Procedūra : 2015/2330(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0031/2016

Pateikti tekstai :

A8-0031/2016

Debatai :

PV 24/02/2016 - 14
CRE 24/02/2016 - 14

Balsavimas :

PV 25/02/2016 - 7.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0059

PRANEŠIMAS     
PDF 782kWORD 200k
22.2.2016
PE 573.167v02-00 A8-0031/2016

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje

(2015/2330(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Sofia Ribeiro

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje

(2015/2330(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į ES sutarties 5 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kuriame apibrėžiamas specialus atokiausių regionų statusas,

  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015) 0690),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos ataskaitą „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2015) 0691),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2015) 0692),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2016 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2015) 0700),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015) 0600),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2015) 0098) ir į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento teisėkūros rezoliuciją šia tema(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (COM (2014) 0215),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013) 0690),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013) 0083),

  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (C(2013) 778),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 0173),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010) 0758) ir 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šia tema(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. EUROPA Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

  atsižvelgdamas į komunikatą dėl 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos ir vėlesnį dokumentą „2016–2019 m. strateginė užduotis siekiant lyčių lygybės“, kuriame konkrečiai kalbama apie moterų užimtumą ir ekonominę nepriklausomybę;

  atsižvelgdamas į Komisijos 2008 m. spalio 3 d. rekomendaciją 2008/867/EB dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties,

  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (13414/15 SOC 614 EMPL 404),

  atsižvelgdamas į 2014 m. Socialinės apsaugos komiteto pranešimą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai O-000121/2015 - B81102/2015, į kurį atsakoma žodžiu, ir su juo susijusią 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(6),

  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(11),

  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(12),

  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(13),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(14),

  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos (2015 m. rugsėjo mėn.),

  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“(15),

  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio mėn. Eurostato publikaciją dėl nedarbo Europos Sąjungos regionuose,

  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą(16),

  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

  atsižvelgdamas į 2010 m. penktąjį ir 2015 m. šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimus(17),

  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) pranešimą „Socialinių partnerių vaidmuo Europos semestre“,

  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Eurofound pranešimą „Darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų pakeitimai, padaryti atsižvelgiant į krizę ir ES naują ekonomikos valdymo režimą“,

  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2016 m. Europos semestro prioritetų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0031/2016),

A.   kadangi nedarbo lygis nuo 2013 m. antros pusės po truputį mažėja, bet ne tiek daug, kad būtų suvaldytas nedarbo ir skurdo didėjimas, nepaisant vykdomos tam tikros palankios makroekonominės politikos ir struktūrinių reformų; kadangi, nepaisant to, daugelyje valstybių narių nedarbas vis tiek yra per didelis ir vis dar gerokai viršija 2008 m. rodiklius – šiuo metu nedirba 9,9 proc. aktyvių piliečių, t. y. 23 mln. europiečių, apie pusė iš jų yra ilgalaikiai bedarbiai ir daugiau nei 10 proc. jų gyvena euro zonoje; kadangi tai aiškiai rodo, jog labai svarbu atsižvelgti į konkrečias mikroekonomines aplinkybes ir numatyti tolesnių struktūrinių reformų, kurių socialinį poveikį būtina įvertinti prieš tai, kai jos bus įgyvendintos;

B.   kadangi dabar prasidėjo treti ekonomikos gaivinimo proceso metai ir prognozuojama, kad 2016 m. 28 ES valstybėse narėse ekonomika išaugs 2 proc., o euro zonoje – 1,8 proc., tačiau šis procesas skirtingose valstybėse narėse vyksta nevienodu tempu ir jį iš dalies skatina laikini veiksniai, pvz., vis žemėjančios naftos kainos, kurios prisideda prie perkamosios galios didėjimo, o tai daro įtaką realiajai ekonomikai; kadangi tai rodo, jog ES gali padaryti daugiau skatindama spartesnį ekonominį ir socialinį atsigavimą, kad būtų užtikrintas jo didesnis tvarumas vidutiniu laikotarpiu, ypač esant dabartinei neapibrėžtai padėčiai pasaulio ekonomikoje;

C.   kadangi padėtis fiskalinio konsolidavimo srityje 28 valstybėse narėse gerėja biudžeto deficitui sumažėjus nuo 4,5 proc. 2011 m. iki 2,5 proc. 2015 m.;

D.  kadangi, kaip pareiškė Europos Komisija(18), tarp valstybių narių ir jų viduje vis dar esama skirtumų užimtumo ir socialinėje srityje, o socialiniai pokyčiai rodo, kad skirtumai ES ir toliau didėja, darydami neigiamą poveikį augimui, užimtumui ir sanglaudai; kadangi visuomenės, kuriose yra daugiau lygybės ir daugiau investuojama į žmones, yra atsparesnės augimo ir užimtumo požiūriu;

E.   kadangi jaunimo nedarbo rodiklis ES lygmeniu yra 22,6 proc., o 2014 m. 12,3 proc. jaunimo nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo mokymuose (NEET jaunimas), taigi, jie rizikavo būti atskirti nuo darbo rinkos, prarasti įgūdžius bei žmogiškąjį kapitalą; kadangi taip atsiranda asmeninės nepriklausomybės trūkumas ir pakertamos socialinės integracijos galimybės; kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą kuriant ir įgyvendinant darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką tenka valstybėms narėms;

F.  kadangi 2014 m. užimtumo lygis 28 valstybėse narėse išaugo 0,8 proc., o euro zonos valstybėse – 0,4 proc., nors Europos šalių rezultatai labai skiriasi (penkiose šalyse užimtumo lygis 2009–2014 m. sumažėjo bent penkiais procentiniais punktais); kadangi 2014 m. savarankiškai dirbančių asmenų skaičius didėjo beveik tuo pačiu tempu, kaip ir užimtumas, o nuo 2013 m. bendro užimtumo lygio didėjimą daugiausia lėmė laikini kontraktai, nors šie rodikliai valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi nedarbo lygis ir jo socialiniai padariniai įvairiose Europos šalyse skiriasi; kadangi stengdamiesi išvengti nedarbo daug jaunų žmonių nusprendžia pradėti papildomas podiplomines studijas arba išvyksta iš savo šalies ieškoti darbo kitose valstybėse narėse; kadangi šie du atvejai nėra įtraukti į nacionalinę jaunimo nedarbo statistiką;

G.  kadangi moterų užimtumo lygis (63,5 proc. 2015 m. gegužės mėn.) tebėra gerokai žemesnis, palyginti su pagrindiniu strategijoje „Europa 2020“ numatytu tikslu, kad moterų užimtumas siektų 75 proc., o ne visą darbo dieną dirbančių moterų užimtumo lygis (32,2 proc.) yra aukštas, palyginti su ne visą darbo dieną dirbančių vyrų vyrų užimtumo lygiu (8,8 proc.), net jei atsižvelgiama į laisvą asmeninį pasirinkimą ir poreikius; kadangi sustiprinus moterų dalyvavimą darbo rinkoje būtų galima sumažinti šį atotrūkį ir išspręsti didelės moterų patiriamos skurdo ir socialinės atskirties rizikos problemą;

H.  kadangi žmogiškojo kapitalo nuostoliai dėl nedarbo yra didžiuliai ir kadangi nustatyta, jog bendros išlaidos, susijusios su jaunimo nedarbu, sudaro 153 mlrd. EUR per metus(19); kadangi nedarbas, jaunimo nedarbas ir ilgalaikis nedarbas turi ne tik finansinių ir socialinių padarinių, bet ir daro neigiamą poveikį socialinei konvergencijai ir galiausiai trukdo tvariam ekonomikos augimui;

I.   kadangi 2014 m. apie 5 proc. darbuotojų 28 ES valstybėse narėse buvo bedarbiai ilgiau kaip metus, o 3,1 proc. – ilgiau kaip dvejus metus; kadangi tik pusė 55–65 metų darbuotojų dirba, o ilgalaikis nedarbas ypač vyrauja jaunesnio ir vyresnio amžiaus darbuotojų grupėse; kadangi darbo ieškančių ilgalaikių bedarbių diskriminacija, deja, yra labai paplitusi; kadangi taip yra todėl, jog nedarbas siejamas su psichologiniu stigmatizavimu ir lemia darbdavių nuostatą, kad vyresnio amžiaus darbo ieškantys asmenys yra mažiau kompetentingi ir mažiau samdytini, palyginti su dirbančiais asmenimis; kadangi darbdaviai turi mokyti žmogiškųjų išteklių vadybininkus įveikti galimas šališkas nuostatas nedirbančių ir vyresnio amžiaus darbuotojų atžvilgiu ir didžiausią dėmesį skirti jų kvalifikacijai ir patirčiai, o ne dabartiniam užimtumo statusui;

J.   kadangi apie 20 proc. aktyvių ES piliečių turi tik pagrindinius gebėjimus, o 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių; kadangi nepaisant to, jog daugeliui žmonių (įskaitant jaunuolius) iškyla sunkumų patekti į darbo rinką, ES yra apie 2 mln. laisvų darbo vietų (iš jų beveik 900 000 – skaitmeniniame sektoriuje), o 39 proc. įmonių sunku rasti reikiamus gebėjimus turinčių darbuotojų, nors tyrimai rodo, kad įmonės, negalinčios rasti reikiamų gebėjimų turinčių darbuotojų, dažniausiai yra tos, kurios nenoriai siūlo ilgalaikes sutartis; kadangi 2012 m. vienas iš trijų Europoje dirbančių asmenų buvo nei per aukštos, nei per žemos kvalifikacijos savo darbui; kadangi žemas išsilavinimo lygis ir išsilavinimo ir darbo rinkos paklausos neatitiktis yra vienos iš pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas nustoja mokytis ir dirbti, o tai neigiamai veikia augimą; kadangi būtina išsiaiškinti pagrindines priežastis, kodėl asmenys nebaigia mokyklos, ir ragina valstybes nares padidinti švietimui skirtą finansavimą iki atitinkamo lygio, kad būtų galima pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

K.  kadangi dėl nedeklaruojamo darbo darbuotojai praranda savo socialines ir darbo teises ir yra skatinamas socialinis dempingas, jis daro didelį poveikį biudžetui, nes netenkama mokestinių pajamų ir socialinio draudimo įmokų, daro neigiamą poveikį užimtumui, produktyvumui ir darbo kokybei, gebėjimų ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą, taip pat teisių į pensiją įgijimui ir, inter alia, pensijų skirtumams, be to, kai kuriose valstybėse narėse daro poveikį sveikatos priežiūros prieinamumui; kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant paversti nedeklaruojamą darbą deklaruojamu;

L.   kadangi netipinių ir nestandartinių formų užimtumas pats savaime nėra mažų garantijų darbas, tačiau kai taikomos tokios sutartys, jis yra labiau tikėtinas, nors tokios sutartys būdingos mažesniajai esamų darbo santykių daliai(20); kadangi nesaugumas yra dar vienas svarbus mažų garantijų elementas, apimantis netikrumą dėl darbo, pajamų nepakankamumą, apsaugos nuo atleidimo iš darbo nebuvimą ir nežinomą užimtumo trukmę; kadangi kai kuriose valstybėse narėse sudaroma vis daugiau tokio tipo sutarčių ir tai kelia nerimą; kadangi siekiant išvengti netinkamo tokių sutarčių taikymo nacionaliniu lygmeniu būtina įgyvendinti veiksmingus ir efektyvius darbo inspekcijų mechanizmus; kadangi svarbu skatinti kokybišką užimtumą, kuris suteikia šeimoms pakankamas pajamas ir ekonominį saugumą;

M.   kadangi vienu iš penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų siekiama bent dvidešimčia milijonų sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių skaičių; kadangi Europos Sąjungoje šioje padėtyje yra beveik 123 mln. žmonių; kadangi 2013 m. 28 ES valstybėse narėse 26,5 mln. vaikų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi 2009–2012 m. europiečių, kuriems grėsė skurdas, skaičius išaugo, bet 2013 ir 2014 m. padėtis pagerėjo, nes šis skaičius stabilizavosi; kadangi daugelyje ES valstybių narių padaugėjo benamių; kadangi 2012 m. 32,2 mln. vyresnių kaip 16 m. amžiaus neįgalių asmenų grėsė skurdas ar socialinė atskirtis; kadangi strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai dar nepasiekti, todėl reikia skubiai atlikti šios strategijos peržiūrą;

N.   kadangi prognozuojama, jog 65 m. ar vyresnių asmenų skaičiaus santykis su 15–64 m. asmenų skaičiumi ES iki 2060 m. nuo 27,8 proc. padidės iki 50,1 proc., o bendras ekonominės priklausomybės indeksas13, manoma, iki kito dešimtmečio vidurio stabilizuosis ties aukštesniu kaip 120 proc. lygiu, o tada iki 2060 m. pasieks didesnį kaip 140 proc. lygį; kadangi šie veiksniai ir demografiniai pokyčiai, pvz., senėjanti visuomenė, gyventojų tankis arba pasiskirstymas, pabrėžia poreikį valdžios institucijoms imtis visa apimančios ir socialiai atsakingos politikos, kuria būtų siekiama padidinti gimstamumo rodiklius, suteikti daugiau galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir skatinti socialinių sistemų pakankamumą bei vyresnių žmonių aktyvumą, taip pat imtis socialiniu požiūriu atsakingų reformų darbo rinkoje ir pensijų sistemose ir užtikrinti pensijų ramsčio pakankamumą ir tinkamumą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

O.   kadangi ES vyrų ir moterų pensijų skirtumas vis dar labai didelis (40 proc.) – jis atspindi vyrų ir moterų užimtumo skirtumus atsižvelgiant į darbą visą ir ne visą darbo dieną, taip pat į užmokesčio skirtumus ir trumpesnę moterų karjerą;

P.   kadangi didėjantis priklausomų vyresnio amžiaus žmonių skaičius daro ir darys vis didesnį poveikį sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sistemoms, taip pat formaliosios ir neformaliosios priežiūros išteklių poreikiams; kadangi dabartinėse socialinės apsaugos sistemose nepakankamai atsižvelgiama į slaugytojų artimųjų, kurie yra didžiulis turtas visuomenei, padėtį;

Q.   kadangi daugelyje valstybių narių yra per didelis valstybės ir privatus įsiskolinimas, o tai kenkia ES ekonomikos tvirtumui; kadangi žemomis palūkanų normomis euro zonoje galima pasinaudoti siekiant padidinti valstybių narių veikimo ribas; kadangi būtina surengti išsamias diskusijas skolos ES klausimu;

R.   kadangi, jei dabartinės tendencijos išsilaikys, per ateinančius 10–15 metų 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo teks ne ES; todėl mano, kad valstybėse narėse būtina ir toliau plėtoti ir skatinti tikrojo augimo ir darbo vietų kūrimo strategijas; kadangi itin svarbu įgyvendinti inovatyvią pramonės ir rinkos politiką, kad būtų galima padidinti konkurencingumą ES viduje ir pasaulio mastu ir taip prisidėti prie tvarių ir socialiniu požiūriu įtraukių užimtumo galimybių kūrimo;

S.   kadangi 20 proc. Europos socialinio fondo lėšų turėtų būti skiriama skurdo ir socialinės atskirties mažinimui valstybėse narėse;

T.   kadangi Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) jau patvirtino 69 projektus 18 šalių ir pasirašė 56 operacijas (bendras finansavimas iš ESIF yra maždaug 1,4 mlrd. EUR), ir tikimasi, kad tai pritrauks didesnes kaip 22 mlrd. EUR investicijas ir apims daugiau nei 71 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ); kadangi reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti socialinės infrastruktūros, pvz., vaikų priežiūros, finansavimą, kad būtų vykdomi ilgalaikiai Barselonoje prisiimti įsipareigojimai; kadangi dabartiniai projektai daugiausia susiję su didelėmis infrastruktūros programomis, o MVĮ ir labai mažoms įmonėms šių fondų parama įprastai neteikiama, nepaisant jų, kaip Europos ekonomikos pagrindo ir kokybiškų darbo vietų kūrėjų, svarbos;

U.  kadangi socialinės ekonomikos įmones sudaro 2 mln. verslo subjektų (10 proc. visų ES verslo subjektų), kuriuose dirba daugiau kaip 14 mln. žmonių, t. y. apie 6,5 proc. ES darbuotojų;

V.  kadangi atokiausi regionai dėl savo ypatumų susiduria su didžiuliais sunkumais, ribojančiais jų ekonomikos augimo galimybes; kadangi nedarbas tuose regionuose yra 15–32,4 proc.;

W.   kadangi 6,9 mln. ES piliečių šiuo metu naudojasi savo pagrindine teise laisvai judėti ir gyvena ir dirba kitoje ES valstybėje narėje; kadangi 1,1 mln. darbuotojų yra pasienio arba tarpvalstybiniai darbuotojai; kadangi laisvas žmonių judėjimas labai svarbus didinant Europos šalių konvergenciją;

X.   kadangi Europoje dėl vis didėjančio pabėgėlių skaičiaus reikia daugiau solidarumo ir labiau suderintų bei didesnių valstybių narių, regioninių ir vietos valdžios institucijų pastangų integracijos priemonių srityje, pvz., ES prieglobsčio teisės aktus atitinkančios socialinės pagalbos ir pabėgėlių integravimo į visuomenę vidutinės trukmės bei ilgalaikių veiksmų ir strategijų;

Investicijos į žmones

1.   pabrėžia, kad poreikis investuoti į socialinę raidą nėra vien būdas užtikrinti tvarią ir integracinę ekonomikos plėtrą ir konvergenciją – jis pats turi būti konkretus tikslas; todėl atkreipia dėmesį į užimtumo, skurdo ir nelygybės rodiklių kokybės svarbą; palankiai vertina Komisijos raginimą investuoti į paslaugas, pvz., paramą apsirūpinant būstu, sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą ir reabilitacijos paslaugas; pabrėžia, kad socialinė ir ekonominė sanglauda turėtų ir toliau būti pagrindinis visų ES politikos priemonių tikslas ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant atlikti labiau kompleksinį ir objektyvesnį įvertinimą, grindžiamą valstybių narių įvairove ir savybėmis;

2.   palankiai vertina tai, kad Komisijos metinėje augimo apžvalgoje (MAA) pabrėžiamas poreikis daugiau dėmesio skirti socialiniam teisingumui pagal naujas nacionalines, stabilumo ir reformų programas, makroekonominio disbalanso procedūrą papildant trimis užimtumo rodikliais (aktyvumo lygiu, jaunimo nedarbu ir ilgalaikiu nedarbu); primygtinai ragina šiuos rodiklius laikyti tokiais pat svarbiais, kaip ir esamus rodiklius, ir panaudoti juos išsamiems tyrimams tam tikrose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti, kad būtų ir toliau vertinamas šių valstybių vidaus disbalansas ir siūlomos bei stebimos ekonominės ir socialinės reformos;

3.   palankiai vertina Komisijos veiksmus metinės augimo apžvalgos kontekste, t. y. tai, kad ji socialinį teisingumą laiko kertiniu Europos ekonomikos atsigavimo akmeniu; pabrėžia ES laimėjimus konvergencijos srityje, kurių pasiekta įsteigiant ekonomikos ir pinigų sąjungą (EPS), ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti Sąjungos socialinę konvergenciją; ragina Europos Komisiją apibrėžti ir kiekybiškai įvertinti socialinio teisingumo sąvoką, atsižvelgiant ir į užimtumo, ir į socialinę politiką, ir tai padaryti rengiant 2016 m. metinę augimo apžvalgą ir įgyvendinant Europos semestrą;

4.  primena, kad kokybiškos ir įtraukios darbo vietos yra būtinas socialinio teisingumo ramstis, skatinantis visų gyventojų žmogaus orumą; mano, kad šiuo požiūriu kokybiškas užimtumas ir ekonomikos augimas turėtų būti valstybių narių ir ES politikos priemonių centre, ypač jaunimui ir vyresniems nei 55 metų amžiaus asmenims skirtų priemonių, nes tai – būdas kurti tvaresnę socialinę ES ekonomiką; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti ir toliau plėtoti politikos priemones, kuriomis skatinamas jaunimo užimtumas, derinat šias politikos priemones su konkrečiais darbo rinkos poreikiais;

5.   ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti įvairių formų bendradarbiavimą, apimantį vyriausybes, įmones, įskaitant socialinės ekonomikos įmones, švietimo įstaigas, individualizuotos paramos tarnybas, pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, paremtą geriausios patirties keitimusi ir turint tikslą valstybių narių švietimo ir mokymo sistemas geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, taip pat remti galimybes visiems Europos žmonėms įsidarbinti ir išlaikyti darbą atviroje darbo rinkoje, pirmiausia taikant dualinį mokymą; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais kruopščiai parengti ir iš anksto įvertinti visas nacionalinių švietimo sistemų struktūrines reformas, siekiant užtikrinti, kad išsilavinimas gyventojams suteiktų reikalingas priemones; ragina valstybes nares į savo švietimo ir mokymo programas įtraukti verslumo kultūrą ir socialinės ekonomikos principus; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti platesnio masto investavimo strategiją, skirtą visam švietimo ir mokymo ciklui, apimančiam visus mokymosi visą gyvenimą, darbu grindžiamo mokymosi ir mokymosi darbo vietoje, formaliojo ir neformaliojo mokymosi sektorius;

6.   pažymi, kad pastangos švietimo srityje pirmiausia nukreiptos į jaunesnio amžiaus darbo jėgą, tačiau daugelyje valstybių narių reikia vadovautis platesniu požiūriu į darbo jėgos švietimą, įskaitant suaugusiųjų švietimo ir profesinio rengimo galimybes; pabrėžia, kad nepakankamos investicijos į švietimą, ypač į skaitmeninius įgūdžius, kelia grėsmę Europos konkurencinei padėčiai ir Europos darbo jėgos įsidarbinimo galimybėms; todėl ragina valstybes nares prioritetą teikti platesniam švietimui skaitmeninių įgūdžių srityje; ragina Komisiją valstybių narių lygmeniu skatinti platesnio masto investavimo strategiją, skirtą visam švietimo ir mokymo ciklui, apimančiam visus mokymosi visą gyvenimą, darbu grindžiamo mokymosi ir mokymosi darbo vietoje, dualinio mokymosi, formaliojo ir neformaliojo mokymosi sektorius, atsižvelgiant į tai, kad reikia pagerinti suaugusiųjų švietimą, kad būtų reaguojama į demografinius pokyčius ir geriau suderinamos valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos su darbo rinkos poreikiais; ragina valstybes nares remti pameistrystę ir visapusiškai naudotis pameistrystei skirtomis programos „ERASMUS +“ lėšomis, kad būtų užtikrinta tokio pobūdžio mokymo kokybė ir patrauklumas;

7.   pabrėžia, kad į žmones reikia investuoti kuo anksčiau, kad būtų mažinama nelygybė ir skatinama socialinė įtrauktis jauname amžiuje; todėl ragina visiems vaikams visose valstybėse narėse užtikrinti galimybę gauti kokybiškas, įtraukias ir įperkamas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas;

8.   primena, kad įgūdžiai ir gebėjimai, įgyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos sąlygomis, yra labai svarbūs, nes jie gerina jaunimo ir dėl priežiūros pareigų darbo rinkoje tam tikrą laiką nedalyvavusių asmenų įsidarbinimo galimybes; todėl pabrėžia, kad labai svarbu sukurti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, ypač savanoriška veikla, įgytų žinių patvirtinimo sistemą; laikosi nuomonės, kad suderintas kvalifikacijų sertifikavimas ir tarpusavio pripažinimas padės sumažinti įgūdžių Europos darbo rinkoje trūkumo problemą ir darbo ieškančiam jaunimui rasti darbą; primygtinai ragina įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą sistemą siekiant užtikrinti lanksčią švietimo arba mokymo eigą pripažįstant ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, kad būtų skatinama lygybė ir socialinė sanglauda ir kad būtų galima suteikti užimtumo galimybių pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms;

9.   palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir pabrėžia jos svarbą pereinant nuo mokymosi prie darbo; tačiau apgailestauja dėl to, kad Jaunimo garantijų iniciatyva daugelyje valstybių narių nebuvo veiksmingai įgyvendinta; pabrėžia, kad vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikia užtikrinti tinkamas viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų ir socialinės paramos tarnybų, t. y. tiek pagrindines, tiek individualizuotas paramos paslaugas teikiančių tarnybų, bendradarbiavimo formas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų prieinama jauniems asmenims, patiriantiems daugybinę atskirtį ir ypač didelį skurdą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tikslinę Jaunimo garantijų iniciatyvos ir jos finansavimo priemonių, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, peržiūrą; mano, kad Komisija gali atlikti reikšmingą vaidmenį sutelkiant valstybių narių dėmesį į poreikį imtis veiksmų ir palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi, kaip veiksmingiausiai kovoti su jaunimo nedarbu;

10.   palankiai vertina Komisijos iniciatyvą ilgalaikiams bedarbiams taikyti prie individualių poreikių pritaikytą požiūrį, tačiau yra susirūpinęs dėl ilgalaikių bedarbių, kurių yra daugiau nei 12 mln., padėties Europoje; mano, kad tokiam požiūriui įgyvendinti prireiks daugiau žmogiškųjų išteklių ir kad reikės tinkamą išsilavinimą turinčių dalyvių, kurie sugebėtų padėti bedarbiams rasti būdą įveikti galimas išsilavinimo ar mokymo spragas; ragina teikti darbo ieškantiems asmenims tinkamą paramą teikiant integruotąsias paslaugas ir užtikrinti jiems galimybę dalyvauti aukštos kokybės švietimo ir mokymo programose, kad jie galėtų įveikti galimas spragas; pabrėžia, kad profesinio perkvalifikavimo procesams reikalingi pakankami finansiniai ištekliai, kuriuos būtina skirti visoms amžiaus grupėms priklausantiems bedarbiams, ir kad norint, jog aktyvaus užimtumo politika būtų veiksminga, į ją reikia įtraukti reikalavimus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, taip pat kiekvienam ilgalaikiam bedarbiui;

11.  primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija itin svarbi jų pasitikėjimui savimi, gerovei ir būsimai raidai ir labai svarbi kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat kad ji gali padėti siekti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumo; mano, kad būtina atsižvelgti į šių piliečių socialinę padėtį ir jų poreikius; tačiau pabrėžia, kad 12,7 proc. dirbančių asmenų patiria skurdą (2014 m. duomenys, 2009 m. tokių asmenų buvo 11 proc.), todėl reikia vadovautis integruotu aktyvios įtraukties ir socialinių investicijų požiūriu; ragina Komisiją į strategiją ir veiksmus, kuriais siekiama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų, įtraukti ir valstybes nares; ragina Komisiją remti pastangas siekiant kuo greičiau sukurti visapusiškas mokymosi visą gyvenimą galimybes visų amžiaus grupių darbuotojams ir darbo ieškantiems asmenims, kad būtų galima pagerinti prieigą prie ES finansavimo ir, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių, kaip tai buvo padaryta Jaunimo užimtumo iniciatyvos atveju;

12.  pabrėžia neatidėliotiną poreikį užtikrinti, kad kovodama su skurdu ir socialine atskirtimi ES aktyviai spręstų vis didėjančio benamių skaičiaus problemą; šie asmenys dabar nėra fiksuojami rodikliais, taikomais kiekybiškai vertinant ES skurdo mažinimo tikslą, tačiau atspindi nerimą keliančią socialinę tikrovę, su kuria kasmet susiduria bent 4 mln. gyventojų(21);

13.   pabrėžia, kad reikia skubiai pateikti veiksmingą atsaką į 55 metų ir vyresnių darbo neturinčių asmenų poreikius; ir Komisiją, ir valstybes nares ragina remti šiai asmenų grupei skirtus lanksčius užimtumo sprendimus (įskaitant darbą ne visą darbo dieną ir laikinas darbo vietas), kurie tenkina jų konkrečius poreikius, ir tokiu būdu užkirsti kelią jų ankstyvam pasitraukimui iš darbo rinkos; pabrėžia svarbų vyresnio amžiaus žmonių vaidmenį darbo vietoje žinių ir patirties perdavimo jaunesniems darbuotojams požiūriu, pvz., įtraukiant juos į darbo vietoje vykstančius mokymo procesus ir taip užtikrinant, kad 55 metų ir vyresni darbuotojai netaptų bedarbiais;

Socialiai orientuotos ir atsakingos struktūrinės reformos

14.   pažymi, kad visa ES bendrai ir daugelis jos valstybių narių toliau susiduria su struktūrinėmis problemomis, kurias reikia skubiai spręsti; yra susirūpinęs dėl tokios fiskalinio koregavimo politikos, kuria siekiama mažinti išlaidas, socialinio poveikio, ir pabrėžia, kad ekonominė politika turi užtikrinti atitiktį SESV 9 straipsniui; atkreipia dėmesį į tai, kad ir toliau reikia pirmenybę teikti viešosioms ir privačiosioms investicijoms, socialiniu ir ekonominiu požiūriu suderintoms struktūrinėms reformoms, padedančioms mažinti nelygybę, ir atsakingam fiskaliniam konsolidavimui (atsižvelgiant į skolos tvarumą, ekonomikos ciklą ir investicijų trūkumą), įskaitant pajamų politiką, kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, tokiu būdu įtvirtinant galimybę siekti didesnės sanglaudos ir socialinės konvergencijos; mano, kad tokia politika skatina verslui ir viešosioms paslaugoms palankią aplinką, nes sukuriama kokybiškų darbo vietų, užtikrinama socialinė pažanga ir skatinamos investicijos, duodančios ir socialinę, ir ekonominę grąžą; pabrėžia, kad tie prioritetai bus įgyvendinti tik tuo atveju, jei vadovaujantis bendra strategija pirmenybė bus teikiama atitinkamoms investicijoms į žmogiškąjį kapitalą ir mokymąsi visą gyvenimą; primygtinai ragina atsižvelgti į socialinių partnerių nuomonę struktūrinių reformų ir darbo rinkos politikos klausimais;

15.  pabrėžia, kad socialiniu požiūriu atsakingos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

16.   pabrėžia, kad reikia skatinti ir saugoti socialinę rinkos ekonomiką, nes tai yra sistema, kurioje konkurencingumas ir aukšti socialiniai standartai prisideda prie socialinio teisingumo, o socialinis teisingumas skatina konkurencingumą; be to, pabrėžia, kad reikia surasti ekonominių aspektų ir veiksmingo fiskalinio konsolidavimo, tvarios ekonomikos, tikros socialinės sanglaudos ir didesnės socialinės apsaugos užtikrinimo pusiausvyrą; ragina Komisiją taikyti tokį patį požiūrį į nemokumą ir bankrotą(22), siekiant patobulinti skolos restruktūrizavimo ir antros galimybės sistemas;

17.   pabrėžia, kad metinėje augimo apžvalgoje nelygybės raida Europoje turėtų būti nuosekliau įvertinta taikant ekonominius rodiklius, pvz., Džini ar Palma indeksus;

18.   ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti nedeklaruojamo darbo platformoje ir pasikeitus geriausia patirtimi imtis tolesnių konkrečių veiksmų kovojant su nedeklaruojamu darbu, vadinamosiomis pašto dėžučių įmonėmis ir fiktyviu savarankišku darbu, nes šios darbo formos pakerta darbo kokybę ir darbuotojų galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis bei nacionaliniais viešaisiais finansais, o tai sukuria nesąžiningą Europos įmonių tarpusavio konkurenciją; ragina valstybes nares labiau stengtis paversti nedeklaruojamą darbą deklaruojamu darbu ir tinkamai aprūpinti darbo inspekcijas bei įtvirtinti darbo inspekcijų mechanizmus, taip pat rengti priemones, kuriomis naudodamiesi šešėlinės ekonomikos darbuotojai galėtų pereiti į oficialią ekonomiką, kad galėtų naudotis darbuotojų apsaugos sistemomis; ragina valstybes nares nustatyti apmokestinimo tarifus, susijusius su įvairių formų darbo santykių stabilumo laipsniu ir kokybe, kaip vieną iš paskatų sudaryti pastovias sutartis;

19.   mano, kad dideli darbo užmokesčio skirtumai didina nelygybę ir mažina įmonių našumą ir konkurencingumą; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, laikantis subsidiarumo principo, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdu;

20.  mano, kad tinkamai apgalvota darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra padeda išvengti rinkos susiskaldymo ir skatinti tvarų kokybišką užimtumą, bet yra susirūpinęs dėl to, lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra nebuvo tinkamai taikoma daugelyje valstybių narių; ragina valstybes nares ir Komisiją, kai tinkama, užtikrinti, kad taikant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelį būtų užtikrintos darbo teisės ir socialinės apsaugos standartai; ragina valstybes nares modernizuoti savo darbuotojų apsaugos teisės aktus siekiant skatinti daugiau stabilumo užimtumo ir socialinio saugumo srityje pereinant iš vienos darbo vietos į kitą, prireikus stiprinti viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimą, gerinti jo kokybę, taip pat gerinti darbuotojų galimybes naudotis teisėmis į socialinę apsaugą ir socialinę paramą; keletas valstybių narių įvykdė reformas, kurios davė apčiuopiamų rezultatų, pvz., padidėjo užimtumo rodikliai; tačiau apgailestauja dėl to, kad tam tikrais atvejais vykdant darbo srities reformas pirmenybė buvo teikiama lankstumui socialinio saugumo sąskaita, todėl darbo vietose sumažėjo garantijų ir sumažėjo užimtumo apsauga; ragina Komisiją aktyviau stebėti piktnaudžiavimą paeiliui sudaromų terminuotų sutarčių ir kitų netipinių sutarčių praktika ir privačiajame, ir viešajame sektoriuose;

21.   ragina valstybes nares atsižvelgti į bendrą viešųjų paslaugų teikėjų pajamų ir, kai taikytina, minimalių pajamų raidą nedarant poveikio produktyvumo augimui, tvariu ir stabiliu būdu ir nekeliant grėsmės valstybių narių kompetencijai tam tikrose srityse;

22.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą investuoti į žmogiškąjį kapitalą užimtumo lygiui ir tvariam ekonomikos augimui atkurti, bet yra itin susirūpinęs dėl to, kad viešosios išlaidos švietimo srityje nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc.(23), o paskutiniais metais, kurių duomenys paskelbti (2013 m.), jos sumažėjo vienuolikoje valstybių narių; pabrėžia, kad šios reformos bus veiksmingos tik tuo atveju, jeigu jomis daugiausia dėmesio bus skiriama mokymo programoms ir viešajam sektoriui;

23.   pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbi aktyvi darbo rinkos politika; ragina valstybes nares didinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

24.   pažymi, kad reikia imtis perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos – kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ir rasti naujų užimtumo būdų;

25.   ragina valstybes nares laipsniškai mažinti darbo jėgos apmokestinimą didinant kitų sričių apmokestinimą tokiu būdu, kad nebūtų kenkiama nei pažeidžiamoms visuomenės grupėms, visų pirma nedideles pajamas gaunantiems darbuotojams, nei bendram konkurencingumui, kartu taip pat užtikrinant ilgalaikį valstybinių pensijų sistemų tvarumą ir tinkamą socialinės apsaugos ir saugumo sistemų finansavimą; taip pat ragina valstybes nares įgyvendinti mokestines taisykles, kuriomis būtų skatinamas verslumas ir darbo vietų kūrimas, ypač jaunimui ir vyresniems kaip 55 metų asmenims, kad būtų galima panaudoti jų profesinę patirtį ir užtikrinti žinių perdavimą ir kad Europos įmonėse būtų suteiktas postūmis mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams; primygtinai ragina valstybes nares mažinti biurokratiją siekiant skatinti jaunimo verslumą;

26.  ragina per Europos semestrą ir metinėje augimo apžvalgoje įvertinti pajamų politikos priemonių, įskaitant pensijas, pajamų rodiklius ir fiskalinę politiką, svarbą, kad būtų galima užtikrinti socialinę sanglaudą ir priešinga linkme pakreipti nelygybės tendencijas;

27.   ragina valstybes nares įvertinti ir padidinti investicijas į dabartines socialinės apsaugos sistemas, kad jos būtų pajėgios kovoti su skurdu ir nelygybe ir užkirsti jiems kelią, kad būtų užtikrinamas šių sistemų tvarumas kartu atsižvelgiant į tikėtinus demografinius, ekonominius ir naujus socialinius iššūkius ir pagerintas valstybių narių ekonomikos atsparumas krizių laikotarpiu; pabrėžia, kad jeigu Europa nori išlaikyti pagrindinį savo konkurencinį pranašumą – aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir produktyvias bendroves, itin svarbios kokybiškos socialinės paramos sistemos ir socialinės investicijos;

28.  vadovaudamosi subsidiarumo principu, valstybės narės turėtų išlikti visiškai atsakingos už savo pensijų sistemų organizavimą, taip pat už sprendimus, kokį vaidmenį priskirti kiekvienai iš trijų kiekvienos valstybės narės pensijų sistemos pakopų; mano, kad pensijų sistemos turėtų teikti apsisaugojimo nuo senatvės skurdo garantiją ir kas dėl šios priežasties būtina įgyvendinti politiką, užtikrinančią tvirtą, tvarų ir tinkamą pirmąjį pensijų ramstį;

29.  ragina valstybes nares stiprinti pastangas panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir imtis aktyvesnių priemonių stiprinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje; ragina valstybes nares ir Komisiją, jei taikytina, laikantis subsidiarumo principo ir padedant socialiniams partneriams, skatinti šeimoms palankias politikos priemones, kuriomis būtų gerinama priklausomų asmenų priežiūra ir tėvų gebėjimai, nustatyti tinkamas nuostatas dėl motinystės ir tėvystės atostogų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo siekiant užtikrinti vaikų gerovę, kad priežiūros pareigų turintis asmuo turėtų vienodas sąlygas naudotis darbo rinka ir geriau derinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą, nes tai itin svarbu siekiant į darbo rinką įtraukti moteris; ragina valstybes nares išnagrinėti, kodėl ES gimstamumo lygis išlieka toks mažas, ir apsvarstyti galimybę taikyti palankesnį fiskalinį diferencijavimą pagal vaikų skaičių namų ūkyje; ragina valstybes nares paramą šeimoms teikti ne tik finansiškai, bet ir paslaugų forma;

30.  pažymi, kad mažas gyventojų tankis ar didelė jų sklaida gyvenamojoje teritorijoje gerokai padidina viešųjų paslaugų, pvz., sveikatos priežiūros ar švietimo, teikimo sąnaudas; ragina Komisiją ir valstybes nares nagrinėjant demografinių pokyčių padarinius ir jų poveikį viešųjų finansų tvarumui atsižvelgti į šių reiškinių priežastis ir padarinius;

31.  pabrėžia, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi siekti skatinti naujas investicijas srityse, kuriomis investuotojai domisi vangiai, o ne pakeisti investicijas, kurios būtų vykdomos kitose srityse, ar sutelkti dėmesį į itin pelningas investicijas, kurios būtų daromos bet kuriuo atveju – tik tada šio fondo investicijos bus veiksmingos; primena savo raginimą suvokti, kokios svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kitos socialinės investicijos, pvz., į sveikatos priežiūrą, vaikų priežiūrą ar finansiškai prieinamą būstą, taip pat primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares visų lygmenų valdžios institucijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus įtraukti nustatant investicijų kliūtis, daugiausia dėmesio skiriant regionams ir sektoriams, kuriems reikalinga didžiausia parama, taip pat nustatyti tinkamas viešųjų ir privačiųjų šaltinių finansavimo sujungimo priemones;

Postūmis tvariam ekonomikos augimui imantis naujų investicijų

33.   pabrėžia, jog siekiant reaguoti į vidaus ir išorės iššūkius, su kuriais susiduria ES, reikia skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kad visiems (įskaitant jaunimą) būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų ir atsirastų apčiuopiamų perspektyvų; pažymi, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama dabartinio užimtumo (taip pat pažeidžiamų visuomenės grupių užimtumo) pritaikymui prie greitai besikeičiančios darbo rinkos ir atsirandančių naujų sektorių, kad būtų užtikrintas jo tvarumas;

34.   ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos sudaro svarbų tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo pagrindą, ir pasistengti išlyginti moterų ir vyrų savarankiško darbo rodiklius; primygtinai ragina valstybes nares nustatyti su tvariais verslo modeliais susietas mokesčių sistemas, kurios būtų palankios novatoriškoms naujai įsteigtoms įmonėms ir padėtų MVĮ kurti darbo vietas, stebėti mokesčių lengvatų poveikį tvariai plėtrai ir parengti mechanizmus, kurie skatintų tokias įmones siekti rezultatų ar pradėti veiklą tarptautiniu mastu; todėl pabrėžia, kad reikia ES lygmeniu įgyvendinti visapusiškas politikos priemones, kad ES galėtų susidoroti su konkurentų iš ES nepriklausančių šalių keliamais iššūkiais;

35.   ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis veiksmų siekiant suteikti geresnės informacijos apie visus ES fondus ir programas, teikiančius galimybių gerokai padidinti verslumą, investicijas ir galimybes gauti finansavimą, pvz., apie programą „Erasmus“ jauniems verslininkams, Europos užimtumo tarnybas (EURES tinklą), Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); primena, koks svarbus partnerystės principas ir principas „iš apačios į viršų“, taip pat kaip svarbu skirti pakankamai išteklių;

36.  ragina Komisiją visas paminėtas programas įvertinti taikant holistinį požiūrį, kad būtų galima užkirsti kelią jų tikslų ir poreikių neatitikčiai ir mažinti biurokratiją; mano, kad tokia peržiūra turėtų apimti programų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje analizę, taip užtikrinant teisingesnes galimybes naudotis lėšomis;

37.  Europos socialinis fondas turėtų skirti daugiau išteklių, kad būtų galima finansuoti bedarbių dalyvavimą mokymo programose ne tik jų kilmės, bet ir kitose ES valstybėse narėse, nes taip jiems būtų lengviau integruotis į jų pasirinktą Europos darbo rinką ir būtų stiprinamas Europos pilietiškumas;

38.  ragina valstybes nares parengti politikos priemones, kuriomis būtų nuo ankstyvo amžiaus didinamas jaunimo verslumas – suteikiant mokomosios praktikos ir lankymosi bendrovėse galimybių;

39.  siekdamas padidinti jaunimo verslumą, ragina valstybes nares remti asociacijas ir iniciatyvas, padedančias jauniems verslininkams plėtoti novatoriškus projektus, ir teikti joms administracinę, teisinę ar organizacinę paramą;

40.   pažymi, kad socialinės ekonomikos įmonės, įskaitant tas, kurios teikia socialines paslaugas, siekdamos gauti viešąjį ar privatųjį finansavimą, patiria dar daugiau sunkumų negu tradicinės įmonės, nes, be kitų veiksnių, finansų tarpininkų valdytojai mažai žino apie tikrąją jų padėtį; pabrėžia, kad šioms įmonėms reikia suteikti daugiau pagalbos, ypač kai jos siekia gauti įvairių formų finansavimą, pvz., iš ES fondų; be to, pabrėžia, kad siekiant remti socialines įmones reikia mažinti biurokratiją; pabrėžia, kad joms reikia suteikti teisinę sistemą, pvz., suteikiant Europos kooperatinių bendrijų, asociacijų, fondų ar savitarpio fondų statutą, kuriuo būtų pripažįstami jų veiksmai ES ir būtų išvengiama nesąžiningos konkurencijos; ragina Komisiją remtis socialinės ekonomikos investicijas ir palankiai vertina tai, kad dalis EaSI programai skirtų lėšų yra skirtos padėti užtikrinti galimybę socialinės ir solidariosios ekonomikos įmonėms gauti finansavimą;

41.  pabrėžia didelę visuomeninę ir ekonominę investicijų į socialinę apsaugą, įskaitant socialines paslaugas, vertę; teigia, kad pagal makroekonominio disbalanso procedūrą tokioms socialinėms investicijoms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo, taip skatinant valstybes nares investuoti į socialines paslaugas siekiant teigiamų socialinio ir ekonominio vystymosi rodiklių;

Geresnis ES lėšų naudojimas socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai skatinti

42.  palankiai vertina ESIF rezultatus pirmaisiais jo įgyvendinimo metais ir jo vaidmenį ES lygmeniu remiant geriausius projektus; ragina Komisiją užtikrinti, kad ESIF sudarytų geresnės socialinės ir ekonominės valstybių narių ir jų regionų sanglaudos galimybes ES ir kad visos valstybės narės naudotųsi galimybe gauti šio fondo lėšų atsižvelgiant į sanglaudos politikos tikslus; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti ESIF lėšomis vykdomas investicijas; mano, kad ataskaita turėtų būti skelbiama siekiant tikrinti ir vertinti tikrąjį ekonominį ir socialinį atitinkamų investicijų poveikį;

43.   pažymi, kad investicijų prioritetai turi būti orientuojami į infrastruktūros projektus, kai jų akivaizdžiai reikia siekiant užtikrinti didesnę sanglaudą, socialinį teisingumą ar žmogiškojo kapitalo vystymą, arba stiprinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą; ragina Komisiją reikalauti iš anksto pristatyti tikėtinus socialinius ir ekonominius bet kokio ES finansuojamo investicijų projekto rezultatus ir įtraukti tolesnį šio projekto stebėjimą ir vertinimą; pabrėžia, kad reikia stengtis išvengti neigiamo poveikio aplinkai, kuris gali būti daromas įgyvendinant šiuos projektus;

44.   atsižvelgdamas į tai, kad valstybėms narėms sunku iki galo panaudoti ES lėšas, pabrėžia, kad ES turi užtikrinti tinkamą ir geresnį jos investicijų panaudojimą, kurį reikia suderinti su ES prioritetais ir Sutartyse bei Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtomis pagrindinėmis vertybėmis, ir ekonomišką jos išteklių valdymą, be to, ES turi mažinti biurokratiją ir pašalinti prieinamumo, įgyvendinimo ir vertinimo kliūtis; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visos įmonės turėtų vienodas sąlygas gauti finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atidžiai kontroliuojamas ES lėšų panaudojimas;

45.  palankiai vertina Komisijos raginimą valstybėms narėms didinti socialines investicijas siekiant skatinti Europos ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, ypač į oficialią ir neoficialią sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą ir socialines paslaugas, vaikų priežiūrą, paramą būstui ir reabilitacijos paslaugas; ragina įmones ir visus kitus reikalavimus atitinkančius naudos gavėjus geriau naudotis ES fondų ir tiesiogiai taikomų projektų teikiamais investicijų mechanizmais; be to, ragina Komisiją stebėti, ar valstybės narės tinkamai įgyvendina ES rekomendacijas;

46.  pažymi, kad oficialūs ir ypač neoficialūs slaugytojai artimieji yra svarbus ramstis siekiant patenkinti greitai augančią būsimų priežiūros sistemų paklausą Europoje; pabrėžia, kad reikia gerinti slaugytojų funkcijas atliekančių šeimos narių socialinę apsaugą – jie dažnai turi sumažinti savo apmokamo darbo apimtis, kad galėtų nemokamai atlikti slaugos pareigas, ir todėl praranda teises gauti socialinės apsaugos išmokas;

47.  pritaria Komisijos pastangoms aktyviau naudotis Europos struktūriniais ir investicijų fondais remiant konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą pasiūlymą valstybėms narėms dėl techninės pagalbos finansavimo; pabrėžia, kad šiais fondais turėtų būti naudojamasi ne tik konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, kad kitos svarbios investicijų sritys taip pat neturėtų būti paliktos nuošalyje;

48.   sutinka, jog reikia išplėtoti ekonominės ir socialinės konvergencijos didėjimo procesą, kad būtų galima skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą valstybėse narėse, jų regionuose ir tarp jų, tačiau pažymi, kad tai turi būti vertinama kaip tikslas bendrame projekte, kuriame itin svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; pažymi, kad socialinė politika sudaro dalį bendros ES ir jos valstybių narių kompetencijos ir kad ES vaidmuo šioje srityje apsiriboja parama valstybių narių vykdomiems veiksmams ir jų papildymu laikantis SESV 153 straipsnio nuostatų ir subsidiarumo principo;

49.  ragina spręsti ekonominės nelygybės problemą, kuri yra ilgalaikio ekonomikos augimo kliūtis; pabrėžia, kad neturtingiausių regionų ir likusios ES dalies atotrūkis didėja, ir ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu skubiai imtis tikslinių veiksmų sanglaudai ir ekonomikos augimui tuose regionuose skatinti; ragina Komisiją ir valstybes nares atitinkamai didinti strategines investicijas siekiant didinti konkurencingumą, kaip nurodyta SESV 174 straipsnyje, ypač tuose regionuose, kurie susiduria su didelėmis ir nuolatinėmis gamtinėmis ar demografinėmis kliūtimis;

50.  ragina Komisiją aktyviau taikyti SESV 349 straipsnį, kad atokiausi regionai būtų labiau integruojami į Regionų Europą, o ES politikos priemonės būtų diferencijuojamos siekiant užtikrinti regionams socialinį teisingumą ir skatinti konvergenciją didėjimo linkme; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį ir toliau reikia skirti atokiausiems regionams – ne tik skirti lėšų, bet ir atkreipti dėmesį į poveikį, kurį ES politikos priemonės gali turėti šių regionų socialinei padėčiai ir užimtumo lygiui; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES sprendimai ir finansiniai asignavimai būtų tinkamai kontroliuojami – tai gerokai pagerintų atokiausių regionų piliečių gerovę;

51.  ragina Komisiją atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą išnagrinėti galimybę padidinti Europos socialinio fondo finansavimą, taip siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami jo tikslai ir atsižvelgiama į naujus iššūkius, su kuriais reikia susidoroti, pvz., ilgalaikio nedarbo mažinimą ar pabėgėlių integraciją; taip pat, laikantis nustatytos DFP, ragina parengti specialią programą tiems Europos paregioniams, kuriuose nedarbas viršija 30 proc.;

Socialinė įtrauktis kaip galimybė visuomenei

52.   palankiai vertina strategijos „Europa 2020“ integruotų gairių atnaujinimą; pabrėžia, kad dabar strategija „Europa 2020“ yra dar aktualesnė negu jos sukūrimo momentu, ir ragina valstybes nares intensyviau ją įgyvendinti vietoje; prašo Komisiją ir Tarybą atidžiai stebėti jos visuotinį ir nacionalinį įgyvendinimą; mano, kad reikia pradėti rengti laikotarpio po strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo scenarijų, kuris turi būti siejamas su darnaus vystymosi tikslais;

53.   nerimauja dėl to, kad darbo vieta jau nebėra garantija, jog bus išvengta skurdo, taip pat nebėra geriausia priemonė socialinei įtraukčiai užtikrinti, nes 2014 m. 12,7 proc. darbingo amžiaus ir dirbančių asmenų gyveno skurde (2009 m. šis rodiklis siekė 11 proc.); ragina Komisiją pasiūlyti integruotą ES kovos su skurdu strategiją, kad būtų išspręsta daugialypio visų grupių, ypač pažeidžiamiausių, skurdo problema ir skatinama integruota aktyvi įtrauktis, grindžiama teisėmis į tinkamą socialinę apsaugą; atsižvelgdamas į tai, primena raginimą Komisijai pasiūlyti iniciatyvą, kad valstybėse narėse būtų skatinama priimti minimalių pajamų nuostatas nepažeidžiant subsidiarumo principo;

54.   ragina valstybes nares įgyvendinti ir kontroliuoti, kad valstybėse narėse būtų taikomos veiksmingesnės, efektyvesnės ir įtraukesnės socialinės apsaugos sistemos siekiant užtikrinti, kad šios sistemos teiktų tinkamą pragyvenimo lygį bedarbiams ir skurdo bei socialinės atskirties riziką patiriantiems asmenims, kartu užtikrinant, kad tokiais mechanizmais nebūtų visam laikui įtvirtinama socialinė priklausomybė ir kad jais būtų užtikrinama galimybė mokytis arba patekti į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kaip taikant minimalių pajamų nuostatas būtų galima veiksmingai sumažinti nelygybę ir socialinę atskirtį Europoje;

55.   ragina valstybes nares įgyvendinti reikiamas ES teisėtai gyvenančių pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų įtraukties priemones laikantis galiojančių prieglobsčio teisės aktų; tačiau pažymi, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos tik tuo atveju, jeigu joms vienodai pritars ir jas vienodai įgyvendins visos valstybės narės; mano, kad šiam požiūriui įgyvendinti prireiks atitinkamų lėšų, tačiau valstybės narės, būdamos tokioje pažeidžiamoje padėtyje, vienos negali jų skirti; ragina Komisiją pagal daugiametę finansinę programą (DFP) suteikti reikiamą finansavimą tokiam holistiniam požiūriui į migraciją taikyti; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant padėti pabėgėliams įsikurti ir integruotis, taip pat užtikrinti, kad viešosioms tarnyboms būtų skiriama pakankamai išteklių ir kad būtų anksti numatomi reikalavimai, palengvinantys pabėgėlių sklandžią integraciją į darbo rinką, įskaitant įgūdžių ir gebėjimų pripažinimo mechanizmus; sudarant geresnes sąlygas migrantams tinkamai integruotis į darbo rinką ir apsaugant juos nuo išnaudojimo darbo vietoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti vietos valdžios institucijos ir socialiniai partneriai;

56.  primygtinai ragina valstybes nares į nacionalinės teisės aktus perkelti ir įgyvendinti visas atnaujintos Europos migracijos darbotvarkės nuostatas; apgailestauja, jog Komisija kelių valstybių narių atžvilgiu turėjo priimti 40 sprendimų dėl pažeidimo, įskaitant oficialius pranešimus devyniolikai valstybių narių, kad jos nesiėmė reikiamų priemonių Priėmimo sąlygų direktyvai į nacionalinę teisę perkelti; remia Komisijos pastangas tobulinti Europos migracijos darbotvarkę;

57.  atsižvelgdamas į senėjančią ES piliečių visuomenę ir didžiulį jaunų žmonių nedarbo lygį kai kuriose valstybėse narėse atkreipia valstybių narių dėmesį į galimą socialinę riziką, kad ateinančiais dešimtmečiais nebus įmanoma užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumo, saugumo, tinkamumo ir pakankamumo; todėl ragina valstybes nares parengti strategijas, padėsiančias užtikrinti, kad kuo daugiau žmonių ir toliau būtų aktyvūs visuomenės nariai;

58.   ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti naikinant sąžiningo darbuotojų judumo kliūtis, nes laisvas judėjimas ES yra viena iš pagrindinių teisių, ir, viena vertus, padėti padidinti užimtumo rodiklius, o, kita vertus, užtikrinti, kad iš kitų ES valstybių atvykę darbuotojai būtų traktuojami taip pat kaip vietos darbuotojai, kad jie nebūtų išnaudojami ar diskriminuojami ir kad būtų užtikrinamos jų darbo ir socialinės teisės;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti darbuotojų judumą visoje Europos Sąjungoje, nes tai – būdas kurti naujas galimybes tiek darbuotojams, tiek bendrovėms; ragina valstybes nares naudotis Europos priemonėmis, skirtomis šiam darbuotojų judumui palengvinti, ir jas populiarinti, ypač Europos darbo vietų tinklą EURES; tarpvalstybiniuose regionuose, kuriuose darbuotojų judumas tikrai didelis, ragina valstybes nares plėtoti tarpvalstybinius EURES tinklo partnerystės darinius, kad darbuotojams būtų galima padėti įgyvendinti judumo planus;

60.  ragina Komisiją parengti konkretų planą, kaip naudojantis Europos semestru būtų galima įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos principus;

61.  teigia, kad socialinis dialogas yra itin svarbi priemonė darbo sąlygoms gerinti ir kad siekiant užtikrinti geriausias įmanomas socialinių parterių dialogo sąlygas šiuo aspektu būtinos sąlygos yra stiprios profesinės sąjungos, darbuotojų dalyvavimas sprendžiant įmonės reikalus ir aktyvesnis kolektyvinių sutarčių taikymas; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti socialinio dialogo kokybę, be kita ko, ES lygmeniu, užtikrinant, kad laiku vyktų prasmingos socialinių partnerių konsultacijos ir būtų numatyta reikiama analizė bei pasiūlymų integravimas į sprendimų priėmimo procesus;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su socialiniu dempingu ES, kuris daro didelę žalą jį patiriantiems darbuotojams ir valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms; be to, ragina, kad dedant šias pastangas visais lygmenimis būtų įtraukiami socialiniai partneriai;

Geresnis Europos semestro koordinavimas

63.   palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl euro zonos – joje pateikiama bendra ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinių ir ekonominių aspektų strategijų analizė ir apibrėžtis, pabrėžiant poreikį tarpusavyje suderinti šiuos kriterijus; tačiau įspėja, kad gali išsivystyti dviejų pakopų ES;

64.   mano, kad euro zonai skirtos rekomendacijos turėtų būti atskaitos taškas vykdant veiklą, skirtą socialinės dimensijos stiprinimui atsižvelgiant į:

a) sustiprintus demokratinės atskaitomybės mechanizmus ES ir nacionaliniu lygmenimis, įskaitant tarpinstitucinį susitarimą su Europos Parlamentu, ir užtikrinant, kad visi euro zonos nacionaliniai parlamentai turėtų sąlygas stebėti visus Europos semestro proceso veiksmus;

b) socialinį aspektą, kuriuo siekiama išsaugoti Europos socialinę rinkos ekonomiką, numatant, kai taikytina ir laikantis subsidiarumo principo, tinkamesnes minimalaus darbo užmokesčio ribas nustatant deramo lygio minimalų darbo užmokestį ir dalyvaujant socialiniams partneriams,

c) bendrus EPSCO tarybos ir ECOFIN tarybos posėdžius siekiant skatinti koordinuojamas socialinės ir ekonominės politikos priemones, kuriomis būtų siekiama stiprinti Europos konkurencingumą ir ilgam laikui paskatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

d) euro zonos darbo ir socialinės apsaugos ministrų susitikimus, kuriais būtų siekiama geriau integruoti socialinį euro zonos aspektą ir tinkamai šalinti įvairų socialinį disbalansą;

65.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl socialinių teisių ramsčio, kuriuo būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas visoje Europos Sąjungoje ir kuris būtų sąžiningos ir iš tikrųjų visą Europą apimančios darbo rinkos dalis, taip pat būdas užtikrinti geresnę ekonominę ir socialinę konvergenciją, kad būtų galima susidoroti su daugelyje valstybių narių ir tarp jų egzistuojančiais ekonominiais ir socialiniais skirtumais;

66.  ragina Komisiją tinkamai kontroliuoti, kaip įgyvendinamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad deramas dėmesys būtų skiriamas užimtumui ir socialinės įtraukties klausimams;

67.  ragina Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijai „Europa 2020“ ir jos tiksliniams rodikliams suteikti svaresnį vaidmenį, ypač socialiniams tikslams, kurie vienodai atsispindi visose semestro priemonėse, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

68.   palankiai vertina tai, kad Komisija aiškiai atskyrė europinį ir nacionalinį Europos semestro etapą; pabrėžia, kad ES institucijos turi glaudžiau koordinuoti tvaraus ir integracinio Europos ekonomikos augimo strategijos kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą; ragina Komisiją šiuo klausimu parengti aiškią darbotvarkę, į ją taip pat įtraukiant socialinius partnerius, nacionalinius parlamentus ir kitus pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, ir užtikrinti, kad pavasario Europos Vadovų Taryba būtų tas orientacinis laikotarpis, per kurį remiantis Komisijos, Parlamento ir Tarybos darbo rezultatais būtų apibrėžiamos politikos priemonės; mano, kad Komisija galėtų imtis stebėjimo veiklos ir pranešti, ar konsultuojantis su socialiniais partneriais buvo pasinaudota siūlymais įgyvendinti tam tikras konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

69.   mano, kad, siekiant suderinti europines ir nacionalines ekonomikos augimo skatinimo priemones ir garantuoti jų tvarumą vietoje, itin svarbu stiprinti socialinių partnerių vaidmenį tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis; pabrėžia, kad norint toliau stiprinti konvergenciją, o konkurencingumą derinti su sąžiningumu, visais semestro etapais turi būti vykdomas socialinis dialogas; šiuo požiūriu palankiai vertina Europos Komisijos pastangas iš naujo pradėti socialinį dialogą ir 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pradėtą taikyti integruotą metodą; tačiau pažymi, kad daugelyje valstybių narių nacionaliniu lygmeniu padėtis tebėra prasta;

70.   mano, kad Komisija galėtų sustiprinti Europos semestro pareigūnų vaidmenį geriau apibrėždama jų siekius ir funkcijas;

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

9

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Thomas Händel, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, António Marinho e Pinto, Tamás Meszerics, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

(2)

OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0401.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0389.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

(12)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043.

(13)

Priimti tekstai, P6_TA(2009)0062.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0033.

(15)

http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.

(16)

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=89⟨Id=en≠wsId=2193&furtherNews=yes

(17)

http://www.eurofound.europa.eu/european-working-conditions-surveys-ewcs

(18)

2016 m. Bendroji užimtumo ataskaita, p. 2

(19)

http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR15_03/SR15_03_LT.pdf.

(20)

Mažų garantijų darbo ir socialinių teisių tyrimas (VT/2010/084), p. 164-170

(21)

http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=9770&langId=en 

(22)

2014 m. kovo 12 d. rekomendacijoje išdėstytas požiūris

(23)

2016 m. Bendroji užimtumo ataskaita, p. 19.

Teisinis pranešimas