Procedūra : 2015/2038(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0217/2016

Pateikti tekstai :

A8-0217/2016

Debatai :

PV 04/07/2016 - 17
CRE 04/07/2016 - 17

Balsavimas :

PV 05/07/2016 - 4.4
CRE 05/07/2016 - 4.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0298

PRANEŠIMAS     
PDF 722kWORD 270k
27.6.2016
PE 575.363v03-00 A8-0217/2016

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas

Pranešėja: Eleonora Forenza

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą: „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497)(1),

–  atsižvelgdamas į 10-osios PPO ministrų konferencijos (MC10) išvadas(2),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą (2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d.)(3),

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje ataskaitą (2014 m.)(4),

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises“,

–  atsižvelgdamas į Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires(5),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Žmogaus teisių ir demokratijos išlygos tarptautiniuose susitarimuose“, kurį 2015 m. paskelbė Europos Parlamento teminis skyrius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją: „Keiskime mūsų pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“(6),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema(8),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(9),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų ir didelės rizikos zonų grandinių(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas – dabartinė padėtis“(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. komunikatą „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ (COM(2011) 0681),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus (2015 m.)(12),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento teminio skyriaus tyrimą „ES prekybos politika. Nuo lyčių aspekto ignoravimo link lyčių aspekto paisymo“,

–  atsižvelgdamas į ketvirtąją nepriklausomo eksperto ataskaitą „Demokratinės ir lygiateisės tarptautinės santvarkos skatinimas“ – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Generalinėje Asamblėjoje (A/70/285),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(13),

–  atsižvelgdamas į JT rezoliuciją 64/292, kurioje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja aiškiai pripažįsta, kad vanduo ir sanitarija yra žmogaus teisės, ir kurioje pažymima, kad švarus geriamasis vanduo ir sanitarija yra būtini visoms žmogaus teisėms realizuoti,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 8 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(16),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Parlamento C teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamento komitetuose ir delegacijose“,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9, kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinį teisiškai privalomą dokumentą, kuriuo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla“(17),

–  atsižvelgdamas į Reglamentu (ES) Nr. 978/2012 nustatytą reformuotą ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2015 m. ataskaita dėl bendrosios lengvatų sistemos“ (COM(2016) 0029),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) persvarstytas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dešimt principų ir socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymo dėl deramo stropumo skatinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą projektą ir Komisijos pirmininko J. C. Junkerio pareiškimą per 2015 m. G7 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principus ir JT pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0217/2016),

A.  kadangi 2010 m. Parlamentas paskelbė rekomendacijas Komisijai dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės; kadangi daugelis šių rekomendacijų buvo įgyvendintos, o kitos – ne;

B.  kadangi Parlamentas veikia kaip vienas iš teisės aktų leidėjų sprendžiant dėl priemonių, lemiančių Sąjungos BPP įgyvendinimo sistemą; kadangi Parlamento pritarimas reikalingas kiekvienam prekybos susitarimui, dėl kurių derasi Sąjunga, ratifikuoti; kadangi siekiant užtikrinti bet kokios Komisijos iniciatyvos BPP srityje sėkmę reikia įgyvendinti Parlamento rekomendacijas;

C.  kadangi prekyba atlieka didžiulį vaidmenį skatinant verslo galimybes, kuriant gerovę ir didinant užimtumą, taip pat skatinant ekonomikos vystymąsi, socialinę pažangą, gerinant gyvenimo lygį, gyvenimo kokybę ir užtikrinant ilgalaikį žmogaus teisių standartų pagerėjimą;

D.  kadangi ES pabrėžia savo tvirtą įsipareigojimą skatinti tvarų vystymąsi, kaip patvirtinta jos strategijoje „Prekyba visiems“, taip pat žmogaus teises ir gerą valdymą taikant paskatomis pagrįstas priemones, pvz., BLS+ ir nuostatas dėl lengvatinių galimybių patekti į rinką, skirtas šalims, kurios tose srityse įsipareigojo įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas;

E.  kadangi ES savo prekybos politikos priemonėmis turi galimybę konstruktyviai prisidėti, kad visame pasaulyje būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės ir skatinamas tvarus vystymasis; kadangi Komisija turi veikti turėdama mintyje šį tikslą; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai daro poveikį žmogaus teisėms ir tvariam vystymuisi, taigi jie turėtų būti parengti taip, kad jais būtų remiama pažanga socialinėje ir aplinkos srityse, užtikrinant, kad būtų negalima silpninti Europos standartų, kad būtų ginamos žmogaus teisės ir užtikrinama atitiktis socialinėms ir aplinkosaugos taisyklėms;

F.  kadangi prekyba ir tarptautinių įmonių užsienio investicijomis prisidedama prie didesnių įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, socialinėmis teisėmis ir darbuotojų teisėmis tose šalyse, kuriose veikia įmonės;

G.  kadangi Parlamento indėlį galima įvertinti pagal tai, ar veiksmingai įgyvendinamos jo rekomendacijos; kadangi būtina periodiškai stebėti susitarimų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad būtų paisoma prekybos susitarimuose nustatytų tikslų ir įsipareigojimų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga;

H.  kadangi pagal SESV 208 straipsnį ES ir jos valstybės narės iš tiesų turi teisinę prievolę savo politikos priemones derinti su vystymosi tikslais;

I.  kadangi Komisijos pasiūlyme dėl naujos prekybos ir investicijų strategijos „Prekyba visiems“ pripažįstamas prekybos, žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšys ir pabrėžiama būtinybė pasiekti, kad šios teisės ir standartai taptų neatskiriama Sąjungos ekonominių ir prekybos santykių dalimi;

J.  kadangi esant dabartinėms gamybos tendencijoms visame pasaulyje veikiantiems tarptautiniams mažmenininkams ir tarptautinėms įmonėms tenka svarbi pareiga gerinti darbo sąlygas ir atlyginimus šalyse, kuriose vykdoma gamyba;

K.  kadangi moterų teisės yra sudėtinė žmogaus teisių dalis; kadangi lyčių lygybė įtraukta į tvariam vystymuisi skirtus prekybos susitarimų skyrius; kadangi dėl struktūrinės lyčių nelygybės prekybos ir investicijų susitarimai moteris ir vyrus veikia skirtingai ir kadangi tvarus ir įtraukus vystymasis, augimas ir prekybos susitarimai privalo apimti žmogaus teises, taip pat ir lyčių aspektu;

L.  kadangi Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstamas didžiulis prekybos politikos priemonių poveikis jos tikslų įgyvendinimui, susijęs su įvairiomis politikos sritimis, pvz., kilmės taisyklėmis, maisto taisyklėmis, prekių rinka ir lyčių lygybe;

M.  kadangi BLS ir BLS+ sistemos galimybes užtikrinti žmogaus ir darbo teisių konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą besivystančiose šalyse galima pagerinti ekonomines paskatas susiejant su veiksmingu svarbiausių žmogaus ir darbo teisių konvencijų priėmimu ir nuolatine jų įgyvendinimo kontrole;

N.  kadangi po nelaimės „Rana Plaza“ pastate ES, bendradarbiaudama su Bangladešo vyriausybe ir Tarptautine darbo organizacija (TDO), sudarė Pasaulinį susitarimą dėl darbo teisių bei gamyklų saugos gerinimo Bangladeše, kuriuo siekiama pagerinti darbo, sveikatos ir saugos sąlygas darbuotojams; kadangi šios pastangos lėmė didesnį visuomenės informuotumą, taip pat novatoriškus prekybos ir tvaraus vystymosi srities sprendimus, pvz., Priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimas Bangladeše;

O.  kadangi vis dar nėra reglamentavimo sistemos, kaip įmonės turi vykdyti prievoles dėl žmogaus teisių, susijusias su socialiniais ir aplinkosaugos standartais; kadangi privatusis sektorius, kaip ir viešasis sektorius, privalo prisidėti prie tvaraus vystymosi; kadangi įmonių veikla turi būti atsakinga socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu; kadangi į ES sudaromus naujosios kartos prekybos ir investicijų susitarimus įtraukiami tvariam vystymuisi skirti skyriai, pagal kuriuos susitarimo šalys turi įsipareigoti ginti žmogaus teises, laikytis socialinių bei aplinkosaugos standartų ir užtikrinti įmonių socialinę atsakomybę; kadangi pagal prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius galima spręsti, kad vėlesniuose ES prekybos susitarimuose mažėja užmojų lygis; kadangi Komisija skatinama siekti plačiausių užmojų;

P.  kadangi 2015 m. Komisijos strategijoje „Prekyba visiems“ prekyba ir tvarus vystymasis pripažįstami ES prioritetais; kadangi Komisija, siekdama, kad ši strategija suteiktų deramą postūmį prekybos ir tvaraus vystymosi darbotvarkei įgyvendinti, dabar privalo savo šaunius užmojus paversti ryžtingais ir konkrečiais veiksmais;

Q.  kadangi „vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamas projektas, kuriuo siekiama duoti ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, rodo, kad ekonomikos atsigavimas Europoje ir pasaulyje yra suderinamas su socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms principais ir juos abipusiai sustiprina“;

R.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje nurodoma, kad ES bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

S.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje patvirtinama, kad ES išorės veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

T.  kadangi prekybos ir, viena vertus, žmogaus teisių, o, kita vertus, socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšis tapo neatskiriama ES ekonominių ir prekybos santykių dalis; kadangi įgyvendinant kitą išorės aspektą turinčią ES politiką, įskaitant prekybos politiką, ir toliau turėtų būti integruojamas ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos trečiosiose šalyse aspektas; kadangi ES prekybos politiką turėtų naudoti siekiant tikslo nustatyti aukštus pasaulinius standartus žmogaus ir socialinių teisių, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos srityse;

U.  kadangi prekybos politika ir plataus užmojo prekybos susitarimais yra skatinama ir stiprinama pasaulinė taisyklėmis grindžiama prekybos sistema; kadangi prieš tinkamai ir skaidriai užbaigiant prekybos derybas reikia taip pat atsižvelgti į žmogaus teisių klausimus; kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės propagavimą, siekiama skatinti žmogaus teisių nuostatas prekybos politikos srityje;

V.  kadangi 2014 m. birželio 26 d. JT žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės darbo grupės, įpareigotos pradėti procesą, kuriuo siekiama parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant pagal tarptautinę teisę būtų reguliuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla, sudarymo;

W.  kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų stiprinti viena kitą, o verslo bendruomenė, nors privalo gerbti žmogaus teises, taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų, be kita ko, socialinio teisingumo, aplinkos tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis palankus poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą; kadangi stiprinant prekybos santykius, grindžiamus žmogaus teisių apsauga ir jų užtikrinimu, stiprinamas tarpusavio supratimas ir bendros vertybės, pvz., teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms;

Bendrieji principai

1.  ragina Komisiją ir valstybės nares į visą savo politiką, taip pat į prekybos politiką, įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir užtikrinti, be kita ko, kad būtų veiksmingai laikomasi Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; ragina Komisiją atliekant ES prekybos strategijos vertinimą atsižvelgti į aspektus, susijusius su lyčių lygybe, būtent su moterų teisėmis, ir ragina Komisiją reguliariai įvertinti galiojančius prekybos ir investicijų susitarimus siekiant nustatyti jų pasekmes lyčių lygybei;

2.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį nuoseklumą vystymusi aspektu, užtikrinti veiksmingą politikos vertinimą ir vystomosios pagalbos ir prekybos politikos koordinavimą ir siekti užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai laikytųsi tarptautinių standartų žmogaus teisių, lyčių lygybės, darbo teisės ir aplinkosaugos srityse;

3.  ragina ES aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT);

4.  ragina ES ir valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad įmonės mokėtų mokesčius, jei vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė, ir skatinti privalomų ataskaitų pagal šalis teikimą privačiajame sektoriuje, kaip rekomenduoja EBPO, taip pat skatinti gerą valdymą, ypač mokesčių ir mokesčių rinkimo srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šiam klausimui politikos dialogo (politiniu lygmeniu vystymosi ir prekybos temomis) darbotvarkėje būtų teikiama pirmenybė, ir remti pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant viešą mokesčių srities valdymo kontrolę ir vykdant mokestinio sukčiavimo atvejų stebėseną; mano, kad įmonių mokesčių politika turėtų būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi kokios mokesčių vengimo ar naudojimosi mokesčių rojais strategijos yra nesuderinamos su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

5.  pripažįsta, kad prieiga prie bendrųjų gėrybių, kaip antai vanduo, sveikatos priežiūra ir švietimas, yra pagrindiniai šalies gebėjimo užtikrinti žmogaus ir socialines teises aspektai;

6.  pabrėžia, kad ES prekybos diplomatija, ilgą laiką atsižvelgianti į socialinius ir aplinkosaugos klausimus, jau dabar gerokai pranoksta kitų stambiausių pasaulinės prekybos veikėjų pasiekimus; pabrėžia, kad mūsų prekybos partnerių iniciatyvos žmogaus teisių srityje suteikia patikimą pagrindą nuolatiniam dialogui, bendradarbiavimui, o ilguoju laikotarpiu – laipsniškam tobulėjimui;

7.  pabrėžia prekybos ir užsienio investicijų svarbą – tai priemonės, svarbios siekiant ekonomikos augimo, tvaraus vystymosi, gero valdymo ir žmogaus teisių apsaugos;

8.  primena, kad prekyba ir tiesioginės užsienio investicijos prisideda didinant gerovę skurdesnėse šalyse; primena, kad yra reikšminga sąsaja tarp didesnės gerovės ir geresnės žmogaus, socialinių teisių, darbuotojų teisių apsaugos ir stiprios aplinkos apsaugos;

9.  primena, kad ES yra įsipareigojusi, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis visose savo politikos srityse, įskaitant prekybos politiką, ir taikydama visas atitinkamas išorės finansavimo priemones, nuosekliai propaguoti ir gerbti žmogaus teises ir demokratiją;

10.  todėl rekomenduoja, kad ES prekybos strategija būtų priemonė demokratinėms vertybėms trečiosiose šalyse skatinti; todėl palankiai vertina prekybos susitarimų ir prekybos lengvatų programų išplėtimą, nes tai žmogaus teisių skatinimo, priverstinio ir vaikų darbo panaikinimo, aprūpinimo maistu saugumo ir teisių į sveikatą, darnaus vystymosi ir aukštų saugos ir aplinkosaugos standartų, taip pat ekonominių galimybių visiems užtikrinimo svertai;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai daugiašaliu lygmeniu

11.  pabrėžia, kad ES svarbu plėsti bendradarbiavimą daugiašaliu lygmeniu, ir todėl primena savo raginimą Komisijai imtis vadovaujamo vaidmens siekiant reformuoti PPO valdymą, ypač siekiant šių tikslų:

a)  stiprinti veiksmingą PPO bendradarbiavimą su atitinkamomis JT agentūromis, ypač su Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencija ir Tarptautine darbo organizacija, ypač suteikiant TDO oficialios stebėtojos PPO statusą ir įtraukiant ją į visus prekybos ginčus, susijusius su tarptautinių konvencijų žmogaus teisių ir darbo klausimais pažeidimais; mano, kad TDO turėtų toliau dalyvauti derybose dėl dvišalių, daugiašalių ir keliašalių prekybos susitarimų,

b)  reformuoti PPO prekybos politikos peržiūros mechanizmus taip, kad jie apimtų socialinius, aplinkosaugos ir žmogaus teisių aspektus, pagrįstus TDO, JT žmogaus teisių ir daugiašalių aplinkosaugos susitarimų gairėmis, ir skatintų tvarų vystymąsi, visų pirma greta jau esamo PPO Prekybos ir aplinkos komiteto įsteigiant Prekybos ir deramo darbo komitetą, kaip EP reikalavo savo 2010 m. rekomendacijose,

c)  įvertinti, kaip PPO Prekybos ir aplinkos komitetas įvykdė savo įgaliojimus, suteiktus pagal 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše priimtą PPO ministrų sprendimą dėl prekybos ir aplinkos ir jo išvadose apie tai, ką dar reikia nuveikti, ypač atsižvelgiant į pasaulinio dialogo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos aplinkybes ir PPO veiklą, kaip iš pradžių reikalavo Parlamentas,

d)  konstruktyviai dalyvauti JT darbo grupės, rengiančios sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių, veikloje po to, kai buvo užbaigtas Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atliktas tyrimas dėl įmonių įvykdytų rimtų žmogaus teisių pažeidimų nagrinėjimo teismine tvarka;

12.  ragina Komisiją aktyviai skatinti tolesnes PPO reformas siekiant nustatyti daugiašales atsakingo tvaraus pasaulinių tiekimo grandinių valdymo taisykles, kurios visų pirma turėtų apimti:

a)  efektyvius ir vykdytinus tiekimo grandinių tinkamo patikrinimo ir skaidrumo reikalavimus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais,

b)  sveikatos ir saugos standartus, pripažįstant visų pirma darbuotojų teisę turėti saugos komitetus,

c)  minimalią socialinę apsaugą,

d)  pagarbą pagrindiniams TDO darbo standartams;

13.  dar kartą pakartoja prašymą užtikrinti, kad bet kuri priemonė, kurią susitariančioji šalis patvirtina pagal Paryžiaus susitarimą arba kuri yra susijusi su bet kuriais Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 3 ir 4 straipsniuose nurodytais principais ar įsipareigojimais, bus prekybos susitarimuose garantuota numatant taip pat teisiškai tvirtesnę teisės imtis reguliavimo priemonių apsaugą;

14.  ragina Komisiją paspartinti pažangą plėtojant sistemas, kurias taikant produktai būtų skirstomi atsižvelgiant į jų gamybos procesus, metodus ir tvarumo kriterijus pagal prekybos susitarimus;

15.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų savo įsipareigojimui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, atsižvelgiant į G 20 įsipareigojimą, įvykdyti;

16.  mano, kad prekybos politika galėtų labiau prisidėti siekiant pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio, o ES prekybos priemonėmis reikėtų skatinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir vystymą bei aplinkosaugos prekių ir technologijų kūrimą Europoje; pripažįsta Komisijos pastangas derėtis dėl keliašalio susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių, SAP) ir ragina derybose pasiekti plataus užmojo subalansuotą susitarimą; prašo Komisijos vykstant deryboms dėl susitarimo dėl aplinkosaugos prekių nustatyti kiekybinius ar kokybinius kriterijus, kaip apibrėžti „aplinkosaugos prekes“, ir skatinti SAP derybose skatinti patikimą ir skaidrią metodiką; be to, ragina Komisiją deramai atsižvelgti į veiksnius, turinčius įtakos aplinkosaugos prekėms, pvz., antidempingo politiką atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje, intelektinės nuosavybės režimus, griežtas finansavimo programas ir nacionalinę aplinkosaugos politiką, kurie sukuria tokių prekių ir paslaugų paklausą;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai dvišaliu lygmeniu

17.  palankiai vertina Komisijos sprendimą pagal gaires dėl poveikio žmogaus teisėms vertinimų prekybos susitarimuose analizės atlikti visų su prekyba susijusios politikos iniciatyvų ex ante ir ex post poveikio tvarumui vertinimus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją:

a)  taikyti šias gaires atliekant visų dabartinių ir būsimų derybų poveikio tvarumui vertinimus,

b)  taip pat šiuose poveikio tvarumui vertinimuose atsižvelgti į JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimu parengtus orientacinius principus,

c)  atsižvelgti į prekybos ir investicijų susitarimų poveikį ypač pažeidžiamiems žmonėms, pvz., priklausantiems mažumoms arba geografiškai izoliuotiems, gyvenantiems skurde ar socialinėje atskirtyje; taip pat šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą įvertinti laisvosios prekybos susitarimų poveikį ES atokiausiems regionams,

d)  užtikrinti tinkamą organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą rengiant poveikio tvarumui vertinimus ir į visus šio proceso etapus įtraukti Parlamentą,

e)  atsižvelgti į šių vertinimų rezultatus vedant derybas;

f)  užtikrinti, kad poveikio tvarumui vertinimai būtų laiku paskelbti siekiant pranešti apie derybų pozicijas prieš jas suformuluojant, informuoti visuomenę ir suteikti jos išrinktiems atstovams galimybę tinkamai įvertinti bet kokį siūlomą susitarimą;

18.  griežtai reikalauja, kad poveikio žmogaus teisėms vertinimai ir poveikio tvarumui vertinimai taptų privalomi ir būtų vykdomi ankstyvuoju etapu, siekiant paveikti derybines pozicijas netgi prieš jas suformuluojant;

19.  atsižvelgia į Europos ombudsmeno išvadas dėl Komisijos sprendimo pasiekti galutinį susitarimą su Vietnamu neatlikus poveikio žmogaus teisėms vertinimo ir ragina Komisiją, taikant naują metodiką, kuo skubiau atlikti minėtą vertinimą tam, kad Parlamentas galėtų priimti informuotą sprendimą;

20.  pakartoja, kad pritaria nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įtraukimui į prekybos susitarimus, ir primena pagarbos žmogaus teisėms ir jų įgyvendinimo nuostatų svarbą; palankiai vertina Komisijos ir Tarybos pastangas, atsižvelgiant į bendrą požiūrį, į visus prekybos ir investicijų susitarimus įtraukti teisiškai privalomas nuostatas dėl žmogaus teisių ir reikalauja paskelbti bendrą Tarybos požiūrį; pažymi, kad nuostatos dėl žmogaus teisių nėra įtrauktos į visus ES susitarimus ir ragina vykstančiose prekybos derybose su kitais ES partneriais, ypač derybose dėl TPIP susitarimo užtikrinti, kad būtų įtrauktos teisiškai privaloma žmogaus teisių sąlyga;

21.  vis dėlto mano, kad dabartinės sąlygos daro ribotą poveikį prievolių ir įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymui; todėl ragina Komisiją ir Tarybą atlikti šiuos pataisymus:

a)  įtraukti prekybos apsaugos nuostatas siekiant išsaugoti kiekvienos susitarimo šalies gebėjimą vykdyti savo prievoles, susijusias su žmogaus teisėmis, tose srityse, už kurias ji visų pirma atsako nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įrodytų pažeidimų atvejais,

b)  vykdyti nuodugnią prekybos ir asociacijos susitarimuose įtrauktų žmogaus teisių sąlygų įgyvendinimo stebėseną, visų pirma skelbiant įprastinį bendrą Komisijos ir EIVT pranešimą Parlamentui apie pagarbą žmogaus teisėms šalyse partnerėse ir įsteigiant tarpinstitucinį komitetą,

c)  apsvarstyti žmogaus teisių komiteto įtraukimą į visus ES prekybos susitarimus siekiant užtikrinti patikimus ir sistemingus tolesnius veiksmus žmogaus teisių klausimais, susijusiais su susitarimu; šiomis aplinkybėmis primena, kad siekiant užtikrinti skaidrumą svarbu į derybas įtraukti visuomenę,

d)  užtikrinti, kad ES turėtų vidinę teisių gynimo priemonių sistemą, kuri suteiktų galimybę pateikti skundus tais atvejais, kai nesilaikoma prekybos susitarimų ir žmogaus teisių sąlygų;

22.  primena 2010 m. rezoliucijoje pateiktą savo prašymą į kiekvieną dvišalį ar daugiašalį ES prekybos susitarimą įtraukti visapusiškus, vykdytinus ir plataus užmojo prekybos ir tvaraus vystymosi skyrius; pabrėžia, kad įvairių ES prekybos susitarimų prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuose yra prieštaravimų; todėl ragina Komisiją visose prekybos derybose išlaikyti kuo didesnį nuoseklumą ir į prekybos ir į tvaraus vystymosi skyrius įtraukti šiuos klausimus:

a)  kiekvienos iš susitarimo šalių įsipareigojimą ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti aštuonias pagrindines ir keturias prioritetines TDO konvencijas, taip pat tarptautinius daugiašalius aplinkosaugos susitarimus,

b)  galimybę naudotis bendrais ginčų sprendimo mechanizmais dėl žmogaus teisių sąlygų ir prekybos ir tvaraus vystymosi skyrių, kaip ir dėl kitų susitarimų dalių, kaip reikalaujama 2010 m. rekomendacijose, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių ir socialiniams ir aplinkos standartams;

c)  galimybę pateikti apeliacinį skundą ir reikalauti atlyginti žalą taikant socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei skirtą skundų procedūrą,

d)  c) veiksmingas atgrasomąsias priemones, įskaitant piniginį žalos atlyginimą, sunkių ir įrodytų susitarimo skyriaus dėl tvaraus vystymosi pažeidimų atvejais; tokios priemonės sunkaus ar nuolatinio šių standartų pažeidimų atveju, kaip kraštutinė priemonė, galėtų būti įgyvendinamos laikinai sulėtinant, sumažinant ar netgi sustabdant tam tikras prekybos lengvatas, kurios suteikiamos šiuo susitarimu, o veiksmų planų su mūsų partneriais įgyvendinimas galėtų padėti ištaisyti neatitikimą tam tikriems prekybos ir investicijų susitarimuose nustatytiems įpareigojimams;

23.  pakartoja savo prašymą įvairiais susitarimo rengimo, derybų ir įgyvendinimo etapais steigti forumus ar konsultacines grupes tvaraus vystymosi klausimais; primena, kad visos vidaus patariamosios grupės (angl. DAG) turi būti visiškai nepriklausomos ir turėti galimybę gauti reikiamų išteklių; atkreipia dėmesį į vidaus patariamųjų grupių, įsteigtų ES pagal galiojančius prekybos susitarimus, dažnai išsakomą kritiką, kad jų svarstymai neturi jokio praktinio poveikio, ir siūlo Komisijai įgyvendinti šias priemones:

a)  sukurti ataskaitų teikimo sistemą, kuri suteiktų Parlamentui galimybę vertinti patariamųjų grupių darbą,

b)  sistemingai ir konkrečiai reaguoti į susirūpinimą keliančius aspektus, į kuriuos atkreipė dėmesį ES vidaus patariamosios grupės, ir imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šioje srityje ES pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių pasiūlytomis iniciatyvomis,

c)  prekybos ir tvaraus vystymosi skyriuose pateikti svarbiausias logistines nuostatas siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, nes kai kuriais atvejais šie aspektai sukelia didelių kliūčių, taip pat susijusias papildomąsias priemones, kaip antai techninė pagalba ir bendradarbiavimo programos;

24.  ragina formuojant tarptautinės prekybos taisykles ir nacionalinę prekybos politiką kartu, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių, žmogaus teisių, įskaitant moterų teises, didinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomeninėms organizacijoms;

25.  ragina Komisiją labiau įtraukti Parlamentą į prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimo stebėsenos, susijusios su žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos standartų laikymusi, procesą ir ragina Tarybą konsultuotis su Parlamentu priimant bet kokius sprendimus dėl susitarimo taikymo peržiūros ar net, jei reikia, sustabdymo;

Žmogaus teisės, aplinkos ir socialiniai standartai vienašaliu lygmeniu

26.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012) ir kad paskelbta pirmoji 2014–2015 m. laikotarpio BLS stebėsenos ataskaita; mano, kad prekybos politika turi būti būdas ES šalims partnerėms skatinti priimti griežtesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus, ir todėl ragina Komisiją įgyvendinti šias taisomąsias priemones:

a)  paaiškinti, arba priimant deleguotąjį aktą, arba atliekant būsimą Reglamento Nr. 978/2012 peržiūrą, „rimtų pažeidimų veiksmingai įgyvendinant“ tarptautines konvencijas ir atvejų, kai „rimtai ir sistemingai pažeidžiami“ tarptautinės konvencijos principai, apibrėžtis,

b)  reikalauti visų atitinkamų stebėsenos įstaigų nuomonės tam, kad galėtų geriau įvertinti, kaip laikomasi BLS reglamente nurodytų tarptautinių konvencijų; pagrįsti savo vertinimą visų pirma TDO Ekspertų komiteto konvencijų taikymo klausimais nuomone, kai sprendžiama, ar suteikti prekybos lengvatas pagal BLS reglamentą, ar sustabdyti jų taikymą,

c)  sugriežtinti, atliekant būsimąją Reglamento (ES) Nr. 978/2012 peržiūrą, lengvatomis besinaudojančių šalių prisiimtų įsipareigojimų stebėseną; socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti pavestas oficialus BLS ir BLS+ stebėsenos vaidmuo, ypač taikant procedūrą, skirtą išklausyti ir atsakyti į Komisijai pateiktus susirūpinimą keliančius klausimus,

d)  taip pat, kaip buvo reikalauta 2010 m., vykdant peržiūrą įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į BLS reglamentą, siekiant užtikrinti, kad tarptautinėms bendrovėms laikytųsi nacionalinių ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus teisių, darbo standartų ir aplinkosaugos taisyklių srityse, e)  stebėti ir vertinti pažangą, susijusią su iniciatyvos „Viskas išskyrus ginklus“ įgyvendinimu ir veiksmingumu ir su įprastine BLS tvarka, ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

27.  pritaria Komisijos įsipareigojimui dėti pastangas siekiant panaikinti vaikų darbą; palankiai vertina tai, kad priimtas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, ir pakartoja savo 2010 m. raginimą parengti suderintą ir realų pasiūlymą dėl teisės akto, kuris apimtų tokias priemones, kaip nenaudojant vaikų darbo pagamintų produktų ženklinimas, prekybos lengvatos tam tikrus darbo standartus atitinkančioms šalims ir vaikų darbą naudojant pagamintų produktų horizontalusis importo draudimas; pabrėžia kovos su priverstiniu darbu ir vaikų darbu tikslo įtraukimo į ES prekybos susitarimų tvaraus vystymosi skyrius kartu su kitomis 6 pagrindinėmis PDO konvencijomis svarbą, taip pat ES dalyvavimo tarptautinėse diskusijose PPO, EBPO svarbą ir TDO lygį siekiant sustiprinti savo daugiašalę dimensiją;

28.  patvirtina, kad nepritaria jokiai tiesioginei ar netiesioginei nuostatai, kuri daro poveikį prekybai su energija susijusiomis paslaugomis ir kuri sudarytų galimybę technologiniam subsidijų neutralumui; ragina Komisiją ir valstybes nares deramai atsižvelgti į tai, kad vis didesnis dėl tarptautinės prekybos išmetamas CO2 kiekis niekais verčia Europos kovos su klimato kaita strategiją, ir pabrėžia, kad perėjimas prie vietos gamybos ir vartojimo tendencijų gali prisidėti prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

29.  primena neatskiriamą klimato kaitos ir miškų naikinimo ryšį, susidarantį dėl netvarios ir neteisėtos žaliavų gavybos; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinama miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena sistema (angl. FLEGT) ir ES medienos reglamentas (ESMR), ir kad jie būtų veiksmingas taikomi, įskaitant prievolę medienos tiekimo grandinėse laikytis teisėtumo;

30.  palankiai vertina Komisijos sprendimą inicijuoti galimybių studiją siekiant parengti Europos kovos su miškų naikinimu ir miškų alinimu veiksmų planą;

Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA)

31.  primena Parlamento 2010 m. pateiktą prašymą įtraukti įmonių socialinę atsakomybę į visus ES prekybos susitarimus ir į geresnio vykdymo užtikrinimo nuostatas, ypač numatant Komisijai galimybę tirti įtariamus ĮSA įsipareigojimų pažeidimus ir pagal EBPO informacinių punktų pavyzdį sukurti ES informacinius punktus, sustiprinančius EPBO informacinius punktus; prašo Komisijos dėti daugiau pastangų, kad įmonės visose savo tiekimo grandinėse vykdytų socialinės atsakomybės reikalavimus ir kad būtų visapusiškai laikomasi TDO pagrindinių darbo standartų ir tarptautiniu mastu pripažintų socialinės įmonių atsakomybės standartų, ypač neseniai atnaujintų EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, dešimt Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principų, Tarptautinės standartizacijos organizacijos socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000, TDO trišalės deklaracijos dėl tarptautinių verslo įmonių ir socialinės politikos principų ir Jungtinių Tautų pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų, ypač aprangos ir gavybos pramonėse, kuriose yra didesnis pavojus žmogaus teisėms ir dažnesni socialinių standartų pažeidimai; primena, kad po 2013 m. nelaimės Bangladešo „Rana Plaza“ gamykloje Komisija kartu su Bangladešu, TDO ir JAV inicijavo tvaraus bendradarbiavimo susitarimą; todėl pabrėžia, kad svarbu siekti susitarimo tvarumo tikslų siekiant pagerinti darbuotojų teises, taip pat reikia atsakingiau tarptautiniu lygmeniu valdyti tiekimo grandines; prašo Komisijos vykdyti šio tipo programas ir priemones su kitais Sąjungos prekybos partneriais;

32.  mano, kad labai svarbu toliau stengtis laikytis EBPO deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių užtikrinant, kad gairės būtų konkrečiai cituojamos visuose naujuose ES ir trečiųjų šalių susitarimuose ir kad pasyvus požiūris į jų įgyvendinimą būtų pakeistas aktyviu požiūriu; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą apie galimybę gauti informacijos apie įmonių veiklą ir pradėti taikyti veiksmingą ir vykdytiną ataskaitų teikimo sistemą, užtikrinančią informaciją apie produktų vertės grandines; primena savo 2010 m. poziciją reikalauti, kad bendrovės skelbtų savo įmonių socialinės atsakomybės balansus ir kad visos įmonės parodytų deramą stropumą; ragina Komisiją atnaujinti savo ĮSA strategiją siekiant nustatyti griežtesnius ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimus ir užtikrinti efektyvesnį JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą, ir primygtinai ragina valstybes nares pritarti ĮSA skatinimui prekybos susitarimuose;

33.  ragina ES kurti dialogo įmonių socialinės atsakomybės klausimais platformas ir į jas įtraukti pilietinę visuomenę, įmones, tarptautines organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

34.  ragina Komisiją, vadovaujantis JT atsakingo investavimo ir JT pasaulinio susitarimo principais įgyvendinamo projekto, kuriuo siekiama ilgalaikės naudos bendrovėms ir investuotojams, aiškėjančius rezultatus taikyti savo Europos strateginių investicijų fondui ir savo dialogui su investuotojais derantis dėl prekybos susitarimų ir kapitalo rinkų sąjungos koncepcijai remti remiant tvarią prekybą;

35.  primena, kad TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, TDO deramo darbo darbotvarkė ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms su darbu susijusios dalys yra pagrindiniai įmonių socialinę atsakomybę reglamentuojantys dokumentai; reikalauja, kad Komisija imtųsi tolesnių veiksmų, susijusių su EBPO ir JT iniciatyvomis, neseniai ir naujai parengtus standartus įtraukdama į ES teisės aktus ir skatindama 2016 m. liepos mėn. Šanchajuje vyksiančiame G 20 prekybos ministrų susitikime pateikti suderintos ir visapusiškos politikos rekomendacijas, apimančias tvirtus tvaraus vystymosi aspektus pasaulinėse vertės grandinėse;

36.  primena, kad ES yra svarbiausia pasaulio veikėja įmonių socialinės atsakomybės nacionalinių veiksmų planų srityje; ragina Komisiją aktyviai skatinti užsienyje veikiančių ES įmonių atsakingą verslo veiklą, itin daug dėmesio skiriant užtikrinimui, kad būtų griežtai laikomasi visų vidaus teisėje nustatytų teisinių įsipareigojimų arba visų dvišalių ar tarptautinių teisinių įsipareigojimų, taikomų jų verslo veiklai, visų pirma tarptautinių standartų ir taisyklių žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srityse; be to, siekiant šio tikslo, siūlo Komisijai kartu su šalimis partnerėmis aktyviai keistis geriausia ir praktine patirtimi apie priemones ir būdus verslo aplinkai pagerinti ir informuotumui apie atsakingą verslo veiklą didinti;

37.  pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės darbotvarkė turi būti pritaikyta konkretiems regionų ir šalių poreikiams siekiant, kad ją įgyvendinant būtų prisidedama prie tvaraus ekonominio ir socialinio vystymosi;

38.  ragina Komisiją imtis priemonių prekybos ir investicijų srityse, kurios paskatintų ir apdovanotų įmonių socialinės atsakomybės strategijas diegiančias įmones, suteikiant joms specialius ženklus, sudarant lengvesnes sąlygas sudaryti ES viešąsias sutartis ir įgyvendinant pagalbos MVĮ programas;

39.  labai palankiai vertina tai, kad į ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą įtrauktas reikalavimas dideliems verslo subjektams teikti ataskaitas apie žmogaus teises; ragina ES valstybes nares greitai ir veiksmingai perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę; atkreipia dėmesį į JT ataskaitų teikimo pagrindinius principus, žmogaus teisių įmonėse kriterijus bei „integruoto ataskaitų teikimo“ tikslą ir ragina visas ES biržines bendroves ir jų suinteresuotuosius subjektus laikytis direktyvos dvasios ES viduje ir vykdant prekybą už ES ribų;

40.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos (UNEP) veikloje rengiant tarptautinę sutartį, kuria siekiama tarptautines korporacijas patraukti atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus;

41.  pabrėžia, kad veiksmingas šių rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus elementas Parlamentui vertinant prekybos susitarimus, dėl kurių derasi Komisija; prašo Komisijos išsamiai ir laiku reaguoti į visus šioje rezoliucijoje pateiktus klausimus;

42.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/october/tradoc_153846.pdf

(2)

https://www.wto.org/english/news_e/news15_e/mc10_19dec15_e.htm

(3)

http://unfccc.int/resource/docs/2015/cop21/eng/l09r01.pdf

(4)

http://eeas.europa.eu/human_rights/docs/2014-hr-annual-report_en.pdf

(5)

http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2015/july/tradoc_153591.pdf

(6)

2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (A/RES/70/1)

http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E

(7)

OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

(8)

OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

(9)

http://mneguidelines.oecd.org/text/

(10)

http://www.oecd.org/daf/inv/mne/GuidanceEdition2.pdf

(11)

(SWD(2015)0144) of 14 July 2015 http://ec.europa.eu/growth/tools-databases/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=8374

(12)

http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/webdiaepcb2015d3summary_en.pdf

(13)

OL C 99E, 2012 4 3, p. 101.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0294.

(15)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0434.

(16)

Priimti tekstai, P7_TA(2010)0445.

(17)

A/HRC/RES/26/9: http://www.ihrb.org/pdf/G1408252.pdf.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (13.4.2016)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Nuomonės referentė: Godelieve Quisthoudt-Rowohl

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) persvarstytas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo dešimt principų ir socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymo dėl deramo stropumo skatinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą projektą ir Komisijos pirmininko J. C. Junkerio pareiškimą per 2015 m. G7 aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principus ir JT pasaulinį susitarimą,

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnyje nurodoma, kad ES bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

B.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje patvirtinama, kad ES išorės veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

C.  kadangi prekybos ir, viena vertus, žmogaus teisių, o, kita vertus, socialinių bei aplinkosaugos standartų ryšis tapo neatskiriama ES ekonominių ir prekybos santykių dalis; kadangi įgyvendinant kitą ES politiką, susijusią su išorės aspektu, be kita ko, prekybos politiką, ir toliau turėtų būti integruojamas ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos trečiosiose šalyse aspektas; kadangi ES turėtų naudoti prekybos politiką, kad būtų daroma pažanga siekiant nustatyti aukštus pasaulinius standartus žmogaus ir socialinių teisių, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos srityse;

D.  kadangi prekybos politika ir plataus užmojo prekybos susitarimais yra skatinama ir stiprinama pasaulinė taisyklėmis grindžiama prekybos sistema; kadangi prieš tinkamai ir skaidriai užbaigiant prekybos derybas taip pat reikia atsižvelgti į žmogaus teisių klausimus; kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant įmonių socialinės atsakomybės propagavimą, siekiama skatinti žmogaus teisių nuostatas prekybos politikos srityje;

E.  kadangi 2014 m. birželio 26 d. JT žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl tarpvyriausybinės darbo grupės, įpareigotos pradėti procesą, kuriuo siekiama parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kurią taikant, laikantis tarptautinės teisės, būtų reguliuojama tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veikla, sudarymo;

F.  kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų vienos kitą sustiprinti, o verslo bendruomenė, kai ji privalo gerbti žmogaus teises, galėtų taip pat atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų, be kita ko, socialinio teisingumo, aplinkosauginio tvarumo ir pagarbos žmogaus teisėms, skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis teigiamas poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą; kadangi stiprinant prekybos santykius, grindžiamus žmogaus teisių apsauga ir užtikrinimu, stiprinamas tarpusavio supratimas ir bendros vertybės, pvz., teisinės valstybės principas, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms;

1.  primena, kad ES yra įsipareigojusi, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis ir įgyvendinant visą jos politiką, įskaitant prekybos politiką, ir taikant visas jos atitinkamas išorės finansavimo priemones, nuosekliai propaguoti ir gerbti žmogaus teises ir demokratiją;

2.  todėl rekomenduoja, kad ES prekybos strategija būtų priemonė, kuria būtų propaguojamos demokratinės vertybės trečiosiose šalyse; taigi palankiai vertina prekybos susitarimų ir prekybos lengvatų programų išplėtimą, nes jie yra žmogaus teisių skatinimo, priverstinio ir vaikų darbo panaikinimo, aprūpinimo maistu saugumo ir teisių į sveikatą, darnaus vystymosi ir aukštų saugos ir aplinkosaugos standartų, taip pat ekonominių galimybių visiems užtikrinimo svertai;

3.  teigiamai vertina naują strategiją „Prekyba visiems“ ir tai, kad nuoroda į įmonių socialinę atsakomybę dabar įtraukta į visus ES prekybos ir kitus dvišalius susitarimus; ragina ES pasiūlyti tinkamas tolesnes priemones, pvz., skundų nagrinėjimo mechanizmą, ir šalinti galimus trūkumus prekybos ir investicijų susitarimuose, taip pat atnaujinti savo teisės aktus dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teises ir ekonominius, socialinius bei aplinkosaugos klausimus į savo pasiūlymų dėl teisėkūros ir ne teisėkūros aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos susitarimų poveikio vertinimo tyrimus; pakartoja, kad poveikio vertinimai turėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą ir mechanizmus, įtvirtintus prekybos susitarimuose ir politikoje; be to, ragina Komisiją sistemingai atlikti tokius poveikio žmogaus teisėms vertinimus ir ex post poveikio vertinimus, taip pat pagerinti jų kokybę ir užtikrinti, kad jie būtų išsamesni; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija neatliko ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo, ir pakartoja, jog pritaria tam, kad vykdant šio susitarimo ex post vertinimą būtų atliktas išsamus Vietnamo, be kita ko, žmogaus teisių padėties, vertinimas – tai būtų ir tolesni 2009 m. pradėto poveikio tvarumui vertinimo veiksmai; teigiamai vertina visus koordinavimo veiksmus tarptautiniu lygmeniu, ypač vykdomus su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru, siekiant užtikrinti visų sutartų tarptautinių principų ir pasirašytų konvencijų žmogaus teisių srityje įgyvendinimą;

5.  pakartoja, jog pritaria sistemingam nuostatų dėl žmogaus teisių sąlygų įtraukimui į tarptautinius susitarimus, įskaitant ES ir trečiųjų šalių prekybos susitarimus; pabrėžia, kad reikia politinės valios siekiant užtikrinti trečiųjų šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymą; ragina Komisiją reguliariai teikti ataskaitas apie tai, kaip visos JT narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina ES atstovus dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su šiais principais ir kitais tarptautiniais įmonių socialinės atsakomybės standartais susijusius klausimus; ragina ES remti trečiųjų šalių pilietinės visuomenės indėlį į poveikio vertinimus;

6.  be to, ragina Komisiją sistemingai stebėti, kaip įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, ir nuolat informuoti Parlamentą apie tai, kaip šalys partnerės užtikrina šias teises; taip pat ragina Komisiją nustatyti reikiamas apsaugos priemones siekiant spręsti prekybos susitarimų galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms problemas ir atsižvelgti į vidaus patariamųjų grupių bei jungtinių konsultacinių komitetų indėlį, taip pat sukurti tinkamus stebėsenos, skundų nagrinėjimo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus siekiant garantuoti, kad įmonės ir investuotojai gerbtų žmogaus teises;

7.  palankiai vertina Komisijos pastangas remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, JT pasaulinio susitarimo, persvarstytų EPBO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms, TDO trišalės deklaracijos dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, taip pat socialinės atsakomybės gairių standarto ISO 26000 įgyvendinimą ir tuo pačiu metu skatinti, remti ir stebėti visų prekybos partnerių atitiktį minėtiems tarptautiniams principams; mano, kad galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis aspektas nacionaliniuose veiksmų planuose ir ES strategijoje turėtų būti išplėstas pagal pagrindinius principus; pakartoja, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti šiuos principus ir Pasaulinį susitarimą; teigiamai vertina iki šiol atliktą tarpvyriausybinės darbo grupės darbą ir ragina visas JT nares, įskaitant ES valstybes nares, konstruktyviai dalyvauti derybose; palankiai vertina tyrimą dėl įmonių įvykdytų rimtų žmogaus teisių pažeidimų nagrinėjimo teismine tvarka, kurį atliko Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras;

8.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012); primena, kad šalys partnerės turi įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines žmogaus teisių ir darbo standartų srities konvencijas, išvardytas BLS reglamente; pabrėžia, kad Komisija turi stebėti, kaip šias konvencijas įgyvendina BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys, ir teikti ataskaitas šiuo klausimu; ragina nuolat vesti dialogą su BLS+ lengvatomis besinaudojančiomis šalimis, nes tokiu būdu ES gali daryti didžiausią poveikį kovojant su žmogaus teisių pažeidimais ir būti pasirengusi sustabdyti BLS+ lengvatų taikymą tais atvejais, kai žmogaus teisės pažeidžiamos itin sunkiai;

9.  palankiai vertina tai, kad reikalavimas didelėms verslo įmonėms teikti ataskaitas dėl žmogaus teisių įtrauktas į ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą, ir ragina ją nedelsiant įgyvendinti; pareiškia, kad remia EBPO rekomendacijas kaip priemonę, kurią taikant sustiprinamos žmogaus teisių nuostatos prekybos srityje; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į skaidrumo mechanizmų ir šalių teisminio bendradarbiavimo svarbą; atkreipia dėmesį į JT ataskaitų teikimo pagrindinius principus, žmogaus teisių įmonėse kriterijų bei integruotų ataskaitų teikimo tikslą ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus laikytis minėtos direktyvos nuostatų;

10.  pabrėžia, kad ES strategijoje „Prekyba visiems“ ES įpareigojama sustiprinti įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas ir pabrėžiama, kad tai turėtų reikšti naujų formų veiksmus ES lygmeniu, įskaitant susitarimą dėl naujo ES įmonių socialinės atsakomybės veiksmų plano iki 2020 m.;

11.  ragina Komisiją projekto „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“, įgyvendinamo vadovaujantis JT atsakingo investavimo principais ir JT pasaulinio susitarimo nuostatomis, aiškėjančius rezultatus taikyti savo Europos strateginių investicijų fondui (ESIF), dialogui su investuotojais ir remiant tvarios kapitalo rinkų sąjungos koncepciją.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

9

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Iveta Grigule, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Afzal Khan, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jean-Luc Schaffhauser, Helmut Scholz, Jaromír Štětina, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Antonio López-Istúriz White, Tokia Saïfi, György Schöpflin, Igor Šoltes, Bodil Valero

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Georgios Epitideios, Claudiu Ciprian Tănăsescu


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (11.11.2015)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Nuomonės referentė: Lola Sánchez Caldentey

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES prekybos ir investicijų politika yra susijusi su socialinės apsaugos, vystymosi, žmogaus teisių ir aplinkosaugos politika; ragina Komisiją laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo visose išorės politikos srityse ir visų pirma įtraukti šį principą į visas sutartis tokiu būdu, kad būtų laikomasi sutartų tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, deramo darbo, lyčių lygybės ir aplinkos tvarumo;

2.  primena 1986 m. JT deklaraciją dėl teisės į vystymąsi, kurioje patvirtinama, kad teisė į vystymąsi yra neatsiejama žmogaus teisių dalis; ragina ES, įgyvendinant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas tarptautiniu mastu sudarytas sutartis, taip pat siekiant tvaraus vystymosi tikslų, gerbti besivystančių šalių suverenitetą, laikantis vystymosi principo, susijusio su demokratine atsakomybe, kaip įtvirtinta vystymosi veiksmingumo darbotvarkėje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti žmogaus orumą ir visų investuotojų įsipareigojimus bei pareigas, kad būtų garantuojami socialiniai, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartai, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, taip pat skatinamas veiksmingas bendradarbiavimas su visais vystymosi srities subjektais;

3.  ragina ES pripažinti bendrą, tačiau skirtingą besivystančių šalių atsakomybę ir užtikrinti teisingumą, kai sprendžiami tvaraus vystymosi po 2030 m. darbotvarkės klausimai ir nagrinėjami tvaraus vystymosi ekonominiai, socialiniai bei aplinkosaugos aspektai; primena, kad ES yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinta šalių partnerių atsakomybė ir indėlis siekiant savo šalies vystymosi, visų pirma atsižvelgiant į mokesčių, prekybos ir investicijų politiką; ypač pabrėžia, kad reikia iš naujo suderinti pasaulines taisykles, kuriomis reglamentuojama prekyba ir investicijos, su žmogaus teisių prievolėmis, kad būtų surasta tinkama įmonių ir vyriausybių teisių ir pareigų pusiausvyra;

4.  primena, kad deramo darbo darbotvarkės (grindžiamos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis ir rekomendacijomis), kurią galėtų taikyti verslo įmonės, įgyvendinimas – tai esminė tvaraus vystymosi strategijų dalis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad socialinis dialogas – tai pagrindinis įmonių atskaitomybės kriterijus;

5.  pažymi, kad įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) darbotvarkė turi būti pritaikyta pagal konkrečius regionų ir šalių poreikius siekiant, kad ją įgyvendinant būtų didinamas tvarus ekonominis ir socialinis vystymasis;

6.  atsižvelgdamas į tai, kad susidomėjimas privačiuoju sektoriumi kaip vystymąsi skatinančiu subjektu auga, apgailestauja, kad labai trūksta tinkamos informacijos ir skaidrumo dėl įmonių veiksmų ir jų poveikio socialiniams ir aplinkosaugos standartams bei žmogaus teisėms; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai didinti įmonių skaidrumą ir atskaitomybę ir atlikti nepriklausomą ex ante poveikio analizę prieš pasirašant bet kokį tarptautinį susitarimą, įskaitant prekybos susitarimus; ragina įgyvendinant ES prekybos susitarimus taikyti griežtą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą, kad būtų veiksmingai užtikrinamas įmonių socialinių, aplinkosaugos ir žmogaus teisių standartų laikymasis; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares skatinti taikyti privalomas priemones siekiant užtikrinti, kad tarptautinės įmonės mokėtų mokesčius šalyse, kuriose jos gauna pelną, ir skatinti privalomą privačiojo sektoriaus ataskaitų teikimą pagal šalis, taip didinant šalių nacionalinių išteklių mobilizavimo pajėgumus;

7.  primena, kad pagrindinis ES vystymosi politikos aspektas turėtų būti žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio integravimas; pakartoja, kad šiomis aplinkybėmis, kai derinimas, kaip ES vystymosi priemonė, yra vis dažniau taikomas, pagrindinės sąlygos teikiant paramą privačiajam sektoriui vystomojo bendradarbiavimo srityje turėtų būti tarptautiniu mastu pripažintų rekomendacijų ir principų dėl įmonių elgesio ir atskaitomybės priemonių (visų pirma TDO konvencijos ir standartai, įskaitant TDO deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms, JT pasaulinis susitarimas ir verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai) laikymasis ir įgyvendinimas;

8.  apgailestauja dėl to, kad, nors 2011 m. Žmogaus teisių taryba vienbalsiai pritarė JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams, žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su įmonių veikla, skaičius ir toliau auga; ragina Komisiją parengti ataskaitą dėl JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo padėties;

9.  apgailestauja dėl to, kad vis dar nėra reguliavimo sistemos, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių standartų ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais, dėl to sudaromos sąlygos kai kurioms valstybėms ir įmonėms šių standartų nesilaikyti ir nebūti nubaustoms; ragina nustatyti privalomą ir vykdytiną reguliavimo sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta, kaip įmonės turi laikytis žmogaus teisių ir įsipareigojimų, susijusių su socialiniais ir aplinkosaugos standartais; apgailestauja dėl to, kad paprastai nesilaikoma dabartinių nuostatų dėl žmogaus teisių, numatytų laisvosios prekybos susitarimuose ir kituose ekonominės partnerystės susitarimuose; dar kartą ragina Europos Komisiją, derantis dėl tarptautinių susitarimų, labiau įsipareigoti siekiant propaguoti privalomas ir nediskutuotinas nuostatas dėl žmogaus teisių bei socialines ir aplinkosaugos nuostatas;

10.  primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti privalomas ir vykdytinas iniciatyvas atsakingos kasybos, medienos ruošos ir apsirūpinimo pagrindiniais produktais klausimais, kurios gali apimti privačias su tvarumu susijusias schemas visoje tiekimo grandinėje, ir patobulinti aplinkosaugos ir socialinio produkto ir proceso gyvavimo ciklo analizę, kad būtų teikiama geresnė informacija vartotojui ir veiksmingai užtikrinama įmonių atskaitomybė;

11.  ragina ES laikytis JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) parengtų išsamių investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principų rekomendacijų, kad būtų užtikrintos atsakingos, skaidrios ir atskaitingos investicijos ir nedaroma žala socialiniams ir aplinkosaugos standartams, žmogaus teisėms, vystymuisi ir žmogaus orumui, taip pat garantuojama pagarba žmogaus teisėms, lyčių lygybė, deramas darbas, sąjungų teisės, aplinkosauga, socialinė apsauga, visuotinė galimybė gauti kokybiškas prekes ir viešąsias paslaugas (ypač daug dėmesio skiriant viešajai visuotinei sveikatos priežiūrai), socialinė apsauga, visuotinė galimybė gauti vaistų bei maisto ir produktų sauga;

12.  šiomis aplinkybėmis, kai tarptautinėje teisėje taikomi įmonių veiklos ir žmogaus teisių standartai, principai ir teisių gynimo mechanizmai yra susiskaidę, palankiai vertina tai, kad neseniai į dvišalius laisvosios prekybos susitarimus buvo įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių, taip pat tvaraus vystymosi skyrius; laikosi nuomonės, kad šiomis nuostatomis sudaromos sąlygos ES ir jos šalims partnerėms geriau bendradarbiauti; primena apie valstybių atsakomybę užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir jas propaguoti; atsižvelgdamas į tai, kad padaryta mažai pažangos įgyvendinant JT pagrindinius principus, ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos ir JT aplinkos programos veikloje siekiant sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią tarptautinės korporacijos būtų patraukiamos atsakomybėn už žmogaus teisių ir aplinkosaugos standartų pažeidimus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Louis-Joseph Manscour, Paul Rübig, Joachim Zeller


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.3.2016)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Nuomonės referentė: Tiziana Beghin

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina laikytis aštuonių pagrindinių TDO darbo standartų, keturių TDO prioritetinių konvencijų, skirtų pramoninėms šalims, ir į visus dvišalius ir daugiašalius ES prekybos susitarimus kaip socialinės apsaugos sąlygą įtraukti atitinkamus ES teisės aktus bei taikyti šiuos standartus; mano, kad būtina teikti paskatas bendrovėms prisiimti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) ir imtis aktyvių priemonių siekiant nustatyti žmogaus teisių arba teisių aplinkos srityje pažeidimus, korupciją arba mokesčių vengimą, taip pat ir jų filialuose bei tiekimo grandinėse, ir užkirsti šiems pažeidimams kelią; pažymi, kaip svarbu laikytis būtiniausių darbo standartų trečiosiose šalyse ir todėl ragina Komisiją numatyti stebėsenos mechanizmus dalyvaujant socialiniams partneriams; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ne tik standartų ratifikavimą, bet ir veiksmingą jų įgyvendinimą, o tam reikia tinkamo skaičiaus darbo inspektorių, kaip nurodyta TDO rekomendacijose;

2.  primena, kad TDO trišalė deklaracija dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, TDO deramo darbo darbotvarkė ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms su darbu susijusios dalys yra pagrindiniai įmonių socialinę atsakomybę apibrėžiantys dokumentai, ir pabrėžia, kad Komisijos Užimtumo generalinis direktoratas (Užimtumo GD) turi ir toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį bendrai koordinuojant ES įmonių socialinės atsakomybės politiką;

3.  ragina Komisiją tęsti atnaujintą ES 2011–2014 m. laikotarpio ĮSA srities strategiją ir deramai apsvarstyti galimybę pradėti viešas konsultacijas;

4.  primena, kad ES išorės santykių srityje sąveikauja socialiniai ir aplinkos standartai, žmogaus teisės, darbo teisės ir vystymosi politika ir kad ES turėtų atlikti svarbų vaidmenį propaguojant šias teises ir standartus, visų pirma vykdydama išorės prekybos politiką ir sudarydama susitarimus;

5.  pabrėžia, kad ĮSA turi ilgas europines tradicijas ir kad socialiai atsakingos įmonės ir toliau rodo pavyzdį;

6.  pabrėžia, kad be savo poveikio pasaulio mastu ĮSA daro poveikį vietos ir regionų lygmenimis ir kad tai reikia pripažinti ir skatinti;

7.  mano, kad įmonių mokesčių politika turi būti laikoma neatsiejama ĮSA dalimi, taigi bet kokios mokesčių vengimo ar naudojimosi mokesčių rojais strategijos yra nesuderinamos su socialiniu požiūriu atsakingu elgesiu;

8.  ragina į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) darbą įtraukti TDO suteikiant jai stebėtojos statusą ir teisę tarti žodį PPO ministrų konferencijose; mano, kad TDO taip pat turėtų dalyvauti derybose dėl dvišalių ir daugiašalių prekybos susitarimų; ragina deramai atsižvelgti į ĮSA vykdant prekybos politiką daugiašaliu lygmeniu, tarptautiniuose forumuose, skatinančiuose ĮSA, visų pirma EBPO ir TDO, taip pat PPO;

9.  mano, kad glaudesnis bendradarbiavimas daugiašaliu lygmeniu skatins siekti tikro šių tarptautinių organizacijų koordinavimo, kuris, pavyzdžiui, suteiks galimybę TDO parengti nepriklausomas ekspertų ataskaitas, kad PPO veikloje būtų tinkamai atsižvelgiama į darbo ir deramo darbo nuostatas, neleisiančias kelti grėsmės socialinei raidai;

10.  ragina sutvirtinti dvišalių ir daugiašalių susitarimų skyriaus dėl tvaraus vystymosi nuostatas numatant stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmą, kuriuo galėtų pasinaudoti socialiniai partneriai, ir nustatant atskaitomybės mechanizmus taisyklių nesilaikymo atveju; mano, kad taikant šią procedūrą turėtų būti numatytos pasekmės, kai užregistruojami tvarios plėtros taisyklių arba tam tikrų darbo nuostatų ir standartų pažeidimai;

11.  prašo, kad ateityje sudarant ES prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis daugiau dėmesio būtų skiriama darbo saugos ir sveikatos sritims, sudarančioms deramo darbo darbotvarkės dalį; ragina ES teikti techninę paramą šių nuostatų įgyvendinimui siekiant užtikrinti, kad jos nesudarytų kliūčių prekybai;

12.  mano, kad geresnis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas yra ypač svarbus siekiant darbo vietose užtikrinti pagrindinius darbo, socialinius ir aplinkos standartus;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad ĮSA turėtų apimti naujas sritis, pvz., darbo organizavimą, lygias galimybes ir socialinės įtrauktį, antidiskriminacines priemones, išsilavinimo bei mokymosi visą gyvenimą plėtojimą; pabrėžia, kad ĮSA turėtų apimti, pavyzdžiui, darbo vietų kokybę, vienodus atlyginimus ir karjeros siekimo galimybes, ir skatinti naujovių projektus, siekiant padėti pereiti prie tvarios ekonomikos;

14.  mano, kad socialinė, aplinkos ir žmogaus teisių politika turi būti skatinama ES vykdant įvairių sričių veiklą, taip pat dvišaliais susitarimais; taip pat pažymi, kad jokia ES politika neturėtų būti trukdoma valstybėms – dvišalių susitarimų šalims – įgyvendinti tvarios plėtros politikos ir laikytis asmeninių teisių ir laisvių nuostatų, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš derybas būtų atlikti socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai, taip pat poveikio žmogaus teisėms vertinimai ir kad būtų taikoma sisteminga ex-post stebėsena ir vertinimas; primena, kad dvišaliuose susitarimuose numatytos galiojančios sustabdymo nuostatos turėtų būti panaudojamos tais atvejais, kai atskleidžiama šiurkščių socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių tikslų ir (arba) standartų, pažeidimų;

15.  ragina Komisiją į visuose laisvosios prekybos susitarimuose, sudaromuose su ES nepriklausančiomis šalimis, paisyti aukštų socialinių standartų, atitinkančių TDO deramo darbo darbotvarkę, kurioje nustatyti pagrindiniai orios, stabilios ir taikios darbo aplinkos užtikrinimo tikslai, bei juos skatinti ir pabrėžia socialinių partnerių dalyvavimo propaguojant šią darbotvarkę svarbą, kad būtų geriau skatinamas darbo vietų kūrimas, pripažįstamos ir gerbiamos darbuotojų teisės, plečiama socialinė apsauga ir skatinamas socialinis dialogas; taip pat ragina ES verslo įmones visapusiškai siekti šių pagrindinių tikslų tiek Sąjungoje, tiek vykdant veiklą su ES nepriklausančiomis šalimis;

16.  pabrėžia, kad Europos strategijoje „Prekyba visiems“ ES įpareigojama stiprinti bendrovių socialinės atsakomybės iniciatyvas, ir pabrėžiama, kad tai turėtų reikšti naujus veiksmus ES lygmeniu, įskaitant susitarimą dėl naujo ES ĮSA veiksmų plano iki 2020 m., taip pat mechanizmą, kurį taikant visuose naujuose susitarimuose būtų ne tik pažymima ĮSA, verslo ir žmogaus teisės, bet ir kiekvienu atveju nustatomas tolesnių veiksmų ir įgyvendinimo mechanizmas;

17.  ragina Komisiją aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su EBPO ir TDO plėtojant pasaulinį požiūrį dėl darbo sąlygų gerinimo siuvimo pramonėje;

18.  ragina Komisiją, vykstant deryboms dėl naujų prekybos susitarimų, pvz., su Australija ir Naująja Zelandija, dvišaliais pagrindais nustatyti naujus demokratinių, skaidrių ir sąžiningų prekybos susitarimų standartus, kurie būtų laikomi naujos pasaulinės prekybos politikos eros orientyrais;

19.  primena, kad Europos socialinis dialogas suteikia integruotą galimybę socialiniams partneriams spręsti ĮSA problemas, ir ragina sudarant naujus pagrindų susitarimus konkrečiuose sektoriuose nustatyti ambicingesnius ĮSA tikslus;

20.  pabrėžia, kad ES institucijos, skirdamos viešųjų pirkimų sutartis, teikia pirmenybę įmonės veiklos duomenims ir tvirtiems įsipareigojimams tvaraus ir etiško elgesio srityje, ir primygtinai ragina perkančiąsias organizacijas naudotis šiais kriterijais pagal viešųjų pirkimų direktyvas;

21.  pabrėžia, kad ĮSA gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų augimą ir darbo standartus ir užkertant kelią korupcijai tiek ES, tiek visame pasaulyje, ypač jei tai apima tinkamus skaidrumo standartus ir patikimus atskaitomybės mechanizmus; siūlo nustatyti didesnę įmonių atskaitomybę šioje srityje; ragina Komisiją patvirtinti naują ĮSA strategiją, pagal kurią būtų nustatyti griežtesni ataskaitų teikimo ir atitikties reikalavimai, užtikrinantys geresnį JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą, ir primygtinai ragina valstybes nares remti ĮSA skatinimą prekybos susitarimuose;

22.  toliau primygtinai ragina Komisiją uždrausti į ES importuoti bet kokias prekes, kurios gaminamos pasitelkiant šiuolaikinių formų vergovę arba priverstinį darbą, visų pirma pažeidžiamų grupių darbą, arba pažeidžiant pagrindines žmogaus teises;

23.  ragina Komisiją teikti konstruktyvią paramą verslininkams, kurie įsipareigoja laikytis ĮSA, skatinti tvarias ĮSA partnerystes pasaulio mastu, pvz., aktyviai tarpininkaujant, ir imtis vykdomųjų priemonių šiam darbui koordinuoti;

24.  ragina Komisiją numatyti paskatas ĮSA taikymui; ši atsakomybė turėtų papildyti taikomus darbo ir aplinkos apsaugos teisės aktus, bet jokiu būdu jų nepakeisti;

25.  palankiai vertina Užimtumo generalinio direktorato ir Komisijos vaidmenį sušaukiant valstybių narių Aukšto lygio grupę įmonių socialinės atsakomybės klausimu ir ragina stiprinti ES institucijų ir valstybių narių dialogą ir bendradarbiavimą siekiant skatinti Europos Sąjungos įmonių socialinės atsakomybės strategiją;

26.  labai palankiai vertina tai, kad reikalavimas didelėms verslo įmonėms socialinio poveikio ataskaitose pateikti su darbu susijusius duomenis(1) įtrauktas į ES Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą; ragina ES valstybes nares perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę greitai ir veiksmingai; ragina visas ES biržines bendroves ir jų suinteresuotuosius subjektus laikytis direktyvos dvasios, kad būtų galima siekti socialiai teisingesnės ir tvaresnės ekonomikos;

27.  pažymi, kad po to, kai sugriuvo „Rana Plaza“ gamykla, didėja dėmesys geros užimtumo srities praktikos skatinimui pasaulio tiekimo grandinėse, Prancūzijoje pateiktas teisės akto projektas dėl išsamaus patikrinimo, o Komisijos pirmininkas J. C. Juncker Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime perskaitė pranešimą, kuriame ragino imtis „skubių veiksmų“, siekiant pagerinti atsakomybę pasaulinėse tiekimo grandinėse;

28.  primena, kad ES niekaip nepavyksta panaikinti teisingumo spragų, susijusių su JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų nuostatomis dėl galimybės gauti kompensaciją ekstremaliais atvejais, kai susiduriama su darbuotojų masinių žūčių atvejais, kaip, pvz., Bopalo tragedijos atveju; ragina pasiūlyti nuostatas, kuriomis remiantis Europos teismams būtų galima suteikti kompetenciją nagrinėti bylas tais atvejais, kai susijusiose trečiosiose šalyse nėra pakankamų priemonių padėčiai ištaisyti;

29.  ragina Komisiją, visų pirma jos Teisingumo generalinį direktoratą, pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į ES teismus kraštutiniais atvejais, kai Europoje įsteigtos įmonės, jų patronuojamosios įmonės arba verslo partneriai itin šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises arba darbo teisę, kaip nurodyta JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo verslo ir žmogaus teisių klausimais rekomendacijose.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.3.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Thomas Händel, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Morten Løkkegaard, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Karima Delli, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Edouard Martin, Ivo Vajgl

(1)

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (3.12.2015)

pateikta Tarptautinės prekybos komitetui

dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo

(2015/2038(INI))

Nuomonės referentas: Malin Björk

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Tarptautinės prekybos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi prekybos susitarimai ir prekybos liberalizavimas gali skirtingai paveikti moteris ir vyrus dėl struktūrinės lyčių nelygybės kalbant apie galimybę gauti išsilavinimą, darbą, pasinaudoti paslaugomis, ištekliais, ar apie pajamas, jų, kaip vartotojų, poziciją, atstovavimą jiems priimant sprendimus, jų skaičių nekvalifikuoto darbo vietose ir dėl skirtingų vyrams ir moterims taikomų socialinių taisyklių;

B.  kadangi lyčių lygybė, kaip strateginis tikslas, labai svarbi siekiant bendrų ES tikslų; kadangi dabartinėje ES 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje nustatyta, kad ES įtrauks lyčių lygybės aspektą į savo prekybos politiką kaip platesnio masto tvaraus vystymosi programos dalį;

C.  kadangi tikėtina, kad bet kokios darbuotojų gebėjimų, užimtumo stabilumo, darbo sąlygų, nedarbo draudimo ir išmokų, tokių kaip mokamos atostogos, įskaitant vaiko priežiūros atostogas, ir sveikatos priežiūros išmokos, gerinimo priemonės duos daug naudos moterims, ypač esančioms padėtyje, kurioje jos turi itin mažai garantijų;

D.  kadangi visapusiški ir suderinti prekybos susitarimai gali daryti teigiamą poveikį moterų užimtumo lygiui, kuriuo būtų prisidedama prie ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos; kadangi remiantis SESV 8 straipsniu, lyčių aspektas turėtų būti įtrauktas į visą ES veiklą, įskaitant derybas dėl prekybos susitarimų;

E.  kadangi lyčių aspektas neminimas 2010 m. lapkričio 25 d. Parlamento rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose;

F.  kadangi penktas darnaus vystymosi tikslas – iki 2030 m. pasiekti lyčių lygybę;

G.  kadangi prekybos susitarimai jokiu būdu neturėtų silpninti ES ar jos valstybių narių pažangos lyčių lygybės srityje;

H.  kadangi kliūčių investicijoms panaikinimas priimant teises, socialinius standartus, vartotojų apsaugos ir aplinkos apsaugos reglamentus paskatins „suderinimą“, kuriuo bus sumažinti darbo standartai, taip pat viešųjų paslaugų ir gerovės sektoriaus privatizavimą, kuris turės neigiamą poveikį lyčių lygybei;

I.  kadangi darnus ir įtraukus vystymasis ir augimas turi apimti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą;

J.  kadangi negalima tikėtis, jog vien prekybos liberalizavimas panaikins lyčių nelygybę, norint stebėti poveikį moterims, reikia konkrečiai pritaikytų priemonių ir ekonominių išteklių;

1.  ragina priverstinai taikyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinius darbo standartus ir jos deramo darbo darbotvarkę, taip pat laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl aplinkos apsaugos ES lengvatinio prekybos režimo susitarimuose, nes TDO standartai dėl nediskriminavimo dėl lyties ir vienodo užmokesčio vyrams ir moterims ypač svarbūs didinant lyčių lygybę;

2.  ragina plataus masto veiksmingą, nuolatinį ir skaidrų ne tik moterų ir moterų teisių organizacijų ir ypač profesinių sąjungų, bet ir aplinkos apsaugos, vartotojų, darbo, vystymosi organizacijų dalyvavimą konsultacijose ir derybose, susijusiose su prekyba, taip pat prekybos politikos formavimo ir susijusio įgyvendinimo srityje; ragina moteris ir moterų organizacijas aktyviai dalyvauti procese ir teikti deryboms svarbias iniciatyvas ir informaciją;

3.  ragina didinti skaidrumą ir atskaitomybę vietos organizacijoms formuojant tarptautinės prekybos taisykles ir nacionalinę prekybos politiką kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių, žmogaus teisių, įskaitant moterų teises;

4.  ragina ES užtikrinti, kad prekybos politika nebūtų panaikintas socialinės apsaugos, vartotojų apsaugos, visuomenės saugos, visuomenės sveikatos ir švietimo, maisto saugos, aplinkos apsaugos ir lyčių lygybės vidaus reglamentavimas;

5.  pažymi, kad Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) įtraukta į BLS+ sistemos konvencijų sąrašą, ir ragina atidžiai stebėti, kaip lengvatomis besinaudojančios šalys laikosi įpareigojimų;

6.  ragina ES į ES tarptautinius susitarimus, įskaitant jau sudarytus arba ketinamus sudaryti prekybos ir investicijų susitarimus, sistemingai įtraukti privalomas, vykdytinas ir nediskutuotinas nuostatas dėl žmogaus teisių, įskaitant moterų ir mergaičių teises;

7.  dar kartą pabrėžia, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose svarbu numatyti sustabdymo sąlygą, jeigu kita susitariančioji šalis pažeidžia žmogaus teises;

8.  taip pat primena ES įsipareigojimą į visas savo politikos sritis įtraukti lyties aspektą ir tai, jog svarbu užtikrinti, kad vyrai ir moterys gautų vienodą naudą iš socialinių pokyčių, ekonominio augimo ir deramų darbo vietų kūrimo, sykiu pašalinant diskriminaciją ir pasaulyje skatinant moterų teises;

9.  apgailestauja, kad dėl prekybos susitarimų dažnai deramasi konkrečiai neatsižvelgiant į jų poveikį moterų ir mergaičių teisėms, pavyzdžiui, teisėms į sveikatą ir susijusioms teisėms, įskaitant teisę į reprodukcinę sveikatą, teisėms gauti išsilavinimą ir lankyti profesinius mokymus, maistą, saugias darbo sąlygas ir vandenį;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis ir nuodugniai išnagrinėti galimą konkretų prekybos susitarimų poveikį moterų ir mergaičių padėčiai, taip pat ir trečiosiose šalyse, kad būtų labiau suderintos įvairios, tačiau tarpusavyje susijusios politikos sritys, tokios kaip prekyba, vystymasis, užimtumas, migracija ir lyčių lygybė;

11.  ragina Komisiją, remiantis kriterijais, susijusiais su lyčių lygybe, ir ištekliais, atlikti prekybos susitarimų poveikio moterims ir lyčių lygybei ex ante ir ex post vertinimus, kurie būtų platesnio poveikio žmogaus socialinei raidei vertinimo dalis; pabrėžia, kad reikia patikimų duomenų norint įvertinti skirtingų prekybos priemonių, pvz., TPIP, TISA, išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (angl. CETA), poveikį lytims; ragina kruopščiai, sistemingai ir privalomai įvertinti dabartinius prekybos ir investicijų susitarimus, kad būtų nustatytos visos sritys, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį lyčių lygybei;

12.  pabrėžia, kad ES prekybos politika turi užtikrinti, kad nebūtų kenkiama valstybių gebėjimui reguliuoti ir apsaugoti moterų teises bei aplinką, vartotojų teises ir darbuotojų teises, taip pat kad įmonės ir investuotojai būtų atskaitingi žmonėms ir vyriausybėms už jų žmogaus teises, lyčių lygybę, socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir vystymuisi;

13.  ragina išsamiai išanalizuoti poveikį, kurio tikimasi įgyvendinus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, dėl kurių derėjosi ES ir trečiosios šalys, atsižvelgiant į žmogaus teisių, klimato, lyčių lygybės ir tvarumo aspektus;

14.  pabrėžia, kad derybose dėl prekybos susitarimų dalyvaujanti ES turėtų rūpintis ne tik pasaulinių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų didinimu ir sąžiningesniu bei teisingesniu pasauliniu prekybos modeliu, bet ir lyčių lygybės skatinimu;

15.  apgailestauja dėl to, kad įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) srityje iki šiol visiškai nepaisoma lyčių aspekto; ragina Komisiją įtraukti lyčių aspektą į savo politiką dėl ĮSA, taip pat į tarptautinių prekybos susitarimų nuostatas, susijusias su ĮSA, – taikyti integracines priemones, pavyzdžiui, skirtas korporacijoms didinti visų lygmenų vadovaujamąsias pareigas užimančių moterų skaičių ir dirbančių moterų mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam rengimui remti, tinkamoms moterų darbo sąlygoms ir teisėms savo tiekimo grandinėse užtikrinti ir apsirūpinimui medžiagomis iš konfliktų zonų, kuriose plačiai paplitęs smurtas dėl lyties, vengti;

16.  pažymi, kad ES moterų ir vyrų lygybės strategijoje deramai neatsižvelgta į lyties aspektą ES prekybos politikoje; apgailestauja, kad lyties aspektas nėra įtrauktas į neseniai paskelbtą 2015 m. spalio 15 d. komunikatą dėl naujos ES prekybos strategijos ir investicijų;

17.  pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai, savidraudos bendrovės ir socialinės įmonės, atlieka svarbų vaidmenį skatinant lyčių lygybę ir didinant tvarų ir įtraukų vystymąsi bei augimą; ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti ir skatinti šiuos alternatyvius modelius ES, taip pat prekybos ir vystymosi politikos srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

3.12.2015

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Maria Arena, Catherine Bearder, Malin Björk, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Köstinger, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Beatrix von Storch, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Inês Cristina Zuber

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Eleonora Forenza, Mariya Gabriel, Julie Girling, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Dubravka Šuica, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Kristina Winberg


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Yannick Jadot, Ska Keller, Alexander Graf Lambsdorff, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franck Proust, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Goffredo Maria Bettini, Agnes Jongerius, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, Fernando Ruas, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, Eider Gardiazabal Rubial, Carlos Iturgaiz, Jan Keller, Dominique Martin, Giulia Moi, Jozo Radoš, Dario Tamburrano, Hermann Winkler

Teisinis pranešimas