Procedūra : 2015/2091(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0052/2016

Pateikti tekstai :

A8-0052/2016

Debatai :

PV 11/04/2016 - 25
CRE 11/04/2016 - 25

Balsavimas :

PV 12/04/2016 - 5.17
CRE 12/04/2016 - 5.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0110

PRANEŠIMAS     
PDF 573kWORD 166k
10.3.2016
PE 569.771v02-00 A8-0052/2016

dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus

(2015/2091(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Linnéa Engström

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus

(2015/2091(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011(2),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. JT jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su migruojančių tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros bei toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio mėn. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žvejybos elgesio kodeksą ir į susijusias priemones ir gaires,

–  atsižvelgdamas į pažeidžiamų jūrų ekosistemų (angl. VME) sąvoką, kuri atsirado po diskusijų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JT GA) ir įgavo pagreitį po 2006 m. JT GA rezoliucijos Nr. 61/105 priėmimo, ir į tai, kad VME sudaro zonas, kurioms gali pakenkti žvejybos veikla,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Azorų mokslinius kriterijus ir gaires dėl ekologiškai ar biologiškai reikšmingų jūrų zonų (angl. EBSA) nustatymo ir pavyzdinių atvirų vandenynų saugomų jūrų zonų tinklų giliavandenių rūšių žuvų buveinėse pagal Biologinės įvairovės konvenciją (angl. CBD) kūrimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 16 ir 17 d. Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamosios tarybos konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 m. spalio 20 d. specialiąją ataskaitą „Ar Komisija tinkamai valdo žvejybos partnerystės susitarimus?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0052/2016),

A.  kadangi, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2014 m. pranešimu „Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros būklė“ (angl. „The State of World Fisheries and Aquaculture“), pereikvojamų žuvų išteklių skaičius iki 2008 m. nuolat didėjo, bet 2011 m. šiek tiek sumažėjo;

B.  kadangi ES yra viena iš svarbiausių pagrindinių žuvininkystės sektoriaus lyderių pasaulyje, nuo seno aktyviai vykdančių plačią veiklą visuose pasaulio vandenynuose (laivyno veikla, ES piliečių investicijomis, dvišaliais žuvininkystės susitarimais, atokiausių ES regionų veikla ir ES dalyvavimu visų svarbiausių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) veikloje), be to, kadangi ES skatina geros praktikos taikymą ir pagarbą žmogaus teisėms;

C.  kadangi, siekiant užtikrinti tvarų pasaulio žuvų išteklių valdymą, būtinas daugiašališkumas ir tarptautinis bendradarbiavimas, įskaitant dvišalį; kadangi ES atlieka esminį vaidmenį pasauliniame jūrų ir vandenynų valdyme ir kadangi BŽP turi būti grindžiama plataus užmojo požiūriu, derančiu su vidaus aspektu, numatytu šios srities pagrindų reglamente;

D.  kadangi FAO neseniai paskelbė tarptautines savanoriškas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo (angl. „Voluntary Guidelines for Securing Sustainable Small-Scale Fisheries“), kuriose nustatyti tokios žvejybos, ypač besivystančiose šalyse, tikslai;

E.  kadangi ES yra viena iš didžiausių žuvininkystės produktų (ES laivynų sugautų žuvų ir importuotų žuvų) rinkų ir didžiausia šių produktų importuotoja – ES suvartoja 11 proc. pasaulio žuvininkystės produktų (pagal kiekį) ir importuoja 24 proc. žuvininkystės produktų (pagal vertę), nors jai tenka tik 8 proc. pasaulinio laimikio; kadangi ES perdirbimo pramonė yra didelės apimties ir pasižymi stipriu socialiniu aspektu, kurį reikia išsaugoti;

F.  kadangi naujosios BŽP išorės aspektas apima tarptautinius susitarimus ir žvejybą teritorijose nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (angl. ABNJ), kadangi Biologinės įvairovės konvencija ir FAO raginama nustatyti atitinkamai ekologiškai arba biologiškai svarbius jūrų rajonus (angl. EBSA) ir pažeidžiamas jūrų ekosistemas (angl. VME), be to, kadangi saugomi jūrų rajonai yra svarbios ekosistema grindžiamos valdymo priemonės, kaip pripažįsta regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO);

G.  kadangi RŽVO kvotos remiasi daugiausia anksčiau sugautu laimikiu, taigi išlaikomos lengvatinės išsivysčiusių šalių galimybės naudotis pasaulio žuvų ištekliais; kadangi kai kurių RŽVO nustatyti paskirstymo kriterijai šiuo metu turi būti naudojami siekiant atsižvelgti į besivystančių pakrančių šalių, kurios nuo seno buvo priklausomos nuo gretimų vandenų žuvininkystės išteklių, žvejybą ir ES privalo toliau to paisyti;

H.  kadangi itin svarbu atsižvelgti į šiaurės susitarimų su Norvegija, Islandija ir Farerų salomis ir tausios žvejybos partnerystės susitarimų (TŽPS) su kitomis šalimis skirtumus;

I.  kadangi ES turi siekti politikos suderinamumo su vystymosi politika remdamasi SESV 201 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatoma, kad „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

J.  kadangi kai kuriais atvejais nepakanka duomenų apie išteklių būklę ir bendrą vietos ir trečiųjų šalių laivynų sugaunamą kiekį žuvų, kurias ES gaudo trečiųjų šalių vandenyse arba kurios yra skirtos ES rinkai, todėl sunku įvertinti perteklinių išteklių apimtį, kas numatyta daugelyje mišrių susitarimų, kaip reikalaujama pagal JT jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS); kadangi pageidautina padidinti tokios informacijos apimtį ir skaidrumą;

K.  kadangi ES turėtų imtis visų galimų priemonių siekdama užtikrinti, kad su trečiosiomis šalimis sudaryti tausios žvejybos susitarimai būtų abipusiškai naudingi ES ir atitinkamoms trečiosioms šalims, įskaitant jų vietos gyventojus ir žvejybos sektorius;

L.  kadangi piratavimo problema taip pat turi neigiamų padarinių regionuose, kuriuose žvejybos veiksmai reglamentuojami pagal dvišalius ir daugiašalius žvejybos susitarimus;

1.  palankiai vertina tai, kad pirmą kartą į pagrindinį BŽP reglamentą buvo įtrauktas skyrius, skirtas išorės aspektui, įskaitant būtiniausias dvišalių susitarimų sąlygas, pareigą skatinti RŽVO bendradarbiavimą ir jų taikomų priemonių nuoseklumą, vienareikšmišką nuorodą į bendrus standartus tiek ES vidaus, tiek išorės vandenyse, taip pat pareiškimą, kad priemonės turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

2.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žuvininkystės, aplinkos, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos suderinamumą;

3.  pripažįsta, kad svarbu išsaugoti ir didinti galiojančios teisinės sistemos darną ir atitiktį;

4.  ragina stiprinti su žuvininkyste susijusių Komisijos įstaigų, būtent Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD, Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Prekybos GD, bendradarbiavimą;

5.  pabrėžia, kad ES ir jos partnerių, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius ar kitokius susitarimus, vykdomas ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai tvarios žvejybos, grindžiamos skaidrumu ir nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų, ypač specialistų, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos, dalyvavimu, propagavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti pakrantės bendruomenių ateitį, jūrų aplinkos apsaugą, vietos pramonės plėtrą, darbo vietas žvejybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose bei žvejybos indėlį į aprūpinimą maistu;

6.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ekosistemų apsaugą ir išlaikyti didesnio dydžio žuvų išteklių populiacijas, nei jų reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nes didesni žuvų ištekliai būtini siekiant sudaryti sąlygas trečiųjų šalių priekrantės žvejybos bendruomenių vystymuisi, vadovaujantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškomis gairėmis dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo;

7.  pabrėžia, kad reikia remti vietos bendruomenių, kurių svarbiausias pragyvenimo šaltinis yra žvejyba ir su žvejybos pramone susijusi veikla, vystymąsi; pabrėžia, kad reikia remti priemones, kuriomis būtų skatinamas technologijų ir praktinės patirties perdavimas, pajėgumų valdymas, daugiašalės suinteresuotųjų subjektų partnerystės ir kitos žvejybos pramonei naudingos investicijos;

8.  primena, kad aplinkos apsaugos standartai, kurie taip pat turi būti taikomi ES išorės žuvininkystei, apima ekosistemomis grindžiamo požiūrio į žuvininkystės valdymą ir atsargos principo taikymą, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. arba vėliausiai iki 2020 m. būtų atkurtas arba išsaugotas toks visų naudojamų žuvų išteklių lygis, kuriuo būtų galima užtikrinti didžiausią laimikį;

9.  pabrėžia, kad visi BŽP išorės aspekto elementai turi būti grindžiami lygiateisiais ir abipusiškai naudingais ES, jos valstybių narių ir jų pasaulinių partnerių santykiais, nesvarbu, ar jie dvišaliai (pagal TŽPS), ar daugiašaliai (RŽVO); pabrėžia, kad toks lygiateisiškumas turi taip pat atsispindėti ES prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui reikalavimo;

10.  ragina Komisiją į BŽP išorės aspektą įtraukti atokiausių regionų klausimus, įskaitant dvišalius susitarimus, pasirašytus su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi vietos žuvininkystės sektoriui atokiausiuose regionuose;

11.  pripažįsta Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamosios tarybos atliktą darbą rengiant nuomonę dėl persvarstytos BŽP išorės aspekto ir jos įgyvendinimo drauge su suinteresuotais trečiųjų šalių subjektais;

12.  tvirtina, kad vykdydama su žuvininkyste susijusią išorės veiklą (žvejybą, perdirbimą, pardavimą) ES turi propaguoti savo aukščiausių ekologinių ir socialinių standartų taikymą ir vykdyti griežtas ir veiksmingas kontrolės ir patikros priemones drauge užtikrindama visų savo veiksmų skaidrumą, kad ES rinkoje būtų užtikrintos sąžiningos konkurencijos sąlygos;

13.  pripažįsta, kad BŽP išorės aspektas svarbus kuriant darbo vietas (ES ir už jos ribų) bei užtikrinant žuvies tiekimą į ES rinkas (tam tikromis aplinkybėmis – ir į vietos rinkas) ir kad jis yra priemonė, kurią naudodama ES gali teikti techninę, finansinę ir mokslinę paramą trečiosioms šalims, ypač remiant pažangą mokslinių tyrimų, kontrolės ir priežiūros tvarkos ir uostų infrastruktūros plėtros srityse;

14.  palankiai vertina svarbius patobulinimus, kurie buvo atlikti pastaraisiais metais ES vykdomame BŽP išorės aspekto valdyme ir yra susiję su tausios žvejybos partnerystės susitarimais bei jų įgyvendinimu ir dėl kurių ES valstybių narių laivynai dažniausiai yra pažangiausi tolimosios žvejybos laivynai, kuriuose laikomasi aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų; mano, kad ES turėtų tarptautiniu mastu (per RŽVO ir savo TŽPS tinklą) propaguoti tokius aplinkosaugos ir socialinius standartus;

15.  pripažįsta, kad ES laivynui nutraukus veikla žvejybos rajone jo žvejybos teisės gali būti perskirstytas kitiems laivynams, kurių taikomi išteklių išsaugojimo, valdymo ir tvarumo standartai gerokai žemesni nei tie, kuriuos skatina naudoti ir gina ES;

16.  laikosi nuomonės, kad sektorinė parama žuvininkystės sektoriui TŽPS šalyse partnerėse yra itin svarbi tenkinant jų didėjančius poreikius, susijusius su žuvininkystės valdymu, mokslinių tyrimų pajėgumais, infrastruktūros kūrimu ir priežiūra, žvejybos inspektorių ir įgulos narių mokymu, taip pat didinant žuvies pasiūlą ir prieinamumą, siekiant užtikrinti TŽPS šalių partnerių gyventojų apsirūpinimą maistu, remiant moterų atliekamą darbą žuvininkystės sektoriuje;

17.  taigi primygtinai ragina labiau susieti sektorinę paramą, teikiamą pagal žvejybos susitarimus, ir priemones, prieinamas vykdant bendradarbiavimą vystymosi srityje (konkrečiai – Europos plėtros fondo (EPF) priemones), taip pat ragina siekti visiško žuvininkystės projektų finansavimo ir sektorinės paramos naudojimo skaidrumo, kad būtų užtikrintas tinkamas ES lėšų naudojimas;

18.  pakartoja, kad reikia geresnės mokslinės informacijos apie išteklių būklę ir duomenų apie laimikį (žvejybos pastangas), susijusių su žvejyba ne ES vandenyse, ypač tam tikrų besivystančių pakrantės valstybių vandenyse, naudojant turimas lėšas iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir EPF;

19.  pažymi, kad, remiantis naujausia Audito Rūmų ataskaita dėl žvejybos partnerystės susitarimų (ŽPS), nors vienas iš pagrindinių ŽPS tikslų yra žvejoti tik perteklinius išteklius, tai pasirodė labai sudėtinga taikyti praktiškai „dėl to, kad nėra patikimos informacijos apie žuvų išteklius ir vidaus žvejybos laivynų arba kitų užsienio laivynų, kuriems šalys partnerės taip pat suteikė teises žvejoti, žvejybos pastangas“; šiuo atžvilgiu pabrėžia patikimų mokslinių duomenų ir nepriklausomų ex post vertinimų dėl ŽPS veiksmingumo svarbą;

20.  primygtinai ragina ES savo TŽPS ir savo darbu RŽVO skatinti visų užsienio laivynų naudojimosi Afrikos vandenimis ir tunų, smulkių pelaginių rūšių ir priedugnio žuvų žvejybos juose sąlygų suderinimą, kad būtų nustatytos palankios sąlygos tausiai ir atsakingai dirbantiems žvejams;

21.  ragina didinti nepriklausomų stebėjimo programų, kuriomis prisidedama prie žuvininkystės stebėjimo ir mokslinių duomenų rinkimo, skaičių;

22.  yra įsitikinęs, kad pagal UNCLOS ir JT susitarimą dėl žuvų išteklių privalomas tausus ir teisingas toli migruojančių žuvų išteklių ir kelių valstybių teritorijoje esančių, taip pat bendrų su kitomis šalimis žuvų išteklių naudojimas gali būti užtikrintas tik vykdant regioninio lygmens žuvininkystės valdymą, įskaitant regioninio lygmens stebėjimo programų, tikrinimo (uoste ir jūroje) ir kontrolės sistemas;

23.  pažymi, kad esama toli migruojančių žuvų rūšių ir daugelio kitų išteklių regioninio valdymo teisinės sistemos per tunų ir kitas RŽVO, nors kai kurie žvejybos rajonai vis dar nepriklauso RŽVO tinklui, ir primygtinai ragina Komisiją veikti siekiant užtikrinti, kad visi atitinkami žvejybos rajonai būtų kaip įmanoma greičiau valdomi RŽVO;

24.  ragina Komisiją skirti didesnį finansavimą RŽVO, kadangi joms tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

25.  yra susirūpinęs dėl to, kad tam tikrų kitų rūšių žvejyba, ypač bendrų su kitomis šalimis žuvų išteklių, kurių neaptinkama atviroje jūroje, vis dar neturi tinkamo regioninio bendradarbiavimo ir valdymo forumo; mano, kad tai yra rimta problema, ypač kalbant apie smulkias pelagines rūšis Vakarų Afrikoje, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą aprūpinimui maistu, kaip pažymėta paskutinėje Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamojoje nuomonėje(4);

26.  primygtinai ragina ES pasinaudoti savo įtaka siekiant užtikrinti, kad visi regioninio masto žvejybos rajonai būtų valdomi RŽVO; primygtinai ragina ES siekti, kad Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas (angl. CECAF) taptu visateise RŽVO, turinčia sprendimų priėmimo įgaliojimus, o ne liktų patariamuoju regioniniu FAO organu žuvininkystės klausimais;

27.  yra įsitikinęs, kad kol ES laivynai galės naudoti kitus žuvų išteklius (pvz., priedugnio rūšių), reikia, kad ES skatintų visiems taikomas priemones, kad būtų užtikrinta pramoninės ir smulkiosios žvejybos laivynų darna, kuriai gali prireikti skirstymo į zonas sistemos, kuria sudaromos sąlygos vietos smulkiosios žvejybos sektoriaus apsaugai;

28.  ragina atlikti daugiau giliavandenių žuvų rūšių ir buveinių, ypač tų, kurios ypač pažeidžiamos ar labai svarbios ilgalaikiam ekosistemos tvarumui, tyrimų ir labiau jas saugoti;

29.  ragina Komisiją skatinti subalansuotai paskirstyti RŽVO suteikiamas žvejybos galimybes, atsižvelgiant į ekologinį ir socialinį poveikį, apsirūpinimo maistu poreikius ir besivystančių šalių siekį išvystyti jų pačių žvejybą; pažymi, kad bet kokiame perskirstyme turi dalyvauti visi tolimosios žvejybos ir nacionaliniai laivynai ir kad jis turi būti pagrįstais tinkamais paskirstymo kriterijais, kuriuos nustatė atitinkamos RŽVO;

30.  palankiai vertina pagrindinio reglamento reikalavimą visiems užsienio laivynams, veikiantiems šalyje, su kuria ES yra sudariusi TŽPS, taikyti panašias naudojimosi ištekliais sąlygas, kurios skatintų tausią žvejybą, kaip svarbią priemonę, užtikrinančią, kad kiti tolimojo plaukiojimo laivynai veiktų pagal tuos pačius standartus kaip ir ES užuot juos mažinę; ragina Komisiją ryžtingai taikyti šį reikalavimą;

31.  ragina Komisiją pasinaudoti savo TŽPS tinklu i derybomis RŽVO siekiant užtikrinti, kad mūsų šalys partnerės uždraustų visų tolimojo plaukiojimo laivynų prieigą prie neperteklinių išteklių, kaip reikalaujama pagal UNCLOS ir BŽP, ir suteikti lengvatinę prieigą laivynams, taikantiems atitinkamiems regionams ir ištekliams ekologiškai ir socialiai tvariausią praktiką;

32.  yra susirūpinęs, kad, jeigu derybos dėl naujojo protokolo užsitęs, nebegaliojant senajam protokolui žvejyba gali būti nutraukta; prašo Komisijos garantuoti veiklos vykdytojų teisinį ir ekonominį saugumą užtikrinant žvejybos tęstinumą laikotarpiu, kai negalios nė vienas protokolas;

33.  pripažįsta, kad svarbu su besivystančiomis šalimis kurti platesnio masto sistemą, kuri apimtų ne tik žuvininkystę, bet ir ankstesnes bei tolesnes tiekimo grandinės dalis;

34.  ragina ES vengti derybų dėl TŽPS su šalimis, kuriose priimtina korupcija;

35.  pripažįsta, kad svarbu su besivystančiomis šalimis kurti platesnio masto sistemą, kurioje žuvininkystė būtų integruota su kitomis su vystymusi susijusiomis sritimis;

36.  mano, kad svarbu pasitelkiant diplomatinius kanalus pripažinti žvejybos leidimus;

37.  pripažįsta žuvininkystės svarbą besivystančioms šalims, ypač smulkiosios žvejybos svarbą, atsižvelgiant į jos indėlį į apsirūpinimą maistu, vietos ekonomiką bei vyrų ir moterų užimtumą, nesikišant į vaidmenį, kurį atlieka pagal atsakingą ir skaidrią tvarką vykdoma pramoninė žvejyba, užtikrinanti pakrantės teritorijų socialinę ir ekonominę plėtrą ir žuvies produktų tiekimą;

38.  pabrėžia, kad ES, vykdydama visų poveikį žuvininkystei besivystančiose šalyse darančių sričių ES politiką (pagalbos, prekybos, žuvininkystės politiką), turi prievolę skatinti besivystančiose šalyse ekologiškai ir socialiai tvarią žuvininkystę;

39.  pabrėžia, kad svarbu į visą vertės grandinę – nuo finansavimo iki žuvies produktų perdirbimo ir (arba) pardavimo – įtraukti moteris; mano, kad skatinant moterų prieigą prie šios veiklos sustiprėtų jų ekonominės ir socialinės galios ir todėl būtų atliktas svarbus vaidmuo šalinant lyčių nelygybę; primygtinai ragina ES ir besivystančių šalių santykiuose skirti daugiau dėmesio lygybės srities prioritetams;

40.  pabrėžia, kad reikia remiant sektorių skatinti vietos vystymąsi didinant šalių partnerių žvejybos savarankiškumą, ypač stiprinant tvarią akvakultūrą, plėtojant ir išsaugant smulkiąją žvejybą, gerinant mokslines žinias apie žuvies išteklių būklę ir skatinant vietos subjektų privačias iniciatyvas; ragina ES sudarant TŽPS skatinti tinkamą valdymą, ypač gerą iš žuvininkystės sektoriaus gaunamų viešųjų įplaukų bei finansinio atlygio valdymą;

41.  mano, kad ES turėtų skatinti trečiąsias šalis, pradedant nuo tų, su kuriomis derasi dėl TŽPS, parengti bendrų ES subjektų ir kitų subjektų įmonių žvejybos, perdirbimo ir pardavimo sektoriuose reglamentavimo sistemą; mano, kad tokia sistema yra geriausia priemonė siekiant užtikrinti, kad bendros įmonės būtų steigiamos ir dirbtų laikydamosi aukštų tvarumo ir skaidrumo standartų, kaip skatinama pagal pertvarkytą BŽP, ir tokiu būdu remiant tausios žvejybos plėtrą besivystančiose šalyse ES subjektams būtų suteikta daugiau teisinio stabilumo;

42.  tvirtina, kad skaidrumas, atskaitomybė ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas turi būti laikomi pagrindiniais ES santykių su trečiosiomis šalimis žuvininkystės srityje aspektais;

43.  pabrėžia, kad Europos investicijos į trečiųjų šalių žuvininkystę, kurios daromos prisidengiant bendrosiomis įmonėmis, turi būti reglamentuojamos pagal BŽP; pabrėžia, kad ES, sudarydama TŽPS, turėtų skatinti dialogą su šalimis partnerėmis reguliavimo sistemos nustatymo klausimu, siekdama užtikrinti, kad žvejybos, perdirbimo ir pardavimo sektorių bendrosios įmonės, įkurtos kartu su ES ar kitų šalių partneriais, veiktų skaidriai, nesivaržytų su smulkiosios žvejybos sektoriumi ir padėtų siekti atitinkamos šalies vystymosi tikslų;

44.  atsižvelgia į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje pabrėžiama, jog kai kuriuose naujausiuose protokoluose nustatytų tonažo kvotų nepakankamas išnaudojimas sukelia didelių sąnaudų; todėl ragina Komisiją kiek įmanoma vengti nereikalingų ES biudžeto išlaidų šioje srityje;

45.  mano, kad Parlamentas turėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį nei pagal dabartinę pritarimo procedūrą, ir reikalauja, kad visais procedūrų, susijusių su ŽPS sudarymu ar jų atnaujinimu, etapais Parlamentui nedelsiant būtų teikiama visa informacija, siekiant didesnio protokolų skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės;

46.  pripažįsta, kad BŽP išorės aspektas svarbus kuriant darbo vietas tiek ES, tiek mūsų šalyse partnerėse, įskaitant vietos įgulos įdarbinimą pagal TŽPS; ragina, kad, kai įmanoma, ES laivai pirminiam perdirbimui iškrautų savo sugautas žuvis šalyse partnerėse; ragina į Europos žuvininkystės taisykles (ypač į susijusias su Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 188), taip pat į TŽPS įtraukti darbuotojų ir deramų darbo sąlygų apsaugos priemones, kad būtų užtikrintos tokios pat darbo sąlygos, atlygis, darbuotojų teisių apsauga ir mokymų lygis tiek ES, tiek kitų šalių piliečiams;

47.  itin palankiai vertina su Mauritanija sudaryto naujausio protokolo skaidrumo nuostatas, pagal kurias Mauritanija įsipareigoja paviešinti visus susitarimus su valstybėmis ar privačiais subjektais, pagal kuriuos užsienio laivams suteikiama prieiga prie Mauritanijos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ), ir primygtinai ragina tokias skaidrumo nuostatas įtraukti į visus TŽPS;

48.  taip pat itin palankiai vertina tai, kad protokolu su Mauritanija ES laivynui suteikiama prioritetinė prieiga prie perteklinės žvejybos tos šalies vandenyse, ir ragina Komisiją laikytis šio pavyzdžio derantis dėl protokolų su kitomis trečiosiomis šalimis, atsižvelgiant į aukštus tvarumo reikalavimus, kuriuos turi atitikti ES laivynas;

49.  tvirtai ragina Komisiją užtikrinti, kad panašios skaidrumo nuostatos būtų įtrauktos į kitus būsimus protokolus, nes taip būtų labai padidėtų skaidrumo, susijusio su bendromis žvejybos pastangomis ir prieigos sąlygomis; ragina, kad viešai pateikti informaciją apie visų laivynų laivų, kuriems leidžiama žvejoti Mauritanijos vandenyse, visą laimikį ir su prieiga susijusias sąlygas;

50.  ragina Komisiją tarptautinėse organizacijose, kuriose ji dalyvauja, skatinti ir kitas trečiąsias šalis skelbti kitų susitarimų, kuriuos jos pasirašo su kitomis valstybėmis ar privačiais subjektais, sąlygas, įskaitant laivų, kuriems leidžiama žvejoti, tapatybės, veiklos ir laimikio duomenis; taip pat ragina trečiąsias šalis laikytis RŽVO rezoliucijų, kuriomis skatinamas žvejybos susitarimų skaidrumas;

51.  ragina kitas trečiąsias šalis atsižvelgti į RŽVO rekomendacijas, rezoliucijas ir sprendimus, kuriais skatinamas žvejybos susitarimų skaidrumas atitinkamose IEZ;

52.  mano, kad Komisija turėtų kuo greičiau padidinti skaidrumą ir sukurti duomenų bazę, apimančią visus privačius ES laivų savininkų arba jų vardu sudarytus susitarimus su trečiųjų šalių vietos ar regionų valdžios įstaigomis ar institucijomis, susijusius su prieiga prie trečiųjų šalių žvejybos rajonų, įskaitant prieigos sąlygas, leidžiamus laivyno pajėgumus, laivų tapatybės duomenis ir atitinkamą žvejybos veiklą, ir kad ši duomenų bazė, išskyrus jos dalis, susijusias su slapta komercine informacija, turėtų būti viešai prieinama;

53.  pažymi, kad laivų savininkai pasirašo privačius, į BŽP taikymo sritį nepatenkančius susitarimus su trečiųjų šalių vyriausybėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijai nėra sistemingai pranešama apie tokius susitarimus; yra sunerimęs dėl to, kad tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų paskatinti nesąžiningą konkurenciją su besivystančių šalių vietos žvejų bendruomenėmis, taip pat su ES laivų savininkais, veikiančiais pagal dvišalius susitarimus;

54.  mano, kad laivams, žvejojantiems pagal TŽPS nuostatas, tačiau nevykdantiems savo prievolių, pvz., neteikiantiems savo valstybėms narėms ir Komisijai duomenų, kuriuos reikalaujama pateikti pagal jų žvejybos leidimo sąlygas, turėtų būti taikomos sankcijos, numatytos Kontrolės reglamente ir NNN žvejybos reglamente (atitinkamais atvejais, įskaitant žvejybos leidimo neišdavimą);

55.  apgailestauja, kad atliekant ankstesnius vadinamojo išorės laivyno dydžio apskaičiavimus buvo naudojamos skirtingos įtrauktinų laivų tipų apibrėžtys, dėl to esamų skaičių negalima palyginti, neįmanoma atlikti laivyno dydžio ir raidos laikui bėgant analizės ir taip smarkiai ribojamas skaidrumas; ragina Komisiją, deramai atsižvelgiant į atitinkamus šiaurės susitarimų ypatumus, parengti išorės laivyno apibrėžtį, kuri apimtų visus ne ES vandenyse veiklą vykdančius laivus, kad būtų galima atlikti palyginimą istoriniu aspektu;

56.  pažymi, kad, nepaisant Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (angl. GFCM) vaidmens, ES ir trečiųjų šalių laivynams, žvejojantiems tuose pačiuose žvejybos rajonuose, taikomų taisyklių skirtumai kelia nemažų sunkumų ES žvejams; mano, jog ES turi dėti daugiau pastangų Viduržemio jūros baseine glaudžiau bendradarbiaujant su vietos institucijomis, regioninėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis, stebėsenos įstaigomis ir šalių žuvininkystės klasteriais; mano, kad ES turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant konfliktus tarp laivų Viduržemio jūros regione, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę teikti paramą ir pagalbą žvejams, kurie dažnai patiria konfrontacija su trečiųjų šalių laivais, bei glaudžiau bendradarbiauti su šalimis pietinėje Viduržemio jūros pakrantėje;

57.  palankiai vertina tai, kad neseniai buvo paskelbti su ES vėliava plaukiojančių laivų, kuriems suteiktas leidimas žvejoti ne ES vandenyse, pavadinimai, ir primygtinai ragina Komisiją savaime skelbti tokią informaciją, įskaitant duomenis apie jų veiklą ir laimikį;

58.  pažymi, kad skaidrumas – būtina žvejybos suinteresuotųjų subjektų, ypač specialistų, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos, dalyvavimo turint reikiamą informaciją ir konsultavimosi su jais sąlyga; mano, tokios konsultacijos ir dalyvavimas turėtų būti skatinami TŽPS, įskaitant derybas dėl susitarimų ir protokolų ir jų įgyvendinimą, paramos sektoriui paskirstymą ir naudojimą, RŽVO atliekamą darbą ir bendradarbiavimo vystymosi labui projektų taikymą;

59.  pažymi, kad pagrindiniame reglamente yra nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad laivai, kurie išbraukiami iš ES registro ir paskui vėl į jį įtraukiami, pateiktų informaciją apie savo veiklą prieš juos vėl įtraukiant į registrą; mano, kad šis reikalavimas turėtų būti sugriežtintas – Komisijai turi būti pateikiama visa informacija apie tai, su kokiomis vėliavomis plaukiojo laivas, ir ji turi būti įtraukta į Bendrijos žvejybos laivyno registro duomenų bazę prieš sutinkant įtraukti laivą į registrą;

60.  pripažįsta ES atliktą darbą kovojant su NNN žvejyba, kuri kelia pavojų žuvų ištekliams ir sukuria nesąžiningą konkurenciją su teisėtais žvejais; pripažįsta, kad NNN žvejybos reglamentas padeda skatinti tausią žvejybą visame pasaulyje; mano, kad dėl ES esminio didžiausios pasaulyje žuvų rinkos vaidmens ji pajėgi užsitikrinti paramą kitų valstybių, įskaitant tas, su kuriomis ji sudariusi TŽPS, ir tarptautinių subjektų paramą, kad būtų užtikrintas bendras požiūris ir veiksminga pasaulinė kovos su NNN žvejyba sistema;

61.  skatina sukurti bendrą tarptautinės visų tarptautiniuose vandenyse plaukiojančių laivų registravimo sistemą;

62.  reikalauja, kad NNN žvejybos reglamentas būtų taikomas griežtai, objektyviai ir skaidriai, nediskriminuojant ir suderintai, siekiant skatinti vienodas veiklos sąlygas laivynams ir šalims, ir ragina Komisiją ir valstybes nares tai padaryti; taip pat mano, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą reglamento įgyvendinimą, jis neturi būti priklausomas nuo trumpalaikių ES prekybos politikos interesų ar naudojamas ES subjektų kaip nesąžininga konkurencingumo didinimo priemonė;

63.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę į NNN žvejybos reglamentą įtraukti nuostatas dėl darbo sąlygų;

64.  pabrėžia, kad TŽPS taip pat reikėtų užtikrinti visišką jūrų žvejybos produktų atsekamumą;

65.  mano, kad dvišaliai ir daugiašaliai prekybos susitarimai, dėl kurių susiderėjo ES, turėtų skatinti sudaryti ekologiškai tvarias ir socialiai teisingas žuvininkystės produktų gamybos atitinkamose trečiosiose šalyse sąlygas taikant tinkamus kiekybinius ir kokybinius patekimo į ES rinką apribojimus, kad nebūtų pakenkta šiuo reglamentu pasiektai pažangai kovojant su NNN žvejyba; taip pat mano, kad šios sąlygos turi būti taikomos visiems žuvies produktams ar žuvininkystės kilmės produktams, parduodamiems Europos rinkoje, ir kad reikia užkirsti kelią į Europos rinką patekti visiems žuvies produktams ar žuvininkystės kilmės produktams, kuriais neužtikrinamas šių sąlygų arba vartotojų apsaugos reikalavimų laikymasis;

66.  mano, kad vartotojams turėtų būti aiškios žuvų rinkimo ir dorojimo ekonominės, socialinės ir ekologinės sąlygos;

67.  siūlo į dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų nuostatas įtraukti vienareikšmišką nuorodą į NNN žvejybos reglamentą ir joje išdėstytus standartus; pataria Komisijai pasiūlyti sustabdyti prekybinius santykius su trečiąja šalimi, kuri buvo apibūdinta kaip šalis, nurodyta NNN žvejybos reglamento 31 straipsnyje;

68.  primygtinai ragina Komisiją į NNN žvejybos reglamentą įtraukti sistemą, panašią į Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemą (TRACES), kad būtų galima patikrinti ir sutikrinti duomenis apie laimikių sertifikatus ir laivus, arba nustatyti minimalią tikrintinų importuojamų perdirbtų produktų procentinę dalį;

69.  mano, kad svarbu, jog šalys, kurios gavo geltonąją ar raudonąją kortelę, gautų išsamias rekomendacijas ir būtų prižiūrimos jų pastangos;

70.  džiaugiasi, kad žvejybos laivai kaip pažeidžiami laivai buvo įtraukti į Operacijos ATALANTA veiklą, ir prašo toliau remti bei saugoti ES laivyno veiklą;

71.  mano, kad JT derybose dėl naujo tarptautinio vandenynų valdymo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose reikia siekti sukurti sistemą, kuri leistų tarptautinių jūrų vandenų išteklių tyrimus ir teisingą, tvarų ir atsargų naudojimą, įskaitant tolesnį darbą nustatant biologiškai svarbius jūrų rajonus siekiant sukurti darnų saugomų jūrų rajonų tinklą;

72.  primena, kad Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pareiga užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimų, susijusių su jų laivynų ir piliečių išorės veikla, ir ragina, kad ES atsižvelgtų į neseniai priimtą Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamąją nuomonę, kurioje ES dvišalių susitarimų kontekste laikoma vėliavos valstybe;

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Praėjusio šimtmečio 9-ajame dešimtmetyje, kai BŽP dar tik žengė pirmuosius žingsnius, buvo palyginti nedaug šalių, kurios vykdė tolimąją žvejybą, veikdamos toli nuo savo pakrančių vandenų (ES, Tarybų Sąjunga, Japonija, JAV žvejojo tunus, taip pat keletas kitų šalių, veikusių mažesniu mastu). Dabar, praėjus trims dešimtmečiams, padėtis iš esmės pasikeitė ir visų vandenynų rajonuose ir dėl daugumos rūšių vyksta didelė konkurencija.

Tarp vis svarbesnių veikėjų yra Kinija, Korėja ir Taivanas, visos jos ėmėsi agresyvios politikos, kad galėtų pasinaudoti sparčiai mažėjančiais ištekliais. Skirtingu mastu šie laivynai paprastai veikia taikydami ne tokius griežtus aplinkos, saugos ir socialinius standartus ir gauna naudos iš didelių subsidijų ir dažnai mažesnio lygio apmokestinimo. Daug šių tolimosios žvejybos šalių nevykdo savo kaip vėliavos, uosto ir rinkos valstybės pareigų ar netgi negerbia pagrindinių žmogaus teisių, visa tai suteikia joms konkurencinį ekonominį pranašumą ES laivų atžvilgiu.

Akivaizdu, kad geriausia strategija norint pasiekti ES tikslo skatinti tausią žuvininkystę yra naudoti ES įtaką tarptautinėje arenoje siekiant pagerinti žuvininkystės valdymo ir skaidrumo standartus, paskatinti lenktynes dėl aukštesnių, o ne dėl žemesnių standartų.

ES šiuo metu tebėra didžiausia žuvininkystės produktų pasaulio rinka, turi vieną iš didžiausių laivynų, plaukiojančių su jos vėliavomis, ir dažniausiai patenka į daugiausiai žvejojančių pasaulio subjektų trejetuką. Žuvies produktų pardavimui ES taikomos griežtos atsekamumo, laimikio patikrinimo ir kovos su NNN žvejyba priemonės. Tai padeda sudaryti sąlygas, kuriomis ES sektorius įgyja konkurencinį pranašumą dėl to, kad yra geresnis turint mintyje ekologinį ir socialinį žvejybos tvarumą, griežtą tarptautinių susitarimų laikymąsi ir rinkos reguliavimą.

Šių metų rugsėjo mėnesį Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamoji taryba surengė dviejų dienų konferenciją BŽP išorės aspekto taikymo tema, į kurią pakvietė daug įvairių suinteresuotųjų subjektų iš ES ir trečiųjų šalių, visų pirma iš Vakarų Afrikos ir Indijos vandenyno regiono. Konferencijos rekomendacijose(5) atsispindi, be kita ko, šie aiškūs poreikiai:

•  daugiau skaidrumo vykdant žvejybos veiklą,

•  taikyti regioninį požiūrį į žuvininkystės valdymą, įskaitant užsienio laivynų prieigos prie trečiųjų šalių IEZ sąlygų suderinimą,

•  kaip dalį TŽPS įgyvendinimo sukurti tvarumo sistemą, taikomą bendroms įmonėms,

•  imtis rimtų vėliavos valstybių ir pakrančių valstybių politinių pastangų kovojant su NNN žvejyba,

•  pagerinti žuvies tiekimą siekiant aprūpinti maistu remiant žuvininkystės sektoriuje atliekamą moterų darbą.

Į šias rekomendacijas buvo ypač atsižvelgta rengiant šį pranešimą.

Skaidrumas

Vienas iš pranašumų skatinant tausesnę žuvininkystę, kurių turi ES, palyginti su kitomis tolimosios žvejybos šalimis, yra tai, kad ji skelbia savo susitarimų tekstus ir TŽPS vertinimus. Pagal naujas reformuotos BŽP nuostatas reikalaujama, kad ES stengtųsi gauti informacijos apie kitų veiklos vykdytojų trečiosiose šalyse, su kuriomis mes sudarę susitarimą, vykdomą žvejybos veiklą, taigi taip bus daugiau skaidrumo, susijusio su bendromis žvejybos pastangomis ir įvairių žvejybos veiklos vykdytojų tapatybe.

Tačiau dar vienas išorės aspekto komponentas, dėl kurio reikia daugiau skaidrumo, yra privatūs ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimai. Tokie susitarimai galėtų apimti laivus, kurių savininkai yra ES subjektai, tačiau kurie plaukioja ne su ES vėliavomis, vykdančius veiklą pagal susitarimą, pasirašytą su trečiąja šalimi, arba su ES vėliava plaukiojančius laivus, kurie vykdo veiklą šalyse, su kuriomis ES neturi dvišalio susitarimo (pagal išimties nuostatą jie to negali daryti TŽPS šalyse). Prieš keletą metų atliktoje apklausoje(6) nustatyta, kad tuo metu viena asociacija jungė 118 įmonių, kurios valdė 321 žvejybos laivų, plaukiojančių su 24 skirtingomis vėliavomis, įskaitant keletą tokių, su kuriomis ES buvo sudariusi tuo metu tebegaliojančius ar neseniai galiojusius dvišalius susitarimus. Laimikis siekė maždaug 450 000 mt per metus ir juo daugiausia buvo aprūpinama ES rinka.

Neseniai paskelbta duomenų bazė, kurioje galima atlikti paiešką ir kurioje pasinaudota Komisijos pateikta informacija apie visus laivus, kuriems leista žvejoti ne ES vandenyse(7). Daug naudingos informacijos galima rasti čia:

ES ir valstybės narės turi stengtis rasti priemonių, kaip būtų galima taikyti panašius ekologinio ir socialinio tvarumo standartus visų ES kilmės įmonių ir laivų, žvejojančių ne ES vandenyse pagal įvairius susitarimus, veiklai. ES ir valstybės narės taip pat turėtų sutvirtinti savo įsipareigojimus kaip vėliavos ir rinkos valstybės ir stiprinti savo atsakomybę savo piliečių, vykdančius žvejybos veiklą ne ES vandenyse, atžvilgiu. Kai kurios valstybės narės, pvz., Ispanija, neseniai parengė šios srities teisės aktų, o Švedija sėkmingai patraukė atsakomybėn dvi savo įmones už išimties nuostatos pagal susitarimą su Maroku nesilaikymą(8).

Pagal naujas Lisabonos sutarties nuostatas(9) ES privačių investicijų trečiosiose šalyse apsauga priklauso ES kompetencijai, nors anksčiau tai priklausė valstybių narių kompetencijai. Jei ES turi prisiimti tokią atsakomybę, ji visų pirma turi aiškiai suprasti, ką apima tokios investicijos į žuvininkystės sektorių. Tačiau šiuo metu nėra sisteminio tokių privačių susitarimų sąrašo, apimančio arba su ES vėliava plaukiojančius laivus, arba laivus, plaukiojančius su kitomis vėliavomis, tačiau priklausančius ir valdomus ES subjektų.

Šiame kontekste verta pažymėti naują protokolą su Mauritanija – jos vyriausybė privalės paskelbti informaciją apie prieigos sąlygas ir finansinius susitarimus, taikomus visiems ne Mauritanijos pramoniniams laivynams, taip pat susitarimų tekstus, nesvarbu, ar jie viešo, ar privataus pobūdžio. Ji taip pat turi pateikti Komisijai informaciją apie laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičių, jų laimikį ir finansinius bei techninius susitarimus dėl prieigos prie Mauritanijos IEZ suteikimo.

Aišku, kad reikia ES masto duomenų bazės, kuri apimtų privačius ES laivų savininkų ir trečiųjų šalių susitarimus ir bendras įmones, įsteigtas ES ir trečiųjų šalių įmonių. Toks skaidrumas yra išankstinė bet kokių diskusijų apie investicijų apsaugą sąlyga: jei ES nebus informuojama apie privačius susitarimus, Komisija negalės padėti investuotojui patikrinti, ar žvejybos leidimas, kurį jis nusipirko, apskritai galioja.

Trumpai tariant, turi būti reikalaujama, kad ES įmonės ir valstybės narės elgtųsi taip pat skaidriai kaip ir Mauritanija pagal naujausią protokolą.

Veikti turint ES apsaugą suteikia didelių privalumų ES įmonėms, investuojančioms į trečiųjų šalių žuvininkystės sektorių, ypač besivystančiose šalyse, kurių teisinė, teismų ir finansų sistemos veikia prastai. Be to, ES turėtų rasti būdų, kaip užtikrinti, kad tokios investicijos atitiktų tvarumo ir gero valdymo standartus, panašius į nustatytuosius reformuotoje BŽP: ES veiklos vykdytojų investicijos į trečiųjų šalių žuvininkystės sektorių turėtų būti skaidrios, neturėtų prisidėti prie peržvejojimo ar sukelti didesnės konkurencijos su vietos smulkiosios žvejybos bendruomenėmis, taip pat turėtų duoti ilgalaikės socialinės ir ekonominės naudos vietos ekonomikai. Dėl to reikės, kad trečioji šalis bendradarbiautų siekiant nustatyti tinkamą sistemą. Iš pradžių šio tikslo turėtų būti siekiama vykdant politinį dialogą, nustatytą pagal TŽPS.

Siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui reikalaujama skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų pripažinta smulkiosios žvejybos veiklą besivystančiose šalyse vykdančių moterų ir vyrų svarba, atsižvelgiant į jų vaidmenį kuriant darbo vietas, užtikrinant aprūpinimą maistu ir indėlį į vietos ekonomiką. Tokį dėmesį dabar skiria ES: pvz., nustatytos naujos taisyklės, pagal kurias sudaromos galimybės naudoti tik perteklinius išteklius, tačiau reikia nuveikti daugiau, pvz., pasitelkus paramos vystymuisi politiką.

Visų pirma paramos vystymuisi politika turėtų padėti trečiosioms šalims įgyvendinti FAO tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo gaires. Šiose gairės esama aiškaus lyčių aspekto, jose taip pat yra specialus skyrius, skirtas moterų vaidmens žuvininkystėje svarbai. Pavyzdžiui, moterys, dirbančios smulkiosios žvejybos sektoriuje Afrikos šalyse, dalyvauja visuose vertės grandinės etapuose pradedant išankstiniu finansavimu ir pasirengimu žvejybos kampanijoms ir baigiant pardavimu vietos ir regioninėse rinkose. Moterys buriasi į kooperatyvus, interesų grupes ir kt., per kuriuos jos siekia apsaugoti savo prioritetus: daugiau galimybių gauti kreditą, darbo sąlygų gerinimą; politikos priemonių, skirtų pakrantės bendruomenių šeimoms remti, gerinimą. Palaikant ES santykius su besivystančiomis šalimis reikia skirti daugiau dėmesio šiems prioritetams.

Laivų vėliavos keitimas

Laivai įtraukiami į ES laivyno registrą ir išbraukiami iš jo dėl įvairių priežasčių, daug iš jų išbraukiami visam laikui. Tačiau kai kurie po tam tikro laiko vėl į jį įtraukiami. Nors pagal BŽP kiekvienam žvejybos laivui suteikiamas unikalus laivo numeris (žinomas kaip CFR numeris), šis numeris galioja tik tol, kol laivas yra ES registre. Jei laivas vėl įtraukiamas į registrą, gali atsitikti taip, kad jis gaus skirtingą CFR numerį. Be to, kadangi CFR numeris netaikomas laivams, kai jie išbraukiami iš ES registro, sunku atsekti visą to laivo istoriją.

Vienas iš įsigalėjusių būdų yra toks, kad ES laivų savininkai veikia su ES vėliava pagal TŽPS ar per RŽVO tol, kol išnaudoja savo ES žvejybos galimybes, ir tada jie išsiregistruoja, kad galėtų pasinaudoti kitomis galimybėmis. Vėliau jis gali būti vėl įtrauktas į ES registrą. Toks vėliavų keitimas gali būti naudojamas siekiant apeiti perteklinių išteklių reikalavimą, įtvirtintą naujoje BŽP, priklausomai nuo bendrų žvejybos pastangų ir išteklių būklės IEZ, kurioje veikė laivas. Šiai praktikai turėtų būti užkertamas kelias, ji prieštarauja išimties nuostatos esmei ir galėtų būti laikoma nesąžininga konkurencija su laivais, kurie ir toliau plaukioja su ES vėliava, taigi vykdo veiklą tik pagal dvišalius susitarimus ir ES vidaus kvotas. Toks elgesys neatitinka ir įgulos interesų, nes plaukiojant su kita vėliava darbo standartai gali skirtis. Be to, ES praranda bet kokią laivo veiklos kontrolę, kai jis plaukioja su kitomis vėliavomis. Turi būti keliamas klausimas, ar laivai, kurie naudoja tokią taktiką siekdami apeiti apribojimus, dėl kurių susiderėjo ES, paskui turėtų gauti naudos iš susitarimų, kuriuos finansuoja mokesčių mokėtojai?

Išvados

ES naujoje BŽP padaryta nemaža pažanga ir ji, jei bus įgyvendinama tinkamai, padidins ES tolimosios žvejybos standartus. Atsižvelgiant į Sutartyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui reikalavimą, tai tikrai sveikintina.

ES, kaip vėliavos ir ypač rinkos valstybės, įtaka pasaulio žuvininkystės sektoriuje reiškia, kad ji gali paskatinti kitas veikėjas, tiek pakrančių valstybes, tiek tolimosios žvejybos valstybes, pagerinti savo žuvininkystės politiką ne tik popieriuje, bet ir ją įgyvendinant.

Didelė NNN žvejybos reglamento, dėl kurio buvo pagerėjo daugelio pasaulio šalių žuvininkystės teisės aktai ir veikla, sėkmė aiškiai rodo, kaip gali vykti tokios lenktynės dėl aukštesnių standartų, jei ES pademonstruos užtektinai politinės valios, lyderystės, objektyvumo ir tinkamos paramos besivystančioms šalims, kad šios prisitaikytų prie naujų reikalavimų. Todėl nauji ženklai, rodantys, kad ES ryžtas kovoti su NNN žvejyba mažėja, ypač Korėjos išbraukimas iš sąrašo, kelia susirūpinimą.

11.11.2015

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą, įskaitant žvejybos susitarimus

(2015/2091(INI))

Nuomonės referentė: Maria Heubuch

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina tai, kad keičiant reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos įtraukiamas skyrius dėl išorės aspekto, kuriame pirmą kartą oficialiai reglamentuojami tausios žvejybos partnerystės susitarimai ir žvejyba regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose;

2.  pabrėžia, kad ES, vykdydama visų poveikį žuvininkystei besivystančiose šalyse darančių sričių ES politiką (pagalbos, prekybos, žuvininkystės politiką), turi prievolę skatinti besivystančiose šalyse aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu tausią žvejybą;

3.  tvirtina, kad skaidrumas, atskaitomybė ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas turi būti laikomi pagrindiniais ES santykių su trečiosiomis šalimis žuvininkystės srityje aspektais;

4.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ekosistemų apsaugą ir išlaikyti didesnio dydžio žuvų išteklių populiacijas, nei jų reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nes didesni žuvų ištekliai būtini siekiant sudaryti sąlygas trečiųjų šalių priekrantės žvejybos bendruomenių vystymuisi, vadovaujantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškomis gairėmis dėl tausios mažos apimties žvejybos;

5.  pabrėžia, kad reikia remti vietos bendruomenių, kurių svarbiausias pragyvenimo šaltinis yra žvejyba ir su žvejybos pramone susijusi veikla, vystymąsi; pabrėžia, kad reikia remti priemones, kuriomis būtų skatinamas technologijų ir praktinės patirties perdavimas, pajėgumų valdymas, daugiašalės suinteresuotųjų subjektų partnerystės ir kitos žvejybos pramonei naudingos investicijos;

6.  pažymi, kad laivų savininkai pasirašo privačius susitarimus su trečiųjų šalių vyriausybėmis, kurie nepatenka į BŽP taikymo sritį; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijai nėra sistemingai pranešama apie tokius susitarimus; yra sunerimęs dėl to, kad tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų paskatinti nesąžiningą konkurenciją su besivystančių šalių vietos žvejų bendruomenėmis, taip pat su ES laivų savininkais, veikiančiais pagal dvišalius susitarimus;

7.  pabrėžia, kad Europos investicijos į trečiųjų šalių žuvininkystę, kurios daromos prisidengiant bendrosiomis įmonėmis, turi būti reglamentuojamos pagal BŽP; pabrėžia, kad ES, sudarydama tausios žvejybos partnerystės susitarimus, turėtų skatinti dialogą su šalimis partnerėmis reguliavimo sistemos nustatymo klausimu, siekdama užtikrinti, kad žvejybos, perdirbimo ir pardavimo sektorių bendrosios įmonės, įkurtos kartu su ES ar kitų šalių partneriais, veiktų skaidriai, nesivaržytų su vietos amatų sektoriumi ir padėtų siekti atitinkamos šalies vystymosi tikslų.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Louis-Joseph Manscour, Joachim Zeller

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Alain Cadec, David Coburn, Richard Corbett, Diane Dodds, Raymond Finch, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

José Blanco López, Anja Hazekamp

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Peter Eriksson, Liliana Rodrigues

(1)

OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2)

OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(3)

OL L 419, 2015 12 16, p. 175.

(4)

2015 m. balandžio 2 d. Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamoji nuomonė, pateikta atsakant į Subregioninės žuvininkystės komisijos (angl. SRFC) pateiktą prašymą: https://www.itlos.org/fileadmin/itlos/documents/cases/case_no.21/advisory_opinion/C21_AdvOp_02.04.pdf

(5)

Žr. http://ldac.chil.me/download-doc/66268.

(6)

I. Lövin pranešimas dėl išorės aspekto A7-0290/2012.

(7)

http://www.whofishesfar.org.

(8)

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf;jsessionid=9ea7d0f130deb97c0092a51b492ebcbc946ba0d8dad9.e34KaxiLc3eQc40LaxqMbN4Ob3qKe0?text=&docid=158429&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=399553

(9)

Žr. SESV 3 straipsnio 1e dalį, 206, 207 straipsnius.

Teisinis pranešimas