Procedūra : 2015/2138(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0021/2016

Pateikti tekstai :

A8-0021/2016

Debatai :

PV 11/04/2016 - 20
CRE 11/04/2016 - 20

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0106

PRANEŠIMAS     
PDF 559kWORD 155k
3.2.2016
PE 567.672v02-00 A8-0021/2016

Mokymasis apie ES mokyklose

(2015/2138(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjas: Damian Drăghici

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Mokymasis apie ES mokyklose

(2015/2138(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1093/2012/ES dėl Europos piliečių metų (2013 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(4),

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių propagavimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaracija), priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. vykusį Europos Sąjungos valstybių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas“(COM(2015) 0408),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programos „Erasmus+“ įgyvendinimo 2016 m. darbo programos patvirtinimo (C(2015)6151),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28–29 d. Tarybos išvadas dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Bendros 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo projektas“(COM(2015) 0429),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009) 0200),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl švietimo ir mokymo politikos rengiantis 1993 m.(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 26 d. rezoliuciją dėl iniciatyvų siekiant papildyti nacionalinių mokyklų mokymo programas ir aprūpinti atitinkama mokomąja medžiaga, kuri apimtų europinį aspektą(10),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0021/2016),

A.  kadangi švietimas yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių ir viešoji gėrybė, kuri turėtų būti vienodai prieinama visiems;

B.  kadangi pagrindinis švietimo vaidmuo yra ugdyti visapusiškai sąmoningus piliečius, todėl yra daug platesnis nei ES ekonominių tikslų ir nacionalinių strategijų įgyvendinimas;

C.  kadangi švietimo tikslai apima asmenų rengimą gyvenimui ir aktyviam pilietiškumui vis sudėtingesnėse, reiklesnėse, daugiakultūrėse ir labiau integruotose visuomenėse;

D.  kadangi, kaip rodo 2014 m. Eurobarometro apklausos duomenys, 44 proc. Europos Sąjungos piliečių mano, jog jie nepakankamai supranta, kaip veikia ES, o 52 proc. piliečių mano, kad jų nuomonė ES nesvarbi(12);

E.  kadangi tik 42,61 proc. ES piliečių ir tik 27,8 proc. 18–24 metų asmenų balsavo paskutiniuose rinkimuose į Europos Parlamentą, o tai mažiausias dalyvavimas nuo 1979 m.(13);

F.   kadangi nepakankamos žinios apie ES ir nepakankamas supratimas apie jos teikiamą konkrečią pridėtinę vertę gali prisidėti prie nuomonės, kad trūksta demokratijos, ir prie valstybėse narėse bei šalyse kandidatėse paplitusio euroskepticizmo; kadangi siekiant panaikinti vis didėjantį ES piliečių nuomonės ir ES institucijų gebėjimo į ją įsiklausyti atotrūkį turi būti mažinamas demokratijos trūkumas;

G.   kadangi, 2015 m. specialiojo Eurobarometro Nr. 437 duomenimis, didžioji dauguma europiečių sutinka, kad į mokyklų programas ir vadovėlius turėtų būti įtraukta informacija apie religijos ar tikėjimo, etninės kilmės, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės įvairovę(14);

H.   kadangi didesnis informuotumas apie ES politikos priemonių naudą, pvz., laisvą asmenų ir paslaugų judėjimą Sąjungoje, ir ES judumo programos gali prisidėti kuriant priklausymo ES jausmą, bendrumo dvasią ir daugiakultūrių bei daugiataučių visuomenių toleravimą;

I.  kadangi sėkmingos švietimo sistemos ir mokymo programos kartu su didesne europiečių įtaka ir dalyvavimu ES politikos sprendimų priėmimo procesuose galėtų paskatinti aktyvesnį domėjimąsi ES reikalais ir supratimo bei priklausymo jausmą ir kartu padėtų mažinti socialinį susiskaldymą, kultūrinę segregaciją ir nepritekliaus jausmą;

J.  kadangi dauguma valstybių narių mokymą apie ES įtraukė į savo mokymo programas ir mokytojų rengimo programas, kadangi vis dar tebėra skirtumų tarp valstybių narių;

K.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse, nors ES temos apskritai dėstomos įvairiais švietimo sistemos lygmenimis per įvairių privalomojo lavinimo dalykų pamokas, jos vis dar sudaro mažą konkretaus mokytojo dėstomos mokymo programos dalį;

L.  kadangi mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų ES srities žinias ir gebėjimus reikia toliau ugdyti ir atnaujinti organizuojant pradinį ir tolesnį kvalifikacijos kėlimą ir kadangi švietimo įstaigoms ir mokytojams reikia veiksmingos pagalbos, kuri būtų specialiai pritaikyta ir atitiktų konkrečius jų poreikius;

M.  kadangi, Švietimo ir kultūros GD užsakymu bendrovės ICF GHK atlikto tyrimo „Learning Europe at school“(15) duomenimis, rengiant mokytojus dėstyti su ES susijusius dalykus daugiausia dalyvauja aukštojo mokslo sričiai nepriklausančios įstaigos ir asociacijos;

N.  kadangi iš 2014 m. Komisijos pateikto programos „Erasmus“ poveikio vertinimo matyti, kad judumas švietimo tikslais ir švietimo internacionalizacija daro teigiamą poveikį ne tik mokymo programoms ir įsidarbinimo galimybėms, bet ir Europos pažinimui, Europos pilietiškumo jausmo ugdymui, palankiam požiūriui į Europą ir rinkėjų dalyvavimui Europos Parlamento rinkimuose;

Europos aspektas švietime

1.   pabrėžia, kad Europos aspektas švietime įgyja vis daugiau svarbos – dėstant įvairius dalykus įvairiais lygiais ir pasitelkus skirtingus mokymo būdus; kartu pabrėžia būtinybę šią sąvoką suprasti plačiai, atsižvelgiant į sudėtingą, dinamišką ir įvairialypį jos pobūdį ir pagrindiniu jos elementu laikant mokymąsi apie ES mokyklose;

2.   pabrėžia, kad ES aspektas švietime yra svarbiausia sudedamoji dalis, galinti padėti piliečiams geriau suprasti ES ir vėl užmegzti kontaktą, taip pat suteikti daugiau prasmės ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms ir sutvirtinti ES balsą tarpusavio sąsajomis pagrįstame pasaulyje;

3.  pabrėžia, kad reikia suvokti pagrindines Europos Sąjungos vertybes ir skatinti jomis vadovautis; pažymi, kad siekiant abipusio supratimo, taikaus sugyvenimo, tolerancijos, solidarumo ir siekiant suprasti pagrindinius Europos Sąjungos principus labai svarbu žinoti ir suprasti bendrą ES istoriją ir vertybes;

4.   atkreipia dėmesį į tai, kad su ES susiję klausimai, atsižvelgiant į Sąjungos poveikį kasdieniniam piliečių gyvenimui, turėtų būti gausiau ir geriau integruoti į mokymo medžiagą; mano, kad aiškiai su ES susijęs turinys galėtų vertingai papildyti mokymo programas ir prisidėti prie besimokančiųjų asmeninės raidos ir ugdymo;

5.  pabrėžia, kad reikia naudoti aktyvius ir dalyvavimu pagrįstus mokymo metodus, kurie būtų pritaikyti besimokančiųjų lygiui, poreikiams ir interesams, ir visapusiškai išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų ir žiniasklaidos, įskaitant socialinę žiniasklaidą, teikiamas galimybes;

6.  pabrėžia, kad ES aspektas švietime turėtų sudaryti galimybes besimokantiems ne tik įgyti žinių ir puoselėti Europos pilietiškumo jausmą, bet ir ugdyti kritinį mąstymą su ES susijusiais klausimais, be kita ko, suteikiant žinių apie pagrindines ES vertybes, grindžiamas teisinės valstybės principais ir žmogaus teisėmis, ES valdymą ir sprendimų priėmimo procesą ir tai, kokią įtaką tai daro valstybėms narėms bei jų demokratiniam procesui; ragina naudotis Europos jaunimo parlamento vaidmenų žaidimais ir taip padėti vaikams ir studentams suprasti Europos procesus ir didinti jų informuotumą Europos klausimais;

7.   atkreipia dėmesį į tai, kad ES formuoja valstybės narės, remdamosi savo išskirtine istorija bei kultūra, ir Sąjungos vystymasis ir toliau neatsiejamai susijęs su jos valstybėmis narėmis; kartu pabrėžia įvairių kultūrų įnašą į Europos šalių visuomenę ir paveldą;

8.  pažymi, kad ES poveikis valstybėms narėms yra labai didelis ir kad mokantis apie ES mokyklose reikėtų atsižvelgti ir į valstybių narių vaidmenį vystantis ES, ir į ES poveikį nacionaliniam vystymuisi;

9.   pažymi, kad valstybės narės ir ES turi rodyti pavyzdį visiems mokymo ir mokymosi apie ES subjektams – praktiškai vadovautis pagrindinėmis Europos vertybėmis, t. y. socialine įtrauktimi ir Europos bei tarptautiniu solidarumu;

10.  primena, kad reikia užtikrinti, padidinti ir plėtoti pradines ir tęstines mokytojų ir pedagogų profesinio vystymosi visą gyvenimą galimybes ir teikti jiems tinkamą paramą ir išteklių, kad būtų galima įtraukti ES aspektą į mokymo programas, visų pirma turint mintyje pilietiškumo ugdymą, taip pat įgyvendinti į besimokančiuosius orientuotas strategijas, pritaikyti savo mokymo metodus besimokančiųjų poreikiams;

11.  pabrėžia, kad reikia populiarinti ir skatinti švietimo darbuotojų daugiakalbystę ir tarpkultūrinę kompetenciją, taip pat judumo galimybes, tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi, pavyzdžiui, rengiant Europos lygmens seminarus;

12.  pabrėžia universitetų vaidmenį rengiant ir lavinant motyvuotus aukštos kvalifikacijos mokytojus ir švietimo darbuotojus; ragina skatinti ir remti valstybių narių veiksmus, kuriais siekiama suteikti galimybę rengti specializuotus kvalifikacijos kėlimo kursus universitetuose, atvirus ir prieinamus universitete besimokantiems studentams ir pedagoginę veiklą vykdantiems mokytojams bei švietimo darbuotojams;

13.  pabrėžia europinio požiūrio svarbą ir teikiamas galimybes mokant istorijos, kartu nepamirštant valstybių narių kompetencijos šiuo klausimu, nes tam tikri istoriniai įvykiai lėmė Europos idealų ir vertybių atsiradimą; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms remti istorikų bendrijas ir istorinių tyrimų centrus, siekiant padidinti jų mokslinį indėlį į Europos istoriją ir suteikti jiems svarbesnį vaidmenį nuolat atnaujinant mokytojų žinias;

14.  rekomenduoja, kad Europos istorijos namai parengtų specialias visų švietimo įstaigų moksleiviams ir mokytojams bei dėstytojams skirtas programas ir priemones, taip pat organizuotų specialią veiklą, kuri padėtų skleisti žinias apie Europos kūrimą ir jos pagrindines vertybes;

15.  ragina nedelsiant visose esamose ir būsimose valstybėse narėse atnaujinti ir sutvirtinti mokymą apie ES pilietybę ir pilietinį ugdymą siekiant besimokantiems pagal jų amžių propaguoti vertybes, suteikti reikiamų žinių, įgūdžių ir gebėjimų ir suteikti jiems galimybę kritiškai mąstyti ir susidaryti informacija tinkamai pagrįstą ir proporcingą nuomonę, naudotis savo demokratinėmis teisėmis ir atsakomybe, įskaitant balsavimo teisę, vertinti įvairovę, skatinti kultūrų ir religijų dialogą ir būti aktyviais bei atsakingais piliečiais;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad didesnis mokinių ir tėvų dalyvavimas mokyklų valdyme gali prisidėti prie kovos su diskriminacija ir tvarios dalyvaujamosios demokratijos bei pilietybės stiprinimo ir skatinti įvairių veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą; ragina švietimo įstaigas pradėti taikyti demokratinį valdymą ir didinti jo mastą, taip pat labiau įsiklausant į besimokančiųjų atstovybių nuomonę, nes demokratijos reikia išmokti ir ją reikia patirti;

17.  pabrėžia, kad reikia stiprinti mokytojų ir besimokančiųjų motyvaciją ir galimybes daugiau sužinoti apie ES sudarant jiems galimybę įgyti tiesioginės patirties, pvz., rengti mokyklines keliones į kitas šalis, apsilankyti ES institucijose, palaikyti ryšius su ES pareigūnais, naudotis mokomosios praktikos galimybėmis studentams ES institucijose ir ugdymo žiniasklaidos srityje priemonėmis, pvz., Europos jaunimo portalu – visapusiškai naudojantis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais;

18.  ragina pasinaudoti visomis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis toliau plėtojant tarpvalstybinį mokymą – rengti skaitmeninius kursus ir vaizdo konferencijas, kad studentams būtų paprasčiau susipažinti su kitomis nuomonėmis ir požiūriais į studijuojamus dalykus;

19.  pabrėžia, kad užsienio kalbų mokymasis gali atlikti itin svarbų vaidmenį didinant kultūrinį sąmoningumą ir suteikiant piliečiams gebėjimų gyventi ir dirbti vis sudėtingesniame globalizuotame pasaulyje;

20.  pabrėžia labai didelę neformaliojo mokymosi ir savišvietos, įskaitant jaunimo darbą, savanorišką veiklą, kartų tarpusavio mokymąsi, šeimos mokymąsi ir suaugusiųjų mokymąsi, taip pat sporto kaip pedagoginės priemonės svarbą vystant socialinius bei pilietinius įgūdžius, gebėjimus ir elgseną ir ugdant atsakingus bei aktyvius Europos piliečius; pabrėžia, kad reikia pripažinti ir patvirtinti šiuos gebėjimus formaliojo mokymo sistemoje ir sukurti artimesnes formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąsajas;

21.  švietimo politikos srityje rekomenduoja taikyti tarpkultūrinį požiūrį, kad mokyklose būtų sudarytos sąlygos veiksmingai imigrantų integracijai, grindžiamai abipusiu skirtingų kultūrų pažinimu ir bendrų vertybių įtvirtinimu;

Sąjungos vaidmuo

22.  skatina Komisiją toliau remti pastangas vystyti ir skatinti ES aspektą švietime ir švietimo srities atstovų judumą ir aktyviai skleisti informaciją pagrindiniams suinteresuotiesiems asmenims ir piliečiams, įskaitant informaciją apie atitinkamas finansavimo galimybes ir atliktus tyrimus bei ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau pasinaudoti naujomis ryšių technologijomis ir žiniasklaida, įskaitant socialinę žiniasklaidą;

23.  ragina Komisiją sukurti bendrą sistemą ir parengti mokymosi apie ES gaires pateikiant konkrečių pavyzdžių, siekiant skatinti objektyvų kritinį mąstymą apie Europos Sąjungos teikiamą naudą piliečiams, kartu atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją švietimo ir mokymo srityje;

24.  prašo Komisijos skatinti tolesnius tyrimus, kaip šiuo metu apie ES mokoma visos Europos mokyklose ir kaip tai atsispindi mokymo programose ir egzaminuose ir ar: a) mokytojai ir švietimo darbuotojai turi pakankamai galimybių naudotis aktualiomis ES programomis ir profesinio ugdymo priemonėmis, mokytis visą gyvenimą ir naudotis keitimosi geriausia patirtimi platformomis ir b) finansuojami veiksmai, kuriais siekiama veiksmingai įtraukti mokymąsi apie ES į mokyklų programas, turi realų poveikį mokykloms;

25.  ragina Komisiją remti ir skatinti tinklus, kurie propaguoja mokymąsi apie ES nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir jame dalyvauja, gerosios praktikos mainus tarp šių tinklų Sąjungos lygiu, taip pat nustatyti sritis, kurias būtų galima patobulinti;

26.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas valstybėms narėms ir šalims kandidatėms keistis geriausia patirtimi įtraukiant ES aspektą į mokymo programas ir kovojant su diskriminacija bei išankstiniu nusistatymu švietimo aplinkoje, be kita ko, vertinant mokymo medžiagą ir kovos su patyčiomis ir diskriminacija politikos priemones;

27.  pabrėžia, kad programos „Erasmus+“, „Europa piliečiams“ ir „Kūrybiška Europa“ itin svarbios skatinant švietimą ir mokymąsi, kalbų įgūdžius, aktyvų pilietiškumą, kultūrinį sąmoningumą, kultūrų supratimą ir daugelį kitų vertingų bendrųjų ir universaliųjų gebėjimų; pabrėžia šių programų svarbą stiprinant Europos pilietiškumą ir ragina padidinti bei užtikrinti tinkamą šių programų finansavimą, daugiau dėmesio skiriant jų kokybiniams rezultatams ir geresnei prieigai prie judumo, ypač atsižvelgiant į mokytojų ir kitų ugdytojų, skirtingų ekonominių sluoksnių jaunimo ir pažeidžiamų bei palankių sąlygų neturinčių grupių ir specialių poreikių turinčių asmenų poreikius;

28.  primena, kad pagal programą „Erasmus+“ siūlomas platus veiksmų spektras, ir pažymi jos populiarumą bei pripažinimą plačiojoje visuomenėje, ypač dėl studentams suteikiamų judumo galimybių studijų metu; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie mažiau žinomas programos „Erasmus+“ dalis, pvz., Europos savanorių tarnybą;

29.  palankiai vertina Komisijos programos „Erasmus+“ įgyvendinimo 2016 m. darbo programą ir jos įsipareigojimą imtis konkrečių veiksmų priėmus Paryžiaus deklaraciją, ypač veiksmų, kuriais būtų siekiama padidinti programos „Erasmus+“ poveikį aktyvaus ir demokratinio pilietiškumo, kultūrų dialogo, socialinės įtraukties ir solidarumo skatinimui, įskaitant tvirtesnę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, atliekančioms itin svarbų vaidmenį pilietiškumo lavinimo srityje;

30.  ragina Komisiją stiprinti per Jeano Monnet priemonę finansuojamų projektų pedagoginius aspektus ir pritaikyti juos mokyklų reikmėms, kad mokyklos galėtų tiesiogiai teikti paraiškas ir kad projektų finansavimas būtų skirtas ilgesniam laikotarpiui, pvz., trejiems metams, laikantis Jeano Monnet projektų finansavimo modelio; ragina Komisiją suteikti galimybę mokytojų rengimo įstaigoms pasinaudoti Jeano Monnet programomis ir paraginti jas įtraukti šiuos modulius į savo mokymo programas;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga šiuo metu patiria demokratinio teisėtumo krizę ne tik dėl nepakankamų ES piliečių žinių apie ES mechanizmus, bet ir dėl to, kad jų nuomonės nepaisoma sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad siekdama atgauti savo teisėtumą Sąjunga turi sustabdyti demokratinių struktūrų eroziją ir atkurti ryšius su piliečiais;

32.  ragina Komisiją veiksmingai įgyvendinti programą „Europa piliečiams“, kad būtų galima pasiekti demokratinės ir įtraukesnės visuomenės tikslus ir tokiu būdu sustiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose;

33.  ragina Komisiją atidžiai stebėti ES programų poveikį formuojant dalyvių pilietiškumą ir aktyvų piliečių dalyvavimą;

34.   prašo Komisijos toliau vystyti ir kuo plačiau propaguoti iniciatyvą „eTwinning“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninę platformą (EPALE) ir elektroninę platformą „Mokyklinio ugdymo sąsajos“ (angl. School Education Gateway), toliau remti ir vystyti kitas skaitmenines platformas, pavyzdžiui, platformą „Mokytojų kampelis“, siekiant palengvinti prieigą prie kokybiškos, paprastos naudoti, aktualios ir tinkamos mokymosi medžiagos visomis ES kalbomis;

35.  prašo Komisijos sudaryti galimybes dėstantiems švietimo darbuotojams ir ES studijų srityje specializuotiems akademinės bendruomenės nariams kritiškai įvertinti „Mokytojų kampelio“ platformoje pateiktą medžiagą siekiant užtikrinti jos kokybę ir tinkamumą;

36.  pabrėžia ES institucijų informacijos biurų vaidmenį ir palankiai vertina jų įsipareigojimą puoselėti santykius su valstybėmis narėmis, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos švietimo įstaigomis, jaunimo organizacijomis ir žiniasklaida siekiant juos suartinti ir užtikrinti, kad jaunimas suprastų institucijų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime;

37  ragina Komisiją, miestus ir vietos bei regioninės valdžios institucijas pradėti atviras bendras diskusijas dėl mokyklų sistemos ir miestų modelių susiejimo, nes taip galima suvokti įvairių požiūrių į šiandieninius Europos tarpkultūrinius santykius poveikį;

38.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti rekomendaciją įtraukti mokymą apie ES mokyklose vedant derybas dėl narystės ES su šalimis kandidatėmis;

Valstybių narių vaidmuo

39.   ragina valstybes nares remti, persvarstyti ir atnaujinti savo švietimo sistemas ir visų formų bei švietimo lygių (įskaitant profesinį rengimą ir mokymą) ES srities mokymo programas, siekiant sutvirtinti ES aspektą artimai bendradarbiaujant su visais atitinkamais veikėjais ES ir nacionaliniu lygmeniu, kartu aktyviai skatinant regionus ir vietos valdžios institucijas padaryti tą patį, ypač tada, kai jos turi tiesioginę kompetenciją švietimo sistemų klausimais;

40.  ragina valstybes nares remti visas galimybes teikti daugiau informacijos apie ES moksleiviams, taip pat mokytojams ir kitiems ugdytojams, pasitelkiant visas formaliojo, neformaliojo mokymo ir savišvietos galimybes, ir visapusiškai pasinaudoti ES finansinėmis priemonėmis, programomis ir iniciatyvomis bei jas papildyti;

41.  prašo valstybių narių imtis tolesnių veiksmų siekiant skatinti tarpkultūrines, nediskriminacines ir integracines švietimo ir pilietiškumo vertybes mokyklų ir universitetų mokymo programose;

42.  ragina valstybes nares daugiau investuoti į kokybišką švietimą, be kita ko, palaikant glaudesnę partnerystę su privačiuoju sektoriumi, skatinti lygias galimybes visiems, teikti reikiamą paramą švietimo ir mokytojų rengimo įstaigoms ir mokytojams bei kitiems ugdytojams, kad jie galėtų nuo ankstyvo amžiaus įtraukti ES aspektą į mokymo programas ir nuolat jį vystyti, neapsiribodami vien ugdymu mokykloje;

43.  ragina valstybes nares užtikrinti vienodą ir integracinę prieigą prie novatoriškų ir kokybiškų formaliojo ir neformaliojo visų besimokančiųjų ugdymo ir suteikti galimybių mokytis visą gyvenimą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares patvirtinti 2008 m. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas – taip švietimo srityje būtų apsisaugoma nuo diskriminacijos šiais pagrindais;

44.  ragina valstybes nares įtraukti migrantus, pabėgėlius ir religines bendruomenes į pagarbaus ir galių teikiančio pilietiškumo kūrimo procesus ir užtikrinti jų dalyvavimą pilietiniame ir kultūriniame gyvenime;

45.  ragina valstybes nares skatinti kokybiškus mokytojų, kitų švietimo darbuotojų, jaunimo vadovų ir instruktorių ES srities mokymus, be kita ko, sudarant jiems sąlygas dalį šio išsilavinimo įgyti kitoje valstybėje narėje, taip pat užtikrinant jų kompetencijos mokymo apie ES srityje pripažinimą, pvz., sukurti ir populiarinti mokytojams suteikiamą „Euro mokytojo“ ženklelį;

46.  mano, kad valstybės narės, vykdydamos konsultacijas ir bendradarbiaudamos su švietimo veikėjais, turėtų ieškoti galimybių keistis idėjomis ir gerosios patirties pavyzdžiais integruojant ES aspektą į švietimo programas, be kita ko, siekdamos suteikti jaunimui daugiau žinių ir padidinti jų supratimą apie ES pilietiškumo ugdymo ir ES institucijų kūrimo procesą ir taip suteikti galimybę jaunimui suvokti Sąjungą kaip neatsiejamą jų gyvenamosios aplinkos dalį, kurią jie gali ir turi formuoti;

47.  primygtinai ragina valstybes nares pripažinti ir remti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, ypač jaunimo organizacijų, darbą, kurį jie atlieka konstruktyviu ir tvariu būdu mažinant takoskyrą tarp ES institucijų ir jos piliečių, taip pat skatinant ir stiprinant dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos priemones;

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

AIŠKINAMOJI DALIS

Šiuo metu Europos Sąjunga (ES) susiduria su precedento neturinčiais sunkumais. Pastaraisiais metais ES patyrė didžiulę ekonomikos ir finansų krizę. Dėl jos socialinių bei politinių pasekmių atsirado nepasitikėjimas institucijomis ir Sąjungos bendrosiomis vertybėmis, įskaitant ES tapatybės sąvoką.

Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad dabar labiau nei kada nors anksčiau svarbu skatinti dialogą apie ES mokyklose, asociacijose ir viešosiose erdvėse, taip siekiant sugrąžinti piliečių pasitikėjimą Europos integracijos proceso nauda ir svarba.

Šiuo metu piliečiai neturi daug žinių apie ES ir jos institucijų darbą: remiantis 2014 m. pavasarį atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, 44 proc. piliečių nesutinka su teiginiu „aš suprantu, kaip veikia ES“(16). Turint tai omenyje, nenuostabu, kad piliečiai jaučiasi nutolę nuo Europos politinio projekto arba jis jiems atrodo vis labiau atstumiantis, stiprėja jų euroskeptinis požiūris, o Sąjungos sprendimų priėmimo procesus jie laiko nedemokratiškais.

Padėtį būtų galima ištaisyti, jeigu piliečiai būtų geriau informuojami apie Europos vienijimo projektą, skatinami į jį įsitraukti ir aktyviai juo domėtis. Vienas iš geriausių būdų to pasiekti – į mokyklų programas vis labiau įtraukti ES aspektą, nes tai padėtų nugalėti euroskepticizmą ir paruošti piliečius gyventi ir dirbti vis sudėtingesniame globalizuotame pasaulyje. Su ES susijusios informacijos kiekis ir kokybė valstybių narių švietimo įstaigose tikrai labai skiriasi, todėl reikėtų teikti daugiau iniciatyvų visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu ir vietos.

Europos aspekto švietime sąvoka

Europos integracijos pradžioje švietimo vaidmuo buvo labai nedidelis. Svarbių veiksmų Sąjungos lygmeniu švietimo srityje imtasi 1976 m., patvirtinus pirmąją programą švietimo srityje(17). Joje buvo siekiama sušvelninti neigiamą migracijos poveikį galimybėms siekti išsilavinimo ir pasekmes darbuotojams iš kitų valstybių narių bei jų vaikams, taip pat buvo nagrinėjamas kvalifikacijų tarpusavio pripažinimas.

Veiksmų švietimo srityje teisinis pagrindas buvo nustatytas tik 1992 m. Mastrichto sutartyje. Dabar SESV 149–165 straipsniuose teigiama, kad Sąjunga gali skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, remti ir papildyti jų veiksmus, o valstybės narės atsako tik už mokymo turinį ir už savo švietimo sistemų organizavimą ir pagarbą kultūrų bei kalbų įvairovei. Į ES funkcijas aiškiai neįeina valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimas.

Sąjungos veiksmai, be kita ko, apima Europos aspekto plačiąja prasme švietime vystymą, įskaitant valstybių narių kalbų mokymą ir sklaidą ir veiksmus, skirtus studentų bei mokytojų judumui skatinti, taip pat švietimo įstaigų bendradarbiavimą. Sąjunga taip pat gali skatinti valstybių narių keitimąsi informacija apie švietimo sistemas ir gerąją patirtį, jaunimo mainus, pilietinį dalyvavimą ir jaunimo dalyvavimą Europos demokratiniame gyvenime.

Nuo tada, kai 1976 m. buvo priimta veiksmų programa, patvirtinta daug rezoliucijų ir programų siekiant remti ES švietimo tikslus, nustatytus pagal ES pirminę teisę. 2014 m. sausio 1 d. pradėjus įgyvendinti programą „Erasmus+“ visos ES iniciatyvos švietimo srityje buvo sujungtos į šią bendrą programą.

Nors Europos aspekto švietime sąvoka labai sudėtinga, šiame pranešime daugiausia dėmesio skiriama vienam, bet labai svarbiam aspektui: „Mokymasis apie ES mokyklose“; jis gali būti vadinamas ES aspektu švietime. Šis pasirinkimas grindžiamas prielaida, kad besimokantiesiems mokyklose turėtų būti suteikiama pakankamai žinių apie ES veiklą ir sudaromos galimybės kritiškai žvelgti į Europos klausimus (įskaitant vertybes, kuriomis ji pagrįsta) ir kokį poveikį jie daro jų šaliai ir asmeninei veiklai; kartu moksleiviai turėtų būti ruošiami gyventi ir dirbti kaip aktyvūs piliečiai vis labiau integruotoje Europoje ir globalizuotame pasaulyje.

ES aspektas švietime

ES aspektas švietime turi du pagrindinius, tarpusavyje susijusius elementus. Pirmasis ir akivaizdžiausias apima žinių apie ES geografiją, istoriją ir kultūrą, taip pat apie pačią ES, įskaitant tai, kaip veikia jos institucijos, įgijimą. Antrasis – pagrįstas prielaida, kad visų politinių sistemų teisėtumas ir stabilumas daugiausia priklauso nuo pilietinio dalyvavimo – galėtų būti plačiai suvokiamas kaip pilietiškumo ugdymas.

Turint tai omenyje ir nepamirštant fakto, kad daugelio piliečių žinios apie ES ribotos, su ES susiję klausimai turėtų būti labiau matomi vadovėliuose, mokymas apie ES turėtų atskleisti sudėtingą Sąjungos ir jos valstybių narių santykį: ES formavo valstybės narės, pasižyminčios išskirtine istorija ir kultūra, ir jos vystymasis ir toliau neatsiejamai susijęs su valstybėmis narėmis. Kita vertus, ES taip pat daro didelį poveikį valstybėms narėms. Taigi, į mokyklų programas įtraukiant ES srities žinias reikėtų atsižvelgti ir į valstybių narių vaidmenį plėtojant ES, ir į ES poveikį nacionaliniam vystymuisi. Šiuo aspektu istorija, kaip mokyklose dėstomas dalykas, atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant sąmoningą praeities suvokimą ir itin svarbią atminties kultūrą; ji turi būti grindžiama Europos vertybėmis ir ją pateikiant turi būti siekiama teisingai vertinti labai įvairaus pobūdžio Europos istorinę atmintį (ir istorinius įvykius).

Įvairovės požiūriu pilietiškumo ugdymu (tai antrasis ES aspekto elementas) iš esmės turėtų būti siekiama sudaryti galimybes jaunimui įgyti įgūdžių, kurių jiems prireiks gyvenant ir aktyviai dalyvaujant pliuralistinėse demokratinėse visuomenėse, taip pat aktyviai reiškiant nuomonę. Vadinasi, pagrindiniai elementai, kurių reikia išmokti, yra tolerancija, informuotumas ir kitų kultūrų suvokimas, taip pat demokratinės vertybės ir žmogaus teisės. Šios pilietinio dalyvavimo ir aktyvaus demokratinio pilietiškumo savybės reikalingos ne tik Europoje – jos yra nepaprastai svarbios ir tarptautiniame kontekste.

Nors taip suprantamą pilietiškumo ugdymą galima vykdyti pagal pavienes mokymo programas, nereikėtų ignoruoti fakto, kad universalus požiūris gali būti dar naudingesnis užtikrinant, kad mokiniai laikytųsi nuostatų ir vertybių, būtinų norint gyventi ir dirbti kartu su kitų kultūrų ir religijų asmenimis. Be to, švietimo institucijos greta mokymo programų turėtų taikyti demokratinio valdymo struktūras, kad demokratijos būtų galima išmokti ir netgi ją patirti mokykloje.

Esama padėtis ir būsimi veiksmai

Dauguma valstybių narių palaipsniui integravo ES aspektą į savo mokymo programas ir mokytojų rengimo programas, tačiau skirtumų tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar esama. Būtų galima pasiekti daug daugiau, pavyzdžiui, mokymo programų, mokytojų rengimo, vadovėlių rengimo ir mokymo metodų srityse.

Nacionalinėse mokymo programose ES aspektas dažnai pateikiamas nevientisai, ne laipsniškai, per bendrai, programoms trūksta nuoseklumo ir papildomumo su kitais mokomais dalykais, todėl besimokantiesiems sunku susikurti vientisą ES vaizdą. Atsižvelgiant į ES poveikį piliečių kasdieniniam gyvenimui, ji turėtų būti labiau matoma mokymo programose visais lygmenimis ir taikant visų formų mokymą. Šiuo požiūriu reikėtų ypač atkreipti dėmesį į profesinio mokymo ir mokymų sektorių. Mokytojų rengimo (pradinio ir darbo vietoje) programos turi užtikrinti sistemingą pedagogų pasiruošimą mokyti apie ES ir vertybes, kuriomis ji pagrįsta, tiek teoriškai, tiek praktiškai. Vadovėliuose turėtų būti plačiai aptariamos su ES susijusios temos ir kartu jie turėtų būti geriau pritaikyti konkrečioms amžiaus grupėms, atsižvelgiant į moksleivių interesus. Pamokose naudojami mokymo metodai turėtų užtikrinti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už mokymąsi, naudotų sąveikius metodus ir išorės paskatas bei pavyzdžius, kaip ES susijusi su jų kasdieniu gyvenimu.

Europos lygmeniu pagal ES programas siūlomos galimybės švietimo ir kultūros srityje turėtų būti visiškai išnaudojamos siekiant skatinti kalbos įgūdžius, aktyvų pilietiškumą, kultūrinį sąmoningumą ir tarpkultūrinį suvokimą. Šių programų teikiama tęstinė finansinė parama ir didesnės galimybės naudotis judumu yra būtinos užtikrinant teigiamą poveikį dalyvių pilietiškumo pajutimui ir pilietiniam dalyvavimui.

Komisija turėtų užtikrinti, kad pagrindiniai suinteresuotieji asmenys būtų informuojami apie atitinkamas pagal šias programas siūlomas finansavimo galimybes ir būtų skatinami jomis naudotis. Be to, platformos, pavyzdžiui, „eTwinning“, „Mokyklinio ugdymo sąsajos“ ir EPALE gali būti naudojamos rengiant mokymo medžiagą ir projektus, susijusius su ES bei jos institucijomis, taip pat su pilietiškumo ugdymu, ir keičiantis šia medžiaga.

Turėtų būti kuo aktyviau remiami esami nacionaliniai ir Europos tinklai, propaguojantys mokymąsi apie ES įvairiais lygmenimis, taip pat turėtų būti skatinami šių tinklų mainai.

Valstybės narės nacionaliniu lygiu turi užtikrinti nuolatinę savo mokymo programų ir apskritai švietimo sistemų, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo sistemas, atitiktį. Šios sistemos turi būti nuolat atnaujinamos atsižvelgiant į naujus visuomenės bei technologijų iššūkius siekiant padėti besimokantiesiems įgyti įgūdžių ir gebėjimų, kurių jiems reikės dabartinėse greitai kintančiose ir sąveikiose visuomenėse.

Mokslo įstaigos atspindi mūsų sudėtingas visuomenes ir atstovauja įvairios kilmės žmonių, gyvenančių ir besimokančių kartu, bendruomenėms. Todėl valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų, siekdamos skatinti daugiakultūres, nediskriminacines ir integracines švietimo ir pilietiškumo vertybes mokyklų ir universitetų mokymo programose. Šios vertybės turi atsispindėti visose mokymo programose. Siekdamos joms patikėto sunkaus tikslo – ugdyti vertybes, mokyklos turėtų gauti atitinkamą paramą: tiek finansinę, tiek kitokią.

Pagaliau valstybės narės turėtų pripažinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį mažinant takoskyrą tarp ES ir jos piliečių ir suteikti jiems daugiau galimybių to vaidmens imtis.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Andrea Bocskor, Louise Bours, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Rikke Karlsson, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eider Gardiazabal Rubial, Dietmar Köster, Zdzisław Krasnodębski, Ernest Maragall, Algirdas Saudargas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Gabriel Mato, Jaromír Štětina

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ALDE

Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

EFDD

Isabella Adinolfi  

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Gabriel Mato, Stefano Maullu, Jaromír Štětina, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Eider Gardiazabal Rubial, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Dietmar Köster, Luigi Morgano, Julie Ward

Verts/ALE

Ernest Maragall, Helga Trüpel

4

-

ECR

Rikke Karlsson, Zdzisław Krasnodębski, Andrew Lewer

EFDD

Louise Bours

1

0

GUE/NGL

Nikolaos Chountis

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 347, 2013 12 20, p. 50.

(2)

OL L 325, 2012 11 23, p. 1.

(3)

OL L 115, 2014 4 17, p. 3.

(4)

OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(5)

OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(6)

OL C 372, 2011 12 20, p. 31.

(7)

OL C 311, 2009 12 19, p. 1.

(8)

OL C 398 E, 2012 12 22, p. 1.

(9)

OL C 150, 1992 6 15, p. 366.

(10)

OL C 306 E, 2006 12 15, p. 100.

(11)

OL C 8 E, 2010 1 14, p. 12.

(12)

Standartinė „Eurobarometro Nr. 81“ apklausa. 2014 m. pavasaris. Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje. (http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb81/eb81_publ_en.pdf), p. 117 ir 131.

(13)

http://www.eprs.sso.ep.parl.union.eu/lis/lisrep/13-EPRS-publications/2015/COMM_STUD_558351_UpdateReview-EN.pdf, p. 43-45.

(14)

Specialusis Eurobarometro pranešimas Nr. 437 (2015). Diskriminacija ES 2015 m. (http://ec.europa.eu/COMMFrontOffice/PublicOpinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/68004), p. 100.

(15)

http://www.eupika.mfdps.si/Files/Learning%20Europe%20at%20School%20final%20report.pdf.

(16)

Standartinė „Eurobarometro Nr. 81“ apklausa. 2014 m. pavasaris. Viešoji nuomonė Europos Sąjungoje. (http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb81/eb81_publ_en.pdf), p. 117.

(17)

OL C 38, 1976 2 19, p. 1.

Teisinis pranešimas