Procedūra : 2015/2353(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0224/2016

Pateikti tekstai :

A8-0224/2016

Debatai :

PV 05/07/2016 - 9
CRE 05/07/2016 - 9

Balsavimas :

PV 06/07/2016 - 6.9
CRE 06/07/2016 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0309

PRANEŠIMAS     
PDF 1026kWORD 493k
30.6.2016
PE 580.444v02-00 A8-0224/2016

dėl pasirengimo porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui:

Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Biudžeto komitetas

Pranešėjai: Jan Olbrycht, Isabelle Thomas

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl pasirengimo porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui:

Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ypač į jo 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento santykių su institucijomis, atstovaujančiomis nacionalinėms vyriausybėms(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 19 d. rezoliucijas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(8) ir dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo sudarymo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(13),

–  atsižvelgdamas į prie DFP pridėtą bendrą institucijų deklaraciją dėl lyčių aspekto integravimo,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2016 m. birželio 15 d. nuomonę dėl daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0224/2016),

A.  kadangi dabartinė daugiametė finansinė programa (DFP) pirmą kartą buvo tvirtinama pagal naująsias Lisabonos sutarties nuostatas, pagal kurias Taryba, veikdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, vieningai tvirtina DFP reglamentą;

B.  kadangi dabartinė DFP, dėl kurios buvo susitarta 2013 m., atspindi jos priėmimo metu Sąjungai aktualius prioritetus; kadangi artimiausiais metais ES ir toliau kils problemų, kurios nebuvo numatytos priimant DFP; kadangi ES finansinių prioritetų padaugėjo, o DFP liko nepakeista;

C.  kadangi, siekdamas užtikrinti demokratinį naujosios DFP teisėtumą ir suteikti galimybę naujos sudėties Komisijai ir naujai išrinktam Parlamentui dar kartą patvirtinti ir iš naujo įvertinti ES politinius ir biudžeto prioritetus atitinkamai pakoreguojant DFP, Parlamentas paprašė leisti taikyti porinkiminio tikslinimo sąlygą;

D.  kadangi susitarimas dėl 2014–2020 m. DFP buvo ilgo ir įtempto derybų proceso, vykusio labai sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis ir finansinėmis aplinkybėmis, rezultatas; kadangi dėl šių priežasčių, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, bendras DFP lygis praktiškai buvo sumažintas;

E.  kadangi, matydamas, jog politiškai neįmanoma pakeisti bendrų DFP duomenų, dėl kurių nusprendė Europos Vadovų Taryba, Parlamentas derybomis sėkmingai pasiekė, kad į DFP reglamentą būtų įtrauktas specialus straipsnis, susijęs su privaloma ir išsamia DFP peržiūra ir (arba) tikslinimu, būtų numatytos naujos, platesnės lankstumo nuostatos ir būtų įsteigta Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais;

Laikotarpio vidurio peržiūros ir (arba) tikslinimo teisinė sistema ir taikymo sritis

1.  primena, kad pagal DFP reglamento 2 straipsnį ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje Komisija pristato privalomą DFP veikimo peržiūrą, kurioje visapusiškai atsižvelgiama į ekonominę padėtį tuo metu ir į naujausias makroekonomines prognozes, o kartu su šia peržiūra, kiek tinkama, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo DFP reglamentas būtų tikslinamas;

2.  šiuo klausimu mano, kad peržiūra siekiama išnagrinėti ir įvertinti DFP veikimą pagal jos įgyvendinimą, naujas ekonomines sąlygas ir kitas naujas tendencijas, taigi, teisėkūros status quo gali būti išlaikytas, o tikslinimas reiškia DFP reglamento keitimą, kuris, be teisėkūros nuostatų, dar apima ir DFP viršutines ribas, deramai laikantis SESV 312 straipsnio ir DFP reglamento 2 straipsnio paskutiniame sakinyje nustatytų DFP tikslinimo taikymo srities apribojimų; primena, jog šiame straipsnyje numatyta, kad iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai atliekant tikslinimą nėra sumažinami; pabrėžia, kad nenustatyta jokių kitų DFP tikslinimo apribojimų, taigi galima didėjimo linkme patikslinti DFP viršutines ribas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, jog SESV 323 straipsnyje reikalaujama, kad būtų užtikrintos lėšos Sąjungos teisiniams įsipareigojimams trečiųjų šalių atžvilgiu įvykdyti;

3.  primena, jog SESV 311 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis; todėl mano, kad jeigu atliekant peržiūrą būtų padaryta išvada, jog dabartinės viršutinės ribos per žemos, pirminės teisės reikalavimas būtų jas padidinti;

4.  pabrėžia, kad DFP reglamento 17 straipsnyje numatyta galimybė susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms patikslinti DFP; atkreipia dėmesį į krizių, kurios daro poveikį Sąjungai nuo dabartinės DFP priėmimo 2013 m., mastą;

5.  pabrėžia, kad šio pranešimo sritis – išnagrinėti vien biudžetinius DFP veikimo aspektus, ir kad juo nebus paliesti sektorinių teisės aktų teisiniai pagrindai; tačiau pažymi, kad daugelio ES politikos priemonių ir programų nuostatose numatyti atskiri jų peržiūros ir (arba) tikslinimo reikalavimai, ir tai daugiausia numatyta atlikti 2017 m.;

I. DFP peržiūra. Pirmųjų kelerių metų analizė

6.  mano, kad 2016 m. atliekant DFP peržiūrą turėtų būti įvertintos įvairios rimtos krizės ir naujos politinės iniciatyvos kartu su atitinkamais jų padariniais biudžetui, kurie nebuvo numatyti, kai buvo priimama DFP; atkreipia dėmesį į, be kita ko, migracijos ir pabėgėlių krizę, išorės ekstremaliąsias situacijas, vidaus saugumo problemas, žemės ūkio krizę, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansavimą, mokėjimų krizę ES biudžete, vis dar aukštą nedarbo lygį, ypač jaunimo, taip pat skurdą ir socialinę atskirtį; be to, atkreipia dėmesį į neseniai sudarytą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos ir stiprėjantį spaudimą dėl vystymosi politikos; pastebi, jog siekiant finansuoti papildomus skubius poreikius buvo nuspręsta pirmą kartą pasinaudoti DFP lankstumo mechanizmais ir specialiosiomis priemonėmis, nes DFP viršutinės ribos tam tikrose išlaidų kategorijose pasirodė esančios per žemos; mano, kad per pastaruosius dvejus metus iš esmės buvo pasiektos DFP ribos;

7.  pabrėžia, kad ES biudžetas turi atitikti politinius ir strateginius ES politikos prioritetus ir užtikrinti ilgalaikių prioritetų ir naujų iššūkių pusiausvyrą; todėl pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį ES biudžetas turi atlikti siekiant bendrai sutartų strategijos „Europa 2020“ tikslų, kurie yra pagrindinis ES biudžeto orientyras ir svarbiausias prioritetas; todėl mano, kad atliekant DFP peržiūrą reikėtų atlikti ir kokybinę analizę, siekiant nustatyti, ar (ir kokiu mastu) pasiekti šioje strategijoje nustatyti tikslai; primygtinai reikalauja kartu su šiuo vertinimu pateikti prognozes, ar finansinių išteklių, skirtų likusiais dabartinės DFP metais šiai strategijai paremti, pakaks jai sėkmingai įgyvendinti;

A. Svarbiausi įvykiai ir iššūkiai

Migracijos ir pabėgėlių krizė

8.  pabrėžia, kad konfliktai Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose ir keliuose Afrikos regionuose turėjo neregėto masto padarinių humanitarinei padėčiai ir migracijai; primena, kad ES patyrė tiesioginį poveikį – vien 2015 m. Europą pasiekė daugiau kaip milijonas pabėgėlių, o per ateinančius kelerius metus jų tikimasi sulaukti dar daugiau; primena, kad krizė privertė ES aktyviai reaguoti finansinėmis priemonėmis ir todėl turėjo nemažą poveikį ES biudžetui, ypač 3 išlaidų kategorijai (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijai (Europos vaidmuo pasaulyje);

9.  primena, kad 2015 m. pagal Europos migracijos darbotvarkę patvirtintos papildomos priemonės iš karto turėjo poveikį biudžetui, tai ypač atsispindi taisomuosiuose biudžetuose Nr. 5/2015 ir 7/2015; be to, primena, kad, 3 išlaidų kategorijoje (Saugumas ir pilietybė) siekiant numatyti papildomų išteklių su migracija ir pabėgėliais susijusioms priemonėms, pvz., papildyti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF) ir Vidaus saugumo fondą (VSF) ir skirti išteklių trims su migracija susijusioms agentūroms, t. y. FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) ir Europolui, buvo patvirtinta teisė 2016 m. ES biudžete panaudoti papildomus 1 506 mln. EUR, pasitelkiant lankstumo priemonę;

10.  pažymi, kad minėtais sprendimais dėl biudžeto buvo visiškai išnaudota nedidelė šios išlaidų kategorijos marža ir de facto buvo patikslintos 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos; be to, atkreipia dėmesį į naujus Komisijos pasiūlymus, kurie veikiausiai turės poveikį ES biudžetui, t. y. į pasiūlymą nauja redakcija išdėstyti Reglamentą „Dublinas III“, kurio bendras poveikis biudžetui likusiu DFP laikotarpiu sieks 1 829 mln. EUR, pasiūlymą sukurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kuriai likusiu DFP laikotarpiu bus skirtas bendras 1 212 mln. EUR biudžetas, ir pasiūlymą sukurti naująjį skubios paramos mechanizmą, kurio apytikriai vertinamas poveikis 2016–2018 m. bus 700 mln. EUR; pabrėžia, jog padėtis yra tokia kritiška, kad 2015 m. lapkričio mėn. patvirtintus papildomus asignavimus Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) 2016 m. kovo mėn. teko sumažinti, kad būtų galima finansuoti dar aktualesnius poreikius, pvz., poreikį teikti humanitarinę pagalbą ES viduje pagal minėtąjį naująjį skubios paramos mechanizmą;

11.  mano, kad norint įveikti Europos migracijos ir pabėgėlių krizę reikia vadovautis solidarumu ir teisingu naštos pasidalijimu grindžiamu europiniu požiūriu; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad ES biudžeto lėšos turėtų padėti valstybėms narėms mažinti su pabėgėlių priėmimu susijusių išlaidų naštą, nes tai padės sumažinti valstybių narių, susiduriančių su itin dideliu pabėgėlių antplūdžiu, biudžetams daromą spaudimą; pabrėžia, kad toks požiūris padės sukurti sąveiką, be to, jis veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus visoms valstybėms narėms;

12.  pabrėžia, kad nemažai, bet vis dar nepakankamai biudžeto lėšų skirta pagrindinėms pabėgėlių ir migracijos krizės priežastims pašalinti sustiprinant specialiąsias ES programas, priklausančias 4 išlaidų kategorijai; primena, kad vykdomoms priemonėms, pavyzdžiui, su migracija ir pabėgėliais susijusiems veiksmams, 2015 m. buvo perskirstyta 170 mln. EUR, 2016 m. 4 išlaidų kategorijoje su migracija ir pabėgėliais susijusiai veiklai buvo patvirtinti papildomi 130 mln. EUR, o kartu buvo sudarytas naujas perskirstytas 430 mln. EUR paketas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ir Europos kaimynystės priemonę; be to, primena, kad siekdama spręsti išorines migracijos ir pabėgėlių krizės problemas, Komisija pateikė įvairių papildomų pasiūlymų, turinčių poveikį ES biudžetui, pvz., sukurti ES patikos fondus (fondą „Madad“ ir Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, kurių apytikris pradinis poveikis biudžetui atitinkamai bus 570 mln. EUR ir 405 mln. EUR) ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, kuriai skirtą 1 mlrd. EUR planuojama finansuoti iš ES biudžeto, neskaitant galimo papildomo finansavimo; pabrėžia, kad papildomas spaudimas Sąjungos biudžetui kils dėl kitų Komisijos paskelbtų planuojamų veiksmų, pvz., „Londono įsipareigojimo“, arba tokių įvykių kaip 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos aukščiausiojo lygio susitikimas; pabrėžia, kad būsimos papildomos biudžeto priemonės turėtų sudaryti sąlygas integruoti labiausiai pažeidžiamus migrantus, ypač moteris, vaikus ir LGBTI asmenis; tačiau yra susirūpinęs, kad dėl didžiulio ES patiriamų problemų masto prireiks ir papildomų veiksmų;

13.  daro išvadą, kad migrantų ir pabėgėlių krizės masto ir Komisijos priemonių, kurių ji ėmėsi šiai problemai spręsti, poveikio finansams sudarant 2014–2020 m. DFP nebuvo galima numatyti; pabrėžia, kad trūkstant pakankamų išteklių ES turėjo sukurti valstybių narių, ES biudžeto ir Europos plėtros lėšomis bendrai finansuojamas lydimąsias ad hoc priemones, t. y., ES patikos fondus (regioninį patikos fondą „Madad“ ir Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą) ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę; primena, kad trūksta bendros biudžeto strategijos, skirtos migrantų ir pabėgėlių krizei įveikti, todėl, priimant sprendimus dėl ES biudžeto lėšų naudojimo, Europos Parlamentas paliekamas nuošalyje; pabrėžia, kad imantis vis daugiau tokių priemonių atsiranda atskaitomybės ir demokratinės kontrolės ES problema, kurią reikia spręsti; be to, apgailestauja dėl to, kad valstybės narės dar toli gražu neįvykdė savo įsipareigojimų prisidėti prie patikos fondų, taip neleisdamos tiems fondams sėkmingai veikti; pakartoja savo raginimą ragina valstybėms narėms nedelsiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir savo pareigas;

Žemas investicijų lygis

14.  primena, kad nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios ES patiria sunkumų dėl žemo ir nepakankamo investicijų lygio; ypač pažymi, kad 2014 m. bendros investicijos buvo 15 proc. mažesnės negu 2007 m., t. y. investicijų sumažėjo 430 mlrd. EUR; mano, kad mažos investicijos lėtina ekonomikos atgaivinimą ir turi tiesioginių padarinių ekonomikos augimui, darbo vietoms ir konkurencingumui;

15.  pabrėžia, kad, reaguodama į šią skubią problemą, naujos sudėties Komisija 2014 m. pasiūlė Investicijų planą Europai ir pasiūlė sukurti ESIF, kad į realiąją ekonomiką būtų sutelkta 315 mlrd. EUR naujų investicijų; pakartoja, jog yra tvirtai įsipareigojęs užtikrinti, kad ESIF būtų stiprus ir kryptingas postūmis ekonomikos sektoriams, kurie padeda užtikrinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas; pažymi, kad tam tikras skaičius projektų jau yra patvirtintas ir jie jau įgyvendinami; pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondui Sąjungos teikiama garantija padengiama iš ES biudžete sudaryto 8 mlrd. EUR garantijų fondo;

16.  primena, kad, siekiant užsitikrinti šį papildomą finansavimą, finansiniai asignavimai dviem nemažoms ES programoms – programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) – buvo sumažinti atitinkamai 2,2 mlrd. EUR ir 2,8 mlrd. EUR, o likusieji 3 mlrd. EUR padengiami iš nepaskirstytų DFP maržų; pabrėžia Parlamento įsipareigojimą per derybas dėl ESIF kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį šioms dviem programoms, dėl kurių finansinių paketų buvo nuspręsta tik 2013 m., o jie patys buvo smarkiai sumažinti, palyginti su Komisijos pasiūlymu, jau vykstant deryboms dėl 2014–2020 m. DFP;

17.  apgailestauja, kad kaskart mažinant biudžetą pirmiausia mažinama moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta ES biudžeto dalis; pažymi, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos kuria ES pridėtinę vertę, ir pabrėžia, jog šios programos atlieka svarbų vaidmenį remiant konkurencingumą ir taip padeda užtikrinti augimą ir ilgalaikį Sąjungos klestėjimą;

18.  šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, pagal DFP reglamento 15 straipsnį, 2014–2015 m. programos „Horizontas 2020“ (200 mln. EUR Europos mokslinių tyrimų tarybai ir programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“) ir programos „COSME“ (50 mln. EUR) ištekliai buvo sutelkti laikotarpio pradžioje, kad iš dalies būtų kompensuotas 2013–2014 m. asignavimų sumažėjimas; pažymi, kad dėl šio asignavimų telkimo laikotarpio pradžioje bendras programų finansinis paketas nekinta, todėl antrajai DFP laikotarpio pusei lieka atitinkamai mažiau asignavimų; tačiau pabrėžia, kad laikotarpio pradžioje sutelkti programų „Horizontas 2020“ ir „COSME“ asignavimai buvo iki galo išnaudoti, tai rodo gerus šių programų rezultatus ir jų pajėgumą išnaudoti dar daugiau lėšų;

19.  be to, labai susirūpinęs pažymi, kad programos „Horizontas 2020“ sėkmingumas sumažėjo iki 13 proc., o ankstesniu programavimo laikotarpiu vykdytos jos pirmtakės Septintosios bendrosios programos (BP 7) sėkmingumas buvo 20–22 proc.; apgailestauja, kad dėl šios priežasties ES finansavimas tenka mažesniam skaičiui aukštos kokybės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities projektų; atitinkamai pažymi, kad atmetama daug su EITP susijusių kokybiškų paraiškų, nes biudžete nepakanka lėšų;

Jaunimo nedarbas

20.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis tebėra labai aukštas ir kad tai yra viena iš aktualiausių ir didžiausių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria ES; pabrėžia, kad 2016 m. vasario mėn. visoje Sąjungoje darbo neturėjo 4,4 mln. jaunesnių nei 25 metų asmenų: keliose valstybėse narėse tai atitinka didesnę kaip 40 proc. dalį, o tam tikruose ES regionuose ar vietovėse – netgi didesnę kaip 60 proc.; pabrėžia, kad šiuo metu ES užimtumo rodiklis yra gerokai žemesnis už strategijoje „Europa 2020“ numatytą tikslą; todėl pabrėžia, kad pernelyg daug jaunuolių gresia pavojus patirti socialinę atskirtį ir kad reikėtų imtis konkretesnių veiksmų nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (angl. NEET) įtraukti; atkreipia dėmesį į tai, kad labai išsilavinusių ir gerai parengtų žmogiškųjų išteklių apimtis turi didelę įtaką Europos konkurencingumui, inovacijoms ir produktyvumui, ir, atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia investuoti į švietimą, mokymą, jaunimą ir kultūrą; taip pat pripažįsta 2010–2018 m. ES jaunimo strategijos svarbą;

21.  pabrėžia, kad ES biudžetu daug prisidedama prie kovos su nedarbu, ypač per Europos socialinį fondą (ESF) ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI); atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nurodė, jog įgyvendinimo institucijų paskyrimas buvo pagrindinis iššūkis, susijęs su šios programos finansiniais srautais; pabrėžia, kad, nepaisant to, jog iš pradžių vėluota įtraukti ir įgyvendinti JUI, kaip matyti iš dabartinių duomenų, visos prieinamos lėšos buvo panaudotos (iš dalies todėl, kad buvo gerokai padidinta šiai programai skiriamo išankstinio finansavimo norma); pažymi, kad Komisija greitai baigs šios iniciatyvos įvertinimą, ir tikisi, kad bus atliktos reikiamos korekcijos sėkmingam jos įgyvendinimui užtikrinti; mano, kad siūloma Struktūrinių reformų rėmimo programa, atsižvelgiant į šias aplinkybes, galėtų svariai prisidėti prie administracinių gebėjimų valstybėse narėse tobulinimo; pabrėžia, kad svarbu, jog suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimo organizacijas, nuolat vertintų JUI rezultatyvumą;

22.  yra itin susirūpinęs tuo, kad nuo 2016 m. JUI neskiriama naujų įsipareigojimų asignavimų, nes visas pradinis finansinis paketas buvo sutelktas laikotarpio pradžioje 2014–2015 m. (DFP reglamento 15 straipsnis); pabrėžia, kad paremdamas šį asignavimų sutelkimą laikotarpio pradžioje Parlamentas niekada neketino užbaigti šios iniciatyvos vos po dvejų finansavimo metų ir kad jos tęstinumui užtikrinti buvo pradėtos taikyti kitos priemonės, pvz., bendra įsipareigojimų marža; tačiau primena, kad bendra įsipareigojimų marža buvo sutelkta tik ESIF finansavimui; be to, pažymi, kad pagal tą patį straipsnį laikotarpio pradžioje sutelkti asignavimai, skirti programai „Erasmus+“ (150 mln. EUR) – tai dar viena ES programa, labai padedanti gerinti jaunimo įsidarbinimo galimybes ir iki galo įgyvendinta per pirmuosius dvejus šio laikotarpio metus; primena, kad, pasak Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą Europos Sąjungos lygmeniu euro zonos valstybėms kainuotų 21 mlrd. EUR per metus;

Vidaus saugumas

23.  primena pastarojo meto teroristų išpuolius Prancūzijoje ir Belgijoje ir padidėjusią grėsmę kitose valstybėse narėse, verčiančią ES lygmeniu imtis koordinuotų ir griežtesnių veiksmų ir priemonių; pabrėžia, kad Sąjunga kaip vieną iš tinkamų priemonių turi Vidaus saugumo fondą ir keletą šioje srityje, kuriai daromas vis didesnis spaudimas, veikiančių agentūrų; mano, kad šioje srityje siekiant tinkamai reaguoti į minėtą grėsmę reikės daugiau Europos masto veiksmų, taigi, ir daugiau finansavimo; pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas šioje srityje reikalauja didinti atitinkamų agentūrų personalą, o tai gali dar labiau padidinti spaudimą ES biudžetui, ir primena ribotą Europolo Europos kovos su terorizmu centro darbuotojų skaičiaus didinimą, kuris buvo finansuotas perkeliant lėšas iš Vidaus saugumo fondo;

24.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinius veiksmus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama stiprinti teisminį bendradarbiavimą, Eurojustui laipsniškai reikės papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, o tai darys poveikį ES biudžetui;

Krizės žemės ūkio sektoriuje

25.  pabrėžia, kad iki 2020 m. nustatytos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) griežtos viršutinės ribos lemia daug žemesnes maržas nei ankstesnėje DFP, o sektorius patiria daugiau sunkumų; pažymi, kad tai ypač svarbu dėl daugelio ūkininkų pajamų padėties, ypač krizės laikotarpiu, ir atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų panaudojimo lygis per metus yra didelis – siekia beveik 100 proc.; primena įvairias krizes, su kuriomis Europos ūkininkai susidūrė nuo dabartinės DFP pradžios, ypač pieno, kiaulienos, jautienos ir vaisių bei daržovių sektorių krizę, ir ilgalaikius neigiamus Rusijos taikomo žemės ūkio produktų embargo sukeltų nuostolių padarinius Europos ūkininkams; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. bus panaikintos cukraus kvotos, ir į galimus padarinius cukraus sektoriui, taip pat į tai, kad tinkamą dėmesį reikia skirti ypatingiems atokiausių regionų poreikiams; pabrėžia neatidėliotinų priemonių, kurių imtasi reaguojant į šias krizes, poveikį biudžetui, įskaitant tai, kad 2016 m. biudžetui skirta 500 mln. EUR, o 2015 m. – 300 mln. EUR, ir kad šios lėšos buvo finansuojamos iš 2 išlaidų kategorijos maržų; pabrėžia, kad bet kokie lėšų mažinimai šioje srityje keltų pavojų ES teritorinei sanglaudai, ypač kaimo vietovėse; nepritaria jokiems siekiams pakartotinai nacionalizuoti žemės ūkio politiką, nes tai iškreiptų rinką, o ūkininkams susiklostytų nesąžiningos konkurencijos sąlygos;

Aplinkos apsaugos uždaviniai

26.  yra susirūpinęs, kad nepasiektas tikslas (pagal dabartinę DFP) 20 proc. ES biudžeto skirti su klimato kaita susijusiai veiklai ir kad taikant Komisijos klimato aspekto integravimo metodiką apskaičiuota, jog šiam tikslui skiriama tik 12,7 proc. ES metinio biudžeto; pabrėžia didelį poreikį finansuoti su klimato kaita susijusią veiklą, biologinės įvairovės apsaugą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, ir kad šis poveikis dar labiau padidės dėl visuotinio klimato atšilimo padarinių; ypač atkreipia dėmesį į 2015 m. Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje pasiektą 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) klimato susitarimą;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

27.  primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama sumažinti ES regionų ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus ir taip pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę; pabrėžia svarbų jos vaidmenį įgyvendinant Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, ypač aiškiai skiriant lėšas biudžete su klimato kaita susijusiai veiklai ir socialiniams tikslams, ypač kovai su padidėjusiu skurdu, įskaitant vaikų skurdą, nelygybę ir socialinę atskirtį, taip pat užimtumui skatinti; ragina Komisiją stebėti, ar visapusiškai įgyvendinami minėti tikslai; be to, mano, kad neviršijant iš anksto paskirtų nacionalinių paketų lėšų, struktūriniai fondai taip pat gali būti naudingi sprendžiant kylančias problemas, pvz., tvarkantis su pabėgėlių krizės pasekmėmis;

Didėjantis spaudimas vystymosi ir kaimynystės politikai

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasauliniai humanitarinės pagalbos ir nelaimių rizikos mažinimo poreikiai didėja dėl konfliktų ir karų pasekmių; atkreipia dėmesį į Adis Abebos susitarimą, kuriame valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino savo tvirtą politinį įsipareigojimą pasiekti Darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir žino, kad tam reikia lėšų; primena, kad ES neseniai atnaujino bendrą įsipareigojimą oficialią paramą vystymuisi (OPV) padidinti iki 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir bent 20 proc. OPV skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms, daugiausia dėmesio telkiant į sveikatos priežiūros ir švietimo sritį; griežtai nesutinka, kad parama vystymuisi būtų naudojama ne vystymosi tikslams;

29.  primena, kad geopolitinė padėtis Rytų kaimynystėje taip pat trapi; pabrėžia svarbų ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie padėties stabilizavimo tiek pietinėje, tiek rytinėje ES kaimynystėje ir sprendžiant šias problemas teikiant paramą šalims, kurios šiuo metu įgyvendina asociacijos susitarimus, kad būtų galima daryti pažangą įgyvendinant reformas ir užtikrinti, kad būtų stiprinami ES ir atitinkamų šalių santykiai;

Lyčių aspekto integravimas

30.  palankiai vertina DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, nes tai yra galimybė padaryti didelę pažangą veiksmingiau integruojant lyčių aspektą į DFP ir įgyvendinant bei stebint prie DFP pridėtą bendrą deklaraciją šios srities klausimais;

Neatlikti mokėjimai

31.  primena, kad praėjusios DFP laikotarpiu (2007–2013 m.) susikaupė nesumokėtų sąskaitų, kurių suma nuo 5 mlrd. EUR 2010 m. pabaigoje padidėjo iki precedento neturinčio lygio: 11 mlrd. EUR 2011 m. pabaigoje, 16 mlrd. EUR 2012 m. pabaigoje ir 23,4 mlrd. EUR 2013 m. pabaigoje; įspėja, kad šie neatlikti mokėjimai perkelti į dabartinę (2014–2020 m.) DFP ir 2014 m. pabaigoje sudarė precedento neturinčią sumą – 24,7 mlrd. EUR; pabrėžia, kad, primygtinai prašant Parlamentui, susitarta dėl mokėjimo plano, kuriuo siekiama su sanglaudos politika susijusių 2007–2013 m. neatliktų mokėjimų prašymų sumas iki 2016 m. pabaigos sumažinti iki „įprasto“ 2 mlrd. lygio; pažymi, jog 2015 m. pabaigoje nustatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politikos srityje nesumokėta bent 8,2 mlrd. EUR vertės sąskaitų, ir tikimasi, kad šis skaičius iki 2016 m. pabaigos taps mažesnis nei 2 mlrd. EUR; pažymi, kad šis sumažėjimas yra tik laikinas palengvėjimas, nes jis gaunamas tik dėl to, kad ir pagal 2007–2013 m., ir pagal 2014–2020 m. programas pateikta mažiau mokėjimo prašymų negu paskelbta; apgailestauja, kad nesiimta jokių veiksmų kitose išlaidų kategorijose nustatytų „paslėptų“ neatliktų mokėjimų problemai spręsti; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei nebus imamasi jokių konkrečių priemonių, baigiantis dabartinei DFP gali vėl susiklostyti 2012–2014 m. padėtis;

32.  apgailestauja, kad šios mokėjimų krizės padariniai yra sunkūs, daro poveikį ES biudžeto naudos gavėjams, pvz., studentams, universitetams, MVĮ, mokslininkams tyrėjams ir NVO, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijoms bei kitiems susijusiems subjektams; pirmiausia primena didžiulį 2014 m. vykdytoms humanitarinėms operacijoms skirtų mokėjimų trūkumą, turėjusį neigiamą poveikį ES gyvybės gelbėjimo operacijoms; primena, kad Komisija turėjo imtis „švelninimo priemonių“, t. y. mažinti procentines išankstinio finansavimo dalis, atidėti kvietimus teikti paraiškas ir (arba) pasiūlymus ir atitinkamų sutarčių sudarymą; primena, kad naujųjų 2014–2020 m. programų įgyvendinimas dirbtinai sulėtėjo dėl bendro mokėjimų nebuvimo – to pavyzdys galėtų būti dirbtinis vėlavimas, susijęs su 1 mlrd. EUR vertės kvietimais teikti paraiškas 2014 m. pagal programą „Horizontas 2020“, kuriuo siekta užtikrinti, kad mokėjimų terminas sueitų 2015, o ne 2014 m.; be to, pabrėžia, kad ES biudžetui skirtos baudos už pavėluotus mokėjimus ir 2014, ir 2015 m. siekė apie 3 mln. EUR;

B. Dažnas naudojimasis DFP lankstumo nuostatomis

33.  pabrėžia, kad siekdama užsitikrinti papildomus asignavimus, kurių reikės reaguojant į krizes arba naujiems, nuo 2014 m. užsibrėžtiems politiniams prioritetams finansuoti, biudžeto valdymo institucija patvirtino, kad išnaudojus visas turimas maržas galima iš esmės pasinaudoti DFP reglamente numatytomis lankstumo nuostatomis ir specialiosiomis priemonėmis; primena, kad keletas tų nuostatų tiesiogiai pateiktos Europos Parlamento pasiūlymuose – Parlamentas raginimą naudotis didžiausiu įmanomu lankstumu pripažino vienu iš svarbiausių savo reikalavimų derybose dėl DFP;

34.  pirmiausia pažymi, kad specialiosios priemonės buvo pasitelktos pabėgėlių ir migracijos krizei šalinti (visa 2016 m. išnaudota lankstumo priemonės suma – 1 530 mln. EUR, 2016 m. neatidėliotinos pagalbos rezervas – 150 mln. EUR), mokėjimų trūkumo problemai spręsti (2015 m. aktyvuotas nenumatytų atvejų rezervas – 3,16 mlrd. EUR), ir ESIF garantijų fondui finansuoti (visa 2014 m. bendra įsipareigojimų marža – 543 mln. EUR); primena, kad sprendimas mokėjimams pasitelkti nenumatytų atvejų rezervą siejamas su mokėjimų viršutinių ribų sumažėjimu 2018–2020 m.;

35.  numato, kad bet kokiems kitiems poreikiams, 2016 m. kilsiantiems dėl migracijos ir pabėgėlių krizės, įskaitant 200 mln. EUR segmentą naujajai priemonei, pagal kurią Sąjungos viduje bus teikiama skubi parama, prireikus iš karto turėtų būti skiriamas nenumatytų atvejų rezervas; primena, kad 3 išlaidų kategorijoje daugiau maržų nėra, o visa lankstumo priemonė šiais metais jau išnaudota; siūlo nagrinėti kitas galimybes naudotis lankstumo nuostatomis atsirandantiems iššūkiams atremti;

36.  primena, kad, kaip įtvirtinta Tarpinstitucinio susitarimo 17 punkte, teisėkūros lankstumas leidžia įprasta teisėkūros procedūra priimtų programų bendrą finansinį paketą septynerių metų laikotarpiu padidinti iki maždaug 10 proc.; pažymi, kad naujos, objektyvios, ilgalaikės aplinkybės biudžeto valdymo institucijai leidžia dar labiau nukrypti nuo pradinio finansinio paketo; teigiamai vertina tai, kad šia nuostata jau buvo naudojamasi siekiant sudaryti Sąjungai sąlygas reaguoti į nenumatytus įvykius gerokai padidinant pradinius metinius tokių programų, kaip PMIF, asignavimus;

II. DFP laikotarpio vidurio tikslinimas – būtinas reikalavimas

37.  remdamasis minėtąja analize, yra įsitikinęs, jog peržiūrėjus dabartinę DFP darytina išvada, kad neišvengiamai būtinas tikras DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, kaip numatyta DFP reglamente, jeigu norima, kad Sąjunga veiksmingai įveiktų įvairius iššūkius ir kartu įvykdytų savo politinius tikslus; primena, kad strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas tebėra pagrindinis prioritetas, remtinas iš ES biudžeto; pabrėžia, kad ES biudžete būtina numatyti pakankamai išteklių investicijoms, padedančioms skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatinti solidarumą, veiksmingai užtikrinti;

38.  primygtinai ragina Komisiją rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgti į toliau išdėstytus Parlamento reikalavimus dėl DFP reglamento pakeitimų – tiek skaičių, tiek keleto nuostatų, susijusių su DFP veikimu, kurias reikia taikyti jau dabartinei DFP;

39.  pabrėžia, kad du pasiūlymai dėl teisės akto, kurie turėtų svarbių pasekmių biudžetui, būtent – Europos strateginių investicijų fondo pratęsimas ir Išorės investicijų plano sudarymas, numatomi 2016 m. rudenį; tikisi, kad visa informacija, susijusi su šių dviejų pasiūlymų finansavimu, kuo greičiau bus paskelbta siekiant, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgiama per derybas dėl DFP laikotarpio vidurio tikslinimo; dar kartą pakartoja, jog laikosi principinės pozicijos, kad naujos politinės iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos esamų ES programų ir politikos sąskaita;

40.  pabrėžia, kad per DFP laikotarpio vidurio tikslinimą susitarti pakeitimai turėtų būti įgyvendinami nedelsiant ir įtraukiami jau į 2017 m. ES biudžetą; taigi ragina Komisiją savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl DFP reglamento tikslinimo pateikti kuo greičiau, kad būtų sudarytos sąlygos tuo pat metu derėtis ir dėl DFP tikslinimo, ir dėl ES 2017 m. biudžeto ir šiuo klausimu laiku pasiekti susitarimą;

41.  atsižvelgia į 2016 m. birželio 23 d. JK referendumo rezultatą; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją biudžeto valdymo institucijai pateikti visą svarbią informaciją apie galimus šio referendumo rezultatų padarinius biudžetui, nedarant poveikio būsimoms JK ir ES deryboms;

A. Parlamento reikalavimai dėl antros DFP laikotarpio dalies

DFP duomenys (įsipareigojimai)

42.  yra įsitikinęs, kad, nors visapusiškai remia Europos strateginių investicijų fondui skiriamos didelio masto politinės ir finansinės paramos idėją, iš ES biudžeto neturėtų būti finansuojamos naujos iniciatyvos, kenkiančios esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms; ketina laikytis savo įsipareigojimo iki galo kompensuoti su ESIF susijusius programų „Horizontas 2020“ ir EITP finansavimo mažinimus, kad, kaip sutarta vos prieš dvejus metus, būtų įmanoma pasiekti šių programų tikslus ir kad ES būtų sudarytos sąlygos pasiekti užsibrėžtus mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių tikslus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 1a pakategorėje („Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“) nustatyto kitų programų finansavimo lygio šis kompensavimas neturėtų veikti, nes šiomis programoms neginčijamai prisidedama prie augimo, užimtumo ir konkurencingumo skatinimo; mano, kad šiems poreikiams patenkinti 1a pakategorės maržų nepakanka, todėl ragina didinti šios pakategorės viršutines ribas;

43.  tvirtai pritaria, kad pagal dabar atliekamą vertinimą padarius reikiamas korekcijas būtų tęsiama Jaunimo užimtumo iniciatyva, nes tai – priemonė užtikrinti skubų atsaką kovojant su jaunimo nedarbu; mano, kad to galima pasiekti tik tuo atveju, jei iki dabartinės DFP pabaigos bus užtikrintas bent jau toks pat Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamų asignavimų lygis, koks jis buvo skiriamas šiai programai kasmet pirmuosius šio laikotarpio dvejus metus (2014–2015 m. į laikotarpio pradžią atkelta 6 mlrd. EUR) – tai priklausys nuo būsimo Komisijos vertinimo; pažymi, kad šiuo tikslu turėtų būti didėjimo linkme patikslintos 1b pakategorės („Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“) viršutinės ribos, nes maržų nebėra;

44.  laikosi griežtos nuomonės, kad bendri biudžeto asignavimai ir iš anksto BŽŪP skirti nacionaliniai paketai, įskaitant tiesioginių išmokų asignavimus, per DFP tikslinimą turi likti nepakeisti; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad nebūtų sumažintos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui skiriamos lėšos, siekiant sudaryti sąlygas, kad būtų pasiekti neseniai įvykdytos bendros žuvininkystės politikos reformos tikslai;

45.  mano, jog didžiulis migracijos ir pabėgėlių krizės, kurią sukėlė konfliktai ir klimato kaita, mastas rodo, kad per ateinančius keletą metų 3 išlaidų kategorijoje („Saugumas ir pilietybė“) galima tikėtis papildomų poreikių, turėsiančių nemažų padarinių biudžetui; be to, pabrėžia, kad toje pačioje išlaidų kategorijoje taip pat reikės papildomo finansavimo siekiant paremti sustiprintus ES lygmens veiksmus ES vidinio saugumo ir kovos su terorizmu srityje; prašo Komisijos kuo greičiau parengti atnaujintą prognozę, kurioje būtų nurodyti biudžeto poreikiai iki dabartinės DFP pabaigos, kad būtų galima susidoroti su visais iššūkiais šiose srityse;

46.  todėl tvirtai mano, kad net ir sutelkus nedideles 3 išlaidų kategorijos maržas bei pasinaudojus galiojančiomis lankstumo nuostatomis, turimų išteklių nepakaks šiai išlaidų kategorijai priklausantiems padidėjusiems poreikiams patenkinti; todėl ragina gerokai sustiprinti PMIF ir Vidaus saugumo fondą, taip pat naujas užduotis vykdančias šioje srityje veikiančias Sąjungos agentūras (FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biurą (EASO), Europolą, Eurojustą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA)) bei kitas iniciatyvas, kurių gali būti imtasi; mano, kad reikia padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas;

47.  mano, kad suderinti veiksmai, kuriais bus siekiama veiksmingai reaguoti į migracijos ir pabėgėlių krizės išorės aspektus, visų pirma užtikrinti politinį Europos kaimyninių ir Užsachario Afrikos šalių stabilizavimą ir šalinti humanitarines ir ekonomines migracijos priežastis, per keletą ateinančių metų suintensyvės ir atitinkamai bus prašoma daugiau finansavimo pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje); pabrėžia, kad tokie finansavimo prašymai neturėtų būti tenkinami esamų ES išorės veiksmų, įskaitant jos vystymosi politiką, sąskaita; taigi, ragina padidinti 4 išlaidų kategorijos viršutines ribas;

DFP sumos (mokėjimai)

48.  mano, kad prioritetine tvarka reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad baigiantis dabartinei DFP nekiltų naujos mokėjimų krizės; tvirtai mano, kad turėtų būti kuo labiau stengiamasi išvengti tokio nesumokėtų sąskaitų susikaupimo, koks buvo ankstesniu laikotarpiu; vis dėlto pabrėžia, kad tuo pat metu, kai mokėjimų poreikis turėtų pasiekti įprastą aukščiausią lygį, antroje DFP laikotarpio pusėje jau galima numatyti įtemptą mokėjimų padėtį; mano, kad papildoma įtampa, be kita ko, susidarys dėl nenumatytų atvejų rezervo kompensavimo atitinkamai mažinant jau griežtas 2018–2020 m. mokėjimų viršutines ribas, nemažo vėlavimo pradėti naujas pasidalijamojo valdymo principu administruojamas programas, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ESIF mokėjimų profilio ir papildomų mokėjimų, atitinkančių neseniai padidintus įsipareigojimus, susijusius su migracijos ir pabėgėlių krize;

49.  primena, kad mokėjimų asignavimai yra įprasta ankstesnių įsipareigojimų pasekmė; todėl tikisi, kad naujus, didesnius įsipareigojimų asignavimus atitiks tinkamai padidinti mokėjimų asignavimai, įskaitant viršutinės mokėjimų ribos padidinimą; be to, mano, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra ir (arba) tikslinimas yra puiki galimybė įvertinti mokėjimų vykdymą ir atnaujintas prognozes, kokios mokėjimų raidos tikimasi iki dabartinės DFP pabaigos; mano, kad visos trys institucijos turėtų susitarti dėl bendro privalomo 2016–2020 m. mokėjimų plano ir jį parengti; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad toks naujas mokėjimų planas būtų grindžiamas patikimo finansų valdymo principais ir kad jame būtų nustatyta aiški visų mokėjimų pagal visas išlaidų kategorijas poreikių patenkinimo iki dabartinės DFP pabaigos bei „paslėptų“ neatliktų mokėjimų, atsiradusių dėl dirbtinio tam tikrų daugiamečių programų įgyvendinimo sulėtėjimo ir kitų tokių švelninimo priemonių, kaip išankstinio finansavimo normos mažinimas, prevencijos strategija;

50.  yra ryžtingai nusiteikęs nedviprasmiškai išspręsti DFP specialiųjų priemonių mokėjimų biudžeto nustatymo klausimą; primena neišspręstą konfliktą, kai Komisijos ir Parlamento aiškinimas prieštarauja Tarybos aiškinimui – šis prieštaravimas pastaruosius keletą metų per derybas dėl biudžeto nuolat būdavo dėmesio centre; primena ilgalaikę savo poziciją, kad įsipareigojimų asignavimams pasitelkus specialiąsias priemones gauti mokėjimų asignavimai taip pat turėtų būti skaičiuojami virš metinių DFP viršutinių ribų;

Sąlygos pagrindinei ES teisei užtikrinti

51.  primygtinai reikalauja, kad visos šalys iki galo prisiimtų savo atsakomybės dalį dėl pabėgėlių krizės ir Sprendimo dėl specialaus perskirstymo mechanizmo įgyvendinimo; ragina Komisiją nustatyti valstybėms taikytiną finansinį paskatų ir nuobaudų mechanizmą dėl jų pagal ES patvirtintas priemones prisiimtų įsipareigojimų vykdymo; tvirtina, kad bet kokie finansiniai įnašai, gauti kaip valstybei narei dėl šių priemonių nepaisymo skirtos sankcijos, turėtų būti grąžinami į ES biudžetą kaip papildomos pajamos;

Neeilinės pajamos

52.  tvirtai mano, kad bet koks perteklius, gaunamas dėl nepakankamo ES biudžeto įgyvendinimo arba bendrovėms už ES konkurencijos teisės pažeidimus skirtų baudų, ES biudžete turėtų būti apskaitomas kaip papildomos pajamos, atitinkamai nekoreguojant bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) įnašų; mano, kad tokia priemonė labai padėtų sušvelninti mokėjimų iš ES biudžeto problemą; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

53.  yra įsitikinęs, kad ES biudžete vėl turėtų būti numatyta galimybė panaikinti visų išlaidų kategorijų įsipareigojimus, jeigu veiksmai, kuriems jie buvo skirti, buvo visiškai arba iš dalies neįgyvendinti, ir kad biudžeto vykdymo institucija juos turėtų panaudoti per metinę biudžeto procedūrą; yra tvirtai įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į dabartinius apribojimus, kurie daro įtaką ES biudžetui, ir Sąjungoje kylančius papildomo finansavimo poreikius, tokia nuostata taip pat turėtų būti taikoma įgyvendinant 2007–2013 m. laikotarpio programas, įskaitant sanglaudos politikos programų baigimą, panaikintiems įsipareigojimams; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

Lankstumo nuostatos ir specialiosios priemonės

54.  pabrėžia, kad vien DFP specialiųjų priemonių panaudojimo per pastaruosius dvejus metus dažnumas ir mastas, be jokios abejonės, įrodo DFP reglamente įtvirtintų lankstumo nuostatų ir mechanizmų vertę; pabrėžia ilgalaikę Parlamento poziciją, kad lankstumas turėtų leisti iki galo išnaudoti bendras DFP viršutines ribas įsipareigojimams ir mokėjimams;

55.  todėl mano, kad laikotarpio viduryje tikslinant DFP reglamentą turėtų būti leidžiama panaikinti tam tikrus lankstumo nuostatų suvaržymus ir apribojimus, kuriuos, priimdama DFP, nustatė Taryba; pirmiausia mano, kad turėtų būti atšaukti bet kokie ribojimai, trukdantys perkelti nepanaudotus asignavimus ir maržas, t. y. metinių viršutinių ribų nustatymas (bendroji mokėjimų marža) arba laikotarpio ribojimas (bendra įsipareigojimų marža); mano, kad, atsižvelgiant į dabartinius biudžeto suvaržymus, taikomus kelioms išlaidų kategorijoms, nereikėtų nustatyti jokios konkrečios bendrosios įsipareigojimų maržos išteklių naudojimo srities;

56.  itin pabrėžia visos lankstumo priemonės panaudojimą 2016 m.; pažymi, kad šia priemone sudaromos sąlygos finansuoti aiškiai įvardytas išlaidas, kurių negalima finansuoti neviršijant vienos arba daugiau išlaidų kategorijų viršutinės ribos ir kurios nėra susijusios su konkrečia ES politikos priemone; todėl mano, kad ši priemonė ES biudžete suteikia tikrai lanksčias galimybes, ypač didelės krizės atveju; atitinkamai ragina gerokai padidinti jos finansinį paketą iki metinio 2 mlrd. EUR asignavimo, pažymėdamas, kad ši suma biudžete apskaitoma tik tuo atveju, jeigu biudžeto valdymo institucija priima sprendimą panaudoti minėtą priemonę; primena, kad lankstumo priemonė nėra susieta su konkrečia politikos sritimi ir gali būti panaudota bet kokiam tikslui, kuriam jos reikia;

57.  pažymi neatidėliotinos pagalbos rezervo vaidmenį greitai reaguojant į konkrečius reikalavimus teikti pagalbą trečiosioms šalims įvykus nenumatytiems įvykiams ir pabrėžia ypatingą šio rezervo svarbą dabartinėmis aplinkybėmis; ragina gerokai padidinti jo finansinį paketą iki metinio 1 mlrd. EUR asignavimo;

58.  atkreipia dėmesį į skirtingas galiojančias taisykles, susijusias su laikotarpiu, kuriam leidžiama perkelti neišleistus asignavimus, skirtus DFP specialiosioms priemonėms, t. y. lankstumo priemonei, neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos Sąjungos solidarumo fondui ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui; ragina šias taisykles suderinti, kad minėtoms priemonėms būtų galima taikyti bendrą N+3 taisyklę;

59.  ypatingą reikšmę skiria nenumatytų atvejų rezervui – tai viena iš paskutinių priemonių, kuriomis galima reaguoti į nenumatytas aplinkybes; pabrėžia, kad, Komisijos teigimu, tai yra vienintelė specialioji priemonė, kurią galima panaudoti tik mokėjimų asignavimams ir kuri gali užkirsti kelią mokėjimų krizei ES biudžete, kaip 2014 m.; apgailestauja, kad, priešingai negu praėjusiu laikotarpiu, DFP reglamente numatytas privalomas asignavimų kompensavimas; tvirtai mano, kad šiuo reikalavimu sukuriama netvari padėtis, dėl kurios paskutiniais laikotarpio metais iš tiesų bus sumažintos metinės sumos atsižvelgiant į DFP viršutines ribas, o ES biudžetas patirs papildomą spaudimą; pabrėžia, kad nenumatytų atvejų rezervas bet kuriuo atveju yra viena iš paskutinių priemonių, dėl kurios panaudojimo bendrai susitarė abi biudžeto valdymo institucijos; todėl ragina nedelsiant atgaline tvarka panaikinti privalomo kompensavimo taisyklę, taip pat padidinti jo didžiausią metinę sumą iki 0,05 proc. ES BNP;

Tolesni veiksmai pagal tarptautinius susitarimus dėl aplinkos kaitos

60.  atkreipia dėmesį į Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą visuotinį, dinamišką ir diferencijuotą susitarimą, kuriuo siekiama spręsti klimato kaitos problemas; pažymi, kad pagal šį susitarimą ES finansavimas turi būti skiriamas su klimato kaita susijusiems veiksmams besivystančiose šalyse remti; pabrėžia, kad bet koks finansavimas, skiriamas pagal COP 21, turėtų būti papildomos lėšos prie dabartinių išlaidų veiksmams, susijusiems su klimato kaita, ir ragina Komisiją pateikti šio finansavimo įgyvendinimo strategiją ir tikslinimui tinkamu laiku pateikti savo pirmąjį galimo 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos susitarimo poveikio ES biudžetui vertinimą; be to, pabrėžia, jog DFP tikslinimas suteikia puikią galimybę užtikrinti, kad 20 proc. išlaidų būtų skiriama su klimato kaita susijusiems veiksmams, ir numatyti galimą šios apatinės ribos padidinimą vadovaujantis tarptautiniais ES įsipareigojimais, prisiimtais per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją; ragina Komisiją užtikrinti visapusį veiksmų klimato kaitos srityje aspekto integravimo mechanizmo veikimą ir dabartinio tokių išlaidų stebėjimo metodo tobulinimą; be to, primena, kad ES taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų konvencijos strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą, ir pabrėžia, kad ES turėtų skirti pakankamai išteklių savo atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti;

Supaprastinimas

61.  mano, kad laikotarpio vidurio peržiūra ir (arba) tikslinimas yra puiki galimybė pirmą kartą įvertinti ir išanalizuoti atitinkamų ES politikos priemonių ir programų, taip pat DFP lankstumo nuostatų ir specialiųjų priemonių, veikimą, ir tikisi, kad Komisija pateiks analizę, kurioje bus įvardyti dabartinės įgyvendinimo sistemos trūkumai; itin daug dėmesio skiria naujų dabartiniu programavimo laikotarpiu nustatytų priemonių, pavyzdžiui, sanglaudos politikos ex ante sąlygų, poveikio įgyvendinimo procesui vertinimui; mano, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir (arba) tikslinimą taip pat reikėtų tinkamai įvertinti skirtų lėšų efektyvumą, kad būtų galima nustatyti, ar jas naudojant pasiekiami užsibrėžti tikslai; ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip pašalinti galimus trūkumus ir pagerinti bei racionalizuoti įgyvendinimo sąlygas likusiems dabartinės DFP metams, kad būtų užtikrintas kuo veiksmingesnis ribotų finansinių išteklių panaudojimas ir sumažinta naudos gavėjams tenkanti administracinė našta;

62.  pabrėžia, jog svarbu parodyti, kad ES biudžetas duoda pridėtinę vertę, ir pritaria tam, kad orientavimo į rezultatus principas taptų vienu iš svarbiausių ES išlaidų principų; pabrėžia, kad, atitinkamais atvejais, veiklos ir rezultatų vertinimas turėtų tapti pagrindiniu principu, ir šis principas visų pirma taikytinas įgyvendinant į inovacijas orientuotas programas; pripažįsta Komisijos veiklą, susijusią su iniciatyva „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“, kurią vis dar reikia toliau plėtoti, ir laukia tarpinstitucinės ekspertų darbo grupės į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo klausimais darbo rezultatų; mano, kad šis požiūris gali būti priemonė prastų rezultatų duodančių programų rezultatams gerinti; vis dėlto pabrėžia, kad dėl techninių ar programavimo trūkumų negalima mažinti ES biudžeto ar atsisakyti politinių prioritetų, ir kad vien tikslingiau leidžiant lėšas negalima išspręsti finansinių priemonių, skirtų aktualiems ir didėjantiems poreikiams patenkinti, trūkumo problemos; primena Komisijai, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, turi būti įtrauktas į Komisijos atitinkamos strategijos rengimo procesus;

Finansinės priemonės

63.  pripažįsta padidėjusį finansinių priemonių vaidmenį Sąjungos biudžete – tai papildoma finansavimo forma, palyginti su subsidijomis ir dotacijomis; pripažįsta šių priemonių teikiamas galimybes padidinti finansinį, taigi, ir politinį Sąjungos biudžeto poveikį; tačiau pabrėžia, kad nuo tradicinio finansavimo pereiti prie novatoriškesnių priemonių rekomenduojama ne visose politikos srityse, nes ne visas politikos sritis visiškai lemia rinka; pabrėžia, kad finansinės priemonės yra alternatyvus ir papildomas finansavimo būdas, kurio nereikėtų taikyti projektams, kuriuos įgyvendinant galima naudotis tik dotacijomis, kurios itin svarbios mažiau išsivysčiusiems regionams, finansuoti;

64.  ragina Komisiją atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir (arba) tikslinimą atlikti išsamią naudojimosi finansinėmis priemonėmis nuo dabartinio programavimo laikotarpio pradžios analizę; pabrėžia, kad vertinant finansinę priemonę sverto aspektas negali būti vienintelis vertinimo kriterijus; šiomis aplinkybėmis primena, koks svarbus papildomumo kriterijus ir įnašo į ES politinių tikslų pasiekimą įvertinimas;

65.  ragina Komisiją nustatyti visas ES politikos sritis, kuriose dotacijos galėtų būti derinamos su finansinėmis priemonėmis, ir apsvarstyti tinkamą šių derinio elementų pusiausvyrą; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė derinti įvairius ES išteklius laikantis suderintų valdymo taisyklių padėtų optimizuoti ES lygmeniu prieinamų finansavimo šaltinių sąveiką; pabrėžia, kad vis gausiau naudojant finansines priemones galiausiai neturėtų būti sumažintas Sąjungos biudžetas; primena ne kartą kartotus Parlamento raginimus pasiekti didesnį iš Sąjungos biudžeto remiamų finansinių priemonių įgyvendinimo skaidrumą ir demokratinę kontrolę;

B. Parlamento svarstymai dėl DFP po 2020 m.

66.  primena, kad pagal DFP reglamento 25 straipsnį Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos iki 2018 m. sausio 1 d.; todėl pabrėžia, kad tam tikrus svarbius kitos DFP elementus reikėtų aptarti jau atliekant būsimą peržiūrą ir (arba) tikslinimą;

67.  mano, kad pagrindiniai prioritetai, kuriuos reikia aptarti, turi apimti DFP trukmės korekcijas, išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą, labiau akcentuotiną biudžeto vientisumą ir didesnį biudžeto valdymo lankstumą; be to, yra įsitikinęs, jog reikia persvarstyti sprendimų priėmimo proceso metodus, kad būtų užtikrintas demokratinis teisėtumas ir būtų laikomasi Sutarties nuostatų;

68.  primena biudžeto valdymo principus – vientisumą, biudžeto tikslumą, metinį periodiškumą, pusiausvyrą, universalumą, konkretumą, patikimą finansų valdymą ir skaidrumą, kurių reikia laikytis rengiant ir vykdant Sąjungos biudžetą;

69.  pabrėžia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl valstybėms narėms sunku tarpusavyje susitarti dėl daugiametės finansinės programos, yra ta, kad pirmiausia jos dėmesį skiria gryniesiems balansams; primena savo poziciją, kad Sąjungos biudžetas yra ne paprastas nulinės sumos žaidimas, o veikiau – svarbus konvergencijos variklis ir bendrą pridėtinę vertę teikiančių bendrų politikos priemonių išraiška; todėl primygtinai ragina valstybes nares pakeisti savo suvokimą apie Sąjungos biudžetą ir požiūrį į jį, t. y. biudžeto dydį nustatyti remiantis su Sąjungos teisiniais įsipareigojimais, jos programose ir strategijose nustatytais politiniais tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais susijusių finansinių poreikių išsamiu vertinimu siekiant užtikrinti, kad rezultatas nebūtų dar viena aklavietė, kuri tik dar labiau nutolintų Sąjungą nuo jos piliečių; taigi ragina Komisiją parengti tyrimą, kiek valstybės narės nacionaliniu lygiu sutaupo lėšų dėl to, kad politikos veikla finansuojama ES lygiu;

70.  pabrėžia politinę būtinybę nustatyti sprendimų priėmimo procedūrą, kuria būtų užtikrinamas reikalingų finansinių išteklių prieinamumas ES ar nacionaliniu lygiu, siekiant, kad Europos Vadovų Tarybos priimti politiniai sprendimai būtų visapusiškai įgyvendinami;

Trukmė

71.  primena, kad pagal DFP reglamento 3 konstatuojamąją dalį trys institucijos susitarė atliekant peržiūrą ir (arba) tikslinimą bendrai išnagrinėti tinkamiausios trukmės klausimą; primena savo poziciją, kad DFP trukmė turėtų būti suderinta ir su Parlamento, ir su Komisijos politiniu ciklu, kad EP rinkimai taptų forumu diskusijoms dėl būsimų išlaidų prioritetų;

72.  tačiau pabrėžia, kad būtinas ilgesnio laikotarpio prognozuojamumas, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo principą administruojamoms programoms sanglaudos politikos ir kaimo plėtros srityse, atsižvelgiant į laiką, reikalingą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis susitarti dėl sektorinių teisės aktų ir veiklos programų;

73.  mano, kad, atsižvelgiant į greitai kintančias politines aplinkybes ir siekiant užtikrinti didesnį lankstumą, dėl tam tikrų DFP elementų reikėtų susitarti penkeriems metams, o dėl kitų, visų pirma susijusių su programomis, kurioms reikia ilgesnio laikotarpio programavimo, ir (arba) su politikos sritimis, kuriose numatytos sudėtingos įgyvendinimo sistemų nustatymo procedūros, pvz., sanglaudos politika arba kaimo plėtra, reikėtų susitarti 5+5 metų laikotarpiui, taikant privalomą laikotarpio vidurio tikslinimą;

Nuosavų išteklių sistemos reforma

74.  pabrėžia, kad reikia atlikti visavertę nuosavų išteklių sistemos reformą, kaip orientacinių principų laikantis paprastumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų; todėl tikisi, kad Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais iki 2016 m. pabaigos pateiks plataus užmojo galutinę ataskaitą, o Komisija iki 2017 m. pabaigos pateiks ne mažesnio užmojo teisės aktų rinkinį dėl nuosavų išteklių nuo 2021 m.;

75.  pabrėžia, kad, siekiant panaikinti valstybių narių tinkamos grąžos (pranc. „juste retour“) požiūrį reikia sumažinti BNP įnašų dalį Sąjungos biudžete; pabrėžia, kad taip būtų sumažinta našta nacionaliniams iždams, o atitinkami ištekliai liktų valstybių narių nacionaliniams biudžetams; primena, kad dabartinė PVM pagrįstų nuosavų išteklių sistema yra pernelyg sudėtinga ir jie iš esmės yra antras BNP įnašas, todėl ragina šią nuosavų išteklių sistemą arba iš esmės reformuoti, arba jos visiškai atsisakyti; tačiau mano, jog BNP įnašus reikia išlaikyti kaip biudžeto elementą, nes jų, kaip balansuojančio įnašo, funkcija yra reikalinga;

76.  ragina įvesti vienos ar kelių rūšių naujų nuosavų išteklių sistemą, idealiu atveju šiuos išteklius aiškiai susiejant su pridėtinę vertę kuriančiomis Europos politikos priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad Aukšto lygio grupė jau aptarė daug galimų naujų nuosavų išteklių šaltinių, kaip antai reformuotą PVM, finansinių sandorių mokestį, ECB senjoražą, pertvarkytą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir anglies dioksido apmokestinimą, transporto apmokestinimą, įmonių apmokestinimą, elektros energijos arba skaitmeninio sektoriaus apmokestinimą; nekantriai laukia Aukšto lygio grupės rekomendacijų, kad būtų galima tęsti procesą ir parengti Parlamento poziciją šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai, ragina laipsniškai panaikinti visų formų nuolaidas;

Biudžeto vientisumas

77.  pabrėžia, koks svarbus biudžeto vientisumo principas, ir primena, kad pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai nurodomi biudžete; yra susirūpinęs, kad pastaruoju metu nuo Bendrijos metodo pereita prie tarpvyriausybinio sprendimų priėmimo, kaip nuo 2014 m. pastebėta kuriant patikos fondą „Bêkou“ Centrinės Afrikos Respublikai, regioninį patikos fondą „Madad“, sukurtą reaguojant į krizę Sirijoje, Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę; pabrėžia, kad ši finansavimo forma reiškia lėšų perskirstymą pagal esamas daugiametes finansines programas, dėl kurių susiderėjo ir susitarė visos trys institucijos; pabrėžia, kad tai kelia pavojų demokratinei atskaitomybei, nes Parlamentas nebuvo įtrauktas į šių fondų steigimo procesą;

78.  pabrėžia, kad pagal Sutartį Parlamentas ir Taryba, kaip abi biudžeto valdymo institucijos, vienodomis teisėmis sudaro Sąjungos biudžetą; be to, mano, kad vienas iš būtinų visų ES išlaidų elementų yra visateisė parlamentinė visų išlaidų kontrolė; ragina Komisiją išsaugoti biudžeto vientisumą ir siūlant naujas politikos iniciatyvas juo vadovautis kaip orientaciniu principu;

79.  primena ilgalaikę savo poziciją, kad Europos plėtros fondas (EPF) nuo 2021 m. turėtų būti integruotas į Sąjungos biudžetą, kartu užtikrinant Afrikos taikos priemonės ir su saugumu susijusių operacijų finansavimą;

80.  pabrėžia, jog bet koks būsimas EPF ar tokių ad hoc priemonių integravimas į ES biudžetą reiškia, kad jų atitinkami finansiniai paketai pridedami prie DFP viršutinių ribų, kurias reikės atitinkamai patikslinti siekiant netrukdyti finansuoti kitų ES politikos sričių ir programų;

Didesnis lankstumas

81.  pabrėžia, kad dėl nelanksčios Sąjungos biudžeto struktūros biudžeto valdymo institucija negali tinkamai reaguoti į kintančias aplinkybes; todėl ragina kitoje DFP numatyti daugiau lankstumo, visų pirma daugiau lankstumo tarp išlaidų kategorijų, suteikiant lankstumo neišnaudotoms maržoms, ir skirtingais metais, siekiant iki galo išnaudoti DFP viršutines ribas;

82.  pabrėžia, kad reikia turėti ne tik galimybę nedarant poveikio sutartam programavimui lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, bet ir užtikrinti galimybę Sąjungai būti pasirengusiai greitai reaguoti į besiformuojančias krizes, pvz., į dabartinę migracijos krizę; todėl ragina be DFP jau numatytų specialių priemonių Sąjungos biudžete sudaryti nuolatinį ES krizių rezervą, kad būtų išvengta tokių ad hoc atvejų, kaip patikos fondų steigimas; pažymi, kad toks mechanizmas, sukurtas siekiant reaguoti į krizes ir nenumatytas situacijas, dėl jo pobūdžio turėtų veikti kaip speciali DFP priemonė ir jam neturėtų būti taikomos DFP viršutinės ribos;

Sprendimų priėmimo tvarka

83.  primena kritišką Parlamento poziciją dėl to, kaip buvo vykdoma 2014–2020 m. DFP reglamento priėmimo procedūra; primena, kad reglamentui priimti reikia Parlamento pritarimo; todėl pabrėžia, kad Parlamentas nuo pat pradžios turi būti visapusiškai įtrauktas į atitinkamas derybas; mano, kad ES institucijos turėtų oficialiai įtvirtinti naujos DFP procedūros metodus ir juos išdėstyti susitarime, kuris būtų pasiektas atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir (arba) tikslinimą ir kuriame turėtų būti atsižvelgta į praėjusių derybų trūkumus ir turėtų būti visapusiškai išsaugotas Parlamento vaidmuo ir Sutartyse išdėstytos prerogatyvos; mano, kad šie metodai galiausiai turėtų būti įtvirtinti Tarpinstituciniame susitarime, kaip ir metinė biudžeto procedūra;

84.  mano, kad DFP reglamento priėmimui taikomas vienbalsiškumo reikalavimas yra tikra kliūtis šiame procese; atsižvelgdamas į tai ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalies išlygą, kad būtų leidžiama DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma; be to, primena, kad taip pat galima pasinaudoti bendra ES sutarties 48 straipsnio 7 dalies išlyga siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą; pabrėžia, jog užtikrinus, kad DFP reglamentas būtų priimamas kvalifikuota balsų dauguma, būtų laikomasi ne tik sprendimų priėmimo proceso, taikomo priimant iš esmės visas ES daugiametes programas, bet ir metinės ES biudžeto tvirtinimo procedūros;

85.  primena, kad pagal Sutarties nuostatas Europos Vadovų Tarybai nėra priskiriama teisės vykdyti teisėkūros funkcijas; šiomis aplinkybėmis pakartoja, jog tvirtai prieštarauja Europos Vadovų Tarybos kišimuisi į teisėkūros procesą per praėjusias derybas dėl DFP; prašo Europos Vadovų Tarybą apsiriboti jai pagal Sutartį priskirtomis užduotimis ir nedaryti poveikio politiniams pokyčiams, dėl kurių turi būti sprendžiama pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir taip gerbti Parlamento teisėkūros prerogatyvas, kurias jis turi pagal bendro sprendimo procedūrą;

86.  primygtinai ragina, kad teisėkūros procesas, vykdomas siekiant priimti naują DFP, būtų užbaigtas iki 2018 m. pabaigos po esminių Europos Parlamento ir Tarybos derybų; pabrėžia, jog laiku susitarus dėl DFP bus sudarytos sąlygos greitai priimti visus sektorinius reglamentus ir nedelsiant 2021 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti visas naujas programas; pabrėžia, kad svarbu geriau informuoti nacionalinius parlamentus ir Europos piliečius apie su nauja DFP susijusius iššūkius, surengus, jei reikia, tarpinstitucinę tarpparlamentinę konferenciją;

°

°  °

87.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms suinteresuotosioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 347, 2013 12 20, p. 884.

(2)

OL L 103, 2015 4 22, p. 1.

(3)

OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

(4)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(5)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(6)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0378.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0599.

(8)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0455.

(9)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0456.

(10)

  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0304.

(11)

  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.

(12)

  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0360.

(13)

  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0266.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentė: Neena Gill

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES susiduria su precedento neturinčiu skaičiumi krizių kaimyninėse ir kitose šalyse, visų pirma pabėgėlių krize, grėsmėmis saugumui ir ginkluotais konfliktais, – visa tai kelia grėsmę pagrindinėms vertybėms ir reikalauja solidarumo bei sustiprintų bendrų išorės veiksmų; primena, kad reikia užtikrinti solidarumą atsižvelgiant į didėjantį gaivalinių nelaimių skaičių; pabrėžia, kad sudarant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) šios krizės nebuvo numatytos; primena, kad visa 4 išlaidų kategorijos lėšų suma buvo sumažinta apie 16 proc., palyginti su pirminiu Komisijos pasiūlymu, todėl labai susilpnėjo ES galimybės reaguoti į visus šiuos naujus iššūkius ir laikytis savo politinių įsipareigojimų; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tikslinimo, kuriame būtų padidintos įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos pagal šią išlaidų kategoriją, kad būtų galima skirti papildomų lėšų; ragina Komisiją integruoti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo požiūrį ir kartu atsižvelgti į išorės veiksmų specifiškumą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad migracijos ir pabėgėlių krizės sprendimas yra pagrindinis prioritetas, tačiau pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti kitų sričių politika, įskaitant sritis, kurios itin svarbios siekiant susidoroti su ilgalaikiais iššūkiais ir pagrindinėmis dabartinės krizės priežastimis; yra įsitikinęs, kad reagavimo veiksmai, skirti žmonių kančioms mažinti, turi būti vykdomi lygiagrečiai su vystymosi procesais, siekiant darnaus vystymosi tikslų, puoselėjant stabilią ir saugią aplinką, kurioje gali būti užtikrintas vystymasis, ir propaguojant žmogaus teises ir visus kitus ES užsienio politikos prioritetus;

3.  mano, kad dabartinių lankstumo mechanizmų nepakanka apimties ir lankstumo požiūriais, kad būtų galima tinkamai reaguoti į pasikeitusią padėtį; primena, kad visų pirma dėl išteklių trūkumo Komisija sukūrė keletą ad hoc priemonių, įskaitant Sirijos, Afrikos ir Centrinės Afrikos Respublikos patikos fondus, taip pat Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę; pripažįsta jų potencialą siekiant sustiprinti ES finansinį atsaką, tačiau pabrėžia skaidrumo, atskaitomybės ir demokratinės kontrolės poreikį valdant šias finansines priemones, taip pat pareiškia nerimaujantis dėl valstybių narių nesugebėjimo vykdyti finansavimo įsipareigojimų; primygtina ragina užtikrinti Europos Parlamento vykdomą patikos fondų valdymo priežiūrą;

4.  ragina Komisiją pasiūlyti pagal DFP veikiančių lankstumo mechanizmų reformą, be kita ko, nustatyti nuolatinį ES krizių rezervą, iš kurio prireikus būtų galima sutelkti papildomų išteklių taikant lanksčias procedūras, dėl kurių būtų galima greitai reaguoti į skubias ir nestabilias aplinkybes; pabrėžia, kad bet koks skubus finansavimas, skiriamas siekiant reaguoti į krizes ir nenumatytas situacijas, dėl jo pobūdžio turėtų būti teikiamas taikant specialias priemones ir jam neturėtų būti taikomos DFP viršutinės ribos; laikosi nuomonės, kad galimybė perkelti nepaskirstytas lėšas iš vienos išlaidų kategorijos į kitą padidintų gebėjimus reaguoti į kylančius iššūkius, taip pat sudarytų sąlygas iki galo panaudoti lėšas pagal DFP viršutines ribas; pažymi, kad turimas lėšas reikėtų naudoti kuo veiksmingiau; pabrėžia, kad svarbu turėti neatidėliotinos pagalbos rezervų ir toliau numatyti pakankamai lėšų tuo tikslu;

5.  pabrėžia, kad patikslinta DFP turėtų būti sudarytos sąlygos patenkinti išorės finansavimo priemonių poreikius 2017 m. atlikus jų laikotarpio vidurio peržiūrą, ir ragina ateityje užtikrinti didesnį abiejų peržiūros procesų suderinamumą ir koordinavimą;

6.  primygtinai ragina Komisiją suderinti kitą DFP su Komisijos ir Parlamento politiniais ciklais, siekiant gerinti daugiamečio biudžeto demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luis de Grandes Pascual, Marek Jurek, Bodil Valero

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ricardo Serrão Santos, Renate Weber


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (30.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Paul Rübig

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad pirmaisiais naujosios DFP metais buvo pastebimas didelis biudžeto mokėjimų trūkumas, dėl kurio įgyvendinant išorės veiksmų programas buvo juntamas neigiamas poveikis; ragina numatyti tinkamos apimties mokėjimų asignavimus pagal 4 išlaidų kategoriją, kad būtų galima užtikrinti, jog ši problema nepasikartos;

2.  atkreipia dėmesį į nepaprastai didelį pasaulinio lygmens poreikių, susijusių su humanitarine pagalba, nelaimių rizikos mažinimu, pasirengimu nelaimėms bei epidemijoms ir atsparumo didinimu besivystančiose šalyse, mastą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie poreikiai auga dėl konfliktų ir karų pasekmių, žmogaus teisių pažeidimų, blogo valdymo ir korupcijos, prastai teikiamų pagrindinių socialinių paslaugų, įskaitant silpnas sveikatos apsaugos sistemas ir visuotinės sveikatos priežiūros ir investicijų į sveikatos srities inovacijas trūkumą, dėl didėjančios ekonominės ir socialinės nelygybės, taip pat dėl klimato kaitos ir konkurencijos dėl menkų išteklių; mano, kad, kalbant apie vystymuisi ir humanitarinei pagalbai skirtus išteklius ir šios pagalbos finansines priemones, būtina didinti skaidrumą, atskaitomybę ir gerinti ataskaitų teikimą kartu užtikrinant greitą biudžeto valdymo institucijos vykdomą patvirtinimo procedūrą, kai tai būtina, visų pirma atsižvelgiant į naujai nustatytą Darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant įgyvendinti politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) principus; yra įsitikinęs, kad tai taip pat atitinka ES interesus, nes tuomet bus galima išvengti migracijos augimo ateityje;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors paramos teikėjų vidaus išlaidos pabėgėliams yra iš dalies įtrauktos į EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) oficialios paramos vystymuisi (OPV) apibrėžtį, jas patiriant neprisidedama prie darnaus vystymosi besivystančiose šalyse ir pagrindinių migracijos priežasčių pašalinimo; pažymi, kad vis dažniau kai kurios valstybės narės paramos teikėjų vidaus išlaidas pabėgėliams deklaruoja kaip OPV; pakartoja, kad veiksmingais humanitarinės pagalbos veiksmais ir plėtros programomis turėtų būti siekiama kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis besivystančiose šalyse ir jie neturėtų būti vykdomi ES vystymosi finansavimo ir kitų sričių politikos priemonių sąskaita;

4.  primena, kad migrantų ir pabėgėlių krizė padarė didelį poveikį ES biudžetui ir kad siekiant ją įveikti ateinančiais metais ir toliau reikės dinamiško atsako; pritaria tam, kad būtų išnaudoti 2014–2016 m. ES biudžeto 3 ir 4 išlaidų kategorijose numatyti ištekliai; todėl ragina atitinkamai padidinti viršutines ribas siekiant, kad būtų galima tinkamai reaguoti į migracijos ir pabėgėlių krizę;

5.  pripažįsta išlaidų būtinybę norint, kad įgyvendinant 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) būtų aprėpti visi jo aspektai; mano, kad skatinti taiką, teisinės valstybės principus, žmogaus teises, gerą valdymą ir švietimą besivystančiose šalyse yra labai svarbu siekiant užtikrinti taiką ir saugumą, mažinti skurdą ir nelygybę ir ilgainiui panaikinti skurdą; atmeta bet kokį paramos vystymuisi teikimą siekiant finansuoti su vystymusi nesusijusius tikslus, kaip aiškiai nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje; pabrėžia, kad minėtas finansavimas, kuris nėra oficiali parama vystymuisi, turi būti teikiamas naudojant kitas priemones, o ne vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ar Europos plėtros fondą (EPF), ar kokius nors kitus mechanizmus, kuriuos taikant išskirtinai naudojamasi šiomis priemonėmis, pvz., Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą;

6.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į naujas epidemijas, reikės panaudoti pakankamai daug lėšų sveikatos priežiūrai; primena, kad būtina užtikrinti veiksmingas ir visapusiškas sveikatos priežiūros sistemas ir įperkamų vaistų galimybę norint pasiekti 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą; ragina geriau pasinaudoti visomis DFP programomis, kaip antai, programa „Horizontas 2020“, vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos plėtros fondu arba programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“, siekiant spręsti pasaulines sveikatos problemas, kurios gali lengvai paveikti pačią Europą;

7.  pabrėžia, kad patikos fondai buvo įsteigti dėl to, kad ES biudžetui trūksta išteklių ir lankstumo, kurių reikia norint greitai ir visapusiškai reaguoti į didžiules krizes; ragina ieškoti perspektyvių sprendimų, kurie užtikrintų visapusiško biudžeto valdymo institucijos atliekamo patikrinimo galimybę siekiant pagerinti biudžeto vieningumą ir demokratinės atsakomybės principo laikymąsi;

8.  primena, kad ES prisiėmė didelius įsipareigojimus užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir visų pirma užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi demokratinės atsakomybės už vystymosi programas principo, taip pat derinti ES pagalbą prie besivystančių šalių prioritetų; atkreipia dėmesį į tai, kad šio principo turi būti laikomasi ES reaguojant į migraciją, pvz., steigiant ES patikos fondą Afrikai, nes visų pirma šis fondas sukurtas siekiant išvengti ilgesnių EPF procedūrų, kurias vykdant laikomasi pagalbos veiksmingumo principų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Afrikos taikos priemonės finansavimo kitomis priemonėmis;

9.  be to, pažymi, kad atsižvelgdama į tokius vilčių teikiančius pokyčius, kokie vyksta Mianmare / Birmoje ir Kolumbijoje, ES turi numatyti tinkamą atsaką ir pakankamas lėšas;

10.  pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų siekiant darnaus vystymosi tikslų ir kartu pripažinti, kad 2015 m. ES bendra oficiali parama vystymuisi sudarė 0,47 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); apgailestauja, kad ES nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimo, kad 2015 m. OPV siektų 0,7 proc. BNP; primena ES neseniai atnaujintą bendrą įsipareigojimą padidinti OPV iki 0,7 proc. jos BNP; pažymi, kad dėl to reikia numatyti daug daugiau lėšų, ir pabrėžia, kad į šį klausimą reikia atsižvelgti persvarstant DFP; ragina valstybes nares patvirtinti aiškų planą, kaip vykdyti savo įsipareigojimą skirti 0,7 proc. savo BNP oficialiai paramai vystymuisi;

11.  primena, kad laiku skiriamą ir prognozuojamą humanitarinės pagalbos finansavimą geriausiai galima paremti tuomet, kai nesama atotrūkio tarp mokėjimų ir įsipareigojimų, ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip humanitarinės pagalbos veiksmų srityje sistemingai priderinti mokėjimų vykdymą prie įsipareigojimų;

12.  ragina ES ir valstybes nares liautis dirbtinai didinti paramą ir išpūstos paramos priemonių (pvz., su pabėgėliais susijusios išlaidos, sąlyginės su studentais susijusios išlaidos, sąlygotoji pagalba, paskolų palūkanos ir skolos sumažinimas) nedeklaruoti kaip OPV;

13.  pritaria ES finansavimui, kuris skiriamas su klimatu susijusiems veiksmams besivystančiose šalyse, ir primygtinai ragina laikytis išsivysčiusių šalių įsipareigojimo neleisti, kad dėl šios paramos sumažėtų oficiali parama vystymuisi, skiriama ne klimato tikslais; primygtinai ragina mobilizuoti papildomas lėšas, skirtas papildomiems poreikiams tenkinti;

14.  ragina atlikti DFP vystymosi programų laikotarpio vidurio peržiūrą remiantis jų rezultatais pagal nustatytus tikslus ir uždavinius, lėšų panaudojimo pajėgumus ir ES pridėtine verte ir atsižvelgiant į tai, kad vėluota įgyvendinant dabartinę programą, ir į pastaruoju metu prisiimtus įsipareigojimus, pvz., darnaus vystymosi tikslus; rekomenduoja, kad tuo atveju, kai įsipareigojimai nepakankamai įgyvendinami, jei reikia, jų vykdymas būtų tinkamai finansuojamas užtikrinant reikiamą biudžetą;

15.  primena ES įsipareigojimą skirti bent 20 proc. savo OPV pagrindinėms socialinėms paslaugoms, daugiausia dėmesio telkiant į sveikatos priežiūros ir švietimo sritį; mano, kad naudotis paties aukščiausio pasiekiamo lygio sveikatos apsauga yra pagrindinė žmogaus teisė ir kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos apsauga ir priežiūra, apimant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, yra galinga plėtros veiksnys ir jis yra itin svarbus siekiant skatinti lyčių lygybę, užtikrinti geresnę mitybą ir švietimo rezultatus; taigi pabrėžia, kad išlaidos sveikatos priežiūros srityje yra neišvengiamos atsižvelgiant į sparčiai plintančias naujas epidemijas ir būtinybę nuosekliai investuoti siekiant sukurti atsparias sveikatos sistemas ir suteikti galimybę gauti įperkamų pagrindinių vaistų daugelyje mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, kad būtų galima įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Maria Heubuch, György Hölvényi, Linda McAvan, Norbert Neuser, Maurice Ponga, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Davor Ivo Stier, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Carolina Punset, Paul Rübig, Adam Szejnfeld, Patrizia Toia, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Reimer Böge

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ES prekybos politika, pagal kurią vadovaujantis abipusiškumo principu remiamos atviros rinkos, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, užimtumas ir vystymasis, prisideda ir prie ES, ir prie trečiųjų valstybių stabilumo ir gerovės; ragina numatyti pakankamą finansavimą, kad Komisija galėtų įgyvendinti savo plataus užmojo darbotvarkę, išdėstytą strategijoje „Prekyba visiems“;

2.  pažymi, kad kiekvieną kartą, kai sudaromas naujas laisvosios prekybos susitarimas, reiškia, kad prarandama daug Sąjungos nuosavų išteklių biudžeto įplaukų; ragina Komisiją pateikti tikslias sumas, kiek, tikėtina, įplaukų būtų netenkama dėl kiekvieno laisvosios prekybos susitarimo, dėl kurio šiuo metu deramasi, ir aiškiai nurodyti, kaip pertvarkant biudžetą turėtų būti kompensuojamos prarastos sumos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl planuojamo tarptautinės prekybos indėlio biudžeto ir Sąjungos nuosavų išteklių pertvarkymo požiūriu;

3.  mano, kad migracijos ir pabėgėlių krizė atskleidė didelius trūkumus atsižvelgiant į ES veiksmų nuoseklumą rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse bei Užsachario Afrikoje; ragina Komisiją pasinaudoti DFP tikslinimo galimybe ir pradėti esminę politikos strategijos, orientuotos į ES partnerius, reformą siekiant padidinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir veiksmingai šalinti migracijos priežastis; pabrėžia, kad sumos, skiriamos programoms, kuriomis siekiama mažinti pabėgėlių krizės poveikį, neturi būti išskaičiuojamos iš oficialios paramos vystymuisi (OPV) išlaidų;

4.  pabrėžia, kad itin didelė MVĮ svarba ES ekonomikai turėtų būti atspindėta išsamioje ir nuoseklioje strategijoje, pagal kurią Europos MVĮ būtų sukuriama verslui palanki aplinka ir skatinamos jų tarptautinės prekybos ir investicijų galimybės; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti konkrečius ir aiškius vadovus, skirtus MVĮ, apie kiekvieno ES sudaryto prekybos susitarimo teikiamas galimybes ir naudą; pakartoja savo raginimą Komisijai įvertinti įvairių (tiek privačių, tiek valstybių narių) iniciatyvų, įgyvendinamų pagal partnerystės priemonę siekiant remti MVĮ tarptautinimą, taip pat kitų ES finansavimo priemonių, pagal kurias remiamos MVĮ, pvz., COSME, veiksmingumą ir efektyvumą ir juos didinti, kad būtų užtikrintas papildomumas ir Europos pridėtinė vertė;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant reaguoti į įvairias krizes vis dažniau naudojamasi ne ES biudžeto garantijomis ir finansinėmis priemonėmis, nepaisant biudžeto apribojimų; apgailestauja dėl to, kad 4 išlaidų kategorijoje sumažintos įvairiais tikslais numatytos lėšos siekiant suteikti finansavimą naujai sukurtiems Sirijos ir Afrikos patikos fondams, taip pat Turkijai skirtai priemonei; primygtinai tvirtina, kad tokios finansavimo priemonės turėtų būti kuriamos laikantis nustatytų pagalbos veiksmingumo kriterijų, kaip antai atsakomybė ir suderinimas, toliau kuriamos išimtiniais atvejais ir ilgainiui turėtų būti įtrauktos į biudžetą, taip užtikrinant demokratinę atskaitomybę;

6.  primena, kad neįvykdytų įsipareigojimų (pranc. reste à liquider (RAL)) lygis pagal IV išlaidų kategoriją, stabiliai didėjęs nuo 2010 m., 2015 m. pasiekė precedento neturintį mastą; pabrėžia, kad pagal IV išlaidų kategoriją reikia skirti pakankamai mokėjimų, palyginti su įsipareigojimais, kad ateityje vėl nesusikauptų nepriimtinas neįvykdytų įsipareigojimų lygis; ragina Tarybą patikslinti viršutinę mokėjimų ribą ją padidinant, kad būtų užkirstas kelias naujai mokėjimų krizei artėjant dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigai; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į labai griežtas DFP viršutines ribas, reikėtų veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems numatytų įsipareigojimų asignavimų praradimams; todėl prašo, kad įsipareigojimų asignavimai, kurie buvo panaikinti dėl dalinio panaudojimo ar nepanaudojimo, vėl būtų įrašyti į ES biudžetą tikslams, dėl kurių nusprendė Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą;

7.  laikosi nuomonės, kad Europos išorės veiksmų garantijų fondas yra efektyvus ir veiksmingas mechanizmas siekiant padengti riziką, susijusią su ES skolinimo operacijomis trečiosiose valstybėse; primygtinai ragina sudaryti sąlygas skolinti daugiau, kad būtų remiamos MVĮ ir plėtojama socialinė ir ekonominė infrastruktūra regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo migracijos ir pabėgėlių krizės, siekiant spręsti migracijos problemą; ragina, kad visų pirma būtų pasinaudota patirtimi, įgyta sąžiningos prekybos srityje, ir tvariai stiprinama atitinkama struktūra ir principų laikymasis;

8.  pabrėžia, kad ES biudžete turi būti atspindėta vertinga parama, teikiama pagal ES makrofinansinės paramos mechanizmą šalims partnerėms, kurios susiduria su labai dideliais ekonominiais sunkumais;

9.  prašo skirti pakankamai išteklių pagal 5 išlaidų kategoriją, kad būtų atlikti prekybos susitarimų ex ante, tarpiniai ir ex post vertinimai ir, persvarsčius taikomus metodus, pagerinta jų kokybė bei veiksmingumas, ir užtikrinama, kad ES ir jos prekybos partnerių prievolės būtų visapusiškai įgyvendintos ir užtikrintas jų vykdymas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Alexander Graf Lambsdorff, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Edouard Ferrand, Sander Loones, Georg Mayer, Lola Sánchez Caldentey, Judith Sargentini, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dominique Bilde


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (31.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Georgi Pirinski

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad atliekant būtiną porinkiminę daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą turi būti siekiama spręsti esamus ir naujus politinius uždavinius ir prioritetus, su kuriais susiduria ES ir valstybės narės, pvz., kovoti su dideliu skurdu, socialine atskirtimi, nedarbu, nelygybe ir pabėgėlių problemomis, siekiant užtikrinti, kad ES įgyvendintų strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus; pabrėžia, kad lėšų perskirstymas ekstremaliosios situacijos atveju nėra tvarus sprendimas; primygtinai reikalauja laikytis visų esamų įsipareigojimų skirti išteklių, kad būtų pasiekti Sąjungos strateginiai tikslai ir didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; prašo peržiūrėti su užimtumo ir socialine politika susijusias konkrečias DFP viršutines ribas, jas padidinti ir suteikti DFP daugiau lankstumo, kad būtų galima reaguoti į nenumatytas socialines aplinkybes;

2.  pažymi, kad dabartinės DFP viršutinės ribos buvo viršytos, o tai kenkia DFP tvarumui antroje ciklo pusėje; todėl prašo Komisijos atlikti tikrą DFP ir Reglamento dėl DFP nuostatų laikotarpio vidurio peržiūrą, deramai atsižvelgiant į atlikto tyrimo išvadas, siekiant suteikti Sąjungai tvarią biudžeto sistemą, kurioje ji galėtų įgyvendinti savo pirmenybinius tikslus ir sėkmingai atlikti svarbiausius darbus;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES užimtumo rodiklis siekia tik 69,2 proc., kad jis yra gerokai žemesnis už strategijoje „Europa 2020“ numatytą tikslą, kad nedarbas išlieka ypač didelis tarp moterų, jaunimo, vyresnio amžiaus darbuotojų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių ir kad Europoje daugiau kaip 12 milijonų žmonių yra ilgalaikiai bedarbiai, o tai sudaro 5 proc. ES darbingo amžiaus gyventojų; šiuo atžvilgiu primena neseniai priimtą 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką(1), kurioje dar kartą parodyta, kad reikia stiprios Sąjungos politikos ir daug daugiau išteklių; ragina padidinti Europos viešąsias ir privačias investicijas į gebėjimų ugdymą ir kokybiškų ir tvarių darbo vietų, įskaitant žaliąsias darbo vietas ir darbo vietas darbo vietas socialinės ekonomikos bei socialiniame, sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuose, kūrimą apsaugant ir sustiprinant Europos socialinį fondą (ESF);

4.  pažymi, kad visas Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytas finansinis paketas buvo greičiau skirtas 2014–2015 m. ir kad iš turimų domenų matyti, kad iki šiol jis buvo visiškai įsisavintas; reikalauja tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kurios rezultatai turėtų būti analizuojami ir vertinami, kaip reikalaujama bendrame prie 2016 m. biudžeto susitarimo pridėtame pareiškime, atsižvelgiant į Audito Rūmų ataskaitą, kuri turėtų būti baigta 2017 m. pradžioje; reikalauja atlikti būtinus pataisymus siekiant užtikrinti geresnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta, jog šios investicijos būtų pakankamai veiksmingos ir efektyvios siekiant šios programos tikslų; ragina numatyti finansavimą šiai iniciatyvai bent iki 2020 m.;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad kova su jaunimo nedarbu yra absoliutus prioritetas, ir ragina valstybes nares skatinti jaunimo verslumą ir kokybišką pameistrystę, nes tai padėtų skatinti darbo vietų kūrimą ir galimybes greitai įsidarbinti, tuo pat metu užtikrinant užimtumo apsaugą ir tinkamą socialinę apsaugą; pabrėžia, kad būtina nukreipti pakankamus asignavimus į pameistrių judumo skatinimą, suteikiant jiems galimybę pasinaudoti Erasmus subsidijomis tokiomis pat sąlygomis, kokios sudaromos studentams;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujiems EURES ir Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, reglamentuojantiems teisės aktams įgyvendinti bus naudojami Užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI) skirti ištekliai, ir primygtinai ragina šioms programoms ES biudžete numatyti pakankamą finansavimą, nepakenkiant EaSI PROGRESS ir Mikrofinansų ir socialinio verslumo krypčių funkcijoms; ragina PROGRESS krypčiai ir toliau skirti 61 proc. biudžeto lėšų, visų pirma projektams ir paramai Sąjungos lygmens tinklams, kuriais skatinama socialinė įtrauktis ir kova su skurdu;

7.  pabrėžia, kad ESF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų nepakanka, kad būtų galima įveikti didėjančią nelygybę ir skurdą, taip pat blogiausius ekonomikos krizės padarinius darbo rinkai, susijusius su jaunimo ir ilgalaikių bedarbių išstūmimu iš šios rinkos, ir susidoroti su precedento neturinčiu pabėgėlių antplūdžiu; ragina Komisiją padidinti socialinei politikai skirtą finansavimą ir taip sustiprinti sanglaudos politiką, kad būtų galima ne tik užtikrinti pabėgėlių socialinę integraciją ir įtrauktį į darbo rinką, bet ir įgyvendinti ES užimtumo skatinimo bei socialinės įtraukties tikslus; todėl ragina Komisiją pasiūlyti persvarstant DFP kiek reikia padidinti ESF asignavimus sanglaudos politikos biudžete; primygtinai reikalauja, kad nebūtų mažinami ESF priemonėms skirti nacionaliniai paketai ir kad mokėjimams iš ES biudžeto kasmet būtų užtikrinami pakankami grynųjų pinigų srautai;

8.  pažymi, kad ES skurdo mažinimo tikslas pagal strategiją „Europa 2020“ dar toli gražu nepasiektas ir kad iš to matyti, jog šios srities politikos įgyvendinti nepavyko, ypač kiek tai susiję su pažeidžiamoje padėtyje esančiais žmonėmis; ragina atliekant poveikio vertinimą ir kainos ir veiksmingumo santykio analizę nustatyti šios nesėkmės priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje 24,4 proc. gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis ir kad nuo 2008 m. tokių žmonių skaičius padidėjo penkiais milijonais; todėl ragina padidinti finansinę paramą socialinės politikos priemonėms, kad būtų skatinamos socialinės investicijos, įskaitant investicijas į kokybiškas socialines paslaugas ir socialinę ekonomiką; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę mažiausiai 25 proc. ESF lėšų skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir atidžiai stebėti, kad ši dalis būtų veiksmingai naudojama šiam tikslui;

9.  atkreipia dėmesį į didžiulę vaikų skurdo Europoje problemą – su ja susiduria daugiau kaip 20 mln. vaikų (27,8 proc. skurstančių vaikų yra 28 ES šalyse ir beveik 50 proc. jų gyvena kai kuriose valstybėse narėse), kurie gyvena šeimose, kurioms kasdien trūksta pajamų ir kurios negali gauti pagrindinių paslaugų, pavyzdžiui, joms trūksta maisto produktų, jos neturi būsto ir negali naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis; primena savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms įvesti vaiko garantijų sistemą, dabartinę kovos su skurdu politiką orientuoti į vaikus ir užtikrinti šiai politikai įgyvendinti būtinus išteklius, padėti tėvams įveikti socialinę atskirtį ir rasti darbą vykdant tikslinius veiksmus, pvz., užtikrinant mokymą ir įgūdžių ugdymą;

10.  laikosi nuomonės, kad didžiausia lėšų, per metus sutelkiamų per Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), suma ir toliau turėtų būti bent 150 mln. EUR (2011 m. kainomis), nes ši priemonė, nors kol kas ir nepakankamai išnaudojama, turi didžiulį potencialą siekiant paremti nuo esminių ekonominių struktūrinių pokyčių nukentėjusius darbuotojus;

11.  pabrėžia, kad užtikrinant visų penkių Europos struktūrinių ir investicijų fondų, visų pirma ESF ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), ir kitų ES priemonių sąveikumą ir koordinavimą galima padidinti šių priemonių veiksmingumą ir tai turi būti toliau plėtojama;

12.  primena, kad ES biudžetas iš dalies yra investicinis biudžetas, turintis didelį sverto poveikį, ir gali būti panaudotas kaip veiksminga priemonė papildomą europinę vertę turinčioms strateginėms investicijoms didinti, atitinkanti požiūrį, kurio tikslas – tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo užtikrinimas, kokybiškų darbo vietų kūrimas ir didėjančios socialinės konvergencijos užtikrinimas; siūlo atliekant DFP persvarstymą apsvarstyti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) poveikį ES programoms turint mintyje šių programų svarbą ekonomikos vystymuisi ir ypač darbo vietų kūrimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ESIF tenka itin svarbus vaidmuo atgaivinant investicijas Europoje;

13.  pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra nepaprastai svarbios Europos ekonomikos konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui užtikrinti; tačiau pažymi, kad, naujausiais prieinamais Eurostato duomenimis, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą rodiklis siekia tik 2,03 proc. ES BVP ir yra gerokai žemesnis už strategijoje „Europa 2020“ nustatytą tikslą; todėl primygtinai prašo Komisijos rasti galimybę kompensuoti visus programos „Horizontas 2020“ subsidijų apkarpymus, kai lėšos buvo skiriamos ESIF;

14.  pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) reikšmingai prisidedama prie ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač kaimo vietovėse, ir primena, kad sukūrus vieną darbo vietą žemės ūkio sektoriuje, sukuriamos dar 7 su ja susijusios darbo vietos; ragina išlaikyti DFP 2 išlaidų kategorijai priskirtas sumas, atsižvelgiant į ypač didelę BŽŪP svarbą užimtumui; primena, kad, įgyvendinant BŽŪP, ne tik padedama sumažinti ūkininkų pajamų nepastovumą, ypač krizės laikotarpiu, bet ir sudaromos sąlygos ūkininkams, įskaitant jaunimą, pradėti ūkininkauti ir plėsti ūkį, siekiant, kad jis būtų rentabilus, klestėtų ir kad jame būtų kuriamos tiesioginės bei netiesioginės darbo vietos;

15.  turint mintyje tai, kad 13,1 proc. ES 27 BVP buvo išleista gelbėti bankams, o ES biudžetas sudaro mažiau kaip 1 proc., ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sėkmingai susidoroti su ypatingais iššūkiais, su kuriais dabar susiduria ES, būtų skiriami visi reikiami ištekliai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Rosa D’Amato, Rosa Estaràs Ferragut, Tania González Peñas, Richard Howitt, Dieter-Lebrecht Koch, Edouard Martin, Tamás Meszerics, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová, Helga Stevens, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Xabier Benito Ziluaga, Jens Geier, Sylvie Goddyn, Andrej Plenković, Jasenko Selimovic

(1)

OL C 67, 2016 2 20, p. 1.


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (27.4.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Francesc Gambús

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina patikslinti daugiametę finansinę programą (DFP) siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga pasiektų savo 2020 m. klimato ir energetikos politikos tikslus ir veiksmingiausiu būdu siektų Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) nustatytų tikslų ir ES klimato tikslų iki 2030 ir iki 2050 m.; pabrėžia, kad ateinančias metais vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos iššūkių bus Europos ekonomikos pertvarkymas pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; taip pat pažymi, kad pagal Paryžiaus susitarimą ES finansavimas turi būti skiriamas klimato veiksmams besivystančiose šalyse remti; prašo Komisijos atsižvelgti į tai atliekant DFP peržiūrą / tikslinimą;

2.  pažymi, kad bent 20 proc. 2014–2020 m. DFP lėšų turėtų būti išleista su klimato kaita susijusiems veiksmams ir kad taikant Komisijos politikos integravimo metodiką apskaičiuota, jog 12,7 proc. 2014 m. biudžeto buvo panaudota klimato kaitos klausimams, o 2015 m. biudžeto projekte tam buvo skirta 12,5 proc. lėšų; primygtinai ragina Komisiją pateikti galutinius įvykdyto 2015 m. biudžeto duomenis ir numatomas su klimato veiksmais susijusias išlaidas, kurių reikės per likusius dabartinės DFP metus, kad būtų pasiektas 20 proc. tikslas, kuriuo garantuojama, kad bus pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai; ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato veiksmų aspekto integravimo mechanizmas visapusiškai veiktų; pabrėžia, kad dabartinio 20 proc. lygio padidinimas galėtų būti laikomas biudžetui įtakos nedarančia priemone, kuri padėtų pertvarkyti Europą į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai ištekliai neapimtų nei subsidijų, kuriomis daroma žala klimatui arba įtvirtinama iškastinio kuro infrastruktūra ar remiama ekosistemoms ir biologinei įvairovei kenkianti veikla, nei iškastinio kuro subsidijų; taip pat ragina Komisiją nustatyti veiksmingą su biologine įvairove susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų stebėjimo metodą;

4.  pabrėžia, kad valstybės narės neturėtų pasinaudoti DFP peržiūra, kad ES biudžetui perkeltų savo atsakomybę, kuri atsiranda dėl Paryžiaus bendro tikslo kasmet skirti 100 mlrd. JAV dolerių siekiant remti besivystančias šalis;

5.  mano, kad programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo reglamente buvo nustatytas didesnis klimato veiksmų tikslas nei bendrame ES biudžete; mano, jog norint, kad su klimatu susijusios išlaidos viršytų 35 proc. bendro programos „Horizontas 2020“ biudžeto, reikia, kad klimato veiksmai, kurių imamasi pagal programą „Horizontas 2020“, būtų tiksliau ir išsamiau stebimi, taip pat turėtų būti skiriama daugiau dėmesio toms programos „Horizontas 2020“ sritims, kurios galėtų būti svarbios klimatui, tačiau iki šiol jose nebuvo imtasi svarbių klimato srities veiksmų;

6.  kadangi privalo būti užtikrinta Europos aplinkos ekosistemų ir biologinės įvairovės pridėtinė vertė, mano, kad DFP turėtų būti pripažįstama ši vertė ir skiriama pakankamai išteklių būsimuose biudžetuose, siekiant išsaugoti šią biologinę įvairovę, daugiausia (bet ne tik) kaimo vietovėse;

7.  atsižvelgdamas į dabartinius ES įsipareigojimus iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų paslaugų blogėjimą Europoje, pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendros ES išlaidos neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir padėtų siekti mūsų biologinės įvairovės tikslų;

8.  laikosi nuomonės, kad DFP turėtų būti numatytas tinkamas tinklo „Natura 2000“ biudžetas ir finansavimas, ypač įgyvendinant programą LIFE, kuria siekiama skatinti aplinkos, energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą bei jų integravimą į kitų krypčių politiką ir valstybių narių praktiką; susirūpinęs pažymi, kad 2015 m. biudžete sumažėjo programai LIFE skiriamų mokėjimų asignavimų, daugiausia dėl to, kad kai kurie projektai buvo atidėti dėl ekonominės padėties ir išmokų Gamtinio kapitalo finansavimo priemonei vėlavimo;

9.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tinkamumo patikrą vadovaujantis penkiais tinkamumo patikros klausimais: ES pridėtinės vertės, svarbos, veiksmingumo, efektyvumo ir politikos suderinamumo;

10.  mano, kad BŽŪP finansavimas turi būti paskirstomas taip, kad juo būtų prisidedama prie Sąjungos aplinkos politikos tikslų, bet kita ko, oro kokybės, vandens, biologinės įvairovės ir klimato politikos tikslų;

11.  mano, kad 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ yra viena iš pagrindinių priemonių, ir todėl pabrėžia, jog būtina išlaikyti jos biudžetą;

12.  ragina Komisiją įvertinti, ar programos „Horizontas 2020“ tikslai pasiekiami po lėšų perskyrimo Europos strateginių investicijų fondui, ir bent jau atkurti programai skirtą biudžeto paketą;

13.  pažymi, kad perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos paskatins energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumą ir prisidės prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, taigi ragina skirti pakankamą finansinę paramą žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimui;

14.  laikosi nuomonės, jog tikslinant DFP turėtų būti numatyta lėšų atsižvelgiant į tai, kad maisto sauga ir aprūpinimas maistu ateinančiais metais taps tikrais iššūkiais, nes Europos Sąjungoje mažėja išteklių ir vis labiau plinta augalų ligos; šios lėšos galėtų būti naudojamos siekiant pakeisti netinkamos mitybos tendencijas valstybėse narėse ir taip pat gerinti maisto kokybę ir aprūpinimą maistu, didinat oficialios kontrolės veiksmingumą, efektyvumą ir patikimumą – tai esminė priemonė siekiant išlaikyti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų saugos lygį maisto grandinėje drauge užtikrinant aukštą aplinkos apsaugos lygį;

15.  mano, kad tikslinant DFP turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog daugėja gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir jos tampa vis sunkesnės, ir turėtų būti skiriama daugiau išteklių civilinės saugos priemonei ir leidžiama juos panaudoti lanksčiau.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Soledad Cabezón Ruiz, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Seb Dance, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Nikos Androulakis, Nikolay Barekov, Nicola Caputo, Mark Demesmaeker, Herbert Dorfmann, Fredrick Federley, Jacqueline Foster, Lampros Fountoulis, Giorgos Grammatikakis, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Gesine Meissner, Younous Omarjee, Alojz Peterle, Marijana Petir, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Bart Staes, Kay Swinburne, Keith Taylor, Mihai Ţurcanu, Tom Vandenkendelaere, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marie-Christine Boutonnet, Linda McAvan


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Janusz Lewandowski

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad Komisija turėtų atlikti išsamią dabartinės DFP veikimo peržiūrą, po kurios turėtų būti atliktas teisėkūros tikslinimas;

2.  pabrėžia, kad pagal Sutartį Parlamentas ir Taryba yra dvi biudžeto valdymo instituciją sudarančios institucijos; todėl ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio peržiūrą ir tikslinimą;

3.  pabrėžia, kad, nors DFP reglamentas didele dalimi liko nepakeistas nuo tada, kai buvo priimtas, pasikeitė jo įgyvendinimo pagrindinės sąlygos; atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikus išsamią peržiūrą, po to pateikiamame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti atsižvelgiama į šias problemas; šiuo požiūriu pabrėžia, kad naujos priemonės, kaip antai Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), kuris įsteigtas jau priėmus DFP reglamentą, turėtų būti tinkamai įtrauktos į ES biudžetą nedarant jokio neigiamo finansinio poveikio sutartoms programoms;

4.  atkreipia dėmesį į ženklų ilgalaikį ESIF poveikį ES biudžetui; mano, kad ESIF investuoja į kitokius projektus nei projektai, į kuriuos orientuota programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), todėl programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtos biudžeto eilutės nevisiškai kompensuojamos; todėl pabrėžia, kad, jei ES nori pasiekti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslus, tikslinant DFP reikia visiškai atkurti vieningai sutartą šių programų finansavimo lygį ir išlaikyti tinkamą dotacijų ir finansinių priemonių pusiausvyrą; atsižvelgdamas į tai primena, kad EITP energetikos ir telekomunikacijų srityse yra būtina siekiant užbaigti kurti energetikos sąjungą ir skaitmeninę sąjungą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti EITP finansavimą siekiant 10 proc. arba daugiau elektros energijos tinklų sujungimo tikslo;

5.  pažymi, kad įgyvendinant programas „Horizontas 2020“ ir COSME pasiekti labai aukšti lėšų panaudojimo rodikliai ir kad dėl to programoje „Horizontas 2020“ sėkmės lygis buvo nedidelis, o tai atgraso galimus pareiškėjus nuo projektų pasiūlymų teikimo;

6.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti lėšas ITER projektui siekiant projektuoti branduolių sintezę kaip patikimą tvarios energijos šaltinį ir būsimą energijos rūšių derinio elementą ir toliau pritraukti pramonės atstovus ir MVĮ, taip pat mokslinių tyrimų centrus;

7.  mano, kad nauji politiniai prioritetai neturėtų būti siūlomi dabartinės DFP sutartų programų, visų pirma „Horizontas 2020“, EITP, COSME, „Galileo“ ir „Copernicus“, ar iš anksto skirtų nacionalinių finansinių paketų sąskaita; pabrėžia, kad likusiu DFP laikotarpiu visi nauji prioritetai turėtų būti remiami skiriant naujų lėšų;

8.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. DFP jau paskirtos lėšos būtų naudojamos siekiant greitai ir visiškai užbaigti kurti programos „Galileo“, Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) ir programos „Copernicus“ infrastruktūrą ir užtikrinti jos veikimą, taip pat paramą pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) vartotojų ir tiekėjų grandžių taikomosioms programoms ir žemės stebėjimo veiklai; pakartoja, koks svarbus programos „Horizontas 2020“ vaidmuo, kurį ji gali atlikti padedant sumažinti ES priklausomumą svarbiausių kosminių technologijų požiūriu; atsižvelgdamas į tai primena, kad programos „Horizontas 2020“ kosmosui skirta dalis priskiriama prioritetui „Pramonės pirmavimas“, visų pirma konkrečiam tikslui „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas“;

9.  ragina toliau stiprinti ESIF, ESI fondų, „Horizontas 2020“, COSME ir EITP koordinavimą ir kuo labiau didinti sąveikas tarp jų;

10.  ragina biudžeto valdymo institucijas numatyti kuo daugiau lankstumo, kad būtų galima nukreipti nepanaudotus metinius asignavimus siekiant skirti lėšų pagal 1a išlaidų kategoriją finansuojamoms programoms, pvz., „Horizontas 2020“, COSME ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei;

11.  pažymi, kad Sąjungos programos prisidėjo užtikrinant MVĮ galimybes gauti finansavimą Europos Sąjungoje, visų pirma tų MVĮ, kurios veikia valstybėse narėse, patiriančiose sunkią ir nuolatinę finansų krizę; ragina daugiau išteklių skirti šiai programai, kad ji būtų pritaikyta dar didesniam MVĮ skaičiui ir ją įgyvendinant būtų tinkamiau patenkinti įvairūs MVĮ poreikiai; ypač ragina iš esmės išplėsti MVĮ priemonę pagal programą „Horizontas 2020“, kad bent būtų pasiekta teisiškai įsipareigota suma pagal „Horizontas 2020“ reglamentą; pabrėžia, kad daugeliui MVĮ vis dar sudėtinga gauti finansavimą, ypač kai kalbama apie rizikos finansus; ragina Komisiją užtikrinti didesnį MVĮ finansavimo skaidrumą, įskaitant aiškesnę biudžeto priežiūrą ir kontrolę, taip pat užtikrinti, kad jį vykdant būtų iš tikrųjų taikomas principas „iš apačios į viršų“;

12.  primena išskirtinį Sąjungos gebėjimą inicijuoti tarptautinį bendradarbiavimą ir sutelkti viešuosius finansus, skirtus tarpvalstybiniams klausimams spręsti; pabrėžia, kad iš tiesų Sąjungos finansavimu galima inicijuoti ir skatinti veiksmus, kurių valstybės narės pačios įgyvendinti negali, taip pat galima sukurti sąveiką ir papildomumą su valstybių narių veikla;

13.  yra įsitikinęs, kad sąnaudų požiūriu visai Europos pramonei ir ekonomikai būtų naudingi plataus užmojo tvarios energetikos politikos, energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo politikos tikslai; ragina ES ir valstybes nares skirti viešųjų ir privačiųjų lėšų investicijoms į šiuos prioritetinius sektorius užtikrinti; mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros panaudojimą ir remti regioninę ekonominę konvergenciją, turėtų būti skatinama didesnė programos „Horizontas 2020“ ir pažangiosios specializacijos iniciatyvų (RIS3) sąveika;

14.  ragina atlikti DFP programų laikotarpio vidurio peržiūrą, atsižvelgiant į jų veiklos rezultatus siekiant nustatytų tikslų ir uždavinių, gebėjimą panaudoti lėšas ir ES pridėtinę vertę, taip pat į besiformuojančius politinius prioritetus kaip pagrindinį aspektą valdant ES išlaidas, turint mintyje, kad vis dar esama neatliktų mokėjimų ir vėluojama įgyvendinti dabartinę programą; taip pat pabrėžia, kad atliekant porinkiminį tikslinimą suteikiama galimybė tobulinti DFP apimant vykdomas reformas, valdymą, atskaitomybę ir lėšų kontrolę; ragina, remiantis veiklos rezultatų vertinimu, atsižvelgiant, be kita ko, į patikimą finansų valdymą, nepakankamai įgyvendinamų programų asignavimus perskirstyti gerai veikiančioms programoms;

15.  laikosi nuomonės, kad visos ES biudžeto priemonės, kuriomis remiamos investicijos ir inovacijos, turi būti išsaugotos ir toliau plėtojamos ir kad vienos arba kelių šių priemonių nereikia vertinti labiau negu kitų; primena esminį ES biudžeto vaidmenį suteikiant paskatą ateities išlaidoms ir teikiant paramą sanglaudai bei veiksmingam politikos priemonių įgyvendinimui Europos Sąjungoje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

5

10

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Zigmantas Balčytis, Nicolas Bay, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jerzy Buzek, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Dan Nica, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Jens Geier, Constanze Krehl, Olle Ludvigsson, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Massimiliano Salini, Anne Sander, Maria Spyraki, Indrek Tarand, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (27.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentė: Marian-Jean Marinescu

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros prioritetų turėtų būti visų lėšų, kurios buvo perskirtos iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), susigrąžinimas; primygtinai pabrėžia, kad ateityje turi būti paisoma pasirinktų prioritetų ir skirto finansavimo ir iki 2020 m. daugiau neturi būti mažinamas EITP arba kitų transporto projektams skirtų priemonių biudžetas;

2.  ragina Komisiją kuo greičiau Parlamentui pateikti su transportu ir turizmu susijusių projektų, finansuojamų ESIF lėšomis, vertinimą;

3.  mano, kad siekiant priimti kuo geresnį sprendimą dėl DFP peržiūros Komisija kuo greičiau turi pateikti ataskaitą dėl struktūrinių sanglaudos fondų veiklos ir panaudojimo masto vykdant turizmo, transporto ir infrastruktūros projektus, ir nurodyti tuos, kurie padeda plėtoti pagrindinį tinklą, koridorius ir visuotinį tinklą;

4.  ryšium su tuo pabrėžia labai didelę tinkamo ES finansavimo, skiriamo TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus planuose nustatytiems projektams, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu taip pat reikia įtraukti daugiau su transporto politika susijusių sričių, pvz., įvairių transporto rūšių naudojimą ir veiksmingą logistiką, esamos transporto infrastruktūros modernizavimą ir priežiūrą, sąveikumą, kelių eismo saugumą ir prieinamumą, pažangiąsias transporto sistemas, sinergiją su kitais sektoriais, išmetamųjų teršalų mažinimą, judumą mieste ir ekologiškais degalais varomus įrenginius, skirtus tam, kad būtų užtikrintas darnus vystymasis ir geriau integruoti miestų transporto tinklai;

5.  pabrėžia, kad paraiškų, gautų pagal ankstesnius 2014 ir 2015 m. paskelbtus kvietimus teikti paraiškas įgyvendinant EITP, vertė tris kartus viršijo skiriamų lėšų sumą ir kad tai aiškiai rodo, jog esama daug projektų, kuriuos vykdant gali būti sukurta itin didelė ES lygmens pridėtinė vertė ir panaudoti papildomi ištekliai (be susigrąžintų perskirstytų lėšų); yra susirūpinęs dėl to, kad likusius ketverius DFP metus beveik nelieka lėšų naujiems projektams; primena apie iš pradžių EITP numatytas lėšas prieš priimant galutinį sprendimą dėl DFP; ragina Komisiją įvertinti galimybę padidinti visą EITP finansinį paketą, įskaitant EITP sanglaudos srities finansinio paketo padidinimą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad ESIF prasmingai prisideda prie TEN-T projektų finansavimo, tačiau jis negali pakeisti dotacijų, kurios išlieka labai svarbiu ir reikalingu finansavimo šaltiniu; visų pirma pabrėžia, kad dotacijos galėtų būti derinamos su novatoriškomis finansinėmis priemonėmis ir ESIF, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti papildomus projektus, visų pirma didelio masto infrastruktūros projektus, kuriais gali būti padedama mažinti regionų ekonominius skirtumus ir skatinamas privatus finansavimas (derinimas); ragina Komisiją parengti katalogą, kuriame būtų nurodyti sėkmingi projektai, kad nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos galėtų pagerinti žinias;

7.  pažymi, kad transporto infrastruktūra yra bendrosios rinkos pagrindas ir atlieka esminį vaidmenį užtikrinant asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo laisvę; pabrėžia, kad svarbu labiau suderinti Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo veiklą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį bendrosios skaitmeninės rinkos taisyklių įgyvendinimą transporto sektoriuje; pabrėžia, kad daugiametėje finansinėje programoje, skirtoje laikotarpiui po 2020 m., turėtų būti numatytas atitinkamo lygmens biudžeto asignavimas transeuropiniams transporto tinklams, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. baigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą, o iki 2050 m. – TEN-T visa apimantį susisiekimo tinklą;

8.  primena didelį ir nuolatinį investicijų Europoje, visų pirma į pagrindinę į transporto infrastruktūrą, trūkumą ir pabrėžia, kad tai gali pakenkti visos ES konkurencingumui; pažymi, kad investicijos reikalingos ne tik infrastruktūrai kurti, bet ir jai išlaikyti ir modernizuoti;

9.   taip pat pabrėžia, kad tinkamas transporto infrastruktūrai skiriamas ES finansavimas yra vienas pagrindinių reikalavimų norint užtikrinti teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą; pripažįsta Sanglaudos fondo svarbą gerinant infrastruktūrą ir sujungiamumą Europoje ir taip siekiant užpildyti esamą infrastruktūros spragą tarp regionų; todėl primygtinai ragina einamuoju programavimo laikotarpiu, taip pat po 2020 m. šiam fondui skirti pakankamą finansavimą;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti nacionalinių transporto strategijų koordinavimą, kad Komisijai būtų lengviau tvirtinti didelio masto infrastruktūros projektus; taip pat ragina geriau koordinuoti visas su transportu susijusias ES priemones, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau pagrindinio tinklo projektų būtų užbaigti laiku, o lėšos, kurias būtų galima sutaupyti, būtų tinkamai panaudotos brandiems vykdytiniems projektams remti; taip pat ragina Komisiją tvirtai įsipareigoti didinti finansavimo planų skaidrumą užtikrinant išlaidų sąmatų tikslumą ir atitiktį aplinkosauginio tvarumo reikalavimams, pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir tinkamą ir nuolatinę ES bendro finansavimo planų stebėseną;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau investuoti į projektus, kuriems reikia mažesnio biudžeto ir kuriais per trumpą laiką galima pasiekti didelę naudą, kaip antai, atkurti trūkstamas grandis apleistose ir išardytose regionų tarpvalstybinėse geležinkelio jungtyse, taip pat modernizuoti ir prižiūrėti esamą transporto infrastruktūrą;

12.  mano, kad perteklių ir nepanaudotus įsipareigojimų asignavimus reikia leisti iš vienų metų perkelti į kitus, ir ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu ir perskirti lėšas tinkamiausiems, brandžiausiems ir ekonominiu bei aplinkos apsaugos požiūriu tvariausiems projektams; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta kuo didesnio lankstumo galimybė, kad būtų užtikrintas kuo didesnis DFP numatytų skirti lėšų panaudojimas;

13.  ragina Komisiją, skiriant ES lėšas transporto infrastruktūrai, atsižvelgti į tai, kad neseniai patvirtintas 4-asis geležinkelio dokumentų rinkinys, ir daryti viską, ką gali, kad palengvintų greitą jo įgyvendinimą tokiose srityse, kaip antai, sąveika, sauga, socialinių sąlygų gerinimas ir judėjimo laisvė; ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į vykstančias diskusijas dėl aviacijos ir uostų dokumentų rinkinio ir būsimą kelių transporto dokumentų rinkinį;

14.  pažymi, kad pasinaudojant įvairių formų finansine parama (dotacijos, finansinės priemonės) ES biudžetas buvo lemiamas veiksnys pradedant arba atnaujinant daugelį projektų transporto srityje; laikosi nuomonės, kad persvarstant DFP pirmenybė turi būti teikiama transporto sektoriui;

15.  pabrėžia strateginę Bendro Europos dangaus svarbą, nes tai pagrindinė saugumo, aplinkosauginio veiksmingumo, konkurencingumo ir piliečių teisių apsaugos užtikrinimo priemonė; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų skirtos reikiamos ir iš anksto numatytos sumos Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programai (SESAR) įgyvendinti;

16.  taip pat pritaria tam, kad būtų susigrąžintos visos iš programos „Horizontas 2020“ į Europos strateginių investicijų fondą perskirtos lėšos; ragina Komisiją ištirti galimybę padidinti bendroms įmonėms SESAR ir „Švarus dangus“ skirtas lėšas, atsižvelgiant į gerus bendrų įmonių rezultatus ir jų indėlį vykdant ES transporto ir kovos su klimato kaita politiką;

17.  pabrėžia labai didelę pagal Europos palydovinės navigacijos pavyzdines programą „Galileo“ ir Europos geostacionarinę navigacinę tinklo sistemą (EGNOS) teikiamos itin tikslios ir patikimos vietos ir laiko nustatymo informacijos svarbą didesniam saugumui ir veiksmingam oro, kelių, geležinkelio ir jūrų transporto naudojimui, visų pirma, pažangiosioms transporto ir eismo valdymo sistemoms, kaip antai ATM, ERTMS, „eCall“, prijungtoms ir autonominėms transporto priemonėms ir išmaniajam laivynų ir krovinių valdymui; ragina Komisiją išlaikyti pagal 2014–2020 m. DFP jau skirtą finansavimą, kad būtų galima sparčiai ir visiškai užbaigti kurti ir eksploatuoti „Galileo“ ir EGNOS infrastruktūrą, taip pat remti pirminės ir tolesnės grandžių taikomąsias priemones, neviršijant Europos GNSS programoms ir programai „Horizontas 2020“ skirto biudžeto; ryšium su tuo pakartoja Komisijos įsipareigojimą teikti nepertraukiamas GNSS paslaugas, stiprinti Europos ekonomikos atsparumą ir kuo labiau didinti socialinę ir ekonominę naudą skatinant plėtoti taikomąsias priemones;

18.  primena Komisijai ir valstybėms narėms didelį horizontaliųjų projektų potencialą ir transeuropinių transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų tarpusavio sąveiką;

19.  pažymi, kad reikia plėtoti ir propaguoti aplinkai labiau palankias transporto rūšis, pvz., geležinkelį; todėl ragina stiprinti paramą tokioms iniciatyvoms kaip perėjimo prie geležinkelio transporto iniciatyva;

20.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą (tarpvalstybinį) koordinavimą ir stiprinti ES makroregioninių (Dunojaus, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Adrijos ir Jonijos jūrų regionų) strategijų valdymą, siekiant pagerinti teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat teikti pagalbą ir paramą valstybėms narėms nustatant prioritetinius infrastruktūros projektus, kurie padės užtikrinti regioninio ir ES lygmens pridėtinę vertę;

21.  primena, kad nuo 2017 m. sausio mėn. nepanaudotomis lėšomis, perskirtomis iš sanglaudos politikos srities Europos infrastruktūros tinklų priemonei, galėtų pasinaudoti visos sanglaudos politikos valstybės narės, ir ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus pratęsti galimybę sanglaudos valstybėms narėms naudotis šiomis finansinėmis priemonėmis iki 2017 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją iki 2017 m. pabaigos nepanaudotas sumas skirti tarpvalstybinių jungčių tarp besivystančių regionų arba į juos projektams; ragina valstybes nares kuo geriau pasinaudoti Komisijos teikiama technine pagalba;

22.  pabrėžia, kad reikia taikyti platesnį ir visapusiškesnį požiūrį į projektų, kuriems prašoma skirti ES finansavimą, tinkamumo finansuoti kriterijus ir užtikrinti geresnę galimybę gauti finansavimą projektams, kuriuos vykdant diegiamos naujos transporto paslaugos ir geriau panaudojami duomenys; visų pirma pabrėžia, kad būtina nukreipti ES finansavimą jį skiriant skaitmeninių transporto paslaugų ir pažangiųjų transporto sistemų diegimui, nes jos padeda pereiti prie tvaresnės transporto sistemos ir optimizuoti esamų pajėgumų panaudojimą;

23.  primena, kad Sąjungoje svarbu užtikrinti aukščiausio lygio saugą, saugumą ir sąveikumą transporto srityje; pabrėžia, kad ES agentūrų biudžeto asignavimai skirti ne vien tik administracinėms išlaidoms, bet jais taip pat padedama siekti ES tikslų ir kartu taupyti nacionalinio lygmens lėšas, ir kad agentūrų biudžetuose turėtų būti numatyta pakankamų ir tinkamų priemonių jų užduotims vykdyti;

24.  pažymi, kad tvarus turizmas – viena pagrindinių potencialaus augimo sričių plėtojantis Europos ekonomikai ir didelį užimtumą, visų pirma jaunimo, skatinantis veiksnys; mano, kad turėtų būti skiriama pakankamai ir daugiau biudžeto lėšų tikrai Europos turizmo politikai plėtoti ir didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų skatinamos MVĮ ir gerbiamas gamtos, kultūros, istorinis ir pramoninis paveldas; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti turizmo ir infrastruktūros projektus; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę įtraukti konkrečią išlaidų kategoriją į būsimą pamatinę programą;

25.  pripažįsta žmogiškojo kapitalo svarbą turizmo paslaugų plėtojimui ir atkreipia dėmesį į galimą Europos socialinio fondo vaidmenį šioje srityje; atkreipia dėmesį į puikią investicijų į turizmą grąžą ir į indėlį gerinant socialinę sanglaudą, visų pirma kaimo vietovėse;

26.  pabrėžia pakankamai finansuojamos integruotos jūrų politikos (IJP) – ES pavyzdinės iniciatyvos tarpsektorinio ir tarpvalstybinio valdymo srityje – svarbą;

27.  mano, kad visos Sąjungos biudžeto priemonės, kuriomis remiamos investicijos ir inovacijos, turi būti išlaikytos ir toliau plėtojamos ir kad nereikėtų ypatingai remti kurios nors vienos iš šių priemonių pamirštant kitas; pažymi, kad ES biudžetui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo skatinant išlaidas ateityje, remiant sanglaudą ir veiksmingą politikos įgyvendinimą Europos Sąjungoje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Knut Fleckenstein, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Curzio Maltese, Jozo Radoš, Ulrike Rodust, Davor Škrlec, Evžen Tošenovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatrix von Storch


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentė: Constanze Krehl

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų yra skatinti valstybių narių ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei solidarumą; pabrėžia, kad ilgam laikui numatyta sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė skirtumams tarp visų ES regionų mažinti bei Europos gyventojų gyvenimo kokybei gerinti ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; mano, kad turi būti įrodytas kiekvienos Sąjungos priemonės indėlis įgyvendinant ES tikslus ir prioritetus; ragina atkreipti ypatingą dėmesį į išdavų, rezultatų, veiksmingumo, sąveikos ir pridėtinės vertės įvertinimą;

2.  pažymi, kad atliekant minėtą daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą reikia atsižvelgti į naujus ES politinius uždavinius; pabrėžia, kad sanglaudos politika turi būti veiksminga ir orientuota į rezultatus, taip pat pažymi, kad pagal dabartinę DFP jau taikomi atitinkami paskatų mechanizmai, kaip antai rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas; primena, jog dėl to, kad per vėlai pasiektas susitarimas dėl DFP ir atitinkamai per vėlai patvirtintas 2014–2020 m. sanglaudos politikos teisės aktų rinkinys bei veiklos programos, 2016-ieji yra ankstyvas Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų įgyvendinimo etapas ir DFP peržiūros ir (arba) persvarstymo metu rezultatai gali būti vertinami remiantis tik negausiais įrodymais; atsižvelgdamas į tai, primena galimybes, numatytas Bendroje strateginėje programoje, kuri pateikta Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) (ES) Nr. 1303/2013) I priede; ragina Komisiją įvertinti ESI fondų įgyvendinimo padėtį ir apie ją pranešti Parlamentui, taip pat veiksmingiau propaguoti pagal sanglaudos politiką skiriamą finansavimą; mano, kad reikia laiku imtis pagal DFP finansuojamos ES politikos parengiamosios veiklos siekiant pradėti įgyvendinimą pačioje kitos DFP pradžioje;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti penkių ESI fondų ir kitų ES priemonių bei politikos (įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, programą „Horizontas 2020“ ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF)) sąveiką ir papildomumą, užtikrinant geresnį koordinavimą ir nuoseklumą bei pažangą, o tai svarbu norint užtikrinti ES biudžeto veiksmingumą; todėl ragina Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas deramai atsižvelgti į galimybes derinti ESI ir ESIF finansavimą, taip didinant investicijų sverto poveikį investicijoms ir teigiamą poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir darniai plėtrai; todėl pabrėžia, kad reikia intensyvinti sanglaudos politiką ir atlikti tikslinį atitinkamų priemonių, kaip antai ESIF ir programos „Horizontas 2020“, teritorinio poveikio įvertinimą;

4.  primena, kad peržiūrint ir (arba) persvarstant DFP negali būti mažinami nacionaliniai finansiniai paketai, iš anksto paskirstyti vadovaujantis Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 2 straipsniu; ragina laiku užbaigti DFP peržiūros ir (arba) persvarstymo procesą (ne vėliau kaip 2018 m.), taip pat viršutinių DFP ribų persvarstymą ir padidinimą bei minėto DFP reglamento teisėkūros taisymą, nepažeidžiant sanglaudos politikos biudžeto patikslinimo pagal Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 7 straipsnį.

5.  primena, kad, atsižvelgiant į DFP peržiūrą ir (arba) persvarstymą, supaprastinimas nurodomas kaip vienas svarbiausių klausimų, nes administracinė našta yra svarbiausias aspektas; pakartoja savo tvirtą poziciją dėl to, kad svarbu supaprastinti prieigą prie ESI fondų; atsižvelgdamas į tai, remia Komisijos aukšto lygio grupės supaprastinimo paramos gavėjams stebėsenos klausimais darbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją jau einamuoju programavimo laikotarpiu pateikti atitinkamus Aukšto lygio grupės pasiūlymus dėl supaprastinimo; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą į šią Aukšto lygio grupę ir atkreipia dėmesį į EP rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus; be to, pabrėžia, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp supaprastinimo ir kontrolės;

6.  pabrėžia, kad subsidijos – veiksmingas ir prioritetinis paramos daugelyje viešosios intervencijos sričių bei labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikimo būdas; primena, kad finansinės priemonės turėtų būti naudojamos kaip papildomos priemonės, atlikus ex ante vertinimą, jei jos yra veiksmingesnės siekiant Sąjungos politikos tikslų; pripažįsta potencialą, kurį turi finansinės priemonės, kaip lankstūs mechanizmai, kurie turi būti taikomi kartu su dotacijomis, kad būtų išvengta sanglaudos politikos ir ES biudžeto suskaidymo, atsižvelgiant į tai, kad didinamasis poveikis, susijęs su poveikiu ir finansiniais svertais, gali būti daug didesnis, nes esama pavojaus, kad dėl netinkamai parengtų finansinių priemonių bus prarasta galimybių, todėl tomis priemonėmis bus mažai naudojamasi ir jų poveikis bus mažas; pabrėžia, kad reikia įrodymų norint suprasti, kaip tokiomis finansinėmis priemonėmis galima veiksmingai naudotis įgyvendinant sanglaudos politiką; mano, kad būtina toliau didinti finansinių priemonių atskaitomybę ir skaidrumą, taip pat ragina labiau supaprastinti dotacijų ir finansinių priemonių naudojimą ateityje, pabrėždamas, kad siekiant didesnio naudojimosi šiomis priemonėmis reikalingos aiškios finansinių priemonių taisyklės, kuriomis būtų padedama supaprastinti pasirengimo ir įgyvendinimo procesą fondų valdytojams ir naudos gavėjams;

7.  ragina Komisiją atsižvelgti į didžiules pastangas, kurias valstybės narės ir regionai įdėjo užtikrindami tinkamas sąlygas prieglobsčio prašytojams ir kitiems migrantams priimti ir integruoti, ir DFP veikimo peržiūros metu išanalizuoti galimybę teikti papildomą pagalbą ir taikyti didesnį lankstumą pagal ESI fondus, siekiant remti tokias valstybes nares ir regionus (įskaitant išsidėsčiusius prie išorinių ES sienų) laikantis DFP nustatytų viršutinių išlaidų ribų, nemažinant įsipareigojimų ar mokėjimų asignavimų pagal 1b punktą ir nepažeidžiant sanglaudos politikos biudžeto patikslinimo pagal Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 7 straipsnį;

8.  pabrėžia, kad naudojant pagal 2014–2020 m. DFP skiriamas lėšas reikėjo atlikti darbą, susijusį su neįprastai daug neatliktų mokėjimų, susikaupusių nuo 2011 m., ir kad sanglaudos politikos įgyvendinimas stabdomas; pažymi, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą ES sanglaudos politikos įgyvendinimą ir užkirsti kelią neigiamam poveikiui naudos gavėjams, ateityje nepaprastai svarbu vengti neatliktų mokėjimų kaupimosi, nes dabartinis neatliktų mokėjimų kaupimasis kenkia ES reputacijai; pabrėžia, kad į ES biudžetą įvedus naujus nuosavus išteklius bus daromas teigiamas poveikis sprendžiant mokėjimų kaupimosi problemą; ragina pradėti plataus masto diskusiją apie naujų nuosavų išteklių įvedimą atliekant DFP peržiūrą ir (arba) persvarstymą;

9.  pažymi, kad DFP septynerių metų laikotarpis praeityje pasiteisino ir gali būti naudingas, nes būtent vietos ir regioninėms valdžios institucijoms būtų užtikrintas stabilus finansavimo šaltinis; nurodo, kad atlikdamos peržiūrą ir (arba) persvarstymą visos trys institucijos turėtų kartu nagrinėti klausimą, koks būsimos finansinės programos trukmės laikotarpis būtų tinkamiausias, ypač atsižvelgiant į programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas; tačiau dar kartą pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamų programavimo laikotarpio trukmės vertinimą, be kita ko, siekiant derinti šią trukmę su Europos Parlamento ir Komisijos politikos ciklais; todėl primygtinai ragina, kad, sanglaudos politikos atveju, turėtų būti užtikrintas arba septynerių metų programavimo laikotarpis, arba programavimo laikotarpis „5 + 5“, į kurį būtų aiškiai įtraukta politikos laikotarpio vidurio peržiūra;

10.  rengiantis porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip buvo įsitikinta, įgyvendinti 2014–2020 m. DFP buvo sunku ir biudžeto valdymo institucijai jau teko taikyti didžiausią lankstumo lygį; todėl ragina Komisiją pasimokyti iš konkrečios patirties, kaip reikia panaudoti ES biudžeto lėšas; pabrėžia, kad, siekiant remti regionų vystymąsi ir sanglaudą ES, ir toliau reikės tinkamai finansuojamos sanglaudos politikos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu išsaugoti sanglaudos politikos, kaip pagrindinės ES investicijų politikos, kuriai skiriamas deramas finansavimas, vaidmenį po 2020 m.;

11.  ragina Komisiją padaryti išvadas dėl esamų asignavimų apribojimų, kuriems tenka svarbus vaidmuo nustatant paramą iš sanglaudos politikos fondų remiantis vien tik BVP vienam gyventojui;

12.  mano, kad DFP peržiūra ir (arba) persvarstymas – palanki galimybė spręsti esminio ryšio tarp sanglaudos politikos ir kito COP 21 konferencijos išdavų ir susitarimų įgyvendinimo etapo klausimą; pabrėžia, kad reikia paspartinti ir pagerinti kovos su klimato kaita išlaidų veiksmingumą, akcentuodamas didžiulį sanglaudos politikos potencialą didinant ES pastangas apsaugoti klimatą;

13.  pabrėžia, kad reikia skatinti finansų valdymo tobulinimą ir gerą valdymą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu administraciniai pajėgumai nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis yra esminė prielaida norint laiku ir sėkmingai įgyvendinti sanglaudos politiką; taip pat primena, kad veiklos lėšų rezervas yra neatsiejamas nuo rezultatais grindžiamos sanglaudos politikos; ragina Komisiją einamuoju laikotarpiu paankstinti veiklos lėšų rezervo skyrimą programoms, kurias įgyvendinant buvo pasiekti nustatyti orientyrai iki 2018 m.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Sophie Montel, Dimitrios Papadimoulis, Tonino Picula, Maurice Ponga, Branislav Škripek, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (8.6.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Peter Jahr

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) jau keletą dešimtmečių yra bendra ES politikos sritis, o tai reiškia, kad žemės ūkio išlaidos sudaro reikšmingą viso ES biudžeto dalį; pabrėžia, kad išlaidos žemės ūkio srityje per pastaruosius tris dešimtmečius žymiai sumažėjo nuo 75 proc. iki dabartinių 38 proc. pagal vėlesnes į rinką orientuotas BŽŪP reformas; todėl pabrėžia, kad kiekvienas ES pilietis prie BŽŪP prisideda tik 32 euro centais per dieną ir kad šiai politikai būdingas žemas klaidų lygis su išlaidomis susijusių pažeidimų srityje; pabrėžia, kad maisto produktai, kaip ir vanduo, ateityje bus strateginė prekė ir kad Europai kaip niekada anksčiau reikės bendros žemės ūkio politikos ir tvirto žemės ūkio biudžeto;

2.  pabrėžia, kad pagal BŽŪP pirmąjį ramstį ir antrąjį ramstį ūkininkams užtikrinamos stabilios pajamos, teikiama parama žemės ūkio gamybai, aplinkos programoms bei ūkinei veiklai kaimo vietovėse ir apsaugoma nuo kaimo vietovių tuštėjimo; šiuo atžvilgiu pažymi, jog, norint išsaugoti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, būtina bent dabartinė biudžeto apimtis, kad būtų galima kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas visuose žemės ūkio sektoriuose ir juos remti, kad būtų pasiektas svarbus naujovių diegimo tikslas, taip pat siekiant išsaugoti ir kurti darbo vietas kaimo vietovėse ir didinti ūkininkų pajamas; pabrėžia, kad, siekiant nuoseklios ir veiksmingos kaimo plėtros politikos, kaimo plėtra turi ir toliau būti BŽŪP dalis ir kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį kaimo vietovių tvarumą, jam turi būti skiriama pakankamai išteklių;

3.  pažymi, kad jeigu visos ES politikos sritys nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu būtų visiškai finansuojamos iš ES biudžeto, BŽŪP dalis sudarytų tik 1 proc., o tai atrodo labai pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad tai yra politika, pagal kurią daugiau nei 500 mln. gyventojų tiekiamas maistas, padedama užtikrinti ekologinį tvarumą ir kuriamos darbo vietos; laikosi nuomonės, kad BŽŪP yra geriausia ir pigiausia Sąjungos saugumo politika, nes ja užtikrinamas pakankamas maisto tiekimas, skatinama teritorinė sanglauda ir dėl jos išvengiama kaimo vietovių tuštėjimo;

4.  primygtinai pabrėžia, kad BŽŪP, kuri sudaro mažiau nei 1 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų, iki 2020 m. turėtų būti skiriama bent tiek pat lėšų kaip dabar, kad būtų užtikrintas ekonomiškai tvarus žemės ūkio sektorius, galintis patenkinti didėjančią maisto paklausą ir skatintų augimą bei užimtumą ES kaimo vietovėse;

5.  pripažįsta, kad dėl akivaizdžiai didelės žemės ūkiui skirtos ES biudžeto dalies visuomenė apie politiką gali susidaryti klaidingą nuomonę, kai iš tikrųjų žemės ūkio subsidijos sudaro visai nedidelę valstybių narių viso BVP dalį, tačiau turi didelę įtaką užtikrinant ūkininkavimo tęstinumą ir ūkininkų pajamų garantijas, taip pat yra naudingos kaimo ekonomikai platesniu mastu; pabrėžia, kad BŽŪP įgyvendinimo taisykles reikia supaprastinti, kad būtų geriau įsisavinama finansinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai;

6.  aiškiai patvirtina, kad, įgyvendinant įvairias politikos reformas, BŽŪP išlaidos buvo sumažintos ir tapo labiau tikslinės, orientuotos į rinką ir skirtos konkurencingumui ES žemės ūkio srityje pagerinti, tuo pat metu sprendžiant vis gausėjančius iššūkius, įskaitant aplinkos apsaugos bei klimato kaitos klausimus, žalinimo priemonių taikymą ir kaimo vietovių ekonominio gyvybingumo užtikrinimą; tačiau pažymi, kad reikia išsamiai išnagrinėti žemės ūkio sektoriaus ekonominį tvarumą, užtikrinant pajamų saugumą, ir kovoti su kainų svyravimu pasiūlant naujų priemonių;

7.  primygtinai reikalauja, kad šiuo metu 2 antraštinėje dalyje nurodyta suma, kaip nustatyta dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje (DFP), turi likti bent jau tokio paties lygmens; šiuo klausimu nurodo į reglamento dėl DFP 2 straipsnį, kuriame aiškiai nustatyta, kad atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą iš anksto paskirti nacionaliniai paketai negali būti mažinami; be to, mano, kad kitose Sąjungos politikos srityse turi būti numatytos būtinos finansinės priemonės, kad Sąjunga galėtų laikytis savo teisinių įsipareigojimų, vadovaudamasi atitinkamo sektoriaus teisės aktais; mano, jog nepriimtina tai, kad žemės ūkio politikai atidėtos lėšos perskirstomos siekiant kompensuoti kitų politikos sričių ar programų lėšų trūkumą; ragina Komisiją migracijos krizės kontekste tirti galimybę stiprinti sąveiką tarp žemės ūkio produktų pašalinimo iš rinkos ir pagalbos maistu paskirstymo labiausiai skurstantiems gyventojams ir pabėgėliams per Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF);

8.  be to, primygtinai reikalauja, kad 2 antraštinėje dalyje numatytos tiesioginių išmokų sumos turėtų likti nepaliestos; pažymi, kad tai ypač svarbu dėl daugelio ūkininkų pajamų padėties, ypač krizės, kuri turi įtakos kelioms žemės ūkio šakoms, laikotarpiu, o panaudojimo lygis per metus siekia beveik 100 proc.;

9.  pažymi, kad pieno sektoriaus liberalizavimas kelia grėsmę didelių sąnaudų reikalaujančiai pieno gamybai kalnų regionuose; todėl ragina Komisiją sukurti programas, kuriomis visų pirma būtų remiamos kalnų regionų perdirbimo įmonės, kad jos galėtų perdirbti pieną į aukštos kokybės galutinius produktus ir taip galėtų sukurti pieno gamintojams būtiną pridėtinę vertę;

10.  pažymi, jog kainų svyravimai dėl pablogėjusių rinkos sąlygų daugelyje žemės ūkio sektorių per pastaruosius metus žymiai išaugo ir lėmė didelius pajamų svyravimus, šia problemą reikia spręsti organizuotai ir veiksmingai, visų pirma dėl augančių gamybos išlaidų; pažymi, kad dabartinėje BŽŪP nenumatyta pakankamai veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima kovoti su žemės ūkio produktų rinkų ir ūkininkų pajamų nepastovumu; dėl to pabrėžia, kad dabartinė padėtis lemia būtinybę skubiai imtis vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo srityje numatytų išimtinių rinkos ir krizės valdymo priemonių bei užtikrinti pakankamus biudžeto išteklius siekiant reaguoti į rinkos krizes, pavyzdžiui, pieno, kiaulienos, vaisių ir daržovių bei paukštienos sektorių krizę; pabrėžia, kad viena iš pagrindinių dabartinės krizės priežasčių – Rusijos embargas – kilo dėl sprendimų, priimtų už sektoriaus ribų; šiuo klausimu priduria, kad dėl per pastarąsias DFP derybas sumažinto BŽŪP biudžeto tiesioginių išmokų pagal pirmąjį BŽŪP ramstį šiuo metu nepakanka, kad būtų sušvelninti ūkininkų patiriami pajamų svyravimai; mano, kad būtina nustatyti 2016 m. biudžeto maržas ir kad valdžios institucijos ir žemės ūkio specialistai turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima greitai ir veiksmingai įgyvendinti tam tikras Žemės ūkio ministrų tarybos 2016 m. kovo 14 d. priimtas rinkos priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė krizė turėtų paskatinti Komisiją peržiūrėti kai kurias rinkų ir krizių valdymo priemones, užtikrinant pakankamus biudžeto išteklius; taip pat primygtinai ragina, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą lėšos būtų perskirstytos siekiant veiksmingai spręsti maisto saugos krizes ir gyvūnų sveikatos problemas;

11.  pažymi, kad ūkininkai gamina maisto produktus, kurių reikia likusiems gyventojams, ir kad daugumoje valstybių narių ūkininkų pajamos yra mažesnės nei vidutinės, o tai neigiamai veikia jų gyvenimo lygį ir jų šeimų gyvenimo lygį ir daro šią profesiją mažiau patrauklią jauniems žmonėms; pažymi, kad ūkininkai patiria dvigubą spaudimą: pirma, dėl padidėjusių gamybos sąnaudų(1) ir, kita vertus, dėl kainų už jų prekes, už kurias negauna pelno(2); todėl mano, kad BŽŪP turi būti sprendžiamas išteklių ir gamybos sąnaudų klausimas, skatinant didesnę autonomiją;

12.  pabrėžia, kad BŽŪP viršutinė riba iki 2020 m. lems daug žemesnes maržas nei per ankstesnę DFP, o sektorius patirs daugiau iššūkių; šiuo požiūriu pabrėžia, kad bet koks maržos naudojimas turi būti skirtas tik žemės ūkio sektoriaus poreikiams patenkinti, kadangi ES ūkininkams ypač svarbūs yra ilgalaikis planavimas ir investicijų saugumas; pažymi, kad žemės ūkio sektorius labiausiai nukentėjo dėl Rusijos embargo, rinkos patyrė netiesiogines remtas pasekmes, ir kad šis sektorius neturėtų būti vienintelis sektorius, kuriam tenka politinių sprendimų našta, kaip vyksta šiuo metu; reikalauja atlikti Rusijos embargo ES žemės ūkio sektoriui poveikio vertinimą, kad būtų inicijuotos derybos su Rusija siekiant panaikinti embargą;

13.  įspėja, kad dabartinė žemės ūkio biudžeto marža gali būti nepakankama, nes rinkos kintamumas, veterinarijos ir fitosanitarijos rizika bei kiti nenumatyti reiškiniai, kuriems reikia skirti vis daugiau biudžeto lėšų – tiek, kad tikimasi, jog šio planavimo laikotarpio pabaigoje marža bus išnaudota; mano, jog tai, kad veterinarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms skirtos lėšos įtrauktos pagal dabartinės DFP 3 išlaidų kategoriją, yra apgailėtina; mano, kad dėl bet kokio šios biudžeto eilutės lėšų sumažinimo arba perkėlimo gali kilti pavojus maisto saugai ir sveikatai ES;

14.  pabrėžia, kad dabartinis žemės ūkio produktų rinkų nepastovumas ir dideli kainų svyravimai aiškiai parodo, kad reikia išlaikyti subsidijas ūkininkams, nes jos leidžia veiksmingiau valdyti ir kontroliuoti rinkos nepakankamumus; šiuo atveju pripažįsta, kad per pastaruosius kelerius metus išaugusios maisto kainos ir produkcijos pardavimų apimtis neatsispindėjo ūkininkų gaunamų pajamų lygiuose; primygtinai reikalauja teikti konkrečią paramą, siekiant išspręsti problemas, susijusias su tuo, kad ūkininkai neturi pakankamai galimybių gauti kreditą ir mažėja ūkininkavimo pajamos; primena, kad Europos vartotojai nėra pasirengę mokėti už maisto produktus kainos, kuri būtų neabejotinai didesnė, jei žemės ūkio sektorius negautų viešosios paramos; tačiau pažymi, kad patirtis parodė, jog nuo realios žemės ūkio gamybos atsietų tiesioginių išmokų ir laipsniško pasiūlos valdymo priemonių panaikinimo poveikis ribotas;

15.  pažymi, kad nauji žemės ūkio sektoriaus prioritetai, kurie bus nustatyti esamoje finansinėje programoje, gali būti finansuojami tik iš naujų išteklių; taigi pabrėžia išaugusią būtinybę, kad dar labiau reikia užtikrinti pakankamas 2 antraštinėje dalyje nustatytas maržas, kad būtų galima palikti vietos Parlamento prioritetams;

16.  pažymi, kad priėmus Lisabonos sutartį BŽŪP tikslai nepakito (žemės ūkio našumo didinimas, deramo žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygio užtikrinimas, rinkų stabilizavimas, pakankamo tiekimo garantavimas ir priimtinų vartotojams tiekiamos produkcijos kainų užtikrinimas); vis dėlto pažymi, kad tolesnėmis BŽŪP reformomis žemės ūkio srityje buvo nustatyta naujų uždavinių, susijusių su produktų kokybe, aplinkos apsauga, klimato kaita, vartotojų sveikata, žemės naudojimo klausimais ir gamybos bei produktyvumo būdais, o tai nulėmė reikšmingą ūkininkų ir sodininkų sąnaudų išaugimą; todėl mano, kad reikia išanalizuoti BŽŪP poveikį daugelį sričių apminančioms ES strategijoms („Europa 2020“ ir ES klimato kaitos ir energetikos srities tikslai), kad galima būtų padaryti išvadas dėl laikotarpio po 2020 m.; pabrėžia, jog taikant ES žemės ūkio politiką būtina atsižvelgti ir į tikslus, kurie numatyti ES tvarumo strategijoje;

17.  yra įsitikinęs, kad turinio ir finansavimo prasme stipri ES BŽŪP yra svarbiausias aspektas, siekiant šių tikslų ir tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas bei skaidrias maisto tiekimo grandines vidaus rinkoje, kaip ir gyvybingas kaimo vietoves; be to, mano, kad, siekiant kovoti su kaimo vietovių tuštėjimu ir norint užtikrinti jų gyvybingumą, prioritetu turėtų būti laikomi didesnis atsparumas, užimtumas ir geresnė gyvenimo kokybė kaimo vietovėse; mano, kad po 2020 m. antrame ramstyje mums vis dar reikės priemonių, kuriomis remiamas modernizavimas, investicijos ir inovacijos, kad būtų didinamas žemės ūkio bei maisto sektoriaus konkurencingumas ir mažinami žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi skirtumai valstybėse narėse bei regionuose;

18.  pabrėžia reikšmingą žemės ūkio gamybos pridėtinę vertę, kuriamą gaminant geros kokybės maisto produktus, bet taip pat ir ne maisto prekes bei teikiant paslaugas, nes teikiamos žaliavos perdirbimo sektoriui, o tai itin svarbu norint išlaikyti ES žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir prisidedama prie ekonominės ir socialinės regionų sanglaudos bei suderinto ES regionų vystymosi; pažymi, kad dėl šios priežasties būtina palaikyti ir, kai reikia, padidinti žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skiriamą paramą, suteikti paskatas žemės ūkio gamybai plėtoti ir patenkinti visuomenės maisto paklausą, siekiant įveikti nepastovumą ir skatinti užimtumą sektoriuje, o taip pat siekiant įvykdyti kitus, nei žemės ūkio, ES tikslus; pabrėžia, kad BŽŪP reikšmingai – t. y. labiau nei kitomis ES politikos sritimis – prisidedama prie augimo ir užimtumo kaimo vietovėse ir kad dėl darbo vietų kūrimo ir gyvenimo kokybės gerinimo gyvenimas kaime tampa patrauklesnis palyginti su miesto vietovėmis; primena, kad, remiantis statistiniais duomenimis, vienas ūkininkai sukuria septynias papildomas darbo vietas susijusiuose sektoriuose ir kaimo vietovėse; pažymi, kad svarbu, kad įgyvendinant BŽŪP dėmesys ir toliau būtų skiriamas nedidelių bei šeimos ūkio įmonių – ES žemės ūkio gamybos ir gyvenimo ES kaimo vietovėse pagrindo – rėmimui ir tam, kad būtų padaryta reali pažanga įgyvendinant šį politikos tikslą; pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti konkrečias BŽŪP sistemos priemones, skirtas didelių ir nuolatinių gamtinių trūkumų turinčioms vietovėms, ypač kalnuotoms vietovėms ir atokiausiems regionams, ir kitų konkrečių trūkumų turinčioms vietovėms;

19.  pabrėžia, kad BŽŪP sėkmė ir pritarimas jai taip pat priklauso nuo tolesnio nereikalingų biurokratinių kliūčių mažinimo ir administracinių reguliavimo išlaidų apribojimo iki priimtino ir lengvai valdomo lygio; reikalauja praktinio BŽŪP įgyvendinimo, taip pat greitesnio BŽŪP supaprastinimo, taigi šiems procesams reikėtų teikti pirmenybę, paskirtosios nacionalinės įstaigos taip pat turėtų laiku vykdyti mokėjimus, tačiau kartu turi būti pasiekti politikos tikslai, kurių reikalavo visuomenė ir kurie buvo nustatyti;

20.  mano, kad ir sanglaudos politika po 2020 m. bus labai svarbi remiant kaimo vietovių vystymąsi techninės infrastruktūros, darbo rinkos, verslininkystės ir pagrindinių paslaugų plėtros srityse, atgaivinant kaimo vietovių teritorijas ir remiant investicijas į vandens ir nuotekų infrastruktūrą;

21.  griežtai prieštarauja tam, kad žemės ūkio politikos sritys būtų grąžintos į nacionalinės kompetencijos sritį; pažymi, kad dėl BŽŪP įgyvendinimo skirtumų valstybėse narėse ir skirtingų išmokų lygių iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodą įgyvendinimą visoje Sąjungoje, siekiant įvykdyti bendros žemės ūkio politikos tikslus, nes BŽŪP leidžia taupyti Europos mokesčių mokėtojų lėšas; nerimauja dėl naujo nacionalizavimo tendencijos visuomenei reaguojant į žemės ūkio krizes, ypač tikslinių išmokų telkimo vietoj faktinių Europos veiksmų; patvirtina, kad gerai veikiantis ir gerai finansuojamas antrasis ramstis yra būtina BŽŪP sėkmės ir Sąjungos kaimo vietovių ekonominės gerovės sąlyga; atkreipia dėmesį į skirtingus kaimo plėtros poreikius valstybėse narėse ir šios srities finansavimo skirtumus;

22.  pažymi, jog vis didėjantys BŽŪP iššūkiai, pvz., maisto saugos užtikrinimas ir kova su kainų svyravimu, reikalauja lankstesnių finansinių išteklių; todėl ragina suteikti ūkininkams labai svarbias lanksčias priemones, kad būtų galima priimti šiuos iššūkius, jei jie kiltų; be to, ragina taikyti tinkamas kompensavimo priemones, skirtas nenumatytiems reiškiniams ir rinkos nepakankamumui dėl politikos sprendimų; atkreipia dėmesį į sudėtingą padėtį žemės ūkio rinkose ir naujus Europos žemės ūkiui kylančius iššūkius; perspėja apie dabartinės krizės pasekmes žemės ūkio rinkose ir apie silpnėjančią ūkininkų poziciją maisto tiekimo grandinėje ir vykstančiose bei būsimose prekybos derybose; be to, mano, kad nustačius pernelyg didelio užmojo teršalų kiekio mažinimo tikslus, susijusius su klimato kaitos ir energetikos paketu ir Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyva, didės žemės ūkio gamybos išlaidos;

23.  pabrėžia, kad kalbant apie tolesnį BŽŪP vystymąsi laikotarpiu po 2020 m., prieš skiriant būtinus biudžeto išteklius turi būti apibrėžtos politikos priemonės ir konkretūs jų tikslai; pabrėžia, kad turi būti apsvarstytas Europos žemės ūkio draudimo fondo, kuri galima panaudoti vykstant krizei, įsteigimas, pvz., norint sumažinti gamybos apimtis, kad ūkininkams būtų užtikrintas Europoje gaminamų žaliavų kainų stabilumas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

6

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Jordi Sebastià, Jasenko Selimovic, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jean Arthuis, Bas Belder, Franc Bogovič, Angélique Delahaye, Jean-Paul Denanot, Michela Giuffrida, Manolis Kefalogiannis, Norbert Lins, Annie Schreijer-Pierik, Tibor Szanyi, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Stanisław Ożóg

(1)

2012 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ūkio gamybos medžiagų tiekimo grandinės: struktūra ir pasekmės (OL C 227 E, 2013 8 6, p. 3.)

(2)

2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė, OL C 308, 2011 10 20, p. 22.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (2.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad neįvykdyti įsipareigojimai (pranc. reste à liquider) yra neišvengiamas daugiamečio programavimo, diferencijuotų asignavimų ir nepaprastai nelanksčios daugiametės finansinės programos (DFP), pagal kurią neleidžiama perskirstyti lėšų tarp išlaidų kategorijų ir lankstumo galimybės yra ribotos, šalutinis produktas; pažymi, kad neįvykdyti įsipareigojimai 2007–2013 m. finansinės programos pabaigoje buvo kur kas didesni, nei tikėtasi, ir pabrėžia, kad esamas atotrūkis tarp įsipareigojimų ir mokėjimų neišvengiamai sukels naujų sunkumų vykdomoms programoms ir kad šią problemą būtina išspręsti struktūriškai, o ne kasmet siūlant taisomuosius biudžetų projektus;

2.  pažymi, kad DFP peržiūra yra svarbiausias Sąjungos išlaidų valdymo elementas, nes ją atliekant užtikrinama, kad Sąjungos investicijų programos ir toliau būtų veiksmingos; primygtinai ragina iš esmės supaprastinti paraiškų formas ir kriterijus, ataskaitų teikimą ir kompensavimą, visų pirma atvejais, kai vykdomi nedidelės apimties projektai pagal programas „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“;

3.  pastebi, kad vidutinės trukmės DFP peržiūra ir ES programų įgyvendinimo ataskaitos turi būti laikomos dviem susijusiais to paties proceso komponentais; todėl ragina institucijas peržiūrėti šio proceso veikimą, nes yra reikalavimų, kliudančių pasiekti politinius ir strateginius Sąjungos tikslus, visų pirma kalbant apie finansavimo teikimo programos „Erasmus+“ jaunimui skirtiems projektams decentralizavimą;

4.  ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), kurią pasiūlė Europos Vadovų Taryba 2013 m. vasario 7–8 d. kaip atsaką į nuolatinę didelio jaunimo nedarbo lygio problemą, po to, kai bus atliktas visapusiškas jos rezultatų įvertinimas, kurį Komisija įsipareigojo pateikti pirmąjį 2016 m. pusmetį, ir ragina pateikti pasiūlymus dėl tolesnio koregavimo siekiant iki dabartinės finansinės programos pabaigos įveikti dabartines įgyvendinimo kliūtis;

5.  pakartoja, kad teiks paramą kuriant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pabrėžia, kad būtina didesnį dėmesį skirti investicijoms švietimo, ugdymo, kultūros ir kūrybinės pramonės srityse naudojantis ESIF; be to, pabrėžia, kad reikia minimalizuoti „Horizontas 2020“ programoms ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtų lėšų sumažinimo poveikį, jei norima, kad jas įgyvendinant būtų pasiekti numatyti tikslai, ir visiškai pasinaudoti galimu trijų priemonių papildomumu bei sąveika siekiant vėl užtikrinti tvarią Europos plėtrą, pagrįstą inovacijomis ir kokybišku užimtumu;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad lėčiau, nei planuota, pradedamos naujos programos pagal 2014–2020 m. DFP, nes vėlai buvo patvirtinti teisiniai pagrindai ir veiklos programos, be to, 2014 m. trūko mokėjimų asignavimų; pažymi, kad, nepaisant 2014 m. pagreitėjusių procesų, nebaigtų sutarčių ir neapmokėtų sąskaitų problema išlieka ir tampa struktūrine; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į atsakomybę, tenkančią valstybėms narėms, kurios turi vykdyti savo pačių sprendimus, kuriuos priėmė kaip biudžeto valdymo institucijos kartu su Europos Parlamentu, visų pirma kalbant apie mokėjimų asignavimus; yra susirūpinęs dėl to, ar svarbios programos, pagal kurias siekiama investuoti į švietimą, įgūdžius ir ES kultūros ir kūrybos sektorius ir pagal kurias investuojama į žmogiškąjį kapitalą, pvz., „Erasmus +“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, sugebės veikti visu pajėgumu; palankiai vertina sukurtą, nors ir pavėluotai, programos „Kūrybiška Europa“ garantijų priemonę, kuri yra svarbi kultūros ir kūrybos sektoriuje veikiančių MVĮ ir organizacijų finansavimo priemonė; pažymi, kad reikėtų apsvarstyti šią patirtį rengiant būsimą DFP;

7.  mano, kad programa „Erasmus+“ bus įgyvendinama visu pajėgumu tik tuomet, jeigu į ją bus įtraukiama vis daugiau mažesnių projektų, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiau taikyti programą mokyklose arba jaunimo reikmėms, padidinti judumą profesinio rengimo ir mokymo srityje, taigi taip būtų veiksmingiau siekiama programos švietimo, socialinių ir humanitarinių tikslų; taigi teigiamai vertina visas Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) ir nacionalinių agentūrų pastangas ne tik didinti savo finansinį skaidrumą, bet ir supaprastinti procedūras, taikomas projektų vadovams;

8.  reiškia susirūpinimą tuo, kad pagal dabartinės DFP 3 išlaidų kategoriją („Saugumas ir pilietybė“) iš esmės nenumatyta išteklių, ir prašo, kad per kitą posėdį būtų numatyti reikiami ištekliai ir pakankamo lankstumo galimybės, kad būtų galima spręsti sunkius uždavinius, su kuriais ES susiduria šioje srityje;

9.  rekomenduoja Komisijai ypatingą dėmesį skirti programos „Kūrybiška Europa“ finansinių garantijų priemonės įgyvendinimui, nes ją vėluojama taikyti daugiau nei keletą mėnesių; reiškia susirūpinimą, kad kultūros srities NVO ir mažos asociacijos neatitiks paramos gavimo pagal šią priemonę reikalavimų ir kad dalyvauti galės tik kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ; rekomenduoja išsamiai įvertinti per visą procesą įgytą patirtį, kad būtų galima įsitikinti, jog priemonė yra tinkama ir tvari kaip papildomas elementas vykdant Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME);

10.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą persvarstyti savo poziciją dėl programos „Europa piliečiams“, nes tai vienintelė programa, kuri tiesiogiai susijusi su visais piliečiais, ir numatyti jai pakankamą papildomą biudžetą, kad būtų galima geriau pasiekti programos tikslus ir išvengti tolesnio dalyvaujančiųjų konkursuose nusivylimo; apgailestauja, kad iš tikrųjų po to, kai lėšos buvo nepagrįstai labai sumažintos, programa gali apimti tik itin mažą projektų procentinę dalį – tokia padėtis, ES piliečių akimis, yra netvari ir nepriimtina, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę socialinę ir humanitarinę padėtį Europos Sąjungoje;

11.  pabrėžia, atsižvelgdamas ES patiriamą migracijos krizę, kad Paryžiaus deklaracijoje, kurią 2015 m. kovo 17 d. priėmė 28 švietimo ministrai(1), akcentuojama kultūrų dialogo ir bendrų valstybių narių pastangų svarba siekiant užkirsti kelią marginalizacijai, netolerancijai, rasizmui ir radikalizacijai ir naikinti šiuos reiškinius, taip pat siekiant išsaugoti lygių galimybių visiems sistemą; pažymi, kad šiuo metu kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto sektoriuje taikomoms Europos programoms būdingas potencialus papildomumas ir sąveika, kalbant apie migrantų ir pabėgėlių integravimo politikos priemones, todėl atkreipia institucijų dėmesį į būtinybę reaguoti į migrantų krizę numatant papildomų išteklių pagal tiesioginio valdymo programas ir struktūriniuose fonduose, o ne tik specialiose biudžeto eilutėse;

12.  pabrėžia, kad Europos Sąjungą ištikusi pabėgėlių krizė yra ilgalaikė, todėl jai įveikti reikės konkrečių pritaikytų ir ilgalaikių finansinių priemonių, kad būtų galima padėti valstybėms narėms patenkinti pabėgėlių poreikius, visų pirma švietimo ir kultūrinės integracijos srityje;

13.  pažymi, kad dėl daugiametės finansinės programos (DFP) septynerių metų programavimo laikotarpio ir ES politinių ir strateginių prioritetų dešimties metų programavimo laikotarpio nederėjimo galėtų būti neigiamai veikiamas nuosekliai atliekamas rezultatų, pasiektų įgyvendinant Sąjungos programas, vertinimas; todėl ragina institucijas apsvarstyti DFP programavimo laikotarpio pakeitimą, kad šis laikotarpis būtų suderintas su parlamentine kadencija, bet kartu būtų užtikrintas ir ilgalaikis programavimas;

14.  pabrėžia DFP nurodytų „peržiūros“ ir „tikslinimo“ procesų skirtumą, nes vykdant pastarąjį procesą turi būti galima atlikti esminį išlaidų kategorijų pakeitimą, kad būtų užtikrintas ES daugiamečio finansinio planavimo demokratinis teisėtumas; todėl tvirtai remia tarpinstitucinės Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbą – tai struktūrinis kai kurių problemų, būdingų daugiamečiam ES biudžeto planavimui, sprendimas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Therese Comodini Cachia, Mary Honeyball, Ilhan Kyuchyuk, Martina Michels

(1)

  Deklaracija dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (Paryžiaus deklaracija), priimta per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. vykusį Europos Sąjungos valstybių švietimo ministrų susitikimą.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (3.6.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentė: Laura Agea

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į precedento neturintį migracijos protrūkį, dabartinės 2014–2020 m. DFP viršutinės ribos – ypač pagal 3 išlaidų kategoriją – yra nepakankamos ir netinkamai atspindi laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo veiksmus pagal Lisabonos sutartį ir su ja susijusias nuolat didėjančias užduotis ir problemas, įskaitant struktūrinio migracijos reiškinio ir saugumo reikalavimų klausimų sprendimą; primena, kad Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšos iš esmės jau yra išnaudotos; primena, kad turimi DFP lankstumo mechanizmai jau dideliu mastu panaudoti, todėl buvo drastiškai apribotas ateinančių finansinių metų galimas finansinis lankstumas;

2.  nors turimi DFP lankstumo mechanizmai jau buvo plačiu mastu panaudoti, prašo, kad labiausiai nukentėjusios valstybės narės galėtų visapusiškai jais pasinaudoti, ypač išskirtinių aplinkybių sąlyga, įtraukta į Stabilumo ir augimo paktą;

3.  mano, jog būtina numatyti daug papildomų finansinių išteklių ES lygmeniu, kad būtų galima reaguoti į visas problemas, susijusias su migracija (gelbėjimu, sulaikymu, priėmimu, registravimu, kontrole, apgyvendinimu, pervežimu, perkėlimu Europos Sąjungoje, grąžinimu ir integravimu), ir spręsti humanitarines problemas Europos Sąjungoje ir už jos ribų, sukurti ir įgyvendinti naują tikrą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, remti perkėlimą į ES ir Europos Sąjungoje, valdyti bendras išorės sienas ir užtikrinti Šengeno erdvės vidaus saugumą, skatinti integraciją ir užkirsti kelią diskriminacijai (ypač moterų diskriminacijai), rasizmui ir ksenofobijai;

4.  mano, kad ES biudžete turėtų būti remiamos politikos priemonės, kurias taikant dėmesys skiriamas integracijai, o ne saugumui; ragina visapusiškai naudoti esamas saugumo priemones ir galimybes tol, kol nebus nuspręsta dėl naujų asignavimų, ypač dėl keitimosi informacija tarp valstybių narių saugumo ir teisėsaugos įstaigų;

5.  palankiai vertina tai, kad bus sukurta priemonė, skirta humanitarinei pagalbai Europos Sąjungoje teikti, ypač siekiant spręsti didžiulio migrantų ir pabėgėlių srauto problemą; vis dėlto abejoja, ar, siekiant sukurti šią naują priemonę, kaip teisinį pagrindą reikia rinktis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnio 1 dalį, nes pagal jį stokojama tinkamo Parlamento dalyvavimo; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos ketinimo šią priemonę finansuoti pagal DFP 3 išlaidų kategoriją, ypač iš PMIF, kuris jau yra plačiai naudojamas ir jam skiriama per mažai lėšų; prašo Komisijos ES biudžete rasti kitų šios priemonės finansavimo šaltinių, kad nebūtų padarytas neigiamas poveikis iš PMIF finansuojamoms priemonėms ir programoms;

6.  palankiai vertina tai, kad 3 išlaidų kategorijoje sukurtas naujas skyrius, skirtas skubiai paramai teikti Sąjungoje; laikosi nuomonės, jog tikslinant DFP reikia užtikrinti, kad būsimas šios paramos finansavimas būtų teikiamas nepaisant viršutinių ribų, kartu užtikrinant lankstumą, kurio reikia siekiant pritaikyti išteklių paskirstymą atsižvelgiant į įvykius vietoje ir politinių prioritetų pokyčius;

7.  ragina patikslinti PMIF lėšas ir skirti jam daugiau išteklių; pabrėžia, kad turi būti numatytas dar didesnis su migracijos spaudimu susiduriančių Europos agentūrų, ypač Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir FRONTEX, biudžetas ir darbuotojų skaičius, kad jos galėtų teikti valstybėms narėms realią paramą ir būtų užtikrintas jų uždavinių įgyvendinimas; mano, kad paieškos ir gelbėjimo operacijoms turėtų būti numatyta pakankamai lėšų, ir atkreipia dėmesį į tai, jog lėšos, skirtos paieškai ir gelbėjimui, šiuo metu klaidingai įtrauktos į Vidaus saugumo fondą (VSF);

8.  pažymi, kad Komisija neseniai pasirašė susitarimą su Turkija dėl šešių milijardų eurų, skirtų Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei; reiškia susirūpinimą dėl kuriamų į ES biudžetą nepatenkančių finansinių priemonių, nes jos kelia grėsmę biudžeto vientisumui ir jas taikant apeinama biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Parlamentas; pabrėžia, kad su Parlamentu nebuvo konsultuojamasi nė vienu priėmimo proceso etapu; reiškia susirūpinimą dėl poveikio, kurį šis susitarimas gali daryti 2017 m. biudžetui; pabrėžia, kad lėšomis iš šio fondo ir kitų panašių fondų neturėtų būti remiamos represinės priemonės ir kiti veiksmai, kuriais būtų galima pažeisti pagrindines teises; ragina Komisiją atidžiai stebėti šių lėšų panaudojimą ir nuolat apie tai informuoti Parlamentą; pabrėžia, kad ES ir valstybių narių parama pabėgėliams turėtų papildyti įprastą paramą vystymuisi, o ne ją pakeisti;

9.  mano, kad tarp migracijos ir terorizmo Europoje nėra tiesioginio ryšio; prašo skirti papildomų lėšų, skirtų kovai su jaunų žmonių radikalizacija Europos Sąjungoje; mano, kad siekiant šio tikslo reikia skatinti integraciją ir kovoti su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija; ragina nesumažinti lėšų, skiriamų projektams, kuriais siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

10.  mano, kad VSF turėtų būti skirti pakankami finansiniai ištekliai, kurių reikia šio fondo tikslams pasiekti, ypač vykdant veiksmingą valstybių narių teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, tuo pat metu pabrėžia, kad visa jo veikla turi visapusiškai atitikti ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas;

11.  ragina padidinti Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžetą, nes įgyvendinant šią programą siekiama skatinti ir saugoti pagrindines teises ir kovoti su rasizmu, ksenofobija ir visų formų diskriminacija, ypač atsižvelgiant į Europoje augančią netoleranciją;

12.  mano, kad migracijos srautai tęsis dėl ilgalaikio politinio nestabilumo ir konflikto daugelyje regionų, taip pat dėl to, kad stokojama teisėtų būdų prieglobsčio prašytojams ir migrantams patekti į ES; prašo atnaujinti biudžeto poreikių vertinimą, kad būtų galima reaguoti į problemas, kurių tikimasi iki DFP pabaigos; ragina 2017 m. atliekant DFP peržiūrą numatyti kuo didesnį DFP lankstumą, kad jos pajėgumai būtų pritaikyti reaguoti į aplinkybes, kurios nenumatytos ją priimant; ragina patikslinti 3 ir 4 išlaidų kategorijas tinkamai numatant daugiau lėšų ir į visus sprendimų, susijusių su biudžeto ir teisėkūros priemonėmis, priėmimo etapus įtraukti Parlamentą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

41

4

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Martina Anderson, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Sophia in ‘t Veld, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laura Agea, Marina Albiol Guzmán, Hugues Bayet, Carlos Coelho, Pál Csáky, Ska Keller, Miltiadis Kyrkos, Artis Pabriks, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Salvatore Domenico Pogliese, Jaromír Štětina, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edouard Ferrand, Peter Jahr, Othmar Karas, Ilhan Kyuchyuk, Keith Taylor, Lieve Wierinck


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (31.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentas: Pedro Silva Pereira

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primygtinai ragina, kad Europos Parlamentas visapusiškai ir prasmingai dalyvautų tarpinstitucinėje diskusijoje dėl daugiametės finansinės programos (DFP) vaidmens, struktūros, tikslų, prioritetų ir rezultatų, vadovaudamasis plenariniame posėdyje patvirtintais įgaliojimais;

2.  ragina atlikti išsamią, plačią ir sąžiningą DFP veikimo peržiūrą, po kurios paskui būtinai būtų atliktas DFP reglamento teisėkūros taisymas vadovaujantis Tarybos reglamento (ES, Euratom) Nr. 1311/2013 2 straipsniu, taip pat lydimojo tarpinstitucinio susitarimo, apimančio finansines priemones, teikiamas pagal dabartinę programą, teisėkūros taisymas;

3.  atkreipia dėmesį į specialių ir lankstumo priemonių panaudojimą siekiant reaguoti į išskirtines ir nenumatytas aplinkybes, kurias patiria Sąjunga; ypač atkreipia dėmesį į nepaprastąja padėtį migracijos srityje ir sunkumus, kuriuos patiria Europos gyventojai dėl ekonomikos krizės padarinių; todėl pabrėžia, kad, atliekant DFP peržiūrą, reikia skirti daugiau išteklių pagal atitinkamas išlaidų kategorijas, siekiant sudaryti galimybes ES labiau struktūrizuotai spręsti dabartines humanitarines ir ekonomikos krizes; ragina taikyti dar didesnį lankstumą, kad būtų galima tinkamai reaguoti į tokias aplinkybes; vis dėlto pabrėžia, kad spręsdama naujus uždavinius ES privalo neapriboti išteklių skyrimo sanglaudos tikslams; pabrėžia, kad bet koks lankstumo didinimas turi būti vykdomas kartu griežtinant parlamentinę kontrolę;

4.  primena, jog SESV 311 straipsnio pirmoje pastraipoje teigiama, kad „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“; atsižvelgdamas į tai mano, kad besikaupiančios neapmokėtos ankstesnių Europos Sąjungos biudžetų sąskaitos ir lėšų, reikalingų siekiant spręsti krizes ir uždavinius, dabartinius ar būsimus, įskaitant pabėgėlių perkėlimą, migracijos srautus, kovos su terorizmu koordinavimą, ES gyventojų saugumo stiprinimą, paramą energetikos ir transporto sektoriams bei šių sektorių koordinavimą, taip pat paramos priemones, skirtas kovai su klimato kaita, trūkumas rodo, kad skubiai reikia daugiau Europos Sąjungos veiksmų ir lėšų;

5.  mano, kad būtina reformuoti DFP finansavimo sistemą, visų pirma sukuriant naujus tikrus nuosavus ES biudžeto išteklius, kaip antai finansinių sandorių mokestis ir kitos Europos Sąjungos mokestinės pajamos, kad būtų gali siekti biudžeto, kuris būtų visas finansuojamas nuosavais ištekliais, kaip numatyta SESV 311 straipsnyje, ir atitinkamai ragina Tarybą įsipareigoti apsvarstyti šį klausimą, nekeičiant Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinės ataskaitos; taip pat primygtinai ragina Tarybą apsvarstyti klausimą dėl fiskalinių ir biudžeto pajėgumų euro zonoje sukūrimo; pabrėžia, kad ES biudžete reikėtų įdiegti kokią nors naują priemonę (viršijant DFP viršutines ribas) ir ją finansuoti tikrais nuosavais ištekliais;

6.  pabrėžia, kad ES biudžetui reikia vientisumo, grindžiamo demokratine atskaitomybe ir skaidrumu;

7.  reikalauja kartu su Taryba ir Komisija surengti skaidrią, informacija grindžiamą galutinę diskusiją dėl tinkamiausios finansinių programų po 2020 m. trukmės, siekiant suderinti DFP trukmę su Europos Parlamento ir Komisijos politiniu ciklu, vadovaujantis SESV 312 straipsnio pirmos dalies nuostatomis ir visų pirma atsižvelgiant, viena vertus, į planavimo ciklų programų pasekmes ir atskirų politikos sričių įgyvendinimą, ir, antra vertus, į tam tikro lankstumo bei peržiūros mechanizmų poreikį, kad būtų galima pasiekti kuo geresnės pusiausvyros tarp stabilumo, nuspėjamumo ir lankstumo;

8.  ragina pradėti taikyti esamas nuostatas dėl pareigos ir DFP atžvilgiu, kaip numatyta SESV 312 straipsnio 2 dalyje, ir sprendimų priėmimo procedūroms dėl nuosavų išteklių, kaip numatyta ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje, įskaitant galimybę vieningą sprendimo priėmimą pakeisti kvalifikuota balsų dauguma;

9.  mano, kad DFP ir atitinkamų fondų įgyvendinimo reglamentai galėtų būti dar labiau racionalizuoti ir supaprastinti, atsižvelgiant į tikslus, nustatytus Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rosa D’Amato, Rosa Estaràs Ferragut, Arne Lietz, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Jarosław Wałęsa


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl pasirengimo porinkiminei 2014–2020 m. DFP peržiūrai. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą

(2015/2353(INI))

Nuomonės referentė: Clare Moody

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato užsakytu 2008 m. tyrimu siekta įvertinti lyčių aspekto elementų integravimo į ES biudžeto sudarymo procesą perspektyvumą ir galimybes ir šis tyrimas patvirtino, kad, nepaisant unikalių ypatybių, ES biudžetas yra tinkamas lyčių aspektui įtraukti ir kad lyčių aspekto integravimas sudarant biudžetą gali būti taikomas visais biudžeto sudarymo etapais, nuo planavimo ir rengimo iki jo audito ir vertinimo;

1.  pripažįsta, kad lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė, įtvirtinta sutartyse, ir turėtų būti įtraukta į visas ES politikos sritis, siekiant įgyvendinti lygybę praktiškai; pabrėžia, kad lyčių lygybė turi tapti politikos tikslu pagal biudžeto antraštines dalis, taip pat lyčių aspekto integravimas turi būti pripažintas kaip visų biudžeto antraštinių dalių įgyvendinimo metodas ir kad todėl atsižvelgimas į lyčių aspektą sudarant biudžetą turi tapti neatskiriama biudžeto sudarymo procedūros dalimi visais šios procedūros etapais, tačiau pažanga šioje srityje buvo nežymi; todėl tikisi, kad Komisija parengs atsižvelgimo į lyčių aspektą sudarant biudžetą metodiką bei taikys ją ES biudžetui; pabrėžia, kad siekiant veiksmingos lyčių aspekto integravimo politikos ir pažangos lyčių lygybės srityje reikalingi suplanuoti ir pakankami biudžeto ištekliai; pritaria DFP laikotarpio vidurio peržiūrai, nes tai galimybė pasiekti reikšmingos pažangos remiantis į rezultatus orientuoto biudžeto darbotvarke, taip pat pristatyti tolesnius išmatuojamus ir realius tikslus, įskaitant iki šiol padarytos pažangos analizę, kad būtų galima iš tiesų įdiegti lyčių lygybės aspektus į ES biudžetą likusiai šio programavimo laikotarpio daliai;

2.  džiaugiasi, kad itin didelis dėmesys skiriamas į rezultatus orientuoto biudžeto darbotvarkei, kaip galimybei pasiekti, kad biudžeto išlaidos neštų integruotą naudą lyčių lygybės aspektu kiekvieno išleisto euro atveju; taip pat pripažįsta, kad supaprastinimo priemonės pagal į rezultatus orientuoto biudžeto darbotvarkę negali būti įdiegiamos investicijų, kurios gali lemti teigiamus pokyčius siekiant lyčių lygybės, sąskaita;

3.  atkreipia dėmesį į strategijoje „Europa 2020“ įrašytus su lyčių aspektais susijusius tikslus, o būtent padidinti moterų užimtumą iki 75 proc., pasiekti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pasiekti vienodo vyrų ir moterų nacionalinių parlamentų narių skaičiaus ir vienodo vyrų ir moterų skaičiaus didelių bendrovių valdybose; kol kas dar toli iki visų šių tikslų įgyvendinimo; taip pat atkreipia dėmesį į susijusius Europos Parlamento prioritetus pagal darbotvarkę „Horizontas 2020“, kurie apima lyčių lygybės skatinimą, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; pabrėžia, kad, atliekant DFP peržiūrą, būtina įvertinti pažangą siekiant šių tikslų ir, jei reikia, peržiūrėti priemones, kurių imtasi, kad jie būtų pasiekti;

4.  pabrėžia, kad, nepaisant prie DFP pridėto bendro pareiškimo dėl lyčių aspekto integravimo, šiuo klausimu iki šiol nesiimta jokių konkrečių priemonių; ragina veiksmingai stebėti šio pareiškimo įgyvendinimą vykdant metines biudžeto procedūras ir veiksmingiau jį įtraukti į DFP peržiūrą;

5.  primena, kad, remiantis JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 55 proc. pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į ES nuo 2016 m. sausio mėn., yra moterys ir vaikai; kadangi moterys ir mergaitės yra neproporcingai nepalankioje padėtyje ir patiria riziką krizių ir konfliktų situacijose, ragina atliekant DFP peržiūrą išanalizuoti finansines priemones pagal 3 (Saugumas ir pilietybė) ir 4 (Europos vaidmuo pasaulyje) išlaidų kategorijas, skirtas konkretiems perkeltų moterų ir mergaičių poreikiams patenkinti, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir kovą su smurtu dėl lyties, taip pat priemones, kuriomis konkrečiai siekiama integruoti moteris pabėgėles ir prieglobsčio prašytojas bei vaikus pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus juos priimančioje šalyje, be kita ko, lankstų kalbų mokymą, švietimą ir vaikų priežiūrą, be to, priemones, kuriomis siekiama panaikinti pagrindines jų pirminio perkėlimo priežastis;

6.  pabrėžia, kad viešųjų lėšų investavimas į priežiūros sektorių, be kita ko, kokybiškų viešųjų vaikų priežiūros, socialinės rūpybos paslaugų, ilgalaikės ir vyresniojo amžiaus asmenų priežiūros paslaugų už prieinamą kainą plėtotę kuria darbo vietas, yra ekonomikos augimo variklis, skatina lyčių lygybę ir sudaro galimybes didesniam skaičiui moterų grįžti į darbą, trunkantį visą dieną, arba pradėti dirbti tokį darbą, turint mintyje, kad moterys skiria neapmokamam priežiūros darbui 2–10 kartų daugiau laiko nei vyrai; ragina panaudoti DFP peržiūrą tam, kad Europoje būtų investuojama į socialinę infrastruktūrą vadovaujantis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarke ir strategija „Europa 2020“, numatant specialias nuostatas dėl investicijų į mokymus moterų verslumui ugdyti; pažymi, kad ši išlaidų rūšis retai laikoma tinkama investicijų rūšimi, kai politikos formuotojai ieško efektyvių užimtumo kūrimo būdų ekonomikos sąstingio metu, ir jog iš tiesų dažnai stebima, kad atsitinka priešingai, nes viešosios išlaidos švietimui, sveikatos priežiūrai, vaikų priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugoms mažinamos daugelyje šalių, kaip jų deficito mažinimo strategijos dalis; apgailestauja, kad šis socialinės infrastruktūros nepaisymas atspindi lytimi grįstą ekonominio mąstymo šališkumą ir gali būti kilęs iš darbo pasidalijimo pagal lytis ir lyčių segregacijos užimtumo srityje, o tai, savo ruožtu, prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo didinimo Europoje; mano, kad DFP peržiūra yra proga imtis veiksmų šiai problemai spręsti;

7.  pakartoja, kad „Daphne“ programos atliko esminį vaidmenį kovojant su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris Europos Sąjungoje, tačiau smerkia tai, kad minėtos programos daugiau nelaikomos savarankiška išlaidų sritimi; pabrėžia, kad reikia tinkamos finansinės paramos ir daugiau aiškumo šio tikslo siekimo pagal Teisų, lygybės ir pilietiškumo programą būdų klausimu; primygtinai pakartoja, jog, siekiant veiksmingo įgyvendinimo, svarbu, kad lėšos pasiektų visuomenines organizacijas vietose.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Barbara Matera, Marijana Petir, Pina Picierno, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Beatrix von Storch

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Arne Gericke, Clare Moody

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

David Coburn, Ulrike Rodust, Siôn Simon


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Reimer Böge, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Urmas Paet, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Monika Vana, Daniele Viotti, Marco Zanni, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Xabier Benito Ziluaga, Mercedes Bresso, Ivan Štefanec, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sylvia-Yvonne Kaufmann, Fernando Ruas, Bogdan Brunon Wenta

Teisinis pranešimas