Procedūra : 2015/0135(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0191/2016

Pateikti tekstai :

A8-0191/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0259

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS     
PDF 658kWORD 147k
30.5.2016
PE 580.550v02-00 A8-0191/2016

dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, projekto

(13806/2015 – C8-0410/2015 – 2015/0135(NLE))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėjas: Pavel Svoboda

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Europos Sąjungos interesų labui atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, projekto

(13806/2015 – C8-0410/2015 – 2015/0135(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13806/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8–0401/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (1996 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (2010 m. HNS konvencija),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2015)0304),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 18 d. Tarybos sprendimą 2002/971/EB, leidžiantį valstybėms narėms Bendrijos interesų labui ratifikuoti 1996 m. HNS konvenciją arba prie jos prisijungti(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą (DAAA))(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą 2015 m. lapkričio 20 d. ir gruodžio 8 d. Nuolatinių atstovų komiteto ir Tarybos susitikimų protokoluose(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 18 d. dokumentą dėl laivybos pramonės, kuriame valstybės narės raginamos kuo greičiau ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą ar prie jo prisijungti laikantis Komisijos siūlomo požiūrio(5),

–  atsižvelgdamas į bendrovės „BIO Intelligence Service“ Komisijai parengtą 2014 m. vasario 19 d. galutinę ataskaitą „DAAA veiksmingumo tyrimas: taikymo apimtis ir išimtys“(6),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Teisės tarnybos 2016 m. vasario 11 d. pranešimą dėl minėto pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo teisinio pagrindo (SJ-0066/16) ir vėliau laiško forma pateiktą Teisės reikalų komiteto 2016 m. vasario 19 d. nuomonę dėl tinkamo minėto pasiūlymo dėl sprendimo teisinio pagrindo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0191/2016),

A.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti atskaitomybę ir tinkamos, greitos ir veiksmingos asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensacijos mokėjimą per specializuotą Tarptautinį HNS kompensacijų fondą;

B.  kadangi, viena vertus, ja siekiama nustatyti principą „teršėjas moka“ ir prevencijos ir atsargumo principus, kad galimos žalos aplinkai atveju būtų imamasi prevencinių veiksmų, ir todėl tai patenka į Sąjungos aplinkos politikos ir bendrųjų principų sritį, ir, kita vertus, ja siekiama reguliuoti dėl jūrų transporto padarytos žalos kylančias problemas bei užkirsti kelią tokiai žalai ir ją sumažinti ir tai patenka į Sąjungos transporto politikos sritį;

C.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymu (COM(2015)0304), 2010 m. HNS konvencijos sudarymas iš dalies sutaps su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo taisyklių apimtimi;

D.  kadangi 2010 m. HNS konvencijos taikymo sritis iš dalies sutampa su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo sritimi, kiek tai susiję su žala aplinkai, padarytai valstybės, šios Konvencijos šalies, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir jūrų vandenyse, aplinkos užteršimo žala, padaryta valstybės, šios Konvencijos šalies, išimtinėje ekonominėje zonoje arba jai lygiavertėje teritorijoje (ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų), ir prevencinėmis priemonėmis, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti;

E.  kadangi 2010 m. HNS konvencija nustatyta griežta laivo savininko atsakomybė už visą Konvencijoje numatytą žalą, padarytą vežant jūra pavojingas ir kenksmingas medžiagas, taip pat prievolė sudaryti draudimo sutartį arba gauti kitą finansinę garantiją, kad būtų užtikrinta jo atsakomybė už žalą pagal konvenciją, uždraudžiant šiuo tikslu visus kitus reikalavimus laivo savininko atžvilgiu, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją (7 straipsnio 4 ir 5 dalys);

F.  kadangi dėl šios priežasties esama pavojaus, kad gali būti prieštaravimas tarp DAAA ir 2010 m. HNS konvencijos; šio pavojaus galima išvengti taikant DAAA 4 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatoma, kad ši direktyva „netaikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurią sukelia įvykis, kurio atsakomybę arba kompensaciją reglamentuoja IV priede išvardytos tarptautinės konvencijos, taip pat ir būsimi jų pakeitimai, galiojančios toje valstybėje narėje“;

G.  kadangi DAAA nebus taikoma aplinkos žalai arba tokios žalos neišvengiamai grėsmei, kurias reglamentuoja 2010 m. HNS konvencija, kai tik pastaroji įsigalios; todėl kyla rizika, kad teisinė aplinka bus suskaidyta ir kai kurioms valstybėms narėms bus taikoma 2010 m. HNS konvencija, o kitoms – Direktyva dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, nebent visos valstybės narės ratifikuotų 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungtų per tą patį laikotarpį; dėl to bus sudarytos nevienodos sąlygos nukentėjusiesiems dėl taršos, pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt., be to, tai prieštaraus 2010 m. HNS konvencijos dvasiai;

H.  kadangi pagrindiniai principai, kuriais grindžiamos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įskaitant 2010 m. HNS konvenciją, yra griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų atveju, specialus kompensacijų fondas, per kurį žala atlyginama tuo atveju, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas;

I.  kadangi visai Sąjungai naudinga turėti vienodą atsakomybės sistemą, taikomą su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra susijusiai žalai;

J.  kadangi nėra visiškai aišku, ar DAAA 4 straipsnio 2 dalis reiškia, kad DAAA neleidžiama taikyti valstybėje narėje, kuri ratifikavo 2010 m. HNS konvenciją ar kad draudimas taikomas tik tiek, kiek atsakomybė ar kompensavimas patenka į minėtos Konvencijos taikymo sritį;

K.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje numatytas kompensavimo režimas ir todėl pagal ją nustatytos siauresnio masto priemonės nei pagal DAAA, sukuriant režimą, pagal kurį veiklos subjektai turi užkirsti kelią ar ištaisyti atitinkamai gresiantį ar esamą pavojų, susijusį su žala aplinkai, ir pagal kurį reikalaujama, kad kompetentingos valdžios institucijos reikalautų veiklos subjektų tai padaryti;

L.  kadangi, priešingai nei numatyta DAAA, pagal 2010 m. HNS konvenciją negali būti suteikta kompensacija už neekonominio pobūdžio žalą;

M.  kadangi pagal DAAA veiklos subjektams nenustatoma privaloma finansinė garantija siekiant užtikrinti, kad jie turės lėšų užtikrinti žalos aplinkai prevenciją ir ištaisymą, nebent valstybė narė yra priėmusi griežtesnes nuostatas nei numatyta DAAA;

N.  kadangi 2010 m. HNS konvencijoje nustatytas aiškus įpareigojimas savininkui gauti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, kuri teiktų apsaugą nuo atsakomybės už žalą pagal Konvenciją;

O.  kadangi kitos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, įtrauktos į DAAA IV priedą, buvo veiksmingos, nes jomis pavyko pasiekti aplinkos ir prekybos interesų pusiausvyrą aiškiai nukreipiant atsakomybę, kai paprastai nėra neaiškumo, kuri šalis yra atsakinga, taip pat nustatant privalomą draudimą ir greitus kompensavimo mechanizmus, kurie neapsiriboja tik žala aplinkai;

1.  prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

i)  užtikrinti, kad būtų laikomasi ES sutarties 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto Sąjungos kompetencijos suteikimo principo ir nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“(8);

ii)    taigi, pritaria laiško forma pateiktai Teisės reikalų komiteto 2016 m. vasario 19 d. nuomonei, kurioje nurodoma:

„kadangi siūlomu Tarybos sprendimu siekiama leisti valstybėms narėms Sąjungos vardu ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jas įpareigoti laikytis 2010 m. HNS konvencijos taisyklių ir turint omenyje tai, kad į pastarąją įtraukti ne tik žalos aplinkai (įgyvendinant principą, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, ir principą „teršėjas moka“), bet ir su aplinka nesusijusios žalos, padarytos dėl pavojingų medžiagų vežimo jūra, atvejai, SESV 100 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis yra tinkami šio pasiūlymo teisiniai pagrindai“.

iii)    užtikrinti, kad, laikantis nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, ratifikavus 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungus prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais nebūtų padarytas neigiamas poveikis bendrų Sąjungos taisyklių vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui(9);

iv)  atsižvelgiant į tai, labiau atkreipti dėmesį, kad 2010 m. HNS konvencijos taikymo sritis iš dalies sutampa su Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą taikymo sritimi, kiek tai susiję su žala aplinkai, padarytai valstybės, šios Konvencijos šalies, jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir jūrų vandenyse, aplinkos užteršimo žala, padaryta valstybės, šios Konvencijos šalies, išimtinėje ekonominėje zonoje arba jai lygiavertėje teritorijoje (ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų), ir prevencinėmis priemonėmis, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti (prevencinės priemonės, pirminis ištaisymas ir papildomas ištaisymas);

v)  užtikrinti, kad Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą ir 2010 m. HNS konvencijos prieštaravimų galimybė būtų sumažinta imantis visų tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti, kad 2010 m. HNS konvencijos 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos išimties nuostatos, pagal kurią laivo savininko atžvilgiu negali būti pateiktas joks reikalavimus, išskyrus reikalavimus pagal minėtą Konvenciją, visapusiškai laikytųsi Konvenciją ratifikavusios ar prie jos prisijungusios valstybės narės pagal Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą 4 straipsnio 2 dalį ir IV priedą;

vi)  užtikrinti, jog būtų sumažintas pavojus, kad bus sukurtos ir sustiprintos konkurencingumo kliūtys valstybėms, kurios pasirengusios prisijungti prie 2010 m. HNS konvencijos, palyginti su valstybėmis, kurios gali norėti atidėti šį procesą ir toliau būti saistomos tik DAAA;

vii)  užtikrinti, kad būtų panaikinta nuolatinė padėtis, kai veikia du jūrų atsakomybės režimai – Sąjungos ir tarptautinis, nes tai nulemtų Sąjungos teisės aktų susiskaidymą, be to, sukeltų pavojų aiškiam atsakomybės nukreipimui ir galėtų nulemti ilgus ir brangius teisinius procesus ir tai padarytų žalos aukoms ir laivybos pramonei;

viii) atsižvelgiant į tai, užtikrinti, kad valstybėms narėms būtų nustatyta aiški pareiga imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas, t. y. per pagrįstą laikotarpį, kuris turėtų būti ne ilgesnis kaip ketveri metai nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos, ratifikuoti 2010 m. HNS konvenciją ar prie jos prisijungti;

2.  daro išvadą, kad šis preliminarus parnešimas būtų tolesnė galimybė Tarybai ir Komisijai atsižvelgti į 1 dalyje išdėstytas rekomendacijas;

3.  paveda Pirmininkui paprašyti surengti papildomas diskusijas su Komisija ir Taryba;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

(2)

OL L 337, 2002 12 13, p. 55.

(3)

OL L 143, 2004 4 30, p. 56.

(4)

Pranešimas 13142/15.

(5)

Adresas internete: http://www.ics-shipping.org/docs/default-source/Submissions/EU/hazardous-and-noxious-substances.pdf.

(6)

Adresas internete: http://ec.europa.eu/environment/legal/liability/pdf/BIO%20ELD%20Effectiveness_report.pdf.

(7)

PE576.992.

(8)

2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Sąjungos Taryba, C-130/10, ECLI:EU:C:2012:472, 42 punktas.

(9)

Teisingumo Teismo 1993 m. kovo 19 d. nuomonė Nr. 2/91, ECLI:EU:C:1993:106, 25 punktas; Teisingumo Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas Europos bendrijų Komisija / Danijos Karalystė, C-467/98, ECLI:EU:C:2002:625, 82 punktas; Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 7 d. nuomonė Nr. 1/03, ECLI:EU:C:2006:81, 120 ir 126 punktai; Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.


AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. gruodžio 17 d. Parlamentas gavo laišką, kuriame prašoma jo pritarimo Tarybos sprendimo dėl valstybių narių Sąjungos interesų labui atliekamo HNS konvencijos 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo projektui.(1) Kadangi Konvencijos ar Protokolo tekste nėra išlygos dėl ekonominės integracijos regioninės organizacijos, valstybės narės turėtų šį tarptautinį susitarimą sudaryti Sąjungos vardu pasiūlius Komisijai, gavus Tarybos leidimą ir Europos Parlamento pritarimą (SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktas). Pranešėjas siūlo preliminarų pranešimą, kad galima būtų dirbti su Taryba ir Komisija siekiant teigiamo rezultato. Pranešėjo nuomone, Parlamentui būtų netinkama duoti pritarimą, kol nebus užtikrintas Sąjungos teisės vienodumas, vientisumas ir veiksmingumas ir pagrindinis ES kompetencijos suteikimo principas.

1996 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, yra naujausia Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencija dėl atsakomybės ir kompensavimo už žalą, patirtą dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, įskaitant suskystintas gamtines dujas (SGD) ir suskystintas naftos dujas (SND); ši konvencija dar neratifikuota. Įgijusi patirties su panašiomis tarptautinėmis sistemomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsirandančią dėl kitos laivybos veiklos, pavyzdžiui, naftos gabenimo tanklaiviais, TJO priėmė šį tarptautinį susitarimą, iš dalies pakeistą 2010 m. HNS protokolu, siekdama atsakomybę jūrų sektoriuje reglamentuojančių konvencijų sistemą papildyti specializuota priemone. Nei 1996 m. HNS konvencija, nei HNS konvencijos 2010 m. protokolas dar neįsigaliojo.

2010 m. HNS konvencija nustatoma griežta atsakomybė pavojingas ir kenksmingas medžiagas vežančio laivo savininkui už žalą, atsiradusią dėl įvykio, susijusio su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra tuo laivu. Griežtai savininko atsakomybei yra nustatytos ribotos išimtys ir ji derinama su įpareigojimu savininkui gauti draudimą ar kitokią finansinę garantiją, kuri teiktų apsaugą nuo atsakomybės už žalą pagal Konvenciją. Dar svarbiau yra tai, kad sukurtas specializuotas kompensacijų fondas, kurio paskirtis – mokėti kompensacijas visiems asmenims, patyrusiems žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, jei toks asmuo negalėjo iš laivo savininko ir jo draudiko gauti visos ir adekvačios kompensacijos už žalą. Bendra kompensacijos suma yra 250 mln. apskaitos vienetų (maždaug 310 mln. EUR pagal dabartinį valiutos kursą) remiantis sudėtinga pavojingas ir kenksmingas medžiagas gaunančių asmenų kiekvienoje valstybėje, šios Konvencijos šalyje, HNS fondui mokamų įmokų sistema.

Tiek 1996 m., tiek 2010 m. HNS konvencijų taikymo sritis iš dalies sutampa su Direktyvos 2004/35/EB dėl profesinę veiklą, įskaitant laivybą, vykdančių subjektų atsakomybės(2) taikymo sritimi, kiek tai susiję su i) žala aplinkai, padaryta valstybės, šios Konvencijos šalies, teritorijoje, įskaitant jos teritorinius vandenis, ii) aplinkos užteršimo žala, padaryta valstybės, šios Konvencijos Šalies, išimtinėje ekonominėje zonoje arba jai lygiavertėje teritorijoje (ne daugiau kaip 200 jūrmylių nuo pagrindinių linijų), ir iii) „prevencinėmis priemonėmis, nepaisant to, kur jų buvo imtasi, siekiant išvengti tokios žalos arba ją sumažinti“.

Šiuo metu Direktyvoje dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą nenumatyta jokių nuostatų dėl kompensacijos aukoms už žalą, kuri viršija laivo savininko atsakomybės ribas. Be to, galiojančioje ES teisinėje sistemoje nenumatytas privalomo draudimo reikalavimas, o Konvencijoje konkrečiai nustatytas toks įsipareigojimas laivų savininkams, kartu suteikiant ieškovams teisę pareikšti tiesioginį ieškinį draudikui.

Šiomis aplinkybėmis pranešėjas supranta, kad sudarius HNS konvencijos 2010 m. protokolą bus užtikrintas vienodas taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su nelaimingais atsitikimais, sukeltais pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra vežančių laivų visoje ES, taikymas. Be to, juo bus užtikrinta, kad būtų pakankamai lėšų išmokėti kompensacijoms tokių nelaimingų atsitikimų aukoms.

Kadangi terminas „taršos sukelta žala“ 2010 m. HNS konvencijoje yra siauresnis nei terminas „žala aplinkai“ pagal DAAA ir todėl į DAAA įtraukiant įvykius, susijusius su kenksmingomis ir pavojingomis medžiagomis, būtų sudaryta galimybė gauti kompensaciją už žalą vien tik aplinkai, pranešėjas mano, kad DAAA taikymas įvykiams, kurie įtraukti į 2010 m. HNS konvencijos taikymo sritį, reikštų, kad ES nepripažįsta TJO požiūrio ir dėl to galėtų kilti daug neigiamų pasekmių.

Kalbant konkrečiai, ES teisės aktai nebūtų privalomi ES nepriklausančioms šalims, įskaitant šalis, kurios yra svarbios vėliavos valstybės, ir tai galėtų kelti problemų, kai reikės nagrinėti tarptautinių aspektų turinčius reikalavimus dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų išliejimo į jūrą. Be to, galima numatyti scenarijų, kai ES valstybių narių kaimyninės šalys taps 2010 m. HNS konvencijos šalimis (Norvegija ir Turkija jau pasirašė Konvenciją) ir įvykis turės poveikį ir ES valstybei narei, ir kaimyninei šaliai, ir tokiu atveju ieškovams ir laivų savininkams bus taikomi skirtingi (ir prieštaraujantys) režimai.

Taigi, pranešėjas laikosi nuomonės, kad tarptautinis režimas, o ne regioniniai sprendimai, siekiant užtikrinti vienodą taisyklių dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su nelaimingais atsitikimais, kuriuos sukėlė pavojingas ir kenksmingas medžiagas jūra vežantys laivai visoje ES, taikymą, yra labiau tinkamas atsižvelgiant į vežimo laivais kaip visuotinio verslo, darančio tarpvalstybinį poveikį, pobūdį.

Atsižvelgiant į didelę pavojingų ir kenksmingų medžiagų krovinių dalį jūrų krovininiame transporte, visuotinis vežimo laivais verslo pobūdis ir tarpvalstybinis poveikis, kuris gali kilti dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su pavojingų ir kenksmingų medžiagų kroviniais, pranešėjo manymu, visa Sąjunga suinteresuota turėti vienalytį atsakomybės režimą, taikomą aplinkai padarytai žalai, kilusiai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, o tai gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei Taryba ir Komisija tinkamai atsižvelgs į Parlamento rekomendacijas.

Pranešėjas pabrėžia, kad šis preliminarus pranešimas neturėtų būti laikomas kliūtimi sukurti vienodą atsakomybės režimą, bet vertinamas kaip siekis užtikrinti, kad tai būtų daroma veiksmingiausiu ir sąžiningiausiu būdu, nepakenkiant bendrų ES teisės normų vienodumui, vientisumui ir veiksmingumui ir nesukuriant pernelyg nevienodų sąlygų nukentėjusiesiems dėl taršos (pvz., pakrantės bendruomenėms, žvejams ir kt.) ir laivybos pramonei.

Taigi, pranešėjas nori pradėti dialogą su Taryba ir Komisija, kad būtų apibrėžta nuosekli ES politika atsakomybės ir kompensacijos už aplinkai padarytą žalą, atsiradusią dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra, srityje.

(1)

SGS15/14574 dėl Sprendimo 13806/15.

(2)

OL L 143, 2004 4 30, p. 56.


TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Pavelui Svobodai

Pirmininkui

Teisės reikalų komitetas

BRIUSELIS

Tema:  Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių ES vardu atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose (2015/0135 (NLE) – 13806/2015 – C8-0410/2015) teisinio pagrindo

Gerb. pirmininke,

2015 m. gruodžio 17 d. laišku Taryba paprašė Parlamento pritarti pirmiau nurodytam pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo.(1) Atsižvelgdamas į tai, kad Taryba pakeitė šio pasiūlymo teisinį pagrindą, Teisės reikalų komitetas, kuris taip pat atsakingas už siūlomo sprendimo dalyką, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalimi, savo 2016 m. sausio 28 d. posėdyje nusprendė savo iniciatyva išnagrinėti siūlomo Tarybos sprendimo teisinio pagrindo tinkamumo klausimą.

2015 m. birželio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių ES vardu atliekamo Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra, 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, išskyrus aspektus, susijusius su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose (toliau – Tarybos sprendimas dėl 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo arba Tarybos sprendimas).(2) Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 192 straipsniu ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu. Pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktį, susitarimus, apimančius sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Parlamento pritarimo, tvirtina Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarimą. SESV 192 straipsnio 1 dalis priskirta XX antraštinei daliai „Aplinka“; pagal jos nuostatas Europos Parlamentas ir Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą gali tvirtinti priemones, skirtas SESV 191 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti.

Vis dėlto 2015 m. gruodžio 1 d. Taryba paskelbė savo pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl 2010 m. protokolo ratifikavimo ir prisijungimo prie jo, kuris grindžiamas SESV 100 straipsnio 2 dalimi ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu. SESV 100 straipsnio 2 dalis priskirta VI antraštinei daliai „Transportas“; pagal jos nuostatas Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti jūrų ir oro transporto nuostatas.

I. – Bendrosios aplinkybės

Atsakomybė ir kompensacija už žalą, padarytą vykdant konkrečių rūšių laivybos veiklą, tarptautiniu lygmeniu reglamentuojamos keliomis Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijomis, kurios grindžiamos tais pačiais pagrindiniais principais. Šie principai yra: griežta laivo savininko atsakomybė, privalomas draudimas nuo žalos trečiosioms šalims, žalą patiriančių asmenų teisė pareikšti tiesioginį atgręžtinį reikalavimą draudikui, atsakomybės apribojimas ir, naftos bei pavojingų ir kenksmingų medžiagų (toliau – HNS) atveju, specialus kompensacijų fondas, iš kurio žala atlyginama tuomet, kai ji viršija laivo savininko atsakomybės ribas.

1996 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (toliau – 1996 m. HNS konvencija), yra paskutinė iš su atsakomybe susijusių Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, kurią, kad ji įsigaliotų, valstybės dar turi ratifikuoti. Į 1996 m. HNS konvencijos 2010 m. protokolą (toliau – 2010 m. protokolas) įtraukta pakeitimų, būtinų 1996 m. HNS konvencijoje nustatytoms problemoms išspręsti. 2010 m. protokolas ir šios konvencijos nuostatos su pakeitimais, padarytais šiuo protokolu, turi būti suprantami, aiškinami ir taikomi kartu kaip vienas dokumentas, kaip nurodyta šio protokolo 2 ir 18 straipsniuose. Pagal šio protokolo 20 straipsnio 8 dalį valstybei pasirašius, ratifikavus ar priėmus 2010 m. protokolą nustoja galioti tos valstybės anksčiau pasirašyta arba ratifikuota 1996 m. HNS konvencija. Valstybės, ratifikuodamos šį protokolą, pareiškia savo sutikimą laikytis suvestinės 2010 m. HNS konvencijos redakcijos kaip vieno bendro konsoliduoto šios konvencijos, kuri įsigalios įsigaliojus 2010 m. protokolui, dokumento.

Jei konvencijos arba protokolo tekste nėra išlygos dėl ekonominės integracijos regioninės organizacijos, valstybės narės šį tarptautinį susitarimą sudaro Sąjungos vardu. Todėl siūlomu Tarybos sprendimu valstybėms narėms bus leidžiama Sąjungos vardu ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jos bus įpareigotos laikytis 2010 m. HNS konvencijos taisyklių.

II. – Susiję Sutarties straipsniai

Komisijos pasiūlyme nurodyta, kad jo teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis, įtrauktas į penktąją dalį „Sąjungos išorės veiksmai“, ir SESV 192 straipsnis, įtrauktas į trečiąją dalį „Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai“, kurie išdėstyti taip (pabraukta):

218 straipsnis

(EB sutarties ex 300 straipsnis)

[...]

6. Taryba, remdamasi derybininko pasiūlymu, priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

Išskyrus tuos atvejus, kai susitarimas išimtinai susijęs su bendra užsienio ir saugumo politika, Taryba priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo:

a) gavusi Europos Parlamento pritarimą šiais atvejais:

[...]

v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma įprasta teisėkūros procedūra arba speciali teisėkūros procedūra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.

192 straipsnis

(EB sutarties ex 175 straipsnis)

1. Europos Parlamentas ir Taryba įprasta teisėkūros procedūra, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu, sprendžia, kokių veiksmų Sąjungai reikia imtis, kad būtų pasiekti 191 straipsnyje nurodyti tikslai.

[...]

SESV 191 straipsnio formuluotė yra tokia (pabraukta):

191 straipsnis

(EB sutarties ex 174 straipsnis)

1. Sąjungos aplinkos politika padeda siekti šių tikslų:

– išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę;

– saugoti žmonių sveikatą;

– apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius;

– remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita.

2. Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas.

[...]

Siūlomas Tarybos sprendimas grindžiamas SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu ir SESV 100 straipsnio 2 dalimi, kuri išdėstyta taip (pabraukta):

100 straipsnis

(EB sutarties ex 80 straipsnis)

[...]

2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas. Jie sprendžia pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu.

III. – Teismų praktika teisinio pagrindo klausimu

Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos (dabar – Sąjungos) akto teisinis pagrindas turi būti parinktas remiantis objektyviais kriterijais, kuriems būtų galima taikyti teisminę peržiūrą ir kuriems, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys.“(3) Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas.(4)

Kalbant apie atvejus, kai pasirenkami keli teisiniai pagrindai, jei išnagrinėjus atitinkamą teisės aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą – tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis.(5) Vis dėlto, jei teisės aktu tuo pat metu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios neatskiriamos sudėtinės dalys, iš kurių nė viena nėra mažiau svarbi ir netiesioginė kitos (-ų) atžvilgiu, toks teisės aktas turi būti grindžiamas skirtingais atitinkamais teisiniais pagrindais.(6)

IV. – Siūlomo Tarybos sprendimo ir 2010 m. HNS konvencijos tikslas ir turinys

Kaip nurodyta pirmiau, siūlomo Tarybos sprendimo tikslas yra leisti valstybėms narėms Sąjungos vardu ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jas įpareigoti laikytis 2010 m. HNS konvencijos taisyklių.

Tiksliau, pagal siūlomo Tarybos sprendimo 1 straipsnį valstybėms narėms leidžiama Sąjungos interesų labui ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti. 2 ir 3 straipsniuose nurodyti veiksmai, kurių valstybės narės turėtų imtis, kad ratifikuotų 2010 m. protokolą ir sukurtų pranešimo apie HNS įmokinį krovinį sistemą. 4 ir 5 straipsniuose pateikiamos galutinės nuostatos, susijusios su šio sprendimo įsigaliojimo data, ir nurodomi jo adresatai, t. y. valstybės narės.

Kalbant apie 2010 m. HNS konvencijos tikslą ir turinį, Parlamento Teisės tarnybos parengtose pastabose patvirtinta, kad:(7)

„2010 m. HNS konvencijos tikslas – užtikrinti tinkamą, greitą ir veiksmingą asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensaciją. Į šią konvenciją įtraukta ir taršos, ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, gaisro ir sprogimo, padaryta žala. Jos turinys apima tokius klausimus kaip atsakomybė už žalą asmenims, turtui ir aplinkai, tokios žalos kompensacija Tarptautinio pavojingų ir kenksmingų medžiagų fondo lėšomis ir reikalavimų bei ieškinių teikimo taisyklės [...].“

Tiksliau, 3 straipsnio a punkte išdėstytos nuostatos dėl žalos aplinkai ir su aplinka nesusijusios žalos; 3 straipsnio b punkte – dėl žalos aplinkai; 3 straipsnio c punkte – dėl su aplinka nesusijusios žalos; 3 straipsnio d punkte – dėl priemonių, skirtų žalai aplinkai arba su aplinka nesusijusiai žalai sumažinti arba išvengti. Šios konvencijos 1–6 straipsniuose pateikiamos bendrosios nuostatos; paskui II skyriuje (7–12 straipsniuose) nustatomos atsakomybės, jeigu žala priskiriama šios konvencijos taikymo sričiai, taisyklės, III skyriuje (13–36 straipsniuose) – kompensacijos teikimo Tarptautinio pavojingų ir kenksmingų medžiagų fondo (HNS fondo) lėšomis patyrus tokią žalą taisyklės ir IV skyriuje (37–42 straipsniuose) – reikalavimų ir ieškinių teikimo patyrus tokią žalą taisyklės.(8) V ir VI straipsniuose pateikiamos pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos.

V. – Tinkamo teisinio pagrindo nustatymas

Kaip minėta pirmiau, renkantis ES teisės akto teisinį pagrindą turi būti remiamasi objektyviais veiksniais, kuriems galėtų būti taikoma teisminė peržiūra. Tai pirmiausia apima to teisės akto tikslą ir turinį. Be to, remtis dvejopu teisiniu pagrindu neįmanoma tais atvejais, kai kiekvienam teisiniam pagrindui numatytos procedūros tarpusavyje nesuderinamos arba kai vadovaujantis dviem teisiniais pagrindais gali būti pažeistos Parlamento teisės. Ir SESV 100 straipsnio 2 dalyje (Tarybos pasiūlymas), ir SESV 192 straipsnio 1 dalyje (Komisijos pasiūlymas) nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba, norėdami imtis veiksmų ir nustatyti atitinkamas atitinkamai transporto ir aplinkos sričių nuostatas, turi spręsti pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, kadangi siūlomo Tarybos sprendimo tikslas yra leisti valstybėms narėms ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jas įpareigoti laikytis 2010 m. HNS konvencijos, kuria siekiama užtikrinti tinkamą, greitą ir veiksmingą asmenims, turtui ir aplinkai dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo jūra padarytų nuostolių arba žalos kompensaciją, taisyklių, galima daryti išvadą, kad aplinkos aspekto jokiu būdu negalima laikyti „tik papildomu“.

Todėl atrodytų, kad 2010 m. HNS konvencija siekiama kelių tikslų ir kad ją sudaro kelios neatskiriamos sudėtinės dalys. Viena vertus, ja siekiama nustatyti, kad būtų taikomas principas „teršėjas moka“, o tais atvejais, kai daroma žala aplinkai, – principas, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, taip pat joje nustatytos atsakomybės už žalą aplinkai bei tokios žalos kompensacijos taisyklės. Kita vertus, ja siekiama įgyvendinti (1996 m.) Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos, kurios tikslas – reguliuoti jūrų transporto daromą žalą, įskaitant su aplinka nesusijusią jūrų transporto daromą žalą, taip pat užkirsti kelią tokiai žalai arba ją mažinti, nuostatas. Taigi į ją įtrauktos atsakomybės už su aplinka nesusijusią žalą ir tokios žalos kompensacijos taisyklės.

Todėl ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad siūlomas Tarybos sprendimas turėtų būti grindžiamas SESV 100 straipsnio 2 dalimi ir SESV 192 straipsnio 1 dalimi kartu su SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu.

VI. – Išvada ir rekomendacija

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kadangi siūlomu Tarybos sprendimu siekiama leisti valstybėms narėms Sąjungos vardu ratifikuoti HNS konvencijos 2010 m. protokolą arba prie jo prisijungti ir atitinkamai jas įpareigoti laikytis 2010 m. HNS konvencijos taisyklių ir turint omenyje tai, kad į pastarąją įtraukti ne tik žalos aplinkai (įgyvendinant principą, kad reikėtų imtis prevencinių veiksmų, ir principą „teršėjas moka“), bet ir su aplinka nesusijusios žalos, padarytos dėl pavojingų medžiagų vežimo jūra, atvejai, SESV 100 straipsnio 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalis ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis yra tinkami šio pasiūlymo teisiniai pagrindai.

Savo 2016 m. vasario 17 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas vienbalsiai(9) nusprendė, kad tinkamas siūlomo Tarybos sprendimo teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis, SESV 192 straipsnio 1 dalis ir SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunktis.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

(1)

Žr. dokumentą Nr. 13806/15.

(2)

COM(2015) 0304 final.

(3)

2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-7585, 45 punktas ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C-130/10, 42 punktas ir juose nurodyta teismo praktika.

(4)

2001 m. gruodžio 6 d. Nuomonės Nr. 2/00 dėl Kartachenos protokolo, Rink. p. I-9713, 5 punktas.

(5)

2013 m. spalio 22 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C-137/12, Europos teismų praktikos identifikatorius (ECLI): EU:C:2013:675, 53 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-7585, 46 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C-490/10, ECLI:EU:C:2012:525, 45 punktas; 2008 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C-155/07, Rink. p. I-08103, 34 punktas.

(6)

2003 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, C-211/01, Rink. p. I-08913, 40 punktas; 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-7585, 47 punktas; 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, C-178/03, Rink. p. I-107, 43–56 punktai.

(7)

Dok. Nr. SJ-0066/16, p. 3.

(8)

Dėl IV skyriaus turi būti pateiktas atskiras pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo.

(9)

Per galutinį balsavimą dalyvavo šie Parlamento nariai: Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Therese Comodini Cachia, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Angel Dzhambazki, Jytte Guteland, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Virginie Rozière, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Stefano Maullu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Nilsson

Teisinis pranešimas