Procedūra : 2015/2272(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0069/2016

Pateikti tekstai :

A8-0069/2016

Debatai :

PV 12/04/2016 - 17
CRE 12/04/2016 - 17

Balsavimas :

PV 13/04/2016 - 11.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0120

PRANEŠIMAS     
PDF 592kWORD 176k
29.3.2016
PE 572.905v02-00 A8-0069/2016

ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis

(2015/2272(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėja: Sandra Kalniete

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis

(2015/2272(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, į 21 straipsnį, ypač 1 dalį, 2 dalies h punktą ir 3 dalies antrą pastraipą, 8, 22, 24, 25, 26, 42 straipsnius, 42 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. Europos saugumo strategiją ir 2008 m. pranešimą dėl šios strategijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pranešimą „Europos Sąjunga kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“,

–  atsižvelgdamas į bendrą Europos Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „ES visapusiškas požiūris į išorės konfliktus ir krizes“ (JOIN(2013) 0030),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015) 0185),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015) 0050),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl tarpusavio gynybos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. (EUCO 217/13) ir 2015 m. birželio 25 ir 26 d. (EUCO 22/15) išvadas, taip pat 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadas dėl BSGP (8971/15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai(3),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės komunikatą „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013) 0001),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją, kurią 2014 m. birželio 24 d. patvirtino Europos Sąjungos Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. NATO strateginę koncepciją ir į 2014 m. Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(5),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į Paryžiaus klimato susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0069/2016),

A.  kadangi daugelis šiuo metu ES kylančių ir ateityje kilsiančių iššūkių ir grėsmių yra sudėtingi ir tarpusavyje susiję, juos sukelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai ir jie atsiranda tiek bendrų sienų ribojamos teritorijos viduje, tiek už jos ribų; kadangi reikia kartu atsižvelgti į vietos, regionines ir pasaulines aplinkybes; kadangi norint aktyviai, kolektyviai ir veiksmingai reaguoti į šiuos iššūkius, apsaugoti ES vertybes ir visuomenės modelį, padaryti ES efektyvia ir labiau strategine veikėja ir prisidėti prie pasaulinio saugumo reikalinga stipri politinė ES ir jos valstybių narių valia ir vadovavimas siekiant imtis ryžtingų bendrų veiksmų; kadangi tokie pokyčiai turi būti parengti ES visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos nuostatomis apibrėžiant ES, kaip tarptautinės veikėjos, politinių ambicijų lygį;

B.  kadangi ES turi pripažinti visą savo artimiausios strateginės aplinkos pablogėjimo mastą ir ilgalaikes to pasekmes; kadangi tai, jog daug krizių vyksta tuo pat metu ir jos vis dažniau daro tiesioginį poveikį ES teritorijoje, reiškia, kad nė viena valstybė narė į jas negali reaguoti viena ir kad Europos gyventojai turi kartu vykdyti savo pareigas, siekdami užtikrinti savo saugumą;

C.  kadangi 2003 m. Europos saugumo strategijoje nustatytos grėsmės – terorizmas, masinio naikinimo ginklai, regioniniai konfliktai, valstybės nefunkcionavimas ir organizuotas nusikalstamumas – vis dar išlieka aktualios; kadangi šiandien ES susiduria su tam tikromis rimtomis ir nenumatytomis papildomomis užduotimis, kaip antai revizionistinių jėgų bandymai jėga pakeisti sienas pažeidžiant tarptautinę teisę ir mesti iššūkį taisyklėmis pagrįstai pasaulinei tvarkai, klimato kaita, lėtas ekonomikos augimas, labai dideli migrantų ir pabėgėlių srautai ir didžiausia pabėgėlių krizė po Antrojo pasaulinio karo, jau neminint technologinės plėtros kosmoso ir kibernetikos srityse, finansinių nusikaltimų, branduolinių ginklų platinimo ir ginklavimosi varžybų, hibridinio ir asimetrinio karo ir grėsmių;

D.  kadangi Europos saugumo struktūra grindžiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO); kadangi ES yra pagrindinė veikėja ESBO;

E.  kadangi regioninio saugumo pablogėjimo aplinkybėmis ES privalo teikti pirmenybę padėties stabilizavimui artimiausiose kaimyninėse šalyse, bet turi neatsisakyti savo pasaulinių įsipareigojimų; kadangi saugumo krizes prie ES slenksčio apsunkina ir formuoja pasaulinės tendencijos ir, atvirkščiai, veiksmingas regioninio saugumo valdymas yra išankstinė ES gebėjimo veikti pasauliniu mastu prielaida;

F.  kadangi Europos Vadovų Taryba 2015 m. birželio 26 d. vyriausiajai įgaliotinei pavedė tęsti strateginių svarstymų procesą, kad, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, būtų parengta ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija, kuri iki 2016 m. birželio mėn. turi būti pateikta Europos Vadovų Tarybai;

G.  kadangi norint, kad ES greitai ir veiksmingai reaguotų į grėsmes, reikalingas didelis valstybių narių solidarumas, įveikiant kliūtis ir atsikratant uždaro mąstymo institucijose, taip pat Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) užsienio atstovybėse ir valstybėse narėse ir skiriant pakankamai lanksčių biudžeto išteklių ES interesų pasiekimui remti; kadangi veiksmingai Europos strategijai paremti visų pirma reikia stiprios politinės valios ir kad valstybės narės suvoktų bendrą tikslą –sukurti ir taikyti tikras Europos priemones;

H.  kadangi įvairias grėsmes atskirose valstybėse narėse būtina suvokti kaip grėsmes visai Sąjungai, skatinančias tvirtą valstybių narių vienybę, solidarumą ir nuoseklią bendrą užsienio ir saugumo politiką;

I.  kadangi visapusiškas požiūris ir nuoseklus bei koordinuotas ES išorės ir vidaus politikos priemonių naudojimas turėtų būti naujos strategijos esminiai elementai; kadangi, kuriant ES visuotinę strategiją, ES ginklų eksportas negali būti laikomas tiesiogiai susijęs su ES saugumo interesais ir reikėtų atsižvelgti į Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP; kadangi ES pagrindinis tikslas – propaguoti savo vertybes, taip prisidedant prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų solidarumo ir tarpusavio pagarbos; kadangi, kai ES imasi priemonių savo vidaus ir išorės politikai įgyvendinti, negalima neatsižvelgti į šiuos pagrindinius tikslus; kadangi net tuo atveju, kai ES imasi veiksmų savo komerciniams interesams remti, ji visada privalo stengtis užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų tikslų, susijusių su taikos palaikymu ir žmogaus teisių apsauga, siekį;

J.  kadangi ES tokioje permainingoje ir nenuspėjamoje tarptautinėje aplinkoje turi turėti strateginę autonomiją, kuri jai leistų užtikrinti savo saugumą ir propaguoti savo interesus ir vertybes;

K.  kadangi ES visuotinėje strategijoje pagrindinį dėmesį reikia skirti žmonių saugumui ir reikia visapusiškai atsižvelgti į lyčių aspektą saugumo srityje ir į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325;

L.  kadangi nuo tada, kai 2003 m. buvo priimta Europos saugumo strategija, ES nusistatė tikslą užtikrinti, kad tarptautinė tvarka būtų pagrįsta veiksmingu daugiašališkumu bei tarptautinės teisės taisyklėmis;

M.  kadangi nauja strategija turi būti suderinta su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;

N.  kadangi būsima strategija turėtų būti įvertinama metinėse įgyvendinimo ataskaitose ir apimti toliau išvardytus tikslus, kurie turėtų būti detalizuojami pagalbinėse strategijose numatant konkrečias nuostatas įvairioms veiklos sritims:

•    Ginti Europos Sąjungos žmones ir jos valstybes, visuomenes ir vertybes

1.  pažymi, kad Europos Sąjungos tikslas yra skatinti taiką, savo vertybes ir žmonių gerovę, taip pat užtikrinant Sąjungos piliečių ir teritorijos saugumą; pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais principais; pabrėžia, kad todėl ES turi užtikrinti savo vidinį ir išorinį atsparumą, gebėjimą numatyti prognozuojamus iššūkius ir grėsmes, užkirsti jiems kelią ir juos spręsti ir būti pasiruošusia greitai imtis veiksmų neprognozuojamų krizių atvejais, taip pat turi užtikrinti gebėjimą atsigauti po įvairių rūšių išpuolių ir garantuoti energijos ir žaliavų tiekimo saugumą, tuo pat metu atsižvelgdama į klimato kaitos poveikį, kurio problemą reikia nedelsiant spręsti ES imantis pagrindinio vaidmens vykdant pasaulinius klimato kaitos veiksmus ir skatinant darnų vystymąsi;

2.  mano, kad norint reaguoti į kintančią padėtį pasaulyje, ES strategija turi būti grindžiama:

a) grėsmių ir iššūkių bei jų prioritetų nustatymu;

b) reagavimo į juos veiksmų apibrėžimu;

c) reikiamų išteklių nustatymu;

3.  pabrėžia, kad kiekvienos valstybės narės sienos yra Sąjungos sienos ir, kaip tokios, turi būti saugomos;

4.  mano, kad labai svarbu nustatyti visų 28 ES valstybių narių tikrus bendrus užsienio politikos interesus visuose pasaulio regionuose ir visose atitinkamose politikos srityse; be to, pabrėžia, kad jau vien užtikrinus, kad šie bendri interesai būtų matomi, ES, kaip užsienio reikalų srities veikėja, labai sustiprėtų; prašo vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pavesti EIVT nustatyti tokius konkrečius interesus ir padėti apibrėžti strateginius ir veiklos tikslus, kurie tiesiogiai gali duoti konkrečių rezultatų;

5.  mano, kad Jungtinės Valstijos yra pagrindinė ES strateginė partnerė; pažymi, kad ES ir jos valstybės narės turi būti vieningesnės ir pasirengusios prisiimti didesnę atsakomybę už savo bendrą saugumą ir teritorinę gynybą, mažiau priklausydamos nuo Jungtinių Valstijų, ypač Europos kaimynystėje; pabrėžia, kad transatlantinis aljansas privalo išlikti esminiu pasaulinės taisyklėmis pagrįstos sistemos ramsčiu; todėl ragina ES ir valstybes nares padidinti savo gynybinius pajėgumus, kad būtų pasirengta reaguoti į įvairiausias civilines, karines ir hibridines grėsmes ir riziką, bendradarbiaujant su NATO, ir visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutarties nuostatomis dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP);

6.  todėl primygtinai ragina ES stiprinti nuoseklų ir struktūruotą bendradarbiavimą gynybos mokslinių tyrimų, pramoninės bazės ir kibernetinės gynybos srityse, telkiant išteklius ir jais dalijantis ir įgyvendinant kitus bendradarbiavimo projektus, kad nacionaliniai gynybos biudžetai būtų naudojami veiksmingiau, siekiant bendro 2 proc. gynybos išlaidų moksliniams tyrimams tikslo, ir kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti ES finansuojamą gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų programą; mano, kad reikia stiprinti Europos gynybos agentūros (EGA) vaidmenį ir didinti jos išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos jai veikti efektyviau; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už skubiai reikalingų ES pajėgumų kūrimą ir prisidėti prie ES strateginės autonomijos, didinti savo išlaidas kariniams moksliniams tyrimams pasitelkdamos EGA ir stiprinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB) ir Europos gynybos rinką (EGR); ragina valstybes nares skaidriau ir atskaitingiau naudoti saugumui ir gynybai skirtus biudžetus; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti atitinkamus pajėgumus užduotims, numatytoms ES sutarties 43 straipsnyje, vykdyti, be kita ko, įgyvendinant atitinkamas JT taikos palaikymo misijas; be to, mano, kad būtina gerinti europietiškus žvalgybos mainus ir sukurti iš tiesų europietiškus žvalgybos ir prognozavimo pajėgumus su atitinkamu priežiūros mechanizmu;

7.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją spręsti klausimą dėl aiškumo stygiaus, susijusio su tarpusavio gynybos sąlyga, numatyta pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, ir apibrėžti jos taikymo gaires ir procedūras, kad valstybės narės galėtų veiksmingai reaguoti, kai šia sąlyga bus remiamasi;

8.  griežtai kritikuoja Komisiją, kad ji laiku neįvykdė 2013 m. Europos Vadovų Tarybos jai pavestų užduočių, susijusių su planuojamomis gairėmis dėl visapusiškos ES masto tiekimo saugumo tvarkos, su planuojama žaliąja knyga dėl gynybos ir saugumo pramonės pajėgumų kontrolės, su viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje stebėsena, taip pat su tarpvyriausybiniais pardavimais gynybos sektoriuje;

9.  atkreipia dėmesį į 2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1835; ragina Europos gynybos agentūros vadovą ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą, kaip šis Tarybos sprendimas atspindi Parlamento nuolat kartojamą požiūrį, kad reikia stiprinti EGA iš Sąjungos biudžeto finansuojant jos darbuotojus ir einamąsias išlaidas;

10.  mano, kad pagrindinis tikslas turėtų būti orientavimasis į nuolat sutelktus daugiašalius karinius dalinius, bendrų gynybos pajėgų kūrimą ir bendros gynybos politikos formavimą ir taip galiausiai bus pereita prie Europos gynybos sąjungos; šiuo požiūriu prašo sukurti nuolatinį ES karinį štabą, kad būtų padidinti kariniai krizių valdymo pajėgumai ir užtikrintas nenumatytų atvejų planavimas ir pajėgų bei įrangos sąveika; ragina valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje bendru, dvišaliu ar regioninių branduolių lygmenimis; remia Baltosios knygos dėl ES gynybos, grindžiamos ES visuotine strategija, patvirtinimą;

11.  mano, kad dabartinis ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies aktyvavimas turėtų veikti kaip katalizatorius siekiant išnaudoti visų su saugumu ir gynyba susijusių Sutarties nuostatų potencialą;

12.  pabrėžia, kad itin svarbu stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, kuriuo turėtų būti užtikrinamas operacijų koordinavimas, ir remia ES pajėgumų, kurie papildytų NATO teritorinės gynybos srityje ir sugebėtų savarankiškai vykdyti intervencijos operacijas už ES sienų, kūrimą; pabrėžia, kad įgyvendinant BSGP turėtų būti sustiprintas NATO europinis ramstis ir užtikrinama, kad Europos valstybės, kurios yra NATO narės, iš tikrųjų laikytųsi savo NATO įsipareigojimų; siūlo sujungti ES kovinių grupių ir NATO reagavimo pajėgų koncepcijas; primena, kad kariniai įnašai turėtų būti pagrįsti ES valstybių narių solidarumo principu;

13.  pabrėžia, kad ginklų eksporto kontrolė yra sudėtinė ES užsienio ir saugumo politikos dalis ir ją vykdant turi būti vadovaujamasi ES sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais principais, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės skatinimo, taikos išsaugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principais; primena, kad nepaprastai svarbu užtikrinti suderinamumą tarp ginklų eksporto ir ES kaip pasaulinės žmogaus teisių gynėjos patikimumo; yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingesnis Bendrosios pozicijos aštuonių kriterijų įgyvendinimas būtų svarbus indėlis į ES visuotinės strategijos plėtojimą;

14.  ragina valstybes nares laikytis Bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto ir nutraukti prekybą ginklais su trečiosiomis šalimis, kurios neatitinka nurodytų kriterijų;

15.  remia visuotinių bendrų sričių, pvz., jūrų, oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės, veiksmingo valdymo tolesnį stiprinimą;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad technologijų vaidmuo mūsų visuomenėse auga ir kad įgyvendinant ES politiką turėtų būti reaguojama į greitus technologinės plėtros pokyčius; šiuo požiūriu pabrėžia, kad internetas ir technologijos gali atlikti esminį įgalinantį vaidmenį siekiant vystymosi, demokratizacijos ir piliečių emancipacijos visame pasaulyje, ir todėl atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu, kad ES dėtų pastangas siekdama propaguoti ir užtikrinti laisvą ir atvirą internetą ir apsaugoti skaitmenines teises;

17.  pabrėžia, kad technologijų poveikis taip pat turėtų būti atspindėtas visuotinėje strategijoje ir kibernetinio saugumo iniciatyvose, o žmogaus teisių padėties gerinimas, jeigu taikytina, turėtų būti integruotas į visas ES politikos priemones ir programas kaip sudedamoji dalis siekiant daryti pažangą žmogaus teisių apsaugos ir demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir taikaus konfliktų sprendimo skatinimo srityje;

•  Stabilizuoti platesnio kaimyninio ES regiono šalis

18.  mano, kad siekdama būti veiksmingesnė ir patikimesnė pasaulinė veikėja ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir dėmesį sutelkti į saugumo vakuumo artimiausioje ir platesnėje kaimynystėje panaikinimą ir stabilumo ir gerovės sąlygų, grindžiamų teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, sukūrimą, o tai būtinai reiškia, kad reikia šalinti dabartinių karų ir konfliktų, migracijos srautų ir pabėgėlių krizės pagrindines priežastis;

19.  yra įsitikinęs, kad ES turėtų aktyviau imtis diplomatijos veiksmų padėčiai deeskaluoti, ypač pietinėse kaimyninėse šalyse; mano, kad naujoje strategijoje reikėtų numatyti būdus, kaip ES galėtų pasinaudoti neseniai su Iranu sudarytu susitarimu dėl branduolinės programos ir skatinti tolesnį pasitikėjimo stiprinimą ir kitus su saugumu susijusius regioninius susitarimus, kurie, be to, galėtų būti pagrįsti pačios Europos patirtimi sudarant regioninius saugumo susitarimus, pvz. įsteigiant Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisiją (ESBK) ir pasirašant tokius susitarimus kaip Helsinkio baigiamasis aktas;

20.  laikosi nuomonės, kad, siekdama kurti stabilumą ir taiką ir propaguoti žmonių saugumą, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei demokratizacijai, ES turėtų vykdyti savo su plėtra ir integracija susijusius įsipareigojimus, grindžiamus politika, kuria puoselėjamas ekonomikos augimas ir įtrauki visuomenė, ir toliau bendradarbiauti su labai glaudžiai asocijuotomis šalimis vykdant naujai persvarstytą Europos kaimynystės politiką (EKP); primena, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti Europos Sąjungos nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus, kurie yra nustatyti ir nediskutuotini, ir laikosi demokratijos ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus bei mažumų teisėms principų bei užtikrina teisinės valstybės principo taikymą; laikosi nuomonės, kad ES visuomet turėtų išlaikyti suderintus ir nuoseklius santykius su savo rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis;

21.  mano, kad vykstant dabartinei pabėgėlių krizei reikia numatyti holistinį Europos požiūrį ir skubius suderintus veiksmus, naudojant vidaus ir išorės priemones; ragina, remiantis bendrais principais ir solidarumu ir deramai atsižvelgiant į žmogaus teises ir žmonių saugumą, parengti ilgalaikę strategiją ir tvariai valdyti prieglobsčio, migracijos ir readmisijos politikos priemones; ragina sustiprinti Šengeno sistemą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas ir FRONTEX; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pasiūlyti veiksmingų ir tvarių sprendimų; mano, kad šiuo požiūriu ES turėtų skatinti praktiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį siekiant padėti Afrikos, Artimųjų Rytų šalims ir nestabilioms šalims ir regionams, kuriems gresia karas;

22.  mano, kad įtrauki daugiašalė diplomatija koordinuojant ir vadovaujant vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai yra itin svarbi priemonė sprendžiant konfliktus ir valdant krizes kaimyninėse šalyse ir pasaulyje; pabrėžia, kad reikia numatyti labiau strateginę kryptį, užtikrinti nuoseklumą ir teigiamą sinergiją tarp išorės veiksmų politikos ir vidaus politikos, kurios yra vis labiau susietos, ES lygmeniu, tarp valstybių narių ir tarp EIVT ir Komisijos;

•    Stiprinti daugiašalį pasaulio valdymą

23.  mano, kad ES turėtų būti konstruktyvi ir atspari pasaulinė veikėja, dėmesį sutelkianti į regionus, turinti reikiamas civilines ir karines priemones, ir siekti būti taisykles nustatančia veikėja, remiančia ir stiprinančia veiksmingą daugiašalį pasaulinį valdymą tam, kad būtų stiprinama demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės; pabrėžia, kad BSGP yra pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią krizei ir ją spręsti;

24.  ragina ES institucijas ir valstybes nares vykdant išorės veiksmus laikytis visapusiško, bendro ir integruoto požiūrio ir atsižvelgti į glaudžią vidaus ir išorės saugumo sąsają; atsižvelgdamas į tai, ragina ES plėtoti saugumo, vystymosi, prekybos, žmogaus teisių, demokratijos skatinimo veiklos ir ES išorės veiksmų sąveiką ir pasiekti, kad šios politikos sritys būtų jos visuotinės strategijos dalimi; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES veiksmai prekybos srityje taip pat padėtų siekti tikslų, susijusių su ginklų neplatinimu, taikos propagavimu ir žmogaus teisių apsauga;

25.  primena, kad energetinis saugumas bus labai svarbus ES vidaus vystymuisi ir ryšiams su vietos, regiono ir tarptautiniais partneriais, ir kad tokio saugumo vaidmuo vis didės; ragina skubiai ir visapusiškai įvykdyti penkis energetikos sąjungos uždavinius; mano, kad ES strategiškai labai svarbu suteikti Komisijai prerogatyvą bendrai derėtis dėl visų sutarčių dėl energijos tiekimo iš trečiųjų šalių ir dėl jos gamybos tose šalyse ir bendrai tokias sutartis pasirašyti;

26.  pabrėžia, kad reikia valstybių narių politinės valios, kad būtų parodytas didesnis lankstumas BSGP klausimais ir kad šioje srityje būtų suteiktas tikras postūmis; remia Gynybos ministrų tarybos įsteigimą, taip pat reguliarius Europos Vadovų Tarybos susitikimus gynybos klausimais; primygtinai ragina to pageidaujančias valstybes nares pradėti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia šalinti struktūrinius apribojimus, ypač susijusius su poreikių, (civilinių ir karinių) pajėgumų ir bendro finansavimo vertinimu; mano, kad naudojimasis nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu gynybos srityje ir ES sutarties 44 straipsnio nuostatomis yra instituciniai metodai, labiausiai pritaikyti siekiant, kad ši bendra politika būtų plėtojama vadovaujantis realistiniu požiūriu;

27.  pritaria principui, kad ES valstybės narės turėtų įsipareigoti iki 2024 m. bent 2 proc. savo BVP panaudoti išlaidoms gynybai siekiant sukurti reikiamus ir pakankamus civilinius ir karinius pajėgumus, kad būtų pasiekti BUSP / BSGP tikslai, o kartu, bendrai vystantis ir bendradarbiaujant, didinti masto ekonomiją ir mažinti valstybių narių skirtumus;

28.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visuotinę taisyklėmis paremtą tvarką, būtina stiprinti bendradarbiavimą su pasauliniais ir regioniniais veikėjais sprendžiant pasaulinių grėsmių klausimus ir įveikiant sunkumus; mano, kad konkrečių sektorių klausimų sprendimo srityje bendradarbiaujant su suinteresuotais regioniniais subjektais sudaromos sąlygos dalytis Europos vertybėmis ir prisidedama prie ekonomikos augimo ir vystymosi; primena, kad pasaulinių grėsmių priežastys dažnai būna vietinės ir todėl jas šalinant turi dalyvauti vietos subjektai; pažymi, kad taip pat nepaprastai svarbu užmegzti glaudesnius santykius su nevalstybiniais subjektais, vietos ir regionų vyriausybėmis ir pilietinės visuomenės atstovais, siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį į pasaulines problemas, pvz., klimato kaitą ir terorizmą, ir kad reikia persvarstyti ES partnerysčių sudarymo ir apibrėžimo būdus, siekiant didinti partnerių atsakomybę ir toliau atsižvelgti į įvairių suinteresuotųjų šalių požiūrį;

29.  mano, kad bendradarbiavimas su pagrindiniais pasauliniais ir regioniniais subjektais – valstybėmis, organizacijomis ir institucijomis – turi būti grindžiamas pagrindiniais Sąjungos principais ir strateginiais interesais, pagarba tarptautinei teisei ir nustatytas bendrais tikslais ir interesais, atsižvelgiant į jų strateginę reikšmę ir galimą indėlį siekiant atremti pasaulines grėsmes ir iššūkius; mano, kad strateginiai jungiamieji projektai gali atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį kuriant stiprius ir stabilius santykius su pagrindiniais Europos partneriais;

30.  ragina intensyviau bendradarbiauti su regiono valstybėmis ir struktūromis siekiant tvarios sąveikos taikos, saugumo, konflikto prevencijos ir krizių valdymo klausimais ir teikti didesnę paramą šalims, kurios patiria labai didelį spaudimą dėl regioninių krizių, įskaitant dalyvavimą kuriant atsparias ir stabilias institucijas ir įtraukią visuomenę, kad prekybos ir sektorių susitarimais būtų daroma įtaka skatinant saugumą, stabilumą ir gerovę ir būtų įgyvendinamos išsamios regioninės strategijos;

31.  apgailestauja dėl to, kad autokratiniams ir represiniams režimams vis geriau pavyksta pažeisti žmogaus teises ir kliudyti jų laikytis, trukdyti vystymuisi, demokratijai ir aktyvios pilietinės visuomenės raidai; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, rengiant visuotinę strategiją, atsižvelgti į šią neigiamą pasaulinę tendenciją;

32.  pažymi, kad Sąjungos gerovę sąlygoja jos gebėjimas išlikti novatoriška, konkurencinga ir pasinaudoti sparčiai besivystančios pasaulinės ekonomikos teikiamomis galimybėmis; laikosi nuomonės, kad ES turi nuosekliai naudotis visomis savo politikos priemonėmis, kad sukurtų palankias išorines sąlygas tvariam Europos ekonomikos augimui; mano, kad ES turi būti suinteresuota ir aktyvi veikėja, visame pasaulyje skatinanti laisvą ir sąžiningą prekybą ir investicijas, saugius prekybos kanalus ir didesnes galimybes patekti į rinką ir, skatindama aukštus reguliavimo ir valdymo standartus, sauganti pasaulinės finansų sistemos stabilumą;

33.  pažymi, kad, norėdama pasiekti šiuos tikslus, ES turi stiprinti savo bendradarbiavimą su reformuotomis JT, imtis daryti įtaką ir rengti pasiūlymus dėl veiksmų pasauliniuose forumuose dėl tų sričių, kurios susiję su ES strateginiais interesais ir saugumu, valdymo ir turi stiprinti savo partnerystes su kitais pasauliniais ir regioniniais veikėjais, atnaujinti strategines partnerystes ir paversti jas veiksmingomis politikos priemonėmis, įskaitant partnerystes su nevalstybiniais subjektais; mano, kad ES taip pat turi stiprinti Europos diplomatiją ir didinti savo veiklos pajėgumus siekiant užkirsti kelią konfliktams, remti demokratiją ir taiką, valdyti krizes ir kurti aljansus pasitelkus tarpininkavimą ir dialogą, taip pat skatinti pilietinę visuomenę ir suteikti jai galių; skatina glaudesnį ES ir JT, taip pat ES ir Afrikos Sąjungos (AS) bendradarbiavimą vykdant taikos paramos operacijas; pabrėžia, kad konfliktų sprendimo metodai turėtų būti kuo labiau pagrįsti daugiašaliais sprendimais, dėl kurių susitarta, tinkamai atsižvelgiant į daugybę aspektų, kuriuos turi apimti tokios intervencijos taikos palaikymo ir stiprinimo, darnaus vystymosi, kovos su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir pagarbos žmogaus teisėms srityse;

34.  atkreipia dėmesį į itin svarbų Sąjungos vaidmenį, atliekamą paramos vystymuisi srityje, ir ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus skirti 0,7 proc. savo BVP viešajai paramai vystymuisi; ragina ES plėtoti pragmatiškesnį požiūrį į pagalbą, skatinant naudoti paramą biudžetui; ragina valstybes nares padaryti viską, kas jų galioje, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai;

35.  pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be saugumo, o saugumas – be vystymosi; pažymi, kad todėl ES vystymosi politika turi būti esminė ES visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos dalis;

36.  džiaugiasi, jog siekiama, kad naujoji ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija būtų išsami, pagal ją būtų didinama vidaus ir išorės politikos darna ir gerinamas institucijų bei valstybių narių veiklos koordinavimas; primena Sutartyje įtvirtintą prievolę laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir vengti bet kokių vystymosi ir ne vystymosi politikos krypčių prieštaravimų, darančių poveikį besivystančioms šalims; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti ir konsoliduoti atitinkamų savo ministerijų ir visos Komisijos narių kolegijos atitinkamos veiklos koordinavimo sistemas, labiau įtraukti nacionalinius parlamentus į politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkę ir ragina ES pagerinti koordinavimo mechanizmą siekiant nustatyti galimą politikos poveikį vystymosi tikslams, nuo pat pradžių įtraukti vystymosi aspektus į politikos iniciatyvas bei įdiegti sistemingesnį politikos suderinamumo vystymosi labui poveikio ir pažangos matavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti veiksmingas aukų teisių gynimo priemones, kurios būtų naudojamos tais atvejais, kai vidaus jurisdikcijos institucijos akivaizdžiai negali spręsti klausimų, susijusių su užsienio subjektų vykdoma politika;

37.  palankiai vertina tai, kad naujojoje Darbotvarkėje iki 2030 m. tinkamai atspindėta taikos ir vystymosi sąsaja ir dėl to į ją įtrauktas 16-asis darnaus vystymosi tikslas (DVT) dėl taikos ir teisingumo; ragina ES ir valstybes nares, be kita ko, prioritetą teikti veiklai, susijusiai su 16-ojo DVT (žmogaus teisės, geras valdymas, taikos ir demokratijos kūrimas) siekimu, ir užtikrinti, kad ši veikla būtų tarp tų, kurioms skiriama daugiausia dėmesio nacionalinėse orientacinėse programose pagal vystomojo bendradarbiavimo programas;

38.  ragina peržiūrėti Europos konsensusą dėl vystymosi, nes tai būtų svarbus indėlis į atnaujintą darnią ES visuotinę strategiją; pabrėžia, kad atliekant tokią peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į naujas visuotines problemas, sprendžiamas ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimas ir dar kartą įtvirtinamos pamatinės vertybės, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, ypatingas dėmesys pažeidžiamų gyventojų grupių, pvz., mergaičių, moterų ir neįgalių asmenų, teisėms, demokratija ir teisinė valstybė, taip pat pagrindiniai vystymosi rezultatyvumo principai, kaip antai šalių partnerių atsakomybė už vystymosi strategijas, didesnė atskaitomybė šalių partnerių nacionalinių sistemų atžvilgiu ir poreikiais pagrįsta diferenciacija, bet taip pat darnaus vystymosi tikslais pagrįsti veiklos rezultatų kriterijai; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų daryti viską, ką gali, kad pagerintų visų vystymosi proceso dalyvių papildomumą ir būtų išnaudojamos visos Europos vystymosi politikos galimybės ir taip greičiau įgyvendinta vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.;

39.  susirūpinęs pažymi, kad tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse didėja skolų netvarumas; ragina Komisiją stiprinti bendros skolintojų ir besiskolinančiųjų atsakomybės principą ir visose jos politikos srityse veiksmingai laikytis JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) principų dėl atsakingo skolinimo ir skolinimosi ir tuos principus propaguoti; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti JT darbe, kuriant tarptautinį valstybės skolos pertvarkymo mechanizmą;

40.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais, todėl sudaromos sąlygos kai kurioms valstybėms ir įmonėms nebaudžiamoms jų nesilaikyti; ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

41.  pritaria minčiai iš naujo apibrėžti ES santykius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, suteikiant didesnę svarbą lygių partnerių politikai, gerbiant suverenių valstybių vyriausybių demokratinę politinę erdvę, kurioje jos gali priimti savo gyventojams naudingus politinius sprendimus, ir daugiau dėmesio skiriant gero valdymo principui ir žmogaus teisėms, kaip pagrindiniams baigus galioti Kotonu susitarimui sudaryto naujo susitarimo elementams, ir veiksmingai kuriant tvirtesnes ES vystymosi tikslų prekybos, saugumo, klimato kaitos ir migracijos politikos srityje sąsajas, kad šios politikos kryptys viena kitą stiprintų; ragina numatyti oficialius Europos plėtros fondo priežiūros įgaliojimus, galbūt sudarant privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal Lisabonos sutarties 295 straipsnį; ragina sudaryti teisingą ir ambicingą ES ir AKR partnerystę laikotarpiui po 2020 m., paremtą atsakomybės ir partnerių tarpusavio pagarbos principu, lygiomis teisėmis ir prievolėmis, geriau atsižvelgiant į bendras problemas ir interesus ir geriau pritaikant šią partnerystę tam, kad būtų pasiekta tikrų pokyčių, susijusių su abiejų partnerystės šalių pageidavimais ir patiriamomis problemomis; ragina Europos Sąjungą skatinti prekybos su AKR valstybėmis priemones, ypač ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), kad būtų pasiekta tikrų abiejų partnerystės šalių saugumo ir klestėjimo pokyčių;

42.  pabrėžia, kad ES turi toliau dėti pastangas skatinti ekonominę plėtrą ir atsparumą kaimyninėse šalyse ir regionuose, kurie itin svarbūs užtikrinant ES interesus, ir šias pastangas stiprinti; primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra pagrindinės darbo vietų teikėjos, taigi labai svarbu palengvinti jų darbą siekiant, kad būtų paskatintas ekonomikos vystymasis;

43.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškią ES visuotinės strategijos ir ES biudžeto struktūros bei prioritetų sąsają, be kita ko, numatyti daugiau nuosavų išteklių, kad jai įgyvendinti būtų skiriama reikiamų lėšų, ir geriau bendradarbiaujant bei koordinuojant veiksmus diplomatijos, vystymosi, prekybos, energetikos ir gynybos srityse kuo geriau panaudoti turimą šių sričių biudžetą;

•  Įtraukti ES, nacionalinius parlamentus ir ES piliečius

44.  pabrėžia, kad visuotinė strategija turėtų būti persvarstoma kas penkeri metai, prisiderinant prie naujo Europos Parlamento ir naujos Komisijos kadencijos, nes tai leistų patikrinti, ar strategijos tikslai ir prioritetai vis dar atitinka grėsmes ir saugumo sąlygas, ir sudarytų sąlygas naujam vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui pradėti persvarstymą;

45.  pabrėžia, kad ES veiksmų priežiūrą vykdo Parlamentas; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį vykdant reguliarią ir išsamią ES institucijų išorės veiksmų stebėseną, ir mano, kad nacionaliniai parlamentai galėtų labiau dalyvauti vykdant šį stebėsenos procesą; primena, kad Parlamentas yra svarbiausias vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo partneris formuojant ES išorės santykius ir sprendžiant esamas problemas, šį vaidmenį jis atlieka ir stebėdamas ES užsienio politikos veiksmus; ragina Parlamentui pateikti metines strategijos įgyvendinimo ataskaitas;

46.  laikosi nuomonės, kad Parlamentas turėtų atlikti savo visapusišką vaidmenį ES imantis konflikto prevencijos veiksmų;

47.  pabrėžia, kad svarbu į procesą aktyviai įtraukti nacionalinius parlamentus, užtikrinant išsamesnį per BUSP ir BSGP tarpparlamentinės konferencijos sesijas kartu su Europos Parlamentu atliekamą tikrinimą;

48.  primygtinai ragina Europos politikos formuotojus bendradarbiauti su piliečiais, pilietinės visuomenės atstovais, įmonėmis bei vietos ir regioninės valdžios institucijomis sprendžiant tvirtesnės Europos saugumo sistemos kūrimo būtinybės ir naudos klausimus;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

MAŽUMOS NUOMONĖ

ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis (2015/2272(INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėja Sandra Kalniete

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL frakcijai priklausantys Parlamento nariai Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Takis Hadjigeorgiou, Javier Couso Permuy

Pranešime pareiškiamas noras, kad ES būtų taisykles nustatanti veikėja, reikalaujama naudoti visas politikos priemones, kuriomis būtų skatinama laisva prekyba ir didesnės galimybės patekti į rinką ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti energijos ir žaliavų tiekimą. Jame propaguojamas tolesnis militarizavimas, ES strateginė autonomija ir tvirtesnis ES ir NATO bendradarbiavimas, reiškiamas pritarimas Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei (EGPTB) ir NATO tikslui mažiausiai 2 proc. BVP skirti gynybos išlaidoms. Pranešime pabrėžiama, kad reikia sujungti vidaus ir išorės saugumo priemones ir pajungti prekybos, vystymosi ir energetikos politiką BUSP ir BSGP tikslais.

Mes nepritariame pranešimui, nes jame:

•  neatspindimas ES neigiamas ir eskaluojantis vaidmuo vykstančiuose konfliktuose (pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse);

•  propaguojamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, kurį vykdant didinamas bendradarbiavimas gynybos srityje ir tolesnė karinė integracija pasitelkus Europos gynybos agentūrą (EGA), reikalaujama sustiprinti EGA įgaliojimus ir skirti jai daugiau išteklių;

•  raginama didinti karinių ir (arba) gynybos mokslinių tyrimų išlaidas, numatomas EGPTB ir ES gynybos rinkoje, o tai reiškia nepaprastai didelę paramą kariniam pramoniniam kompleksui;

•  reikalaujama sustiprinti NATO europinį ramstį ir ES valstybės narės prašomos laikytis savo NATO įsipareigojimų, pritariama ES kovinėms grupėms, NATO reagavimo pajėgoms ir jų sujungimui, taip pat nuolat sutelktiems daugiašaliams kariniams daliniams;

•  pritariama Europos žvalgybos ir ES karinio štabo idėjoms.

Reikalaujame, kad:

–  būtų panaikinta visa ginkluotė ES ir pasaulyje, įskaitant branduolinę ginkluotę;

–  iš ES biudžeto lėšos nebūtų skiriamos karinėms, be kita ko, karinių mokslinių tyrimų, reikmėms;

–  visa veikla būtų vykdoma griežtai laikantis JT Chartijos ir tarptautinės teisės;

–  sprendžiant konfliktus būtų laikomasi griežtai civilinių ir taikių metodų;kri

–  ES būtų atskirta nuo NATO, o NATO – panaikinta.

22.2.2016

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis

(2015/2272(INI))

Nuomonės referentas: Brian Hayes

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be saugumo, o saugumas – be vystymosi; todėl nurodo, kad ES vystymosi politika turi būti esminė ES visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos dalis;

2.  džiaugiasi, kad siekiama, jog naujoji ES visuotinė strategija užsienio ir saugumo politikos klausimais būtų išsamesnė, pagal ją būtų didinama vidaus ir išorės politikos darna ir gerinamas institucijų bei valstybių narių veiklos koordinavimas; primena Sutartyje įtvirtintą prievolę laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo ir vengti bet kokių vystymosi ir ne vystymosi politikos krypčių prieštaravimų, darančių poveikį besivystančioms šalims; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti ir konsoliduoti atitinkamų savo ministerijų ir visos Komisijos narių kolegijos atitinkamos veiklos koordinavimo sistemas, labiau įtraukti nacionalinius parlamentus į politikos suderinamumo vystymosi labui darbotvarkę ir ragina ES pagerinti koordinavimo sistemą, siekiant nustatyti galimą politikos poveikį vystymosi tikslams, nuo pat pradžių įtraukti vystymosi aspektus į politikos iniciatyvas bei įdiegti sistemingesnį politikos suderinamumo vystymosi labui poveikio ir pažangos matavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti veiksmingas aukų teisių gynimo priemones, kurios būtų naudojamos tais atvejais, kai vidaus jurisdikcijos institucijos akivaizdžiai negali spręsti klausimų, susijusių su užsienio subjektų vykdoma politika;

3.  palankiai vertina tai, kad naujojoje Darbotvarkėje iki 2030 m. tinkamai aptarta taikos ir vystymosi sąsaja ir į ją įtrauktas 16-asis darnaus vystymosi tikslas (DVT) dėl taikos ir teisingumo; ragina ES ir valstybes nares, be kita ko, prioritetą teikti veiklai, susijusiai su 16-ojo DVT siekimu (žmogaus teisėms, geram valdymui, taikos ir demokratijos kūrimui), ir užtikrinti, kad ši veikla būtų tarp tų, kurioms skiriama daugiausia dėmesio nacionalinėse orientacinėse programose pagal vystomojo bendradarbiavimo programas;

4.  pabrėžia, kad darnaus vystymosi tikslų – ypač gero valdymo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisingumo, kovos su skurdu, nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo, nedarbo mažinimo ir kliūčių visiems gyventojams naudingam tvariam ir įtraukiam ekonomikos augimui šalinimo, sveikatos apsaugos ir švietimo gerinimo, lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo tikslų – įgyvendinimas padeda šalinti pagrindines dabartinės migracijos problemos priežastis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir gerinti taikos palaikymo priemones, parengti novatoriškus ir lanksčius finansavimo mechanizmus, pavyzdžiui, naują tikslinio finansavimo mechanizmą, nepriklausantį dabartinėms vystomojo bendradarbiavimo priemonėms; ragina Europos Sąjungą aktyviau imtis lyderės vaidmens ginant besivystančių šalių interesus;

5.  ragina peržiūrėti Europos konsensusą dėl vystymosi, nes tai būtų svarbus indėlis į atnaujintą darnią ES visuotinę strategiją; pabrėžia, kad atliekant tokią peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į naujas visuotines problemas, sprendžiamas ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo klausimas ir dar kartą įtvirtinamos pamatinės vertybės, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, ypatingas dėmesys pažeidžiamų gyventojų grupių, pvz., mergaičių, moterų ir neįgalių asmenų, teisėms, demokratija ir teisinė valstybė, taip pat pagrindiniai vystymosi rezultatyvumo principai, kaip antai šalių partnerių atsakomybė už vystymosi strategijas, didesnė atskaitomybė šalių partnerių nacionalinių sistemų atžvilgiu ir poreikiais pagrįsta diferenciacija, bet taip pat darnaus vystymosi tikslais pagrįsti veiklos rezultatų kriterijai; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų daryti viską, ką gali, kad pagerintų visų vystymosi proceso dalyvių papildomumą ir būtų išnaudojamos visos Europos vystymosi politikos galimybės ir taip greičiau įgyvendinta 2030 m. vystymosi darbotvarkė;

6.  susirūpinęs pažymi, kad tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse didėja skolų netvarumas; ragina Komisiją stiprinti bendros skolintojų ir besiskolinančiųjų atsakomybės principą ir visose jos politikos srityse veiksmingai laikytis JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) principų dėl atsakingo skolinimo ir skolinimosi ir tuos principus propaguoti; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti JT darbe, kuriant tarptautinį valstybės skolos pertvarkymo mechanizmą;

7.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais, todėl sudaromos sąlygos kai kurioms valstybėms ir įmonėms baudžiamoms jų nesilaikyti; ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

8.  pritaria minčiai iš naujo apibrėžti ES santykius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, suteikiant didesnę svarbą lygių partnerių politikai, gerbiant suverenių valstybių vyriausybių demokratinę politinę erdvę, kurioje jos gali priimti savo gyventojams naudingus politinius sprendimus, ir daugiau dėmesio skiriant gero valdymo principui ir žmogaus teisėms, kaip pagrindiniams baigus galioti Kotonu susitarimui sudaryto naujo susitarimo elementams, ir veiksmingai kuriant tvirtesnes ES vystymosi tikslų prekybos, saugumo, klimato kaitos ir migracijos politikos srityje sąsajas, kad šios politikos kryptys viena kitą stiprintų; ragina numatyti oficialius Europos plėtros fondo priežiūros įgaliojimus, galbūt sudarant privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal Lisabonos sutarties 295 straipsnį; ragina sudaryti teisingą ir ambicingą ES ir AKR partnerystę laikotarpiui po 2020 m., paremtą atsakomybės ir partnerių tarpusavio pagarbos principu, lygiomis teisėmis ir prievolėmis, geriau atsižvelgiant į bendras problemas ir interesus ir geriau pritaikant šią partnerystę tam, kad būtų pasiekta tikrų pokyčių, susijusių su abiejų partnerystės šalių pageidavimais ir patiriamomis problemomis; ragina Europos Sąjungą skatinti prekybos su AKR valstybėmis priemones, ypač ekonominės partnerystės susitarimus (EPS), kad būtų pasiekta tikrų abiejų partnerystės šalių saugumo ir klestėjimo pokyčių;

9.  mano, kad svarbu stiprinti besivystančių šalių vaidmenį tarptautiniuose forumuose, pvz., Jungtinėse Tautose, kad būtų užtikrintas teisingesnis atstovavimas visų interesams.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Juan Fernando López Aguilar, Jan Zahradil, Joachim Zeller

PRIEDAS. TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS

FL/UR

EXPO-COM-INTA D(2016)4465

Elmarui BROKUI

AFET komiteto pirmininkui

Europos Parlamento nariui

Tema: AFET komiteto pranešimas savo iniciatyva „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“: siekiant užtikrinti ES visuotinės saugumo strategijos ir ES prekybos politikos nuoseklumą

Gerb. pirmininke,

2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) parengti ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją. Pagal šią ES visuotinę strategiją turėtų būti numatytos strateginės gairės, kuriomis vadovaujantis ES reaguotų į dramatiškus pokyčius pasaulyje, įvykusius po to, kai 2003 m. buvo priimta Europos saugumo strategija. Siekdama šio tikslo vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja F. Mogherini pradėjo strateginių svarstymų procesą, kuris turėtų sudaryti sąlygas tam, kad iki 2016 birželio mėn. būtų priimta nauja ES visuotinė saugumo strategija.

2015 m. rugsėjo mėn. Užsienio reikalų (AFET) komitetas, kuriam Jūs pirmininkaujate, nusprendė prisidėti prie šių svarstymų ir šiuo klausimu parengti pranešimą savo iniciatyva „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“ (pranešėja Sandra Kalniete, PPE, LV), kurį 2015 m. spalio 22 d. rengti leido Komitetų pirmininkų sueiga. Kadangi šiame pranešime visų pirma svarstomi saugumo klausimai, priklausantys AFET komiteto (ir atitinkamų jo pakomitečių) kompetencijai, Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas nusprendė neteikti nuomonės šiam pranešimui.

Lisabonos sutarties 21 straipsnyje pabrėžiama, kad ES turėtų užtikrinti visos savo išorės veiklos nuoseklumą jos išorės santykių, saugumo, ekonomikos ir vystymosi politikos atžvilgiu. INTA komitetas visiškai supranta, kad svarbu užtikrinti tvirtą koordinuotą įvairių ES išorės veiksmų krypčių metodą, todėl mūsų komitetų glaudus bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus, kad Europos Parlamentas galėtų prisidėti prie ES išorės politikos visapusiško požiūrio formavimo.

Savaime aišku, kad būsima ES saugumo strategija, priklausanti visų pirma AFET komiteto (įskaitant jo atitinkamus pakomitečius) kompetencijai, ir ES prekybos politika, priklausanti visų pirma INTA komiteto kompetencijai, yra glaudžiai susijusios. Nuo 2003 m. pasaulyje įvyko dramatiškų pokyčių, taip pat priėmus Lisabonos sutartį iš esmės keitėsi ES išorės santykiai. Lisabonos sutartimi buvo numatyti ne tik didesni Europos Parlamento įgaliojimai vykdant ES prekybos politiką, bet taip pat išplėsta jos taikymo sritis, visų pirma įtraukiant tiesiogines užsienio investicijas, taigi suteikiant galimybę vykdant ES prekybos politiką daryti didesnę įtaką mūsų išorės santykiams. ES prekybos politikos srityje sprendimus priimantys asmenys vis labiau suvokia šios politikos poveikį pasaulinių saugumo klausimų požiūriu, kaip atspindėta, pavyzdžiui, naujausiame Komisijos komunikate „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“(6), kuriame ypač pabrėžiamas vaidmuo, kurį ES prekybos politika galėtų atlikti siekiant skatinti darnų vystymąsi, žmogaus teises ir gerą valdymą. Naujausios iniciatyvos prekybos srityje, pvz., skubių autonominių prekybos priemonių taikymas Tuniso Respublikai(7), parodo, kad tam tikromis aplinkybėmis prekybos politika gali būti naudojama siekiant paremti ES saugumo politikos tikslus, o nauja ES saugumo strategija sudaro sąlygas sukurti pagrindą tam, kad būtų plėtojami tolesni ekonominiai santykiai ir atveriamos naujos galimybės stiprinti mūsų prekybos ryšius.

Todėl ES bendra užsienio ir saugumo politika, prie kurios savo parlamentine veikla prisideda AFET komitetas, ir ES prekybos politika, kurios atžvilgiu INTA komitetas veikia kaip viena iš teisėkūros institucijų ir kurią jis formuoja vykdydamas savo parlamentinę veiklą, turėtų būti įgyvendinamos taip, kad jos viena kitą sutvirtintų ir kad būtų atsižvelgiama į galimą sąveiką. Kaip INTA komiteto pirmininkas raginu AFET komitetą, atliekant savo su AFET pranešimu susijusį darbą, atsižvelgti į minėtą elementą ir taip prisidėti prie svarstymų apie ES visuotinę strategiją.

Laukiu mūsų tolesnio bendradarbiavimo siekiant užtikrinti ES išorės politikos nuoseklumą, kad sukurtume tolesnę šių dviejų politikos sričių, už kurias mūsų komitetai atsakingi, sinergiją.

Pagarbiai

Bernd LANGE

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

22.3.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

14

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Klaus Buchner, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jaromír Štětina, Charles Tannock

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reinhard Bütikofer, Neena Gill, Ana Gomes, András Gyürk, Takis Hadjigeorgiou, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Jean-Luc Schaffhauser, Igor Šoltes, Paavo Väyrynen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Emilian Pavel, Judith Sargentini

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0213.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0019.

(3)

OL L 266, 2015 10 13, p. 55.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0472.

(6)

Komisijos priimta 2015 m. spalio 14 d.

(7)

INTA komitetas 2016 m. sausio 25 d. pritarė šiam Europos Komisijos pasiūlymui (su pakeitimais).

Teisinis pranešimas