Procedūra : 2015/2230(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0034/2016

Pateikti tekstai :

A8-0034/2016

Debatai :

PV 07/03/2016 - 17
CRE 07/03/2016 - 17

Balsavimas :

PV 08/03/2016 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0072

PRANEŠIMAS     
PDF 737kWORD 176k
23.2.2016
PE 573.219v02-00 A8-0034/2016

dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą

(2015/2230(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Angelika Mlinar

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento darbą

(2015/2230(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. IV pasaulinėje moterų konferencijoje, į susijusius baigiamuosius dokumentus, priimtus specialiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015) 0182) ir į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. Lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama „kaip socialiai nulemtas vaidmuo, elgesys, veikla ir bruožai, kurie, atitinkamos visuomenės nuomone, tinka moteriai ir vyrui“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010) 0078),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010) 0491),

–  atsižvelgdamas Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015) 0278),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimo ataskaitą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos stipriųjų ir silpnųjų pusių įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014–2017 m. lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimą „Moterų vaidmens priimant politinius sprendimus didinimas. Būsimi veiksmai“ (angl. „Advancing women in political decision-making – Way forward“),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtoje EIGE ataskaitoje „Lyčių lygybės aspektas parlamentuose. Visuotinės gerosios patirties apžvalga“ pateiktas išvadas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(1), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(2), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(3)ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Moterų dalyvavimas priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(10),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „Moterų ir vyrų lygių galimybių nuostatų įtraukimas į visas Bendrijos politikos kryptis ir veiklą“ (COM(1996)0067), kuriame ji įsipareigojo „[skatinti] moterų ir vyrų lygybę visose [savo] veiklos srityse ir visų lygių politikos srityse“ tuo efektyviai nustatydama lyčių aspekto integravimo principą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos kaip indėlio siekiant Pekino veiksmų platformos tikslų vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Parlamento D teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių lygybei skirtas ES biudžetas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės mėn. JT padalinio „JT moterys“ paskelbtą pranešimą „Gairės lyčių lygybės ir moterų įgalinimo politikos plėtojimo klausimais“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos politikos institutų tinklo paskelbtą dokumentą „Pažanga ES lyčių lygybės srityje: tikslas nepasiektas?“ (angl. „Advances in EU Gender Equality: Missing the mark?“),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Personalo generalinio direktorato paskelbtą 2014 m. metinę žmogiškųjų išteklių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0034/2016),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje nustatyta, kad lyčių aspekto integravimas yra horizontalusis principas, o Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje lyčių lygybės principas įtvirtintas kaip Sąjungos vertybė;

B.  kadangi Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos specialiosios nuostatos, reglamentuojančios horizontalųjį lyčių lygybės principą, o ES sutarties 6 straipsnyje pripažįstama, kad Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;

C.  kadangi lyčių lygybės užtikrinimas yra esminis dalykas žmogaus teisių apsaugai, demokratijos veikimui, teisinės valstybės principo laikymuisi, ekonomikos augimui, socialinei įtraukčiai ir tvarumui užtikrinti;

D.  kadangi pažanga siekiant lyčių lygybės ES nejuntama ir, jei ritmas nesikeis, ji dar kurį laiką nebus pasiekta;

E.  kadangi dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ Komisija įsipareigojo ir toliau vykdyti lyčių aspekto integravimo veiksmus, taip pat ir atliekant vertinimus bei stebėjimus; kadangi Komisija supaprastino savo strateginę veiklą siekiant lyčių lygybės po 2015 m. iki tarnybų darbinio dokumento;

F.  kadangi penktas darnaus vystymosi tikslas – iki 2030 m. pasiekti lyčių lygybę;

G.  kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia „lyčių aspekto integravimą kiekviename ES politikos etape – rengiant, kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant politiką, norint pasiekti moterų ir vyrų lygybę“(11);

H.  kadangi lyčių aspekto integravimas privalo apimti LGBTIQ asmenų ir bet kokios lytinės tapatybės asmenų teises, perspektyvas ir gerovę;

I.  kadangi lyčių aspekto integravimas turėtų būti iniciatyvi ir reaktyvi lyčių lygybės užtikrinimo priemonė;

J.  kadangi lyčių aspekto integravimas nėra pats savaime politikos tikslas, bet yra pagrindinė priemonė, kaip pasiekti lyčių lygybę, visuomet derinama su kitais konkrečiais veiksmais ir politika, kurių tikslas – siekti pažangos lyčių lygybės srityje;

K.  kadangi viena iš atsakingo komiteto kompetencijos sričių – padėti įgyvendinti ir toliau plėtoti lyčių aspekto integravimą visose politikos srityse;

L.  kadangi dauguma Parlamento komitetų apskritai teikia svarbą lyčių aspekto integravimui (pvz., atlikdami savo su teisėkūra susijusį darbą, palaikydami darbo santykius su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu ir rengdami veiksmų planus dėl lygybės), tačiau kai kurie komitetai šiuo klausimu rodo mažai susidomėjimo arba visai jo nerodo;

M.  kadangi nuo praėjusios Parlamento kadencijos atsakingas komitetas ėmė taikyti praktiką, pagal kurią, teikiant su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus, tikslingai prisidedama prie kitų komitetų pranešimų rengimo; kadangi, kaip nurodyta 2014 m. paskelbtame tyrime(12), 85 proc. su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų, kurie buvo pateikti 2011 m. liepos mėn. – 2013 m. vasario mėn. laikotarpiu, buvo įtraukta į atsakingo komiteto priimtus galutinius pranešimus; kadangi, siekiant atnaujinti lyčių aspekto integravimo padėties Parlamente vertinimą, reikia vėlesnių nei 2013 m. vasario mėn. duomenų;

N.  kadangi 2003 m. priėmus rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę kiekvienas Parlamento komitetas paskyrė po vieną iš savo narių atsakingu už lyčių aspekto integravimą ir taip buvo sukurtas Lyčių aspekto integravimo tinklas; kadangi vėlesnėse rezoliucijoje šia tema buvo raginama toliau plėtoti šį tinklą ir sukurti panašų tinklą tarpparlamentinėms delegacijoms; kadangi šį tinklą remia komitetų sekretoriatuose dirbančių darbuotojų tinklas;

O.  kadangi tinklo nariai yra užpildę klausimyną, kad būtų galima nustatyti, kokia padėtis lyčių aspekto integravimo klausimu yra jų kompetencijai priklausančioje srityje;

P.  kadangi prie daugiametės finansinės programos (DFP) pridėtas trijų institucijų pasirašytas pareiškimas, kuriame sutarta, kad „į metines biudžeto procedūras, taikomas 2014–2020 m. DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspektai, atsižvelgiant į tai, kaip visa Sąjungos finansine programa prisidedama prie lyčių lygybės didinimo (ir kaip užtikrinamas lyčių aspekto integravimas)“; kadangi, nepaisant šios nuostatos, reikia sustiprinti faktinį įsipareigojimą toliau integruoti lyčių aspektą ir suteikti galių moterims, nes dabartinė politika įgyvendinta tik nedideliu mastu ir konkrečiai lyčių klausimams skiriama nepakankamai biudžeto išteklių;

Q.  kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nebuvo nuosekliai taikomas nė vienoje ES institucijoje;

R.  kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) įsteigtas siekiant prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo ir ją stiprinti, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas ES ir atitinkamas nacionalinės politikos sritis; kadangi EIGE sukūrė Lyčių aspekto integravimo platformą ir parengė lyčių lygybės glosarijų ir aiškinamąjį žodyną, kad padėtų politikos formuotojams, ES institucijų darbuotojams ir vyriausybinėms organizacijoms integruoti lyčių aspektą į savo darbą;

S.  kadangi lyčių aspekto integravimas apima ir lyčių aspekto integravimą į įvairių sričių politiką, ir moterų, vyrų ir bet kokios lytinės tapatybės žmonių atstovavimo tam tikroje politikos srityje klausimo sprendimą; kadangi visuose sprendimų priėmimo proceso etapuose reikia atsižvelgti į abu aspektus;

T.  kadangi visų sričių vidaus ir išorė ES politika turi būti rengiama taip, kad būtų vienodai naudinga berniukams ir mergaitėms, vyrams ir moterims, taip pat visų kitų lytinių tapatybių asmenims;

U.  kadangi lyčių aspekto integravimo įgyvendinimas yra vienas iš pagrindinių 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijos Komisijos vertinimo trūkumų;

V.  kadangi parlamentas, kuris atsižvelgia į lyčių aspektą, turi atlikti ypač svarbų vaidmenį panaikinant lyčių nelygybę, skatinant moterų ir vyrų dalyvavimo ekonominiame, socialiniame ir politiniame gyvenime lygybę ir išplečiant lyčių lygybės politikos sistemą;

W.  kadangi mokymai apie lyčių aspekto integravimą EP nariams ir Parlamento personalui, visų pirma vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams, yra itin svarbūs siekiant skatinti įtraukti lyčių aspektą į visas politikos sritis ir visais etapais;

X.  kadangi nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių realiai pažangai lyčių aspekto integravimo į Parlamento veiklą klausimu užtikrinti;

Y.  kadangi siekiant analizuoti pažangą lyčių lygybės srityje būtina sistemingai ir periodiškai rinkti pagal lytį suskirstytus ir statistinius duomenis politikos poveikio vertinimuose ir vykdant politikos formavimo procesą; kadangi, siekiant nustatyti lyčių aspekto integravimo priemonių svarbą ir poveikį politikos rezultatams, rezoliucijoms ir teisės aktų tekstams, Parlamente turi būti atliekama daugiau kokybinių tyrimų;

Z.  kadangi moterų atstovavimas svarbiose su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose politiniu ir administraciniu lygiu, įskaitant Parlamento frakcijose, tebėra nepakankamas; kadangi moterys paprastai pirmininkauja tiems komitetams, kurie yra mažiau susiję su lėšų skirstymu ir ekonominių sprendimų priėmimu; kadangi, siekiant pagerinti priimtų sprendimų kokybę, Parlamentas turi užtikrinti, kad pareigos, susijusios su sprendimų priėmimu, būtų tolygiai paskirstomos tarp abiejų lyčių asmenų; kadangi vyrai turi įsipareigoti skatinti lyčių lygybę visose srityse ir visais lygiais, o Parlamento nariai vyrai turi būti skatinami įtraukti lyčių aspektą į savo veiklą;

Aa.  kadangi Parlamente esama organizacinės struktūros, kuria skatinamas lyčių aspekto integravimas jo veikloje, ir ši struktūra turi būti geriau koordinuojama, stiprinama ir plečiama, parodant naują politinę ir administracinę valią, siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę;

Ab.  kadangi reikia stiprinti institucijų bendradarbiavimą lyčių aspekto integravimo klausimais tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės aspektus būtų galima įtraukti visais politikos ciklo etapais, o tai palengvintų paties Parlamento darbą lyčių aspekto integravimo srityje;

Ac.  kadangi svarbus išorės suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijų, visuomeninių moterų teisių ir lyčių lygybės grupių, tarptautinių institucijų, akademinės bendruomenės ir nacionalinių parlamentų, indėlis siekiant gerinti Parlamento lyčių aspekto integravimo procesus ir skatinti tarpusavio mainus, kad būtų propaguoja geroji patirtis;

Ad.  kadangi 2007 m. priimtoje Parlamento rezoliucijoje dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę buvo raginama kas dvejus metus atlikti lyčių aspekto integravimo į jo darbą vertinimą;

Bendras esamos institucinės sistemos vertinimas

1.  mano, kad siekiant į politikos procesą integruoti lyčių aspektą reikėtų atsižvelgti į skirtingus aspektus: politikos turinį ir lyčių atstovavimą administracijoje bei sprendimų priėmimo procese; taip pat pažymi, kad aiškūs duomenys apie politikos poveikį yra ypač svarbūs siekiant toliau didinti lyčių lygybę;

2.  pažymi, kad Parlamento organizacinėje struktūroje už lyčių aspekto integravimą į politiką ir į darbą yra atsakingi skirtingi organai:

  –  Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, kuri atsakinga už visiškos lyčių lygybės skatinimą visais Europos Parlamento generalinio sekretoriato darbo aspektais;

  –  komitetas, atsakingas už konkrečius veiksmus, kurių tikslas – integruoti lyčių aspektą į kitų komitetų ir delegacijų darbą;

  –  Lyčių aspekto integravimo tinklas;

  –  tarnybos, atsakingos už abiejų lyčių atstovavimo visose organizacinės struktūros pareigose pusiausvyros užtikrinimą;

3.  apgailestauja, kad šių skirtingų organų, atsakingų už lyčių aspekto integravimą, veikla nėra koordinuojama arba integruota Parlamente arba su kitomis institucijomis (nėra tarpinstitucinio bendradarbiavimo lyčių aspekto integravimo klausimu mechanizmo); įsipareigoja užtikrinti faktinį visų institucinių subjektų bendradarbiavimą, kuris būtų grindžiamas konkrečiomis priemonėmis, tokiomis kaip stebėjimas ir grįžtamasis ryšis apie rezultatus;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą reguliariai priimti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo Parlamente politikos planą ir siekti bendro tikslo skatinti moterų ir vyrų lygybę veiksmingai įtraukiant lyčių aspektą į visų sričių politiką ir veiklą, įskaitant sprendimų priėmimo subjektus ir administraciją;

5.  ragina, kad būtų toliau plėtojamas Lyčių aspekto integravimo tinklas, kuris atstovauja ne tik komitetams, bet ir tarpparlamentinėms delegacijoms, ir kad jis visapusiškai dalyvautų reguliariai stebint lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką padėtį; pažymi, kad daugiau Europos Parlamento narių turėtų dalyvauti tinklo veikloje ir jie turėtų dalyvauti aktyviau, ir ragina pakeisti Europos Parlamento narius, kurie turi būti įtraukti į tinklą, kaip yra komitetų ir delegacijų atveju, siekiant, kad dalyvavimas būtų aktyvesnis;

6.  pabrėžia, kad, remiantis pirmiau minėtu 2014 m. tyrimu šiuo klausimu, veiksmingiausia lyčių aspekto integravimo į politikos procesą priemonė buvo bendradarbiavimo su kitais komitetais procedūrų taikymas; pabrėžia, kad kiti komitetai turi remti lyčių aspekto integravimo darbą ir jį taikyti savo veikloje;

7.  ragina atsakingas tarnybas ir toliau rengti konkrečias priemones, kurios sudarytų sąlygas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti; apgailestauja, kad tarp EP pareigūnų dauguma moterų ir toliau eina padėjėjų pareigų grupės (AST) pareigas; ragina kasmet atlikti lyčių lygybės Parlamente tarp įvairaus lygio darbuotojų ir politinių organų, įskaitant Parlamento narių padėjėjus, padėties analizę, kuri būtų grindžiama pagal lytį suskirstytais duomenimis, ir jos rezultatus paskelbti viešai;

8.  ragina pašalinti struktūrines kliūtis ir sukurti palankią aplinką moterims, kad jos galėtų užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas visais lygmenimis, pavyzdžiui, imtis profesinio, privataus ir šeimos gyvenimo derinimo priemonių bei teigiamų veiksmų priemonių, kurias taikant gali būti padidintas nepakankamai atstovaujamos lyties skaičius pareigose, kuriose dominuoja vyrai arba moterys; ragina politines partijas pripažinti savo atsakomybę skatinant moteris dalyvauti, nes galimybė įdarbinti, išrinkti ir iškelti kandidatus yra šių partijų rankose;

9.  apgailestauja, kad nei iki 2009 m. nustatyto termino, nei iki dabar nebuvo pasiekta lyčių pusiausvyros vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovų lygmeniu tikslų, kuriuos 2006 m. patvirtino Biuras (S.-Y. Kaufmann pranešimas); pažymi, kad šiuos tikslus vėlesniems metams paskui patvirtino Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė; ragina imtis veiksmingų ir plataus masto priemonių, siekiant įgyvendinti šiuos lyčių lygybės tikslus per trumpiausią įmanomą laiką;

10.  pažymi, kad Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė tvirtina lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo veiklos planą ir užtikrina, kad jis būtų įgyvendintas; ragina šią aukšto lygio grupę kartu su kompetentingomis tarnybomis pateikti išsamias lyčių lygybės gaires, kuriose būtų nurodyta, kaip iki 2020 m. 40 proc. padidinti moterų skaičių viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose; ragina Personalo generalinį direktoratą ir frakcijas apsvarstyti galimybę į vadovų pareigas, jei yra laisvų vietų, teikti ir moters, ir vyro kandidatūras;

11.  rekomenduoja, kad nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo klausimais, kai tokia pareigybė įsteigiama, dirbtų kartu su aukšto lygio darbo grupe, siekdamas užtikrinti, kad Parlamento sekretoriatas ir darbuotojai įgyvendintų lyčių aspekto integravimo tikslus;

12.  ragina frakcijas apsvarstyti galimybę į komitetų ir frakcijų pirmininkų pareigas teikti ir moters, ir vyro kandidatūras;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad kiek leidžia aplinkybės, kiekviename komitete pageidautinas vienodas lyčių atstovavimas; ragina frakcijas apsvarstyti galimybę koordinuotai į kandidatus siūlyti nepakankamai atstovaujamos lyties EP narius iš kiekvieno komiteto; ragina frakcijas paskirti vienodą skaičių vyriškos ir moteriškos lyties EP narių kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narius ir pavaduojančius narius, siekiant skatinti įtraukti vyrus į lyčių lygybės politiką;

Lyčių aspekto integravimo priemonės

14.  pabrėžia, kad praktika teikti su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus pasirodė gerokai veiksmingesnė nei nuomonių teikimas, nes pakeitimai yra daug trumpesni, juos galima daug greičiau pateikti ir jie susiję su esminiais, specifiniais ir konkrečiais klausimais; dar kartą ragina atsakingą komitetą įtraukti šią praktiką teikti su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus į Darbo tvarkos taisykles, atsižvelgiant į specialų vaidmenį, kurį atlieka Moterių teisių ir lyčių lygybės komitetas lyčių aspekto integravimo, kaip horizontaliojo principo, klausimu; ragina komitetus glaudžiau bendradarbiauti ir veiksmingiau koordinuoti Lyčių aspekto integravimo tinklo ir kompetentingo komiteto veiklą tiek politiniu, tiek administraciniu lygiu siekiant, kad rengiant pranešimus į juos būtų įtrauktas stiprus lyčių aspektas; pabrėžia, koks svarbus vaidmuo kiekviename komitete tenka tinklo nariams sudarant palankesnes sąlygas kompetentingam komitetui veiksmingai prisidėti rengiant su lyčių aspekto integravimu susijusius pakeitimus bei nuomones ir ragina užtikrinti veiksmingą koordinavimą tarp atsakingų Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narių ir tinklo narių veiklos koordinavimą su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų rengimo procese; pakartoja, kad reikia glaudžiai koordinuoti kompetentingo komiteto ir vadovaujančių komitetų veiklą dėl su lyčių aspekto integravimu susijusių pakeitimų ir nuomonių, siekiant užtikrinti optimalų tvarkaraščių sudarymą ir planavimą, kad būtų veiksmingai prisidėta rengiant pagrindinę komiteto ataskaitą;

15.  apgailestauja, kad, nors prie DFP pridėtas institucijų pareiškimas dėl lyčių aspekto integravimo užtikrinimo, iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami bendrame pareiškime nustatyti principai, susiję su metinėmis biudžeto procedūromis, ir ragina šiuo klausimu atsakingam komitetui suteikti oficialų vaidmenį peržiūrint DFP;

16.  pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo forma, kuris prisideda prie pažangos siekiant lyčių lygybės ir moterų teisių įgyvendinimo, yra viena iš pagrindinių priemonių, kurias naudoja politikos formuotojai siekdami spręsti lyčių nelygybės klausimus; apgailestauja, kad biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą procesas parodė, jog ne visose politikos srityse, ne visais lygmenimis ir ne kiekviename politikos formavimo proceso etape atsižvelgiama į lyčių aspektą; pažymi, kad atsižvelgiant į tai ypač svarbu stiprinti vidinius gebėjimus lyčių aspektu grindžiamo biudžeto sudarymo srityje siekiant stiprinti Parlamento priežiūros vaidmenį šiais klausimais; pažymi, kad labai skiriasi sprendimų, susijusių su išlaidomis ir pajamomis, poveikis moterims ir vyrams, ir pabrėžia, kad rengiant biudžetą atitinkamų komitetų nariai turėtų atsižvelgti į šį skirtingą poveikį; pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą skatina atskaitomybę ir skaidrumą, susijusį su Parlamento įsipareigojimu užtikrinti lyčių lygybę;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija įsipareigojo ir toliau integruoti lyčių aspektą, t. y. įtraukti su lyčių lygybe susijusias pastabas į vertinimus ir poveikio vertinimus laikantis geresnio reglamentavimo principų, ir kad ji ketina 2017 m. paskelbti ataskaitą lyčių aspekto integravimo Komisijoje klausimu;

18.  dar kartą teigia, kad būtina skirti pakankamai lėšų ir Parlamento lygiu, kad būtų rengiami lyčių aspekto integravimo poveikio vertinimai ir analizės, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą; ragina Komisiją atlikti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba politinių pasiūlymų sisteminius poveikio lytims vertinimus, remiantis savo sustiprintu tokių pasiūlymų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimu ir siekiant užtikrinti, kad ES puoselėtų moterų teises; pabrėžia, kad rengiant tokias analizes ir taikant duomenų rinkimo metodus reikia atsižvelgti į LGBTIQ asmenų patirtį; pabrėžia, kad komitetai turi būti raginami naudotis vidaus ekspertinėmis žiniomis, taip pat kitų viešojo ar privataus sektoriaus institucijų ir organų, kurie aktyviai propaguoja lyčių aspekto integravimą, ekspertinėmis žiniomis;

19.  ragina EIGE kiekvienam komitetui reguliariai teikti informaciją siekiant pabrėžti lyčių aspektą visuose politikos formavimo sektoriuose ir esamus duomenis bei jo parengtas priemones, pavyzdžiui, lyčių aspekto integravimo platforma, įtraukti į platesnio masto gebėjimų stiprinimo veiklą, taip pat taikomą ir personalui bei Parlamento narių padėjėjams; ragina Tyrimų tarnybą reguliariai atlikti išsamius kokybinius ir kiekybinius tyrimus apie pažangą, susijusią su lyčių aspekto integravimu Parlamente ir jam skirtos organizacinės struktūros veikimu;

20.  apgailestauja, kad šiuo metu EIGE neturi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti visą darbą, kaip jo prašoma, ir todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad EIGE biudžetas būtų iš dalies pakeistas, kad atitiktų plačius jo įgaliojimus;

21.  pabrėžia, kad lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimas jo veikloje yra labai svarbus ir jo poveikis yra teigiamas; pakartoja, kad pritaria Biuro gairėms dėl lyčių požiūriu neutralios kalbos ir tam, kad jos būtų nuolat atnaujinamos taip pat remiantis tarpinstituciniu lygiu EIGE parengtomis priemonėmis; ragina vertimo raštu ir žodžiu tarnyboms surengti specialius mokymus apie lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimą;

22.  pažymi, kad klausimynų atsakymuose dėl lyčių aspekto integravimo padėties Parlamento komitetuose buvo pabrėžtos konkrečios priemonės, kurios yra veiksmingos integruojant lyčių aspektą į komitetų veiklą, įskaitant:

  –  pagrindinių dokumentų platinimą ir lyčių lygybės klausimų įtraukimą į įgaliojimus atlikti tyrimus;

  –  dėmesio sutelkimą į konkrečios terminijos ir apibrėžčių, susijusių su lyčių lygybės klausimais, vartojimą;

  –  pasiūlymų dėl teisės aktų ir būsimų susitarimų projektų ex-ante ir ex-post vertinimo skatinimą;

  –  Parlamento nariams, personalui, politiniams patarėjams ir padėjėjams skirtą mokymą ir informuotumo didinimo veiklą;

ir primygtinai rekomenduoja toliau plėtoti ir įgyvendinti šias priemones Parlamento darbe;

23.  primena, kad lyčių aspekto integravimo vertinimams ir programoms taip pat reikalinga taikyti veiksmingą tolesnę priemonę, siekiant įvertinti kiekvieno veiksmo efektyvumą ir spręsti galimas problemas; pabrėžia, kad prireikus svarbu taikyti taisomąsias priemones ir plėtoti lyčių aspekto integravimą, jei pritaikius taisomąsias priemones nedaroma pakankama pažanga;

24.  ragina įvesti akreditavimo sistemą, kad asmenys, dalyvaujantys mokymuose lyčių aspekto integravimo tema Parlamente, gautų oficialų pažymėjimą, kuriuo jie galėtų pasinaudoti siekdami karjeros;

25.  rekomenduoja, kad kompetentingas Parlamento komunikacijos direktoratas labiau atsižvelgtų į lyčių aspektą Parlamento politikos formavimo ataskaitose;

26.  visapusiškai pritaria tam, kad būtų vystomas tikslinis ir reguliarus mokymas lyčių aspekto integravimo srityje, jam turi būti skiriami tinkami ištekliai ir jis turėtų būti specialiai pritaikytas Parlamento poreikiams, skirtas visiems Parlamento darbuotojams, dirbantiems politikos srityse, o viduriniosios ir aukštesniosios grandies vadovams, visų pirma skyrių vadovams, turėtų būti siūlomas išsamesnis mokymas; ragina rengti mokymus lyčių aspekto integravimo srityje EP nariams, jų padėjėjams ir frakcijų darbuotojams; ragina organizuoti lyderystės mokymus moterims ir suteikti moterims galimybes įgyti vadovaujamų pareigų patirties; rekomenduoja į mokymų sesijas įtraukti informaciją apie daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos formas; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos jo tarnybos, įskaitant atsakingas už žmogiškuosius išteklius, saugumą ir infrastruktūrą, žinotų apie savo įsipareigojimus įgyvendinant lyčių aspekto integravimą; siūlo nustatyti konkrečias gaires dėl žmogiškųjų išteklių, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinamas lyčių aspekto integravimas, siekiant didinti visų darbuotojų, įskaitant LGBTIQ asmenis, gerovę darbo rinkoje;

Lyčių aspekto integravimas į komitetų darbą

27.  pakartoja savo raginimą laikytis įsipareigojimo du kartus per metus teikti ataskaitą dėl lyčių aspekto integravimo į Parlamento darbą; žino, koks vaidmuo Lyčių aspekto integravimo tinklui tenka vertinant lyčių aspekto integravimo į kiekvieną politikos sritį dabartinę padėtį, ir rekomenduoja nustatyti, kad klausimynas, kuriuo remiamasi rengiant pirmiau nurodytą ataskaitą, būtų metinė stebėsenos priemonė;

28.  pažymi, kad klausimynų atsakymuose tinklo nariai apskritai nurodė, kad jų konkrečiose politikos srityse į konkrečius su lytimi susijusius poreikius buvo atsižvelgta vykdant įvairią veiklą, pavyzdžiui, ataskaitose, pakeitimuose dėl lyčių lygybės, tyrimuose, klausymuose, misijose ir keičiantis nuomonėmis;

29.  palankiai vertina konkrečias iniciatyvas šioje srityje, kurių ėmėsi keli Parlamento komitetai; apgailestauja, kad dauguma komitetų nėra priėmę ar apvarstę veiksmų plano dėl lyčių lygybės savo veikloje; pabrėžia, kaip yra svarbu, jog kompetentingi organai bendradarbiautų su visais komitetais ir delegacijomis siekiant dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, įskaitant per Lyčių aspekto integravimo tinklą, ir būtų nustatyta aiški procedūra, kuri būtų įtraukta į Parlamento darbo tvarkos taisykles, dėl to, kad kiekvienas komitetas ir delegacija patvirtintų savo lyčių lygybės veiksmų planą; rekomenduoja kartą per dvejus metus kiekviename komitete surengti klausymą dėl lyčių aspekto integravimo į jo politikos sritis tuo metu, kai rengiama lyčių aspekto integravimo ataskaita;

30.  pabrėžia, kad reikia nuodugniai įvertinti Lyčių aspekto integravimo tinklo veikimą ir nustatyti, kaip būtų galima užtikrinti, kad tinklo nariai intensyviau dalyvautų veikloje ir būtų geriau informuoti; rekomenduoja, kad Lyčių aspekto integravimo tinklo nariai ir pavaduojantys nariai būtų įsipareigoję siekti lyčių lygybės, tačiau nurodo, kad jie nebūtinai turi būti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariai, kadangi tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos daugiau Parlamento narių veikti lyčių aspekto integravimo klausimu; rekomenduoja, kad atsakingas komitetas ir tinklas reguliariai palaikytų ryšius ir keistųsi informacija;

31.  rekomenduoja, kad Lyčių aspekto integravimo tinklui kartu pirmininkautų atsakingas komitetas ir kitas tinklo narys, kuris būtų skiriamas pagal rotacijos principą iš įvairių komitetų siekiant parodyti, jog lyčių aspekto integravime dalyvauja visi komitetai;

32.  laikosi nuomonės, kad nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo klausimais sustiprins dabartinę struktūrą, Lyčių aspekto integravimo tinklo ir atsakingo komiteto bendradarbiavimui suteiks stabilumo, taip pat užmegs pastovius ryšius su kitais Parlamento lyčių aspekto integravimo organais;

33.  mano, kad siekiant stebėti ir įvertinti, kaip ex-post įgyvendinamos priemonės ir veiksmai, reikia įsteigti vidaus stebėsenos organą; ragina parengti specialius darbo aprašymus tiems personalo nariams, kurie yra atsakingi už lyčių aspekto integravimą komitetuose; ragina kompetentingas valdžios institucijas du kartus per metus įvertinti komitetuose ir delegacijose padarytą pažangą lyčių aspekto integravimo srityje;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas siekiant remti lyčių aspekto integravimą

34.  mano, kad tvirtesni tarpinstituciniai santykiai pagerins lyčių pusiausvyrą ES politikos formavimo srityje; pažymi, kad iki šiol nenustatytas joks struktūrinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje su kitais instituciniais partneriais, pavyzdžiui, Komisija, Taryba ir EIGE; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą sistemą, kurią taikant būtų užmegztas tarpinstitucinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje, pavyzdžiui, sukurta aukšto lygio tarpinstitucinė darbo grupė, atsakinga už lyčių aspekto integravimą, ir į šią sritį būtų įtraukti kiti suinteresuotieji subjektai;

35.  rekomenduoja, kad Europos ombudsmenas kartą per metus Parlamento Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupei teiktų duomenis apie skundus dėl netinkamo administravimo, susijusio su lyčių lygybe Parlamente, deramai atsižvelgiant į Europos Parlamento sprendimą dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų;

36.  mano, kad keitimasis geriausia patirtimi su kitomis organizacijomis suintensyvins Parlamento gebėjimų stiprinimą ir padidins veiksmingumą lyčių aspekto integravimo srityje; ragina, kad keitimasis geriausia patirtimi būtų organizuojamas visais lygmenimis su kitomis institucijomis ir organizacijomis, kaip antai, JT moterys, Europos Taryba, ES institucijos ir suinteresuotieji subjektai, dalyvaujantys lyčių lygybės skatinimo veikloje, pavyzdžiui, lyčių lygybės įstaigos, socialiniai partneriai ir NVO; ragina dalyvauti kitų tarptautinių organizacijų konkrečiose gebėjimų stiprinimo programose ir naudotis jų parama rengiant specialiai pritaikytas lyčių aspekto integravimo programas;

37.  prašo Personalo generalinio direktorato keistis lyčių lygybės ir įvairovės geriausios patirties pavyzdžiais ir technine pagalba, pavyzdžiui, su JAV Kongresu ir nacionalinėmis lygių galimybių institucijomis, kaip skatinti nepakankamai atstovaujamas rasinių ir etninių mažumų bendruomenes, vykdant trumpalaikio įdarbinimo procedūras ir EPSO konkursus; ragina daugiausia dėmesio skirti stažuotojams, taip pat iniciatyvų bei programų, skirtų jaunimo stažuotėms jauniems žmonėms, ypač moterims, priklausančioms nepakankamai atstovaujamų rasinių ir etninių mažumų grupėms, skatinti, rengimui;

38.  pabrėžia, kad būtina vystyti atvirą ir nuolatinį dialogą su nacionaliniais parlamentais siekiant reguliariai keistis nuomonėmis, dalytis naujais metodais ir informuoti apie politikos poveikio vertinimus, kad būtų propaguojamas bendras požiūris ir plėtojama geriausia praktika siekiant pažangos lyčių aspekto integravimo srityje rekomenduoja reguliariai rengti tarpparlamentinius susitikimus lyčių aspekto integravimo tema;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Lyčių aspekto integravimas tarptautiniu lygiu priimtas kaip strategija siekiant lyčių lygybės įgyvendinimo. Praktiškai lyčių aspekto integravimas reiškia lyčių aspekto integravimą į politikos, reguliavimo priemonių ir išlaidų programų rengimą, kūrimą, įgyvendinimą, stebėjimą ir vertinimą, norint skatinti moterų ir vyrų lygybę ir kovoti su diskriminacija.

Lyčių aspekto integravimas turi dvigubą aspektą: jam reikalingas ir lyčių aspekto integravimas į įvairių sričių politiką, ir moterų bei vyrų atstovavimo tam tikroje politikos srityje klausimo sprendimas. Visuose politikos formavimo etapuose reikia atsižvelgti į abu aspektus – lyčių atstovavimą ir lyčių aspektu grindžiamą turinį.

Nors skaičiai yra svarbūs, taip pat yra svarbu apsvarstyti, kaip lyčių aspektas yra susijęs su politikos priemonių turiniu, siekiant geriau suvokti, kaip moterys ir vyrai galėtų geriau pasinaudoti jų teikiama nauda. Lyčiu aspektu grindžiama politika užtikrina, kad būtų vienodai tenkinami visų piliečių – moterų ir vyrų – poreikiai.

Tradiciškai vyriausybių politika ir teisės aktai laikomi lyčių požiūriu neutraliomis priemonėmis, darant prielaidą, kad viešoji politika yra vienodai naudinga visiems visuomenės nariams.

Tačiau mūsų visuomenėje tebėra įsitvirtinusi struktūrinė lyčių nelygybė. Net jei įstatymuose į moteris ir vyrus taikomas vienodas požiūris, moterys vis tiek neturi vienodų galimybių turėti išteklių ir turto ir juos valdyti. Todėl dabartinė padėtis rodo, kad lyčių aspektu grindžiamas politikos turinys yra esminė tinkamos lyčių lygybės strategijos dalis.

Lyčių aspekto integravimas Europos Sąjungoje

Moterų ir vyrų lygybė ES pripažįstama kaip pagrindinė teisė, bendra ES vertybė ir būtina sąlyga siekiant ES augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslų.

Nuo 1996 m. Komisija įsipareigojo siekiant lyčių lygybės taikyti dvejopą požiūrį. Šis požiūris apima lyčių aspekto integravimą į visas politikos sritis, kartu įgyvendinant konkrečias priemones, skirtas pašalinti lyčių nelygybę, užkirsti jai kelią ar ištaisyti su ja susijusią padėtį. Abu požiūriai yra neatsiejami vienas nuo kito ir negali vienas kito pakeisti.

Europos Parlamente Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas (FEMM komitetas) yra pagrindinė įstaiga, atsakinga už lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo skatinimą visose EP politikos srityse ir teisėkūros procesuose.

7-osios Parlamento kadencijos metu taip pat buvo pradėta ir toliau sėkmingai taikoma su lyčių aspektu susijusių pakeitimų taikymo praktika siekiant integruoti lyčių aspektą į kitų komitetų pranešimus.

2009 m. įsteigtas už lyčių lygybės aspekto integravimą EP komitetuose atsakingų EP narių tinklas ir papildomas darbuotojų lygmens tinklas. Šio tinklo nariai rengia reguliarius susitikimus ir keičiasi informacija, susijusia su tinklo nariams rūpimais dokumentais, taip pat dalijasi geriausia praktika. Praėjusios kadencijos metu delegacijos taip pat paskyrė už lyčių aspekto integravimą atsakingus narius.

Pagrindinės išvados, grindžiamos tinklo narių užpildytais klausimynais

Klausimyno tikslas buvo ištirti veiksmus ir politikos priemones, naudojamas lyčių aspekto integravimui kiekviename komitete, ir jis buvo pateiktas visiems tinklo nariams.

Lyčių aspekto integravimo tinklo narių atsakymuose į klausimyno klausimus buvo pripažinti tam tikri geros praktikos pavyzdžiai, tačiau taip pat nurodyta keletas probleminių klausimų, susijusių su dabartinio lyčių aspekto integravimo tinklo veiksmingumu.

Lyčių aspekto integravimo tinklo nariai apskritai nurodė, kad jų atitinkamose kompetencijose srityse vykdomoje veikloje atsižvelgiama į konkrečius su lytimi susijusius poreikius, pavyzdžiui, ataskaitose, pakeitimuose dėl lyčių lygybės, tyrimuose ir keičiantis nuomonėmis. Atsižvelgimo mastas labai skiriasi – atitinkamu laikotarpiu visiškai neatsižvelgiama, o kitais atvejais nurodoma, kad tam tikrose politikos srityse lyčių aspekto integravimas yra taikomas arba net laikomas standartu. Dauguma narių nurodė būsimas temas, kuriose atsižvelgiama į lyčių aspektą vykdant įvairią komitetų veiklą, pavyzdžiui, ataskaitose (įskaitant įgyvendinimo ataskaitas), klausymuose, tyrimuose, biudžeto procedūros metu, metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu.

Deja, kalbant apie veiksmų planą dėl lyčių lygybės, trumpalaikius ir ilgalaikius komiteto tikslus, didžioji dauguma komitetų nėra nei priėmę, nei svarstę veiksmų plano. Iki šiol tik vienas komitetas ir vienas pakomitetis yra priėmę veiksmų planą dėl lyčių lygybės, o keletas kitų svarsto galimybę tai padaryti.

Tačiau keletas tinklo narių pabrėžė, kad net ir be veiksmų plano jų komitetuose lyčių aspekto integravimas yra skatinamas ir juo vadovaujamasi darbe; kaip pavyzdžius jie nurodė vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyrą, ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir su lyčiu aspektu susijusių pakeitimų priėmimą. Statistika ir mokymas buvo nurodyti kaip veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti veiksmų planą dėl lyčių aspekto integravimo.

Keletas komitetų paminėjo, kad yra tam tikrų narių, kurie yra aktyvūs lyčių aspekto integravimo srityje, įskaitant narius, kurie yra ir FEMM komiteto nariai; keletas kitų komitetų nurodė, kad tik tinklo nariai yra atsakingi už lyčių aspekto integravimą, o vienas komitetas yra parengęs su lyčių aspekto integravimu susijusį kontrolinį sąrašą. Kalbant apie personalą, tik keletas komitetų nurodė, kad jų personalui buvo teikiami mokymai šia tema arba kad personalas yra aktyvus lyčių aspekto integravimo srityje.

Atsakymuose į klausimą dėl reguliaraus keitimosi informacija apie lyčių aspekto integravimą ir jos teikimą nariams bei personalui pabrėžta, kad dažnai informacija neteikiama. Kalbant apie priemones, skirtas labiau skatinti lyčių aspekto integravimą Europos Parlamente, visi tinklo nariai pabrėžia, kad svarbios priemonės yra mokymas, pagal lytį suskirstytų duomenų naudojimas ir lyčių aspekto integravimo poveikio vertinimas. Šių priemonių naudojimo intensyvumas komitetuose labai skiriasi – vieni jų beveik nenaudoja, o kiti naudoja dažnai. Lyčių aspekto integravimo poveikio vertinimas buvo konkrečiai nurodytas kaip priemonė, kuri galėtų padėti formuoti ir įgyvendinti politiką, kuria būtų sprendžiamos problemos, su kuriomis ES piliečiai dažnai susiduria kasdieniame gyvenime, visų pirma kalbant apie moterų poreikius ir sunkumus, ir kad ši priemonė galėtų būti bendresnio pobūdžio vertinimo, kuriuo siekiama nustatyti, kokį poveikį teisės akto projektas daro pagrindinėms teisėms, dalis.

Kalbant apie su lyčių aspektu susijusių pakeitimų teikimą, tai laikoma gera praktika, tačiau ją reikėtų tobulinti: ši procedūra turi būti įtraukta į Darbo tvarkos taisykles ir turėtų būti sustiprintas FEMM komiteto bendradarbiavimas su Lyčių aspekto integravimo tinklo nariais konkrečiuose komitetuose, be kita ko, pakeitimų rengimo etapu. Visuose atsakymuose apie teiginį „lyčių aspektas buvo įtrauktas į visus biudžeto procedūros lygmenis“ buvo nurodyta, kad tai buvo daroma labai retai.

Galiausiai į klausimą, ar komitetas kreipėsi dėl nuomonės ar paramos į kitus komitetus ar įstaigas, kad atliktų labiau lyčių požiūriu suderintą analizę arba priimtų sprendimą, apskritai buvo atsakyta, kad atitinkamu laikotarpiu to daroma nebuvo.

Struktūra ir tarpinstituciniai ryšiai

Europos Parlamentas palaipsniui sudarė lyčių aspekto integravimo struktūrą. Kiekvienos atskiros įstaigos darbo įvertinimas yra teigiamas, tačiau bendras vaizdas yra nevienodas ir dėl komunikacijos stokos sistemos veiksmingumas nėra visapusiškas.

Atsižvelgdama į tai, pranešėja pasiūlė keletą priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti dabartinę lyčių aspekto integravimo struktūrą ir ją padaryti veiksmingesnę ir efektyvesnę, be kita ko, sukuriant tvirtą tarpinstitucinį tinklą:

  glaudesnis bendradarbiavimas su nacionaliniais parlamentais, reguliarus keitimasis nuomonėmis ir ryšių palaikymas, kad būtų toliau plėtojama geriausia praktika siekiant pažangos lyčių aspekto integravimo srityje;

  tvirti EP Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės narių ryšiai;

  pagal rotacijos principą nustatomas bendras pirmininkavimas Lyčių aspekto integravimo tinklui;

  struktūrinio bendradarbiavimo su kitais instituciniais partneriais, pavyzdžiui, Komisija ir EIGE, nustatymas;

  Komisijos vykdomas tinkamos sistemos, kuria nustatomas lyčių aspekto integravimas, plėtojimas;

  nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo klausimais siekiant užtikrinti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Lyčių aspekto integravimo tinklo bendradarbiavimą;

  didesnė Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto įtaka su lytimi susijusių biudžeto aspektų atžvilgiu (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą).

Siūloma integruota sistema

Ataskaitų teikimo veikla

 

 

 

 

 

 

  Mokymas

 

 

 

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Rosa Estaràs Ferragut, Arne Gericke, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Sirpa Pietikäinen, Dubravka Šuica, Marc Tarabella, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mike Hookem

GALUTINIO VARDINIO BALSAVIMO REZULTATAI

23

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar, Catherine Bearder

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes

PPE

Rosa Estaràs Ferragut, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Köstinger, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Dubravka Šuica

S&D

Maria Arena, Biljana Borzan, Mary Honeyball, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Maria Noichl, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Jordi Sebastià, Terry Reintke,

6

-

ECR

Arne Gericke, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

EFDD

Hookem Mike

PPE

Marijana Petir, Anna Záborská

1

0

PPE

Šojdrová Michaela

(1)

OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.

(2)

OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.

(3)

OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.

(5)

OL C 61 E, 2004 3 10, p. 384.

(6)

OL C 244 E, 2007 10 18, p. 225.

(7)

OL C 184 E, 2010 7 8, p. 18.

(8)

OL C 212 E, 2010 8 5, p. 32.

(9)

OL C 251 E, 2013 8 31, p. 11.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(11)

SWD(2015) 0278.

(12)

„Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“, Europos Parlamento C teminis skyrius.

Teisinis pranešimas