Procedūra : 2013/0321(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0216/2016

Pateikti tekstai :

A8-0216/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/09/2016 - 9.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0339

REKOMENDACIJA     ***
PDF 594kWORD 104k
23.6.2016
PE 582.160v03-00 A8-0216/2016

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai sudarymo

(14381/2013 – C8-0120/2016 – 2013/0321(NLE))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Danuta Jazłowiecka

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 TRUMPAS PAGRINDIMAS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo Protokolo dėl Susitariančiosios šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai sudarymo

(14381/2013 – C8-0120/2016 – 2013/0321(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14381/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl Susitariančiosios Šalies statuso suteikimo į Europos Sąjungą įstojusiai Kroatijos Respublikai (14382/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8–0080/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0216/2016),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos vyriausybėms ir parlamentams.


TRUMPAS PAGRINDIMAS

I. Dvišaliai susitarimai. Bendroji informacija

Dėl savo geografinio ir kultūrinio artumo, o ypač dėl politinės ir ekonominės svarbos, ES ir jos 28 valstybės narės yra svarbiausios Šveicarijos partnerės. Sudariusi daugybę įvairiausių susitarimų ES su Šveicarija puoselėja glaudesnius ryšius nei su bet kuria kita Europos ekonominei erdvei (EEE) nepriklausančia valstybe. Šveicarija yra ketvirtoji didžiausia ES prekybos partnerė (po Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Rusijos), o ES – pati didžiausia Šveicarijos prekybos partnerė. Šveicarijoje gyvena daugiau kaip milijonas ES piliečių, o dar 230 000 kasdien kerta sieną vykdami į darbą. Apie 430 000 Šveicarijos piliečių gyvena ES. Rumunijai, Bulgarijai ir Kroatijai prisijungus prie ES buvo dar labiau išplėsta bendroji rinka (dabar ją sudaro beveik 505 mln. žmonių), todėl ji tapo dar svarbesnė Šveicarijos partnerė.

1992 m. Šveicarijai neprisijungus prie EEE susitarimo abi šalys vis dėlto suprato, koks nepaprastai svarbus jų bendradarbiavimas, todėl buvo sudaryta įvairių dvišalių susitarimų (vadinamasis I dvišalių susitarimų rinkinys). Jie apėmė laisvą asmenų judėjimą, sausumos transportą, oro transportą, žemės ūkį, mokslinius tyrimus ir technines prekybos bei viešųjų pirkimų kliūtis ir įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

Antrasis susitarimų paketas (II dvišalių susitarimų rinkinys) pradėtas rengti 2002 m. birželio mėn. ir pasirašytas 2004 m. Šį rinkinį sudaro devyni susitarimai, apimantys santaupų apmokestinimą, bendradarbiavimą kovojant su sukčiavimu, Šveicarijos prisijungimą prie Šengeno acquis, Šveicarijos dalyvavimą taikant reglamentus „Dublin“ ir „Eurodac“, prekybą perdirbtais žemės ūkio produktais, Šveicarijos dalyvavimą Europos aplinkos agentūros ir Europos aplinkos informacijos stebėjimo tinklo (EIONET) veikloje, bendradarbiavimą statistikos srityje, Šveicarijos dalyvavimą vykdant mokymo programas „Media plus“ ir „Media“ ir Bendrijos institucijų pensiją gaunančių asmenų dvigubo apmokestinimo išvengimą.

Vykdydama savo Europos politiką Šveicarija visuomet siekė stiprinti santykius su ES: nuo 2000 m. apie 20 pagrindinių susitarimų ir daugiau kaip 120 dvišalių susitarimų buvo parengta ir Šveicarijos gyventojų patvirtinta septyniuose referendumuose.

II. Laisvas asmenų judėjimas

Į I dvišalių dokumentų rinkinį įtrauktas susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo suteikia susitarimo šalių piliečiams teisę atvykti į kitos šalies teritoriją, joje gyventi ir dirbti abiem šalims netaikant didžiosios dalies apribojimų. Tačiau, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti minėtomis teisėmis, reikia turėti įdarbinimo arba paslaugų pirkimo sutartį arba pakankamai lėšų ir draudimą. Šio susitarimo tikslas buvo Europos Sąjungoje ir Šveicarijoje sukurti taisykles, lygiavertes toms, kurios nurodytos Bendrijos teisyne, pagal kurias leidžiama atvykti į šalį, joje apsigyventi, dirbti, savarankiškai dirbti, studijuoti, suteikiama teisė į socialinę apsaugą ir galima naudotis tokiomis pačiomis gyvenimo, įdarbinimo ir darbo sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. Be to, susitarimo tikslas taip pat buvo palengvinti paslaugų teikimą susitarimo šalių teritorijoje.

Susitarimui buvo taikomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos, palaipsniui suteikiant galimybę visiems ES ir Šveicarijos gyventojams naudotis laisvo judėjimo teise.

I dvišalių susitarimų rinkiniui taikoma pagrindinė vadinamoji giljotinos išlyga, pagal kurią numatyta, kad jei vienas iš septynių susitarimų nutraukiamas, automatiškai nustoja galioti ir visi kiti susitarimai, ir neveikimo išlyga, pagal kurią susitariančiosios šalys įsipareigoja toliau nepriimti jokių apribojančių priemonių viena kitos piliečių atžvilgiu srityse, kurias apima šis susitarimas.

III. Susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolai

Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo, 2000 m. pasirašytas kartu su kitais I dvišalių susitarimų rinkinio dokumentais ir įsigaliojęs 2002 m. birželio 1 d., buvo sudarytas tarp Šveicarijos ir 15 ES valstybių narių. Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo yra vienintelis, kuris automatiškai nebuvo taikomas naujoms valstybėms narėms, prisijungusioms prie ES 2004 m. gegužės 1 d. Susitarimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas protokolu ir išplėstas, kad apimtų Čekijos Respubliką, Estiją, Kiprą, Latviją, Lietuvą, Vengriją, Maltą, Lenkiją, Slovėniją ir Slovakiją. Pirmasis susitarimo protokolas įsigaliojo 2006 m. balandžio 1 d. Visi protokolai parengti pagal susitarimo su ES 15 modelį atitinkamai nustatant kvotas, patekimo į darbo rinką tvarką, apribojimus ir apsaugos priemones.

2007 m. sausio 1 d. prie Europos Sąjungos prisijungus Bulgarijai ir Rumunijai susitarimas buvo dar kartą iš dalies pakeistas – 2009 m. įsigaliojo II protokolas.

2013 m. prie Europos Sąjungos prisijungus Kroatijai buvo pradėtas rengti III protokolas. Tačiau po 2014 m. vasario 9 d. įvykusio referendumo „Prieš masinę imigraciją“ protokolas iš pradžių buvo sustabdytas. Reaguodama į tai ES sustabdė derybas dėl keleto susitarimų su Šveicarija, įskaitant susitarimus dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir studentų mainų programos „Erasmus+“. Vis dėlto 2016 m. kovo 4 d. Šveicarija ir ES pasirašė III protokolą, pagal kurį susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo taikomas ir Kroatijai.

Kaip ir ankstesnius protokolus, III protokolą turi patvirtinti Europos Parlamentas.

IV. Dabartinis protokolas

Jame nurodyta, kad septynerių metų laikotarpį nuo protokolo įsigaliojimo dienos Šveicarija gali riboti Kroatijos piliečių prieigą prie darbo rinkos (kvotos, pirmenybė vietos darbuotojams, darbo sąlygų ir atlyginimų kontrolė). Per dvejus paskutinius šio pereinamojo laikotarpio metus apribojimams turi pritarti bendras Šveicarijos ir ES komitetas.

Kalbant apie darbo rinkos apribojimus, Šveicarija gali išlaikyti kiekybinius apribojimus, taikomus Kroatijos piliečiams, kurie atvyksta į Šveicariją dirbti pagal darbo sutartį arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jie ketina būti šalyje kažkurį iš šių dviejų laikotarpių: a) ilgiau nei keturis mėnesius, tačiau trumpiau nei vienus metus; b) vienus metus arba ilgiau kaip vienus metus.

Kiekybiniai apribojimai nustatyti kiekvieniems metams iš protokole numatytų septynerių metų. Kiekvienais metais numatytos didesnės kvotos, kad Šveicarija galėtų kasmet palaipsniui atverti savo rinką Kroatijos darbuotojams.

Numatyta ir kitų nuostatų, kad Šveicarija ir Kroatija galėtų toliau taikyti priemones į įprastą darbo rinką integruotų darbuotojų pirmenybei, darbo užmokesčio ir darbo sąlygoms, kurios galioja kitos susitariančiosios šalies piliečiams, užtikrinti.

Kroatijai turėtų būti suteikiama teisė tuo pačiu laikotarpiu Šveicarijos piliečiams taikyti tokius pačius kiekybinius apribojimus. Svarbioje galutinėje apsaugos sąlygoje numatyta, kad protokole apibrėžto septynerių metų laikotarpio pabaigoje Šveicarija turės galimybę dar trejus metus vienašališkai taikyti apsaugos sąlygą Kroatijos piliečių atžvilgiu, norėdama apriboti teisę dirbti suteikiančių leidimų gyventi skaičių. Šiuo tikslu numatytos konkrečios nuostatos.

Vadinasi, bendras pereinamasis laikotarpis, įskaitant apsaugos sąlygą, jei ji taikoma, yra 10 metų nuo protokolo įsigaliojimo dienos.

V. 2014 m. vasario 9 d. referendumas „Prieš masinę imigraciją“

2014 m. vasario 9 d. referendume Šveicarijos tauta priėmė Šveicarijos liaudies partijos pasiūlytą visuomeninę iniciatyvą „Prieš masinę imigraciją“; už ją balsavo 50,3 proc. gyventojų daugumoje kantonų. Pagrindinis iniciatyvos klausimas – naujo 121a straipsnio įtraukimas į Šveicarijos Federalinę Konstituciją. Pagrindinės šio straipsnio idėjos yra tokios: Šveicarija turi pati reguliuoti imigraciją, remdamasi bendrais šalies ekonominiais interesais ji gali nustatyti leidimų gyventi apribojimus ir kvotas, o verslo įmonės samdydamos darbuotojus privalo teikti pirmenybę Šveicarijos piliečiams. Be to, ES ir Šveicarijos susitarimui labai svarbu tai, jog „Iniciatyva prieš masinę imigraciją“ nurodė, kad jokia tarptautinė sutartis ar susitarimas negali pažeisti naujai įtraukto straipsnio.

Praktiškai tai reiškia, kad Konstitucijos 121a straipsniu siekiama nustatyti imigracijos į Šveicariją apribojimus, iš naujo įvesti kvotas užsieniečiams ir raginama iš naujo derėtis su ES dėl susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo. Jį priėmus Federalinė Taryba per trejus metus (t. y. iki 2017 m. vasario mėn.) turi įgyvendinti priemones, kad būtų pasiekti šie tikslai. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad 121a straipsnis yra nesuderinamas su susitarimu dėl laisvo asmenų judėjimo.

2014 m. liepos mėn. Europos išorės veiksmų tarnybai, kuri yra atsakinga už ES ir Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo tvarkymą, buvo nusiųstas laiškas, kuriame prašoma persvarstyti susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, pasitarusi su valstybėmis narėmis, nedelsdama nusiuntė atsakymą, kuriame pabrėžė, kad nediskriminavimo principo, įskaitant vienodo požiūrio principą, persvarstymas turint tikslą nustatyti kiekybinius apribojimus ir kvotas, kartu nustatant reikalavimą teikti pirmenybę Šveicarijos piliečiams, iš esmės prieštarautų susitarimui ir kad dėl tos priežasties ES nesutinka imtis jokio persvarstymo.

Atsižvelgiant į tai, kad susitarime numatyta giljotinos išlyga ir kad reikia laikytis jo sąlygų, šiuo metu vyksta konsultacijos su Šveicarijos atstovais siekiant abiem pusėms priimtino sprendimo; galbūt jis galėtų būti priimtas remiantis Susitarimo 14 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kuriame numatyta išlyga, kad „didelių ekonominių arba socialinių sunkumų“ atveju jungtinis komitetas gali svarstyti tinkamas priemones padėčiai ištaisyti.

Artimiausiais mėnesiais reikės surasti sprendimą dėl padėties, kuri susidarė po minėto referendumo. Turint mintyje tai, kad Šveicarijai priėmus savarankišką sprendimą gali nustoti galioti I dvišalių susitarimų rinkinys, tinkamą sprendimą po to turės siūlyti Šveicarijos Konfederacija.

VI. Pranešėjo pozicija

Šveicarija ne kartą pareiškė, kad vidaus rinka ir jos plėtra duoda tiek pat naudos Šveicarijai, kiek ir ES valstybėms narėms(1), ir tai pabrėžė savo atliktuose tyrimuose dėl I dvišalių susitarimų rinkinio galiojimo nutraukimo pasekmių(2). Nekyla jokių abejonių dėl to, kad ir Kroatijai, ir Šveicarijai būtų naudinga pasirašyti dabartinį III protokolą ir kad jos abi, naudodamosi didesnės vidaus rinkos, kurios pagrindinis elementas yra laisvas judėjimas, privalumais, gautų politinės, ekonominės ir kultūrinės naudos.

Atsižvelgdama į visas šias priežastis pranešėja remia susitarimo protokolą ir rekomenduoja jam pritarti.

(1)

Šveicarijos verslo federacija „Economiesuisse“ apibūdina dvišalius susitarimus kaip „būtinus ir neišvengiamus“, visų pirma dėl to, kad jie suteikia prieigą prie naujų valstybių narių rinkų.

(2)

https://www.seco.admin.ch/seco/fr/home/Aussenwirtschaftspolitik_Wirtschaftliche_Zusammenarbeit/Wirtschaftsbeziehungen/Wirtschaftsbeziehungen_mit_der_EU/wirtschaftliche-bedeutung-der-bilateralen-i/volkswirtschaftliche-auswirkungen-eines-wegfalls-der-bilateralen.html


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Jan Keller, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Lynn Boylan, Sergio Gutiérrez Prieto, Dieter-Lebrecht Koch, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Paul Tang


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

44

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

Green/EFA

PPE

 

S&D

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Morten Løkkegaard, Yana Toom, Renate Weber

Arne Gericke, Czesław Hoc

Laura Agea, Daniela Aiuto, Tiziana Beghin

Lynn Boylan, Neoklis Sylikiotis, Gabriele Zimmer

Terry Reintke, Tatjana Zdanoka

Georges Bach, David Casa, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Jan Keller, Javi López, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Joachim Schuster, Paul Tang, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

2

-

ENF

NI

Dominique Martin

Lampros Fountoulis

0

0

 

 

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas