Procedūra : 2015/2094(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0053/2016

Pateikti tekstai :

A8-0053/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 21
CRE 27/04/2016 - 21

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.67
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0203

PRANEŠIMAS     
PDF 763kWORD 295k
5.4.2016
PE 569.470v03-00 A8-0053/2016

dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES

(2015/2094(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Kostadinka Kuneva

Nuomonės referentė (*):

Tania González Peñas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES

(2015/2094(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulę ir į 3 bei 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 5, 27, 31, 32, 33 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), ypač į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas, taip pat 14 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I dalį ir II dalies 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. birželio 6 d. komunikatą „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ (COM(2014) 0332),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl priekabiavimo darbo vietoje(3),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2013 m. pranešimą „Moterys, vyrai ir darbo sąlygos Europoje“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2008 m. pranešimą „Kovos su nedeklaruojamu darbu Europos Sąjungoje priemonės“ ir į jo 2013 m. pranešimą „Kova su nedeklaruojamu darbu 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Norvegijoje. Metodai ir priemonės nuo 2008 m.“,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006) 0249),

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros tyrimą „Sunkus išnaudojimas darbe: darbuotojai, judantys Europos Sąjungoje arba atvykę į ją“, Valstybių pareigos ir nukentėjusiųjų teisės“,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros 2011 m. ataskaitą „Namų ūkiuose nelegaliai dirbantys migrantai: pagrindinių teisių iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir valstybės narės“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. spalio 16 d. nuomonę „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Pažanga moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje srityje 2013 m.“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl vyrų ir moterų vienodo darbo užmokesčio principo taikymo(8),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2007 m. pranešimą „Darbo Europos Sąjungoje sąlygos. Lyčių perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2014 m. informacinį pranešimą „Darbas slaugos sektoriuje: darbo sąlygos ir kokybė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dokumentų neturinčių migrančių Europos Sąjungoje(9),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. gruodžio 18 d. tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 1977 m. lapkričio 24 d. Europos konvenciją dėl darbuotojų migrantų teisinio statuso,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2011 m. pranešimą „Įmonių iniciatyvos, skirtos darbuotojams, besirūpinantiems neįgaliais vaikais ar suaugusiais“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties(10),

–  atsižvelgdamas į Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos kartu parengtą 2014 m. spalio 10  d. ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės slaugos poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo 2015 m. informacinį pranešimą „Darbas ir slauga: demografinių pokyčių metu taikomos suderinimo priemonės“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. nuomonę dėl namų ruošos darbų profesionalizavimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Tarptautinės darbo konferencijos priimtą TDO konvenciją Nr. 189 ir rekomendaciją Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti 2011 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvencija Nr. 189)(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlytos TDO konvencijos, papildytos rekomendacijomis dėl namų ūkio darbuotojų(13),

–  atsižvelgdamas į TDO IV ataskaitos „Tinkamas ir deramas namų ūkio darbuotojų darbas“ 1 ir 2 dalį, parengtas 2010 m. gegužės mėn. vykusiai 99-ajai Tarptautinės darbo organizacijos konferencijai, ir į IV ataskaitos „Tinkamas ir deramas namų ūkio darbuotojų darbas“ 1 ir 2 dalį (paskelbtos dviejuose tomuose), parengtas 2011 m. birželio mėn. vykusiai 100-ajai Tarptautinės darbo organizacijos konferencijai;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0053/2016),

A.  kadangi pagal TDO konvenciją Nr. 189 namų ūkio darbuotojas – bet kuris viename ar keliuose namų ūkiuose pagal darbo santykius dirbantis asmuo, o tik kartkartėmis arba sporadiškai ir ne darbo santykių pagrindais namų ūkyje dirbantis asmuo nėra namų ūkio darbuotojas;

B.  kadangi priežiūros paslaugos – darbas viešose, privačiose įstaigose arba privačiame (-iuose) namų ūkyje (-iuose) teikiant asmeninės vaikų priežiūros, vyresniojo amžiaus, sergančių arba neįgalių asmenų slaugos paslaugas; kadangi priežiūros paslaugas gali teikti profesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kuriuos gali būti įdarbinę viešieji arba privatieji subjektai arba šeimos, arba kurie gali dirbti savarankiškai, arba šį darbą taip pat gali dirbti neprofesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kurie paprastai yra šeimos nariai;

C.  kadangi terminas namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai apima nemažai darbuotojų grupių, pavyzdžiui, tvarkomuose namų ūkiuose gyvenantys darbuotojai, ateinantys darbuotojai, keliuose namų ūkiuose po kelias valandas dirbantys darbuotojai, darbuotojai, dirbantys šeimose, dieniniai ar naktiniai slaugytojai, vaikų prižiūrėtojai, au pairs, sodininkai, kurių darbas ir jo sąlygos labai skirtingi;

D.  kadangi, TDO duomenimis, 2010 m. namų ūkio sektoriuje dirbo daugiau kaip 52 mln. asmenų, ir prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 7,4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus namų ūkio darbuotojų, jie sudaro 5–9 proc. visų darbuotojų pramoninėse šalyse; kadangi, TDO teigimu, dauguma šiame sektoriuje dirbančių asmenų 2010 m. buvo moterys, kurių procentinė dalis yra daugiau kaip 83 proc. visų darbuotojų, o ES dirbo 2,5 mln. darbuotojų, kurių 88 proc. sudarė moterys; kadangi tai sektorius, kuriame daugiausia dirba moterys; kadangi namų ūkyje dirbantys ir priežiūros paslaugų teikėjai labai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės tikslų, nes daugeliui ES šeimų veiksmingai teikia infrastruktūrą, padedančią užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

E.  kadangi suteikiant oficialų statusą tam tikro sektoriaus paslaugoms kartu darbuotojams suteikiamos užimtumo ir socialinės apsaugos teisės, lygiavertės teisėms, kurias turi darbuotojai, dirbantys pagal teisės aktais reglamentuojamas darbo sutartis, įskaitant deramą darbo užmokestį, reguliuojamas darbo valandas, mokamas atostogas, darbuotojų saugą ir sveikatą, pensiją, nėštumo ir gimdymo ir (arba) vaiko priežiūros ir laikinojo nedarbingumo atostogas, kompensaciją neįgalumo atveju, taisykles, kuriomis reglamentuojamas atleidimas iš darbo arba darbo sutarties nutraukimas, žalos atlyginimas piktnaudžiavimo atveju ir galimybė dalyvauti mokymuose; kadangi darbui namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektoriui gali būti suteikiamas oficialus statusas derinant viešąjį finansavimą (mokesčių lengvatas), socialinį finansavimą (šeimos pašalpas, pagalbą įmonėms, savidraudos įmones ir sveikatos draudimą, įmonių tarybas ir pan.) ir privatųjį finansavimą (privačių asmenų mokėjimą už paslaugas);

F.  kadangi abiejuose sektoriuose plačiai paplitęs nedeklaruojamas darbas ir išnaudojimas;

G  kadangi namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbas labiausiai susijęs su šia rizika: darbo neužtikrintumu, geografiniu judumu, nepastoviomis darbo valandomis, sezoniškumu, rotacija, neužtikrintumu, laikinumu, jis dažniausiai nedeklaruojamas;

H.  kadangi TDO duomenimis 29,9 proc. namų ūkio darbuotojų veiklos visiškai nereglamentuojama pagal nacionalinius darbo teisės aktus, todėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų veikla labai retai ir nevienodai reglamentuojama valstybėse narėse, jie dažnai nelaikomi tipiniais ar įprastais darbuotojais, taigi jų darbo teisės ir socialinė apsauga daug labiau ribotos(14);

I.  kadangi namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams, kuriems netaikomi darbo teisės įstatymai, negali būti užtikrinta saugi ir sveika darbo aplinka, jie su didele diskriminacija, atsižvelgiant į jiems taikomų teisių ir apsaugos lygį, palyginti su šalies bendraisiais standartais, ypač jei darbui namų ūkyje taikoma ne bendroji darbo teisė, bet jis reguliuojamas specialiais teisės aktais ir (arba) kolektyvinėmis derybomis; be to, kadangi jie neturi teisės, nežino, kaip jungtis į profesines sąjungas ar kitais būdais sudaryti kolektyvines sutartis, arba jiems sunku tai padaryti ir jie yra ypač pažeidžiami; kadangi svarbiausios namų ūkio darbuotojų diskriminacijos rūšys yra ribotai taikomas socialinis draudimas (pirmiausia nedarbo pašalpos, ligos ir nelaimingų atsitikimų išmokos, taip pat nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ir kitos priežiūros arba slaugos atostogos) ir dažnai netaikoma apsauga nuo atleidimo iš darbo;

J.  kadangi galiojančių nacionalinės teisės aktų dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų teisių apsaugos stebėjimas ir taikymas yra uždavinys, kurį kai kurios valstybės narės dar turi įvykdyti;

K.  kadangi daugelyje ES valstybių narių namų ūkio darbas atliekamas kaip nedeklaruojamas darbas, vykdant neoficialią ekonomiką, atsiranda galimybė su jais elgtis nevienodai ir juos išnaudoti ar prie jų priekabiauti, nes šie darbuotojai nematomi, atskirti vieni nuo kitų, atliekančių panašias užduotis ir pareigas;

L.  kadangi, tinkamai reguliuojant šį sektorių, būtų galima lengviau kovoti su nedeklaruojamu darbu;

M.  kadangi tam tikra sektorinė parama, pavyzdžiui, įrodytas Švedijoje taikomų mažesnių mokesčių už paslaugas namuose, Prancūzijoje ar Belgijoje – vadinamųjų paslaugų teikimo čekių veiksmingumas siekiant sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamas namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbo teises;

N.  kadangi manoma, kad daugiausiai priežiūros paslaugų ES teikiama neoficialiai, nemokamų priežiūros paslaugų teikėjų, kurie patys gali būti laikomi pažeidžiama grupe todėl, kad auga reikalavimai, kad būtų teikiamos vis rimtesnio ir techniškai sudėtingesnio lygmens priežiūros paslaugos; kadangi 80 proc. priežiūros paslaugų teikėjų yra moterys, dėl to sumažėja moterų įdarbinimo lygmuo, darbo ir laisvalaikio suderinamumas, lyčių lygybė ir sveikas senėjimas;

O.  kadangi darbo namų ūkyje sektorius, kuriame daugiausia dirba moterys, suteikia palankias sąlygas darbuotojų išnaudojimui; kadangi šis reiškinys reiškia didelį pagrindinių teisių pažeidimą, nuo kurio turi būti apsaugoti ir neteisėti darbuotojai, ir ES piliečiai; kadangi tik keturios valstybės narės saugo ES darbuotojus piliečius nuo išnaudojimo taip pat, kaip neteisėtus darbuotojus iš ne ES šalių;

P.  kadangi Pagrindinių teisių agentūra namų ūkio darbą ir priežiūros paslaugas laiko vienu iš sektorių, kuriuose ES kyla didesnė sunkaus išnaudojimo darbe rizika; kadangi šis išnaudojimas dažnai matyti todėl, kad nesudaromos oficialios sutartys arba sudaromos sutartys, kuriose neišdėstomos tikrai atliekamos užduotys, mokamas per mažas užmokestis, mokama nereguliariai, dažnai net nemokama, per ilgos darbo valandos, nėra išeiginių dienų, patiriamas seksualinis, rasinis ir (arba) seksistinis išnaudojimas;

Q.  kadangi namų ūkio darbuotojų dažnai prašoma dirbti labai ilgas valandas ir 45 proc. jų neturi teisės į savaitgalius ar mokamas metines atostogas(15); kadangi tuose namų ūkiuose gyvenantys darbuotojai, ypač priežiūros paslaugų teikėjos, dirba darbą ir atlieka užduotis, dėl kurių jie negali tinkamai pailsėti ilgą laiką;

R.  kadangi daugiau kaip trečdalis namų ūkio darbuotojų moterų neturi teisės į motinystės atostogas ir susijusias teises bei išmokas(16), o kai kuriose valstybėse narėse namų ūkio darbuotojos ir priežiūros paslaugų teikėjos neturi teisių į draudimą nuo nedarbo;

S.  kadangi daugumoje darbo vietų kai kurių valstybių narių sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugų sektoriuje atlygis vis dar prastas, dažnai nesudaromos oficialios sutartys ir neužtikrinamos kitos pagrindinės darbo teisės ir tos darbo vietos nėra patrauklios dėl didelės fizinio ir emocinio streso rizikos, grėsmės pervargti ir aiškių karjeros galimybių trūkumo; kadangi šiame sektoriuje siūloma mažai mokymo galimybių, be to, jo darbuotojai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, moterys ir migrantai;

T.  kadangi namų ūkio darbuotojai dažnai dirba itin blogomis ir pavojingomis sąlygomis arba dėl nepakankamo apmokymo, kad galėtų atlikti konkrečias užduotis, jie darbe gali susižeisti; kadangi reikėtų užtikrinti vienodas darbuotojų saugos ir sveikatos nuostatas visiems namų ūkio darbuotojams, priežiūros paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų užimtumo pobūdį, t. y. oficialiai įdarbintiems darbuotojams ir tiesiogiai privačių namų ūkiuose įdarbintiems darbuotojams;

U.  kadangi nepaisant to, kokioje darbo vietoje šie asmenys atlieka savo darbą, darbdaviai vis vien privalo laikytis sveikatos ir saugos bei rizikos prevencijos sąlygų ir gerbti privatumą tų asmenų, kurie nakvoja jų namuose;

V.  kadangi au pair yra namų ūkių darbuotojų, dažnai nelaikomų nuolatiniais darbuotojais, grupė; kadangi atsižvelgiant į daugelį ataskaitų matyti, kad tai gali lemti piktnaudžiavimą, pvz., verčiant au pair dirbti pernelyg daug valandų; kadangi au pair turi gauti tokią pat apsaugą kaip ir kiti namų ūkių darbuotojai;

W.  kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų yra migrantės, nemaža jų procentinė dalis – nelegalios migrantės, daugelis nepilnametės arba laikinos darbuotojos ar darbuotojos, kurių teisės ir kvalifikacija nepripažintos, ir kurios dažnai nežino savo teisių, neturi pakankamai prieigos prie viešųjų paslaugų ar susiduria su problemomis, bandydamos gauti šias paslaugas, joms nepakanka žinių apie vietos kalbą ir socialinės integracijos;

X.  kadangi migrantai, pavyzdžiui, namų ūkio darbuotojai dažnai susiduria su įvairialype diskriminacija, jie ypač pažeidžiami dėl smurto bei diskriminacijos dėl lyties, nes jie dirba prastomis, nereglamentuotomis sąlygomis; kadangi būtina dėti konkrečias pastangas siekiant užkirsti kelią blogam elgesiui su darbininkais migrantais, nereguliariam jų darbo apmokėjimui, neteisingam atleidimui iš darbo ir smurtui bei seksualinei prievartai jų atžvilgiu;

Y.  kadangi neteisėtiems migrantams, kurie imasi darbo namų ūkyje, ypač gresia pavojus būti diskriminuojamiems ir išnaudojamiems; kadangi dėl savo neteisėto statuso šie asmenys negali apsiginti ir prašyti pagalbos, nes bijo, kad juos suras ir išsiųs; kadangi tokia padėtimi be skrupulų naudojasi darbdaviai;

Z.  kadangi nelegaliai šalyje esančių darbuotojų imigrančių diskriminacijos mastas kelia nerimą, nes jos nepraneša apie išnaudojimo atvejus, neteisėtą atleidimą iš darbo, nesumokėtą atlyginimą, smurtą, diskriminaciją, blogą elgesį, priverstinį darbą, priverstinę tarnystę arba laisvės apribojimą, neturėdamos pakankamai žinių apie savo teises ir susidurdamos su tokiomis kliūtimis, kaip kalba ar baimė būti sulaikytoms, deportuotoms ar prarasti darbą;

AA.  kadangi migrantės dažnai nusprendžia atvykti arba yra atgabenamos ieškoti darbo namų ūkio darbo arba priežiūros paslaugų sektoriuje, nes toks darbas laikomas laikinu, nereikalaujančiu daug įgūdžių;

AB.  kadangi vis didėja namų ūkio darbuotojų, vaikų prižiūrėtojų, priežiūros paslaugų teikėjų neįgaliems bei vyresnio amžiaus žmonėms poreikis, į Europą imigruoja vis daugiau moterų;

AC.  kadangi moterys migrantės dažnai turi imtis neapskaitomo darbo;

AD.  kadangi nepriklausomos agentūros tam tikrais atvejais būna susijusios su prekyba moterimis ir priverstinio darbo tinklais arba kita nusikalstama veikla, apimančia neteisėtą moterų verbavimą arba įvairų išnaudojimą; kadangi Eurostato duomenimis 80 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų yra moterys, 19 proc. jų išnaudojamos darbe, įskaitant darbą namų ūkiuose;

AE.  kadangi būtina atkreipti dėmesį į vaikų darbą, priekabiavimą ir plataus masto darbo teisių pažeidimus darbo namų ūkyje sektoriuje, ypač valstybėse narėse įsteigtuose trečiųjų šalių diplomatų namų ūkiuose, nes juose dirbantys asmenys dažniausiai į ES atvyksta pagal kitokį leidimą dirbti nei kiti namų ūkio darbuotojai migrantai ir šiems namų ūkiams taikomas eksteritorialumo principas;

AF.  kadangi migrantų integracija į darbo rinką yra svarbi priemonė siekiant socialinės bei kultūrinės įtraukties;

AG.  kadangi keičiantis kartoms akivaizdžiai vis didėja nestandartinių ir netipinių darbo sutarčių dalis; šios sutartys visų pirma daro poveikį jaunoms moterims;

AH.  kadangi namų ūkio darbas ir priežiūros paslaugos patriarchalinėse visuomenėse priskiriami vienai lyčiai, tradiciškai jie buvo nepripažįstami ir nematomi, ir kadangi net dabartinėje visuomenėje šis darbas nelaikomas vertingu darbu; kadangi mokamas namų ūkio darbas ir priežiūros paslaugos taip pat nepakankamai vertinami, už juos nepakankamai mokama, nesuteikiamos garantijos ir jie beveik nereglamentuojami, neatsižvelgiant į tai, kad namų ūkio darbuotojai prisideda prie tūkstančių namų ūkių;

AI.  kadangi namų ūkio darbuotojų darbas dažnai nevertinamas, todėl už jį mokama nedaug, šie darbuotojai negali tapti nepriklausomi ir uždirbti pakankamai, kad galėtų oriai gyventi ir remti savo šeimą;

AJ.  kadangi moterims tenka daug didesnė namų ruošos darbų atsakomybės našta nei vyrams, ir kadangi ši veikla nevertinama pinigine išraiška ir nepripažįstama jos vertė; kadangi moterų užimtumo darbe lygis priklauso nuo jų šeiminių pareigų; kadangi daugiau kaip 20 milijonų europiečių (iš jų du trečdalius sudaro moterys) prižiūri suaugusius išlaikomus asmenis ir todėl negali dirbti visą darbo dieną, todėl didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir moterims, kurios greitai sulauks pensinio amžiaus, kyla didesnė skurdo senatvėje rizika;

AK.  kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų užduočių suprantamos kaip vadinamas moterų darbas, taigi – žemo statuso, tai reiškia, kad šiame sektoriuje dirbančios moterys gauna mažesnius atlyginimus, nei moterys, dirbančios daugelį kitų darbų ar tokį patį darbą, bet kituose sektoriuose, ir mažesnius atlyginimus nei namų ūkio darbuotojai vyrai;

AL.  kadangi neatsižvelgiant į žinomas tendencijas 20 proc. Europos gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus ir manoma, kad 2050 m. šią grupę sudarys apie 25 proc. gyventojų; vyresnio amžiaus žmones ar neįgaliuosius apie 80 proc. laiko, tai reiškia kelias dienas per savaitę arba kiekvieną dieną vis dar prižiūri neoficialūs priežiūros paslaugų teikėjai ir (arba) šeimos nariai, nors ES vis didėja priežiūros paslaugų teikėjų skaičius, neoficialių priežiūros paslaugų teikėjų daugumą sudaro 45–75 metų moterys (paprastai sutuoktinės, vidutinio amžiaus dukterys arba marčios);

AM.  kadangi dėl griežtų taupymo priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti dėl krizės, sumažėjo viešųjų investicijų į priežiūros sektorių, todėl daug žmonių, daugiausia moterų, buvo priversti sumažinti darbo valandų skaičių arba grįžti į namus užsiimti priklausomų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių arba vaikų priežiūra;

AN.  kadangi didėjantis vyresnio amžiaus, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir valstybių biudžetų suvaržymai turi didelį poveikį socialinėms paslaugoms ir kadangi tai taip pat turės poveikį asmenims, kurie – dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – turės derinti darbą su priežiūros įsipareigojimais;

AO.  kadangi ES finansinė ir ekonominė krizė ir įgyvendintos griežto taupymo priemonės labai paveikė piliečius ir gyventojus, padidino darbų nesaugumą, skurdą, nedarbą ir socialinę atskirtį, taip apribojo galimybes gauti viešąsias ir socialines paslaugas arba užkirto tam kelią;

AP.  kadangi daugelio valstybių narių ilgalaikės priežiūros paslaugų politikos modeliai nepritaikyti prie senstančios visuomenės poreikių ir kadangi iki šiol dauguma valstybių narių reaguodamos į demografinius pokyčius nepriėmė politikos iniciatyvų;

AQ.  kadangi įpročiai, papročiai ir šeimų rūšys labai išsivystė, todėl neišvengiamai šiuolaikiniuose namų ūkiuose atsirado naujų priežiūros ir paramos poreikių, todėl reikia daugiau namų ūkio darbuotojų, taigi šiuolaikiniuose namų ūkiuose neišvengiamai atsirado nauji priežiūros paslaugų ir paramos poreikiai, ypač moterims dirbant ne namuose ir vienišų tėvų šeimose;

AR.  kadangi slaugytini arba prižiūrėtini asmenys gyvena ir vietovėse, kuriose trūksta viešųjų paslaugų, kurios yra izoliuotos arba kuriose yra susiklosčiusios kitos aplinkybės, dėl kurių sunku gauti profesionalių priežiūros paslaugų arba viešų ar privačių slaugymo ir priežiūros įstaigų paslaugų, ir kadangi šiuos asmenis galbūt prižiūri tik neprofesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kurie dažnai, bet ne visada, yra šeimos nariai;

AS.  kadangi nemažai valstybių narių nepakanka visuotinai prieinamų kokybiškos priežiūros paslaugų, nepriklausomai nuo pajamų, t. y. paslaugomis turi galėti naudotis visi jų naudotojai ir jų šeimos nariai ir jos turi būti įperkamos;

AT.  kadangi ilgėja eilės norint gauti paramos ir priežiūros paslaugas, vis labiau bus naudojamasi namų ūkio darbuotojais ir priežiūros paslaugų teikėjais, o nuo jų priklausomi asmenys dažnai pasmerkiami skurdui ir socialinei atskirčiai;

AU.  kadangi tinkama neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių, ligonių, priklausomų asmenų ir nepilnamečių apsauga yra pagrindinis ES principas ir kadangi darbas namų ūkyje ir priežiūros darbas yra esminis sektorius jų apsaugai užtikrinti;

AV.  kadangi teisė į įvairias namuose, gyvenamojoje vietoje teikiamas ir kitas bendruomenės paramos paslaugas, įskaitant asmeninę pagalbą, yra įtvirtinta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19 ir 26 straipsniuose;

AW.  kadangi įperkamos namų ūkio darbuotojos ir priežiūros paslaugų teikėjos atlieka svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį, nes atlaisvina kitas moteris, kurios gali siekti karjeros, naudotis socialiniu gyvenimu, padeda jų paslaugomis besinaudojantiems asmenims geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, o daugeliui jų – ir įsitraukti į darbo rinką;

AX.  kadangi namų ūkyje teikiamos paslaugos, darbas šeimoje ir priežiūros paslaugos namuose teikia galimybes didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje;

AY.  kadangi šis sektorius ekonomiškai svarbus, nes jis teikia įsidarbinimo galimybes daugeliui darbuotojų, pirmiausia žemos kvalifikacijos darbuotojams;

AZ.  kadangi namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje sukuriama daug darbo vietų; kadangi šios darbo vietos turi būti kokybiškos, nes dėl šiame sektoriuje atliekamo darbo daugeliui žmonių sudaromos sąlygos būti ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu aktyviems už namų ūkio ribų;

BA.  kadangi reguliuojamas ir oficialus darbas namų ūkyje gerina juo užsiimančių asmenų gyvenimo kokybę, jiems teikiamos socialinės paslaugos ir apsauga nuo išnaudojimo ir diskriminacijos, mažinama skurdo rizika, marginalizacija, stigmatizavimas, išsaugomas prestižas, o darbdaviui suteikiamos didesnės paslaugų kokybės garantijos ir padedama surinkti daugiau lėšų į valstybių narių socialinius fondus;

BB.  kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse paplitusi praktika samdyti namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus yra sudarant dvišales sutartis tarp darbuotojo ir namų ūkio savininko ar priklausomo asmens, o ne oficialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kreipiantis į valstybės struktūras, įmones ar kitą verslą;

BC.  kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai turi teisę į padorų gyvenimą, kad būtų atsižvelgiama į jų poreikius turėti gerą darbą, derinti šeimą ir darbą, visų pirma kalbant apie namų ūkio darbuotojus, gyvenančius tuose namuose, taip pat jie turi turėti tas pačias socialines bei darbo teises kaip ir kiti darbuotojai;

BD.  kadangi TDO konvencija Nr. 189 ir rekomendacija Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams yra istorinis tarptautinių standartų rinkinys, kuriuo siekiama gerinti dešimčių milijonų namų ūkio darbuotojų darbo sąlygas visame pasaulyje; kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų yra moterys, o TDO konvencijoje Nr. 189 nustatyti nauji standartai yra svarbus žingsnis didinant lyčių lygybę darbo srityje ir užtikrinant teisės aktuose numatytas lygias moterų teises ir apsaugą; kadangi iki šiol iš 22 šią konvenciją ratifikavusių šalių tik 6 ES yra valstybės narės (Airija, Belgija, Italija, Portugalija, Suomija ir Vokietija);

BE.  kadangi TDO konvencija 189 siekiama numatyti teisinę namų ūkio darbuotojų apsaugą, užtikrinti visų namų ūkio darbuotojų teises ir užkirsti kelią pažeidimams bei išnaudojimui;

BF.  kadangi 48 valstybės jau ratifikavo 1990 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, 18 – ją pasirašė, tačiau nei viena ES valstybė narė iki šiol jos nei pasirašė, nei ratifikavo;

BG.  kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai labai prisideda prie socialinės apsaugos sistemos, tačiau į jų vaidmenį dažnai nepakankamai atsižvelgiama, jis nesuvokiamas arba ignoruojamas diskutuojant apie šios srities reformas;

BH.  kadangi namų ūkio darbuotojų arba priežiūros paslaugų teikėjų darbo santykiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi: nuo mažai apmokamų, nedeklaruotų darbuotojų, dokumentų neturinčių ir sutarčių neturinčių darbuotojų migrantų iki darbo namų ūkyje ir priežiūros paslaugų, kurios teikiamos kaip viešosios socialinės paslaugos arba privačiosios socialinės paslaugos, kurias teikia įmonės, agentūros, asociacijos ir kooperatyvai, arba kurios teikiamos tiesiogiai įdarbinus privatiems subjektams;

BI.  kadangi ES darbo namų ūkyje ir ypač priežiūros paslaugų sektoriuje dirba ir vyrai, kuriems taip pat reikalinga tokia pat apsauga ir parama, užkertant kelią bet kokios rūšies diskriminacijai dėl lyties ir užtikrinant vienodas galimybes darbo rinkoje, kaip atitinkamai nustatyta SESV 19 ir 153 straipsniuose;

BJ.  kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų darbdavių nežino pagrindinių savo pareigų ir teisių;

BK.  kadangi darbo inspekcijos dažnai neapima darbo namų ūkiuose, nes daugelyje valstybių narių nėra pakankamos šio sektoriaus stebėsenos;

BL.  kadangi sudėtinga kreiptis į teismą dėl darbo teisės pažeidimų ir patyrus išnaudojimą; kadangi baimė būti deportuotais, izoliacija darbe ir sunkumai gaunant teisinę pagalbą gali būti pagrindinės kliūtys, kylančios migrantams, namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams, esantiems ar dirbantiems nelegaliai;

BM.  kadangi taip pat reikia atkreipti dėmesį į namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vyrų padėtį ir ilgai nedelsiant parengti ataskaitą, kurioje būtų atskleistos jų konkrečios problemos ir iššūkiai;

BN.  kadangi į dabartinės Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos (Direktyvos 89/391/EEB) taikymo sritį patenka oficialiai įdarbinti namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai, išskyrus tiesiogiai privačių namų ūkių įdarbintus darbuotojus;

1.  mano, kad reikia bendrai ES pripažinti, jog namų ūkio darbuotojų darbas yra tikras darbas ir turi savo vertę, nes pripažinus šį profesinį sektorių turėtų sumažėti nedeklaruojamo darbo ir būtų skatinama socialinė integracija, todėl ragina ES ir valstybes nares parengti bendras namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų teikimo taisykles;

2.  ragina Komisiją pateikti politikos priemones namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų srityje, kurias sudarytų tiek teisėkūros, tiek su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kuriose būtų nustatytos abiem sektoriams taikomos kokybės gairės; mano, kad šiose iniciatyvose reikėtų atkreipti dėmesį į:

a)  pagrindinių veiksmų siekiant namų ūkio darbą ir priežiūros paslaugas įvardyti kaip profesiją nustatymą, taip pripažįstant ir standartizuojant atitinkamas profesijas ir įgūdžių bei karjeros raidą, įskaitant teises, įgytas dirbant pagal konkrečios valstybės narės reikalavimus;

b)  nedelsiant pasiūlyti priežiūros paslaugų teikėjų direktyvą ir neprofesionalių priežiūros paslaugų teikėjų statuso pripažinimo sistemą, pagal kurią jiems priežiūros teikimo laikotarpiu būtų mokamas atlyginimas, taikomi būtiniausi socialinės apsaugos standartai ir teikiama parama: rengiami mokymai ir imamasi konkrečių veiksmų, siekiant padėti jiems gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas;

3.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinant iniciatyvą „Nauja pradžia dirbantiems tėvams ir priežiūros paslaugų teikėjams“;

4.  ragina valstybes nares reikalauti profesinių kvalifikacijų tam tikrų kategorijų darbui namų ūkyje (vyresnio amžiaus žmonių, vaikų, neįgaliųjų priežiūra), kuriam reikalinga speciali kompetencija ir kvalifikacija;

5.  mano, kad darbo namų ūkyje ir priežiūros paslaugų sektoriuje ir šiam sektoriui profesionalėjant gali būti sukurtos naujos darbo vietos ir augimas, todėl už jį reikia tinkamai atlyginti; mano, kad sprendimai turėtų būti socialinių inovacijų modelio dalis

6.  mano, kad dėl namų ūkio darbuotojų profesionalumo padidės sektoriaus patrauklumas, teikiamų paslaugų kokybė ir bus skatinamas padorus ir pripažįstamas darbas;

7.  pabrėžia, kad svarbu skatinti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą, taip siekiant suteikti jiems daugiau profesinio vystymosi galimybių, taip pat pasiūlyti specialius mokymus darbuotojams, prižiūrintiems pagyvenusius asmenis bei vaikus, norint paskatinti kurti kokybiškas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinamas kokybiškas užimtumas ir geresnės darbo sąlygos, įskaitant oficialių sutarčių sudarymą, galimybę mokytis ir didesnį socialinį pripažinimą; pripažįsta, kad svarbu užtikrinti įgytos patirties, įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą bei patvirtinimą, taip pat skatinti profesinį vystymąsi; mano, kad norint to pasiekti ypač svarbu parengti mokymo ir žinių atnaujinimo kursus;

8.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares nustatyti sistemas, kurios palengvintų formalaus statuso suteikimą, mokymąsi, nuolatinį gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimą ir namų ūkio ir priežiūros paslaugų teikėjų (moterų) kvalifikacijos pripažinimą, prireikus įtraukiant raštingumo ugdymą, siekiant pagerinti jų asmeninio, profesinio ir darbo srities tobulėjimo galimybes;

9.  prašo valstybių narių kol kas reglamentuoti visus darbo santykius tarp namų ūkių turėtojų, kurie yra darbdaviai, ir darbuotojų, teikiančių mokamas paslaugas darbdavių namų ūkiuose;

10.  ragina valstybes nares parengti specialią teisės sistemą, kad būtų galima nustatyti įvairių suinteresuotųjų šalių teises ir pareigas ir sudaryti sąlygas teisėtam ir organizuotam namų ūkio ir priežiūros paslaugų teikėjų užimtumui, siekiant suteikti teisinį tikrumą ir šio sektoriaus darbuotojams, ir jų potencialiems darbdaviams; dėl to prašo atsižvelgti į darbo sutarties ypatumus ir į tai, kad daugelis darbdavių yra privatūs asmenys, galbūt prastai išmanantys teisinius formalumus;

11.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų dėl darbo namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektorių, teikiančių didelę pridėtinę vertę ekonomikai, pripažįstant šį darbą kaip visateisę profesinę veiklą ir užtikrinant namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų realias darbuotojų teises ir socialinę apsaugą priimant darbo teisės aktus ar pasirašant kolektyvines sutartis, visų pirma dėl atlyginimų, darbo laiko, sveikatos ir saugos darbe, atostogų, motinystės atostogų, teisių į pensiją ir įgūdžių pripažinimo, kartu atsižvelgiant į specifines šio sektoriaus ypatybes;

12.  remia TDO konvenciją 189 dėl tinkamo ir deramo namų ūkio darbuotojų darbo, papildytą Rekomendacija Nr. 201, nes ji bendrai nagrinėja poreikį, kad darbuotojai būtų įtraukti į darbo teisės įstatymų taikymo sritį, ir reikalauja, kad jiems būtų suteiktos socialinės teisės, užtikrintas jų nediskriminavimas ir vienodas elgesys su jais;

13.  ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189 ir užtikrinti, kad ji būtų griežtai taikoma siekiant pagerinti darbo sąlygas ir įgyvendinti joje išdėstytus straipsnius, taip pat 2011 m. TDO rekomendaciją Nr. 201; primena, kad pagal TDO Konstituciją vyriausybės privalo pateikti konvenciją ir rekomendaciją savo nacionalinės teisės aktų leidėjams, kad būtų skatinama įgyvendinti šias priemones, ir kad konvencijos atveju pateikimo procedūra taip pat būtų siekiama skatinti ratifikavimą;

14.  mano, kad visoms valstybėms narėms ratifikavus konvenciją būtų gerokai pasistūmėta į priekį žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, taip pat būtų pasiųstas stiprus politinis signalas dėl bet kokio smurto prieš darbuotojus, ypač namų ūkio darbuotojas moteris, išnaudojimo ir priekabiavimo panaikinimo;

15.  ragina ES institucijas iš dalies pakeisti visas ES direktyvas, prieštaraujančias TDO konvencijai Nr. 189;

16.  ragina valstybes nares namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus įtraukti į visų nacionalinių darbo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, draudimo ir nediskriminavimo teisės aktų taikymo sritį pripažįstant jį indėlį į ekonomiką ir visuomenę; atitinkamai ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti direktyvas, kuriose kalbant apie darbuotojams suteiktas teises neminimi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai;

17.  pripažįsta kai kurių valstybių narių nenorą reglamentuoti privačią sritį; tačiau mano, kad veiksmų nesiėmimas brangiai kainuos visuomenei ir susijusiems darbuotojams; pabrėžia, kad dėl prognozuojamo priežiūros paslaugų teikėjų paklausos augimo, pirmiausia namų ūkiuose, šie teisės aktai yra būtini, siekiant visapusiškai apsaugoti minėtuosius darbuotojus; todėl ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais imtis priemonių, kad būtų sukurta tinkama ir derama patikrinimų sistema, atitinkanti TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį, ir skiriamos atitinkamos nuobaudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir reglamentų pažeidimus;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ir įgyvendinti atitinkamą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį, pvz., motinystės apsaugą, ir imtis veiksmų, kad būtų vykdoma nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių sužalojimų ar ligų prevencija; pabrėžia, kad reikia pagerinti šiame sektoriuje jau dirbančių asmenų standartus rengiant į praktiką nukreiptus mokymus ir taikant perkvalifikavimo programas; laikosi nuomonės, kad tokiuose mokymuose turėtų būti aiškinama, kaip išvengti su laikysena ir judesiais susijusios rizikos, biologinės ir cheminės rizikos, taip pat kaip naudotis pagalbinėmis technologijomis;

19.  ragina Komisiją įvertinti Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvoje 89/391/EEB nustatytą išimtį;

20.  mano, kad itin svarbu kovoti su darbu be garantijų ir nedeklaruotu darbu, nes šis reiškinys labai neigiamai veikia namų ūkio darbuotojus, įskaitant migrantes darbuotojas, pablogindamas jų pažeidžiamą padėtį; pabrėžia, kad svarbu tokios praktikos, taip pat vaikų darbo netoleruoti ir griežtai patraukti baudžiamojon atsakomybėn bei nubausti darbdavius; atsižvelgdamas į tai palaiko idėją, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai būtų įtraukti į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą; primena, kad dirbdami nedeklaruotą darbą jie netenka socialinio draudimo ir kyla pavojus jų saugai bei sveikatai darbo vietoje; todėl tikisi, kad Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma užkirs kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasys, nes šešėlinė ekonomika nesuteikia darbo vietos garantijų, turi neigiamą poveikį priežiūros kokybei ir daugelio nedeklaruojamas priežiūros paslaugas teikiančių asmenų darbo sąlygoms, kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir sumažina įplaukas į valstybės biudžetą dėl nesumokamų mokesčių;

21.  ragina valstybes nares investuoti į daugiau ir geresnių priemonių, skirtų nelegalaus darbo prevencijai, nustatymui ir kovai su juo namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje, pirmiausia siekiant išvengti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo darbe atvejų, taip pat siekiant nustatyti įmones, kurios teikia namų ūkio ir priežiūros paslaugas, naudodamosi nedeklaruojamu ir fiktyviu savarankišku darbu, taip siekiant apsaugoti darbuotojus ir paskatinti perėjimą nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo suteikiant geresnę apsaugą ir taikant geresnius ir lankstesnius kontrolės bei tikrinimo mechanizmus;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai teisėtų galimybių norint migruoti į ES ir parengti tikslines teisėtos migracijos programas; pabrėžia, kad valstybės narės turi sudaryti dvišalius susitarimus su tomis šalimis, iš kurių atvyksta statistiškai daugiausiai namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų, siekiant reglamentuoti siuntimo ir priėmimo srautus, taip padėti kovoti su prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo tinklais taip pat atgrasant nuo socialinio dempingo; ragina valstybes nares ratifikuoti 1990 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

23.  primena valstybėms narėms, kad pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės delegacijos privalo laikytis jų priėmimo valstybės teisės aktų ir taisyklių, įskaitant darbo teisės aktus, ir ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti jų vykdymą, kad būtų išvengta diplomatų, kurių namų ūkiuose išnaudojami namų ūkio darbuotojai, nebaudžiamumo; prašo valstybes nares apsvarstyti, kaip būtų galima geriau apsaugoti dirbančiuosius diplomatiniams korpusams ir juose, ir suteikti namų ūkio darbuotojams galimybę keisti darbą;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad dirbantys pagal namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vizas darbuotojai galėtų keisti darbdavį, jei jie patyrė piktnaudžiavimą, buvo pažeistos jų žmogaus teisės, jų darbo aplinka neatitiko standartų arba jie dirbo sąlygomis, kurios laikomos neatitinkančiomis nacionalinės arba ES darbo teisės aktuose nustatytų standartų;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ankstesne patirtimi pagrįstų sistemų įteisinimą siekiant sumažinti galimybes nelegaliai dirbantiems imigrantams darbuotojams patirti išnaudojimą; prašo valstybių narių remti ir saugoti nedeklaruojamą darbą dirbančius namų ūkio darbuotojus ar priežiūros paslaugų darbuotus, jeigu jie nusprendė išeiti iš užburto nelegalaus darbo rato;

26.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti bylų dėl prekybos žmonėmis siekiant juos išnaudoti, tiksliau namų ūkio darbuose, tyrimus ir patobulinti šių aukų tapatybės nustatymo ir apsaugos priemones, taip pat NVO, profesines sąjungas, valstybės institucijas ir visus piliečius įtraukti į prekybos žmonėmis ir sunkaus išnaudojimo reiškinio nustatymo procesą;

27.  prašo Europos Komisijos ir valstybių narių numatyti daugiau priemonių ir mechanizmų siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, pavyzdžiui, nukreipimo mechanizmą arba laikiną leidimą gyventi šalyje, ir persvarstyti juos siekiant išplėsti jų taikymo sritį sunkaus išnaudojimo darbe atvejams, nesusijusiems su prekyba žmonėmis;

28.  ragina valstybes nares pagal TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį nustatyti veiksmingus ir prieinamus skundų teikimo mechanizmus ir priemones, užtikrinančias atitiktį nacionalinės teisės aktams ir namų ūkio darbuotojų apsaugos reglamentams; be to, ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti darbo inspekcijų, teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir nuobaudų priemones, deramai atsižvelgiant į darbo namų ūkyje ypatumus, laikantis nacionalinių teisės aktų ir reglamentų. prašo tokiose priemonėse nurodyti sąlygas, kurioms esant gali būti leista patekti į namų ūkio patalpas, deramai gerbiant teisę į privatumą, kiek tai suderinama su nacionalinės teisės aktais ir reglamentais; prašo valstybes nares laikantis nacionalinės teisės aktų nustatyti mechanizmus, kuriuos pasitelkus būtų veiksmingai galima spręsti piktnaudžiavimo problemas, pvz., surengti patikrinimą namuose, jei yra pagrįstų įtarimų dėl piktnaudžiavimo;

29.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų, už kurias atsakingos įmonės arba įdarbinimo agentūros, kontrolės, stebėsenos ir priežiūros, ir primena, kad reikia padidinti viešojo sektoriaus inspektorių ir inspekcijų skaičių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų;

30.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir ieškant novatoriškų būdų, kad gerbiant privatumą, ypač privačius namus, į kuriuos inspektoriai negalėtų patekti be teismo orderio, ir tinkamai apmokant bei instruktuojant inspektorius, būtų tikrinama siekiant pašalinti netinkamą elgesį, išnaudojimą, įskaitant finansinį išnaudojimą, ir smurto bei seksualinio išnaudojimo, susijusio su namų ūkio darbuotojais, atvejus;

31.  ragina valstybes nares rengti informavimo kampanijas siekiant padidinti visuomenės ir viešųjų bei privačių institucijų supratimą apie šio darbo naudą ir padidinti jų pagarbą šiai profesijai bei pripažinti svarbų namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų darbą ir indėlį užtikrinant visuomenės veikimą; tuo pačiu ragina valstybes nares rengti kampanijas, kurios geriau informuotų apie sunkų išnaudojimą privačiuose namų ūkiuose siekiant visiškai netoleruoti šių darbuotojų išnaudojimo;

32.  ragina valstybes nares pradėti informuotumo didinimo kampaniją apie namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų bei jų darbdavių teises ir pareigas, apie išnaudojimo namų ūkio sektoriuje riziką bei poveikį ir remti namų ūkio darbo ir priežiūros paslaugų pripažinimą; siūlo valstybėms narėms parengti gaires;

33.  prašo valstybių narių, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kurti ir tobulinti informavimo apie namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų teises kanalus ir visiems darbuotojams užtikrinti didžiausią įmanomą prieigą prie informacijos; šiuo tikslu rekomenduoja pasinaudoti geriausia valstybių narių patirtimi ir įsteigti regioninius ir vietinius informavimo centrus, pagalbos linijas ir sukurti interneto svetaines, kurie teiktų pagalbą ir informaciją (taip pat rengtų informacines kampanijas) apie namų ūkio ir priežiūros darbuotojų teises kiekvienoje valstybėje narėje nacionaline tos valstybės kalba ir kitomis vartojamomis kalbomis; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., dirbančios moterų ir migrantų teisių užtikrinimo srityse, taip pat turėtų galėti teikti šią informaciją; pažymi, kad šios priemonės turi būti parengtos taip, kad potencialius darbdavius (įskaitant šeimas ir agentūras) būtų galima supažindinti su geriausios praktikos pavyzdžiais, teikti jiems patarimų ir rekomendacijų, taip pat pasiūlyti šablonines darbo sutartis, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi įsipareigojimų;

34.  ragina visuose sektoriuose imtis ryžtingų veiksmų prieš įmones, kurių verslo modelis pagrįstas nelegalių darbuotojų išnaudojimu siekiant kuo labiau sumažinti veiklos išlaidas, gauti kuo daugiau pelno ir iš konkurencijos išstumti įstatymų besilaikančias įmones;

35.  ragina profesines sąjungas kreiptis į visus šiuos namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus, naudojantis prie konkrečios šių darbuotojų darbo aplinkos ir jų darbo be garantijų pritaikytais metodais;

36.  pabrėžia, kad profesinės sąjungos gali atlikti labai svarbų vaidmenį organizuodamos ir informuodamos darbuotojus apie jų teises ir pareigas; pažymi, jog namų ūkio darbuotojai turi būti atstovaujami vienu balsu, kad galėtų vykdyti kolektyvines derybas dėl savo sutarčių ir ginti savo teises bei interesus;

37.  ragina socialinius partnerius ir visų pirma profesines sąjungas tinkamai atstovauti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdyti intensyvesnes nacionalinę praktiką atitinkančias sektorių kolektyvines derybas, kad būtų veiksmingai gerinamos ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos šiuose sektoriuose; taip pat ragina profesines organizacijas, namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vardu veikiančias organizacijas ir kitas susijusias pilietinės visuomenės organizacijas tinkamai atstovauti ir užtikrinti, kad jos iki galo suprastų iššūkius, susijusius su moterų – namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų – darbo teisių užtikrinimu;

38.  apgailestauja, kad įvairiose valstybėse narėse namų ūkio darbuotojoms priežiūros paslaugų teikėjoms vis dar nepakankamai atstovaujamos profesinių sąjungų organizacijose ir ragina skatinti šias darbuotojas dalyvauti profesinėse sąjungose;

39.  taip pat pabrėžia, kad labai svarbu darbdavius jungti į federacijas arba kitų formų organizacijas nacionaliniu lygmeniu, nes mano, kad nesukūrus tokių darbdavių organizacijų, pastangos įteisinti namų ūkio darbą ir priežiūros paslaugas, taip pat pagerinti šio darbo sąlygas ir patrauklumą bus bevaisės;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis namų ūkio darbdavių vaidmuo – nepažeisti teisingų darbo standartų ir teisių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbdaviai ir darbuotojai gautų atitinkamą informaciją;

41.  ragina Komisiją imtis veiksmų, būtinų siekiant geriau stebėti ir registruoti pažeidžiamus ir nevertinamą profesiją turinčius namų ūkio darbuotojus bei priežiūros paslaugų teikėjus ir siūlyti veiksmus, siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

42.  prašo Komisijos ir kompetentingų Europos agentūrų atlikti tyrimą, kuriame būtų palygintos skirtingos reglamentuoto namų ūkio darbo sistemos ir renkami duomenys apie padėtį valstybėse narėse; mano, kad šie duomenys turėtų būti naudingi valstybėms narėms keičiantis gerąja patirtimi, kad visų pirma būtų užtikrinta veiksminga kova su namų ūkio darbuotojų išnaudojimu; taip pat ragina Komisiją pradėti tyrimą apie priežiūros paslaugų teikėjų ir namų ūkio darbuotojų indėlį į valstybių narių socialinės apsaugos sistemas ir ekonomiką;

43.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant stiprinti veiksmus ir poveikį;

44.  mano, kad priėmus ir pritaikius tam tikrų valstybių narių gerąją patirtį būtų galima reglamentuoti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti, analizuoti ir skelbti patikimus statistinius duomenis, suskirstytus pagal amžių, lytį ir pilietybę, kad būtų galima rengti argumentuotas diskusijas ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, kaip suteikti darbo namų ūkyje sektoriui oficialų statusą, ir prašo įpareigoti EUROFOND ir OSHA parengti apsaugos, skundų teikimo ir informuotumo didinimo priemones;

46.  ragina Komisiją įtraukti diskusijas dėl namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektorių darbuotojų padėties į Užimtumo komiteto (EMCO) darbotvarkę;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kai jos persvarsto atitinkamus teisės (ar nacionalinės teisės) aktus ir siūlo naujus, užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į namų ūkio ir priežiūros darbuotojų interesus ir paisoma nacionalinės kompetencijos;

48.  pripažįsta šeimos narių, kurie užsiima priežiūros paslaugų teikimu (neoficialios priežiūros paslaugos), didelį socialinį ir ekonominį indėlį ir tai, kad sumažėjus jų teikiamų paslaugų naštai arba išaugus kainai padidėtų jų atsakomybė;

49.  pažymi, kad dėl to daugėja žmonių, kurie gyvena ilgalaikės priežiūros įstaigose, taip pat toliau gilėja socialinė neįgaliųjų atskirtis Europos Sąjungoje, ir taip tiesiogiai pažeidžiami ES įsipareigojimai pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

50.  mano, kad reikia skatinti netiesioginę pagalbą namuose ir remti savarankiško gyvenimo projektus, kuriais neįgaliesiems suteikiama galimybė pasirinkti ir kreiptis į kvalifikuotus profesionalus, kurie suteiktų priežiūrą namuose, visų pirma sunkesnės negalios atvejais;

51.  pabrėžia, kad valstybės narės, teikdamos tinkamą finansavimą, turi užtikrinti didesnes galimybes gauti lengvai prieinamų, įperkamų ir kokybiškų ir integracinių vaikų priežiūros, neįgaliųjų priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų, taip sumažindamos priežastis šias pareigas vykdyti neformaliai ar be garantijų ir pagerindamos profesionalių priežiūros paslaugų teikėjų vykdomo darbo vertės pripažinimą; pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti paslaugas, kurios remtų šeimą ir oficialiai bei neoficialiai dirbančius priežiūros paslaugų teikėjus;

52.  ragina valstybes nares skatinti įdarbinimą socialinės priežiūros paslaugų srityje ir dirbti siekiant padidinti šio sektoriaus patrauklumą, nes jis teikia perspektyvios karjeros galimybes;

53.  ragina valstybes nares investuoti sukuriant stabilius ir kokybiškus darbus namų ūkio ir priežiūros paslaugų srityse, taip pat naudojantis ES fondais, pavyzdžiui, Europos socialiniu fondu (ESF) ir ES užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI);

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti novatoriškus sprendimus ir investicijas į socialines ir sveikatos apsaugos paslaugas; jos gali suskurti daug darbo vietų, yra itin svarbios reaguojant į mūsų senstančios visuomenės poreikius ir demografinius pokyčius bendrai, taip pat būtinos norint išvengti krizės neigiamų socialinių pasekmių;

55.  prašo Komisijos keistis informacija ir gerąją patirtimi apie tai, kaip namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų asociacijos ir kooperatyvai integruojami į ES ekonomikos modelius;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti darbuotojų kooperatyvus priežiūros ir namų ūkio paslaugų sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, atsižvelgiant į teigiamą poveikį, kurį jie turės kokybiškų ir tvarių darbo vietų, pirmiausia skirtų integravimosi į darbo rinką sunkumų patiriantiems darbuotojams, kūrimui;

57.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų namų ūkio darbuotojai anksti dėl darbo nepaliktų mokyklų;

58.  ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo; taip pat ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti šią direktyvą;

59.  prašo valstybių narių apsvarstyti galimybes skatinti darbdavius, kad jie deklaruotų namų ūkio darbuotojus ir priežiūros paslaugų teikėjus ragina valstybes nares šeimoms ir namų ūkio darbuotojams bei priežiūros paslaugų teikėjams taikyti paprastas deklaravimo sistemas, siekiant atgrasyti nuo nelegalaus darbo ir su juo kovoti, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja savo nuomonėje „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“ (SOC/508); rekomenduoja Komisijai skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, pasinaudoti sėkmingais pavyzdžiais, kurie sektoriui daro teigiamą poveikį socialiniu ir užimtumo aspektais, pavyzdžiui, „paslaugų kvitų sistema“ (paslaugų kuponai), kurią įgyvendina Belgija, arba „užimtumo universaliųjų paslaugų srityje čekiai“ Prancūzijoje;

60.  rekomenduoja visose valstybėse narėse parengti standartinę darbo namuose ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį, atsižvelgiant į socialinių partnerių, darbdavių ir darbuotojų moterų socialinį dialogą;

61.  mano, kad svarbu pritaikyti teisės aktus siekiant sukurti lanksčią bet pakankamai saugią sutarčių tarp namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų tvarką, siekiant padėti abiems šalims patogiausiu būdu naudotis namų ūkio paslaugomis ir (arba) jas teikti, tuo pačiu užtikrinant darbuotojų apsaugą;

62.  rekomenduoja valstybėms narėms aiškų namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų reglamentavimą skatinti teikiant paskatas namų ūkio darbuotojams ir galimiems jų darbdaviams rinktis teisėtą darbą; taip pat ragina valstybes nares panaikinti teisines kliūtis, šiuo metu labai varžančias deklaruojamą, tiesioginį įdarbinimą darbdavių šeimose;

63.  pakartoja Parlamento raginimą pradėti struktūrinį sektorinį dialogą priežiūros paslaugų sektoriuje(17);

64.  ragina valstybes nares taikyti vienodas sąlygas au pairs iš ES ir iš trečiųjų šalių, užtikrinant vienodas gyvenimo, darbo leidimų, kuriuose būtų nurodytos darbo valandos, sutarties pobūdis ir mokėjimo sąlygos, suteikimo sąlygas; ragina valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl au pair įdarbinimo; prašo valstybių narių patobulinti au pair įdarbinimo agentūrų akreditavimo sistemą ir kontrolės mechanizmus;

65.  primena, kad reikia oficialiai pripažinti pagal programą Au pair dirbančius asmenis laikantis Europos susitarimo dėl au pair įdarbinimo, ir padidinti tikrinimų ir kontrolės skaičių, kad šie asmenys netaptų nelegaliu ir pigiu namų ūkio darbuotojų ar priežiūros paslaugų teikėjų pakaitalu;

66.  siūlo Komisijai apsvarstyti, ar reikėtų ir ar būtų naudinga priimti teisės aktą, apimantį Konvencijoje Nr. 189 pripažintas teises ir taikomą priežiūros paslaugų teikėjams ir tiems, kurie šias paslaugas teikia laikinai, kartais arba labai retai, skiriant ypatingą dėmesį itin nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai Europoje būtų vertinami kaip žmonės ir galėtų siekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat kad jiems būtų taikoma Darbo laiko direktyva (2003/88/EB), siekiant darbuotojams užtikrinti svarbius poilsio laikotarpius ir kad jie nebūtų verčiami dirbti per daug valandų;

68.  prašo valstybių narių patvirtinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimo priemones, nes taip būtų remiama moterų galimybė likti mokamame darbe ir sumažinti pensijų skirtumą ateityje;

69.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai gautų nacionalinės teisės aktuose nustatytas pensijų išmokas;

70.  ragina valstybes nares, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus darbo užmokestis, užtikrinti, kad visiems namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams būtų mokamas bent toks darbo užmokestis;

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir TDO.

AIŠKINAMOJI DALIS

Žmogaus orumo klausimas

Antonas Čekovas laiške broliui rašė:

„mano manymu, civilizuoti žmonės atitinka šiuos kriterijus: jie gerbia žmones kaip asmenybes...“

Namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų klausimas visų pirma susijęs su pagarba žmonėms, šiuo konkrečiu atveju, su moterų orumu. Nors šiame pranešime siūlomos įvairios priemonės, kurių reikėtų imtis užtikrinant moterų apsaugą, ir kalbėdami apie darbuotojus, mes kalbame apie moteris, nereikia nei sakyti, kad čia siūlomos priemonės turėtų būti taikomos visiems darbuotojams šiuose sektoriuose, nes orumas su lytimi nesusijusi privilegija, tačiau dažniau ir labiau pažeidžiamos moterų teisės.

Apibrėžtys

Visų pirma reikėtų pabandyti apibrėžti namų ūkio darbą ir slaugą. Iš tiesų, diskutuojant šia tema negalima neduoti nuorodų.

Iki šiol iš visų oficialių institucijų, nagrinėjančių darbo klausimus nacionaliniu, Europos ar tarptautiniu lygmeniu, tik akademinės institucijos ir tarptautinė darbo organizacija (TDO) nustatė pagrindines namų ūkio darbo ir namų ūkio darbuotojų apibrėžtis. Taigi, TDO apibrėžtys:

– namų ūkio darbas – darbas, atliekamas namų ūkyje ar ūkiuose arba namų ūkio ar namų ūkių naudai, ir

– namų ūkio darbuotojas – bet kuris pagal darbo santykius namų ūkyje dirbantis asmuo.

Mes sutinkame su šia apibrėžtimi, tačiau mūsų manymu ją reikėtų persvarstyti, kad ji taip pat apimtų „darbą ne visą darbo dieną, nereguliariai ir retkarčiais atliekamą darbą“. Mūsų pranešimas taip pat apima šiuos darbuotojus.

Šiame pranešime taip pat kalbama apie slaugytojų sąvoką, kurios apibrėžtis nėra bei bendrai patvirtinta, nei taikoma. Įvairūs suinteresuotieji asmenys, visų pirma mokslininkai, naudoja įvairias apibrėžtis priklausomai nuo jų mokslinių tyrimų krypties. Tačiau gana bendras bruožas yra tas, kad slaugytojai labiau ar mažiau sistemingai padeda ir teikia paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, sergantiems žmonėms. Sudėtinga tai, kad skirtingose valstybėse narėse slaugytojai taip pat būna susiję su skirtingais požiūriais kalbant apie šios veiklos suvokimą, taip pat su atitinkamomis socialinės gerovės sistemomis.

Kas dirba namų ūkio darbuotojais ir slaugytojais

Abi dideles namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų kategorijas daugiausiai sudaro moterys. Daugelis jų – imigrantės.

Paprastai jų mokymosi įgūdžiai nedideli, darbas joms būtinas norint išgyventi arba kartu ir išmaitinti šeimas.

Kodėl mums reikia namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebėjome didelius demografinius ir socialinius bei ekonominius pokyčius Europoje.

Gyventojai sensta, nes gyvenimo trukmė ilgėja, o gimimų skaičius mažėja.

Šeimos modelis taip pat pasikeitė. Didesnius namų ūkius pakeitė mažesni, todėl kitaip pradėta dalytis pareigomis.

Tuo pačiu daug daugiau moterų dalyvauja darbo rinkoje.

Gyvenimo standartai išaugo dėl padidėjusio Europos BVP.

Dėl šių visų pokyčių reikia, kad profesionalai atliktų pareigas, kurias tradiciškai paprastai atlikdavo namuose likusios moterys (valymas, priežiūra šeimos narių, kuriems jos reikia ir t. t.).

Dauguma nacionalinės socialinės gerovės sistemų į šiuos poreikius neatsižvelgia, bet jau ne tiek, kiek reikėtų, taip pat todėl, kad bendrai valstybės gerovė pablogėjo.

Pagrindiniai nagrinėjami klausimai

Valstybės narės žino apie namų ūkio darbo ir slaugos poreikius, tačiau leidžia, kad už juos būtų mokama neoficialioje ekonomikoje, nes joms geriau sumažinti išlaidas ir naudotis vis augančiomis migrantų bangomis, nes nauja darbo jėga gali patenkinti šių paslaugų stygių.

Dėl trūkumų daugeliu atvejų atitinkamos oficialios struktūros apima namų ūkio darbo ir slaugos paslaugas, ir dėl didelės paklausos jos nuolat siūlomos neoficialiai, dėl to kyla keletas problemų ir susidaro eilė komplikacijų.

A.  Neteisėtumas

Daugelyje ES valstybių narių namų ūkio darbas ir slauga yra nedeklaruojami, todėl darbuotojai gyvena šešėlyje, jie nematomi, neturi pagrindinių teisių ir socialinės apsaugos.

Be to, dėl to auga neoficiali ekonomika, prisidedanti prie uždaro socialinės gerovės sistemų silpninimo rato.

B.  Nepatekimas į darbo teisės įstatymų taikymo sritį

Kitas savitas reiškinys kalbant apie namų ūkio darbuotojus, ypač gyvenančius tuose namų ūkiuose, ir slaugytojus yra tas, kad jiems netaikoma darbo teisė, taigi pagal nacionalinius teisės aktus jų profesijos nereglamentuojamos, todėl jie visai nepripažįstami darbuotojais.

Dėl šios didelės spragos darbuotojai negali naudotis savo teisėmis, pavyzdžiui, nustatant atlyginimus, organizuojant darbo laiką, kabant apie savaitgalius, metines bei motinystės atostogas ir susijusius mokėjimus.

Be to dėl šios priežasties negalima užtikrinti saugios ir sveikos darbo aplinkos. Namų ūkio darbuotojai ir slaugytojai dažnai dirba pavojingomis darbo sąlygomis, jiems trūksta žinių tam tikroms užduotims atlikti, todėl gali įvykti nelaimingų atsitikimu, nors jie ne visada gali naudotis sveikatos priežiūra.

C.  Priekabiavimas

Kai neužtikrinamas daro teisių saugumas ir socialinė apsauga, atsiranda diskriminavimo, netinkamo elgesio ar ne išnaudojimo arba smurto galimybių, baisu, bet kalbant apie moteris net seksualinio išnaudojimo atvejų.

Su migrantais susiję klausimai ir (arba) prekyba žmonėmis

Nemažai papildomų namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų problemų kyla todėl, kad jie yra migrantai. Jie dažnai atvyksta į Europa neteisėtais būdais ir visiškai nežino savo teisių. Dažnai jie net dar labiau pažeidžiami.

Moterims, atvykstančioms dirbti į Europą, pažadamas geresnis gyvenimas arba jos tikisi įsidarbinti ribotam laikotarpiui, kad ištrauktų savo šeimą iš sudėtingos situacijos, tačiau jos pradeda dirbti aplinkybėmis, kurių negali kontroliuoti, kalbant apie užduotis, kurias jų prašoma atlikti, arba sąlygas, kuriomis jos siūlo savo paslaugas. Šiais atvejais prekiautojų žmonėmis ir prievartinio darbo tinklai dalyvauja verbuodami moteris darbuotojas ir manipuliuodami jomis.

Šioms moterims visiškai niekas nepadeda, jos būna izoliuotos, taip pat ir dėl kalbos barjero, nes dauguma jų nekalba šalies, į kurią patenka, kalba.

D.  Socialinė atskirtis, skurdas ir (arba) nepakankamos perspektyvos

Dirbę be garantijų ar socialinių teisių namų ūkio darbuotojai ir slaugytojai gali atsidurti skurde, atskirti nuo visuomenės ir jausdamiesi, tarsi praradę savo gyvenimus.

Nepakankamos galimybės naudotis paramos ir asmeninio vystymosi sistemomis, pvz., švietimu, užkerta jiems galimybę, pagerinti savo gyvenimą ir gali pasmerkti juos bei jų vaikus užburtam skurdo ratui.

E.  Psichologinė našta

Emociniai sunkumai tam tikrais atvejais, kuriuos ypač patiria namų ūkiuose gyvenantys darbuotojai, atsidūrę sudėtingose situacijose dėl pacientų, kuriais jie rūpinasi, taip pat blogą psichologinę nuotaiką jie gali patirti dėl prastų darbo sąlygų ir dėl to, kad dažnai jie gyvena ne namie ir ne su savo šeimomis, nes tai yra papildomi veiksniai darantys poveikį jų būklei.

F.  Nepakankama prieiga prie informacijos, apsaugos sistemų, profesinių sąjungų

Daug namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų kenčia nuo didelių savo teisių pažeidimų, nusprendę kreiptis pagalbos jie dažnai nežino į ką kreiptis.

Net tose šalyse, kuriose teisės aktais bandoma reglamentuoti namų ūkio darbo ir slaugos profesijas, nelengva susisiekti su šiais darbuotojais norint juos informuoti apie jų teises. Profesinės sąjungos taip pat ne visada šiuos darbuotojus įtraukia į savo grupes, todėl kolektyvinių sutarčių sudarymas beveik neįmanomas.

Be to, šie darbuotojai dažnai yra dokumentų neturintys migrantai, neturintys leidimo teisėtai gyventi šalyje ar galiojančios darbo vizos, jie bijo į ką nors kreiptis, dėl galimų pasekmių.

G.  Didžiausią poveikį patiria moterys

Daugelį metų tradiciškai namų ūkio darbus ir slaugą atlikdavo moterys kaip žmonos, motinos ar dukros ir seserys, taigi šis darbas nepakankamai vertinamas, nelaikomas tikru darbu arba laikomas prastesniu darbu. Atitinkamai atlyginimai šiuose sektoriuose gali būti maži, jie nesudaro galimybių padoriai gyventi ir moterims, dirbančioms namų ūkio darbus bei užsiimančioms slauga nerodoma tinkama pagarba.

Kadangi šias paslaugas daugiausiai teikia moterys, yra pavojus, kad moterų darbo jėga vystysis dviem greičiais. Itin svarbu, kad moterys, kurios gali sau leisti kitų moterų paslaugas, ir darbdaviai bendrai suvoktų, jog namų ūkio darbuotojai ir slaugytojai suteikia jiems galimybę siekti karjeros ir naudotis socialiniu gyvenimu, nes tai būtina bet kurio asmens asmeninei darnai. Jie taip pat, atsižvelgdami į atitinkamus šių žmonių poreikius, turėtų padėti jiems kurti savo saugius gyvenimus.

Be to, kadangi paprastai tokiems darbams pageidaujama moterų, o migrantai kainuoja mažiau ir dažnai juos lengva išnaudoti, tarp migrantų vis daugėja moterų.

Kokie gali būti sprendimai

Reikėtų priimti daugelį priemonių, susijusių su skirtingomis tačiau tarpusavyje susijusiomis politikos sritimis, norint išspręsti sudėtingą darbo be garantijų problemą namų ūkio darbų ir slaugos srityje. Reikia teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių iniciatyvų, taip pat įsipareigojimų nacionaliniu ir Europos mastu.

Europos Parlamentas turėtų tam padėti parengdamas teisėkūros pranešimą, kuriame būtų raginama parengti dėl ES bendrų namų ūkio darbo ir slaugos taisykles. Pasiūlyme turėtų būti specialios normos dėl moterų ir migrantų, nes ši gyventojų dalis daugiausiai dirba namų ūkio darbuotojais ir slaugytojais.

Europos Komisija turėtų:

– pateikti iniciatyvą dėl minėto teisėkūros procedūra priimamo akto;

– raginti valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant namų ūkio darbą ir slaugą įvardyti kaip tikram ir atskiram darbo sektoriui priklausančią profesiją, taip pripažįstant ir standartizuojant atitinkamas profesijas ir įgūdžius;

– kartu su kompetentingomis Europos agentūromis atlikti tyrimą, kuriame būtų palygintos skirtingos reglamentuoto namų ūkio darbo sistemos ir renkami duomenys apie padėtį valstybėse narėse;

– prisidėti priimant ir pritaikant tam tikrų regionų ar valstybių narių gerąją patirtį;

– imtis veiksmų, būtinų siekiant įsteigti ES namų ūkio darbo ir slaugos observatoriją, kad būtų galima geriau stebėti ir registruoti šias nevertinamas profesijas ir siūlyti veiksmus, siekiant kovoti su garantijų nebuvimu šiose srityse;

– nedelsiant imtis veiksmų reformuojant ir pritaikant ES teisės aktus dėl migracijos politikos taip palengvinant migrantų įteisinimą.

Valstybės narės turėtų:

– įvardijus namų ūkio darbuotojus ir slaugytojus kaip profesijas, įtraukti juos į visų nacionalinių darbo ir nediskriminavimo teisės aktų taikymo sritį;

– nedelsdamos ratifikuoti TDO konvenciją 189 dėl tinkamo ir deramo namų ūkio darbuotojų darbo, nes ji bendrai nagrinėja jų poreikius;

– veiksmingai įgyvendinti galiojančias taisykles;

– nebausti nedeklaruojamą darbą dirbančių namų ūkio darbuotojų ar slaugytojų, jeigu jie nusprendė išeiti iš išburto rato, kuriame sukasi vadinamasis paslėptas darbas, o remti ir saugoti juos;

– nedelsiant pradėti taikyti gaires, parengtas pagal Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo;

– dėti būtinas pastangas ir siekti novatoriškų būdų tikrinti siekiant pašalinti netinkamą elgesį ir smurtą ar seksualinį išnaudojimą ir finansinį išnaudojimą, susijusį su namų ūkio darbuotojais;

– patvirtinti gaires siekiant informuoti ir šviesti darbuotojus apie darbo be garantijų poveikį; ir įsteigti informavimo centrus ir pagalbos linijas, skirtas darbuotojams, kad jie galėtų lengvai gauti informaciją apie savo teises;

– kovoti su nedeklaruotu darbu, nes šis reiškinys labai neigiamai veikia namų ūkio darbuotojus, visų pirma migrantes darbuotojas; įsteigus Europos platforma, skirtą bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, reikėtų ja naudotis kaip pagrindine priemone siekiant šio tikslo;

– organizuoti išplėstines kampanijas siekiant informuoti darbdavius ir visuomenę apie sąžiningų darbo standartų ir teisių naudą ir jų atsakomybę;

– prisidėti jungiant darbdavius į federacijas arba kitų formų organizacijas, nes atskirų darbdavių vaidmuo itin svarbus įteisinant namų ūkio darbą ir slaugą, taip pat pagerinant šio darbo sąlygas; galų gale namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų darbdaviai patys yra darbuotojai kituose sektoriuose, todėl jie turi puikią galimybę suvokti darbuotojų teisių ir apsaugos svarbą;

– numatyti paskatas darbdaviams, pavyzdžiui, taikant asignavimus ar mažesnius mokesčius, kad jie deklaruotų namų ūkio darbuotojus ir slaugytojus;

– užtikrinti supaprastintų administracinių procedūrinių sistemų, taikomų visiems namų ūkio darbuotojams ir slaugytojams, įgyvendinimą, sudarant galimybes sukurti teisėtus darbo santykius;

– užtikrinti didesnes galimybes gauti lengvai prieinamų, įperkamų ir kokybiškų vaikų priežiūros, neįgaliųjų priežiūros ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų, taip sumažinant priežastis šias pareigas vykdyti neformaliai ar be garantijų;

– įtraukti namų ūkio darbuotojus ir slaugytojus į savo švietimo sistemas ir užtikrinti, kad jų namų ūkio darbuotojai anksti dėl darbo nepaliktų mokyklų.

Be to, profesinių sąjungų dalyvavimas galėtų būti itin svarbus, jeigu jos tinkamais būdais, pritaikytais prie namų ūkio darbuotojų ir slaugytojų darbo aplinkos, kreiptųsi į juos; pabandytų šiuos darbuotojus organizuoti ir informuoti apie jų teises ir pareigas ir padėtų jiems būti atstovaujamiems vienu balsu, suteikdamos jiems galimybę sudaryti kolektyvines sutartis ir siūlydamos jiems teisinę paramą.

Namų ūkio darbas ir slauga turėtų būti laisvas profesinis pasirinkimas, užtikrinant tinkamą ir žmogišką darbuotojų, dirbančių šiuose sektoriuose, reglamentavimą kalbant apie jų teises, apsaugą, orų gyvenimą ir asmeninio vystymosi galimybes.

7.12.2015

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų – namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų ES

(2015/2094(INI))

Nuomonės referentė: Tania González Peñas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlytos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos, papildytos rekomendacijomis dėl namų ūkio darbuotojų,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. TDO Tarptautinės darbo konferencijos priimtą TDO konvenciją Nr. 189 ir rekomendaciją Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

A.  kadangi darbas namų ūkyje, nepaisant jo pridėtinės vertės visuomenei ir ekonomikai ir su juo susijusių galimybių, tebėra nepakankamai įvertinamas pinigais, taip pat dažnai yra neoficialus, nedokumentuojamas ir nėra laikomas įprastu darbu;

B.  kadangi TDO konvencija Nr. 189 ir rekomendacija Nr. 201 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams yra istorinis tarptautinių standartų rinkinys, kuriuo siekiama gerinti dešimčių milijonų namų ūkio darbuotojų darbo sąlygas visame pasaulyje; kadangi dauguma namų ūkio darbuotojų yra moterys, o TDO konvencijoje Nr. 189 nustatyti nauji standartai yra svarbus žingsnis didinant lyčių lygybę darbo srityje ir užtikrinant teisės aktuose numatytas lygias moterų teises ir apsaugą; vis dėlto kadangi kol kas TDO konvenciją Nr 189 yra ratifikavusios 22 valstybės, o iš jų tik šešios yra ES valstybės narės;

C.  kadangi iki šiol namuose dirbančių ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų darbas ES valstybėse narėse labai menkai ir nevienodai reglamentuojamas ir, nors šis sektorius dėl Europoje vykstančių demografinių pokyčių didėja, labai mažai žinoma apie tikrąją jo apimtį ekonomikoje ir trūksta patikimų statistinių duomenų;

D.  kadangi namų ūkio darbuotojų arba priežiūros paslaugas teikiančių asmenų darbo santykiai įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi: nuo mažai apmokamų, nedeklaruotų darbuotojų, dokumentų neturinčių ir nedeklaruotų darbuotojų migrantų iki darbo namų ūkyje ir priežiūros paslaugų, kurios teikiamos kaip viešosios socialinės paslaugos arba privačiosios socialinės paslaugos, kurias teikia įmonės, agentūros, asociacijos ir kooperatyvai, arba kurios teikiamos tiesiogiai įdarbinus privatiems subjektams;

E.  kadangi, TDO duomenimis, 2010 m. namų ūkio sektoriuje dirbo daugiau kaip 52 mln. asmenų, ir prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 7,4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus namų ūkio darbuotojų; kadangi, TDO duomenimis, 83 proc. visų pasaulio namų ūkio sektoriuje dirbančių asmenų 2010 m. sudarė moterys (didžioji dalis šio darbo nedeklaruojama); kadangi ES, TDO teigimu, yra apie 2,5 mln. namų ūkio darbuotojų; kadangi 88 proc. jų yra moterys; kadangi tai sektorius, kuriame daugiausia dirba moterys; kadangi namų ūkyje dirbantys ir priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai labai prisideda prie strategijos „Europa 2020“ lyčių lygybės tikslų, nes daugeliui ES šeimų veiksmingai teikia infrastruktūrą, padedančią užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; kadangi, turint mintyje didelį nedeklaruojamo darbo namų ūkiuose ES ir pasaulyje mastą, tikėtina, kad šis skaičius neparodo realios padėties; kadangi Europoje šešėlinė ekonomika sudaro daugiau kaip 15 proc. BVP, todėl susidaro daugiau kaip 2 000 mlrd. eurų nuostolis;

F.  kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugas teikiantys asmenys yra didėjanti darbuotojų kategorija, sudaranti vidutiniškai apie 1 proc. visų dirbančiųjų;

G.  kadangi namų ūkio darbuotojai susiduria su didele diskriminacija, atsižvelgiant į jiems taikomų teisių ir apsaugos lygį, palyginti su šalies bendraisiais standartais, ypač jei darbui namų ūkyje taikoma ne bendroji darbo teisė, bet jis reguliuojamas specialiais teisės aktais ir (arba) kolektyvinėmis derybomis; kadangi svarbiausios namų ūkio darbuotojų diskriminacijos rūšys yra ribotai taikomas socialinis draudimas (pirmiausia nedarbo pašalpos, ligos ir nelaimingų atsitikimų išmokos, taip pat nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros ir kitos priežiūros arba slaugos atostogos) ir dažnai netaikoma apsauga nuo atleidimo iš darbo;

H.  kadangi namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugas teikiančių asmenų darbas labiausiai susijęs su šia rizika: darbo neužtikrintumu, judumu, nepastoviomis darbo valandomis, sezoniškumu, rotacija, neužtikrintumu, laikinumu, jis dažniausiai nedeklaruojamas;

I.  kadangi daug šio sektoriaus darbuotojų yra nedeklaruoti darbuotojai, nepilnamečiai, migrantai, asmenys, kurie nėra sudarę darbo sutarties ar neturi socialinio draudimo, laikini darbuotojai ar darbuotojai, kurių teisės ir kvalifikacija nepripažintos;

J.  kadangi pagal TDO konvenciją Nr. 189 namų ūkio darbuotojas – bet kuris viename ar keliuose namų ūkiuose pagal darbo santykius dirbantis asmuo, o tik kartkartėmis arba sporadiškai ir ne darbo santykių pagrindais namų ūkyje dirbantis asmuo nėra namų ūkio darbuotojas;

K.  kadangi priežiūra – darbas viešose, privačiose įstaigose arba privačiame (-iuose) namų ūkyje (-iuose) teikiant asmeninės vyresnio amžiaus, sergančių arba neįgalių asmenų priežiūros paslaugas, ir kadangi šias paslaugas gali teikti profesionalūs slaugytojai, kuriuos gali būti įdarbinę viešieji arba privatieji subjektai arba šeimos, arba kurie gali dirbti savarankiškai, arba šį darbą taip pat gali dirbti neprofesionalūs slaugytojai, kurie paprastai yra šeimos nariai;

L.  kadangi ES darbo namų ūkyje ir ypač priežiūros sektoriuje dirba ir vyrai, kuriems taip pat reikalinga tokia pat apsauga ir parama, užkertant kelią bet kokios rūšies diskriminacijai dėl lyties ir užtikrinant vienodas galimybes darbo rinkoje, kaip atitinkamai nustatyta SESV 19 ir 153 straipsniuose;

M.  kadangi taip pat reikia atkreipti dėmesį į namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugas teikiančių vyrų padėtį ir ilgai nedelsiant parengti ataskaitą, kurioje būtų atskleistos jų konkrečios problemos ir iššūkiai;

N.  kadangi namų ūkio darbuotojų paklausą lemia dvi svarbios demografinės tendencijos, būtent Europos visuomenės senėjimas ir aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkose;

O.  kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai (tiek vyrai, tiek moterys) atlieka svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį, nes padeda jų paslaugomis besinaudojantiems asmenims geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, o daugeliui jų – ir įsitraukti į darbo rinką;

P.  kadangi didėjantis vyresnio amžiaus, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir valstybių biudžetų suvaržymai turi didelį poveikį socialinėms paslaugoms ir kadangi tai taip pat turės poveikį asmenims, kurie – dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – turės derinti darbą su priežiūros įsipareigojimais;

Q.  kadangi norint realių namų ūkio darbuotojų gyvenimo pokyčių reikia skatinti socialinius ir požiūrio pokyčius, o šis procesas sudėtingas ir ilgas;

R.  kadangi slaugytini arba prižiūrėtini asmenys gyvena ir vietovėse, kuriose trūksta viešųjų išteklių, kurios yra izoliuotos arba kuriose yra susiklosčiusios kitos aplinkybės, dėl kurių sunku gauti profesionalių priežiūros paslaugų arba viešų ar privačių slaugymo ir priežiūros įstaigų paslaugų, ir kadangi šiuos asmenis galbūt prižiūri tik neprofesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kurie dažnai, bet ne visada, yra šeimos nariai;

S.  kadangi formuojant profesionalias paslaugas tam tikro sektoriaus darbuotojams kartu suteikiamos užimtumo ir socialinės apsaugos teisės, lygiavertės teisėms, kurias turi darbuotojai, dirbantys pagal teisės aktais reglamentuojamas darbo sutartis, įskaitant deramą darbo užmokestį, reguliuojamas darbo valandas, mokamas atostogas, darbuotojų saugą ir sveikatą, pensiją, nėštumo ir gimdymo ir (arba) vaiko priežiūros ir laikinojo nedarbingumo atostogas, kompensaciją neįgalumo atveju, taisykles, kuriomis reglamentuojamas atleidimas iš darbo arba darbo sutarties nutraukimas, žalos atlyginimas piktnaudžiavimo atveju ir galimybė dalyvauti mokymuose; kadangi darbo namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektorius gali būti formuojamas derinant viešąjį finansavimą (mokesčių lengvatas), socialinį finansavimą (šeimos pašalpas, pagalbą įmonėms, savidraudos įmones ir sveikatos draudimą, įmonių tarybas ir pan.) ir privatųjį finansavimą (privačių asmenų mokėjimą už paslaugas);

T.  kadangi namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams dažnai sudėtinga integruotis į įprastą darbo rinką dėl administracinių ir kalbinių kliūčių, ilgalaikės nedeklaruojamo darbo namų ūkio sektoriuje tradicijos kai kuriose šalyse, sunkumų derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą arba dėl kitų priežasčių;

U.  kadangi abiejuose sektoriuose plačiai paplitęs nedeklaruojamas darbas ir išnaudojimas;

V.  kadangi būtina atkreipti dėmesį į vaikų darbą, priekabiavimą ir plataus masto darbo teisių pažeidimus darbo namų ūkyje sektoriuje, ypač valstybėse narėse įsteigtuose trečiųjų šalių diplomatų namų ūkiuose, kuriuose dirbantys asmenys dažniausiai į ES atvyksta pagal kitokį leidimą dirbti nei kiti namų ūkio darbuotojai migrantai ir kuriuose taikomas eksteritorialumo principas;

W.  kadangi priežiūros paslaugos teikiamos oficialiai ir neoficialiai, todėl rengiant politiką būtina atsižvelgti į šį dvejopą požiūrį;

X.  kadangi nelegaliai šalyje esančių darbuotojų imigrančių diskriminacijos mastas kelia nerimą, nes jos nepraneša apie išnaudojimo atvejus, neteisėtą atleidimą iš darbo, nesumokėtą atlyginimą, smurtą, diskriminaciją, blogą elgesį, priverstinį darbą, priverstinę tarnystę arba laisvės apribojimą, neturėdamos pakankamai žinių apie savo teises ir susidurdamos su tokiomis kliūtimis, kaip kalba ar baimė būti sulaikytoms, deportuotoms ar prarasti darbą;

Y.  kadangi į dabartinės Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvos (Direktyvos 89/391/EEB) taikymo sritį patenka oficialiai įdarbinti namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugas teikiantys asmenys, išskyrus tiesiogiai privačių namų ūkių įdarbintus darbuotojus;

Z.  kadangi namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje sukuriama daug darbo vietų; kadangi šios darbo vietos turi būti kokybiškos, nes dėl šiame sektoriuje atliekamo darbo daugeliui žmonių sudaromos sąlygos būti ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu aktyviems už namų ūkio ribų;

AA.  kadangi tarp darbdavio ir namų ūkyje įdarbintos darbuotojos atsirandantis santykis yra ypatingo pobūdžio, nes darbuotoja dažnai dirba, o kartais ir gyvena darbdavio namuose; kadangi reikia užtikrinti teisę į apsaugą nuo priekabiavimo ir didesnės piktnaudžiavimo rizikos;

AB.  atkreipia dėmesį į sektoriaus, kuriame teikiamos įsidarbinimo galimybės daugeliui darbuotojų, pirmiausia žemos kvalifikacijos darbuotojams, ekonominę svarbą;

AC.  kadangi spėjama, jog šeimoms atliekamas darbas ir teikiamos paslaugos sudaro 4,9 proc. – iš viso 10.7 mln. – Europos darbo vietų; tai rodo ekonominę šio pobūdžio paslaugų svarbą;

AD.  atkreipia dėmesį į socialines problemas, pvz., visuomenės senėjimą arba socialinę atskirtį, taip pat į būtinybę lengvinti profesinio ir šeiminio gyvenimo derinimą;

AE.  kadangi namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai labai palengvina vyresnio amžiaus žmonių, tėvų (taip pat vienišų tėvų) ir vaikų gyvenimą, todėl nusipelno didelio visuomenės pripažinimo; kadangi ypatingos pagarbos taip pat vertos didžiulės savanorių ir šeimos narių pastangos užtikrinant priežiūrą;

AF.  kadangi visoje Europoje profesionalūs su namų ūkiu susijusių paslaugų teikėjai palengvina namų ūkiams, visų pirma vaikų turinčioms šeimoms ir kelių kartų šeimoms, tenkančią naštą;

AG.  kadangi namų ūkyje teikiamos paslaugos, darbas šeimoje ir priežiūra namuose teikia galimybes didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje;

AH.  kadangi per kelerius pastaruosius metus išaugo namų ūkio darbuotojomis dirbančių migrančių dalis;

AI.  kadangi galiojančių nacionalinės teisės aktų dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros teikėjų teisių apsaugos stebėjimas ir taikymas yra uždavinys, kurį kai kurios valstybės narės dar turi įvykdyti;

AJ.  kadangi, tinkamai reguliuojant šį sektorių, būtų galima lengviau kovoti su nedeklaruojamu darbu;

AK.  kadangi reguliuojamas ir oficialus darbas namų ūkyje gerina juo užsiimančių asmenų gyvenimo kokybę, jiems teikiamos socialinės paslaugos ir apsauga nuo išnaudojimo ir diskriminacijos, mažinama skurdo rizika, marginalizacija, stigmatizavimas, išsaugomas prestižas, o darbdaviui suteikiamos didesnės paslaugų kokybės garantijos ir padedama surinkti daugiau lėšų į valstybių narių socialinius fondus;

AL.  kadangi tinkama neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių, ligonių, priklausomų asmenų ir vaikų apsauga yra pagrindinis ES principas ir kadangi darbas namų ūkyje ir priežiūros darbas yra esminis sektorius jų apsaugai užtikrinti;

AM.  kadangi dėl griežtų taupymo priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti dėl krizės, sumažėjo viešųjų investicijų į priežiūros sektorių, todėl daug žmonių, daugiausia moterų, buvo priversti sumažinti darbo valandų skaičių arba grįžti į namus užsiimti priklausomų asmenų, vyresnio amžiaus žmonių arba vaikų priežiūra;

AN.  kadangi nepaisant to, kokioje darbo vietoje šie asmenys atlieka savo darbą, darbdaviai vis vien privalo laikytis sveikatos ir saugos bei rizikos prevencijos sąlygų ir gerbti privatumą tų asmenų, kurie nakvoja jų namuose;

1.  ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189 ir užtikrinti, kad ji būtų griežtai taikoma siekiant pagerinti darbo sąlygas ir įgyvendinti joje išdėstytus straipsnius, taip pat 2011 m. TDO rekomendaciją Nr. 201 „Dėl oraus darbo namų ūkio darbuotojams“; primena, kad pagal TDO Konstituciją vyriausybės privalo pateikti konvenciją ir rekomendaciją savo nacionalinės teisės aktų leidėjams, kad būtų skatinama įgyvendinti šias priemones, ir kad konvencijos atveju pateikimo procedūra taip pat būtų siekiama skatinti ratifikavimą;

2.  mano, kad visoms valstybėms narėms ratifikavus konvenciją būtų gerokai pasistūmėta į priekį žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, taip pat būtų pasiųstas stiprus politinis signalas dėl bet kokio smurto prieš darbuotojus, ypač namų ūkio darbuotojas moteris, išnaudojimo ir priekabiavimo panaikinimo;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kai jos persvarsto atitinkamus teisės (ar nacionalinės teisės) aktus ir siūlo naujus, užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į namų ūkio ir priežiūros darbuotojų interesus ir paisoma nacionalinės kompetencijos;

4.  ragina Komisiją tęsti darbą rengiant priežiūros darbuotojų direktyvą, kaip pageidavo Parlamentas, ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinant iniciatyvą „Nauja pradžia dirbantiems tėvams ir teikiantiems priežiūros paslaugas“;

5.  ragina valstybes nares parengti specialią teisės sistemą, kad būtų galima nustatyti įvairių suinteresuotųjų šalių teises ir pareigas ir sudaryti sąlygas teisėtam ir organizuotam namų ūkio ir priežiūros darbuotojų užimtumui, siekiant suteikti teisinį tikrumą ir šio sektoriaus darbuotojams, ir jų potencialiems darbdaviams; dėl to prašo atsižvelgti į darbo sutarties ypatumus ir į tai, kad daugelis darbdavių yra privatūs asmenys, galbūt prastai išmanantys teisinius formalumus;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti darbuotojų kooperatyvus priežiūros ir namų ūkio paslaugų sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, atsižvelgiant į teigiamą poveikį, kurį jie turės kokybiškų ir tvarių darbo vietų, pirmiausia skirtų integravimosi į darbo rinką sunkumų patiriantiems darbuotojams, kūrimui;

7.  ragina valstybes nares pagal TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį nustatyti veiksmingus ir prieinamus skundų teikimo mechanizmus ir priemones, užtikrinančias atitiktį nacionalinės teisės aktams ir namų ūkio darbuotojų apsaugos reglamentams; be to, ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti darbo inspekcijų, teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir nuobaudų priemones, deramai atsižvelgiant į darbo namų ūkyje ypatumus, laikantis nacionalinių teisės aktų ir reglamentų. prašo tokiose priemonėse nurodyti sąlygas, kurioms esant gali būti leista patekti į namų ūkio patalpas, deramai gerbiant teisę į privatumą, kiek tai suderinama su nacionalinės teisės aktais ir reglamentais; prašo valstybes nares laikantis nacionalinės teisės aktų nustatyti mechanizmus, kuriuos pasitelkus būtų veiksmingai galima spręsti piktnaudžiavimo problemas, pvz., surengti patikrinimą namuose, jei yra įtarimų dėl piktnaudžiavimo;

8.  pripažįsta kai kurių valstybių narių nenorą reglamentuoti privačią sritį, bet mano, kad veiksmų nesiėmimas brangiai kainuos visuomenei ir susijusiems darbuotojams; pabrėžia, kad dėl prognozuojamo priežiūros darbuotojų paklausos augimo, pirmiausia namų ūkiuose, šie teisės aktai yra būtini, siekiant visapusiškai apsaugoti šiuos darbuotojus; todėl ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais imtis priemonių, kad būtų sukurta tinkama ir derama patikrinimų sistema, atitinkanti TDO konvencijos Nr. 189 17 straipsnį, ir skiriamos atitinkamos nuobaudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir reglamentų pažeidimus;

9.  primena valstybėms narėms, kad svarbu veiksmingai kovoti su nedeklaruotu darbu, kurio dažnai tenka imtis namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams; primena, kad dirbdami nedeklaruotą darbą jie netenka socialinio draudimo ir kyla pavojus jų saugai bei sveikatai darbo vietoje; palankiai vertina Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformą, kuria siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, nes šešėlinė ekonomika nesuteikia darbo vietos garantijų, turi neigiamą poveikį priežiūros kokybei ir daugelio nedeklaruojamą priežiūros darbą dirbančių asmenų darbo sąlygoms, kelia grėsmę socialinės apsaugos sistemos tvarumui ir sumažina įplaukas į valstybės biudžetą dėl nesumokamų mokesčių;

10.  ragina valstybes nares investuoti į daugiau ir geresnių priemonių, skirtų nelegalaus darbo prevencijai, nustatymui ir kovai su juo namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektoriuje, pirmiausia siekiant išvengti prekybos žmonėmis ir išnaudojimo darbe atvejų, taip pat siekiant nustatyti įmones, kurios teikia namų ūkio ir priežiūros paslaugas, naudodamosi nedeklaruojamu ir fiktyviu savarankišku darbu, kad būtų galima apsaugoti darbuotojus ir paskatinti perėjimą nuo nedeklaruojamo prie deklaruojamo darbo suteikiant geresnę apsaugą ir taikant geresnius ir lankstesnius kontrolės ir tikrinimo mechanizmus;

11.  rekomenduoja valstybėms narėms kartu su aiškiais namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais taikyti ir paskatas namų ūkio darbuotojams ir potencialiems jų darbdaviams rinktis teisėtą darbą; ragina valstybes nares šeimoms ir namų ūkio darbuotojams bei priežiūros paslaugų teikėjams taikyti fiskalines pagalbos priemones ir paprastas deklaravimo sistemas, siekiant atgrasyti nuo nelegalaus darbo ir su juo kovoti, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas rekomenduoja savo nuomonėje „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“ (SOC/508); rekomenduoja Komisijai skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, pasinaudoti sėkmingais pavyzdžiais, kurie sektoriui daro teigiamą poveikį socialiniu ir užimtumo aspektais, pavyzdžiui, „paslaugų kvitų sistema“ (paslaugų kuponai), kurią įgyvendina Belgija, arba „užimtumo universaliųjų paslaugų srityje čekiai“ Prancūzijoje; palankiai vertina tokio formalaus statuso suteikimo visuotinį socialinį poveikį, visų pirma kaimo vietovėse;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ir įgyvendinti atitinkamą darbuotojų sveikatos ir saugos lygį, pvz., motinystės apsaugą, ir imtis veiksmų, kad būtų vykdoma nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių sužalojimų ar ligų prevencija; pabrėžia, kad reikia pagerinti šiame sektoriuje jau dirbančių asmenų standartus rengiant į praktiką nukreiptus mokymus ir taikant perkvalifikavimo programas; laikosi nuomonės, kad tokiuose mokymuose turėtų būti būti aiškinama, kaip išvengti su laikysena ir judesiais susijusios rizikos, biologinės ir cheminės rizikos, taip pat kaip naudotis pagalbinėmis technologijomis;

13.  ragina Komisiją įvertinti Darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvoje 89/391/EEB nustatytą išimtį;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti, analizuoti ir skelbti patikimus statistinius duomenis, suskirstytus pagal amžių, lytį ir pilietybę, kad būtų galima rengti argumentuotas diskusijas ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, kaip suteikti darbo namų ūkyje sektoriui oficialų statusą, ir prašo įpareigoti EUROFOND ir OSHA parengti apsaugos, skundų teikimo ir informuotumo didinimo priemones;

15.  ragina Komisiją įtraukti diskusijas dėl namų ūkio ir priežiūros paslaugų sektorių darbuotojų padėties į Užimtumo komiteto (EMCO) darbotvarkę;

16.  prašo valstybių narių, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kurti ir tobulinti informavimo apie namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų teises kanalus ir visiems darbuotojams užtikrinti didžiausią įmanomą prieigą prie informacijos; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja pasinaudoti geriausia valstybių narių patirtimi ir įsteigti regioninius ir vietinius informavimo centrus, pagalbos linijas ir sukurti interneto svetaines, kurie teiktų pagalbą ir informaciją (taip pat rengtų informacines kampanijas) apie namų ūkio ir priežiūros darbuotojų teises kiekvienoje valstybėje narėje nacionaline tos valstybės kalba ir kitomis vartojamomis kalbomis; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos, pvz., dirbančios moterų ir migrantų teisių užtikrinimo srityse, taip pat turėtų teikti šią informaciją; pažymi, kad šios priemonės turi būti parengtos taip, kad potencialius darbdavius (įskaitant šeimas ir agentūras) būtų galima supažindinti su geriausios praktikos pavyzdžiais, teikti jiems patarimų ir rekomendacijų, taip pat pasiūlyti šablonines darbo sutartis, siekiant užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi įsipareigojimų;

17.  primena valstybėms narėms, kad pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės delegacijos privalo laikytis jų priėmimo valstybės teisės aktų ir taisyklių, įskaitant darbo teisės aktus, ir ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti jų vykdymą, kad būtų išvengta diplomatų namų ūkių nebaudžiamumo, kai namų ūkio darbuotojai išnaudojami; prašo valstybes nares apsvarstyti, kaip būtų galima geriau apsaugoti dirbančiuosius diplomatiniams korpusams ir juose, ir suteikti namų ūkio darbuotojams galimybę keisti darbą;

18.  rekomenduoja visose valstybėse narėse parengti standartinę darbo namuose ir priežiūros paslaugų teikimo sutartį, atsižvelgiant į socialinių partnerių, darbdavių ir darbuotojų moterų socialinį dialogą;

19.  pabrėžia, kad reikia informuoti darbdavius apie jų įsipareigojimus ir teikti jiems informaciją apie gerąją patirtį, susijusią su įdarbinimu, teisinius įsipareigojimus, sankcijas už pažeidimus ir informacijos teikimo paslaugas bei pagalbą šalims, taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog darbdaviai pripažintų šią grupę kaip teises turinčius darbuotojus;

20.  rekomenduoja valstybėms narėms rengti informavimo kampanijas siekiant padidinti viešųjų ir privačių institucijų, šeimų ir apskritai visuomenės supratimą, sąmoningumą ir informuotumą ir padidinti pagarbą šiai profesijai bei pripažinti svarbų namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų darbą ir indėlį užtikrinant visuomenės veikimą;

21.  ragina socialinius partnerius ir visų pirma profesines sąjungas tinkamai atstovauti Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdyti intensyvesnes nacionalinę praktiką atitinkančias sektorių kolektyvines derybas, kad būtų veiksmingai gerinamos ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos šiuose sektoriuose; taip pat ragina profesines organizacijas, namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vardu veikiančias organizacijas ir kitas susijusias pilietinės visuomenės organizacijas tinkamai atstovauti ir užtikrinti, kad jos iki galo suprastų iššūkius, susijusius su moterų – namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų – darbo teisių užtikrinimu;

22.  apgailestauja, kad įvairiose valstybėse narėse namų ūkio darbuotojos priežiūros paslaugų teikėjos vis dar nepakankamai atstovaujamos profesinių sąjungų organizacijose ir ragina sudaryti sąlygas šių darbuotojų dalyvavimui profesinėse sąjungose;

23.  ragina atsakingas nacionalines valdžios institucijas teikti valstybės pagalbą ir remti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų kooperatyvų, savarankiškų asociacijų ir platformų steigimą, nes šios organizacijos padeda organizuotai ginti šią grupę;

24.  ragina visuose sektoriuose imtis ryžtingų veiksmų prieš įmones, kurių verslo modelis pagrįstas nelegalių darbuotojų išnaudojimu siekiant kuo labiau sumažinti veiklos išlaidas, gauti kuo daugiau pelno ir iš konkurencijos išstumti įstatymų besilaikančias įmones;

25.  ragina politikos formuotojus pripažinti namų ūkio paslaugas, darbą šeimoje ir priežiūrą namuose kaip vertingą ekonomikos sektorių, kurį reikia geriau reglamentuoti valstybėse narėse, siekiant sukurti namų ūkio darbuotojams palankią aplinką ir suteikti šeimoms galių prisiimti darbdavių vaidmenį;

26.  rekomenduoja parengti tikslinę mokymo programą socialiniams atstovams, tiesiogiai dalyvaujantiems sprendžiant šią problemą (policijos pareigūnams ir socialiniams darbuotojams), kad jie galėtų veiksmingiau padėti tokios diskriminacijos aukoms;

27.  pabrėžia, kad svarbu skatinti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą, taip siekiant suteikti jiems daugiau profesinio vystymosi galimybių, taip pat pasiūlyti specialius mokymus darbuotojams, prižiūrintiems pagyvenusius asmenis bei vaikus, norint paskatinti kurti kokybiškas darbo vietas, kuriomis būtų užtikrinamas kokybiškas užimtumas ir geresnės darbo sąlygos, įskaitant oficialių sutarčių sudarymą, galimybę mokytis ir didesnį socialinį pripažinimą; pripažįsta, kad svarbu užtikrinti įgytos patirties, įgūdžių ir kvalifikacijos pripažinimą bei patvirtinimą, taip pat skatinti profesinį vystymąsi; mano, kad norint to pasiekti ypač svarbu parengti mokymo ir žinių atnaujinimo kursus;

28.  pabrėžia profesionalių, su namų ūkiu susijusių paslaugų reikšmę mažinant kelių kartų šeimoms ir vaikų turinčioms šeimoms tenkančią naštą;

29.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares nustatyti sistemas, kurios palengvintų formalaus statuso suteikimą, mokymąsi, nuolatinį gebėjimų ir kvalifikacijos tobulinimą ir namų ūkio ir priežiūros darbuotojų (moterų) kvalifikacijos pripažinimą, prireikus įtraukiant raštingumo ugdymą, siekiant pagerinti jų asmeninio, profesinio ir darbo srities tobulėjimo galimybes;

30.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų, už kurias atsakingos įmonės arba įdarbinimo agentūros, kontrolės, stebėsenos ir priežiūros, ir primena, kad reikia padidinti viešojo sektoriaus inspektorių ir inspekcijų skaičių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų;

31.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų dėl darbo namų ūkiuose ir priežiūros paslaugų sektorių, teikiančių didelę pridėtinę vertę ekonomikai, pripažįstant šį darbą kaip visateisę profesinę veiklą ir užtikrinant namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų realias darbuotojų teises ir socialinę apsaugą priimant darbo teisės aktus ar pasirašant kolektyvines sutartis, visų pirma dėl atlyginimų, darbo laiko, sveikatos ir saugos darbe, atostogų, motinystės atostogų, teisių į pensiją ir įgūdžių pripažinimo, kartu atsižvelgiant į specifines šio sektoriaus ypatybes;

32.  pakartoja Parlamento raginimą pradėti struktūrinį sektorinį dialogą asmenų priežiūros sektoriuje(18);

33.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant stiprinti veiksmus ir poveikį;

34.  primena, kad reikia oficialiai pripažinti pagal programą „Au pair“ dirbančius asmenis laikantis Europos susitarimo dėl „au pair“ įdarbinimo, ir padidinti tikrinimų ir kontrolės skaičių, kad šie asmenys netaptų nelegaliu ir pigiu namų ūkio darbuotojų ar priežiūros paslaugas teikiančių asmenų pakaitalu;

35.  siūlo Komisijai apsvarstyti, ar reikėtų ir ar būtų naudinga priimti teisės aktą, apimantį Konvencijoje Nr. 189 pripažintas teises ir taikomą priežiūros paslaugų teikėjams ir tiems, kurie šias paslaugas teikia laikinai, kartais arba labai retai, skiriant ypatingą dėmesį itin nepalankioje padėtyje esančioms asmenų grupėms;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai Europoje būtų vertinami kaip žmonės ir galėtų siekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, taip pat kad jiems būtų taikoma Darbo laiko direktyva (2003/88/EB), siekiant darbuotojams užtikrinti svarbius poilsio laikotarpius ir kad jie nebūtų verčiami dirbti per daug valandų;

37.  pakartoja Parlamento reikalavimą teikti deramą ir tinkamą paramą neformaliesiems priežiūros paslaugų teikėjams;

38.  pabrėžia, kad ES migracijos politiką reikia pritaikyti prie namų ūkio darbuotojų poreikio darbo rinkoje, siekiant apsaugoti migrantes, kad jos nepatektų į padėtį, kurią sukelia nelegalus darbas;

39.  primena Europos Tarybai jos prievolę patikrinti, ar laikomasi Europos konvencijos dėl migruojančių darbuotojų teisinio statuso ir Tarptautinės konvencijos dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos, kurias 1990 m. gruodžio 18 d. patvirtino JT Generalinė Asamblėja priimdama rezoliuciją Nr. 45/158;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų apsaugą, tačiau drauge atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu jų įdarbinimo procedūrų nepadaryti labai lėtų ir sudėtingų, nes tai gali atgrasyti kai kuriuos darbdavius nuo šių asmenų samdymo; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares kurti oficialias namų ūkio darbuotojų samdos sistemas, panašias į paslaugų čekių sistemą, kuri yra privatiems namų ūkiams skirta paprasta ir greita priemonė apmokėti už šių samdomų darbuotojų darbą ir užtikrinti jų socialinį draudimą;

41.  ragina ES institucijas iš dalies pakeisti visas ES direktyvas, prieštaraujančias TDO konvencijai Nr. 189;

42.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad dirbantys pagal namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų vizas darbuotojai galėtų keisti darbdavį, jei jie patyrė piktnaudžiavimą, buvo pažeistos jų žmogaus teisės, jų darbo aplinka neatitinka standartų arba jie dirba sąlygomis, kurios laikomos neatitinkančiomis nacionalinės arba Europos darbo teisės aktuose nustatytų nacionalinių standartų;

43.  ragina valstybes nares, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus darbo užmokestis, užtikrinti, kad visiems namų ūkio darbuotojams ir priežiūros paslaugų teikėjams būtų mokamas bent toks darbo užmokestis;

44.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai ir priežiūros paslaugų teikėjai gautų nacionalinės teisės aktuose nustatytas pensijų išmokas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

6

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Mircea Diaconu, Tania González Peñas, Paloma López Bermejo, Monika Vana

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Diane James, Martina Michels, Estefanía Torres Martínez, Flavio Zanonato

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

18.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

14

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Rosa Estaràs Ferragut, Arne Gericke, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mike Hookem

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16

+

ECR

Arne Gericke

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes

PPE

Marijana Petir

S&D

Maria Arena, Biljana Borzan, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Maria Noichl, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Terry Reintke, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun

1

-

EFDD

Mike Hookem

14

0

ALDE

Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

ECR

Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

PPE

Rosa Estaràs Ferragut, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Köstinger, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Michaela Šojdrová, Dubravka Šuica, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 70 E, 2012 3 8, p. 1.

(2)

OL C 351 E, 2011 12 2, p. 39.

(3)

OL C 77 E, 2002 3 28, p. 138.

(4)

OL C 102 E, 2008 4 24, p. 321;

(5)

OL C 204, 2006 7 26, p. 23.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.

(8)

OL C 16 E, 2010 1 22, p. 21.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0068.

(10)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 9.

(11)

SOC/372 – CESE 336/2010 fin.

(12)

2013 m. kovo 21 d. COM(2013) 152.

(13)

OL C 377E, 2012 12 7, p. 128.

(14)

Namų ūkio darbuotojai visame pasaulyje: pasaulinė ir regioninė statistika teisinės apsaugos srityje, Tarptautinė darbo organizacija, Ženeva: ILO, 2013.

(15)

Ten pat.

(16)

Ibidem.

(17)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328.

(18)

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0328+0+DOC+XML+V0//LT

Teisinis pranešimas