Procedūra : 2015/2258(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0203/2016

Pateikti tekstai :

A8-0203/2016

Debatai :

PV 07/07/2016 - 6
CRE 07/07/2016 - 6

Balsavimas :

PV 07/07/2016 - 9.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0318

PRANEŠIMAS     
PDF 1241kWORD 602k
9.6.2016
PE 578.465v02-00 A8-0203/2016

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Helga Stevens

Nuomonės referentai (*):Martina Anderson, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Rosa Estaràs Ferragut, Peticijų komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
 Peticijų komiteto NUOMONĖ(*)
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. JT Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 15 d. JT Neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintą klausimų sąrašą, susijusį su Europos Sąjungos pirmine ataskaita(3),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų alternatyviosios vaikų priežiūros gaires(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimus sujungtose bylose C-335/11 ir C-337/11 HK Danmark ir bylose C-363/12 Z bei C-356/12 Glatzel,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises““ (JOIN(2015) 0016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015) 0615),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos Sąjungos atsakymas į klausimų sąrašą, susijusį su Europos Sąjungos pirmine ataskaita dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo“ (SWD(2015) 0127),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaita“ (SWD(2014) 0182),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Komisijos komunikatą „Socialinio verslo iniciatyva. Socialinėms įmonėms plėtoti palankios aplinkos kūrimas socialinių inovacijų ekonomikoje“ (COM(2011) 0682),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010) 0636),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2013–2014 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su Europos Sąjungos pirmine ataskaita(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(15),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ES“,

–  atsižvelgdamas į 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos ombudsmenės metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, priimtą baigus tyrimą savo iniciatyva OI/8/2014/AN dėl Komisijos,

–  atsižvelgdamas į būsimą 2015 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimą „Smurtas prieš neįgalius vaikus. Teisės aktai, politika ir programos ES“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurostato statistinius duomenis apie neįgaliųjų prieigą prie darbo rinkos, švietimo ir mokymo ir skurdo bei pajamų nelygybę;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Peticijų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0203/2016),

A.  kadangi visi neįgalieji, kaip visaverčiai piliečiai, turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą, viešosiomis lėšomis finansuojamų sistemų paramą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi manoma, kad Europos Sąjungoje yra 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių moterys ir mergaitės sudaro apie 46 mln., ir tai yra apie 16 proc. visų ES gyvenančių moterų, taigi Europos Sąjungoje yra daugiau neįgalių moterų nei vyrų; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria daugialypę diskriminaciją – jos susiduria su didelėmis kliūtimis bandydamos naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip teisė į mokslą ir darbą, ir tai gali nulemti socialinę atskirtį ir psichologines traumas; kadangi negalia taip pat neproporcingai paveikia moteris, kaip neįgalius šeimos narius prižiūrinčius asmenis;

C.  kadangi SESV reikalaujama, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, kovotų su diskriminacija dėl negalios (10 straipsnis), ir jai suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus, siekiant kovoti su tokia diskriminacija (19 straipsnis);

D.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir nustatomos lygios neįgaliųjų teisės dalyvauti visuomenės gyvenime;

E.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji ES ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis ir ją taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės bei ratifikavo 27 valstybės narės; kadangi valstybė narė, kuri dar nėra to padariusi, turėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų užbaigtos reformos, siekiant ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvenciją;

F.   kadangi Jungtinių Tautų organas pirmą kartą patikrino, kaip ES vykdo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; kadangi 2015 m. paskelbtos Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES yra svarbus ženklas, parodantis, kaip ES vykdo įsipareigojimus lygybės ir žmogaus teisių paisymo srityje, ir jos yra į ES kompetencijos sritį patenkančios teisėkūros ir politikos priemonių gairių rinkinys;

G.   kadangi Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad Neįgaliųjų teisių konvencija yra privaloma ES ir jos valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę, kadangi ši konvencija yra „sudėtinė Sąjungos teisės sistemos dalis“, kuri turi „viršenybę Sąjungos antrinės teisės aktų atžvilgiu“(16);

H.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima gerokai daugiau nei diskriminacija ir jais siekiama užtikrinti galimybes visiems neįgaliesiems ir jų šeimoms visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje;

I.  kadangi neįgalieji yra labai įvairi grupė ir kadangi moterys, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sudėtingų paramos poreikių turintys asmenys susiduria su papildomais sunkumais ir daugialype įvairių formų diskriminacija;

J.   kadangi negalia gali atsirasti palaipsniui ir kartais nepastebimai blogėjant asmens sveikatos būklei, pavyzdžiui, tais atvejais, kai sergama neurodegeneracinėmis arba retomis ligomis, kurios gali neigiamai paveikti sergančio asmens gebėjimą gyventi savarankiškai;

K.   kadangi manoma, jog 80 proc. neįgaliųjų gyvena besivystančiose šalyse; kadangi ES tarptautiniu mastu remia neįgaliųjų teisių skatinimą ir yra didžiausios pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja;

L.   kadangi tikimybė gyventi įstaigoje neįgaliems vaikams yra 17 kartų didesnė nei negalios neturintiems jų bendraamžiams, o įstaigoje smurto, nepriežiūros ir prievartos rizika yra daug didesnė negu gyvenant namuose(17);

M.  kadangi neįgalūs vaikai turi teisę gyventi su (savo) šeima arba šeimos aplinkoje, nes tai geriausiai atitinka jų interesus; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius;

N.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje pabrėžiama, jog į visas pastangas būtina įtraukti lyčių aspektą ir užtikrinti, kad asmenys galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

O.  kadangi vienodas požiūris į neįgalias moteris ir neįgalių vaikų motinas ir skatinamosios priemonės bei politika yra pagrindinė žmogaus teisė ir etinė pareiga;

P.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės kasdien patiria daugialypę diskriminaciją; ji gali reikštis įvairiomis formomis – fizine, emocine, seksualine, ekonomine – ir apima partnerio smurtą, iš globėjų patiriamą smurtą, lytinę prievartą ir institucinę prievartą;

Q.   kadangi neįgalioms moterims didesnė tikimybė patirti smurtą šeimoje ir lytinę prievartą, kuri, pagal turimas žinias, trunka ilgiau ir yra stipresnė nei negalios neturinčių moterų atveju(18);

R.  kadangi neįgalios moterys, ypač migrantės, dėl daugialypės diskriminacijos susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika;

S.  kadangi negalia yra skurdo priežastis ir gali būti jo pasekmė ir kadangi apie 30 proc. benamių turi negalią ir jiems kyla rizika būti nepastebėtiems(19); kadangi valstybės teikiama socialinė apsauga atlieka ypač svarbų vaidmenį užkertant kelią neįgaliųjų skurdui ir kadangi, 2012 m. duomenimis, net 68,5 proc. neįgaliųjų gyventų skurde, jei negautų socialinių išmokų iš valstybės(20);

T.  kadangi, siekiant kuo geriau įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi esami ES teisės aktai ir politikos priemonės;

U.  kadangi kai kurios valstybės narės, ratifikavusios Neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir kontroliuotų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama 33 straipsnyje; kadangi šių jau įsteigtų institucijų darbas, visų pirma jų vykdomas stebėjimas laikantis 33 straipsnio 2 dalies, trinka dėl to, kad trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nėra patikimo teisinio pagrindo jiems paskirti;

V.  kadangi vienas iš svarbiausių neįgaliųjų ramsčių yra dalyvavimas darbo rinkoje ir galimybė įsidarbinti ir kadangi tai tebėra sudėtinga – darbo rinkoje dalyvauja 58,5 proc. neįgaliųjų, palyginti su 80,5 proc. negalios neturinčių asmenų, todėl daug neįgaliųjų negali gyventi savarankiško ir aktyvaus gyvenimo;

W.  kadangi negalios neturinčių moterų užimtumo lygis yra 65 proc., palyginti su 44 proc. neįgalių moterų užimtumo lygiu; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria diskriminaciją, palyginti su neįgaliais vyrais, kalbant apie įsidarbinimo ir mokymosi galimybes; kadangi didelis neįgaliųjų nedarbo lygis tebėra nepriimtinas; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugiau sunkumų patekti į darbo rinką; kadangi, siekiant neįgalias moteris paskatinti aktyviai dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir bendruomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime, reikia įveikti judumo kliūtis ir užtikrinti didesnį nepriklausomumą nuo šeimos narių ir prižiūrinčių asmenų;

X.  kadangi apmokamas darbas yra labai svarbu, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai, išlaikyti savo šeimą ir namų ūkį; kadangi neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai; kadangi ši pažeidžiamų žmonių grupė dažniau patiria skurdą ir susiduria su didesne socialinės atskirties rizika;

Y.   kadangi ES, kaip Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, yra įsipareigojusi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir aktyvų jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, skirtus konvencijai įgyvendinti, taip pat jų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su neįgaliųjų klausimais;

Z.   kadangi dėl valstybių narių taikomų griežtų taupymo priemonių sumažėjo išlaidos socialinėms paslaugoms, paramai šeimoms ir bendruomenėms teikiamoms paslaugoms ir tai sukėlė neproporcingai neigiamas pasekmes neįgaliųjų, ypač neįgalių vaikų ir jų šeimų, gyvenimo lygiui;

AA.   kadangi Komisija atsiėmė savo pasiūlymą dėl Motinystės atostogų direktyvos ir todėl iki šiol, vykdant ES profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, nepakankamai dėmesio skiriama lygioms motinų ir tėvų, vaikų ir suaugusiųjų teisėms;

AB.   kadangi Direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nėra aiškiai nurodyta, kad diskriminacija dėl negalios draudžiama;

AC.  kadangi dėl demografinių ir visuomenės pokyčių padidėjo namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, ypač šeimos namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, poreikis; kadangi neįgalius ir priklausomus asmenis šeimoje paprastai prižiūri moterys, dėl to jos dažnai nedalyvauja darbo rinkoje;

AD.  kadangi Neįgaliųjų teisių komitetas baigiamosiose pastabose dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos Europos Sąjungai rekomenduoja integruoti negalios aspektą į savo lyčių politiką ir programas, o lyčių aspektą – į savo strategijas dėl negalios, taip pat imtis skatinamųjų veiksmų, nustatyti stebėsenos mechanizmą ir finansuoti duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis; kadangi komitetas Europos Sąjungai taip pat rekomenduoja užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką tenkinti neįgalių vaikų ir suaugusiųjų, įskaitant juos prižiūrinčius asmenis, poreikius ir imtis priemonių dideliam neįgaliųjų, kurių dauguma yra moterys, nedarbo lygiui sumažinti;

AE.  kadangi Komisija 2011 m. gruodžio 13 d. priimtame atsakomajame dokumente dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Turistų lankomiausias žemynas – Europa (nauja turizmo politika)“(21) pripažįsta, kad reikia užtikrinti vientisą prieinamų paslaugų visiems grandinę (transportas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pramogos), todėl ji ėmėsi veiksmų informuotumui didinti, gebėjimams turizmo sektoriuje gerinti ir galiausiai turizmo infrastruktūros, skirtos specialiųjų poreikių turintiems asmenims ar neįgaliesiems, kokybei gerinti;

AF.  kadangi neįgalių, funkcinių sutrikimų turinčių ir riboto judumo asmenų poreikiai transporto, judumo ir turizmo srityse atitinka transporto ir judumo paslaugų teikėjų verslo inovacijų galimybes ir juos tenkinant, kai aptarnaujami visi neįgalieji (įskaitant ne tik riboto judumo asmenis, neregius, kurčiuosius, klausos sutrikimų turinčius asmenis, autistus ir intelekto ar psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis) ir visi kiti šių paslaugų naudotojai, galima gauti naudos abiem šalims, vadovaujantis tinkamumo visiems principu;

Bendrieji principai ir įsipareigojimai

1.  primena, kad visapusiška neįgaliųjų įtrauktis yra ne tik atitinkamų asmenų teisė ir tai, kas jiems priklauso, bet ir nauda visai visuomenei, nes ji gali gauti vertybių ir įvairių gebėjimų, kuriuos teikia šie asmenys;

2.  pabrėžia, kad visi neįgalieji turi teisę gyventi tokioje visuomenėje, kurioje jie gali naudotis tokiomis pat galimybėmis kaip ir kiti, siekiant užtikrinti visapusišką jų įtrauktį ir dalyvavimą visuomenės gyvenime;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgaliųjų įtrauktis visuomenėje, nepriklausomai nuo šalies socialinio, ekonominio, politinio arba kultūrinio statuso, yra ne tik vystymosi, bet ir žmogaus teisių klausimas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojams senėjant negalia tampa vis dažnesnė;

5.  mano, kad žmogaus teisių paisymo ir propagavimo srityje ES turėtų rodyti pavyzdį; džiaugiasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje tai, kaip ES vykdo tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, prižiūri JT įsteigtas organas; mano, kad 2015 m. paskelbtos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl to, kaip ES įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, yra svarbus ES įsipareigojimo užtikrinti lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms ženklas ir pateikia teisėkūros ir politikos veiksmų, patenkančių į ES kompetencijos sritį, gaires;

6.  pritaria Neįgaliųjų teisių komiteto išvadoms ir rekomendacijoms ir pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos ir valstybės narės integruotų neįgalių moterų ir mergaičių aspektą į savo lyčių lygybės politiką, programas ir strategijas, ir lyčių aspektą į savo strategijas dėl negalios; be to, ragina taikyti mechanizmus, pagal kuriuos būtų reguliariai stebima pasiekta pažanga;

7.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją visapusiškai įgyvendinti JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas ir užtikrinti, kad šios konvencijos būtų paisoma visuose būsimuose teisės aktuose;

8.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti reikiamus išteklius įsipareigojimams pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą įgyvendinti;

9.  labai apgailestauja dėl to, kad ruošiantis 2015 m. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto organizuojamai peržiūrai ir rengiant pažangos ataskaitos projektą trūko pakankamai išsamių oficialių ES konsultacijų su neįgaliųjų organizacijomis; ragina neįgaliųjų organizacijas ateityje vykstant peržiūroms dalyvauti oficialių ES delegacijų sudėtyje ir aktyviai prisidėti prie Neįgaliųjų teisių konvencijos posėdžių kaip savarankišką šalį;

10.   ragina Komisiją parengti ir pateikti pasiūlymą dėl tikro ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų struktūrinio dialogo, įskaitant tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti visapusišką ir lygiavertį neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

11.  pabrėžia, kad imantis bet kokių naujų iniciatyvų ir įgyvendinant, kontroliuojant bei vertinant politiką ir veiksmus, susijusius su švietimu, mokymu, kultūra, sportu ir jaunimu, svarbios sistemingos ir nuodugnios neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, politikos formuotojų, verslo atstovų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio konsultacijos;

12.  ragina sustiprinti esamas lygybės užtikrinimo institucijas, siekiant padėti integruoti Neįgaliųjų teisių konvenciją, ją propaguoti ir kontroliuoti, kaip ji įgyvendinama; primena ES ir valstybėms narėms apie būtinybę prasmingai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir ypač su neįgaliųjų organizacijomis;

13.   ragina ES ratifikuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą;

14.  primygtinai ragina atlikti išsamią ir kompleksinę esamų ir būsimų ES teisės aktų ir finansavimo programų, įskaitant būsimus programavimo laikotarpius, peržiūrą, siekiant visapusiškos atitikties Neįgaliųjų teisių konvencijai, konstruktyviai įtraukiant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas ir ES Neįgaliųjų teisių konvencijos struktūros (toliau ˜– ES struktūra) narius, taip pat integruoti neįgalumo aspektą į visų krypčių teisėkūros politiką ir strategijas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, siekiant įtraukti neįgalumo aspektą į visus teisės aktus, politikos priemones ir strategijas;

15.  ragina neįgaliųjų teises įtraukti į bendrą ES socialinę ir ekonominę darbotvarkę, visų pirma į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą; rekomenduoja priimti Negalios paktą, siekiant užtikrinti, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas ES iniciatyvas;

16.  ragina Komisiją per Europos semestrą, kai vertinama socialinė padėtis valstybėse narėse (rengiamos šalių ataskaitos ir konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos), taip pat dėmesį skirti neįgaliųjų padėties stebėsenai, nes tai yra bendro ES įsipareigojimo sukurti Europą be kliūčių dalis;

17.  mano, kad ES institucijos, visų pirma Parlamentas, Taryba ir Komisija, turėtų siekti užtikrinti, kad visi esami ir būsimi teisės aktai būtų patikrinti žmogaus teisių aspektu ir visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvenciją;

18.  prašo Komisijos pateikti teisės aktų sąrašą, numatant pasiūlymą pagal baigiamąsias pastabas atnaujinti kompetencijos deklaraciją – tai reikėtų periodiškai atlikti, oficialiai įtraukiant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas ir Parlamentą;

19.  ragina Komisiją šiuo atžvilgiu apsvarstyti poreikį išplėtoti ES sistemą, pagal kurią neįgaliesiems būtų užtikrintas veiksmingas jų teisių įgyvendinimas, būtų skatinamas jų asmeninis savarankiškumas, aplinkos prieinamumas, užimtumo, socialinės įtraukties ir savarankiško gyvenimo galimybės ir būtų panaikinta visų formų diskriminacija;

20.  pritaria JT Neįgaliųjų teisių komiteto išreikštam susirūpinimui dėl to, kad Europos Sąjunga neturi aiškios JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos;

21.  ragina institucijas imtis veiksmų ir jais rodyti pavyzdį integracijos politikos srityje;

22.  ragina Komisiją pasinaudoti Europos strategijos dėl negalios peržiūra ir parengti visapusišką, lyčių aspektą turinčią ES Neįgaliųjų teisių konvencijos strategiją, kurioje būtų nustatyti, be kita ko, išorės veiksmų įsipareigojimai ir nurodytas aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis, konkretūs ir aiškūs siektini tikslai ir rodikliai;

23.  apgailestauja dėl iki šiol neįgaliųjų vis dar patiriamos diskriminacijos ir atskirties; ragina Komisiją siekti kuo didesnės 2010–2020 m. ES strategijos dėl negalios ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bei JT vaiko teisių konvencijos nuostatų sąveikos, siekiant užtikrinti, kad pripažintos teisės būtų iš esmės suteikiamos ir jomis būtų veiksmingai naudojamasi, be kita ko, suderinti ir įgyvendinti teisės aktų sistemą ir vykdyti kultūrinius bei politinius veiksmus;

24.  ragina Komisiją pateikti plačios neįgalumo apibrėžties paaiškinimą ES lygmeniu;

25.  ragina Komisiją persvarstyti Socialinių aspektų viešuosiuose pirkimuose vadovą, siekiant pabrėžti socialinius įsipareigojimus, ir atkreipti dėmesį į investavimo į kokybiškas paramos paslaugas neįgaliesiems galimybes ir naudą;

26.  ragina Komisiją peržiūrėti poveikio vertinimo gaires ir jas pakeisti įtraukiant išsamesnį klausimų sąrašą, kad būtų galima geriau įvertinti atitiktį konvencijai;

Konkrečios teisės

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant išvengti viktimizacijos, imtis veiksmų ir kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant daugialypę diskriminaciją, diskriminaciją dėl sąsajos ir tarpsektorinę diskriminaciją dėl neįgalumo, ypač atsižvelgiant į neįgalias moteris ir vaikus, vyresnio amžiaus žmones, asmenis, turinčius sudėtingų paramos poreikių, įskaitant intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis, bei tuos asmenis, kurių neįgalumas kinta laikui bėgant;

28.  apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; dar kartą ragina Tarybą kuo skubiau tai padaryti;

29.  ragina ES institucijas ir valstybes nares integruoti neįgalių moterų ir vaikų teises, be kita ko, į būsimą Vaiko teisių darbotvarkę, ir užtikrinti, kad su neįgaliais berniukais, mergaitėmis ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis būtų konsultuojamasi visais su jais susijusiais klausimais, suteikiant jų negalią ir amžių atitinkančią pagalbą;

30.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti neįgalių vaikų teisių apsaugą, reikia užtikrinti tinkamą paramą jų šeimoms, stiprinant ir plėtojant ES turimas teisėkūros priemones, pvz., priemonę, kuria suteikiamos ilgesnės vaikų priežiūros atostogos neįgalių vaikų tėvams;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis teise į laisvą judėjimą, kuri priklauso visiems ES piliečiams, ir užtikrinti, kad esamuose ir būsimuose teisės aktuose neįgaliesiems būtų garantuojamos lygios galimybės, pagrindinės teisės, vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir tokios pat socialinės apsaugos teisės ir prievolės, kurios taikomos valstybės narės, kurioje jie apdrausti, piliečiams, laikantis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo; be to, atsižvelgdamas į lygybę užimtumo srityje, ragina valstybes nares visapusiškai laikytis naujos redakcijos ES lyčių lygybės direktyvos (2006/54/EB) nuostatų;

32.  pabrėžia, kad reikia remti neįgalias moteris ir mergaites migrantes, siekiant ugdyti jų gebėjimus, kurie suteiktų joms galimybių gauti tinkamas darbo vietas;

33.  pabrėžia, jog tam, kad neįgalieji, visų pirma neįgalios moterys, galėtų gyventi nepriklausomai ir savarankiškai, būtina teikti (asmeninę arba viešą) pagalbą, kad būtų padedama neįgaliesiems ir jų šeimos nariams ir jiems būtų sudaromos sąlygos patekti į darbo vietas ir švietimo ir profesinio mokymo įstaigas, taip pat būtų padedama nėščioms ar vaikų turinčioms neįgalioms moterims;

34.  pakartoja, kad būtina nedelsiant spręsti smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites privačioje ir institucinėje aplinkoje klausimą, ir ragina valstybes nares teikti paramos paslaugas, kurios būtų prieinamos bet kokio tipo negalią turinčioms moterims ir mergaitėms; pasisako už tai, kad ES pasirašytų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų dar vienas žingsnis pirmyn siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites;

35.  primena, kokia svarbi pagrindinė neįgaliųjų teisė dalyvauti visų lygmenų politikos ir sprendimų priėmimo negalios klausimais procesuose, kaip pabrėžiama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje; pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms, taip pat neįgalioms moterims ir mergaitėms iš marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių, patiriančių daugialypę diskriminaciją, turi būti suteikta galimybių ir galių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, siekiant užtikrinti, kad jų interesai ir teisės būtų išreiškiami, remiami ir ginami, ir užtikrinant, kad būtų tikrai atsižvelgiama į visuomeninį lyčių aspektą; ragina valstybes nares teikti atitinkamai pritaikytas paslaugas ir priemones, kuriomis joms būtų sudaromos sąlygos aktyviai įsitraukti į veiklą ir joje dalyvauti, ir investuoti į pagalbines ir pritaikomąsias technologijas bei e. įtrauktį;

36.  ragina ES institucijas imtis veiksmingų priemonių gerinti neįgalių moterų gyvenimą, laikantis JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų, susijusių su Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje peržiūra;

37.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad už neįgalių vaikų auginimą visų pirma atsakingos moterys;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti informuotumą apie Neįgaliųjų teisių konvenciją, kovoti su prietarais ir skatinti geresnį visų neįgaliųjų supratimą, kad sprendimai būtų priimami remiantis tikrais jų poreikiais;

39.  remia iniciatyvas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į neįgaliųjų patiriamus sunkumus ir neįgaliųjų dėmesį į jų potencialą ir indėlį, kurį jie gali įdėti, be kita ko, per konkrečias šviečiamąsias programas mokyklose; pabrėžia, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija svarbi pirmiausia tuo, kad ji keičia kultūrose susiformavusius požiūrius, t. y. pripažįsta, jog neįgaliais žmones paverčia socialinės ir ekonominės aplinkos kliūtys, o ne jų negalia;

40.  prašo valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų parengti informuotumo apie neįgaliųjų teises didinimo strategijas, sudaryti geresnes sąlygas transporto ir turizmo sektorių darbuotojų mokymams apie negalią ir lygias neįgaliųjų teises ir skatinti neįgalumo srityje dirbančių Europos organizacijų ir už transportą atsakingų viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi; primygtinai ragina teikti mokymų medžiagą tiek įprastomis, tiek prieinamomis formomis;

41.  pabrėžia, jog reikia rengti nuodugnius oro transporto bendrovių darbuotojų mokymus, kad oro transporto bendrovės neįgaliesiems galėtų teikti tinkamas paslaugas; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų užtikrinama, jog darbuotojai mokėtų elgtis su neįgaliųjų vežimėliais ir jų nesugadintų;

42.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto(22) ir įsipareigoja jį greitai patvirtinti, siekiant užtikrinti gaminių ir paslaugų prieinamumą, įskaitant pastatus, kuriuose tos paslaugos yra teikiamos, ir veiksmingas bei prieinamas nacionalines vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo priemones; primena, kad reikia taikyti visapusišką požiūrį į prieinamumą ir imtis priemonių, kad bet kokio tipo negalią turintys asmenys galėtų naudotis šia teise, kaip nurodoma Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje;

43.  pabrėžia, kad reikia priimti Europos prieinamumo aktą, kuris bus priemonė spręsti visas problemas, susijusias su paslaugų prieinamumu riboto judumo asmenims transporto, judumo ir turizmo srityse, ir užtikrins, kad neįgaliesiems būtų visiškai prieinamos keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, ypač persėdimas ir prieiga be laiptelių visuose viešojo metro ir geležinkelių transporto traukiniuose, interneto svetainės, mobiliuosiuose įrenginiuose teikiamos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku ir savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registracijos aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti;

44.  pripažįsta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus naudinga laikytis standartinių ES reikalavimų, o ne taikytis prie skirtingų nacionalinių taisyklių; tačiau apgailestauja dėl to, kad tarpvalstybinio pobūdžio turizmo produktai ir paslaugos nėra įtraukti į pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto; pabrėžia, kad ES lygmeniu nesiimta jokių tolesnių veiksmų turizmo infrastruktūros ir paslaugų srityje, kad būtų palaipsniui suderinta apgyvendinimo įstaigų klasifikacija, atsižvelgiant į prieinamumo kriterijus;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, ypač siekiant naujų ir novatoriškų technologijų prieinamumo neįgaliesiems;

46.  ragina Komisiją rengiant būsimus atitinkamų sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, teisės aktus atsižvelgti į tai, kad prieinamumas yra toks pat svarbus fizinėje aplinkoje kaip ir IRT srityje;

47.  ragina valstybes nares, taikant prieinamumo principą, užtikrinti, kad vykdomuose ir naujuose viešosiomis lėšomis finansuojamuose statybų projektuose, darbo vietose ir ypač viešosios paskirties pastatuose, pvz., mokyklų pastatuose, būtų taikomas universalumo principas;

48.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, kad būtų priimta aiški ir veiksminga plačios apimties direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo ir patikimas jos vykdymo užtikrinimo mechanizmas, atitinkantis pasiūlytą Europos prieinamumo aktą ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, užtikrinant, kad 80 milijonų neįgaliųjų ir 150 milijonų pagyvenusių asmenų ES turėtų lygias galimybes naudotis interneto svetainėmis ir internetinėmis viešosiomis paslaugomis;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares moderniomis technologijomis nacionaliniu lygmeniu užtikrinti, kad visoje ES veikiantis pagalbos numeris 112 būtų patikimas ir visapusiškai prieinamas neįgaliesiems, taip pat naudojantis tarptinkliniu ryšiu, ypač kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims, taip siekiant išvengti mirčių ir sužeidimų, kurių galima išvengti; pabrėžia, jog būtina įgyvendinti priemones nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti, be kita ko, suderinamumą visose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti prieinamus nacionalinius pagalbos centrus;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad elektroninės ir mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugos, prietaikos ir prietaisai, įskaitant pagalbos telefono numerį 112, kuriuo turėtų būti lengva pasinaudoti bet kur Europoje, ir pažangiojo vietos nustatymo mobiliaisiais įrenginiais (AML) sistemą, būtų visapusiškai prieinami neįgaliems pacientams ir atitinkamiems juos prižiūrintiems asmenims, ir toliau plėtoti telemedicinos potencialą, siekiant pagerinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir priežiūrą šiomis priemonėmis;

51.  pabrėžia būtinybę didinti paramą ir specialias aprūpinimo priemones neįgaliems asmenims, ypač vaikams, humanitarinės krizės atveju, ir ragina Komisiją parengti investicijų ir finansavimo, siekiant padėti neįgaliesiems kritinės padėties atveju, planą, įskaitant duomenis, suskirstytus pagal lytį ir amžių;

52.  pabrėžia, kad vykstantys konfliktai ir gaivalinės nelaimės taip pat yra veiksniai, prisidedantys prie neįgaliųjų skaičiaus didėjimo;

53.  pritaria Neįgaliųjų teisių konvencijos ekspertų rekomendacijoms, kad, norint užtikrinti žmogaus teisėmis pagrįstą požiūrį į negalią pavojingos ir kritinės padėties atvejais, ES turėtų būti labiau prieinama ir įtrauki, be kita ko, turėtų įgyvendinti 2015–2013 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą; primygtinai ragina į ES migracijos ir pabėgėlių politiką integruoti neįgaliųjų, kurie patiria dvigubą diskriminaciją, žmogaus teises; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turėtų būti tinkamai atsižvelgta į specialiuosius neįgaliųjų poreikius ir į būtinybę imtis poreikiais grindžiamų tinkamų sąlygų sudarymo priemonių; ragina toliau įtraukti neįgaliųjų poreikius į valstybių narių ir ES humanitarinės pagalbos priemones;

54.  ragina ES imtis iniciatyvos propaguoti neįgaliųjų teises pasauliniu lygmeniu įgyvendinant Sendajaus programą ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. drauge su partnerėmis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

55.  ragina Komisiją patvirtinti įgyvendinimo planą, atitinkantį 2015 m. vasario mėn. Tarybos išvadas dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir Sendajaus programą;

56.  pakartoja, kad Tarybos išvados dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius integravimo į ES civilinės saugos mechanizmą visoje Sąjungoje ir valstybėse narėse yra svarbios; ragina didinti neįgaliųjų, krizių valdymo ir civilinės apsaugos darbuotojų informuotumą apie iniciatyvas nelaimių mažinimo srityje ir teikti jiems apie tai informaciją, o įvykus nelaimei, atsigavimo po nelaimės etape teikti neįgaliesiems psichologinę pagalbą;

57.  pabrėžia, kad svarbu teikti specialią pagalbą neįgaliesiems ir po krizės;

58.  pripažįsta, kad pažeidžiami visuomenės nariai yra dar labiau marginalizuojami, jei turi negalią, ir pabrėžia, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų dėti gerokai daugiau pastangų, siekdamos visapusiškai užtikrinti, kad visiems neįgaliems žmonėms, įskaitant asmenis be pilietybės, benamius, pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir mažumoms priklausančius asmenis, būtų suteikiamos teisės ir teikiamos paslaugos; pabrėžia, kad neįgaliųjų aspektą reikia įtraukti į ES migracijos ir pabėgėlių politiką;

59.  prašo Komisiją ir Tarybą, teikiant pasiūlymus dėl pabėgėlių klausimo sprendimo, finansavimo ar kitų paramos priemonių, pagal konvencijos 11 straipsnį numatyti specialias pasirūpinimo neįgaliaisiais priemones;

60.  pabrėžia, kad ES turėtų imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visi neįgalieji, netekę veiksnumo, galėtų naudotis visomis ES sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, tokiomis kaip teisė kreiptis į teismą, naudotis prekėmis ir paslaugomis, įskaitant bankininkystės, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat balsavimo ir vartotojų teisėmis;

61.  pripažįsta, kad Neįgaliųjų teisių konvencija pasirodė esanti skatinanti ir svarbi priemonė siekiant teisės reformos ir reikalaujant, kad valstybės narės iš naujo išnagrinėtų, kaip žiūrima į neįgaliuosius; vis dėlto apgailestauja dėl didelių problemų, su kuriomis iki šiol neįgalieji susiduria strateginės svarbos srityse, tokiose kaip baudžiamasis teisingumas ir dalyvavimas politikoje; mano, kad visapusiška ir universali visų neįgaliųjų prieiga prie politinės sistemos yra prioritetas; pripažįsta, kad ši prieiga turi būti daugiau nei paprasčiausia fizinė prieiga prie balsavimo vietos ir kad ji turėtų apimti daug įvairių iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama atverti demokratinį procesą visiems piliečiams; mano, kad tai turėtų būti, pavyzdžiui, gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai perskaitomu tekstu parengta rinkiminė medžiaga, visapusiškas neįgaliesiems būtinos pagalbos teikimas balsavimo metu, balsavimo paštu ir pagal įgaliojimą, kai įmanoma, skatinimas, kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalūs piliečiai, norintys kandidatuoti rinkimuose, pašalinimas ir esamų taisyklių dėl veiksnumo ir jų poveikio asmens galimybei visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese persvarstymas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įgyvendintos, ypač neįgaliųjų atveju, Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese ir Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatos, o ypač Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu;

62.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių ir toliau nepripažįsta asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, veiksnumo teismo procese arba jį riboja; ragina valstybes nares pozityviai spręsti veiksnumo klausimą ir verčiau įtraukti neįgaliuosius jiems teikiant pagalbą, užuot automatiškai neleidus jiems dalyvauti;

63.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, kuriuos vis dar patiria neįgalieji kreipdamiesi į teismą; primena, kad teisė kreiptis į teismą yra itin svarbi pagrindinė teisė ir esminis teisinės valstybės principas; ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant tokiems asmenims sudaryti visapusiškai tinkamas procedūrų sąlygas ir pritaikyti jiems procedūras; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į 2014–2020 m. ES teisingumo programą įtraukti specialias mokymų apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją programas; siūlo, kad ES teismai taikytų savo vidaus taisykles ir nurodymus taip, kad būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliesiems kreiptis į teismą, ir kad vykdydami teisingumą atsižvelgtų į JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias rekomendacijas;

64.  pripažįsta, kad Hagos konvencija dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos galima labai įvairiai padėti įgyvendinti ir paremti tarptautinius JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalių įsipareigojimus; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių;

65.  atkreipia dėmesį į smurtą, bauginimą ir seksualinį išnaudojimą mokyklose, namuose ar įstaigose – rizika neįgaliems vaikams jį patirti yra didesnė; ragina ES ir jos valstybes nares imtis efektyvesnių veiksmų ir kovoti su smurtu prieš neįgalius vaikus taikant specialias priemones ir teikiant prieinamas pagalbos paslaugas;

66.  ragina Komisiją priimti veiksmingas šeimoms, bendruomenėms, specialistams ir įstaigoms skirtas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias smurtui prieš neįgalius vaikus; pažymi, kad mokykloms tenka itin svarbus vaidmuo skatinant socialinę įtrauktį, ir pabrėžia, kad reikia tinkamų mechanizmų, kurie sudarytų sąlygas įtraukti vaikus į įprastines mokyklas ir kuriais būtų užtikrinama, kad auklėtojai ir mokytojai būtų deramai pasiruošę ir parengti atpažinti smurtą prieš neįgalius vaikus ir į jį reaguoti;

67.  taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesavanoriškas gydymas ir uždarymas būtų neleidžiami pagal įstatymą, laikantis naujausių tarptautinių standartų;

68.  primygtinai ragina užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų taikomas judėjimo laisvės ES principas, panaikinant visas likusias kliūtis, kurios trukdo naudotis šia laisve;

69.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė ir kad to siekiant valstybės narės privalo užtikrinti jų statuso ir socialinių teisių tarpusavio pripažinimą (JT neįgaliųjų teisių konvencijos 18 straipsnis);

70.  apgailestauja, kad Taryba nepritarė tam, kad į reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo reikalavimus Europos Sąjungoje, taikymo sritį būtų įtraukti su negalia susiję dokumentai;

71.  palankiai vertina Europos neįgaliojo kortelės bandomąjį projektą; apgailestauja dėl to, kad nedaug valstybių narių dalyvauja Europos neįgaliųjų kortelės projekte, kuris, taikant praktines priemones, valstybėse narėse padeda užtikrinti neįgalių piliečių judumą ir jų teisių tarpusavio pripažinimą;

72.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visapusišką neįgaliųjų teisių apsaugą, labai svarbu tokiems asmenims garantuoti pasirinkimo laisvę – kaip jiems gyventi ir kaip geriausiai išnaudoti savo potencialą, pvz., dažniau naudojantis tokiomis priemonėmis, kaip priežiūros teikėjų paslaugos;

73.  labai apgailestauja dėl to, kad, kaip buvo nustatyta, kai kuriose valstybėse narėse neįgalieji gyvena siaubingomis sąlygomis, ir ragina valstybes nares padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų laikomasi Europos žmogaus teisių konvencijos ir ypač jos 3 straipsnio, kuriuo draudžiamas nežmoniškas ir žeminantis elgesys;

74.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą geriau pasirūpinti neįgaliųjų poreikiais ir į šiuos poreikius nuolat atsižvelgti peržiūrint ES reglamentus, pvz., dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių (Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto, Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių transporto, Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl vandens transporto ir Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto), taip pat rengiant teisės aktus, pvz., dėl daugiarūšiu transportu keliaujančių keleivių teisių; pabrėžia, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios ES 2010 m. įsipareigojo sukurti Europą be kliūčių;

75.  ragina ES stiprinti keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą ir koordinuoti nacionalinių vykdomųjų įstaigų veiklą, taip pat ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti ES teisės aktus, skirtus vežimo ir turizmo reikmėms naudojamo transporto (įskaitant autobusų, taksi, miesto viešąjį, geležinkelių, oro ir vandens transportą, taip pat stotis, oro uostus ir uostus) prieinamumui gerinti vietos, regiono ir valstybės lygmeniu, pašalinti trikdžius, trukdančius sukurti Europą be kliūčių, pvz., stiprinant atitinkamų vykdomųjų įstaigų kompetenciją pagal teisės aktus dėl keleivių teisių, siekiant užtikrinti, jog visi neįgalūs keleiviai visoje ES veiksmingai ir vienodomis sąlygomis naudotųsi teisėmis, įskaitant prieinamumo ir standartizacijos, harmonizavimo, techninių reikalavimų, paskatų verslui, profesinių sąjungų politikos ir kolektyvinių susitarimų klausimus;

76.  ragina Komisiją paaiškinti kiekvieno subjekto, dalyvaujančio teikiant priežiūros paslaugas riboto judumo asmenims, pareigas, ypač kalbant apie pervežimą iš įvairių rūšių transporto priemonių, taip pat pateikti Parlamentui informaciją apie neįgaliųjų asociacijų dalyvavimą ir jų vaidmenį įgyvendinant reglamentus dėl keleivių teisių;

77.  pabrėžia, kad nevaržomas transporto paslaugų, transporto priemonių, infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto susisiekimo mazgų, ypač kaimo vietovėse, prieinamumas nepaprastai svarbus norint užtikrinti judumo sistemas be būdingos diskriminacijos; pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti suteikta prieiga prie produktų ir paslaugų ir kad reikia toliau stengtis užtikrinti transporto ir turizmo paslaugų, transporto priemonių ir infrastruktūros prieinamumą; pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė teikia galimybių finansuoti priemones miestų teritorijose ir tam tikros rūšies negalią turinčių asmenų prieigos gerinimo priemones – galima gauti iki 10 proc. prisitaikymo sąnaudų finansavimą;

78.  ragina Komisiją metinėje ataskaitoje dėl TEN-T lėšų panaudojimo paskelbti duomenis apie priemonių srityje pasiektą pažangą ir pagalbos sumą, suteiktą tam, kad infrastruktūra būtų pritaikyta neįgaliesiems, pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone ir kitų rūšių ES finansavimo šaltiniais; taip pat ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama labiau dalyvauti projektuose, pagal kuriuos infrastruktūra pritaikoma neįgaliesiems, įskaitant, be kita ko, informaciją ir sklaidos renginius galimiems projektų vystytojams;

79.  pabrėžia, kad svarbu finansuoti priemones miestų teritorijose, kur žmonės dažniau turi persėsti iš vienos rūšies transporto priemonės į kitą ir tam tikrų judumo sutrikimų turintys asmenys patiria daugiausia sunkumų;

80.  pabrėžia, kad nuolat prieinamas formatas turėtų būti skaitmeninės judumo rinkos politikos darbotvarkės prioritetas ir visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairių rūšių negalias, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formas, be kita ko, lengvai perskaitomu tekstu arba piktogramomis, titrais arba asmeniniais tekstiniais pranešimais pateikiamą kelionių informaciją, rezervaciją ir bilietų įsigijimą, sudarant sąlygas naudotis daugiau nei vienu jutimu; primygtinai ragina Komisiją transporto infrastruktūros ir paslaugų srityje įdiegti atitinkamus stebėjimo ir kontrolės mechanizmus, kurie užtikrins, jog teikiant viešojo transporto paslaugas visose valstybėse narėse neįgaliesiems būtų pasiūlyti prieinamumo ir pagalbiniai įtaisai;

81.  pabrėžia, kad neįgalieji turėtų turėti galimybių gauti informacijos apie daugiarūšio, tarpvalstybinio transporto paslaugas, kai vežama „nuo durų iki durų“, tokiu būdu, kad galėtų pasirinkti pačią tinkamiausią, pigiausią ar greičiausią paslaugą, taip pat internetu rezervuoti ir atsiskaityti už tokias paslaugas;

82.  ragina suteikti galimybes gauti realiojo laiko informaciją apie kelionę, kad neįgalieji prieš kelionę ir jos metu galėtų gauti informaciją apie trikdžius ar alternatyvius kelionės variantus;

83.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta prieiga prie prieinamo formato informacijos ir komunikacijos priemonių, taip pat prie įvairių rūšių negalios pritaikytų technologijų, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas jų pasirinktas komunikacijos priemones, formas ir formatus, įskaitant lengvai perskaitomus tekstus ir titrus; todėl ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti ES teisės aktų, susijusių su prieiga prie informacijos ir komunikacija, įgyvendinimą; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti sprendimą dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo; ragina Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti jos nuostatas atitinkančias nuoseklias ir veiksmingas priemones;

84.  primena, kad nepriklausomumas, integracija ir prieiga prie įtraukaus švietimo bei mokymo sistemos, pilietinis ir kultūrinis gyvenimas, laisvalaikis ir sportas yra teisės, užtikrintos JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19, 24 ir 30 straipsniais; primena, kad, vadovaujantis neįgaliųjų visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo, įskaitant demokratinį dalyvavimą, ir įtraukimo į visuomenę principu (Neįgaliųjų teisių konvencijos 3 straipsnis), šios teisės ginamos pagal ES teisę, ypač pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama diskriminacija dėl negalios; todėl prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad neįgalieji turėtų tikras ir lygias galimybes ne tik tokiose svarbiose srityse kaip įtraukus, kokybiškas švietimas, kultūra ir sportas, bet ir dalyvauti į mokymo programas neįtrauktoje veikloje, pvz., lankyti teatrą, mokytis kalbų ir užsiimti menais; ragina Komisiją, siekiant švietimo ir mokymo tikslų, į strategiją „Europa 2020“ įtraukti konkrečius su negalia susijusius rodiklius;

85.  primena JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto pateiktą 24 straipsnio („Teisė į įtraukų švietimą“) bendrojo komentaro projektą, kuriame išsamiai aptariamas jo norminis turinys, valstybių prievolės, jo sąsaja su kitomis konvencijos nuostatomis ir jo įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu;

86.  primena, kad jaunimui skirtose programose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliems jauniems žmonėms;

87.  pažymi, kad į jaunimo strategijas po 2018 m. reikėtų įtraukti jaunų neįgaliųjų poreikius;

88.  primena, kad neįgalieji neretai nėra įtraukiami arba iš tiesų neturi galimybių gauti švietimo ir mokymo paslaugų, nors reikia jų reikmėms pritaikytų švietimo procesų, kuriuose būtų atsižvelgiama į jų negalios laipsnį, siekiant padėti jiems visapusiškai išnaudoti savo socialinį, ekonominį ir švietimo potencialą; pabrėžia, kad turėtų būti imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visiems neįgaliems mokiniams būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kurių reikia, kad jie galėtų naudotis savo teise į įtraukų kokybišką švietimą; ragina valstybes nares ir atsakingas regionines ir vietos vyriausybes, kurioms pavestos šios užduotys, gerinti mokymo programas ir nuolatinio profesinio tobulėjimo galimybes visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems neformaliojo mokymosi ir savišvietos veikloje, taip pat jų prieigą prie IRT infrastruktūros, siekiant paremti jų darbą su neįgaliais mokiniais ir kovoti su išankstiniu neigiamu nusistatymu prieš neįgaliuosius, ypač prieš psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis;

89.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti veiksmingas kovos su neįgalių mokinių atskirtimi ir atmetimu mokyklose ir mokymosi aplinkoje priemones ir suteikti jiems galimybes naudotis tinkamomis sąlygomis ir reikiama pagalba, kad besimokantiesiems būtų lengviau išnaudoti visą savo potencialą; pabrėžia, kad lygios galimybės gali būti užtikrintos tik tuo atveju, jei teisė į įtraukų švietimą ir mokymą bus užtikrinama visų tipų švietime ir mokyme ir visais jo lygmenimis, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taigi, jeigu bus užtikrinama, kad būtų pripažįstamos neįgaliųjų kvalifikacijos, ypač įgytos palaikančioje mokymosi aplinkoje, kurioje neįgalieji gali įgyti konkrečių gebėjimų ir įgūdžių, kaip įveikti negalią; atkreipia dėmesį į specialių švietimo programų techninius ir finansinius trūkumus, ypač krizės paveiktose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ši padėtis galėtų būti pagerinta;

90.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą reglamentuojant studentų mainų programas, visų pirma programą „Erasmus+“, įtraukus papildomą finansinę paramą neįgalių studentų ir darbuotojų judumui, ir primygtinai tvirtina, kad būtina ir toliau nustatinėti specialias nuostatas, susijusias su visais programos aspektais; pripažįsta, kad realybėje neįgalūs studentai iki šiol susiduria su daugybe kliūčių (susijusių su požiūriu, komunikacija, architektūra, informacija ir kt.); ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su neįgaliųjų dalyvavimu ES mainų programose, ir pagerinti judumo galimybių matomumą ir skaidrumą; taip pat ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais neįgalių mokinių ir mokytojų galimybių dalyvauti mainų programose srityje;

91.  ragina užtikrinti, kad švietimo sistemose nebūtų kuriama aplinka, kurioje mokiniai būtų skirstomi, pvz., į grupes ar klases pagal gabumus, nes tai daro neigiamą poveikį neįgaliems mokiniams, ypač tiems, kurie turi mokymosi sunkumų;

92.  primygtinai ragina Komisiją į Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos vertinimą įtraukti konkretų neįgalumo aspektą ir primygtinai ragina valstybes nares toliau įgyvendinti tą direktyvą, be kita ko, atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir jų teisę žinoti apie direktyvoje numatytas priemones ir nuostatas, kurios net ir plačiai visuomenei mažai žinomos, ir veiksmingai naudotis jomis kaip ir kiti asmenys;

93.  pabrėžia, kad tarp negalios, nuo kurios kenčia daugiau kaip 15 proc. ES gyventojų, ir blogos sveikatos būklės yra glaudus ryšys ir kad dėl prieigos sunkumų ir nuolatinių kliūčių neįgalieji negauna tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų arba jiems tos paslaugos visai neteikiamos, įskaitant tuos atvejus, kai negalią sukelia nepageidaujama reakcija į vaistus; pažymi, kad prieigos prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų stoka neigiamai veikia neįgaliųjų gebėjimą gyventi savarankiškai, integruotis į visuomenę ir būti lygiaverčiais kitiems;

94.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalieji praneša apie gerokai daugiau atvejų, kai jiems nesuteikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos arba atsisakoma jas suteikti, negu įgalūs asmenys, ir kad jie praneša apie priverstinio arba netinkamo gydymo atvejus, nes tai rodo, jog sveikatos priežiūros specialistams trūksta mokymų apie neįgaliųjų sveikatos priežiūros poreikius; ragina valstybes nares investuoti į specialistų, kurie gydo neįgaliuosius ir jiems padeda, mokymą;

95.  pabrėžia, kad visoms medicininėms intervencijoms, kurioms reikia, privaloma gauti informuoto neįgalaus asmens sutikimą ir kad todėl turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų susipažinti su atitinkama informacija ir ją suprasti; pabrėžia, kad šis sutikimas turi būti duotas asmeniškai, iš anksto ir susipažinus su visa informacija ir kad turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, ir pabrėžia, kad taip pat privaloma imtis panašių atitinkamų priemonių psichosocialinių sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu;

96.  ragina Komisiją į savo sveikatos srities priemones ir politiką įtraukti į neįgaliuosius orientuotus požiūrius, kad būtų padedama gerinti neįgaliųjų sveikatos rodiklius valstybėse narėse, užtikrinant geresnį fizinį, aplinkos ir jutiminį prieinamumą, kokybę ir įperkamumą, ir, kai pagal šiuos principus bus rengiamos tokios priemonės ir politika, surengti išsamias konsultacijas su neįgaliaisiais;

97.  pakartoja, kad reprodukcijos teisės yra vienos iš pagrindinių laisvių, kurias garantuoja 1993 m. Vienos deklaracija ir veiksmų programa bei JT neįgaliųjų teisių konvencija, įskaitant: teisę į lygybę ir nediskriminavimą, teisę susituokti ir sukurti šeimą, teisę į visapusišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą, be kita ko, šeimos planavimą ir motinystės sveikatos priežiūros paslaugas, švietimą ir informaciją, teisę duoti informuoto asmens sutikimą visoms medicininėms procedūroms, be kita ko, sterilizacijai ir abortui, ir teisę nepatirti seksualinės prievartos ir išnaudojimo;

98.  ragina valstybes nares priimti priemones, kad būtų užtikrinta, jog visos neįgalioms moterims teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant visas reprodukcinės sveikatos ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugas, būtų prieinamos ir grindžiamos laisvu ir informuotu atitinkamo asmens sutikimu;

99.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti gaires, siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų gauti visas švietimo, informacijos, sveikatos priežiūros paslaugas ir su lytine bei reprodukcine sveikata susijusias paslaugas prieinama ir jų amžiui tinkama forma, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, taktilinę komunikaciją, stambų šriftą ir kitus alternatyvius komunikacijos būdus, priemones ir formas;

100.  dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad neįgalioms moterims ir vyrams bei jų šeimos nariams reikia teikti specialią paramą, įskaitant vaikų priežiūros pagalbą, kad jie galėtų visapusiškai naudotis motinystės ir tėvystės teisėmis;

101.  pabrėžia, kad sveikatos draudimo sistemų nuostatos turi nediskriminuoti neįgaliųjų;

102.  primygtinai ragina Komisiją parengti visos ES gaires, skirtas nacionaliniams informaciniams centrams, kaip teikti visiems pacientams prieinamą informaciją apie priežiūrą kitose valstybėse narėse, atsižvelgiant į ypač svarbų pacientų organizacijų vaidmenį;

103.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir Europos referencijos centrų tinklo nariams įtraukti į tinklo išteklių ir ekspertinių žinių sritį ir įvairių formų negalias, kurioms, nors ir nebūtinai retoms, taip pat reikia labai specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia daugiasritės sveikatos priežiūros specialistų grupės, ir žinių bei išteklių koncentracijos pasinaudojant šia sistema;

104.  pabrėžia, kad produktai ir paslaugos turi būti prieinamesni neįgaliesiems; pažymi, kad ekonominės kliūtys ir kliūtys dėl sąnaudų ir naudos neatitikimo trukdo plėtoti ir įgyvendinti prieinamumo principą; mano, kad didesnio masto neįgaliųjų dalyvavimas kuriant sveikatos srities produktus ir paslaugas padės užtikrinti geresnę saugą ir prieinamumą;

105.  pabrėžia, kad fizinę negalią turintys asmenys taip pat susiduria su problemomis skaitmenizuotoje judumo rinkoje, ir ragina visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairią negalią, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formatus, be kita ko, lengvai perskaitomą tekstą, titrus ir asmeninius teksto pranešimus, visų pirma sveikatos informacijos srityje, sudarant sąlygas naudotis daugiau negu vienu jutimu;

106.  ragina Komisiją dėti nuolatines pastangas skatinti sveikatos srities prevenciją ir propagavimą, kad būtų šalinami dideli sveikatos ir prieigos galimybių skirtumai, nuo kurių nukenčia pažeidžiamiausi neįgalieji;

107.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasisakyti už tai, kad atmintį sutrikdanti liga būtų priskiriama prie negalių;

108.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai pripažinti pagrindinį šeimos narių, kurie prižiūri neįgaliuosius, vaidmenį ir užtikrinti, kad jie taip pat turėtų tinkamą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, atsižvelgiant į poveikį, kurį neįgaliųjų priežiūra daro jų pačių fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei;

109.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad su užimtumu susijusios teisės ir paslaugos, įskaitant tinkamų sąlygų sudarymą, taikant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą, būtų perkeliamos ir atitiktų neįgaliųjų teisę į laisvą judėjimą, kaip nustatyta Sutartyse; ragina valstybes nares pradėti taikyti paskatas darbdaviams ir aktyvią darbo rinkos politiką, kad būtų remiamas neįgaliųjų užimtumas; pripažįsta tiek socialinės ekonomikos, tiek besiformuojančios skaitmeninės ekonomikos teikiamas galimybes užtikrinant neįgaliųjų užimtumą;

110.  reiškia susirūpinimą dėl didelio neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis Europos Sąjungos gyventojų grupėmis; ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti teisės aktų ir politikos sistemą, kuria būtų skatinamas neįgalių moterų, įskaitant moteris, turinčias paslėptą negalią, sergančias lėtinėmis ligomis arba turinčias mokymosi sutrikimų, dalyvavimas darbo rinkoje;

111.  yra susirūpinęs dėl to, kad Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje nėra aiškiai nurodyta, jog atsisakymas sudaryti neįgaliesiems tinkamas sąlygas yra tam tikros formos diskriminacija; prašo Komisijos pateikti apžvalgą, kokie skundai yra gauti, ir išnagrinėti, ar reikėtų persvarstyti direktyvą;

112.  pabrėžia, kad naudinga neapsiriboti darbo neįgaliųjų socialinėse įmonėse sistema ir sudaryti neįgaliųjų užimtumo sąlygas, kurios padėtų juos įtraukti į atvirą darbo rinką; pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos, paramos paslaugų teikėjai, patyrę darbdaviai ir kiti atitinkami subjektai dalytųsi gerąja patirtimi;

113.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti neįgaliųjų užimtumą pasitelkiant socialinės ir solidariosios ekonomikos įmones ir tokiu būdu padėti neįgaliesiems patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau skatinti besiformuojančią naują socialinių investicijų rinką pasinaudojant priemonėmis, sukurtomis pagal Socialinio verslo iniciatyvą, ir informuoti Parlamentą apie jos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus;

114.  pažymi, kad, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų atleidimui iš darbo, be galo svarbu jiems suteikti galimybę dirbti pagal specialius teisės aktus; be to, rekomenduoja bendradarbiaujant su įdarbinimo centrais ir įmonėmis vykdyti reikiamą kontrolę, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų marginalizavimui darbo rinkoje ir visapusiškai panaudoti jų turimą potencialą;

115.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti kokybiškas stažuočių programas, taip pat skatinti ir plėtoti mokymo ir darbo praktikos galimybes neįgaliesiems, užtikrinant jiems tinkamas sąlygas ir prieinamumą, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga ir neįgaliesiems būtų lengviau integruotis į darbo rinką;

116.  ragina valstybes nares kuo skubiau imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui, kurį griežto taupymo priemonės daro neįgaliųjų socialinei apsaugai, ir jį pašalinti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, svarstyti galimybę nustatyti tokio lygmens ES socialinės apsaugos standartus, kad būtų galima užtikrinti pagarbą neįgaliųjų teisei į tinkamą gyvenimo lygį ir socialinę apsaugą;

117.  ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas priemones, siekiant užkirsti kelią neįgaliųjų ir jų šeimų skurdui, pažeidžiamumui ir socialinei atskirčiai arba juos mažinti, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį;

118.  ragina Komisiją leisti valstybėms narėms, vykdančioms fiskalinio koregavimo programas, netaikyti griežtų taupymo priemonių neįgaliesiems, visų pirma sveikatos priežiūros sektoriuje;

119.  ragina valstybes nares nemažinti neįgaliesiems skirtų išmokų, neriboti bendruomeninių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų, mokymo ir švietimo programų, nes dėl tokio mažinimo ar ribojimo bus pažeidžiama JT neįgaliųjų teisių konvencija ir dar labiau padidės skurdo lygis ir socialinė atskirtis;

120.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant panaikinti neįgaliųjų ir jų šeimų socialinę atskirtį, skatinti, vadovaujantis bendromis taisyklėmis, priemones, skirtas kovai su skurdu, su kuriuo susiduria daugelis neįgaliųjų šeimų, pasinaudojant konkrečiais rodikliais, kurie padėtų nustatyti reikalingos paramos lygį;

121.  pabrėžia, kad pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR)(23) 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį reikalaujama, jog valstybės narės ir Komisija užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į lygias neįgaliųjų galimybes, nediskriminavimą ir įtrauktį ir kad šie aspektai būtų skatinami įgyvendinant bendrai Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) ir konkrečiai veiksmų programas; prašo laikytis integruoto požiūrio, siekiant tenkinti specialiuosius neįgaliųjų poreikius; todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomos bendrosios ex ante sąlygos dėl kovos su diskriminacija ir negalios; pabrėžia, kad atliekant jų įvertinimą turėtų būti vertinamas planuojamų priemonių, kuriomis siekiama skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir neįgaliųjų integraciją, tinkamumas, visų pirma kalbant apie galimybes gauti finansavimą;

122.  primygtinai ragina politikos formuotojus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis užtikrinti veiksmingą nuostatų, kuriomis siekiama nediskriminavimo, įgyvendinimo stebėjimą, taip pat stebėti galimybes gauti ESI fondų finansavimą ir jo panaudojimą, siekiant remti vienodas galimybes neįgaliesiems ir jais besirūpinančioms institucijoms naudotis visomis paslaugomis, įskaitant internetą, taip pat lygiavertes ir tinkamas gyvenimo vietos bendruomenėse visokiose vietovėse (pvz., kaimo, retai apgyvendintose vietovėse ir miestuose) galimybes; pažymi, kad vis dėlto už socialinę politiką ir jos finansavimą visų pirma atsakingos valstybės narės;

123.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar naudojant ESI fondų lėšas laikomasi nediskriminavimo principo ir atitinkamų teisės aktų; pabrėžia, jog įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties ir nediskriminavimo skatinimą, įskaitant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas, turi būti įtrauktos į partnerystę, kai planuojamos ir įgyvendinamos veiksmų programos, siekiant užtikrinti, kad būtų iš tikrųjų atsižvelgiama į neįgaliųjų interesus ir jų nurodytas problemas; primygtinai ragina ESI fondų lėšas naudoti tokiu būdu, kad būtų laikomasi minimaliųjų neįgaliesiems skirtų prieinamumo, judumo ir būsto standartų, ir pažymi, kad tai reiškia svarbią ir nelengvą užduotį, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms;

124.  ragina valstybes nares geriau panaudoti struktūrinius fondus, ypač Europos socialinį fondą ir programą „Kūrybiška Europa“, ir kuo labiau įtraukti nacionalines, regionines ir vietos neįgaliųjų organizacijas; be to, pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad darbo rinka, švietimas ir mokymas, „Erasmus+“, Jaunimo garantijų ir EURES iniciatyvos būtų visapusiškai prieinamos neįgaliesiems;

125.  ragina valstybes nares skleisti principą, pagal kurį ESI fondų perkančiosios organizacijos gali pasiūlymų teikėjus pašalinti iš konkurso už įsipareigojimo užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems nevykdymą;

126.  palankiai vertina ex ante sąlygas dėl socialinės įtraukties ir investicijų prioritetą, siekiant remti perėjimą „nuo institucinių prie bendruomenės paslaugų“, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų); ragina valstybes nares naudoti fondų lėšas siekiant deinstitucionalizavimo ir kaip priemonę Neįgaliųjų teisių konvencijai įgyvendinti;

127.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos struktūriniai ir investiciniai fondai netinkamai naudojami, nes skatinamas institucionalizavimas, ir ragina valstybes nares ir Komisiją sustiprinti stebėseną pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją, konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis; rekomenduoja, kad išmokos būtų sustabdytos, atšauktos ir susigrąžintos iš valstybių narių, jeigu nevykdoma pareiga gerbti pagrindines teises; mano, kad skaidrumo principais turėtų būti vadovaujamasi per visą procedūrą, pradedant lėšų skyrimu ir baigiant konkrečiu jų panaudojimu;

128.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, be kita ko, naudojant ESI fondų ir kitų atitinkamų ES fondų lėšas, siekiant vietos bendruomenėse plėtoti paramos neįgaliems berniukams ir mergaitėms bei jų šeimoms, įskaitant didelės paramos poreikių turinčius asmenis, paslaugas, skatinti deinstitucionalizavimą ir užkirsti kelią naujam institucionalizavimui, taip pat skatinti įtraukias bendruomenes ir suteikti neįgaliems berniukams ir mergaitėms galimybes naudotis įtraukiu ir kokybišku švietimu;

129.  mano, kad ES institucijos turėtų apsvarstyti galimybę leisti organizacijoms, aktyviai atstovaujančioms neįgaliesiems, naudotis būsimomis ir esamomis finansavimo priemonėmis;

130.  ragina Komisiją tęsti darbą neįgaliųjų įtraukties srityje ir teikti finansinę paramą įvairiems vietos lygmens projektams ir organizacijoms;

131.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimo procesus, be kita ko, per jiems atstovaujančias organizacijas, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje; be to, primygtina ragina tinkamai atsižvelgti į vykstant tokiems procesams neįgaliųjų pareikštas nuomones;

132.  pakartoja, kad labai svarbu neįgaliesiems numatyti autorių teisių ir gretutinių teisių išimtis ir apribojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad sudaryta Marakešo sutartis, siekiant palengvinti neregių ar regos sutrikimų turinčių asmenų prieigą prie paskelbtų kūrinių, ir pakartoja savo įsitikinimą, kad ES yra kompetentinga sudaryti šią sutartį, nesusiejant jos ratifikavimo su ES teisinės sistemos persvarstymo sąlyga arba su Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo data; be to, pabrėžia, kad Parlamentas, Komisija ir valstybės narės turi bendradarbiauti, siekdami užtikrinti spartų Marakešo sutarties ratifikavimą;

133.  pabrėžia, jog bet kokiu autorių teisių ir gretutinių teisių srities teisės aktų pakeitimu turėtų būti numatytos galimybės neįgaliesiems naudotis kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga, bet kokiu formatu; primena, kad Komisija turi pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl autorių teisių ir gretutinių teisių išimčių ir apribojimų, siekiant užtikrinti, kad įvairią negalią turintiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga;

134.  pabrėžia skaitmeninių sistemų svarbą neįgaliesiems, nes jos yra įrankis, palengvinantis neįgaliųjų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo sferose, ir rekomenduoja toliau tirti, kaip būtų galima panaudoti kasdienį gyvenimą palengvinančias technologijas švietimo srityje; pripažįsta, kad šiuo metu neproporcingai didelis neįgaliųjų skaičius nesinaudoja internetu, kad neįgalieji nesusipažįsta su pokyčiais skaitmeninėje srityje ir todėl jie negauna informacijos, nesinaudoja galimybėmis, neįgyja naujų įgūdžių ir neturi prieigos prie svarbių paslaugų; ragina nacionalinės ir ES teisės aktų leidėjus, kai įgyvendinami bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktai, įtraukti nuostatas dėl prieinamumo, į visas susijusias politikos sritis įtraukti skaitmeninio turinio prieinamumo klausimą, inicijuoti mokymo programas „Skaitmeninio raštingumo čempionai“ bendruomenėse, siekiant paskatinti daugiau neįgaliųjų naudotis internetu, ir imtis būtinų priemonių, siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir patyčiomis elektroninėje erdvėje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės nebūtų nepagrįsta ar diskriminacinė kliūtis neįgaliesiems naudotis kultūrine medžiaga, ir apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą neįgaliesiems skirtą autorių teisių naudojimo tiesiogiai su negalia susijusiais ir nekomercinio pobūdžio tikslais išimtį, kuri būtų taikoma tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į konkrečią negalią; ragina taikyti kompleksinį požiūrį į neįgaliųjų žmogaus teises visose ES politikos srityse;

135.  primena, kad sportas ‒ itin vertinga socialinės įtraukties priemonė, nes jis suteikia bendravimo galimybių ir galimybių įgyti socialinių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 30 straipsnį pradėti vykdyti specialias programas, kuriomis būtų siekiama, kad sportas ir sporto renginiai būtų prieinamesni neįgaliesiems; atkreipia dėmesį į tai, kad teisė į visapusišką prieigą prie kultūrinių renginių ar rekreacinės veiklos yra pagrindinė teisė, ir todėl ragina Komisiją gerinti tokių renginių, vietų, produktų ir paslaugų, įskaitant audiovizualinę sritį, prieinamumą; palankiai vertina iniciatyvas prie audiovizualinių ir kitų kūrinių pridėti tinkamus titrus ar garsinį aprašymą, kad jie būtų prieinami neįgaliesiems;

136.  laikosi nuomonės, kad reikėtų kurti neįgaliesiems skirtas skaitmenines priemones, kurios padėtų integruotis neįgaliems sportininkams ir sportininkėms, ir platformas, kad būtų galima dirbti nuotolinį darbą, keliems darbuotojams naudotis viena darbo vieta skirtingu laiku ir naudotis bendra darbo erdve; be to, mano, kad kokybiškos mokymo paslaugos ir sporto infrastruktūra mokyklose turėtų būti pritaikytos prie neįgalių vaikų poreikių ir kad kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti vykdoma nacionalinė ir regioninė strateginė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, apimanti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama plėtoti neįgaliųjų įgūdžius;

137.  primena, kad vykdant programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę MEDIA turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio projektams, į kuriuos yra įtrauktas negalios klausimas, ir kad turėtų būti pabrėžiama filmų ir festivalių šviečiamoji galia šiuo klausimu;

138.  mano, kad prieinamumas yra esminis klausimas norint, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis Europos turizmo pasiūla;

139.  pabrėžia, kad teikiant turizmo paslaugas reikia atsižvelgti į specialiuosius neįgaliųjų poreikius, pvz., paprastą prieigą prie informacijos, komunikacijos ir infrastruktūros, pvz., kambarių, vonios kambarių, tualetų ir kitų vidinių erdvių;

140.  tvirtina, kad principas „turizmas visiems“ turėtų būti pagrindinis bet kokių su turizmu susijusių veiksmų nacionaliniu, regioniniu, vietos ar ES lygmeniu pamatas; pabrėžia, kad turizmo paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius ir propaguoti infrastruktūros pritaikymo ir darbuotojų mokymo veiklą;

Konkretūs įsipareigojimai

141.  ragina parengti žmogaus teisėmis grindžiamus rodiklius ir ragina valstybes nares pateikti kiekybinius ir kokybinius palyginamus visos veiklos ES duomenis, suskirstytus pagal įvairius veiksnius, be kita ko, lytį, amžių, užimtumo statusą ir negalią; ragina Komisiją finansuoti atitinkamus mokslinius tyrimus ir duomenų apie, pvz., turizmo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, smurtą, prievartą ir visų bet kokio tipo negalią turinčių asmenų išnaudojimą bendruomenėje ir įstaigose, rinkimą;

142.  ragina Komisiją suderinti neįgalumo srities duomenų rinkimą, vykdant ES socialines apklausas pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 straipsnį, kad būtų tiksliai nustatomi ir skelbiami šios srities pokyčiai; pabrėžia, kad renkant šiuos duomenis reikėtų naudotis metodais, kurie apimtų visus neįgaliuosius, įskaitant turinčius sunkesnių sutrikimų ir gyvenančius specialiose įstaigose; visi surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi griežtai taip, kaip numatyta žmogaus teisių ir duomenų apsaugos iniciatyvose, be kita ko, taikant Europos žmogaus teisių konvencijos, ES pagrindinių teisių chartijos, Europos duomenų apsaugos direktyvos nuostatas ir ne tik jas; reikalauja, kad tokios apklausos būtų kuo labiau specializuotos ir tikslingos, o jas atlikus turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai ir rengiami praktiniai seminarai, po kurių būtų užtikrinami tinkami ir efektyvūs veiksmai;

143.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritis ir programas;

144.   pabrėžia, kad svarbu pasiekti visų su neįgaliaisiais susijusių darnaus vystymosi tikslų, ypač 4 tikslo užtikrinti įtraukų, teisingą ir kokybišką švietimą, kad reikia padidinti mokyklų, turinčių neįgaliems mokiniams pritaikytą infrastruktūrą ir mokomąją medžiagą, skaičių ir investuoti į mokytojų gebėjimus taikyti įtraukųjį mokymą ir į vaikų dalyvavimą mokyklos ir bendruomenės veikloje;

145.  pabrėžia įsipareigojimą nepamiršti nė vieno ir nuorodas į neįgalumą darnaus vystymosi tiksluose (DVT), konkrečiai skirsniuose, susijusiuose su švietimu, ekonomikos augimu ir užimtumu, nelygybe ir gyvenamųjų vietovių prieinamumu, taip pat susijusiuose su duomenų rinkimu ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo stebėsena, ir rekomenduoja ES imtis lyderės vaidmens įgyvendinant su neįgaliaisiais susijusius darnaus vystymosi tikslus; taip pat pabrėžia nuorodas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą;

146.  rekomenduoja ES imtis lyderės vaidmens į Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą įtraukiant neįgaliuosius, parengti darbo planą ir atlikti darbo plano laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant užtikrinti stebėsenos ir vertinimo mechanizmą ir ES atskaitomybę;

147.  ragina Komisiją parengti darnaus vystymosi tikslų ir nelaimių rizikos mažinimo programos įgyvendinimo planą, atitinkantį JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; pabrėžia, kad toks planas turėtų būti svarbus indėlis apibrėžiant rodiklius su negalia ir socialine bei ekonomine įtrauktimi susijusiose srityse; pabrėžia, kad skurdas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, smurtas prieš moteris, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, vandens ir sanitarijos priemonių bei energijos prieinamumas, atsparumas nelaimių atveju ir gimimo įregistravimas verti ypatingo dėmesio apibrėžiant darnaus vystymosi tikslų rodiklius;

148.  pabrėžia, kad visose ES politikos srityse ir programose – tiek išorės, tiek vidaus – turi būti laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų ir turi būti patvirtintos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas sritis, įskaitant humanitarinę ir vystymosi politiką ir programas; ragina ES šiuo tikslu patvirtinti suderintą politiką dėl neįgaliuosius įtraukiančio vystymosi ir nustatyti sisteminį ir institucinį požiūrį, pagal kurį neįgaliųjų teisės būtų įtraukiamos į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritis ir programas;

149.  pataria, kad ES delegacijos ir agentūros parodytų, jog gerai supranta ES neįgaliesiems skirtas strategijas, ir dirbtų įtraukiu ir visiems prieinamu būdu; siūlo įsteigti Neįgaliųjų teisių konvencijai skirtą centrą Europos išorės veiksmų tarnyboje; ragina į visus vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas rengiamus mokymus žmogaus teisių tema nedelsiant įtraukti negalios aspektą;

150.  be to, ragina ES:

–  parengti daugiau vystymosi projektų, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas būtent neįgaliesiems;

–  sukurti mechanizmą, kuris padėtų stiprinti pajėgumus ir keistis gerąja patirtimi tarp įvairių ES institucijų ir tarp ES bei jos valstybių narių, kiek tai susiję su humanitarine pagalba, kuri turi būti prieinama ir teikiama atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius;

–  įdiegti ES delegacijose ryšių centrus neįgaliųjų klausimams spręsti, paskirti apmokytus ryšių palaikymo pareigūnus, kurie suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti jų patirtimi ir profesionalumu;

–  spręsti neįgaliųjų klausimus plėtojant dialogą su šalimis partnerėmis ir remti šalies partnerės neįgaliųjų NVO bei su jomis strategiškai bendradarbiauti;

–  peržiūrėti daugiametę finansinę programą (DFP) ir Europos plėtros fondą (EPF) atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvenciją;

–  įtraukti nuorodą dėl neįgaliųjų klausimų integravimo į ES politikos sritis į galimą naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

–  išnagrinėti galimybę dalį visoms ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritims ir programoms numatytų lėšų skirti nacionalinėms neįgaliesiems skirtoms programoms;

–  atsižvelgiant į ankstyvosios intervencijos svarbą, suteikti vaikams, kurie gali priklausyti rizikos grupei, greitą, tinkamą ir visapusišką priežiūrą;

151.  palankiai vertina naująjį 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 12 tikslą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai iškeliamas per dialogą žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis valstybėmis; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais vadovauti procesui ir stebėti pažangą šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant standartizavimo pastangoms prieinamumo gerinimo srityje;

152.  pritaria tam, kad neįgalieji būtų veiksmingai integruojami į visuomenę, būtent vietos bendruomenėse, ir tam, kad pagal išorės veiksmų finansavimo priemones būtų finansuojamos paslaugos, skirtos savarankiškai gyvenantiems neįgaliesiems; ragina plačiau ir dažniau naudoti ES struktūrinius fondus; ragina atlikti išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant įvertinti, kaip efektyviai jos padėjo skatinti neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę, kaip buvo panaikintos kliūtys ir skatinamas prieinamumas; be to, reikalauja, kad skiriant bet kokį finansavimą pagal ES programas, kuriuo remiamas neįgaliųjų gyvenimas specialiose įstaigose, būtų vengiama neįgaliųjų segregacijos; ragina skirti daugiau lėšų ir atidžiau stebėti išlaidas, konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis;

153.  siūlo užtikrinti, kad visi žmonės, ES įdarbinti jos išorės sienų valdymo srityje ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose, būtų specialiai apmokyti, kaip elgtis su neįgaliaisiais, kad būtų pasirūpinta šių poreikiais;

154.  palankiai vertina tai, kad Komisija pasitraukė iš nepriklausomos stebėjimo struktūros (ES struktūros); įsipareigoja nustatyti, kokia ES struktūros sąranga būtų tinkamiausia, kad ji visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir Paryžiaus principus, ir ragina užtikrinti, kad Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksas, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka, būtų peržiūrėtas ir iš dalies pakeistas taip, kad užtikrintų ir Europos Parlamento dalyvavimą;

155.  pabrėžia, kad reikia glaudesnio politinio struktūros bendradarbiavimo, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti, kad struktūra galėtų vykdyti įsipareigojimus ir įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytas rekomendacijas;

156.  mano, jog labai svarbūs yra Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnis („Įgyvendinimas ir stebėsena nacionaliniu lygmeniu“) ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto 76 ir 77 baigiamosios pastabos, todėl džiaugiasi, jog JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas pritarė tam, kad Parlamentas būtų įtrauktas į ES stebėjimo struktūrą;

157.  ragina biudžeto institucijas skirti pakankamai išteklių, kad ES struktūra galėtų nepriklausomai vykdyti savo funkcijas;

158.  pažymi, kad Peticijų komitetas teikia aktyvią ES piliečių (fizinių ar juridinių asmenų) apsaugą pagal SESV 227 straipsnį – suteikia galimybę pateikti skundą dėl teisių pažeidimo, padaryto ES, nacionalinių ar vietos valdžios institucijų, įskaitant pažeidimus, susijusius su ES politikos, kuria siekiama įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, taikymu, atsižvelgiant į prie sutarties sudarymo baigiamojo akto pridėtą deklaraciją dėl kompetencijų atskyrimo;

159.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra pripažintas viena iš ES institucinių priemonių (kartu su ombudsmenu, kuris skiriamas tam, kad gintų piliečius nuo netinkamo administravimo), kurios gali atlikti apsaugos funkciją ES stebėjimo struktūroje, laikantis nacionalinių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo institucijų veiklos principų (Paryžiaus principų), priimtų 1993 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 48/134;

160.  pažymi, jog tam, kad atliktų apsaugos funkciją, Peticijų komitetas įsipareigoja vykdyti nepriklausomos stebėjimo struktūros užduotis, susijusias su preliminariais ES teisės aktų, kuriais įgyvendinama JT neįgaliųjų teisių konvencija, pažeidimų tyrimais, peticijų perdavimu kitiems Parlamento komitetams, kad jie atliktų tyrimus ar imtųsi atitinkamų veiksmų, ir apsilankymais vietoje, kurių tikslas – surinkti informaciją ir užmegzti ryšį su nacionalinėmis valdžios institucijomis;

161.  primena, kad Peticijų komitetas kasmet iš neįgalių asmenų gauna daug peticijų, rodančių, kad Europoje milijonai žmonių kasdien savo gyvenime patiria sunkumų, susijusių su galimybėmis dirbti ir įsidarbinti, mokytis, naudotis transportu ar dalyvauti politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; pabrėžia, kad labai svarbus JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis dėl nediskriminuojamo neįgaliųjų dalyvavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime;

162.  pažymi, kad daug daugiausia dėmesio sulaukusių peticijų parėmė pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios neįgaliesiems, todėl reikia skleisti informaciją ir skelbti apie su šių teisių pažeidimais susijusių peticijų atliekamą apsaugos vaidmenį ir veiksmingumą; giria šias organizacijas už vaidmenį, kurį jos atlieka skatindamos socialinę neįgaliųjų įtrauktį ir gerindamos jų gyvenimo kokybę;

163.  atkreipia dėmesį į peticijas, kurios rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse esama neigiamų pavyzdžių, susijusių su neįgaliųjų pragyvenimo užtikrinimu, kai ne tik trūksta pagal įstatymą teikiamų subsidijų išmokų, bet ir yra tokių atvejų, kaip nurodyta peticijoje Nr. 1062/2014, kai valdžios institucijos priėmė galbūt savavališkus administracinius sprendimus sumažinti anksčiau paskirtas išmokas, remdamosi abejotinomis medicininėmis išvadomis, pagal kurias gerokai sumažinamas neįgalumo laipsnis; prašo atitinkamų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų labiau atsižvelgti į tokių veiksmų pasekmes atitinkamų asmenų ir jų šeimų gyvenimui ir prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įvairiose valstybėse narėse įgyvendinama įvairių krypčių politika ir priemonės, susijusios su neįgaliaisiais;

164.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės, ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir stebėtų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama 33 straipsnyje; pažymi, kad jau įsteigtų tokių institucijų, ypač pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtų stebėjimo struktūrų, veiklą trikdo finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka ir tai, jog nėra tvirto teisinio jų paskyrimo pagrindo;

165.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms pakankamus ir pastovius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas; mano, kad jos taip pat turėtų užtikrinti stebėjimo struktūrų nepriklausomumą – užtikrinti, kad struktūrų sudėtis ir veikla būtų nustatyti laikantis Paryžiaus principų dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų veikimo, kaip reikalaujama pagal 33 straipsnio 2 dalį, o tai padaryti padėtų formalaus teisinio pagrindo sukūrimas, aiškiai nustatant struktūros vaidmenį ir kompetencijos sritį; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra paskyrusios institucijų pagal 33 straipsnį, kuo greičiau tai padaryti ir suteikti joms išteklius ir įgaliojimus, kad jos veiksmingai įgyvendintų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir stebėtų valstybių įsipareigojimų pagal konvenciją įgyvendinimą;

166.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti Neįgaliųjų teisių konvencijos tinklą, kad ne tik jo viduje, bet ir tarpinstituciniame lygmenyje būtų tinkamai koordinuojamas Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, aktyviai įtraukiant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į tinklo veiklą ir posėdžius ir nuodugniai su jais konsultuojantis;

167.  primygtinai ragina visas ES institucijas, organus ir įstaigas įsteigti informacinius centrus ir pabrėžia, kad reikalingas horizontalus tarpinstitucinis visų generalinių direktoratų ir ES institucijų veiklos koordinavimo mechanizmas; ragina nustatyti reikiamą bendradarbiavimo tvarką, kuri būtų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos dalis;

168.  ragina stiprinti tarpinstitucinį įvairių ES institucijų įgyvendinimo mechanizmų koordinavimą;

ES institucijų (kaip viešojo administravimo institucijų) atitiktis konvencijos reikalavimams

169.  mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas organizuotų tikslinius renginius, skirtus su neįgalumo klausimais susijusioms peticijoms, ir pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka dialogui ir įnašui, kurį pateikia įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant kitus atitinkamus Europos Parlamento komitetus, JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES struktūros narius, neįgaliesiems atstovaujančias pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinės bendruomenės atstovus;

170.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto surengtas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių gynimas iš gautų peticijų perspektyvos“ atitiko aukštus prieinamumo standartus, ir rekomenduoja, kad visi Parlamento komitetų posėdžiai ateityje būtų padaryti prieinamais neįgaliesiems;

171.  palankiai vertina tai, kad bendraujant su peticijų pateikėjais naudojamas Brailio raštas, ir ragina visas ES institucijas, kai jos bendrauja su piliečiais, naudoti ženklų kalbą, lengvai perskaitomo teksto formatus ir Brailio raštą, kad būtų nuolat dedamos ir didinamos pastangos įtraukti piliečius į institucijų veiklą ir Europos projektą;

172.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti viešųjų konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis neįgaliesiems prieinamomis komunikacijos priemonėmis, pvz., Brailio raštu ar lengvai perskaitomais tekstais;

173.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, kad įnašą būtų galima teikti kitais formatais, pavyzdžiui, Brailio raštu ar lengvai perskaitomu tekstu, ir kad neįgaliesiems, įskaitant intelekto ir mokymosi sutrikimų turinčius asmenis, būtų sudarytos sąlygos visapusiškai dalyvauti viešuosiuose klausymuose ir posėdžiuose, kuriuose diskutuojama dėl pasiūlytų teisės aktų ir politikos;

174.  pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas neįgaliesiems veiksmingai dalyvauti ir laisvai reikšti savo nuomonę viešuosiuose renginiuose ir posėdžiuose, kuriuos rengia institucijos arba kurie yra rengiami jų patalpose, užtikrinant titravimą ir vertimą žodžiu į gestų kalbą, o dokumentus pateikiant Brailio raštu ir lengvai perskaitomu tekstu;

175.  ragina Europos mokyklų valdybą, įskaitant Komisiją, užtikrinti įtraukų kokybišką švietimą Europos mokyklose pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus, susijusius su tarpdisciplininiais vertinimais, neįgalių vaikų įtrauktimi, ir sudaryti tinkamas sąlygas bei užtikrinti, kad neįgalūs tėvai būtų įtraukiami ir galėtų dalyvauti;

176.  ragina institucijas skatinti ir remti Europos specialiojo ugdymo ir įtraukaus švietimo agentūros veiklą;

177.  ragina ES persvarstyti Bendrosios sveikatos draudimo sistemos taisykles, pensijų sistemą ir su neįgalumu susijusias socialinio draudimo ir socialinės apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes, ir, be kita ko, pripažinti, kad su neįgalumu susiję sveikatos srities poreikiai skiriasi nuo ligos, skatinti savarankišką gyvenimą ir darbą, t. y. kompensuoti visas papildomas išlaidas įrangai ar paslaugoms, kurių reikia darbui (pvz., Brailio rašto spausdintuvui, pagalbinei klausos įrangai, gestų kalbos vertėjui, titravimo paslaugoms ir pan.);

178.  primygtinai ragina institucijas, organus ir įstaigas, vykdant atvirą ir neįgaliuosius įtraukiantį procesą, užtikrinti, kad esami tarnybos nuostatai būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinami pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kad vidaus taisyklės ir įgyvendinimo nuostatos būtų rengiamos taip, kad visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, siekiant atsižvelgti į baigiamąsias pastabas;

179.  ragina ES institucijose dirbantiems neįgaliesiems ar neįgaliems darbuotojų šeimos nariams sudaryti tinkamas, poreikius atitinkančias ir su Neįgaliųjų teisių konvencija suderinamas sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių tėvų poreikiams;

180.  primygtinai ragina institucijas patvirtinti visapusišką įdarbinimo, išlaikymo ir skatinimo politiką, įskaitant laikinas skatinimo priemones, siekiant aktyviai ir iš esmės padidinti neįgalių (įskaitant psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis) nuolatinių darbuotojų ar sutartininkų ir stažuotojų skaičių, laikantis Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnio nuostatų;

181.  rekomenduoja, kad, konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, būtų parengti išsamūs Neįgaliųjų teisių konvencijos mokymų darbuotojams moduliai, pirmiausia skirti paslaugas teikiantiems darbuotojams, vadovams ir viešųjų pirkimų pareigūnams;

182.  primygtinai ragina ES institucijas padaryti internete skelbiamą turinį ir prietaikas, įskaitant intranetus, visus pagrindinius dokumentus ir garso bei vaizdo medžiagą, prieinamus, ir kartu taip pat užtikrinti savo pastatų fizinį prieinamumą;

183.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir organais, taip pat valstybėmis narėmis, koordinuoti veiksmingas ir sistemingas baigiamųjų pastabų įgyvendinimo priemones ir to siekiant galbūt priimti Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategiją;

184.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti konsultavimąsi su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir struktūrinį bei sistemingą jų dalyvavimą, kai įgyvendinamos atitinkamos jų baigiamosios pastabos;

185.  atsižvelgdamas į Neįgaliųjų teisių konvencijos 35 straipsnį, pagal kurį konvenciją pasirašiusios valstybės narės privalo pateikti pirminę ir tolesnes konvencijos įgyvendinimo ataskaitas, mano, kad tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos kas ketverius metus ir rengiamos dalyvaujant neįgaliųjų organizacijoms;

°

°  °

186.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2)

CRPD/C/EU/CO/1.

(3)

CRPD/C/EU/Q/1.

(4)

A/RES/64/142.

(5)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(6)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0286.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0208.

(13)

OL C 75, 2016 2 26, p. 130.

(14)

OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.

(15)

OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.

(16)

ESTT, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11 HK Danmark, 2013 m. balandžio 11 d., 29-30 punktai; ESTT, C-363/12 Z, 2014 m. kovo 18 d., 73 punktas; ESTT, C-356/12 Glatzel, 2014 m. gegužės 22 d., 68 punktas.

(17)

Pagrindinių teisių agentūros pranešimas „Smurtas prieš neįgalius vaikus. Teisės aktai, politika ir programos ES“, http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2015-violence-against-children-with-disabilities_en.pdf

(18)

Pagrindinių teisių agentūros pranešimas „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“, http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-main-results-apr14_en.pdf

(19)

Van Straaten et al. (2015). „Danijos benamių, kuriuos galima įtarti turint negalią, ir negalios neturinčių benamių išreikšti priežiūros poreikiai: 1,5 metų kohortinis tyrimas“, paskelbta 2015 m. spalio 1 d. leidinyje Health Soc Care Community, elektroninė versija paskelbta 2015 m. spalio 1 d.

(20)

ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2012 m.

(21)

OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41.

(22)

COM(2015)0615.

(23)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji informacija

ES prisijungė prie JT neįgaliųjų teisių konvencijos 2010 m. gruodžio mėn. ir buvo pirmoji konvenciją pasirašiusi regioninės integracijos organizacija(1). Ši konvencija yra pirmoji (ir iki šiol vienintelė) tarptautinė žmogaus teisių sutartis, kurią ES, kaip vienas subjektas, ratifikavo; fakultatyvus protokolas nepasirašytas ir neratifikuotas. Ratifikavus sutartį, ES taikomas Neįgaliųjų teisių komiteto atliekamas tikrinimas.

Prisijungus prie konvencijos, iš ES, kaip ir kitų konvencijos šalių, pareikalauta pateikti pirminę ataskaitą(2) apie tai, kaip įgyvendinama konvencija. Tolesnes periodines ataskaitas reikia pateikti kas ketverius metus. Komisija pateikė pirminę ataskaitą 2014 m. birželio mėn., o 2015 m. gegužės mėn., po Ženevoje balandžio mėn. įvykusio pirmo Neįgaliųjų teisių komiteto ir ES atstovų susitikimo, Neįgaliųjų teisių komitetas paskelbė savo pastabas – pateikė klausimų sąrašą(3).

2015 m. gegužės mėn. pabaigoje per plenarinę sesiją EP priėmė rezoliuciją dėl klausimų sąrašo(4), kurioje primygtinai paragino Europos Komisiją, kai ji rengs savo atsakymą į sąraše pateiktus klausimus, atsižvelgti į Parlamento nuomonę. Į Parlamento nuomonę dažniausiai atsižvelgta.

Po antro susitikimo su Neįgaliųjų teisių komitetu, kuris įvyko 2015 m. rugpjūčio mėn., paskelbtos „Baigiamosios pastabos dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos“(5). Baigiamosiose pastabose reikalaujama, kad ES atsakytų į tam tikrus Neįgaliųjų teisių komiteto klausimus per vienus metus(6). Į tai atsižvelgdamas, EP nusprendė parengti pranešimą savo iniciatyva, siekdamas užtikrinti, kad jo nuomonė būtų įtraukta į ataskaitą, kurią Komisija turi pateikti iki 2016 m. rugsėjo mėn. Numatyta reguliariai teikti tokius kaip šis pranešimus (galbūt metinius).

EP dalyvavo abiejuose susitikimuose Ženevoje kaip ES struktūros, kuria skatinamas, apsaugomas ir stebimas JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, kaip reikalaujama konvencijoje, narys(7). Į dabartinę struktūrą, pagal kurią pranešėja yra viena iš EP atstovų, taip pat įeina Europos Komisija, Europos ombudsmenė, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumas. Laikydamasi Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijos, Europos Komisija per Peticijų komiteto klausymą viešai paskelbė pasitraukianti, todėl tikėtina visos sistemos restruktūrizacija.

Iš visų žmogaus teisių sutarčių Neįgaliųjų teisių konvencija turi daugiausia šalių ir ją pasirašiusių subjektų. Konvenciją yra pasirašiusios visos 28 ES valstybės narės, o 25 yra ją ratifikavusios, išskyrus Suomiją ir Airiją. Tuo metu, kai buvo rengiamas šis pranešimas, prie konvencijos buvo beprisijungią Nyderlandai.

Konvencija apima labai įvairias teises, susijusias su visomis gyvenimo sritimis, ir kai kurios jų nepatenka į ES kompetencijos sritį. Todėl reikia, kad valstybės narės visais lygmenimis, įskaitant regioninį ir nacionalinį lygmenį, taip pat įgyvendintų konvenciją. Nors ES iš pradžių pateikė kompetencijos deklaraciją(8), kad būtų panaikintas šis teisinis netikrumas, Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas greitai išnagrinėjo padėtį ir savo rekomendacijose pateikė išvadą, kad deklaraciją reikia reguliariai atnaujinti.

INI pranešimo tikslas

Pranešimo tikslas – pirmiausia išnagrinėti klausimus, iškeltus baigiamosiose pastabose. Pirmiausia pranešėja atkreipia dėmesį į rekomendacijas, kurios patenka į ES kompetencijos sritį ir dėl to kelia įgyvendinimo nacionaliniame lygmenyje sunkumų.

Pranešėja skirs daug dėmesio pačioms ES institucijoms, nes jos turi būti pavyzdys, kaip reikia įgyvendinti konvenciją. Į tai įeina tarnybos nuostatai ir priėmimo į darbą bei darbuotojo išlaikymo praktika, taip pat EP rengiami ir EP patalpose vykstantys vieši renginiai.

Pranešėja mano, kad nėra žmogaus teisių hierarchijos ir kad su diskriminacija dėl neįgalumo turi būti kovojama lygiai taip pat kaip su diskriminacija dėl kitų priežasčių, įskaitant diskriminaciją dėl kelių priežasčių. Tai ypač svarbu neįgalioms moterims ir neįgaliems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, turintiems sudėtingų pagalbos poreikių, įskaitant intelekto ir psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis.

Pranešimas savo iniciatyva Parlamente sukėlė didelį susidomėjimą; savo nuomonę rengia dešimt komitetų:

•  LIBE (54 straipsnis, susijęs komitetas)

•  PETI (54 straipsnis, susijęs komitetas)

•  CULT

•  DEVE

•  TRAN

•  REGI

•  JURI

•  FEMM

•  AFET

•  ENVI

Bendroji struktūra

Pranešime laikomasi baigiamųjų pastabų struktūros, remiantis Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniais. Todėl jį sudaro keturios dalys:

1.  Bendrieji principai ir įsipareigojimai (1–4 straipsniai)

2.  Konkrečios teisės (5–30 straipsniai)

3.  Konkretūs įsipareigojimai (31–33 straipsniai)

4.  Europos Sąjungos institucijų (kaip viešojo administravimo institucijų) atitiktis konvencijos reikalavimams

Tinkamų sąlygų sudarymas

Tinkamos sąlygos yra pranešime nuolat vartojama sąvoka, tačiau ji sudėtinga, todėl galbūt reikalingas papildomas paaiškinimas. Tinkamų sąlygų sudarymo pavyzdys – gestų kalbos vertėjo paslaugų teikimas konkrečiam darbuotojui darbo vietoje. Tai visai ne „prieinamumas“, nes prieinamumas yra daug platesnė sąvoka ir nebūtinai reiškia konkrečiam žmogui pritaikytą priemonę. Pavyzdys galėtų būti gestų kalbos vertėjo paslaugos viešajame renginyje arba viešosios paskirties pastate įrengta prievaža, kad galėtų įvažiuoti vežimėliais besinaudojantys asmenys, visiems, o ne vienam konkrečiam asmeniui.

Pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją (2 straipsnis):

„tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves“.

Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos(9) 5 straipsnyje nustatyta:

„Siekiant garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, jiems įrengiamos tinkamos patalpos. Tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Pareigos nėra neproporcingai apsunkinamos, jei jam pakankamai atlyginama konkrečios valstybės narės neįgalumo politikos srityje numatytomis priemonėmis“.

Nors Neįgaliųjų teisių konvencijoje atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas prilyginamas tam tikros formos diskriminacijai, Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvoje taip nepadaryta ir todėl šiuo požiūriu ji neatitinka konvencijos.

Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Neįgaliųjų teisių konvencija iš kitų žmogaus teisių sutarčių išsiskiria tuo, kad nuo pat konvencijos rengimo pradžios į procesą buvo įtraukti neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos. Tai atsispindi Neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje: „Konvencijos Šalys įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalius vaikus, ir aktyviai juos įtraukti per jiems atstovaujančias organizacijas“. Todėl, pranešėjos nuomone, būtina juos visapusiškai įtraukti į pranešimo rengimo procesą.

To siekiant, Parlamento jungtinė neįgaliųjų teisių gynimo darbo grupė, bendradarbiaudama su Europos neįgaliųjų forumu, 2015 m. gruodžio mėn. Strasbūre surengė jungtinės darbo grupės posėdį, kad išklausytų Europos neįgaliųjų forumo ir jo narių organizacijų nuomones. Jų indėlis raštu ir žodžiu jau įtrauktas į darbo dokumentą ir pranešimo projektą. Pranešėja džiaugiasi, kad tame posėdyje dalyvavo daug pranešėjų, referentų ir šešėlinių pranešėjų iš visų dalyvaujančių komitetų. Šis pranešimas išsiskirs tuo, kad tokiame ankstyvame etape pateikta daug konstruktyvių pasiūlymų, kurie užtikrins jo visapusiškumą.

Pranešėja papildomai asmeniškai susitiko su kelių neįgaliųjų organizacijų atstovais ir toliau taip darys, siekdama užtikrinti, kad atsakingame komitete arba nuomonę teikiančiuose komitetuose būtų išnagrinėtos visos jų nurodomos problemos.

Kai kurios organizacijos yra parengusios ataskaitas tuo pačiu metu kaip ir pirminė Komisijos ataskaita. Pranešėja ketina jas taip pat įtraukti į INI pranešimą.

Sausio mėn. pabaigoje, bendradarbiaujant su susijusių LIBE ir PETI komitetų pranešėjais, surengtas klausymas, siekiant surinkti tolesnius konkrečius atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant neįgaliųjų organizacijas, pasiūlymus.

Darbo dokumento svarstymas EMPL komitete įvyko kaip keitimasis nuomonėmis su suinteresuotaisiais subjektais. Keitimesi nuomonėmis dalyvavo aukšto lygio pranešėjai iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, tokių kaip Europos ombudsmenas, Pagrindinių teisių agentūra, pilietinė visuomenė, kuriai atstovauja Europos neįgaliųjų forumas, ir Neįgaliųjų teisių komiteto narys.

Pranešėja ėmėsi visų įmanomų veiksmų siekdama užtikrinti, kad visi EMPL komiteto posėdžiai, per kuriuos buvo aptariamas šis pranešimas, ir klausymai būtų kuo prieinamesni neįgaliesiems. Šiuo tikslu pranešėja dėjo pastangas drauge su neįgaliųjų organizacijomis, EMPL komiteto pirmininku ir sekretoriatu, kad būtų užtikrintas toks viešų EP komiteto posėdžių prieinamumas, kokio dar nėra buvę.

(1)

Neįgaliųjų teisių konvencijos 44 straipsnis.

(2)

 http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2f1&Lang=en

(3)

 http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fQ%2f1&Lang=en

(4)

(2015/2684(RSP))

(5)

CRPD/C/EU/CO/1

(6)

Į kitus klausimus galima atsakyti kitoje periodinėje ataskaitoje, kurią reikia pateikti 2021 m. sausio mėn. (žr. 94 punktą, CRPD/C/EU/CO/1).

(7)

Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalis.

(8)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1401271474087&uri=CELEX%3A32010D0048, II priedas

(9)

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (25.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė (*): Martina Anderson

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės savo kasdieniame gyvenime susiduria keliais diskriminacijos aspektais; ji gali reikštis įvairiomis formomis – fizine, emocine, seksualine, ekonomine – ir apima partnerio smurtą, iš globėjų patiriamą smurtą, lytinę prievartą ir institucinę prievartą;

1.  pripažįsta, kad, kaip manoma, apie 80 milijonų Europos piliečių turi negalią ir kad šiems piliečiams turėtų būti užtikrinta aiški prieiga prie visų Europos Sąjungos siūlomų paslaugų ir teisių;

2.  pritaria Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto išreikštam susirūpinimui dėl to, kad Europos Sąjunga neturi aiškios JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos;

3.  ragina Komisiją, siekiant visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2015 m. spalio 2 d. baigiamąsias išvadas, persvarstyti savo 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios ir joje nurodyti tvarkaraštį ir konkrečius rodiklius;

4.  smerkia iki šiol neįgaliųjų vis dar patiriamą diskriminaciją ir atskirtį; ragina Komisiją siekti kuo didesnės 2010–2020 m. ES strategijos dėl negalios ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bei JT vaiko teisių konvencijos nuostatų sąveikos siekiant užtikrinti, kad pripažintos teisės būtų iš esmės gerbiamos ir veiksmingai užtikrinamos, be kita ko, suderinant ir įgyvendinant teisės aktų sistemą ir vykdant kultūrinius bei politinius veiksmus;

5.  pabrėžia, kad į naująją ES strategiją dėl negalios reikia įtraukti aiškų lyčių aspektą, kuris apimtų kovą su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje prieš neįgalias moteris ir mergaites;

6.  ragina Komisiją plėtoti struktūrinį dialogą su neįgaliųjų organizacijų atstovais, konsultuotis ir bendradarbiauti su jais peržiūros ir įgyvendinimo proceso metu, be kita ko, formuluojant atsakymą į problemų sąrašą JT neįgaliųjų teisių konvencijos komitetui ir plėtojant, įgyvendinant ir stebint visas ES politikos kryptis;

7.  ragina ES institucijas imtis veiksmingų priemonių siekiant pagerinti neįgalių moterų gyvenimą laikantis JT neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje peržiūros;

8.  ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis neįgaliesiems prieinamomis komunikacijos priemonėmis, pvz., Brailio raštu ar lengvai skaitomu formatu;

9.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; dar kartą ragina Tarybą kuo skubiau tai padaryti;

10.  be to, labai apgailestauja, kad vėluojama ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, ir ragina Komisiją ir valstybes nares ją greitai ratifikuoti;

11.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog bet kokia diskriminacija dėl neįgalumo, įskaitant daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, būtų uždrausta Europos Sąjungoje;

12.  ragina valstybes nares imtis visų tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalieji būtų aprūpinti tinkamu būstu, būtų skatinama lygybė ir panaikinta diskriminacija ir kad jie vienodomis sąlygomis su kitais galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

13.  ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimo procesus, be kita ko, per jiems atstovaujančias organizacijas, kaip numatyta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje; be to, pataria atsižvelgti į vykstant tokiems procesams neįgaliųjų pareikštas nuomones;

14.  ragina valstybes nares ir institucijas užtikrinti, kad apie galimybes dalyvauti konsultacijų procese būtų aiškiai ir plačiai paskelbiama, naudojantis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, kad informacija būtų galima teikti naudojantis kitais formatais, pavyzdžiui, Brailio raštu ar lengvai skaitomu raštu, ir kad neįgaliesiems, taip pat turintiems protinę ir mokymosi negalią, būtų sudarytos sąlygos visapusiškai dalyvauti viešuosiuose klausymuose ir posėdžiuose, kuriuose diskutuojama dėl pasiūlytų teisės aktų ir politikos;

15.  ragina ES institucijas užtikrinti, kad visos ES institucijų išorės ir vidaus komunikacijos priemonės, įskaitant dokumentus, vaizdo įrašus ir interneto svetaines, būtų deramai prieinamos ir būtų rengiamos alternatyviais formatais ir komunikacijos būdais, pvz., Brailio raštu, lengvai skaitomu raštu ir gestų kalba;

16.  mano, kad ES institucijos, visų pirma Parlamentas, Taryba ir Komisija, turėtų siekti užtikrinti, kad esamais ir būsimais teisės aktais būtų užtikrintos žmogaus teisės ir būtų visapusiškai laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos;

17.  pažymi, kad trys valstybės narės – Suomija, Nyderlandai ir Airija – dar neratifikavo Neįgaliųjų teisių konvencijos; ragina šias valstybes nares kuo greičiau ją ratifikuoti;

18.  ragina ES institucijas ypatingą dėmesį skirti neįgalių vaikų teisėms ir jų šeimų poreikiams, įvertinti, kaip ES šiuo metu laikosi JT vaiko teisių konvencijos, ir veikti siekiant pašalinti kliūtis, su kuriomis neįgalūs vaikai susiduria kasdieniame gyvenime, siūlant deramą pagalbą jų šeimoms, taip pat skiriant joms pašalpas ir teikiant specializuotas paslaugas;

19.  atkreipia dėmesį į smurtą, bauginimą ir seksualinį išnaudojimą mokyklose, namuose ar įstaigose, kurį neįgalūs vaikai yra linkę dažniau patirti; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis efektyvesnių veiksmų ir kovoti su smurtu prieš neįgalius vaikus naudojantis specialiomis priemonėmis ir teikiant prieinamas paramos paslaugas;

20.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti neįgalių vaikų teisių apsaugą reikia užtikrinti tinkamos paramos teikimą šeimoms, stiprinant ir plėtojant ES turimas teisėkūros priemones, pvz., priemonę, kuria pratęsiamos vaikų priežiūros atostogos vaikų su negalia turintiems tėvams;

21.  ragina sukurti tarpinstitucinį Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimo mechanizmą užtikrinant neįgaliųjų dalyvavimą priėmimo procese per jiems atstovaujančias organizacijas;

22.  pripažįsta, kad Neįgaliųjų teisių konvencija pasirodė esanti pozityvi ir itin svarbi priemonė skatinant teisės reformą ir reikalaujant, kad valstybės narės iš naujo išnagrinėtų, kaip žiūrima į neįgaliuosius; vis dėlto apgailestauja dėl sunkių uždavinių, su kuriais iki šiol neįgalieji susiduria strateginės svarbos srityse, pvz., baudžiamojo teisingumo ir politinio dalyvavimo; mano, kad visapusiška ir universali visų neįgaliųjų prieiga prie politinės sistemos yra prioritetas; pripažįsta, kad ši prieiga turi būti daugiau nei paprasčiausia fizinė prieiga prie balsavimo vietos ir kad ji turėtų apimti daug įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama atverti demokratinį procesą visiems piliečiams; tai turėtų būti gestų kalba, Brailio raštu ir lengvai skaitomu raštu parengta rinkiminė medžiaga, visapusiškas neįgaliesiems būtinos pagalbos teikimas balsavimo metu, balsavimo paštu ir pagal įgaliojimą, kai įmanoma, skatinimas, kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalieji, norintys kandidatuoti rinkimuose, pašalinimas ir esamų taisyklių dėl veiksnumo ir jų poveikio asmens galimybei visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese persvarstymas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir visapusiškai įgyvendintos, ypač neįgaliųjų atveju, Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir Direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese bei Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatos, ir ypač Direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu;

23.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių ir toliau nepripažįsta asmenų, turinčių intelektinių sunkumų, veiksnumo teismo procese arba jį riboja; ragina valstybes nares pozityviai spręsti veiksnumo klausimą ir verčiau įtraukti neįgaliuosius jiems teikiant paramą, užuot automatiškai neleidus jiems dalyvauti;

24.  ragina Komisiją suderinti duomenų apie negalią rinkimą vykdant ES socialines apklausas pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 straipsnį, kad būtų tiksliai nustatomi ir skelbiami šios srities pokyčiai; pabrėžia, kad renkant šiuos duomenis reikėtų naudotis metodais, kurie apimtų visus neįgaliuosius, įskaitant turinčius sunkesnę negalią ir gyvenančius specialiose įstaigose; visi surinkti duomenys turėtų būti tvarkomi griežtai kaip numatyta žmogaus teisių ir duomenų apsaugos iniciatyvose, be kita ko, taikant Europos žmogaus teisių konvencijos, ES pagrindinių teisių chartijos, Europos duomenų apsaugos direktyvos nuostatas ir ne tik jas; reikalauja, kad tokios apklausos būtų kuo labiau specializuotos ir tikslingos, o po jų atlikimo turėtų būti atliekami tyrimai ir rengiami praktiniai seminarai, kuriais būtų užtikrinami tinkami ir efektyvūs veikimo būdai;

25.  apgailestauja dėl prieigos prie Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 trūkumo ir ragina Komisiją imtis priemonių neįgaliųjų prieigai prie 112 numerio įgyvendinimo, pasinaudojant naujos kartos 112 numerio technologijomis.

26.  ragina sustiprinti esamas lygybės įstaigas padedant joms integruoti Neįgaliųjų teisių konvenciją ir skatinti bei stebėti jos taikymą; primena ES ir valstybėms narėms apie reikalavimą prasmingai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir ypač su neįgaliųjų organizacijomis;

27.  ragina neįgaliųjų teises įtraukti į bendrą ES socialinę ir ekonominę darbotvarkę, visų pirma į strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestrą; rekomenduoja priimti Negalios paktą siekiant užtikrinti, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas ES iniciatyvas;

28.  mano, kad ES institucijos turėtų apsvarstyti galimybę atverti organizacijoms, aktyviai atstovaujančioms neįgaliesiems, būsimus ir esamus finansavimo srautus;

29.  pripažįsta, kad pažeidžiami visuomenės nariai yra dar labiau marginalizuojami, jei turi negalią, todėl mano, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, siekdamos visapusiškai užtikrinti, kad visiems neįgaliems žmonėms, įskaitant asmenis be pilietybės, benamius, pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir mažumoms priklausančius asmenis, būtų suteikiamos teisės ir teikiamos paslaugos; pabrėžia, kad neįgaliųjų aspektą reikia įtraukti į migracijos ir pabėgėlių politiką;

30.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visapusišką neįgaliųjų teisių apsaugą, labai svarbu tokiems asmenims garantuoti pasirinkimo laisvę – kaip jiems gyventi ir kaip geriausiai išnaudoti savo potencialą, pvz., dažniau naudojantis įvairiomis paslaugomis, pavyzdžiui, priežiūros teikėjais;

31.  labai apgailestauja dėl to, kad, kaip buvo nustatyta, kai kuriose valstybėse narėse neįgalieji gyvena siaubingomis sąlygomis ir ragina valstybes nares dėti visas pastangas ir laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir ypač jos 3 straipsnio, kuriuos draudžiamas nežmoniškas ar žeminantis elgesys;

32.  mano, kad Taryba turėtų priimti Direktyvą dėl vienodo požiūrio ir taikyti ją ne tik užimtumo sričiai;

33.  siūlo užtikrinti, kad visi žmonės, ES įdarbinti jos išorės sienų valdymo srityje ir pabėgėlių priėmimo centruose, būtų specialiai apmokyti, kaip elgtis su neįgaliaisiais, kad būtų pasirūpinta šių poreikiais;

34.  ragina ES institucijas rengti ir remti informacines kampanijas tiek apie neįgaliųjų teises, tiek apie jų skirtingumą, įgūdžius ir talentus;

35.  apgailestauja dėl to, kad neįgalieji, norėdami įsigyti prekių ir paslaugų, iki šiol patiria sunkumų; mano, kad šios kliūtys riboja jų galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime ir pažeidžia jų, kaip piliečių, teises; džiaugiasi Parlamento 2015 m. lapkričio mėn. išreikšta parama Prieinamumo aktui, tačiau pripažįsta, kad Prieinamumo aktas nepadės išspręsti visų problemų; ragina kuo skubiau jį priimti ir visapusiškai įgyvendinti;

36.  tvirtina, kad siekiant užtikrinti neįgaliųjų socialinę įtrauktį reikia panaikinti visas kliūtis ir barjerus, kurie vis dar trukdo jiems integruotis į švietimo sistemas, darbo vietoje, į visuomeninį gyvenimą ir į bendruomenes, kurioms jie priklauso;

37.  siekiant užtikrinti tinkamą neįgaliųjų socialinę integraciją, ragina teikti paskatas tinkamai naudotis ES fondų lėšomis, kurios skirtos šiam integracijos procesui skatinti pasitelkiant naujų idėjų, technologijų ir metodų tyrimus, plėtrą, diegimą ir sklaidą;

38.  ragina užtikrinti, kad piliečiams su negalia būtų taikomas judėjimo laisvės Europos Sąjungos viduje principas, panaikinant visas likusias kliūtis, kurios trukdo naudotis ta laisve;

39.  pripažįsta, kad ES institucijos turi pajėgumų didinti informuotumą, ir ragina jas didinti informuotumą neįgaliųjų teisių apsaugos ir užtikrinimo klausimais;

40.  atkreipia dėmesį į teises į lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; pabrėžia, kad lytinis švietimas turi būti parengtas ir įgyvendintas ir neįgaliesiems, remiantis holistiniu požiūriu ir jį teikiant saugioje aplinkoje, kurioje nėra draudimų;

41.  pabrėžia, kad reikia glaudesnio politinio bendradarbiavimo įgyvendinant šią politiką, taip pat finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti, kad ja būtų galima įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas;

42.  ragina Parlamentą, Tarybą ir Komisiją visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas ir užtikrinti, kad šios konvencijos būtų paisoma visuose būsimuose teisės aktuose.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

51

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Martina Anderson, Heinz K. Becker, Malin Björk, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Iliana Iotova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Monica Macovei, Barbara Matera, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laura Agea, Marina Albiol Guzmán, Hugues Bayet, Carlos Coelho, Pál Csáky, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Marek Jurek, Jeroen Lenaers, Nuno Melo, Angelika Mlinar, Artis Pabriks, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Emil Radev, Barbara Spinelli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Miroslav Poche


Peticijų komiteto NUOMONĖ(*)  (29.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė (*): Rosa Estaràs Ferragut

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, jog labai svarbūs yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnis („Įgyvendinimas ir stebėsena nacionaliniu lygmeniu“) ir JT komiteto 76 ir 77 baigiamosios pastabos, todėl džiaugiasi, jog JT komitetas pritarė tam, kad Europos Parlamentas būtų įtrauktas į nepriklausomą stebėjimo struktūrą;

2.  pažymi, kad Peticijų komitetas teikia aktyvią ES piliečių (fizinių ar juridinių asmenų) apsaugą pagal SESV 227 straipsnį – suteikia galimybę pateikti skundą dėl teisių pažeidimo, padaryto ES, nacionalinių ar vietos valdžios institucijų, įskaitant pažeidimus, susijusius su ES politikos, kuria siekiama įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, taikymu, atsižvelgiant į prie sutarties sudarymo baigiamojo akto pridėtą deklaraciją dėl kompetencijų atskyrimo;

3.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra pripažintas viena iš ES institucinių priemonių (kartu su ombudsmenu, kuris skiriamas tam, kad gintų piliečius nuo netinkamo administravimo), kurios gali atlikti apsaugos funkciją nepriklausomoje stebėjimo struktūroje, laikantis nacionalinių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo institucijų veiklos principų (Paryžiaus principų), priimtų 1993 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 48/134;

4.  pažymi, jog tam, kad atliktų apsaugos funkciją, Peticijų komitetas įsipareigoja vykdyti nepriklausomos stebėjimo struktūros užduotis, susijusias su preliminariais ES teisės aktų, kuriais įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, pažeidimų tyrimais, peticijų perdavimu kitiems Parlamento komitetams, kad jie atliktų tyrimus ar imtųsi atitinkamų veiksmų, ir apsilankymais vietoje, kurių tikslas – surinkti informaciją ir užmegzti ryšį su nacionalinėmis valdžios institucijomis;

5.  primena, kad Peticijų komitetas kasmet iš neįgalių asmenų gauna daug peticijų, rodančių, kad Europoje milijonai žmonių kasdien savo gyvenime patiria sunkumų, susijusių su galimybėmis dirbti ir įsidarbinti, mokytis, naudotis transportu ar dalyvauti politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; pabrėžia, kad labai svarbus JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis dėl nediskriminuojamo neįgaliųjų dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime;

6.  primena, kad visapusiška neįgaliųjų įtrauktis yra ne tik atitinkamų asmenų teisė ir tai, kas jiems priklauso, bet ir nauda visai visuomenei, nes ji gali gauti vertybių ir įvairių gebėjimų, kuriuos teikia šie asmenys;

7.  pažymi, kad daugiausia dėmesio sulaukusias peticijas parėmė pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios neįgaliesiems, todėl reikia skleisti informaciją ir skelbti apie su šių teisių pažeidimais susijusių peticijų atliekamą apsaugos vaidmenį ir veiksmingumą; giria šias organizacijas už vaidmenį, kurį jos atlieka skatindamos socialinę neįgaliųjų įtrauktį ir gerindamos jų gyvenimo kokybę, ir mano, kad šią užduotį atlikti toliau turėtų padėti valstybinės institucijos, be kita ko, teikdamos tam tikro lygio tikslinį finansavimą;

8.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto surengtas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių gynimas iš gautų peticijų perspektyvos“ atitiko aukštus prieinamumo standartus, ir rekomenduoja, kad visi Parlamento komitetų posėdžiai ateityje būtų padaryti prieinamais neįgaliesiems;

9.  mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas organizuotų tikslinius renginius, skirtus su neįgalumo klausimais susijusioms peticijoms, ir pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka dialogui ir įnašui, kurį pateikia įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant kitus atitinkamus Europos Parlamento komitetus, JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES struktūros narius, neįgaliesiems atstovaujančias pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinės bendruomenės atstovus;

10.  palankiai vertina tai, kad bendraujant su peticijų pateikėjais naudojamas Brailio raštas, ir ragina visas ES institucijas, kai jos bendrauja su piliečiais, naudoti ženklų kalbą, lengvai skaitomus formatus ir Brailio raštą, kad būtų nuolat dedamos ir didinamos pastangos įtraukti piliečius į institucijų veiklą ir Europos projektą;

11.  primygtinai ragina Parlamento tarnybas stiprinti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo vidaus koordinavimo mechanizmą (JT neįgaliųjų teisių konvencijos tinklą), kad jis taptų visus Parlamento komitetus apimančiu konvencijos įgyvendinimo ir jo stebėjimo mechanizmu su atskiru sekretoriatu ir visą darbo laiką tik jame dirbančiais darbuotojais;

12.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės, ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir stebėtų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama 33 straipsnyje; pažymi, kad jau įsteigtų tokių institucijų, ypač pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtų stebėjimo struktūrų, veiklą trikdo finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka ir tai, jog nėra tvirto teisinio jų paskyrimo pagrindo;

13.  ragina valstybes nares, kurios dar nėra to padariusios, imtis skubių priemonių, kad būtų užbaigtos paskutinės reformos, reikalingos siekiant ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją; ragina ES ir valstybes nares ne tik ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, bet ir priimti jos fakultatyvų protokolą; mano, kad prieš sudarant šį protokolą Darbo tvarkos taisyklėse turėtų būti aiškiau apibrėžtas ir pripažintas Peticijų komiteto vaidmuo;

14.  ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų suderinti savo teisines sistemas su JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimais, įskaitant visapusišką teisės aktų peržiūrą, siekiant užtikrinti visišką jų derėjimą su konvencijos nuostatomis, aiškių reformų tikslų ir terminų patvirtinimą ir atsakingų subjektų nustatymą;

15.  ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, atitinkamai persvarstyti savo teisės aktus ir užtikrinti tinkamą vykdymą; ragina plėtoti naujas ir stiprinti esamas nacionalines priemones, siekiant kuo geriau padėti neįgaliesiems ir jų šeimoms;

16.  mano, kad žmogaus teisių paisymo ir propagavimo srityje ES turėtų rodyti pavyzdį; džiaugiasi tuo, kad pirmą kartą istorijoje tai, kaip ES vykdo tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus, prižiūri JT įsteigtas organas; mano, kad 2015 m. paskelbtos JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl to, kaip ES įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, yra svarbus ES įsipareigojimo užtikrinti lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms ženklas ir pateikia teisėkūros ir politikos veiksmų, patenkančių į ES kompetencijos sritį, gaires;

17.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir organais, taip pat valstybėmis narėmis, koordinuoti veiksmingas ir sistemingas baigiamųjų pastabų įgyvendinimo priemones ir to siekiant galbūt priimti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategiją;

18.  ragina atlikti visapusišką 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios peržiūrą;

19.  atsižvelgdamas į pirmojo JT atlikto JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo įvertinimo rekomendacijas, mano, kad Komisija turėtų sukurti nepriklausomą konvencijos įgyvendinimo stebėjimo ir peržiūros priemonę, nustatyti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą ir kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti vietinius informacinius centrus bei įstaigas – jie turėtų būti nuolatiniai;

20.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms pakankamus ir pastovius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas; mano, kad jos taip pat turėtų užtikrinti stebėjimo struktūrų nepriklausomumą – užtikrinti, kad struktūrų sudėtis ir veikla būtų nustatyti laikantis Paryžiaus principų dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų veikimo, kaip reikalaujama pagal 33 straipsnio 2 dalį, o tai padaryti padėtų formalaus teisinio pagrindo sukūrimas, aiškiai nustatant struktūros vaidmenį ir veiklos sritį; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra paskyrusios institucijų pagal 33 straipsnį, kuo greičiau tai padaryti ir suteikti joms išteklius ir įgaliojimus, kad jos veiksmingai įgyvendintų konvenciją ir stebėtų valstybių įsipareigojimų pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją įgyvendinimą;

21.  mano, kad neįgalieji ir neįgaliųjų organizacijos turėtų būti įtraukti į kiekvieną sprendimų priėmimo etapą; mano, kad stebėjimo institucijų vykdomi peržiūros procesai suteikia vertingą progą gauti pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas, įnašą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti struktūruotas ir sistemingas konsultacijas su neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovais, kai imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti atitinkamas baigiamąsias pastabas, skatinti rinkti duomenis ir keistis gerąja patirtimi; ragina užtikrinti, kad šios konsultacijos būtų visapusiškai prieinamos, kad visi neįgalieji galėtų jose dalyvauti, nepriklausomai nuo negalios rūšies;

22.  pabrėžia, kad neįgaliesiems būtina suteikti informaciją apie jų teises ir galimybes visapusiškai dalyvauti priimant bet kokią politiką ar priemones, kurios galėtų turėti jiems poveikį, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmus, ir kad reikėtų teikti pirmenybę neįgalių vaikų bei neįgaliųjų organizacijų (kai tokių esama) dalyvavimui;

23.  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 35 straipsnį, pagal kurį konvenciją pasirašiusios valstybės narės privalo pateikti pirminę ir tolesnes konvencijos įgyvendinimo ataskaitas, mano, kad tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos kas ketverius metus ir rengiamos dalyvaujant neįgaliųjų organizacijoms;

24.  ragina Komisiją pateikti plačios neįgalumo apibrėžties paaiškinimą ES lygmeniu;

25.  ragina visas ES institucijas skatinti informuotumo didinimo kampanijas klausimais, susijusiais su negalia, žvelgiant į juos iš žmogaus teisių perspektyvos; mano, kad žiniasklaida turėtų siekti kurti teigiamą neįgaliųjų įvaizdį, daugiau dėmesio skirdama jų gebėjimams bei indėliui į visuomenę ir didindama jų matomumą;

26.  primygtinai ragina ES valstybes nares tinkamai pripažinti labai svarbų šeimos narius prižiūrinčių asmenų atliekamą vaidmenį – užtikrinti, kad jie gautų tinkamą socialinį ir ekonominį pripažinimą, ir įgyvendinti tiesioginės materialinės paramos priemones, tokias kaip teisių į pensiją apsauga arba subsidijos, kuriomis būtų sumažinamos bendros prižiūrinčių asmenų paslaugų išlaidos; ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriuo būtų siekiama išnagrinėti, kokį teisinį statusą, jeigu jis yra, turi šeimos narius prižiūrintys asmenys visose valstybėse narėse;

27.  primena, kad pagal konvenciją neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys, įkaitant prieigą prie teisingumo, todėl jų ekonominė padėtis neturėtų jiems kelti kokių nors kliūčių kreiptis į teismą, balsuoti, gauti bankines paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas, prekių ir kitų paslaugų; ragina ES užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis Sutartyse ir ES teisėje įtvirtintomis teisėmis;

28.  pabrėžia, kad veiksnumas labai svarbus siekiant išlaikyti asmeninį nepriklausomumą ir kad bet koks jo apribojimas ir teisinio globėjo vykdomas atstovavimas turi būti nustatomas remiantis aiškiais ES lygmeniu suderintas kriterijais, periodiškai patikrinant tokio ilgesnės trukmės teisinio atstovavimo poreikį ir atitinkamo teisinio globėjo tinkamumą;

29.  mano, kad ribojamosios su balsavimo teise susijusių apsaugos priemonių interpretacijos valstybių narių teisės aktuose turėtų būti persvarstytos, jeigu jos užkerta kelią psichosocialinių sutrikimų turintiems asmenims naudotis šia teise (JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis);

30.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos akto dėl prieinamumo; primena, kad reikia visapusiško požiūrio į prieinamumą ir kad teisė į prieinamumą, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje, turi būti užtikrinta bet kokią negalią turintiems žmonėms;

31.  ragina Komisiją skatinti ir didinti struktūrinių fondų lėšų panaudojimą valstybėse narėse, siekiant plėtoti kokybiškas socialines paslaugas neįgaliesiems ir užtikrinti perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės priežiūros;

32.  pabrėžia, kad visi neįgalieji turi teisę gyventi tokioje visuomenėje, kurioje jie gali naudotis tokiomis pat galimybėmis kaip ir kiti, siekiant užtikrinti visapusišką jų įtrauktį ir dalyvavimą visuomenės gyvenime;

33.  prašo subalansuotai naudoti struktūrinius ir investicijų fondus, skatinant vystyti įtraukesnes bendruomenes ir apgyvendinimą įstaigose (kai to prašoma), kad abiem atvejais neįgalieji, įskaitant vaikus ir jaunimą, galėtų gauti tinkamą paramą ir pagalbą visoje ES, taip siekiant didesnio nepriklausomumo pagal kiekvieno asmens galimybes tikslo;

34.  ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių siekiant didinti galimybes naudotis struktūriniais fondais paramos paslaugoms, ypač atsižvelgiant į vaikus ir jaunimą bei jų šeimas;

35.  pabrėžia, kad neįgaliesiems paramą teikiančios įstaigos, ypač už saugomąją priežiūrą atsakingos įstaigos, turėtų atitikti tinkamai sertifikuotus standartus (kurie bus nustatyti) ir turėtų būti reguliariai tikrinamos;

36.  ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kuriomis būtų siekiama kovoti su neįgalių mokinių segregacija mokyklose ir mokymosi įstaigose, ir dėti visas reikiamas pastangas užtikrinti, kad jie galėtų visapusiškai naudotis įtraukiu, kokybišku formaliuoju, neformaliuoju švietimu ir savišvieta;

37.  ragina Komisiją parengti ataskaitą apie pagrindinių krypčių ES politikos ir investicijų fondų poveikį neįgaliesiems; ragina Komisiją ir valstybes nares į veiksmų programų planavimą įtraukti neįgaliesiems atstovaujančias organizacijas; be to, pabrėžia, kad svarbu neįgaliesiems užtikrinti visas dalyvavimo ES programose, tokiose kaip „Erasmus+“, Jaunimo garantijų ir EURES iniciatyvos, galimybes;

38.  pabrėžia, jog neįgalūs vaikai susiduria su specifinėmis problemomis ir reikėtų dėti pastangas pašalinti visų rūšių kliūtis, kad jie galėtų pasidaryti visiškai nepriklausomi ir naudotis lygiomis galimybėmis, todėl nepaprastai svarbu, kad jie būtų įtraukti į politikos, kuri jiems daro poveikį, formavimo procesą; mano, kad to siekiant reikėtų taikyti priemones, kuriomis pasinaudodami neįgalūs vaikai galėtų išsakyti savo nuomonę ir kuriomis būtų užtikrintas jų įtraukimas;

39. ragina Komisiją užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą Europos mokyklose nuo ankstyvo amžiaus pagal prevencinį principą ir neįgaliųjų švietimo viziją, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų dėl daugiadalykio individualių poreikių vertinimo, neįgalių vaikų įtraukties ir tinkamų sąlygų sudarymo;

40. ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis užtikrinti tokių asmenų socialinę apsaugą ir tinkamų standartų pragyvenimą, taip pat apsaugoti juos nuo griežto taupymo priemonių, kurių imtasi dėl ekonomikos krizės, padarinių;

41. ragina valstybes nares nemažinti neįgaliesiems skirtų išmokų, bendruomenės teikiamų paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų, mokymo ir švietimo programų, nes toks mažinimas reikš JT neįgaliųjų teisių konvencijos pažeidimą ir dar labiau padidins skurdą ir socialinę atskirtį;

42. atkreipia dėmesį į peticijas, kurios rodo, kad kai kuriose valstybėse narėse esama neigiamų pavyzdžių, susijusių su neįgaliųjų pragyvenimo užtikrinimu, kai ne tik trūksta pagal įstatymą teikiamų subsidijų išmokų, bet ir yra tokių atvejų, kaip nurodyta peticijoje Nr. 1062/2014, kai valdžios institucijos priėmė galbūt savavališkus administracinius sprendimus sumažinti anksčiau paskirtas išmokas, remdamosi abejotinomis medicininėmis išvadomis, pagal kurias gerokai sumažinamas neįgalumo laipsnis; prašo atitinkamų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų labiau atsižvelgti į tokių veiksmų pasekmes atitinkamų asmenų ir jų šeimų gyvenimui ir prašo Komisijos atidžiai stebėti, kaip įvairiose valstybėse narėse įgyvendinama įvairių krypčių politika ir priemonės, susijusios su neįgaliaisiais;

43. primygtinai ragina ES institucijas peržiūrėti Tarnybos nuostatus, vidaus ir įgyvendinimo taisykles, siekiant priimti visapusišką įdarbinimo politiką, įskaitant skatinamąsias priemones, kad būtų aktyviai didinamas neįgalių darbuotojų ir stažuotojų skaičius ir užtikrinta, jog visiems neįgaliems ES institucijų darbuotojams arba ES institucijų darbuotojams, turintiems išlaikomų neįgalių šeimos narių, būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kurių reikia, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis kaip ir kiti asmenys; ragina Komisiją peržiūrėti ES institucijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius sveikatos srityje tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su konvencija;

44. pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė ir kad to siekiant valstybės narės privalo užtikrinti jų statuso ir socialinių teisių tarpusavio pripažinimą (JT neįgaliųjų teisių konvencijos 18 straipsnis);

45.  mano, kad Europos neįgaliojo kortelė sudarytų sąlygas neįgaliesiems keliauti už gyvenamosios šalies ribų ir naudotis teisėmis į kultūrą, transportą ir sportą ir kad kitos teisės turėtų būti išnagrinėtos ir skatinamas jų tarpusavio pripažinimas;

46.  mano, kad Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta visapusiška neįgaliųjų prieiga visais aspektais;

47.  pažymi, kad ES dirba tik apie 48 proc. neįgaliųjų ir kad tik 27,8 proc. turi aukštesnįjį išsilavinimą; pabrėžia, kad reikia, jog ES institucijos ir valstybės narės pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį panaikintų visas esamas kliūtis, kurios mažina neįgaliųjų užimtumo galimybes, ir propaguotų aktyvią politiką, taikydamos specialiai tam skirtus mokymus ir specialias priemones, kuriomis būtų skatinama ir palengvinama jų prieiga prie darbo rinkos; ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi veiksmingiausių užimtumo rodiklių didinimo priemonių srityje;

48.   pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie sveikatos ir priežiūros sistemų ir tinkamai atsižvelgta į visus sunkumus, kurie gali kilti gydant tokius pacientus; ypač pabrėžia, kad turi būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros, kad jokiomis aplinkybėmis prieš asmens valią neturėtų būti taikoma sterilizacija ar abortas ir kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, jog seksualinė prievarta ir (arba) išnaudojimas būtų aptinkami, apie juos būtų pranešama ir vykdoma jų prevencija;

49.  pabrėžia, kad sveikatos draudimo sistemų nuostatos turi nediskriminuoti neįgaliųjų;

50.  mano, kad reikėtų įvertinti Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos poveikį neįgaliesiems;

51.  pabrėžia, kad visoms medicininėms intervencijoms, kurioms reikia, privaloma gauti informuoto neįgalaus asmens sutikimą ir kad todėl turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų susipažinti su atitinkama informacija ir ją suprasti; pabrėžia, kad šis sutikimas turi būti duotas asmeniškai, iš anksto ir susipažinus su visa informacija ir kad turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, ir pabrėžia, kad taip pat privaloma imtis panašių atitinkamų priemonių psichosocialinių sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu;

52. mano, kad reikėtų peržiūrėti oro ir jūrų transporto teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima jokiu būdu, fiziniu ar ekonominiu, diskriminuoti neįgalių keleivių, ir pašalinti visas kliūtis šioje srityje;

53.  atkreipia dėmesį į JT rekomendaciją, kad reikia užtikrinti, jog į visų krypčių neįgalumo srities politiką, o ypač politiką, kuria siekiama kovoti su smurtu ir diskriminacija, būtų įtraukta lyčių perspektyva; ragina ES pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų dar vienas žingsnis į priekį, siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites; taip pat ragina ES propaguoti politiką, kuria būtų kovojama su neįgaliųjų diskriminacija;

54.  ragina visas ES valstybes nares susitarti dėl ryžtingos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų svetainių prieinamumo, kuri turėtų apimti visas viešųjų paslaugų teikimo svetaines, įskaitant ir tuos atvejus, kai paslaugas teikia privatūs subjektai ir (arba) jos yra finansuojamos ar iš dalies finansuojamos viešosiomis lėšomis, mobiliąsias interneto ir mobiliojo telefono prietaikas, atsisiunčiamus dokumentus (Word, PDF ir kitu formatu), kurie dažnai naudojami internetinėse procedūrose; ragina ES institucijas užtikrinti, kad visi jų interneto svetainių tinklalapiai ir dokumentai būtų prieinami neįgaliesiems;

55.  ragina skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims; su dideliu pasipiktinimu pažymi, kad septynios ES valstybės narės yra susijungusios į mažumos bloką, kuris trukdo ratifikuoti Marakešo sutartį, ir primygtinai ragina jas persvarstyti savo poziciją ir sudaryti sąlygas tą sutartį ratifikuoti, nepriklausomai nuo to, ar reikės peržiūrėti ES teisinę sistemą, ir nuo to, kokį sprendimą priims Teisingumo Teismas dėl kompetencijos klausimų, nes tai gali užtrukti dar kelis mėnesius;

56.  ragina nedelsiant atnaujinti ES kovos su diskriminacija direktyvos, kurios atžvilgiu Taryboje nebuvo jokių postūmių nuo 2008 m., svarstymus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Alberto Cirio, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Eleni Theocharous, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Kostadinka Kuneva, Miltiadis Kyrkos, Jérôme Lavrilleux, Julia Reda, Ángela Vallina

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Martina Dlabajová, Zbigniew Kuźmiuk


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ  (26.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentas: Richard Howitt

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 12 tikslą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo klausimas būtų sistemingai iškeliamas dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis metu; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais vadovauti procesui ir stebėti pažangą šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant standartizavimo pastangoms prieinamumo gerinimo srityje;

2.  ragina, kad 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios 8 skirsnis, kuris skirtas išoriniams veiksmams, būtų suderintas į strategijos naujų veiksmų 2016–2020 m. sąrašą įtraukiant tikrus ir konkrečius įsipareigojimus, dėl kurių iš tikrųjų pagerės neįgaliųjų gyvenimas, – tokių įsipareigojimų nebuvo 2010–2015 m. sąraše;

3.  pritaria tam, kad žmonės su negalia būtų veiksmingai integruojami į visuomenę, būtent vietos bendruomenėse, ir tam, kad pagal išorės finansavimo priemones būtų teikiamas finansavimas paslaugų, skirtų savarankiškai gyvenantiems neįgaliesiems, teikimui; ragina plačiau ir dažniau naudoti ES struktūrinius fondus; ragina atlikti laikotarpio vidurio išorės finansavimo priemonių peržiūrą, siekiant įvertinti, kaip efektyviai jos padėjo skatinti neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę, kaip buvo panaikintos kliūtys ir skatinamos geresnės prieigos galimybės; be to, reikalauja, kad skiriant bet finansavimą pagal ES programas, kuriomis remiamas neįgaliųjų gyvenimas globos įstaigose, būtų vengiama neįgaliųjų segregacijos; ragina skirti daugiau lėšų ir glaudžiau stebėti išlaidas konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis;

4.  pritaria neįgaliųjų teisių konvencijos ekspertų rekomendacijoms, kad, norint pasiekti žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio į negalią rizikos ir kritiškos padėties atvejais, ES turėtų būti labiau prieinama ir įtrauki, taip pat reikėtų įgyvendinti Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą; primygtinai ragina į ES migracijos ir pabėgėlių politiką integruoti neįgaliųjų, kurie patiria dvigubą diskriminaciją, žmogaus teises; pabrėžia, kad šiomis priemonėmis turėtų būti tinkamai reaguojama į konkrečius neįgaliųjų poreikius ir atsižvelgta į reikalavimą imtis pagrįstų priemonių siekiant užtikrinti neįgaliųjų poreikius atitinkantį apgyvendinimą; ragina toliau skirti dėmesį neįgaliųjų poreikiams rengiant valstybių narių ir Europos Sąjungos humanitarinius veiksmus;

5.  pakartoja, kad svarbu integruoti Tarybos išvadas dėl nelaimių valdymo atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius į ES civilinės saugos mechanizmą visoje Sąjungoje ir valstybėse narėse; ragina didinti neįgaliųjų, ekstremalių situacijų valdymo ir civilinės apsaugos sričių darbuotojų informuotumą apie iniciatyvas nelaimių mažinimo srityje, o įvykus nelaimei teikti neįgaliesiems psichologinę pagalbą reabilitacijos stadijoje;

6.  palankiai vertina Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijas Europos Sąjungai, kuriomis skatinama sukurti žmogaus teisėmis pagrįstą rodiklių sistemą; pabrėžia, kad pagal šią sistemą turi būti aiškiai matuojamos neįgaliųjų galimybės dalyvauti ES išorės programose ir ES finansavimo poveikis neįgaliųjų žmogaus teisėms pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 31 ir 32 straipsnius; pabrėžia, kad visose poveikio vertinimo gairėse turi būti daroma aiški nuoroda į Neįgaliųjų teisių konvenciją; ragina ES sukurti visa apimančią duomenų rinkimo sistemą;

7.  pataria, kad ES delegacijos ir agentūros pademonstruotų, jog gerai supranta ES neįgaliesiems skirtas strategijas, ir dirbtų įtraukiu ir visiems prieinamu būdu; siūlo įsteigti Neįgaliųjų teisių konvencijai skirtą centrą Europos išorės veiksmų tarnyboje; ragina į visus BSGP misijose rengiamus mokymus žmogaus teisių tema nedelsiant įtraukti negalios aspektą;

8.  labai apgailestauja dėl to, kad ruošiantis 2015 m. JT Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto organizuojamai peržiūrai ir rengiant jos pažangos ataskaitos projektą nevyksta išsamios formalios ES konsultacijos su neįgaliųjų organizacijomis; ragina neįgaliųjų organizacijas ateityje vykstant peržiūroms dalyvautų oficialių ES delegacijų sudėtyje ir aktyviai prisidėti prie Neįgaliųjų teisių konvencijos susirinkimų kaip savarankiška šalis;

9.  primena, kad negalią turinčios moterys ir mergaitės susiduria su dviguba diskriminacija ir joms kyla dar didesnė smurto, prievartos, netinkamo elgesio ir išnaudojimo rizika; tvirtai remia rekomendaciją integruoti lyties perspektyvą į visas ES strategijas dėl negalios, taip pat į ES išorės politiką ir veiksmus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luis de Grandes Pascual, Andrzej Grzyb, Marek Jurek, Tokia Saïfi, Bodil Valero, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Therese Comodini Cachia, Judith Sargentini, Ricardo Serrão Santos, Jarosław Wałęsa, Renate Weber


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė: Heidi Hautala

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad beveik 15 proc. pasaulio gyventojų arba apytikriai 1 mlrd. žmonių gyvena turėdami negalią ir 80 proc. tų žmonių gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse; pabrėžia, kad 50 proc. atveju neįgalumas yra išvengiamas ir yra tiesiogiai susijęs su skurdu, taip pat pabrėžia, kad apytikriai 98 proc. neįgalių vaikų besivystančiose šalyse nelanko mokyklos;

2.  pabrėžia, kad skurdas yra negalios priežastis ir pasekmė ir kad skurdas yra kliūtis tenkinant pagrindinius poreikius, kaip antai apsirūpinimo maistu, sveikatos priežiūros, vandens ir sanitarijos poreikius, ir kad tai gali sukelti negalią;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojams senėjant negalia tampa vis dažnesnė;

4.  pabrėžia, kad neįgalieji gali patirti papildomas su negalia susijusias išlaidas, susidurti su didesniu nedarbo lygiu ir gauti mažesnes pajamas, todėl jiems ir jų šeimos nariams kyla didesnė finansinių sunkumų rizika;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atskirties nuo švietimo sistemos gali sumažėti neįgaliųjų užimtumas ir uždarbio galimybės, dėl to šie asmenys ir jų šeimos nariai yra labiau pažeidžiami skurdo požiūriu ir stabdomas ekonomikos augimas;

6.  pabrėžia, kad negalėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tinkamai laiku jas gauti gali lemti nuolat prastą ar blogėjančią neįgaliųjų savijautą, taip pat kitų papildomų negalių vystymąsi, dėl kurių ilguoju laikotarpiu išaugtų asmeninės, visuomenės sveikatos priežiūros ir produktyvumo sąnaudos;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgaliųjų įtrauktis visuomenėje, nepriklausomai nuo šalies ekonominio, politinio arba kultūrinio statuso, yra ne tik vystymosi, bet ir žmogaus teisių klausimas;

8.  pabrėžia, kad vykstantys konfliktai ir gaivalinės nelaimės taip pat yra veiksniai, prisidedantys prie neįgaliųjų skaičiaus didėjimo;

9.  atkreipia dėmesį į pažadą „nepamiršti nė vieno“ ir nuorodas į neįgalumą darnaus vystymosi tiksluose (DVT), konkrečiai – skirsniuose, susijusiuose su švietimu, ekonomikos augimu ir užimtumu, nelygybe ir žmonių gyvenviečių prieinamumu, taip pat susijusiuose su duomenų rinkimu ir DVT stebėsena, ir rekomenduoja ES imtis iniciatyvos įgyvendinant neįgaliuosius įtraukiančius darnaus vystymosi tikslus; taip pat akcentuoja nuorodas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą;

10.  pabrėžia, kad vyraujančios politikos priemonės ir programos ne visada yra prieinamos neįgaliesiems;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES pasiekė didelės pažangos įgyvendinant Neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau, kaip nurodė Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas, dar liko daug ką padaryti nelygybės, nedarbo ir švietimo srityse; taip pat reiškia susirūpinimą dėl seksualinio smurto ir kitų formų prievartos prieš neįgaliuosius, ypač moteris ir vaikus;

12.  ragina Komisiją parengti darnaus vystymosi tikslų ir nelaimių rizikos mažinimo programos įgyvendinimo planą, atitinkantį JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; pabrėžia, kad toks planas turėtų būti svarbus indėlis apibrėžiant rodiklius su negalia ir socialine bei ekonomine įtrauktimi susijusiose srityse; pabrėžia, kad skurdas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, smurtas prieš moteris, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, vandens ir sanitarijos priemonių bei energijos prieinamumas, atsparumas nelaimių atveju ir gimimo įregistravimas verti ypatingo dėmesio apibrėžiant darnaus vystymosi tikslų rodiklius;

13.  pabrėžia, kad bet kokie veiksmai, susiję su informacija, visuomenės informavimu ir mokymu, yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją;

14.  pabrėžia, kad visose ES politikos srityse ir programose – tiek išorės, tiek vidaus – turi būti laikomasi Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų ir turi būti patvirtintos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų, kad neįgaliųjų teisės būtų įtrauktos į visas sritis, įskaitant humanitarinę ir vystymosi politiką ir programas; ragina ES šiuo tikslu patvirtinti suderintą politiką dėl neįgaliuosius įtraukiančio vystymosi ir nustatyti sisteminį ir instituciškai įteisintą požiūrį, pagal kurį neįgaliųjų teisės būtų įtraukiamos į visas ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos sritis ir programas;

15.  be to, ragina ES:

–  parengti daugiau vystymosi projektų, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas būtent neįgaliesiems;

–  sukurti mechanizmą, kuris padėtų stiprinti pajėgumus ir keistis gerąja patirtimi tarp įvairių ES institucijų ir tarp ES bei jos valstybių narių, kiek tai susiję su humanitarine pagalba, kuri turi būti prieinama ir teikiama atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius;

–  nustatyti ir įdiegti mechanizmus, skirtus suskirstytiems duomenims apie negalią, lytį ir amžių rinkti ir stebėti, kad būtų galima stebėti neįgaliųjų teises ES vystymosi programose, taip pat nustatyti suskirstytų duomenų pateikimo visose programose tvarkaraštį;

–  įtraukti neįgaliųjų aspektą į migracijos ir pabėgėlių politiką;

–  įdiegti ES delegacijose ryšių centrus neįgaliųjų klausimams spręsti, paskirti apmokytus ryšių palaikymo pareigūnus, kurie suteiktų neįgaliesiems galimybę pasinaudoti jų patirtimi ir profesionalumu;

–  spręsti neįgaliųjų klausimus plėtojant dialogą su šalimis partnerėmis ir remti šalies partnerės neįgaliųjų NVO bei su jomis strategiškai bendradarbiauti;

–  peržiūrėti daugiametę finansinę programą (DFP) ir Europos plėtros fondą (EPF) atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvenciją;

–  įtraukti nuorodą dėl neįgaliųjų klausimų integravimo į ES politikos sritis į galimą naują Europos konsensusą dėl vystymosi;

–  išnagrinėti galimybę dalį visoms ES tarptautinio bendradarbiavimo politikos kryptims ir programoms numatytų lėšų skirti nacionalinėms neįgaliesiems skirtoms programoms;

–  atsižvelgiant į ankstyvosios intervencijos svarbą, suteikti vaikams, kurie gali priklausyti rizikos grupei, greitą, tinkamą ir visapusišką priežiūrą;

–  neįgalių vaikų tėvams suteikti reikiamus mokymus, kad jie galėtų visapusiškai ir aktyviai dalyvauti savo vaikų priežiūroje;

–  skatinti ankstyvą neįgalių vaikų integraciją ir specialiojo ugdymo paslaugas darželiuose ir pradinėse mokyklose;

16.  ragina ES imtis iniciatyvos propaguoti neįgaliųjų teises įgyvendinant Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. kartu su šalimis partnerėmis, regioninėmis organizacijomis ir pasauliniu lygmeniu;

17.  rekomenduoja ES imtis iniciatyvos įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. įtraukiant neįgaliuosius, taip pat parengti darbo planą ir atlikti darbo plano laikotarpio vidurio peržiūrą, siekiant garantuoti stebėsenos ir vertinimo mechanizmą ir užtikrinti ES atskaitomybę;

18.  pabrėžia, kad svarbu nuolat konsultuotis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis;

19.  pabrėžia, kad svarbu suteikti specialią paramą neįgaliesiems po ekstremaliųjų situacijų;

20.  pabrėžia, kad svarbu sukurti „neįgaliųjų informacijos centrą“ siekiant pagerinti veiksmingą koordinavimą ir informacijos rinkimą besivystančiose šalyse.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Carolina Punset, Adam Szejnfeld, Patrizia Toia, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (28.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė: Nessa Childers

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad tarp negalios, nuo kurios kenčia daugiau kaip 15 proc. ES gyventojų, ir blogos sveikatos būklės yra glaudus ryšys ir kad dėl prieigos sunkumų ir nuolatinių kliūčių neįgalieji negauna tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų arba jiems tos paslaugos visai neteikiamos, įskaitant tuos atvejus, kai negalią sukelia nepageidaujama reakcija į vaistus; pažymi, kad prieigos prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų stoka neigiamai veikia neįgaliųjų gebėjimą gyventi savarankiškai, integruotis į visuomenę ir būti lygiaverčiais kitiems;

2.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalieji praneša apie gerokai daugiau atvejų, kai jiems nesuteikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos arba atsisakoma jas suteikti, negu įgalūs asmenys, ir kad jie praneša apie priverstinio arba netinkamo gydymo atvejus, nes tai rodo, jog sveikatos priežiūros specialistams trūksta mokymų apie neįgaliųjų sveikatos priežiūros poreikius; ragina valstybes nares investuoti į specialistų, kurie gydo neįgaliuosius ir jiems padeda, mokymą;

3.  pabrėžia, kad reikia apsvarstyti ir spręsti tarpsektorinės ir daugialypės diskriminacijos klausimus, atsižvelgiant į tai, kad ypač dažnai pranešama apie rimtas neįgalių moterų sveikatos problemas, kad psichinės sveikatos problemų turinčių moterų, ypač migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, bendra procentinė dalis yra didesnė, ir atsižvelgiant į kitus atvejus, kai galima užkirsti kelią neįgaliųjų diskriminacijai, tokiai kaip diskriminacija dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, ir socialinei nelygybei;

4.  ragina valstybes nares patvirtinti teisines nuostatas ir procedūras, pagal kurias būtų nedviprasmiškai pripažįstama daugialypė ir tarpsektorinė diskriminacija, vykdoma jos prevencija ir ji naikinama, ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti geresnes tiek viešų, tiek privačių subjektų žinias apie daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją ir jų mokymą, ypač daug dėmesio skiriant neįgalioms moterims, vaikams, lesbietėms, gėjams, biseksualams, translyčiams ir interseksualiems asmenims (LGBTI), taip pat neįgaliems migrantams;

5.  pabrėžia, kad informuoto asmens sutikimas ir prieinamos procedūros būtinai reikalingi kaip išankstinė sąlyga tam, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teise laisvai priimti sprendimus dėl jų gydymo, kiek tai įmanoma, ypač atsižvelgiant į mokymosi sutrikimų turinčius asmenis; ragina užtikrinti, kad pagrindinis sveikatos priežiūros principas būtų pacientų teisių paisymas;

6.  primena, kad Komisija turi palankias sąlygas skatinti ir raginti įgyvendinti visose valstybėse narėse geriausią praktiką, susijusią su lygiomis galimybėmis gauti neišskirtinių sveikatos priežiūros paslaugų ir specialios neįgaliųjų priežiūros ir gydymo teikimu;

7.  ragina Komisiją į savo sveikatos srities priemones ir politiką įtraukti į neįgaliuosius orientuotus požiūrius, kad būtų padedama gerinti neįgaliųjų sveikatos rodiklius valstybėse narėse, užtikrinant geresnį fizinį, aplinkos ir jutiminį prieinamumą, kokybę ir įperkamumą, ir, kai pagal šiuos principus bus rengiamos tokios priemonės ir politika, surengti išsamias konsultacijas su neįgaliaisiais;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares veikti drauge siekiant išplėtoti paramos visapusiškam neįgalių vaikų ir paauglių vystymuisi struktūras; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti, kad jie augtų šeimoje ir bendruomenėje, o ne būtų apgyvendinti įstaigose;

9.  pakartoja, kad reprodukcijos teisės yra vienos iš pagrindinių laisvių, kurias garantuoja 1993 m. Vienos deklaracija ir veiksmų programa bei JT neįgaliųjų teisių konvencija, įskaitant: teisę į lygybę ir nediskriminavimą, teisę susituokti ir sukurti šeimą, teisę į visapusišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą, be kita ko, šeimos planavimą ir motinystės sveikatos priežiūros paslaugas, švietimą ir informaciją, teisę duoti informuoto asmens sutikimą visoms medicininėms procedūroms, be kita ko, sterilizacijai ir abortui, ir teisę nepatirti seksualinės prievartos ir išnaudojimo;

10.  ragina valstybes nares priimti priemones, kad būtų užtikrinta, jog visos neįgalioms moterims teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant visas reprodukcinės sveikatos ir psichinės sveikatos priežiūros paslaugas, būtų prieinamos ir grindžiamos laisvu ir informuotu atitinkamo asmens sutikimu;

11.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti gaires, siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų gauti visas švietimo, informacijos, sveikatos priežiūros paslaugas ir su lytine bei reprodukcine sveikata susijusias paslaugas prieinama ir jų amžiui tinkama forma, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, taktilinę komunikaciją, stambų šriftą ir kitus alternatyvius komunikacijos būdus, priemones ir formas;

12.  taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesavanoriškas gydymas ir uždarymas būtų neleidžiami pagal įstatymą, laikantis naujausių tarptautinių standartų;

13.  pažymi, kad išskirstytų duomenų ir statistikos pagal subnacionalinį lygmenį ir gyventojų subgrupes stoka trukdo suformuluoti tinkamą politiką, kuria būtų siekiama mažinti prieigos nelygybę; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir suderinti vieną laukimo trukmės rodiklių apibrėžtį bei jų duomenų rinkimą, nustatyti sveikatos įstaigų prieinamumo neįgaliesiems standartus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi;

14.  ragina Komisiją neremti griežto taupymo priemonių, kurios gali visoje ES turėti neigiamas pasekmes tinkamų neįgaliųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui;

15.  ragina valstybes nares nemažinti neįgalumo išmokų, bendruomeninių paslaugų ir sveikatos priežiūros paslaugų, jeigu dėl to sumažinimo pablogėtų neįgaliųjų ir šeimos narių, kurie juos prižiūri, sveikata ir gerovė;

16.  primygtinai ragina Komisiją į Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos vertinimą įtraukti konkretų neįgalumo aspektą ir primygtinai ragina valstybes nares toliau įgyvendinti tą direktyvą atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius ir jų teisę žinoti apie direktyvoje numatytas priemones ir nuostatas, kurios net ir plačiai visuomenei mažai žinomos, bei veiksmingai naudotis jomis kaip ir kiti asmenys;

17.  primygtinai ragina Komisiją parengti visos ES gaires, skirtas nacionaliniams informaciniams centrams, kaip teikti visiems pacientams prieinamą informaciją apie priežiūrą kitose valstybėse narėse, atsižvelgiant į ypač svarbų pacientų organizacijų vaidmenį;

18.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir Europos referencijos centrų tinklo nariams įtraukti į tinklo išteklių ir ekspertinių žinių sritį ir įvairių formų negalias, kurioms, nors ir nebūtinai retoms, taip pat reikia labai specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia daugiasritės sveikatos priežiūros specialistų grupės, ir žinių bei išteklių koncentracijos pasinaudojant šia sistema;

19.  palankiai vertina Europos neįgaliojo kortelės bandomąjį projektą; ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos neįgaliojo kortelės iniciatyvos ir ragina Komisiją skirti reikalingų finansinių išteklių Europos neįgaliojo kortelei, kaip visoje ES vykdomam projektui, plėtoti;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad elektroninės ir mobiliosios sveikatos priežiūros paslaugos, prietaikos ir prietaisai, įskaitant pagalbos telefono numerį 112, kuriuo turėtų būti lengva pasinaudoti bet kur Europoje, ir pažangiojo vietos nustatymo mobiliaisiais įrenginiais (AML) sistemą, būtų visapusiškai prieinami neįgaliems pacientams ir atitinkamiems juos prižiūrintiems asmenims, ir toliau plėtoti telemedicinos potencialą, siekiant pagerinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir priežiūrą šiomis priemonėmis;

21.  pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu esama su struktūriniais ir investicijų fondais susijusių galimybių imtis priemonių, kurios padėtų siekti konvencijos tikslų; todėl ragina užtikrinti, kad ES struktūriniai fondai ir prireikus juos papildančios nacionalinės priemonės būtų plačiau ir dažniau naudojami kaip viena iš priemonių užtikrinti kokybiškas, būklę atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas neįgaliesiems, panaikinti prieigos prie priežiūros skirtumus, gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros, įskaitant elektronines paslaugas, prietaikas ir prietaisus, prieinamumą neįgaliesiems;

22.  pabrėžia, kad produktai ir paslaugos turi būti prieinamesni neįgaliesiems; pažymi, kad ekonominės kliūtys ir kliūtys, susijusios su sąnaudų ir naudos neatitiktimi, trukdo plėtoti ir įgyvendinti prieinamumo principą; mano, kad didesnio masto neįgaliųjų dalyvavimas kuriant sveikatos srities produktus ir paslaugas padės užtikrinti geresnę saugą ir prieinamumą;

23.  ragina visapusiškai įtraukti neįgaliųjų organizacijas į neįgalumo srities politikos kūrimo ir peržiūros procesus;

24.  pabrėžia, kad fizinę negalią turintys asmenys taip pat susiduria su problemomis skaitmeninėje judumo rinkoje, ir ragina visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairią negalią, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formatus, be kita ko, lengvai perskaitomą tekstą, titrus ir asmeninius teksto pranešimus, visų pirma sveikatos informacijos srityje, sudarant sąlygas naudotis daugiau negu vienu jutimu;

25.  ragina Komisiją dėti nuolatines pastangas skatinti sveikatos srities prevenciją ir propagavimą, kad būtų šalinami dideli sveikatos ir prieigos galimybių skirtumai, nuo kurių nukenčia pažeidžiamiausi neįgalieji;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasisakyti už tai, kad atmintį sutrikdanti liga būtų priskiriama prie negalių;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau siekti pažangos įgyvendinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

28.  ragina Komisiją suderinti Europos strategiją dėl negalios su JT neįgaliųjų teisių konvencija ir nustatyti aiškų tvarkaraštį, siektinus tikslus bei rodiklius;

29.  ragina Komisiją į Europos strategiją dėl negalios įtraukti atskirą skyrių dėl negalią turinčių priklausomų asmenų, kurie neturi juos remiančios šeimos, apsaugos; pažymi, kad tame skyriuje turėtų būti atsižvelgiama pirmiausia į neįgaliųjų socialinius ir sveikatos poreikius ir tada į visus kitus jų gyvenimo aspektus;

30.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai pripažinti pagrindinį šeimos narių, kurie prižiūri neįgaliuosius, vaidmenį ir užtikrinti, kad jie taip pat turėtų tinkamą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, atsižvelgiant į poveikį, kurį neįgaliųjų priežiūra daro jų pačių fizinei ir psichinei sveikatai bei gerovei;

31.  pabrėžia, kad neįgaliųjų diskriminacijos panaikinimas visose gyvenimo srityse, įskaitant prieigą prie sveikatos priežiūros, priklauso nuo horizontaliosios vienodo požiūrio direktyvos priėmimo ir įgyvendinimo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

0

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Daciana Octavia Sârbu, Davor Škrlec, Renate Sommer, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Tom Vandenkendelaere, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Nicola Caputo, Giorgos Grammatikakis, Merja Kyllönen, Gesine Meissner, Marijana Petir, Gabriele Preuß, Jasenko Selimovic, Kay Swinburne, Keith Taylor, Mihai Ţurcanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marie-Christine Boutonnet


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (27.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentas: Davor Škrlec

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) reikalaujama, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, kovotų su diskriminacija dėl negalios (10 straipsnis), ir jai suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus, siekiant kovoti su tokia diskriminacija (19 straipsnis);

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir nustatomos lygios neįgaliųjų teisės dalyvauti visuomenės gyvenime;

C.  kadangi Komisija 2011 m. gruodžio 13 d. priimtame atsakomajame dokumente dėl 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos „Turistų lankomiausias žemynas – Europa (nauja turizmo politika)“(1) pripažįsta, kad reikia užtikrinti vientisą prieinamų paslaugų visiems grandinę (transportas, apgyvendinimas, maitinimo paslaugos ir pramogos), todėl ji ėmėsi veiksmų informuotumui didinti, gebėjimams turizmo sektoriuje gerinti ir galiausiai turizmo infrastruktūros, skirtos specialiųjų poreikių turintiems asmenims ar neįgaliesiems, kokybei gerinti;

D.  kadangi neįgalių, funkcinių sutrikimų turinčių ir riboto judumo asmenų poreikiai transporto, judumo ir turizmo srityse atitinka transporto ir judumo paslaugų teikėjų verslo inovacijų galimybes ir juos tenkinant, kai aptarnaujami visi neįgalieji (įskaitant ne tik riboto judumo asmenis, neregius, kurčiuosius, klausos sutrikimų turinčius asmenis, autistus ir intelekto ar psichosocialinių sutrikimų turinčius asmenis) ir visi kiti šių paslaugų naudotojai, galima gauti naudos abiem šalims, vadovaujantis tinkamumo visiems principu;

E.  kadangi Europoje yra 80 mln. neįgalių arba funkcinių sutrikimų turinčių asmenų (t. y. kas šeštas gyventojas);

1.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą geriau pasirūpinti neįgaliųjų poreikiais ir į šiuos poreikius nuolat atsižvelgti peržiūrint ES reglamentus, pvz., dėl įvairių rūšių transporto keleivių teisių (Reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 ir Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto, Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių transporto, Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl vandens transporto ir Reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto), taip pat rengiant teisės aktus, pvz., dėl daugiarūšiu transportu keliaujančių keleivių teisių; pabrėžia, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios ES 2010 m. įsipareigojo sukurti Europą be kliūčių;

2.  ragina ES stiprinti keleivių teises reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo stebėjimą ir koordinuoti nacionalinių vykdomųjų įstaigų veiklą, taip pat ragina valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti ES teisės aktus, skirtus vežimo ir turizmo reikmėms naudojamo transporto (įskaitant autobusų, taksi, miesto viešąjį, geležinkelių, oro ir vandens transportą, taip pat stotis, oro uostus ir uostus) prieinamumui gerinti vietos, regiono ir valstybės lygmeniu, pašalinti trikdžius, trukdančius sukurti Europą be kliūčių, pvz., stiprinant atitinkamų vykdomųjų įstaigų kompetenciją pagal teisės aktus dėl keleivių teisių, siekiant užtikrinti, jog visi neįgalūs keleiviai visoje ES veiksmingai ir vienodomis sąlygomis naudotųsi teisėmis, įskaitant prieinamumo ir standartizacijos, harmonizavimo, techninių reikalavimų, paskatų verslui, profesinių sąjungų politikos ir kolektyvinių susitarimų klausimus;

3.  ragina Komisiją paaiškinti kiekvieno subjekto, dalyvaujančio teikiant priežiūros paslaugas riboto judumo asmenims, pareigas, ypač kalbant apie pervežimą iš įvairių rūšių transporto priemonių, taip pat pateikti Parlamentui informaciją apie neįgaliųjų asociacijų dalyvavimą ir jų vaidmenį įgyvendinant reglamentus dėl keleivių teisių;

4.   ragina Komisiją ir valstybes nares daryti pažangą įgyvendinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios; apgailestauja, kad vėluojama atlikti šios strategijos laikotarpio vidurio vertinimą, kuris turėjo būti atliktas 2015 m., ir ragina Komisiją kuo greičiau jį užbaigti ir paskelbti;

5.  yra tvirtai įsitikinęs, kad bendros ES lygmens prieinamumo taisyklės turėtų daug privalumų, ir todėl tikisi, kad Komisijos pasiūlymas dėl Europos prieinamumo akto(2) bus greitai priimtas;

6.  pabrėžia, kad reikia priimti Europos prieinamumo aktą, kuris bus priemonė spręsti visas problemas, susijusias su paslaugų prieinamumu riboto judumo asmenims transporto, judumo ir turizmo srityse, ir užtikrins, kad neįgaliesiems būtų visiškai prieinamos keleivinio oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transporto paslaugos, ypač persėdimas ir prieiga be laiptelių visuose viešojo metro ir geležinkelių transporto traukiniuose, interneto svetainės, mobiliuosiuose įrenginiuose teikiamos paslaugos, pažangus bilietų pardavimas, informacija realiuoju laiku ir savitarnos terminalai, bilietų pardavimo automatai ir registracijos aparatai, naudojami keleivinio transporto paslaugoms teikti;

7.  pripažįsta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus naudinga laikytis standartinių ES reikalavimų, o ne taikytis prie skirtingų nacionalinių taisyklių; tačiau apgailestauja, kad tarpvalstybinio pobūdžio turizmo produktai ir turizmo paslaugos nėra įtraukti į pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto; pabrėžia, kad ES lygmeniu nesiimta jokių tolesnių veiksmų turizmo infrastruktūros ir paslaugų srityje, kad būtų palaipsniui suderinta apgyvendinimo įstaigų klasifikacija, atsižvelgiant į prieinamumo kriterijus;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti ES ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą, kad neįgalieji galėtų geriau naudotis savo teisėmis, ypač kalbant apie galimybių gauti transporto paslaugas trūkumą ir apstatytos aplinkos, įskaitant turizmo infrastruktūrą ir apgyvendinimą, aspektus;

9.  pabrėžia, kad nevaržomas transporto paslaugų, transporto priemonių, infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto susisiekimo mazgų, ypač kaimo vietovėse, prieinamumas nepaprastai svarbus norint užtikrinti judumo sistemas be būdingos diskriminacijos; pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti suteikta prieiga prie produktų ir paslaugų ir kad reikia toliau stengtis užtikrinti transporto paslaugų, transporto priemonių ir infrastruktūros prieinamumą; pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonė teikia galimybių finansuoti priemones miestų teritorijose ir tam tikros rūšies negalią turinčių asmenų prieigos gerinimo priemones – galima gauti iki 10 proc. prisitaikymo sąnaudų finansavimą;

10.  ragina Komisiją metinėje ataskaitoje dėl TEN-T lėšų panaudojimo paskelbti duomenis apie priemonių srityje pasiektą pažangą ir pagalbos sumą, suteiktą pritaikant infrastruktūrą neįgaliesiems, pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone ir kitų rūšių ES finansavimo šaltiniais; taip pat ragina Komisiją imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama labiau dalyvauti projektuose, pagal kuriuos infrastruktūra pritaikoma neįgaliesiems, įskaitant, be kita ko, informaciją ir sklaidos renginius galimiems projektų vystytojams;

11.  pabrėžia, kad svarbu finansuoti priemones miestų teritorijose, kur žmonės dažniau turi persėsti iš vienos rūšies transporto priemonės į kitą ir tam tikrų judumo sutrikimų turintys asmenys patiria daugiausia sunkumų;

12.  mano, kad prieinamumas yra itin svarbus norint, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis Europos turizmo pasiūla;

13.  pabrėžia, kad nuolat prieinamas formatas turėtų būti skaitmeninės judumo rinkos politikos darbotvarkės prioritetas ir visiems bet kokią negalią turintiems asmenims palengvinti prieigą prieinamomis kalbomis, formatais ir technologijomis, kurios atitinka įvairių rūšių negalias, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, įgalinančiąsias ir alternatyviąsias komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, pasirinktas komunikacijos rūšis ir formatus, be kita ko, lengvai perskaitomu tekstu arba piktogramomis, titrais arba asmeniniais tekstiniais pranešimais pateikiamą kelionių informaciją, rezervaciją ir bilietų įsigijimą, sudarant sąlygas naudotis daugiau nei vienu jutimu; primygtinai ragina Komisiją transporto infrastruktūros ir paslaugų srityje įdiegti atitinkamus stebėjimo ir kontrolės mechanizmus, kurie užtikrins, jog teikiant viešojo transporto paslaugas visose valstybėse narėse neįgaliesiems būtų pasiūlyti prieinamumo ir pagalbiniai įtaisai;

14.  pabrėžia, kad neįgalieji turėtų turėti galimybių gauti informacijos apie daugiarūšio, tarpvalstybinio transporto paslaugas, kai vežama „nuo durų iki durų“, tokiu būdu, kad galėtų pasirinkti pačią tinkamiausią, pigiausią ar greičiausią paslaugą, taip pat internetu rezervuoti ir atsiskaityti už tokias paslaugas;

15.  ragina suteikti galimybes gauti realiojo laiko informaciją apie kelionę, kad neįgalieji prieš kelionę ir jos metu galėtų gauti informaciją apie trikdžius ar alternatyvius kelionės variantus;

16.  palankiai vertina Europos neįgaliojo kortelės bandomąjį projektą; ragina projekte dalyvaujančias valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į naujausius technologijų pasiekimus pirmiausia intermodalumo, tarpusavio jungčių ir sąveikumo srityse ir jais pasinaudoti, kai tinkama, ir pabrėžia, kad kuriant su keleiviniu oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transportu susijusius produktus reikia visuomet taikyti universalumo principą, kad būtų visapusiškai laikomasi prieinamumo reikalavimų; ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos neįgaliojo kortelės iniciatyvos ir ragina Komisiją skirti reikalingų finansinių išteklių Europos neįgaliojo kortelei, kaip visoje ES vykdomam projektui, plėtoti;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų paprastai ir bet kur visoje Europoje naudotis pagalbos telefonu 112;

18.  pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti pagalbinėms technologijoms, kuriomis naudodamiesi neįgalieji gali gyventi savarankiškai, ir kad įgytos žinios apie nevaržomo judumo ir turizmo paslaugų poreikį turi būti visapusiškai integruotos į būsimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, pvz., įgyvendinamas pagal programą „Horizontas 2020“; pažymi, kad tam reikės gerinti ir derinti statistinius duomenis ES lygmeniu ir dalytis gerąja patirtimi;

19.  ragina Komisiją, konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijų atstovais, skatinti mokslinius tyrimus, duomenų rinkimą ir gerosios patirties mainus ir reguliariai teikti turizmo paslaugų prieinamumo neįgaliesiems duomenų apžvalgą, kaip numatyta dviejuose Reglamento (ES) Nr. 692/2011 dėl turizmo statistikos prieduose;

20.  pabrėžia, kad teikiant turizmo paslaugas reikia atsižvelgti į specialiuosius neįgaliųjų poreikius, pvz., paprastą prieigą prie informacijos, komunikacijos ir infrastruktūros, pvz., kambarių, vonios kambarių, tualetų ir kitų vidinių erdvių;

21.  prašo valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų parengti informuotumo apie neįgaliųjų teises didinimo strategijas, sudaryti geresnes sąlygas transporto srities darbuotojų mokymams apie negalią ir lygias neįgaliųjų teises ir skatinti neįgalumo srityje dirbančių Europos organizacijų ir už transportą atsakingų viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi; primygtinai ragina teikti mokymų medžiagą ir prieinamais formatais;

22.  pabrėžia, jog reikia rengti nuodugnius oro transporto bendrovių darbuotojų mokymus, kad oro transporto bendrovės neįgaliesiems galėtų teikti tinkamas paslaugas; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia tam, kad būtų užtikrinama, jog darbuotojai mokėtų elgtis su neįgaliųjų vežimėliais ir jų nesugadintų;

23.  tvirtina, kad principas „turizmas visiems“ turėtų būti pagrindinis bet kokių su turizmu susijusių veiksmų nacionaliniu, regioniniu, vietos ar ES lygmeniu pamatas; pabrėžia, kad turizmo paslaugų teikėjai turėtų suteikti galimybes tenkinti neįgaliųjų poreikius, propaguodami infrastruktūros pritaikymo ir darbuotojų mokymo veiklą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Tapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Jill Evans, Michael Gahler, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Marek Plura, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Ruža Tomašić, Evžen Tošenovský, Henna Virkkunen

(1)

OL C 56E, 2013 2 26, p. 41.

(2)

COM(2015) 0615.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (21.3.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentas: Jens Nilsson

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR)(1) 7 straipsnį ir 96 straipsnio 7 dalį reikalaujama, jog valstybės narės ir Komisija užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į lygias neįgaliųjų galimybes, nediskriminavimą ir įtrauktį ir kad šie aspektai būtų skatinami įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus) apskritai ir, konkrečiai, veiksmų programas; prašo laikytis integruoto požiūrio siekiant tenkinti specialias neįgaliųjų reikmes; taigi ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomos bendrosios ex ante sąlygos dėl kovos su diskriminacija ir dėl negalios; pabrėžia, kad atliekant jų įvertinimą turėtų būti vertinamas planuojamų priemonių, kuriomis siekiama skatinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir neįgaliųjų integracija, tinkamumas, visų pirma kalbant apie galimybes gauti finansavimą;

2.  atsižvelgdamas į pasidalijamojo sanglaudos politikos įgyvendinimo valdymo sistemą, pabrėžia efektyvaus daugiapakopio valdymo ir kovos su diskriminacija priemonių koordinavimo būtinybę; primygtinai ragina Europos Sąjungą apsvarstyti galimybę sukurti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų stiprinti pajėgumus ir keistis gerąja praktika tarp įvairių Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių, kiek tai susiję su humanitarine pagalba, kuri turi būti prieinama ir teikiama atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, tikslingai konsultuojantis su neįgaliaisiais bei jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir užtikrinant jų dalyvavimą;

3.  pabrėžia, kad neįgalieji, naudodamiesi savo teisėmis, visų pirma užimtumo, būsto ir judumo srityse, susiduria su įvairiais iššūkiais; pabrėžia, kad jie daro vertingą indėlį į visuomenę apskritai, taip pat sėkmingai veiklą vykdantys verslininkai, dažnai turintys mažas įmones, ir tai, kad šis vertingas indėlis gali būti dar didesnis, jei (darbo ir verslo) aplinka bus atitinkamai pritaikyta, o tam reikalingos ESI fondo lėšos; taigi ragina ES nustatyti dirbančių ir savarankiškai dirbančių neįgaliųjų skaičių ir apie tai pranešti; primena, jog 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios nurodoma, kad kas šeštas žmogus ES turi negalią, daugiau nei trečdalis vyresnių kaip 75 metai žmonių turi negalią ir (arba) funkcinių sutrikimų, tam tikru mastu ribojančių jų galimybes, o daugiau nei 20 proc. tokių asmenų galimybės labai ribotos, ir be to, senėjant ES visuomenei šie skaičiai tik didės;

4.  primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms ir regioninėms bei vietos valdžios institucijoms dėti daugiau pastangų visiškos neįgaliųjų lygybės bei diskriminacijos ir atskirties prevencijos srityje, įskaitant vienodą sveikatos priežiūros prieinamumą visiems asmenims, turintiems bet kokio tipo negalią, įskaitant žmones, kuriems reikalinga aukštos kokybės parama ir paslaugos; prašo, įvertinti, kokį poveikį Direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo daro prieinamumui neįgaliesiems, kalbant apie vienodą būsto, transporto, produktų ir paslaugų prieinamumą, taip pat įtraukaus kokybiško švietimo ir (profesinio) lavinimo bei užimtumo prieinamumą, kartu didinant bendrą informuotumą apie įvairius negalios tipus ir atitinkamas reikmes;

5.  ragina Komisiją tvirtai bendradarbiauti su Parlamentu susirūpinimą keliančiose srityse, į kurias JT neįgaliųjų teisių komitetas atkreipė dėmesį savo baigiamosiose pastabose dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos(2); pabrėžia, kad ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį, kaip reikia interpretuoti konvenciją; ragina parengti visapusišką kampaniją siekiant didinti visuomenės informuotumą apie JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius; ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo JT neįgaliųjų teisių konvencijos, kuo skubiau tai padaryti; prašo Komisijos kuo skubiau su Parlamentu aptarti pranešimo dėl Konvencijos įgyvendinimo projektą;

6.  mano, kad ESI, visų pirma Europos socialinio fondo, teikiamas finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant spręsti svarbiausią neįgaliųjų skurdo ir atskirties problemą, remti subalansuotą integraciją ir deinstitucionalizavimą kartu vengiant institucijų plitimo; šiame kontekste ragina į nacionalinius deinstitucionalizavimo planus įtraukti konkrečius tikslus siekiant sukurti bendruomenės pagrindu organizuojamas priežiūros paslaugas, kurias teiktų turintys tinkamą kvalifikaciją ir tinkamai parengti asmenys, kad neįgalieji galėtų naudotis tokiomis pat galimybėmis kaip visi kiti, kalbant apie gyvenamosios vietos pasirinkimą ir reikiamos pagalbos teikimą;

7.  primygtinai ragina politikos formuotojus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis užtikrinti veiksmingą nuostatų, kuriomis siekiama nediskriminavimo, įgyvendinimo stebėjimą, taip pat stebėti galimybes gauti ESI fondų finansavimą ir jo panaudojimą siekiant remti vienodas galimybes neįgaliesiems ir jais besirūpinančioms institucijoms naudotis visomis paslaugomis, įskaitant internetą, taip pat lygiavertes ir tinkamas gyvenimo formas vietos bendruomenėse visuose regionuose, (pvz., kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse ir miestuose); pažymi, kad vis dėlto už socialinę politiką ir jos finansavimą visų pirma išlieka atsakingos valstybės narės;

8.  pritaria iniciatyvioms priemonėms, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų užimtumą ir pritaikyti visa apimančią įdarbinimo politiką; ragina nacionalines, regionines ir vietos viešąsias institucijas rodyti pavyzdį, pvz., nemažinti neįgaliesiems skirtų išmokų, stiprinti profesinį mokymą ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai taikomos kvotos neįgaliesiems, numatant mokesčių paskatas darbdaviams; mano, kad neįgaliesiems būtina užtikrinti infrastruktūros ir visų viešojo transporto rūšių prieinamumą be kliūčių; toliau ragina planuojant veiksmus, kurie bendrai finansuojami panaudojant ESI fondų lėšas, parengti architektūrinių kliūčių pašalinimo planus pastatų ir viešųjų erdvių panaudojimo srityje;

9.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar naudojant ESI fondų lėšas laikomasi nediskriminavimo principo ir atitinkamų teisės aktų; pabrėžia, jog įstaigos, atsakingos už socialinės įtraukties ir nediskriminavimo skatinimą, įskaitant neįgaliųjų organizacijas, turi būti įtrauktos į partnerystę planuojant ir įgyvendinant veiksmų programas, siekiant užtikrinti, kad būtų iš tikrųjų atsižvelgiama į neįgaliųjų interesus ir jiems nerimą keliančius klausimus; ragina ESI fondų lėšas naudoti tokiu būdu, kad neįgaliesiems būtų užtikrinami minimalūs prieinamumo, judumo ir aprūpinimo būstu standartai, ir pažymi, kad dėl to kyla papildomas iššūkis ir svarbi užduotis, visų pirma regionų ir vietos valdžios institucijoms;

10.  laikosi nuomonės, kad reikėtų kurti neįgaliesiems skirtas skaitmenines priemones, kurios padėtų integruotis sportininkams ir sportininkėms su negalia, ir platformas, kad būtų galima dirbti nuotolinį darbą, keliems darbuotojams naudotis viena darbo vieta skirtingu laiku bei naudotis bendra darbo erdve; be to, mano, kad kokybiškos mokymo paslaugos ir sporto infrastruktūra mokyklose turėtų būti pritaikytos neįgaliems vaikams ir kad kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti vykdoma nacionalinė ir regioninė strateginė mokymosi visą gyvenimą politikos programa, apimanti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama plėtoti neįgaliųjų įgūdžius;

11.  primena, kad nėra žmogaus teisių hierarchijos ir kad su diskriminacija dėl negalios turi būti kovojama lygiai taip pat kaip su diskriminacija dėl kitų priežasčių, įskaitant diskriminaciją dėl kelių priežasčių; taigi ragina visus susijusius subjektus skirti ypatingą dėmesį visų žmonių, įskaitant pabėgėlius, protinę ir psichosocialinę negalią turinčius asmenis, autizmo pobūdžio sutrikimų turinčius asmenis ir vyresnio amžiaus neįgaliuosius, poreikiams.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.3.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Viorica Dăncilă, Elena Gentile, Iliana Iotova, Dimitrios Papadimoulis, Bronis Ropė, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Louis Aliot, Sergio Gutiérrez Prieto, Gesine Meissner, Georgi Pirinski

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320

(2)

Jungtinės Tautos, Neįgaliųjų teisių konvencija, Neįgaliųjų teisių komitetas, Baigiamosios pastabos dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos, 2015 m. rugsėjo 4 d. (CRPD/C/EU/CO/1).


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (21.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė: Silvia Costa

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad nepriklausomumas, integracija ir prieiga prie įtraukaus švietimo bei mokymo sistemos, pilietinis ir kultūrinis gyvenimas, laisvalaikis ir sportas yra teisės, užtikrintos JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19, 24 ir 30 straipsniais; primena, kad šios teisės saugomos pagal ES teisę, ypač pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, pagal kurį draudžiama diskriminacija dėl negalios, ir vadovaujantis neįgaliųjų visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo, įskaitant demokratinį dalyvavimą, ir įtraukimo į visuomenę principu (Neįgaliųjų teisių konvencijos 3 straipsnis); prašo Komisijos ir valstybių narių sustiprinti priemones, skirtas užtikrinti, kad neįgalieji turėtų tikras ir lygias galimybes ne tik tokiose svarbiose srityse kaip įtraukus, kokybiškas švietimas, kultūra ir sportas, bet ir dalyvauti į mokymo programas neįtrauktoje veikloje, pvz. lankyti teatrą, mokytis kalbų ir užsiimti menais; ragina Komisiją įtraukti konkrečius su negalia susijusius rodiklius siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų švietimo ir mokymo tikslų;

2.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimas ir mokymas būtų organizuojamas taip, kad būtų įtraukiami fizinę ar psichinę negalią turintys vaikai ir suaugusieji ir taip pat būtų teikiamos konsultacijos, pagalba ir rengiami individualūs mokymai; pažymi, kad tokios iniciatyvos atitinka reikalavimus siekiant gauti paramą iš struktūrinių fondų, Europos strateginių investicijų fondo ir pagal programą „Erasmus +“;

3.  primena JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrojo 24 straipsnio (dėl įtraukaus švietimo) komentaro projektą, kuriame išsamiai aptariamas jo norminis turinys, valstybių prievolės, jo sąsaja su kitomis konvencijos nuostatomis ir jo įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu;

4.  primena, kad jaunimui skirtose programose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliems jauniems žmonėms;

5.  primena, kad neįgalieji neretai nėra įtraukiami arba iš tiesų neturi galimybių gauti švietimo ir mokymo paslaugų, nors reikia jų reikmėms pritaikytų švietimo procesų, kuriems vykstant būtų atsižvelgiama į jų negalios laipsnį siekiant padėti jiems visiškai išnaudoti savo socialinį, ekonominį ir švietimo potencialą; pabrėžia, kad turėtų būti imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visiems neįgaliems mokiniams būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kurių reikia, kad jie galėtų pasinaudoti savo teise į įtraukų kokybišką švietimą; ragina valstybes nares ir atsakingas regionines ir vietos vyriausybes, kurioms pavestos šios užduotys, stiprinti mokymo programas ir nuolatinio profesinio tobulėjimo galimybes visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems neformaliojo mokymosi ir savišvietos sričių veikloje, taip pat prieigą prie IRT infrastruktūros siekiant paremti jų darbą su neįgaliais mokiniais ir kovoti su išankstiniu neigiamu nusistatymu prieš neįgaliuosius, ypač prieš psichosocialinę ir intelekto negalią turinčius asmenis;

6.  primena, kad sportas ‒ itin vertinga priemonė socialinės įtraukties srityje, nes jis suteikia bendravimo galimybių ir galimybių įgyti socialinių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 30 straipsnį pradėti vykdyti konkrečias programas, kuriomis būtų siekiama, kad sportas ir sporto renginiai būtų prieinamesni neįgaliesiems; atkreipia dėmesį į tai, kad teisė į visapusišką prieigą prie kultūrinių renginių ar rekreacinės veiklos yra pagrindinė teisė, ir todėl ragina Komisiją gerinti tokių renginių, vietų, prekių ir paslaugų, įskaitant audiovizualinę sritį, prieinamumą; teigiamai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama audiovizualinius ir kitus kūrinius aprūpinti tinkamais subtitrais ar garsiniu aprašymu, kad jie būtų prieinami neįgaliesiems;

7.  rekomenduoja Europos mokykloms įgyvendinti neatmetimo dėl negalios politiką ir primygtinai ragina Komisiją pagerinti ir, geriausia, užtikrinti visų neįgalių vaikų prieigą prie įtraukaus ir kokybiško švietimo Europos mokyklose; rekomenduoja kurti individualius mokymo planus, dėl kurių mokslo metų pradžioje susitartų mokyklos, šeimos ir nacionalinės valdžios institucijos; ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti geresnes galimybes pripažinti Europos mokyklose besimokančių neįgalių mokinių kvalifikaciją;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti veiksmingas kovos su neįgalių moksleivių atskirtimi ir atmetimu mokyklose ir mokymosi aplinkoje priemones ir sudaryti jiems galimybes pasinaudoti tinkamomis sąlygomis ir reikiama pagalba, kad besimokantiesiems būtų lengviau išnaudoti visą savo potencialą; pabrėžia, kad lygios galimybės gali būti užtikrintos tik tuo atveju, jei teisė į įtraukų švietimą ir mokymą bus užtikrinama vykdant visų tipų švietimą ir mokymą ir visais jo lygmenimis, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, taigi ir užtikrinama, kad bus pripažintos neįgaliųjų kvalifikacijos, ypač įgytos palaikančioje mokymosi aplinkoje, kurioje neįgalieji gali įgyti konkrečių gebėjimų ir įgūdžių, kaip įveikti negalią; atkreipia dėmesį į specialių švietimo programų techninius ir finansinius trūkumus, ypač krizės paveiktose valstybėse narėse, ir ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ši padėtis galėtų būti pagerinta;

9.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą reglamentuojant studentų mainų programas, visų pirma programą „Erasmus+“, įtraukus papildomą finansinę paramą neįgalių studentų ir darbuotojų judumui, ir atkakliai tvirtina, kad būtina ir toliau nustatinėti konkrečias nuostatas, susijusias su visais programos aspektais; pripažįsta, kad praktiškai neįgalūs studentai iki šiol susiduria su daugybe kliūčių (susijusių su požiūriu, komunikacija, architektūra, informacija ir kt.); ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti daugiau įsipareigojimų, susijusių su neįgaliųjų dalyvavimu ES mainų programose, ir pagerinti judumo galimybių regimumą ir skaidrumą; taip pat ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais neįgalių mokinių ir mokytojų galimybės dalyvauti mainų programose srityje;

10.  primena, kad programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje MEDIA turėtų būti atkreipiamas ypatingas dėmesys į projektus, į kuriuos yra įtrauktas negalios klausimas, ir kad turėtų būti pabrėžiama filmų ir festivalio šviečiamoji galia šiuo klausimu;

11.  remia iniciatyvas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į neįgaliųjų patiriamus sunkumus ir neįgaliųjų dėmesį į jų potencialą ir indėlį, kurį jie gali įdėti, be kita ko, per konkrečias šviečiamąsias programas mokyklose; pabrėžia, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijos svarba visų pirma pasireiškia tuo, kad ją pasitelkus reikia keisti kultūrinį požiūrį, t. y. pripažinti, jog neįgaliais žmones paverčia socialinės ir ekonominės aplinkos kliūtys, o ne jų negalia;

12.  ragina Komisiją priimti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias smurtui prieš neįgalius vaikus ir kurios būtų skirtos jų šeimoms, bendruomenėms, profesionalams ir institucijoms; pažymi, kad mokykloms tenka itin svarbus vaidmuo skatinant socialinę įtrauktį, ir pabrėžia, kad reikia tinkamų mechanizmų, kurie sudarytų sąlygas įtraukti vaikus į įprastines mokyklas ir kuriais būtų užtikrinama, kad auklėtojai ir mokytojai būtų deramai pasiruošę ir parengti atpažinti smurtą prieš neįgalius vaikus ir į jį reaguoti;

13.  ragina užtikrinti, kad švietimo sistemose nebūtų kuriama aplinka, kurioje mokiniai būtų skirstomi, pvz., skirstomi į klases pagal gabumus, nes tai daro neigiamą poveikį neįgaliems mokiniams, ypač tiems, kurie turi mokymosi sunkumų;

14.  primena, kad neįgaliems vaikams ir jų šeimoms turi būti padedama taikant ankstyvosios intervencijos priemones, teikiant atitinkamą socialinę pagalbą ir tinkamas bendruomenines paslaugas;

15.  ragina Komisiją neįgalių moterų ir mergaičių aspektą įtraukti į savo būsimą lyčių lygybės strategiją, politiką ir programas ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti lyčių aspektą į švietimo ir mokymo programas ir paslaugas siekiant užtikrinti neįgaliuosius įtraukiantį švietimą ir vystymąsi ir skatinti prasmingą neįgalių moterų dalyvavimą dialoge negalios klausimais; taip pat pažymi, kad etninėms, kalbinėms ar religinėms mažumoms priklausantys neįgalieji dažnai būna ypač pažeidžiami, nes patiria daugialypę diskriminaciją;

16.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta prieiga prie prieinamo formato informacijos ir komunikacijos priemonių, taip pat prie skirtingai negaliai pritaikytų technologijų, įskaitant gestų kalbas, Brailio raštą, patobulintus ir alternatyvius komunikacijos būdus ir kitas prieinamas jų pasirinktos komunikacijos priemones, būdus, formatus, įskaitant lengvai skaitomus formatus ir subtitravimą; todėl ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti savo teisės aktų, susijusių su prieiga prie informacijos ir komunikacija, įgyvendinimą; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant priimti Sprendimą dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo; ragina Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti jos nuostatas atitinkančias nuoseklias ir veiksmingas priemones;

17.  pažymi, kad į jaunimo strategijas po 2018 m. reikėtų įtraukti jaunų neįgaliųjų poreikius;

18.  pabrėžia skaitmeninių sistemų svarbą neįgaliesiems, nes jos yra įrankis, palengvinantis neįgaliųjų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo sferose, ir rekomenduoja toliau tirti kasdienį gyvenimą lengvinančių technologijų naudojimą švietimo srityje; pripažįsta, kad šiuo metu neproporcingai didelis neįgaliųjų skaičius nesinaudoja internetu, kad nesusipažįsta su pokyčiais skaitmeninėje srityje, vadinasi, jie negauna informacijos, nesinaudoja galimybėmis, neįgyja naujų įgūdžių ir neturi prieigos prie svarbių paslaugų; ragina nacionalinių ir ES teisės aktų leidėjus įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktus įtraukti nuostatas dėl prieinamumo, į visas susijusias politikos sritis įtraukti skaitmeninio turinio prieinamumo klausimą, pradėti vykdyti mokymo programas „Skaitmeninio raštingumo čempionai“ bendruomenėse siekiant paskatinti daugiau neįgaliųjų naudotis internetu ir imtis būtinų priemonių, siekiant kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir patyčiomis elektroninėje erdvėje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad intelektinės nuosavybės teisės nebūtų nepagrįsta ar diskriminacinė kliūtis neįgaliesiems naudotis kultūrine medžiaga, ir apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą neįgaliesiems skirtą autorių teisių naudojimo tiesiogiai su negalia susijusiais ir nekomercinio pobūdžio tikslais išimtį, kuri būtų taikoma tiek, kiek to reikia atsižvelgiant į konkrečią negalią; visų sričių ES politikoje ragina taikyti kompleksinį požiūrį į neįgaliųjų žmogaus teises;

19.  ragina Komisiją tęsti darbą neįgaliųjų įtraukties srityje teikiant finansavimą įvairiems vietos lygmens projektams ir organizacijoms;

20.  prašo Komisijos pradėti informuotumo apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją didinimo kampaniją, per kurią dėmesys būtų skiriamas keitimuisi gerąja patirtimi bendradarbiaujant su neįgaliesiems skirtomis organizacijomis, ir primygtinai ragina užtikrinti, kad visa su gebėjimų stiprinimu, mokymu ir informuotumo didinimu susijusi medžiaga būtų pateikiama prieinamu formatu; primena visoms ES institucijoms ir įstaigoms, kad svarbu užtikrinti, jog jų informaciniai portalai būtų visapusiškai prieinami visiems neįgaliesiems;

21.  pabrėžia, kad reikia užmegzti Komisijos, neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dialogą siekiant jų aktyvaus dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant būsimą švietimo ir mokymo politiką, taip pat dalyvavimo kultūros, sporto ir jaunimo veikloje, kad būtų laikomasi principo „tai, kas susiję su mumis, negali būti sprendžiama be mūsų“; ragina visų lygmenų valdžios institucijas skatinti ir užtikrinti neįgaliųjų dalyvavimą formuojant jiems poveikį darančią politiką ir programas;

22.  yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia kuo greičiau atlikti kompleksinę ir išsamią ES teisės aktų peržiūrą, kad jie būtų visapusiškai suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis įgyvendinant demokratinį ir dalyvaujamąjį procesą, kuriuo siekiama užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

23.  primena visoms ES institucijoms ir įstaigoms, kaip svarbu užtikrinti, kad konkursuose, mokymuose, žinių atnaujinimo kursuose, stažuotėse dalyvauti ir darbo patirties semtis galėtų negalią turintys jaunuoliai ir darbuotojai, pasinaudodami tinkamais kanalais ir, jei reikia, technologinėmis priemonėmis;

24.  pabrėžia, kad svarbu nuolat glaudžiai konsultuotis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, politikos formuotojais, verslo atstovais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais asmenimis imantis bet kokių naujų iniciatyvų ir įgyvendinant, kontroliuojant bei plėtojant politiką ir veiksmus, susijusius su švietimu, mokymu, kultūra, sportu ir jaunimu;

25.  primindamas 2008 m. palankų Komisijos pasiūlymą, kuriam Europos Parlamentas pritarė 2009 m. priimtoje teisėkūros rezoliucijoje, ragina ES ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvų protokolą ir pabrėžia, kad jį jau pasirašė ir ratifikavo didžioji dalis ES valstybių narių;

26.  pripažįsta, kad siekiant parengti tinkamą politiką, kurią įgyvendinant būtų užtikrinamas visų neįgaliųjų švietimas ES, reikia palyginamų ir nuoseklių ES lygmens duomenų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas siekiant rinkti patikimus statistinius duomenis apie neįgaliųjų dalyvavimą įvairaus lygmens ir įvairių tipų švietimo ir mokymo programose, taip pat judumo programose, ir apie tai, kiek neįgaliųjų nebaigia mokyklos.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Mircea Diaconu, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mary Honeyball, Dietmar Köster, Zdzisław Krasnodębski


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (24.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė: Heidi Hautala

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi JT Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji ES ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis;

B.  kadangi Jungtinių Tautų organas pirmą kartą patikrino, kaip ES vykdo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; kadangi 2015 m. paskelbtos Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamosios pastabos dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos taikymo ES yra svarbus ženklas, parodantis, kaip ES vykdo įsipareigojimus lygybės ir žmogaus teisių paisymo srityje;

C.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencija yra mišrus susitarimas ir kadangi ES kompetencija apima įvairias sritis, o valstybės narės taip pat privalo visapusiškai įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvenciją nacionaliniu lygmeniu;

D.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijos apima daug sričių ir tai yra gairės siekiant imtis teisėkūros ir politinių veiksmų ES kompetencijai priklausančiose srityse;

E.  kadangi kai kurios valstybės narės, ratifikavusios JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, dar neįsteigė ar nepaskyrė institucijų, kurios įgyvendintų konvenciją ir stebėtų jos įgyvendinimą, kaip reikalaujama jos 33 straipsnyje; kadangi šių jau įsteigtų institucijų darbas, visų pirma kontrolės struktūrų, sukurtų laikantis 33 straipsnio 2 dalies, trinka dėl to, kad trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nėra patikimo teisinio pagrindo jiems paskirti;

1.  pripažįsta, kad veiksmingas individualių skundų nagrinėjimo mechanizmas yra nepaprastai svarbus ginant konvencijoje nustatytas teises; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą toliau nebedelsiant ratifikuoti fakultatyvų protokolą;

2.  mano, jog svarbiausias yra Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnis („Nacionalinis įgyvendinimas ir kontrolė“) bei JT komiteto 76 ir 77 baigiamosios pastabos; todėl džiaugiasi, kad JT komitetas pritarė Europos Parlamento dalyvavimui vykdant nepriklausomą kontrolę;

3.  ragina Komisiją nedelsiant atlikti visa apimančią ir išsamią ES teisės aktų ir finansavimo programų peržiūrą, kad būtų užtikrintas jų visapusiškas atitikimas JT neįgaliųjų teisių konvencijai, ir prireikus pateikti teisės aktų pasiūlymų, konstruktyviai įtraukiant neįgaliųjų organizacijas ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos struktūros narius ir nustatant aiškius reformų tikslus ir terminus; šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę priimti išsamią ES strategiją dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant laikotarpį, lyginamuosius standartus ir terminus;

4.  ragina Komisiją atsižvelgiant į baigiamąsias pastabas pateikti pasiūlymą dėl reguliaraus kompetencijos deklaracijos atnaujinimo, oficialiai įtraukiant neįgaliųjų organizacijas ir Europos Parlamentą;

5.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį sukurtoms kontrolės struktūroms užtektinai pastovių finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas; jos taip pat turi užtikrinti kontrolės struktūrų nepriklausomumą, užtikrindamos, kad jų sudėtis ir veikla atitiktų Paryžiaus principus dėl tarptautinių žmogaus teisių institucijų veikimo, kaip reikalaujama JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje; šis tikslas būtų paremtas sukūrus oficialų teisinį pagrindą, aiškiai nustatant funkcijas ir kompetencijos sritis;

6.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat valstybėmis narėmis siekiant veiksmingai ir sistemingai koordinuoti, kaip atsižvelgiama į baigiamąsias pastabas; ragina nustatyti šio bendradarbiavimo tvarką strategijoje dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos taikymo;

7.  ragina ES ir valstybes nares užtikrinti struktūrišką ir sistemingą konsultavimąsi su neįgaliųjų organizacijomis ir jų dalyvavimą imantis priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti atitinkamas baigiamąsias pastabas;

8.  primygtinai ragina Europos Parlamentą sustiprinti vidaus mechanizmą, sukurtą siekiant koordinuoti Neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK tinklas), kad jis taptų Konvencijos įgyvendinimo kontrolės ir įgyvendinimo mechanizmu, kuris apimtų visus Parlamento komitetus, kuriame konstruktyviai dalyvautų neįgaliųjų organizacijos;

9.  yra susirūpinęs dėl sunkumų, kuriuos vis dar patiria neįgalieji kreipdamiesi į teismą; primena, kad teisė kreiptis į teismą yra itin svarbi pagrindinė teisė ir esminis teisinės valstybės principas; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant tokiems asmenims sudaryti visapusiškas procedūrines sąlygas ir nustatyti jiems pritaikytas procedūras; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į 2014–2020 m. ES teisingumo programą įtraukti specialias mokymų apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją programas; siūlo, kad ES teismai taikytų savo vidaus taisykles ir nurodymus taip, kad būtų sudarytos geresnės galimybės neįgaliesiems kreiptis į teismą, ir kad vykdydami teisingumą atsižvelgtų į Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias rekomendacijas;

10.  pakartoja, kad labai svarbu neįgaliesiems numatyti autorių teisių ir gretutinių teisių išimtis ir apribojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad sudaryta Marakešo sutartis siekiant palengvinti neregių ar regos negalią turinčių asmenų prieigą prie paskelbtų kūrinių, ir pakartoja savo įsitikinimą, kad ES yra kompetentinga sudaryti šią sutartį nesusiejant jos ratifikavimo su sąlyga, kad būtų persvarstyta ES teisės sistema, arba su Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo data; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Parlamentas, Komisija ir valstybės narės privalo dirbti kartu, siekdamos užtikrinti skubų Marakešo sutarties ratifikavimą;

11.  pabrėžia, jog bet kokiu autorių teisių ir gretutinių teisių srities teisės aktų pakeitimu turėtų būti numatyta, kad neįgalieji galėtų naudotis bet kokio formato kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga; primena, kad Komisija turi pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl autorių teisių ir gretutinių teisių išimčių ir apribojimų, siekiant užtikrinti, kad įvairią negalią turintiems asmenims būtų suteikta galimybė naudotis kūriniais ir paslaugomis, kuriems taikoma šių teisių apsauga;

12.  apgailestauja, kad Taryba nepritarė tam, kad į reglamento, kuriuo skatinamas laisvas piliečių ir įmonių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo reikalavimus Europos Sąjungoje, taikymo sritį būtų įtraukti su negalia susiję dokumentai;

13.  reiškia savo susirūpinimą dėl naujausių Tarybos pasiūlymų siekiant itin sumažinti ES direktyvos dėl valdžios sektoriaus institucijų prieigos prie interneto svetainių taikymo sritį; yra susirūpinęs dėl to, jog pagal Tarybos siūlomas išimtis neužtikrinama, kad ES gyvenantys 80 mln. neįgaliųjų ir 150 m. vyresnio amžiaus asmenų turėtų vienodą prieigą prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir internetinių viešųjų paslaugų, teikiamų ES piliečiams, taip pažeidžiant Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintą teisę į lygias galimybes gauti informaciją;

14.  pakartoja, kad valstybės narės ir Komisija privalo imtis konkrečių veiksmų, siekdamos kovoti su visų formų tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl neįgalumo;

15.  ragina skubiai atnaujinti Europos kovos su diskriminacija direktyvos, kurios klausimu Taryboje nėra jokios pažangos nuo 2008 m., svarstymus;

16.  pripažįsta, kad Hagos konvencija dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos galima labai įvairiai padėti įgyvendinti ir paremti tarptautinius JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalių įsipareigojimus; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Parlamento rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir jos tarpvalstybinių pasekmių;

17.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. Komisija paskelbė Europos aktą dėl prieinamumo; primena, kad reikia taikyti visapusišką požiūrį į prieinamumą ir imtis priemonių, kad bet kokio tipo negalią turintys asmenys galėtų naudotis šia teise, kaip nurodoma Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje;

18.  primygtinai ragina ES institucijas persvarstyti savo statutus, darbo tvarkos taisykles ir savo darbuotojų karjeros nuostatas siekiant pritaikyti visapusiško įdarbinimo politiką, kad būtų aktyviai didinamas neįgalių darbuotojų ir stipendininkų skaičius, taip siekiant užtikrinti, kad visiems neįgaliems ES institucijų darbuotojams arba darbuotojams, turintiems nuo jų priklausančių neįgalių šeimos narių, būtų sudaromos tinkamai pritaikytos sąlygos, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis lygiai taip pat, kaip ir visi kiti;

19.  ragina Komisiją atlikti ES institucijų bendros ligos draudimo sistemos (angl. „Joint Sickness and Insurance Scheme“) peržiūrą siekiant visapusiškai atsižvelgti į sveikatos srities poreikius, susijusius su negalia, tokiu būdu, kad tai atitiktų konvenciją.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sajjad Karim, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Angel Dzhambazki

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jens Nilsson


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (25.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas

(2015/2258(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Estaràs Ferragut

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje yra 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių moterys ir mergaitės sudaro apie 46 mln., ir tai yra apie 16 proc. visų ES gyvenančių moterų, taigi Europos Sąjungoje yra daugiau neįgalių moterų nei vyrų; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria daugialypę diskriminaciją ir susiduria su didelėmis kliūtimis bandydamos naudotis savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip teisė į mokslą ir darbą, o tai gali nulemti socialinę atskirtį ir psichologines traumas; be to, kadangi moterys, kaip neįgalius šeimos narius prižiūrintys asmenys, dėl negalios patiria neproporcingą poveikį;

B.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje pripažįstama, kad neįgalioms mergaitėms ir moterims jų šeimose ir ne tik jose kyla didesnis smurto, sužalojimų, piktnaudžiavimo, apleidimo ar priežiūros trūkumo, blogo elgesio su jomis ir išnaudojimo pavojus;

C.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje pabrėžiama, jog į visas pastangas būtina įtraukti lyčių aspektą ir užtikrinti, kad asmenys galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

D.  kadangi užtikrinti vienodą požiūrį į neįgalias moteris ir neįgalių vaikų motinas ir įgyvendinti pozityvias priemones ir politiką yra pagrindinė žmogaus teisė ir etinė pareiga;

E.  kadangi maždaug 80 proc. neįgalių moterų yra psichologinio ir fizinio smurto aukos ir kadangi joms kyla didesnis seksualinio smurto pavojus negu kitoms moterims; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugialypę diskriminaciją;

F.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės dažniau tampa smurto, ypač smurto šeimoje ir seksualinio išnaudojimo, aukomis, ir remiantis duomenimis matyti, kad neįgalioms moterims maždaug nuo 1,5 iki 10 kartų dažniau kyla rizika būti išnaudojamoms nei sveikoms moterims;

G.  kadangi dėl demografinių ir socialinių pokyčių padidėjo namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, ypač šeimos namų ūkio darbuotojų ir prižiūrinčių asmenų, paklausa; kadangi neįgalius ir priklausomus asmenis šeimoje paprastai prižiūri moterys, dėl to jos dažnai nedalyvauja darbo rinkoje;

H.  kadangi neįgalios moterys, ypač migrantės, dėl daugialypės diskriminacijos susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika;

I.  kadangi negalios neturinčių moterų užimtumo lygis yra 65 proc., palyginti su 44 proc. neįgalių moterų užimtumo lygiu; kadangi neįgalios moterys dažnai patiria diskriminaciją, palyginti su neįgaliais vyrais, įsidarbinimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu; kadangi didelis neįgaliųjų nedarbo lygis išlieka nepriimtinas; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugiau sunkumų siekdamos patekti į darbo rinką; kadangi siekiant moteris paskatinti aktyviai dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir bendruomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime reikia įveikti judumo kliūtis ir užtikrinti didesnį nepriklausomumą nuo šeimos narių ir prižiūrinčių asmenų;

J.  kadangi darbas pagal darbo sutartį yra labai svarbu, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai, išlaikyti savo šeimą ir namų ūkį; kadangi neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai; kadangi ši pažeidžiamų žmonių grupė dažniau patiria skurdą ir susiduria su didesne socialinės atskirties rizika;

K.  kadangi ekonomikos krizės, griežtų taupymo priemonių ir daugumos ES valstybių narių biudžeto, skirto socialinėms paslaugoms ir sveikatos priežiūrai, sumažinimo padariniai pažeidžiamų ES gyventojų grupėms, ypač neįgaliesiems ir jų šeimos nariams, kurie neproporcingai nukenčia nuo griežtų taupymo priemonių, ir visų pirma neįgalioms moterims ir mergaitėms, buvo žalingi;

L.  kadangi neįgalūs vaikai susiduria su didelėmis kliūtimis norėdami naudotis savo pagrindinėmis teisėmis;

M.  kadangi neįgalūs vaikai dažnai atskiriami nuo visuomenės, jie kartais gyvena toli nuo savo šeimų esančiose įstaigose ir kitose patalpose;

N.  kadangi neįgalūs vaikai turi teisę gyventi šeimoje arba šeimos aplinkoje ir teisėtai tikėtis, kad atsakingos valstybės institucijos veiktų kuo daugiau atsižvelgdamos į vaikų ir jų šeimų interesus;

O.  kadangi neįgalūs vaikai rečiau lanko mokyklą, todėl turi mažiau galimybių formuoti žmogiškąjį kapitalą ir įsidarbinti, o jų našumas pasiekus brandą būna mažesnis;

P.  kadangi neįgalieji dažniau būna bedarbiai ir apskritai uždirba mažiau, net jei dirba; kadangi atrodo, kad kuo didesnė negalia, tuo mažiau galimybių įsidarbinti ir gauti pajamų;

Q.  kadangi neįgalieji dėl savo negalios gali patirti papildomų išlaidų, pvz., su medicinine priežiūra arba pagalbiniais prietaisais susijusių išlaidų arba išlaidų tenkinant asmeninės paramos ir pagalbos poreikį, todėl tam, kad pasiektų tokius pat rezultatus kaip sveiki žmonės, dažnai turi turėti daugiau išteklių;

R.  kadangi Neįgaliųjų teisių komitetas savo baigiamosiose pastabose dėl pirminės Europos Sąjungos ataskaitos Europos Sąjungai rekomenduoja integruoti negalios aspektą į savo lyčių politiką ir programas, ir lyčių aspektą – į savo strategijas dėl negalios, taip pat imtis pozityvių veiksmų, kurti stebėsenos mechanizmą ir finansuoti duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis; kadangi komitetas Europos Sąjungai taip pat rekomenduoja užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros strategiją patenkinti neįgalių vaikų ir suaugusiųjų, įskaitant juos prižiūrinčius asmenis, poreikius ir imtis priemonių dideliam neįgaliųjų, kurių dauguma yra moterys, nedarbo lygiui sumažinti;

1.  pritaria Neįgaliųjų teisių komiteto išvadoms ir rekomendacijoms ir pabrėžia, jog būtina, kad ES institucijos ir valstybės narės integruotų neįgalių moterų ir mergaičių aspektą į savo lyčių lygybės politiką, programas ir strategijas, ir lyčių lygybės aspektą į savo strategijas dėl negalios; be to, prašo parengti mechanizmus, pagal kuriuos būtų reguliariai stebima pasiekta pažanga;

2.  apgailestauja, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios nėra integruotos lyčių perspektyvos ar atskiro skyriaus apie politiką, susijusią su lytims būdinga negalia, nors neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei neįgalūs vyrai ir susiduria su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika;

3.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ („Strategic engagement for gender equality 2016-2019“) neatsižvelgiama į neįgalios aspektą, ir primygtinai ragina Komisiją šią problemą spręsti į savo politiką ir programas įtraukiant neįgalias moteris ir prižiūrinčias moteris;

4.  ragina valstybes nares taikyti lyčių aspekto integravimo į politiką ir priemones, skirtas neįgalioms moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams, strategiją ir įgyvendinti šią politiką ir priemones visose srityse, visų pirma integracijos darbo vietoje, švietimo ir kovos su diskriminacija srityse;

5.  didžiausią dėmesį skiria Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – JT NTK) 33 straipsniui („Įgyvendinimas ir stebėsena nacionaliniu lygmeniu“) bei JT komiteto 76 ir 77 baigiamosioms pastaboms, todėl džiaugiasi, kad JT NTK komitetas pritarė Europos Parlamento dalyvavimui vykdant nepriklausomą priežiūrą;

6.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengti tinkamą politiką ir taikyti priemones įvairiose politikos srityse skatinant savarankišką gyvenimą ir visišką įtrauktį; todėl ragina Komisiją rinkti ir skleisti atnaujintus statistinius duomenis apie negalią, suskirstytus pagal amžių ir lytį, siekiant stebėti neįgaliųjų padėtį Europos Sąjungoje;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis teise į laisvą judėjimą, kuri priklauso visiems ES piliečiams, galiojančiuose ir būsimuose teisės aktuose užtikrinant, kad neįgaliesiems būtų garantuojamos lygios galimybės, pagrindinės teisės, vienodos galimybės naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką ir tokios pat socialinės apsaugos teisės ir prievolės, kurios taikomos valstybės narės, kurioje jie apdrausti, piliečiams, laikantis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo; be to, atsižvelgdamas į lygybę užimtumo srityje, ragina valstybes nares visiškai laikytis ES lyčių lygybės direktyvos (2006/54/EB) (nauja redakcija) nuostatų;

8.  pabrėžia, kad reikia remti neįgalias moteris ir mergaites migrantes siekiant ugdyti jų įgūdžius, kurie suteiktų joms galimybių gauti tinkamas darbo vietas;

9.  mano, kad neįgaliesiems, visų pirma neįgalioms moterims ir mergaitėms, turi būti leidžiama naudotis savo seksualumu taip pat laisvai kaip žmonėms, neturintiems negalios, ir mano, kad neįgalios moterys turi turėti galimybę gyventi taip pat kaip sveikos moterys ir įgyvendinti savo norą turėti ar neturėti vaikų;

10.  pabrėžia, kad neįgalios mergaitės ir moterys turėtų turėti galimybę visiškai naudotis lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, taip pat teisėmis į lytinio švietimo paslaugas, kurias teiktų patyrę šios srities specialistai; todėl mano, jog būtina, kad neįgalios moterys ir merginos galėtų visiškai pasinaudoti jų konkrečius poreikius atitinkančia medicinine priežiūra, įskaitant ginekologo konsultacijas, medicinine apžiūra, šeimos planavimo konsultacijomis ir jų poreikiams pritaikyta pagalba per nėštumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų nacionalinę viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų sistemą būtų įtrauktos tinkamos galimybės naudotis šiomis paslaugomis;

11.  dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad neįgalioms moterims ir vyrams bei jų šeimos nariams reikia teikti specialią paramą, įskaitant pagalbą prižiūrint vaikus, kad jie galėtų visapusiškai džiaugtis motinyste ir tėvyste;

12.  pabrėžia, jog tam, kad neįgalieji, visų pirma neįgalios moterys, galėtų gyventi nepriklausomai ir savarankiškai, būtina teikti (asmeninę arba viešą) pagalbą, kuria neįgalieji ir jų šeimos nariai būtų remiami ir jiems būtų sudaromos sąlygos patekti į darbo vietas ir švietimo ir profesinio mokymo įstaigas, taip pat nėščioms arba vaikų turinčioms neįgalioms moterims;

13.  kartoja, kad būtina nedelsiant spręsti smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites privačioje ir institucinėje aplinkoje klausimą, ir ragina valstybes nares teikti paramos paslaugas, kurios būtų prieinamos bet kokio tipo negalią turinčioms moterims ir mergaitėms; yra už tai, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų dar vienas žingsnis pirmyn siekiant kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites;

14.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms, ypač daugialypės diskriminacijos aukoms, kyla didesnė smurto dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą ir (arba) seksualinį išnaudojimą, namuose ir institucinėje aplinkoje, rizika; pabrėžia, kad valstybės narės turi pradėti taikyti ar sustiprinti teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti neįgalių moterų ir mergaičių teises tokio smurto dėl lyties atvejais, ir padėti joms atsigauti;

15.  primena žiniasklaidos vaidmenį atstovaujant moterims ir mergaitėms, taip pat atkreipiant dėmesį į negalią ir pažymi, kad dėl nepakankamo matomumo arba paplitusių stereotipų gali įsigalėti nusistatymai, smurtas ir atskirtis; ragina visas Europos Sąjungos institucijas inicijuoti ir remti kampanijas, kuriomis siekiama supažindinti su Neįgaliųjų teisių konvencija ir kovoti su nusistatymu prieš neįgaliuosius, įskaitant moteris ir mergaites, jų diskriminacija ir nusikaltimais dėl neapykantos; mano, kad žiniasklaida turėtų ne tik didinti neįgalių moterų ir mergaičių matomumą, bet ir siekti kurti teigiamą jų įvaizdį;

16.  primena, kokia svarbi pagrindinė teisės kad neįgalieji visais lygmenimis dalyvautų vykstant politikos procesams ir priimant sprendimus dėl negalios, kaip pabrėžiama JT NTK; pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms, taip pat ir neįgalioms moterims ir mergaitėms iš marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių, patiriančių daugialypę diskriminaciją, turi būti suteikta galimybių ir galių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose siekiant užtikrinti, kad jų interesai ir teisės būtų išreiškiami, remiami ir saugomi, užtikrinant, kad vietos lygmeniu būtų tikrai atsižvelgiama į lyčių aspektą; ragina valstybes nares teikti atitinkamai pritaikytas paslaugas ir priemones, kuriomis joms būtų sudaromos sąlygos aktyviai įsitraukti į veiklą ir joje dalyvauti, ir investuoti į pagalbines ir pritaikomąsias technologijas ir e. įtrauktį;

17.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse Europos struktūriniai ir investicijų fondai naudojami institucionalizavimui skatinti, o ne įtraukesnėms bendruomenėms, kuriose neįgalieji galėtų gyventi gaudami atitinkamą paramą, plėtoti; yra susirūpinęs dėl to, kad neįgalieji, ypač moterys, mergaitės ir berniukai bei pagyvenę žmonės, galėtų tapti smurto ar netinkamo elgesio objektais, ypač institucinėje aplinkoje;

18.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į įvairių formų atskirtį, kuri atsiranda neįgaliuosius atidavus į specialias globos įstaigas, ir kaip dėl tokio diskriminacinio požiūrio institucinėje aplinkoje ir visoje visuomenėje gali būti toliau skatinami nusistatymai ir netinkamas elgesys;

19.  prašo subalansuotai naudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus, skatinant vystyti įtraukesnes bendruomenes ir apgyvendinimą įstaigose (kai to prašoma), kad abiem atvejais visų pirma neįgalios moterys ir mergaitės, vaikai ir jaunimas galėtų gauti tinkamą paramą ir pagalbą Europos Sąjungoje; pakartoja, kad valstybės narės turi skatinti kurti įtraukias bendruomenes ir suteikti joms galių, kad jos galėtų padėti tinkamai įveikti su lytimis susijusias kliūtis ir kovoti su neįgalių moterų ir mergaičių diskriminacija;

20.  reiškia susirūpinimą dėl didelio neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis Europos Sąjungos gyventojų grupėmis; ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti teisės aktų ir politikos sistemą neįgalių moterų, įskaitant moteris, turinčias paslėptą negalią, sergančias lėtinėmis ligomis arba turinčias mokymosi sutrikimų, dalyvavimo darbo rinkoje aspektu;

21.  pabrėžia socialinių įmonių ir kooperatyvų svarbą skatinant neįgaliųjų, visų pirma neįgalių moterų, socialinę ir ekonominę integraciją ir galių jiems suteikimą; ragina Komisiją ir valstybes nares su neįgaliaisiais susijusiose programose ir politikoje daug dėmesio skirti socialinei ekonomikai ir lyčių aspektui;

22.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad už neįgalių vaikų auginimą visų pirma atsakingos moterys;

23  pabrėžia neįkainojamą ir finansiškai nuvertinamą moterų, besirūpinančių šeimos nariais su negalia, vaidmenį;

24.  pabrėžia, kad svarbu integruoti neįgalias mergaites į įprastines švietimo sistemas visais atvejais, kai tokia integracija galima atsižvelgiant į negalią; pakartoja, koks svarbus vaidmuo tenka formaliajam, neformaliajam švietimui ir savišvietai bei mokymuisi visą gyvenimą skatinant neįgalių moterų ir mergaičių socialinę įtrauktį; pabrėžia meno ir kultūros sektorių galimybes suteikti neįgalioms moterims ir mergaitėms galių ir kovoti su nusistatymais dėl negalios ir diskriminacija; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti integruotas švietimo programas, kuriomis šalinamos kliūtys, su kuriomis susiduria mokymosi sutrikimų turintys asmenys, ir kovojama su konkrečiais su tokiais asmenimis susijusiais stereotipais, jų diskriminacija ir nusikaltimais dėl neapykantos;

25.  pabrėžia IRT svarbą mobilumui, bendravimui ir galimybėms naudotis viešosiomis paslaugomis; todėl ragina valstybes nares aktyviai skatinti neįgaliųjų dalyvavimą, įskaitant galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis internetu;

26.  primygtinai ragina ES institucijas peržiūrėti Tarnybos nuostatus, taip pat vidaus ir įgyvendinimo taisykles siekiant priimti visapusišką įdarbinimo politiką, įskaitant pozityvias priemones, aktyviai didinti neįgalių darbuotojų ir stažuotojų skaičių ir užtikrinti, kad visiems neįgaliems ES institucijų darbuotojams arba ES institucijų darbuotojams, turintiems priklausomų neįgalių šeimos narių, būtų sukuriama tinkama aplinka, kad jie galėtų vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis naudotis savo teisėmis; be to, ragina Komisiją peržiūrėti ES institucijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, kad ja laikantis konvencijos būtų visapusiškai atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius sveikatos srityje;

27.  ragina Komisiją užtikrinti įtraukų švietimą Europos mokyklose ir, laikantis JT NTK reikalavimų dėl daugiadalykio individualių poreikių vertinimo, neįgalių vaikų įtrauktį, taip pat užtikrinant tinkamą sąlygų pritaikymą;

28.  primygtinai ragina Europos Parlamentą sustiprinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo koordinavimo vidaus mechanizmą (JT NTK tinklas), kaip visus Parlamento komitetus apimantį mechanizmą, kad būtų stebimi tolesni su konvencija susiję veiksmai ir jos įgyvendinimas, o šį darbą atliktų būtent tam paskirti Parlamento darbuotojai;

29.  ragina greitai ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims (Marakešo sutartis), taip pat užtikrinti, kad jos ratifikavimas netaptų priklausomas nuo ES teisės sistemos peržiūros ar Teisingumo Teismo sprendimo priėmimo datos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurių reikia siekiant įgyvendinti Marakešo sutartį;

30.  ragina nedelsiant atnaujinti ES kovos su diskriminacija direktyvos, kurios atžvilgiu Taryboje nebuvo jokių postūmių nuo 2008 m., svarstymus ir siekti, kad direktyva būtų konkrečiai kovojama su tarpsektorine diskriminacija dėl lyties ir negalios;

31.  ragina valstybes nares nedelsiant padidinti pastangas, kad būtų užtikrintos lygios su kitais neįgaliųjų galimybės pasinaudoti administravimu ir paslaugomis; pabrėžia, kad neįgalių moterų ir mergaičių savarankiškas gyvenimas, socialinė įtrauktis ir dalyvavimas visuomenės gyvenime gali būti užtikrinami, tik jei bus pašalintos likusios kliūtys; be to, mano, kad bendra informacija apie piliečiams skirtas paslaugas (pvz., informacija apie švietimą, užimtumą, socialinę rūpybą ir sveikatos priežiūrą) turi būti teikiama paprastai ir saugiai įvairiomis formomis ir formatu, kad su ja galėtų susipažinti neįgalieji;

32.  pabrėžia, kad Taryba turi paspartinti pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų žiniatinklio svetainių prieinamumo įgyvendinimą, siekiant suteikti daugiau galimybių susipažinti su dokumentais, vaizdo įrašais ir žiniatinklio svetainėmis ir numatyti alternatyvias ryšio priemones, kuriomis galėtų naudotis neįgalieji;

33.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto; primena, kad reikia visapusiško požiūrio į prieinamumą ir kad teisė į prieinamumą, kaip numatyta JT NTK 9 straipsnyje, turi būti užtikrinta asmenims su visų rūšių negaliomis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa Estaràs Ferragut, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Evelyn Regner, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marco Zanni, Julia Reid


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Tania González Peñas, Richard Howitt, Dieter-Lebrecht Koch, Edouard Martin, Tamás Meszerics, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Helga Stevens, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Xabier Benito Ziluaga, Rosa D’Amato, Jens Geier, Sylvie Goddyn, Jasenko Selimovic


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

41

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

ENF

PPE

 

S&D

 

 

Verts/ALE

 

Jasenko Selimovic

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Helga Stevens, Ulrike Trebesius,

Laura Agea, Rosa D'Amato,

Xabier Benito Ziluaga, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes,

Mara Bizzotto

David Casa, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Ádám Kósa, Thomas Mann, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová,

Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Jens Geier, Richard Howitt, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Georgi Pirinski, Evelyn Regner, Maria João Rodrigues, Joachim Schuster, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato,

Jean Lambert, Tamás Meszerics, Terry Reintke,

3

-

ENF

NI

Sylvie Goddyn,Dominique Martin,

Lampros Fountoulis

0

0

 

 

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas