Procedūra : 2015/0136(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0190/2016

Pateikti tekstai :

A8-0190/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0260

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS     
PDF 518kWORD 103k
30.5.2016
PE 580.548v02-00 A8-0190/2016

dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, projekto

(14112/2015 – C8-0409/2015 – 2015/0136(NLE))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Pavel Svoboda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais, projekto

(14112/2015 – C8-0409/2015 – 2015/0136(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14112/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį (C8–0409/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridedamą prie Sutarčių(1),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (1996 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (2010 m. HNS konvencija);

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015) 0305),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungti(3),

–  atsižvelgdamas į Pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija) (COM(2001) 674),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (naujos redakcijos reglamentas „Briuselis I“)(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą 2015 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 8 d. Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos susitikimų protokoluose(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. dokumentą dėl laivybos pramonės, kuriame valstybės narės raginamos kuo greičiau ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. Protokolą ar prie jo prisijungti laikantis Komisijos siūlomo požiūrio(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0190/2016),

A.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir tinkamos, greitos ir veiksmingos asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensacijos išmokėjimą per specializuotą Tarptautinį HNS kompensacijų fondą;

B.  kadangi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įskaitant 2010 m. HNS konvenciją, yra griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų atveju, specialus kompensacijų fondas, per kurį žala atlyginama tuo atveju, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas;

C.  kadangi, viena vertus, ja siekiama nustatyti principą „teršėjas moka“ ir prevencijos ir atsargumo principus, kad žalos aplinkai atveju turi būti imamasi prevencinių veiksmų, ir todėl tai patenka į Sąjungos aplinkos politikos ir bendrųjų principų sritį, ir, kita vertus, ja siekiama reguliuoti klausimus, kylančius dėl jūrų transporto padarytos žalos, bei užkirsti kelią tokiai žalai ir ją sumažinti, taigi tai patenka į Sąjungos transporto politikos sritį;

D.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje pateikiamos taisyklės dėl valstybių, šios Konvencijos šalių, teismų jurisdikcijos dėl reikalavimų, kuriuos savininkui ar jo draudikui arba specializuotam HNS kompensacijų fondui pateikė žalą, kuriai taikoma Konvencija, patyrę asmenys, taip pat taisyklės dėl teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo valstybėse, šios Konvencijos šalyse;

E.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu (COM(2015)0305)), 2010 m. HNS konvencijos sudarymas sutaps su naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taisyklių taikymo apimtimi;

F.  kadangi pagal naujos redakcijos reglamentą „Briuselis I“ leidžiami įvairūs jurisdikcijos pagrindai, tuo metu, kai 2010 m. HNS konvencijos IV skyriuje nustatytas labai ribotas jurisdikcijos, pripažinimo ir vykdymo režimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams ir užtikrinti vienodą taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijų taikymą;

G.  kadangi, viena vertus, specifinis 2010 m. HNS konvencijos jurisdikcijos režimo pobūdis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nelaimingų atsitikimų aukoms būtų nustatytos aiškios procedūrinės taisyklės ir teisinis tikrumas, taip užtikrinant, kad teismams būtų pateikiami veiksmingesni reikalavimai, ir, kita vertus, numatomi teisiniai ir praktiniai sunkumai, susiję su atskiru jurisdikcijos režimu Sąjungoje palyginti su režimu, kuris taikomas kitoms 2010 m. HNS konvencijos šalims, pateisina bendro naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taikymo išimtį;

H.  kadangi Danija atleista nuo SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo ir nedalyvauja priimant siūlomą Tarybos sprendimą, keik tai susiję su teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose aspektais;

I.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos ir Sąjungos taisyklių dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sutapimas suformavo teisinį pagrindą sprendimui 2002/941/EB, nuo tada, kai 2010 m. protokolu iš dalies pakeista 1996 m. HNS konvencija, 2010 m. HNS konvencijos poveikis Sąjungos taisyklėms turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą(7) (DAAA)), kuri tapo ES teisinės sistemos dalimi priėmus Sprendimą 2002/971/EB, taikymo apimtį ir taisykles;

J.  kadangi DAAA netaikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurias reglamentuoja 2010 m. HNS konvencija, kai tik pastaroji įsigalios (DAAA 4 straipsnio 2 dalis ir IV priedas);

K.  kadangi 2010 m. HNS konvencija nustatyta griežta laivo savininko atsakomybė už visą Konvencijoje numatytą žalą, padarytą vežant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas, taip pat prievolė sudaryti draudimo sutartį arba gauti kitą finansinę garantiją, kad būtų užtikrinta jo atsakomybė už žalą pagal konvenciją, uždraudžiant šiuo tikslu visus kitus reikalavimus laivo savininko atžvilgiu, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją (7 straipsnio 4 ir 5 dalys);

L.  kadangi, nebent visos valstybės narės ratifikuos 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungs per tą patį laikotarpį, yra pavojus, kad laivybos pramonei tuo pat metu bus taikomi du skirtingi teisiniai režimai – Sąjungos ir tarptautinis – ir tai sukels nevienodas sąlygas taršos aukoms, pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt., ir taip pat prieštaraus 2010 m. HNS konvencijos dvasiai;

M.  kadangi kitos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įtrauktos į DAAA IV priedą, buvo veiksmingos, nes jomis pavyko pasiekti aplinkos ir prekybos interesų pusiausvyrą aiškiai nukreipiant atsakomybę, kai paprastai nėra neaiškumo, kuri šalis yra atsakinga, taip pat nustatant privalomą draudimą ir greitus kompensavimo mechanizmus, kurie neapsiriboja tik žala aplinkai;

1.    prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

i)  užtikrinti, kad, laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, ratifikavus 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungus prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis bendrų Sąjungos taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui(8);

ii)  atsižvelgiant į tai, atkreipti didesnį dėmesį į naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ ir 2010 m. HNS konvencijos sutapimą, susijusį su reikalavimams ir veiksmams taikomomis procedūrinėmis taisyklėmis pagal minėtą Konvenciją valstybių, šios Konvencijos šalių, teismuose;

iii)  užtikrinti, kad būtų sumažinta DAAA ir 2010 m. HNS konvencijos prieštaravimų galimybė imantis visų tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad 2010 m. HNS konvencijos 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos išimties nuostatos, pagal kurias laivo savininko atžvilgiu negali būti pateiktas joks reikalavimus, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją, visapusiškai laikytųsi Konvenciją ratifikavusios ar prie jos prisijungusios valstybės narės;

iv)  užtikrinti, kad būtų sumažintas pavojus, kad bus sukurtos ir sustiprintos konkurencingumo kliūtys valstybėms, kurios pasirengusios prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos, palyginti su valstybėmis, kurios gali norėti atidėti šį procesą ir toliau būti saistomos tik DAAA;

v)  užtikrinti, kad būtų panaikinta nuolatinė padėtis, kai veikia du jūrų atsakomybės režimai – ES ir tarptautinis, nes tai nulemtų Sąjungos teisės aktų susiskaidymą, be to, sukeltų pavojų aiškiam atsakomybės nukreipimui ir galėtų nulemti ilgus ir brangius teisinius procesus ir tai padarytą žalos aukoms ir laivybos pramonei;

vi)  atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų nustatyta aiški pareiga imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų būti ne ilgesnis kaip dveji metai nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos, ratifikuoti 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungti;

2.  daro išvadą, kad šis preliminarus parnešimas būtų tolesnė galimybė Tarybai ir Komisijai atsižvelgti į 1 dalyje išdėstytas rekomendacijas;

3.  paveda Pirmininkui raginti surengti papildomas diskusijas su Komisija ir Taryba;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 326, 2002 10 26, p. 299

(2)

Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

(3)

OL L 337, 2002 12 13, p. 55.

(4)

OL L 351, 2012 12 20, p. 1.

(5)

Pranešimas 13142/15.

(6)

Adresas internete: http://www.ics-shipping.org/docs/default-source/Submissions/EU/hazardous-and-noxious-substances.pdf.

(7)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).

(8)

Teisingumo Teismo 1993 m. kovo 19 d. nuomonė Nr. 2/91, ECLI:EU:C:1993:25; Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos bendrijų Komisija / Danijos Karalystė, C-467/98, ECLI:EU:C:2002:625, 82 punktas; Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nuomonė Nr. 1/03, ECLI:EU:C:2006:81, 120 ir 126 punktai; Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. gruodžio 17 d. Parlamentas gavo laišką, kuriame prašoma jo pritarimo Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Sąjungos interesų labui atliekamo HNS konvencijos 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo projektui.(1) Kadangi konvencijos ar protokolo tekste nėra išlygos dėl ekonominės integracijos regioninės organizacijos, valstybės narės turėtų šį tarptautinį susitarimą sudaryti Sąjungos vardu gavus Tarybos leidimą ir Europos Parlamento pritarimą pasiūlius Komisijai (SESV 2018 straipsnio 6 dalies a punktas). Pranešėjas siūlo preliminarų pranešimą, kad būtų galima dirbti su Taryba ir Komisija siekiant teigiamo rezultato. Pranešėjo nuomone, Parlamentui būtų netinkama duoti pritarimą prieš tai, kol bus užtikrintas Sąjungos teisės vienodumas, vientisumas ir veiksmingumas ir pagrindinis ES kompetencijos suteikimo principas.

1996 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra yra paskutinė Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencija dėl atsakomybės ir kompensavimo už žalą, patirtą dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD) ir suskystintas naftos dujas (SND), kuri dar nebuvo ratifikuota. Įgijusi patirties su panašiomis tarptautinėmis sistemomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsirandančią dėl kitos laivybos veiklos, pavyzdžiui, naftos gabenimo tanklaiviais, TJO priėmė šį tarptautinį susitarimą, iš dalies pakeistą 2010 m. HNS protokolu, siekdama atsakomybę jūrų sektoriuje reglamentuojančių konvencijų sistemą papildyti specializuota priemone. Nei 1996 m. HNS konvencija, nei HNS konvencijos 2010 m. protokolas dar neįsigaliojo.

2010 m. HNS konvencija nustatoma griežta atsakomybė pavojingas ir kenksmingas medžiagas vežančio laivo savininkui už žalą, atsiradusią dėl įvykio, susijusio su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra tuo laivu. Griežtai savininko atsakomybei yra nustatytos ribotos išimtys ir ji derinama su įpareigojimu savininkui gauti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, kuri teiktų apsaugą nuo atsakomybės už žalą pagal Konvenciją. Dar svarbesnis dalykas yra tas, kad sukurtas specializuotas kompensacijų fondas, kurio paskirtis – mokėti kompensacijas visiems asmenims, patyrusiems žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, jei toks asmuo negalėjo iš laivo savininko ir jo draudiko gauti visos ir adekvačios kompensacijos už žalą. Bendra kompensacijos suma yra 250 mln. apskaitos vienetų (maždaug 310 mln. EUR pagal dabartinį valiutos kursą) remiantis sudėtinga kiekvienos valstybės, šios Konvencijos šalies, pavojingų ir kenksmingų medžiagų gaunančių asmenų HNS fondui mokamų įmokų sistema.

2010 m. HNS konvencijos IV skyriuje nustatomos taisyklės dėl teismų jurisdikcijos ir sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir jo taikymo apimtis iš dalies sutampa su naujos redakcijos reglamente „Briuselis I“ nustatytomis taisyklėmis. Vertinant dviejų jurisdikcijos režimų skirtumus, tampa aišku, kad HNS konvencijoje nustatomas gana ribotas jurisdikcijos režimas, kuris prieštarauja daugeliui jurisdikcijos pagrindų, numatytų naujos redakcijos reglamente „Briuselis I“.

Pranešėjas supranta, kad atsižvelgiant į itin specifinį 2010 m. HNS konvencijos jurisdikcijos režimo pobūdį, kuris kyla dėl pastangų išvengti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo, užtikrinant vienodas sąlygas reikalavimų teikėjams bei patikimą teisingumo administravimą vengiant sunkumų sprendžiant tuos pačius klausimus, įtraukiant tuos pačius ekspertus, tuos pačius liudytojus ir tuos pačius atsakovus skirtinguose teismuose pagal kelias jurisdikcijas, taip pat dėl numatomų teisinių ir praktinių sunkumų, susijusių su atskiru jurisdikcijos režimu Sąjungoje palyginti su režimu, kuris taikomas kitoms 2010 m. HNS konvencijos šalims, pateisinama bendro naujos redakcijos reglamento „Briuselis I“ taikymo išimtis.

Pranešėjas taip pat supranta, kad sudarius HNS konvencijos 2010 m. protokolą bus užtikrintas vienodas taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su nelaimingais atsitikimais, kuriuos sukėlė pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra vežantys laivai visoje ES, taikymas. Be to, juo bus užtikrinta, kad būtų pakankamai lėšų išmokėti kompensacijoms nuo tokių nelaimingų atsitikimų nukentėjusiems asmenims. Taigi, pranešėjas laikosi nuomonės, kad tarptautinis režimas, o ne regioniniai sprendimai, siekiant užtikrinti vienodą taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su nelaimingais atsitikimais, kuriuos sukėlė pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra vežantys laivai visoje ES, taikymą yra labiau tinkamas atsižvelgiant į vežimo laivais kaip visuotinio verslo, darančio tarpvalstybinį poveikį, pobūdį.

Atsižvelgiant į didelę pavojingų ir kenksmingų medžiagų krovinių dalį jūrų krovininiame transporte, visuotinis vežimo laivais verslo pobūdis ir tarpvalstybinis poveikis, kuris gali kilti dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingų ir kenksmingų medžiagų kroviniais, pranešėjo manymu, visa Sąjunga suinteresuota turėti vienalytį atsakomybės režimą, taikomą aplinkai padarytai žalai, kilusiai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, o tai gali būti padaryta, jei Taryba ir Komisija tinkamai atsižvelgs į Parlamento rekomendacijas.

Pranešėjas pabrėžia, kad šis preliminarus pranešimas neturėtų būti laikomas kliūtimi sukurti vienodą atsakomybės režimą, bet kaip pastanga užtikrinti, kad tai būtų daroma veiksmingiausiu ir sąžiningiausiu būdu, nepakenkiant bendrų ES teisės taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui ir nesukuriant pernelyg nevienodų sąlygų taršos aukoms (pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt.) ir laivybos pramonei.

Taigi, pranešėjas nori pradėti dialogą su Taryba ir Komisija, kad būtų apibrėžta nuosekli ES politika atsakomybės ir kompensacijos už aplinkai padarytą žalą, atsiradusią dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, srityje.

(1)

SGS15/14576 dėl Sprendimo 14112/15.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Stefano Maullu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Nilsson

Teisinis pranešimas