Procedūra : 2015/2203(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0137/2016

Pateikti tekstai :

A8-0137/2016

Debatai :

PV 27/04/2016 - 17
CRE 27/04/2016 - 17

Balsavimas :

PV 28/04/2016 - 4.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0149

PRANEŠIMAS     
PDF 790kWORD 213k
12.4.2016
PE 571.494v02-00 A8-0137/2016

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2015/2203(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėja: Claudia Schmidt

 1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO


1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2015/2203(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2015) 0379 – C8-0248/2015),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2015) 0295),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos metinę ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m vasario 12 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų operacijas (05219/2016 – C8-0036/2016, 05220/2016 – C8-0037/2016, 05223/2016 – C8-0038/2016, 05224/2016 – C8-0039/2016),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015) 0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015) 0194, SWD(2015) 0195),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d.(3) Kotonu pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d.(4) Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą 33 straipsnį(6),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis, 32 straipsnį(7),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis, 11 straipsnį(8),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 ir 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis, 11 straipsnį(9),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AK-R ir EB konvenciją, 74 straipsnį(10),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui, 119 straipsnį(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 50 straipsnį(12),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 48 straipsnį(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0137/2016),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymo

(2015/2203(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2015) 0379 – C8-0248/2015),

–  atsižvelgdamas į finansinę informaciją apie Europos plėtros fondus (COM(2015) 0295),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos metinę ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2014 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m vasario 12 d. Tarybos rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų operacijas (05219/2016 – C8-0036/2016, 05220/2016 – C8-0037/2016, 05223/2016 – C8-0038/2016, 05224/2016 – C8-0039/2016),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2015) 0505), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2015) 0194, SWD(2015) 0195),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d.(16) Kotonu pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d.(17) Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą 33 straipsnį(19),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis, 32 straipsnį(20),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis, 11 straipsnį(21),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 ir 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis, 11 straipsnį(22),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AK-R ir EB konvenciją, 74 straipsnį(23),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui, 119 straipsnį(24),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl dešimtajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 50 straipsnį(25),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento 48 straipsnį(26),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0137/2016),

1.  pažymi, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų galutinių metinių ataskaitų duomenys yra pateikti Audito Rūmų metinės ataskaitos 2 lentelėje;

2.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

(2015/2203(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8–0137/2016),

A.  kadangi valstybių narių finansuojami ir vienas po kito naudojami Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinės ES pagalbos priemonės, skirtos vystomajam bendradarbiavimui Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėse bei Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT);

B.  kadangi svarbiausias Kotonu susitarimo tikslas – mažinti ir iki 2020 m. galiausiai panaikinti skurdą;

C.  kadangi tvarumas ir laipsniška ekonominė integracija tapo pavyzdiniais vystymosi politikos ir Kotonu partnerystės priemonių principais;

D.  kadangi tai, jog išlaidos 2014 m. buvo daromos iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF, o mokėjimai dar buvo atliekami iš 1995 m. pradėto aštuntojo EPF, menkina bendrą skaidrumą ir operacijų efektyvumą;

E.  kadangi 2013 m. gruodžio mėn. Taryba patvirtino pereinamąją priemonę, kuria užtikrinamas fondų prieinamumas nuo 2014 m. sausio mėn. iki vienuoliktojo EPF įsigaliojimo, o pereinamojo laikotarpio ištekliai siekia 1 616 mln. EUR;

F.  kadangi EPF finansavimą valdo ir Komisija, ir Europos investicijų bankas (EIB), o Komisija atskaitinga tik už fondų valdymą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros operacijas;

G.  kadangi Sąjunga yra pasiekusi tvirtų tarptautinio bendradarbiavimo rezultatų sprendžiant globalius uždavinius ir teikiant paramą vystymuisi daugeliui pasaulio šalių;

H.  kadangi reikia iš naujo nustatyti pasaulinių veikėjų ir institucijų bendradarbiavimo būdą, apibrėžiant naujas varomųjų jėgų ir veikimo būdų formas, visų pirma siekiant geresnių rezultatų vykdant įsipareigojimus, susijusius su ES išorės politikos priemonėmis;

I.  kadangi Sąjungos išorės parama teikiama per tarptautines organizacijas, kurios arba naudoja Sąjungos fondų lėšas, arba bendrai finansuoja projektus kartu su Sąjunga, o tai apima uždavinius, susijusius su priežiūra ir valdymu;

J.  kadangi AKR šalyse vyraujančiai veiklos aplinkai būdinga didelė rizika dėl politinio nestabilumo, saugumo problemų ir silpnos institucinės bei administracinės aplinkos;

K.  kadangi Sąjungos dalyvavimo pobūdis ir lygis turi būti diferencijuojami ir jiems turi būti taikomos sąlygos, priklausomai nuo įvairiose srityse, pavyzdžiui, demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės, skaidrumo ir kovos su korupcija, daromos išmatuojamos pažangos;

L.  kadangi, siekiant užtikrinti didesnę partnerių atsakomybę ir politikos tikslų sureguliavimą, labai svarbus reguliarus ir išsamus politinis dialogas;

M.  kadangi parama biudžetui lemia reikšmingą riziką, susijusią su šalies partnerės gebėjimu tinkamai panaudoti skirtas lėšas, kad jos galėtų turėti poveikį bendrai suderintiems tikslams, ir visų pirma leistų imtis tam tikrų skaidrumo, atskaitomybės ir gero finansų valdymo iššūkių;

N.  kadangi neteisėti finansų srautai, gauti iš korupcijos ar pasinaudojus mokesčių slėpimo ar pinigų plovimo schemomis, menkina šalių partnerių pastangas sutelkti pajamas šalies viduje ir neleidžia augti ekonomikai ir mažinti skurdo;

O.  kadangi itin svarbu plėsti Sąjungos veiklos matomumą ir patikimumą ir visais Sąjungos veiksmais propaguoti Sąjungos vertybes;

P.  kadangi EPF įtraukimas į Sąjungos biudžetą, t. y. jo įtraukimas į Sąjungos biudžeto struktūrą, tebėra vienas iš Parlamento prioritetų; kadangi EPF įtraukus į bendrąjį biudžetą Parlamentas įgytų teisę spręsti dėl EPF finansavimo sudarymo ir paskirstymo ir kartu galėtų stiprinti politikos suderinamumą ir demokratinę kontrolę;

Patikinimo pareiškimas

Finansų ir projektų įgyvendinimas 2014 m.

1.  pripažįsta, kad 2014 m. įsipareigojimų lygis yra žemas – 621 mln. EUR, o ankstesniais metais jis buvo: 2013 m. – 3 923 mln. EUR, 2012 m. – 3 163 mln. EUR, – tai susiję su vėlyvu vienuoliktojo EPF įsigaliojimu ir ribotais ištekliais pagal pereinamojo laikotarpio priemonę – 1 616 mln. EUR; taip pat pažymi, kad mokėjimų lygis buvo labai aukštas – 3 516 mln. EUR, o 2013 m. – 2 963 mln. EUR, kadangi iš pereinamojo laikotarpio priemonės buvo skirta 595 mln. EUR suma paramai biudžetui ir avansams pagal Afrikos taikos priemonę Centrinės Afrikos Respublikoje ir Somalyje;

2.  yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų lygis, susijęs su EPF išlaidomis, didėjo trejus metus iš eilės: nuo 2012 m. iki 2014 m. išaugo nuo 3 iki 3,8 proc.; pabrėžia, kad šis klaidų lygis vis dar kur kas mažesnis už klaidų lygį panaudojant Sąjungos lėšas, kurias valdo valstybės narės;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, jog Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad užkirstų kelią kiekybiškai apibrėžiamoms klaidoms, jas nustatytų ir ištaisytų, o tik tada patvirtintų ir priimtų išlaidas – tokiu atveju klaidų lygis būtų buvęs 2,3 procentinio punkto mažesnis ir nebūtų viršijęs 2 proc. reikšmingumo ribos; pažymi, kad daugumą klaidų lėmė tai, jog nebuvo laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai pagerinti ex ante kontrolę;

4.  palankiai vertina bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ pastangas mažinti aukštą neįvykdytų įsipareigojimų lygį (dažnai jie vadinami prancūzišku terminu reste à liquider): nuo 12,5 mlrd. EUR 2013 m. gruodžio 31 d. iki 9,7 mlrd. EUR 2014 m. gruodžio 31 d. (neįvykdytų įsipareigojimų suma sumažėjo 23 proc.); vis dėlto pažymi, kad reikia tolesnių pastangų; taip pat atkreipia dėmesį į „EuropeAid“ pastangas mažinti seną išankstinį finansavimą (buvo siekiama jį sumažinti 25 proc., o sumažinta 46 proc.), senus neįvykdytus įsipareigojimus (juos siekta sumažinti 25 proc., o sumažinta 51,24 proc.) ir ne iki galo įvykdytų pasibaigusių sutarčių skaičių (siekta sumažinti 15 proc., sumažinta 15,52 proc.), tačiau pažanga mažinant pagal EPF pasibaigusių sutarčių skaičių yra mažiau džiuginanti, nes 25 proc. visų EPF sutarčių yra ne iki galo įvykdytos pasibaigusios sutartys, kurių bendra vertė siekia 3,8 mlrd. EUR; ragina Komisiją toliau stengtis trumpinti vidutinį projektų įgyvendinimo laiką;

Su tvarkingumu susijusi rizika

5.  pažymi, kad EPF įgyvendinami įvairiais būdais – per centralizuotą tiesioginį valdymą (2014 m. taip buvo atlikta 38 proc. mokėjimų, iš kurių 22 proc. nuo visos mokėjimų sumos teko paramai biudžetui) ir per netiesioginį valdymą – likę 62 proc. mokėjimų (ši suma buvo paskirstyta taip: 32 proc. per tarptautines organizacijas, 25 proc. per trečiąsias šalis ir 5 proc. kartu su nacionaliniais valstybių narių organais); pripažįsta plačią geografinę aprėptį (fondai veikia 79 šalyse) ir taikomų įgyvendinimo taisyklių ir procedūrų, pvz., konkursų ir sutarčių skyrimo procedūrų, sudėtingumą;

6.  pažymi, kad dviejose paramos biudžetui ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis srityse, ypač Sąjungos įnašų skyrimo Jungtinių Tautų projektams, kuriems paramą skiria keli paramos teikėjai, srityje dėl priemonių pobūdžio ir mokėjimo sąlygų klaidingų operacijų tikimybė yra ribota;

Ataskaitų patikimumas

7.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 m. galutinėse metinėse finansinėse ataskaitose šių EPF finansinė būklė 2014 m. gruodžio 31 d. visais reikšmingais aspektais yra pateikta teisingai, o su tą dieną pasibaigusiais metais susiję jų operacijų ir pinigų srautų rezultatai ir grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais grindžiamas apskaitos taisykles;

8.  kaip ir ankstesniais metais, yra labai susirūpinęs, kad tais atvejais, kai išankstinio finansavimo mokėjimai viršija 750 000 EUR, perįgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai vis dar nesistemingai laikosi taisyklės, pagal kurią Komisija privalo kasmet susigrąžinti palūkanas (2014 m. – 2,5 mln. EUR, palyginti su 5,7 mln. EUR 2013 m.), ir kad ataskaitose nurodyta palūkanų pajamų suma iš dalies grindžiama apytikriais skaičiavimais; ragina Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą (DEVCO GD) griežtai kontroliuoti perįgaliotuosius leidimus suteikiančius pareigūnus; taip pat apgailestauja dėl to, kad už 250 000–750 000 EUR išankstinį finansavimą gautos palūkanos finansinėse ataskaitose vis dar nepripažįstamos finansinėmis pajamomis;

9.  pažymi, kad 2014 m. susigrąžinta 83,3 mln. EUR, t. y. 2,3 proc. visos 2014 m. EPF išmokėtos 3,58 mlrd. EUR sumos; tačiau pabrėžia, kad šis susigrąžinimas susijęs ir su aštuntuoju, devintuoju bei dešimtuoju EPF, o susigrąžinimo norma labai skiriasi;

Finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

10.  palankiai vertina Audito Rūmų nuomonę, kurioje nurodoma, kad 2014 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

11.  tačiau reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo įvertinimo, nes mokėjimuose pasitaikė esminių klaidų, ir dėl to, kad įvertinta, jog „EuropeAid“ būstinės ir Sąjungos delegacijų priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos užtikrinant mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą; yra susirūpinęs dėl atrinktų mokėjimų operacijų rezultatų, kurie atskleidė, kad 54 iš 165 mokėjimų (33 proc.) būta klaidų;

12.  apgailestauja, kad, remiantis metinėje ataskaitoje pateiktu Audito Rūmų vertinimu, labiausiai tikėtinas aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF išlaidų operacijų klaidų lygis yra 3,8 proc. – tai reiškia, kad klaidų lygis padidėjo antrą kartą iš eilės (2013 m. jis buvo 3,4 proc., o 2012 m. – 3 proc.);

13.  apgailestauja, jog tai, kad naudos gavėjai nesilaiko viešųjų pirkimų taisyklių ir nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, vis dar yra dvi pagrindinės klaidų priežastys, sudarančios 63 proc. apytikrio klaidų lygio; mano, kad būtina nuosekliai skirti dėmesį vidaus finansų ir kontrolės praktinės patirties ugdymui, ir ragina renkantis paramos gavėjus ir subrangovus taikyti visišką skaidrumą;

14.  apgailestauja, kad iš Audito Rūmų patikrintų 133 mokėjimų operacijų 34 atvejais buvo padaryta kiekybiškai apibrėžiamų klaidų, o 19 proc. iš 34 atvejų buvo susiję su nepatirtomis išlaidomis, t. y. jie gali būti apgaulingos veiklos įrodymas;

15.  reiškia susirūpinimą tuo, jog Komisija turėjo pakankamai informacijos, kad užkirstų kelią kiekybiškai apibrėžiamoms klaidoms, jas nustatytų ir ištaisytų, o tik tada patvirtintų ir priimtų išlaidas – tokiu atveju klaidų lygis būtų buvęs 2,3 procentinio punkto mažesnis už realų klaidų lygį; tikisi, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD griežčiau taikys savo bendrą kontrolės sistemą ir atidžiau naudosis turima informacija;

16.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. įsigaliojo kovos su sukčiavimu strategija, ir prašo sutelkti dėmesį į kovos su sukčiavimu mechanizmų parengimą ir EPF finansavimo skaidrumo pagerinimą;

Operacijų priežiūra ir valdymo patikimumo lygio įtvirtinimas

17.  pažymi, kad iš 133 su projektais susijusių mokėjimų operacijų 52 (arba 39 proc.) pasitaikė klaidų, iš kurių 34 (65 proc.) buvo kiekybiškai apibrėžiamos; apgailestauja, kad 14 iš šių 34 operacijų buvo galutinės operacijos, praėjusios visas ex ante patikras; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl nepatenkinamų ex ante patikrų rezultatų ir pasikartojančių trūkumų;

18.  primena raginimą Komisijai nuolat kreipti dėmesį į jos atliekamų ex ante patikrų kokybę ir tinkamumą, ypač atsižvelgiant į nepastovias politines ir veiklos sąlygas;

19.  pripažįsta, kad 2014 m. nustatytas likutinis klaidų lygis yra 2,81 proc. (205,7 mln. EUR); pažymi, kad šį vertinimo metodą Audito Rūmai pripažino tinkama metodika, teikiančia vertingos informacijos apie sritis, kuriose reikia toliau stiprinti patikrinimų įgyvendinimą, ir teikiančia pakankamai įrodymų, kad likutinis klaidų lygis yra reikšmingas;

20.  primena Parlamento poziciją, kad būtų naudinga aiškiai nurodyti, kuriose veiklos srityse ar intervencijos sektoriuose sudarant biudžetą pasitaiko daugiausia trūkumų bei klaidų ir kurie yra labiausiai pažeidžiami; prašo Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD atlikti reikiamą analizę, kad ją būtų galima kuo greičiau pristatyti metinėje veiklos ataskaitoje;

21.  mano, jog patikrų sąnaudas reikia išlaikyti pagrįsto lygio ir patikslinti su išlaidų efektyvumu susijusią patikrinimų informaciją, pvz., informaciją apie klaidas, aptiktas ir ištaisytas atlikus išorinius auditus ir pačiai Komisijai atlikus patikrinimus, ir įtraukti visų rūšių tiesiogines išlaidas ar patikrų išlaidų efektyvumo rodiklius, kad nesusidarytų nereikalingų kontrolės lygių;

22.  atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad turi būti atsižvelgiama į tinkamą kontrolės bei atsakomybės pusiausvyrą ir priežiūros bei Sąjungos finansavimo patrauklumo pusiausvyrą;

23.  palankiai vertina tai, kad pradėta taikyti ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistema, pagal kurią bus vertinama, kaip rezultatai atitinka strateginio vystymosi tikslus; mano, jog itin svarbu per visą projekto gyvavimo ciklą nuolat sekti jo poveikį arba paramos biudžetui poveikį ir rengti tinkamas projektų rezultatų ataskaitas;

24.  pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektų, finansuojamų taikant Sąjungos išorės finansines priemones, poveikio vertinimą; pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokio netinkamo valdymo, skaidrumo trūkumo ir Sąjungos lėšų pasisavinimo reikia atlikti išsamią, tikslią ir visuotinę įvairių stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklių analizę;

25.  kaip ir praėjusiais metais, primygtinai ragina Komisiją geriau užtikrinti Sąjungos delegacijų, kurioms darbuotojus skiria Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), atskaitomybę; mano, jog šių veiksmų turėtų būti imamasi papildomai, neatsižvelgiant į tai, kad Sąjungos delegacijų vadovai rengia ir pasirašo išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos delegacijų vadovams reikia aiškiai priminti jų pareigas ir valdymo bei valdymo patikimumo lygio priežiūros įsipareigojimus, susijusius su jų delegacijų operacijų rinkiniu (pagrindiniai valdymo procesai, kontrolės valdymas, tinkamas pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių supratimas ir įvertinimas); pabrėžia, kad reikia rasti aiškią pusiausvyrą tarp politinių ir valdymo įsipareigojimų;

27.  mano, kad bendrose gairėse Sąjungos delegacijų vadovams reikėtų suteikti aiškias rekomendacijas, kaip apibrėžti išlygas, jų sudedamąsias dalis, išlygai suteikti svarstytinus elementus (finansinės rizikos ir pavojaus reputacijai lygį, veiklos trūkumus, nustatytus vidaus ir išorės ribojamuosius veiksnius) ir atitinkamą poveikį finansavimo valdymui ir mokėjimų operacijoms; primena, kad išlygoje turėtų būti aiškiai nurodytas pasikartojančių arba laikinų trūkumų turintis procesas ir vidaus kontrolės standartų rinkinio veikimas, tinkamumas ir rezultatai;

28.  ragina „EuropeAid“ savo metinėje veiklos ataskaitoje pateikti bendrą apžvalgą ir analizę, kad Sąjungos delegacijų veiksmai ir laimėjimai būtų labiau pastebimi, ir užtikrinti, kad delegacijų vadovų suformuluoti atsakymai būtų pakankamai kokybiški, nuoseklūs ir vientisi;

29.  mano, jog svarbu nustatyti valdymo informacija ir pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais pagrįstas tendencijas, kad būtų galima sureguliuoti programavimo ciklus ir pagerinti bendrus sektorinius Sąjungos paramos vystymuisi rezultatus;

30.  ragina „EuropeAid“ ir EIVT sugriežtinti delegacijų vadovų, kaip Komisijos perįgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, priežiūrą siekiant sustiprinti jų atskaitomybę nustatant prievolę teikti kokybinę, visapusišką ir išsamią informaciją greta tikslios informacijos, kuri pateikiama metinėje veiklos ataskaitoje;

Naujos vystymosi politikos sistemos įgyvendinimas ir atitinkami iššūkiai

31.  palankiai vertina atnaujintą ir išplėstą vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. – patvirtintus septyniolika darnaus vystymosi tikslų ir 169 susijusius tikslus, nes tai yra tikras, visapusiškas vystymosi politikos patobulinimas;

32.  ragina formuojant EPF fondų strategiją, valdymą ir atskaitomybę siekti platesnio užmojo tikslų; pabrėžia, kad yra galimybė optimizuoti visą EPF veiklos atsparumą sugriežtinus ekonominio ir finansinio efektyvumo kriterijus ir nustačius efektyvumo bei rezultatyvumo padidėjimą, kuris turėtų atsispindėti valdymo rezultatuose; mano, jog siekiant užtikrinti galutinį Sąjungos finansavimo rezultatyvumą vienas iš efektyvių išankstinių etapų yra poreikių vertinimų parengimas;

33.  pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra sutartyje įtvirtintas reikalavimas; pažymi, kad tai reiškia, jog visų atitinkamų politikos sričių išlaidos turėtų būti suderintos su vystomojo bendradarbiavimo tikslais ir kad būtina vengti neigiamo poveikio ir užkirsti jam kelią; mano, kad dėl šios priežasties išlaidų vertinimas politikos suderinamumo vystymosi labui požiūriu turėtų būti nuolatinis išlaidų nustatymo, stebėsenos, ataskaitų apie jas teikimo, jų vertinimo ir audito elementas visose atitinkamose politikos srityse, įskaitant prekybos, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką;

34.  ragina Komisiją persvarstyti ir atidžiai suderinti įvairių esamų pagalbos priemonių politikos strategijos ir pagalbos teikėjų koordinavimo sąsają, ypač paramos biudžetui, jungiamųjų operacijų ir projektų valdymo srityse; mano, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir privataus kapitalo srautai yra svarbiausios varomosios jėgos siekiant darnaus vystymosi ir kartu stiprinant institucinius gebėjimus ir patikimas valdymo sistemas, kad būtų galima padidinti skaidrumą, sumažinti korupciją ir pažaboti mokesčių slėpimą;

35.  pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be taikos, o taika neįmanoma be vystymosi; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad įgyvendinant vystymosi politiką pirmenybė turėtų būti teikiama žmogaus teisėms, geram valdymui, taikos ir demokratijos kūrimui, ir kad veikla, skirta 16 darnaus vystymosi tikslui (TVT 16), susijusiam su taika ir teisingumu, įgyvendinti turėtų tapti vienu iš pagrindinių nacionalinių orientacinių programų (NOP) pagal vystomąjį bendradarbiavimą sektorių; be to, pabrėžia, kad iš partnerių reikėtų reikalauti patikimais ir bendrai sutartais rodikliais pagrįstų metinių ataskaitų apie TVT 16 siektinų rodiklių įgyvendinimo rezultatus;

36.  ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento susirūpinimą ir pastabas dėl nacionalinių orientacinių programų (NOP) ir įtraukti jo išvadas į galutines nacionalines programas; ragina nustatyti oficialius priežiūros įgaliojimus, susijusius su EPF, galbūt pagal Sutarties 295 straipsnį sudarant privalomo pobūdžio tarpinstitucinį susitarimą;

Sąjungos patikos fondų ir jungiamųjų priemonių priežiūra

37.  palankiai vertina ketinimą nepaprastosios padėties atveju greičiau ir lanksčiau išmokėti lėšas ir sutelkti įvairius finansavimo šaltinius, kad būtų galima įveikti krizes įvairiais jų aspektais; teigiamai vertina ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo sukūrimą ir asignavimą (1,8 mlrd. EUR) jam finansuoti, turint tikslą suteikti galimybių visapusiškai reaguoti į pabėgėlių krizę ir naikinti gilumines nelegalios migracijos ir asmenų perkėlimo Afrikoje priežastis;

38.  teigiamai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Bêkou“, ir jo indėlį prisidedant prie tarptautinio atsako į krizę Centrinės Afrikos Respublikoje; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti, kad šis fondas pradėtų veikti visu pajėgumu;

39.  palankiai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Madad“, skirtas konflikto Sirijoje pasekmėms šalinti, ir Skubiosios pagalbos Afrikaipatikos fondas; ragina valstybes nares padidinti savo finansinius įsipareigojimus visuose ES patikos fonduose;

40.  pabrėžia, kad Komisija neturėtų nukreipti asignavimų nuo pagrindinių aktų tikslų ir principų, ir mano, kad bet koks asignavimų nukreipimas per patikos fondus neturėtų būti vykdomas EPF ir Sąjungos ilgalaikės politikos sąskaita;

41.  pripažįsta pridėtinę vertę, gaunamą kaupiant į vieną fondą daug valstybių narių įnašų Sąjungos lygmeniu, papildant didelius įnašus iš išorės finansavimo priemonių ir EPF; vis dėlto primygtinai ragina valstybes nares, kad veiksmingai suderintų savo įnašus su Sąjungos įnašais, o ne teiktų minimumą, kurio reikia balsavimo teisėms gauti;

42.  pažymi, kad patikos fondai yra ad hoc atsako dalis, o tai rodo, jog EPF, Sąjungos biudžete ir daugiametėje finansinėje programoje nėra išteklių ir lankstumo, kurių reikia siekiat skubaus ir visapusio reagavimo į dideles krizes; apgailestauja, kad dėl to ignoruojama biudžetą valdanti institucija ir kenkiama biudžeto vieningumui;

43.  pripažįsta glaudų vystymosi ir migracijos politikos priemonių ryšį, itin svarbų Sąjungos ir AKR šalių santykiams; mano, jog minėtomis aplinkybėmis reikia toliau svarstyti, kaip Sąjungai pasiekti tokios patikos fondų veiklos nuoseklumą, ekonominį naudingumą ir geriausią koordinavimą su kitomis galiojančiomis dvišalėmis vystymosi politikos priemonėmis ir aktais;

44.  be to, mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas patikos fondų ir visų pirma ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo rezultatyvumui ir politiniam valdymui, taip pat garantijų trūkumui ir galutinio skirtų lėšų panaudojimo priežiūrai;

45.  pabrėžia, kokie svarbūs yra pakankami kontrolės mechanizmai siekiant užtikrinti biudžeto įvykdymo politinę kontrolę atliekant jo įvykdymo patvirtinimo procedūrą; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pagerinti biudžeto valdymo ir biudžeto kontrolės institucijos dalyvavimą, taip pat geriau suderinti patikos fondus ir kitas priemones su biudžeto norma, visų pirma įtraukiant šiuos fondus ir priemones į Sąjungos biudžetą;

46.  primena raginimą nuolat atsiskaityti Parlamentui dėl jungiamųjų priemonių naudojimo ir pateikti jo rezultatus, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti savo įgaliojimais atlikti tikrinimą, t. y. įvertinti valdymo pajėgumus ir pridėtinę vertę;

47.  pabrėžia, kad bet kokios naujos finansinės priemonės ir sujungtos finansinės priemonės turėtų ir toliau atitikti Sąjungos vystymosi politikos svarbiausius tikslus ir būti sutelktos į tas sritis, kuriose pridėtinė vertė ir strateginis poveikis yra didžiausi;

48.  ragina Komisiją užtikrinti tvirtą, skaidrią ir atskaitingą sistemą, kuri užtikrintų atitiktį vystymosi veiksmingumo principams ir vystymosi tikslams visose derinimo programose, taip pat užtikrintų jos papildomą plėtojimą, kaip Audito Rūmai rekomendavo specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“;

49.  atsižvelgia į tai, kad kol kas didžioji lėšų dalis gaunama iš Sąjungos biudžeto ir EPF, o valstybių narių įnašai į patikos fondus iki šiol buvo palyginti maži; ragina valstybes nares prisidėti prie patikos fondų finansavimo tokiu pat mastu, kokiu prisidedama iš Sąjungos biudžeto ir EPF;

EIB valdomos AKR investicinės priemonės rezultatai

50.  primena, kad AKR ir UŠT investicinei priemonei iš devintojo ir dešimtojo EPF skirtos lėšos siekė 3 185,5 mln. EUR, o jas papildžius 500 mln. EUR iš vienuoliktojo EPF pagal poveikio finansavimo priemonių paketą bus galima prisiimti dar daugiau rizikos siekiant dar labiau paskatinti vystymąsi, imantis etiškų investicijų;

51.  teigiamai vertina pirmąją 2014 m. EIB ataskaitą dėl jo išorės operacijų rezultatų ir dėl 3-ojo ramsčio vertinimo sistemos (3PA) bei rezultatų nustatymo sistemos (ReM) naudojimo EIB atliekant tikėtinų investicinių projektų rezultatų ex ante įvertinimą; vis dėlto mano, kad reikia toliau gerinti ex ante ir ex post vertinimus, kad juos vykdant būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominius rodiklius, bet ir į kriterijus, susijusius su aplinkos apsauga ir darniu vystymusi;

52.  ragina EIB didžiausią prioritetą teikti ilgalaikiam investicijų poveikiui ir jų įnašui į tvarumą;

53.  ragina EIB toliau remti vietos privačiojo sektoriaus, itin svarbios tvarumo varomosios jėgos, vystymąsi, remti neatidėliotinus naudos gavėjų interesus tenkinančią būtinąją socialinę ir ekonominę infrastruktūrą ir naujų vietos ir regioninių partnerių paiešką konkrečioje mikrofinansų srityje; ragina EIB padidinti papildomumą geriau pagrindžiant lėšų naudojimą;

54.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2015 „AKR investicinė priemonė. Ar ji suteikia papildomos naudos?“, kaip teigiamą Audito Rūmų pavyzdį imantis tolesnių veiksmų po 2012 ir 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kurią vykdant Parlamentas prašė iki EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūros ir investicinės priemonės laikotarpio vidurio peržiūros parengti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų bei jos suderinimo su Sąjungos vystymosi politikos priemonėmis ir tikslais;

55.  mano, kad AKR investicinės priemonės auditas yra gera Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimo ir tikrinimo bendromis pajėgomis praktika; mano, kad ši audito ataskaita yra svarbus etapas, nes tai pirmasis Audito Rūmų šioje konkrečioje srityje atliktas auditas; apgailestauja dėl to, kad investicinė priemonė neįeina į Audito Rūmų metinį audito patikinimo pareiškimą;

56.  pripažįsta audito išvadas dėl AKR investicinės priemonės suderinamumo su Sąjungos vystymosi politikos tikslais ir jos skatinamojo poveikio; palankiai vertina gerą EIB ir Komisijos bendradarbiavimą projektų apžvalgos ir atrankos srityse; apgailestauja, kad nebuvo įmanoma tiksliau nustatyti AKR investicinės priemonės suteiktos pridėtinės vertės; taigi, ragina Audito Rūmus būsimose specialiosiose ataskaitose pateikti konkretesnių pavyzdžių ir išskirti kai kuriuos projektus, kad jų išvados ir rekomendacijos būtų geriau paaiškintos;

57.  ragina sistemingai atskleisti AKR investicinės priemonės perskolinimo susitarimus ir leisti susipažinti su valdybos sprendimais ir valdymo dokumentais;

58.  mano, jog svarbu, kad EIB nuolat skirtų laiko išsamaus patikrinimo politikai ir rezultatų vertinimo priemonėms, siekiant geriau susipažinti su finansinių tarpininkų ir naudos gavėjų charakteristikomis ir geriau įvertinti projektų poveikį galutiniams naudos gavėjams;

59.  mano, kad visoms Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamoms priemonėms turėtų būti taikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; taigi, pakartoja ir tvirtai mano, kad Sąjungos vardu EIB administruojamai AKR investicinei priemonei taip pat turėtų būti taikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kadangi ši investicinė priemonė yra finansuojama Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais;

60.  pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalyje paminėtas trišalis susitarimas, kuriuo reglamentuojamas EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimas Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB valdo Sąjungos ir valstybių narių lėšas, metodų klausimais, buvo atnaujintas 2015 m.; pakartoja Parlamento poziciją, kad turi būti atnaujinti Audito Rūmų šios srities įgaliojimai į juos įtraukiant visas naujas EIB finansines priemones, apimančias viešąsias lėšas, gautas iš Sąjungos arba iš EPF;

61.  ragina EIB plėtoti ir taikyti būtiną visapusišką požiūrį reaguojant į didelius sunkumus, kurių kyla dėl migrantų srauto į Europą, įskaitant sustiprintas operacijas tų migrantų kilmės šalyse, taip pat šalyse, kurios tiesiogiai ribojasi su kilmės šalimis;

Paramos biudžetui valdymas

62.  pažymi, kad 2014 m. bendri paramos biudžetui mokėjimai buvo 794 mln. EUR; taip pat pastebi, kad iš Audito Rūmų patikrintų 32 paramos biudžetui veiklos operacijų tik dviem atvejais pastebėta kiekybiškai apibrėžiamų, nedidelį poveikį turėjusių klaidų;

63.  primena, kad parama biudžetui, kaip dvišalio bendradarbiavimo forma, lemia pasikartojančią pasitikėjimo riziką, susijusią su partnerių veiklos rezultatyvumu ir korupcijos bei sukčiavimo rizika; prašo atidžiai stebėti ir palaikyti išsamų Sąjungos ir šalių partnerių dialogą politikos aspektais dėl to, kaip siekiama tikslų ir kokia pažanga daroma siekiant sutartų rezultatų, veiklos rodiklių, atliekant sisteminės rizikos analizę ir įgyvendinant rizikos mažinimo strategiją;

64.  mano, kad daugiausia turėtų būti orientuojamasi į viešųjų finansų valdymo, biudžeto skaidrumo ir makroekonominių sąlygų šalyse partnerėse gerinimo pažangą, kad būtų optimizuojamas gebėjimų stiprinimas ir pasiektų rezultatų kontrolė;

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

65.  pažymi, kad 2014 m. EPF mokėjimai tarptautinių organizacijų įgyvendinamiems projektams siekė 908,6 mln. EUR;

66.  ragina atitinkamas Sąjungos ir JT institucijas visapusiškai laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAFA) ir jį įgyvendinti; prašo Komisijos pateikti Parlamentui FAFA įgyvendinimo ataskaitą ir su juo susijusias gaires siekiant nustatyti sritis, kurias reikia pagerinti, ir tuo tikslu pateikti atitinkamų pasiūlymų;

67.  ragina JT ir atitinkamas JT institucijas toliau siekti išsamiau bendradarbiauti su Sąjunga nuolat plėtojant išsamias kontrolės ir ataskaitų teikimo sistemas; pabrėžia, kad įvairių formų ataskaitų teikimo reikalavimai ir skirtingos tarptautinių paramos teikėjų mokėjimo sąlygos daro neigiamą poveikį pagalbos veiksmingumui ir efektyvumui; apgailestauja, kad organizacijos partnerės, kurioms pavesta netiesioginio valdymo būdu vykdyti Sąjungos biudžetą, Komisijai dažnai atsiskaito ne iki galo arba šios ataskaitos būna nepakankamai orientuotos į rezultatus;

68.  primena, kad struktūrizuotas Sąjungos ir JT bendradarbiavimas yra vienintelė veiksminga priemonė siekiant užkirsti kelią neefektyviam lėšų naudojimui ir veiklos dubliavimui; pripažįsta, kad Sąjunga, pagalbą pervesdama per Jungtines Tautas, gali ją teikti tiems pasaulio regionams, kuriems viena jos teikti negalėtų;

69.  primygtinai teigia, kad visais lygmenimis reikia pasiekti aukščiausią skaidrumo ir institucinės atskaitomybės lygį užtikrinant galimybę gauti išsamią ir patikimą informaciją apie biudžetą ir finansinius duomenis, kad Parlamentas galėtų vykdyti kontrolę; ragina vykdyti ketinimų, naudos gavėjų ir finansavimo išsamesnio atskleidimo politiką siekiant geresnės atsakomybės už Sąjungos pinigus;

70.  mano, jog būtina užtikrinti Sąjungos veiklos pastebimumą, be kita ko, ir atsižvelgiant į atsakomybę už rezultatus, ypač įgyvendinant bendrai finansuojamas ir kelių paramos teikėjų remiamas iniciatyvas, kad būtų greitai ir reguliariai teikiama informacija apie lėšų sutelkimą ir taip užtikrinamas Sąjungos lėšų atsekamumas;

71.  mano, kad, atsižvelgiant į Sąjungos paramos rezultatų svarbą, reikia tobulinti į rezultatus orientuotą požiūrį taikant atskaitomybės už rezultatus ir jų matavimo sistemą, kuri sudarytų galimybę įvertinti projektų patikimumą ekonominio ir socialinio tvarumo požiūriais ir įvertinti projektų rezultatyvumą ir efektyvumą;

72.  primygtinai ragina bet kokios ES finansuojamos operacijos planavimo etapu nustatyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus (SMART) tikslus; pabrėžia, kad tik vykdant gautų rezultatų ir poveikių ex post vertinimus Parlamentui būtų pateikiama aiški ir patikima ataskaita;

Vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos

73.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad „EuropeAid“ vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos yra nepakankamai patikimos, nes programos vertinimo priežiūra ir stebėsena vykdoma netinkamai, o „EuropeAid“ negali užtikrinti, kad įvairiai vertinimo veiklai vykdyti skirti personalo ir finansiniai ištekliai būtų tinkami ir veiksmingai paskirstyti;

74.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „„EuropeAid“ vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“; ragina DEVCO GD skubiai ištaisyti įvairius savo vertinimo ir stebėsenos sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, ypač rimtus DEVCO GD vertinimo sistemos trūkumus; pabrėžia, kad blogai veikianti vertinimo sistema padidina riziką, jog bus atrinkti nekokybiški projektai ar projektai, kurių tikslai nebus įgyvendinti; pažymi, kad skiriasi Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl patikimos informacijos apie paramos biudžetui operacijų veiksmingumą, ir dėl to yra susirūpinęs; mano, kad yra ryšys tarp darbuotojų trūkumo ES delegacijose ir DEVCO GD vertinimo skyriuje ir problemų, į kurias atkreipė dėmesį Audito Rūmai; mano, kad tai yra neigiamų pasekmių, kurių darbuotojų skaičiaus mažinimas gali turėti veiksmingam Sąjungos programų veikimui, pavyzdys;

75.  pabrėžia, kad Parlamentui, kaip biudžeto kontrolės institucijai, būtina pateikti aiškią nuomonę apie tai, kokiu mastu iš tikrųjų buvo pasiekti pagrindiniai Sąjungos tikslai;

76.  primena, kad reikėtų teikti nepriklausomą, objektyvią ir nešališką grįžtamąją informaciją apie Komisijos pagalbos projektų ir programų rezultatus, nes tai yra Komisijos įsipareigojimo užtikrinti kokybę dalis; mano, kad vertinimų rezultatai yra itin svarbūs politikos ir politikos persvarstymo proceso elementai siekiant pakoreguoti strateginius politinius tikslus ir padidinti bendrą suderinamumą su kitomis ES politikos priemonėmis;

77.  mano, kad investicijos į analizę ir rezultatų apibendrinimą suteikia ne tik bendrą vaizdą apie tendencijas, bet ir leidžia pasimokyti, kaip gerinti vertinimo procesų rezultatyvumą, kartu gaunant geresnių įrodymų sprendimams priimti ir politikai formuoti;

78.  mano, kad labai svarbu visais būdais ir priemonėmis dalytis žiniomis, siekiant ne tik išvystyti vertinimo kultūrą, bet ir, svarbiausia, kurti veiksmingą veiklos rezultatų kultūrą;

79.  mano, kad būtina skubiai užtikrinti skaidrumą; todėl ragina Komisiją kasmet elektroniniu būdu (Excel formatu) pateikti Parlamentui visų pasirašytų sutarčių sąrašą, sugrupuotą pagal a) gavėjus, b) šalis, c) priimančiąsias organizacijas, d) skiriamas lėšas < 1 mln. EUR, e) skiriamas lėšas 1–3 mln. EUR, f) skiriamas lėšas 3–5 mln. EUR, g) skiriamas lėšas 5–10 mln. EUR, h) skiriamas lėšas > 10 mln. EUR;

Sąjungos parama medieną gaminančioms šalims pagal FLEGT veiksmų planą

80.  mano, kad miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) iniciatyva yra labai svarbi siekiant pagerinti miškų valdymą, išsaugoti miškus ir užtikrinti teisės aktų vykdymą, ypač taikant visas įmanomas priemones, be kita ko, savanoriškos partnerystės susitarimus arba išsamų finansinį patikrinimą, kad būtų sprendžiama pasaulinė neteisėtos medienos ruošos problema ir padedama užtikrinti medienos eksportą į Sąjungą;

81.  vis dėlto apgailestauja dėl visų nustatytų trūkumų FLEGT veiksmų plano ir projektų įgyvendinimo etapu, kuriuos šiuo metu reikia visapusiškai įvertinti; tvirtai mano, kad po to, kai 2003–2013 m. laikotarpiu su FLEGT susijusiai paramai buvo skirta 300 mln. EUR, dabar laikas atlikti FLEGT proceso sąnaudų ir naudos mažinant neteisėtą medienos ruošą analizę;

82.  apgailestauja dėl to, kad FLEGT veiksmų planas įgyvendinamas lėtai, kad vėlai priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2020(27) (Sąjungos medienos reglamentas) ir kad Komisija vangiai mokosi iš patirties, susijusios su bendru FLEGT finansavimu;

83.  ragina Komisiją restruktūrizuoti Sąjungos finansavimą, t. y. atsisakyti kelių skirtingų biudžetų ir naudoti vieną bendrą, aiškiai apibrėžtą biudžetą;

84.  primena, kad medienos produktų atsekamumas taikant veikiančią teisėtai sukurtą licencijavimo sistemą, dėl kurios susitarė Sąjunga ir medieną eksportuojančios šalys, turėtų būti laikomas nuolatiniu pagrindiniu tikslu, ypač atsižvelgiant į paplitusią korupciją, prastą teisėsaugą ir nepakankamą su projektais susijusios rizikos ir apribojimų įvertinimą;

Pagal AKR ir ES energetikos priemonę Rytų Afrikai teikiama parama atsinaujinančiosios energijos srityje

85.  palankiai vertina tai, kad nuo antrojo kvietimo teikti paraiškas pagal energetikos priemonę tapo privaloma atlikti išankstinę galimybių analizę; pabrėžia, kad išankstinis tyrimas turėtų būti grindžiamas tiksliais ir realistiškais scenarijais bei apytikriais vertinimais, kaip vietos bendruomenę būtų galima įtraukti į projekto įgyvendinimą siekiant stiprinti vietos subjektų atsakomybę ir labiau populiarinti projektą;

86.  tvirtai pabrėžia, kad turėtų būti geriau įtvirtinta projekto įgyvendinamumo ir tvarumo socialiniu, ekonominiu bei aplinkos požiūriu sąsaja, siekiant užtikrinti ne vien pagal energetikos priemonę vykdomų investicinių projektų efektyvumą, nuoseklumą ir matomumą, bet ir jų rezultatyvumą bei platesnio masto rezultatus atitinkamuose regionuose;

87.  mano, kad turėtų būti reguliariai vykdoma projektų, ypač projektų, kuriuos įgyvendinant akivaizdžiai kyla sunkumų, ir su jais susijusios rizikos kontrolė ir kartu turėtų būti imamasi greitų rizikos mažinimo priemonių;

88.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vietos suinteresuotieji subjektai, pvz., nevyriausybinės organizacijos (NVO) ar vietos bendruomenės, būtų įtraukti visu pagal energetikos priemonę remiamų projektų įgyvendinimo laikotarpiu, nuo projekto inicijavimo iki etapo po užbaigimo, apdairiai atsižvelgiant į reikalavimą toliau remti vietos gebėjimų stiprinimą ir toliau stiprinti vietos subjektų atsakomybę, kad pasibaigus finansavimo laikotarpiui projektas būtų perspektyvus ir tvarus;

Sąjungos parama Haičiui

89.  primena, kad Sąjungos vystymosi strategijoje didžiulis dėmesys skiriamas valstybės kūrimo priemonėms; mano, jog krizės sąlygomis, siekiant, kad ES intervencija būtų sėkminga, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas nacionalinės valdymo sistemos, pagal kurią valdomas nelaimių rizikos mažinimas, patikimumui ir veikimo rezultatyvumui;

90.  primena raginimą Komisijai ir EIVT informuoti Parlamentą apie pažangą, ypač atsižvelgiant į rizikos valdymą ir pasirengimą įgyvendinti ir pasiekti programos tikslus įvykus nelaimei;

Sąjungos parama kovai su kankinimu ir mirties bausmės panaikinimui

91.  primena, kad žmogaus teisių ir demokratijos laikymasis yra vienas iš AKR ir Sąjungos partnerystės pagrindų; ragina EIVT ir Komisiją gerinti Sąjungos delegacijų gebėjimą veiksmingiau dirbti, gerinti rezultatus ir daryti poveikį žmogaus teisių kultūrai ir demokratijos politikos priemonėms;

92.  mano, kad EIVT ir Komisija žmogaus teisių srityje turėtų siekti didesnio bendro programavimo ir kontrolės, kad būtų galima žmogaus teisių klausimus geriau suderinti su vietos politinėmis ir žmogaus teisių strategijomis;

93.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad poveikio nustatymo sistemos yra gana prastos, iš dalies dėl neaiškių projektų loginių pagrindų, kuriems trūksta gerai apibrėžtų lyginamųjų standartų ir tikslinių rodiklių; ragina Komisiją aiškiau apibrėžti projektų loginės struktūros reikalavimus, siekiant pagerinti jų rezultatus ir padidinti pridėtinę vertę;

Naujos ES ir AKR šalių partnerystės formavimas

94.  mano, kad priėmus naują visuotinę darnaus vystymosi tikslų sistemą ir nustačius aiškesnius prioritetus daromas poveikis visam EPF veikimui, be to, atsižvelgiant į šį nebiudžetinį aspektą turėtų būti toliau svarstomi dabartiniai išsamūs finansavimo būdai; laikosi nuomonės, kad EPF gali padaryti dar didesnį poveikį, grindžiamą nuosekliais veiklos rodikliais ir didesniu geografiniu nuoseklumu tas pačias problemas patiriančių šalių grupių viduje;

95.  primygtinai primena Parlamento raginimą Tarybai ir valstybėms narėms siekti integruoti EPF į Sąjungos biudžetą, kad būtų galima sustiprinti demokratinę kontrolę; prašo, kad Komisija, tiksliau, po Kotonu susitarimo veikianti darbo grupė, informuotų Parlamentą apie tai, kaip vyksta diskusijos, susijusios su Kotonu susitarimo pakeitimu po 2020 m. ir galimais variantais;

EPF 2014–2016 m. migracijos krizės aplinkybėmis

96.  pripažįsta, kad parama vystymuisi naudojama siekiant sumažinti skurdą neturtingiausiose pasaulio šalyse ir kad įgyvendinant EPF iki šiol padaryta didelė pažanga AKR šalyse ir UŠT;

97.  yra labai susirūpinęs dėl dabartinio pabėgėlių srauto, ypač todėl, kad nors karo pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų dalis yra didelė, nuolat auga ir ekonominių migrantų dalis;

98.  laikosi nuomonės, kad parama vystymuisi turi būti išmokama daug efektyviau ir kad ji turi atitikti pridėtinės vertės kriterijus; pabrėžia, kad tai yra vienintelis būdas suteikti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas ir išvengti ekonominės migracijos srautų didėjimo;

99.  pabrėžia, kad šiuo metu įvairiuose įsipareigojimų etapuose, pvz., neįvykdytų įsipareigojimų (arba RAL, pranc. reste à liquider), nesudarytų sutarčių (arba RAC, pranc. reste à contracter) ir neįvykdytų mokėjimų (arba RAP, pranc. reste à payer), yra įšaldyta 9 673 mln. EUR iš dabartinio ir visų ankstesnių EPF; mano, kad tai puikiai atsispindi pateiktoje lentelėje:

EPF

RAL suma

RAC suma

RAP suma

8

36 291 173

15 067 281

21 223 892

9

754 545 794

298 932 156

455 613 639

10

8 195 173 994

3 072 710 058

5 122 463 936

11

565 263 991

429 067 226

136 196 765

Bendras finansavimas

121 744 226

14 408 394

107 335 833

Iš viso

9 673 019 179

3 830 185 114

5 842 834 065

100.  mano, jog nerimą kelia tai, kad EIVT atsakomybei priklausančių Sąjungos delegacijų AKR šalyse ir UŠT vadovai atsakingi už 917 projektų priežiūrą, o 428 iš jų vėluojama vykdyti arba juose nustatyti tikslai, kurių tikriausiai nepavyks pasiekti; mano, jog didelį nerimą kelia tai, kad šių projektų vertė siekia 9 188 mln. EUR;

101.  ragina pasimokyti iš Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto išvadų ir pabrėžia, kad reikalingas tikslingesnis požiūris į EPF lėšų naudojimą; todėl siūlo parengti lankstesnę išmokėjimo strategiją, atitinkančią Sąjungos poreikius suvaldyti migracijos krizę;

102.  mano, kad ketvirtadalis vienuoliktojo EPF lėšų turėtų būti atidėta migracijos krizės prevencijai ir jau esamų migrantų srautų valdymui;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rezoliucija

103.  ragina Audito Rūmus į savo kitą metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, apžvalgą.

22.2.2016

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2015/2203(DEC))

Nuomonės referentas: Doru-Claudian Frunzulică

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Sąjungos paramos vystymuisi lėšos dažnai naudojamos labai sudėtingoje aplinkoje, o tai padidina sunkumus, kai reikia projektus įgyvendinti, vertinti ir vykdyti išlaidų kontrolę; todėl paramos vystymuisi srityje pasitaiko daugiau klaidų nei kitose Sąjungos politikos srityse;

2.  pažymi, kad Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų lygis panaudojant Europos plėtros fondo (EPF) lėšas 2013–2014 m. laikotarpiu padidėjo nuo 3,4 iki 3,8 proc.; pabrėžia, kad šis klaidų lygis vis dar kur kas mažesnis už klaidų lygį panaudojant Sąjungos lėšas, kurias valdo valstybės narės;

3.  pažymi, kad dauguma klaidų atsiranda dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo ir kad, kaip nurodė Audito Rūmai, geresnė Komisijos vykdoma projektų ex-ante kontrolė galėtų žymiai sumažinti klaidų lygį; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai pagerinti ex-ante kontrolę;

4.  pabrėžia, kad ES delegacijų išorės pagalbos valdymo ataskaitose atspindima momentinė Sąjungos išorės pagalbos projektų įgyvendinimo padėtis ir todėl jos negali būti laikomos galutiniais projektų vertinimais; taigi įspėja, kad neturi būti daroma ankstyvų ir neobjektyvių išvadų apie bendrą Sąjungos pagalbos politikos veiksmingumą;

5.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2014 „EuropeAid vertinimo ir į rezultatus orientuoto stebėjimo sistemos“; ragina DEVCO GD skubiai spręsti įvairius savo vertinimo ir stebėsenos sistemų trūkumus, nurodytus Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, ypač rimtus DEVCO GD vertinimo sistemos trūkumus; pabrėžia, kad blogai veikianti vertinimo sistema padidina riziką, kad bus atrinkti nekokybiški projektai ar projektai, kuriuos įgyvendinant nepasiekiami nustatyti tikslai; pažymi, kad skiriasi Komisijos ir Audito Rūmų nuomonės dėl patikimos informacijos apie paramos biudžetui operacijų veiksmingumą, ir dėl to yra susirūpinęs; mano, kad yra ryšys tarp darbuotojų trūkumo ES delegacijose ir DEVCO GD vertinimo skyriuje ir problemų, į kurias atkreipė dėmesį Audito Rūmai; mano, kad tai yra neigiamų pasekmių, kurias darbuotojų skaičiaus mažinimas gali turėti veiksmingam Sąjungos programų veikimui, pavyzdys;

6.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2015 dėl AKR investicinės priemonės; yra patenkintas, kad Audito Rūmai daro išvadą, jog investicinė priemonė duoda aiškios papildomos naudos;

7.  teigiamai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Bêkou“, ir jo indėlį prisidedant prie tarptautinio atsako į krizę Centrinės Afrikos Respublikoje; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti siekiant užtikrinti, kad šis fondas pradėtų veikti visu pajėgumu;

8.  teigiamai vertina tai, kad sukurtas ES patikos fondas „Madad“, kuris skirtas padėti šalinti konflikto Sirijoje pasekmes, ir Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas; ragina valstybes nares padidinti savo finansinius įsipareigojimus visuose ES patikos fonduose;

9.  pripažįsta, kad labai daug tikisi iš Sąjungos vystymosi politikos, kuri turėtų padėti išspręsti pabėgėlių krizę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pastangos turėtų būti sutelktos šalinti pagrindinėms migracijos priežastims, kaip antai žmogaus teisių pažeidimai, įstatymų nepaisymas, korupcija, skurdas, badas, o ne vien tik didelių EPF ir VBP lėšų nukreipimui su migracija susijusiai veiklai, taip pat karinei veiklai, kurios vertė tvariam vystymuisi neaiški ir abejotina, taip pat kovos su klimato kaita veiksmams; visiškai pripažįsta daugelio problemų sudėtingumą ir tai, kad būtini daugialypiai ir papildomi atsakomieji veiksmai, todėl būtina paaiškinti esamus finansavimo mechanizmus, nustatyti kitus papildomus finansavimo šaltinius ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų, taip pat galiojančių vidaus teisės nuostatų siekiant įveikti šiuos naujus pasaulinius iššūkius; todėl ragina numatyti kovos su klimato kaita lėšų, kurių šaltiniai turėtų apimti finansinių sandorių mokesčius ir anglies dioksido mokesčius, taikytinus tarptautiniam oro ir jūros transportui;

10.  palankiai vertina tai, kad didelė dalis ES paramos vystymuisi teikiama kaip parama biudžetui; ragina, kai laikomasi sąlygų, biudžetinę paramą teikti kaip priemonę, kuri sudarytų sąlygas kiekvienai šaliai spręsti dėl savo prioritetų ir būti visiškai atsakingai už savo vystymąsi; palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitoje pateiktus įrodymus, kad, apskritai, Komisija tinkamai laikosi sąlygų, kurios taikomos pasirenkant šį įgyvendinimo būdą; primena, kad OPV, teikiama įgyvendinant paramos biudžetui programas, davė gerų rezultatų taikant vystymosi veiksmingumo principus, nes ji skatina šalių partnerių atsakomybę ir šalių sistemas; primena, kad parama biudžetui gali duoti realių rezultatų nuo valstybės išlaidų padidėjimo ir platesnio paslaugų teikimo masto iki nepasiturintiems gyventojų sluoksniams palankių rezultatų; primena, kad parama biudžetui yra veiksminga, nes, jei tinkamai teikiama, galima tiesiogiai reaguoti į paramą gaunančių šalių finansinius poreikius naudojant jų sistemas ir vystymosi rodiklius ir galima padėti stiprinti vyriausybės institucijas bei šalies viduje kurti skaidrumą ir atskaitomybę, kurie mažina korupciją;

11.  pabrėžia, kad svarbu nuolat gerinti vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos projektų, finansuojamų taikant Sąjungos išorės finansines priemones, poveikio vertinimą; pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokio netinkamo valdymo, skaidrumo trūkumo ir Sąjungos lėšų pasisavinimo reikia atlikti išsamią, tikslią ir visuotinę įvairių stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklių analizę;

12.  pabrėžia, kad vystymasis neįmanomas be taikos ir taika neįmanoma be vystymosi; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad įgyvendinant vystymosi politiką pirmenybė turėtų būti teikiama žmogaus teisėms, geram valdymui, taikai ir demokratijai stiprinti ir kad veikla, skirta 16 darnaus vystymosi tikslui (TVT 16), susijusiam su taika ir teisingumu, įgyvendinti turėtų tapti vienu iš pagrindinių nacionalinių orientacinių programų (NOP) pagal vystomąjį bendradarbiavimą sektorių, o, remiantis patikimais ir bendrai sutartais rodikliais, iš partnerių reikėtų reikalauti metinių ataskaitų apie TVT 16 siektinų rodiklių įgyvendinimo rezultatus;

13.  ragina Komisiją atsižvelgti į Parlamento susirūpinimą ir pastabas dėl nacionalinių orientacinių programų (NOP) ir atsižvelgti į Parlamento išvadas galutinėse nacionalinėse orientacinėse programose; ragina nustatyti oficialius priežiūros įgaliojimus, susijusius su EPF, galbūt pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį sudarant privalomo pobūdžio tarpinstitucinį susitarimą;

14.  ragina Komisiją užtikrinti tvirtą, skaidrią ir atskaitingą sistemą, kuri užtikrintų atitiktį vystymosi veiksmingumo principams ir vystymosi tikslams visose derinimo programose siekiant papildomai užtikrinti jos plėtojimą, kaip Audito Rūmai rekomendavo specialiojoje ataskaitoje „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką“;

15.  pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui – tai sutartyje įtvirtintas reikalavimas; pažymi, kad tai reiškia, jog visų atitinkamų politikos sričių išlaidos turėtų būti suderintos su vystomojo bendradarbiavimo tikslais ir kad būtina vengti neigiamo poveikio ir jam užkirsti kelią; mano, kad todėl išlaidų vertinimas politikos suderinamumo vystymosi labui požiūriu turėtų būti nuolatinis išlaidų nustatymo, stebėsenos, ataskaitų apie jas teikimo, jų vertinimo ir audito elementas visose atitinkamose politikos srityse, įskaitant prekybos, žemės ūkio ir žuvininkystės politiką.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Juan Fernando López Aguilar, Jan Zahradil, Joachim Zeller

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

7.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Jonathan Arnott, Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Ashworth, Andrey Novakov, Markus Pieper, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Luke Ming Flanagan, Arne Gericke, Ramón Jáuregui Atondo, Claudiu Ciprian Tănăsescu

(1)

OL C 373, 2015 11 10, p. 289.

(2)

OL C 379, 2015 11 13, p. 124.

(3)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14)

OL C 373, 2015 11 10, p. 289.

(15)

OL C 379, 2015 11 13, p. 124.

(16)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(17)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(18)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(19)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(20)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(21)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(22)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(23)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(24)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(25)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(26)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(27)

  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).

Teisinis pranešimas