Procedūra : 2015/2090(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0044/2016

Pateikti tekstai :

A8-0044/2016

Debatai :

PV 11/04/2016 - 23
CRE 11/04/2016 - 23

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0109

PRANEŠIMAS     
PDF 570kWORD 164k
26.2.2016
PE 560.801v03-00 A8-0044/2016

dėl mažos apimties priekrantės žvejybos inovacijų ir įvairinimo nuo žuvininkystės priklausomuose regionuose

(2015/2090(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Ruža Tomašić

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl mažos apimties priekrantės žvejybos inovacijų ir įvairinimo nuo žuvininkystės priklausomuose regionuose

(2015/2090(INI))

Europos Parlamentas,

  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB,

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011,

  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį dėl priemonių, kurias priimant reikia atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes,

  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos(1),

  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Žinios apie jūras 2020 m. Jūros dugno kartografavimas siekiant skatinti tausią žuvininkystę“(2),

  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014) 0254),

  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010) 0546),

  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB,

  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (2015/C 012/15),

  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Regionų komiteto nuomonę dėl komunikato „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (2015/C 019/15),

  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės “ (COM(2012) 0494),

  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų mėlynojoje ekonomikoje potencialo išnaudojimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(3),

  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Atlanto vandenyno zonai skirtos jūrų strategijos veiksmų planas, kuriuo siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2013) 0279),

  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012) 0473),

  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas“(4),

  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014) 0086),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8‑0044/2016),

A.  kadangi priekrantės žvejyba sudaro 80 proc. Europos laivyno veiklos, drauge su jūrinių bestuburių žvejyba užtikrina didelį užimtumą pakrančių rajonuose, salose ir atokiausiuose regionuose ir apskritai yra didelio potencialo žvejybos forma socialiniu ir aplinkos požiūriu; kadangi jos įtaka socialiniams, paveldo ir kultūriniams pakrančių ir salų zonų ypatumams yra išskirtinė ir įvairi;

B.  kadangi priekrantės ir salų žvejyba dažniausiai yra tradicinė komercinė žvejyba, t. y. gyvenimo būdas ir pagrindinis pragyvenimo bei tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų kūrimo šaltinis, ypač nuo žvejybos priklausomuose rajonuose, kuriems reikia specialių priemonių ir paramos siekiant palengvinti augimą ir vystymąsi;

C.  kadangi atskirų valstybių narių ir skirtingų tos pačios valstybės pakrančių regionų priekrantės žvejyba labai skiriasi, kalbant apie jos pagrindinę apibrėžtį ir ypatumus – ateityje šią padėtį reikės ištaisyti ir nuostatas suderinti taikant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), ir kadangi esama didelių valstybių narių geografinių, klimato, ekosistemų ypatybių bei socialinių ir ekonominių veiksnių skirtumų;

D.  kadangi priekrantės žvejybos įvairiose Europos Sąjungos jūrose, tokiose kaip Adrijos jūra ir visa Viduržemio jūra, ypatumai skiriasi nuo žvejybos atvirose Atlanto vandenyno jūrose, įskaitant Prancūzijos Gvianos pakrantes, ir Indijos vandenyno baseine ypatumų;

E.  kadangi 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo mažos apimties priekrantės žvejyba apibūdinama kaip žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių, ir kadangi tai yra vienintelė ES teisės aktuose pateikiama priekrantės žvejybos apibrėžtis;

F.  kadangi regionalizavimas yra vienas iš pagrindinių reformuotos BŽP principų, pagal kurį pripažįstama, kad dėl didžiulės Europos žuvininkystės įvairovės centralizuotas valdymas yra netinkamas; kadangi, atsižvelgiant į patį priekrantės ir salų žvejybos pobūdį, regionalizavimas ir necentralizavimo principas šiam sektoriui ir jo bendruomenėms itin svarbus;

G.  kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansuojamoms mažos apimties priekrantės žvejybos operacijoms teikiamos pagalbos intensyvumas didinamas 30 taškų;

H.  kadangi 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo valstybėms narėms, kuriose daugiau kaip 1 000 laivų gali būti laikomi mažos apimties priekrantės žvejybos laivais, nurodoma parengti mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planą;

I.  kadangi priekrantės žvejyba turėtų būti valdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, atsižvelgiant į laivynų žvejybos įrankių, geografinių ir klimato sąlygojamų apribojimų, būdų ir žuvų išteklių įvairovę atskirose valstybėse narėse ir kiekviename atskirame žvejybos rajone ir taip prisidedant prie vietos tradicijų ir su žvejyba susijusios veiklos išsaugojimo;

J.  kadangi kiekvienai žvejybos zonai būdingos tam tikros ypatybės, todėl keitimasis įvairių zonų informacija ir gerąja patirtimi gali padėti gerokai padidinti teigiamą žvejybos veiklos poveikį aplinkai ir jūrų ekosistemoms ir padėti užtikrinti geresnę visų rūšių pakrantės ir pajūrio zonų žmogiškosios ir ekonominės veiklos sąveiką;

K.  kadangi dėl labai išaugusių veiklos sąnaudų, ypač išaugusių kuro kainų, ir dėl sumažėjusios žuvų pirminio pardavimo vertės pajamos iš mažos apimties žvejybos smarkiai mažėja, todėl dažnai tenka didinti žvejybos pastangas;

L.  kadangi įvairių kelių pagrindinių tikslinių rūšių išteklių valdymas daugelyje regionų smarkiai apribojo žvejybą ir mažos apimties žvejybos bendruomenes;

M.  kadangi vykdant priekrantės žvejybą daugiausia naudojami tradiciniai žvejybos įrankiai ir būdai, pvz., tradicinės tunų gaudyklės, kurių specifinės ypatybės yra suformavusios pakrančių regionų identitetą ir gyvenimo būdą, ir būtina išsaugoti jų naudojimą ir saugoti juos kaip kultūros, istorijos ir tradicijų paveldo elementą;

N.  kadangi nepramoninė žvejyba didina pakrančių ir salų bendruomenių perspektyvas, nes stabdo vis didesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą, padeda kovoti su senėjimu žuvininkystės sektoriuje ir nedarbu; kadangi vystymasis ir inovacijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant šiose bendruomenėse kurti darbo vietas; be to, kadangi nepramoninėje žvejyboje tam tikruose rajonuose naudojami senoviniai žvejybos įrankiai ir būdai, kurie labiau tausoja aplinką ir daro mažesnį poveikį ištekliams, kuriems gresia išnykimo pavojus;

O.  kadangi nepramoninė, priekrantės ir tradicinė žvejyba nekenkia aplinkai ir yra esminis pakrančių ir salų bendruomenių išsilaikymo, vystymosi ir užimtumo ekonominis pagrindas;

P.  kadangi pagal Viduržemio jūros reglamentą velkamųjų įrankių klasifikacija apima ir tralus bei velkamuosius tinklus, nors pagal kitas klasifikacijas, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos klasifikaciją, laikoma, kad velkamieji tinklai yra atskira žvejybos įrankių grupė; kadangi su velkamaisiais tralais susijusios nuostatos neturėtų būti taikomos tradiciniams priekrantės velkamiesiems tinklams, kurie naudojami rūšims, kurioms negresia išnykimo pavojus, žvejoti;

Q.  kadangi be to, kad kalbama apie žuvininkystės sektoriaus inovacijas ir įvairinimą, reikia atsižvelgti į tai, kad didžiulė žuvininkystės bendruomenė labai priklauso nuo tradicinių ir senovinių žvejybos būdų;

R.  kadangi naujoje BŽP pripažįstama nuo žvejybos priklausomų pakrančių ir salų regionų svarba ir kadangi valstybės narės turi ne tik padėti užtikrinti tinkamų standartų nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų pragyvenimo lygį, padėti pasiekti tokį standartą priekrantės žvejybos sektoriuje, skatinti tausią priekrantės žvejybą, žuvininkystės veiklos įvairovę ir didinti šių pakrančių zonų gyventojų pajamas drauge atsižvelgdamos į kultūrinę, socialinę ir ekonominę realybę ir aplinkos veiksnius, bet ir skirti daug dėmesio žvejų mokymui, sveikatai ir saugai jūroje, laikantis SESV 174 straipsnyje numatytų specialios apsaugos nuostatų;

S.  kadangi pagal naują Bendros žuvininkystės politikos reglamentą sudaromos lengvatinės prieigos galimybės mažos apimties, priekrantės ir tradicinę žvejybą vykdantiems žvejams 12 jūrmylių zonoje, t. y. opiausioje ES vandenų zonoje, ir kadangi Komisijos atliktame ankstesnio Bendros žuvininkystės politikos reglamento vertinime nustatyta, kad 12 mylių zonos buvo vienas iš nedaugelio sėkmingų ankstesnės valdymo tvarkos aspektų, nes dėl tos tvarkos buvo kilę daug konfliktų su tuos pačius išteklius naudojančiais kitą pakrantės veiklą vykdančiais asmenimis dėl naudojimosi erdve ir ištekliais;

T.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje nustatyta, kad priimant priemones (ypač su žuvininkystės sektoriumi susijusias priemones) turi būti atsižvelgiama į atokiausių regionų ypatumus ir ribotas galimybes, visų pirma į jų geografinę izoliaciją, atokumą ir vandenyno sąlygas, turint omenyje dažnu atveju labai specifines regionines aplinkybes, kuriomis reikalinga savarankiška maisto gamyba;

U.  kadangi reikėtų pastebėti, jog dėl atokiausių regionų išskirtinių geografinių ypatybių ir labai didelio atstumo nuo Europos priekrantės žvejyba yra neatskiriama nuo šių regionų ekonominio vystymosi;

V.  kadangi atokiausių regionų priekrantės žvejai konkuruoja tiek su žvejybos laivais, plaukiojančiais su ES nepriklausančių šalių vėliavomis, kurie žvejoja tose pačiose žvejybos zonose tas pačias rūšis ir pateikia jas toms pačioms rinkoms, tiek su importuojamais ES nepriklausančių šalių produktais, kurių gamybos veiklos sąnaudos ir jiems taikomi norminiai, sanitariniai bei aplinkosauginiai suvaržymai yra nepalyginami; kadangi dėl to bet kokios pastangos užtikrinti vietos vystymąsi ir savarankišką maisto gamybą žlugtų, jeigu tokie regionai negautų paramos pagal specialią ES politiką;

W.  kadangi atokiausiuose regionuose jūrinių rūšių akvakultūra, kaip ir priekrantės žvejyba, prisideda prie ekonominio vystymosi ir vietos aprūpinimo šviežiais produktais;

X.  kadangi dauguma pakrančių regionų, ypač Pietų Europos šalių ir salų regionai, išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio mažėja gyventojų ir jie išvyksta, ieškodami galimybių regionuose, kuriuose esama geresnių užimtumo ir išsilavinimo perspektyvų;

Y.  kadangi Europos krizė parodė, jog Europai reikia įvairinti savo ekonominę veiklą ir kad svarbu išnagrinėti naujus inovacijų ir žinių modelius, pagal kuriuos būtų galima vietos lygmeniu kurti naujas darbo vietas;

Z.  kadangi kai kurie priekrantės žvejybos regionai yra šalia ekonomiškai išsivysčiusių regionų ir turistinių vietovių, tačiau vis tiek negali pasiekti atitinkamo ekonomikos augimo; kadangi jūros išteklių naudojimo intensyvumas tokiuose regionuose jau didėja ir žuvininkystės sektoriaus veikla išstumiama turizmo naudai, nors abu sektoriai yra suderinami ir papildo vienas kitą;

AA.  kadangi laivo žurnalas dažnu atveju yra administracinė našta smulkioms priekrantės žvejybos įmonėms, todėl reikėtų lankstesnių nuostatų;

AB.  kadangi šis turizmo sektoriaus spaudimas pakrančių zonoms kyla daugiausia dėl tam tikros veiklos, tokios kaip nekontroliuojama mėgėjų žvejyba, dėl kurios kai kuriuose rajonuose išnaudojama daug jūrų išteklių ir sumažėja tradicinių žvejybos rajonų gyventojų verslo galimybės;

AC.  kadangi nuo žvejybos priklausomuose rajonuose labai svarbu steigti žuvininkystės vietos veiklos grupes, nes pripažįstama, kad tokios grupės yra naudinga priemonė, suteikianti žuvininkystės veiklos įvairinimo progų ir galimybių, o tai galiausiai lemia bendrą pakrančių ir salų regionų vystymąsi ir socialinę sanglaudą, todėl reikia toliau didinti ekonominius išteklius, kad šios grupės būtų suformuotos ir veiktų atitinkamuose rajonuose;

AD.  kadangi ir toliau nekreipiama dėmesio į moteris, užsiimančias jūriniu bestuburių rinkimu, ir kadangi apskritai žuvininkystės sektoriuje moterims nepakankamai atstovaujama;

AE.  kadangi į moteris, dirbančias jūrų sektoriuje tinklų pynėjomis, ruošėjomis, krovėjomis ir pakuotojomis, ir toliau neatsižvelgiama kaip į grupę;

AF.  kadangi ekonomikos krizė jaučiama ir žuvininkystės sektoriuje, ypač tarp gyventojų grupių, kurioms nedarbas daro didžiausią poveikį, tokių kaip jaunimas ir moterys, ir todėl reikia įvairinimo ir inovacijų, kad padidėtų užimtumas, būtų pasinaudota naujomis galimybėmis, tokiomis kaip mėlynoji ir žalioji plėtra, būtų užkirstas kelias žuvininkystės besivystančiuose ir periferiniuose regionuose išstūmimui ir su juo kovojama; kadangi derėtų skirti ypatingą dėmesį profesiniam mokymui;

AG.  kadangi įvairinimas pakrantės ir salų regionuose gali būti atliekamas vykdant veiklą, susijusią su žuvies produktų rinkodara ir skatinimu juos pirkti, gastronomija, turizmu, kultūros, istorijos ir tradicijų paveldu, aplinka ir žaliosios ekonomikos augimu;

AH.  kadangi plėtojama mėlynosios ekonomikos koncepcija ir ji gali smarkiai paskatinti augimą ir ekonomikos vystymąsi, taip pat darbo vietų kūrimą, ypač pakrančių ir salų šalyse ir regionuose bei atokiausiuose regionuose;

AI.  kadangi pakrančių ir salų bendruomenės yra ypač suinteresuotos mėlynosios ekonomikos koncepcijos įgyvendinimu;

AJ.  kadangi vykdant ES iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ pripažinti ir nustatyti trūkumai, kurie riboja mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą ir užkerta jai kelią, tokie kaip nepakankamos investicijos į mokslą, tinkamų duomenų apie jūras ir vandenynus stoka, nepakankamas finansavimas ir privataus bei viešojo sektorių bendradarbiavimo stoka;

AK.  kadangi mėlynosios ekonomikos vystymas prisidėtų prie bendro ekonomikos augimo ir ypač pakrančių, salų ir atokiausiuose regionuose, ir būtent nuo žvejybos priklausomi regionai turi atlikti pagrindinį vaidmenį plėtojant inovacijas ir jie turėtų dalyvauti kiekviename mėlynosios ekonomikos vystymo etape;

AL.  kadangi žuvininkystės sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, aplinka ir ekonomika yra itin susiję dalykai; kadangi dėl to vystant mėlynąją ekonomiką didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas socialinei ekonomikai ir tvariems bei aplinką tausojantiems projektams ir veiklai, kuriais būtų siekiama pradėti vystomąją pakrančių veiklą ir išsaugoti visą jūrų aplinką ir biologinę įvairovę, konkrečiai remiant aplinką tausojančią nepramoninės žvejybos veiklą, kuria skatinama biologinė įvairovė; kadangi šie projektai ir veikla taip pat turi būti tvarūs socialiniu ir ekonominiu požiūriu, kad ir toliau būtų užtikrinamas nepramoninės žvejybos veiklos perspektyvumas;

AM.  kadangi mėlynoji ekonomika irgi gali padėti gerinti žvejybos laivų saugą, žvejų darbo sąlygas ir didinti kasdienę gerovę;

AN.  kadangi aplinkosaugos ir selektyvumo tikslai keliami visiems vienodai, bet mažiems laivams bus sudėtinga įgyvendinti reikalavimą iškrauti išmetamas žuvis;

AO.  kadangi, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos problemas, antropogeninė įtaka, t. y. žmogaus veikla, pakrančių regionuose nepakankamai įvertinta; kadangi įvairios veiklos kumuliacinis poveikis pakrančių regionuose nėra tinkamai pripažintas ar įvertintas; kadangi kai kuriuose rajonuose vykdoma veikla, pvz., jūrų transportas, turizmas, kai kuriuose rajonuose nekontroliuojama ir netausi mėgėjų žvejyba, prekyba iš šios veiklos gautomis rūšimis, brakonieriavimas, žemyninės miestų ir pramonės nuotekos ir kt., ypač veikia žuvininkystės sektorių;

AP.  kadangi žinios apie jūrų aplinką, ypač apie jūrų ekosistemos būklę, būtinos siekiant įvertinti įvairios veiklos poveikį aplinkai ir nustatyti tinkamas apsaugos priemones ir stebėjimo programas, turint tikslą skatinti žuvų išteklių atkūrimą, tausų išteklių naudojimą ir inovacijų plėtrą; kadangi duomenys apie jūrų aplinką yra nepakankami ir nepakankamai sistemingi;

AQ.  kadangi tam tikruose regionuose neteisėta žvejyba kelia tikrą pavojų nepramoninės priekrantės žvejybos išlikimui ir žuvininkystės išteklių bei biologinės įvairovės išsaugojimui;

AR.  kadangi pagal integruotą jūrų politiką vykdant akvakultūros, vandens turizmo ir kitą ekonominę veiklą, susijusią su mėlynuoju augimu, siekiama išspręsti naujas problemas, kurias visoje Europoje patiria jūros, pramonė ir žvejai įvairiose srityse, pradedant nuo aplinkos apsaugos baigiant pakrančių vystymusi;

1.  ragina Komisiją pakoreguoti priekrantės, mažos apimties ir tradicinės žvejybos apibrėžtį pagal skirtingų regionų socialines ir ekonomines savybes ir ypatumus, o ne vien tik atsižvelgti į žvejybos laivų matmenis ir galingumą, nes dabartiniai ES teisės aktai yra nepatenkinami; siūlo, siekiant pakoreguoti priekrantės žvejybos apibrėžtį, naudotis regionalizavimo principu kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į kiekvienos žvejybos rūšies ypatumus; siūlo atsižvelgti į tam tikrus orientacinius kriterijus, tokius kaip laivų dydis, naudojami žvejybos įrankiai, žvejybos būdų selektyvumas, žvejybos reisų trukmė ir laivo savininko buvimas laive, tradiciniai verslo modeliai, tuose rajonuose tradicinę veiklą vykdančių nuosavų laivų ir įmonių forma, žvejybos sektoriaus dalyvavimas perdirbimo ir pardavimo veikloje, tikrasis žvejybos veiklos pobūdis ir mastas, ir kitus veiksnius, susijusius su tradicine veikla, įmonių teikiamą paramą ar poveikį vietos bendruomenėms;

2.  ragina Komisiją atsižvelgti į mažos apimties priekrantės žvejybos galimybes salų bendruomenėse, kurių pragyvenimas tradiciškai priklauso nuo žvejybos ir kurios visus metus užsiima žvejybos veikla;

3.  prašo Komisijos ir valstybių narių palaipsniui didinti nepramoninei žvejybai skiriamas kvotas, siekiant skatinti šią socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvarią žvejybą;

4.  ragina Komisiją remti novatoriškus projektus ir teisines nuostatas, kurie sudarytų palankesnes sąlygas pakrančių, salų ir atokiausių regionų vystymuisi, atsižvelgiant į socialinės ir ekonominės veiklos įvairovę, kaip būdą skatinti teigiamą išorinį nepramoninį žvejybos poveikį tiek socialinei ir ekonominei sanglaudai, tiek aplinkos apsaugai, teikiant naujų rūšių paramą iš esamų Europos finansavimo lėšų; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tvarių darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, žvejybos sektoriaus dalyvavimo perdirbimo ir pardavimo veikloje didinimui, verslo modelių, susijusių su socialine ekonomika, skatinimui, trumpų prekybos grandinių skatinimui, naujų technologijų diegimui žvejybos produktų ir paslaugų reklamos ir pardavimo srityje, inovacijoms naujų produktų ir paslaugų plėtros srityje ir tradicinių vaidmenų išlaikymui bei apsaugai;

5.  mano, kad persvarstytoje techninių priemonių sistemoje turi būti atsižvelgta į priekrantės žvejybos ypatumus ir leista taikyti tam tikras deramai pagrįstas nukrypti leidžiančias nuostatas, laikantis regionalizavimo principo;

6.  ragina Komisiją Europos lygmeniu koordinuoti tyrimą, siekiant įvertinti priekrantės mėgėjų žvejybos poveikį tradicinei žvejybos veiklai, ir nustatyti priemones, kurių reikia siekiant sumažinti priekrantės mėgėjų žvejybą kai kuriuose rajonuose; ragina labiau kontroliuoti šią veiklą, kad būtų išvengta bet kokios žvejybos sektoriaus ir šios praktikos, kuri jau dabar kelia nerimą atokiausiuose regionuose, kuriuose turizmo sektorius labai svarbus, prieštaros;

7.  ragina valstybes nares teikti pirmenybę mažos apimties priekrantės žvejybai, kai skiriamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansavimas, ir supaprastinti tokia žvejyba užsiimantiems veiklos vykdytojams taikomas procedūras;

8.  primygtinai ragina valdžios institucijas, dalyvaujančias skatinant šią veiklą, užtikrinti, kad inovacijų procesuose dalyvautų visi vietos suinteresuotieji subjektai, verslininkų organizacijos, žuvininkystės ir okeanografinių tyrimų institutai, universitetai, technologijų centrai ir vietos bei regionų institucijos, siekiant, kad projektais būtų vykdomos visapusiškos priemonės, būtų pagerintos finansavimo galimybės ir būtų suteikiama pakankama parama siekiant įvykdyti Europos žuvininkystės fondo nustatytus reikalavimus;

9.  ragina Komisiją atsiskaityti Parlamentui už valstybių narių parengtus mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planus, siekiant panaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą;

10.  ragina Komisiją įgyvendinti reikiamas paramos įvairioms moterų grupėms jūrų sektoriuje priemones, siekiant skatinti jų dalyvavimą ir užtikrinti jų atstovavimą visose srityse – tiek priimant sprendimus, tiek vykdant žvejybos veiklą;

11.  ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, kad būtų pripažintos ir pagerintos tinklų pynėjomis, ruošėjomis, krovėjomis ir pakuotojomis dirbančių moterų darbo sąlygos;

12.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir sustiprinti Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET), kuris teikia nemažą paramą žuvininkystės vietos veiklos grupėms, vaidmenį;

13.  ragina Komisiją, didinant ekonominius išteklius, skatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG) steigimą ir veiklą, nes šios grupės, nuolat ir tiesiogiai remdamos ir teikdamos konsultacijas žuvininkystės sektoriui, skatina žvejybos rajonų darnaus vystymosi ir socialinės įtraukties modelį, ragindamos naujuose verslo projektuose aktyviau dalyvauti jaunimą ir moteris ir prisidėdamos prie inovacijų ir įvairinimo; ragina Komisiją stiprinti kompetentingų institucijų vaidmenį ir funkcijas plėtojant naują novatorišką veiklą ir glaudžiai bendradarbiauti su įvairiais sektoriaus veiklos vykdytojais;

14.  ragina Komisiją padėti stiprinti žvejų bendruomenių vaidmenį vietos vystymesi ir vietos žuvininkystės išteklių ir jūrų veiklos valdyme;

15.  ragina Komisiją atsižvelgti į ypatingą moterų vaidmenį pakrantės zonų ekonomikoje ir pagal tai imtis atitinkamų veiksmų, kaip jau daroma žemės ūkio sektoriuje; ragina pripažinti pagalbinių darbininkių indėlį į BVP ir ypač svarų moterų įnašą namų ūkiuose, kuriuose darbo pasidalijimas pagal lytį tradiciškai reiškė tai, kad žvejyba buvo tik vyrų veikla; ragina visais lygmenimis profesiniu požiūriu pripažinti tradicinius moterų vaidmenis šiame sektoriuje ir taikyti specialias programas, kuriomis būtų siekiama remti moterų verslumą šiose srityse;

16.  ragina Komisiją skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektoriaus įvairinimą plėtojant papildomą veiklą ir žuvininkystės profesijų daugiafunkciškumą, įskaitant investicijas į laivus, saugos įrangą, mokymus, aplinkos apsaugos paslaugas žuvininkystės sektoriuje, taip pat kultūrinę ir švietimo veiklą, ypač daug dėmesio skiriant aplinkos apsaugai ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimui; pabrėžia, kad pagrindinis tikslas turi būti finansuoti tokią veiklą, kuri yra perspektyvi socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriu ir kuri padeda kurti darbo vietas, ypač jaunimui ir moterims; pažymi, kad jūrų akvakultūra yra suderinama su priekrantės žvejyba atokiausiuose regionuose ir ją papildo, ir ragina Komisiją remti auginimo ir rūšių selekcijos metodų šiltuose tropikų ir subtropikų vandenyse plėtrą; ragina Komisiją įvertinti moterų vaidmenį nepramoninėje priekrantės žvejyboje ir visose su ja susijusiose veiklose;

17.  ragina Komisiją skatinti žvejybos turizmo sektoriaus kūrimąsi ir vystymąsi, siekiant taikyti diferencijuotą verslo strategiją, kuri atitiktų šio sektoriaus potencialą ir veiksmingiausiai patenkintų jo poreikius, siekiant sukurti naujos formos turizmą, pasižymintį kokybe, lankstumu, inovacijomis, žvejybos rajonų istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimu, taip pat, be kita ko, aplinkos ir sveikatos apsauga; taip pat ragina Komisiją skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektorių, susijusias su turizmu, kad būtų sukurti diferencijuoti turizmo pajėgumai: remti su nepramoninės žvejybos produktais susijusią gastronomiją, formuoti atitinkamos krypties žūklės turizmo praktiką, povandeninį ir nardymo turizmą ir pan. ir vykdant šias priemones tvariai naudotis žvejybos paveldu ir konkretaus žvejybos regiono atpažįstamumu;

18.  pabrėžia didėjančią vandens sporto veiklos svarbą vietos bendruomenių stiprinimo srityje ypač ne sezono metu, vykdant naują povandeninio, nardymo ar kito vandens sporto, pvz., banglenčių ar gulimųjų banglenčių, veiklą;

19.  ragina Komisiją, siekiant paskatinti žvejybos turizmo sektoriaus kūrimąsi ir vystymąsi, aktyviai skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės įvairinimą kultūros ir meno srityje (kaip tradicijų paveldo – amatų, muzikos ir šokių – dalį) ir remti investicijas į tradicijų, istorijos ir viso žvejybos paveldo (žvejybos įrankių, būdų, istorinių dokumentų ir kt.) skatinimą atidarant muziejus ir organizuojant parodas, glaudžiai susijusias su priekrantės žvejyba;

20.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę leisti įvairiai naudoti laivus, skirtus žvejybos veiklai, kad, neprarasdami šios paskirties, jie galėtų būti naudojami ir kitokio pobūdžio veiklai, susijusiai su pramogų ir turizmo sektoriumi, tokiai kaip informacinės laivybos dienos, su perdirbimu, švietimu ar gastronomija susijusi veikla ir pan., pagal sistemą, kuri žemės ūkio sektoriuje taikoma ūkiams-mokykloms ar kaimo turizmui;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares per valdymo subjektus užtikrinti, kad atitinkama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų dalis būtų skiriama ir mažos apimties priekrantės žvejybai, ypač atsižvelgiant į jai tenkančius administracinius suvaržymus;

22.  ragina Komisiją kurti priemones, kuriomis būtų skatinamas su jūra susijusių specialistų judumas;

23.  ragina su tam tikromis sąlygomis padaryti viešai prieinamus mokslinių tyrimų ir projektų, finansuojamų iš viešojo biudžeto, rezultatus, siekiant užtikrinti veiksmingesnį esamų duomenų apie jūras ir vandenynus atskleidimą ir galimybę juos gauti, ir pašalinti dabartines administracines kliūtis, trukdančias ekonomikos augimui ir inovacijų plėtrai;

24.  primygtinai ragina Komisiją patobulinti reglamentavimą ir įvesti priemones, pagal kurias būtų prižiūrima, kad mažos apimties žvejybai būtų skiriama teisinga bendrai žvejojamų rūšių kvotų dalis;

25.  pabrėžia, kad pagrindinis žvejybos produktas yra pačios žuvys ir kad būtina gerinti įvairius žuvų panaudojimo būdus, įskaitant konservavimą ir žuvų šalutinių produktų naudojimą; ragina Komisiją aktyviai skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės įvairinimą – vietos žuvies produktų rinkodarą ir perdirbimą, taip pat vietos platinimo kanalų plėtrą, skatinimą vartoti šiuos produktus sukuriant skiriamuosius vietovės ženklus ir (arba) vietos prekių ženklus šviežiems produktams, taip pat remti vietos įmonių steigimo projektus, kuriais siekiama vykdyti tokią veiklą; pabrėžia, kad toks inovacijų skatinimas turi visų pirma apimti ženklinimo ir spaudų, garantuojančių vietos žuvininkystės produktų kokybę, plėtrą;

26.  ragina laivams, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų, taikyti lankstesnes laivo žurnalo nuostatas, ypač susijusias su prievole dokumentus išsiųsti per 48 valandas, nes tai yra sunki administracinė našta; todėl siūlo atleisti laivus, kurie parduoda visą žvejybos laimikį žuvų aukcionuose, nuo šios prievolės, nes būtų galima gauti reikalingą informaciją neužkraunant nebūtinos administracinės naštos;

27.  ragina nustatyti saugomus jūrų rajonus, kuriuose būtų skatinami tvarūs žuvininkystės ištekliai ir sudaromos palankesnės sąlygos NNN (neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos) žvejybos kontrolei ir kovai su ja; pabrėžia, kad šiuo klausimu ES turi pateikti atitinkamas gaires, užtikrinti koordinavimą ir paramą valstybėms narėms;

28.  ragina tvirtai remti moterų darbą, nes jos atlieka esminį vaidmenį mažos apimties žvejyboje; ypač pabrėžia pagrindines užduotis, kurias moterys atlieka perdirbimo grandinėje, ir jų esminį vaidmenį jūrinių bestuburių žvejybos srityje;

29.  pažymi, kad atokiausių regionų priekrantės žvejyba atitinka pagal Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatas pripažįstamos kompensacijų sistemos kriterijus, nes ją vykdant patiriama didelių papildomų išlaidų; ragina Komisiją šią sistemą papildyti atokiausiems regionams skirta specialia priemone, panašia į žemės ūkio srityje taikomą POSEI sistemą;

30.  ragina Komisiją remti šviežių nepramoninės žvejybos, jūrinių bestuburių žvejybos ir mažos apimties tvarios ekstensyviosios akvakultūros produktų tiekimą viešojo maitinimo įstaigoms (švietimo įstaigoms, ligoninėms, restoranams ir t. t.);

31.  pabrėžia, kad atokiausiems regionams būdingi tam tikri ypatumai dėl to, kad jie yra toli ir yra salos; primena, kad dėl šių ypatumų šių regionų priekrantės žvejai patiria papildomų išlaidų ir kad jas reikėtų visiškai kompensuoti iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų;

32.  pažymi, kad atokiausių regionų priekrantės žvejybos laivynus dažnai sudaro gana seni laivai, todėl darosi sunku užtikrinti saugumą laivuose; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.°508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, siekiant leisti teikti pagalbą atnaujinti atokiausių regionų mažos apimties priekrantės žvejybos laivus su sąlyga, kad nebūtų didinami pajėgumai;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti galimybę susipažinti su jūrų ir ekologijos srities duomenimis, siekiant skatinti skaidrumą, inovacijas ir plėtrą, taip pat užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų galimybę susipažinti su moksline informacija, parengta gavus viešąjį bendrąjį finansavimą;

34.  pabrėžia, kad vandenynų, pakrančių ir šalia jų esančių rajonų vystymosi, užimtumo, energetikos nepriklausomybės, inovacijų ir tvaraus vystymosi potencialas dar toli gražu neišnaudojamas; mano, kad pripažindama šių pakrančių, salų ir atokiausių regionų atliekamą vaidmenį ir potencialą, ES padidintų jų patrauklumą ir paskatintų jų vystymąsi;

35.  reiškia susirūpinimą dėl programos „Horizontas 2020“ taikymo mėlynosios ekonomikos srityje, nes ji – pagrindinė Europos lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros programa; remia mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) sukūrimą pagal programą „Horizontas 2020“, nes vystant tarpvalstybines viešąsias ar privačiąsias partnerystes būtų prisidedama prie veiklos stiprinimo pakrančių regionuose;

36.  remia inovacijoms ir mėlynosios ekonomikos augimui skirtų lėšų panaudojimą fundamentiniams moksliniams tyrimams, MTTP, mokymui, įmonių steigimui, aplinkos apsaugai ir novatoriškų produktų ir procesų plėtros rinkoje pradžiai finansuoti;

37.  ragina Komisiją teikti paramą, vykdant iniciatyvas, tiesioginiam projektų finansavimo valdymui, kuriame daug dėmesio būtų skiriama priekrantės žuvininkystei ir pakrančių regionų vystymui;

38.  pabrėžia aplinkos apsaugos priemonių, tokių kaip poveikio aplinkai vertinimai atskirų projektų atveju ir strateginiai poveikio aplinkai vertinimai strategijų, planų ir programų atveju, svarbą, nes jos prisideda prie tvarios žuvininkystės;

39.  pabrėžia integruotos jūrų politikos svarbą nuo žvejybos priklausomų regionų ateičiai ir supranta, kad reikia vis didesnių įsipareigojimų įgyvendinti mėlynosios ekonomikos augimo strategiją; tikslas – teikti ilgalaikę paramą tvariam augimui visuose jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, pripažįstant jūrų ir vandenynų, kaip varomųjų veiksnių, kurie padeda kurti darbo vietas ir užtikrinti užimtumą pakrantės regionuose, svarbą;

40.  pabrėžia, kad pakrančių ir salų regionai, taip pat atokiausi regionai, yra pagrindiniai inovacijų plėtros subjektai ir kad jie turi dalyvauti kiekviename mėlynosios ekonomikos vystymo etape;

41.  pabrėžia, kad labai svarbus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, nes jis skiria ypatingą dėmesį žuvininkystės sektoriaus įvairinimui ir inovacijoms, siekdamas remti socialiniu ir ekonominiu, taip pat aplinkos požiūriu tvarią, novatorišką, konkurencingą, veiksmingą ir žiniomis grindžiamą žuvininkystę; pritaria tam, kad reikia didinti Europos žuvininkystės fondo 4 krypties finansavimą, siekiant remti žvejybos bendruomenių narius ir gerinti jų pragyvenimo lygio standartus plėtojant naują veiklą; ragina Komisiją kuo greičiau patvirtinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo regioninių veiksmų planus;

42.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti vietos bendruomenių ir universitetų ir (arba) technologijų centrų ryšius, nes tai tikrai padės kurti naujus verslo inkubatorius, suteiksiančius galimybių kurti naujas verslo idėjas jūrininkystės sektoriuje;

43.  ragina Komisiją aktyviai skatinti projektus, kuriais remiamas inovacijų ir technologinės plėtros didinimas, siekiant sukurti ar įdiegti naujus produktus, įrangą, technologiją, taip pat naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas; ragina Komisiją remti ir skatinti įvairių žvejybos zonų keitimąsi informacija ir dalijimąsi gerąja patirtimi, siekiant paskatinti plėtoti novatoriškus ir tausius žvejybos metodus; taip pat mano, kad į jūrų ir žuvininkystės profesijų mokyklų programas būtina įtraukti verslininkų rengimo ir veiklos įvairinimo modulius;

44.  ragina Komisiją skatinti nuo žvejybos priklausomuose regionuose steigti naujas, novatoriškas įmones ir teikti paskatas jūrų sektoriuje imtis verslo ir steigti labai geras sėkmės perspektyvas turinčius startuolius, nes tai padės įvairinti tradicinės priekrantės žvejybos veiklą, kurti naujas darbo vietas ir pritraukti naujų gyventojų ar išlaikyti esamus;

45.  ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl žvejybos įrankių ir būdų naudojimo taikyti selektyvumo principą, kad būtų atsižvelgiama į tikrąjį tų įrankių ir būdų poveikį nepramoninės žvejybos ištekliams visose atitinkamose zonose; ragina Komisiją užtikrinti, kad kiekvienai teisėkūros iniciatyvai būtų taikomas nuodugnus išankstinis poveikio vertinimas, kuriame būtų atsižvelgiama į kiekvienam žvejybos rajonui būdingus specifinius veiksnius; mano, kad selektyvumo principo netaikymas, kalbant apie naudojamus įrankius ir būdus, daro didelį poveikį jau ir taip marginalizuotų pakrančių ir salų bendruomenių perspektyvumui, nulemdamas tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą ir trukdydamas vystymuisi ir inovacijoms; mano, kad nepramoninei priekrantės žvejybai reikėtų taikyti pozityviąją diskriminaciją; mano, kad toks selektyvumo principo netaikymas, kaip ir pasiūlymas uždrausti dreifuojančiuosius tinklus, rodo, jog Komisija vis dar nėra prisitaikiusi prie decentralizuotos reformuotos BŽP, kurią teisės aktų leidėjai nusprendė patvirtinti; primena Komisijai jos pareigą veikti laikantis regionalizavimo sistemos, kaip numatyta naujajame BŽP reglamente;

46.  pažymi, kad priekrančių jūrų ekosistemos yra pažeidžiamos, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kokios veiklos, kuri galėtų paveikti žuvų išteklių tvarumą, pvz., jūrų transporto, atliekų, transporto, vandeningojo sluoksnio taršos, gręžimo veiklos arba naujos turizmo infrastruktūros statybos pakrantėje, poveikį aplinkai, laikantis atsargumo principo;

47.  pataria Komisijai į pirmą vietą iškelti socialinę ir ekonominę nepramoninės priekrantės žvejybos ir mažos apimties žvejybos svarbą ES, alternatyvių būdų apibrėžti laivyno segmentus priėmimą ir veiklos įvairinimo svarbą nuo žvejybos labai priklausomuose pakrantės regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu surinkti pakankamai mokslinės informacijos, kuri padėtų veiksmingiau valdyti nepramoninę žvejybą, kad ji taptų tvari biologiniu, socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu;

48.  ragina Komisiją paspartinti socialinių partnerių susitarimo dėl Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. darbo žvejybos sektoriuje konvencijos perkėlimo į atitinkamą ES teisėkūros priemonę procesą;

49.  ragina Komisiją, laikantis Viduržemio jūros reglamente ekspertų nustatytos žvejybos įrankių klasifikacijos, atsižvelgti į tralų ir velkamųjų tinklų skirtumus, kad būtų parengtos geriausios nuostatos, siekiant tvaresnio kiekvieno iš šių tipų įrankių naudojimo ir atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas;

50.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas žuvų išteklių, susijusių su priekrantės žvejyba, būklės vertinimas, ir pabrėžia būtinybę atlikti mažos apimties žvejybos poveikio žuvų ištekliams tyrimą, nepamirštant svarbesniųjų žvejybos metodų, tokių kaip tunų žvejyba, ir atsižvelgiant į tai, kad vykdant priekrantės žvejybą žvejojamos rūšys yra nepaprastai didelės socialinės ir ekonominės svarbos, net jeigu jos sudaro tik nedidelę viso laimikio dalį, tačiau vis tiek yra labai svarbios žvejų išgyvenimui, nes nuo jų priklauso žvejų kasdienės pajamos;

51.  reiškia susirūpinimą dėl tradicinių žvejybos būdų ir įgūdžių praradimo dėl nepalankaus reglamentavimo, kuris daro įtaką pakrančių bendruomenėms;

52.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti techninių žvejybos tinklų specifikacijų nuostatas, pvz., mažiausią akių dydį, tinklo aukštį, atstumą nuo kranto ir gylį, kuriame galima naudoti tinklus, kad būtų užtikrinta proporcingesnė žuvų išteklių žvejyba ir apsaugota biologinė įvairovė;

53.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti dabartinio reglamento nuostatas, kuriomis nurodomas reikalaujamas atstumas nuo kranto ir gylis, kuriame galima naudoti žvejybos įrankius, ir atsižvelgti į valstybių narių pasienio teritorijų geografinius ypatumus;

54.  pabrėžia būtinybę iš dalies pakeisti reglamentą dėl valdymo priemonių, siekiant tvaraus Viduržemio jūros žuvų išteklių naudojimo, taip pat žinomą kaip Viduržemio jūros reglamentas, kuris buvo priimtas 2006 m. ir kuriame nustatomos taisyklės, susijusios su įrankių ir jų naudojimo techninėmis charakteristikomis; mano, kad šis reglamentas turi būti suderintas su naująja BŽP, būtinai atsižvelgiant į tai, kad vandens baseinas valdomas kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, o ypač į didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;

55.  pabrėžia, kad reikia veiksmingo valstybių narių koordinavimo, kad būtų užtikrinta, jog žvejai laiku gautų išsamią informaciją apie galiojančių taisyklių ir visų jų pakeitimų įgyvendinimą;

56.  ragina Komisiją, vykdant sanglaudos politiką, skatinti projektus, kurie padės apsaugoti pakrančių ir salų rajonus kaip žvejybos ir jūros tradicijų, kultūros ir istorijos paveldo vietoves;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti Europos fondus tunų gaudyklių tvarumo sertifikatams subsidijuoti, kad būtų skatinamas šio žvejybos būdo pripažinimas ir indėlis;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Priekrantės žvejyba yra nepaprastai svarbi žvejybos forma ES šalyse. Ji ypač svarbi todėl, kad užtikrina didelį užimtumą ir yra tausi žvejybos forma socialiniu ir aplinkos požiūriu.

Priekrantės žvejyba atskirose valstybėse narėse klasifikuojama ir apibrėžiama skirtingai (priekrantės, tradicinė ar nepramoninė žvejyba ir t. t.). Daugumoje pakrančių ir salų rajonų priekrantės žvejyba yra tradicinė žvejybos forma, daranti įtaką gyvenimo būdui, ir ji yra svarbus pragyvenimo šaltinis. Nuo žuvininkystės priklausantiems rajonams reikia specialių priemonių ir paramos, kad jie galėtų augti ir vystytis.

2013 m. bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reglamente pabrėžta ekonomikos augimo pakrančių rajonuose svarba. Jame pripažinta salų rajonų atvirose jūrose, kurie priklauso nuo žvejybos ir kuriuos reikia remti, kad jie galėtų išgyventi ir turėtų vystymosi galimybių, svarba. Pagal jį sudaromos lengvatinės prieigos galimybės mažos apimties ir tradicinę žvejybą vykdantiems žvejams 12 jūrmylių zonoje, t. y. jautriausioje ES vandenų zonoje.

2014 m. reglamente dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) taip pat skiriama ypač daug dėmesio mažos apimties priekrantės žvejybai. Pagal EJRŽF nuostatas pabrėžiama žuvininkystės sektoriaus įvairinimo ir inovacijų svarba. Be to, EJRŽF gali remti investicijas įvairinimo srityje ir padidinti žvejų pajamas vystant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į laivus, restoranus, aplinkos apsaugos paslaugas žuvininkystės sektoriuje, kultūrinę ir švietimo veiklą žuvininkystės sektoriuje, žūklės turizmą ir kt.

ES pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ yra labai svarbi mėlynosios ekonomikos vystymui. Programa „Horizontas 2020“, kurios biudžetas apie 79 mlrd. EUR, yra didžiausia mokslinių tyrimų ir inovacijų programa. Be to, inovacijoms skirta lėšų iš ES investicijų ir struktūrinių fondų.

Siekiant palengvinti inovacijų plėtrą reikia pašalinti pripažintus trūkumus, tokius kaip nepakankamos investicijos į mokslo sritį, tinkamų duomenų apie jūras ir vandenynus stoka, nepakankamas finansavimas, privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo trūkumas ir pan.

Pastaraisiais metais daugiau investuota į jūrų ir vandenynų stebėjimo sistemas, tačiau to vis dar nepakanka. Be to, esminė problema yra tai, kad negalima pasinaudoti esamais duomenimis. Vien tik tinkamo leidimo pasinaudoti duomenimis prašymo ir gavimo procedūra yra daug laiko ir papildomų lėšų reikalaujantis dalykas. Visi šie išvardyti dalykai smarkiai riboja inovacijų plėtrą ir minėtų išteklių panaudojimą.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių reikia vykdyti žuvininkystės sektoriaus įvairinimą, yra šios: užimtumo ir pelningumo sektoriuje mažėjimas, kova su žuvininkystės sektoriaus išstūmimu besivystančiuose regionuose ir proga pasinaudoti naujomis galimybėmis, tokiomis kaip žaliosios ekonomikos vystymasis ir pan.

Kai kurie pakrančių ir salų regionai išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio mažėja gyventojų ir jie išvyksta, ieškodami galimybių regionuose, kuriuose esama geresnių užimtumo ir švietimo perspektyvų. Be to, kai kurie priekrantės žvejybos regionai yra šalia ekonomiškai išsivysčiusių regionų (pvz., šalia patrauklių miestų ar turistinių vietovių), tačiau vis tiek negali pasiekti atitinkamo ekonomikos augimo. Būtent tokiose vietovėse didėja jūrų išteklių naudojimo intensyvumas, ir žuvininkystės sektorius marginalizuojamas turizmo naudai.

Turizmas yra auganti ekonomikos šaka ir turi didelį potencialą, susijusį su žuvininkystės sektoriaus įvairinimu. Turizmo sektorius galėtų pasinaudoti žuvininkystės sektoriumi (žuvies produktais, restoranais, apgyvendinimo galimybėmis, žūklės turizmu) pristatydamas žuvininkystės produktus kaip tradicinio valgiaraščio dalį ir taip pasinaudoti žvejybos paveldu ir konkretaus žvejybos regiono atpažįstamumu. Be turizmo, svarbų vaidmenį įvairinant žuvininkystės sektorių galėtų atlikti kultūrinė ir meno veikla. Kultūros vertybės taip pat yra tradicijų paveldo (amatų, muzikos ir šokių) dalis ir jomis galima pasinaudoti įvairinant žuvininkystės sektorių. Remti tam tikro rajono tradicijų, istorijos ir žvejybos paveldą (žvejybos įrankių, laivų, būdų, istorinių dokumentų ir kt.) apskritai galima atidarant muziejus ir organizuojant parodas, glaudžiai susijusias su sektoriumi. Be to, povandeninis ar nardymo turizmas taip pat yra tam tikro rajono rėmimo būdas.

Žuvininkystės sektoriuje, labiau nei kituose sektoriuose, aplinka ir ekonomika yra itin susiję dalykai. Kalbant apie žuvininkystės sektoriaus įvairinimą aplinkos ir žaliosios ekonomikos srityje, reikia pabrėžti veiklos, susijusios su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, aplinkos apsauga ir kt., vaidmenį.

Turime suvokti problemas, su kuriomis susiduria priekrantės žvejyba, ypač susijusias su nustatytu įrankių ir būdu pasirinkimu (pvz., draudimas naudoti žiauninius tinklaičius vykdant komercinei žvejybai nepriklausančių kategorijų žvejybą, kai tokie įrankiai ir būdai yra vietos gyventojų tradicijų ir gyvenimo būdo dalis. Jei norime apsaugoti priekrantės žvejybą, turi būti pradėta esamų teisės aktų keitimo procedūra.

Kadangi turime naują BŽP, mums reikia naujos sistemos ir reikia pradėti procedūrą siekiant iš dalies pakeisti reglamentą dėl valdymo priemonių, skirtų darniam Viduržemio jūros žuvų išteklių eksploatavimui, taip pat žinomą kaip Viduržemio jūros reglamentas, kuris buvo priimtas 2006 m. ir kuriame nustatomos taisyklės, susijusios su įrankių ir jų naudojimo techninėmis charakteristikomis, siekiant jį suderinti su nauja BŽP ir priekrantės žvejybos poreikiais.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Richard Corbett, Diane Dodds, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Blanco López, Anja Hazekamp, Francisco José Millán Mon

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0460.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0438.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0291.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0300.

Teisinis pranešimas