Procedūra : 2015/2280(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0202/2016

Pateikti tekstai :

A8-0202/2016

Debatai :

PV 12/09/2016 - 19
CRE 12/09/2016 - 19

Balsavimas :

PV 13/09/2016 - 4.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0321

PRANEŠIMAS     
PDF 782kWORD 201k
9.6.2016
PE 577.064v02-00 A8-0202/2016

dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės

(2015/2280(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės

(2015/2280(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veikimo sąlygas(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(9),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Europos Sąjungos 2020 m. teritorinė darbotvarkė. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“, suderintą neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje (Vengrija),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl ES valstybių narių pasirengimo veiksmingai ir laiku pradėti naująjį sanglaudos politikos programavimo laikotarpį(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl vėlavimo pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014) 0473),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ peržiūros(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013) 0468) ir į atitinkamas 2013 m. spalio 22 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė – teritorinio bendradarbiavimo Europoje skatinimo ir gerinimo priemonė“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. Komisijos pranešimą „Investicijų planas Europai. Naujos Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir ESIF finansavimo derinimo gairės“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Finansinės priemonės teritoriniam vystymui remti“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015) 0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 2 d. Regionų komiteto deklaraciją „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) dvidešimtpenkmetis. Naujas postūmis tarpvalstybiniam bendradarbiavimui“(16),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtą Regionų komiteto nuomonę „Teritorinė vizija 2050 m. Kokia ateitis?“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimas. Ar reikia geresnės reglamentavimo sistemos?“,

–  atsižvelgdamas į aiškinamąjį dokumentą „Apžvelgiant INTERREG 25-metį ir rengiantis būsimam teritoriniam bendradarbiavimui“, kurį parengė ES Tarybai pirmininkavęs Liuksemburgas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl „Bendrijos iniciatyvos dėl pasienio regionų (INTERREG) 25 metų sukaktis. Jos indėlis įgyvendinant Sanglaudos politikos tikslus“,

–  atsižvelgdamas į ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą dėl konkrečių teisinių nuostatų, skirtų pasienio regionams, siekiant patenkinti šių teritorijų poreikius ir spręsti jose kylančius uždavinius „Tool for the attribution and application of specific provisions in cross-border regions“(17),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ES masto viešąsias konsultacijas dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių, pradėtas 2015 m. rugsėjo 21 d. Europos bendradarbiavimo dienos proga(18),

–  atsižvelgdamas į rezultatus, gautus Komisijai 2015 m. pirmą kartą atlikus „Eurobarometro“ tyrimą siekiant išsiaiškinti ir pavaizduoti pasienio regionuose gyvenančių piliečių nuostatas, kad būtų galima vykdyti tikslingesnius ES veiksmus(19),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. EBPO ataskaitą „Regionai ir inovacijos: bendradarbiavimas tarpvalstybiniu mastu“,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto ataskaitą „2014 m. ETBG stebėsenos ataskaita. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas“(20),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0202/2016),

A.  kadangi pasienio regionuose gyvena apie 38 proc. Europos gyventojų ir kadangi ES susiduria su didele ekonomikos, finansų ir socialine krize, visais frontais itin žlugdančia moteris; kadangi ES turi į visas Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) politikos priemones ir veiklos metodus kaip vieną iš pagrindinių elementų įtraukti lyčių lygybę;

B.  kadangi visa apimantis ETB tikslas – sumažinti nacionalinių sienų įtaką, kad būtų mažinami regionų skirtumai, šalinamos likusios investavimo ir bendradarbiavimo nepaisant sienų kliūtys, stiprinama sanglauda ir skatinamas darnus ekonominis, socialinis, kultūrinis ir teritorinis vystymasis visoje Sąjungoje21;

C.  kadangi ETB yra sudedamoji sanglaudos politikos dalis, nes ja didinama Sąjungos teritorinė sanglauda;

D.  kadangi valstybės narės gali naudotis ETB, kad atremtų dėl migracijos krizės kylančius iššūkius;

E.  kadangi vis dar tik nedaug Europos Sąjungos piliečių naudojasi visomis galimybėmis, kurias suteikia ES vidaus rinka ir laisvas judėjimas;

F.  kadangi taikant pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ETB programos buvo parengtos vykdant kolektyvinį procesą, pagal kurį suburiami įvairūs Europos, nacionaliniai, regioniniai ir vietiniai subjektai, kad jie galėtų tarpvalstybiniu mastu spręsti bendras problemas ir supaprastinti keitimąsi gerąja patirtimi;

G.  kadangi reikia bendrai apsvarstyti ETB struktūrą 2020 m.;

ETB Europos pridėtinė vertė, geriausia patirtis ir indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

1.  pažymi, kad ETB tapo vienu iš dviejų lygiaverčių 2014–2020 m. sanglaudos politikos tikslų, kuris įgyvendinamas pagal jam skirtą reglamentą; vis dėlto pabrėžia, kad ETB biudžetą sudaro 10,1 mlrd. EUR, t. y. vos 2,8 proc. sanglaudos politikos biudžeto, ir jis nesuderinamas su dideliais iššūkiais, su kuriais ETB turi susidoroti, be to, jis neatspindi jo didelės Europos pridėtinės vertės; atsižvelgdamas į tai, primena Parlamento nusivylimą derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) rezultatais, ypač ETB skirtų asignavimų sumažinimu; yra įsitikinęs, kad kitu programavimo laikotarpiu padidinus ETB biudžetą bus padidinta sanglaudos politikos pridėtinė vertė; ragina griežčiau laikytis SESV 174 straipsnio dėl teritorinės sanglaudos, ypač atsižvelgiant į kaimo vietoves, pramonės pereinamojo laikotarpio vietoves bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus, pavyzdžiui, atokiausius regionus, labai retai apgyvendintus šiauriausius regionus bei salų, pasienio ir kalnuotus regionus; prašo Komisiją, įgyvendinant sanglaudos politiką, ypatingą dėmesį skirti vietovėms, kurių padėtis geografiniu ir demografiniu požiūriais yra nepalankiausia;

2.  pažymi, kad pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus ETB buvo pertvarkytas, siekiant užtikrinti didesnį poveikį susitelkiant į temas ir orientuojantis į rezultatus ir nedarant poveikio teritoriniam požiūriui, sudarant sąlygas ir toliau įgyvendinti regioninius prioritetus; mano, kad reikia skirti daugiau dėmesio ETB ypatumams; todėl ragina geriau įvertinti ETB programas siekiant įrodyti jų poveikį ir pridėtinę vertę;

3.  pripažįsta, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas (TVB) yra viena labai svarbi pasienio regionų, laikomų tikromis Europos integracijos laboratorijomis, vystymosi priemonė; pabrėžia, kad TVB 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais išsiskyrė tuo, kad buvo aiškiai orientuotas į strategiškesnius prioritetu, ir šiais laikotarpiais buvo pasiekta geriausia praktika jungiamumo ir prieinamumo gerinimo, žinių ir inovacijų perdavimo, regioninės tapatybės stiprinimo, aplinkos problemų sprendimo, institucinių gebėjimų stiprinimo, sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, darbo jėgos judumo, taip pat civilinės saugos, naujų partnerysčių kūrimo ir esamų stiprinimo srityse;

4.  pripažįsta, kad tarpvalstybiniu bendradarbiavimu prisidėta prie mokslinių tyrimų, naujovių ir žinių ekonomikos rėmimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir tvaraus transporto bei judumo skatinimo, taikant tarpvalstybinį požiūrį, taip pat prisidėta prie institucinių gebėjimų stiprinimo; pabrėžia, kad integruotas teritorinis metodas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs sprendžiant aplinkos apsaugos klausimus, ypač vandens, biologinės įvairovės ir energetikos srityse;

5.  pripažįsta, kad tarpregioninis bendradarbiavimas sudarė sąlygas miestams ir regionams bendradarbiauti įvairiais klausimais ir temomis, įskaitant keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, ir kad jis padidino daugelio regionų ir vietos politikos sričių veiksmingumą; mano, kad reikėtų panaikinti nemažą kaimo ir miestų vietovių vystymosi atotrūkį ir spręsti metropolinių regionų problemas;

6.  mano, kad efektyvesnis tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas daro geografinę vietovę patrauklesnę prekybos įmonėms – kuo veiksmingiau išnaudojamos vietos, regioninės ir tarpvalstybinės galimybės bei žmogiškasis kapitalas, kad būtų galima geriau patenkinti prekybos įmonių poreikius ir lūkesčius, tačiau kartu išvengti įmonių perkėlimo į trečiąsias šalis, ES regionų gyventojų skaičiaus mažėjimo ir didesnio nedarbo;

7.  yra įsitikinęs, kad ETB teikia didelę Europos pridėtinę vertę, nes, be kita ko, pagal plėtros ir kaimynystės politiką juo prisidedama prie taikos, stabilumo ir regioninės integracijos, taip pat visame pasaulyje skleidžiama geriausia patirtis; mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali suteikti pridėtinės vertės valdant migracijos krizę;

8.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu maždaug 41 proc. ETB ERPF lėšų(21) bus investuota į priemones aplinkai gerinti, 27 proc. į pažangaus augimo stiprinimą, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, o 13 proc. bus skirta integraciniam augimui skatinti vykdant veiklą, susijusią su užimtumu, švietimu ir mokymu, be to, 33 programomis bus apskritai siekiama gerinti susisiekimą tarp skirtingų šalių; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 790 mln. EUR bus skirta instituciniams gebėjimams stiprinti, sukuriant arba stiprinant bendradarbiavimo struktūras ir didinant viešųjų paslaugų veiksmingumą;

9.  pabrėžia, kad vadovaujantis orientavimosi į rezultatus idėja reikia, kad ETB programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės projektų lygmens bendradarbiavimas ir būtų nustatytas naujo tipo vertinimas, kurį atliekant būtų atsižvelgiama į kiekvienos programos specifiką ir kuris padėtų sumažinti naudos gavėjų ir valdymo institucijų administracinę naštą; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerąja patirtimi, kad būtų galima atlikti vertinimus ir paskelbti gaires, susijusias su tuo, kaip orientavimasis į rezultatus gali būti geriau pritaikytas prie ETB specifikos; pripažįsta, kad visos ETB programų pridėtinės vertės negalima įvertinti vien kiekybiniais rodikliais, ir ragina Komisiją nustatyti daugiau kokybinių rodiklių, kurie geriau atspindėtų pasiektus teritorinio bendradarbiavimo rezultatus;

10.  susirūpinęs pažymi, kad vėluojama patvirtinti INTERREG programas, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti pastangas, kad jos būtų veiksmingai ir sėkmingai įgyvendinamos ir kad būtų pašalintos tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtys, taip siekiant išvengti kritinių problemų, jau paaiškėjusių per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių ETB programų įgyvendinimui paspartinti;

11.  apgailestauja, kad trūksta patikimų tarpvalstybinių duomenų ir įrodymų apie tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą atsižvelgiant į veiklos rezultatų plano ataskaitų teikimą; todėl ragina Komisiją, Eurostatą ir valdymo institucijas bendradarbiaujant parengti bendrus vertinimo kriterijus, bendrai koordinuoti vieną bendrą duomenų bazę ir nustatyti patikimų duomenų tarpvalstybinio teikimo ir naudojimo metodus; atkreipia dėmesį į dabartinius integruotų teritorinių metodų įgyvendinimo iššūkius, kylančius dėl to, kad valstybių narių regioninių ir vietos valdžios institucijų įgaliojimai labai skiriasi;

12.  ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti deramai struktūrizuotas stebėjimo sistemas ir vertinimo planus, kad būtų galima geriau įvertinti pasiektus rezultatus, susijusius su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir teritorine integracija;

Indėlis į teritorinę sanglaudą

13.  pabrėžia, kad ETB itin prisidedama prie ES teritorinės sanglaudos tikslo stiprinimo integruojant įvairių sektorių politiką teritoriniu mastu; palankiai vertina Europos teritorijų planavimo stebėsenos tinklo (ESPON) tyrimą „ET2050: Territorial Scenarios and Visions for Europe“, kuris gali būti orientacinis pagrindas tolesnėms diskusijoms apie sanglaudos politikos rengimą po 2020 m.;

14.  primena apie integruotų teritorinių investicijų (ITI) ir bendruomenės inicijuotų vietos plėtros priemonių (BIVP), kurios nėra plačiai taikomos 2014–2020 m. INTERREG programose, svarbą ir ragina valstybes nares geriau jas panaudoti, pabrėždamas, kad tam būtinas aktyvesnis regioninių ir vietos įstaigų dalyvavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti naudos gavėjų informavimo ir mokymo programas;

15.  mano, kad naujos vystymosi priemonės, pvz., ITI ir BIVP, gali virsti investicijomis į socialinę, sveikatos apsaugos ir švietimo infrastruktūrą, nepalankias sąlygas turinčių miestų vietovių atgaivinimą, darbo vietų kūrimą ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti migrantų izoliaciją ir remti jų įtrauktį;

16.  rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama vietos teritorinius vienetus ir regionus pritaikyti prie naujos demografinės padėties ir mažinti jos nulemtą nelygybę, t. y.: 1) prie demografinių pokyčių ir migrantų srautų pritaikyti socialinę ir judumo infrastruktūrą; 2) kurti konkrečias senėjančiai visuomenei skirtas prekes ir paslaugas; 3) remti vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir migrantų darbo galimybes, kuriomis prisidedama prie socialinės įtraukties; 4) plėsti skaitmeninius ryšius ir kurti platformas, kurios sudaro sąlygas labiau izoliuotų regionų piliečių dalyvavimui ir jų sąveikai su įvairiomis administracinėmis, socialinėmis ir politinėmis valdžios institucijų tarnybomis visais lygmenimis (vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos) ir skatiną tą dalyvavimą ir sąveiką;

17.  atkreipia dėmesį į ETB, kaip svarbios priemonės regioniniam bendradarbiavimui ir integracijai stiprinti, vaidmenį salų, atokiausiuose, retai apgyvendintuose regionuose ir kalnuotose bei kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į lėšų naudojimą šiuose regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, siekiant gerinti pagal ETB finansuojamų tarpvalstybinių projektų įgyvendinimą;

18.  pažymi, kad ETB papildo makroregionines strategijas sprendžiant bendras problemas didesnėse funkcinėse srityse, taip pat į teigiamą vaidmenį, kurį gali atlikti makroregioninės strategijos padedant spręsti bendras problemas, su kuriomis susiduria makroregionai;

19.  mano, kad, siekiant gerinti bendradarbiavimą ir integraciją didesnėse strateginėse vietovėse, turėtų būti siekiama geresnio tarptautinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo koordinavimo, sinergijos ir papildomumo; ragina užtikrinti geresnį koordinavimą tarp valdymo institucijų ir makroregioninių strategijų subjektų; primygtinai ragina plėsti bendradarbiavimą ir stiprinti ETB programų sąsajas ir nuoseklumą su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis rengimo etapu, kad būtų skatinamas papildomumas ir išvengta dubliavimosi;

20.  pažymi, kad kai kurie regionai susiduria su rimtomis migracijos problemomis, bei skatina naudotis INTERREG programomis ir jas skubiai įgyvendinti siekiant įveikti, be kita ko, su pabėgėlių krize susijusius iššūkius; ragina vietos ir regionines valdžios institucijas pasienio regionuose, įskaitant su trečiosiomis šalimis besiribojančius regionus, keistis gerąja patirtimi, ypač taikant makroregionines strategijas;

Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms

21.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiektus rezultatus, pvz., bendrus mokslinių tyrimų projektus, mokslinių tyrimų institutų ir bendrovių bendradarbiavimą, tarptautinių pasienio universitetų, tarpvalstybinių mokslinių tyrimų centrų, tarpvalstybinių mokymų institutų steigimą, tarpvalstybinių klasterių ir bendrovių tinklų kūrimą, tarpvalstybinius MVĮ inkubatorius ir konsultacines paslaugas, aukštųjų technologijų prekių ženklinimą siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir t. t.; atkreipia dėmesį į INTERREG programų atliekamą svarbų vaidmenį didinant regionų konkurencingumą ir inovacijų potencialą, skatinant pažangiosios specializacijos strategijų sinergiją, klasterių bendradarbiavimą ir inovacijų tinklų plėtrą; prašo Komisijos pateikti Bendra strategine programa (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013) I priedas)) pagrįsto ERPF ir ESF teritorinio bendradarbiavimo išsamią apžvalgą;

22.  žino, kad investicijos pažangiam augimui, t. y., be kita ko, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, stiprinti sudaro 27 proc. ERPF lėšų, skiriamų 2014–2020 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms(22); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 35 proc. tarpvalstybinių programų biudžeto lėšų skiriama pažangiam augimui remti skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas;

23.  pabrėžia, kad būtina parengti tarpvalstybinės inovacijų politikos metodus, pavyzdžiui, bendras mokslinių tyrimų ir judumo programas, bendrą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, partnerystes ir bendradarbiavimo tinklus; atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingi teisės aktai įvairiose valstybėse narėse trukdo bendroms pastangoms pradėti tarpvalstybiniu mastu vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas;

24.  primygtinai ragina, kad programų ir fondų, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, programą „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), ir kitų ES fondų sinergija ir papildomumu būtų siekiama maksimaliai padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų kiekį, poveikį ir pagerinti jų kokybę; rekomenduoja vietos ir regioninėms valdžios institucijoms visapusiškai naudotis tų fondų derinimo galimybėmis siekiant remti MVĮ bei mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, prireikus įskaitant tarpvalstybinius projektus; ragina MVĮ visapusiškai naudotis tų fondų teikiamomis galimybėmis prisidėti prie minėtų ETB programų įgyvendinimo;

25.  primygtinai ragina patvirtinti tarpvalstybines inovacijų strategijas, užtikrinant papildomumą su esamomis pažangiosios specializacijos strategijomis, taip pat su kitomis esamomis programomis ir strategijomis; ragina įvertinti tarpvalstybinės sinergijos potencialą ir sutelkti skirtingus finansavimo šaltinius;

26.  mano, kad, siekiant paremti MVĮ prieigą prie finansavimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, finansinės priemonės turi būti neatsiejama ETB programų dalis, papildanti subsidijas; mano, kad išplėtus naudojimąsi finansinėmis priemonėmis būtų galima pritraukti daugiau investicijų į INTERREG projektus, kuriant naujas darbo vietas ir sudarant sąlygas pasiekti geresnius rezultatus; primena, kad techninė parama ir pritaikytos mokymo iniciatyvos yra labai svarbios, siekiant iš finansinių priemonių naudojimo gauti visą įmanomą naudą, net ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Valdymas ir politikos koordinavimas

27.  primena, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio ETB yra visavertis sanglaudos politikos tikslas, šeštojoje sanglaudos ataskaitoje jam skiriama per mažai dėmesio; primena, jog Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė (ETBG) teikia galimybių ne tik kaip priemonė Europos teritoriniam bendradarbiavimui remti ir skatinti bei tarpvalstybiniams projektams valdyti, bet ir kaip priemonė, kuria prisidedama prie visapusiškai integruoto teritorinio vystymosi, ir lanksti daugiapakopio valdymo platforma;

28.  palankiai vertina supaprastintą ETGB reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 1302/2013) ir ragina valstybes nares dėti didesnes pastangas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ETGB kurti; vis dėlto pažymi, kad šio reglamento nepakanka siekiant įveikti visas esamas teisines tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis; todėl palankiai vertina ES Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą, kurioje siūloma konkreti teisinė priemonė pasienio regionams, suteikianti valstybėms narėms galimybę susitarti dėl konkrečių teisinių nuostatų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą iki 2016 m. pabaigos atlikti tarptautinio bendradarbiavimo kliūčių analizę, kurioje bus ieškoma sprendimų ir bus pateikta gerosios patirties pavyzdžių; prašo Komisijos į šią analizę įtraukti pasienio regionų poreikių tyrimą; susidomėjęs laukia 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėtų Komisijos ES masto viešųjų konsultacijų dėl likusių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių rezultatų; prašo Komisijos atliekant analizę atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas ir į šių viešųjų konsultacijų rezultatus;

29.  mano, kad INTERREG programos, laikantis susitartų programos prioritetų, sutartos intervencijos logikos ir papildant jas kitu tinkamu finansavimu, turėtų padėti spręsti migracijos ir prieglobsčio problemas ir skatinti veiksmingą integracijos politiką; ragina pasinaudoti Komisijos atvirai deklaruojamu pasirengimu greitai išnagrinėti ir patvirtinti 2014–2020 m. veiklos programų pakeitimus, kai jų prašo atitinkamos valstybės narės ir tik siekiant spręsti pabėgėlių krizės problemas;

30.  mano, kad galima platesniu mastu taikyti finansines priemones ragina kaip lanksčius mechanizmus, kurie turi būti naudojami kartu su subsidijomis; pabrėžia, kad jeigu finansinės priemonės bus įgyvendinamos veiksmingai, jos gali labai padidinti finansavimo poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog reikia aiškių, nuoseklių ir tikslingų finansinių priemonių taikymo taisyklių, siekiant padėti supaprastinti pasirengimo ir įgyvendinimo procesą lėšų valdytojams ir gavėjams; atkreipia dėmesį į galimybę naudotis Europos investicijų banko (EIB) finansų inžinerijos ir techninės pagalbos priemonių teikiamomis konkrečiomis žiniomis ir praktine patirtimi;

31.  pabrėžia, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu galimas iniciatyvos INTERREG programų ir kitų ES finansuojamų programų papildomumas buvo nepakankamai įvertintas; ragina nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti ESI fondų ir kitų Bendrijos ir nacionalinių finansavimo priemonių, pvz., programos „Horizontas 2020“, veiksmingą koordinavimą, papildomumą ir sinergiją, taip pat su ESIF ir EIB priemonėmis;

32.  ragina į valdymo institucijų vertinimo planus įtraukti vykdomus vertinimus, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiam programų sinergijos veiksmingumo vertinimui;

33.  pabrėžia, kad tarpvalstybinės darbo rinkos tampa vis svarbesnės ir teikia didžiulę gerovės ir darbo vietų kūrimo dinamiką; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai išnaudoti INTERREG programų teikiamas galimybes siekiant palengvinti tarpvalstybinį darbo jėgos judumą, be kita ko, skatinant laikytis vienodų galimybių principo, prireikus pakoreguojant administracinę ir socialinę reglamentavimo sistemą ir sustiprinant visų valdymo lygmenų dialogą;

34.  mano, kad itin svarbu didinti ETB programų ir EURES tarnybų tinklo sinergiją ir papildomumą, nes jos atlieka itin svarbų vaidmenį pasienio regionuose, kuriuose daug gyventojų važinėja į dirbti į kitą, su jų šalimi besiribojančią, valstybę; ragina valstybes nares ir regionus visapusiškai išnaudoti EURES užimtumo tarnybų teikiamas užimtumo ir profesinio judumo visoje ES galimybes;

35.  yra įsitikinęs, kad rengiant INTERREG programas itin svarbūs daugiapakopio valdymo bei partnerystės principai ir faktinis Europos elgesio kodekso įgyvendinimas;

Supaprastinimas

36.  pabrėžia, kad, nepaisant to, kad yra atskiras ETB reglamentas, teritorinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimą reikėtų dar labiau supaprastinti, ir ragina aukšto lygio grupę supaprastinimo klausimais1, prieš pradedant rengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ETB ir INTERREG programų planą laikotarpiui po 2020 m., apsvarstyti supaprastinimo ir paramos gavėjų administracinės naštos mažinimo priemones;

37.  ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių veiksmų, siekiant supaprastinti ataskaitų teikimo, audito ir valstybės pagalbos taisykles ir suderinti procedūras; primygtinai ragina parengti standartinius reikalavimus visoms INTERREG programoms atsižvelgiant į kiekvieną politikos aspektą;

38.  ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines nuostatas ir vengti perteklinio reglamentavimo; ragina įgyvendinti e. sanglaudą ir supaprastinti administracines procedūras;

39.  pabrėžia, kad, visada atsižvelgiant į skaidrumo ir atskaitomybės poreikį, reikia išplėsti ir supaprastinti nuostatas dėl pilietinės visuomenės privačių subjektų įtraukimo; rekomenduoja kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, nes jos gali suteikti įvairios naudos, tačiau gali sukelti ir interesų konfliktą, kuris turėtų būti tinkamai sprendžiamas ir teisiškai privalomomis, ir neprivalomomis priemonėmis; ragina Komisiją teikti savalaikes, nuoseklias ir aiškias gaires dėl finansinių priemonių taikymo ETB programose;

40.  pažymi, kad visos augimo ir užimtumo programų supaprastinimo priemonės turėtų būti taikomos ir INTERREG programoms;

41.  pabrėžia, kad supaprastinimo priemonių taikymo srityje svarbu sukurti naudos gavėjų kontrolės mechanizmus;

42.  mano, kad pirmiausia turėtų būti sujungiamos vietinės pajėgos ir skatinamas subjektų skirtingose sienų pusėse tarpusavio pasitikėjimas, o finansinės priemonės gali būti vertinga pagalba imantis šių veiksmų;

Būsimos rekomendacijos

43.  mano, kad ETB įrodė savo veiksmingumą ir reikia toliau plėtoti jo potencialą; atkreipia dėmesį į jo potencialą už regioninės politikos ribų tokiose srityse kaip bendroji rinka, skaitmeninė darbotvarkė, užimtumas, judumas, energetika, moksliniai tyrimai, švietimas, kultūra, sveikata bei aplinkos apsauga, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti ETB kaip svarbią priemonę, skiriant jam svarbesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m. ir iš esmės didinant jo biudžetą;

44.  mano, kad turėtų būti išlaikyta esminė bendradarbiavimo filosofija ir esama ETB struktūra, įskaitant pagrindinio paramos gavėjo principo laikymąsi, taip pat turi būti akcentuojamas tarpvalstybinis komponentas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę, remiantis 25 metų patirtimi, nustatyti suderintus kriterijus, kurie būtų grindžiami ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir socialiniais ir ekonominiais bei teritoriniais ypatumais;

45.  pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo prie ES išorės sienų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Europos kaimynystės priemonę svarbą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad geroji patirtis, leidžianti sumažinti administracinę naštą pagal INTERREG programas teikiamos paramos gavėjams, galėtų būti taikoma prie ES išorės sienų įgyvendinamoms programoms;

46.  primena apie vadinamojo mažų projektų fondo teikiamas plačiosios visuomenės bendradarbiavimo galimybes – iš šio fondo skiriamos lėšos mažiems ir labai mažiems projektams piliečių dalyvavimui skatinti, skiriant ypatingą dėmesį mažiems tarpvalstybiniams besiribojančių regionų bendradarbiavimo projektams; ragina skatinti tokių projektų finansavimą, primindamas, kad tam reikės papildomų su supaprastinimu ir lankstumu susijusių veiksmų;

47.  ragina bendrai parengti pasienio regionų strategijas, siekiant skatinti integruotą ir tvarų teritorinį vystymąsi, įskaitant integruotų metodų įgyvendinimą ir platinimą bei administracinių procedūrų ir teisinių nuostatų suderinimą abiejose sienos pusėse; pažymi, kad svarbu skatinti subalansuotą teritorinį vystymąsi regionų viduje;

48.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti tarpvalstybinio bendradarbiavimo kalnuotose pasienio vietovėse skatinimui, pirmenybę teikiant kaimo vietovėms;

49.  pabrėžia, kad vienas iš Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslų turėtų būti bendradarbiavimas kultūros srityje; todėl mano, kad turėtų būti labiau skatinamas tarpvalstybinių teritorijų, turinčių tokį pat kultūros ir kalbinį paveldą, bendradarbiavimas kultūros ir švietimo srityse;

50.  ragina regionines ir vietos įstaigas atlikti svarbesnį vaidmenį ir aktyviau dalyvauti teikiant pasiūlymus dėl ETB, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, jį valdant ir vertinant, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai jau turi tokius įgaliojimus;

51.  ragina Komisiją apsvarstyti vaidmenį, kurį finansinės priemonės atlieka papildydamos subsidijas; mano, gal itin svarbu glaudžiai bendradarbiauti su EIB paramos MVĮ srityje ir sutelkti Komisijos ir EIB finansinę ir techninę praktinę patirtį, kad ja būtų naudojamasi kaip investicijų katalizatoriumi; ragina Komisiją ir EIB geriau suderinti finansines priemones su teritorinio bendradarbiavimo tikslais;

52.  ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas apsvarstyti Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo pasiūlymą sukurti naują teisinę priemonę, skirtą sanglaudos politikai po 2020 m., atsižvelgiant į ex post vertinimų, 2014–2020 m. programų įgyvendinimo ir atitinkamo poveikio vertinimo rezultatus;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares 2016 m. inicijuoti struktūrizuotas ES lygmens diskusijas, kuriose dalyvautų daug suinteresuotųjų subjektų, dėl ETB ateities po 2020 m. siekiant parengti sanglaudos politiką po 2020 m.; pabrėžia, kad šiose diskusijose visų pirma turėtų būti aptarti su ETB struktūra ir programų biudžeto paskirstymo procedūra susiję klausimai, taip pat reikėtų aptarti naujus mechanizmus, kuriais būtų galima užtikrinti platesnį į rezultatus orientuotos koncepcijos taikymą; primygtinai ragina Komisiją dirbti kartu su Regionų komitetu ir atitinkamais pilietinės visuomenės ir regioniniais suinteresuotaisiais subjektais;

54.  ragina ES vadovautis teritorine vizija, grindžiama Žaliąja knyga dėl teritorinės sanglaudos (COM(2008) 0616), ir pažymi, kad ateinančiu programavimo laikotarpiu po 2020 m. gali būti svarbi ir būsima Baltoji knyga dėl teritorinės sanglaudos;

Visuomenės informuotumo ir matomumo didinimas

55.  apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie ETB programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie ETB programų tikslus, jų teikiamas galimybes ir įgyvendinimo būdus, taip pat, a posteriori, užbaigus projektus pasiektus rezultatus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas sukurti bendradarbiavimo mechanizmus ir plačias oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją nustatyti ir plačiai paskleisti informaciją apie ETB programomis ir projektais iki šiol pasiektus rezultatus;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ETBG vaidmenį, kurį ji gali atlikti kaip efektyvumo skatinimo priemonė, skirta pasienio regionų vietos poreikiams patenkinti;

57.  pripažįsta vietos subjektų vaidmens ir projektams rengti teikiamos paramos svarbą ir skatina valdymo institucijas stiprinti dabartines skatinimo priemones, tokias kaip teritoriniai kontaktiniai punktai;

58.  pažymi, kad siekiant užtikrinti sėkmingą teritorinio vystymosi ir visos sanglaudos politikos finansinių priemonių naudojimą būtinas geras Komisijos, EIB ir vietos bei regioninių valdžios institucijų bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad būtina stiprinti keitimąsi patirtimi ir žiniomis tarp EK ir EIB ir tarp vietos ir regioninės valdžios institucijų;

59.  pripažįsta, kad svarbų vaidmenį atlieka teritorinis (vietos lygmens) skatinimas, informacijos sklaida, informuotumo didinimas vietos lygmeniu ir parama projektams, todėl ragina valdymo institucijas sustiprinti naudingas priemones, kaip antai teritoriniai kontaktiniai punktai;

60.  ragina Komisiją, valdymo institucijas ir visus suinteresuotuosius subjektus geriau koordinuoti savo veiksmus siekiant teikti kritinę projektų teminių pasiekimų analizę, pabrėžiant ir sėkmingus projektus, ir trūkumus, ir pateikti rekomendacijas laikotarpiui po 2020 m., tuo pat metu užtikrinant skaidrumą ir artumą piliečiams.

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(5)

OL L 77, 2014 3 15, p. 95.

(6)

OL L 77, 2014 3 15, p. 11.

(7)

OL L 77, 2014 3 15, p. 27.

(8)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(9)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(10)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0015.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0068.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0384.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.

(15)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(16)

COR-2015-04462-00-00-DECL-TRA (EN).

(17)

http://www.dat.public.lu/eu-presidency/Events/Informal-Ministerial-Meetings-on-Territorial-Cohesion-and-Urban-Policy-_26-27-November-2015_-Luxembourg-City_/Material/IMM-Territorial-_LU-Presidency_---Input-Paper-Action-3.pdf.

(18)

Europos Komisijos pranešimas spaudai IP/15/5686.

(19)

„Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 422 „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ES“.

(20)

http://cor.europa.eu/en/documentation/studies/Documents/EGTC_MonitoringReport_2014.pdf.

(21)

Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).

(22)

Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ I priedas (Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG).


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendra informacija

1990 m. kaip Bendrijos iniciatyva buvo sukurta iniciatyva INTERREG, kurios biudžetas buvo tik 1 mlrd. EUR, jos taikymo sritis buvo tik tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir ja naudojosi 11 valstybių narių. Vėliau INTERREG buvo išplėsta ir į ją buvo įtrauktas tarptautinis ir tarpregioninis bendradarbiavimas. 2015 m. rugsėjo 15–16 d. Liuksemburge surengtoje konferencijoje buvo pažymėta iniciatyvos INTERREG 25-oji sukaktis ir pabrėžta, kad ETB yra svarbi sanglaudos politikos priemonė, skirta problemos, kurioms peržengia vienos administracinės sistemos ribas, spręsti, kai reikia bendrų sprendimų.

2014–2020 m. laikotarpiui buvo priimtas atskiras reglamentas, apimantis ETB veiksmus, remiamus iš ERPF. Šiuo metu ETB naudojasi 28 valstybės narės ir ETB tapo vienu iš dviejų sanglaudos politikos tikslų. 10,1 mlrd. EUR suma yra padalyta taip(1): 74,1 proc. skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (60 programų), 20,4 proc. – tarptautiniam bendradarbiavimui (15 programų) ir 5,6 proc. – tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 programos)(2). Taip pat pagal INTERREG bendrai finansuojamos vystomojo bendradarbiavimo programos už ES ribų: 12 Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (242 mln. EUR) ir 16 Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų (634 mln. EUR).

ETB Europos pridėtinė vertė, geriausia patirtis ir indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

2014–2020 m. laikotarpiu ETB buvo pertvarkytas, siekiant užtikrinti didesnį poveikį ir efektyvesnį investicijų panaudojimą susitelkiant į temas ir orientuojantis į rezultatus. Bent 80 proc. kiekvienos bendradarbiavimo programos biudžeto turi būti skiriama daugiausia 4 teminiams tikslams, taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. ETB labai prisidėjo prie ekonominio, socialinio ir teritorinio regionų potencialo didinimo, nes jį įgyvendinant teritoriniu mastu atsižvelgiama į įvairių sektorių politiką ir ji integruojama peržengiant nacionalines sienas (tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas) ir ją įgyvendinant atskiruose miestuose ir regionuose (tarpregioninis bendradarbiavimas)(3). Nepaisant mažo biudžeto, tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų projektai duoda konkrečių rezultatų: panaikina kliūtis gerinti saugumą, transportą, švietimą, energetiką, sveikatos priežiūrą, mokymus ir užimtumą. 64 INTERREG IIIA programos (2000–2006 m.) ir 55 INTERREG IVA programos (2007–2013 m.) aiškiai parodė, kad lėšos skiriamos labiau strateginiams tarpvalstybinio bendradarbiavimo prioritetams, todėl buvo pasiekta geriausia praktika šiose srityse(4):

Geresnės regionų jungtys, judumas ir prieiga prie paslaugų

Šie geriausios patirties pavyzdžiai akivaizdžiai turi pridėtinės vertės: įveikti sienų keliami iššūkiai transporto ir žmonių srautų atžvilgiu, remiant išmaniąsias transporto sistemas ir daugiarūšio transporto centrus (Pietų Baltijos jūros programa – Danija, Vokietija, Lenkija, Lietuva, Švedija); supaprastintos kelionės kertant sienas (Šiaurės programa – Švedija, Suomija, Norvegija); sukurtos geresnės jungtys, visų pirma kelių infrastruktūrose (Vokietija (Saksonija) ir Čekija); nutiestas naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas tarp Austrijos ir Slovakijos, tarpvalstybinė geležinkelio linija MI.CO.TRA (Italija, Austrija), pagerinta prieiga prie jūros dėl regionų uostuose įvykdytų patobulinimų (Italija, Prancūzija), teikiamos specialios paslaugos, pvz., pagyvenusių žmonių priežiūra, priimti tarpvalstybiniai sprendimai sveikatos srityje, nustatyta investicijų schema pagyvenusiems žmonėms skirtų struktūrų kūrimui, kad jie galėtų vaidinti aktyvų vaidmenį visuomenėje ir kaip galima sveikiau ir įdomiau gyventi (Austrija, Čekija), ir t. t.

Žinių ir inovacijų perdavimas, MVĮ konkurencingumo didinimas

Šie geriausios patirties pavyzdžiai akivaizdžiai turi pridėtinės vertės: MVĮ dalyvavimas konkrečioje inovacijų veikloje, bendrovių tinklaveika, žinių institutai ir paslaugų teikėjai (Vokietija ir Nyderlandai, projektas „Mechatronics for SMEs“); jūrų tyrimų ir plėtros vystymas, naujų technologijų diegimas (Vokietija ir Olandija, projektas MatiTIM); pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas (Šiaurės programa – Švedija, Suomija, Norvegija, projektas IEEB); verslo inkubatorių projektų, skirtų tarpvalstybiniam verslo bendradarbiavimui, plėtojimas (Vengrija ir Slovakija) pramonės įmonių svarbiausių ryšių gerinimas ir žinių perdavimas naudojant e. mokymo metodus (Jungtinė Karalystė, Airija); verslo įmonių, universitetų ir kitų suinteresuotųjų subjektų tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas remiant inovacijas žinių centruose (Prancūzija, Belgija, projektas TANDEM), „geriausios technologijos regiono“ kūrimas (Belgija, Nyderlandai, Vokietija, projektas „Euregio Meuse-Rhin“), biologinės gamybos taikomųjų tyrimų mokymų centro sukūrimas, Flandrijos ir pietų Nyderlandų regiono kaip daug žinių apie vandenilio taikymo būdus turinčio regiono plėtojimas (Belgija ir Nyderlandai), ligoninių bendradarbiavimas vėžio tyrimų klausimais (Vokietija, Danija), sąlygų MVĮ sudarymas gauti prieigą prie naujausių technologijų produktų idėjoms išbandyti, taikyti tinkamas gamybos technologijas ir platinti savo gaminius visame pasaulyje (Airija, Jungtinė Karalystė); specializuotų paslaugų turizmo srities verslo įmonėms plėtojimas (Graikija, Italija); tarpvalstybinis naujagimių sveikatos tikrinimas (Vokietija, Lenkija), projektas „SRSnet – Smart resource-aware multi-sensor network“ (Italija, Austrija), projektas „Erfolgsmotor 2020“ (angl. „Power Drive to Success 2020“) paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tapti konkurencingesnėmis projektai (Austrija, Vokietija) ir t. t.

Regioniniai prekių ženklai ir regioninės tapatybės stiprinimas

Šie geriausios patirties pavyzdžiai akivaizdžiai turi pridėtinės vertės: bendras pasiūlymo dėl Vokietijos ir Čekijos kalnakasybos regiono įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą rengimas (Vokietija (Saksonija) ir Čekija); žaliojo turizmo veiklos plėtojimas siekiant išsaugoti unikalią vietovės gamtą (Vokietija (Bavarija) ir Austrija); vietos strategijų, paremtų atskirų programų projektų rezultatais, kūrimas (Norvegija, Švedija, Danija), projektas „Ramsar Eco NaTour“, kuriuo siekiama sukurti Vienos ir Bratislavos miestų poilsio zonas ir didinti vietos informuotumą ir regioninį bendradarbiavimą klimato kaitos ir biologinės įvairovės apsaugos srityse (Austrija, Slovakija) ir t. t.

Aplinkos problemų sprendimas, geresnis rizikos valdymas ir reagavimas į nelaimes

Šie geriausios patirties pavyzdžiai akivaizdžiai turi pridėtinės vertės: nauji aplinkos problemų sprendimai, pvz., bendra pavojingų medžiagų stebėsena upių baseinuose (Pietų Baltijos jūros programa – Danija, Vokietija, Lenkija, Lietuva, Švedija); jūrų išteklių ir šalutinių jų produktų naudojimo didinimas, dirbtinių rifų statyba siekiant pagerinti biologinę įvairovę (Prancūzija, Anglija), bendrų aplinkos apsaugos valdymo sistemų kūrimas (Rumunija ir Bulgarija, projektai RISK ir JAMES); bendradarbiavimas derinant potvynių prevencijos veiklą ir gerinant vandens kokybę (Vengrija ir Slovakija, projektas FLOODLOG); patobulintas teritorijų planavimas ir rizikos valdymas Alpių regione (Italija ir Prancūzija, projektas „GlaRiskAlp“); aplinkos problemų, pvz., pakrančių taršos, miškų gaisrų pavojaus pakrančių zonoje, sprendimas (Italija ir Prancūzija); uostų stebėsenos gerinimas (Graikija, Italija) ir t. t.

Institucinių gebėjimų ir socialinio kapitalo didinimas, tarpvalstybinių tinklų struktūrų stiprinimas ir naujų partnerysčių kūrimas

Šie geriausios patirties pavyzdžiai akivaizdžiai turi pridėtinės vertės: darbuotojų mainai projektų planavimo ir įgyvendinimo srityse (Vokietija (Saksonija) ir Čekija, projektas AQUAMUNDI); bendradarbiavimo ir tinklų kūrimas, (programų) struktūrų kūrimas, institucijų bendradarbiavimo stabilizavimas ir t. t.

Geras finansinės priemonės naudojimo kaip tarpvalstybinio / tarptautinio rizikos kapitalo fondų fondo(5) pavyzdys yra projektas EUREFI INTERREG(6) (TVB programa „Wallonie-Lorraine-Luxembourg 2000-2006“ ir ją pratęsusi TVB programa „Grande Region 2007-2013“).

Svarbus yra tarpregioninio bendradarbiavimo vaidmuo: programos ESPON ir INTERACT, teikiančios teritorinius duomenis (ESPON) ir remiančios visas ETB valdyme ir įgyvendinime dalyvaujančias valdžios institucijas (INTERACT), kuriant įvairias suderintas priemones (modelius, formas, faktų suvestines ir kt.), padedančias kurti jų valdymo ir kontrolės sistemas ir t. t. Programa INTERREG EUROPE Europoje skatina dalyvių keitimąsi patirtimi ir gerąją praktika visais lygmenimis, o programa URBACT suteikia tinklą keistis informacija ir gerąja praktika miestuose.

Remiantis Komisijos komunikatu „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“, 2014–2020 m. 73 bendradarbiavimo programos investuos 41 proc. visų ETB ERPF lėšų(7) į aplinkos gerinimo priemones ir rems bendrus veiksmus vandentvarkos, nuotekų valymo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atkūrimo, rizikos aplinkai prevencijos ir valdymo, tvaraus turizmo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse; 27 proc. ETB ERPF lėšų ir 46 programos 2014–2020 m. investuos į mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimą ir bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų institucijomis už ES ribų; 13 proc. ETB ERPF lėšų skiriama integracinio augimo skatinimui vykdant su užimtumu, švietimu ir mokymais susijusią veiklą; 33 programomis 2014–2020 m. siekiama apskritai gerinti susisiekimą, daugiausia investuojant į kelius ir uostus ir skatinant tarpvalstybines daugiarūšio, švaraus ir išmanaus transporto sistemas.

Pranešėja atkreipia dėmesį į sunkumus suderinti 2014–2020 m. reglamentavimo sistemos reikalavimus su programų teikiamomis galimybėmis duomenų prieinamumo ir duomenų rinkimo išteklių požiūriu. Todėl Komisija, programos ESPON ir INTERACT, Eurostatas ir ETB valdymo institucijos turi bendrai derinti savo veiksmus ir spręsti šią problemą nagrinėjant ir nustatant patikimų duomenų teikimo ir naudojimo metodiką, siekiant sukurti tvirtą rezultatų vertinimo sistemos pagrindą.

Indėlis į teritorinę sanglaudą

Būtina sustiprinti įvairių finansavimo ir bendradarbiavimo mechanizmų, pvz., makroregioninių strategijų, bendradarbiavimą ir sutvirtinti ryšius ir nuoseklumą su nacionalinėmis ir regioninėmis programomis. Valstybėms narėms ir regionams rekomenduojama kurti bendras integruotas strategijas ir nustatyti įgyvendinimo nuostatas, susijusias su atitinkamų tarpvalstybinių ir tarptautinių programų ir atitinkamo jų teritorinio konteksto koordinavimo mechanizmu, kurios sudarytų sąlygas išspręsti atsiradusius sunkumus integruotu ir geriau koordinuojamų būdu ir atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.

Abiejų priemonių, ir ITI, ir BIVP, įgyvendinimas yra nepatenkinamas. BIVP tarpvalstybiniu mastu yra įgyvendinama tik kaip Italijos ir Austrijos 2014–2020 m. INTERREG bendradarbiavimo programos dalis. ITI priemonė įgyvendinama kaip Italijos ir Slovėnijos 2014–2020 m. INTERREG bendradarbiavimo programos dalis(8).

2014–2020 m. teisės aktų sistemoje leidžiamas didesnis lankstumas, nes leidžiama palei jūrų sienas esančius NUTS 3 regionus, tarp kurių atstumas didesnis nei 150 km, įtraukti į atokiausius regionus kaip tarpvalstybinius regionus, kurie gali gauti paramą, skiriamą atitinkamoms valstybėms narėms.

Parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms

Pranešėja norėtų paminėti pasiekimus, pasiektus mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, pvz., bendrus mokslinių tyrimų projektus, mokslinių tyrimų institutų ir bendrovių bendradarbiavimą, tarptautinių pasienio universitetų, tarpvalstybinių mokslinių tyrimų centrų, tarpvalstybinių mokymų institutų steigimą, tarpvalstybinių klasterių ir bendrovių tinklų kūrimą, tarpvalstybinius MVĮ inkubatorius ir konsultacines paslaugas, aukštųjų technologijų prekių ženklinimą siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir t. t.

Investicijos į išmanųjį augimą sudaro 27 proc. 2014–2020 m.(9) ETB ERPF lėšų ir laukiama tokių rezultatų: paremti 22 500 bendrovių skatinant pažangųjį augimą, 6 900 bendrovių, bendradarbiaujančių su mokslinių tyrimų institucijomis kitose ES valstybėse narėse, 1 300 tyrėjų, tiesiogiai dalyvaujančių tarpvalstybinėje ir tarptautinėje mokslinių tyrimų veikloje.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų procesus, rinkos santykius, vertės grandines ir vietovių populiarinimą galima organizuoti platesniu mastu ir teikti naudą MVĮ ir atitinkamai verslo aplinkai, kad būtų galima pasiekti vadinamąją kritinę masę mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimo, ypač susijusio su technologijomis, srityje. Projektas „Food2Market“(10) (INTERREG IVB Šiaurės Vakarų Europa) yra tokio bendradarbiavimo pavyzdys. Pagal šį projektą buvo sukurtas tarptautinis maisto pramonės MVĮ inovacijų inkubatorius, kurį MVĮ naudoja plėsdamos savo rinkas kitose šalyse.

Pranešėja kaip gerus viešojo sektoriaus, ekonominės veiklos vykdytojų ir mokslinių tyrimų centrų pasienio regionuose bendradarbiavimo siekiant skatinti inovacijas ir teritorijos ekonominį vystymąsi pavyzdžius norėtų nurodyti Euroregiono inovacijų strategiją(11), kurią 2014 m. parengė ir priėmė Pirėnų ir Viduržemio jūros euroregionas, ir 2014–2020 m. strateginį planą, kurį 2014 m. parengė ir priėmė Akvitanijos ir Baskų šalies euroregionas(12). Taigi svarbu parengti ir priimti tarpvalstybines pasienio regionų inovacijų strategijas ir tuo pat metu jas derinti su jau esamomis pažangiosios specializacijos strategijomis ir kitomis regioninėmis ir sektorių programomis ir strategijomis, taip įvertinant tarpvalstybinės sąveikos potencialą ir konkrečius veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti, visų pirma sutelkiant skirtingus finansavimo šaltinius.

Finansinės priemonės turi būti neatskiriama ETB strategijos, pagal kurią remiamos MVĮ, moksliniai tyrimai ir inovacijos, dalis ir papildyti subsidijomis remiamą programų veiklą.

Valdymas ir politikos koordinavimas

Iki 2015 m. balandžio 24 d. buvo sukurta 54 ETBG(13). Pranešėja pažymi, kad nuo 2014 m. birželio 22 d., priėmus iš dalies pakeistą ETBG reglamentą, buvo padaryta supaprastinimų. Valstybėms narėms rekomenduojama įgyvendinti ir palengvinti ETBG kūrimą savo šalyse. ETBG reglamentas yra pasiekimas, tačiau vien tik įveikti visas tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisines ir reglamentavimo kliūtis yra nepakankama. Todėl reikia pažymėti Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo iniciatyvą apsvarstyti galimybę sukurti atskirą teisinę priemonę, skirtą pasienio regionams, pagal kurią būtų reaguojama į pasienio regionų poreikius ir iššūkius, kuri papildytų ETBG ir valstybėms narėms suteiktų galimybę susitarti dėl konkrečių nuostatų.

Pranešėja mano, kad ETB programos prireikus, pateisinamais atvejais, papildant jas kitomis tinkamomis finansavimo priemonėmis, gali padėti spręsti su migracija susijusias problemas taikant esamus programų prioritetus ir sutartą intervencijos logiką.

Nėra visiškai išnaudojamos unikalios ETB programų savybės, todėl pranešėja pabrėžia, kad būtina plačiau naudoti finansines priemones, kurios yra lankstūs mechanizmai ir gali būti naudojamos šalia subsidijų, taigi didinamasis poveikis finansinių priemonių poveikio ir svarumo požiūriu gali būti gerokai didesnis. Siekiant šio tikslo reikėtų įtraukti finansų institucijas, visų pirma EIB, teikiančias specifines finansinės inžinerijos žinias ir praktinę patirtį.

Pranešėja apgailestauja dėl to, kad 2007–2013 m. nebuvo pakankamai įvertintas ir įgyvendintas galimas ETB programų ir kitų ES finansuojamų programų papildomumas. Todėl reikėtų nustatyti tinkamus koordinavimo mechanizmus siekiant užtikrinti ESI fondų ir kitų Sąjungos ir nacionalinių finansavimo priemonių veiksmingą koordinavimą ir sinergiją, taip pat su ESIF ir EIB priemonėmis. Taip pat svarbu, kad valdymo institucijos atliktų nuolatinį vertinimą, kad būtų konkrečiai vertinamas programų sinergijos veiksmingumas.

Pranešėja įsitikinusi, kad daugiapakopio valdymo principas ir elgesio kodeksas yra labai svarbūs plėtojant INTERREG programas, kadangi bendradarbiavimo programų sėkmė labai priklauso nuo to, ar regioninės ir vietos valdžios institucijos vaidina aktyvų vaidmenį priimant sprendimus, kaip šios programos gali būti naudojamos sprendžiant tarpvalstybinių kliūčių klausimus.

Supaprastinimas

Pranešėja pabrėžia, kad ETB programų ir projektų valdymas ir įgyvendinimas turi tapti mažiau biurokratiškas. Nepaisant to, kad esama atskiro reglamento, ETB programų įgyvendinimas vis dar yra per sudėtingas, todėl pranešėja ragina Aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupę supaprastinimo ESI fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais apsvarstyti priemones, kuriomis būtų gerokai supaprastinta ir sumažinta administracinė našta gavėjams.

Viena vertus, Komisija turėtų pasiūlyti konkrečius veiksmus, kad būtų supaprastintos taisyklės dėl ataskaitų teikimo, audito, valstybės pagalbos, socialinės ir ekonominės analizės ir suderintos ETB programų taisyklės ir šablonai. Kita vertus, valstybės narės turėtų supaprastinti savo nacionalines nuostatas, kad būtų išvengta perteklinio reglamentavimo, dėl kurio labai dažnai padidėja administracinė našta, kurios nereikalaujama pagal Bendrijos taisykles. Taip pat svarbu įgyvendinti e. sanglaudą ir supaprastinti administracines procedūras.

Komisija turi parengti visoms ETB programoms taikomus standartinius reikalavimus (atskirus reikalavimus atskirų politikos aspektų programoms) ir paraiškų ir sutarčių šablonus. Valstybės narės ir valdymo institucijos turėtų geriau naudotis supaprastintomis procedūromis, supaprastinti tvarką, taikomą mažesniems projektams ir paspartinti sprendimų priėmimo procesą.

Privatusis sektorius ETB projektams vis dar skiria nedaug lėšų. Reikia išplėsti ir supaprastinti nuostatas dėl privačių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo. Pranešėja rekomenduoja sukurti finansines priemones, įtraukti privačius suinteresuotuosius subjektus ir steigti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Komisija turėtų laiku teikti nuoseklias ir aiškias gaires dėl finansinių priemonių taikymo ETB programose.

Būsimos rekomendacijos

Pranešėja pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo sverto poveikį, didelę ekonominę naudą ir būsimą potencialą, aprėpiantį daugiau nei regioninė politika. Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis išsaugoti ETB kaip svarbią ir teigiamą Europos integracijos proceso priemonę ir Sanglaudos politikoje po 2020 m. ETB skirti svarbesnį vaidmenį. Pranešėja įsitikinusi, kad ETB turėtų toliau stiprinti savo su inovacijomis susijusį aspektą ir ragina įtraukti daugiau privačių veikėjų ir kurti sėkmingas tarpvalstybines viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes.

Pranešėja ragina kartu kurti įvairiems regionams taikomus metodus ir strategijas, kad būtų skatinamas integruotas ir tvarus teritorinis vystymasis, apimantis integruotų metodų įgyvendinimą ir platinimą, valdymo metodų kūrimą ir planavimo priemonių, administracinių procedūrų ir teisinių nuostatų suderinimą abiejose sienos pusėse.

Komisija, valstybės narės ir valdymo institucijos turėtų aptarti Tarybai pirmininkavusio Liuksemburgo pasiūlymą rengiant teisės aktų paketą dėl sanglaudos politikos po 2020 m., sukurti naują tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisinę priemonę, įvertinus 2007–2013 m. rezultatus, įgyvendinus 2014–2020 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas ir atlikus tinkamą poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas naujos teisinės priemonės poreikis ir veikimas, siekiant palengvinti ir geriau įgyvendinti tarpvalstybinius projektus. Nustatant naująją priemonę turėtų būti taikomas proporcingumo principas.

2016 m. per diskusijas dėl būsimos sanglaudos politikos turėtų būti pradėtos įvairių suinteresuotųjų šalių ES lygmens diskusijos dėl būsimojo ETB po 2020 m.

Visuomenės informuotumo ir matomumo didinimas

2015 m. „Eurobarometro“ greitoji apklausa „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ES“(14) parodė, kad daugelis ES pasienio regionų gyvenančių žmonių nežino apie ES finansuojamą jų regione vykdomą tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklą. Todėl reikia efektyviau skleisti informaciją apie užbaigtų projektų rezultatus ir pasiekimus. Komisija, valstybės narės ir valdymo institucijos turėtų sukurti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas geresnis ETB programų rezultatų matomumas ir gerinamas informuotumas, taip pat skatinama sąveika su kitomis ES finansuojamomis programomis ir iniciatyvomis.

Svarbu, kad įgyvendinant tarpvalstybines programas Komisija, valdymo institucijos ir suinteresuotieji subjektai geriau koordinuotų savo veiksmus siekiant teikti kritinę projektų teminių pasiekimų analizę, pabrėžiant ir sėkmingus projektus, ir trūkumus, ir pateikti rekomendacijas laikotarpiui po 2020 m., tuo pat metu užtikrinant didelę projektų kokybę, skaidrumą ir artumą piliečiams.

(1)

Į šį biudžetą taip pat įtrauktos ERPF lėšos, skirtos valstybėms narėms dalyvauti ES išorės sienų bendradarbiavimo programose, remiamose pagal kitas priemones (Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir Europos kaimynystės priemonę).

(2)

Interreg Europe, Urbact III, Interact III, Espon.

(3)

http://ec.europa.eu/regional_policy/en/projects/ALL?search=1&keywords=&countryCode=ALL&regionId=ALL&themeId=97&typeId=ALL&periodId=ALL&dateFrom=.

(4)

Projektų rezultatai išvardyti remiantis Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD pateiktais pavyzdžiais ir šis sąrašas nėra baigtinis.

(5)

Fondų fondo vaidmuo yra ne teikti atskiras investicijas galutiniams gavėjams, bet kurti mažesnius tikslinius fondus, paremtus geografine vietove, rinkos kategorija (pvz., atsinaujinanti energija, biotechnologijos) ar finansine priemone (paskola, turtas ir kt.), iš kurių bus investuojama į MVĮ.

(6)

http://www.interreg-4agr.eu/fr/projet-detail.php?projectId=6.

(7)

I priedas: Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG. Komisijos komunikatas „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“, http://ec.europa.eu/contracts_grants/pdf/esif/invest-progr-interreg-details-annex1_en.pdf.

(8)

New Instruments for Financing Sustainable Regional and Urban Development, BBSR-Online-Publikation, Nr. 15/2015.

(9)

I priedas: Europos teritorinis bendradarbiavimas / INTERREG. Komisijos komunikatas „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“, http://ec.europa.eu/contracts_grants/pdf/esif/invest-progr-interreg-details-annex1_en.pdf.

(10)

www.food2market.be.

(11)

http://www.euroregio.eu/sites/default/files/sei_fr.pdf.

(12)

http://www.espaces-transfrontaliers.org/fileadmin/user_upload/documents/Documents_Fiches_Projets/Strategie_Innovation_EPM_EN.pdf.

(13)

Tyrimas „Europos teritorinio bendradarbiavimo grupė – teritorinio bendradarbiavimo Europoje skatinimo ir gerinimo priemonė“, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, 2015 m. liepos mėn.

(14)

file:///C:/Documents%20and%20Settings/UserPRR6/My%20Documents/Downloads/fl_422_sum_en.pdf.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Sophie Montel, Dimitrios Papadimoulis, Tonino Picula, Maurice Ponga, Branislav Škripek, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver

Teisinis pranešimas