Procedūra : 2016/2038(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0223/2016

Pateikti tekstai :

A8-0223/2016

Debatai :

PV 05/07/2016 - 10
CRE 05/07/2016 - 10

Balsavimas :

PV 06/07/2016 - 6.10
CRE 06/07/2016 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0310

PRANEŠIMAS     
PDF 1488kWORD 701k
29.6.2016
PE 580.528v02-00 A8-0223/2016

dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių

(2016/2038(INI))

Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE 2)

Pranešėjai: Jeppe Kofod ir Michael Theurer

ERRATA/ADDENDA
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 1 PRIEDAS. ASMENŲ, SU KURIAIS SURENGTI SUSITIKIMAI, SĄRAŠAS (KOMITETŲ POSĖDŽIAI, KOORDINATORIAI IR KOMANDIRUOTĖS)
 2 PRIEDAS. Į KOMITETŲ POSĖDŽIUS PAKVIESTOS TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS IR BANKAI
 3 PRIEDAS. ELGESIO KODEKSO DOKUMENTAI
 4 PRIEDAS. TOLESNI VEIKSMAI, SUSIJĘ SU ECON / TAXE
 ANNEX 5: REPORT AD HOC DELEGATION NICOSIA
 ANNEX 6: REPORT AD HOC DELEGATION WASHINGTON
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių

(2016/2038(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą dėl Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAXE 2) sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(1),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie Liuksemburge priimtus sprendimus dėl mokesčių ir kitą žalingą praktiką, kurie tapo žinomi kaip „LuxLeaks“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ) atskleistus faktus apie ofšorinių bendrovių naudojimą, kurie tapo žinomi kaip Panamos dokumentai, ir ypač į 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtus dokumentus,

–  atsižvelgdamas į įvarius G 7, G 8 ir G 20 aukščiausiojo lygio susitikimus tarptautinių mokesčių klausimais, visų pirma į 2016 m. gegužės 26–27 d. Isė-Šimoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą ir 2016 m. balandžio 14–15 d. Vašingtone vykusio G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „G 20 ir EBPO įmonių valdymo principai“,

–  atsižvelgdamas į ECOFIN tarybos 2016 m. kovo 8 d. išvadas dėl keitimosi su mokesčiais susijusia informacija apie tarptautinių įmonių veiklos ir Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, 2015 m. gruodžio 8 d. išvadas dėl įmonių apmokestinimo, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, 2014 m. gruodžio 9 d. išvadas dėl verslo apmokestinimo ir 1997 m. gruodžio 1 d. išvadas dėl apmokestinimo politikos, taip pat į 2016 m. balandžio 22 d. pranešimą apie ECOFIN tarybos neoficialią diskusiją dėl Panamos dokumentų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą(2), kuria iš dalies keičiama Administracinio bendradarbiavimo direktyva(3),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles(4),

–  atsižvelgdamas į 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. kovo 16 d. patvirtintus bendrus tolesnius veiksmus dėl Parlamento rezoliucijų su rekomendacijomis dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (pasiūlymas dėl informacijos atskleidimo pagal valstybę)(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio (apibendrinamasis komunikatas)(8), pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl kovos su mokesčių vengimu(9), pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos peržiūros(10), rekomendaciją dėl mokesčių sutarčių(11) ir agresyvaus mokesčių planavimo tyrimą(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2011)0121) ir į 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso(13) ir į reguliarias Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės ataskaitas Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 22 d. parafuotą ES ir Monako Kunigaikštystės susitarimą dėl mokesčių skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 12 d. pasirašytą ES ir Andoros Kunigaikštystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. pasirašytą ES ir San Marino Respublikos susitarimą dėl taupymo pajamų apmokestinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. pasirašytą ES ir Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimą dėl automatinio keitimosi finansinių sąskaitų informacija,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytą ES ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl apmokestinimo siekiant pagerinti mokestinių prievolių vykdymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. atnaujintą Džersio ir Jungtinės Karalystės susitarimą ir vadinamąjį „Nuomonės dėl Džersio ir JK dvigubo apmokestinimo susitarimo 2 dalies aiškinimo pakeitimą“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 20 d. pasirašytą Gernsio ir JK dvigubo apmokestinimo susitarimą, susijusį su keitimusi informacija, kuris iš dalies pakeistas 2009 m. susitarimu ir įsigaliojo 2009 m. lapkričio 27 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Parlamento teisėkūros poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(16),

–  atsižvelgdamas į įvairius parlamentinius klausymus nacionaliniuose parlamentuose (ypač Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmuose, JAV Senate, Australijos Senate ir Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje ir Senate) dėl mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo ir po jų parengtus pranešimus ta pačia tema,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2014) 7 dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Liuksemburge vykstantį Antoine'o Deltouro, Raphaëlio Haleto ir Édouardo Perrino, kurie buvo apkaltinti dėl veiksmų paskelbiant vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus, teismo procesą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos, susijusios su bendrovėmis „Fiat“(17) ir „Starbucks“(18), ir sprendimus dėl Belgijos perviršinio pelno(19), taip pat sprendimus pradėti tyrimus dėl bendrovėms „McDonald’s“, „Apple“ ir „Amazon“ suteiktos valstybės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 2) komiteto pranešimą (A8-0223/2016),

Bendri svarstymai, faktai ir skaičiai

A.  kadangi iš atskleistos Panamos dokumentų ir „LuxLeaks“ informacijos – ją paviešino Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ) – matoma, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai kovoti su mokesčių slėpimu, jų vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, taip pat siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio skaidrumo, kad būtų atkurtas mokesčių teisingumas, mūsų mokesčių sistemos taptų teisingesnės ir būtų užtikrinta, kad, kai sukuriama vertė, pelno mokesčiai būtų sumokėti, ir siekti tai užtikrinti ne tik valstybėse narėse, bet visame pasaulyje;

B.  kadangi, kaip mano Komisija, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas per metus siekia iki vieno trilijono EUR(20), o EBPO duomenimis(21) pajamų nuostolis pasaulyje sudaro nuo 4 iki 10 proc. visų įmonių pelno mokesčio pajamų – 2014 m. kainomis tai sudaro nuo 75 iki 180 mlrd. EUR kasmet; kadangi tai tik atsargiausi apskaičiavimai; kadangi neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai gali žlugdyti pasitikėjimą demokratija; kadangi mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir agresyvus mokesčių planavimas ardo valstybių narių mokesčių bazę ir dėl to atsiranda mokesčių pajamų nuostolių, silpninama ekonomika ir mąžta vyriausybių gebėjimas teikti viešąsias paslaugas, užtikrinti investicijas ir socialinę apsaugą;

C.  kadangi savitarpio kontrolės biudžeto sistemoje nepriimtina, kad ištekliai, kurie turėtų būti sukuriami iš vienoje valstybėje narėje mokėtinų mokesčių, iš tiesų sukuriami kitoje valstybėje narėje pasitelkiant nesąžiningą ir agresyvų mokesčių planavimą;

D.  kadangi besivystančioms šalims neproporcingą poveikį daro pelno mokesčio vengimas, dėl kurio kasmet prarandama 100 mlrd. USD(22) mokestinių pajamų, ir dėl to jos netenka galimybės naudoti svarbius išteklius pagrindinėms paslaugoms finansuoti ir tai kenkia ES vystomojo bendradarbiavimo politikai;

E.  kadangi atskleidus Panamos dokumentus mums priminta, kad mokesčių vengimo klausimas apima ne vien tarptautines bendroves ir yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla ir kad turtas, kuriam taikomi lengvatiniai mokesčiai, sudaro maždaug 10 trln. USD; kadangi daugiau nei 2,5 mlrd. USD vertės turtas, kuriam taikomi lengvatiniai mokesčiai, laikomas Šveicarijoje;

F.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. G 20 vadovai ėmėsi veiksmų ir paprašė, kad lengvatinių mokesčių jurisdikcijos pasirašytų bent 12 sutarčių dėl keitimosi informacija, kuriomis siekiama užbaigti bankų paslapties laikotarpį; kadangi ekonomistams kilo rimtų abejonių dėl šių priemonių veiksmingumo ir jie aiškino, kad šios sutartys paskatino banko indėlių perkėlimą iš vienų mokesčių rojų į kitus, tačiau nepaskatino didelio lėšų repatrijavimo(23); kadangi, nepaisant nesenų tarptautinių pastangų didinti finansinį skaidrumą, nėra jokių įrodymų, kad anksčiau, bent iki 2014 m., mažėjo portfelinės investicijos į lengvatinių mokesčių jurisdikcijas; kadangi dar per anksti vertinti, ar patvirtinus automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais (bendras duomenų teikimo standartas) ši tendencija pasikeis;

G.  kadangi, remiantis Tarptautinių atsiskaitymų banko pateikta informacija, lengvatinių mokesčių centruose laikomų tarpvalstybinių indėlių dydis 2008–2015 m. kasmet vidutiniškai augo 2,81 proc., o likusioje pasaulio dalyje – vos 1,24 proc.(24); kadangi svarbiausi lengvatinių mokesčių centrai, kuriuose laikomi užsienio indėliai, yra Kaimanų Salos (663 mlrd. USD), Liuksemburgas (360 mlrd. USD), Šveicarija (137 mlrd. USD), Honkongas (125 mlrd. USD), Singapūras (95 mlrd. USD), Bermuda (77 mlrd. USD), Panama (67 mlrd. USD), Džersis (58 mlrd. USD) ir Bahamos (55 mlrd. USD); kadangi tokiuose Europos mokesčių rojuose, kaip Andora, Gibraltaras, Lichtenšteinas ir Šveicarija, mažėja tarptautinių indėlių arba jie pastaruosius kelerius metus nekinta ir dėl to daroma prielaida, kad lengvatinių mokesčių veikla perkeliama į kitas jurisdikcijas ir lengvatinių mokesčių pramonė restruktūrizuojama dėl didėjančio dvišalių susitarimų dėl informacijos mokesčių klausimais skaičiaus;

H.  kadangi remiantis apskaičiavimais manoma, jog 2015 m. investicijų srautai į lengvatinių mokesčių centrus sudarė 72 mlrd. USD(25) ir pastaraisiais metais jie padidėjo išaugus investicijų srautams iš tarptautinių įmonių, įsisteigusių besivystančios ir pereinamosios ekonomikos šalyse, kartais sudarant investicijų plovimo sandorius; kadangi investicijų srautai į specialios paskirties subjektus sudaro didžiąją lengvatinių mokesčių investicijų srautų dalį; kadangi Liuksemburgas buvo pagrindinis su specialios paskirties subjektais susijusių investicijų srautų gavėjas 2015 m., kadangi 2015 m. taip pat buvo itin didelės su specialios paskirties subjektais susijusios įplaukos į Nyderlandus; kadangi nuolat per lengvatinių mokesčių mechanizmus nukreipiami finansiniai srautai rodo, jog reikia sukurti darnesnę Europos ir pasaulio mokesčių ir investicijų politiką;

I  kadangi 2016 m. balandžio mėn. EBPO vėl pavesta sudaryti nebendradarbiaujančių jurisdikcijų juodąjį sąrašą; kadangi Komisija, pripažindama, kad svarbu atsižvelgti ne tik į skaidrumo ir bendradarbiavimo kriterijus, bet ir į žalingus mokesčių režimus, apibrėžė mokesčių rojų nustatymo kriterijus;

J.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos Europoje – per pastaruosius penkerius metus jos sukūrė apie 85 proc. visų naujų darbo vietų ES(26); kadangi iš tyrimų(27) rezultatų matoma, kad tarptautinės bendrovės sumoka vidutiniškai 30 proc. mažiau mokesčių nei tik vienoje šalyje veikianti bendrovė; kadangi tai labai iškraipo konkurenciją, Sąjungoje prarandamos darbo vietos, mąžta lygybė ir trukdoma tvariam augimui;

K.  kadangi Komisija agresyvų mokesčių planavimą apibrėžė kaip mokestinės prievolės mažinimą pasinaudojant mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais; kadangi Komisija pripažįsta, kad agresyvus mokesčių planavimas gali būti vykdomas įvairiomis formomis ir dėl to gali susidaryti padėtis, kai mokesčių teisė taikoma kitaip, nei numatė teisės aktų kūrėjai; kadangi pagrindinės agresyvaus mokesčių planavimo formos apima skolų perkėlimą, nematerialiojo turto ir intelektinės nuosavybės vietos parinkimą, strateginę sandorių kainodarą, pasinaudojimą šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir lengvatinių mokesčių paskolų struktūras; kadangi išklausytos bendrovės specialiajam komitetui iš esmės pakartojo, kad jos sumoka daug mokesčių ir kad jų elgesys teisėtas; kadangi kol kas tik nedidelė dalis bendrovių viešai pripažino, kad pelno mokesčio vengimas – prioritetinis klausimas, kurį reikia spręsti;

L.  kadangi beveik trečdalis tarptautinių bendrovių investicijų teikiama per lengvatinių mokesčių priemones; kadangi Komisija pažymi, jog 72 proc. pelno Europos Sąjungoje perkeliama naudojantis sandorių kainodara ir intelektinės nuosavybės mažesnio apmokestinimo vietos parinkimu, ir jog likusios pelno perkėlimo sistemos apima skolos perkėlimą(28);

M.  kadangi dvišalėmis mokesčių sutartimis apmokestinimo teisės padalijamos kilmės ir gyvenamosios (ar registracijos) vietos valstybėms; kadangi kilmės šalims dažnai skiriama teisė apmokestinti įmonių aktyviąsias pajamas, jeigu kilmės šalyse yra nuolatinis padalinys, o gyvenamosios (ar registracijos) vietos valstybė gauna pasyviųjų pajamų, pvz., dividendų, honorarų ir palūkanų, apmokestinimo teises; kadangi toks apmokestinimo teisių paskirstymas būtinas norint suprasti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas;

N.  kadangi apskaitos praktiką sudaro bendrovės finansinės padėties apibūdinimas lyginant pajamas ir sąnaudas, taip pat pelną ir nuostolius tuo kalendoriniu laikotarpiu, kai jie atsiranda, o ne tada, kai atsiranda faktiniai pinigų srautai; kadangi, jei apmokestinamos pajamos perkeliamos iš vienos jurisdikcijos į kitą ir jose taikoma skirtinga apmokestinimo tvarka, atsiranda galimybė pasinaudoti neatitikimais; kadangi, nors honorarų mokėjimas gali būti pateisinamas verslo tikslais nevykdant tinkamo fiskalinio koordinavimo, ir kadangi vienoje valstybėje joms gali būti taikoma palanki apmokestinimo tvarka, o kitose šalyse tai gali sukelti mokesčių bazės eroziją;

O.  kadangi 60 proc. viso pasaulio prekybos sudaro grupės vidaus prekyba ir dėl to jai taikoma sandorių kainodaros metodika; kadangi 70 proc. viso pelno perkėlimo vykdoma taikant sandorių kainodarą;

P.  kadangi mokesčių politikos konvergencija taip pat turėtų būti derinama su griežtesne kontrole ir aktyvesniais žalingos mokesčių praktikos tyrimais; kadangi Komisija yra pradėjusi naujus oficialius tyrimus, susijusius su tarptautinių įmonių (TĮ) apmokestinimo tvarka; kadangi mokesčių politikos priemonių vertinimas valstybės pagalbos atžvilgiu yra pastaruoju metu vis didesnę svarbą įgyjantis metodas; kadangi reikia papildomų svarstymų ir priemonių, kad būtų galima geriau suprasti ir spręsti apmokestinimo ir konkurencijos sąveiką; kadangi Komisija turi galimybę neatsirinkdama ir nešališkai ištirti visus atvejus, kai įtariama, jog teikta neteisėta valstybės pagalba naudojant lengvatinį mokesčių režimą; kadangi tvirtinant šį pranešimą Komisija vis dar vykdė kai kuriuos su valstybės pagalba susijusius tyrimus; kadangi tam tikros valstybės narės pradėjo susigrąžinimo procedūras, susijusias su kai kuriomis tarptautinėmis įmonėmis; kadangi tam tikros valstybės narės atliko vidaus mokesčių politikos šalutinio poveikio analizes, kad įvertintų neigiamą poveikį besivystančioms šalims;

Q.  kadangi Specialiajam (TAXE 2) komitetui atlikus darbą, ypač surengus TĮG klausymą, per kurį aiškiai įrodyta, kad tokių įmonių, kaip „McDonald’s“ mokesčių sistemos taip pat naudojamos kaip darbuotojų darbo užmokesčio mažinimo priemonė, patvirtinta, kad agresyvus mokesčių planavimas neatsiejamas nuo agresyvaus socialinio planavimo;

R.  kadangi geriausia kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemonė – tinkamai parengti ir tinkamai ir darniai įgyvendinti teisės aktai;

Konkrečių mokesčių jurisdikcijų vaidmuo

S.  kadangi Parlamentas surengė susitikimus su Andoros, Lichtenšteino, Monako, Gernsio ir Džersio vyriausybių atstovais; kadangi Kaimanų Salų atstovai dalyvavo tik koordinatorių posėdyje, bet nedalyvavo Specialiojo komiteto surengtame oficialiame klausyme; kadangi Meno Salos atstovai atsisakė susitikti su Specialiuoju komitetu ir tik atsiuntė savo pastabas raštu;

T.  kadangi kai kurios mokesčių jurisdikcijos aktyviai prisideda rengiant agresyvią mokesčių politiką tarptautinėms įmonėms, kurios gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis, kad išvengtų apmokestinimo; kadangi, nepaisant šių jurisdikcijų įsipareigojimų automatiškai keistis mokesčių informacija su kitomis šalimis, kai kuriose jurisdikcijose įstatymu nustatytas arba galiojantis pelno mokesčio tarifas yra beveik nulis procentų arba nulis procentų; kadangi kai kurios iš šių jurisdikcijų įtrauktos į kelių valstybių narių juoduosius sąrašus; kadangi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė įvertino konkrečią kai kurių jurisdikcijų mokesčių tvarką ir dėl to šiose šalyse vėliau įvykdytos reformos;

U  kadangi visos šios jurisdikcijos įsipareigojo iki 2017 m. pradėti vykdyti automatinį keitimąsi informacija, išskyrus Andorą ir Monaką, kurie tokį keitimąsi informacija turėtų pradėti vykdyti 2018 m.; kadangi svarbu stebėti, ar jau padaryti veiksmingi teisės aktų pakeitimai, kad nuo 2017 m. būtų užtikrintas veiksmingas automatinis keitimasis informacija;

V.  kadangi mokesčių slėpimą ir vengimą panaikinti trukdo teisės aktų spragos, neveiksmingas keitimasis informacija ir apskritai kontrolės reikalavimų nesilaikymas, nepakankama informacija apie galutinius gavėjus ir bankų bei įmonių paslapčių saugojimas, kuris vykdomas nepaisant teisės aktų dėl laipsniško banko paslapties panaikinimo; kadangi kai kurie mokesčių agentai finansų sektoriuje naudojasi tokios praktikos neaiškumu agresyvios mokesčių praktikos tikslais; kadangi šalių automatinio keitimosi informacija iniciatyvos, kurios papildo ankstesnes dvišales mokesčių srities konvencijas, numatytos visai neseniai; kadangi, jei nebus užtikrintas efektyvus vykdymas, sistemų trūkumai skatins slėpti mokesčius ir jų vengti;

W.  kadangi kai kurios konkrečios mokesčių jurisdikcijos Europos Sąjungoje ir už jos ribų, nepaisant vykdomų pasaulinių iniciatyvų ir to, kad kai kurios iš jų dalyvauja EBPO veikloje, nenori pertvarkyti savo mokesčių sistemų;

X.  kadangi po surengtų Andoros, Gernsio, Džersio, Lichtenšteino ir Monako klausymų (žr. 1 priedą) tapo aišku, kad lengvatinio apmokestinimo bendrovių registravimo sąlygos ir informacija, kurią reikia pateikti norint tai padaryti, visose jurisdikcijose skiriasi; kadangi nežinoma, ar kai kurių tokių jurisdikcijų oficialūs mokesčių administratoriai turi visą informaciją apie galutinius patikos fondų, fondų ir bendrovių lėšų gavėjus, arba tokia informacija nerenkama ir viešai neskelbiama; kadangi Andora, Lichtenšteinas, Monakas, San Marinas ir Šveicarija yra pasirašiusios sutartis su ES dėl keitimosi informacija; kadangi Normandijos salos yra pasirašiusios susitarimus su JK ir yra pareiškusios esančios pasirengusios sudaryti panašius susitarimus su kitomis valstybėmis narėmis;

Y  kadangi kai kurios jurisdikcijose galiojančiais teisės aktais neužtikrinamas geras valdymas ir tarptautinių standartų laikymasis, atsižvelgiant į galutinius gavėjus, skaidrumą ir bendradarbiavimą;

Z.  kadangi kai kurios iš šių jurisdikcijų yra valstybėms narėms priklausančios ar jų asocijuotos teritorijos, todėl, net jei jos yra autonominės, joms iš dalies taikomi nacionalinės ir Europos teisės aktai; kadangi dėl to valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta, kad priklausomos ir asocijuotos teritorijos laikytųsi aukščiausių standartų;

AA.   kadangi kai kurios valstybės narės turi savo nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašus ir (arba) esmines mokesčių rojų ar lengvatinių mokesčių jurisdikcijų apibrėžtis; kadangi šie sąrašai labai skiriasi – skiriasi tai, kaip nebendradarbiaujančios jurisdikcijos arba mokesčių rojai yra apibrėžiami ar vertinami; kadangi EBPO nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas nepadeda siekti numatyto tikslo; kadangi Komisija 2015 m. birželio 17 d. mokesčių dokumentų rinkinyje paskelbė nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą, kuris buvo sudarytas laikantis bendro kriterijaus požiūrio, nustatyto remiantis esamais nacionaliniais sąrašais; kadangi vis dar nesudaryti bendri Sąjungos masto nebendradarbiaujančių jurisdikcijų apibrėžtis ir sąrašas, nors jų skubiai reikia; kadangi nė viename iš šių sąrašų nepateikiami aiškūs, išmatuojami ir išsamūs kriterijai dėl to, kiek slaptos yra tam tikros jurisdikcijos;

Finansų įstaigų vaidmuo TĮG vykdant agresyvų mokesčių planavimą

AB.  kadangi, kaip įrodyta „LuxLeaks“ ir Panamos dokumentais, tam tikros finansų įstaigos ir apskaitos įmonės ar advokatų kontoros atliko tarpininkų vaidmenį kuriant sudėtingas teisines struktūras, padedančias tarptautinėms įmonėms naudoti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas; kadangi dėl teisinių spragų, neatitikimų, šalių koordinavimo, bendradarbiavimo ir skaidrumo trūkumo sukurta mokesčių slėpimui palanki aplinka; kadangi finansų įstaigos dėl jų turimos informacijos apie finansines sąskaitas ir tikruosius savininkus vis dėlto yra svarbios ir neatsiejamos kovos su mokestiniu sukčiavimu pagalbinės priemonės ir kadangi būtina, kad jos visapusiškai ir veiksmingai bendradarbiautų keisdamosi tokia informacija;

AC.  kadangi vykdant šį tyrimą į viešumą iškilo keletas su bankais susijusių mokesčių skandalų; kadangi finansų įstaigos gali naudoti keletą agresyvaus mokesčių planavimo sistemų, kad padėtų savo klientams nuslėpti mokesčius ar jų išvengti; kadangi bankai gali veikti rinkoje savo klientų vardu ir mokesčių įstaigoms pareikšti, kad esą šių sandorių tikrieji savininkai, o klientai dėl to gali nederamai naudotis mokesčių lengvatomis, suteiktomis bankams dėl jų bankų statuso ar registracijos vietos; kadangi bankų (ypač susijusių su investicinės bankininkystės operacijomis) vaidmuo formuojant ir įgyvendinant agresyvų mokesčių planavimą turėtų būti laikomas dvejopu: visų pirma, jie, dažnai naudodami tokius finansinius produktus, kaip paskolos, išvestinės finansinės priemonės, atpirkimo sandoriai ar bet kokios su nuosavu kapitalu susijusios priemonės, parengia agresyvų mokesčių planavimą, kurį gali naudoti klientai; antra, jie patys naudoja agresyvų mokesčių planavimą naudodami savo tarpbankinius ir nuosavus struktūrizuotus finansinius sandorius;

AD.  kadangi visi Specialiojo komiteto klausyme dalyvavę bankai oficialiai paneigė, kad pataria savo klientams kokiu nors būdu slėpti mokesčius ar jų vengti, ir paneigė šiuo tikslu palaikantys ryšius su apskaitos įmonėmis ir advokatų kontoromis; kadangi bankai vis dėlto prašo apskaitos ir konsultacinių įmonių teisinių nuomonių, kad būtų patvirtintos klientams siūlomos sutartys; kadangi šios apmokamos teisinės nuomonės gali būti naudojamos mokesčių slėpimo operacijoms nuslėpti ir įtarimams dėl tyčinio bankų sukčiavimo išvengti;

AE.  kadangi stambios finansų įstaigos yra įsteigusios didelį skaičių patronuojamųjų įmonių specialiose mokesčių jurisdikcijose arba jurisdikcijose, kuriose pelno mokesčio tarifas yra mažas arba labai mažas, siekdamos išvengti mokesčių savo verslo ar privačių klientų vardu arba savo pačių naudai; kadangi tam tikras skaičius finansų įstaigų neseniai uždarė kai kuriuos savo filialus tose jurisdikcijose; kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose kelios finansų įstaigos patrauktos baudžiamojon atsakomybėn dėl mokestinio sukčiavimo ar pinigų plovimo ir dėl to sumokėtos didelės baudos, tačiau Europos Sąjungoje pradėta labai nedaug baudžiamųjų bylų;

AF.  kadangi bankai vykdo veiklą konkurencingoje rinkoje ir yra skatinami propaguoti patrauklias mokesčių sistemas, kad pritrauktų naujų klientų ir teiktų paslaugas turimiems klientams; kadangi bankų darbuotojai dažnai patiria milžinišką spaudimą patvirtinti klientų sutartis, kuriomis leidžiamas mokesčių slėpimas ir vengimas, ir jiems kyla pavojus būti atleistiems, jei jie to nedaro; kadangi kyla interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinių, susijusių su aukštas pareigas užimančiais bankų ir konsultacinių įmonių darbuotojais ir mokesčių administracijų atstovais; kadangi mokesčių administracijos ne visada turi reikiamą prieigą prie informacijos arba pakankamai priemonių tirti bankų veiklą ir nustatyti mokesčių slėpimo atvejus;

AG.  kadangi daugelis su mokesčių slėpimu susijusių bankų ir finansų institucijų išgelbėtos per 2008 m. finansų krizę naudojant mokesčių mokėtojų pinigus, jų elgesys mokesčių srityje yra dar labiau vertas paniekos;

AH.  kadangi svarbu pripažinti, jog ne visų kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių pagrindinis motyvas yra mokesčiai ir kad produktai, kurių pagrindinis motyvas yra mokesčiai, sudaro tik nedidelę bendrų kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių verslo dalį; kadangi vis dėlto sumos, susijusios su agresyvaus mokesčių planavimo sandoriais, gali būti labai didelės – kartais vienas sandoris apima milijardų eurų dydžio finansavimą ir mokesčių lengvatos vertos šimtų milijonų eurų(29); kadangi mokesčių administracijos yra sunerimusios dėl nepakankamo kompleksinių struktūrizuotų finansinių sandorių, kurie naudojami agresyvaus mokesčių planavimo tikslais, skaidrumo, ypač tais atvejais, kai atskiros šių susitarimų dalys įgyvendinamos skirtingose jurisdikcijose;

AI.  kadangi ES kredito įstaigoms jau taikomi Kapitalo reikalavimų direktyvos (CRD IV) viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo reikalavimai; kadangi reikėtų pažymėti, kad šiose ataskaitose pagal šalis esama tam tikrų spragų ir kad reikėtų šias spragas šalinti; kadangi nei viena su Specialiuoju komitetu susitikusi finansų įstaiga nepateikė jokių rimtų prieštaravimų dėl informacijos atskleidimo reikalavimų; kadangi kai kurios iš jų aiškiai nurodė, kad pritaria šiam reikalavimui ir pritars tam, kad jis taptų visuotiniu standartu;

AJ.  kadangi iš viešų ataskaitų pagal šalis, susijusių su tam tikrų finansų įstaigų dokumentais, paaiškėjo, kad labai skiriasi tose pačiose jurisdikcijose bendras tų finansų įstaigų užjūrio jurisdikcijose gautas pelnas, jų veikla, sumokėtų mokesčių sumos ir darbuotojų skaičius; kadangi iš tų pačių ataskaitų taip pat matoma, kad teritorijos, kuriose jos veikia ir turi darbuotojų, ir teritorijos, iš kurių jos gauna pelną, nėra tos pačios;

AK.  kadangi bankai ir TĮG, kurie susitiko su Specialiuoju komitetu, išsamiai neatsakė į visus jo narių klausimus, todėl kai kurie iškelti klausimai liko neatsakyti ar netiksliai apibrėžti; kadangi kai kurie iš šių bankų ir TĮG vėliau atsiuntė savo rašytines pastabas (žr. 2 priedą);

Lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros apmokestinimas

AL.  kadangi su intelektine nuosavybe, patentais, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra (MTTP) susijusios schemos yra plačiai naudojamos Sąjungoje; kadangi TĮG jomis naudojasi, kad dirbtinai sumažintų savo bendras mokestines įmokas; kadangi EBPO Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) 5-ame veiksme nurodytas „Pakoreguoto susietumo metodas“; kadangi viena iš Elgesio kodekso grupės užduočių yra analizuoti ir efektyviai stebėti tokios praktikos taikymą valstybėse narėse;

AM.  kadangi Elgesio kodekso grupė analizavo Europos pajamų iš patentų tvarką, tačiau specifinės tvarkos analizės iki galo neatliko; kadangi tuo tarpu EBPO BEPS veiksmų plano 5-ame veiksme „Pakoreguoto susietumo metodas“ nurodytas kaip naujas MTTP paskatų teikimo standartas; kadangi valstybės narės Elgesio kodekso grupėje sutarė pakoreguoto susietumo metodą nuo 2015 m. įtraukti į savo nacionalinės teisės aktus; kadangi jos visos taip pat pritaria tam, kad dabartines lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas reikėtų iki 2021 m. laipsniškai panaikinti; kadangi valstybės narės gerokai vėluoja įgyvendinti pakoreguoto susietumo metodą nacionaliniu lygmeniu;

AN.  kadangi keletas Komisijos tyrimų aiškiai parodė, kad sąsaja tarp lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP dažnai yra sutartinė ir (arba) dirbtinė; kadangi dėl šio nenuoseklumo galima daryti prielaidą, kad dažniausiai šios schemos sudaromos ir naudojamos siekiant išvengti mokesčių; kadangi iš MTTP gaunamoms pajamoms taikant mokesčių paskatas, daugiausia lengvatinį pajamų iš patentų apmokestinimą, dažnai labai sumažėja visų vyriausybių, įskaitant ir tų, kurios vykdo tokią politiką, mokestinės pajamos; kadangi reikėtų geriau išnagrinėti, kaip būtų galima Europos Sąjungoje skatinti labai reikalingus MTTP ir inovacijas, nesukuriant žalingos mokesčių praktikos; kadangi EBPO ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF)(30) taip pat keletą kartų patvirtino nemanantys, kad lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas yra tinkama MTTP skatinimo priemonė;

AO.  kadangi pagrindinis lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo vaidmuo žalingos mokesčių praktikos schemose iš pradžių buvo pastebėtas Parlamento ankstesniam Specialiajam komitetui (TAXE 1) vykdant faktų nustatymo misijas Nyderlanduose ir JK, o vėliau tai buvo patvirtinta per jo misiją Kipre; kadangi panašios sistemos egzistuoja ir kitose valstybėse narėse;

AP.  kadangi reikia neatidėliotinai spręsti visiškai nesuderinto valstybių narių požiūrio į išorinius mokėjimus klausimą; kadangi pagal dabartinę nesuderintą sistemą kai kuriose valstybėse narėse derinant šaltinio apmokestinimo panaikinimą pagal Palūkanų ir autorinių atlyginimų bei Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvas ir dividendų, licencijos mokesčio ir autorinių atlyginimų bei išorinių palūkanų mokėjimo apmokestinimo netaikymą sukuriamos spragos, kuriomis naudojantis pelnas iš bet kurios valstybės narės gali patekti už Sąjungos ribų ir nebūti nė karto apmokestintas;

Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės, Aukšto lygio darbo grupė apmokestinimo klausimais ir Mokesčių klausimų darbo grupės dokumentai

AQ.  kadangi Elgesio kodekso grupės įgaliojimai apibrėžti 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos išvadose; kadangi Elgesio kodekso grupės dokumentai yra pagrindinis Specialiojo komiteto veiklos informacijos šaltinis (kaip jau išdėstyta 2015 m. lapkričio 25 d. Parlamento rezoliucijoje);

AR.  kadangi praėjus vos penkiems mėnesiams nuo Specialiojo komiteto kadencijos pradžios EP nariai Parlamento patalpose vykusiame uždarame posėdyje galėjo susipažinti su kai kuriais Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentais ir protokolais; kadangi, nors buvo pateikta papildomų dokumentų, kai kurie dokumentai ir protokolai vis dar neatskleisti, neprieinami arba jų trūksta; kadangi Komisija neoficialiame posėdyje nurodė, kad ji visus Komisijos parengtus ir turimus dokumentus pateikė Specialiajam komitetui, todėl bet kokie kiti svarbūs Komisijos parengti posėdžių dokumentai, jei juos Komisija kada nors ir turėjo, greičiausiai yra pamesti;

AS.  kadangi valstybės narės nepatenkino pakartotinių Parlamento prašymų atskleisti visus atitinkamus dokumentus; kadangi tai vyksta jau keletą mėnesių; kadangi po Skaidrumo direktyva pagrįsto prašymo šie dokumentai pateikti Amsterdamo universiteto mokslininkams; kadangi šie dokumentai neseniai vis dėlto buvo pateikti, tačiau tik konfidencialiai, ir jų negalima naudoti viešose diskusijose; kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su informacija yra labai svarbios Parlamento darbo dalys;

AT.  kadangi Elgesio kodekso grupė išnagrinėjo konkrečius klausimus, tačiau nesiėmė konkrečių reformų; kadangi, pvz., diskusijos apie sprendimus vyksta mažiausiai nuo 1999 m. ir vis dar kyla sunkumų įgyvendinti sutartas rekomendacijas, net ir įvykus „LuxLeaks“ skandalui; kadangi niekada nebuvo galutinai užbaigtas 2014 m. lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo tvarkos nagrinėjimas ir nepradėtas joks kitas nagrinėjimas, nepaisant valstybių narių vėlavimo įgyvendinti naują pakoreguoto susietumo metodą;

Išorinis matmuo: G 20, EBPO ir JT. Įsipareigojimai ir pasekmės besivystančioms šalims

AU.  kadangi EBPO, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos yra kovos su pelno mokesčio bazės erozija suinteresuotosios šalys; kadangi reikia užtikrinti, kad būtų pasauliniu mastu suderinta praktika ir įgyvendinami bendri standartai, pavyzdžiui, EBPO BEPS dokumentų rinkinyje pasiūlyti standartai; kadangi turėtų būti įsteigtas JT lygmens tarpvyriausybinis forumas, kuriame gali dalyvauti daugiau narių nei EBPO ar G 20, kad visoms šalims, įskaitant besivystančias šalis, būtų suteikta galimybė jame dalyvauti lygiomis teisėmis; kadangi 2016 m. balandžio 14–15 d. Vašingtone įvykusiame G 20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime pakartoti raginimai visoms šalims ir jurisdikcijoms įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) standartus dėl skaidrumo ir tikrosios juridinių asmenų nuosavybės bei teisinės tvarkos; kadangi kai kurie G 20 nariai paragino automatiškai keistis informacija apie tikrąją nuosavybę ir paprašė FATF ir Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo iki 2016 m. spalio mėn. parengti pirminius pasiūlymus šiuo klausimu;

AV.  kadangi, kaip pastebėta faktų nustatymo misijoje JAV, visame pasaulyje trūksta tikrosios nuosavybės skaidrumo ir bendros jos apibrėžties; kadangi skaidrumo trūkumas ypač akivaizdus atsižvelgiant į priedangos įmones ir advokatų kontoras; kadangi JAV šiuo metu rengiasi įgyvendinti EBPO BEPS veiksmų planą;

AW.  kadangi besivystančios šalys neįtrauktos į BEPS procesą kaip lygiavertės derybų partnerės ir per šį procesą nerasti veiksmingi skurdžiausių šalių mokesčių problemų sprendimai – to pavyzdys yra pasaulinis mokesčių sutarčių tinklas, kuris dažnai besivystančioms šalims trukdo apmokestinti jų teritorijoje gautą pelną;

AX.  kadangi jau vyksta atitinkamų ES ir JAV valdžios institucijų bendradarbiavimas bendrų mokesčių klausimų srityje, o panašaus politinio lygmens bendradarbiavimo, ypač parlamentinio bendradarbiavimo, trūksta;

AY.  kadangi planuojama 2016 m. liepos mėn. surengti simpoziumą apmokestinimo tema, kurio tikslas – tvirtas, tvarus ir subalansuotas ekonomikos augimas; kadangi G 20 paragino visas tarptautines organizacijas, įskaitant ES, spręsti atitinkamus uždavinius;

AZ.  kadangi bendrame Specialiojo komiteto (TAXE 2) ir Vystymosi komiteto klausyme „Agresyvios mokestinės praktikos pasekmės besivystančioms šalims“ įrodyta, kad besivystančios šalys susiduria su panašiomis mokesčių bazės erozijos, pelno perkėlimo, skaidrumo trūkumo, visame pasaulyje besiskiriančių mokesčių sistemų ir nuoseklių ir veiksmingų tarptautinės teisės aktų trūkumo problemomis; kadangi besivystančios šalys kenčia nuo agresyvaus mokesčių planavimo; kadangi besivystančių šalių mokesčių administracijoms trūksta išteklių ir praktinės patirties kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu;

BA.  kadangi G 20 nariai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užtikrinti, kad būtų dedamos visos pastangos siekiant sustiprinti besivystančių šalių ekonomikos pajėgumus ir skatinti išsivysčiusias šalis tvirtai laikytis 2015 m. liepos 27 d. JT posėdyje išdėstytų Adis Abebos mokesčių iniciatyvos principų; kadangi besivystančių šalių nuomonės ir prioritetai yra labai svarbūs siekiant veiksmingo bendro koordinavimo;

BB.  kadangi TVF ir Pasaulio bankas teikia techninę pagalbą, įskaitant priemones besivystančių šalių mokesčių administracijoms tarptautinių mokesčių klausimų srityje, kad būtų pagerintos besivystančių šalių galimybės spręsti mokesčių slėpimo, vengimo ir pinigų plovimo klausimus, ypač susijusius su sandorių kainodara;

BC.  kadangi Australijos vyriausybė paskelbė ketinanti pradėti tarptautinių įmonių grupėms, kurios vengia mokesčių, taikyti nukreipto pelno mokestį (DPT), įsigaliosiantį 2017 m. liepos 1 d., taip pat sukurti naują mokesčių inspekcijos darbo grupę;

Parlamento Specialiojo komiteto (TAXE 2) darbas

BD.  kadangi daugelis Komisijos pasiūlytų priemonių yra tiesioginiai tolesni veiksmai, susiję su Parlamento 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijomis; kadangi Komisija, bent jau iš dalies, pateikė pasiūlymus dėl jose pateiktų svarbių iniciatyvų; kadangi vis dar trūksta kitų labai svarbių priemonių, kurias priimti raginta minėtose rezoliucijose, pvz., valstybės fiskalinės pagalbos sistemos reformos, veiksmingų teisinių informatorių apsaugos priemonių ir priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias paramai patarėjų arba finansų sektoriaus vykdomam agresyviam mokesčių planavimui ir jo skatinimui;

BE.  kadangi Parlamento Specialusis sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetas (TAXE 1), kurio darbo rezultatas – 2015 m. lapkričio 25 d. didžiąja dauguma priimta rezoliucija, visų pirma išanalizavo ir įvertino poveikį Sąjungai; kadangi 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento rezoliucija priimta panašia didžiąja dauguma; kadangi Komisija pateikė bendrą atsakymą dėl 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijų;

BF.  kadangi Parlamento Specialusis komitetas (TAXE 2), įsteigtas 2015 m. gruodžio 2 d., surengė 11 posėdžių, kai kurie jų vyko kartu su Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu, Teisės reikalų komitetu ir Vystymosi komitetu, šių posėdžių metu buvo išklausyti už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre Moscovici, už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos narys Jonathan Hill, už finansus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius Eric Wiebes (atstovaujantis Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei), apmokestinimo ir vystymosi srities specialistai, tarptautinių įmonių atstovai, bankų atstovai ir ES nacionalinių parlamentų nariai; kadangi jis taip pat surengė susitikimus su Andoros, Lichtenšteino, Monako, Gernsio ir Džersio vyriausybių atstovais ir gavo Meno Salos vyriausybės rašytines pastabas (žr. 1 priedą); kadangi jis taip pat surengė faktų nustatymo misiją į JAV (žr. 6 priedą), siekdamas išnagrinėti konkrečius aspektus, susijusius su jam suteiktais įgaliojimais trečiųjų šalių atžvilgiu, ir misiją į Kiprą (žr. 5 priedą); kadangi Specialiojo komiteto nariai buvo asmeniškai pakviesti dalyvauti EBPO aukšto lygio tarpparlamentinės grupės TAXE veikloje; kadangi Specialusis komitetas surengė uždarus koordinatorių posėdžius, kuriuose išklausė Kaimanų Salų vyriausybės atstovus, tiriamosios žurnalistikos atstovus ir Komisijos pareigūnus; kadangi visa ši veikla, kurios metu buvo gauta labai naudingos informacijos apie praktiką ir mokesčių sistemas Sąjungoje ir už jos ribų, padėjo išsiaiškinti kai kuriuos rūpimus klausimus, tačiau dar liko neatsakytų klausimų;

BG.  kadangi Specialiojo komiteto darbui trukdė tai, kad iš 7 tarptautinių įmonių, pakviestų susitikti su komiteto nariais, tik 4 įmonės sutiko atvykti po pirmojo kvietimo (žr. 2 priedą);

BH.  kadangi, Komisijai ir Tarybai toliau nepritariant pasiūlymui dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų, Parlamento specialiųjų ir tyrimo komitetų kompetencijos, palyginti su panašiais komitetais valstybių narių parlamentuose ar JAV Kongrese, iki šiol nepakankamos, pvz., teisės iškviesti liudytojus ir dokumentų prieinamumo užtikrinimo požiūriais;

BI.  kadangi, kalbant apie mokesčių klausimus, pastaruoju metu Taryba išsamią išankstinę politinę poziciją ne kartą priėmė neatsižvelgusi į Parlamento pozicijos arba jos net nesulaukusi;

Išvados ir rekomendacijos

1.  pakartoja savo 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijose išdėstytas išvadas;

Tolesni Komisijos ir valstybių narių veiksmai

2.  apgailestauja, kad 13-oje valstybių narių netaikomos deramos kovos su agresyviu mokesčių planavimu, pagrįstu neapmokestinamų dividendų srautu, taisyklės; taip pat apgailestauja, kad 13 valstybių narių, patenkindamos prašymą sumažinti išskaičiuojamąjį mokestį arba nuo jo atleisti, nepatikrina, ar jį pateikė tikrasis savininkas; taip pat apgailestauja, kad 14 valstybių narių iki šiol netaiko kontroliuojamų užsienio įmonių taisyklių, kad užkirstų kelią agresyviam mokesčių planavimui, ir kad 25 valstybės netaiko taisyklių, reikalingų kovoti su vietos įmonių klasifikavimo neatitikimais mokesčių požiūriu kitoje šalyje; apgailestauja, kad iki šiol nė viena valstybė narė nėra paraginusi uždrausti agresyvaus mokesčių planavimo sistemas;

3.  ragina valstybes nares ir Komisiją priimti papildomus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl pelno mokesčio vengimo, kadangi valstybės narės turi galimybių griežtinti savo kovos su piktnaudžiavimu taisykles, būtinas norint kovoti su mokesčių bazės erozija; labai apgailestauja, kad valstybės narės nė vienoje Tarybos darbo grupėje neaptarė Parlamento rekomendacijų ir neatsižvelgė į tai, kad, sudarydamos agresyvaus mokesčių vengimo ir slėpimo sąlygas kitose valstybėse narėse, jos pažeidžia Sutartyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

4.  palankiai vertina 2016 m. sausio 28 d. Komisijos paskelbtą Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, taip pat visus po to pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir komunikatus (žr. 4 priedą); palankiai vertina Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Administracinio bendradarbiavimo direktyva, priėmimą, kad būtų nustatyta ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo mokesčių institucijoms tvarka, taip pat apgailestauja, kad Taryba, prieš priimdama savo poziciją, nelaukė Parlamento pozicijos ir su ja nesusipažino bei nepasirūpino Komisijos dalyvavimu keičiantis informacija; ragina Tarybą priimti vieningą plataus užmojo poziciją dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio ir užtikrinti, kad Kovos su mokesčių vengimu direktyva būtų viena direktyva, siekiant veiksmingai įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir daugiau – taip būtų galima įgyvendinti ES užmojus ir užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą užuot jį susilpninus; labai apgailestauja, kad susilpnėjo dabartinis Tarybos pozicijos projektas – tai pirmiausia lėmė nuostata dėl tęstinumo atskaitant palūkanas – ir kad siauriau traktuojama kontroliuojamosios užsienio bendrovės taisyklė; palankiai vertina iniciatyvą Sąjungos lygmeniu sukurti bendrą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų apibrėžtį ir sąrašą veiksmingo apmokestinimo išorės strategijoje; pabrėžia, kad šis sąrašas turėtų būti pagrįstas objektyviais, išsamiais ir kiekybiniais kriterijais; pakartoja, kad ateityje turės būti imtasi daugiau privalomų veiksmų, norint veiksmingai ir sistemingai kovoti su BEPS;

5.  mano, kad po dviejų iš eilės ir ad hoc taisymų (dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių ir ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo) metas atnaujinti visą Administracinio bendradarbiavimo direktyvą – pirmiausia (bet ne tik) siekiant sumažinti ir galiausiai panaikinti šiuo metu taikomas keitimosi informacija išimtis;

6.  ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) ir kartu pasiūlyti tinkamą ir teisingą paskirstymo būdą, kad būtų galima visapusiškai spręsti žalingos mokesčių praktikos Sąjungoje problemą, užtikrinti įmonėms aiškumą ir paprastumą bei paskatinti tarpvalstybinę ekonominę veikla Sąjungoje; mano, kad konsolidavimas – esminis BKPMB aspektas; mano, kad konsolidavimas turėtų būti pradėtas kuo greičiau ir kad bet kokia tarpinė sistema, apimanti tik mokesčių bazės suderinimą ir nuostolių užskaitos sumos mechanizmą, gali būti taikoma tik laikinai; mano, kad būtinybė įvesti visapusišką privalomą BKPMB darosi vis skubesnė; pateikus pasiūlymą dėl BKPMB, ragina valstybes nares skubiai dėl jo susitarti ir tada nedelsiant įgyvendinti teisės aktus; primena valstybėms narėms, kad skirtingos įmonių apmokestinimo sistemos gali nulemti nevienodas sąlygas ir, be kita ko, nesąžiningą konkurenciją mokesčių srityje ES;

7.  palankiai vertina 2016 m. balandžio 12 d. Komisijos priimtą pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių, jų patronuojamųjų įmonių ir filialų informacijos, susijusios su pelno mokesčiu ir didesniu įmonių apmokestinimo skaidrumu, atskleidimo; tačiau apgailestauja, kad taikymo sritis, kriterijai ir ribos, kuriuos siūlo Komisija, nesuderinti su anksčiau priimtomis Parlamento pozicijomis, taigi nebūtų veiksmingi;

8.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio 8 d. Taryboje pasiektą susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija apie sprendimus dėl mokesčių; vis dėlto apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į rekomendacijas, kurias Parlamentas buvo išdėstęs savo 2015 m. spalio 20 d. pranešime dėl Komisijos pradinio pasiūlymo dėl šios priemonės; pabrėžia, kad Komisijai turėtų būti suteikta visapusiška prieiga prie naujos Sąjungos sprendimų dėl mokesčių duomenų bazės; primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga visapusiška ir veiksminga visų sprendimų, galinčių daryti tarpvalstybinį poveikį, duomenų bazė; ragina valstybes nares skubiai parengti reikiamą teisės aktų sistemą, kad būtų galima pradėti automatinį keitimąsi informacija apie sprendimus dėl mokesčių;

9.  pabrėžia, kad vykdant automatinį keitimąsi informacija teks apdoroti didelį kiekį duomenų, ir ypač pabrėžia, kad su kompiuteriniu duomenų tvarkymu susiję klausimai turi būti derinami – kaip ir žmogiškieji ištekliai, būtini duomenims analizuoti; ragina stiprinti Komisijos vaidmenį atliekant šį darbą; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama Administracinio bendradarbiavimo direktyva, ir visapusiškai jos laikytis, ypač siekiant nustatyti, kiek valstybių narių prašo informacijos apie mokesčius taikydamos dvišales mokesčių sutartis, o ne šį teisinį pagrindą; ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių institucijas pasirūpinant reikiamais darbuotojų pajėgumais, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokestinių pajamų surinkimas ir sprendžiama žalingos mokesčių praktikos problema, nes išteklių trūkumas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – kartu su tinkamų mokymų, techninių priemonių ir įgaliojimų atlikti tyrimą nebuvimu – rimtai trikdo mokesčių institucijų darbą kai kuriose valstybėse narėse; ragina valstybes nares integruoti informaciją, kuria pasikeista su mokesčių administratoriais, taip pat su finansų priežiūros ir reguliavimo institucijomis;

10.  palankiai vertina 2016 m. gegužės 12 d. Prancūzijos, Nyderlandų ir JK pranešimą, kad šios valstybės pradės taikyti viešus tikrųjų įmonių savininkų registrus; puikiai vertina Prancūzijos įsipareigojimą sukurti viešą patikos subjektų registrą; pritaria JK įsipareigojimui reikalauti, kad bet kuri ne JK įmonė, įsigyjanti turto šalyje arba sudaranti su valstybe sutartį, deklaruotų savo tikrąjį savininką; ragina visas valstybes nares imtis panašių iniciatyvų;

11.  apgailestauja, kad naujasis EBPO visuotinis automatinių informacijos mainų standartas neapima besivystančių šalių pereinamojo laikotarpio ir kad, šiam standartui tapus abipusiam, šalys, kurių pajėgumai sukurti būtiną infrastruktūrą reikalaujamai informacijai rinkti, tvarkyti ir ja dalytis tebėra menki, gali faktiškai likti neįtrauktos;

12.  pažymi, jog Bendras sandorių kainodaros forumas į savo 2014–2019 m. darbo programą įtraukė gerosios praktikos vystymą siekiant užtikrinti, kad EBPO gairės šioje srityje atitiktų valstybių narių specifiką; pažymi, kad Komisija stebi šio darbo pažangą;

13.  pabrėžia, kad 70 proc. pelno perkeliama taikant sandorių kainodarą ir kad geriausias būdas spręsti šį klausimą yra visapusiškos BKPMB patvirtinimas; nežiūrint į tai, ragina Komisiją pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl sandorių kainodaros, atsižvelgiant į 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gaires tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms; taip pat pabrėžia, kad gali prireikti papildomų pastangų siekiant apriboti su BEPS susijusią riziką tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, kurią lemia sandorių kainodaros sistema – pirmiausia nematerialiojo turto kainodara – ir kad turėtų būti aktyviai išnagrinėtos visuotinės įprastų rinkos sąlygų principo alternatyvos ir išbandytos jų galimybės užtikrinti teisingesnę ir veiksmingesnę pasaulinę mokesčių sistemą;

14.  palankiai vertina tai, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Margrethe Vestager sandorių kainodarą priskyrė sričiai, kuriai būtina skirti ypatingą dėmesį svarstant valstybės pagalbos atvejus, nes turima informacijos, jog tai priemonė, kurią tarptautinės įmonės bendrai naudoja mokesčių slėpimo ir vengimo schemoms, pvz., grupių vidaus paskoloms; pažymi, kad šiuo metu nesama gairių su mokesčiais susijusiai valstybės pagalbai identifikuoti ir reguliuoti, nors, kaip žinoma, ši valstybės pagalba yra susirūpinimą kelianti mokesčių vengimo priemonė; ragina Komisiją sukurti gaires ir nustatyti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima geriau apibrėžti sandorių kainodaros ribas ir, savo ruožtu, geriau vertinti valstybės pagalbos atvejus; pritaria Komisijos tyrimų dėl bendrovių „Starbucks“, „Fiat“ ir „Amazon“ išvadoms; pabrėžia, kad Komisijai turi būti prieinami visi svarbūs duomenys;

15.  apgailestauja, kad nemažai išklausytų tarptautinių įmonių griežtai nepasmerkė mokesčių vengimo praktikos ir agresyvaus mokesčių planavimo; pabrėžia, kad tarptautinės įmonės gali lengvai teikti dirbtines grupių vidaus paskolas agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; pabrėžia, kad pirmenybę teikiant tokiam skolos finansavimui nukenčia mokesčių mokėtojai ir finansinis stabilumas; todėl ragina valstybes nares savo atitinkamuose įstatymuose dėl mokesčių panaikinti tendencingumą skolos ir turto atžvilgiu;

16.  tvirtai pabrėžia, kad informatorių darbas gyvybiškai svarbus atskleidžiant mokesčių slėpimo ir vengimo mastą, taigi ES būtina teisiškai užtikrinti ir stiprinti informatorių apsaugą; pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Taryba ėmėsi darbo šiuo klausimu; mano, jog teismai ir valstybės narės turėtų užtikrinti teisėtų verslo paslapčių apsaugą, tačiau jokiu būdu neturėtų trukdyti, varžyti ar slopinti informatorių ir žurnalistų pastangų dokumentuoti ir atskleisti neteisėtą, netinkamą ar žalingą praktiką, kai akivaizdu, kad tai nepaprastai svarbu viešojo intereso požiūriu; apgailestauja, kad Komisija neplanuoja imtis skubių veiksmų šiuo klausimu, turint galvoje visai neseniai informatorių atskleistą svarbią informaciją, bendrai vadinamą atitinkamai „LuxLeaks“ ir „Panama Papers“;

17.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešą konsultaciją dėl dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo mechanzimų tobulinimo; pabrėžia, kad, norint didinti sistemų veiksmingumą, itin svarbu nustatyti aiškų ginčų sprendimo procedūrų laikotarpį;

18.  palankiai vertina komunikatą dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos, kuriame Europos investicijų bankas (EIB) raginamas perkelti gero valdymo reikalavimus į savo sutartis su visais atrinktais finansų tarpininkais; ragina EIB parengti naują atsakingo apmokestinimo politiką, pradedant jo įgyvendinama nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų politikos peržiūra, kuri 2016 m. atliekama palaikant glaudų dialogą su pilietine visuomene; ragina EIB užtikrinti, kad ir tiesioginio finansavimo, ir finansavimo per tarpininkus sąlyga būtų su mokesčiais susijusių duomenų pagal šalis atskleidimas vadovaujantis kredito įstaigoms taikoma KRD IV nuostata ir informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimas; pakartoja, jog EIB turėtų stiprinti savo išsamaus patikrinimo veiklą, kad pagerėtų informacijos apie galutinius paramos gavėjus kokybė ir būtų veiksmingiau užkertamas kelias sandoriams su finansų tarpininkais, turinčiais prastą reputaciją skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo, pinigų plovimo ir neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai aspektais arba registruotais lengvatinių mokesčių zonose ar mokesčių rojuose, kuriuose vykdomas agresyvus mokesčių planavimas;

19.  ragina Komisiją parengti aiškų teisės aktą, kuriame būtų pateiktos ekonominio sandorio turinio, vertės kūrimo ir nuolatinės buveinės apibrėžtys, ypač siekiant spręsti priedangos įmonių problemą; ragina valstybes nares perkelti prievolę įrodyti, susijusią su turto, įgyto vykdant nusikalstamą veiklą, grąžinimu ar neteisėto pelno išieškojimu;

20.  mano, kad Komisija turėtų parengti visiems prieinamą Sąjungos bendrą tarpvalstybinių mokesčius slepiančių ir jų vengiančių subjektų sąrašą;

Juodasis sąrašas, konkrečios sankcijos nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms bei išskaičiuojamasis mokestis

21.  pažymi, kad iki šiol vienintelė konkreti Komisijos iniciatyva, susijusi su nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, įskaitant užjūrio teritorijas, yra veiksmingo apmokestinimo išorės strategija; pažymi, kad EBPO kriterijai nebendradarbiaujančioms šalims ir teritorijoms registruoti iki šiol nebuvo veiksmingi sprendžiant šią problemą ir kaip atgrasomoji priemonė nepasiteisino; pabrėžia, kad kai kurios trečiosios šalys iki šiol saugo neteisėtai įgytą turtą, taigi ES valdžios institucijos jo susigrąžinti negali;

22.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti bendrą Sąjungos apibrėžtį ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą (t. y. juodąjį mokesčių rojų sąrašą), kuris būtų pagrįstas tvirtais, skaidriais ir objektyviais kriterijais ir kurį rengiant būtų atsižvelgiama į tai, ar įgyvendinamos EBPO rekomendacijos, į mokesčių skaidrumo priemones, BEPS veiksmus ir automatinio keitimosi informacija standartus, į tai, ar taikoma žalinga mokesčių praktika, į privalumus atitinkamoje šalyje ar teritorijoje negyvenantiems ar juridiniams asmenims, į tai, ar taikomas ekonominio sandorio turinio reikalavimas, ar atskleidžiama juridinių asmenų organizacinė struktūra (įskaitant patikos subjektus, labdaros organizacijas, fondus ir t. t.) arba valdomas turtas ar teisės, ir teigiamai vertina Komisijos ketinimą pasiekti susitarimą dėl šio sąrašo per ateinančius šešis mėnesius; ragina valstybes nares pritarti šiam susitarimui iki 2016 m. pabaigos; mano, jog prieš įtraukiant į sąrašą turi būti numatyta problemų sprendimo procedūra, pradedant konstruktyviu dialogu su šalimi ir teritorija, kurioje aptikta trūkumų, kad būtų užtikrintas ir prevencinis proceso poveikis; mano, jog turėtų būti parengtas mechanizmas, kad šalis ar teritorija galėtų būti išbraukta iš sąrašo, jei ir kai užtikrinamas sėkmingas reikalavimų vykdymas arba pašalinami ankstesni trūkumai; mano, kad šis vertinimas turėtų apimti ir EBPO nares;

23.  ragina sukurti konkrečią Sąjungos reglamentavimo sistemą, būtiną nustatyti sankcijoms prieš nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas, įtrauktas į juodąjį sąrašą, įskaitant galimybę jas peržiūrėti, o kraštutiniu atveju – sustabdyti laisvosios prekybos susitarimus, susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir nebeskirti Sąjungos finansavimo; pažymi, kad sankcijų tikslas – užtikrinti atitinkamų šalių ir teritorijų teisės aktų pakeitimus; ragina sankcijas taip pat taikyti įmonėms, bankams, apskaitos ir teisės bendrovėms bei mokesčių konsultantams, kurie, kaip žinoma, buvo įsitraukę į neteisėtą, žalingą ar neleistiną veiklą tose šalyse ar teritorijose arba, kaip žinoma, padėjo vykdyti neteisėtą, žalingą ar neleistiną su pelno mokesčiais susijusią veiklą naudodamiesi teisinėmis priemonėmis tose šalyse ir teritorijose;

24.  ragina Komisiją parengti privalomus teisės aktus, kuriais visoms ES institucijoms būtų uždrausta atidaryti banko sąskaitas arba vykdyti veiklą šalyse ar teritorijose, kurios įtrauktos į bendrą Sąjungos nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;

25.  ragina valstybes nares iš naujo derėtis dėl savo dvišalių mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis naudojantis daugiašale priemone, siekiant įtraukti pakankamai griežtas kovos su piktnaudžiavimu nuostatas ir taip užkirsti kelią palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui, įskaitant apmokestinimo teisių paskirstymą šaltinio ir gyvenamajai šaliai atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį ir tinkamą nuolatinės buveinės apibrėžtį; taip pat pabrėžia, kad šis procesas vyktų gerokai greičiau, jei Komisija turėtų valstybių narių įgaliojimą derėtis dėl tokių mokesčių sutarčių Sąjungos vardu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad derantis dėl tokių sutarčių būtų laikomasi sąžiningo požiūrio į besivystančias šalis;

26.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES masto išskaičiuojamojo mokesčio, kurį administruotų valstybės narės, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje generuojamas pelnas, prieš palikdamas Sąjungą, būtų apmokestintas bent kartą; pažymi, jog tokiame pasiūlyme turėtų būti numatyta kompensavimo sistema, kad būtų apsisaugota nuo dvigubo apmokestinimo; pabrėžia, jog tokia bendra kredito metodu pagrįsta išskaičiuojamojo mokesčio sistema pranaši tuo, kad nuo visiško neapmokestinimo ir BEPS leistų apsisaugoti išvengiant dvigubo apmokestinimo atvejų;

27.  apgailestauja, kad Andora ir Monakas įsipareigojo automatiškai keistis informacija ne nuo 2017 m., o nuo 2018 m.; pažymi, kad kai kurios nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, pvz., Andora, laikosi keitimosi informacija standartų, bet pamažu tampa mažus mokesčius taikančiomis šalimis ir teritorijomis; reiškia susirūpinimą, kad pagal Andoros ir Ispanijos susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo šiuo metu neužtikrinamas veiksmingas automatinis keitimasis informacija; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar veiksmingai vyksta į valstybių narių sutartis, pasirašytas su anksčiau nebendradarbiavusiomis arba šiuo metu nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, įtrauktas automatinis keitimasis informacija;

28.  mano, kad visiško neapmokestinimo problema, kurią lemia ES valstybių narių ir trečiųjų šalių mokestinės tvarkos neatitikimai įvardijant subjektus, pvz., CV-BV struktūra Nyderlanduose, kuria naudojasi daug Amerikos įmonių, turėtų būti veiksmingai sprendžiama ne tik Komisijos pasiūlymais dėl Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkiniu, bet ir ES teisės aktais;

Lengvatinis pajamų iš patentų, žinių bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) apmokestinimas

29.  pažymi, kad iki šiol lengvatinis pajamų iš patentų, žinių ir MTTP apmokestinimas nepasiteisino kaip veiksminga inovacijų Sąjungoje skatinimo priemonė tiek, kiek buvo tikimasi; apgailestauja, kad vietoj to tarptautinės įmonės tokiu apmokestinimu naudojasi pelnui perkelti taikydamos agresyvaus mokesčių planavimo schemas, pvz., puikiai žinomą metodą „double Irish with a Dutch sandwich“; laikosi nuomonės, kad lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas – netinkama ir neveiksminga priemonė ekonomikos tikslams siekti; primygtinai tvirtina, kad MTTP gali būti remiama visapusiškesnėmis politikos priemonėmis, kurioms būtų skatinamos ilgalaikės inovacijos ir nepriklausomi moksliniai tyrimai, bei subsidijomis – pirmenybė turėtų būti teikiama joms, o ne lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui, nes tikimybė, kad subsidijos bus panaudotos mokesčių vengimo schemoms, mažesnė; atkreipia dėmesį į tai, kad lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir MTTP veiklos ryšys dažnai sutartinis ir kad tarptautinių įmonių veiksmingo mokesčių mokėjimo požiūriu taikant esamus modelius lenktyniaujama dėl žemesnių standartų; ragina valstybes nares pamažu atsisakyti esamo lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir naują apmokestinimą uždrausti vėliausiai 2021 m.;

30.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės – pirmiausia Elgesio kodekso grupės darbo požiūriu – iki šiol neskyrė dėmesio šiam klausimui ir tebeturi nustatyti tinkamą laikotarpį jam išspręsti;

31.  kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu siekiant vengti mokesčių ir užtikrinta, kad, juo naudojantis (jei juo naudojamasi), jis būtų susietas su tikra ekonomine veikla, ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl privalomų Sąjungos teisės aktų dėl lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo, kurie būtų grindžiami EBPO pakoreguoto susietumo metodu ir kuriuose dėmesys būtų atkreiptas į šio metodo trūkumus; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas turėtų būti taikomas visų valstybėse narėse nustatytų tipų lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui; kol kas ragina visas valstybes nares viešai atskleisti, kurios įmonės jų šalyje naudojasi lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu;

32.  ragina valstybes nares į Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą ir Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvą įtraukti minimalaus efektyviojo apmokestinimo sąlygą ir užtikrinti, kad Taryba nedarytų jokių išimčių;

Bankai, mokesčių konsultantai ir tarpininkai

33.  apgailestauja, kad kai kurie bankai, mokesčių konsultantai, teisės ir apskaitos bendrovės bei jų tarpininkai dalyvauja ir svariai prisideda kuriant agresyvaus mokesčių planavimo schemas savo klientams, taip pat padeda nacionalinėms vyriausybėms kurti jų mokesčių kodeksus ir įstatymus, nes dėl to kyla dideli interesų konfliktai;

34.  reiškia susirūpinimą, kad finansų įstaigose ir tarp konsultantų bei advokatų bendrovių trūksta skaidrumo ir tinkamos dokumentacijos, susijusios su mokesčių, finansų ir teisės konsultantų rekomenduojamais konkrečiais įmonių nuosavybės modeliais ir kontrole, kaip pasitvirtino neseniai pasirodžiusioje „Panama Papers“ informacijoje; kad būtų išspręsta priedangos įmonių problema, rekomenduoja stiprinti skaidrumo reikalavimus privačioms įmonėms steigti;

35.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nacionalinėse mokesčių institucijose trūksta skaidrumo ir tinkamos dokumentacijos, susijusios su sprendimų dėl sandorių kainų, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo planų, sprendimų dėl mokesčių ir kitų pasirinktinio įmonių apmokestinimo elementų poveikiu konkurencijai;

36.  ragina stiprinti galiojančius konsultavimo mokesčių klausimais sektoriaus elgesio kodeksus, visų pirma siekiant atsižvelgti į galimus interesų konfliktus taip, kad jie būtų aiškiai ir suprantamai atskleisti; ragina Komisiją parengti Sąjungos elgesio kodeksą, kuris būtų taikomas teikiant visas konsultacines paslaugas, kad būtų aiškiai atskleisti galimo interesų konflikto atvejai; mano, jog jis turėtų apimti mokesčių konsultantams skirtas Sąjungos taisykles dėl nesuderinamumo, kad jie negalėtų konsultuoti ir viešojo, ir privačiojo sektoriaus bei būtų išvengta kitokių interesų konfliktų; šiuo požiūriu ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Reglamento Nr. 573/2014 ir Direktyvos 2014/56 dalinio pakeitimo;

37.  atkreipia dėmesį į pavojų, kurį interesų konfliktai kelia tais atvejais, kai toje pačioje bendrovėje teikiamos teisinių, mokesčių konsultacijų ir audito paslaugos; todėl pabrėžia, kad svarbu šias paslaugas aiškiai atskirti; prašo Komisijos užtikrinti tinkamą teisės aktų, kuriais siekiama užkirsti kelią tokiems konfliktams, stebėseną ir įgyvendinimą ir išnagrinėti, ar būtina peržiūrėti Audito direktyvą (ypač jos 22 straipsnio nuostatas) ir Audito reglamentą (ypač jo 5 straipsnio nuostatas ir jame pateiktą ne audito paslaugos didelės įtakos apibrėžtį);

38.  pažymi, kad valstybinių universitetų mokesčių teisės fakultetus, mokesčių mokslinių tyrimų skyrius ir stambias mokesčių bendroves sieja akivaizdūs tarpusavio ryšiai, dėl kurių kyla interesų konfliktai, o dėstytojai stokoja nepriklausomybės, kurios iš jų tikimasi; pažymi, kad dabartinėmis aplinkybėmis mokesčių konsultantai mokomi padėti slėpti mokesčius naudojantis viešais mokesčių mokėtojų pinigais; prašo Komisijos ištirti akademinės bendruomenės ir mokesčių konsultavimo srities atstovų tarpusavio ryšius, dėmesio skiriant bent tokiems būtiniausiems klausimams kaip interesų konfliktai ir naudojimasis valstybės finansuojamomis švietimo įstaigomis siekiant padėti nuslėpti pelno mokestį;

39.  ragina valstybes nares nustatyti veiksmingas, proporcingas atgrasomo pobūdžio sankcijas, įskaitant bendrovių vadovams, susijusiems su mokesčių slėpimu, taikytinas baudžiamąsias sankcijas ir galimybę atimti specialistų ir įmonių veiklos licencijas įrodžius, kad jie dalyvavo kuriant neteisėto mokesčių planavimo ir slėpimo schemas, konsultavo, kaip jomis naudotis arba naudojo jas patys; prašo Komisijos išnagrinėti, ar esama pagrindo taikyti proporcingą finansinę atsakomybę neteisėta mokesčių praktika užsiimantiems mokesčių konsultantams;

40.  ragina Komisiją analizuoti galimybę taikyti proporcingą finansinę atsakomybę bankams ir finansų įstaigoms, padedančioms atlikti pervedimus į žinomus mokesčių rojus, kaip apibrėžta būsimajame bendrame Sąjungos mokesčių rojų ir mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąraše;

41.  ragina Komisiją griežtinti reikalavimus bankams pranešti valstybių narių mokesčių administratoriams apie pervedimus į jurisdikcijas, įtrauktas į bendrą mokesčių rojų ir mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų Sąjungos sąrašą, ir iš jų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad bankai ir kitos finansų įstaigos teiktų panašią informaciją reguliavimo institucijoms ir mokesčių administratoriams; ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių administratorių gebėjimus tirti mokesčių slėpimo ir vengimo atvejus;

42.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį bankai, mokesčių konsultantai ir kiti tarpininkai turėtų privaloma tvarka atskleisti informaciją apie sudėtingas sistemas ir specialias paslaugas, susijusias su jurisdikcijomis, įtrauktomis į bendrą mokesčių rojų ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų ES sąrašą, ir skirtas padėti bei leidžiančias klientams lengviau slėpti mokesčius, sukčiauti mokesčių srityje, plauti pinigus ir finansuoti teroristus;

43.  siekiant identifikuoti sandorius, galimai sudarytus norint užsitikrinti dideles mokesčių lengvatas, ragina Komisiją nuolat tikrinti ir stebėti išvestines finansines priemones ir vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius naudojantis sandorių duomenų saugyklų duomenimis, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir Reglamento (ES) Nr. 2015/2365 nuostatas; primygtinai ragina Komisiją automatiškai teikti atitinkamiems valstybių narių mokesčių administratoriams visą informaciją, įskaitant duomenis(31);

44.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad tiek valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos, tiek įmonės, įtrauktos į Sąjungos prekybos sąrašus reguliuojamoje rinkoje arba į daugiašalę prekybos sistemą, savo metinėse finansinėse ataskaitose pateiktų savo vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) naudojimo ir pakartotinio užtikrinimo priemonės naudojimo aprašus, taip pat visapusiškai išsamius duomenis apie tai, kiek dėl VPĮFS padidėjo jų pelnas neskaitant palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) ir pelnas sumokėjus mokesčius (angl. EAT);

45.  ragina Komisiją(32) nustatyti konkrečias bendras būtiniausias kovos su piktnaudžiavimu taisykles, kuriomis būtų siekiama nepripažinti naudos, gautos perkėlus turtą pasinaudojant tam tikrais mokestinės tvarkos neatitikimais(33), nes neretai dėl tokios praktikos pajamos atskaitomos vienoje valstybėje, jų neįtraukiant į mokesčio bazę kitoje, arba sudaromi neleistini užsienio mokesčių kreditų sandoriai;

46.  ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti bendras taisykles, kuriomis būtų siekiama pažaboti vengimą mokėti mokesčius nuo ES gautų pajamų pasinaudojant įsiterpimo praktika; be to, pabrėžia, kad tokios taisyklės galėtų būti panašios į taikomas JAV(34);

Informatoriai

47.  pakartoja, kad informatoriai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį atskleidžiant nusižengimus, įskaitant neteisėtą arba neleistiną praktiką; mano, kad tokie informacijos atskleidimo atvejai, atkreipiantys dėmesį į mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo mastą, akivaizdžiai tarnauja viešajam interesui – tai patvirtina neseni „LuxLeaks“ ir „Panama Papers“ atvejai, parodę turto perkėlimo į mažų mokesčių šalis reiškinio mastą; primena, kad galimybė nustatyti mokesčių įstatymų pažeidėjus ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn labai priklauso nuo prieinamų duomenų ir jų kokybės;

48.  apgailestauja, kad Komisijos veiksmai apsiriboja pokyčių įvairiose Sąjungos kompetencijos srityse stebėsena ir kad ji neplanuoja imtis jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti; reiškia susirūpinimą, kad dėl tokios nepakankamos apsaugos rizikuojama nepaskelbti naujos atskleistos informacijos, o valstybės narės, savo ruožtu, gali prarasti teisėtas mokestines pajamas; labai apgailestauja, kad Komisija tinkamai neatsakė į raginimus, išdėstytus Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijos 144 ir 145 dalyse, ir tinkamai neatsižvelgė į Parlamento 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje(35) pateiktas rekomendacijas ir ypač į prašymą iki 2016 m. birželio pabaigos parengti aiškią teisinę sistemą informatoriams ir panašiems asmenims apsaugoti;

49.  pakartoja savo raginimą Komisijai kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl aiškios teisinės sistemos siekiant užtikrinti veiksmingą informatorių, taip pat žurnalistų ir kitų su spauda susijusių asmenų, kurie jiems padeda ir talkina, apsaugą; ragina valstybes nares peržiūrėti savo galiojančius teisės aktus dėl informatorių apsaugos ir įtraukti galimybę nekelti baudžiamosios bylos tais atvejais, kai informatoriai veikė siekdami apginti viešąjį interesą; ragina vadovautis geriausiais kai kuriose valstybėse narėse jau galiojančių informatorių apsaugos teisės aktų pavyzdžiais;

Elgesio kodekso grupė ir tarpinstituciniai klausimai

50.  apgailestauja, kad, nors ir pirmasis, ir antrasis specialieji Parlamento komitetai (TAXE 1 ir TAXE 2) ne kartą prašė suteikti visapusišką prieigą prie Elgesio kodekso grupės dokumentų ir protokolų, pateikta vos keletas naujų dokumentų, su kuriais EP nariai galėjo susipažinti in camera, ir kad į prašymą buvo atsižvelgta tik praėjus penkiems mėnesiams nuo TAXE 2 įgaliojimų pradžios; pažymi, kad kai kurie iš šių dokumentų turėjo būti paskelbti, kad su visuomenė galėtų su jais susipažinti ir būtų surengta atvira politinė diskusija dėl jų turinio; taip pat pažymi, kad tai, kaip Taryba vykdo šį prašymą, nėra patenkinama;

51.  apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo išplatinti visų dokumentų įrašų, nors kai kuriuos Elgesio kodekso grupės vidaus posėdžių protokolus ir pateikė; mano, kad, norint įvertinti, ar valstybių narių priemonės atitinka Sutarties nuostatas, saugoti visos informacijos ir dokumentų, susijusių su Elgesio kodekso grupės kompetencijos sritimi, kopijas ir įrašus yra Komisijos pareiga; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų šiai situacijai pagerinti ir gauti visus dokumentus; ragina Tarybą ir valstybes nares bendradarbiauti su Komisija šiuo klausimu;

52.  ragina valstybes nares didinti Elgesio kodekso grupės darbo metodų skaidrumą ir veiksmingumą, kadangi tai vienas iš veiksnių, trikdančių konkrečią galimą pažangą kovos su žalinga mokesčių praktika srityje; apgailestauja, jog Taryba arba valstybės narės nepateikė keleto Elgesio kodekso grupės posėdžių dokumentų, kurie nepaprastai svarbūs norint, kad Specialusis komitetas tinkamai įgyvendintų įgaliojimus; ragina reguliariai skelbti savo vykdomos priežiūros, kokiu mastu valstybės narės laikosi parengtų rekomendacijų, rezultatus; ragina Elgesio kodekso grupės rengti metinę ataskaitą, kuri būtų prieinama visuomenei ir kurioje būtų įvardijamos ir apibūdinamos žalingiausios mokesčių praktikos, metų laikotarpiu taikytos valstybėse narėse; kaip ir 2015 m., dar kartą ragina Tarybą sukurti mokesčių komitetą politiniu lygmeniu;

53.  remdamasis vieša informacija pažymi, kad 1998–2014 m. Elgesio kodekso grupė išnagrinėjo 421 priemonę ir 111 iš jų (26 proc.) pripažino žalingomis, tačiau du trečdaliai šių priemonių buvo išnagrinėti per pirmuosius penkerius šios grupės veiklos metus; pažymi, kad bėgant metams valstybės narės nagrinėjo vis mažiau priemonių – 2014 m. ištirta tik 5 proc. visų priemonių – ir apgailestauja, kad nuo 2012 m. lapkričio mėn. ši grupė nenustatė nė vienos žalingos mokesčių priemonės; daro išvadą, kad per pastarąjį dešimtmetį Elgesio kodekso grupė nedirbo visu pajėgumu ir kad jos valdymą ir įgaliojimus būtina skubiai persvarstyti;

54.  kaip ir 2015 m., dar kartą ragina Komisiją atnaujinti 1999 m. parengtą „Simmons & Simmons“ ataskaitą dėl administracinės praktikos, kuri minima Elgesio kodekso grupės 1999 m. ataskaitos (vadinamoji D. Primarolo ataskaita (SN4901/99)) 26 dalyje;

55.  pabrėžia, kad, net jei Elgesio kodeksas leido atlikti tam tikrus patobulinimus, savarankiški valstybių narių pranešimai apie galimai žalingas priemones neveiksmingi, žalingų priemonių nustatymo kriterijai pasenę, o vienbalsiškumo principo veiksmingumas priimant sprendimus dėl žalingumo nepasitvirtino; apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės prieštarauja būtinybei reformuoti Elgesio kodekso grupę; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų siekiant kuo skubiau reformuoti žalingų priemonių nustatymo kriterijus ir Elgesio kodekso grupės valdymo aspektus (įskaitant sprendimų priėmimo struktūrą, taip pat panaikinimo ir sustabdymo, dėl kurių susitarta, stebėseną, galimo vilkinimo vengimą, sankcijas nesilaikymo atveju), kad būtų užtikrintas didesnis jos skaidrumas ir atskaitomybė visuomenei bei aktyvus Parlamento dalyvavimas ir galimybės jam gauti informacijos; atkreipia dėmesį į trūkumus ir kitą svarbią informaciją, kuri minima (naujame) 3 priede; be to, pažymi, jog, lyginant Komisijos sudarytą visų Elgesio kodekso grupės oficialiai įvertintų mokesčių režimų sąrašą ir atitinkamus posėdžių dokumentus sprendimo priėmimo metu ir po to, daugeliu atvejų pirmiausia neaišku, kaip sprendimas buvo priimtas, pvz., kodėl mokesčių režimai, kurių atveju būta pagrindo manyti, kad jie žalingi, galiausiai buvo pripažinti nežalingais, ir, antra, kalbant apie atvejus, kai atlikus vertinimą buvo pripažintas žalingumas, ar valstybės narės patenkinamai baigė tolesnes panaikinimo procedūras; todėl pabrėžia, kad valstybės narės nesilaikė Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES nustatytų įpareigojimų, nes savanoriškai nesikeitė informacija mokesčių klausimais – net ir tada, kai, nepaisant šiomis direktyvomis numatomos veiksmų laisvės, būta akivaizdaus pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės gali patirti mokesčių nuostolių arba kad mokesčiams sutaupoma dirbtinai pervedant pelną grupėse; pabrėžia, jog Komisija neatliko savo – Sutarčių sergėtojos – vaidmens, apibrėžto ES sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, kadangi nesiėmė veiksmų šiuo klausimu ir nepadarė visko, kas būtina siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, ypač tuos, kurie nustatyti Tarybos direktyvose 77/799/EEB ir 2011/16/ES, nors įrodymai liudija priešingai;

56.  pažymi, kad Specialusis komitetas aiškiai įžvelgia sistemingą kai kurių valstybių narių trukdymą siekti pažangos kovos su mokesčių vengimu srityje; pažymi, kad diskusijos dėl administracinės praktikos (sprendimų) Elgesio kodekso grupėje vyko beveik du dešimtmečius; smerkia tai, kad prieš kylant „LuxLeaks“ skandalui kai kurios valstybės narės vengė tartis dėl keitimosi informacija apie savo sprendimų praktiką ir, nepaisydamos savo įsipareigojimų atskleidus „LuxLeaks“ informaciją, iki šiol nenori savo nacionalinėje teisėje įgyvendinti Elgesio kodekso grupės parengtų pavyzdinių instrukcijų;

57.  todėl daro išvadą, kad valstybės narės pažeidė savo įsipareigojimą, įtvirtintą ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir kad Komisija žinojo, jog kai kurios valstybės narės šio principo nesilaiko; pabrėžia, jog būtina imtis tolesnių priemonių, susijusių su valstybių narių padarytais Sąjungos teisės pažeidimais ir Komisijos neveiklumu tais atvejais, kai būtina užkirsti kelią valstybių narių vykdomiems Sąjungos teisės pažeidimams;

58.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas Parlamentui nuolat, laiku ir reguliariai susipažinti su mokesčių klausimus nagrinėjančių Tarybos darbo grupių, įskaitant Elgesio kodekso grupę verslo apmokestinimo klausimais, Aukšto lygio darbo grupę ir Darbo grupę mokesčių klausimais, posėdžių dokumentais ir protokolais; siūlo Komisijai kaip pavyzdžiu šiuo tikslu naudotis su Parlamentu pasiektu susitarimu dėl galimybės susipažinti su Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir (arba) ECB protokolais;

59.  jei valstybių narių atsakas būtų nepatenkinamas, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – pageidautina pagal SESV 116 ar 352 straipsnį arba tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu – siekiant užtikrinti didesnį Elgesio kodekso grupės veiksmingumą;

60.  taip pat pažymi, kad iš gautų dokumentų aiškiai matyti, jog kai kurios valstybės sistemingai trukdo siekti apčiuopiamos pažangos kovojant su mokesčių vengimu; pabrėžia, kad šie dokumentai rodo, jog dėl politinio valstybių narių trukdymo pirmiausia nebuvo įmanoma pažangiai užkirsti kelio žalingai mokesčių praktikai tokiose srityse, kaip lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas, gaunami ir išsiunčiami pelno pervedimai, naudojimasis šalių mokestinės tvarkos neatitikimais (įskaitant su pelnu siejamų paskolų susitarimus), investicinių fondų vaidmuo, administracinė praktika (ypač sprendimai dėl mokesčių) ir minimalaus efektyviojo apmokestinimo sąlygos;

61.  kalbėdamas apie pirmiau nurodytas kategorijas ir Specialiojo komiteto gautus dokumentus, visų pirma atkreipia dėmesį į toliau pateikiamus prašymus ir pastabas; vis dėlto pabrėžia, kad toliau pateikiamas sąrašas nebaigtinis, nes pirmiausia valstybės narės ir Komisija nenori užtikrinti visiško Elgesio kodekso grupės ir kitų atitinkamų Tarybos darbo grupių darbo skaidrumo: su dauguma dokumentų, įskaitant naujausius ir politiniu požiūriu svarbiausius dokumentus, leidžiama susipažinti tik ribotos prieigos saugioje skaitykloje, taigi užkertamas kelias bet kokiai viešai diskusijai dėl jų turinio arba šio turinio vertinimui įvertinti, kaip, pvz., šiame pranešime;

62.  ragina Komisiją į Europos semestrą įtraukti ataskaitų apie tai, kokių priemonių valstybės narės imasi siekdamos veiksmingo apmokestinimo, teikimą ir didinti pastangas kovoje su žalinga tarpvalstybine mokesčių praktika ir mokesčių slėpimu, įskaitant rekomendacijas stiprinti nacionalinius mokesčių administratorius;

63.  ragina ES institucijas ir valstybes nares skubiai imtis priemonių prieš mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą, mokesčių rojus ir agresyvų mokesčių planavimą tiek paklausos, tiek pasiūlos požiūriu; apgailestauja, kad Taryba ir ypač kai kurios valstybės narės ne vienus metus nesiėmė jokių ryžtingų veiksmų šiais klausimais, ir primena valstybėms narėms apie jų turimą galimybę kurti tvirtesnio bendradarbiavimo sistemas (sudarytas bent iš 9 valstybių narių) siekiant paspartinti veiksmus kovojant su žalinga ir neteisėta mokesčių praktika;

64.  ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų bendrosios rinkos veikimą ir tarptautinių standartų įgyvendinimą; mano, kad šis naujas centras turėtų būti atsakingas už valstybių narių mokesčių politikos vertinimą ir stebėjimą Sąjungos lygiu, užtikrinimą, kad valstybės narės netaiko jokių žalingų mokesčių priemonių, stebėjimą, ar valstybės narės paiso bendro nebendradarbiaujančių jurisdikcijų Sąjungos sąrašo, nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimo užtikrinimą ir jo skatinimą (pvz., mokymai ir keitimasis geriausia patirtimi) ir inicijuoti akademines programas šioje srityje; mano, kad vykdydamas šią veiklą šis centras galėtų padėti išvengti naujų spragų mokesčių sistemoje, kurios atsiranda dėl valstybių narių tarpusavyje nederinamų politikos iniciatyvų, ir kovoti su mokesčių praktika ir standartais, kurie gali suardyti, sutrikdyti ar pažeisti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir loginį pagrindą; mano, kad šis centras taip pat galėtų būti informatorių kontaktinis centras, kai valstybės narės ir nacionaliniai mokesčių administratoriai nesiima veiksmų dėl atskleistų mokesčių slėpimo arba vengimo atvejų arba šiuo klausimu neatlieka atitinkamų tyrimų; mano, kad šis centras galėtų pasinaudoti sutelktomis ekspertinėmis žiniomis Sąjungos ir nacionaliniu lygiu, kad būtų sumažinta našta mokesčių mokėtojams;

Išorės aspektas

65.  palankiai vertina tai, kad G 8 ir G 20 lygiu vėl skiriamas dėmesys mokesčių klausimams, kadangi tai turėtų paskatinti naujas rekomendacijas; ragina Komisiją būsimuose G 20 susitikimuose ir ad hoc simpoziumuose laikytis nuoseklios pozicijos Sąjungos vardu; prašo Komisijos reguliariai informuoti Parlamentą apie visus G 20 sprendimų dėl kovos su pelno mokesčio bazės erozija, agresyvaus mokesčių planavimo praktika ir bet kokiu neteisėtu kapitalo judėjimu rezultatus ir galimas pasekmes;

66.  ragina Sąjungą, G 20, EBPO ir JT toliau bendradarbiauti propaguojant visuotines gaires, kurios taip pat bus naudingos besivystančioms šalims;

67.  palaiko pasiūlymą JT organizacijoje įsteigti pasaulinę įstaigą, turinčią tinkamą įrangą ir pakankamai papildomų išteklių, siekiant užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis teisėmis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką; ragina ES ir valstybes nares pradėti dirbti plataus užmojo visuotinio aukščiausiojo lygio susitikimo mokesčių klausimais surengimo klausimu ir siekti įsteigti tokią tarpvyriausybinę įstaigą;

68.  ragina, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, surengti tarptautinį forumą ir susitarti dėl griežtesnės ir tikslesnės tikrosios nuosavybės apibrėžties;

69.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti valstybių narių ir ES mokesčių politikos šalutinio poveikio analizę, kad būtų galima įvertinti jos poveikį besivystančioms šalims ir panaikinti joms neigiamą poveikį darančią politiką bei praktiką;

70.  pažymi, kad neteisėtas kapitalo išvežimas – pagrindinis besivystančių šalių skolos paaiškinimas, o agresyvus mokesčių planavimas prieštarauja įmonių socialinės atsakomybės principams;

71.  ragina Komisiją į visus prekybos ir partnerystės susitarimus įtraukti gero valdymo sąlygas, įskaitant veiksmingą ir išsamų BEPS priemonių įgyvendinimą ir visuotinius automatinio keitimosi informacija standartus, ir užtikrinti, kad įmonės arba tarpininkai negalėtų piktnaudžiauti prekybos ir partnerystės susitarimais mokesčiams vengti ar slėpti arba iš neteisėtos veiklos gautoms pajamoms išplauti;

72.  ragina EBPO ir kitas tarptautines organizacijas pradėti darbą prie didelio užmojo BEPS II, kuris visų pirma turi būti grindžiamas būtiniausiais standartais ir konkrečiais įgyvendinimo tikslais;

73.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į ES nuomonę, reikėtų geriau koordinuoti Komisijos ir valstybių narių, kurios yra Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) narės, veiksmus; pabrėžia būtinybę nustatyti išsamias įgyvendinimo gaires, visų pirma skirtas besivystančioms šalims, taip pat stebėti naujų žalingų apmokestinimo priemonių raidą;

74.  atsižvelgdamas į tai ragina sukurti parlamentinės stebėsenos grupę EBPO lygiu, kuri stebėtų ir tikrintų šios iniciatyvos rengimą ir įgyvendinimą;

75.  ragina pradėti struktūrinį Europos Parlamento ir JAV Kongreso dialogą tarptautinių mokesčių klausimais; siūlo sukurti oficialų tarpparlamentinį forumą tokiems klausimams nagrinėti ir šioje srityje pasinaudoti esamu Transatlantiniu teisės aktų leidėjų dialogu; ragina ES ir JAV bendradarbiauti EBPO BEPS projekto įgyvendinimo klausimu; atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant FATCA susitarimą, itin trūksta JAV ir ES veiksmų abipusiškumo; ragina JAV ir ES glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant FATCA susitarimą, kad būtų užtikrinamas abipusiškumas, o visas suinteresuotąsias šalis – aktyviai dalyvauti įgyvendinant šį susitarimą;

76.  palankiai vertina praėjusių metų balandžio mėn. penkių didžiausių ES valstybių narių pradėtą įgyvendinti bandomąjį mokesčių administratorių automatinio keitimosi informacija apie tikrąją nuosavybę projektą; ragina išplėsti šią iniciatyvą ir užtikrinti, kad ji taptų visuotinio keitimosi informacija standarto, panašaus į taikomą finansinių sąskaitų informacijos mainų standartą, pagrindu, nes tokį ketinimą išreiškė minėtos šalys;

77.  ragina, kaip kitą žingsnį suteikiant daugiau galimybių susipažinti su informacija apie tikrąją nuosavybę ir didinant keitimosi tokia informacija veiksmingumą, sudaryti tikrosios nuosavybės viešąjį Sąjungos registrą, kurį sudarytų ir , suderinti prieigos prie tikrosios nuosavybės informacijos standartai, į kurį būtų įtrauktos visos būtinos duomenų apsaugos priemonės ir kuris būtų visuotinės iniciatyvos šiuo klausimu pagrindas; pabrėžia, kad tokių institucijų kaip EBPO ir JT vaidmuo šiuo klausimu yra labai svarbus;

78.  ragina sudaryti visuotinį turto registrą, kuriame būtų užregistruotas visas asmenų, įmonių ir visų subjektų, pvz., patikos fondų ir fondų, turimas turtas, su kuriuo mokesčių administratoriai galėtų visapusiškai susipažinti ir į kurį būtų įtrauktos atitinkamos šiame registre saugomos informacijos konfidencialumo apsaugos priemonės;

79.  pabrėžia, kad reikalingas bendras ir išsamus ES ir JAV požiūris į EBPO standartų įgyvendinimą ir tikrąją nuosavybę; be to, pabrėžia, kad gero valdymo sąlygos ir BEPS priemonių įgyvendinimas turėtų būti įtraukti į visas būsimas prekybos sutartis, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, sukurta didesnė vertė visai visuomenei, užtikrinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu ir kad transatlantiniai partneriai pirmautų gero mokesčių srities valdymo skatinimo srityje;

Kitos rekomendacijos

80.  ragina visus nacionalinius parlamentus bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių mokesčių sistemų kontrolę ir suderinamumą; ragina nacionalinius parlamentus toliau budriai stebėti savo vyriausybių sprendimus šiais klausimais ir įsipareigoti aktyviau dalyvauti tarpparlamentinių forumų mokesčių klausimais darbe;

81.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti lygybę prieš Sąjungos teisės aktus, ištirti visus neteisėtos valstybės pagalbos atvejus, į kuriuos buvo atkreiptas jos dėmesys; ragina Komisiją visais atvejais, kai tariama mokestinė nauda laikoma neteisėta valstybės pagalba, atsakyti priimant sprendimus susigrąžinti suteiktą valstybės pagalbą; yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad Liuksemburge, siekiant apeiti įpareigojimą dalytis informacija pagal Administracinio bendradarbiavimo direktyvą, galėjo būti priimami žodiniai sprendimai; ragina Komisiją stebėti, ar, Sąjungos lygmeniu padarius pažangą teisėkūros srityje, valstybės narės nekeičia vienos rūšies žalingos praktikos kitos rūšies žalinga praktika, ir apie tai pranešti; ragina Komisiją stebėti padėtį ir pranešti apie visus rinkos iškraipymo dėl konkrečios mokestinės naudos suteikimo atvejus;

82.  pabrėžia skaitmeninių veiksmingo mokesčių rinkimo srities sprendimų teikiamas galimybes dalijimosi ekonomikos sąlygomis tiesiogiai iš operacijų rinkti duomenis apie mokesčius ir mažinti bendrą valstybių narių mokesčių administratorių darbo krūvį;

83.  pažymi, kad Panamos dokumentų skandalo metu dokumentais patvirtinta, kad įmonės ir privatūs asmenys sistemingai naudojosi priedangos įmonėmis, siekdami nuslėpti apmokestinamąjį turtą ir iš korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo gautas pajamas; palankiai vertina Parlamento sprendimą sudaryti tyrimo komitetą šiam klausimui ištirti ir toliau dirbti mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo klausimais; pabrėžia nepaprastai didelę politinę mokesčių administratorių ir bendrovių, įsivėlusių į apibūdintą praktiką, veiklos būdo analizės svarbą siekiant šalinti teisės aktų spragas;

84.  pažymi, kad reikia toliau dirbti siekiant susipažinti su valstybių narių, Komisijos ir Elgesio kodekso grupės dokumentais; dar kartą pabrėžia, kad reikia toliau analizuoti Parlamentui jau pateiktus dokumentus, siekiant tinkamai įvertinti, ar reikia tolesnių politinių veiksmų ir politikos iniciatyvų; ragina būsimąjį tyrimo komitetą tęsti šį darbą ir taikyti kitokį nei Specialiojo komiteto darbo metodą, labiau vadovaujantis apklausų komiteto, kaip, pavyzdžiui, kaip JK Valstybės ataskaitų komitetas, modeliu;

85.  ragina Tarybą visapusiškai naudotis konsultavimosi su Parlamentu procedūra, visų pirma prieš pasiekiant politinį susitarimą palaukti Parlamento nuomonės ir siekti atsižvelgti į Parlamento poziciją;

86.  įsipareigoja tęsti savo Specialiojo komiteto pradėtą darbą, šalinant kliūtis, kurių jam kilo vykdant savo įgaliojimus, taip pat užtikrinti, kad būtų imtasi reikiamų priemonių atsižvelgiant į jo rekomendacijas; paveda savo kompetentingiems organams nustatyti geriausią institucinę sistemą šiam tikslui pasiekti;

87.  ragina savo atsakingą komitetą atsižvelgti į šias rekomendacijas būsimame savo iniciatyva teikiamame teisėkūros pranešime ta pačia tema;

o

o  o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, JT, G 20 ir EBPO.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0420.

(2)

2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).

(3)

2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 63, 2011 3 11, p. 1) dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje.

(4)

OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(5)

OL L 336, 1977 12 27, p. 15.

(6)

OL L 141, 2016 6 5, p. 73–117.

(7)

COM(2016) 0198.

(8)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys. Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016) 0023).

(9)

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (COM(2016) 0026).

(10)

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (COM(2016) 0025).

(11)

2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (C(2016) 0271).

(12)

Agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų ir rodiklių tyrimas, Europos Sąjunga, 2016 m.

(13)

OL C 2, 1998 1 6, p. 2.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0457.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0408.

(16)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0265.

(17)

Valstybės pagalba, kurią Liuksemburgas suteikė bendrovei „Fiat“ (SA.38375).

(18)

Valstybės pagalba, kurią Nyderlandai suteikė bendrovei „Starbucks“ (SA.38374).

(19)

2016 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas dėl Belgijos taikomos valstybės pagalbos sistemos netaikant mokesčių perviršiniam pelnui SA.37667 (2015/C) (ex. 2015/NN) (C(2015)9837).

(20)

http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/tax_fraud_evasion/a_huge_problem/index_en.htm, Europos Komisija, 2016 m. gegužės 10 d.

(21)

BEPS matavimas ir stebėsena, 11 veiksmas, 2015 m. baigiamasis pranešimas, EBPO ir G 20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas.

(22)

2015 m. pasaulio investicijų ataskaita – „Tarptautinių investicijų valdymo reformavimas“, UNCTAD, 2015 m.

(23)

http://gabriel-zucman.eu/files/JohannesenZucman2014

(24)

TAB 2016 m. teritorinė bankų statistika.

(25)

http://unctad.org/en/PublicationsLibrary/webdiaeia2016d2_en.pdf

(26)

http://ec.europa.eu/growth/smes/, Europos Komisija, 2016 m. gegužės 10 d.

(27)

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-1351_en.htm#_ftnref8 ir P. Egger, W. Eggert ir H. Winner (2010), Saving taxes through foreign plant ownership, Journal of International Economics Nr. 81, p. 99–108. K. Finke (2013), Tax Avoidance of German Multinationals and Implications for Tax Revenue Evidence from a Propensity Score Matching Approach, Mimeo.

(28)

https://polcms.secure.europarl.europa.eu/cmsdata/upload/a0cf64ee-8e0d-4b5f-b145-6ffbaa940e10/TheRoleFinancialSectorTaxPlanning_Draft_210316.pdf

(29)

„Mokesčių tarpininkų vaidmens tyrimas“, EBPO, 2008 m.; „Mokesčių tarpininkų vaidmens tyrimas“, EBPO, 2008 m.; http://www.oecd.org/tax/administration/39882938.pdf

(30)

Turėtų būti patikrinta ir pridėta atitinkama nuoroda.

(31)

Žr. Reglamento (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 18 straipsnio „Profesinė paslaptis“ 3 dalį: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32015R2365&from=LT.

(32)

Komisijos tarnybos išties patvirtino, kad jos 2016 m. sausio 28 d. pasiūlymo dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos 10 straipsnis „Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais“ grindžiamas tarpusavio pripažinimo metodu, kuriuo siekiama panaikinti hibridinių subjektų ir mišrių kapitalo priemonių teisinio vertinimo skirtumus, tačiau į jį neįtrauktas turto perkėlimas pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, kuris nesusijęs su teisiniu neatitikimų vertinimu.

(33)

EBPO perkėlimą pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais apibrėžia kaip susitarimus, laikomus nuosavybės teisių į turtą perkėlimu mokesčių tikslais vienoje, bet ne kitoje šalyje, dėl kurio paprastai suteikiama užstatu garantuota paskola. Žr. EBPO, 2012 m. kovo mėn. Hybrid Mismatch Arrangements: Tax Policy and Compliance Issues („Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonė: mokesčių politika ir atitikties problemos“) (http://www.oecd.org).

(34)

Žr., pvz., kvalifikuotiems tarpininkams ir kvalifikuotiems išvestinių finansinių priemonių prekiautojams taikomą tvarką, taip pat JAV Vidaus įplaukų kodekso 871 skyriaus m punkte išdėstytas taisykles, pagal kurias JAV išskaičiuojamasis mokestis taikomas tam tikroms sumoms, gaunamoms iš išvestinių finansinių priemonių sandorių dėl JAV akcijų, kai tos sumos išmokamos ne JAV piliečiui.

(35)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0457.


1 PRIEDAS. ASMENŲ, SU KURIAIS SURENGTI SUSITIKIMAI, SĄRAŠAS (KOMITETŲ POSĖDŽIAI, KOORDINATORIAI IR KOMANDIRUOTĖS)

Data

Kalbėjo

2016 01 11

•  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys

2016 02 17

•  Pierre Moscovici, už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys

2016 02 29

Keitimasis nuomonėmis su Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovais.

Dalyvavo už finansus atsakingas Nyderlandų valstybės sekretorius Eric Wiebes.

2016 03 14–15

Keitimasis nuomonėmis su jurisdikcijų atstovais

Rob Gray, Pajamų mokesčių tarnybos direktorius, Gernsis;

Colin Powell, vyriausiojo ministro patarėjas tarptautiniais klausimais, Džersis;

Clàudia Cornella Durany, valstybės sekretorė tarptautinių finansų reikalų klausimais, Andora;

Katja Gey, Tarptautinių finansų reikalų tarnybos direktorė, Lichtenšteinas;

Jean Castellini, finansų ir ekonomikos ministras, Monakas.

 

Keitimasis nuomonėmis su TĮG

Cathy Kearney, viceprezidentė, atsakinga už operacijas Europoje, „Apple“;

Julia Macrae, EMEIA (Europa, Artimieji Rytai, Indija, Afrika) mokesčių tarnybos vadovė, „Apple“;

Adam Cohen, Ekonomikos politikos tarnybos vadovas (EMEA), „Google“;

Søren Hansen, generalinis direktorius, „Inter-Ikea Group“;

Anders Bylund, Grupės komunikacijos tarnybos vadovas, „Inter-IKEA Group“;

Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius, „McDonald's“.

 

Keitimasis nuomonėmis su tiriamosios žurnalistikos atstovais – uždaras posėdis

Véronique Poujol, „Paperjam“;

Markus Becker, „Der Spiegel“.

 

2016 03 21

Keitimasis nuomonėmis su Europos bankais (I dalis)

Jean-Charles Balat, už finansus atsakingas direktorius, „Crédit Agricole SA“;

Rob Schipper, Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas, ING;

Eva Jigvall, Mokesčių tarnybos vadovė, „Nordea“;

Monica Lopez-Monís, vyriausioji atitikties užtikrinimo pareigūnė ir vyriausioji vykdomoji pirmininko pavaduotoja, „Banco Santander“;

Christopher St. Victor de Pinho, vykdomasis direktorius, Pasaulinių grupės mokesčių tarnybos vadovas, „UBS Group AG“;

Stefano Ceccacci, Grupės mokesčių reikalų tarnybos vadovas, „Unicredit“.

 

2016 04 04

  Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga Komisijos narė

 

Keitimasis nuomonėmis su Europos bankais (II dalis)

Brigitte Bomm, vykdomoji direktorė, Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovė, „Deutsche Bank AG“;

Grant Jamieson, Mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“;

Graeme Johnston, Tarptautinių mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“.

 

2016 04 15

Komandiruotė į Kiprą

Ioannis Kasoulides, Užsienio reikalų ministras;

Michael Kammas, generalinis direktorius, Aristio Stylianou, pirmininkas, ir George Appios, pirmininko pavaduotojas, „Association of Cyprus Banks“;

Christos Patsalides, Finansų ministerijos nuolatinis sekretorius;

George Panteli, Mokesčių politikos tarnybos vadovas, Finansų ministerija;

Yannakis Tsangaris, už mokesčius atsakingas Komisijos narys;

Alexander Apostolides, Kipro universitetas;

Maria Krambia-Kapardis, vykdomojo komiteto pirmininkė, „Transparency International“;

Costas Markides, už tarptautinius mokesčius atsakingas valdybos narys, „KPMG Limited“ ir „Cyprus Investment Funds Association“;

Natasa Pilides, generalinė direktorė, „Cyprus Investment Promotion Agency“;

Kyriakos Iordanou, generalinis direktorius, Pieris Marcou, Panicos Kaouris, George Markides, „Institute of Certified Public Accountants of Cyprus“;

Christos Karidis, Konfederacijos departamento ekonomikos tyrimų tarnybos vadovas ir sekretorius, „Association of Employed Consumers“;

Nikos Grigoriou, Ekonominės ir socialinės politikos departamento vadovas, „Pan-Cyprian Federation of Labour“.

 

2016 04 18

Tarpparlamentinis susitikimas tema „Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys ir kiti ES ir tarptautiniai pokyčiai: nacionalinių parlamentų vykdomas tikrinimas ir demokratinė kontrolė“

 

Keitimasis nuomonėmis su tiriamosios žurnalistikos atstovais – uždaras posėdis

Wayne Panton, Finansinių paslaugų ministras, Prekyba ir aplinka, Kaimanų Salos

 

2016 04 20

Bendras ECON, JURI ir TAXE komitetų posėdis

  Keitimasis nuomonėmis su Komisijos nariu Jonathanu Hillu, atsakingu už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą

 

2016 05 02

EBPO parlamentinės grupės mokesčių klausimais aukšto lygio posėdis kartu su Europos Parlamento specialiuoju sprendimų dėl mokesčių komitetu, Paryžius

Pascal Saint-Amans, EBPO Mokesčių politikos ir administravimo centro direktorius

Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato direktorius

Michèle André, Senato Finansų komiteto pirmininkė

Meg Hillier, Viešosios apskaitos komiteto pirmininkė

 

2015 05 17–20

 

Komandiruotė į Jungtines Amerikos Valstijas (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda)

David O'Sullivan, ES ambasadorius

Elise Bean, Nuolatinio tyrimų pakomitečio buvęs direktorius ir vyriausiasis juristas

Orrin Grant Hatch, Senato Finansų komiteto pirmininkas, laikinasis Senato pirmininkas

Dr. Charles Boustany, Mokesčių politikos pakomitečio pirmininkas

Sander Levin, kongresmenas, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto aukšto rango narys

Richard Neal, Mokesčių politikos pakomitečio aukšto rango narys

Earl Blumenauer, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto narys

Lloyd Doggett, Mokesčių reikalų komiteto narys, Žmogiškųjų išteklių pakomitečio aukšto rango narys (ir galbūt kiti Demokratų partijos nariai)

Anders Aslund, vyresnysis mokslo darbuotojas rezidentas, „Dinu Patriciu Eurasia Center“, „Atlantic Council“

Gianni Di Giovanni, „Eni USA R&M“ pirmininkas, „Eni“

Didžiai gerbiamas Boyden Gray, steigėjas ir partneris, „Boyden Gray& Associates“

Jillian Fitzpatrick, direktorė, Vyriausybiniai reikalai ir viešoji politika , „S&P Global“

Marie Kasparek, direktoriaus padėjėja, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“

Benjamin Knudsen, stažuotojas, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“

Jennifer McCloskey, direktorė, Vyriausybiniai reikalai, Informacinių technologijų pramonės taryba

Susan Molinari, viceprezidentė, Viešoji politika ir vyriausybiniai reikalai, „Google“

Andrea Montanino, direktorius, Pasaulinė verslo ir ekonomikos programa, „Atlantic Council“

Álvaro Morales Salto-Weis, stažuotojas, Pasaulinė verslo ir ekononomikos programa, „Atlantic Council“

Didžiai gerbiamas grafas Anthony Wayne, nereziduojantis mokslo darbuotojas, „Atlantic Council“

Alexander Privitera, vyresnysis mokslo darbuotojas, Johns Hopkins universitetas

Bill Rys, direktorius, Federalinės vyriausybės reikalai, „Citigroup“

Pete Scheschuk, vyresnysis viceprezidentas, Mokesčiai, „S&P Global“

Garret Workman, direktorius, Europos reikalai, JAV prekybos rūmai

Caroline D. Ciraolo, už Mokesčių skyrių atsakinga laikina generalinio atornėjaus padėjėja, Teisingumo departamentas

Thomas Sawyer, vyresnysis bylų advokatas tarptautinių mokesčių klausimais

Todd Kostyshak, generalinio atornėjaus padėjėjo patarėjas mokestinių nusikaltimų klausimais, Teisingumo departamentas

Mark J. Mazur, sekretoriaus padėjėjas (mokesčių politikos klausimai), JAV iždo departamentas

Robert Stack, sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas (tarptautinių mokesčių klausimai), JAV iždo departamentas

Scott A. Hodge, „Tax Foundation“ prezidentas

Gavin Ekins, tyrimų ekonomistas, „Tax Foundation“

Stephen J. Entin, vyresnysis mokslo darbuotojas, „Tax Foundation“

Scott Greenberg, analitikas, „Tax Foundation“

John C. Fortier, Demokratijos projekto direktorius, „Bipartisan Policy Center“

Shai Akabas, „Bipartisan Policy Center“ asocijuotasis direktorius, Ekonomikos politikos projektas

Eric Toder, vienas iš direktorių, „Urban-Brookings Tax Policy Center“

Gawain Kripke, Politikos ir tyrimų skyriaus direktorius, „OXFAM America“

Didier Jacobs, vyresnysis ekonomistas, „OXFAM America“

Nick Galass, ekonominės nelygybės tyrimų vadovas, „OXFAM America“

Robbie Silverman, vyresnysis konsultantas, „OXFAM America“

Vicki Perry, Fiskalinių reikalų departamento direktoriaus padėjėja ir Mokesčių politikos skyriaus vadovė, TVF

Ruud De Mooij, Mokesčių politikos skyriaus vadovės pavaduotojas, TVF

Hamish Boland-Rudder, Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo interneto svetainės redaktorius

Jim Brumby, direktorius, Viešosios paslaugos ir rezultatai, „Governance Global Practice“

Marijn Verhoeven, ekonomistas, „Global Practice on Governance“

Guggi Laryea, Europos pilietinė visuomenė ir ryšiai su Europos Parlamentu, Išorės ir vidaus santykių skyriaus vadovas

Rajul Awasthi, „Governance Global Practice“ vyresnysis viešojo sektoriaus specialistas

Xavier Becerra, kongresmenas, Atstovų Rūmų demokratų frakcijos pirmininkas

Ron Kind, kongresmenas, Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto narys

 

 

2015 05 24

Bendras TAXE ir DEVE komitetų viešasis klausymas „Agresyvios mokestinės praktikos pasekmės besivystančioms šalims“

Dr. Attiya Waris, Nairobio universiteto Teisės fakulteto docentė

Dr. Manuel Montes, organizacijos „The South Centre“ vyriausiasis konsultantas finansų ir plėtros klausimais

Aurore Chardonnet, organizacijos „Oxfam“ ES politikos patarėja mokesčių ir nelygybės klausimais

Savior Mwambwa, organizacijos „ActionAid International“ kampanijos „Tax Power“ vadovas

Tove Ryding, Europos paskolų ir vystymosi tinklo (EURODAD) Mokesčių teisingumo skyriaus politikos ir propagavimo reikalų administratorė

Prof. Sol Picciotto, Lankasterio universitetas


2 PRIEDAS. Į KOMITETŲ POSĖDŽIUS PAKVIESTOS TARPTAUTINĖS KORPORACIJOS IR BANKAI

2.1 priedas. Pakviestų TĮG sąrašas

Įmonė

Pakviesti asmenys / atstovai

Padėtis (2016 03 11)

Apple Inc.

Timothy D. Cook

generalinis direktorius

Dalyvavo:

Cathy Kearney, viceprezidentė, atsakinga už operacijas Europoje

Julia Macrae, EMEIA mokesčių tarnybos vadovė

Google Inc.

 

 

Nicklas Lundblad

vyresnysis direktorius, atsakingas už viešąją politiką ir ryšius su valdžios institucijomis (EMEA)

 

 

Dalyvavo:

Adam Cohen, Ekonomikos politikos tarnybos vadovas (EMEA).

Fiat Chrysler

Automobiles

 

Sergio Marchionne

generalinis direktorius

 

Atsisakė dalyvauti 2015 03 11:

„Jums turbūt yra žinoma, kad 2015 m. gruodžio 29 d. pateikėme apeliaciją ES Bendrajam Teismui, užginčydami Komisijos sprendimą, kuriame nurodoma, kad viena iš mūsų bendrovių Liuksemburge gavo valstybės pagalbą. Liuksemburgas taip pat užginčijo šį sprendimą Bendrajame Teisme. Nors mes visiškai neabejojame dėl to, kad negavome jokios valstybės pagalbos Liuksemburge, pažeisdami ES teisės aktus, atsižvelgiant į šias aplinkybes mums nederėtų dalyvauti Specialiojo komiteto posėdyje ar kitaip komentuoti šio klausimo. Nors mes ir toliau teigiamai vertiname minėto komiteto pastangas ir jo norą išgirsti įmonių nuomonę, apgailestaujame, kad negalėsime dalyvauti diskusijoje, kol nebus išspręsta mūsų teisinė byla.“

Inter IKEA Group

Søren Hansen

generalinis direktorius

 

Dalyvavo:

Søren Hansen, generalinis direktorius;

Anders Bylund, grupės komunikacijos vadovas.

 

McDonald's Corporation

 

 

Irene Yates

viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius

 

Dalyvavo:

Irene Yates, viceprezidentė, atsakinga už bendrovės pelno mokesčius.

Starbucks Coffee

Įmonė

 

 

Kris Engskov

„Starbucks“ prezidentas, atsakingas už Europą, Artimuosius Rytus ir Afriką (EMEA)

 

Atsisakė dalyvauti 2015 02 23:

„Kadangi bendrovė „Starbucks“ planuoja apskųsti Europos Komisijos 2015 m. spalio 21 d. paskelbtą sprendimą, kuriame nurodoma, kad Amsterdame įsteigtai mūsų kavos skrudinimo gamyklai (Starbucks Manufacturing EMEA BV) Nyderlandai taikė specialų mokestinės naudos režimą, mes negalime priimti Europos Parlamento Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto kvietimo.

Mes mielai susitiksime, kai tik šis klausimas bus išspręstas ir bendrovė „Starbucks“ bus tikra, kad po apeliacijos Europos Komisijos sprendimas bus panaikintas.

Jei tai naudinga jums renkant informaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bendrovė „Starbucks“ laikosi visų EBPO taisyklių, gairių ir teisės aktų ir remia jos mokesčių reformos procesą, įskaitant Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo. Bendrovė „Starbucks“ visame pasaulyje sumokėjo maždaug 33 proc. dydžio efektyvųjį mokesčio tarifą, gerokai didesnį nei vidutinis 18,5 proc. dydžio tarifas, kurį moka kitos didžiosios JAV bendrovės.“

Pavadinimas

Pakviesti asmenys / atstovai

Padėtis (2016 04 04)

Crédit Agricole (FR)

Dominique Lefebvre

pirmininkas

Sutiko (2016 03 15) dalyvauti

Jean-Charles Balat

finansų direktorius, „Groupe Crédit Agricole“

Deutsche Bank (DE)

Paul Achleitner

pirmininkas

Sutiko (2016 03 16)

dalyvauti posėdyje

2016 m. balandžio 4 d.

Dalyvavę atstovai

Brigitte Bomm, vykdomoji direktorė ir Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovė, „Deutsche Bank“

 

ING Group (NL)

Ralph Hamers

generalinis direktorius

Sutiko (2016 03 08) dalyvauti

 

Drs. R. N. J. Schipper

ING Pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas.

Nordea (SW)

Casper von Koskull

pirmininkas ir generalinis direktorius

 

Sutiko (2016 03 09) dalyvauti

 

Eva Jigvall

Grupės mokesčių tarnybos vadovė, „Nordea“

Royal Bank of Scotland (UK)

Ross McEwan

generalinis direktorius

Sutiko (2016 03 16)

dalyvauti posėdyje

2016 m. balandžio 4 d.

Dalyvavę atstovai

Grant Jamieson, Mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“;

Graeme Johnston, Tarptautinių mokesčių tarnybos vadovas, „Royal Bank of Scotland“.

Santander (ES)

Ana Patricia Botín,

pirmininkė

Sutiko (2016 03 11) dalyvauti

 

Monica Lopez-Monis Gallego

vyriausioji atitikties užtikrinimo pareigūnė ir vyriausioji vykdomoji pirmininko pavaduotoja, „Banco Santander“

Antonio H. Garcia del Riego

vykdomasis direktorius,

bendrovės reikalų Europoje direktorius

UBS (CH)

Axel A. Weber

pirmininkas

Sutiko (2016 03 14) dalyvauti

 

Christopher Pinho

vykdomasis direktorius, Grupės pasaulinių mokesčių tarnybos vadovas

Unicredit (IT)

Giuseppe Vita

pirmininkas

 

Sutiko (2016 03 08) dalyvauti

 

Stefano Ceccacci

vyriausiasis mokesčių tarnybos vadovas, UC

Costanza Bufalini Europos ir reguliavimo reikalų tarnybos vadovė

 

 

2.2 priedas. Pakviestų bankų sąrašas


3 PRIEDAS. ELGESIO KODEKSO DOKUMENTAI

Dokumentas (1)

Data

Rezultatas

Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas

 

2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

Komisija pažymėjo, kad ypač kai kuriuose priklausiniuose ir asocijuotose teritorijose pasiūlyta, be kitų netarifinių priemonių šalinimo veiksmų, nustatyti 0 proc. pelno mokestį arba jį visiškai panaikinti, taigi ne visi Elgesio kodekso grupės pasiūlymai davė nuoseklių arba patenkinamų rezultatų

Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas

 

2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

Komisija pažymėjo, kad Elgesio kodekso grupė, norėdama pasiekti politinius kompromisus, kai kuriuos netarifinių priemonių šalinimo pasiūlymus, kuriuos, atsižvelgiant į kodekso principus, buvo galima lengvai palaikyti nepakankamais, laikė tinkamais

Elgesio kodekso grupės ataskaita Tarybai

 

2005 m. birželio 7 d.

Aiškiai pažymėta, kad vienu atveju Liuksemburgas nepašalino sutartų netarifinių priemonių

Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas

 

2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

Taryba, nepaisydama šio aiškaus reikalavimų nevykdymo, nesiėmė jokių veiksmų, o Liuksemburgas nepatyrė politinių sunkumų ir nebuvo primygtinai paragintas laikytis kodekso principų ir susitarimų

Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas

 

2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

1999 m. Elgesio kodekso grupėje susitarta neįtraukti laivybos sektoriui palankių režimų, taip pat įvertinti kolektyvinio investavimo subjektus

Posėdžio dokumentas Nr. 1 1 priedas

 

2006 m. balandžio mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

Keletas valstybių narių atsisakė atskleisti savo nuomonę dėl būsimo Elgesio kodekso grupės darbo: skaidrumo, įgaliojimų, veikimo srities ir būsimo darbo kriterijų Vengrija ir Lietuva išreiškė abejonių dėl Elgesio kodekso kriterijų pakeitimų. Airija ir Lenkija prieštaravo bet kokioms galimybėms išplėsti Elgesio kodekso taikymo sritį ir jį taikyti kitoms apmokestinimo sritims

Posėdžio dokumentas Nr. 2 ir protokolas

 

2011 m. balandžio 11 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl naujų darbo sričių, pavyzdžiui, išplėsti veiklos sritį įtraukiant neatitikimus, emigrantų apmokestinimą, turtingų asmenų apmokestinimą, nekilnojamojo turto investicinių bendrovių ir kolektyvinio investavimo subjektų peržiūrą. Nyderlandai ir Liuksemburgas prieštaravo galimybei išplėsti veiklos sritį įtraukiant neatitikimus, Prancūzija – veiklai, susijusiai su emigrantų, turtingų asmenų ir investicinių fondų apmokestinimu, o Jungtinė Karalystė pritarė pasiūlymui daugiausia dėmesio skirti ne naujoms veiklos sritims, o įmonių apmokestinimui

Protokolas

 

2013 m. spalio 22 d. ir 2013 m. gegužės mėn. Elgesio kodekso grupės posėdis

Svarbios Gibraltaro mokesčių kodekso nuostatos, dėl kurių diskusijos vyksta bent jau nuo 2011 m. balandžio 11 d. ir vis dar nėra baigtos

Protokolas

 

2013 m. lapkričio 8 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Meno salos mažmeninei prekybai taikomų mokesčių sistema, nors keletas valstybių narių ir rimtai abejojo nežalingu jos pobūdžiu, paskelbta nežalinga

Protokolas

 

2013 m. gegužės 29 d., spalio 22 d. ir lapkričio 20 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Kiek tai sietina su lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu, Nyderlandai, Liuksemburgas ir kiek mažiau – Belgija prieštaravo pasiūlymui atlikti visa apimantį visų ES lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo režimų vertinimą, nors buvo pagrindo manyti, kad, remiantis Elgesio kodekso kriterijais, nustatyti režimai yra žalingi

Protokolas

 

2014 m. birželio 3 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Ispanija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Jungtinė Karalystė ne kartą nustatė papildomus sprendimų priėmimo procedūros reikalavimus ir taip toliau vilkino lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo režimų pertvarkos procesą

Vieša ataskaita Tarybai

 

2015 m. birželio mėn. ECOFIN tarybos posėdis

Nepaisant įsipareigojimų iki 2016 m. birželio 30 d. visapusiškai pritaikyti nacionalinės teisės nuostatas, valstybės narės, perkeldamos pakoreguoto susietumo metodą, dėl kurio ministrai susitarė dar 2014 m. gruodžio mėn., į nacionalinę teisę, padarė labai nedidelę pažangą ir kad kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, siekiant iki 2021 m. naudotis itin naudingomis apsauginėmis tęstinumo nuostatomis, po to, kai buvo pasiektas susitarimas dėl pakoreguoto susietumo metodo, nustatytos netgi naujos lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo priemonės, kurios nesuderinamos su pakoreguoto susietumo metodu

Posėdžio protokolas ir posėdžio dokumentas Nr. 3

 

2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis ir 2012 m. spalio 17 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Sutartų rekomendacijų dėl gaunamų pelno pervedimų rengimo etapu Jungtinė Karalystė prieštaravo bet kokiam suderintam požiūriui

Protokolas

 

2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Nepavyko susitarti dėl jokių tolesnių veiksmų, susijusių su kovos su piktnaudžiavimu pogrupio veikla

Protokolas

 

2009 m. gegužės 15 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Belgijos ir Nyderlandų pareiškimai, pagal kuriuos šios šalys prieštarauja bet kokiai iniciatyvai, kuria būtų siekiama koordinuoti apsaugos nuo į užsienį išsiunčiamų neapmokestinto pelno pervedimų priemones

Protokolas

 

2014 m. rugsėjo ir balandžio mėn., 2015 m. balandžio ir liepos mėn. Elgesio kodekso pogrupio posėdis

Valstybės narės 2014 m. rugsėjo mėn. susitarė dėl rekomendacijų dėl naudojimusi šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, nepaisant to, kad dėl pakartotinų ir sistemingų tam tikrų valstybių narių iniciatyvų nebuvo įmanoma gerokai anksčiau susitarti dėl šios žalingos praktikos, dėl kurios Elgesio kodekso grupė aktyviai diskutavo bent jau nuo 2008 m., todėl dėl nuolatinio naudojimosi šiomis schemomis agresyvaus mokesčių planavimo tikslais daroma vis didesnė finansinė žala

Protokolas

 

2009 m. gegužės 15 d. ir birželio29 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

2010 m. kovo 25 d. ir balandžio 22 d. Kovos su piktnaudžiavimu pogrupio posėdis

Nyderlandai, Liuksemburgas ir Belgija ir kiek mažesniu mastu – Malta ir Estija ilgai vilkino skubius kolektyvinius veiksmus teigdamos, kad Elgesio kodekse apskritai neturėtų būti nagrinėjami pasinaudojimo neatitikimais klausimai

Protokolas

 

2011 m. rugsėjo 13 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

 

2011 m. balandžio 11 d. ir gegužės 26 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Kiek tai sietina su investiciniais fondais, valstybės narės susitarė nutraukti diskusijas dėl tariamo ir galimo didelio šių schemų žalos lygio

 

Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo ir Nyderlandų iniciatyvos, kuriomis grupei buvo daromas didelis spaudimas šioje srityje nebesiimti tolesnių veiksmų

Posėdžio dokumentas Nr. 2

 

2010 m. kovo 4 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Kiek tai sietina su administracine praktika, nė viena valstybė narė savaime ir sistemiškai nesikeitė informacija apie savo anksčiau priimtus sprendimus

 

Posėdžio dokumentas Nr. 4

 

2012 m. rugsėjo 10 d. Elgesio kodekso grupės posėdis

Praktiškai savaime nesikeičiama jokia informacija apie sprendimus

 

Tarybos išvados

 

2015 m. gruodžio mėn. ECOFIN tarybos posėdis

Kiek tai sietina su minimalaus efektyviojo apmokestinimo sąlygomis, valstybės narės nesusitarė dėl Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos pervarstymo ir užtikrinti, kad dėl bendrojoje rinkoje taikomų lengvatų, kuriomis siekiama užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, iš tikrųjų nebūtų taikomi nuliniai arba beveik nuliniai mokesčių tarifai, nepaisant to, kad 2011 m. Komisija buvo pateikusi atitinkamą pasiūlymą. Valstybės narės, užuot įsipareigojus greitai imtis efektyvių veiksmų, tik paragino Mokesčių klausimų aukšto lygio darbo grupę išsamiau panagrinėti šį klausimą

 

Tarybos išvados

 

2016 m. kovo mėn. ECOFIN tarybos posėdis

Valstybės narės nesusitarė dėl skubiai būtinų Elgesio kodekso grupės reformų ir bet kokį sprendimą dėl reformų atidėjo 2017 m.

(1) Pagrįsta viešai prieinamais dokumentais ir šaltiniais


4 PRIEDAS. TOLESNI VEIKSMAI, SUSIJĘ SU ECON / TAXE

BENDRA ECON / TAXE REZULTATŲ SUVESTINĖ. TOLESNI VEIKSMAI DĖL ECON / TAXE REKOMENDACIJŲ DĖL PELNO MOKESČIO POLITIKOS IR SPRENDIMŲ DĖL MOKESČIŲ

Rekomendacijos

ECON / TAXE nuoroda

ĮGYVENDINIMO PADĖTIS

KOMISIJOS POZICIJA

TOLESNIŲ VEIKSMŲ TERMINAS

PADĖTIS TARYBOJE

Privalomas viešų ataskaitų teikimas pagal šalis, kurį vykdo visų sektorių daugiašalės bendrovės

A1

136-139

Iš dalies

Ataskaitų pagal šalis teikimas tarp mokesčių institucijų

Viešų ataskaitų pagal šalis teikimas, pasiūlytas balandžio 12 d. Suvestiniai duomenys, teikiami kitoms pasaulio valstybėms, išskyrus mokesčių rojus

Pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

 

Pateiktas pasiūlymas (2016 04 12)

Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje: tikimasi, kad bus priimta 2016 m. gegužės mėn. ECOFIN taryboje

Procedūra nepradėta

„Sąžiningas mokesčių mokėtojas“ / įmonių socialinė atsakomybė

A2

146

Nėra

Bus vertinamas vykdant tolesnių veiksmų dėl 2011 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos procesą

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Privalomas valstybių narių pranešimas apie naujas mokesčių priemones

 

 

Privalomas pranešimas apie naujas mokestinių konsultacinių įmonių mokesčių sistemas mokesčių įstaigoms

A3

96

Nėra

 

 

 

Nėra

Tolesnių veiksmų bus imamasi vykdant Elgesio kodekso grupės veiklą, įgyvendinant Europos semestrą ir Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

Nėra

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

 

 

 

 

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Automatinis keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių turi būti išplėstas aprėpiant visus sprendimus dėl mokesčių, ja turi būti dalijamasi su EK ir ji tam tikru mastu turi būti skelbiama viešai

A4

107-111

 

Iš dalies

Nebūtina išplėsti automatinio keitimosi informacija apie nacionalinius sprendimus dėl mokesčių, kad būtų išvengta pernelyg didelės naštos mokesčių institucijoms

Žr. 2015/2376/ES

Žr. 2015/2376/ES

Laisvosios prekybos uostų skaidrumas

A5

Nėra

Būtinybės iš dalies keisti PVM arba muitų teisės aktus nėra. EK kartu su valstybėmis narėmis turi ištirti, kokia yra muitų ir mokesčių sričių teisės aktų sąveika laisvosios prekybos uostuose

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Suderintos metodikos siekiant įvertinti pelno mokesčio surinkimo deficitą parengimas. Sandorių kainodara

A6

122

Iš dalies

„Fiscalis“ projekto grupė pradėjo savo veiklą

Nėra

Nėra

Informatorių apsauga

A7

144-145

Iš dalies

Remia pastangas didinti apsaugą nacionaliniu lygmeniu; ES teisinė sistema, pagal kurią užtikrinama informatorių apsauga, jau įtraukta į kai kuriuos sektorių teisės aktus (komercinių paslapčių apsauga, audito direktyva, KIPVPS, Piktnaudžiavimo rinka reglamentas)

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nenumatytas

Pasiūlymas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)

B1

100, 116-120

Iš dalies

EK paskelbia pasiūlymą iki 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn., įskaitant nuostatas dėl lengvatinio pajamų iš patentų / intelektinės nuosavybės / tyrimų ir plėtros apmokestinimo ir taisykles dėl nuolatinės buveinės

2016 m. lapkričio – gruodžio mėn.

Procedūra nepradėta

Elgesio kodekso grupės reforma

B2

124-126, 128, 133

Iš dalies

Vyksta vidaus peržiūra

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nepateiktas

Vykdoma: tikslas – pasiekti susitarimą 2016 m. antroje pusėje

Elgesio kodekso grupė. Antrasis 1999 m. parengtos „Simmons and Simmons“ ataskaitos atnaujinimas

127

Nėra

 

 

 

Rekomendacijos / būsimasis pasiūlymas dėl teisės akto dėl lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo ir kiti lengvatiniai mokesčių režimai

B3

117, 121

Iš dalies

EK toliau teiks rekomendacijas, kaip įgyvendinti susietumo metodą Elgesio kodekso grupėje

Pasiūlymas dėl teisės akto teikiamas tik tuo atveju, jeigu rekomendacijų nepavyktų įgyvendinti. Terminas nenustatytas

Vykdoma

Pasiūlymas dėl kontroliuojamos užsienio bendrovės taisyklių

B4

121

Iš dalies

Patenka į Kovos su mokesčių vengimu direktyvos taikymo sritį

Pasiūlymas pateiktas 2016 m. sausio 28 d.

Tikimasi, kad politinis susitarimas bus sudarytas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės – birželio mėn.

Pasiūlymas iš dalies keisti Direktyvą 2011/16/ES, kad būtų pagerintas valstybių narių mokesčių auditų koordinavimas

B5

Nėra

EK neketina teikti pasiūlymo, nes manoma, kad taikomos priemonės atitinka tikslą

Geresnis bendradarbiavimas „Fiscalis“ sistemoje

Nėra

Nėra

Bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio taikymas

B6

141

Iš dalies

2017 m. EK įvertins, ar reikia teikti pasiūlymą

2017

Procedūra nepradėta

Pasiūlymas siekiant Sąjungos vieningos pozicijos tarptautinės apmokestinimo tvarkos klausimu

C1

151-152, 154

Iš dalies

2016 m. sausio 28 d. EK išorės strategija („švelnioji“ teisė): parama besivystančioms šalims, mokesčių gero valdymo principų įtraukimas į prekybos susitarimus, Elgesio kodekso grupės stebėsena, kaip vykdomas žalingų mokesčių priemonių laipsniškas panaikinimas

 

Paprastai Taryba nelinkusi suteikti įgaliojimų EK derėtis dėl ES susitarimų dėl mokesčių

Pasiūlymas nustatyti aiškius kriterijus, kuriuos taikant būtų galima apibrėžti mokesčių rojus

C2

96, 122, 147-150

Iš dalies

2016 m. sausio 28 d. EK išorės strategija

Mokesčių rojų sąrašas iki 2016 m. pabaigos

Nepradėta

Pasiūlymas dėl Atsakomųjų priemonių prieš įmones, kurios naudojasi mokesčių rojais, katalogo

C3

153

Iš dalies

Atsakomųjų priemonių ES lygmeniu nėra (nacionalinė kompetencija)

EK planuoja integruoti mokesčių gero valdymo standartus į Finansinį reglamentą vykdydama dabartinę peržiūrą

Nėra

Nėra

Pasiūlymas dėl nuolatinės buveinės

C4

121

Iš dalies

Apibrėžimas įtraukiamas į pasiūlymą dėl BKPMB.

Rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu (dvišalėmis) sutartimis priemonių pateikta 2016 m. sausio mėn.

Priedangos įmonių klausimas sprendžiamas pagal 2016 m. sausio mėn. pasiūlytą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę

2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. pateikiama nuolatinės buveinės apibrėžtis

 

Procedūra dėl nuolatinės buveinės apibrėžties nepradėta

Rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu sutartimis priemonių nėra Nyderlandų pirmininkavimo prioritetas

 

 

Derybos dėl bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės; Tarybos susitarimas numatytas 2016 m. gegužės – birželio mėn.

ES gairės dėl sandorių kainodaros

C5

95, 112, 120

Iš dalies

Sandorių kainodaros ekspertų grupė vykdo EBPO gairių įgyvendinimo stebėseną

Prireikus teikiamas pasiūlymas dėl teisės akto.

Informacijos nėra

Pasiūlymas dėl pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais ir tolesnės analizės bei tyrimų vykdymas

C6

122

Iš dalies

Kovos su mokesčių vengimu direktyvos dalis

Pasiūlymas pateiktas 2016 m. sausio 28 d.

Tikimasi, kad politinis susitarimas bus pasiektas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės – birželio mėn.

Pasiūlymas iš dalies keisti ES valstybės pagalbos tvarką, susijusią su mokesčiais

C7

130-134

Nėra

EK pateiks gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo įmonių mokesčių planavimo praktikai

Bus pašalinti tam tikri trūkumai, susiję su susigrąžinimu

Terminas nenustatytas

 

Pasiūlymas, kuriuo keičiama Tarybos direktyva 90/435/EB, Direktyva 2003/49/EB, Direktyva 2005/19/EB ir kiti atitinkami Sąjungos teisės aktai, ir bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymo pradžia

C8

120

Iš dalies

Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje nustatoma bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kuri papildys konkrečias kovos su piktnaudžiavimu taisykles

Pasiūlymas pateiktas 2016 m. sausio 28 d.

Tikimasi, kad politinis susitarimas bus pasiektas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės – birželio mėn.

Pasiūlymas dėl tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmų tobulinimo

C9

131, 138

Iš dalies

Įsipareigojimas pateikti pasiūlymą

Pasiūlymas pateikiamas iki 2016 m. vasaros

Nepradėta

Nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemonę, siekiant išvengti neapmokestinamo pelno perkėlimo iš Sąjungos

C10

151

Iš dalies

EK mano, kad Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje nustatytų priemonių pakanka. Įsipareigojimas dėl išskaičiuojamojo mokesčio neprisiimtas

Pasiūlymas pateiktas 2016 m. sausio 28 d.

Tikimasi, kad politinis susitarimas bus pasiektas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės – birželio mėn.

Papildomos priemonės siekiant panaikinti mokesčių atotrūkį

Mokestinės amnestijos / atleidimo nuo mokestinių įsipareigojimų skaidrumo principų nustatymas

D1

113, 114, 123, 140, 167

Nėra

Nacionalinė kompetencija

Pasiūlymas nenumatytas

 

Įmonių ir patikos fondų tikroji nuosavybė

 

Iš dalies

Nuostatos įtrauktos į 4-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, 5-ojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje turėtų būti vėl išplėsta direktyvos taikymo sritis

Pasiūlymas dėl 5-osios Kovos su pinigų plovimu direktyvos pateikiamas iki 2016 m. vasaros

Valstybės narės turi įgyvendinti 4-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą

KOMISIJOS VEIKSMAI, ĮTRAUKTI TIK Į TAXE REZOLIUCIJĄ

TAXE rezoliucijos skyrius

TAXE nuoroda

KOMISIJOS POZICIJA

ES sutarties 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas

86, 89, 93

EK propagavo pavyzdinius nurodymus dėl spontaniško keitimosi informacija apie tarpvalstybinius sprendimus

Direktyvos 2015/2376 įgyvendinimo valstybėse narėse stebėsena

SESV 108 straipsnio pažeidimas

86

Informacijos, kurios paprašė TAXE, apimtis yra mažesnė nei informacijos, kurios paprašė EK

Pareiškimas, kad EK įvykdė savo pareigą taikyti valstybės pagalbos taisykles

Parlamento tyrimo teisė

88

EK ir Tarybos Parlamentui perduoti teisiniai ir instituciniai klausimai

Automatinis keitimasis informacija

105, 157

EK skatins automatinį keitimąsi informacija ir rems besivystančių šalių gebėjimų stiprinimą

Ombudsmeno rekomendacijų dėl ekspertų grupių įgyvendinimas

129

Pasirengimas taikyti ombudsmeno ir EP prašymus

Besivystančios šalys

156, 158, 160

Išorės strategija, kurioje apibrėžiama ES parama besivystančioms šalims

Mokesčių konsultantai

162-164

Reglamente 537/2014 pateikiamas problemos sprendimas

Parama mokesčių administratoriams

170

Žr. Europos semestrą ir 2016 m. programos „Fiscalis“ darbo programą

Galimybė susipažinti su dokumentais

174

EK ir toliau perduos dokumentus. Žr. Pirmininko laiškus EK

TAXE REZOLIUCIJOS REKOMENDACIJOS, Į KURIAS NEATSIŽVELGTA

TAXE rezoliucijos skyrius

TAXE nuoroda

Pastaba

Elgesio kodekso grupės galimybė susipažinti su dokumentais

87

Pateikta EK; EK atsakymų nepateikė; šis prašymas perimamas pagal TAXE 2 įgaliojimus ir vedamos derybos dėl galimybės susipažinti su dokumentais

Pelno apmokestinimas vietoje, kurioje jis gaunamas

90

Pateikta valstybėms narėms

Žalingos konkurencijos mokesčių srityje panaikinimas

91

Pateikta valstybėms narėms ir visai ES

Politinis valstybių narių įsipareigojimas

92

Pateikta valstybėms narėms

Lojalaus bendradarbiavimo principas (EK vidaus reorganizavimas)

93

Pateikta EK; EK atsakymų nepateikė

Mokesčių konkurencija ir trečiosios šalys

96

Žr. pastabas dėl 156, 158 ir 160 rekomendacijų

Kova su mokestiniu sukčiavimu

97

Pateikta valstybėms narėms

Parama augimui, investicijoms ir darbo vietoms

98

Žr. ES struktūrinius fondus ir strategiją „Europa 2020“

Automatinis keitimasis informacija

99

Žr. pastabas dėl 105 ir 157 rekomendacijų

Honorarų mokėjimas

101

Pateikta EK; EK atsakymų nepateikė

TĮG

102

Netaikoma

Raginimas atlikti tyrimą

103

Netaikoma

Bendradarbiavimas ir koordinavimas išankstinių sprendimų dėl mokesčių srityje

104, 106, 115

 

BKPMB

122

Raginimas ES lygmeniu apibrėžti agresyvų mokesčių planavimą

EKG

125

Didesnis skaidrumas ir atskaitomybė

Mokesčių rojai

155

Pasirinkto vienašališko požiūrio atšaukimas

Besivystančios šalys

159

Raginimas valstybėms narėms veikti savo pagalbos vystymuisi agentūrose

Mokesčių konsultantai

161, 165

Žr. pastabas dėl 162–164 rekomendacijų

Tolesni veiksmai

166, 168, 169, 171, 172,173

Konkrečios valstybėms narėms pateiktos pastabos

APŠT: ataskaitų pagal šalis teikimas

DAB / DAB 4: (ketvirtoji) Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo

ĮSA: įmonių socialinė atsakomybė

KIPVPS: kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai

EKG: Elgesio kodekso grupė

BKPMB: pasiūlymas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės

MMIN: mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris

BKPT: bendra kovos su piktnaudžiavimu taisyklė

BSKF: bendras sandorių kainodaros forumas

KMVD: Kovos su mokesčių vengimu direktyva


ANNEX 5: REPORT AD HOC DELEGATION NICOSIA

Report Ad hoc Delegation

to Nicosia (Cyprus)

Friday, 15 April 2016

09.00 - 17.30

Disclaimer: This report reproduces a short, non-exhaustive summary of the different meetings held during the visit of the TAXE 2 Special Committee Delegation to Nicosia, Cyprus, 15 April 2016.. It is intended for internal European Parliament use only. It does not represent the position of the European Parliament and it was not agreed with the third parties involved in the programme of the visit.

Friday 15 April 2016

09.20 - 09.50   Meeting with Mr Ioannis KASOULIDES, Minister of Foreign Affairs of the Republic of Cyprus

10.00 - 11.00   Meeting with the Association of Cyprus Banks (ACB)

11.00 - 11.30  Meeting with Mr Christos PATSALIDES, Permanent Secretary, Ministry of Finance

11.30 - 12.30  Meeting with Mr Yiannakis TSANGARIS, Tax Commissioner and Mr George PANTELI, Head of Tax Policy Department, Ministry of Finance

13.00 - 14.30  Meeting with

  the European University Cyprus

  the Transparency International Cyprus

15.00 - 16.00  Meeting with

  the Cyprus Investment Funds Association (CIFA)

  the Cyprus Investment Promotion Agency (CIPA)

  the Institute of Certified Public Accountants of Cyprus

16.00 - 17.30  Meeting with trade unions

  the Cyprus Workers' Confederation (SEK)

  the Pan-Cyprian Federation of Labour (PEO)

 

taxe 2 COMMITTEE

Delegation to Nicosia, Cyprus

15 April 2016

Members

 

Alain LAMASSOURE, Chair

 

EPP

Burkhard BALZ

Danuta Maria HÜBNER

EPP

EPP

Jeppe KOFOD

S&D

Anna GOMES

S&D

Bernd LUCKE

ECR

Michael THEURER

ALDE

Miguel VIEGAS

GUE/NGL

Eva JOLY

Greens/EFA

Accompanying Members

Costas MAVRIDES

Lefteris CHRISTOFOROU

+ Accompanying staff

09.20 - 09.50  Meeting with Mr Ioannis KASOULIDES,

Minister of Foreign Affairs of the Republic of Cyprus

Mr Kasoulides started his introduction by stating that corporate taxation does not fall under his competence, but that of Mr Georgiades, Finance Minister who at the time was in Washington attending the Spring IMF-World Bank meetings.

He referred to the bail out in March 2013, and highlighted the economic results achieved since then under the economic adjustment programme. He noted that Cyprus' economy is based on (financial) services and hence proper measures against money laundering and corruption are in place in order not to risk Cyprus' reputation as a credible financial centre. Regarding the fight against tax avoidance and evasion, he noted that Cyprus is working together with the EU by implementing all EU Directives and although not an OECD member(1), Cyprus is committed to implementing BEPS recommendations as a member of the OECD Global Forum. Cyprus is also an early adopter of the new automatic exchange of information standard agreed at the OECD level. He also mentioned a bilateral FATCA Intergovernmental Agreement with the US that entered into force on 31 August 2015 and is implemented as of 1 January 2016.

As for Members questions, Mr Kasoulides replied that Cyprus has political relations as well as close economic connections with Russia. He added that Russian banks (and other enterprises) prefer Cyprus because of the Russian speaking community, the viable legal system and availability of services. Many Russian companies repatriate earnings to Russia and take advantage of the corporate tax rate (12.5%) of Cyprus. Regarding Ukraine, Mr Kasoulides explained that the Double Tax Treaty, based on the OECD Model Tax Convention, has been amended.

Mr Kasoulides insisted that Cyprus is not giving any preferential treatment to any foreign companies, but follows the OECD line particularly on tax avoidance. He continued that Cyprus is largely compliant on transparency according to the Global Forum and BEPS legislations are being prepared. About Panama Papers, he noted that it was too early to speculate, but it seems from media that only about six intermediaries were operating from Cyprus, and relevant authorities are investigating if they acted outside the law. The bank RCB, mentioned in the news in relation to Panama Papers, is currently being investigated by the Cyprus Central Bank.

At the end Mr Kasoulides expressed Cyprus' willingness to work constructively on a European common consolidated corporate tax base (CCCTB), but added that a common corporate tax rate remains a sovereign competence of the EU Member States. Cyprus' economy is based on services (as it is an international financial centre) and low tax rates offer certain economic advantages.

10.00 - 11.00  Meeting with the Association of Cyprus Banks (ACB)

  Mr Michael KAMMAS, Director General

  Mr Aristos STYLIANOU, Chairman

  Mr George APPIOS, Vice-Chairman

In the introduction, Michael Kammas, Director General of the Association of Cyprus Banks (ACB) explained that a distinction should be made on how enterprises are taxed and how taxation affects the whole economy. He noted that banks' profitability suffered due to a very high ratio of non-performing loans (around 55% on loans to households and non-financial corporations) and that debt-to-asset swaps have been issued in order to speed up loan restructurings.

As to the Members question on the cooperation between the banking sector and tax advisory industry (Big4), Mr Kammas underlined that the tax advisory services were outside the scope of banks' operations, and that, although clients may use such consultants, banks do not form part of such operations. Moreover, he emphasised that banks do not provide tax advice to their clients for aggressive tax planning, nor do they have contacts with accountants and lawyers to discuss tax planning.

He explained that Ultimate Beneficial Owner (UBO) is required according to the legislation, so every operation has to lead up to a person that has to be identified. Tax crime is also a predicate offence in Cyprus. Banks are required to check if there is some substance behind the bank transaction/operation and banks are checking e.g. sanction lists and that there are no criminal activities. Most banks are local and have no significant subsidiaries abroad. It is, however, still more difficult to check/monitor non-Cypriot customers/banks than local ones. Following the changes of 2015 when bank supervision was redesigned and strengthened, the Central Bank is currently checking, for example, certain transactions made in USD - given that the monitoring system in the US is even stricter. He continued that the US authorities may, if they have any doubts, start an enquiry and that they can even close the account as a sanction if Cypriot banks do not respond that enquiry.

He clarified that there was no money laundering in Cyprus, but because of the complex structures of companies in the country, there has been a need to upgrade due diligence processes(2).

Mr Kammas added that since the banking crisis of 2013 non-performing loan rations have dropped, while lending practices have not fully shifted away from an overreliance on collateral towards a more systematic use of risk-assessment tools. The new insolvency legislation of 2015 restricts the liability of guarantors to the amount exceeding the value of the collateral could affect the extent of the increase in provisions.

Mr Kammas complained that implementing the anti-avoidance measures, such as FACTA and CRS, means a lot of costs for banks but as he could not provide a specific number when asked by Members, he agreed to provide a written reply on this matter.

For the question on what is the added value of a low tax rate and what are the positive tax advantages in Cyprus, Mr Kammas explained that in the past 'offshore' companies were taxed at 4.25% and other companies at about 30%. Since the EU accession, every company in Cyprus is taxed at the same rate of 12.5%. He added that the matter is not so much about tax rate, but about stability; this means that it is the latter that preserves Cyprus' competitive advantage as a credible international financial centre.

In reply to a Member's question on the large Russian FDI stocks in Cyprus, and on access to offshore ownership envelopes that enabled Russian owners to avoid the post-Crimea sanctions, Mr Kammas explained that a large proportion of Russian companies are related to a Russian owner and many of them are trading companies having assets in Russia. They get dividends in Cyprus, which they repatriate to Russia as an investment. He continued that Cyprus represents a significant gateway for EU inbound and outbound investments, which is complemented by the traditional links that Cyprus has with central and eastern Europe, Russia and Middle East.

Regarding the question on 'Panama papers', he reassured that the documents are being investigated by the Central Bank of Cyprus and other relevant authorities.

11.00 - 12.30   Meeting with

  Mr Christos PATSALIDES, Permanent Secretary of the Ministry of Finance

  Mr Yiannakis TSANGARIS, Tax Commissioner

  Mr George PANTELI, Head of Tax Policy Department, Ministry of Finance

Christos Patsalides, Permanent Secretary of the Ministry of Finance, indicated that after enormous financial efforts, Cyprus has finally overcome a difficult period, and it has managed to outperform every major indicator and restore its current account balance. Moreover, he emphasised that Cyprus’ tax system is in full compliance with the EU and the OECD requirements against harmful tax practices. He also explained that in July 2014, the merger of the Department of Inland Revenue (Direct Taxes) and the Department of Value Added Tax (Indirect Tax) created a Single Tax Department which further strengthened the position of the Cyprus tax authorities.

The Chair complimented the way Cyprus implemented its adjustment plan and welcomed country’s successful economic recovery and exit from its three-year international bailout programme. He also indicated that fair(er) tax competition requires new rules and more transparency, both at the EU and global level.

Mr Patsalides presented a stocktaking of activities that Cyprus has taken in the context of improving international tax compliance, which is based on the standard for automatic exchange of financial account information, Common Reporting Standard (CRS), developed by the OECD. Cyprus had also signed the Multilateral Competent Authority Agreement in 2014 and Cyprus, as part of the Early Adopters Group of the OECD, has committed to the implement the Automatic Exchange of Information (AEOI) by 2017(3). On 2 December 2014, Cyprus and the US signed an intergovernmental agreement to implement the Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA).

Yiannakis Tsangaris explained his role as Tax Commissioner mentioning notably that he had been nominated in February 2016, and that his services were looking after tax implementation not initiating legislations. He also referred to the merger of two tax departments in July 2014 into a single department for all tax affairs.

Members' questions were related to incentives and tax exemptions relating to investment in IP rights, commonly known as the 'IP box' that is used in Cyprus. Under the G20/OECD base erosion and profit-shifting project, new entries to such schemes will not be permitted after mid-2016. However, companies that joined the Cyprus scheme before that deadline can benefit from substantial savings until mid-2021. The Cypriot 'IP Box' system (a maximum tax rate of 2.5% on income earned from IP assets and wider scope) regime applies to a wider range of income than any other European scheme.

Regarding the new 'IP box' regime, Mr Pantelis insisted that it was in line with the discussions within the EU Code of Contact Group and the intention was to follow the modified nexus approach (of the OECD). He noted that there was only a limited time to enter into the Cyprus scheme, since it will be closed to new entrants as from June 2016. Companies that qualify under the existing IP regime should be able to have access to the existing benefits until 2021, but new entrants (i.e. joining an IP Regime after June 2016) should follow the new 'IP box' regime rules. He concluded, however, that if there was a new guidance on IP regimes, they would be ready to comply with it.

Mr Panteli undertook to provide a written reply regarding statistics of the new registrations in the 'IP box' regime, and he indicated that about 10-15 companies are getting Rulings on their IP regimes. He pointed out that companies need time to reorganise themselves, referring to need of a transitional period.

He indicated that following the changes made to the definition of permanent establishment in the OECD Model Tax Convention that address strategies used to avoid having a taxable presence in a country under tax treaties, bilateral treaties may need to be modified or to be included within a multilateral agreement (under the OECD framework). The majority of the treaties concluded by Cyprus follow the OECD Model Treaty.

Moreover, there is no 'exit tax', and Cyprus does not impose any withholding tax on dividend, interest and royalty payments made to non-Cypriot resident recipients. Regarding transfer pricing, i.e. allocation of profits for tax and other purposes between parts of a multinational corporate group, the 'arm's length' principle is used for transactions in Cyprus. Mr Panteli did not reply to the question about Cyprus' position to include minimum effective taxation as part of the Interest & Royalty directive (currently being discussed in the Council), but explained that if a minimum effective taxation (rate) clause was agreed at EU level, Cyprus would comply with it.

Regarding tax rulings in Cyprus, Mr Panteli explained that the tax department has a long-established practice of providing written replies to requests for guidance on the interpretation of Cyprus tax law. This practice is under the control of Tax Commissioner and applications are addressed to him. He clarified the Tax Rulings Division of the tax department (about 5-6 staff members) will, on application, issue advance tax rulings (estimated about 20-25/week) regarding actual transactions proposed to be undertaken by existing or new entities. In the event of any discrepancy between the scenario presented in a tax ruling request and the actual transactions undertaken, the relevant District Tax Office may decline to apply the tax ruling, or inform the Tax Rulings Division of the actual facts, asking it to confirm or modify the initial ruling. However, he was not able to give an estimation on the tax losses that occurred due to such rulings granted to companies.

Regarding (ultimate) beneficial owners of companies, tax transparency, including transparency of trust/fiduciary arrangements and banking details, Mr Panteli indicated that at least one owner has to be a resident in Cyprus, and the details of (ultimate) beneficial owners are confidential and may only be disclosed by court order or as part of a verified tax investigation. Cyprus complies with Prevention of Money Laundering and Terrorist Financing directives, and all companies as well as trusts have an obligation to be registered, but confidential information in both registers are maintained for tax authorities and other supervisory authorities purposes. When implementing the fourth anti-money laundering directive, Cyprus would go through the implementation the creation of registries for (ultimate) beneficial owners and for trusts. Most FATF recommendations are already in place in Cyprus, except the creation of UBO registers. Cyprus, however, is against making these registers public, arguing of the importance of confidentiality, especially for trusts.

Mr Patsalides underlined that Cypriot authorities were ready to study all documents that Panama authorities would provide them officially. He continued that the Cypriot RCB Bank that has been identified by media in the context of 'Panama leaks' had immediately denied that they have granted any such 'unsecured' loans to Russia.

Mr Panteli continued that Cyprus (tax) authorities are doing the same that other countries are doing, i.e. assessing information that is available to the public, and the Central Bank of Cyprus is assessing the information to the extent that it may concern the Cypriot banking system or any suspicious-looking transactions. Moreover, in line Transparency and Anti Money Laundering laws, the Cyprus Securities and Exchange Commission have requested by April 20 all regulated entities to report if they maintain/maintained any relationship with the Panama firm or a third party representing it. He insisted that competent authorities have a power to investigate the leak of Panama papers, but he did not want to reply to a question on if a separate legal/juridical enquiry would be conducted. He was not responding to a Member's question about the potentially harmful effect of the 'notional interest' deduction scheme in Cyprus.

Mr Panteli, however, undertook to provide a written reply regarding how many accounts have registered (ultimate) beneficial owner in Cypriot banks.

Mr Patsalides, in reply to a question on the CCCTB and a criterion to be used for allocation of tax rebates, indicated that it was not an easy process (to agree amongst sovereign states) and that it would be better to leave it to markets to respond. They also favour the application of the "arm's-length principle" of transfer pricing, rather than a requirement of a permanent establishment or a common and consolidated corporate tax base. Mr Panteli noted that it was premature to start discussions on consequences of the reunification on (corporate) taxation.

13.00 - 14.30  Meeting with

  The University of Cyprus

  The Transparency International Cyprus

In his introductory presentation Alexander Apostolides, from the European University Cyprus, explained that Cyprus' economy is largely focused on professional services and on the financial sector. He referred to Eurostat statistics, stating that employment in accounting/auditing sector used mainly for tax planning purposes, increased during the crisis and currently employs around 20 000 persons in Cyprus. This represents a significant part of Cyprus' GDP (estimated up to 10%).

He indicated that there were no 'tax rulings' as such, but acknowledged that it depends on the interpretation/definition of tax rulings. (He added that no tax rulings were revealed in the 'Luxleaks' scandal). He explained that the Cypriot Inland Revenue Department merger with the VAT Service in 2014 had not been easy and that the merged Tax Department is only now starting to work efficiently. In his view, one of the weaknesses in this area (referring to fraud prevention and fight against tax evasion) was a lack of coordination between different authorities in Cyprus.

On the 'Panama papers' he explained the Cyprus Securities and Exchange Commission has noted in public that, at first sight, companies under its authority do not seem to be involved, although there is speculation on the Cypriot RCB Bank. He further emphasised that Cyprus was not an off-shore tax haven, and in recent years Cyprus has taken major steps in adopting all EU jurisdiction and international best practices for combating tax evasion and money laundering. In this context, he referred to the recent Audit Transparency report 2015 by Deloitte, as well as to the EU reports on anti-money laundering. He underlined as well that regulatory supervision is carried out by banking authorities and the ECB. Hence, regarding the Panama papers, he insisted that the date of transactions should be looked at, given that after 2013/2014 Cyprus was forced to change some part of its legislation.

Maria Konstantinou from Transparency International Cyprus (TIC) explained that currently they do not have a programme on money laundering (or tax evasion), but that TIC could consider launching one. She continued that these issues are not very high on the agenda for the (ongoing) election campaigns due to lack of interest. She referred to the new legislation on tax rulings (since October 2015) and highlighted the need for more cooperation between tax administration services.

Members noted the strengthening of the legal framework relating to corporate taxation seemed not be driven by the EU, but more for other purposes, although acknowledging the implications of the accession to the EU. Both panellists mentioned that before 2013, the impact of tax avoidance wasn't a subject of public discussion but most of the population welcomed the favourable tax treatments granted by Cyprus. Since 2013, there seems to be a change of mentality and a greater understanding of how tax avoidance impacts citizen's daily life.

Members also questioned that companies might not be interested to become domiciled in Cyprus, given that, e.g. non-residents are not subject to the Special Contribution for Defence, which is a tax which is levied on interests at a rate of 30% and on dividends at a rate of 17%. A company which is not tax resident in Cyprus is taxed on income accruing or arising only from sources in Cyprus.

Trusts are available in Cyprus, and the law is similar to the English law on trusts, but recent amendments to the Cyprus International Trust law have made Cyprus a favourable jurisdiction for the creation of a trust that are used for, amongst others, inheritance planning as well as tax planning.

On the concept of tax planning in Cyprus, Mr Apostolides explained that Cyprus has a competitive advantage through highly educated, qualified and multilingual workforce (i.e. certified accountants/auditors) for accounting firms, legal practices and the banking sector, but due to lower salary levels in Cyprus (compared to other EU MSs), 'brain drain' is an issue. This competitive advantage is complemented by good infrastructure available for such activities, as well as appropriate government regulations and a general policy of non-intervention in business operations.

He continued that registration of companies was one of the biggest weak points that the authorities need to tackle. He insisted, moreover, that sovereign states should have right to determine their corporate tax rate. He acknowledged nevertheless that harmonisation of legislation at the EU level would be welcomed, as for example, there are complications on the reporting of legitimate profit. He also called for more transparency on how much revenue is generated in Cyprus or in abroad. He acknowledged that in terms of banking regulation, Cyprus has progressed but this is less certain in terms of tax legislation.

Regarding FDIs related to Russia, Mr Apostolides indicated that double tax treaties are not meant for money laundering and round-trip investment, but that Russian owned companies use Cyprus financial centre as there is no withholding tax on profits remitted abroad, if their tax liabilities have been fulfilled in Cyprus. Double tax treaties also determine the ways in which profits are remitted abroad. He explained further that Cyprus offers an extensive network of favourable double tax treaties (not only with Russia), has no withholding taxes on dividends and interest paid, no capital gains on profits from the sale of shares and securities and exemption of taxes on foreign dividends and interest received.

Mr Apostolides undertook to share with the delegation, notably, a report of MoneyVAL on the “Special Assessment of the Effectiveness of Customer Due Diligence Measures in the Banking Sector in Cyprus” and a report by Deloitte on the 'Third Party Anti-Money Laundering Assessment of the Effective Implementation of Customer Due Diligence Measures with Regard to Cyprus’ Deposits and Loans.

15.00 - 16.00  Meeting with

  The Cyprus Investment Promotion Agency (CIPA)

The Cyprus Investment Promotion Agency (CIPA) was established as a registered not-for-profit company limited by guarantee, funded by the Cyprus government. "Invest Cyprus" is the brand under which CIPA takes the lead in promoting Cyprus as an attractive FDI destination. http://www.investcyprus.org.cy/

The Cyprus Investment Funds Association (CIFA)

The Cyprus Investment Funds Association (CIFA) was established in February 2013 with the purpose to become the collective voice and the reference point for all professionals and legal entities, offering services or engaged in the Investment Funds Industry in Cyprus. http://www.cifacyprus.org/english/cyprus-investment-funds/about-cifa/

  The Institute of Certified Public Accountants of Cyprus (ICPAC)

The Institute of Certified Public Accountants of Cyprus, established in 1961, is the competent authority for regulating the accounting/auditing profession in Cyprus. http://www.icpac.org.cy/selk/default.aspx

List of Participants:

Mr Costas Markides, Board Member, International Tax, KPMG Limited (CIFA)

Mrs Natasa Pilides, Director General (CIPA)

Mr Kyriakos Iordanou, General Manager, Mr Pieris Marcou, Mr Panicos Kaouris, Mr George Markides (ICPAC)

Mr Markides, Cyprus Investment Funds Association (CIFA) explained that it is making recommendations on tax measures, such as BEPS recommendations. Mr Iordanou, ICPAC indicated that, although it is the competent authority for regulating the accounting/auditing profession in Cyprus, it is working in parallel with the government, which is taking significant efforts to maintain Cyprus as credible financial centre. Tax legislation changes are being initiated by Cyprus along the line of BEPS, country-by-country reporting requirements, tax rulings, as well as specific legislative proposals from the EC.

Mr Markides, CIFA also mentioned that CIFA supports transparent country-by country reporting, including public disclosure (with the current threshold of €750 million turnover). However, Mr Iordanou, from ICPAC believed that information should be kept with tax authorities only, and that it should be first seen how it works before public disclosure. He continued that disclosure of the country-by-country reporting should be decided at the EU level and concerns on data protection need to be assessed. There is a working group within the tax administration department dealing with the implementation of country-by-country legislation and accountants can bring expertise to the government on this issue.

Mrs Natasa Pilides agreed with Mr Markides, explaining that CIFA works closely with the CIPA, which first took the initiative for the establishment of CIFA, as a part of the progress made in promoting Cyprus as a competitive investment funds jurisdiction.

Two years after the banking crisis and the rescue package coming into play, Cyprus not only survived, but also managed to surpass all expectations, according to the panellists. According to Mr Marcou, ICFPA was looking forward as Cyprus now concentrates on remaining a fully compliant and transparent jurisdiction, as to all related EU and international regulations. He mentioned, notably, the Foreign Account Tax Compliance Agreement (FATCA) with the United States, OECD’s Convention on Mutual Administrative Assistance in Tax Matters and the OECD’s BEPS Action Plan. He highlighted that Cyprus continues to enhance its competitiveness as an attractive international business centre. Mr Iordanou agreed that profit should be taxed where it is generated, but added that new realities such as e-commerce need to be taken into account. Regarding the question on notional profit, he confirmed that the 'arm's length principle' is used. Regarding transfer pricing, no regulatory framework is yet in place, but it is one of the top priorities and in a process of being developed on the basis of an Irish model (working group includes network of Big4). For a questions regarding whether Cyprus was looking for an opportunity for tax avoidance (by using measures like 'notional profit' deduction, tax rulings, 'IP box' regime and a policy of 'no exit' taxation), ICPA explained that they were looking for certainty and a simple tax regime.

Regarding hybrid mismatch arrangements, Mr Markides indicated that it is anticipated that Cyprus legislation will be amended to reflect the EU Parent-Subsidiary Directive provisions tackling hybrid loan arrangements (e.g. profit participating loans). With respect to hybrid loans, receipts from other EU Member States shall be taxable, when such payments are treated as tax deductible at the level of the payer company.

Regarding FDIs related to Russia, according to Mr Iordanou it is based on economic and financial (as well as historical) relations with Russia, and is not directly related to taxation, acknowledging, however, that relations with Russia could be dealt with more transparent manner.

Mr Marcou replied to the question on the sustainability of developments in Cyprus from the macroeconomic point of view, given that deposits were 5 times over GDP in 2013, and since decreased, but only to a level of 3 times over GDP, that deposit level (around 75 billion, ½ belongs to foreign entities) is above GDP but it was not crucial to the economy, nor 'unhealthy' given that Cyprus is an international financial centre. And, following the crisis, substantial amounts were converted to stocks. From CIPA point of view, for high portion of non-performing loans in the banking system necessitated practical measures (selling property or other collaterals) to complement legislative measures.

Mr Iordanou explained that Cyprus is not offering tax accommodation, but helps to interpret the law, and there are no problems with tax rulings as administration is careful interpretation state aid. ICPAC added that companies providing administrative services have the responsibility to register other companies in Cyprus and law firms that provide such administrative services are supervised by the Bar Association, as are audit/accounting firms that provide administrative services supervised by the ICPAC.

16.00 - 17.30  Meeting with trade unions

  the Cyprus Workers' Confederation (SEK)

Christos Karidis, Head of Economics Research of the Confederation Department and the Secretary of the Association of Employed Consumers

  the Pan-Cyprian Federation of Labour (PEO)

  Nikos Grigoriou, Head of the Department of Economic and Social Policy of PEO

Both representatives explained that it would be difficult to have a single tax policy in the EU, as taxation is left to sovereign states, according to them. They are against tax evasion and called for more tax transparency including businesses and shipping industry. They indicated that, due to economic specificities of Cyprus, (corporate) taxation is comparably low. Amongst these specificities, they indicated the ongoing Turkish occupation and the purpose of the Special Contribution for Defence (tax) and that Cyprus did not receive any pre-accession assistance from the EU. Both trade unions were in favour of an enhanced tax transparency and tax justice, but indicated that a single taxation system at pan-EU level would not be easy to achieve, as each EU MS has created its own model and hence it would be difficult to draw a line at which all companies should be taxed, e.g. at the rate of 20%.

In their replies to 'Panama papers' related questions, both trade unions were satisfied with stricter rules that allow thorough investigations and more transparency and emphasised that they were strongly against tax evasion. Moreover, they complained that there was (still) a lot of bureaucracy and too slow movement from the government side. Cyprus has lost 10% of its GDP over the past few years and is among the top countries in non-performing loans. Unemployment is higher than 15% and long-term unemployment has seen the highest rise compared to all other European Member States. One young person out of three is currently unemployed and Cyprus has one of the highest emigration rates in the EU. Mr Grigoriou (PEO) stated that workers are obliged to pay their taxes, whilst companies can hide their income and have lower tax rates than 12.5%.

Mr Karidis (SEK) explained that social inequality was increasing in Cyprus, which was now in the 3rd worst position in the EU. Those involved in tax evasion were, according to SEK, stealing money from the group of people (normal citizens) that pay taxes; hence SEK is in favour of a fairer tax system and the distribution of the tax burden amongst workers and companies. He added that, although public finances are in a better shape, a broader tax reform would be key to development. Trade unions are asking the government and the parliament proceed with a tax reform, the last reform being in 2002. He moreover highlighted that the economic model of Cyprus needs to be diversified, because it is now heavily reliant on financial services, meaning that both manufacturing and agriculture sectors need to be developed.

Regarding contacts with trade unions in the occupied part of Cyprus, Mr Grigoriou (PEO) confirmed on-going collaboration and joint actions with the Turkish-Cypriots trade unions, mentioned e.g. a publication on a (possible) solution of the settlement and introduction of one currency. Mr Karidis (SEK) further added that they are also collaborating, and providing recommendations, such as on the social insurance schemes.

(1)

List of OECD Member countries - Ratification of the Convention on the OECD : http://www.oecd.org/about/membersandpartners/list-oecd-member-countries.htm

Members of the Global Forum : https://www.oecd.org/tax/transparency/membersoftheglobalforum.htm

(2)

http://taxinsights.ey.com/archive/archive-pdfs/2016g-00762-161gbl-cyprus-enacts-legislation-on-mandatory-exchange-of-information.pdf

(3)

https://www.oecd.org/tax/transparency/AEOI-commitments.pdf


ANNEX 6: REPORT AD HOC DELEGATION WASHINGTON

taxe 2 COMMITTEE

ad hoc Delegation

to the United States of America (Washington)

17-20 May 2016

Final Programme

Wednesday 18 May 2016

08.30 - 09.30  Meeting with Elise Bean, former Director and Chief Counsel of the Permanent Subcommittee on Investigations (ICRICT and the Levin Centre)

10.15 - 11.15   Briefing by the Congressional Research Service

Donald J. Marples, Specialist in Public Finance

Jane G. Gravelle, Senior Specialist in Economic Policy

11.45 - 12.15   Meeting with Orrin Grant Hatch, Chairman of the Senate Committee on Finance, President Pro Tempore of the Senate

12.45 - 14.15   Working lunch (finger food) with stakeholders co-organised with the Atlantic Council

16.00 - 17.00   Meeting with Sander Levin, Congressman, Ranking Member of the House Committee on Ways and Means, Richard Neal, Ranking Member of the Subcommittee on Tax Policy, Earl Blumenauer, Member of the House Committee on Ways and Means, Lloyd Doggett, Member of the House Committee on Ways and Means, Ranking Member of Subcommittee on Human Resources, Xavier Becerra, Congressman, Chairman of the House Democratic Conference and Ron Kind, Congressman, Member of the House Committee on Ways and Means

17.30 - 19.00   Meeting with Caroline D. Ciraolo, Acting Assistant Attorney General in charge of the Tax Division, Department of Justice (DoJ)

Thomas Sawyer, Senior Litigation Counsel for International Tax Matters and Todd Kostyshak, Counsel to the Deputy Assistant Attorney General for Criminal Tax Matters

Thursday 19 May 2016

9.30 - 10.45   Meeting with the US Department of the Treasury

Mark J. Mazur, Assistant Secretary (Tax Policy)

Robert Stack, Deputy Assistant Secretary (International Tax Affairs)

11.30 - 12.30  Meeting with the Tax Foundation

Scott A. Hodge, President of the Tax Foundation

Gavin Ekins, Research Economist

Stephen J. Entin, Senior Fellow

Scott Greenberg, Analyst

12.30 - 13.30   Working lunch (finger food) with academics/think tanks

John C. Fortier, Director of the Democracy Project, Bipartisan Policy Center

Shai Akabas Associate Director of Bipartisan Policy Center, Economic Policy Project

Eric Toder, Co-director, Urban-Brookings Tax Policy Centre

14.00 - 15.00 Meeting with OXFAM America

Gawain Kripke, Director of Policy and Research

Didier Jacobs, Senior Economist

Nick Galass, leads on the Oxfam's economic inequality research

Robbie Silverman, Senior Advisor

15.00 - 16.00 Meeting with International Monetary Fund (IMF)

Vicki Perry, Assistant Director in the Fiscal Affairs Department and Division Chief of the Tax Policy Division

Ruud De Mooij, Deputy Division Chief in the Tax Policy Division

16.00 - 17.00  Meeting with the International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ)

  Hamish Boland-Rudder, ICIJ’s online editor

17.30 - 18.30  Meeting with the World Bank

Jim Brumby, Director, Public Service and Performance, Governance Global Practice

Marijn Verhoeven, Economist, Governance Global Practice

Rajul Awasthi, Senior Public Sector Specialist in the Governance Global Practice (leads the tax policy and revenue administration workstream, primarily in the Europe and Central Asia (ECA) region)

Guggi Laryea, European Civil Society and European Parliament Relations Lead

taxe2 COMMITTEE

ad hoc Delegation to Washington, USA

17-20 May 2016

List of Participants

Members

 

 

Alain LAMASSOURE, Chair

EPP

Danuta Maria HÜBNER

EPP

Markus FERBER

Pablo ZALBA BIDEGAIN

EPP

EPP

Jeppe KOFOD

S&D

Neena GILL

S&D

Cătălin Sorin IVAN

Bernd LUCKE

S&D

ECR

Cora VAN NIEUWENHUIZEN

ALDE

Fabio DE MASI

GUE/NGL

Eva JOLY

Greens/EFA

 

 

+ Accompanying Staff

 

 

 

08.30 - 09.30  Meeting with Elise Bean, former Director and Chief Counsel of the Permanent Subcommittee on Investigations (ICRICT and the Levin Centre)

In her introduction, Elise Bean noted that Senator Carl Levin first hired her in 1985, to serve as an attorney on the US Senate Homeland Security and Governmental Affairs Committee. In 2003, she was appointed as Staff Director and Chief Counsel of the Permanent Subcommittee on Investigations(1). Ms Bean referred to investigations of the Subcommittee, notably: inquiries into offshore tax avoidance by Apple, Microsoft, and Caterpillar; undeclared UBS, LGT, and Credit Suisse accounts for wealthy US clients; and tax shelter sales by professional firms, including KPMG.

Ms Bean mentioned the recent hearing on business tax reform held by the Senate Finance Committee, which demonstrated politicians' willingness to engage in the reform of the US corporate tax system even before elections. In this context, Ms Bean explained that the Treasury Department had finalised its ‘customer due diligence’ rule, which requires, as of 2018, financial institutions –banks, mutual funds and others – to ascertain and verify who actually owns and profits from the companies that make use of their services, in other words the ‘beneficial owner’. She emphasised, however, that the Obama Administration’s new ‘customer due diligence’ rule appears to permit new loopholes for shell companies created for purposes of tax dodging, given that the rule allows financial institutions to identify a manager as the company’s ‘beneficial owner’ even when that manager has no true ownership role in the company. The definition of ‘beneficial owner’ as any individual who owns 25 % or more of the equity interests, and the possibility that a single individual with 'significant responsibility' can control the entity, may allow the real owners to hide behind an executive who can serve as a 'figurehead'. This definition, she said, may undo the work that some banks have already completed by developing systems to verify owners of shell companies seeking to open accounts. In fact, according to her, the rule weakens US anti-money laundering safeguards and makes it easier for terrorists, money launderers, tax evaders, and other wrongdoers to open US accounts without revealing their identity. Moreover, Ms Bean explained that the definition in the rule differs from that in the Proposed Incorporation Transparency & Law Enforcement Assistance Act (that requires the Treasury and the states to collect, maintain and update beneficial ownership information on legal entities for law enforcement purposes), thus causing further confusion. The rule does not extend the same due diligence requirements on accounts opened before its implementation as of 2018 (no retroactivity), creating what she called ‘a major gap’ in the information collected. Apart from drawing attention to certain US states, such as Delaware, Nevada or Wyoming, as being havens for shell companies, Ms Bean also mentioned South Dakota as a state hosting a vast number of trusts. She also explained that the Obama Administration was implementing the OECD BEPS action No 13 on country-by-country reporting, and was hoping to complete it before the end of the presidential term.

Regarding the Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA), which requires financial institutions to disclose data to the Inland Revenue Service (IRS) on any large financial accounts held by US taxpayers or by foreign entities in which US taxpayers hold a substantial ownership interest, Ms Bean shed some light on the problems regarding reciprocity, i.e. the US would not share as much data as it requires from its FATCA partners. For example, the US will not be providing account balances and will not give information on all US source income - just on certain kinds within the limits of US law. The FATCA law does not lay down threshold amounts for the accounts, as it requires all accounts belonging to US persons to be disclosed to the IRS. However, the regulations and intergovernmental agreements implementing the FATCA created thresholds. Hence, according to Ms Bean, the highest threshold – USD 400 000 for a couple living outside the US(2) – should be lowered.

In reply to criticisms from certain US politicians suggesting that endorsement of the EU state aid rules would focus particularly on US companies, Ms Bean stated unequivocally that all have the right to enforce their laws, and went on to say that such investigations seem to be based on factual matters, referring to the ‘Apple case’ that she had been involved in on the Permanent Subcommittee on Investigations.

She further stated that corporate tax avoidance should be tackled by putting an end to the deferral and inversion loopholes in the US corporate tax system, as active earnings/profits are generally not taxed until repatriated to the US. Thus, active foreign earnings are deferred from taxation until the earnings are remitted back to the US, at which point in time US corporate tax must be paid. However, taxes are reduced thanks to credits claimed for foreign taxes paid to other countries as well as other tax benefits, such as operating losses that the corporation may carry forward into future tax years or backward into prior tax years. The United States taxes the ‘worldwide’ income of domestic corporations, regardless of where the income is earned: this differs from the ‘territorial’ taxation system in which only the source country has jurisdiction over tax profits deemed to arise there.

In reply to questions by Members, Ms Bean explained that corporate rules in the US are set mainly at the state level, and many states do not require companies to disclose beneficial owners. As a result, the administration could only use existing bank secrecy regulations to go after shell companies.

She further explained in response to Members’ comments that the ‘Luxleaks’ scandal had not been ‘heard’ in the US. However, she acknowledged that the ‘Panama papers’ scandal represented another wake-up call regarding the need to put an end to corporations with hidden owners. She referred to a Global Witness undercover investigation broadcast recently (by the US news programme ‘60 Minutes’ - see link in footnote(3)) that demonstrated that US lawyers often suggest using anonymously-owned American companies in order to channel suspect (taxes) funds into the country.

She also said that the Levin Center (at Wayne State University Law School in Detroit) is organising training courses in the area of better parliamentary oversight and inquiry. Ms Bean added that she is very much in favour of public country-by-country reporting, taking the view that the impact on banks and financial institutions had been positive and that the same kind of reporting would be needed for multinational companies.

10.15 - 11.15   Briefing by the Congressional Research Service

Donald J. Marples, Specialist in Public Finance

Jane G. Gravelle, Senior Specialist in Economic Policy

The Congressional Research Service (CRS) works exclusively for the United States Congress, providing policy and legal analysis to committees and members of both the House and the Senate, regardless of party affiliation.

Ms Gravelle explained that reducing profit shifting and reforming the international tax system in the US and worldwide may involve a number of policy considerations and tradeoffs in the US. Some tax reform proposals have focused on broadening the tax base and lowering the rates of both individual and corporate income taxes. As regards efficiency, the current tax system favours the non-corporate sector overall. The corporate statutory tax rate of 35 % tends to be higher than the average marginal statutory rate for non-corporate business, which is estimated to average around 27 %. For example, of the USD 1.2 trillion in overseas profits reported by US companies in 2012, USD 600 billion was attributed to so-called tax havens: Bermuda, Ireland, Luxembourg, the Netherlands, Singapore, Switzerland, and the Caribbean islands dependent on the UK.

Ms Gravelle argued that it is the current US corporate tax rate and the general approach to taxing US multinational corporations (MNCs) that are encouraging companies to shift profits and keep money abroad.

In reply to the question related to 'stateless income/tax avoidance', Mr Marples explained that an important reason behind MNCs being able to pay such low rates is that they are allowed to avoid an estimated USD 695 billion in taxes on the USD 2.4 trillion that they hold offshore. In other words, the real problem with the tax code is not that US multinationals are paying too much, but rather the fact that they are allowed to avoid so much in taxes.

Ms Gravelle in her reply explained that despite of the real differences between the tax systems of the EU (territorial) and the US (worldwide), no major economy has a pure worldwide or a pure territorial tax system. The US system, in theory, taxes American corporations on their worldwide (or resident-based) income. She emphasised that transfer pricing manipulation can also theoretically be used to shift what is actually US source income to subsidiary corporations based in offshore tax havens. To avoid potential transfer pricing penalties, one avenue available to companies may be to obtain an advance pricing agreement (APA), either with the IRS (unilaterally) or with the IRS and another tax authority (bilaterally), covering inter-company pricing. While the US generally follows a ‘worldwide’ approach, corporations are typically allowed to defer paying taxes on income earned abroad until that income is brought home, or repatriated, in the form of a dividend payment to the US parent. Countries that have territorial tax systems generally also have some type of anti-abuse provision to protect their tax bases. Mr Marples noted that while it is true that the US statutory tax rate is 35 %, the wide swath of loopholes and breaks allow large profitable US companies to pay closer to 19.4 % on average, with many companies paying nothing at all. Statutory tax rates only tell part of the story. There is, however, an unsettled debate over whether and by how much the effective corporate tax rate in the US is higher than effective tax rates outside the US. Effective tax rates measure how much businesses really pay after all deductions and credits have been considered.

Ms Gravelle estimated that a total in profits to the sum of USD 2.6 billion remains to be repatriated eventually. She raised some concerns regarding intangible assets (such as those of Starbucks or Google), noting that if a ‘true’ arm’s length policy were adopted, most of the profit would be due in the US. In the case of Google, she was of the view that the UK decision was based on confusion over profits.

Ms Gravelle further noted that there are eight US states that could be considered as tax havens (but a federal level taxation remains). She highlighted the difference from, for example, Bermuda, where the problem is non-taxation, and went on to explain that the factors that make a country a successful tax haven include: low or non-existent tax rates applicable to foreigners; strict banking and financial secrecy laws; and a highly developed financial, legal and communications infrastructure. She argued that at the heart of the tax haven issue is the discrepancy between real economic activity and economic activity that is only apparent. She further stressed that the US is widely recognised as a leading source of offshore money: it emerged from the Union Bank of Switzerland tax evasion scandal that, at that bank alone, US clients had almost 20 000 Swiss-based accounts.

Ms Gravelle also explained that current law allows taxes to be deferred on income earned abroad until that income is repatriated to the US. Along with deferral, another basic feature of the US system is the foreign tax credit. The US taxes worldwide income on either a current or deferred basis, but it also allows credits for foreign taxes paid on a dollar-for-dollar basis against US taxes otherwise owed. Under the current US system, taxes on corporate profits at the individual level (dividends and capital gains) tend to be collected (thanks to tax treaties) on a residence basis. Deferral benefits US corporations because delayed taxes are reduced due to the time value of money. In the extreme, deferral could allow an American corporation to completely avoid US taxation on foreign source income if it never repatriates its overseas income, either because the income is being held abroad in financial assets or because it has been permanently reinvested (for example in plant and equipment). The income earned by foreign branches of US corporations, however, cannot be deferred. The credit is generally limited to the amount of taxes a corporation would pay in the credit’s absence, which is effectively just the US corporate tax rate multiplied by the amount of income earned abroad. In other words, a US corporation may claim foreign tax credit up to the point that reduces its US tax on foreign-earned income to zero, but no further. Concerning beneficial ownership, Ms Gravelle noted that eight US states do not require beneficial ownership information.

Finally, Ms Gravelle stated that it is unlikely that any major overhaul would happen before the US elections, but that reform needs to be budget-neutral, as the same level of revenue needs to be raised somehow. The principle of tax neutrality – that a tax system should neither encourage nor discourage specific economic decisions – prevails across the political spectrum. However, regardless of whether the US reforms its international tax system by following the territorial trend or by strengthening its worldwide system, all parties need to recognise more fully the importance of the high corporate tax rate, as tax reform proposals that do not reduce it will not substantially improve the position of US-based firms.

11.45 - 12.15   Meeting with Orrin Grant Hatch, Chairman of the Senate Committee on Finance, President Pro Tempore of the Senate

Orrin Grant Hatch, the most senior Republican member of the US Senate, was first elected to the Senate in 1976 and was most recently re-elected in 2012. He became the President Pro Tempore of the Senate on 6 January, 2015, and is also the longest-tenured Republican on the Senate Judiciary Committee. In the US Senate 2015-2016, Senator Hatch is a member of the Joint Committee on Taxation.

In his introductory remarks, Mr Hatch referred to the ongoing work of five separate bipartisan Finance Committee Tax Working Groups aimed at spurring comprehensive congressional tax reform efforts in the 114th Congress.

Mr Hatch was of the opinion that both Europeans and the US face the same situation, i.e. corporate taxation rules are outdated worldwide. An exchange of views with Mr Hatch, amongst others, was held on the OECD’s Base Erosion and Profit Shifting (BEPS) process, and included country-by-country reporting, the increased importance of transparency with a view to ensuring that profits are taxed where they are created, and ‘tax havens’ (also with reference to some US states).

Moreover, Mr Hatch had some concerns over the European Commission’s recent efforts on enforcement of state aid rules, stating that there was a general view in the US that all investigations were, in fact, focused on US firms. He further stated that of the five cases, 4.5 concerned US companies (the remaining 0.5 being Chrysler’s share in the Fiat case).

Mr Hatch was interested in the discussions related to TTIP and the possibility of including certain references to good governance on taxation (the chapter on investment protection was indicated by Members in this context as a possible way forward). In this context, the debate on the Trade Promotion Authority (TPA), which aims to ensure partnership between Congress and the administration in terms of bringing greater transparency to the negotiating process and ensuring that the US secures the most effective trade agreements possible.

Mr Hatch welcomed a proposal to engage in exchanges of views on these matters with MEPs on a regular basis.

12.45 - 14.15   Working lunch (finger food) with stakeholders co-organised with the Atlantic Council

Source: http://www.atlanticcouncil.org/:

The Atlantic Council promotes constructive leadership and engagement in international affairs, based on the Atlantic Community's central role in meeting global challenges. The Council provides an essential forum for navigating the dramatic economic and political changes defining the twenty-first century, by informing and galvanising its uniquely influential network of global leaders. The Council has administered programmes to examine political, economic as well as security issues to cover Asia, the Americas and other regions in addition to Europe. All its programmes are, however, based on the conviction that a healthy transatlantic relationship is fundamental to progress in organising a strong international system.

Participants invited by the Atlantic Council:

  Anders Aslund, Resident Senior Fellow, Dinu Patriciu Eurasia Center, Atlantic Council

  Gianni Di Giovanni, Chairman of Eni USA R&M, Eni

  The Hon. Boyden Gray, Founding Partner, Boyden Gray& Associates

  Jillian Fitzpatrick, Director, Government Affairs and Public Policy, S&P Global

  Marie Kasparek, Assistant Director, Global Business and Economics Program, Atlantic Council

  Benjamin Knudsen, Intern, Global Business and Economics Program, Atlantic Council

  Jennifer McCloskey, Director, Government Affairs, Information Technology Industry Council

  Susan Molinari, Vice President, Public Policy and Government Affairs, Google

  Andrea Montanino, Director, Global Business and Economics Program, Atlantic Council

  Álvaro Morales Salto-Weis, Intern, Global Business and Economics Program, Atlantic Council

  The Hon. Earl Anthony Wayne, Non-resident Fellow, Atlantic Council

  Alexander Privitera, Senior Fellow, Johns Hopkins University

  Bill Rys, Director, Federal Government Affairs, Citigroup

  Pete Scheschuk, Senior Vice President, Taxes, S&P Global

  Garret Workman, Director, European Affairs, US Chamber of Commerce

During the working lunch, delegation members shortly presented the work and the objectives of TAXE2 Special Committee, as well as the European Parliament’s initiatives vis-à-vis the fight against corporate tax avoidance.

16.00 - 17.00   Meeting with Sander Levin, Congressman, Ranking Member of the House Committee on Ways and Means, Richard Neal, Ranking Member of the Subcommittee on Tax Policy, Earl Blumenauer, Member of the House Committee on Ways and Means, and Lloyd Doggett, Member of the House Committee on Ways and Means, Ranking Member of the Subcommittee on Human Resources, Xavier Becerra, Congressman, Chairman of the House Democratic Conference, and Ron Kind, Congressman, Member of the House Committee on Ways and Means

Mr Levin said that the US has made progress in some areas of tax reform, but just like the Europeans, the US lags behind the international community in the fight to ensure transparent corporate ownership. He acknowledged that there is a need for more discussion among the partners, as there is no way Europe or the US can solve this issue on their own. In this context, he referred to tax competition and stressed that some corporate income is not taxed anywhere. However, he was of the view that singling out US companies would certainly not increase appetites for closer cooperation. He stated that several US companies were leaders in tax evasion, and considered the OECD recommendations to be very modest. However, he insisted that if tax competition to have the lowest tax rates and wages continues, both the EU and the US would be losers in this game. He recognised that the EU has been somewhat more flexible over the past years, as it is not a territorial issue as such. In this context, he referred to beneficial ownership, and stated that a recently announced US banking regulation requires US banks to obtain the identity of the beneficial owner of any legal entity holding an account.

There is also a need for overall international tax reform in the face of rising income inequality, Mr Levin said, referring to the opinion of the citizens, as US multinationals are estimated to hold USD 2.4 trillion offshore, deferring payment of taxes totalling USD 700 billion. He went on to stress that no country can keep cutting taxes and still provide the infrastructure and the government services its citizens need.

During the exchange of views, the discussion touched upon the bilateral tax treaties between the US and the EU (Member States), the investment chapter of the TITP negotiations (with a view to adding text on corporate taxation), the ‘Panama papers’, and the possibility of facilitating cooperation between the parties.

International tax reform poses a number of difficult questions about how profits should be allocated among subsidiaries of multinational corporations that manufacture and sell goods in a number of jurisdictions: Mr Levin stressed that at all events those profits should be taxed somewhere. He cited the case of Apple as an example of tax planning abuse which he had witnessed during his time in the Senate. Mr Levin gave the example of a 2013 investigation by the US Senate Permanent Subcommittee that discovered that Apple had three subsidiaries in Ireland, each of which claimed it had no tax residency anywhere. Having no tax residency anywhere is the holy grail of tax dodging. Moreover, he referred to the need to work together against manipulation of currencies, signalling out China in this context.

He concluded that if combating tax avoidance cannot be done through international cooperation, countries such as the US should take unilateral action to address the problem. Regarding the G7/G20 and the OECD, Mr Levin agreed that it is time to implement what has been agreed within the G20 framework. Hence, he suggested that both sides should continue to be in touch on a regular basis on these issues.

Mr Becerra referred to Hollywood (his congressional district is in Los Angeles), and specified the need to collect public revenues from MNCs that are 'stateless corporations' and do not contribute to the US economy. These companies’ corporate income is not taxed anywhere, and such tax advantages limited to certain big companies harm business in general, as they do not operate in a level playing field. Mr Kind referred to the perceptions of citizens in both the EU and the US regarding MNCs using tax havens and creating unfair tax competition.

17.30 - 18.30   Meeting with Caroline D. Ciraolo, Acting Assistant Attorney General in charge of the Tax Division, Thomas Sawyer, Senior Litigation Counsel For International Tax Matters, and Todd Kostyshak, Counsel to the Deputy Assistant Attorney-General for Criminal Tax Matters, Department of Justice (DoJ)

Ms Ciraolo introduced the Tax Division, which represents the US in virtually all litigation - civil and criminal, trial and appellate - arising under the internal revenue laws, in all states and federal courts except the United States Tax Court. It authorises, and either conducts or supervises, almost all prosecutions arising under the federal tax laws. It assists the Internal Revenue Service (IRS) in effectively enforcing the tax laws, as well as its investigations (the IRS is the investigative agency). The Tax Division also prosecutes criminal violations of the revenue laws. In this context, Ms Ciraolo mentioned the Memo of September 2015(4), which guides attorneys on corporate settlements and includes eligibility criteria for any credit when it comes to cooperation relating to a case of corporate misconduct. In settlement negotiations, companies will not be able to obtain credit for cooperating with the government unless they identify employees and turn over evidence against them, ‘regardless of their position, status or seniority’.

By law, the IRS cannot disclose IRS audit results, but, despite this, according to the speaker, the Tax Division’s tax litigation receives wide media coverage, leading to a significant multiplier effect on voluntary compliance.

Ms Ciraolo argued that the Tax Division has a role in improving legislation by submitting to Congress proposals for legislative amendments to ensure that the government’s litigating positions are consistent with applicable law and policy. The measures that are currently taken include prosecutions of taxpayers who seek to conceal foreign accounts and money- laundering prosecutions. On the issue of beneficial ownership, she referred to the recent Treasury’s Customer Due Diligence (CDD) Final Rule for financial institutions. The US Treasury has announced measures to address critical vulnerabilities in the US financial system, following actions taken by other countries in response to the ‘Panama papers’ disclosures. Moreover, she indicated that, in parallel, the Administration has announced that it will propose legislation that would require beneficial ownership information to be reported to FinCEN,(5), effectively creating a registry of such information, which would enhance AML and anti-corruption enforcement.

With respect to the question whether certain US states share information with the IRS, Mr Sawyer referred to information-sharing programmes in place between the IRS and federal, state and municipal governmental agencies that are aimed at enhancing voluntary compliance with tax laws. In this context, Mr Kostyshak referred to the need to ensure the protection of taxpayer confidentiality (privacy) rights.

In reply to Members’ questions on the ‘Panama papers’ leak, Mr Kostyshak noted that the US Department of Justice has launched a criminal investigation into international tax avoidance schemes uncovered by this leak.

The Tax Division continues to play a lead role in investigations and prosecutions involving the use of foreign tax havens. In this context, Ms Ciraolo referred to, for example, UBS AG, Switzerland’s largest bank, which was providing banking services to US customers with undeclared accounts. A prosecution agreement amounting to USD 780 million in fines, penalties, interest and restitution was reached with this economic operator. The Tax Division continues to prosecute UBS clients, using information obtained through the deferred prosecution agreement. She also explained that the Voluntary Disclosure Initiative, concerning unreported offshore accounts, resulted in an unprecedented number of taxpayers, almost 15 000, attempting to ‘return to the fold’ and paying back taxes, interest and penalties due, probably totalling at least some hundreds of millions of dollars.

Ms Ciraolo clarified that the Treasury/IRS (or anyone else) may draft regulations, but the introduction of new legislation is ultimately a matter for Congress. Regarding tax law, the Treasury/IRS can issue a regulation (which has the force of law). Recently the Treasury and the IRS proposed regulations to further reduce the benefits and limit the number of corporate tax inversions, including by addressing earnings stripping.

With respect to a question on Delaware, Ms Ciraolo replied that both the Tax Division and the IRS seek whatever information is available, but there is not much at the state level, as many states do not generally have/collect much information of this kind. Some states are very cooperative, others less. With regard to Nevada, she considered that it was ‘an active jurisdiction for a lot of investigations’.

Ms Ciraolo explained that the IRS Whistleblower Office pays money to people who blow the whistle on persons who fail to pay the tax that they owe. If the IRS uses information provided by the whistleblower, it can award the latter up to 30 % of the additional tax, penalty and other amounts it collects. Given that proceedings may take years - this includes appeal rights, which are prerequisites for the payout of a whistleblower award - there is now a proposal that the IRS Whistleblower Office should send annual letters to whistleblowers to notify them that the IRS still has their claim under consideration. She also noted that such a programme is expensive and requires many resources, given that the IRS office receives thousands of claims each year, many of which are not actionable because the information is not specific or credible or is already known by the IRS. However, she also highlighted the successes of the programme in tax collection, noting that since 2007 it has enabled the IRS to collect over USD 3 billion in tax revenue. As the IRS is preparing a new study on the tax gap(6) (the last study, in 2006, estimated the average annual tax gap for 2008-2010 to be USD 458 billion), Ms Ciraolo wondered whether it will show any evolution, and if so of what kind.

Thursday 19 May 2016

9.30 - 10.45   Meeting with the US Department of the Treasury

Mark J. Mazur, Assistant Secretary (Tax Policy)

Robert Stack, Deputy Assistant Secretary (International Tax Affairs)

Mr Stack started the meeting by acknowledging that the work done by the EP was excellent and that he was working in close cooperation with the European Commission (EC). He also stated that within the OECD/G20 BEPS process, the EC and the US have an agreement on the main lines, but also have some differences. The US is committed to complying with the four minimum standards, notably on 'country-by-country reporting' (CbCR), 'Treaty shopping', 'patent boxes’ and 'hybrid mismatch arrangements'.

As regards the Deductibility of Interest, which certain MNCs use for tax avoidance by lending within the group more than their entities earn, Mr Stack noted that the US has proposed 10 % (although, the OECD/BEPS allow countries to fix their cap in a ‘corridor’ between 10 % and 30 % of the earnings before interest, taxes, depreciation and amortisation (EBITDA)).

As regards country-by-country Reporting, the Obama Administration was currently implementing BEPS Action 13. All multinationals will be required to file their CbCR. He insisted that the US Administration was also working with the EU and the OECD to match the timelines (January 2016 data would be made available).

Regarding effective anti-abuse provisions in all tax treaties, he indicated that the US is following the new OECD model in bilateral treaties, but inclusion of such provisions from the existing treaties in the proposed Multilateral Convention (MC) would require approval by the Senate. He insisted that the US has the strongest anti-treaty shopping provisions and that the US cannot be used as a way to treaty-shop. According to him, a strong and effective CbCR programme would provide the IRS with an important tool to identify situations involving not only potential transfer pricing issues, but also the potential application of judicial concepts, such as determining whether income is effectively connected with business activities conducted in the US. The CbCR would be provided with the Foreign Account Tax Compliance Act (FATCA) partners.

Mr Stack was of the view that the EU does not have effective CFC rules, because of the ECJ Cadbury Schweppes Ruling,(7) and that developing countries were in some way 'victims' of it.

Furthermore, in reply to Members, Mr Stack explained the difference between regulation and bills etc., saying that the holes in legislation are filled by rules, which build up around legislation, and added that tax laws (due revenue impact) have to go through both Houses.

Mr Mazur stated that the President's proposals may be part of the Budget proposal (which may cover several legislative proposals that have an impact on, for example, budget appropriations) or a single, stand-alone proposal for tax legislation. Generally, such legislative proposals cannot be made retroactively, as they are part of the budget proposal, which is annual or otherwise timelined.

In answer to questions from Members, Mr Stack indicated that big MNCs are 'permanently investing' their profits, so they do not need to declare them as taxable earnings in the US tax declaration. According to him, this treatment gives them an incentive to keep money 'offshore', and not to repatriate profit to the US. The US system is 'quasi territorial', as the system is based in part on a residence principle, applying US taxes on a worldwide basis to US firms while granting foreign tax credits to alleviate double taxation. The system, however, also permits US firms to defer foreign-source income indefinitely—a feature that approaches a territorial tax jurisdiction.

Mr Stack indicated that the problem of tax havens such as Bermuda was 'solved' by exchange of information, and continued that there was an enormous variety of tax rates, referring to certain EU Member States, such as Ireland, Luxembourg and the Netherlands.

Regarding disclosure of country-by-country reporting to the public, Mr Stack underlined that within the OECD framework, the information was meant for the tax administrations only. Hence, the EU's proposal would create a disadvantage and remove all incentives for the US to cooperate. He also emphasised that the problem is future cooperation with other OECD members, and that this would give them an excuse to do whatever they wished, not necessarily going beyond BEPS, but certainly harming comprehensive implementation. He was 'laughing' about the EU proposal to include tax havens in the proposal, as exchange of information would not help. He stated that the US is drafting rules to prohibit keeping earned income in those tax havens. Mr Stack also questioned whether a policy change only two days after the Panama Papers leak was the right thing, since it did not follow the line of the US Administration.

Mr Stack emphasised that the US was not against public reporting, but that business criticised it without making a strong case against it, and that the US could block it in the OECD – but that the EU's proposal harmed the 'consensus' method as, even if a 'consensus was achieved, the EU later on decided to go its own way'. The information is meant for the tax administrations as a risk assessment tool and should be kept confidential (referring to China and some other countries that would be using it for their own purposes).

Mr Stack, in reply to a question related to Delaware, explained that state law regulates Limited Liability Companies (LLCs) and determines whether single-member LLCs are allowed, and that depending on choices made by the LLC and the number of members, the IRS will treat an LLC as either a corporation, a partnership, or part of the owner's tax return (a ‘disregarded entity’). Specifically, if a single-member LLC does not choose to be treated as a corporation, the LLC is a ‘disregarded entity,’ and the LLC's activities should be reflected in its owner's federal tax return. Moreover, Mr Stack noted that ‘trusts are different for federal tax purposes, for reasons not quite understood by the Treasury’.

Mr Mazur, on the subject of inversion – the practice of re-incorporation in low-tax countries – hinted at various MNCs trying to break up business entities such as Pfizer. The new rules, the government’s third wave of administrative action against inversions, would, according to him, make it harder for companies to move their tax addresses out of the US and then shift profits to low-tax countries using a manoeuvre known as 'earnings stripping'. Moreover, Mr Mazur added that the misuse of companies to hide beneficial ownership is a significant weakness in the US anti-money laundering/counter financing of terrorism regime that could only be resolved by legislative action, and that a proposal is now under the consideration of Congress.

Last but not least, Mr Mazur complained that the state aid investigations carried out recently by the European Commission were focused on US companies, stating that even the FIAT case was largely American (Chrysler part).

11.30 - 12.30  Meeting with the Tax Foundation

Scott A. Hodge, President of the Tax Foundation

Gavin Ekins, Research Economist

Stephen J. Entin, Senior Fellow

Scott Greenberg, Analyst

Mr Hodge introduced the Tax Foundation, stating that it was oldest NGO in the US working on tax policy advocacy both at the federal and state levels. Corporate taxation is a highly competitive tool, when MNCs are seeking opportunities to reduce taxes; however, he indicated that more tax competition is needed between countries. He explained the differences as regards the effective tax rate and the statutory tax rates in the US. He was of the view that Congress was not focused enough to create a US tax system for the 21st century, as over the years the federal tax code has expanded dramatically in size and scope and tax complexity creates big costs for American households and businesses. He stated that the TAXE Committee’s work is valuable, as it brings more transparency and public debate.

Mr Entin explained that it is now well known that the US has the highest corporate income tax among the leading industrialised nations – economists have determined that the US has the third highest corporate income tax among the 165 nations surveyed. Only Chad and the United Arab Emirates levy a higher corporate tax rate than the US. He stated that the US taxes foreign-source income at a much lower effective rate than it taxes domestic source income of US multinationals. Regarding tax rates, Mr Hodge referred to the OECD study and compared US effective tax rates with those of France and Germany, demonstrating that US tax rates were much higher.

Regarding the question on Delaware, he indicated that there are many companies but they are not only there for tax purposes. Moreover, Delaware is not the only US state offering easy access to those looking to create an anonymous corporate entity, with Wyoming, Nevada, California and others also being implicated in such practices. Mr Ekins explained that the US tax code treats corporations differently from other forms of business. Specifically, corporate income is subject to two levels of taxation: once at the entity level, through corporate income tax, and once at the individual level, through individual income tax. However, income earned by pass-through businesses, such as partnerships, is not subject to any entity-level taxes, and is only taxed through individual income tax. He clarified further that, for example, 'S-corporations' are taxed in a different way from corporations. He also pointed to the problem of it being difficult to define where corporate income is generated if production is in one country, but components are made in several other countries and the final product could be consumed in other counties.

With reference to the presidential election process, some of ideas of the candidates were criticised by the Tax Foundation, in that it would bring in revenue, but not necessarily economic growth. Mr Entin referred also to the recent proposal from Senator Hatch regarding a move from corporate tax to the shareholder. However, he added that the US has a highly progressive income taxation system in comparison with other OECD countries. According to him, deferral creates an additional problem, however, because it encourages US multinationals to retain foreign profits overseas instead of repatriating them to the US parent company. The result is that US multinationals in recent years have accrued an estimate of over USD 2 trillion in overseas assets.

Mr Entin explained inversion used by MNCs by acquiring a very small foreign company, then moving the joint headquarters abroad. He indicated that the Treasury is changing the interpretation of the so-called 80/20 rule and is discouraging inversions by tightening the rules governing intra-company loans to prevent what is known as ‘earning stripping’.

Mr Hodge summed up and stated that a corporate tax reform that reduces the corporate tax rate and moves toward a competitive territorial tax system would not only discourage inversions, but also would encourage investment and create jobs. He was also of the view that definitions should be harmonised and that the 'Arm’s length' principle on transfer pricing was not a correct measure.

12.30 - 13.30   Working lunch (finger food) with academics/think tanks

John C. Fortier, Director of the Democracy Project, Bipartisan Policy Center

Shai Akabas Associate Director of Bipartisan Policy Center Economic Policy Project

Eric Toder, Co-director, Urban-Brookings Tax Policy Center

Source: http://bipartisanpolicy.org/about/who-we-are/ :

The Bipartisan Policy Center is a non-profit organisation that combines the best ideas from both parties to promote health, security and opportunity for all Americans. BPC drives principled and politically viable policy solutions through the power of rigorous analysis, painstaking negotiation and aggressive advocacy.

Source: http://www.taxpolicycenter.org/ :

The Tax Policy Center is a joint venture of the Urban Institute and Brookings Institution. The centre is made up of nationally recognised experts in tax, budget, and social policy who have served at the highest levels of government. TPC provides timely, accessible analysis and facts about tax policy to policymakers, journalists, citizens and researchers.

During the discussion, Members learned about the views of the invited experts on the ongoing elections and on how the US corporate tax system may be reshaped on the basis of the proposals of the candidates.

14.00 - 15.00   Meeting with OXFAM America

Gawain Kripke, Director of Policy and Research

Didier Jacobs, Senior Economist

Nick Galass, leads on the Oxfam's economic inequality research

Robbie Silverman, Senior Advisor

Mr Silverman introduced Oxfam America actions regarding corporate taxation, notably stating that it is examining why and how approaching tax responsibility beyond legal compliance benefits companies and the developing countries in which they operate. He referred to their research study that concluded that the 50 biggest US businesses have USD 1.4 trillion held offshore, while overall the use of tax havens allowed US firms to reduce their effective tax rate on profits from the US headline rate of 35 % to an average of 26.5 % between 2008 and 2014. He stated that for every USD 1 spent on lobbying, these 50 companies collectively received USD 130 in tax breaks, although noting that it was difficult to obtain facts on federal lobbying. Moreover, he stated that Oxfam estimates that tax avoidance by US corporations costs the economy some USD 111 billion a year, but it was also fuelling the global wealth divide by draining USD 100 billion from the poorest countries.

Mr Silverman explained the dysfunction of the corporate taxation system with multiple levels, referring to two sets of rules for MNCs and others for SMEs. He stated that almost no company pays the US headline rate of 35 % but on average only 26.5 %. He called therefore for increased transparency and mentioned country-by-country reporting. He was of the view that the EU's threshold of a turnover above EUR 750 million was too high. He noted that 'beneficial ownership' was a key priority and explained that the Obama Administration has proposed legislation in this regard with some shortcomings, for example, concerning the control test.

Mr Jacobs also singled out some African countries and loopholes in corporate taxation systems worldwide that allow US firms to seek to reduce their tax bill by ‘profit-shifting’. He was also of the view that, regarding 'beneficial ownership', there should be a test to check who is the person responsible for controlling the money, and the proposal of the Obama Administration does not include trusts. Moreover, he stated that US companies report to the US Treasury, and the US Treasury provides information to those countries that have signed up to the FATCA. However, a problem arises regarding the exchanged information, as there is no (full) reciprocity from the US side.

Mr Silverman called for the EU to push forward and eventually get the US on board. He therefore agreed that it is important to have a joint agenda between the US and the EU. Regarding the Panama Papers, he indicated that it was difficult to determine what was legitimate and what was not, hence transparency would be a key priority also for legitimate uses of tax havens, referring to Delaware, which offers certain benefits to businesses. He emphasised the need for further efforts to engage developing countries in the OECD framework.

15.00 - 16.00   Meeting with the International Monetary Fund (IMF)

Vicki Perry, Assistant Director in the Fiscal Affairs Department and Division Chief of the Tax Policy Division

Ruud De Mooij, Deputy Division Chief in the Tax Policy Division

According to Ms Perry, changes and behaviours mirror those of other countries and hence it is likely that the US will make a shift to direct tax on investments. She mentioned the tax incentives, such as tax holidays for foreign direct investments, that need to be examined at both ends. Regarding tax evasion and tax planning, Ms Perry indicated that they require skills. Taxes should be paid where value is created, and there should be a balance between the right of sovereign states to decide on corporate taxation and tax competition between countries.

Mr De Mooij explained that the BEPS process is relevant to developing countries and that there is a platform for elaborating a 'tax toolkit' for BEPS implementation in developing countries in compliance with the OECD framework. International organisations are collaborating on a full range of issues and providing technical assistance to developing countries. As for developing economies, strengthening domestic tax systems is urgent owing to declining development assistance. While public revenues would need to be recovered from domestic sources, strengthening tax compliance is necessary with due consideration to countries’ differing circumstances. He explained that some of the strategies that multinationals use to reduce their tax liabilities – notably base erosion and profit shifting –would be likely to have a big impact if they could, somehow, be quantified. He added that Google, Starbucks and other household names have famously managed to pay very little corporate tax. This issue is not just a concern for advanced economies, however, and it is likely to represent an even greater concern for developing countries.

Ms Perry indicated that the OECD has set the standards, but it is not clear how they will be implemented, as they are very technical. She condemned the fact that the negotiations at the OECD were among the developed countries. She noted differences in corporate taxation policies and tax competition, in whether taxation is at the corporate level or based on income from capital. Rates of corporate income taxation, however, have been reduced more often than increased. She noted that taxation is rarely far from the news, but it has seldom been so central to public debate, in so many countries, as it is now.

16.00 - 17.00  Meeting with the International Consortium of Investigative Journalists

  Hamish Boland-Rudder, ICIJ’s online editor

Mr Boland-Rudder explained the investigations carried out by the International Consortium of Investigative Journalists (ICIJ), referring to the 'LuxLeaks' case and to the Panama Papers, a case in which the German-based newspaper Süddeutsche Zeitung oversaw the probe. The Panama Papers investigation has had a massive global impact as, for example, it led to the resignation of Iceland’s prime minister, official investigations were opened worldwide and an immediate censorship drive was instituted in China. He mentioned also that the OECD had started a tax investigation in France. Following the Panama Papers, OECD countries seem to have strengthened their collaboration, and some governments are now even meeting bilaterally.

Mr Boland-Rudder explained the difference between the ICIJ’s work and WikiLeaks, notably mentioning that the ICIJ does not publish anything of a private nature. The ICIJ is looking after public interests and exercising 'group' pressure. Tax investigations would be carried out using all sources of information, both public and non-public, or through better cooperation with tax jurisdictions or tax administrations in the country concerned.

Regarding the 'LuxLeaks' case, Luxembourg prosecutors are now seeking jail time for whistleblowers. He therefore underlined the need to protect whistleblowers, as some countries/jurisdictions already do, as they are individuals who are acting in the public interest.

Mr Boland-Rudder noted the importance of follow-up, with certain whistleblowers becoming victims even though they are serving the general public. He praised the TAXE Committee for having helped to keep the public debate alive since 'LuxLeaks' in 2014. He indicated that there is a lot of work to be done, as the Panama Papers leak includes more than 11.5 million financial and legal records and since it exposes a system that enables crime, corruption and wrongdoing, hidden by secretive offshore companies. There is no doubt that there is a problem of global tax avoidance generally. According to him, the ICIJ will, as a next step, be focusing on Africa, since the continent is faced with a major problem of illicit financial flows.

17.30 - 18.30  Meeting with the World Bank

Jim Brumby, Director, Public Service and Performance, Governance Global Practice

Marijn Verhoeven, Economist in the Global Practice on Governance

Rajul Awasthi, Senior Public Sector Specialist in the Governance Global Practice (leads the tax policy and revenue administration workstream, primarily in the ECA region)

Guggi Laryea, European Civil Society and European Parliament Relations Lead

Mr Brumby explained that the Bank is strengthening cooperation with other international organisations through a platform with the OECD, the IMF and the UN, as there are enormous expectations globally on corporate taxation. In this context, he referred to offshore financial centres, to the Panama Papers, and to illicit financial flows. He explained that the Bank has changed its policy regarding funding to private sector support by the International Finance Corporation (IFC)(8), a member of the World Bank Group. This was due to the fact that 75 % of investments went to firms using offshore financial centres, according to research undertaken by Oxfam. He noted that loan operations are development-policy friendly, notably based on budget support, for example a reform of fiscal systems on both sides, public spending and revenue collection/taxation, as was the case with a project in Indonesia. He added that the Bank would not engage with countries that do not apply certain standards, such as the internationally recognised tax governance criteria, and that the IFC lending policy has been reviewed accordingly.

In response to questions, Mr Brumby explained that the Bank has a reasonably strong role to play, while admitting that the OECD/G20 process has stronger legitimacy. The Bank covers 165 countries – a large number (maybe most) of which are developing countries. The Bank has country offices that have an ‘insight' into developing countries, and in this context, he explained that Pakistan, for example, might turn to them to reform their tax system/policy. He also indicated that technical assistance is provided through projects, for example on better definitions as regards tax law, such as on 'beneficial ownership'.

As for the questions related to the Panama Papers, Mr Brumby noted that the capacity of a tax system is a choice and that many of them have certain peculiar aspects that were likely created on purpose. He added that addressing key aspects of base erosion and profit shifting is an important exercise – and a difficult one, both technically and politically. He pointed out that the BEPS process brings new challenges to developing countries, which is why the platform of the international organisations is creating a toolkit for international taxation issues. Moreover, he noted that transfer pricing rules and transferring assets were complex issues and that there were many different ways of conducting them. For example, he indicated that the pricing of commodities was a straightforward way for tax administrations to value transactions. However, the OECD’s arm’s length principle on transfer pricing would leave other means to value transactions and would be difficult to accept, as 'one model' would not fit all countries. According to Mr Brumby, it would not be the best way for certain transactions and certain countries, and such rules would require an effective dispute resolution procedure.

Mr Verhoeven explained that a threshold of a turnover in excess of EUR 750 million is so high that many developing countries do not need to comply with the transparency requirements. Regarding the public disclosure of the country-by-country reports, he indicated that such information is intended for tax authorities. However, if it were disclosed (by everyone), it might change the way in which it would be conducted, as it would leave a ‘footprint’ of the operations. He gave the example of the Bahamas, which would report no operations or 0 %, whereas India would report all company operations but probably report no (profit) taxes.

Mr Brumby emphasised that the OECD Global Forum was very successful, for example for the exchange of information, but the process was not perfect. He noted, for example, that country-by-country reporting was not a global solution for developing countries, as there might not necessarily be a lot of confidentiality and the information sharing with developed countries would not be on an equal footing. He further praised the OECD Peer Review process, mentioning the recent report on Cyprus.

(1)

The Permanent Subcommittee on Investigations was originally authorised by Senate Resolution 189 of 28 January 1948. Website: https://www.hsgac.senate.gov/subcommittees/investigations/media/permanent-subcommittee-on-investigations-historical-background

(2)

Reporting by U.S. Taxpayers Holding Foreign Financial Assets : https://www.irs.gov/businesses/corporations/summary-of-fatca-reporting-for-u-s-taxpayers

(3)

http://www.cbsnews.com/news/anonymous-inc-60-minutes-steve-kroft-investigation/

(4)

https://www.justice.gov/dag/file/769036/download

(5)

A United States person that has a financial interest in or signature authority over foreign financial accounts must file an FBAR (Report of Foreign Bank and Financial Acccounts) if the aggregate value of the foreign financial accounts exceeds USD 10 000 at any time during the calendar year.

(6)

https://www.irs.gov/uac/the-tax-gap

(7)

http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=C-196/04

Judgment - 12/09/2006 - Cadbury Schweppes and Cadbury Schweppes Overseas

Case C-196/04

https://www.uclouvain.be/cps/ucl/doc/centre-jrenauld/documents/WP_4_Study_Impact_of_ECJ_Rulings_Direct_Taxation.pdf

(8)

https://www.oxfam.org/en/research/ifc-and-tax-havens


MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

Paloma López Bermejo

Tarptautinės įmonės naudojasi teisinėmis priemonėmis, kurios sudaro joms sąlygas išvengti atitinkamų mokesčių mokėjimo ir taip jos atleidžia save, mokesčių požiūriu, nuo įsipareigojimų visuomenei. Mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimo sistemas lėmė kapitalistinė globalizacija, o Europos Sąjungoje – laisvas kapitalo judėjimas.

Pastarojo meto skandalai atskleidė dabartinės ekonominės sistemos nesėkmę ir jos nesugebėjimą išspręsti šią problemą.

Teigiamai vertiname daugelį TAX2 rekomendacijų, ypač dėl finansinių institucijų, kurios padeda sukčiauti mokesčių srityje, bankininkystės licencijos panaikinimo, ir raginimą sukurti pasaulinį turto registrą. Tačiau dokumente TAX2 nepavyko klausimo išspręsti išsamiai. Vis dėlto pranešimas baigiamas išteisinant tikrąsias priežastis ir tikruosius atsakinguosius už dabartinę padėtį, ir ignoruojant sprendimus, kuriais iš tikrųjų būtų galima šalinti problemą.

Todėl pabrėžiame, kad būtina numatyti:

– bankų ir finansų sistemos valstybinę kontrolę;

– kapitalo judėjimo apribojimus;

– aukščiausiojo lygio susitikimą JT lygmeniu siekiant apibrėžti veiksmų gaires ir bendrą veiksmų planą, kad būtų panaikinti mokesčių rojai.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

6

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Hugues Bayet, Fabio De Masi, Frank Engel, Markus Ferber, Ashley Fox, Ildikó Gáll-Pelcz, Sven Giegold, Neena Gill, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Othmar Karas, Jeppe Kofod, Zdzisław Krasnodębski, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Emmanuel Maurel, Bernard Monot, Evelyn Regner, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Michael Theurer, Cora van Nieuwenhuizen, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pervenche Berès, David Casa, Ana Gomes, Cătălin Sorin Ivan, Danuta Jazłowiecka, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Paloma López Bermejo, Olle Ludvigsson, Thomas Mann, Pirkko Ruohonen-Lerner, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Laura Ferrara


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

25

+

ALDE

Michael Theurer, Nils Torvalds

ECR

Ruohonen-Lerner

ENF

Bernard Monot

GUE

Fabio De Masi, Marisa Matias

PPE

Ildikó Gáll-Pelcz, Danuta Maria Hübner, Alain Lamassoure, Fulvio Martusciello, Theodor Dumitru Stolojan

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Neena Gill, Ana Gomes, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Jeppe Kofod, Olle Ludvigsson, Emmanuel Maurel, Evelyn Regner, Peter Simon, Paul Tang

VERTS/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts

6

-

ALDE

Cora van Nieuwenhuizen,

PPE

David Casa, Markus Ferber, Danuta Jazłowiecka, Krišjānis Kariņš, Georgios Kyrtsos

9

0

ECR

Ashley Fox, Zdzisław Krasnodębski

EFDD

Laura Ferrara, Marco Zanni

ENF

Barbara Kappel

GUE/NGL

Paloma López Bermejo

PPE

Frank Engel, Othmar Karas, Thomas Mann

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas