Procedūra : 2015/2060(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0027/2016

Pateikti tekstai :

A8-0027/2016

Debatai :

PV 11/04/2016 - 22
CRE 11/04/2016 - 22

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0108

PRANEŠIMAS     
PDF 592kWORD 173k
17.3.2016
PE 567.475v03-00 A8-0027/2016

dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje

(2015/2060(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Sylvie Goulard

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje

(2015/2060(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į lojalaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, įtvirtintą Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 ir 138 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 14 dėl Euro grupės,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Sąjungos ekonomikos valdymo gerinimo ir stabilumo sistemos stiprinimo, ypač euro zonoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl pasaulio ekonomikos valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. ES finansinės priežiūros aukšto lygio grupės pranešimą (toliau – J. de Larosière pranešimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama įtvirtinti išorės atstovavimą euro,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0027/2016),

A.  kadangi finansų sistemos stabilumas, kuris turi esminio poveikio veiksmingam išteklių paskirstymui siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo, yra pasaulinė viešoji gėrybė;

B.  kadangi dėl didėjančios pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybės būtina pereiti prie vis labiau pasaulinio valdymo;

C.  kadangi, jei ES negali reikšti vieningos pozicijos tarptautinėse institucijose ir įstaigose, visos Europos pozicijos turėtų būti derinamos siekiant taip formuoti pasaulinį valdymą, kad jis atitiktų ES sutartyse išdėstytus tikslus ir vertybes;

D.  kadangi ES turėtų padėti kurti demokratinę pasaulinių problemų sprendimo sistemą;

E.  kadangi bendradarbiaujant pasauliniu lygmeniu gali sunykti atsakomybė ir atsirasti atskaitomybės stoka, silpninanti demokratiją; kadangi nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas neturėtų apsiriboti vien faktų konstatavimo vaidmeniu, bet turėtų būti aktyviai ir visapusiškai įtraukti į visą sprendimų priėmimo procesą;

F.  kadangi esamos tarptautinės institucijos ir įstaigos buvo sukurtos įvairiais istoriniais laikotarpiais, kiekvienu atveju reaguojant į konkrečią situaciją, ir kiekviena iš jų turi skirtingas valdymo struktūras ir veiklos sritis; kadangi tai sukūrė sudėtingą struktūrą, kai kuriais atvejais sukėlė užduočių dubliavimą ir nulėmė tai, kad esama sistema gali būti neskaidri ir jai stinga bendro veiksmų derinimo;

G.  kadangi Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinėse organizacijose ir įstaigose turėtų būti taikomas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(6), pagal kuriuos Sąjungos piliečiai turi teisę susipažinti su dokumentais;

H.  kadangi Sutartyse numatyta, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais“ (Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis); kadangi tokio paties masto skaidrumas turėtų būti taikomas Sąjungos institucijoms ir agentūroms, dalyvaujančioms tarptautinių organizacijų ir forumų veikloje, ypač nustatant taisykles, darančias poveikį ES piliečiams;

I.   kadangi tarptautinių ekonomikos organizacijų ir įstaigų(7) teisinių struktūrų bei finansinių ir veikimo procedūrų įvairovė apsunkina bendros priežiūros vykdymą, nors finansinių ir veikimo procedūrų nuoseklumas turi esminės įtakos užtikrinant tarptautiniu mastu vienodas veiklos sąlygas; kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra plataus profilio ir plačios sudėties tikros (įsteigtos konvencijomis) tarptautinės organizacijos, Didysis dvidešimtukas (G 20), Finansinio stabilumo taryba (angl. FSB) ir Bazelio komitetas yra pavyzdžiai viešųjų neformalių forumų, kurie turi nedaug narių ir kurių veiklą vėl paskatino krizė, o Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. IOSCO), Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija (angl. IAIS), Tarptautinė pensijų priežiūros institucijų organizacija (angl. IOPS) ir Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) yra specializuotos sektorinės privačios asociacijos, kuriose daugiau ar mažiau dalyvauja atitinkamų sektorių subjektai;

J.  kadangi jau esama neformalaus bendravimo tarp Europos Parlamento ir kai kurių iš šių organizacijų ir įstaigų, tačiau jis nėra sistemingas;

K.  kadangi skaidrumas svarbus demokratijai, nors turi būti deramai atsižvelgta į poreikį apsaugoti neskelbtiną rinkos informaciją;

L.   kadangi krizė paskatino Didįjį dvidešimtuką nustatyti pasaulinių veiksmų darbotvarkę, kurioje teikiama pirmenybė veiksmingoms konkrečioms reformoms, tačiau ilgainiui šios darbotvarkės teisėtumui užtikrinti itin svarbu suformuoti daugiašalę demokratinę struktūrą;

M.  kadangi atitinkamai bankų ir rinkų vaidmuo ekonomikos finansavime skiriasi įvairiose valstybėse;

N.  kadangi 2008 m. prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad pasaulyje labai trūksta ekonomikos ir finansų valdymo; kadangi daugeliui makroekonomikos klausimų reikalingas didesnis koordinavimas, ypač mokesčių srityje; kadangi dėl šios priežasties visų suinteresuotųjų subjektų bendras tikslas turėtų būti visapusiškos sistemos, kuria užtikrinamas finansinis stabilumas ir nuoseklumas tarp pasaulinio ir vietos lygmenų, sukūrimas;

O.  kadangi naujų ES priežiūros įstaigų steigimas nereiškia, kad automatiškai didinamas ES atstovų skaičius – tai gali turėti nedemokratinio poveikio, pavyzdžiui, atsirastų didesnė blokuojančių mažumų ir įtampa tarp ES partnerių tikimybė;

P.  kadangi TVF nusprendė įtraukti ženminbi juanį į TVF specialiųjų skolinimosi teisių valiutų krepšelį; kadangi dėl šios priežasties krepšelyje sumažėjo euro ir svaro svoris, tačiau JAV dolerio svoris nepakito; kadangi tai parodo, kad reikia stiprinti ES poziciją;

1.   pabrėžia, kad reikalingas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas reguliavimo srityje, aktyviai dalyvaujant Europos Parlamentui;

2.   yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta nuoseklumo, nes įvairios organizacijos ir įstaigos nesusietos ir skirtingos, ir dėl to, kad vėluojama įgyvendinti taisykles ir gaires, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu;

3.   prašo paaiškinti kiekvienos organizacijos ir įstaigos kompetencijos sritis bei veikimo ir finansavimo (įskaitant savanoriškus įnašus, dovanas ir aukas) procedūras, siekiant užtikrinti sprendimų teisėtumą ir išvengti netinkamo suinteresuotumo;

4.   ragina padidinti pasaulinių institucijų politikos priemonių darną ir sustiprinti jų veiksmų derinimą nustatant išsamius demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; mano, kad tai, be kita ko, turėtų būti susiję su:

– ryšiais su visuomene (pavyzdžiui, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, atviru dialogu su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, privalomų skaidrumo registrų sukūrimu ir bendravimo su lobistais skaidrumo taisyklėmis);

– vidaus taisyklėmis (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, pagrįsta gebėjimais, patikimu finansų valdymu, interesų konfliktų prevencija);

5.   mano, kad nepakankamas atstovavimas mažiausiai išsivysčiusioms šalims daugelyje tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų sukelia disbalansą, dėl kurio gali nebūti tinkamai sprendžiamos problemos, susijusios su nelygybe ir lėšomis neturtingiausioms šalims;

6   mano, kad, neskaitant geografinės atstovavimo nelygybės, taip pat esama tam tikrų grupių (tai visų pirma pilietinės visuomenės, MVĮ, vartotojų ir darbuotojų atstovai), kurių dalyvavimą konsultacijų, susijusių su tarptautinėmis diskusijomis dėl finansų, pinigų ir reguliavimo įstaigų, procese būtų galima padidinti ; mano, kad tos institucijos ir grupės privalo dėti pastangas, kad pagerintų esamą padėtį;

7.   laikosi nuomonės, kad ES turėtų racionalizuoti ir oficialiai nustatyti atstovavimą jai daugiašalėse organizacijose ir įstaigose, kad būtų galima padidinti Sąjungos dalyvavimo šiose įstaigose skaidrumą, sąžiningumą ir atskaitomybę bei Sąjungos įtaką ir propaguoti jos teisės aktus, priimtus demokratiniu procesu; be to, mano, kad ES turėtų būti aktyvesnė pasaulyje ateityje užtikrinant G 20 įsipareigojimų prisiėmimą, pavyzdžiui, dėl šešėlinio bankų sektoriaus pertvarkymo, ne biržos išvestinių finansinių priemonių reformų įgyvendinimo bei sisteminės rizikos pašalinimo, taip pat užtikrinant, kad atitinkamos pasaulinės institucijos reaguotų į naujas grėsmes pasaulio ekonomikai;

8.   ragina ES subjektus formuojant politiką ES ir tarptautiniu lygmeniu daugiau dėmesio skirti ES finansų sektorių konkurencingumui pasaulyje;

9.  primena, kad ES turėtų siekti visateisės narystės tarptautinėse ekonomikos ir finansų institucijose, jei ji dar nebuvo suteikta ir yra tikslinga (pavyzdžiui, EBPO ir TVF); ragina atitinkamas tarptautines ekonomikos ir finansų institucijas padaryti visus reikalingus nuostatų pakeitimus, kad ES galėtų visapusiškai dalyvauti jų veikloje;

10.   mano, kad Sąjungai žalingi atvejai, kai valstybės narės arba nacionalinės valdžios institucijos atstovai tarptautinėse organizacijose ar įstaigose laikosi pozicijos, kuri prieštarauja daugumos balsavimu demokratiškai priimtiems ES teisėkūros arba reguliavimo sprendimams; todėl ragina stiprinti šių atstovų veiklos tarpusavio derinimą ir jo veiksmingumą, pavyzdžiui, taikant labiau įpareigojančias priemones;

11   pabrėžia, jog Komisija turėtų būti labiau tiesiogiai atskaitinga piliečiams kaip visos Sąjungos atstovė tarptautinėse įstaigose ir organizacijose ar kaip privačios specializuotos įstaigos stebėtoja; pabrėžia Parlamento vaidmens svarbą šiame procese;

12.   mano, kad organizacijų ir susijusių darbo grupių prioritetai turėtų būti paaiškinti ir oficialiai nustatyti; laikosi nuomonės, kad sistemingas bendro sutarimo principo taikymas gali ne tik sulėtinti svarstymus, bet ir „atskiesti“ rekomendacijų turinį ir kad organizacijų sudėtis turi atspindėti jų įvairovę finansų, ekonomikos ir priežiūros modelių atžvilgiu;

13.  pabrėžia, kad pasauliniu mastu rengiant reguliavimo, priežiūros ir kitokią finansų sektorių reguliuojančią politiką reikia atlikti ex ante vertinimus; mano, kad tokie vertinimai neturi įtakos politinėms teisėkūros institucijų prerogatyvoms;

14.   laikosi nuomonės, kad rekomendacijų įgyvendinimas įvairiose dalyvaujančiose valstybėse išlieka nepakankamas, kad būtų galima sukurti vienodas pasaulines veiklos sąlygas;

15.   pažymi, kad FSB šiuo metu dalyvauja rengiant standartus draudimo sektoriuje; pripažįsta, kad IAIS atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėje draudimo politikoje, bet pabrėžia, kad būtų naudingas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) dalyvavimas, nes būtų daugiau su Europos draudimu susijusių ekspertinių žinių ir būtų užtikrinta, kad pasauliniu lygmeniu parengti standartai neprieštarautų nuostatoms, kurias pirmiausiai suformulavo ES;

16.   palankiai vertina EBPO nuveiktą darbą mokesčių klausimais, ypač EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. BEPS) projektą; mano, kad įgyvendinimo stebėsena yra naujas spręstinas uždavinys; pabrėžia, kad derėtų tobulinti Komisijos ir valstybių narių, kurios yra Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) narės, veiksmų derinimą, kad būtų atsižvelgta į ES nuomonę;

17   palankiai vertina ECB pirmininko norą ir toliau bendradarbiauti su Parlamentu ECB vaidmens bankininkystėje klausimais, ypač susijusiais su pasaulinių standartus nustatančių institucijų, pavyzdžiui, FSB, veikla;

18.   teigiamai vertina euro zonos valstybių, kurios yra Azijos infrastruktūros investicijų banko narės, organizacinio pobūdžio susitarimą dėl to, kad toms euro zonos valstybėms narėms Valdytojų taryboje atstovautų vienas narys;

19.  todėl pateikia šiuos pasiūlymus:

  ragina Komisiją pasinaudoti geriausios esamos ES ir nacionalinio lygmenų praktikos pavyzdžiais, siekiant parengti ES elgesio kodeksą skaidrumo, sąžiningumo ir atskaitomybės srityse, kuris būtų gairės ES atstovų veiklai tarptautinėse organizacijose ir įstaigose; ragina į kodekso rengimo procesą aktyviai įtraukti Parlamentą;

  ypač pabrėžia savo susirūpinimą dėl šių organizacijų ir įstaigų statuso, finansavimo ir veiklos, jų sąveikos su valdžios institucijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene, jų komunikacijos ir prieigos prie jų dokumentų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti deramą interesų pusiausvyrą, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, turinčias pakankamai techninės kompetencijos ir finansinių priemonių, siekiant sustiprinti pilietinės visuomenės balsą;

  ragina ES institucijas ir agentūras, taip pat valstybes nares skatinti kiekvieno Europos atstovo atskaitomybę demokratiškai išrinktoms institucijoms;

  ragina priimti tarpinstitucinį susitarimą siekiant formalizuoti finansinį dialogą, kuris būtų organizuojamas kartu su Europos Parlamentu, siekiant nustatyti gaires dėl ES pozicijų nustatymo ir darnumo rengiantis svarbioms tarptautinėms deryboms, užtikrinant, kad šios pozicijos būtų aptartos ir žinomos iš anksto, taip pat užtikrinant tolesnių veiksmus, o Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie šių gairių taikymą ir priežiūrą; siūlo, kad būtų kviečiamos dalyvauti ES institucijos, valstybės narės ir, kai tinkama, atitinkamų tarptautinių organizacijų vadovai; mano, kad šio dialogo pobūdis (viešas ar ne viešas) ir dažnumas priklausytų nuo praktinių reikalavimų; laikosi nuomonės, kad taip pat atitinkamais lygmenimis būtinas aktyvus nacionalinių parlamentų dalyvavimas – kontrolė, kokių pozicijų laikosi atitinkamų valstybių narių atstovai;

  mano, kad šios išsamesnės gairės galėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis rezoliucijomis dėl gairių, kurias Parlamentas turėtų priimti reikiamu dažnumu ir kuriose būtų aiškiai išdėstyta Parlamento nuomonę dėl bendrosios politikos krypties;

  pažymi, kad tose srityse, kuriose Europos Parlamentas yra teisės aktų leidėjas kartu su Taryba, dialogas padėtų nustatyti jų derybų įgaliojimus, suvienodinant ES pozicijas remiantis balsų dauguma priimtais teisės aktais arba vengiant prieštaravimų dar nepriimtiems teisės aktams;

  ragina Europos atstovus tarptautinėse derybose skirti ypatingą dėmesį tam, kad tarptautiniai reikalavimai ir standartai neprieštarautų priimtiems įpareigojantiems ES teisės aktams ir būtų su jais suderinami, taip pat reikalavimų laikymuisi, siekiant tarptautiniu lygmeniu sukurti vienodas veiklos sąlygas;

  ragina didinti Komisijos atskaitomybę Europos Parlamentui racionalizuojant procesą, kuriame G 20 susitikimams apibrėžiamos ES pozicijos politikos srityse, susijusiose su užimtumu, energetika, prekyba, vystymusi ir kova su korupcija;

  primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis lojalaus bendradarbiavimo nuostatų;

  ragina valstybes nares sutikti, kad bankų sąjungos atstovai pagal bendrą priežiūros mechanizmą dalyvautų Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto veikloje;

  ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti ekonomikos ir finansų reguliavimo išorės aspektus, t. y. numatomą darbą tarptautinėse finansų institucijose, taip pat, siekiant padidinti ES vidaus politikos nuoseklumą, sudaryti darbo grupę dėl pasaulio ekonomikos valdymo ir finansų institucijų;

  atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvą siekti bendro euro zonos atstovavimo TVF; mano, kad tai turi būti padaryta išsaugant galimybes ilgainiui sukurti vieną Europos Sąjungos grupę;

  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sutarties Protokolą Nr. 14 už glaudesnį euro zonos valstybių narių veiklos derinimą atsakinga Euro grupės, kuri yra laikino ir neformalaus pobūdžio, kol euro taps visų Sąjungos valstybių narių valiuta; mano, kad galėtų būti padidintas Euro grupės skaidrumas ir atskaitomybė; pasisako už tai, kad pagal 2012 m. lapkričio 20 d. M. Thyssen pranešimą(8), kuriame pateikiamos rekomendacijos dėl laipsniško bankų, ekonominės, fiskalinės ir politinės sąjungų sukūrimo, būtų ieškoma oficialesnio nuolatinio sprendimo; primena, kad reikia sustiprinti nepriklausomą už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Komisijos nario vaidmenį ir papildyti jį griežtais atskaitomybės Parlamentui ir Tarybai mechanizmais;

  mano, kad ne tik TVF, bet ir kitais atvejais artimiausiais metais derėtų palaipsniui racionalizuoti atstovavimą ES, visų pirma stiprinant veiksmų derinimą, o vėliau, atlikus įvertinimą, apjungiant ES valstybėms skirtas vietas; mano, kad narystę šiose organizacijose ir įstaigose derėtų paskirti pagal atitinkamas ES institucijų ir Europos priežiūros institucijų (EPI), Tarybos arba Euro grupės ir nacionalinės valdžios institucijų kompetencijos sritis; laikosi nuomonės, kad ES tuo pat metu šių organizacijų ir įstaigų veikloje turėtų dėti pastangas pereiti nuo bendro sutarimo prie svertinio daugumos balsavimo sistemos;

  pabrėžia, kad Komisija, Taryba arba tam tikrais atvejais Euro grupė privalo stiprinti koordinavimą rengdamos parengiamuosius posėdžius; mano, kad prireikus derėtų sudaryti naujas Tarybos ad hoc darbo grupes remiantis Ekonomikos ir finansų komiteto (EFK), Darbo grupės TVF klausimais (angl. SCIMF), Euro grupės darbo grupės (angl. EWG) ir Ekonominės politikos komiteto (EPK) pavyzdžiais;

  ragina išsamiai įvertinti klausimą dėl dviejų atskirų vietų, šiuo metu G 20 susitikimuose skirtų Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams, siekiant nustatyti, kokiu mastu ši tvarka mažina ES išorinį patikimumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad veikia finansinių paslaugų bendroji rinka; mano, kad, siekiant skatinti atskirai atstovaujamų valstybių narių konvergenciją galimi įvairūs patobulinimai, kurie turėtų padėti užtikrinti veiksmingą veiksmų derinimą prieš susitikimus ir stiprintų ES poziciją susitikimų metu;

  ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti parengti veiksmų planą siekiant sukurti pasaulinę sutartimi grindžiamą finansų organizaciją, kuri atitiktų J. de Larosière pranešime pasiūlytas nuostatas ir turėtų plačius įgaliojimus teikti rekomendacijas, derėtis dėl minimalių privalomų standartų, taikytų daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus ir, jei reikia, skirtų sankcijas; mano, kad patirtis, įgyta pirmiausiai prekybos sektoriuje dalyvaujant PPO, galėtų būti panaudota siekiant sukurti pirmiau minėtus daugiašalius ginčų sprendimo mechanizmus; pabrėžia, kad siūlomai organizacijai turėtų būti taikomi aukščiausi skaidrumo ir atskaitomybės standartai;

  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti plačius įgaliojimus skatinti naujus postūmius propaguojant daugiašališkumą tarptautiniame bendradarbiavime finansų, pinigų ir reguliavimo klausimais;

  ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokie pasiūlymai dėl ES finansų teisės aktų papildytų pasauliniu lygmeniu vykdomus veiksmus;

20.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Kas priima sprendimus? Kas nustato finansų sektoriaus veiklą reglamentuojančias taisykles? Ar ekspertų ir privačių interesų poveikį patiriantys parlamentai ir vyriausybės vis dar taria paskutinį žodį? Kaip Europos Sąjunga ir euro zona gina savo strateginius interesus? ES institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms sunku pateikti patenkinamus atsakymus į šiuos paprastus ir pagrįstus klausimus. Šiuo pranešimu siekiama padėti atsakyti į tuos klausimus įvertinant ES veiklą dešimtyje politinio ir (arba) techninio pobūdžio organizacijų(9).

Šiame pranešime remiamasi 3 prielaidomis.

Dėl laisvo kapitalo judėjimo finansų sistemos stabilumas, kuris turi lemiamo poveikio investicijoms ir ekonomikos augimui, priklauso nuo gebėjimo viršnacionaliniu lygmeniu kurti standartus ir elgesio taisyklės ir užtikrinti jų vykdymą.

Būtinas lygmens pokytis negali sukelti atsakomybės sumažėjimo ir pakenkti demokratijai. Visų pirma nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmuo negali būti apribotas paverčiant juos vien faktus konstatuojančiomis institucijomis. Jei manyti, kad būtinas nepriklausomas privačių interesų ir politinių žaidimų įvertinimas, derėtų atnaujinti ekspertų ir piliečių išrinktų atstovų dialogą. Problemą atskleidžia vienas nesenas pavyzdys: ar sistemos „Bazelis III“ standartų (dėl bankams taikomų kapitalo reikalavimų) įgyvendinimo įvertinimas gali būti atliekamas neatsižvelgiant į tai, kad Europoje MVĮ finansuoja daugiausiai bankai, o ne rinkos? Tačiau ši specifika daro didelį poveikį ekonomikos augimui, todėl ES teisės aktų leidėjai tuos standartus atitinkamai interpretavo ketvirtojoje Kapitalo reikalavimų direktyvoje (KRD IV)(10).

Be to, ES ir euro zona turi būti pajėgi ginti savo strateginius interesus. Tačiau atstovavimas ES šiose organizacijose yra mažų mažiausiai nevaldomas. Tokia padėtis apgailėtina, atsižvelgiant į didelį poveikį finansiniam stabilumui, bet ypač ekonomikos augimui ir užimtumui. Reikėtų pragmatiškai siekti pažangos atsižvelgiant į tai, kad ES finansinė galia išlieka didelė, tačiau pasauliniu mastu mažėja jos santykinis demografinis svoris. Europos Sąjunga galėtų naudingai prisidėti vystant labiau subalansuotą daugiašalį bendradarbiavimą ekonominiais ir finansiniais klausimais.

1.  Skaidrumas

Dėl istorinių procesų, atspindinčių finansų pasaulio sudėtingumą, pasaulinių finansų srityje veikiančių organizacijų gausos bei jų vidinio sudėtingumo sunku atlikti bendrą vertinimą.

TVF

užtikrina tarptautinės pinigų sistemos stabilumą, kur tinkama teikdamas techninę ir finansinę pagalbą.

EBPO

vykdo tyrimus, kuriais siekiama skatinti ekonomikos augimą. Jos vaidmuo mokesčių srityje tampa vis svarbesnis.

G 20

tai bendro pobūdžio neformalus politinis forumas, kuriame dalyvauja 19 didžiausią ekonomiką turinčių pasaulio šalių ir ES.

FSB

po 2009 m. finansų krizės G 20 pavedimu užtikrina geresnį tarptautinio finansų reguliavimo derinimą.

Bazelio komitetas

deda pastangas suvienodinti bankų priežiūros veiklą ir nustato šiame sektoriuje taikytinus rizikos ribojimo standartus, pavyzdžiui, kapitalo rodiklius.

IOSCO

užtikrina vertybinių popierių reguliavimo konvergenciją siekiant padidinti rinkų efektyvumą ir skaidrumą.

IAIS

tarptautiniu lygmeniu skatina veiksmingą ir efektyvią draudimo sektoriaus priežiūrą. Nuo 2013 m. gavo naują funkciją, susijusią su draudimo bendrovėms taikomų tarptautinių kapitalo reikalavimų kūrimu.

IOPS

siekia rengti standartus ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pensijų srityje, keičiantis geros praktikos pavyzdžiais ir vis labiau priimant taisykles.

IASB

siekia sukurti suderintą apskaitos standartų sistemą, kad būtų galima teikti naudingą finansinę informaciją investuotojams.

Kai kurie esminiai sprendimai menkai aptariami. Neatrodo, kad privatinės teisės reglamentuojamos įstaigos visada sugeba teikti pirmenybę bendriesiems interesams. Tai matyti iš paradoksalaus TFAS (angl. IFRS) apskaitos standartų pavyzdžio – juos parengė pagal JAV teisę veikianti tarptautinė organizacija, bet JAV jų nepripažįsta. Viešosios įstaigos taip pat ne visada elgiasi logiškai: ar, ES teisės aktų leidėjui neseniai nustačius ES bankų pertvarkymo taisykles (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) ir bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM)), dabar derėtų FSB, kuriame esama valstybių narių ir ECB atstovų, pradėti pasaulinį bendro nuostolių padengimo galimybių (angl. TLAC) projektą, kurio loginis pagrindas yra kitoks? Ar derėtų tai organizacijai imtis spręsti klausimus, susijusius su draudimu, įskaitant vadinamųjų sisteminių draudimo įmonių nustatymą, nors pagal Sutartį ECB neturi draudimo priežiūros įgaliojimų?

Nepakankamas skaidrumas taip pat užmaskuoja didžiulius aprėpties skirtumus. Pavyzdžiui, IOSCO yra visuotinės narystės organizacija, o kitos organizacijos apjungia daug mažiau šalių. Tai ne tik principinis, bet ir esminis klausimas: dėl neteisingo nepakankamo atstovavimo Afrikai arba Pietų Amerikai gali būti atidėtas problemų, susijusių su nelygybe ir lėšomis neturtingiausioms šalims, sprendimas.

Rekomendacijų, kurias pateikė tam tikros organizacijos, patariamasis arba techninis pobūdis negalėtų pateisinti iš dalies šešėlinės veiklos kai kurių ekonomikos subjektų, kurie kartais spontaniškai vykdo rekomendacijas, kad kredito reitingų agentūros nesumažintų jų reitingų (bankų ir kapitalo reikalavimai) arba padidintų savo galimybes gauti finansavimą (bendrovės ir apskaitos standartai).

Geresnis informavimas apie iššūkius ir alternatyvas, žinoma, yra pirmiausia politinių vadovų atsakomybė. Tačiau techniniu lygmeniu centrinių bankų, Komisijos ar kitų Europos institucijų atstovai taip pat turėtų įsipareigoti sistemingiau bendrauti su visuomene, pasitelkdami žiniasklaidą, akademinę bendruomenę ir specialistus. Kai kurie tai daro, kiti mažiau linkę tai daryti.

Įsipareigojimų vykdymo (normų laikymosi) patikrai derėtų skirti ypatingą dėmesį. Šiek tiek paradoksalu iškilmingai pabrėžti pasaulinio masto veiksmų svarba siekiant stabilumo, organizuoti stulbinančius pasaulio lyderių susitikimus (pavyzdžiui, G 20) galiausiai pasitenkinant nuviliančiomis įgyvendinimo procedūromis. Ar nederėtų pašalinti šį prieštaravimą, kuriuo prisidedama prie pasitikėjimo praradimo, ir apgalvoti labiau įpareigojančių procedūrų galimybę?

2. Atskaitomybė

EP, kaip išskirtinis viešųjų diskusijų finansinių paslaugų vidaus rinkoje forumas, gali prisidėti trimis atvejais, atsižvelgiant į jo kompetenciją:

– tais atvejais, kai dalyvaujant 28 valstybėms narėms priimami ES teisės aktai, suteikiant privalomus derybų įgaliojimus, kurie taikomi balsų dauguma priimtiems sprendimus;

– prieš dideles pasaulines derybas (pavyzdžiui, G 20 susitikimus), siekiant nustatyti gaires ir informuoti apie europiečių poziciją;

– siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami prisiimti įsipareigojimai (būtų laikomasi normų).

Visuomenė tikisi, kad politiniai vadovai viešai paaiškintų savo derybų procesą. Slaptos diplomatijos laikai baigėsi. Europos partneriai turi būti suinteresuoti tuo, kad jų pasauliniu mastu įsipareigojimus teigiamai vertintų žmonės. Tai, kad tenka remtis reikliu EP, nebūtinai blogai ES derybininkams – tai kaip tik gali sustiprinti jų poziciją.

Iki šiol, nors esama keitimosi nuomonėmis tarp EP ECON komiteto ir kai kurių pasaulinių organizacijų vadovų, šie ryšiai išlieka pernelyg skuboti ir paviršutiniški. EP turėtų siekti rengti nuodugnesnį ir reguliaresnį dialogą.

3. Atstovavimas ES ir (arba) euro zonai

Visada sunku tiksliai įvertinti įtaką, tačiau šiuo metu aišku, kad ES savo įtakos galimybes išnaudoja ne visada maksimaliai. ES atstovavimas toks daugialypis, kad tampa neapčiuopiamas. Komisijai kartais tenka jai nederantis vaidmuo atstovauti mažiausiai gyventojų turinčias ES valstybes, kurios nedalyvauja atitinkamose organizacijose, o ne visą ES.

ES susiskaidymas yra dar labiau apgailėtinas atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose organizacijose ES valstybių narių visuma padengia didelę biudžeto dalį (pavyzdžiui, EBPO). Be to, reikėtų apsvarstyti geografinę pusiausvyrą ir teisingą pareigybių paskirstymą.

ES atstovavimo trūkumo mastas skiriasi priklausomai nuo to, ar tam tikros organizacijas atlieka patariamąją funkciją (EBPO), valdo krizes (Didysis dvidešimtukas ir Finansinio stabilumo taryba) ar nustato techninius standartus.

Nederėtų sudaryti galimybės ES teisėkūros procese mažuma likusioms ES valstybių narių vyriausybėms, centriniams bankams ar priežiūros institucijoms pasauliniuose forumuose ieškoti galimybių „atsigriebti“ prieš daugumą sudariusius partnerius. Tai prieštarauja Sutartyse įtvirtintam lojalaus bendradarbiavimo principui.

Būtina užtikrinti, kad ES susikurtų veiksmingesnius mechanizmus, skirtus suvienodinti reiškiamas nuomones, siekiant bendro atstovavimo, kurio, žinoma, neįmanoma pasiekti artimiausioje ateityje, bet kurio turi būti vis tiek siekiama.

Galimas pragmatiškas sprendimas – sukurti jau ankstyvame etape privalomas koordinavimo procedūras, vykdant valstybių narių ir ES institucijų dialogą finansų klausimais.

Kalbant apie euro zoną, Sutarties 138 straipsnyje, kaip primenama vadinamojoje Penkių pirmininkų ataskaitoje(11), raginama stiprinti išorinį atstovavimą jai; turėtų būti siekiama jį palaipsniui sujungti. Dėl TVF intervencijų euro zonoje, ypač atsižvelgiant į TVF vaidmenį Graikijoje, šio klausimo aktualumas dar labiau padidėjo.

ES galėtų nustatyti dar platesnio užmojo tikslus. IOSCO generalinis sekretorius David Wright savo vardu pasiūlė sukurti pasaulinę institucinę struktūrą, kuriai įsteigti galbūt prireiks tarptautinės sutarties ir kuri turės tam tikrus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įpareigojančias ginčų sprendimo procedūras ir galimybes skirti sankcijas(12).

Išvada

Atsižvelgiant kapitalo srautų ir finansų srities profesijų globalumą, nerealu tikėtis valdyti finansus nepakeitus viešųjų veiksmų masto.

ES turi tam tikrų pranašumų sprendžiant šią problemą. ES sukūrė pasaulinio masto finansinių paslaugų vidaus rinką, kurią netrukus sutvirtins kapitalo rinkų sąjunga. ES turi pripažintus finansinius centrus, už sisteminės rizikos prevenciją atsakingą organą (Europos sisteminės rizikos valdybą) ir tris institucijas, kurios per trumpą laiką įtvirtino savo vaidmenį. Euro yra pasaulinio masto valiuta. Krizės laikotarpiu euro zonai buvo sukurti precedento neturintys pagalbos mechanizmai, bankų priežiūros ir pertvarkymo institucijos. Be to, ES turi unikalios patirties viršnacionalinės demokratijos ir kontrolės, ar valstybės narės nepažeidžia savo įsipareigojimų, srityse, o jos griežtos taisyklės dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su administraciniais dokumentais gali įkvėpti ir pasaulines organizacijas.

Atsižvelgiant į strateginę finansų sektoriaus svarbą ekonomikos augimui ir užimtumui, derėtų persvarstyti pasaulinį daugiašalį bendradarbiavimą, padidinant ES ir euro zonos svarbą.

MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

pateikė Miguel Viegas, Matt Carthy, Fabio De Masi, Paloma López Bermejo, Rina Ronja Kari, Marisa Matias, Miguel Urbán ir Dimitris Papadimoulis

Nors šiame pranešime yra teigiamų nuostatų (dėl tarptautinio bendradarbiavimo reglamentavimo klausimais ir rūpesčio, kad pasaulinis veiklos derinimas menkina atsakomybę ir silpnina demokratiją), jis pagrįstas mintimi stiprinti viršvalstybinių institucijų galią, o tai dar labiau sumažins piliečių politines galias. Mes tam visiškai nepritariame.

Mes be išlygų atmetame:

– dabartinę ES, kurioje kyla pavojus valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui ir solidarumui bei nacionaliniam suverenitetui;

– idėją, kad tarpusavio vertinimu užtikrinama didesnė atskaitomybė piliečiams nei tradiciniu formaliu demokratinės atskaitomybės modeliu, grindžiamu atstovo ir atstovaujamojo koncepcija;

– pasiūlymą nustatyti vienodo kurpalio principu ir vieninga pozicija grindžiamą atstovavimą visoms ES šalims tarptautinėse finansinėse institucijose;

– pasiūlymą taikyti elgesio kodeksą, kuriuo siekiama suvaržyti savarankiškus valstybių narių veiksmus;

– pasaulinės finansų organizacijos sukūrimą.

Mes ryžtingai tvirtiname, kad:

– didesnio demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės negalima pasiekti taikant daugiau viršvalstybinių suvaržymų;

– valstybės narės neturėtų atsisakyti savarankiško dalyvavimo tarptautiniuose forumuose;

– tarptautinis reguliavimo institucijų bendradarbiavimas turi būti grindžiamas solidarumu tarp valstybių, o ne stambių ekonominių ir finansinių subjektų interesų apsauga.

20.11.2015

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje

(2015/2060(INI))

Nuomonės referentas: Paulo Rangel

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad, atsižvelgiant į specifinį ES pobūdį – viršvalstybinį subjektiškumą, dabartinę didelę valstybių tarpusavio priklausomybę ir galių pusiausvyros pasikeitimą, ES turėtų atlikti aktyvesnį ir ryškesnį vaidmenį pasaulinės ekonomikos valdymo procese, priklausydama tarptautiniams organams; pabrėžia, kad reikia institucinių reformų siekiant užtikrinti nuoseklų ES atstovavimą ir tvirtą ES poziciją tarptautinėse finansų, pinigų ir reguliavimo institucijose ir įstaigose;

2.  mano, kad ES, kaip tarptautinių forumų narė, turėtų skatinti tarptautinio ir ekonominio valdymo proceso reformą, atitinkančią ES principus, kaip nustatyta, visų pirma, Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 6 straipsniuose;

3.  ragina ES stoti į tarptautinius forumus, kurie reglamentuoja tarptautinę ekonomiką ir daro jai įtaką; tačiau mano, kad ES turėtų paaiškinti neoficialių pinigų sąjungai vadovaujančių įstaigų sprendimų teisinį statusą;

4.  pažymi, kad 2008 m. prasidėjusi ekonomikos ir finansų krizė iškėlė poreikį pasaulyje sustiprinti ekonomikos valdymą ir poreikį įsteigti viršvalstybines įstaigas, galinčias imtis intervencijų, ir taikyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį nacionalinių ekonomikos politikos sprendimų koordinavimą;

5.  ragina nustatyti nuoseklius ir geriau struktūruotus išankstinio koordinavimo mechanizmus, siekiant suformuluoti ir užtikrinti bendrą ES poziciją – taip tarptautiniuose ekonomikos forumuose būtų veiksmingiau propaguojami ES tikslai ir politika, kaip numatyta, pavyzdžiui, ES sutarties 2, 3 ir 6 straipsniuose ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose, atsižvelgiant į didelę pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybę, kuri neišvengiamai atsiranda dėl tarptautinės prekybos svarbos pasaulinei ekonomikos sistemai;

6.  pabrėžia, kad turėtų būti parengta suderinta ES strategija kiekvienoje iš šių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų, kad Sąjunga turėtų galimybę suformuoti suderintą poziciją ir stiprinti savo įtaką sprendimų priėmimo procesui;

7.  pabrėžia, kad labai svarbi vieninga ES pozicija tarptautinėse institucijose ir įstaigose, ir ragina Komisiją pasiūlyti ES skaidrumo ir atskaitomybės srities elgesio kodeksą, kuriuo galėtų vadovautis ES atstovai tarptautinėse organizacijose ir kuris būtų pagrįstas esama gerąja patirtimi; mano, kad ilgainiui šis elgesio kodeksas galėtų tapti pavyzdžiu visoms tarptautinėms institucijoms ir įstaigoms, kai jos rengs savo elgesio kodeksus;

8.  primena, kad tose institucijose, kuriose atstovaujama tiek ES, tiek valstybėms narėms, turėtų būti visapusiškai laikomasi ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto lojalaus bendradarbiavimo principo ir kad valstybės narės turėtų nesiimti „jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų“;

9.  ragina, kad Sąjunga skatintų laikytis vieningo ir įtraukaus Europos požiūrio, siekiant užtikrinti, kad jos politika būtų nuosekli, veiksminga ir tvari ir kad būtų atsižvelgiama į valstybių narių, kurioms nėra atstovaujama šiose institucijose ar įstaigose, interesus ir indėlį, kai apibrėžiama bendra pozicija;

10.  mano, kad tokį vieningą ir įtraukų Europos požiūrį geriau būtų galima įgyvendinti vykdant Parlamente organizuojamą reguliarų ir oficialų dialogą finansiniais klausimais, siekiant nustatyti Europos pozicijos patvirtinimo, kai vyksta svarbios tarptautinės derybos, gaires bei užtikrinant, kad ta pozicija būtų žinoma ir kad jos būtų laikomasi; mano, kad ES institucijos, valstybės narės ir, kai tikslinga, atitinkamų tarptautinių organizacijų vadovai turėtų būti pakviesti į šį dialogą, o dialogo pobūdis (viešas ar uždaras) ir renginių dažnumas priklausytų nuo praktinių reikalavimų;

11.  mano, kad šis dialogas padėtų apibrėžti derybų galimybes tose srityse, kuriose Parlamentas yra teisėkūros institucija drauge su Taryba, suvienodinti Europos poziciją teisės aktų, kurie yra priimami dauguma balsų, klausimais ir išvengti nedarnos tų teisės aktų, kurie dar turės būti priimti, atveju;

12.  primygtinai ragina Sąjungą ir jos institucijas visapusiškai laikytis Pagrindinių teisių chartijos ir paisyti kategoriškų ribų, nustatytų joje visų sričių veiksmams, įskaitant ekonominio pobūdžio priemones, kurios, kaip tikėtina, turės didelį poveikį piliečių gyvenimui;

13.  primena, kad ES turėtų siekti visateisės narystės tarptautinėse ekonomikos ir finansų institucijose, jei ji dar nebuvo suteikta ir yra tikslinga (pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF)); ragina atitinkamas tarptautines ekonomikos ir finansų institucijas padaryti visus reikalingus nuostatų pakeitimus, kad ES galėtų visapusiškai dalyvauti jų veikloje;

14.  mano, kad ateityje, deramai atsižvelgiant į ES ir jos valstybių narių kompetencijų paskirstymą ir į pažangą, padarytą, siekiant stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą, reikėtų ES užtikrinti vieningą išorės atstovavimą TVF ir kituose tarptautiniuose ekonominiuose forumuose, siekiant sudaryti sąlygas ES visapusiškai išnaudoti savo potencialą, palengvinti ES tikslų siekimą ir apginti ES bei visų jos valstybių narių interesus, taip pat padidinti savo svarbą ir įtaką pasaulinėje ekonomikos ir finansų struktūroje; mano, jog būtina, kad šis vieningas atstovavimas pavirstų bendru euro zonos atstovavimu TVF, išsaugant galimybes ilgainiui sukurti vieną ES grupę;

15.  pabrėžia, kad reikia iš tiesų reformuoti ES politiką, siekiant išvengti vidaus ekonominio ir socialinio disbalanso tarp valstybių narių ir sudaryti sąlygas skolų restruktūrizavimo procesams;

16.  apgailestauja, kad tarptautinėms finansų, pinigų ir reguliavimo institucijoms ir įstaigoms, taip pat ES dalyvavimui jų veikloje, trūksta demokratinės atskaitomybės ir skaidrumo, susijusio su sprendimų priėmimo procesais;

17.  mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę numatyti vieną bendrą vietą Tarybai ir Komisijai pirmininkaujantiems asmenims per G 20 susitikimus, nes dabartinė padėtis, kai yra dvi atskiros vietos, susilpnina ES išorės patikimumą;

18.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti visišką Sąjungos dalyvavimo esamų ekonomikos ir finansų institucijų veikloje skaidrumą, demokratinę atskaitomybę ir teisėtumą;

19.  pabrėžia, kad Sąjungos atstovai turėtų gebėti pirmininkauti G 20 rotacijos tvarka;

20.  pritaria tam, kad Sąjunga nustatytų visapusiško lobistų skaidrumo sistemą, taikomą ES institucijų ir minėtų tarptautinių institucijų derybų procese;

21.  mano, kad Parlamentas turėtų būti tinkamai ir periodiškai informuojamas apie Sąjungos veiklą ir pozicijas esamose ekonominėse ir finansų institucijose; mano, kad Parlamentas turėtų turėti teisę reikšti savo nuomonę ir turėtų reguliariai atlikti ES atstovų veiklos tose institucijose priežiūros vaidmenį, siekiant užtikrinti atskaitomybę ir sustiprinti demokratinį teisėtumą;

22.  ragina įsteigti tarpinstitucines darbo grupes, kurios posėdžiautų prieš oficialius tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų posėdžius ir suteiktų Parlamentui galimybę išreikšti savo nuomonę klausimais, kuriais bus diskutuojama per būsimus posėdžius; mano, jog reikėtų sukurti mechanizmą, kad būtų atsižvelgiama į Parlamento nuomonę tokiais klausimais;

23.  pabrėžia, kad Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visais ekonominių ir finansų institucijų išduotais aktualiais dokumentais, kad turi būti sukurtas tinkamas, atviras, nuolatinis ir efektyvus ataskaitų teikimo mechanizmas ir kad ES atstovai turėtų sistemingai teikti Parlamentui grįžtamąją informaciją apie šiuose forumuose priimtus sprendimus;

24.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų atlikti pagrindinį ir aktyvesnį vaidmenį, skatinant tarptautinių ekonomikos ir finansų institucijų reformą, kuria siekiama didesnio šių institucijų veiklos demokratiškumo, skaidrumo ir atskaitingumo, taip priartinant jas prie piliečių;

25.  mano, jog pageidautina, kad ES gintų visuose tarptautiniuose ekonomikos forumuose pasaulinės ekonomikos valdymo koordinavimą ir stiprinimą, Europos socialinį modelį, bendradarbiavimą mokesčių srityje ir verslo tvarumo kultūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

13

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Elmar Brok, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Max Andersson, Enrique Guerrero Salom, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Andrej Plenković

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sofia Ribeiro

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

15.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

18

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Diane James, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Molly Scott Cato, Peter Simon, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Mady Delvaux, Bas Eickhout, Marian Harkin, Ramón Jáuregui Atondo, Rina Ronja Kari, Thomas Mann, Eva Paunova, Michel Reimon, Antonio Tajani, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lucy Anderson, Andrey Kovatchev, Adam Szejnfeld

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0377.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0229.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0457.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.

(6)

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais

(7)

Tarptautinių atsiskaitymų bankas (angl. BIS), Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO) taip pat atlieka taisyklių nustatymo funkcijas; Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (angl. UNCTAD) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį ekonomikos valdymą; Afrikos plėtros bankas (angl. AfDB), Azijos plėtros banko (AsDB), Karibų plėtros bankas (angl. CDB), Vakarų Afrikos plėtros bankas (angl. WADB), Amerikos valstybių plėtros bankas (angl. IDB), Amerikos valstybių investicijų korporacija (angl. IIC), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos Tarybos vystymo bankas (angl. CEB), Pasaulio banko grupė, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. IBRD), Tarptautinė plėtros asociacija (angl. IDA), Tarptautinė finansų korporacija (angl. IFC) ir Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (angl. MIGA) remti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą.

(8)

2012 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Vadovų Tarybos, Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Euro grupės pirmininkų ataskaitos „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“.

(9)

Šiuo ribotos apimties pranešimu nesitikima išsamiai aptarti visus klausimus. Jo taikymo sritis sąmoningai apribota atsižvelgiant į ECON komiteto kompetenciją, tačiau tokiu būdu galima aptarti esmines problemas, ypač skaidrumo, atskaitomybės ir strateginių ES interesų apsaugos. Pranešėja dėkinga įvairių tyrimų, kuriuos galima rasti Europos Parlamento interneto svetainės skiltyje „Think tank“ ir kurie buvo atlikti šiam pranešimui, autoriams.

(10)

Reakcija į Bazelio komiteto nuomonę dėl KRD 4 (bankams taikomos Kapitalo reikalavimų direktyvos), ECON pranešimas spaudai, 2014 12 05 [URL: http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/content/20141205IPR82904/html/REACTION-TO-THE-OPINION-OF-THE-BASEL-COMMITTEE-ON-CRD-4]

(11)

„Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, pranešimas, parengtas Jeano-Claude'o Junckerio, glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi'u ir Martinu Schulzu [URL: http://ec.europa.eu/priorities/economic-monetary-union/docs/5-presidents-report_fr.pdf]

(12)

IOSCO generalinio sekretoriaus Davido Wrighto pastabos organizacijai „Atlantic Council“, Vašingtonas, Kolumbijos apygarda, 2012 m. gruodžio 10 d. [URL: https://www.iosco.org/library/speeches/pdf/20121210-Wright-David.pdf]

Teisinis pranešimas