Procedūra : 2015/2007(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0048/2016

Pateikti tekstai :

A8-0048/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 22
CRE 27/04/2016 - 22

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.68
CRE 28/04/2016 - 4.68
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0204

PRANEŠIMAS     
PDF 687kWORD 222k
8.4.2016
PE 571.449v02-00 A8-0048/2016

dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje

(2015/2007(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Terry Reintke

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje

(2015/2007(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ypač į susirūpinimą keliančią dalį „Moterys ir žiniasklaida“,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23-osios specialiosios sesijos baigiamąjį dokumentą, kuriame informacinės ir ryšių technologijos (IRT) pripažįstamos laimėjimu, teikiančiu naujų galimybių moterų įgalinimo srityje, tačiau taip pat pripažįstama, kad jos gali kelti riziką,

–  atsižvelgdamas į Principų deklaraciją ir Ženevos veiksmų planą, priimtus per pirmą 2003 m. Ženevoje vykusio Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS) etapą,

–  atsižvelgdamas į Tuniso įsipareigojimą ir Tuniso informacinės visuomenės darbotvarkę, kurioje pateikta išsamesnė informacija apie WSIS darbotvarkių, priimtų per antrąjį WSIS etapą Tunise 2005 m. lapkričio 16–18 d., įgyvendinimo finansinius ir tarptautinius mechanizmus,

–  atsižvelgdamas į teiginius apie moterų teises ir lyčių lygybę pareiškime dėl WSIS rezultatų įgyvendinimo ir atitinkamą dešimtojo, jubiliejinio Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais (WSIS+10) dokumentą „Vizija WSIS po 2015 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 25–29 d. Ženevoje vykusio WSIS forumo „Bendros inovacijos ir IRT naudojimas tvariam vystymuisi“ rezultatus, kuriame dalyvavo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. WSIS veiksmų kryptis, kurios buvo suderintos su darnaus vystymosi tikslais siekiant iki 2030 m. sustiprinti šių visuotinių strategijų tarpusavio sąveiką, apimančią veiksmus, kuriais įgalinami visi asmenys ir skatinama jų socialinė, ekonominė ir politinė įtrauktis, neatsižvelgiant į jų amžių, negalią, genetinius bruožus, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę, rasę, socialinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, ekonominį ar kitą statusą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (SEC(2010) 1079/2), kurioje aptarti įvairūs veiksmai, susiję su moterimis ir internetu, ypač IRT srityje, taip pat šios strategijos laikotarpio vidurio peržiūra,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) 2014 m. birželio mėn. išvadas „Moterys ir ekonomika. Ekonominė nepriklausomybė darbo ne visą darbo dieną ir savarankiško darbo požiūriu“, kuriose nurodoma, kad „strategijoje „Europa 2020“ nustatytos kelios prioritetinės ekonomikos augimo sritys, įskaitant vadinamąją „baltąją“ ekonomiką ir mokslo bei technologijų sektorius. Siekiant visiškai išnaudoti Europos augimo potencialią šiose srityse, svarbu panaikinti lyčių stereotipus ir kovoti su segregacija švietimo ir profesinėje srityse“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. savo rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. savo rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. savo rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 12 d. savo rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas“(6), ypač į Didžiąją koaliciją skaitmeniniams įgūdžiams ir užimtumui skatinti,

–  atsižvelgdamas į Skaitmeninės darbotvarkės veiksmą Nr. 60 dėl moterų skatinimo ryžtis su IRT susijusiai karjerai ir IRT sektoriuje dirbančių moterų dalies didinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–  atsižvelgdamas į antrąjį Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ramstį, kuriuo siekiama sukurti tinkamas ir vienodas sąlygas ir aplinką skaitmeninių tinklų ir inovatyvių paslaugų kūrimo aplinkai, taip pat į trečiąjį ramstį, pagal kurį remiama įtrauki skaitmeninė visuomenė, kurioje piliečiai turi tinkamų įgūdžių naudotis interneto galimybėmis ir gerina savo galimybes gauti darbą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Europos Parlamento C teminio skyriaus tyrimą „Moterų internete įgalinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 7 straipsnį dėl moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, o konkrečiai – į jos tikslus dėl moterų ir žiniasklaidos, kuriais raginama didinti moterų galimybes dalyvauti ir faktinį jų dalyvavimą saviraiškoje ir sprendimų priėmime pačioje žiniasklaidoje ir per ją, taip pat pasitelkiant naujas ryšių technologijas ir skatinant darniai ir nestereotipiškai vaizduoti moteris žiniasklaidoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. Europos moterų geriausios patirties IRT srityje kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. savo išsamią analizę „Moterys IRT srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. savo išsamią analizę „Moterų internete įgalinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m. ir į jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. pradėtą ES kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklą ir prioritetinę prekybos žmonėmis sritį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0048/2016),

A.  kadangi skaitmeninimas revoliucionizavo ir iš esmės pakeitė žmonių gaunamos ir teikiamos informacijos, bendravimo, socialinio gyvenimo, mokymosi ir darbo būdus, nes sukūrė naujų galimybių dalyvauti viešosiose ir politinėse diskusijose, švietimo sistemoje ir darbo rinkoje, atvėrė naujų perspektyvų pačiam asmeniui priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir teikia milžinišką ekonominį potencialą Europos Sąjungai ir ne tik; kadangi skaitmeninimas daro poveikį ne tik rinkoms, bet ir visai visuomenei;

B.  kadangi informacinė visuomenė, skatinama informacinių ir ryšių technologijų (IRT), atveria didžiules galimybes įgyti turto ir žinių ir juos paskirstyti, kaip matoma iš nemokamos atvirojo kodo programinės įrangos pramonės, pakeitusios programinės įrangos gamybos, platinimo, palaikymo ir naudojimo būdą, leidžiantį užtikrinti visapusiškesnę skaitmeninę įtrauktį; kadangi skaitmeninimas ir toliau teikia galimybių lanksčiau ir įvairiau išnaudoti laiką ir erdvę, siekiant teisingesnių visuomenės modelių; kadangi darbo rinkos skaitmeninimas gali sukurti naujų įtraukties lygmenų, pvz., ekonominės, socialinės, kultūrinės ir lytinės segregacijos riziką;

C.  kadangi Europoje IRT sektoriuje dirbančių kūrėjų tik 9 proc. sudaro moterys ir jos sudaro tik 19 proc. vadovų ir ryšių sektoriuje dirbančių asmenų (palyginti su 45 proc. kituose paslaugų sektoriuose), taip pat moterys sudaro tik 19 proc. verslininkių (palyginti su 54 proc. kituose paslaugų sektoriuose)(9);

D.  kadangi tokia padėtis teikia didelių galimybių moterų įgalinimui, nes ne tik įprastais būdais suteikia prieigą prie informacijos ir žinių ir yra saviraiškos platforma, galinti įkvėpti kitus asmenis imtis veiksmų, ir taip atveria naujų galimybių veikti tarpusavyje ir veikti siekiant ginti moterų, mergaičių ir LGBTI asmenų, taip pat specialiųjų poreikių turinčių asmenų, kaip antai neįgaliųjų, teises ir laisves; kadangi aktyvus moterų dalyvavimas informacinės visuomenės veikloje yra ne tik teisingumo ir lygybės klausimas, jis taip pat padeda gerinti socialines ir ekonomines visuomenės ir ES konkurencingumo sąlygas;

E.  kadangi yra didelė lyčių nelygybė galimybių naudotis profesinėmis ir švietimo galimybėmis srityje, kurios susijusios su informacinėmis ir ryšių technologijomis ir darbo kompiuteriu įgūdžiais; kadangi skaitmeninimas daro didelį poveikį naudojimuisi žiniasklaida ir jos pasiskirstymui, ypač jaunų vartotojų atveju, suteikia naujų galimybių kurti ne tokia griežta hierarchija pagrįstą žiniasklaidos struktūrą ir jai plėtotis; kadangi skaitmeninimas gali padėti, tačiau taip pat apsunkinti moterų įgalinimą, nes moteris gali būti vaizduojama neigiamai, žeminančiai ir pasitelkiant stereotipus;

F.  kadangi skaitmeniniai ryšių kanalai ir socialiniai tinklai labai svarbūs vaiko priežiūros atostogose esantiems motinoms ir tėvams ir žmonėms, dirbantiems namuose;

G.  kadangi skaitmeninimas daro itin didelį poveikį darbo rinkai, nes keičia vertės grandines ir teikia naujų darbo vietų galimybių, taip pat lankstesnių darbo metodų; kadangi skaitmeninimo nulemta lanksti nuotolinė darbo tvarka gali būti veiksminga priemonė užtikrinant, kad moterys ir vyrai galėtų geriau suderinti darbo ir asmeninį gyvenimą; kadangi tokia lanksti darbo tvarka gali atlikti teigiamą vaidmenį padedant į darbo rinką įtraukti palankių sąlygų neturinčių grupių moteris; kadangi, vis dėlto, skaitmeninimas taip pat gali turėti neigiamų pasekmių, ypač moterims, pvz., sukelti darbuotojų teisių eroziją, lemti darbo laiko apribojimus ir profesinės ir neprofesinės atsakomybės apribojimus, o dėl to daugėja menkai apmokamų ir ne tokių saugių darbo vietų;

H.  kadangi skaitmeninių įgūdžių ir informacinių technologijų raštingumo gerinimas yra unikali moterų ir mergaičių, taip pat specialiųjų poreikių turinčių asmenų, pvz., neįgaliųjų, įtraukimo į darbo rinką padidinimo galimybė; kadangi IRT sektoriuje (viename iš didžiausią darbo užmokestį mokančių sektorių) dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas galėtų padėti užtikrinti jų finansinį įgalinimą ir nepriklausomumą, taigi, mažėtų bendras vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

I.  kadangi skaitmeninėje darbo rinkoje atsakomybė vis dažniau nuo bendrovės perkeliama asmeniui, keičiasi savarankiškai dirbančių ir laisvai samdomų asmenų dalyvavimo socialiniame draudime sąlygos; kadangi politiniai sprendimai aiškiai lemia šių pokyčių rezultatus;

J.  kadangi, kai įvairiose bendrovėse ir institucijose sudaroma įvairių individualių sutarčių, gali būti sudėtinga stebėti, kaip laikomasi vienodo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje darbo vietoje principo, kuris itin svarbus visuomenei, kurioje tikrai užtikrinta lygybė;

K.  kadangi IRT sektoriuje dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas paskatins rinką, kurioje numatytas darbo jėgos trūkumas ir vienodas dirbančių moterų skaičius padėtų gauti apie 9 mlrd. EUR ES BVP kasmet; kadangi vis dar labai mažai moterų studijuoja IRT srities mokslinį laipsnį suteikiančiose programose, kuriose moterys sudaro tik apie 20 proc. studijas baigusių asmenų, o tik 3 proc. visų studijas baigusių moterų turi mokslinį IRT srities laipsnį; kadangi moterys, integruodamosi į IRT sektorių ir jame likdamos, patiria daug sunkumų; kadangi dėl vyrų dominuojamos darbo aplinkos, kur tik 30 proc. darbuotojų sudaro moterys, susidaro tendencija, kai daug moterų per kelerius metus nuo universiteto baigimo liaujasi dirbusios IRT sektoriuje;

L.  kadangi tyrime „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ nurodyta, kad Europos IRT sektoriuje iki 2020 m. bus 900 000 tuščių darbo vietų; kadangi IRT sektorius sparčiai auga ir kasmet jame sukuriama apie 120 000 naujų darbo vietų;

M.  kadangi IRT sektoriui būdinga labai didelė vertikali ir horizontali segregacija ir moterų išsilavinimo ir kvalifikacijos atotrūkis nuo jų padėties IRT sektoriuje; kadangi moterys sudaro mažiau nei 20 proc. IRT srityje dirbančių verslininkų; kadangi dauguma (54 proc.) IRT srityje dirbančių moterų užima mažiau apmokamas ir žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas ir tik nedidelė jų mažuma (8 proc.) užima aukštos kvalifikacijos programinės įrangos inžinierių pareigas; kadangi moterims šiame sektoriuje taip pat yra per menkai atstovaujama priimant sprendimus ir tik 19,2 proc. IRT sektoriaus darbuotojų vadovų sudaro moterys, palyginti su 45,2 proc. kitų sektorių darbuotojų, kurių vadovai yra moterys;

N.  kadangi 55 m. amžiaus ir vyresnės moterys patiria ypatingą nedarbo ir neaktyvumo darbo rinkoje riziką – vidutinis 55–64 m. moterų užimtumas ES sudaro tik 42 proc., o vyrų – 58 proc.; kadangi šią riziką dar labiau didina mažas IT raštingumas ir menki e. įgūdžiai; kadangi pagerinus 55 m. amžiaus ir vyresnių moterų skaitmeninius gebėjimus ir į juos investavus būtų padidintos jų galimybės įsidarbinti ir būtų suteikta tam tikra apsauga nuo atskirties darbo rinkoje;

O.  kadangi seksizmas ir stereotipų klijavimas lytims sudaro kliūčių moterų ir vyrų lygybei bei ES ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumui, taip pat toliau gilėja šiuo metu ir taip didelis skaitmeninis atotrūkis tarp lyčių IRT, žiniasklaidos ir susijusiuose sektoriuose; kadangi dabartiniai lyčių stereotipai trukdo moterims visapusiškai ugdyti savo kaip naudotojų, inovatorių ir kūrėjų pajėgumus; kadangi, norint pakeisti tokią padėtį, reikia aiškios politinės valios, konkrečių veiksmų ir pilietinės visuomenės veiksmų;

P.  kadangi švietimas ir mokymas yra labai svarbūs įgalinant moteris skaitmeniniame amžiuje, taigi, ir kuriant ateityje gyvybingą visuomenę; kadangi 60 proc. mokyklų mokinių ES savo klasėje niekada nenaudoja skaitmeninės įrangos; kadangi mažėja ir taip maža IRT srityje studijas baigiančių moterų dalis; kadangi labai mažai moterų mokosi mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų, o apie pusė absolvenčių nesirenka su šiomis sritimis susijusių darbų; kadangi tokiose iniciatyvose, kaip ES programuotojų savaitė „EU Code Week“, iniciatyvos „IRT geresniam švietimui“ (angl. ICT for Better Education), „Europos startuolių lyderių klubas“ (angl. Startup Europe Leaders Club) ir „Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti“ (angl. Grand Coalition for Digital Jobs), kuriomis siekiama toliau gerinti e. švietimo ir e. įgūdžius, ir toliau dalyvauja labai mažai moterų;

Q.  kadangi skaitmeninių technologijų ir IRT skatinimas, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais, atlieka svarbų vaidmenį ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje, ypač socialiniais ir ekonominiais klausimais įgalinant moteris ir mergaites ir ištraukiant jas iš skurdo;

R.  kadangi skaitmeninimas sudaro palankias sąlygas tiesioginės demokratijos skatinimui internetu ir taip suteikia moterims galimybę aktyviau dalyvauti politikoje bei lengviau gauti informaciją;

S.  kadangi skaitmeninimo ir tiesioginės demokratijos derinys moterims teikia daugiau galimybių, nepaisant nusistovėjusių politinių tradicijų, tiesiogiai įsitraukti į politinę veiklą ir visapusiškai bei aktyviai joje dalyvauti;

T.  kadangi IRT, kaip ir kitas technologijas, galima naudoti ir jomis piktnaudžiauti siekiant grasinti moterims, kelti grėsmę jų teisėms ir laisvėms ir, galiausiai, jų įgalinimui, kaip yra patyčių elektroninėje erdvėje, kibernetinio persekiojimo, prekybos žmonėmis, neapykantą kurstančių kalbų, neapykantos kurstymo, diskriminacijos ir pagrindinių teisių pažeidimo atvejais; kadangi interneto anonimiškumas prisideda prie šių formų smurto prieš moteris plitimo; kadangi politiką formuojantys asmenys, taip pat įmonės, bendrovės ir pilietinės visuomenės organizacijos turi deramai nustatyti ir šalinti tokias naujas problemas ir grėsmes ir sukurti erdvės informacijos mainams internetu;

U.  kadangi naujos informacinės ir ryšių technologijos naudojamos kanalams ir platformoms kurti, kurie padeda plisti tam tikrų formų seksualiniam moterų, taip pat nepilnamečių, išnaudojimui; kadangi skaitmeninėmis platformomis taip pat naudojamasi siekiant komercializuoti moterų kūnus; kadangi reikia atitinkamų teisėsaugos specialistų, kurie atpažintų keičiamąjį poveikį, kurį skaitmeninimas turi šiems nusikaltimams; kadangi taip pat reikia didinti informuotumą tarp atitinkamų švietimo specialistų, juos informuojant apie šių naujų formų skaitmenines grėsmes, taip pat skirti ES ir valstybių narių lėšas siekiant skatinti informuoti apie saugų ir pagarbų naudojimąsi internetu, apie lytimi pagrįsto internetinio smurto prieš mergaites ir berniukus riziką ir vyrus ir berniukus įtraukti į kovą su smurtu prieš moteris ir mergaites;

V.  kadangi skaitmeniniai ryšių palaikymo būdai padėjo plisti prieš moteris nukreiptoms neapykantą kurstančioms kalboms ir grėsmėms ir 18 proc. moterų Europoje dar paauglystėje yra patyrusios tam tikrų formų priekabiavimą po to, kai užmezgė pažintį internetu, o 9 milijonai moterų Europoje nukentėjo nuo prievartos internete; kadangi padaugėjo grasinimų moterims, taip pat grasinimų mirtimi; kadangi visuomenės ir atitinkamų specialistų, pvz., teisėsaugos pareigūnų ir mokytojų, socialinis informuotumas apie skaitmeninių formų smurtą tebėra nepakankamas, kad būtų galima užtikrinti deramą prevenciją, stebėjimą ir pagalbą nukentėjusiesiems; kadangi dar ne visų valstybių narių baudžiamojoje teisėje ir baudžiamojo persekiojimo metoduose ir procedūrose visapusiškai atsižvelgiama į įvairias internetinio smurto formas; kadangi trūksta teisingumo sistemos reakcijos; kadangi apie prievartos kaltininkus ir neapykantos kurstytojus labai retai pranešama, jų atžvilgiu labai retai atliekami tyrimai, vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jie teisiami; kadangi reikia ES lygmeniu pripažinti galimą tarpvalstybinį internetu vykdomos prievartos ir smurto pobūdį;

W.  kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto integravimas gali būti naudojami kaip lyčių lygybės stiprinimo priemonės; kadangi, siekiant užtikrinti, kad moterys būtų ne tik įtraukiamos, bet ir būtų skaitmeninių tendencijų priešakyje, visais Komisijos atliekamo Europos skaitmeninimo darbo etapais turėtų būti atsižvelgiama į lytimi grindžiamas perspektyvas;

X.  kadangi menkas moterų ir mergaičių dalyvavimas su IRT susijusio švietimo programose, o vėliau – mažas užimtumas yra lyčių stereotipų taikymo nuo ankstyvųjų gyvenimo etapų, mokymosi iki profesinės karjeros sudėtingos sąveikos rezultatas; kadangi moterų ir mergaičių dalyvavimą IRT srities švietimo programose ir šios srities darbo rinkoje taip pat riboja šie veiksniai: visą gyvenimą taikomi stereotipai, skirstymas į „moterims ir vyrams būdingą“ veiklą, pomėgiai ir žaislai, pradedant nuo pačių pirmųjų ugdymo etapų, pakankamai didelis pavyzdinių moterų vaidmenų pavyzdžių trūkumas IRT sektoriuje ir mažas šiame sektoriuje dirbančių, ypač užimančių lyderių pareigas, moterų pastebimumas;

Bendrosios rekomendacijos

1.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą išnaudoti visas informacinės visuomenės, IRT ir interneto teikiamas galimybes, siekiant skatinti moterų įgalinimą, moterų teises ir laisves ir lyčių lygybę, neatsižvelgiant į amžių, negalią, genetinius bruožus, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę, rasę, socialinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, arba ekonominį statusą;

2.  pabrėžia, kad prieiga prie interneto yra visiems – vyrams, moterims, berniukams ir mergaitėms – reikalinga nauja esminė paslauga, nes internetas dabar yra svarbi kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo priemonė šeimoje, darbe, studijose ir moksluose, valdymui bendrovėse, viešojo sektoriaus įstaigose, institucijose ir organizacijose, taip pat socialinių tinklų darbo metodams ir lygių galimybių skatinimui;

3.  ragina Komisiją išnaudoti Skaitmeninės darbotvarkės ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos teikiamas galimybes ir tikslingiau jas rengti, siekiant spręsti didelio atotrūkio tarp lyčių IRT sektoriuje problemą, didinti visapusišką moterų integraciją į šį sektorių, ypač techninėse ir telekomunikacijų profesijose, gerinti moterų ir mergaičių švietimą ir mokymą IRT ir kitų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų srityje, didinti moterų matomumą skaitmeninėje aplinkoje, didinti lyčių lygybę ir moterų dalyvavimą sudarant geresnę prieigą prie finansavimo, rengiant Skaitmeninę darbotvarkę ir Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, sistemingai diegti poveikio lytims vertinimus, o biudžetą sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant tinkamai integruoti pagrindinį Europos moterų ir vyrų lygybės principą, taip pat remti pilietinę visuomenę ir moterų organizacijas, įtraukų internetą paverčiant realybe;

4.  ragina ES institucijas ir valstybes nares į visas skaitmenines iniciatyvas įtraukti lyčių perspektyvą ir pripažinti, kad skaitmeninio sektoriaus įtaka skatina naują, aktyvesnį sąmoningumą lyčių aspektų ir lyčių lygybės klausimų atvejais; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad internetas yra veiksmingas būdas kampanijoms, forumams ir suteikia moterų vaidmens pavyzdžiams matomumo, o visa tai padeda greičiau siekti lyčių lygybės; todėl prašo Komisijos apsvarstyti galimybę, ar nereikėtų savo Skaitmeninėje darbotvarkėje daug dėmesio skirti moterims, kad naujasis skaitmeninis amžius galėtų būti varomoji jėga toliau skatinant lyčių lygybę;

5.  primygtinai ragina Komisiją į būsimą 2016–2020 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją įtraukti specialiuosius veiksmus, kuriais remiami moterų integracija į informacinę visuomenę ir dalyvavimas joje ir aktyviai populiarinami moterų tinklai internete, nes jie yra savarankiško požiūrio, požiūrio „iš apačios į viršų“ į moterų įgalinimą išraiška ir jiems reikėtų teikti visą reikalingą paramą, kad galėtų veikti ilgą laiką;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, tačiau apgailestauja dėl siauro požiūrio jame, nes dokumente nepakankamai įvertinamas didelis potencialas, kurį skaitmeninimas gali suteikti įtraukiai, lygiai ir dalyvauti linkusiai visuomenei, taip pat nepakankamai pripažįstamos galimybės, kurias tikslinė parama ir finansavimo infrastruktūra gali suteikti moterų įgalinimo srityje;

7.  ragina atkreipti daugiau dėmesio į nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą IRT sektoriuje ir skaitmeninėje rinkoje; mano, kad nemokama atvirojo kodo programinė įranga yra labai svarbi lyčių lygybės ir demokratizacijos skatinimo skaitmeninėje rinkoje ir IRT sektoriuje priemonė; pabrėžia, kad sąmoningumo lyčių klausimais reikia ir atvirojo kodo programinės įrangos sektoriuje;

8.  ragina ES ir valstybes nares kurti, remti ir įgyvendinti veiksmus, kurių imtis ragina JT ir jų organai, visų pirma pagal Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, taip pat WSIS, siekiant įgalinti moteris skaitmeniniame amžiuje ES ir pasauliniu lygmeniu; ragina valstybes nares viena kitai pranešti apie geriausią patirtį ir ja keistis, kad būtų skatinamas vienodas moterų dalyvavimas visos Europos skaitmeninio sektoriaus raidoje;

9.  ragina valstybes nares, siekiant užtikrinti lyčių lygybę informacinėje visuomenėje ir IRT sektoriuose, parengti daugiamečius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama didinti moterų prieigą prie informacinės visuomenės, gerinti ir plėsti moterų naudojimosi IRT mastą, suteikti moterims svarbesnį vaidmenį IRT sektoriuose, gilinti moterų žinias apie IRT rengiant švietimo ir mokymo programas, skatinti užimtumą ir verslumo dvasią tarp moterų reguliariai naudojantis internetu ir skaitmeninėmis paslaugomis, kurti internetinį lyčių lygybę skatinantį turinį, gerinti nuolatinį keitimąsi lygybės vertybėmis, jų sklaidą ir perdavimą, skatinti prieigą prie IRT ir naudojimąsi jomis, kaip įrankiais kovojant su lyčių diskriminacija tokiose srityse, kaip smurtas dėl lyties, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat kurti, diegti, skleisti ir vertinti lygybės politiką ir planus;

Dalyvavimas

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau išnaudoti didelį potencialą, kurį skaitmeninimas turi visais politinio dalyvavimo lygmenimis ir moterų įtraukčiai sprendimų priėmimo procese, pvz., pasitelkiant elektroninį balsavimą; atkreipia dėmesį į dideles galimybes, kurias skaitmeninimas ir e. valdžios iniciatyvos teikia prieigos prie informacijos, sprendimų priėmimo procesų, skaidrumo ir didesnės atskaitomybės atžvilgiu; taip pat pabrėžia, kad IRT gali smarkiai padidinti moterų galimybes dalyvauti apklausose ir diskusijų forumuose, taip pat teikti anoniminius skundus ir pranešimus;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti skaitmeninimą politikos srityje, siekiant populiarinti tiesioginę demokratiją, taip suteikiant galimybių aktyviau dalyvauti visiems piliečiams ir panaikinti pasenusias sistemas ir pašalinti kliūtis, dėl kurių moterims ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms sudėtinga įsitvirtinti rinkimų ir institucijų sistemose; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę ir toliau plėtoti internetinius balsavimo metodus, taikomus teikiant konsultacijas rinkimų metu, taip pašalinant kliūtis, su kuriomis dažnai susiduria ypač moterys;

12.  ragina Komisiją visapusiškai naudotis programa „Europa piliečiams“ siekiant specialiai dirbti su pilietine visuomene ir moterų organizacijomis, dirbančiomis skaitmeninimo ir IRT srityje, kad būtų galima pagerinti sąlygas pilietiniam ir demokratiniam moterų dalyvavimui ir skirti ypatingą dėmesį su lytimi susijusiems tikslams ateityje vertinant įgyvendinimą;

13.  pabrėžia, kokia svarbi naujoji žiniasklaida gali būti didinant moterų dalyvavimą demokratiniuose procesuose; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visapusišką moterų dalyvavimą žiniasklaidoje, taip pat valdymo lygmeniu, ir reguliavimo ir stebėjimo organuose, siekiant užtikrinti daugiau lyčių lygybės žiniasklaidoje, kovojant su stereotipais apie lytis ir nepakankamu atstovavimu moterims; be to, primygtinai ragina Komisiją skatinti kurti pilietinės visuomenės organizacijų ir profesionalių žiniasklaidos organizacijų tinklus, norint įgalinti moteris aktyviai dalyvauti ir pripažinti specialiuosius moterų poreikius žiniasklaidoje;

14.  pabrėžia itin svarbų tarptautinės pilietinės visuomenės vaidmenį interneto valdyme, pvz., per tokius forumus, kaip Pasaulinis interneto forumas; ragina Komisiją ir valstybes nares pačiu žemiausiu ir tarptautiniu lygmenimis įsitraukti į skaitmeninės pilietinės visuomenės organizacijų veiklą ir jas remti, taip pat sudaryti palankias sąlygas moterims ir mergaitėms dalyvauti ir atstovauti joms visuose šiuose forumuose ir tinkluose;

15.  mano, kad prieiga visiems prie plačiajuosčio ryšio, bent jau viešosiose erdvėse, pagerintų moterų galimybes naudotis skaitmeninėmis galimybėmis ir padidintų jų galimybes integruotis į darbo rinką, o tai taip pat padėtų padidinti socialinę įtrauktį ir užtikrintų teigiamus pokyčius sprendžiant su aplinkos apsauga ir ekonomika susijusius reikalus; ragina Komisiją pripažinti, kaip svarbu išplėsti Skaitmeninę darbotvarkę ir ją taikyti kaimo vietovėms, kad nė vienas pilietis, ypač moterys, nebūtų atskirtas bei izoliuotas, o skaitmeninės galimybės būtų prieinamos visiems;

Darbo rinka

16.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti lyčių lygybę IRT bendrovėse ir kituose atitinkamuose sektoriuose, atstovaujamuosiuose organuose ir mokymo institucijose, įskaitant atsakingų pareigų darbo vietose, taip pat atidžiai stebėti daromą pažangą, imtis tolesnių susijusių priemonių ir keistis geriausia šios srities patirtimi;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti didelę nepakankamo moterų atstovavimo IRT sektoriuje problemą, kuri itin aktuali aukštesniųjų pareigų atveju ir valdybose; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad direktyva dėl vienodos moterų dalies įmonių valdybose yra gera galimybė pakeisti bendrovių vidaus kultūrą ir tai turėtų poveikį visais hierarchijos lygmenimis, todėl ragina liautis blokuoti šią direktyvą Taryboje; primygtinai primena Komisijai apie jos atsakomybę imtis veiksmų, kuriais būtų galima padėti Tarybai išeiti iš aklavietės dėl ES teisės aktų, kuriuose reguliuojamas skaidrumo ir didesnės pusiausvyros užtikrinimo priimant dirbti į su sprendimų priėmimu susijusias pareigas klausimas;

18.  ragina valstybes nares spręsti lyčių nelygybės IRT sektoriuje klausimą atkreipiant dėmesį į įvairovės verslo planą ir užtikrinant daugiau ir didesnių paskatų bendrovėms ir moterims, pvz., sektino pavyzdžio ir karjeros kelio, kad moterų matomumas būtų didesnis;

19.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pagrindines darbuotojų teises ir darbuotojų socialinę apsaugą, taip pat kovoti su mažų garantijų darbo sąlygomis; primygtinai ragina Komisiją pateikti (o valstybes nares – toliau išplėtoti) pasiūlymą dėl naujų apsaugos mechanizmų, pritaikytų prie darbo ir karjeros modelių, formuojamų skaitmeninimo, ypatingą dėmesį skiriant moterų padėčiai; pabrėžia kolektyvinių derybų svarbą visais lygmenimis, visų pirma srityse, kurioms skaitmeninimas turi didelį poveikį, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninimo amžiuje būtų taikomas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas, išlaikoma darbo erdvės kokybė ir užtikrinamas darbo erdvės saugumas; pažymi, jog reikia rasti galimybių sudaryti reikalingas bendras sistemines sąlygas, kad būtų užtikrinta darbuotojų asmens duomenų apsauga;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti visapusišką skaitmeninimo teikiamą lankstumą užtikrinant darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sykiu atkreipiant dėmesį į tai, kad skaitmeninant darbo rinką reikia atitinkamai pritaikyti darbo rinkos politiką ir pagrindines socialinės apsaugos sistemas; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į Komisijos veiksmų planą dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“, nustatyti skaitmeninimo galimybes ir iššūkius, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir būtinybę pritaikyti darbo vietą, užtikrinti įgūdžių ugdymą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač darbuotojams, dirbantiems priežiūros srityje; ragina valstybes nares ir Komisiją taip pat tikslingai investuoti į skaitmeninių darbo metodų praktiką, siekiant visiems pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, mokymą ir programas, kuriomis padedama pasirengti geriau prisitaikyti arba galimai pakeisti karjerą atsižvelgiant į didėjančią e. įgūdžių paklausą daugelyje įvairių sektorių, ypatingą dėmesį skiriant 55 metų amžiaus ir vyresnėms moterims siekiant jas apsaugoti nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

22.  ragina, įgyvendinant bet kokias priemones šioje srityje, stengtis, kad administracinė našta įmonėms būtų kuo mažesnė; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neproporcingai didelės biurokratinės naštos gali kilti pavojus, jog sumažės priimtinumas ir bus prarastos arba perkeltos darbo vietos; palankiai vertina realius ir susitarimu pagrįstus abiejų sektoriaus šalių kompromisus valstybėse narėse, kuriose yra stipri aktyvaus darbuotojų dalyvavimo tradicija; mano, kad darbuotojų dalyvavimas yra geriausios patirties modelis ES šalių nacionalinei ekonomikai;

23.  pažymi, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka viena iš didžiausių problemų lyčių nelygybės klausimu IRT sektoriuje, todėl ragina valstybes nares galiausiai pradėti aktyviai įgyvendinti Komisijos rekomendacijas dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą ir nuolat imtis teigiamų veiksmų, pageidautina – teisės aktais, taip pat nustatyti darbo užmokesčio skaidrumo priemones ir lyties požiūriu neutralius darbo vertinimus; ragina Komisiją 2016 m. darbo programos iniciatyvoje „Nauja pradžia dirbantiems tėvams“ kelti klausimą dėl vienodo darbo užmokesčio, nes darbo užmokesčio skirtumas dar labiau didėja tapus tėvais;

24.  pažymi, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas lemia dar didesnį pensijų skirtumą; pabrėžia, kad, kaip pažymėjo Komisijos pirmininkas J.-C. Juncker, turi būti garantuojamas vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas, pagal kurį užtikrinamas sąžiningas ir teisingas darbo užmokestis;

25.  ragina valstybes nares taikyti mokesčių ir lengvatų sistemas, kuriomis antrieji šeimoje dirbantys asmenys nebūtų neskatinami dirbti arba dirbti daugiau, nes moterys dažniausiai yra antrieji šeimoje dirbantys asmenys, o tai itin būdinga darbo vietoms IRT sektoriuje;

26.  nurodo, kad IRT sektoriuje dirbančios moterys vis dar susiduria su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir karjeros raidos skirtumais; pabrėžia, kad vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principui, pagal kurį užtikrinamas sąžiningas ir teisingas darbo užmokestis, gresia pavojus, nes tai yra vienas iš pagrindinių socialinio teisingumo darbo rinkoje ramsčių ir visų pirma turi būti apsaugotas; primena, kad negalima leisti skaitmeninėje ekonomikoje įsitvirtinti nevienodai padėčiai, susijusiai su vienodu vyrų ir moterų darbo užmokesčiu ir vienoda jų karjeros raida; pabrėžia, kad didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir susijusios investicijos į socialinės įtraukties politiką padės sumažinti šį vyrų ir moterų užmokesčio skirtumą; pabrėžia, kad kolektyvinės derybos yra svarbios ir skaitmeninės rinkos ekonomikoje, kad vykstant skaitmeninimui būtų užtikrinta darbo vietų kokybė ir saugumas;

27.  palankiai vertina daugelį galimybių ir didelį lankstumą, kuris šiame skaitmeniniame amžiuje siūlomas darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant galimybes užtikrinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, visų pirma dėl mažų vaikų turinčių tėvų ir neįgaliųjų padėties darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares reaguoti į lankstaus darbo ir darbo vietų saugumo padėtį, vyraujančią IRT sektoriuje, tačiau taip pat pabrėžia, jog yra naujų problemų, susijusių su šiais pokyčiais, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos socialinės apsaugos nuostatos; palaiko darbuotojų teisę liautis dirbti pasibaigus sutartoms darbo valandoms;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimu pagrįstos tendencijos taikyti lankstesnę darbo praktiką taip pat gali paskatinti rastis nestabilias darbo formas; pabrėžia, kad dėl su darbu susijusių psichinės sveikatos problemų, pvz., pervargimo, kuris atsiranda dėl nuolatinio pasiekiamumo, kyla rimtas pavojus; todėl pritaria tam, kad būtų visapusiškai laikomasi nustatyto darbuotojų poilsio laiko režimo, ir pabrėžia, kad siekiant išlaikyti atskirų valstybių narių darbo teisės aktuose nustatytas darbo laiko ribas reikia laikytis darbo laiko tvarkos, nustatytos lanksčių darbo valandų darbo sutartyse;

Švietimas ir mokymas

29.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą švietimo sektoriuje skatinant skaitmeninį raštingumą ir moterų ir mergaičių dalyvavimą IRT švietimo ir mokymo programose, integruojant programavimą, naujas žiniasklaidos ir technologijų priemones į švietimo programas visais lygmenimis, taip pat į nepamokinį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, ir į visų tipų švietimo ir mokymo sistemas (įskaitant skirtus mokytojams (dėstytojams)), siekiant sumažinti ir šalinti skaitmeninių įgūdžių atotrūkį ir skatinti mergaites ir merginas siekti karjeros mokslo ir IRT srityse; šiuo atveju pabrėžia atvirųjų švietimo išteklių, kurie visiems užtikrina geresnę prieigą prie švietimo, ir keitimosi geriausia patirtimi svarbą lyčių aspektą integruojant į IRT sritį;

30.  ragina valstybes nares sukurti amžiui priderintas švietimo IRT klausimais programas ankstyvaisiais mokymosi mokykloje etapais, ypač daug dėmesio skiriant siekiui įkvėpti mergaites pradėti domėtis skaitmeniniu pasauliu ir ugdyti talentus šioje srityje, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares populiarinti mergaitėms skirtą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymą nuo ankstyvo amžiaus, nes mergaitės dėl su lytimis susijusių stereotipų apie šiuos dalykus anksti pradeda rinktis ne mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, trūksta vaidmenų pavyzdžių, o dėl to moterims šių dalykų programose universitete nepakankamai atstovaujama ir tokia padėtis persikelia ir į darbo rinką; todėl pabrėžia, kad reikėtų imtis spręsti stereotipų apie lytis ir skaitmeninio mokymo problemą jau pradinio lavinimo sistemoje, šie veiksmai turėtų apimti visus švietimo sistemos etapus iki suaugusiųjų mokymo ir iš darbo rinkos išstumtų asmenų mokymo;

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą, konkrečiai skirtų vyresnio amžiaus moterims visą jų profesinį gyvenimą ir jam pasibaigus, ypač su priežiūra susijusius darbus dirbančioms ir karjeros pertrauką padariusioms arba iš naujo į darbo vietą grįžtančioms moterims, taip siekiant užtikrinti, kad jos neatsiliktų nuo vis spartesnio perėjimo prie skaitmeninimo;

32.  pažymi, kad skaitmeninių technologijų, IRT ir programavimo srities lavinimas ankstyvajame amžiuje yra itin svarbus mergaičių įgalinimui ir skatina jas imtis šios srities ir įveikti lyčių stereotipus; pabrėžia, jog norint, kad skaitmeniniame sektoriuje dirbtų daugiau moterų, itin svarbu aukštojo mokslo srityje daugiau moterų įtraukti į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus;

33.  ragina valstybes nares naikinti lyčių nelygybę IRT sektoriuje sukuriant daugiau paskatų ir paramos struktūrų moterims, pvz., vaidmenų pavyzdžių, orientavimo programų ir karjeros modelių, kad būtų didinamas moterų matomumas; todėl ragina valstybes nares prireikus pritaikyti švietimo sistemas, siekiant skatinti apskritai mokyti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų ir domėtis jais, ypač studentes;

34.  atkreipia dėmesį į IRT, o konkrečiau – internetinių mokymo kursų, naudingumą mergaitėms ir moterims, taip pat specialiųjų poreikių turintiems asmenims, pvz., neįgaliesiems, kaimo vietovių ir atokių teritorijų gyventojams, taip pat atkreipia dėmesį į galimybes dirbti nuotoliniu būdu, taip siekiant pagerinti švietimą tarp šių grupių ir padidinti jų galimybes užsitikrinti finansinį nepriklausomumą;

35.  atkreipia dėmesį į svarbų menų ir dizaino srities formaliojo švietimo, savišvietos ir neformaliojo švietimo, kūrybinio sektoriaus ir kultūros sektoriaus vaidmenį, kurį jie atlieka įgalinant moteris ir mergaites ir skatinant jas domėtis skaitmeniniu sektoriumi; todėl pabrėžia, kad svarbu mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus pasitelkiant švietimą ir menus susieti su ūkio sektoriais, mokslą, technologijas, inžineriją ir matematiką pakeičiant mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos sritimi;

36.  ragina Komisiją populiarinti skaitmenines technologijas kaip kliūčių patekti į darbo rinką sumažinimo priemonę, naudojant mokymosi visą gyvenimą sistemą, ir kaip procentinę BVP dalį nustatyti ES gaires dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų į įgūdžius;

37.  ragina valstybes nares ir Komisiją pirmiausia informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijomis skatinti moteris dalyvauti verslo sektoriuose, kurie stereotipiškai laikomi „vyriškais“, pvz., skaitmeninimo sektoriuje; pabrėžia, kad visiems su skaitmeninimo politika susijusiems dalyviams reikia rengti sąmoningumo ugdymo, mokymo ir lyčių aspekto integravimo kampanijas;

38.  teigiamai vertina „Europos moterų gerosios patirties IRT srityje kodeksą“ ir ragina jį plačiai ir aktyviai įgyvendinti; teigiamai vertina tai, kad sukurta ES lygmens Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, ir ragina atitinkamas bendroves ypatingą dėmesį skirti moterų įdarbinimui ir vienodoms jų galimybėms daryti karjerą;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti tėvams skirtas programas, siekiant juos artimiau supažindinti su jų vaikų naudojamomis IRT, kad suaugusieji daugiau žinotų apie galimus kontaktus ir santykius internete ir kad būtų sumažintas atotrūkis tarp kartų IRT sektoriaus atžvilgiu;

40.  pabrėžia, kad svarbu tobulinti skaitmeninius gebėjimus ir raštingumą siekiant sudaryti geresnes sąlygas IRT bendrovėse dirbti moterims, kurios dėl įvairių priežasčių neturi šių konkrečių įgūdžių; pažymi, kad jeigu šioje srityje nebus imtasi veiksmų, moterys ir toliau neturės palankių sąlygų įsitvirtinti šiame sektoriuje; primena, kad Europos socialinis fondas gali dalyvauti finansuojant tokius mokymo kursus;

41.  pabrėžia, kad į švietimo programas visais lygmenimis svarbu integruoti programavimą, naujas žiniasklaidos priemones ir technologijas, ir pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai gali sumažinti kliūtis patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad siekiant panaikinti lyčių nelygybę šioje srityje svarbu nuolat palaikyti dialogą su socialiniais partneriais;

42.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos taikymo sritį ir konkrečiau atsižvelgiant į siekį kurti įtraukią e. visuomenę, didinti moterų matomumą technologijoje, pradedant nuo iš rėmėjų lėšomis finansuojamų garbės profesoriaus pareigų (angl. endowed professorship) moterims IRT, bandomojo projekto dėl Europos internetinio universiteto, skirto IRT ir techninei inžinerijai, sukūrimu ir nustatant specialiąsias moterims skirtas programas IRT ir naujosios žiniasklaidos srityje;

43.  ragina Komisiją, valstybes nares ir verslo subjektus skatinti lyčių lygybę IRT sektoriuje, t. y. rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis apie IRT naudojimą, suformuluoti tikslus, rodiklius ir gaires, pagal kuriuos būtų sekama, kaip gerėja IRT prieinamumas moterims, ir populiarinti IRT bendrovių geriausios patirties pavyzdžius;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą ir ES išorės santykius daugiau paramos skirti moterų įgalinimui skaitmeniniuose sektoriuose ir IRT, skatinant skaitmeninių įgūdžių lavinimą ir įvairiomis priemonėmis, įskaitant mikrofinansavimo sistemas ir paramos tinklus, sudarant sąlygas moterų verslumui;

Investicijos ir verslumo finansavimas

45.  ragina valstybes nares ir Komisiją skirti lėšų ir pagerinti prieigą prie esamų finansavimo šaltinių ir, prireikus, finansavimo verslu užsiimančioms moterims, kurį naudodamos jos kurtų su IRT susijusį verslą ir skaitmeninius startuolius, taip pat moterų mentorių veiklai ir tarpusavio keitimosi informacija tinklams, stiprinant inovacijas ir investicijas ES; ragina valstybes nares moterims, ketinančioms pradėti karjerą skaitmeninimo srityje, teikti deramą finansinę paramą ir rengti mokymus, siekiant skatinti moterų verslumą šiame sektoriuje;

46.  mano, kad kalbant ypač apie Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos tikslą sudaryti tinkamas sąlygas inovatyviai ir konkurencingai IRT aplinkai ir finansavimo galimybių MVĮ ir startuoliams pagerinimui, reikia apsvarstyti ypač moterų prieigą prie finansavimo ir finansinių paslaugų; pažymi, kad moterų verslumui svarbu, jog moterims būtų prieinamas mikrofinansavimas;

47.  ragina Komisiją, įgyvendinant Skaitmeninę darbotvarkę, kruopščiai stebėti ir vertinti lyčių aspekto taikymą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą pagal ES fondų sistemą, laikantis ES fondams taikytino Bendrųjų nuostatų reglamento (2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1303/2013) 7 straipsnį, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti moterų organizacijų dalyvavimą finansavimo programų stebėjimo komitetuose, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami tikslingi veiksmai, kuriais stiprinamas moterų vaidmuo IRT; primena Komisijai apie įsipareigojimą užtikrinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

48.  ragina Komisiją atsižvelgti į lyčių aspektą analizuojant ir teikiant ataskaitas apie partnerystės įtraukimą, taip pat su Skaitmenine darbotvarke susijusiais atvejais;

49.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, sukurti paramos programas IRT skirtoms investicijoms, pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, taip pat sudarant palankias sąlygas gauti kreditą ir paskolas įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir startuoliams IRT sektoriuje, kuriame mažiausiai 40 proc. darbuotojų yra moterys;

50.  ragina Komisiją remti ir populiarinti moterų skaitmeninio verslumo kultūrą, populiarinti ir finansiškai remti moterims skirtą Europos tinklų kūrimo ir koordinavimo platformą ir toliau stiprinti moterų vaidmenį dabartinėse programose; ragina valstybes nares ir bendroves kurti įvairovės politiką, apimančią gerokai daugiau nei moterų įdarbinimą, kad būtų skatinamas darnus ekonomikos vystymasis ir lyderystė;

51.  pabrėžia socialinių įmonių ir alternatyviųjų verslo modelių, pvz., savitarpio organizacijų ir kooperatyvų, vaidmenį įgalinant moteris skaitmeninio verslumo srityje ir didinant moterų atstovavimą skaitmeniniuose sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialinių įmonių iniciatyvas, skirtas moterų ir mergaičių įgalinimui IRT srityje;

52.  primygtinai ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir visus suinteresuotuosius subjektus plačiau naudoti Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kad būtų remiamos priemonės, kuriomis gerinami moterų ir mergaičių skaitmeniniai įgūdžiai, skatinamas moterų užimtumas IRT sektoriuje ir didinama įvairių galimų švietimo ir profesinio rengimo galimybių sklaida;

Kova su smurtu prieš moteris skaitmeniniame pasaulyje

53.  ragina nustatyti, kokios problemos kyla, kai IRT ir internetu naudojamasi nusikaltimams vykdyti, grasinti, priekabiauti ar smurtauti prieš moteris dėl mizoginijos, homofobijos, transfobijos ar kitų formų diskriminacijos; primygtinai ragina politikos formuotojus tinkamai spręsti šiuos klausimus, atsižvelgiant į tam tikras moterų, kurios pažeidžiamos įvairiais aspektais, grupes, ir užtikrinti, kad bus sukurta sistema, garantuojanti, kad teisėsaugos institucijos turėtų galimybių veiksmingai išaiškinti skaitmeninius nusikaltimus, atsižvelgdamos į su internetiniu anonimiškumu susijusius aspektus ir galimą tarpvalstybinį tokių nusikaltimų ir piktnaudžiavimo atvejų pobūdį; ragina valstybes nares skirti reikiamų išteklių teisėsaugai, t. y. dabartinių kibernetinį smurtą, patyčias elektroninėje erdvėje, priekabiavimą ir persekiojimą, taip pat neapykantos kurstymą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimui;

54.  ragina Komisiją iš valstybių narių reikalauti daugiau pastangų baudžiamojon atsakomybėn traukiant už internete atliekamus homofobinius ir transfobinius nusikaltimus, taip pat tinkamai taikyti galiojančius šios srities ir su aukų teisėmis susijusius ES teisės aktus;

55.  ragina Komisiją, Direktyvą dėl vienodo požiūrio išdėstant nauja redakcija, pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų sprendžiama seksizmo ir lyčių stereotipų švietimo ir žiniasklaidos srityje problema;

56.  ragina Komisiją parengti elgesio kodeksą savo pačios bendravimui, taip pat ES agentūrų bendravimui, kad būtų skatinamas moterų įgalinimas ir kovojama su stereotipais ir seksizmu, taip pat nepakankamu ir netinkamu atstovavimu moterims;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant būsimus ES duomenų apsaugos teisės aktus, atsižvelgti į dėl skaitmeninimo pasikeitusią moterų ir mergaičių padėtį; pabrėžia, kad duomenų valdytojai jautrius duomenis gali naudoti tik ribotiems tikslams ir jokiomis aplinkybėmis negali jais dalytis;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti reikalingų išteklių, siekiant užtikrinti, jog būtų laikomasi internetinio bendravimo pranešimuose esančių jautrių duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių;

59.  ragina Komisiją padidinti finansinę paramą saugesnių interneto skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai, finansuojamai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, taip pat ragina valstybes nares padidinti paramą pagalbos linijoms, skirtoms nuo patyčių elektroninėje erdvėje nukentėjusiems asmenims; pabrėžia, kad dukart labiau tikėtina, jog nukentės mergaitės, o ne berniukai;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones, kuriomis mergaitės būtų apsaugotos nuo reklamos skaitmeninėje aplinkoje, kuri galėtų skatinti jų fizinei ir psichologinei sveikatai žalingą elgesį; ragina Komisiją atnaujinti ir išplėsti Saugesnio interneto programos taikymo sritį, ypatingą dėmesį skiriant lyčių klausimui, kaip vieną iš būtinų priemonių siekiant padidinti mergaičių saugumą internete;

61.  ragina Komisiją pradėti e. raštingumo ir mokymo programas ir jas remti, taip pat pradėti ir remti informuotumo didinimo kampanijas, tokiu būdu didinant atitinkamų susijusių šalių, pvz., visų švietimo lygmenų moksleivių ir studentų, mokytojų, švietimo ir teisėsaugos specialistų informuotumą apie galimą skaitmeninio pasaulio riziką ir kovos su ja būdus; ragina Komisiją populiarinti prieš seksizmą ir lyčių stereotipus socialinėje ir skaitmeninėje žiniasklaidoje nukreiptas kampanijas ir naudotis skaitmeninės žiniasklaidos teikiamomis galimybėmis stereotipams naikinti;

62.  teigiamai vertina Komisijos siūlymą į jos Kovos su prekyba žmonėmis po 2016 m. strategiją įtraukti nuostatas dėl prevencijos, pagalbos nukentėjusiesiems, saugaus grąžinimo ir reintegracijos, taip pat interneto vaidmens; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti sprendžiama kibernetinio priekabiavimo ir persekiojimo reiškinio problema;

63.  ragina ES ir valstybes nares suteikti pakankamai išteklių ir finansavimo Europos lyčių lygybės institutui (EIGE), kad institutas galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir rinkti duomenis, kaip moterų ir lyčių lygybės labui geriau panaudoti ir išnaudoti skaitmenines paslaugas;

64.  ragina ES institucijas, agentūras ir organus, taip pat valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas, bendradarbiauti ir konkrečiai koordinuoti savo veiksmus siekiant kovoti su IRT naudojimu nusikaltimams, susijusiems su prekyba žmonėmis, kibernetiniu priekabiavimu ir kibernetiniu persekiojimu, vykdyti, nes šie nusikaltimai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir ES lygmens koordinavimas yra labai svarbus, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už šiuos nusikaltimus; ragina valstybes nares persvarstyti ir galbūt pakeisti savo baudžiamąją teisę siekiant užtikrinti, kad būtų aiškiai apibrėžtos ir pripažintos naujos skaitmeninio smurto formos ir kad būtų taikomi tinkami baudžiamojo persekiojimo būdai; ragina valstybes nares sukurti pranešimo portalus, kad piliečiai internete turėtų saugią ir konfidencialią vietą, kur galėtų pranešti apie priekabiaujančius interneto vartotojus; ragina parengti ES kibernetinio saugumo strategiją ir Europolo kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą aptarti šiuos klausimus; ragina Komisiją skatinti rengti mokymus ir stiprinti pajėgumus, siekiant nukentėjusiesiems teikti paramą skaitmeniniais klausimais policijos ir teisminėse institucijose, be to, skatinti teikti psichologinę pagalbą teismuose nagrinėjant su šia tema susijusias bylas;

65.  ragina Komisiją kuo skubiau pasirengti reikalingiems veiksmams, kad ES galėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, nedarant poveikio ES atsakomybei apsvarstyti visus reikalingus veiksmus, kuriais būtų stabdomas smurtas prieš moteris visose valstybėse narėse ir užkertamas kelias jam, taip pat ragina valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri yra itin svarbi smurto prieš moteris, įskaitant skaitmeninių formų smurtą, išnaikinimui, nes joje pateikiamos suderintos teisinės apibrėžtys ir aptariami traukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, kuriuos paprasčiau vykdyti dėl naujų ryšių technologijų, pvz., prekybą žmonėmis ir persekiojimą, būdai;

66.  ragina Komisiją kuo anksčiau pristatyti Europos kovos su smurtu dėl lyties strategiją, kuri apimtų teisėkūros priemonę ir kurioje būtų nagrinėjamos naujos smurto prieš moteris ir mergaites formos, kaip antai patyčios elektroninėje erdvėje, žeminančių vaizdų naudojimas internete, privačių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas socialinės žiniasklaidos tinkluose negavus su jais susijusių asmenų leidimo, ir t. t.;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiau stebėti teroristinių grupuočių vykdomą jaunų moterų viliojimą internetu, kai jos priverčiamos tekėti ar užsiimti prostitucija trečiosiose šalyse;

º

º  º

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

27.1.2016

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo skaitmeniniame amžiuje

(2015/2007(INI))

Nuomonės referentė: Jutta Steinruck

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. Europos moterų geriausios patirties IRT srityje kodeksą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. išsamią analizę „Moterys IRT srityje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. išsamią analizę „Moterų internete įgalinimas“,

A.  kadangi tik 20 proc. iš 2,7 mln. IRT sektoriaus darbuotojų yra moterys; kadangi IRT sektoriuje visais lygmenimis joms yra per menkai atstovaujama, ypač su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose;

B.  kadangi, remiantis Komisijos skaičiavimais, suteikiant moterims daugiau galimybių patekti į skaitmeninę darbo vietų rinką ES teritorijoje BVP per metus gali padidėti 9 mlrd. EUR;

C.  kadangi, remiantis tyrimu „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“, Europos IRT sektoriuje trūksta 900 000 darbuotojų; kadangi IRT sektorius sparčiai auga ir kasmet jame sukuriama apie 120 000 naujų darbo vietų;

D.  kadangi sudėtinga lyčių stereotipų sąveika, kuri pradeda formuotis ankstyvuoju gyvenimo ir švietimo etapu ir tęsiasi profesinės karjeros laikotarpiu, be kitų veiksnių, lemia tai, jog nedidelis skaičius moterų ir mergaičių dalyvauja su IRT susijusio švietimo programose, o vėliau – darbo rinkoje;

E.  kadangi veiksnių, kurie turi įtakos menkam moterų ir mergaičių dalyvavimui su IRT susijusio švietimo programose ir darbo rinkoje, yra daug ir valstybėse narėse jie yra skirtingi priklausomai nuo to, kaip pažangiai sprendžiami tokie klausimai kaip lyčių stereotipai ir apskritai segregacija, taip pat palyginti nepakankamas pavyzdinių moterų skaičius IRT sektoriuje ir ribotas šiame sektoriuje, ypač lyderių pareigose, dirbančių moterų pastebimumas;

F.  kadangi IRT sektoriui būdinga ir vertikalioji, ir horizontalioji segregacija, kuri yra net didesnė nei daugelyje kitų sektorių, taip pat kadangi moterų išsilavinimas ir jų užimama padėtis IRT sektoriuje skiriasi; kadangi dauguma (54 proc.) IRT sektoriuje dirbančių moterų užima mažai apmokamas ir žemos kvalifikacijos pozicijas ir tik maža jų dalis (8 proc.) užima aukštos kvalifikacijos programinės įrangos inžinierių pozicijas; kadangi moterims šiame sektoriuje taip pat yra per menkai atstovaujama priimant sprendimus ir tik 19,2 proc. IRT sektoriaus darbuotojų vadovai yra moterys, palyginti su 45,2 proc. kitų sektorių darbuotojų, kurių vadovai yra moterys;

G.  kadangi įrodyta, kad lankstumas darbe gali padėti moterims įsitvirtinti darbo rinkoje;

1.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti lyčių lygybę visų pirma skaitmeninėje ekonomikoje, atstovaujamuosiuose organuose ir mokymo institucijose, skatinti lyčių lygybę sprendimų priėmimo procese ir atidžiai stebėti pokyčius ir tendencijas; ragina valstybes nares imtis tolesnių priemonių, kad būtų daroma reikalinga pažanga, ir keistis geriausia patirtimi valstybių narių viduje ir su kitomis valstybėmis narėmis; ragina Komisiją atnaujinti dabartinius duomenis apie IRT sektoriaus darbuotojas ir įvertinti ekonominį didesnio moterų skaičiaus šiame sektoriuje poveikį;

2.  tvirtai remia pastangas didinti moterų vadovių ES dalį; pažymi, kad teisėkūros iniciatyvos gerinti lyčių pusiausvyrą turėtų būti svarstomos tada, jei lytis darbo vietoje diskriminuojama struktūriniu požiūriu ir kliudoma pasinaudoti savirealizacijos galimybėmis; pabrėžia, kad bendrovėms sekasi geriau, jei jų personalas lyčių požiūriu yra įvairus; pabrėžia, kad nustatant bet kokią kvotos prievolę turi būti atsižvelgta į skirtingą bendrovių dydį ir skirtingą padėtį valstybėse narėse;

3.  ragina valstybes nares spręsti lyčių nelygybės IRT sektoriuje klausimą atkreipiant dėmesį į įvairovės verslo planą ir užtikrinant daugiau ir didesnių paskatų ir įmonėms, ir moterims, pvz., sektino pavyzdžio ir karjeros kelio, kad moterų matomumas būtų didesnis; palankiai vertina Komisijos įgyvendinamas iniciatyvas siekiant skatinti kurti tinklų struktūras ir kuravimo programas, kuriomis skatinama kurti įtraukią skaitmeninę erdvę; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares liautis blokavus direktyvą dėl moterų valdybose ir stengtis susitarti, kad būtų pagerinta į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus įtrauktų įmonių direktorių konsultantų lyčių pusiausvyra, ir išplėsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų visus direktorius; ragina valstybes nares taikyti priemones, skirtas moterų karjerai visais vadovavimo įmonėms lygmenimis skatinti imantis teigiamų veiksmų;

4.   ragina, įgyvendinant bet kokias priemones šioje srityje, stengtis, kad administracinė našta įmonėms būtų kuo mažesnė; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neproporcingai didelės biurokratinės naštos gali kilti pavojus, jog sumažės įmonių pritarimas ir bus prarastos arba perkeltos darbo vietos; palankiai vertina tvarius ir partnerystės principu paremtus socialinių partnerių kompromisus daugelyje valstybių narių, kuriose įprastas aktyvus darbuotojų dalyvavimas; mano, kad darbuotojų dalyvavimas yra geriausios patirties modelis ES šalių nacionalinei ekonomikai;

5.  pažymi, kad skaitmeninimas turi didelį poveikį darbo rinkai, nes skaitmeninant keičiamas darbo vietų dinamiškumas ir kuriamos naujos darbo vietos bei sudaromos lankstesnės darbo sąlygos, pvz., nuotolinio darbo, kuris galėtų būti geresnio vyrų ir moterų profesinių ir buitinių pareigų derinimo priemone;

6.  ragina valstybes nares prireikus pritaikyti savo švietimo sistemas, siekiant skatinti mokyti vadinamųjų MTIM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) dalykų ir domėtis jais, ypač studentes; pabrėžia būtinybę nustatyti, kad moterims IRT srityje būtų suteikiamas profesorių vardas, kad mergaitės ir moterys šioje srityje turėtų sektiną pavyzdį;

7.  ragina valstybes nares kurti geresnes sąlygas įdarbinti moteris; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Barselonos tikslus ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų, kuriomis galėtų naudotis dirbančios moterys, kokybės svarbą; pabrėžia, kad lygioms vyrų ir moterų galimybėms lygybės politikoje skiriama daugiausia dėmesio;

8.  ragina valstybes nares taikyti mokesčių ir lengvatų sistemas, kuriomis antrieji šeimoje uždirbantys asmenys nebūtų neskatinami dirbti arba daugiau dirbti, kadangi moterys dažniausiai yra antrieji šeimoje uždirbantys asmenys ir jų daug dirba IRT sektoriuje;

9.  ragina Komisiją tais atvejais, kuomet moterų skaitmeniniam raštingumui ugdyti skiriamos ES lėšos, numatyti nuolatinę, tęstinę ir atidžią stebėseną, siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui ir užtikrinti veiksmingą tokių lėšų panaudojimą;

10.  prašo visų susijusių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, reguliariai keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant aptarti, kaip lyčių aspektas įgyvendinamas skaitmeninėje darbotvarkėje; ragina Komisiją socialinį aspektą, įskaitant lyčių lygybę, integruoti ir į skaitmeninę darbotvarkę, ir į bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją; ragina Komisiją kelti šį klausimą įgyvendinant savo 2016 m. darbo programos iniciatyvą „Nauja pradžia dirbantiems tėvams“;

11.  palankiai vertina Europos moterų geriausios patirties IRT srityje kodeksą ir ragina plačiai ir veiksmingiau jį įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Europos mastu sukurta Didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, ir ragina susijusias bendroves daugiausia dėmesio skirti moterų įdarbinimui ir vienodoms karjeros galimybėms; pabrėžia, kad šios iniciatyvos svarbios mažinant specialistų trūkumą daugelyje valstybių narių;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti naujas užimtumo formas skaitmeniniame amžiuje, ypač moterų, ir imtis priemonių pažeidžiamiausių grupių atžvilgiu; ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdus, kaip užtikrinti pagrindines darbuotojų teises ir darbuotojų socialinę apsaugą, siekiant kovoti su mažų garantijų darbo sąlygomis; pabrėžia, kad reikia nustatyti naujas socialinės apsaugos formas, kurios atitiktų naujas darbo formas, tai, kad dėl naujų darbo formų moterys jau susidūrė su socialinės apsaugos spragomis ir kad į šią patirtį reikia atsižvelgti ieškant tinkamų sprendimų;

13.  pripažįsta skaitmeninimo potencialą verslumo atžvilgiu ir pabrėžia, kaip svarbu numatyti būtinas finansavimo struktūras, skirtas su IRT susijusioms įmonėms ir skaitmeninėms pradedančiosioms įmonėms, visų pirma gerinant verslininkių galimybes gauti finansavimą;

14.  nurodo, kad IRT sektoriuje dirbančių vyrų ir moterų darbo užmokestis bei karjeros raida iki šiol skiriasi; pabrėžia, kad vienodo užmokesčio už vienodą darbą principui, pagal kurį užtikrinamas pagrįstas ir teisingas darbo užmokestis, gresia pavojus, nes tai yra vienas pagrindinių socialinio teisingumo darbo rinkoje ramsčių ir visų pirma turi būti apsaugotas; primena, kad nevienoda padėtis neturi susiklostyti skaitmeninėje ekonomikoje vienodo vyrų ir moterų užmokesčio ir vienodos jų karjeros raidos atžvilgiu; pabrėžia, kad didesnis moterų užimtumas ir susijusios investicijos į socialinės įtraukties politiką padės ateityje sumažinti šį vyrų ir moterų užmokesčio skirtumą; pabrėžia, kad kolektyvinės derybos yra svarbios ir skaitmeninės rinkos ekonomikoje, kad vykstant skaitmeninimui būtų užtikrinta darbo kokybė ir saugumas.

15.  pažymi, kad nepaisant pokyčių visuomenėje, struktūros vis nepakankamai pritaikytos ir moterims nesuteikiamos galimybės visapusiškai pasinaudoti šių pokyčių teikiama nauda;

16.  nurodo, kad dėl skaitmeninimo darbo rinkoje keičiasi darbo pobūdis ir darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai, taip pat darbo organizavimo galimybės ir lankstumas; pabrėžia, kad atsiradus šioms naujoms galimybėms reikia permąstyti ir iš naujo nustatyti tam tikras sąlygas, pvz., vietos ir darbo laiko ribų; pabrėžia, kad darbuotojų darbo teisės, užtikrinamos valstybių narių darbo teisės aktuose, turėtų būti saugomos neatsižvelgiant į naujas dėl skaitmeninimo atsiradusias darbo formas ir jo organizavimo formas;

17.  palankiai vertina daugelį galimybių ir didelį lankstumą, kuris šiame skaitmeniniame amžiuje siūlomas darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, įskaitant galimybes užtikrinti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, visų pirma dėl mažų vaikų turinčių tėvų ir neįgaliųjų padėties darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares reaguoti į lankstaus darbo ir darbo saugumo padėtį, vyraujančią IRT sektoriuje, tačiau taip pat pabrėžia, jog yra naujų problemų, susijusių su šiais pokyčiais, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos socialinės apsaugos nuostatos; palaiko darbuotojų teisę padaryti pertrauką pasibaigus sutartoms darbo valandoms;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimu pagrįstos tendencijos taikyti lankstesnę darbo praktiką gali paskatinti mažų garantijų darbą; pabrėžia, kad dėl su darbu susijusių psichikos sveikatos problemų, pvz., pervargimo, kuris atsiranda dėl nuolatinio pasiekiamumo, kyla rimtas pavojus; todėl pritaria tam, kad būtų visapusiškai laikomasi nustatyto darbuotojų poilsio laiko ir pabrėžia, kad siekiant išlaikyti atskirų valstybių narių darbo teisės aktuose nustatytas darbo laiko ribas reikia laikytis darbo laiko tvarkos, nustatytos lanksčių darbo valandų darbo sutartyse;

19.  pažymi, kad naujų įgūdžių, ypač IRT srityje, paklausos klausimas turi būti sprendžiamas rengiant mokymus, taip pat skatinant tolesnį mokymąsi, aktyvias darbo rinkos priemones ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant stiprinti skaitmeninį raštingumą ir spręsti klausimą dėl dabartinės lyčių nelygybės bei taip užtikrinti didesnį aukštos kvalifikacijos kandidatų pasirinkimą; pabrėžia, kaip svarbu tobulinti skaitmeninius gebėjimus ir raštingumą siekiant sudaryti sąlygas IRT įmonėse dirbti moterims, kurios dėl įvairių priežasčių neturi šių konkrečių įgūdžių; pažymi, kad jeigu šiuo atžvilgiu nebus imtasi veiksmų, moterys ir toliau neturės palankių sąlygų šiame sektoriuje; primena, kad Europos socialinis fondas gali dalyvauti finansuojant tokį mokymą;

20.  pabrėžia, kad reikia intensyviau taikyti e. mokymosi metodus, kad riboto judumo moterys galėtų įgyti kvalifikaciją ir įgūdžių;

21.  pabrėžia, kaip svarbu ankstyvame amžiuje ugdyti IRT įgūdžius, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad mergaitės, siekdamos išsilavinimo, būtų skatinamos mokytis IRT dalykų; rekomenduoja, tais atvejais, kai būtinas skaitmeninis raštingumas, sudaryti galimybes susieti jį su tradiciniu mokymu; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės (Vokietija, Ispanija, Švedija) inicijavo politiką, kuria renkantis profesijas IRT srityje Europoje skatinama užtikrinti teigiamą lyčių pusiausvyrą, ir kad šia politika visų pirma siekiama skatinti mergaites ir moteris nuo mažens rinktis su IRT susijusias studijas ir karjeros galimybes; pabrėžia prieinamo IRT mokymosi svarbą ir ragina valstybes nares skatinti moteris iš įvairios ekonominės aplinkos tobulinti savo IRT įgūdžius dalyvaujant visiškai finansuojamose pameistrystės programose ir stažuotėse;

22.  mano, kad dėl nepakankamo mokymosi visą gyvenimą vyresnių nei 55 metų amžiaus moterų skaitmeniniai įgūdžiai paprastai yra labiau nuvertėję ir kad dėl skaitmeninimo vyresnio amžiaus darbo ieškantys asmenys, turintys nepakankamai skaitmeninių įgūdžių, susiduria su rimtomis kliūtimis; ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, mokymą ir programas, kuriomis padedama pasirengti geriau prisitaikyti arba galimai pakeisti karjerą atsižvelgiant į didėjančią skaitmeninių įgūdžių paklausą daugelyje skirtingų sektorių, ypatingą dėmesį skiriant vyresnėms nei 55 metų amžiaus moterims siekiant jas apsaugoti nuo išstūmimo iš darbo rinkos;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, siekiant į skaitmeninį sektorių pritraukti daug daugiau moterų; pabrėžia, kaip svarbu moterims suteikti galių ir visapusiškai išnaudoti jų potencialą ir gabumus siekiant užpildyti laisvas darbo vietas ir integruoti moteris į IRT sektorių siekiant skatinti ekonomiką Europos Sąjungoje ir didinti moterų užimtumo galimybes; pabrėžia, kad į švietimo programas visais lygmenimis svarbu integruoti kodavimo sistemą, naujas žiniasklaidos priemones ir technologijas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ugdant skaitmeninius gebėjimus galima sumažinti kliūtis patekti į darbo rinką; pabrėžia, kad siekiant panaikinti lyčių nelygybę šioje srityje būtina nuolat palaikyti dialogą su socialiniais partneriais.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Thomas Händel, Marian Harkin, Rina Ronja Kari, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Amjad Bashir, Lynn Boylan, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Evelyn Regner, Michaela Šojdrová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Czesław Hoc, Anneli Jäätteenmäki

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Rosa Estaràs Ferragut, Arne Gericke, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Dubravka Šuica, Marc Tarabella, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mike Hookem

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

24

+

ALDE

Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes

PPE

Rosa Estaràs Ferragut, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Köstinger, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Dubravka Šuica

S&D

Maria Arena, Biljana Borzan, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Maria Noichl, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Terry Reintke, Jordi Sebastià, Monika Vana

6

-

ECR

Arne Gericke, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

EFDD

Mike Hookem

PPE

Marijana Petir, Anna Záborská

1

0

PPE

Michaela Šojdrová

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0312.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.

(4)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0377.

(7)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(8)

OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(9)

https://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/women-active-ict-sector.

Teisinis pranešimas