Procedūra : 2015/2093(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0234/2016

Pateikti tekstai :

A8-0234/2016

Debatai :

PV 24/10/2016 - 20
CRE 24/10/2016 - 20

Balsavimas :

PV 25/10/2016 - 7.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0407

PRANEŠIMAS     
PDF 558kWORD 152k
18.7.2016
PE 576.833v02-00 A8-0234/2016

Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?

(2015/2093(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Isabelle Thomas

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?

(2015/2093(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma būtinybė įsipareigoti siekti „tvaraus Europos vystymosi“, įskaitant „aukšto aplinkosaugos lygio ir aplinkos kokybės gerinimo“ nuostatą, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 11, 43 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendrosios žuvininkystės politikos, o ypač į jo 15 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį, ypač į jo 7 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(1),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0068/2016) („Europos žuvininkystės kontrolės agentūra“ – PECH/8/05354),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rezoliuciją (B8-0581/2016) („Žuvininkystės produktų atsekamumas viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose“ – PECH/8/05296),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0234/2016),

A.  kadangi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, taikomas Europos Sąjungoje;

B.  kadangi taikant skirtingus inspektavimo ataskaitos modelius Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011 nustatytos inspektavimo formos nėra suderintos ir vartojami skirtingi tų pačių temų pavadinimai, todėl perduodant informaciją tarp institucijų susiduriama su veiklos vykdymo sunkumais;

C.  kadangi naujausi keitimosi duomenimis protokolai, būtini įgyvendinant elektroninių žurnalų nuostatas, užbaigti 2010 m. liepos mėn. ir kadangi elektroniniai žurnalai tapo privalomi nuo 2010 m. sausio mėn.;

D.  kadangi iš tiesų esama nelygybės arba, žvejų nuomone, taikomas nevienodas požiūris, kalbant apie žuvininkystės kontrolės Europoje reguliarumą, dažnumą, trukmę, griežtumą, nuodugnumą, veiksmingumą ir metodus, ir kadangi reikia užtikrinti vienodą ir nediskriminacinį požiūrį;

E.  kadangi, stengiantis kontroliuoti žuvininkystę, į šį procesą būtinai turi būti visapusiškai įtrauktas ir jame aktyviai dalyvauti žuvininkystės sektorius;

F.  kadangi taikant taškų sistemą baudžiami žvejybos laivai, o ne laivų savininkai, žvejai ar kiti asmenys visoje gamybos grandinėje;

G.  kadangi žuvininkystės sektorius yra vienas svarbiausių sektorių, suinteresuotų tvariu jūrų ir vandenynų valdymu;

H.  kadangi, net ir atsižvelgiant į galimus regioninius skirtumus, ES taisyklės valstybėse narėse taikomos iš esmės skirtingai, ypač Kontrolės reglamentu nustatytos taisyklės, ir kadangi kiekviena valstybė narė turi savo atskirą teisinę sistemą ir jų administracinės ir teisminės struktūros skiriasi, o šie skirtumai neišvengiamai atsispindi sistemose, pagal kurias už BŽP taisyklių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos ir (arba) baudžiamosios sankcijos, be to, dėl šių sistemų valstybėse narėse atsiranda neatitikimų ir nesąžininga praktika kitų valstybių narių atžvilgiu;

I.  kadangi yra nustatyta rizika tais atvejais, kai nacionalinės inspektavimo institucijos ne visada turi galimybę susipažinti su atitinkamais duomenimis, kad galėtų veiksmingai inspektuoti užsienio laivus, ir kadangi, taikydamos skirtingą požiūrį į kontrolę ir sankcijas, valstybės narės susiduria su problemomis, kai nustačiusios pažeidimus imasi tolesnių veiksmų, susijusių su vėliavos valstybėmis;

J.  kadangi būtina griežtinti į ES įvežamų produktų, gautų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, kontrolę ir visose valstybėse narėse užtikrinti vienodą tokios žvejybos kontrolės lygį;

K.  kadangi už Reglamento (EB) Nr.°1224/2009 įgyvendinimą ir atitinkamų sankcijų skyrimą atsakingos valstybės narės;

L.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nėra specializuotų žuvininkystės inspektorių padalinių;

M.  kadangi Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EFCA), įsteigta siekiant skatinti laikytis aukščiausių bendrų kontrolės standartų pagal bendrą žuvininkystės politiką, veiksmingai dalyvauja siekiant darniai įgyvendinti kontrolės sistemą, nepaisant to, kad turi nedaug išteklių;

N.  kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) gali padėti tobulinti ir modernizuoti žuvininkystės kontrolę, ypač naudodamasis savo biudžeto eilute 11-06-62-02 (bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir integruotos jūrų politikos (IJP) kontrolė ir taikymas) ir biudžeto eilute 11-06-64 (EFCA);

O.  kadangi įgyvendintas draudimas išmesti priegaudą į jūrą ir jis yra pernelyg žalingas žvejybos veiklos vykdytojams, nes, nepaisant to, kad veiklos vykdytojai naudojasi ES teisės aktais leidžiamomis priemonėmis ir įrankiais ir imasi visų įmanomų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio, jiems gali būti taikomos sankcijos vien už tai, kad sugautų žuvų kiekiai viršija ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus didžiausius leidžiamus kiekius;

P.  kadangi žvejyboje naudojama technika ir įranga pasikeitė ir patobulėjo, todėl stebėsenos sistemos ir metodai taip pat turi būti atnaujinti, kad būtų veiksmingi; primena, kad šiuo tikslu galėtų būti naudojamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas;

Q.  kadangi įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra pagrindinis kontrolės uždavinys, todėl nusipelno ypatingo teisėkūros institucijų ir už kontrolę atsakingų institucijų dėmesio;

R.  kadangi naudojant pigias nuotolinio sekimo technologijas, pavyzdžiui, automatinio identifikavimo sistemą (AIS), galima vykdyti savanorišką kontrolę, be to, tampa lengviau stebėti žvejų veiklą ir padidinti jų saugumą;

S.  kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir prekyba tokios žvejybos laimikiu yra nusikalstama veika visame pasaulyje;

T.  kadangi žuvų aukcionai yra labai svarbūs organizuojant jūros produktų tiekimą ir vykdant iškrautos žuvies kontrolę;

U.  kadangi valstybėse narėse taikomos skirtingos teisinės sistemos ir kadangi surinkti įrodymai turi būti priimtini ir tinkami naudoti kiekvienos valstybės narės, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą, konkrečioje sistemoje;

V.  kadangi geriausi sąjungininkai įgyvendinant Kontrolės reglamentą yra gerai parengti ir skatinami žvejai, kurie suvokia šių kontrolės priemonių naudą ir aktyviai jas vykdo;

I. Suvienodinimo kliūtys

1.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą žuvininkystės veiklos kontrolę, kad gyvieji jūrų ištekliai būtų tausiai naudojami ir būtų išlaikomos vienodos veiklos sąlygos ES laivynams; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą Kontrolės reglamento įgyvendinimą;

2.  pabrėžia, kad ES plataus užmojo kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba visame pasaulyje turėtų derėti su veiksmingu Kontrolės reglamento taikymu savo vandenyse;

3.  pabrėžia, kad kontrolės taikymo sritys yra įvairios, o inspektavimo vietos – nevienodos, todėl žuvininkystės kontrolė pasidaro diskriminacinio pobūdžio, nes kai kurios valstybės narės organizuoja visos grandinės, nuo žvejybos įrankio iki vartotojams pateiktų maisto produktų, kontrolę, o kitos tikrina tik tam tikras grandinės grandis ir neįtraukia, pavyzdžiui, laimikio transportavimo ar maitinimo paslaugų;

4.  pripažįsta, kad priėmus dabartinį Kontrolės reglamentą sykiu su NNN žvejybos reglamentu kontrolės tvarka labai patobulėjo, nes sujungta daug taisyklių, kurios anksčiau buvo paskiros, numatyta galimybė naudoti naujas technologijas, imtasi parengiamųjų sankcijų suderinimo veiksmų, paaiškinti Komisijos ir valstybių narių vaidmenys, pagerėjo atsekamumas ir pasiekta kitų laimėjimų;

5.  primena, kad tai, kaip žvejai priima taisykles, lemia tai, ar įgyvendinimo poveikis laikomas sąžiningu, ar nustatomos taisyklės laikomos prasmingomis ir ar jos suderinamos su tradiciniais žvejybos būdais ir praktika;

6.  mano, kad būtina aiškiai apibrėžti, suklasifikuoti įvairiuose jūrų rajonuose vykdomą žvejybą ir nustatyti jos standartus;

7.  pažymi, kad kontrolė organizuojama nevienodai (kai kurios valstybės narės ją yra suskaidžiusios ir pavedusios vykdyti įvairioms institucijoms, o kitos – įpareigojusios ją vykdyti vieną organą) ir kad kontrolei vykdyti naudojamos priemonės ir žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai skiriasi; taip pat pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis sunku užtikrinti skaidrų informacijos valdymą ir skaidrias galimybes ją gauti;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad kontrolės veiksmingumas taip pat skiriasi priklausomai nuo labai įvairių žvejybos plotų ES, pradedant nuo nedidelių, ribotų zonų, kurių žuvininkystės ištekliais daugiausia dalijasi kaimyninės valstybės narės, baigiant labai tolimomis ir atokiomis zonomis; teigia, kad, atsižvelgiant į konkrečius atokiausių regionų, kuriems būdingos didelės ir daugiausia okeaninės išskirtinės ekonominės zonos, ypatumus, taip pat į naudojamų žuvų išteklių rūšį (daugiausia giliavandenės žuvys ir toli migruojančios pelaginės žuvys) ir alternatyvių išteklių stoką, akivaizdu, jog reikia taikyti griežtesnes kontrolės priemones tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo žvejybos ir labai nukenčia nuo laivynų, pažeidžiančių BŽP taisykles, daromos didžiulės žalos;

9.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Kontrolės reglamentą siekiant susidaryti aiškų vaizdą, kurias dalis per būsimą peržiūrą reikia patobulinti ir taip užtikrinti, kad ir ateityje Kontrolės reglamentas būtų naudingas ir lengvai taikomas;

10.  pažymi, kad rizikos vertinimu pagrįstos kontrolės metodas skiriasi nuo žvejybos veiklos ir laimikio pardavimo būdų atrankinės patikros;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartines sudėtingas technines priemones, t. y. daugybę nuostatų, kurios gali būti net prieštaringos, taip pat daugybę įvairiuose teisiniuose dokumentuose plačiai taikomų nukrypti leidžiančių nuostatų ir išimčių, sunku ne tik suprasti, bet ir kontroliuoti ir įgyvendinti;

12.  primena, kad dauguma atrankinių patikrų atliekama iškraunant laimikį, nors inspektuojant jūroje nustatomų pažeidimų procentas akivaizdžiai didesnis už pažeidimų, nustatomų inspektuojant sausumoje, procentą, nes inspektavimas jūroje pagrįstas rizikos vertinimu;

13.  primena, kad, įpareigojimas iškrauti visą laimikį reiškia esminį pasikeitimą žuvininkystės srityje, todėl Bendrajame reglamente (ES) Nr. 812/2015 nustatytas dvejų metų prisitaikymo terminas, kuriam pasibaigus įpareigojimo iškrauti žuvis nepaisymas bus laikomas sunkiu pažeidimu; ragina šį terminą prireikus pratęsti;

14.  pažymi, kad valstybės narės ir kartais regionai taisykles į nacionalinę ir regioninę teisę perkelia nevienodai, nes Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 yra daug neprivalomų nuostatų; pabrėžia, kad kai kurių šio reglamento nuostatų iš tikrųjų negalima įgyvendinti, nes tam tikras taisykles labai sunku pritaikyti realybėje, pavyzdžiui, dėl svarbiausių žuvininkystės sektoriaus ypatumų (laivynų, žvejybos įrankių, žvejybos plotų ir tikslinių rūšių), kurie labai skiriasi jūrų baseinuose, valstybėse narėse ir konkrečių tipų žvejybos sektoriuose, arba jos yra prieštaringos, todėl inspektoriai jas gali aiškinti skirtingai;

15.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse pažeidimų lygis nevienodas ir kad už tą patį pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda arba baudžiamoji sankcija; pažymi, kad žvejybos licencijos taškų sistema, pagal kurią už reikalavimų nesilaikymą taškai atimami, yra tinkama kaip ES priemonė, kurią taikant galima nustatyti sankcijų už sunkius pažeidimus sistemą, tačiau nesuderinus būtinų nuostatų padėtis, kuri jau yra neteisinga, dėl tokios sistemos taikymo taptų dar prastesnė, o veiklos vykdytojams valstybėse narėse būtų sudarytos nevienodos sąlygos; prašo, kad būtų vengiama tokių sankcijų skirtumų;

16.  pažymi, kad pasitikėjimo ir skaidrumo valstybėse narėse trūkumas yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių nepakankamai keičiamasi duomenimis, susijusiais su reglamentavimu; ragina spręsti šią problemą, siekiant užtikrinti ir įvirtinti visiems žvejams vienodas sąlygas;

17.  primena, kad EFCA prižiūri, kaip taikomi bendri kontrolės, inspektavimo ir priežiūros standartai, ir padeda valstybėms narėms vykdyti operatyvinį bendradarbiavimą pagal jungtinės veiklos planus; primena, kad svarbu padidinti EFCA įgaliojimus, siekiant vykdyti bendrus žuvininkystės kontrolės veiksmus, kad būtų galima ES lygmeniu veiksmingai koordinuoti įvairių pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių vietos, regioninių ir nacionalinių institucijų ir ES agentūrų veiklą; prašo, kad EFCA skirtų daugiau išteklių šiai užduočiai;

18.  mano, kad EFCA įgyvendinama pagrindinė žuvininkystės inspektorių mokymo programa yra labai svarbus žingsnis siekiant standartizuoti mokymą ir kontrolės procedūras, ir ragina visas valstybes nares ją naudoti; pažymi, kad valstybės narės netaiko vienodų mokymo standartų (nebent savanoriškai), o tai reiškia, kad kvalifikacijos, reikalavimai priimamiems darbuotojams ir uždaviniai yra skirtingi;

19.  pažymi, kad žvejai skirtingose valstybėse narėse mokomi ir informuojami skirtingai ir kad netaikoma jokia priemonė, kuri padėtų paprasčiau ar lengviau susipažinti su Kontrolės reglamento tikslais ir esminiu turiniu; mano, kad dėl tokios padėties atsiranda žinių trūkumas, o tai visiškai neskatina vienodai taikyti šio teisės akto, nors ir pageidautina, kad jis būtų vienodai taikomas; labai skatina kuo greičiau įgyvendinti šias priemones;

20.  pažymi, kad, nors per keletą metų dėl Komisijos vykdomos plataus masto informavimo kampanijos vartotojai tapo geriau informuoti apie perkamų produktų kilmę ir identifikavimą, vis dėlto tiems patiems vartotojams nesuteikiama tinkama informacija apie restoranuose patiekiamus žuvų produktus, kadangi tai nėra privaloma šioje paskutinėje komercinės veiklos grandinės grandyje;

21.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti jūrų priežiūrą labai svarbu naudotis naujomis stebėsenos ir tikralaikio informacijos perdavimo ir komunikacijos technologijomis; prašo, kad valstybių narių taikomos priemonės būtų techniniu požiūriu suderinamos ir kad būtų neskatinama tik iš dalies dalytis su kontrole susijusių duomenų bazių informacija, nebūtų skatinami dėl to atsirandantys neatitikimai ir prarandamas veiksmingumas;

22.  pažymi, kad neįvertintas kai kurių taisyklių nepritaikomumas realybėje, kuris priklauso nuo skirtingo laivų technologinio lygio, antžeminės logistikos ir sektoriaus veiklos organizavimo įvairiuose uostuose;

23.  atkreipia dėmesį į EJRŽF vaidmenį, visų pirma naudojant šio fondo biudžetą, kuris skirtas BŽP tikslų kontrolei ir 2014–2020 m. siekia 580 mln. EUR;

24.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad bendroji rinka būtų vientisa ir kad kontrolės reikalavimai valstybėse narėse būtų vykdomi vienodai – vidaus ir išorės kontrolės kokybė valstybėse narėse nesiskirtų ir nepriklausytų nuo sienos, per kurią produktai įvežami į ES;

II. Pasiūlymai, kaip pataisyti padėtį

25.  pasisako už tai, kad Sąjungos teisės aktai būtų supaprastinti ir patobulinti, taip pat būtų sumažinta administracinė našta, siekiant užtikrinti geresnę teisėkūrą, visų pirma būtų atlikta tikslinga ir tikslinė Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 peržiūra, numatyta ir suplanuota ne vėliau kaip 2017 m., bet sykiu būtų išlaikytos veiksmingos taisyklės, kurias taikant būtų galima užkirsti kelią BŽP pažeidimams, juos nustatyti ir už juos taikyti sankcijas, ir daugiausia dėmesio būtų skirta tam, kad įvairios valstybės narės geriau įgyvendintų taisykles, visų pirma išnagrinėjant didesnio suderinimo galimybes, tačiau būtų užtikrinta, kad supaprastinimas būtų grindžiamas tvirta esamos kontrolės sistema ir dėl jo nebūtų mažinami aukščiausi darbo, aplinkos, profesinių sąjungų ar visuomenės apsaugos standartai;

26.  mano, kad vykdant naujojoje BŽP numatytą regionalizavimą reikia patikimos ir darnios kontrolės sistemos; griežtai prieštarauja Kontrolės reglamento sušvelninimui ir mano, kad valstybės narės jau dabar gali naudotis lankstumo galimybėmis pagal esamą sistemą;

27.  reikalauja, kad šią peržiūrą drauge atliktų ES institucijos ir žuvininkystės sektoriaus atstovai, ypač kalbant apie tradicinę smulkiąją priekrantės žvejybą, kurią bet kokiu nauju teisės aktu turėtų būti siekiama apsaugoti ir skatinti;

28.  pabrėžia, kad kuriant arba persvarstant teisines priemones reikia diskutuoti su įvairiomis nacionalinės valdžios, atokiausių regionų ir regioninės valdžios institucijomis;

29.  tvirtina, kad glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas padėtų toliau darninti kontrolę; todėl pabrėžia pagal Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą nustatytų įpareigojimų laikymosi ekspertų grupės svarbą;

30.  primena Komisijai, kad prieš įgyvendinant privalomas taisykles reikia sukurti teisines ir efektyvias sąlygas, taip išvengiant paradoksalios padėties;

31.  laikosi nuomonės, kad Komisija privalo siekti, kad teisės aktai būtų vienodai ir tiksliai perkeliami į nacionalinę teisę, ir tikrinti, kaip įgyvendinami esami teisės aktai, pavyzdžiui, nustatyti mažiausią krovinių, kuriuos turi patikrinti kiekviena valstybė narė, procentą; be to, mano, kad kontrolės procedūros turėtų būti skaidrios, nešališkos ir standartinės, kad valstybėms narėms būtų galima sudaryti vienodas sąlygas kontroliuoti savo žvejus, ir kad kontrolės taisyklės turėtų būti paprastesnės, išsamesnės ir nuoseklesnės;

32.  pasisako už tai, kad būtų griežtinama kontrolė siekiant išvengti žuvų, sužvejotų vykdant neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą, importo, be kita ko, iš specializuotų žvejybos inspektorių, geriausiai gebančių nustatyti riziką, būtų sudarytos nacionalinės žvalgybos grupės ir būtų nustatytas mažiausias krovinių, kuriuos privaloma patikrinti, procentas;

33.  mano, jog siekiant, kad būtų kontroliuojamas ir vertinamas veiksmingas įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas ir kad duomenys būtų renkami laikantis reikalavimų pagal persvarstytą BŽP, reikia rinkti, tvarkyti ir naudoti kokybiškus duomenis, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį;

34.  ragina valstybes nares ir atitinkamas jų jūrų žvejybos kontrolės institucijas suburti specializuotų žvejybos inspektorių grupes; remia ir skatina didesnį valstybių narių bendradarbiavimą keičiantis inspektoriais, kontrolės metodais ir duomenimis, dalijantis rizikos analize ir informacija apie su valstybės vėliava plaukiojantiems laivams skirtas kvotas;

35.  primena, kad už Kontrolės reglamento įgyvendinimą atsakingos valstybės narės; ragina valstybes nares vykdyti savo pareigas ir glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant keistis gerąja patirtimi ir duomenimis ir užtikrinti kontrolės sistemų sąveikumą;

36.  mano, kad vienodas ir nuspėjamas įvairių rūšių galimų patikrų vykdymas, visapusiškai jas apibrėžus, suderinus ir paaiškinus, padėtų užtikrinti būtinas vienodas sąlygas visų tipų ES žvejybai;

37.  pažymi, kad tam tikruose regionuose baseinai yra valdomi kartu su ES nepriklausančiomis šalimis, ir ragina gerinti valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą;

38.  mano, kad valstybės narės, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus;

39.  prašo EFCA ir valstybių narių mokymo įstaigas įgyvendinti vienodą ES inspektorių mokymo programą, kuri būtų pagrįsta bendru turiniu ir standartizuotomis taisyklėmis – tam dalį lėšų galėtų skirti EJRŽF;

40.  prašo išversti ir išplatinti EFCA parengtą pagrindinę mokymo programą, pavyzdžiui, apmokyti nacionalines institucijas, kaip taikyti programą, pasinaudojant EJRŽF parama; siūlo programos vadovą papildyti inspektorių gerosios patirties pavyzdžiais;

41.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti ir patvirtinti trečiųjų asmenų siūlomas kontrolės mokymų iniciatyvas;

42.  siūlo tobulinti žvejų mokymą ir jų informavimą – tai būtų galima įtraukti į jų profesinių organizacijų ir pakrantės veiksmų grupių veiklą, kad taisyklių tikslas ir bendra svarba būtų geriau suprantami, taip skleidžiant taisyklių supratimo ir laikymosi kultūrą; rekomenduoja to siekiant veiksmingai konsultuotis su patariamosiomis tarybomis; siūlo sukurti internetines žvejybai aktualių dokumentų ir informacijos (įskaitant baudos taškų sistemą) duomenų bazes, kiek tai leidžiama pagal galiojančias duomenų apsaugos nuostatas, kad taisyklės visiems būtų prieinamos ir suprantamos; prašo Komisijos įvertinti esamas būsimų žvejų mokymo programas Europoje ir išvadas išdėstyti komunikate;

43.  siūlo išnagrinėti galimybes įdiegti EFCA elektroninį registrą (EFCA vieno langelio sistemą), turintį atspausdinti parengtų arba elektroninių inspektavimo formų ir inspektavimo ataskaitų centralizavimo funkcijas; pažymi, kad toks EFCA elektroninis registras taip pat galėtų būti naudojamas siekiant gauti ir centralizuoti informaciją apie valstybių narių ir trečiųjų šalių išduodamus žvejybos leidimus;

44.  siūlo tobulinti kontrolės agentūrų naudojamas viešosios komunikacijos sistemas ir pabrėžia, kad svarbu periodiškai skleisti informaciją apie vykdomą veiklą ir gautus rezultatus ir nuolat teikti informaciją apie žuvų ištekliams taikomas taisykles, pavyzdžiui, apie mažiausią leidžiamą iškrauti dydį ir žvejybos draudimo laikotarpius ar rajonus;

45.  pabrėžia, kad būtina didinti EFCA vaidmenį, ypač jos biudžetą, įgaliojimus ir žmogiškuosius išteklius; siūlo persvarstyti Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 ir 95 straipsniuose nustatytas veiksmų sąlygas ir visų pirma suteikti agentūrai teisę imtis veiksmų iniciatyvos dėl tų žuvininkystės išteklių, kurie yra pereikvojami, ir tų, kurių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis nepasiektas;

46.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su neteisėta žvejyba, laikytis BŽP taisyklių ir gerinti gaunamų duomenų kokybę, svarbu sustiprinti ir sugriežtinti kontrolę, visų pirma valstybėse narėse, kuriose Kontrolės reglamentas kol kas menkai įgyvendintas;

47.  primena, kad svarbu užtikrinti pajėgumą keistis duomenimis tikruoju laiku, ypač per kontrolės operacijas, kurias drauge su valstybėmis narėmis atlieka ir koordinuoja agentūra, remdamasi jungtinės veiklos planais;

48.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EFCA būtų arčiau valstybių narių, įskaitant atokiausius regionus;

49.  siūlo užtikrinti, kad į agentūros valdybą, kurią jau sudaro šeši Komisijos atstovai ir po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, įeitų bent du Europos Parlamento atstovai, kad Parlamentui atstovautų tiek pat vyrų ir moterų, o atstovus iš savo narių skirtų Parlamento Žuvininkystės komitetas;

50.  rekomenduoja kontrolę išplėsti (pavyzdžiui, išplėsti stebėjimo sritį), kad ji apimtų visą gamybos grandinę, ir atsakomybę už inspektavimą jūroje paskirti vienam administraciniam organui, kad būtų išvengta pasikartojančios kontrolės, dėl kurios švaistomi žmogiškieji, logistikos ir finansiniai ištekliai, atsiranda sumaištis ir nereikalingas spaudimas žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams; be to, ragina valstybių narių institucijas oficialiai bendradarbiauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti visą žuvų gamybos grandinę;

51.  prašo Komisijos įvertinti, ar tikslinga baudos taškus susieti su žvejybos leidimais; pabrėžia, kad pagal šią sistemą laivo pardavimo atveju taškai perduodami kartu su leidimu, todėl tam tikri laivai gali būti nuvertinami ir gali būti užkirstas kelias juos perparduoti, pavyzdžiui, norintiems pradėti verslą jauniems žvejams;

52.  rekomenduoja imtis konkrečių priemonių, siekiant sąmoningesnio ir atsakingesnio vartojimo restoranuose, neatmetant galimybės nustatyti privalomą reikalavimą restoranų savininkams pateikti būtiną informaciją apie produktus, taip suteikiant vartotojui galimybę vykdyti netiesioginę kontrolę;

53.  siūlo, kad vidaus vandenyse kontrolę vykdytų autonominės srities arba regiono inspekcija, žvejybos jūroje iki dvylikos jūrmylių nuo kranto kontrolę – nacionalinės inspekcijos, o visuose kituose jūrų vandenyse – ES inspekcijos;

54.  mano, kad vykdant rizikos vertinimu pagrįstą kontrolę turėtų būti remiamasi ES lygmeniu nustatytais skaidriais, konkrečiais ir išmatuojamais minimaliaisiais kriterijais;

55.  ragina standartizuoti sankcijas ir sykiu užtikrinti, kad jos būtų proporcingo lygio, nediskriminacinės ir veiktų kaip atgrasomoji priemonė; pirmenybę teikia ekonominėms sankcijoms, įskaitant laikiną veiklos sustabdymą, o ne baudžiamojo pobūdžio sankcijoms, tačiau mano, kad, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje, siekiant išvengti pažeidimų, pirmenybę reiktų reikti paskatoms žvejams, kurie laikosi BŽP taisyklių;

56.  primena, kad sankcijos priskirtos valstybių narių kompetencijai ir Sąjunga neturi teisinių galimybių jų standartizuoti taikydama Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009; tačiau pabrėžia, kad taškų sistema yra svarbi siekiant nustatyti sankcijų sistemą, ir ragina valstybes nares imtis iniciatyvos plačiai standartizuoti sankcijas, ypač baudžiamąsias, siekiant panaikinti dabar esančią nelygybę;

57.  mano, kad dėl priegaudos sistemos objektyvi ir visapusiška atsakomybė iš tiesų tenka žvejybos veiklos vykdytojams, kurie patraukiami atsakomybėn, nors ir vykdė veiklą visapusiškai laikydamiesi teisės aktų ir ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų atsitiktinio laimikio;

58.  teigia, kad bendrieji Europos Sąjungos teisės principai nesuderinami su sistema, pagal kurią subjektui taikoma objektyvi atsakomybė už tai, ko jis nepadarė nei tyčia, nei dėl neatsargumo;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę nustatyti suderintą minimalią nuobaudą, taikytiną už sunkius pažeidimus ir (arba) pasikartojančius neteisėtus veiksmus;

60.  pritaria tam, kad būtų įvestos griežtesnės sankcijos už neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą;

61.  ragina kurti mechanizmus atsižvelgiant į gerus pavyzdžius, kad būtų geriau laikomasi teisės aktų;

62.  mano, kad kai kurių nuostatų, kuriomis nustatytos sankcijos už viršytą atsitiktinai sužvejotų žuvų kiekį, neatsižvelgiant net į tai, jog vykdant teisėtus veiksmus nepadaryta pažeidimų tyčia ar dėl neatsargumo, aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams Europos Sąjungos principams, įtvirtintiems pirminėje teisėje – ES sutarties 6 straipsnyje;

63.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl tiesioginio taikymo ir aiškinimo, kad būtų išvengta nevienodo požiūrio skirtingose valstybėse narėse, ypač kai žvejybos veiklos vykdytojai, savanoriškai pranešdami apie priegaudą, parodo, kad elgiasi sąžiningai ir kad laimikis buvo sugautas visiškai atsitiktinai;

64.  mano, kad kontrolė bus sąžiningesnė, geriau subalansuota ir veiksmingesnė, jeigu sektoriaus subjektams bus padedama investuoti į modernias technologijas ir įrangą, sąveikią skirtingose valstybėse narėse ir lengvai atnaujinamą;

65.  ragina nustatyti finansavimo mechanizmus siekiant, kad būtų labiau naudojamasi pigiomis technologijomis, kad būtų vykdoma savanoriška kontrolė, gerėtų žvejų veiklos stebėsena ir jų sauga, visų pirma smulkiosios nepramoninės žvejybos srityje;

66.  pabrėžia elektroninių technologijų (elektroninių ataskaitų teikimo ir elektroninių stebėsenos sistemų) svarbą, nes jos gali padėti ekonominiu požiūriu efektyviai išplėsti stebėjimo veiklą jūroje;

67.  patvirtina, kad nepritaria jokiai privalomai vaizdo stebėsenos sistemai laive;

68.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad naujų Žemės stebėjimo technologijų, pavyzdžiui, kontrolinių palydovų, panaudojimas būtų naudingas žuvininkystės kontrolei;

69.  rekomenduoja tokią pat kontrolę taikyti importuojamiems žuvininkystės produktams, žvejybai nuo kranto ir mėgėjų žvejybai, taip pat ne ES vandenyse žvejojančiam ES laivynui ir ES vandenyse žvejojančiam trečiųjų šalių laivynui, siekiant užtikrinti, kad visoje Europos rinkoje būtų vienodos prieigos galimybės; siūlo užtikrinti, kad būtų privaloma keistis su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba susijusiais duomenimis;

70.  pažymi, kad biudžeto lėšos, kuriomis būtų galima pasinaudoti, visų pirma EJRŽF lėšos, turėtų būti realistiškos, pastovios ir pakankamos kontrolės tikslams pasiekti;

71.  rekomenduoja užtikrinti, konkrečiai skiriant EJRŽF finansavimą, kad toliau būtų rengiami teritorijoms svarbūs žuvų aukcionai, nes tokiais aukcionais prisidedama prie žuvininkystės skaidrumo, atsekamumo ir paprastesnės kontrolės;

72.  pritaria tam, kad mėgėjų žvejybos poveikis būtų įtrauktas į persvarstytą Kontrolės reglamentą;

73.  prašo sukurti stebėsenos, informacijos perdavimo ir duomenų analizės sistemą, kuri būtų sąveiki visoje Sąjungoje; be to, prašo įpareigoti Komisiją, laikantis galiojančių duomenų apsaugos nuostatų, nustatyti keitimosi duomenimis ir informacija sistemą; pabrėžia, kad skaidri keitimosi duomenimis ir informacija sistema yra labai svarbi siekiant nustatyti, ar sudaromos vienodos sąlygos;

74.  pabrėžia, kad įpareigojimas iškrauti laimikį turi būti įgyvendinamas pakankamai lanksčiai kontroliuojant, nes reikėtų atsižvelgti į esminius pokyčius dėl šio įpareigojimo žvejybos sektoriuje, ypač mišriosios žvejybos srityje; primena, kad sunkių įpareigojimo iškrauti visą laimikį pažeidimų atveju svarbu taikyti progresyvines sankcijas ir taškų sistemą, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2015/812 dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį įgyvendinimo;

75.  pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai ir visuomenė turi galėti susipažinti, visapusiškai gerbiant susijusių asmenų privatumą, su informacija apie tai, ar ir kaip valstybės narės taiko sankcijas už įvairių rūšių pažeidimus ir ar sankcijos taikomos nuosekliai, neatsižvelgiant į laivo vėliavą;

76.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0083.


AIŠKINAMOJI DALIS

Žvejai dažnai skundžiasi, kad žuvininkystės kontrolė jų atžvilgiu yra daug griežtesnė negu kitų žvejų atžvilgiu – kitoje valstybėje narėje arba vykdant kitos rūšies žvejybą. Žvejai taip pat teigia, kad jų darbas daug labiau kontroliuojamas už visus kitus darbus. Kadangi jaučiama tokia neteisybė, kyla sunkus klausimas: ar teisės aktai taikomi vienodai, taigi ar yra vienodai veiksmingi? Jeigu iš tiesų galima kelti klausimą, ar taisyklės vykdomos vienodai griežtai, yra pagrindo sunerimti, kad susidarys tokia padėtis, kai taisyklių nebebus laikomasi, nes jos nėra visiems vienodos.

Likus keliems mėnesiams iki Žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros, kurios buvo galima tikėtis atlikus bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą ir įvedus įpareigojimą iškrauti laimikį, Žuvininkystės komitetas turėtų aptarti šį klausimą. Tikslai yra du: nustatyti taisyklių taikymo trūkumus, dėl kurių atsiranda neteisingumo jausmas, ir pasiūlyti sprendimus, kaip geriau standartizuoti bendros žuvininkystės politikos, kuri vis dėlto yra viena iš labiausiai integruotų politikos sričių Europoje, kontrolę.

I. Pranešėjos taikytas metodas

Pranešėja rėmėsi informacija, surinkta per kelias keliones, kurių tikslas buvo susitikti su sektoriaus subjektais ir susipažinti su įvairiomis žuvininkystės kontrolės realijomis; ji apsilankė įvairiose vietose, siekdama surinkti daugiau informacijos šiam pranešimui (Vige (Ispanija), kuriame yra Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, Kylyje (Vokietija), Genujoje (Italija), Ostendėje (Belgija), taip pat Lorjane ir Etelyje (Bretanė), Pajūrio Bulonėje (Prancūzijos šiaurėje)).

Šių kelionių metu, taip pat Briuselyje pranešėja turėjo galimybę pabendrauti su daug žvejų, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atstovais, nacionaliniais ir regioniniais inspektoriais.

Pranešėja taip pat inicijavo klausymą Žuvininkystės komitete, į kurį buvo pakviesti Europos žuvininkystės kontrolės agentūros direktorius ir už žuvininkystės kontrolę atsakingi asmenys iš kelių valstybių narių: Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos ir Ispanijos.

II. Pagrindinės pranešėjos išvados

Remiantis šiuo pranešimu galima padaryti tam tikras išvadas ir pateikti tam tikras rekomendacijas.

1. Išvados dėl suvienodinimo kliūčių

– Apimtis

Per keliones ir susitikimus pranešėja suprato, kad kontrolės, procedūrų ir strategijų apimtis labai skiriasi. Antai kai kurios valstybės narės vykdo visos grandinės kontrolę, kurią atlieka vienas kontrolės organas, o kitose valstybėse yra įvairių kontrolės organų, dar kitose dėmesys skiriamas tik kelioms jūros produktų tiekimo grandinės grandims.

– Mokymai

Kiekviena valstybė narė taiko savo žuvininkystės inspektorių mokymo sistemą, mokymo standartus, yra nustačiusi savo žinių reikalavimus ir įdarbinimo metodus.

Žvejų mokymas yra nesuderintas; be to, atrodo, kad kontrolės ir sankcijų klausimai neįtraukti į žinių, kurias turi turėti žvejai, reikalavimus.

– Kontrolės procedūra ir metodai

Kiekviena valstybė narė taiko skirtingas kontrolės procedūras. Nors nustačius pažeidimą laive naudojama standartinė pranešimo forma, kontrolės procedūros skiriasi. Pavyzdžiui, nėra jokios nustatytos kontrolės procedūros vykdymo eigos. Visi atvejai, kai teisės aktai prieštaringi arba neįgyvendinami, paprasčiausiai paliekami inspektoriams savo nuožiūra. Kontrolės metodai ir taikomos priemonės nebūtinai sutampa.

Taip pat konstatuota, kad valstybės narės ir net regionai taisykles į nacionalinę teisę gali perkelti nevienodai, nes Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 yra daug neprivalomų nuostatų. Taip pat ne kartą pažymėta, kad kai kurių reglamento nuostatų iš tikrųjų negalima įgyvendinti, nes taisyklės (pavyzdžiui, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje) neatitinka realybės arba yra prieštaringos, todėl inspektoriai jas gali aiškinti subjektyviai.

Be to, rizikos apskaičiavimo metodas kartais labai subjektyvus ir ne itin skaidrus, todėl profesionalios veiklos vykdytojams gali kilti klausimų, kodėl vykdoma pakartotinė kontrolė.

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra įgyvendina jungtinės veiklos planus, pagal kuriuos galima koordinuoti valstybių veiksmus. Šiuo metu agentūros įgaliojimas vykdyti bendrus projektus apima tik labai ribotą valstybių narių įgaliojimą, kurį jos suteikia pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 ir 95 straipsnius. Be to, agentūros biudžetas pernelyg mažas; taip pat pažymėtina, kad BŽP buvo patvirtinta ir bendrasis reglamentas priimtas nepaskyrus Žuvininkystės kontrolės agentūrai atitinkamo biudžeto.

– Sankcijos

Teismų procesai ir sankcijos Europos Sąjungoje skiriasi: už tą patį pažeidimą gali būti skiriama administracinė nuobauda arba baudžiamoji sankcija. Pažymėtina, kad nepriimtina ir paradoksalu, jog valstybėse narėse, kuriose skiriamos baudžiamosios sankcijos, žvejai prieš teismą stoja kaip asmenys, kaltinami padarę žalą fiziniams asmenims, nes esant tokiai padėčiai skiriamos labai nedidelės sankcijos.

Vyrauja bendra nuomonė, kad veiksmingiausios yra ekonominės sankcijos, pavyzdžiui, dienų jūroje apribojimai.

2009 m. Kontrolės reglamentu įvedus taškų sistemą, bandyta ES lygmeniu suderinti už sunkius pažeidimus skiriamas ekonomines sankcijas. Tačiau šis reglamentas įgyvendinamas nepakankamai veiksmingai, nes valstybės narės jį aiškina skirtingai, todėl sulaukia labai nedaug profesionalios veiklos vykdytojų pritarimo – padėtį dar labiau apsunkina tai, kad baudos taškus galima perkelti ir taikyti laivui, o ne asmeniui; toks teisinis scenarijus yra naujas ir neatitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. Laikantis į EJRŽF įtrauktų nuostatų taip pat galima taikyti ES sankcijas.

– Priemonės (technologijos ir įrankiai)

Kontrolei vykdyti naudojamos priemonės ir finansiniai ištekliai įvairiose valstybėse narėse taip pat skiriasi. Deja, kadangi kai kurios valstybių narių naudojamos priemonės ir technologijos nesąveikios, veiksmingumas mažėja. Atsižvelgiant, pavyzdžiui, į laivo žurnalų technologijų įvairovę kyla klausimas, ar nereikėtų paskelbti konkurso ES lygmeniu. Taip pat konstatuota, kad kai kurios naudojamos technologijos yra pasenusios ir neveiksmingos, todėl tenka juo labiau apgailestauti dėl to, kad trūksta kontrolės technologijoms modernizuoti skirtų lėšų.

– Duomenų rinkimas

Valstybių narių naudojamų duomenų bazių informacija ne visada dalijamasi, o vertinant riziką ir rengiant kontrolės strategiją tai vis dėlto yra būtina. Pagrindimas, kad kai kurie duomenys konfidencialūs, prieštarauja suderinimo siekiui.

Kai kurios institucijos sukūrė visiems prieinamus internetinius duomenų bankus, kuriuose pateikiami visi duomenys apie žvejybos laimikį, naudojamus žvejybos įrankius ir kainas. Šios praktikos nauda dvejopa – prireikus galima gauti turimus duomenis ir padėti vykdyti kontrolę.

2. Pranešime pateikiami pasiūlymai

– Apimties suderinimas

Reikėtų supaprastinti dabartinius Sąjungos teisės aktus, visų pirma atlikti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 peržiūrą, kuri numatyta 2017 m. Dabartinis reglamentas yra tikra „matrioška“: pavyzdžiui, siekiant suprasti, koks yra daugiametis planas, būtina susieti dešimtis straipsnių. Be to, reikėtų nevartoti tariamosios nuosakos.

– Mokymai

Būtina įgyvendinti ES lygmens inspektorių mokymo programą ir parengti bendrą kontrolės standartų sistemą. Žvejų mokymas taip pat turėtų būti sustiprintas. Profesinės žvejų organizacijos galėtų skatinti šį mokymą ir jį įtraukti į savo veiklą, kad taisyklių tikslas ir svarba būtų suprantamesni ir taip būtų skleidžiama taisyklių laikymosi kultūra. Taip pat reikia skubiai sukurti internetines duomenų bazes, kuriomis naudojantis taisyklės būtų prieinamos visiems; nors Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 įpareigojama sukurti visuomenei prieinamas interneto svetaines, jos veikia ne visur.

Šiuo metu popieriuje nustatyta, kad veiksmai derinami su patariamaisiais komitetais, tačiau iš tikrųjų jie nederinami, visų pirma dėl to, kad komitetai atsakymą į konsultavimosi klausimus turi pateikti per labai trumpą laiką. Svarbu, kad šie komitetai būtų visapusiškai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą, nes tai užtikrintų, kad taisyklėms būtų pritariama ir kad jos būtų aktualios.

– Procedūros ir metodai

Reikėtų imtis veiksmų, kad ES lygmeniu būtų standartizuotos procedūros ir sustiprintas EFCA vaidmuo, visų pirma padidinti jos išteklius ir išplėsti veiksmų sritį. Agentūrai vykdant priežiūrą nustatyta, kad srityse, kuriose agentūra veikia įgyvendindama jungtinės veiklos planus, pasiekta tikros pažangos. Taigi būtų naudinga leisti jai veikti srityse, kuriose, jos nuomone, tikslingiausia, t. y. visų rūšių žvejybos, kurią vykdant nepasiektas žvejojamų rūšių žuvų didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, srityse. Atsižvelgiant į didelę strateginę agentūros valdybos kompetenciją, negalima suprasti, kodėl joje nėra Europos Parlamento atstovo – tokį atstovą į valdybą reikėtų įtraukti.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad kontrolės procedūros būtų skaidrios ir standartinės. To siekiant reikėtų užtikrinti, kad rizikos vertinimu pagrįsta kontrolė būtų objektyvi ir skaidriai vertinama ir rizikos kriterijai būtų nustatyti ES lygmeniu.

Įvairūs kontrolės organai turėtų koordinuoti savo veiksmus, kad būtų išvengta konkurencijos ir operacijos būtų racionalios.

– Sankcijos

Būtina taikyti visiems vienodas sankcijas už tokį patį pažeidimą ir įvesti skatinamąsias priemones. Šiuo klausimu pirmas žingsnis būtų kiekvienoje valstybėje narėje sukurti specializuoto jūrų reikalų srities teisėjo pareigybę.

– Modernizavimas

Kontrolė bus veiksmingesnė, jeigu suinteresuotieji subjektai investuos į modernias ir sąveikias technologijas. Pavyzdžiui, iš palydovo stebint laivus galima nustatyti pažeidimus sausumoje ir veiksmus, kurių reikia imtis.

Taigi turimos biudžeto lėšos, visų pirma EJRŽF lėšos, turi atitikti kontrolės tikslus ir padėti skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Naudojantis šio fondo lėšomis būtų galima modernizuoti visą kontrolės politiką. Deja, dabartinis EJRŽF finansavimo lygis yra nepakankamas.

– Duomenys

Duomenys labai svarbūs tiek atliekant teisėkūros darbus, tiek siekiant vykdyti veiksmingą kontrolę. Jie padeda nustatyti strategijas, užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą ir geriau nustatyti tikslines žvejybos rūšis, laivus arba praktiką, keliančią didžiausią riziką. Taigi būtina, kad valstybės narės rinktų sąveikius duomenis ir užtikrintų, kad jie būtų perduodami į sausumą.

III. Išvada

Baigdama šį pranešimą ir apibendrindama tai, ko reikia norint suvienodinti kontrolę, pranešėja norėtų pacituoti vieną žvejį: „Laivynui galima nustatyti ir dar daugiau ribojamųjų taisyklių, bet negalima leisti, kad jos nebūtų visiems vienodos“.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Diane Dodds, Linnéa Engström, João Ferreira, Carlos Iturgaiz, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, Ole Christensen, Ian Duncan, Jens Gieseke, Maria Lidia Senra Rodríguez

Teisinis pranešimas