Procedūra : 2016/0043(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0247/2016

Pateikti tekstai :

A8-0247/2016

Debatai :

PV 14/09/2016 - 17
CRE 14/09/2016 - 17

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0355

PRANEŠIMAS     *
PDF 758kWORD 361k
20.7.2016
PE 582.270v02-00 A8-0247/2016

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(COM(2016) 0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Laura Agea

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(COM(2016)0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE))

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016) 0071),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8 - 0098/2016),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0247/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl sprendimo

-1 konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(-1) Taryba, priėmusi sprendimą (ES) 2015/18481a, nusprendė dar kartą ignoruoti Europos Parlamento 2015 m. liepos 8 d. teisėkūros rezoliuciją. Tarybos požiūris neatitinka sutarčių dvasios, silpnina Sąjungos institucijų bendradarbiavimą ir stiprina demokratijos trūkumą Sąjungos piliečių akyse. Europos Parlamentas labai apgailestauja dėl Tarybos požiūrio ir pabrėžia, kad į Parlamento poziciją turėtų būti atsižvelgta.

 

____________

 

1a 2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 10 15, p. 28).

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 145 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatytų tikslų;

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 145 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės ir Sąjunga veikia siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje nustatytų tikslų; Pagal SESV 9 ir 10 straipsnius Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi užtikrinti atvirą ir įtraukią darbo rinką, kurioje galima reaguoti į rimtus nedarbo padarinius ir garantuoti aukštą užimtumo lygį, deramas darbo sąlygas visoje Sąjungoje, įskaitant deramą darbo užmokestį, tinkamą socialinę apsaugą remiantis darbo srities teisės aktais, kolektyvinėmis derybomis ir subsidiarumo principu, taip pat aukšto lygio švietimą bei mokymą ir kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl sprendimo

Recital 2

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“, Sąjunga gali savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Penki pagrindiniai atitinkamose gairėse išvardyti tikslai sudaro bendrus uždavinius, kuriais grindžiama valstybių narių veikla, ir kuriuose atsižvelgta į skirtingas valstybių narių pradines pozicijas bei nacionalines aplinkybes ir į Sąjungos pozicijas bei aplinkybes. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus;

(2)   laikydamasi Komisijos pasiūlytos strategijos „Europa 2020“, Sąjunga turėtų galėti savo ekonomiką orientuoti į pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir kartu užtikrinti didelį užimtumą, produktyvumą ir socialinę sanglaudą. Sąjungoje reikia įgyvendinti holistinę politiką ir skirti viešųjų investicijų, kurios padės kovoti su nedarbu ir skurdu. Ryšium su tuo paminėtina, kad rodiklių pagal strategiją „Europa 2020“ raida kol kelia didelį susirūpinimą, nes žmonių, kuriems gresia skurdas ir atskirtis, skaičius, užuot sumažėjęs, padidėjo penkiais milijonais, užimtumo lygis kai kuriose šalyse dar nepakilo iki prieš krizę buvusio lygio, ir kai kuriose valstybėse narėse jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (NEET), dalis yra didesnė nei 20 proc., o mokyklos nebaigusių asmenų dalis siekia 23 proc. Europos užimtumo strategijai suteiktas pagrindinis vaidmuo įgyvendinant naujos strategijos užimtumo, socialinės įtraukties ir darbo rinkos tikslus. Tačiau šie tikslai dar nepasiekti, ir valstybės narės turi dėti daug daugiau pastangų, kad būtų pasiekti laukiami rezultatai. Strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimas užimtumo ir socialinėje srityse ir toliau turi būti pagrindinis valstybių narių užimtumo politikos tikslas;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)   šios naujos integruotosios gairės atitinka Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Užimtumo gairės turėtų būti pagrindas rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, lygiagrečiai su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, valstybėms narėms teikiamomis pagal tos Sutarties 121 straipsnio 2 dalį. Be to, užimtumo gairių pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Europos Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai;

(3)  šios naujos integruotosios gairės turėtų atitikti Europos Vadovų Tarybos išvadas. Gairėse valstybėms narėms pateikiamos tikslios rekomendacijos, kaip parengti nacionalines reformų programas ir įgyvendinti reformas, atsižvelgiant į jų tarpusavio priklausomybę ir laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Į užimtumo gaires turėtų būti proporcingai atsižvelgta rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba valstybėms narėms gali teikti pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį. Konkrečiose šaliai skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgta ne tik į ekonominius, bet, jei reikia, ir į užimtumo ir socialinius rodiklius, iš anksto vertinant numatomas reformas ir jų poveikį piliečiams. Be to, užimtumo gairės turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir jų pagrindu turėtų būti rengiamas Bendrasis metinis pranešimas apie užimtumą, kurį Taryba ir Europos Komisija kasmet pateikia Europos Vadovų Tarybai. Trys užimtumo rodikliai – aktyvumo lygis, jaunimo užimtumas ir ilgalaikis nedarbas – neseniai buvo įtraukti į makroekonominio disbalanso procedūrą, ir Europos Parlamentas savo 2016 m. vasario 22 d. rezoliucijoje1a ragino remiantis šiais rodikliais atlikti išsamią analizę atitinkamose valstybėse narėse, nes ją atlikus būtų galima pasiūlyti ir vykdyti tolesnes ekonomikos, darbo rinkos ir socialines reformas;

 

________________

 

1a http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2016-0030+0+DOC+XML+V0//LT

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)   iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, ugdyti prie darbo rinkos poreikių prisitaikančią kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti gerą darbo kokybę ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu;

(4)   iš bendroje užimtumo ataskaitoje pateiktos valstybių narių nacionalinių reformų programų analizės matyti, kad valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas dėl metinės augimo apžvalgos, konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir užimtumo gaires ir turėtų toliau dėti visas pastangas prioritetinėse srityse – didinti dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti struktūrinį nedarbą, kurti darbo vietas, remti tinkamai veikiančią, dinamišką ir įtraukią darbo rinką, ugdyti prie darbo rinkos poreikių gebančią prisitaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, skatinti deramas darbo vietas ir mokymąsi visą gyvenimą, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemų veikimą, didinti dalyvavimą aukštojo mokslo sistemoje, puoselėti socialinę įtrauktį, skatinti šeimos ir profesinio gyvenimo poreikių suderinimo galimybę, kovoti su bet kokia diskriminacija ir skurdu, visų pirma su vaikų skurdu, taip pat gerinti senėjančios visuomenės gebėjimus;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)   šiuo metu 120 mln. Sąjungos piliečių, t. y. ketvirtadalis visų Sąjungos piliečių, susiduria su skurdo ir socialinės atskirties rizika. Tokioje kritinėje situacijoje, kuri, be kita ko, pasižymi nuolat augančiu dideliu darbo neturinčių piliečių skaičiumi, reikia, kad Komisija priimtų priemones, kurios paskatintų valstybes nares nustatyti minimalias piliečių pajamas, kad šiems piliečiams būtų užtikrintos deramos gyvenimo sąlygos;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių4 priede išdėstytos valstybių narių užimtumo politikos gairės toliau taikomos 2016 m., o valstybės narės į jas atsižvelgia įgyvendindamos užimtumo politiką.

Priimamos priede pateiktos valstybių narių užimtumo politikos gairės. Į šias gaires valstybės narės atsižvelgia savo užimtumo politikoje ir reformų programose, apie kurias pranešama pagal SESV 148 straipsnio 3 dalį.

__________________

 

2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 268, 2015 11 24, p. 28).

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl sprendimo

Priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5 gairė. Darbo jėgos paklausos didinimas

 

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turėtų veiksmingai ir skubiai spręsti rimtas nedarbo problemas, sudaryti palankesnes sąlygas kurti tvarias ir kokybiškas darbo vietas bei investuoti į jų kūrimą, spręsti galimybių sudarymo rizikos grupėms problemas ir mažinti kliūtis įmonėms samdyti įvairių lygių kvalifikaciją turinčius žmones visuose darbo rinkos sektoriuose ir, be kita ko, mažinti biurokratizmą, laikantis darbo ir socialinių standartų, skatinti jaunimo verslumą ir visų pirma remti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės, be kita ko, turėtų aktyviai skatinti žaliojo, baltojo ir mėlynojo sektorių darbo vietas, socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.

 

Mokesčių našta turėtų būti perkelta nuo darbo jėgos kitiems apmokestinimo šaltiniams, kad būtų mažiau varžomas užimtumas ir augimas, tuo pačiu apsaugant pajamas, reikalingas tinkamai socialinei apsaugai ir išlaidoms, susijusioms su valstybės investicijomis, inovacijomis ir darbo vietų kūrimu. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus mokesčių naštos komponentus; juo taip pat turėtų būti kovojama su diskriminacija ir šalinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje ir paskatos joje nedalyvauti, visų pirma kalbant apie neįgaliuosius ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, laikantis galiojančių darbo standartų.

 

Siekiant kurti darbo vietas ir mažinti skurdą Sąjungoje, tebėra svarbu vykdyti politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad atlyginimai būtų deramos pragyvenimo pajamos. Todėl valstybės narės kartu su socialiniais partneriais turėtų laikytis darbo užmokesčio nustatymo mechanizmų, kurie leistų tikram darbo užmokesčiui reaguoti į produktyvumo pokyčius ir padėtų mažinti buvusius skirtumus nedidinant defliacijos spaudimo, ir skatinti juos taikyti. Tais mechanizmais turėtų būti užtikrinama pakankamai išteklių svarbiausiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į skurdo rodiklius, kurie būdingi kiekvienai valstybei narei atskirai. Čia turėtų būti tinkamai įvertinami gebėjimų ir vietos darbo rinkos sąlygų skirtumai siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti deramą atlyginimą. Nustatydami minimalų darbo užmokestį pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų užtikrinti, kad jis būtų deramas, ir įvertinti jo poveikį dirbančiųjų skurdui, šeimų ūkių pajamoms, bendrai paklausai, darbo vietų kūrimui ir konkurencingumui.

 

Valstybės narės turėtų sumažinti biurokratizmą, kad būtų palengvinta mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkanti našta, nes jos labai prisideda prie darbo vietų kūrimo.

 

6 gairė. Darbo jėgos pasiūlos ir įgūdžių gerinimas

 

Valstybės narės turėtų skatinti tvarų našumą ir kokybiško įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis ir visiems prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir transporto paslaugų sritims, kuriose trūksta arba vidutinės trukmės laikotarpiu ims trūkti darbuotojų. Valstybės narės turėtų daryti veiksmingas investicijas į kokybišką ir įtraukų švietimą nuo mažens ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos praktinės žinios ir įgūdžiai ir didėtų įgūdžių įvairovė, kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kad socialiniai emociniai gebėjimai, pvz., komunikaciniai gebėjimai, tampa vis svarbesni daugeliui profesijų.

 

Valstybės narės turėtų skatinti jaunimo verslumą, inter alia, rengdamos laisvai pasirenkamus verslumo kursus ir skatindamos kurti studentų įmones aukštosiose mokyklose ir kolegijose. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų labiau stengtis, kad jaunuoliai baigtų mokyklą ir kad būtų užtikrintas sklandesnis perėjimas prie profesinės veiklos įgijus išsilavinimą ir baigus mokymus, pagerėtų prieiga prie aukštos kokybės suaugusiųjų mokymosi visiems ir panaikintos kliūtys jo siekti, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos grupėms ir jų reikmėms, siūlant galimybę persikvalifikuoti, kai, netekus darbo ir keičiantis darbo rinkai, kyla aktyvios reintegracijos būtinybė. Tuo pat metu valstybės narės turėtų įgyvendinti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas, kad darbas sveikatai tinkamomis sąlygomis būtų įmanomas iki pat faktinio pensinio amžiaus.

 

Užtikrindamos būtiną įgūdžių lygį, kurio reikalauja nuolatiniai pokyčiai darbo rinkoje, ir remdamos švietimą ir mokymą kartu su suaugusiųjų mokymosi programomis, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad reikalingas ir žemos kvalifikacijos darbas ir kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams įsidarbinti lengviau negu vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams.

 

Galimybė naudotis prieinamomis aukštos kokybės ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis turėtų būti visapusiškos politikos ir investicijų prioritetas, kartu remiant šeimas ir tėvus bei taikant derinimo priemones, kad tėvai galėtų subalansuoti darbą ir šeimos gyvenimą – tai padėtų užkirsti kelią mokyklą anksti paliekančių vaikų skaičiaus augimui ir užtikrinti jaunimui daugiau galimybių darbo rinkoje.

 

Nedarbo – pirmiausia ilgalaikio nedarbo ir didelio nedarbo regionuose – klausimas turėtų būti sprendžiamas veiksmingai ir nedelsiant, be to, kelias nedarbui turėtų būti užkirstas taikant įvairias paklausos ir pasiūlos valdymo priemones. Ilgalaikių bedarbių skaičius ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties bei pasenusių įgūdžių problema turėtų būti sprendžiama visa apimančiomis ir viena kitą papildančiomis ir sutvirtinančiomis strategijomis, įskaitant asmeninėmis reikmėmis pagrįstos aktyvios paramos ir tinkamų socialinės apsaugos schemų užtikrinimą ilgalaikiams bedarbiams, kad jie sąmoningai ir atsakingai grįžtų į darbo rinką. Būtina visapusiškai spręsti jaunimo nedarbo klausimą vadovaujantis bendra jaunimo užimtumo strategija. Tai apima investicijas į sektorius, kuriuose gali būti kuriamos kokybiškos darbo vietos jaunimui, ir atitinkamų subjektų, pvz., jaunimo paramos tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, jaunimo organizacijų ir viešų užimtumo tarnybų, aprūpinimą priemonėmis, kurios reikalingos jų nacionaliniams Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planams visiškai ir nuosekliai įgyvendinti, tačiau taip pat greitą išteklių panaudojimą valstybėse narėse. Prieiga prie finansavimo tiems, kurie nusprendžia pradėti verslą, turėtų būti palengvinta teikiant daugiau informacijos, ribojant pernelyg didelį biurokratizmą ir sudarant galimybę kelių mėnesių bedarbio išmokas paversti išankstine dotacija įmonei kurti pateikus verslo planą ir laikantis nacionalinės teisės aktų.

 

Valstybės narės, rengdamos ir taikydamos kovos su nedarbu priemones, turėtų atsižvelgti į vietos ir regionų skirtumus bei bendradarbiauti su vietos užimtumo tarnybomis.

 

Turėtų būti šalinamos struktūrinės švietimo ir mokymo sistemų silpnybės, kad būtų užtikrinti kokybiški mokymo rezultatai, sprendžiama mokyklos nebaigimo problema ir imamasi su ja susijusios prevencijos, taip pat skatinamas visa apimantis aukštos kokybės švietimas pradedant pačiu pagrindiniu lygmeniu. Tam būtinos lanksčios švietimo sistemos, pagal kurias ypatingas dėmesys būtų skiriamas praktikai. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų didinti lavinantis įgyjamų žinių kokybę sudarydamos galimybę išsilavinimą įgyti visiems, rengti ir tobulinti savo reikmėms pritaikytas dvejopo mokymosi sistemas gerindamos profesinį mokymą ir esamas programas, pvz., Europasą, kartu užtikrindamos galimybę prireikus pakeisti kvalifikaciją ir už formaliojo švietimo sistemos ribų įgytos kvalifikacijos pripažinimą. Turėtų būti stiprinami švietimo ir darbo rinkos ryšiai kartu užtikrinant pakankamai platų švietimą, kad žmonės įgytų solidų pagrindą rasti darbą visą gyvenimą.

 

Valstybės narės turėtų labiau pritaikyti savo mokymo sistemas prie darbo rinkos poreikių, kad pereiti prie darbinės veiklos baigus mokymus būtų lengviau. Pirmiausia, atsižvelgiant į skaitmeninimą ir naujas technologijas, nepaprastai svarbios žaliosios darbo vietos ir sveikatos priežiūra.

 

Turi būti toliau mažinama diskriminacija darbo rinkoje – taip pat ir susijusi su prieiga prie jos, visų pirma, kalbant apie grupes, patiriančias diskriminaciją ar atskirtį, pvz., moteris, vyresnius darbuotojus, jaunimą, neįgaliuosius ir teisėtus migrantus. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ikimokykliniu ugdymu bei priežiūra ir lankstumas, būtinas norint nuo atskirties apsaugoti asmenis, sustabdžiusius karjerą dėl pareigų šeimoje, pavyzdžiui, neformaliuosius slaugytojus. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų liautis blokavusios direktyvą dėl moterų įmonių valdybose.

 

Šiuo požiūriu valstybės narės turėtų atsižvelgti į tai, kad nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunų moterų yra daugiau nei vyrų ir kad NEET jaunimo reiškinį daugiausia lemia išaugęs jaunimo nedarbas, tačiau taip pat ir nepakankamo išsilavinimo nulemtas neveiklumas.

 

Kad būtų kovojama su skurdu, pagerėtų kokybiškas užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas, viešasis administravimas ir viešosios paslaugos, valstybės narės turėtų visapusiškai veiksmingai ir produktyviai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą. Taip pat turėtų būti mobilizuoti Europos strateginių investicijų fondas ir jo investavimo platformos siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, o darbuotojai turėtų įgūdžių, kurie būtini Sąjungai norint pereiti prie tvaraus augimo modelio.

 

7 gairė. Darbo rinkų veikimo gerinimas

 

Valstybės narės turėtų mažinti darbo rinkos segmentaciją kovodamos su mažų garantijų darbu, dideliu nedarbu, nedeklaruojamu darbu ir nefiksuoto darbo laiko sutartimis. Darbo santykių apsaugos taisyklės ir institucijos turėtų sudaryti tinkamą įdarbinimo aplinką ir teikti pakankamą apsaugą dirbantiesiems ir ieškantiesiems darbo arba dirbantiesiems pagal laikinąsias, darbo ne visą darbo laiką, netipines ar civilinės teisės sutartis aktyviai įtraukdamos socialinius partnerius ir skatindamos kolektyvines derybas. Turėtų būti užtikrinta užimtumo kokybė visiems socialinio ir ekonominio saugumo, patvarumo, deramo darbo užmokesčio, teisių darbe, deramų sąlygų darbo vietoje (įskaitant sveikatos ir saugos aspektus), socialinės apsaugos, lyčių lygybės, švietimo ir mokymosi galimybių atžvilgiu. Todėl būtina padėti jaunimui ateiti į darbo rinką, skatinti ilgai nedirbusiųjų reintegraciją ir darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą teikiant priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir modernizuojant darbo organizavimą. Visoje Sąjungoje turėtų būti skatinama didesnė darbo sąlygų konvergencija.

 

Suteikus galimybių patekti į darbo rinką turėtų būti skatinamas verslumas, tvarus darbo vietų kūrimas visuose sektoriuose, įskaitant žaliąsias darbo vietas, taip pat socialinė priežiūra ir inovacijos, kad būtų geriausiai panaudojami žmonių įgūdžiai, puoselėjimas jų vystymas visą gyvenimą ir skatinamos darbuotojų siūlomos inovacijos.

 

Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų ir vietos valdžios institucijas rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip numatyta pagal partnerystės principą ir nacionalinę praktiką, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą, visų pirma tose valstybėse, kuriose esama didelių problemų, susijusių su darbo užmokesčio devalvacija, kurios priežastis – neseniai panaikintas darbo rinkų reguliavimas ir silpnos kolektyvinės derybos.

 

Valstybės narės turėtų užtikrinti pagrindinius aktyvių darbo rinkos priemonių kokybės standartus tobulindamos jų tikslinę auditoriją, informavimo veiklą, aprėptį ir sąveiką su pagalbinėmis, pavyzdžiui, socialinės apsaugos, priemonėmis. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama gerinti galimybes patekti į darbo rinką, stiprinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą ir remti tvarų perėjimą darbo rinkoje, itin aukštos kvalifikacijos viešosioms įdarbinimo tarnyboms teikiant individualizuotą pagalbą ir diegiant veiksmingumo matavimo sistemas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų socialinės apsaugos sistemos veiksmingai įtrauktų ir įgalintų tuos, kas gali dalyvauti darbo rinkoje, apsaugotų (laikinai) neįtrauktuosius į darbo rinkas ir (arba) negalinčiuosius jose dalyvauti ir parengtų asmenis galimiems pavojams ir kintančioms ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, investuodamos į žmogiškąjį kapitalą. Valstybės narės turėtų nustatyti minimalias pajamas, kurios proporcingai atitiktų jų konkrečią socialinę ir ekonominę padėtį – tai būtų viena galimų priemonių skurdui mažinti. Valstybės narės turėtų skatinti įtraukias ir atviras visiems darbo rinkas ir įgyvendinti veiksmingas kovos su diskriminacija priemones.

 

Darbuotojų judumas turėtų būti užtikrinamas kaip pagrindinė teisė ir laisvas pasirinkimas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir veiksmingą kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą, taip pat atsikratant biurokratizmo ir kitų esamų kliūčių. Tuo pat metu valstybės narės turėtų spręsti kalbos kliūčių klausimą, tobulindamos mokymo sistemas šioje srityje. Valstybės narės taip pat turėtų tinkamai pasinaudoti EURES tinklu darbuotojų judumui skatinti. Turėtų būti skatinama investuoti į regionus, netenkančius darbo jėgos, kad būtų švelninami protų nutekėjimo padariniai, o mobilieji darbuotojai būti skatinami grįžti.

 

8 gairė. Visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir rezultatų gerinimas

 

Valstybės narės turėtų teikti prioritetą galimybės naudotis priežiūros ir kokybiško ankstyvojo ugdymo už prieinamą kainą paslaugomis užtikrinimui, nes abi paslaugos yra svarbios pagalbinės priemonės darbo rinkos subjektams ir jomis prisidedama prie bendro užimtumo lygio didinimo, kartu padedant asmenims atlikti savo pareigas. Valstybės narės turėtų parengti visapusišką politiką ir skirti investicijas, būtinas norint gerinti šeimoms ir tėvams skiriamą paramą ir derinimo priemones, kuriomis naudodamiesi tėvai galėtų derinti darbą ir šeiminį gyvenimą – taip būtų prisidėta prie mokyklos nebaigimo prevencijos, o jaunuoliai įgytų daugiau galimybių darbo rinkoje.

 

9 gairė. Socialinio teisingumo užtikrinimas, kova su skurdu ir lygių galimybių skatinimas

 

Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų gerinti savo socialinės apsaugos sistemas užtikrindamos pagrindinius standartus, kad būtų teikiama veiksminga, efektyvi ir tvari apsauga visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos orų gyvenimą, solidarumą, teisę į socialinę apsaugą, visapusišką pagarbą socialinėms teisėms, teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas, taip pat užtikrindamos įtrauktį siekiant panaikinti skurdą, pirmiausia kalbant apie žmones, išstumtus iš darbo rinkos ir priklausančius pažeidžiamesnėms grupėms. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė, tikslingesnė ir didesnio užmojo – taip pat ir užtikrinant prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas, efektyvų mokymą ir pagalbą ieškant darbo, būsto paramą ir visiems prieinamas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaitos ir internetas; be to, reikia imtis prevencinių priemonių, susijusių su mokyklos nebaigimu, ir kovoti su skurdu, visų pirma dideliu skurdu, socialine atskirtimi ir, kalbant bendriau, su visų formų skurdu. Ypač ryžtingai turėtų būti sprendžiama vaikų skurdo problema.

 

Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildytų, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Šiuo požiūriu kiekviena valstybė narė turėtų savo nuožiūra nustatyti minimalių pajamų dydį atsižvelgdama į nacionalinę praktiką, kad jis proporcingai atitiktų konkrečią atitinkamos valstybės narės socialinę ir ekonominę padėtį. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti kuriamos taip, kad jos būtų lengviau prieinamos ir jomis nediskriminuojant galėtų pasinaudoti visi, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai, taip pat kitokiai rizikai, pavyzdžiui, pablogėjusiai sveikatai ar nedarbui, juos mažinti ir nuo jų apsaugoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie skursta dėl ilgalaikio savo tėvų nedarbo.

 

Pensijų sistemų struktūra turėtų būti tokia, kad jų tvarumas, saugumas ir pakankamumas moterims ir vyrams būtų užtikrinamas stiprinant pensijų sistemas ir siekiant užtikrinti deramas – bent skurdo ribą viršijančias – pajamas išėjus į pensiją. Pensijų sistemos turėtų būti tokios, kad būtų konsoliduojami, toliau vystomi ir tobulinami trys taupymo pensijai sistemų ramsčiai. Pensinio amžiaus ir gyvenimo trukmės susiejimas – ne vienintelė priemonė, kurią taikant galima spręsti su senėjimu susijusias problemas. Pensijų sistemų reformos turėtų, inter alia, atspindėti ir darbo rinkos tendencijas, gimstamumą, demografinę padėtį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės rodiklį. Geriausias būdas spręsti senėjimo problemą – didinti bendrą užimtumo lygį, užtikrinant, inter alia, socialines investicijas į vyresnių žmonių aktyvumą.

 

Valstybės narės turėtų gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir gerovės paslaugų kokybę, įperkamumą, prieinamumą, produktyvumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas susijusiuose sektoriuose, gerindamos solidarumu grindžiamą finansavimą ir taip užtikrindamos finansinį šių sistemų tvarumą.

 

Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų parama, kad kovotų su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, gerintų prieinamumą neįgaliesiems, siekdamos skatinti lyčių lygybę ir gerinti viešąjį administravimą.

 

Pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai, kuriais remdamosi valstybės narės nustato savo nacionalinius tikslus atsižvelgdamos į savo atitinkamą atspirties poziciją ir nacionalines aplinkybes – iki 2020 m. 75 proc. padidinti 20–64 metų amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį iki mažiau nei 10 proc.; bent iki 40 proc. padidinti 30–34 metų amžiaus asmenų, turinčių tretinį ar lygiavertį išsilavinimą, dalį; skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma mažinant skurdą, kad skurdas ir atskirtis nebegrėstų bent 20 mln. žmonių1a.

 

______________

 

1a Populiacija vadinamas tam tikras skaičius žmonių, kuriems skurdas ir atskirtis gresia pagal tris rodiklius (skurdo rizika, materialinis nepriteklius ir namų ūkis, kuriame nėra nė vieno dirbančiojo). Valstybės narės gali savo nuožiūra nusistatyti nacionalinius tikslus pagal joms tinkamiausius rodiklius, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir prioritetus.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Valstybių narių užimtumo politikos gairės

Nuorodos

COM(2016) 0071 – C8-0098/2016 – 2016/0043(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

24.2.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

EMPL

7.3.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

7.3.2016

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ECON

22.3.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Laura Agea

18.2.2016

 

 

 

Pakeisti pranešėjai

Thomas Händel

 

 

 

Svarstymas komitete

30.5.2016

21.6.2016

 

 

Priėmimo data

13.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Javi López, Thomas Mann, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Zdzisław Krasnodębski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella De Monte

Pateikimo data

20.7.2016


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

40

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

 

S&D

 

VERTS/ALE

Marian Harkin, Yana Toom, Renate Weber

Zdzisław Krasnodębski

Laura Agea, Daniela Aiuto, Tiziana Beghin

Kostadinka Kuneva,

Lampros Fountoulis

Georges Bach, David Casa, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Isabella De Monte, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

4

-

ECR

Arne Gericke,, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius

5

0

ENF

GUE/NGL

Mara Bizzotto

Tania González Peñas, Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

Sutartiniai ženklai:

+  :  balsavo už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas