Procedūra : 2015/2205(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0080/2016

Pateikti tekstai :

A8-0080/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 17
CRE 27/04/2016 - 17

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0159

PRANEŠIMAS     
PDF 712kWORD 151k
6.4.2016
PE 569.770v02-00 A8-0080/2016

Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

(2015/2205(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Derek Vaughan

PAKEITIMAI
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimas: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

(2015/2205(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015) 0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2015) 0194, SWD(2015) 0195),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(1) dėl decentralizuotų agentūrų 2014 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(3) 185 straipsnyje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(4) 208 straipsnyje, ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0080/2016),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai įstaigai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo 3 straipsnį;

1.  primena agentūrų atliekamų uždavinių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam Sąjungos piliečių gyvenimui; taip pat primena apie agentūrų, visų pirma reguliavimo agentūrų ir agentūrų, kurios vykdo nepriklausomą informacijos rinkimą, savarankiškumo svarbą; primena, kad pagrindinė priežastis agentūroms įsteigti buvo tikslas atlikti nepriklausomus techninius arba mokslinius vertinimus;

2.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 m. atlikto metinio Sąjungos agentūrų ir kitų įstaigų audito rezultatų santrauką (toliau – Audito Rūmų santrauka), pažymi, kad agentūrų biudžetas 2014 m. siekė apie 1,9 mlrd. EUR ir kad ši suma maždaug 5 proc. mažesnė nei 2013 m. ir sudaro apie 1,4 proc. Sąjungos bendrojo biudžeto; pažymi, kad maždaug 63 proc. (1,2 mlrd. EUR) gaunama iš Sąjungos finansavimo, o likusi dalis yra pajamos iš mokesčių ir kitų šaltinių;

3.  atkreipia dėmesį, kad agentūrose dirba 6 578 nuolatiniai ir laikini pareigūnai, o tai yra 0,64 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais, ir tai yra 14 proc. visų Sąjungos pareigūnų, kurie turi teisę gauti finansavimą iš bendrojo Sąjungos biudžeto; be to, pažymi, kad agentūrose dirba apie 3 200 sutartininkų arba komandiruotų darbuotojų; pažymi, kad darbuotojų skaičiaus didėjimas yra visų pirma susijęs su agentūromis, kurioms buvo pavestos papildomos užduotys: tai yra finansų sektoriaus priežiūros įgaliojimus turinčios agentūros ir vykdomosios įstaigos, kurioms buvo priskirti papildomi įgaliojimai pagal „Horizontas 2020“ ir kitas programas;

Bendras požiūris ir Komisijos veiksmų gairės

4.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras (toliau – bendras požiūris) – politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atsakinga už tolesnį šio susitarimo įgyvendinimą;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos bendro požiūrio įgyvendinimo pažangos ataskaitą, taip pat bendras Komisijos ir decentralizuotų agentūrų pastangas, kurios lėmė akivaizdžią pažangą; laikosi nuomonės, kad dėl to bus užtikrintas geriau subalansuotas valdymas, didesnis veiksmingumas ir atskaitomybė bei suderinamumas; taip pat atsižvelgdamas į Sąjungos agentūrų tinklo (toliau – Tinklas) informaciją konstatuoja, kad agentūros padarė pažangą įgyvendindamos bendrame požiūryje numatytus veiksmus, iki 99 proc. užbaigdamos konkrečioms agentūroms skirtas veiksmų gaires;

6.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasikonsultavus su agentūromis paskelbtas gaires dėl veiklos rodiklių, kuriais siekiama įvertinti agentūrų vykdomųjų direktorių pasiektus rezultatus, taip pat Komisijos parengtas gaires dėl agentūrų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, priėmimo; tikisi, kad taikydamos šias gaires agentūros galės supaprastinti procesus ir taip sutaupyti laiko ir išteklių;

Biudžeto ir finansų valdymas

7.  primena, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš trijų pagrindinių apskaitos principų (kiti du principai – vieningumas ir subalansuotumas) ir jie būtini veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; atsižvelgdamas į Audito Rūmų santrauką, atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai 28 agentūroms kylanti biudžeto ir finansų valdymo problema vis dar yra per didelis įsipareigojimų asignavimų perkėlimo į kitą laikotarpį lygis; tačiau pažymi, kad dažnai perkėlimai į kitą laikotarpį yra iš dalies ar visiškai pateisinami dėl daugiamečio agentūrų veiklos programų pobūdžio ir nebūtinai reiškia biudžeto planavimo ir įgyvendinimo trūkumus, taip pat jais ne visada prieštaraujama biudžeto metinio periodiškumo principui; pripažįsta, kad dėl šių veiklos programų atsirandančius perkėlimus daugeliu atvejų agentūros suplanuoja iš anksto ir apie juos informuoja Audito Rūmus, tokiu būdu padėdamos aiškiai atskirti planuotus ir neplanuotus perkėlimus į kitą laikotarpį;

8.  pažymi, kad aukštą perkėlimų iš ankstesnio laikotarpio panaikinimo lygį Audito Rūmai nurodė aštuoniais atvejais; pastebi, kad tokie perkėlimai rodo, jog asignavimų perkėlimai buvo atlikti remiantis pervertintais poreikiais arba jie nebuvo pagrįsti; primygtinai ragina šias agentūras imtis veiksmų, kad ateityje šios problemos būtų išvengta; atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pripažįsta, kad panaikinimų lygis parodo, kiek tiksliai agentūros numatė savo finansinius poreikius, ir todėl jis, o ne perkėlimų į kitą laikotarpį lygis, yra geresnis rodiklis nustatant, ar gerai planuojamas biudžetas; atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pripažįsta, kad susijusios agentūros įgyvendino įvairias priemones, kad pagerintų savo biudžeto stebėjimo sistemas ir išspręstų šią problemą;

9.  primena agentūroms, kad Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1271/2013 (finansinis pagrindų reglamentas) yra sąlyga dėl konsoliduotosios metinės veiklos ataskaitos, kuri apima informaciją iš metinių veiklos ataskaitų, vidaus ir išorės audito ataskaitų ir finansinių ataskaitų ir kuri turi būti kasmet iki liepos 1 d. pateikta Komisijai, Audito Rūmams ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; ragina to dar nepadariusias agentūras į savo konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas įtraukti išsamią informaciją apie vidaus ir išorės auditą;

10.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją pažymi, kad daugeliu atveju praktiškai įgyvendinant finansinį pagrindų reglamentą agentūroms kyla sunkumų veiksmingai ir supaprastintai naudoti biudžeto lėšas, visų pirma viešųjų pirkimų, daugiamečių programų, netiesioginių dotacijų valdymo ir sudėtingos sąskaitų konsolidavimo rinkinio dokumentacijos srityse; ragina Komisiją ir Tinklą toliau ieškoti galimybių supaprastinti taisykles, atsižvelgiant į skirtingus agentūrų poreikius;

11.  su malonumu pažymi, kad visų decentralizuotų agentūrų metinėse finansinėse ataskaitose jų finansinė būklė 2014 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų ir pinigų srautų rezultatai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai, kaip to reikalaujama pagal taikytinų finansinių reglamentų nuostatas ir Komisijos apskaitos pareigūno priimtas apskaitos taisykles;

12.  su malonumu pažymi, kad visų decentralizuotų agentūrų 2014 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų metinėse finansinėse ataskaitose atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

13.  reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų agentūrų, kurios iš dalies finansuojamos sektoriaus įmonių mokamais mokesčiais, nes šie finansiniai saitai gali daryti poveikį jų nepriklausomumui; ragina visas agentūras nustatyti priemones, kuriomis būtų apsaugotas jų vidaus ir išorės veiklos nepriklausomumas;

Agentūrų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kitomis institucijomis: bendros paslaugos ir sąveika

14.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad 93 proc. agentūrų nurodė, jog bendrai naudojasi paslaugomis su kitomis agentūromis ir institucijomis; pažymi, kad 75 proc. agentūrų turi bendradarbiavimo susitarimus, darbo tvarką ir susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo su kitomis agentūromis, institucijomis ir valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad bendrieji susitarimai yra įgyvendinami kasmet ir vykdant konkretesnius pavienius veiksmus administracinių paslaugų ir specifinių veiklos paslaugų srityse; ragina agentūras ir toliau siekti bendrų paslaugų, kai tai padeda sutaupyti lėšų ir padidinti efektyvumą; pabrėžia, kad naudojant bendras paslaugas, išlaidas dalyvaujančioms agentūroms ar institucijoms galima padalyti sąžiningai, kad vienai šaliai netektų visa našta už paslaugos išlaidas;

15.  siūlo Parlamentui, Tarybai ir Komisijai tuo atveju, jei ateityje prireiktų steigti naujas agentūras, svarstyti galimybę jas įsteigti arti kitų agentūrų, kad joms būtų lengviau bendrai naudotis paslaugomis;

16.  atkreipia dėmesį į Tinklo nuomonę agentūrų jungimo klausimu; primena tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimu įgaliojimus ieškant veiksmingumo būdų šioje srityje; ragina Komisiją pradėti decentralizuotų agentūrų, veikiančių toje pačioje plataus masto politikos srityje ar atliekančių panašias užduotis, sujungimo ilgalaikio poveikio vertinimą;

17.  palankiai vertina tarpagentūrinių viešųjų pirkimų procedūrų ir agentūrų dalyvavimo Komisijos vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose gaires; pripažįsta, kad, sukūrus sąveikas ir bendrai vykdant viešųjų pirkimų procedūras vadovaujantis bendru požiūriu, būtų galima gauti papildomos naudos ne tik agentūroms, bet ir Komisijai; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija už savo paslaugas agentūroms planuoja nustatyti administracinius mokesčius; primena Komisijai, kad agentūros finansuojamos iš to paties Sąjungos biudžeto ir kad nustačius šiuos mokesčius gali sumažėti dalyvavimas bendrose viešųjų pirkimų procedūrose; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar reikia nustatyti mokesčius agentūroms už Komisijos vykdomas viešųjų pirkimų procedūras;

Žmogiškųjų išteklių valdymas

18.  primena, kad tarpinstitucinio susitarimo(5) 27 dalyje raginama palaipsniui 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių visose institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir tai turėtų vykti 2013–2017 m. laikotarpiu; palankiai vertina tai, kad dauguma agentūrų jau įvykdė ar net viršijo 5 proc. mažinimo tikslą, atsižvelgiant į atitinkamus jų 2012 m. etatų planus; primena, kad Komisija pradėjo vykdyti 5 proc. etatų mažinimą savo 2013 m. etatų plane, remdamasi 2012 m. etatų skaičiumi; labai apgailestauja, kad Komisija pritaikė papildomą 5 proc. darbuotojų mažinimą agentūroms, kad sukurtų darbo vietų perskirstymo fondą, iš kurio galėtų skirti etatus agentūroms, kurioms patikėtos naujos užduotys arba kurios pradeda veiklą; atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad papildomai mažinant darbuotojus agentūroms tampa vis sunkiau vykdyti savo įgaliojimus ir metines darbų programas; ragina Komisiją ieškoti kitų galimybių šiems etatams sukurti, kad agentūroms nebūtų trukdoma vykdyti savo įgaliojimų;

19.  pakartoja poziciją, kurios Parlamentas laikėsi per biudžeto procedūrą, kad darbuotojų, kurie finansuojami sektoriaus įmonių sumokėtais mokesčiais ir todėl nefinansuojami iš Sąjungos biudžeto, skaičius neturėtų būti kasmet mažinamas 1 proc., t. y. pagal Sąjungos taikomą koeficientą; primygtinai ragina Komisiją skirtingai traktuoti agentūras, kurių pagrindinis finansavimo šaltinis – Sąjungos biudžetas, ir numatyti specifinę sistemą toms agentūroms, kurias daugiausia finansuoja sektoriaus įmonės, kad įnašai būtų proporcingi išlaidoms, kurias atitinkama agentūra patiria teikdama savo paslaugas;

20.  ragina visas agentūras siekti vyresniųjų vadovų lyčių pusiausvyros; pažymi, kad tam tikrose agentūrose šie rodikliai yra ypač prasti; ragina Tinklą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai išsamią ataskaitą apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad būtų užtikrinta vyresniųjų vadovų lyčių pusiausvyra visose decentralizuotose agentūrose; taip pat primygtinai ragina valstybes nares siekti lyčių pusiausvyros skiriant valdybų narius;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

21.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad daugiau kaip 80 proc. decentralizuotų agentūrų turi kovos su sukčiavimu strategiją; pažymi, kad iš likusių keturių agentūrų trys planuoja parengti ir priimti kovos su sukčiavimu strategiją 2016 m., o ketvirtoji, Europos policijos biuras, taiko Komisijos kovos su sukčiavimu strategijoje nustatytus principus ir standartus ir griežtą finansinį modelį, apimantį nuolatinius ex ante ir ex post patikrinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad visose priimtose strategijose yra atsižvelgta į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metodiką ir gaires dėl kovos su sukčiavimu strategijų;

22.  pripažįsta agentūrų požiūrį, kad svarbiausia ‒ Sąjungos piliečių pasitikėjimas Sąjungos institucijomis, agentūromis ir įstaigomis; pažymi, kad agentūros pradėjo taikyti ne vieną konkrečią priemonę siekdamos deramai spręsti faktinių ir numanomų interesų konfliktų rizikos problemą; ragina agentūras apsvarstyti strategiją, kaip būtų galima priartėti prie Sąjungos piliečių; pažymi, kad visos agentūros jau priėmė interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką ir kad ši politika yra suderinta su Komisijos gairėmis dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ES decentralizuotose agentūrose; pažymi, kad ši politika apima, inter alia, ankstyvo galimos rizikos aptikimo priemones, geriausios praktikos kitose institucijose, pvz., Komisijoje, kitose agentūrose ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyboje, nustatymą, taip pat darbuotojų ir bendradarbių, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai, interesų konfliktų politiką; ragina agentūras apsvarstyti, kokia būtų nauda ir trūkumai taikant bendras interesų konfliktus reglamentuojančias taisykles;

23.  ragina apskritai pagerinti korupcijos prevenciją viešajame sektoriuje ir kovą su ja, ypač ES institucijose ir agentūrose, šiuo tikslu taikant holistinį požiūrį, pradedant nuo didesnių galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais ir griežtesnių taisyklių dėl interesų konfliktų, sukuriant ar stiprinant skaidrumo registrus ir suteikiant pakankamai išteklių teisėsaugos priemonėms įgyvendinti, taip pat užtikrinant geresnį valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

24.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros dar nepatvirtino gairių dėl informavimo apie pažeidimus; prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros, kurios to dar nepadarė, skubiai priimtų vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus ir taikytų bendrą požiūrį į savo įsipareigojimus, pagrindinį dėmesį skirdamos informatorių apsaugai; ragina institucijas ir agentūras ypatingą dėmesį skirti informatorių apsaugai atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo, kuri netrukus turi būti priimta; ragina Komisiją skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Sąjungoje būtiniausio lygio; ragina institucijas ir agentūras užtikrinti, kad ne tik pareigūnai būtų oficialiai įpareigoti pranešti apie įvairiausius pažeidimus, bet ir būtų nustatyta tinkama informatorių apsauga; ragina institucijas ir agentūras nedelsiant įgyvendinti Tarnybos nuostatų 22c straipsnį;

25.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, kad 16 agentūrų (52 proc.) naudojasi ekspertų grupių, mokslo grupių ir komitetų paslaugomis ir beveik visos atsižvelgia į Europos ombudsmeno 2014 m. gegužės 12 d. pradėtame tyrime savo iniciatyva (OI/6/2014/NF) iškeltus klausimus dėl šioms grupėms agentūrų taikomos įdarbinimo politikos; primygtinai ragina į šiuos veiksnius dar neatsižvelgusias agentūras tai nedelsiant padaryti; ragina agentūras taikyti naujas taisykles, kurias Komisija turėtų priimti dėl ekspertų grupių;

26.  konstatuoja, kad 29 agentūros (virš 90 proc.) taiko politiką dėl jų valdybos narių, vadovų ir išorės bei vidaus ekspertų gyvenimo aprašymų ir interesų deklaracijų skelbimo; taip pat pažymi, kad 23 agentūros (74 proc.) skelbia gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas savo interneto svetainėse; susirūpinęs pažymi, kad tam tikrose agentūrose kyla problemų dėl valdybos narių gyvenimo aprašymų arba interesų deklaracijų skelbimo, nes nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima įpareigoti valdybos narius pateikti šiuos dokumentus; primygtinai ragina tuos agentūrų valdybų narius, kurie dar nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad nėra interesų konflikto, nedelsiant pateikti šiuos dokumentus, kad jie būtų paskelbti atitinkamų agentūrų interneto svetainėse, ir taip padidinti skaidrumą;

27.  prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įgyvendintų Tarnybos nuostatų 16 straipsnį ir kasmet skelbtų informaciją apie vyresniuosius pareigūnus, kurie baigė tarnybą, taip pat interesų konfliktų sąrašą; prašo, kad visos Sąjungos institucijos ir agentūros įvertintų naujų pareigų nustojus eiti pareigas ES institucijose suderinamumą arba reiškinį, kai institucijų tarnautojai ar buvę Europos Parlamento nariai iš viešojo sektoriaus pereina į privatųjį (vadinamąją „sukamųjų durų“ problemą), taip pat interesų konflikto galimybę, ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius, kurie turėtų apimti bent laikotarpį, kurį mokamos pereinamojo laikotarpio išmokos;

28.  pabrėžia, kad būtina didinti sąžiningumą ir gerinti etikos sistemą – geriau įgyvendinti elgesio kodeksus ir etikos principus tam, kad būtų sustiprinta bendra ir veiksminga sąžiningumo kultūra visose ES institucijose ir agentūrose;

29.  ragina Sąjungos institucijas ir agentūras, įskaitant Europos Parlamentą, kurios pradėjo taikyti elgesio kodeksus, stiprinti savo įgyvendinimo priemones, pvz., finansinių interesų deklaracijų patikrą;

30.  ragina visas agentūras naudotis sistema, kuri bus sukurta sudarius naująjį tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo skaidrumo registro, ir vadovautis ja kaip orientacine priemone bendraujant su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką, siekiant lobistinę veiklą padaryti skaidresnę;

Veikla

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominio naudingumo ir Europos pridėtinės vertės principai galioja ir agentūroms, kurios turėtų užtikrinti, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie agentūrų veiklos rezultatus; pažymi, kad svarbu pasiekti rezultatų; pabrėžia, kad daugelis agentūrų savo metinėse ataskaitose atskaitingai nepateikia aiškios informacijos apie jų veiklos veiksmingumą ir efektyvumą; pakartoja, jog svarbu, kad Tinklas taptų naujos tarpinstitucinės darbo grupės dėl veiklos rezultatų nariu, kad būtų pasiektas bendras supratimas dėl veikla pagrįsto ir į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo principų, taip pat kad būtų nustatyti galimi šiuo metu agentūrose taikomų veiklos modelių patobulinimai; prašo, jog Audito Rūmai laiku pateiktų agentūrų veiklos ir rezultatų vertinimą, kad juo būtų galima pasinaudoti 2016 m. persvarstant daugiametę finansinę programą;

Komunikacija ir matomumas

32.  atsižvelgdamas į Tinklo informaciją konstatuoja, jog beveik visos agentūros įtraukė į savo interneto svetaines pareiškimą, kad jos yra Sąjungos agentūros, išskyrus Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kuri nurodo, kad yra nepriklausoma patariamoji Parlamento, Tarybos ir Komisijos įstaiga; taip pat pažymi, kad 50 proc. agentūrų skelbia informaciją savo svetainėse visomis Sąjungos kalbomis, keturios agentūros siūlo informaciją 23 Sąjungos kalbomis, 22 proc. – bent dviem kalbomis ir 9 proc. agentūrų svetaines turi tik anglų kalba, o kai kurios planuoja jas pasiūlyti ir vokiečių kalba; taip pat konstatuoja, kad šiuo metu visos agentūros negali visapusiškai taikyti daugiakalbystės metodo, nes tam reikėtų papildomų išteklių; ragina agentūras apsvarstyti galimybes panaudoti socialinius tinklus, apklausas ir tikslines grupes, kad būtų įvertintas visuomenės informuotumas ir būdai, kuriais būtų galima ateityje patobulinti jų informavimo strategiją;

33.  konstatuoja, kad Tinklo teigimu, agentūros yra tvirtai įsipareigojusios didinti savo matomumą socialinės žiniasklaidos priemonėse; atkreipia dėmesį, kad tik kelių agentūrų dar nėra socialinės žiniasklaidos priemonėse, bet jos įsipareigoja pradėti tokią komunikaciją artimiausioje ateityje; pastebi, kad per socialines žiniasklaidos priemones galima skelbti ataskaitas, renginius, pranešimus apie darbo vietas ir viešuosius pirkimus; be to, pažymi, kad socialinės žiniasklaidos veikla yra susijusi su kitomis agentūrų naudojamomis komunikacijos priemonėmis;

34.  ragina agentūras dėti dar daugiau pastangų ir gerinti savo komunikacijos politiką siekiant padidinti savo matomumą pasinaudojant įvairiomis socialinės žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų geriau supažindinama su jų veikla ir laimėjimais ir užtikrinama, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie jų darbą;

Kitos pastabos

35.  pažymi, kad Komisija, remdamasi agentūrų indėliu, parengė gaires, įskaitant standartines decentralizuotų agentūrų ir priimančiųjų valstybių narių susitarimų dėl būstinės nuostatas; pažymi, kad 2016 m. sausio mėn. keturios agentūros vis dar vykdė derybas su savo priimančiosiomis valstybėmis narėmis, palyginti su 10 agentūrų ankstesniais metais; primena, kad šie susitarimai yra svarbūs agentūrų veiklai ir saugumui; primygtinai ragina agentūras ir valstybes nares, kurios dar nesudarė susitarimo dėl būstinės, nedelsiant tai padaryti;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra agentūrų susitarimo dėl būstinės su priimančiąja šalimi socialiniai aspektai, pvz., darbuotojų socialinių ir gyvenimo sąlygų (mokyklos išlaidos, statuso klausimai ir t. t.) nuspėjamumas;

37.  susirūpinęs pažymi, kad kai kurios agentūros turi ne vieną būstinę, ir mano, kad būtina nedelsiant panaikinti dvigubas būstines, jei jos neturi jokios realios pridėtinės vertės;

38.  ragina Sąjungos institucijas ir įstaigas griežtai taikyti priemones, susijusias su diskrecija ir neleidimu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. visais atvejais atlikti tinkamus patikrinimus ir taikyti atmetimo kriterijus, kad interesų konflikto atveju bendrovių paraiškos būtų atmetamos, nes tai labai svarbu norint apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

39.  primena Audito Rūmams, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija bendro požiūrio 54 punkte susitarė, kad už visus užsakomųjų išorės auditų aspektus visiška atsakomybė ir toliau tenka Audito Rūmams, kurie administruoja visas reikiamas administracines ir viešųjų pirkimų procedūras; prašo Komisiją skubiai patikslinti, ar ši nuostata vis dar galioja; labai apgailestauja, kad naujas audito būdas, kai į procesą įtraukiami privačiojo sektoriaus auditoriai, lėmė 85 proc. didesnę administracinę naštą agentūroms, kuri prilygsta daugiau kaip 13 000 papildomų valandų arba vidutiniškai 3,5 etato ekvivalento, palyginti su ankstesniu auditu, kuriam vadovavo Audito Rūmai; apgailestauja, kad audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui skirtas laikas decentralizuotoms agentūroms sudarė daugiau kaip 1 400 papildomų darbo valandų ir kad iš viso išorinių privačiojo sektoriaus auditorių paslaugoms 2014 m. buvo išleista papildomai 550 000 EUR; ragina Audito Rūmus daugiau konsultuoti privačiuosius auditorius, kad būtų gerokai sumažinta padidėjusi administracinė našta;

40.  ragina visas Sąjungos institucijas ir agentūras plėtoti savo procedūras ir praktiką, kuriomis siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto įvykdymo patvirtinimo proceso;

41.  siūlo Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apsvarstyti galimybę sujungti mažesnes agentūras, kurios atlieka panašias ar tarpusavyje susijusias užduotis; yra įsitikinęs, kad taip būtų užtikrintas didesnis veiksmingumas ilguoju laikotarpiu;

42.  teigia, kad Sąjungos institucijų ir agentūrų metinės ataskaitos galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant laikytis skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principų; ragina Sąjungos institucijas ir agentūras į savo metines ataskaitas įtraukti standartinį šiems principams skirtą skyrių;

43.  pažymi, kad tuo pat metu paskelbtos veiksmų gairės, pagal kurias padėta reglamentų, kuriais įsteigiamos trys trišalės Sąjungos agentūros – Cedefop, EU-OSHA ir Eurofound – peržiūra; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą turėtų būti išsaugotas pagrindinis kiekvienos iš šių labai geros reputacijos agentūrų vaidmuo ir jų trišalis pobūdis, užtikrinant aktyvų nacionalinių valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų dalyvavimą jas valdant ir jų veikloje;

44.  patvirtina, kad diskusijos dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų kompetentinguose Parlamento komitetuose padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos atspindėtų faktinius politinius prioritetus, tačiau pabrėžia poreikį suderinti Sąjungos biudžeto ciklą su strategija „Europa 2020“, kad būtų galima visapusiškai stebėti kiekvienos agentūros veiklą ir rengti išsamias ataskaitas dėl jų veiklos, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

45.  pripažįsta gerąją agentūrų bendradarbiavimo praktiką gyvenimo ir darbo sąlygų, profesinio mokymo, darbo saugos ir sveikatos srityse – taip kuo labiau padidinama sąveika ir bendradarbiavimas ir užtikrinama daugiau papildomumo; taip pat teigiamai vertina ir skatina tai, kad Komisija ir agentūros toliau keičiasi gerosios praktikos pavyzdžiais;

o

o o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

26.1.2016

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

(2015/2205(DEC))

Nuomonės referentas: David Casa

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad tuo pat metu paskelbti veiksmų planai, pagal kuriuos padėta reglamentų, kuriais įsteigiamos trys trišalės Sąjungos agentūros – Cedefop, EU-OSHA ir Eurofound – peržiūra; pabrėžia, kad atliekant peržiūrą turėtų būti išsaugotas pagrindinis kiekvienos iš šių labai geros reputacijos agentūrų vaidmuo ir jų trišalis pobūdis, užtikrinant aktyvų nacionalinių valdžios institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų dalyvavimą jas valdant ir jų veikloje;

2.  patvirtina, kad diskusijos dėl agentūrų metinių darbo programų projektų ir daugiamečių strategijų atsakinguose komitetuose padeda užtikrinti, kad programos ir strategijos atspindėtų faktinius politinius prioritetus, tačiau pabrėžia poreikį suderinti ES biudžeto ciklą su strategija „Europa 2020“, kad būtų galima visapusiškai stebėti kiekvienos agentūros veiklą ir rengti išsamias ataskaitas dėl jų veiklos, atsižvelgiant į jų indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

3.  pripažįsta, kad buvo labai sudėtinga sumažinti darbuotojų skaičių, ir prieštarauja tam, kad šis skaičius būtų dar labiau sumažintas, nes taip būtų apribotas agentūrų gebėjimas vykdyti savo įgaliojimus;

4.  pripažįsta gerąją agentūrų bendradarbiavimo praktiką gyvenimo ir darbo sąlygų, profesinio mokymo, darbo saugos ir sveikatos srityse – taip kuo labiau padidinama sinergija ir bendradarbiavimas ir užtikrinama daugiau papildomumo; taip pat teigiamai vertina ir skatina tai, kad Komisija ir agentūros toliau keičiasi gerosios praktikos pavyzdžiais; tačiau pabrėžia, kad būtų galima sukurti daugiau sinergijos siekiant užtikrinti išlaidų veiksmingumą;

5.  teigiamai vertina Komisijos ir agentūrų pastangas ir pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planą; laikosi nuomonės, kad dėl to bus užtikrintas geriau subalansuotas valdymas, didesnis veiksmingumas ir atskaitomybė bei suderinamumas;

6.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasikonsultavus su agentūromis paskelbtas gaires dėl veiklos rodiklių, kuriais siekiama įvertinti agentūrų vykdomųjų direktorių pasiektus rezultatus, taip pat Komisijos parengtas gaires dėl agentūrų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su darbuotojų įdarbinimu, priėmimo; tikisi, kad šios gairės sudarys sąlygas tolesniam supaprastinimui laiko ir išteklių taupymo požiūriu;

7.  iš esmės atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs yra agentūrų susitarimo dėl būstinės su priimančiąja šalimi socialiniai aspektai, pvz., darbuotojų socialinių ir gyvenimo sąlygų (mokyklos išlaidos, statuso klausimai ir t. t.) nuspėjamumas; todėl primygtinai ragina priimančiąsias valstybes nares, kurios dar nepasirašė tokio susitarimo, nedelsiant jį pasirašyti.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

8

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Thomas Händel, Marian Harkin, Czesław Hoc, Rina Ronja Kari, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Amjad Bashir, Lynn Boylan, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Evelyn Regner, Michaela Šojdrová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Anneli Jäätteenmäki

18.2.2016

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl Europos Sąjungos agentūrų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo: veikla, finansų valdymas ir kontrolė

(2015/2205(DEC))

Nuomonės referentė: Monica Macovei

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad svarbu valdyti interesų konfliktus, ir primygtinai ragina agentūras, kurios dar nėra priėmusios ir paskelbusios savo interneto svetainėse interesų konfliktų valdymo ir prevencijos politikos ir praktinių gairių, visų pirma agentūras „eu–LISA“, Europolas ir FRONTEX, nedelsiant tai padaryti ir iki 2016 m. kovo mėn. pateikti ataskaitas šiuo klausimu; prašo agentūrų pateikti savo nustatytų interesų konfliktų duomenis;

2.  pakartoja, kad svarbu paskelbti valdybos narių, administracijos darbuotojų, taip pat išorės ir vidaus ekspertų gyvenimo aprašymus ir interesų deklaracijas; pabrėžia, kad skaidrumas – svarbiausias veiksnys mažinant interesų konfliktų riziką; ragina agentūras nustatyti aiškias taisykles dėl informatorių apsaugos ir darbuotojų perėjimo iš viešojo sektoriaus į privatųjį ir atvirkščiai;

3.  rekomenduoja Audito Rūmams daugiausia dėmesio skirti veiklos rezultatų auditui ir prašo agentūrų sustiprinti ataskaitų teikimo sistemą bei pateikti visus veiklos rezultatų rodiklius;

4.  pažymi, kad CEPOL, EASO, „eu-LISA“ ir Europolas panaikino didelę dalį perkėlimų, o tai rodo biudžeto planavimo ir projektų valdymo trūkumus; primena, kad vienas iš pagrindinių apskaitos principų yra metinio periodiškumo principas; pripažįsta, kad metinio periodiškumo principui prieštarauja aukštas perkėlimų lygis; visapusiškai atsižvelgia į Audito Rūmų pastabą, kad perkėlimai dažnai įvyksta dėl įvykių, kurių agentūros negali kontroliuoti, arba perkėlimai pateisinami dėl veiklos, viešųjų pirkimų procedūrų ar projektų daugiamečio pobūdžio; vis dėlto ragina šias konkrečias agentūras mažinti panaikinamų perkėlimų skaičių;

5.  ragina agentūras dėti dar daugiau pastangų ir gerinti savo komunikacijos politiką siekiant padidinti savo matomumą per įvairias socialinės žiniasklaidos priemones, kad būtų geriau supažindinama su jų veikla ir pasiekimais ir užtikrinama, kad piliečiai būtų gerai informuoti apie jų darbą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

52

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Gerard Batten, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Pál Csáky, Daniel Dalton, Dennis de Jong, Gérard Deprez, Anna Hedh, Petr Ježek, Emil Radev, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Dan Nica, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marian-Jean Marinescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Bodil Valero

(1)

OL C 409, 2015 12 9, p. 1.

(2)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(3)

OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(4)

OL L 328, 2013 12 7, p. 42.

(5)

2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).

Teisinis pranešimas