Procedūra : 2015/2326(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0262/2016

Pateikti tekstai :

A8-0262/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 06/10/2016 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0385

PRANEŠIMAS     
PDF 669kWORD 67k
9.9.2016
PE 578.513v02-00 A8-0262/2016

„Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“

(2015/2326(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Heidi Hautala

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

„Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“

(2015/2326(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015) 0329),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2010) 0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą (COM(2011) 0930),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimo pateikėjais (COM(2002) 0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012) 0154),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8–0262/2016),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

C.  kadangi, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;

D.  kadangi Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta oficialiais laiškais keistis informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios procedūros „EU Pilot“, kuri taikoma prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

E.  kadangi Komisija taiko ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principą, kad įgyvendintų savo įsipareigojimą veikti savo nuožiūra valstybių narių atžvilgiu vykdant procedūras „EU Pilot“;

F.  kadangi procedūromis „EU Pilot“ siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

G.  kadangi 2014 m. Komisija gavo 3 715 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Ispanijos (553 skundai), Italijos (475 skundai) ir Vokietijos (276 skundai);

H.  kadangi 2014 m. Komisija pradėjo 893 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, o daugiausia tebenagrinėjamų atvejų susiję su šiomis valstybėmis narėmis – Graikija (89 atvejai), Italija (89 atvejai) ir Ispanija (86 atvejai);

I.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką, ir kadangi SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, vykdydami savo užduotis remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

1.  primena, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsniu, Komisija atsakinga už Sąjungos teisės, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis), kurios nuostatos taikomos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę, taikymo užtikrinimą;

2.  pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą labiausiai atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus;

3.  pabrėžia esminį Komisijos vaidmenį prižiūrint ES teisės taikymą ir teikiant metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; ragina Komisiją ir toliau aktyviai veikti rengiant įvairias ES teisės įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir laikymosi valstybėse narėse priemones ir kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis, greta duomenų apie ES direktyvų įgyvendinimą, apie ES reglamentų įgyvendinimą;

4.  pripažįsta, jog už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos ES teisę, taip pat turi laikytis visų pagrindinių vertybių ir teisių, įtvirtintų Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje; primena, kad Komisijai tenka atsakomybė stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama ES teisė; todėl nuolat ragina valstybes nares nuolat naudoti koreliacijos lenteles, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę joms rengiant antrinės ES teisės aktus; prisimena poreikį naudotis savo įgyvendinimo ataskaitomis, susijusiomis su sektorių teisės aktais;

5.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat turi atlikti itin svarbų vaidmenį vykdant politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų kontrolę, tikrinant metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimant atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad jis galėtų dar labiau prisidėti siekiant laiku ir tiksliai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę dalydamasis savo praktine su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu susijusia patirtimi, įgyta palaikant iš anksto užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

6.  pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti laiku ir tinkamai perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir aiški nacionalinė teisės aktų sistema, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti žmonėms ir įmonėms norimos naudos, kuri būtų galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę;

7.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino suinteresuotųjų subjektų vaidmenį 2014 m. inicijuodama naujas šio proceso supaprastinimo priemones; ragina suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu išsaugoti budrumą ir ateityje;

8.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; vertina Komisijos metinėje ataskaitoje nurodytą piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų peticijų svarbą, nes tai yra pagrindinė Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė, svarbi Europos pilietybės dalis ir svarbi antrinė priemonė stebėti ES teisės taikymą ir nustatyti galima spragas piliečiams tiesiogiai išreiškiant savo pažiūras ir patirtį greta rinkimų ir referendumų, kurie išlieka pirminiu demokratijos išraiškos būdu;

9.  mano, kad dėl neįvykdomų teisės aktų įgyvendinimo terminų valstybės narės gali nesugebėti jų laikytis, o tai reiškia numanomą pritarimą pavėluotam jų taikymui; ragina Europos Sąjungos institucijas susitarti dėl tinkamesnių reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo tvarkaraščių, deramai atsižvelgiant į būtinus tikrinimo ir konsultavimosi laikotarpius; mano, kad Komisija turėtų teikti ataskaitas, atlikti peržiūrą ir teisės aktų tikslinimą, laikydamasi teisėkūros institucijų sutartų ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų terminų;

10.  palankiai vertina tai, kad naujame tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros yra nuostatų, kuriomis siekiama gerinti ES teisės įgyvendinimą ir taikymą ir skatinamas labiau struktūrizuotas bendradarbiavimas šioje srityje; pritaria susitarime nurodytam raginimui geriau nustatyti nacionalines priemones, kurios nėra griežtai susijusios su Sąjungos teisės aktais, t. y. perteklinį reglamentavimą; pabrėžia, kad svarbu gerinti perkėlimo į nacionalinę teisę procesą ir kad valstybės narės turi pranešti, jei nustato Europos Sąjungos direktyvas papildančias nacionalines taisykles, ir aiškiai tai nurodyti; pabrėžia, kad kad valstybės narės, taikydamos ES teisės aktus, turėtų vengti sudaryti nereikalingą naštą ES teisės aktams, nes dėl to neteisingai suprantama ES teisėkūros veikla ir nepagrįstai didėja piliečių skepticizmas ES atžvilgiu; vis dėlto nurodo, kad tai jokiu būdu nedaro poveikio valstybių narių prerogatyvai nacionaliniu lygmeniu priimti aukštesnius socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, nei sutarta ES lygmeniu;

11.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti labiau stipresnį vaidmenį analizuojant, kaip ES teisės laikosi narystės siekiančios šalys ir šalys, su Europos Sąjunga sudariusios asociacijos susitarimus; siūlo tokiu atveju, nuolat bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ES teisės stebėjimo ir taikymo klausimais, šioms šalims teikti tinkamą pagalbą;

12.  siūlo Parlamentui, reaguojant į Komisijos skelbiamas metines pažangos ataskaitas, dėl visų šalių kandidačių rengti tinkamus pranešimus, o ne paprastas rezoliucijas, taip siekiant suteikti galimybę visiems susijusiems komitetams pateikti atitinkamas nuomones; mano, kad Komisija turėtų toliau rengti visų Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių, pasirašiusių asociacijos susitarimus, pažangos ataskaitas, kad Parlamentas galėtų pradėti iš esmės ir sistemingai vertinti šių šalių pažangą įgyvendinant ES acquis, susijusį su narystės darbotvarke;

13.  teigiamai vertina Komisijos 32-ąją metinę Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitą ir pažymi, kad aplinka, transportas bei vidaus rinka ir paslaugos 2013 m. buvo tos politikos sritys, su kuriomis susiję pažeidimo atvejai tebebuvo nagrinėjami ir 2014 m.; pažymi, kad 2014 m. aplinka, sveikata, vartotojų apsauga, mobilumas ir transportas vėl buvo tos politikos sritys, kuriose pradėta daugiausia naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti tarpinstitucinį skaidrumą, sudaryti Parlamentui geresnes galimybes susipažinti su bylomis, susijusiomis su ES teisės pažeidimais;

14.  pažymi, kad, remiantis metine ataskaita, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius ir kad, pasak Komisijos, tai parodo sistemingo valstybių narių dialogo pagal procedūrą „EU Pilot“ veiksmingumą; vis dėlto mano, kad šio skaičiaus sumažėjimas pastaraisiais metais ir sumažėjimas, kurio tikimasi ateinančiais metais, įvyko labiausiai dėl nuolatinio naujų Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičiaus mažėjimo; nurodo, kad Komisija neatlieka jokių procedūrų „EU Pilot“, kai direktyvos į nacionalinę teisę perkeliamos per vėlai;

15.   primena, kad šis ex post vertinimas neatleidžia Komisijos nuo pareigos veiksmingai ir laiku stebėti, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas, vykdydamas Komisijos priežiūrą, galėtų padėti apžvelgti teisės aktų įgyvendinimą;

16.  pažymi, kad nagrinėjamu laikotarpiu padidėjęs naujų „EU Pilot“ bylų skaičius ir sumažėjęs nebaigtų nagrinėti pažeidimo bylų skaičius parodo, remiantis metine ataskaita, kad sistema „EU Pilot“ yra naudinga ir kad ji daro teigiamą poveikį didinant ES teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumą; vis dėlto pakartoja, kad ES teisės vykdymas nėra nei pakankamai skaidrus, nei kaip nors realiai kontroliuojamas skundų pateikėjų ir suinteresuotųjų šalių, ir apgailestauja, kad Parlamentas iki šiol neturi reikiamos prieigos prie informacijos apie procedūrą „EU Pilot“ ir nebaigtus nagrinėti atvejus, nors yra ne kartą dėl jos kreipęsis; ragina Komisiją šiuo atveju užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su informacija apie procedūrą „EU Pilot“ ir nagrinėjamas bylas;

17.  laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

18.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principu, teisės aktų tikrumu ir nuspėjamumu, ES piliečiai turi teisę, kad jiems pirmiausia būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku (internetu ir kitomis priemonėmis) sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę, kokie aktai buvo priimti ir kokios nacionalinės valdžios institucijos atsakingos už teisingą jų įgyvendinimą;

19.  ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir informacines svetaines į vieną sąsają, kuri suteiks piliečiams paprastą prieigą prie internetinių skundų formų ir vartotojams pritaikytos informacijos apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras; be to, ragina Komisiją į kitą stebėjimo ataskaitą įtraukti daugiau išsamesnės informacijos apie tų portalų naudojimą;

20.  nurodo, kad Komisijos ir Parlamento lojalus bendradarbiavimas yra abiejų institucijų pareiga; todėl ragina persvarstyti Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių ir numatyti, kad informacija apie procedūras „EU Pilot“ būtų pateikiama kaip (konfidencialus) dokumentas Parlamento komitetui, atsakingam už Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą;

21.  pakartoja, kad savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu, tačiau Komisijos pasiūlyme į Parlamento raginimą neatsižvelgta, nors rezoliucija buvo priimta labai didele balsų dauguma (572 balsais; 16 Parlamento narių nepritarė, 12 susilaikė); ragina Komisiją iš naujo išnagrinėti Parlamento rezoliuciją siekiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, taikomo administracinių procedūrų teisei;

22.  kalbant konkrečiau, apgailestauja, jog nesiimta tolesnių veiksmų atsižvelgiant į jo raginimą parengti privalomas taisykles, t. y. reglamentą, kuriame būtų išdėstyti įvairūs pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, privalomas laiko ribas, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, siekiant, kad būtų sustiprintos piliečių teisės ir užtikrintas skaidrumas;

23.  atsižvelgdamas į tai primena, kad Teisės reikalų komitetas yra sukūręs darbo grupę administracinės teisės klausimais, kuri nusprendė parengti patį reglamento dėl Sąjungos administracinio proceso teisės projektą kaip įkvėpimo šaltinį Komisijai – siekiant ne kvestionuoti Komisijos teisę inicijuoti teisės aktus, o parodyti, kad toks reglamentas būtų naudingas ir kad jį įmanoma priimti;

24.  mano, kad šio reglamento projekto tikslas – ne pakeisti esamus ES teisės aktus, o juos papildyti, kai susiduriama su spragomis ar problemomis, atsirandančiomis dėl aiškinimo, ir užtikrinti daugiau prieinamumo, aiškumo ir nuoseklumo aiškinant esamas taisykles, o tai būtų naudinga piliečiams ir įmonėms, taip pat administracijai ir jos pareigūnams;

25.  todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

26.   primena, kad ES institucijos, net jei jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių (vadinamųjų trejetų) narės, privalo laikytis Sutarčių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

27.  ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, įgyvendintinu glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurios pareiga yra a) reikalauti Komisijos politinės atsakomybės ir b) užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, pats gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą;

28.  pritaria tam, kad Parlamente būtų nustatyta procedūra siekiant stebėti ES teisės taikymą valstybėse narėse, atskirai analizuojant konkrečių šalių nesilaikymo atvejus ir atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nuolatiniai Parlamento komitetai stebi ES teisės taikymą atitinkamose savo kompetencijos srityse.

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0322.


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos 32-ojoje metinėje Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitoje vėl pateikiama įdomi informacija apie esamą ES teisės įgyvendinimą ir jos praktinį taikymą. Ataskaitoje nurodoma, kad aplinka, transportas bei vidaus rinka ir paslaugos buvo tos politikos sritys, kuriose 2014 m. pradėta daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad per pastaruosius penkerius metus sumažėjo oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius. Pasak Komisijos, tai parodo valstybių narių dialogo pagal procedūrą „EU Pilot“ veiksmingumą. Vis dėlto, turint omenyje, kad Parlamentas vis dar turi nedaug galimybių susipažinti su informacija apie procedūrą „EU Pilot“ ir nebaigtus nagrinėti atvejus, sunku įvertinti, kiek oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičiaus sumažėjimas iš tiesų atspindi tai, kad valstybės narės labiau laikosi ES teisės, o ne tai, kad Komisija ir ES teisę pažeidusi valstybė narė rado kompromisinį sprendimą. Taigi, iš ataskaitos galima daryti išvadą, kad ES teisės įgyvendinimo užtikrinimas vis dar nepakankamai skaidrus. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad naujos darbo grupės administracinės teisės klausimais, kurią įsteigė Teisės reikalų komitetas, pasiūlymai galėtų būti vertingas įkvėpimo šaltinis Komisijai, nes juose parodoma, kad reglamentas Sąjungos administracinio proceso būtų naudingas ir kad jį įmanoma priimti. Be to, pranešėjas mano, kad Europos Parlamentas galėtų ir turėtų atlikti labiau struktūriškai apibrėžtą vaidmenį analizuojant, kaip ES teisės laikosi narystės siekiančios šalys ir šalys, su Europos Sąjunga sudariusios asociacijos sutartis, ir rengiant atitinkamą šios šalims skirtą paramą šioje srityje.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (28.4.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Sąjungos teisės taikymo stebėjimas: 2014 m. metinė ataskaita

(2015/2326(INI))

Nuomonės referentas: Ramon Tremosa i Balcells

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2014 m. Komisija gavo 3 715 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Ispanijos (553 skundai), Italijos (475 skundai) ir Vokietijos (276 skundai);

B.  kadangi 2014 m. Komisija pradėjo 893 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, o daugiausia tebenagrinėjamų atvejų susiję su šiomis valstybėmis narėmis – Graikija (89 atvejai), Italija (89 atvejai) ir Ispanija (86 atvejai);

C.  kadangi 2010–2014 m. buvo pradėta nagrinėti 3 550 pažeidimo atvejų, susijusių su valstybių narių vėlavimu į nacionalinę teisę perkelti 439 direktyvas, t. y. kiekvieną per šį laikotarpį priimtą direktyvą pažeidė vidutiniškai aštuonios valstybės narės; daugiausia tokių pažeidimų padariusios valstybės narės – Belgija (36), Rumunija (34) ir Slovėnija (26)(1);

1.  pažymi, jog ES teisės veiksmingumui sistemingai kenkia nepatenkinamas jos taikymas valstybėse narėse ir nepatenkinami atsakomieji veiksmai, kurių imasi Komisija; pažymi, kad nepakankamas įgyvendinimas ir nepakankamas taikymo užtikrinimas yra svarbi daugybės Europoje kilusių krizių priežastis ir kad dėl to sukuriamos nevienodos sąlygos bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad pagerinus ES teisės aktų įgyvendinimą gali padidėti piliečių tikėjimas ir pasitikėjimas Europos Sąjungos tikslais ir uždaviniais;

2.  mano, kad dėl neįvykdomų teisės aktų įgyvendinimo terminų valstybės narės gali nesugebėti jų laikytis, o tai reiškia numanomą pritarimą pavėluotam jų taikymui; ragina Europos Sąjungos institucijas susitarti dėl tinkamesnių reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo tvarkaraščių, deramai atsižvelgiant į būtinus tikrinimo ir konsultavimosi laikotarpius; mano, kad Komisija turėtų teikti ataskaitas, atlikti peržiūrą ir teisės aktų tikslinimą, laikydamasi teisėkūros institucijų sutartų ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų terminų;

3.  ragina Komisiją kiekvienam generaliniam direktoratui sukurti interneto svetainę, kurioje būtų nurodomos valstybės narės, neperkėlusios į nacionalinę teisę direktyvų ar nesilaikančios sprendimų ir reglamentų; mano, kad tokia informacija turėtų būti atnaujinama kiekvieną mėnesį ir turėtų būti tiksliai nurodoma, kokios direktyvos nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę ir (arba) kokių sprendimų ir reglamentų nesilaikoma;

4.  mano, kad Komisija turėtų aktyviau kovoti su netinkamo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę atvejais, atsižvelgiant tiek į atvejus, kai tai įvyksta ne dėl valstybių narių kaltės, tiek į atvejus, kai pažeidimai padaromi dėl jų kaltės;

5.  mano, kad Komisijos pareiga – paprieštarauti dviem sprendimus Europos Sąjungos lygmeniu priimančioms teisėkūros institucijoms, kurios per bendro sprendimo procedūrą esminius elementus palieka nustatyti deleguotaisiais ar įgyvendinimo aktais, nes dėl to gali atsirasti teisinis netikrumas bei rizikos, pavojų ir komplikacijų galimybė;

6.  su susirūpinimu pažymi, kad 11-os direktyvų bankų ir finansų srityje į nacionalinę teisę vis dar nėra perkėlusios mažiausiai viena arba daugiau valstybių narių ir kad Vokietija yra vienintelė šalis, kuri yra į nacionalinę teisę perkėlusi visus galiojančius teisės aktus šioje srityje, o Austrija yra vienintelė valstybė narė, kuriai liko į nacionalinę teisę perkelti mažiau nei tris direktyvas(2);

7.  pažymi, kad Pavėluotų mokėjimų direktyva tinkamai neįgyvendinta 11-oje valstybių narių ir kad padėtis blogiausia Italijoje, Kipre, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje, kur B2B mokėjimų(3) vėlavimas gerokai viršija vidurkį(4), o tai sukelia papildomų sunkumų MVĮ;

8.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Direktyva dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, Direktyva dėl valstybių narių biudžeto sistemų reikalavimų ir Direktyva dėl vartotojų teisių dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse(5); ragina Komisiją atidžiai stebėti su mokesčiais ir muitais susijusius valstybės pagalbos atvejus, nes tai viena iš keturių politikos sričių, kuriose 2014 m. pradėta nagrinėti daugiausia pažeidimo atvejų;

9.  primena, jog Mastrichto kriterijų nesilaikymas ir tai, kad Komisija ir Taryba nepakankamai griežtai ir vertindamos savo nuožiūra taikė Stabilumo ir augimo pakto taisykles, paskatino valstybės skolų krizę Europoje, po kurios kilo pasaulinė finansinė krizė; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar nesilaikoma Stabilumo ir augimo pakto taisyklių ir neužtikrinamas nuoseklus jų taikymas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į esamas šio pakto lankstumo išlygas; prašo Komisijos ir Tarybos laikytis iniciatyvesnio požiūrio, kiek tai susiję su makroekonominio disbalanso procedūros taikymu, ypač tais atvejais, kai siekiama veiksmingai užkirsti kelią rimtam makroekonominiam ir finansiniam disbalansui;

10.  pažymi, kad 2014 m. visapusiškai įgyvendintos arba esminė pažanga padaryta įgyvendinant tik 10 iš 157 pagrindinių rekomendacijų, pateiktų valstybėms narėms pagal Europos semestro iniciatyvą(6); atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis penkių pirmininkų pranešime dėl EPS stiprinimo pateiktų rekomendacijų, susijusių su Europos semestru, t. y.: teikti konkretesnes ir platesnių užmojų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, skirti didesnį dėmesį nustatytiems prioritetams paliekant valstybėms narėms reikiamą veiksmų laisvę konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms įgyvendinti, užtikrinti nuoseklesnį ataskaitų teikimą ir tarpusavio vertinimą, taikyti principą „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“, siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir aktyvesnes viešąsias diskusijas, padedančias užtikrinti stipresnį nacionalinės atsakomybės jausmą;

11.  pabrėžia, jog euro zonai priklausančios arba bankų sąjungoje dalyvaujančios valstybės narės privalo į nacionalinę teisė perkelti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, kad būtų galima užtikrinti bendro bankų pertvarkymo mechanizmo veikimą, nes daugeliu atvejų Bendros pertvarkymo valdybos sprendimai turi būti įgyvendinami remiantis teisės aktais, kuriais Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva(7) perkeliama į nacionalinę teisę;

12.  pažymi, kad 2015 m. spalio 22 d. Komisija kreipėsi į ES Teisingumo Teismą dėl šešių valstybių narių(8), neperkėlusių Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos į nacionalinę teisę;

13.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų(9) iki šiol neįgyvendino 10 valstybių narių, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinta; atsižvelgdamas į tai, ragina laiku įgyvendinti esamus teisės aktus dėl bankų sąjungos ir stiprinti dialogą su atitinkamo sektoriaus ekspertais ir vartotojų organizacijomis, kad būtų galima įvertinti priimtų teisės aktų poveikį ir veiksmingumą;

14.  palankiai vertina pirmuosius Komisijos pasiūlymus kapitalo rinkų sąjungos srityje ir pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnes investicijas į realiąją ekonomiką;

15.  mano, kad nesant tinkamo keitimosi informacija pagal Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje buvo laikomasi netinkamos praktikos, o tai buvo „LuxLeaks“ atvejo ir kitokios piktnaudžiavimo apmokestinimo nuostatomis praktikos kitose valstybėse narėse priežastis;

16.  ragina Europos bankininkystės instituciją įvertinti, ar valstybių narių, kurios nesilaiko Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų nuostatų, bankų sistemos yra konkurenciniu požiūriu nepalankioje padėtyje;

17.  su nusivylimu pažymi, kad dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) ir Komisijos nesugebėjimo parengti ir priimti reikiamas 2 lygmens priemones laikantis nustatytų terminų Komisija nusprendė siūlyti vieniems metams atidėti Finansinių priemonių rinkų direktyvos (MIFID II) ir lydimojo reglamento (MIFIR) įsigaliojimą, taip pat atidėti kai kurių Piktnaudžiavimo rinka reglamento ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamento nuostatų įgyvendinimą;

18.  ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios atvirai atsisakė vykdyti įpareigojimus, nustatytus pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 22 d. Tarybos sprendimus (ES) 1601/2015 ir (ES) 1523/2015, kuriais nustatoma privalomų pabėgėlių priėmimo kvotų sistema;

19.  mano, kad, siekiant užtikrinti valstybėms narėms vienodas sąlygas teisės aktų klausimu, ypač kalbant apie ES teisės aktus, susijusius su bendrąja rinka, Komisija turėtų siūlyti daugiau reglamentų ir mažiau direktyvų, jei tai įmanoma ir proporcinga, kartu atsižvelgiant į tai, kad teisės aktų forma turi atitikti uždavinius ir tikslus, kurių siekiama pasiūlymais;

20.  laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;

21.  mano, kad oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius sumažėjo taip pat ir dėl struktūrinio dialogo su valstybėmis narėmis, vykdomo taikant „EU Pilot“ programą, veiksmingumo;

22.  palankiai vertina Komisijos pastangas pagerinti galimybes susipažinti su informacija apie Sąjungos teisės taikymą; skatina tolesnes pastangas didinti skaidrumą;

23.  pritaria tam, kad Parlamente būtų nustatyta standartinė struktūrizuota procedūra siekiant stebėti ES teisės taikymą valstybėse narėse, atskirai analizuojant konkrečių šalių nesilaikymo atvejus ir atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nuolatiniai Parlamento komitetai stebi ES teisės taikymą atitinkamose savo kompetencijos srityse.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

24

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Matt Carthy, Philippe De Backer, Mady Delvaux, Marian Harkin, Ian Hudghton, Sophia in ‘t Veld, Syed Kamall, Krišjānis Kariņš, Paloma López Bermejo, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Romana Tomc

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Virginie Rozière

(1)

A, B ir C konstatuojamosiose dalyse pateikiami duomenys paimti iš Komisijos ataskaitos „Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita“ (2015 07 09).

(2)

Ypač neraminantys yra Lenkijos (10 pažeidimų), Liuksemburgo (9 pažeidimai) ir Slovėnijos, Ispanijos bei Estijos (po 8 pažeidimus) atvejai.

(3)

Įmonių tarpusavio mokėjimai.

(4)

Žr. Europos Parlamento tyrimų tarnybos analizę „Pavėluotų mokėjimų atliekant komercinius sandorius direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas“ (angl. ‘Transposition and implementation of the Directive on Late Payments in Commercial Transactions’).

(5)

Europos Komisija, „Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita“, 19-20 psl.http://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/docs/annual_report_32/com_2015_329_lt.pdf

(6)

Sėkmės rodiklis siekia apie 6,5 proc., žr. Zsolt Darvas, Alvaro Leandro, „Politikos koordinavimo apribojimai euro zonoje įgyvendinant Europos semestro iniciatyvą“ (angl. ‘The Limitations of Policy Coordination in the Euro Area under the European Semester’), „Bruegel“, 2015 m. lapkričio mėn.

(7)

2015 m. spalio 22 d. Komisijos pranešimas spaudai dėl šešių šalių atvejų, susijusių su netinkamu Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę, perdavimo Teisingumo Teismui nagrinėti.

(8)

Čekijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos ir Švedijos.

(9)

Belgija, Kipras, Estija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija, Slovėnija ir Švedija (2015 m. gruodžio 10 d. Komisijos pranešimas spaudai).


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (18.2.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Sąjungos teisės taikymo stebėsenos politika. Metinė 2014 m. ataskaita

(2015/2326(INI))

Nuomonės referentė: Agnieszka Kozłowska-Rajewicz

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Komisija turi galią ir pareigą stebėti, kaip taikoma ES teisė, ir inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūras prieš Sutartimis numatytų įsipareigojimų nevykdančias valstybes nares; vis dėlto ragina Komisiją, prieš įsitraukiant į oficialias pažeidimo tyrimo procedūras, pirmenybę teikti iniciatyvai „EU Pilot“ ir taip pradėti dialogą su valstybėmis narėmis; primena valstybėms narėms, kad ES teisė yra neatskiriama jų nacionalinės teisės dalis ir kad jos yra atsakingos už tinkamą jos taikymą;

2.  pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti laiku ir tinkamai perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir aiški nacionalinė teisės aktų sistema, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti žmonėms ir įmonėms norimos naudos, kuri būtų galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę;

3.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažino suinteresuotųjų subjektų vaidmenį 2014 m. inicijuodama naujas šio proceso supaprastinimo priemones; ragina suinteresuotuosius subjektus šiuo klausimu išsaugoti budrumą ir ateityje;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. užregistruota 3 715 naujų skundų, o Komisija gavo daugiausia nuo 2011 m. naujų skundų (666), susijusių su užimtumu, socialiniais reikalais ir įtrauktimi(1); primena, kad jeigu valstybės narės neįgyvendins ES teisės aktų, juos netinkamai taikys arba jų apskritai netaikys, teisės aktai taps neveiksmingi, gerokai sumažės socialinių ir darbo teisių, taigi, dėl tokių atvejų būtina imtis veiksmų ES lygmeniu visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

5.  pabrėžia, kad 2014 m. Teisingumo Teismas nepriėmė esminių sprendimų užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityje;

6.  pažymi, kad iš 2 341 skundo, kuriuos 2014 m. išnagrinėjo Europos Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklas (SOLVIT), 1 458 susiję su galimybe naudotis socialinės apsaugos teisėmis ir jų naudojimusi pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/883, o daugiausia skundų užregistruota dėl išmokų vaikams, pensijų ir bedarbio pašalpų;

7.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ilgai lauktą persvarstytą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 redakciją ir jo įgyvendinimo reglamentą, siekiant užtikrinti, kad visi galėtų visapusiškai naudotis savo socialinės apsaugos teisėmis; primena valstybėms narėms jų pareigą šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad mobiliems ES piliečiams nebūtų atimta galimybė naudotis savo teisėmis; ragina Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinę komisiją kasmet įvertinti, kurios problemos dažniausiai pasikartoja, pateikti konkrečių siūlymų, kaip pagerinti padėtį, ir šį vertinimą bei siūlymus paskelbti viešai;

8.  pabrėžia, kad atvejų, kai užimtumo srityje pažeidžiamos perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatos, skaičius (17) 2014 m. šiek tiek padidėjo, palyginti su ankstesniais metais (13), ir kad visi jie buvo susiję su darbo teise(2); primena, kad kai kuriose valstybėse narėse neišsprendžiama problema – pavėluotas darbo teisės perkėlimas į nacionalinę teisę, ir tai neleidžia žmonėms naudotis savo teisėmis ir gauti naudos iš Sąjungos teisės; pabrėžia, kad pavėluotas ir neteisingas ES direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę turi neigiamą poveikį bendram teisiniam tikrumui ir vienodoms bendrosios rinkos sąlygoms; ragina valstybes nares imtis veiksmų, įskaitant teisėkūros veiksmus, prireikus tam, kad būtų užtikrintas praktinis ir naudingas ES direktyvų perkėlimas į visas nacionalines sistemas;

9.  pabrėžia, kad vėlavimas perkelti į nacionalinę teisę dažnai yra kliūtis geram vidaus rinkos veikimui ir kad tai prieštarauja piliečių bei įmonių, iš kurių atimamos tam tikros jų teisės, interesams; todėl ragina valstybes nares kuo skubiau perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, siekiant visiems ES piliečiams užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje Sąjungos valstybėje narėje;

10.  pabrėžia, kad 2014 m. pabaigoje buvo nagrinėjami 1 347 pažeidimo atvejai, iš kurių 72 susiję su užimtumu(3);

11.  palankiai vertina tai, kad Komisija, įgyvendindama savo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), daug dėmesio skiria ES teisės aktų įgyvendinimo ir veiksmingo taikymo klausimams ir siekia užkirsti kelią tam, kad valstybės narės per vėlai jų neperkeltų į nacionalinę teisę ir kad būtų apribotas tokių vėlavimų skaičius;

12.  pažymi, kad skirtingose valstybėse narėse pavėluoto direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę priežastys skiriasi; primygtinai ragina Komisiją valstybėse narėse atlikti išsamias analizes siekiant šioje srityje gauti visapusiškų žinių ir ateityje kovoti su pavėluotu perkėlimu – pateikti sprendimus, kurie būtų suderinami su konkrečių valstybių narių teisinėmis sąlygomis;

13.  palankiai vertina tai, kad Komisija per pastaruosius penkerius metus pasistengė sumažinti oficialių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičių – prieš pradėdama oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą per sistemą „EU Pilot“ vykdė veiksmingą struktūrizuotą dialogą su valstybėmis narėmis;

14.  primygtinai ragina Komisiją rengiant ir vertinant teisės aktus atsižvelgti į galimą naudą ir naštą, įskaitant naudą ir naštą MVĮ, kurios sudaro 99 proc. Europos įmonių ir sukuria 85 proc. naujų darbo vietų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikį poveikį, bet ir ilgalaikę teisės aktų vertę; tačiau akcentuoja, kad visi darbuotojai turi teisę į aukščiausio lygio sveikatos ir saugos darbo vietoje apsaugą, neatsižvelgiant į įmonės, kurioje jie dirba, dydį;

15.  ragina imtis tolesnių priemonių veiksmingai teisės aktų stebėsenai ir vykdymui užtikrinti, t. y., be kita ko, pasirūpinti, kad teisės aktai būtų laiku perkelti į nacionalinę teisę ir būtų laikomasi jų tikslų, taip pat šalinti žalą darančias teisės aktų spragas, kai jos atsiranda; pabrėžia, kad būtini aiškiai suformuluoti teisės aktai, kad būtų lengviau užtikrinti jų atitiktį;

16.  tačiau pabrėžia, kad ES teisės aktuose nustatomi tik būtinieji standartai, kuriuos valstybės narės gali gerinti savo nacionaliniuose teisės aktuose;

17.  mano, kad poveikio vertinimai turėtų apimti MVĮ ir konkurencingumo patikrinimus siekiant užtikrinti, kad įmonėms, ypač MVĮ, naujais teisės aktais nebūtų užkraunama pernelyg didelė našta;

18.  teigiamai vertina Komisijos pastarųjų metų pastangas ir pripažįsta visas priemones, kurių buvo imtasi siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti teisės aktus, pvz., rengtos atitikties lentelės, metinė suvestinė ir gairės; palankiai vertina tai, kad Komisija teikia įgyvendinimo planus, kad būtų lengviau nedelsiant veiksmingai taikyti Sąjungos teisę; pažymi, jog svarbu, kad Komisija stebėtų, kaip valstybės narės naudojasi įgyvendinimo planais;

19.  teigiamai vertina Komisijos vykdomą galiojančių teisės aktų persvarstymą pagal Geresnio reglamentavimo darbotvarkę, kuria siekiama užtikrinti aukštą ES teisės aktų kokybę – skaidrumą, viešas konsultacijas, įgyvendinimą ir subsidiarumo principo laikymąsi; todėl ragina Komisiją suderinti savo pastangas su valstybių narių ir Europos Parlamento pastangomis ankstyvesniu teisėkūros proceso etapu, siekiant užtikrinti veiksmingesnį būsimų ES teisės aktų įgyvendinimą, nes perteklinis arba nepakankamas reglamentavimas gali padaryti daugiau žalos verslui ir užimtumui; tačiau pažymi, kad taip koordinuojant neturi būti pažeidžiama teisės aktų leidėjo prerogatyva ir turi būti visapusiškai laikomasi įprasto teisėkūros procedūros ir demokratinio valstybių narių teisėtumo;

20.  pabrėžia, kad vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principas ES teisėje yra gerai įtvirtintas ir todėl rengiant ES teisės aktus į jį turėtų būti atsižvelgiama ir jo turėtų būti laikomasi;

21.  ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant paspartinti ES teisės pažeidimų koregavimą, jei to prireiktų; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas turi būti skaidrus ir atviras Parlamento kontrolei;

22.  ragina Komisiją persvarstyti sistemą, pagal kurią valstybės narės teikia patvirtinamąją informaciją apie tai, kaip jos perkėlė direktyvas į nacionalinę teisę;

23.  ragina Komisiją labiau remti valstybes nares ES teisės įgyvendinimo ir tinkamo taikymo klausimais suteikiant konkrečioms reikmėms pritaikytų priemonių, tokių kaip išsamūs įgyvendinimo planai ir rekomendaciniai dokumentai, kurie būtų ankstyvu teisės aktų rengimo etapu vykdyto glaudesnio Komisijos ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo rezultatas; mano, kad nuolatinis dialogas su socialiniais partneriais taip pat yra svarbus būdas, kaip valstybės narės gali užtikrinti veiksmingą ES darbo teisės įgyvendinimą;

24.  pabrėžia, kad norint užtikrinti veiksmingą ES darbo teisės įgyvendinimą valstybėse narėse labai svarbu stiprinti valstybių narių darbo inspekcijas;

25.  palankiai vertina Komisijos parengtas priemones, pvz., portalą „Jūsų Europa“, tinklą SOLVIT ir Skundų nagrinėjimo (CHAP) sistemą, kuriomis teikiama pagalba suinteresuotiesiems subjektams, tačiau apgailestauja, kad šios priemonės vis dar mažai žinomos ir naudojamos;

26.  ragina valstybes nares pateikti Komisijai aiškesnės ir išsamesnės informacijos apie direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam persvarstymui.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.2.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

44

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Amjad Bashir, Tania González Peñas, Miapetra Kumpula-Natri, António Marinho e Pinto, Tamás Meszerics, Neoklis Sylikiotis, Ivo Vajgl

(1)

„Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0329), 8 p.

(2)

Komisijos darbo dokumentas „I dalis. Politikos sritys“ (pateiktas kartu su dokumentu „Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita“), 40 p.

(3)

„Sąjungos teisės taikymo stebėjimo politika. 2014 m. metinė ataskaita“ (COM(2015)0329), 15 p.


Peticijų komiteto NUOMONĖ (22.4.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl Sąjungos teisės taikymo stebėjimo. 2014 m. metinė ataskaita

(2015/2326(INI))

Nuomonės referentė: Cecilia Wikström

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  kartoja, kad ES teisės įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo problemų esama jau seniai, ir pritaria tam, kad bendros ES taisyklės būtų veiksmingai taikomos valstybėse narėse, nes tai ypač svarbu siekiant padidinti pasitikėjimą Sąjunga ir patenkinti piliečių lūkesčius dėl naudos, kurios joms gali duoti ES;

2.  pabrėžia esminį Komisijos vaidmenį prižiūrint ES teisės taikymą ir teikiant metinę ataskaitą Parlamentui ir Tarybai; ragina Komisiją ir toliau aktyviai veikti rengiant įvairias ES teisės įgyvendinimo, vykdymo užtikrinimo ir laikymosi valstybėse narėse priemones ir kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis, greta duomenų apie ES direktyvų įgyvendinimą, apie ES reglamentų įgyvendinimą;

3.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį vykdant politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų kontrolę, tikrinant metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimant atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad Parlamentas galėtų dar labiau prisidėti siekiant laiku ir tiksliai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę dalydamasis savo praktine su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu susijusia patirtimi, įgyta palaikant iš anksto užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;

4.  primena peticijų ir klausimų, kuriuos Parlamentas gauna pagal SESV 227 straipsnį, svarbą: jie dažnai tampa pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias inicijuoja Komisija prieš valstybę narę, priežastimi; pabrėžia, kad pavieniai piliečių skundai yra vienas iš pagrindinių šaltinių siekiant nustatyti ES teisės silpnąsias vietas ir aptikti trūkumus ir valstybių narių daromus pažeidimus, jie taip pat yra Komisijos informacijos šaltinis; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. visuomenės, verslo, NVO ir kitų organizacijų atstovai ir toliau buvo labai aktyvūs pranešdami apie galimus ES teisės pažeidimus ir dėl to bendras nebaigtų nagrinėti skundų skaičius per 2014 m. padidėjo maždaug 5,7 % ir buvo pradėtos 1 208 naujos „EU Pilot“ bylos; tuo pačiu atkreipia dėmesį į 2014 m. išnagrinėtų „EU Pilot“ bylų skaičių ir vertina „EU Pilot“, kurio bylų išnagrinėjimo lygis yra 75 %, kaip greitą ir veiksmingą problemų sprendimo būdą;

5.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; vertina ataskaitoje nurodytą piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų pateiktų peticijų svarbą, nes tai yra antrinė priemonė stebėti ES teisės taikymą ir nustatyti galima spragas piliečiams tiesiogiai išreiškiant savo pažiūras ir patirtį greta pirminio demokratijos išraiškos būdo – rinkimų ir referendumų, tai Lisabonos sutartyje įtvirtinta pagrindinė teisė ir svarbus Europos pilietiškumo elementas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog valstybės narės skirtingai įgyvendina ir perkelia į nacionalinę teisę ES teisę, nuolat kyla kliūčių įmonėms ir piliečiams, ypač tiems, kurie nori pasinaudoti vidaus rinkos laimėjimais ir gyventi, dirbti, užsiimti verslu ar studijuoti kitoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad pavėluotas perkėlimas į nacionalinę teisę taip pat gali neigiamai paveikti teisinį tikrumą; pakartoja savo poziciją, kad Komisija turėtų teikti ES teisės laikymuisi tikrą politinę pirmenybę veiksmingai bendradarbiaudama su institucijomis, ypač su Taryba, visų pirma sistemingai naudodama atitikties lenteles, ir su valstybėmis narėmis bei kitomis suinteresuotomis šalimis; pabrėžia, kad už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą pirmiausia atsakingos valstybės narės;

7.  pripažįsta, kad skundų pateikėjams suteiktos administracinės garantijos, pavyzdžiui, informacijos ir pranešimų teikimas apie jų skundus per nustatytą laiką, kaip to prašė ir Peticijų komitetas savo 2015 m. nuomonėje dėl minėtos ataskaitos; tačiau apgailestauja, kad vėluojama gauti Komisijos atsakymus į gausias peticijas, kai jos prašoma pateikti nuomonę, ir primygtinai ragina Komisiją pagerinti dabartinę praktiką, kad piliečiai būtų laiku ir tinkamai informuojami apie bet kokius veiksmus ir priemones, kurių imamasi tvarkant jų skundus; pabrėžia, kad Komisijos vykdomo peticijų tvarkymo, kai atsižvelgiama į konkretų atvejį, kokybei jokiu būdu neturėtų būti pakenkta dėl didesnio gaunamų peticijų skaičiaus;

8.  pabrėžia teigiamą projekto „EU Pilot“ poveikį Komisijai ir valstybėms narėms tarpusavyje keičiantis informacija ir sprendžiant problemas, susijusias su ES teisės taikymu nacionaliniu lygmeniu, ir prašo Komisijos atkreipti ypatingą dėmesį į faktinį sprendimų, priimtų vykstant procesui „EU Pilot“, vykdymo užtikrinimą ir vidaus peržiūrą; pabrėžia, kad tai irgi gali suteikti informacijos apie nebaigtas nagrinėti peticijas, ir ragina Komisiją įtraukti peticijų pateikėjus į „EU Pilot“ bylų, kurios pradedamos dėl peticijų, procesą, be kita ko, siekiant palengvinti peticijų pateikėjų ir atitinkamų nacionalinių institucijų dialogą; palankiai vertina didesnes valstybių narių pastangas išspręsti pažeidimo nagrinėjimo bylas ikiteisminės procedūros etapu; pažymi, kad prejudiciniai sprendimai padeda išaiškinti ES teisės taikymo klausimus ir gali padėti išvengti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų;

9.  ragina Parlamentą, ypač Peticijų komitetą, skatinti kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie piliečių skundų dėl ES teisės pažeidimų sistemą, projektą „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, skatinant platesnį naudojimą ir palengvinant visuomenės prieigą prie informacijos per Parlamento svetainę;

10.  palankiai vertina Komisijos tarnybų parodytą įsipareigojimą skatinti keitimąsi informacija su Peticijų komitetu ir pakartoja savo prašymą gerinti abiejų šalių bendradarbiavimą, ypač atsižvelgiant į Komisijos pradedamas ir vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant „EU Pilot“ procedūrą, ir dėti pastangas siekiant per pagrįstą laikotarpį pateikti informaciją Peticijų komitetui, kad jis galėtų veiksmingiau atsakyti į piliečių prašymus; primena apie daug kartų pateiktą prašymą Komisijai savo stebėjimo ir teisėkūros darbe atsižvelgti į Peticijų komiteto pranešimus ir nustatytus faktus;

11.  palankiai vertina tai, kad Komisija geriau teikia informaciją piliečiams apie jų teises ir apie tinkamus teisių gynimo mechanizmus, pasitelkdama interneto tinklalapius, duomenų bazes, paprastesnes skundų formas ir internetines problemų sprendimo priemones, kuriomis siekiama didesnio skaidrumo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina geresnį internetinį sprendimų dėl pažeidimų prieinamumą ir atnaujintą Europos portalo interneto skyrių „Sąjungos teisės taikymas“ ir jo skyrių „Jūsų teisės“, kuriuose piliečiams pateikiama svarbi informacija apie tai, kaip ES teisė buvo taikoma valstybėse narėse, ir apie tai, kaip pateikti skundą; pabrėžia, kad reikia tolesnių priemonių siekiant užtikrinti geresnes galimybes susipažinti su informacija apie ES teisės taikymą ir apie problemų sprendimo priemones ir pagerinti ES piliečių ir įmonių skundų, susijusių su ES teisės pažeidimais, nagrinėjimo tvarką.

12.  ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir informacines svetaines į vieną sąsają, kuri suteiks piliečiams paprastą prieigą prie internetinių skundų formų ir vartotojams pritaikytos informacijos apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras; be to, ragina Komisiją į kitą stebėjimo ataskaitą įtraukti daugiau išsamesnės informacijos apie tų portalų naudojimą;

13.  apgailestauja, kad ES piliečių pateiktose peticijose vis dar minimi ES teisės pažeidimai; pabrėžia, kad peticijos daugiausia susijusios su tariamais ES teisės pažeidimais pagrindinių teisių, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų ir neįgaliųjų teises, diskriminacijos, įskaitant diskriminaciją dėl tautybės, vidaus rinkos, laisvo judėjimo, transporto, aplinkos, švietimo, užimtumo ir sveikatos priežiūros srityse; laikosi nuomonės, kad šiomis peticijomis patvirtinama, jog vis dar dažni ir plačiai paplitę vėluojančio ar nepakankamo ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamo jos taikymo atvejai, ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti ES teisę ir turėtų leisti teisės aktus laikydamosi visų pagrindinių vertybių ir principų, įtvirtintų Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti keitimosi informacija su Peticijų komitetu ir jam teikiamų paaiškinimų kokybę; pabrėžia, kad būtina, jog valstybių narių atstovai dalyvautų per Peticijų komiteto posėdžius dėl atitinkamų peticijų ir kad su jais vyktų harmoningas dialogas; siūlo veiksmingiau įtraukti prevencinius mechanizmus;

14.  primena, kad fiziniai asmenys peticijose dažnai mini policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (anksčiau vadintą trečiuoju ramsčiu) sritį; pažymi, kad tvarkant įvairias peticijas dažnai nustatomi nuolatiniai trūkumai, tokie kaip ilgas laukimo laikas vykstant nacionalinių teismų procesams, kuriuose nagrinėjami klausimai, susiję su ES teise; pabrėžia Teisingumo Teismo prejudicinių sprendimų naudingumą ir tinkamumą: jie šiose bylose yra tarsi gairės, ir apgailestauja, kad nacionaliniai teismai retai naudojasi tokia priemone; todėl palankiai vertina tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. Komisijos kompetencija išplėsta įtraukiant į ją policijos ir teisminį bendradarbiavimą; primena, kad peticijų nagrinėjimas ir tvarkymas vyksta nepriklausomai ir skiriasi nuo nacionalinių teisminių procedūrų;

15.  pabrėžia Komisijos priimtų įgyvendinimo planų svarbą siekiant padėti ir patarti valstybėms narėms, kaip laiku, aiškiai ir tinkamai perkelti ES direktyvas į nacionalinę teisę, – to reikia, kad ES veiktų veiksmingai ir perspektyviai; palankiai vertina geresnio reglamentavimo darbotvarkei suteiktą svarbą ir atkreipia dėmesį į ES reglamentavimo kokybės stebėjimą pasitelkiant programą REFIT metinėje ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitoje; ragina Komisiją aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, vartotojų organizacijas, NVO ir įmones, į ES teisės aktų poveikio vertinimą, atlikti proporcingumo ir subsidiarumo patikrinimą (ex ante etapu) ir stebėti įgyvendinimą (ex post etapu); ragina Komisiją įtraukti į savo vertinimą piliečiams tenkančios administracinės naštos matavimo ir sumažinimo klausimus ir atsižvelgti į platesnį ES teisės aktų ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, ir išnagrinėti ES teisės aktų naudą ir vertę; primena Komisijai taikyti vienodo požiūrio į valstybes nares ir nešališkumo principus tikrinant, kaip taikoma ES teisė; tikisi, kad ES teisės aktų kokybė pagerės ir kad tai teigiamai paveiks pateikiamų peticijų skaičių;

16.  pabrėžia, kad Komisija, nagrinėdama peticijas, kuriose keliamos su pagrindinėmis teisėmis susijusios problemos, turėtų laikytis drąsesnio požiūrio ir drauge atsižvelgti į subsidiarumo principą;

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Alberto Cirio, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Eleni Theocharous, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Kostadinka Kuneva, Miltiadis Kyrkos, Jérôme Lavrilleux, Julia Reda, Ángela Vallina, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Martina Dlabajová, Zbigniew Kuźmiuk


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Dietmar Köster, Gilles Lebreton, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Stefano Maullu, Virginie Rozière, Cecilia Wikström

Teisinis pranešimas