Procedūra : 2016/2059(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0278/2016

Pateikti tekstai :

A8-0278/2016

Debatai :

PV 24/10/2016 - 19
CRE 24/10/2016 - 19

Balsavimas :

PV 25/10/2016 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0406

PRANEŠIMAS     
PDF 811kWORD 80k
29.9.2016
PE 582.327v02-00 A8-0278/2016

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: András Gyürk

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos (COM(2016) 0049),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM(2015) 0080) ir jo priedus,

–  atsižvelgdamas į 2030 m. energetikos strategiją, apibrėžtą 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014) 0015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Energijos vartojimo efektyvumas ir jo vaidmuo siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją“ (COM(2014) 0520),

-  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos I darbo grupės penktąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2013 m. Pagrindimas fizikos argumentais“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011) 0885),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011) 0112),

–  atsižvelgdamas į trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM(2016) 0051),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2016/2015 „Energijos tiekimo saugumo didinimas sukuriant energijos vidaus rinką. Reikia sutelkti daugiau pastangų“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0278/2016),

A.  kadangi dujos ateinančius dešimtmečius ES energetikos sistemoje gali atlikti svarbų vaidmenį pramonės gamyboje kaip šilumos pastatuose šaltinis ir kaip pagalbinis šaltinis naudojant atsinaujinančiąją energiją, o ES pasieks tikslus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir pereis prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; kadangi dujų svarba laipsniškai mažės ir jos bus keičiamos švaria energija;

B.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.;

C.  kadangi numatoma, kad Europos priklausomybė nuo dujų importo ateityje tik didės, o kai kurios valstybės narės jau dabar pasiekė 100 % priklausomybę tokiais atvejais, kai nėra arba yra labai ribotas tiekėjų ar tiekimo maršrutų alternatyvų skaičius;

D.  kadangi suskystintos gamtinės dujos (SGD) suteikia Europai galimybę mažinant gamtinių dujų kainą didinti konkurencingumą ir tiekimo saugumą; kadangi gamtinės dujos taip pat yra atsinaujinančiųjų energijos išteklių lanksčios atsargos elektros gamyboje;

E.  kadangi gamtines dujas (suslėgtąsias gamtines dujas ir suskystintąsias gamtines dujas) naudojant transportui, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/97/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, būtų daromas didelis teigiamas poveikis gamtai;

F.  kadangi ES turėtų aktyviai siekti plėtoti savo vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

G.  kadangi ES, kaip antroji pagal dydį SGD importuotoja pasaulyje, turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje;

H.  kadangi svarbu skatinti integruotą pasiūlymą dėl vidaus energijos šaltinių, tokių kaip gamtinių dujų telkiniai Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir remti SGD skystinimo terminalo steigimą Kipre, kad būtų galima naudoti ir kaimyninių teritorijų telkinius;

I.  kadangi ES vis dar negali visapusiškai išnaudoti integruotos energijos vidaus rinkos teikiamų galimybių dėl to, kad nėra pakankamų tinklų jungčių ir jų sąsajų, ir dėl nevisiškai įgyvendinto trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio;

J.  kadangi Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje nustatyti vienas kitą stiprinantys ir glaudžiai susiję aspektai, būtent: energetinis saugumas, visiškai integruota Europos energijos rinka, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas; kadangi įgyvendinant šią strategiją taip pat turėtų būti skatinamos visiems prieinamesnės energijos kainos;

Įžanga

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategija“; mano, kad visiškai SGD naudojimą ir dujų laikymą integruojanti energijos vidaus rinka atliks svarbų vaidmenį siekiant galutinio tikslo – atsparios energetikos sąjungos;

2.  primena, kad ES SGD naudojimo ir dujų laikymo strategija yra vienas iš energetikos sąjungos, kurios tikslas yra įgyvendinti ES užmojį greitai pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos, elementų, ir kad vienas iš jos tikslų – nebebūti priklausomiems nuo išorės dujų tiekėjų; pabrėžia, jog vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra pasiekti, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje;

3.  laikosi nuomonės, kad efektyviausiai energetinis saugumas gali būti užtikrintas geriau koordinuojant nacionalinę energetikos politiką, sukuriant tikrą energetikos sąjungą su bendra energijos rinka ir bendra energetikos politika bei valstybėms narėms tarpusavyje bendradarbiaujant šioje srityje laikantis solidarumo ir pasitikėjimo principų; taip pat mano, kad tolesnė energetikos politikos integracija turėtų būti naudinga valstybėms narėms, atitikti ES tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei paskelbtus tikslus ir neturėtų prieštarauti valstybių narių ir jų piliečių interesams; remia pastangas nustatyti bendrą ES poziciją daugiašalėse energetikos institucijose ir sistemose;

4.  mano, kad ES piliečiai turi turėti prieigą prie saugaus įperkamos energijos tiekimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasaulinės SGD rinkos pokyčius, kai dėl per didelės pasiūlos sumažėjo kainos ir dėl to atsirado galimybė sumažinti energijos kainas ES vartotojams tiekiant santykinai pigesnes dujas; pabrėžia, kad saugi, įperkama ir tvari energija yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga, ypač svarbi pramonės konkurencingumui; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinant ES energetikos strategiją teikti pirmenybę energijos nepritekliaus naikinimui ir padidinti energijos tiekimą, ES lygmeniu dalijantis geriausia patirtimi;

5.  pabrėžia, kad ES SGD strategija turi nuosekliai atitikti Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategiją, kad būtų galima padėti didinti energijos tiekimo saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatinti ilgalaikį ekonomikos tvarumą ir užtikrinti prieinamas ir konkurencingas energijos kainas;

6.  sutinka su Komisijos įvertinimu, kad – nepaisant didelių infrastruktūros tam tikrose valstybėse narėse vystymo pastangų – Baltijos jūros, Vidurio ir Pietryčių Europos regionų valstybės narės bei Airija vis dar yra labai priklausomos nuo vieno energijos tiekėjo ir gali patirti tiekimo svyravimus ir sutrikimus;

7.  pripažįsta, kad galimybė gauti SGD, įskaitant pagalbinės dujotiekio infrastruktūros nutiesimą, tose valstybėse narėse galėtų reikšmingai pagerinti dabartinę energijos tiekimo saugumo padėtį ne tik fizine, bet ir ekonomine prasme, ir taip prisidėti prie konkurencingesnių energijos kainų nustatymo;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir raginti efektyvesnį ir geresnį dabartinės infrastruktūros naudojimą, įskaitant dujų laikymą;

9.  atkreipia dėmesį į dujų gamybos naudojant elektros energiją technologijos potencialą atsinaujinančiosios energijos kaupimui ir jos kaip anglies dioksido požiūriu neutralių dujų naudojimui transporto, šilumos ir energijos gamybos srityse;

10.  pabrėžia, kad reikia įvairinti ES dujų sistemą, padaryti ją lankstesnę ir taip padėti siekti pagrindinio energetikos sąjungos tikslo užtikrinti dujų tiekimo saugumą, konkurencingumą ir tiekimo sistemos atsparumą; ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų siekiama ilguoju laikotarpiu sumažinti ES dujų priklausomybę, ir atsižvelgti į savo įsipareigojimą iki 2050 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, todėl pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumui skiriant didžiausią pirmenybę ir palaipsniui panaikinus subsidijas iškastiniam kurui sumažėtų ES priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro;

11.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

12.  pabrėžia, kad prieš remiant naujus pakartotinio dujinimo terminalus reikia skatinti veiksmingiausiai naudoti esamus SGD terminalus, naudojamus keliose valstybėse, kad būtų išvengta priklausomybės nuo konkrečių technologijų pavojaus ir iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo rizikos ir užtikrinta, kad vartotojams netektų padengti jokių naujų projektų sąnaudų; mano, kad Komisija turi nuodugniai peržiūrėti tai, kaip ji atlieka savo dujų paklausos analizę bei rizikos ir poreikių vertinimus;

Trūkstamos infrastruktūros sukūrimas

SGD infrastruktūra

13.  primena, kad visa ES yra pakankamai aprūpinta pakartotinio dujinimo SGD terminalais, ir pripažįsta, kad dėl ankstesnius kelerius metus buvusios mažos dujų vidaus paklausos ir gana didelių pasaulinių SGD kainų kelių ES SGD terminalų panaudojimo lygis yra žemas; pabrėžia, kad visos valstybės narės, ypač tos, kurios yra priklausomos nuo vieno tiekėjo, turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba netiesiogiai per kitas valstybes nares gauti SGD;

14.  pabrėžia, kad beveik visais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama rinka pagrįstiems sprendimams ir esamos SGD infrastruktūros naudojimui regioniniu lygmeniu; tačiau atkreipia dėmesį, kad sprendimai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į šaliai ir rinkai būdingas ypatybes, pavyzdžiui, jungiamųjų linijų, laikymo galimybių ir rinkos struktūros lygmeniu;

15.  pabrėžia, kad, norint išvengti turto nuvertėjimo, prieš priimant sprendimą dėl naujos infrastruktūros siekiant padidinti energetinį saugumą ir užtikrinti efektyviausią dabartinės infrastruktūros panaudojimą būtina nuodugniai išanalizuoti SGD tiekimo alternatyvas ir pasirinkimus regioniniu ir ekologiškai tvariu požiūriu, atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir energetikos tikslus ir geografinės pusiausvyros principą;

16.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą statant naujus SGD terminalus bei tinklų jungtis ir tai, kad prie jūros prieigą turinčios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su žemyninėmis šalimis, siekiant išvengti pernelyg didelio investavimo į nebūtinus ir neekonomiškus projektus; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu optimaliai naudojant vakarų-rytų ir pietų-šiaurės koridorius, padidinus srautų priešinga kryptimi pajėgumą, būtų padidintos SGD tiekimo galimybės; mano, kad galima būtų kartu kaupti žinias ir informaciją tokiais klausimais kaip energijos kaupimo įrenginiai ir rengti SGD bei jungiamųjų linijų konkursus; yra tvirtai įsitikinęs, jog ES strategija turi būti užtikrinta, kad regioniniu lygmeniu visoje Europoje būtų galimybė naudoti SGD;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įrenginių, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti valdant atsinaujinančiųjų gamtinių dujų perdavimą ir laikymą, rėmimo strategijas.

18.  pabrėžia, kad į strategiją kaip dujų platinimo ir perdavimo infrastruktūros alternatyvą taip pat reikėtų įtraukti SGD naudojimą tose teritorijose, kur tai nėra ekonomiškai efektyvu; pabrėžia, kad ir nedideli SGD įrenginiai gali būti optimali infrastruktūra didinant gamtinių dujų naudojimą vietovėse, kuriose investicijos į dujų infrastruktūrą neneša pelno, įskaitant dujų naudojimo šilumos gamybai didinimą kartu apribojant nedidelį kiekį išmetamųjų teršalų;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki galo įgyvendinti pagrindinius bendro intereso projektus (BIP) ir didžiausią prioritetą skirti pirmiausiai ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiems trijų regioninių aukšto lygio darbo grupių nurodytiems projektams; pabrėžia, kad tik SGD terminalų, būtinų ir atitinkančių dujų paklausą, statybų nepakaks ir kad būtina remti dujotiekio infrastruktūrą taikant tinkamus tarifus, kad nauda būtų pasiekta ir už priimančių šalių ribų;

20.  teigiamai vertina tai, kad svarbūs SGD projektai (pvz., Šiaurės–pietų dujų koridorius) apibrėžiami kaip bendro intereso projektai; ragina Komisiją, planuojant tolesnę dujotiekio ir TEN-E tinklo rekonstrukciją, užtikrinti visapusišką Balkanų šalių dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad ES energetikos sektoriui tektų pagrindinis vaidmuo šiame regione;

21.  pritaria Komisijos siūlymui vykstant Tiekimo saugumo reglamento persvarstymui peržiūrėti esamas srautų priešinga kryptimi išimtis jungiamiesiems dujotiekiams ir palaiko proceso metu padidėjusį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, jog ACER trūksta darbuotojų ir išteklių; pabrėžia, kad ACER reikia aprūpinti reikiamais ištekliais, visų pirma, užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai darbuotojų ir galėtų vykdyti pagal teisės aktus jai patikėtas užduotis;

Saugyklų infrastruktūra

22.  primena, kad geologinės sąlygos yra pagrindinis veiksnys įrengiant naujas dujų saugyklas, ir atkreipia dėmesį į dabartinius perteklinius pajėgumus Europos dujų saugyklose; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir tinkamo lygio jungiamieji dujotiekiai, taip pat vidaus kliūčių pašalinimas, galėtų smarkiai padidinti esamų dujų saugyklų naudojimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad planuojant, statant ir naudojant SGD saugyklų infrastruktūrą būtų laikomasi aukščiausių aplinkos apsaugos standartų;

23.  Primena, kad galimybė dujų saugyklomis naudotis ne vienai valstybei yra viena iš pagrindinių priemonių energetinio solidarumo principui įgyvendinti, kai pritrūksta dujų arba kyla nenumatyta krizė;

24.  pabrėžia, kad platesnis Ukrainos dujų saugyklų pajėgumo panaudojimas bus įmanomas, tik jei Ukrainoje bus užtikrinta tinkama ir stabili komercinė ir teisinė sistema ir tiekimo infrastruktūros vientisumas, taip pat jei bus reikiamo lygio jungiamieji dujotiekiai, kad energija galėtų laisvai tekėti iš vienos šalies į kitą ir tam nebūtų jokių fizinių kliūčių; be to, pabrėžia, kad nuo dujų priklausomam Ukrainos pramonės sektoriui trumpuoju laikotarpiu atsigaunant, reikės importuoti papildomai dujų; mano, kad ES turėtų padėti Ukrainai mažinti priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir pereiti prie SGD;

SGD terminalų ir saugyklų sujungimas su rinkomis

25.  pabrėžia regioninių aukšto lygio darbo grupių, pvz., Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo aukšto lygio grupės, Baltijos energijos rinkos jungčių plano ir Pietų ir Vakarų Europos grupės, veiklos svarbą; mano, kad tokio tipo savanorišku pagrindu vykdomas regioninis koordinavimas yra labai efektyvus, ir pritaria Komisijos kaip pagalbininkės vaidmeniui šiuose susitarimuose; pabrėžia, jog reikia praktiškai ir laiku vykdyti patvirtintus veiksmų planus, ir ragina atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;

26.  pabrėžia, jog svarbu rasti ekonomiškai efektyvius ir aplinkosaugos požiūriu tvarius energijos tiekimo būdus, kad būtų padidintas energijos tiekimo saugumas Pirėnų pusiasalyje, Vidurio ir Pietryčių Europoje, Baltijos šalyse ir Airijoje, kurios yra nepakankamai gerai susietos su energijos vidaus rinka ir (arba) integruotos į ją ir, laikantis solidarumo principo, turėtų gauti visapusišką Sąjungos paramą; taip pat pabrėžia būtinybę paremti pažeidžiamiausias šalis, tebesančias energetinėmis salomis, pavyzdžiui, Kiprą ir Maltą, kad būtų paįvairinti jų energijos šaltiniai ir tiekimo maršrutai; taigi pabrėžia, kad SGD ir dujų saugyklos turi padėti nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinę izoliaciją;

27.  ragina pirmenybę dujų gamybai Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionuose, taip pat ir Pietryčių Europos šalyse, taip pat, atsiradus šiems naujiems pajėgumams, kurti tarpusavio jungtis Centrinės ir Pietryčių Europos žemyninėse šalyse, siekiant įvairinti energijos tiekimo šaltinius šiuose regionuose; pažymi, kad tai sudarys sąlygas dujų iš įvairių šaltinių tiekimo konkurencijai ir pakeis gamtinių dujų kiekio importą, vykdomą pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, tokiu būdu sustiprės valstybių narių derybinė pozicija; pabrėžia, kad joks vienas energijos šaltinis niekada nepatenkins ES energijos poreikių ir kad įvairovė yra labai svarbi ir vidaus, ir užsienio rinkose; todėl mano, kad reikėtų aktyviai siekti plėtoti vidaus tradicinės gavybos dujų išteklius, pavyzdžiui, tokius, kokie rasti Kipre;

28.  palaiko Komisijos užmojus teikti daugiau informacijos ir pagalbos projekto rengėjams dėl įvairių projekto finansavimo galimybių, pvz., Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), ir įvairių technologinių sprendimų;

29.  pažymi, kad ekonomiškai efektyvių ir ekologiškai tvarių sprendimų suradimas turėtų būti pagrindinis principas siekiant ES ir regioninio optimalumo, ir ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas paskirti turimus ribotus išteklius itin svarbios infrastruktūros vystymui, kad būtų pritraukta privačių investicijų į SGD infrastruktūrą ir jungiamuosius dujotiekius;

30.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2015 m. dujų importas iš Rusijos buvo 7 proc. didesnis nei 2014 m., ir dėl to, kad 2015 m. 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos; pabrėžia, kad SGD ir dujų laikymo vaidmuo kartu su didesniu vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu yra itin svarbus mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų;

31.  reiškia susirūpinimą dėl siūlomo dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumo padvigubinimo ir galimų jo neigiamų padarinių energetiniam saugumui, energijos išteklių tiekimo įvairinimui ir valstybių narių solidarumo principui; atkreipia dėmesį į šio projekto geopolitinius padarinius ir į visiškai integruotos, saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos sąjungos principus ir pabrėžia, kad jam neturėtų būti teikiama ES finansinės parama ar taikomos ES teisės išimtys; pabrėžia, kad padvigubinus dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumą viena bendrovė įgytų dominuojančią padėtį Europos dujų rinkoje ir tam reikia užkirsti kelią;

32.  mano, kad, jei prieštaraujant Europos interesams turėtų būti nutiestas dujotiekis „Nord Stream 2“, būtinai reikėtų deramai įvertinti SGD terminalų prieinamumą ir išsamiai įvertinti Šiaurės-pietų dujų koridoriaus padėtį;

Dujų vidaus rinkos sukūrimas: komercinis, teisinis ir reguliavimo aspektai

Užtikrinimas, kad ES taps SGD prekybai patrauklia rinka

33.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir priimti dujų tinklo kodeksus;

34.  pabrėžia svarbų tinkamai sujungtų suskystintų dujų centrų – taip būtų užtikrinta bendroji integruota rinka, kurioje dujos pagal rinkos kainų signalus galėtų laisvai tekėti tarp valstybių – vaidmenį dujų rinkose;

35.  pabrėžia, kad didelės dujų atsargos Šiaurės Afrikos šalyse ir neseniai Rytų Viduržemio jūros regione atrastos atsargos regionui suteikia galimybę tapti aktyviu dujų gabenimo į Europą centru; mano, kad Viduržemio jūros regione plėtojant naują SGD pajėgumą, tai galėtų būti pagrindas infrastruktūros centrui steigti;

36.  primygtinai tvirtina, kad sukūrus vidaus dujų rinką ir pašalinus reglamentavimo kliūtis itin pagerėtų dujų rinkų likvidumas; ragina suinteresuotuosius subjektus kuo greičiau užbaigti tinklo kodeksą, nustatantį suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles;

37.  primena, kad būtinas nuolatinis aktyvus vyriausybių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas tarpvalstybinio investavimo srityje, nuolat atsižvelgiant ne tik į nacionalinius interesus, bet ir į Europos perspektyvą;

Dujų laikymas vidaus rinkoje

38.  pabrėžia, kad būtina visoje ES plėtoti suderintas perdavimo tarifų struktūras ir didinti skaidrumą apibrėžiant tarifus, kad būtų užtikrintas didesnio masto esamų dujų saugyklų naudojimas, ir mano, kad tinklo kodekse, nustatančiame suderintų perdavimo tarifų struktūrų dujoms taisykles, turėtų būti atsižvelgta į suderinamumo būtinybę;

39.  pritaria Komisijos pasiūlymui sudaryti galimybę panaudoti biometaną ir kitas dujas iš atsinaujinančiųjų išteklių, kurios atitinka susijusius ES dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kokybės standartus; pabrėžia, kad tai neturėtų užkrauti papildomos naštos pramonei; todėl rekomenduoja atsižvelgti į techninius parametrus, dujų kokybę, išlaidų veiksmingumą, masto ekonomiją ir galimus vietinių ir regioninių tinklų sprendimus;

40.  ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, visų pirma tai, kas susiję su nuostatomis dėl galimybių biometaną naudoti energetikos tinkle ir laikyti saugyklose; todėl pabrėžia, kad pagal Direktyvą 2009/73/EB valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinuosius kokybės reikalavimus, būtų sudarytos nediskriminacinės galimybės biodujas ir iš biomasės gaunamas dujas ar kitų tipų dujas naudoti dujų sistemoje, jeigu tik tai nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais;

41.  ragina SGD ir saugyklų operatorius, bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kurti naujus lanksčius produktus ir paslaugas, atitinkančias dabartinius ES teisės aktus, kad pakartotinis dujinimas SGD ir dujų laikymas taptų patrauklesnis ir kad būtų maksimaliai išnaudojamos esamos SGD saugyklos;

Dujų laikymo vaidmens užtikrinant dujų tiekimo saugumą optimizavimas

42.  pabrėžia greitų ir ypač lanksčių dujų laikymo paslaugų tam tikrose valstybėse narėse svarbą ir atkreipia dėmesį į kitokį tokio laikymo galimą vaidmenį atsiradus tiekimo sutrikimams, lyginant su SGD laikymu, kai tiekimo grandinės logistika gali nebūti tiek pat lanksti;

43.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama plėtojant regioninio dujų laikymo koncepcijas; mano, kad tam tikros saugyklos galėtų siūlyti konkretiems poreikiams pritaikytas tarptautines paslaugas, t. y. su tarpvalstybiniu transportavimu susietas laikymo paslaugas; siūlo regioninėms aukšto lygio darbo grupėms aktyviau bendradarbiauti ieškant novatoriškų sprendimų, kaip panaudoti strategiškai vertingą turtą regionų ir Europos lygmenimis;

ES kaip tarptautinių SGD rinkų dalyvė

44.  atkreipia dėmesį į pasaulyje atsirandančią tendenciją didinti dujų skystinimo pajėgumus ir galimą to poveikį Europos dujų rinkoms;

45.  mano, jog dėl to, kad dujų rinka susiformavo kaip svarbi rinka, ES gali prisidėti prie prekybos dujomis taisyklių plėtojimo, kad būtų padidintas lankstumas ir pasaulio dujų rinkų konvergencija;

46.  remia Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares joms aktyviai vykdant diplomatiją energetikos srityje, kad būtų skatinama taisyklėmis grindžiama, skaidri ir sklandžiai veikianti pasaulinė dujų rinka;

47.  pabrėžia, kad svarbu, laikantis pamatinių ES vertybių ir užtikrinant ES išorės veiksmų veiksmingumą, sumažinti ar panaikinti ES priklausomybę nuo dujų ir naftos importo iš šalių, kuriose veikia autoritariniai režimai, pažeidžiantys žmogaus teises;

48.  ragina didinti institucinę konvergenciją ir sinergiją, ypač siekiant labiau integruoti išorinio energetinio saugumo prioritetus į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vykdomos politikos sritis bei geriau koordinuoti jos ir atsakingų Komisijos narių veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kartu su valstybėmis narėmis stiprinti esamas ir plėtoti naujas bendradarbiavimo energetikos srityje su dabartiniais ir potencialiais tiekėjais bei su tranzito valstybėmis ir kitais pagrindiniais veikėjais priemones; šiuo klausimu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai informuoti Parlamentą apie ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų plano įgyvendinimą;

49.  pabrėžia būtinybę pašalinti visas kliūtis laisvai pasaulinei prekybai SGD, kurių gamyba turi būti tvari; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina JAV politikos formuotojus didinti investicijų užtikrintumą nustatant aiškius leidimų dujų eksportui į ne laisvosios prekybos šalis suteikimo kriterijus ir terminus;

50.  pabrėžia, kad naudojant SGD taip pat galima prisidėti prie jūrų ir kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo su sąlyga, kad būtų imamasi visų veiksmingų priemonių siekiant per visą kuro gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, platinimo ir deginimo etapus, kuo labiau sumažinti metano nuostolius; todėl ragina imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti metano nuostoliai visoje SGD grandinėje naudojant geriausias turimas technologijas, ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą MTTP finansavimą;

51.  pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES prekybos politiką būtų didinamas ES ir valstybių narių energijos tiekimo įvairovė ir mažinama jų priklausomybė nuo energijos, importuojamos iš vos kelių tiekėjų; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ieškoti naujų partnerystės galimybių, peržiūrėti esamas ir plėtoti konkrečias diskusijas dėl energijos su kitais partneriais tokiose vietovėse, kaip Centrinė Azija, Šiaurės Afrika Šiaurės ir Pietų Amerika, bet jomis neapsiribojant; pažymi, kad ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje; ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; pabrėžia, kad tarptautinėse derybose dėl SGD reikia padidinti skaidrumą; mano, kad dabartinėse ir būsimose derybose su tokiais partneriais, kaip JAV ir Australija, energetikos klausimams turėtų būti skiriama daug dėmesio; pabrėžia, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama sukurti konkurencingą ir skaidrią pasaulinę SGD rinką;

52.  primena, kad, siekdamos susidoroti su dabartiniais sunkumais ir įgyvendinti savo energetikos ir klimato kaitos tikslus pasaulinio masto suvaržymų šiose politikos srityse aplinkybėmis, ES ir jos valstybės narės, remdamosi galiojančiomis teisinėmis sistemomis ir daugiašalėmis konvencijomis, taip pat privalo imtis bendrų veiksmų tarptautiniu mastu keldamos energijos tiekimo patikimumo ir tvarumo klausimus tarptautiniuose prekybos forumuose ir bendradarbiaudamos su valstybėmis partnerėmis, priklausomomis nuo dujų importo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

53.  mano, kad ypač svarbi yra prekybos politika, suteikianti didelių galimybių ES valstybių narių privačioms ir valstybinėms įmonėms, dirbančioms švarių, saugių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį energijos poreikį; ragina įgyvendinant aplinkosaugos prekių iniciatyvą ir ES laisvosios prekybos susitarimus gerokai sumažinti švarių technologijų tarifus, nes susiduriama su prekybos energijos šaltiniais netarifinėmis kliūtimis;

54.  pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus svarbą ES energetiniam saugumui; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant panaikinti JAV dujų eksporto į ES apribojimus;

55.  mano, kad 12,2 mlrd. kubinių metrų per metus dujų, kurios 2016 m. pateks į rinką per JAV rytinėje pakrantėje esantį „Sabine Pass LNG“, kartu su potencialiu 74 mlrd. kubinių metrų pajėgumu, kuris iki 2020 m. atsivers vykdant įvairius projektus, sudaro reikšmingą galimybę Europai išplėtoti prekybos energija ryšius su JAV; tikisi, kad darbo dėl TPIP susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus užbaigimas gerokai padidins ES dujų pasiūlos galimybes;

56.  mano, kad Europos įmonėms neturėtų būti draudžiama vykdyti veiklos trečiųjų šalių energijos rinkose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos vietos bendrovėms; pažymi, kad Europos energijos rinkoje veikiančios trečiųjų šalių įmonės privalo laikytis ES teisės aktų; pabrėžia, kad tokios įmonės turi turėti skaidrią struktūrą, suteikiančią galimybę atsekti jų akcininkus;

57.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukščiausio lygio aplinkos apsaugą planavimo, statybos ir SGD naudojimo bei vietos rezervų ir išteklių eksploatavimo etapais ir laikytis tarptautinių darbo standartų darbuotojų sveikatos ir saugumo srityse; Pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie importuojamų SGD poveikį aplinkai ir klimatui ir socialinį poveikį; primena, kad reikia užtikrinti vietos bendruomenių dalyvavimą ir vadovautis realistiškais vartojimo vertinimais, o statybos atvejais tinkamai planuoti naują infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į perėjimo prie SGD teikiamą galimybę nutraukti jūrų transporto priklausomybę nuo anglių; ragina ES teikti finansinę paramą šiuo tikslu vykdomiems Europos projektams;

58.  pažymi, kad, atsižvelgiant į SGD tiekimo augimo artimiausiais metais perspektyvas, ši strategija galėtų būti papildyta įvertinus poreikius, susijusius su SGD gabenančiais laivais ir priemonėmis, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos ES laivų statybos pramonei pasinaudoti šia galimybe, tokiu būdu padedant įgyvendinti tikslą padidinti pramonės BVP dalį iki 20 proc. 2020 m.; ragina nustatyti saugos standartus, kuriais remiantis būtų galima stebėti SGD gabenimą ir kuriuos, prireikus, būtų galima sugriežtinti vykdant terorizmo prevencijos priemones;

Tvarumas ir SGD, kaip alternatyviųjų degalų, naudojimas transporto, šilumos ir elektros energijos srityse

59.  pripažįsta SGD kaip alternatyvių degalų galimybes tiek kelių, tiek jūrų transporto srityse; pabrėžia, kad platesnis SGD naudojimas krovinių vežimui galėtų prisidėti prie pasaulinio išmetamo CO2, SOx ir NOx kiekio sumažinimo, visų pirma didinant SGD variklių skaičių jūrų transporto priemonėse;

60.  pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant transporto sektoriuje kaip alternatyvius degalus tvariai naudoti SGD; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų, be kita ko, kad TEN-T koridoriuose ir jūrų bei vidaus vandenų uostuose būtų įrengti SGD degalų papildymo punktai ir kad šie degalai pakeistų įprastus taršesnius degalus; vis dėlto šiuo klausimu pabrėžia, kad, laikantis tvarumo tikslų, SGD neturėtų pakeisti atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

61  ragina plėtoti jūrų kelius, visų pirma Azorų archipelage, nes jis, turint omenyje geografinę padėtį, galėtų būti naudojamas kaip pagrindinis degalų sandėlis, skirtas transatlantiniams SGD gabenimo keliams; ragina Komisiją skirti lėšų su šiuo tikslu susijusiems europiniams projektams remti;

62.  prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais sukurti bendrą vadinamųjų SGD mėlynųjų koridorių saloms projektą jūrų sektoriuje, įskaitant TEN-T visuotinio tinklo uostus, siekiant sukurti reikalingą SGD infrastruktūrą ir susieti šį tinklą su TEN-T pagrindiniu tinklu;

63.  ragina valstybes nares taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl suslėgtųjų gamtinių dujų papildymo punktų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad šiais degalais varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų ir priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle ir taip būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje;

64.  pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrąsias technines specifikacijas, taikomas jūrų laivų, vidaus vandenų laivų ir motorinių transporto priemonių SGD papildymo punktams, kaip numatyta Direktyvoje 2014/94/ES; ragina parengti griežtas suderintas SGD saugojimo, bunkeriavimo ir naudojimo laivuose saugos taisykles ir mokymus visoje Sąjungoje, kartu numatant galimybę vienu metu vykdyti bunkeriavimą ir krovos darbus; pažymi, kad tokie darbai turėtų būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA);

65.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, siekiant kurti geresnes vidaus vandenų laivų, jūrų laivų ir motorinių transporto priemonių technologijas, kad būtų skubiai pereita prie mažai anglies dioksido išmetančio laivyno, taip pat siekiant plėtoti automatiškai valdomas SGD papildymo punktų įrengimo sistemas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti SGD varomus laivus ir motorines transporto priemones arba modifikuoti įprastiniais degalais varomas priemones, kad joms būtų galima naudoti SGD;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti SGD pervežimą geležinkeliais, nes, viena vertus, taip būtų sumažinta kelių eismo apkrova ir, kita vertus, tai padėtų užtikrinti aplinkai nekenksmingą ir saugų tvaraus ir netaršaus kuro pervežimą;

67.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimybę pagal Reglamentą Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas, nustatyti CO2 ekvivalentą išmetamam angliavandenilio kiekiui, pirmiausia siekiant informuoti vartotojus;

68.  pažymi, kad nedidelio masto SGD technologijų naudojimas tam tikrose srityse, pvz., ilgo nuotolio transporte arba itin našiuose pramoniniuose įrenginiuose, gali ne tik prisidėti prie klimato politikos tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikti didelį pranašumą verslui;

69.  pažymi, kad SGD ir visų pirma suslėgtosios gamtinės dujos taip pat yra perspektyvus sprendimas viešajam transportui, kurį jau galima pritaikyti ir kuris gali padėti sumažinti oro ir triukšmo taršą ir tokiu būdu užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač miestų aglomeracijose;

70.  pažymi, kad, nors SGD ir suslėgtųjų gamtinių dujų naudojimas gali būti perspektyvus pereinamojo laikotarpio sprendimai transporto poveikio aplinkai sumažinimo sprendimas, šios dujos teiks ilgalaikės naudos tik tuo atveju, jei būtų sklandžiai pereinama prie suskystintų biodujų (SBD) naudojimo ir tuo pat metu būtų skatinama naudoti kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energiją, be kita ko, užtikrinant SGD ir SBD sistemų sąveikumą;

71.  pabrėžia, kad efektyvus degalų papildymo infrastruktūros tinklas yra būtina plataus masto SGD kaip alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas tokiai infrastruktūrai plėtoti, siekiant panaikinti esamas tiekimo spragas ir sukurti visą tiekimo tinklą;

72.  pabrėžia SGD infrastruktūros svarbą jūrų ir vidaus vandenų uostuose skatinant daugiarūšį transportą, nes tokia infrastruktūra gali naudotis jūrų ir vidaus vandenų laivai ir sunkvežimiai, vežantys degalus toliau sausumos keliais; primygtinai ragina nacionalinius ir regioninius veiklos vykdytojus glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didinti šios infrastruktūros daugiafunkciškumą ir eksploatavimo galimybes;

73.  mano, kad svarbus visuotinis uždavinys – skatinti transporto priemonėms kaip alternatyvius degalus naudoti gamtines dujas, ir teigia, kad per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) ir Tarptautinė jūrų organizaciją (TJO) turėtų būti reikalaujama įsipareigoti siekti mažinti išmetamų teršalų kiekį;

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Energijos bendrijos sekretoriatui ir Energijos bendrijos susitariančiosioms šalims.

(1)

OL L 307, 2014 10 28, p. 1.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0444.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (14.7.2016)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Nuomonės referentas: Takis Hadjigeorgiou

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad efektyviausiai energetinis saugumas gali būti užtikrintas geriau koordinuojant nacionalinę energetikos politiką, sukuriant tikrą energetikos sąjungą su bendra energijos rinka ir bendra energetikos politika bei valstybėms narėms tarpusavyje bendradarbiaujant šioje srityje laikantis solidarumo ir pasitikėjimo principų; taip pat mano, kad tolesnė energetikos politikos integracija turėtų būti naudinga valstybėms narėms, atitikti ES tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus bei paskelbtus tikslus ir neturėtų prieštarauti valstybių narių ir jų piliečių interesams; remia pastangas nustatyti bendrą ES poziciją daugiašalėse energetikos institucijose ir sistemose;

2.  pabrėžia, kad energija yra viena pagrindinių žmonijos gėrybių ir kad svarbus energetikos sąjungos tikslas – užtikrinti visiems vienodą ir nebrangią galimybę ja naudotis ir kovoti su energijos nepritekliumi bei energijos monopolijomis; mano, kad bendradarbiaudama energetikos klausimais, susijusiais su transportu, energijos tiekimo saugumu ir gamyba, ES gali teigiamai prisidėti prie demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių skatinimo ir stiprinimo šalyse partnerėse; primena, kad diplomatija klimato kaitos srityje yra neatskiriama ES užsienio politikos dalis ir šiuo atžvilgiu ragina visapusiškai integruoti ES kovos su klimato kaita politiką į ES energetikos politiką bei parengti visapusišką strategiją, kuri veiksmingai sustiprintų šią sąsają; pabrėžia, kad dujų tiekėjai turi laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir ES aplinkos apsaugos standartų;

3.  teigia, kad norint energetikos sąjungos veiksmingumo itin svarbios jungtys tarp valstybių narių ir kad tai taikoma tiek vamzdynams, tiek elektros tinklams; mano, kad tik tokiu būdu bus galima kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį, kurį galėtų sukelti tiekėjai;

4.  ragina geriau susieti energetikos ir klimato politiką; primena, kad reikia vengti kurti naują priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad būtina iki 2050 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

5.  pabrėžia, kad suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir dujų laikymas ypač svarbūs siekiant išvengti priklausomybės nuo vieno energijos tiekėjo; atkreipia dėmesį į JAV sprendimą vykdyti eksportą į ES; todėl ragina skatinti naudoti ir vystyti naujus gamtinių dujų telkinius, perdavimo koridorius ir SGD saugyklas vidurio ir pietryčių regionuose, Baltijos jūros ir Viduržemio jūros pakrantės teritorijose, taip pat maksimaliai panaudoti esamus SGD saugojimo terminalus; mano, jog tokios priemonės galėtų padėti didinti energetinį saugumą, atsižvelgiant į mažėjančią dujų paklausą visoje Europoje, riziką, kad turtas nuvertės, ir 2030 m. ir 2050 m. ES kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus; pabrėžia, jog būsimose dujų tiekimo sutartyse Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad ateityje „dirbtinių gamtinių dujų“ gamyba atliks svarbų vaidmenį;

6.  pabrėžia, kad, siekiant paisyti pamatinių ES vertybių ir užtikrinti ES išorės veiksmų veiksmingumą, svarbu sumažinti ar panaikinti ES priklausomybę nuo dujų ir naftos importo iš šalių, kuriose veikia autoritariniai režimai, pažeidžiantys žmogaus teises;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad per artimiausius metus pasaulinė SGD tiekimo apimtis gali smarkiai (50 proc.) išaugti ir dėl to mažės kainos; pažymi, kad tai puiki proga ES įgyvendinti savo tikslus, visų pirma spręsti dujų tiekimo saugumo ir atsparumo klausimus;

8.  mano, kad SGD jungtys ir dujų laikymas yra svarbi energetikos sąjungos dalis, turinti padėti nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinį izoliavimą; pabrėžia būtinybę remti pažeidžiamiausių šalių pastangas įvairinti savo energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus; laikosi nuomonės, kad tai turi būti įgyvendinama kuriant naujus SGD terminalus, paskirstymo sistemas ir jungiamuosius dujotiekius, turinčius srautų priešinga kryptimi pajėgumus (ypač atokesnėse ir (arba) mažiau sujungtose valstybėse narėse, pvz., Graikijoje, Bulgarijoje, Baltijos valstybėse ir Ispanijoje), užtikrinant tiekimo jūra maršrutų saugumą bei stiprinant valstybių narių energetinį saugumą mažinant paklausą efektyvumo didinimo priemonėmis; primena, kad skatinant naudoti SGD valstybės narės taptų mažiau priklausomos nuo kitokio importo, nes kiekvieną kartą energijos vartojimo efektyvumui padidėjus 1 proc., ES dujų importas sumažėja 2,6 proc.;

9.  reiškia susirūpinimą dėl siūlomo projekto padvigubinti esamus dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumus ir pabrėžia, kad šis projektas prieštarauja pagrindiniams visiškai integruotos, saugios, konkurencingos ir tvarios energetikos sąjungos principams ir kelia rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su energetikos vidaus rinkos nuostatomis, ypač trečiuoju energetikos teisės aktų rinkiniu; pabrėžia, kad dujotiekis „Nord Stream 2“, jei tik jo projektas bus įgyvendintas, prieštaraus valstybių narių tarpusavio solidarumo ir pasitikėjimo principui, kenks ligšiolinėms pastangoms įvairinti tiekimo šaltinius, ypač Vidurio ir Pietryčių Europoje, ir neigiamai paveiks esamų ir būsimų SGD terminalų ekonominį tvarumą ir efektyvumą;

10.  pažymi, kad, atsižvelgiant į SGD tiekimo augimo artimiausiais metais perspektyvas, ši strategija galėtų būti papildyta įvertinimu poreikių, susijusių su SGD gabenančiais laivais ir priemonėmis, kurias taikant būtų sudarytos sąlygos ES laivų statybos pramonei pasinaudoti šia galimybe, tokiu būdu padedant įgyvendinti tikslą padidinti pramonės BVP dalį iki 20 proc. 2020 m.; ragina stebėti, kaip taikomi SGD gabenimo saugos standartai, ir vykdant terorizmo prevencijos priemones prireikus juos sugriežtinti;

11.  ragina didinti institucinę konvergenciją ir sinergiją, ypač siekiant labiau integruoti išorinio energetinio saugumo prioritetus į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vykdomos politikos sritis bei geriau koordinuoti jos ir atsakingų Komisijos narių veiklą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę kartu su valstybėmis narėmis stiprinti esamas ir plėtoti naujas bendradarbiavimo energetikos srityje su dabartiniais ir potencialiais tiekėjais bei su tranzito valstybėmis ir kitais pagrindiniais veikėjais priemones; šiuo klausimu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę reguliariai informuoti Parlamentą apie ES diplomatijos energetikos srityje veiksmų plano įgyvendinimo;

12.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti laisvą, likvidžią ir skaidrią SGD rinką visame pasaulyje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

60

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Soraya Post, Tokia Saïfi, Igor Šoltes, Eleni Theocharous, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Therese Comodini Cachia, Edouard Ferrand, Liliana Rodrigues


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (31.8.2016)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Nuomonės referentas: Stelios Kouloglou

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad ES piliečiai turi turėti prieigą prie saugaus ir įperkamo energijos tiekimo; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pasaulinės SGD rinkos pokyčius, kai dėl per didelės pasiūlos sumažėjo kainos ir dėl to atsirado galimybė sumažinti energijos kainas ES vartotojams tiekiant santykinai pigesnes dujas; pabrėžia, kad saugi, įperkama ir tvari energija yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga, ypatingai svarbi pramonės konkurencingumui; ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinant ES energetikos strategiją teikti pirmenybę energijos nepritekliaus naikinimui nustatant tikslus valstybių narių lygmeniu ir padidinti energijos tiekimą, ES lygmeniu dalijantis geriausia patirtimi;

2.  pabrėžia, kad prekyba atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą ir kad tvirtos energetikos partnerystės, sustiprintos ES prekybos susitarimuose įtrauktais energetikai skirtais skyriais, yra svarbiausios priemonės; mano, jog yra labai svarbu, kad ES prekybos politika būtų didinamas ES ir valstybių narių energijos tiekimo įvairinimas ir mažinama jų priklausomybė nuo energijos, importuojamos iš vos kelių tiekėjų; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų ieškoti naujų partnerystės galimybių, peržiūrėti esamas ir plėtoti konkrečias diskusijas dėl energijos su kitais partneriais tokiose vietovėse, kaip Centrinė Azija, Šiaurės Afrika Šiaurės ir Pietų Amerika, bet jomis neapsiribojant; pažymi, kad ES turėtų imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje energetikos diplomatijos arenoje; ragina geriau suderinti ES prekybos ir energetikos politiką; pabrėžia, kad tarptautinėse derybose dėl SGD reikia padidinti skaidrumą; mano, kad dabartinėse ir būsimose derybose su tokiais partneriais, kaip JAV ir Australija, energetikos klausimams turėtų būti skiriama daug dėmesio; pabrėžia, kad ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekdama sukurti konkurencingą ir skaidrią pasaulinę SGD rinką;

3.  pabrėžia, kad dujų tiekimo saugumas valstybių narių lygmeniu būtų padidintas padidinus tiekimo šaltinių skaičių – to galima pasiekti vykdant tarptautinę prekybą SGD ir gerinant tarpvalstybinius srautus; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teikti pirmenybę tiekimo šaltinių įvairinimui, jei yra priklausomos nuo vienintelio tiekimo šaltinio;

4.  pažymi, kad nors prekyba prisideda prie dujų rinkos vystymo pasauliniu lygmeniu, ją vykdant daug dėmesio turėtų būti skiriama tokiems prioritetams, kaip atitinkamos infrastruktūros kūrimas, įskaitant laikymą ir skystinimo pajėgumus, kad būtų galima padidinti tiekimo saugumą ir sušvelninti priklausomybės nuo vienintelio ar vos kelių tiekėjų riziką;

5.  mano, jog dėl to, kad dujų rinka susiformavo kaip svarbi rinka, ES gali prisidėti prie prekybos dujomis taisyklių vystymo, kad būtų padidintas lankstumas ir pasaulio dujų rinkų konvergencija;

6.  mano, kad rengiant ES SGD ir jų laikymo strategiją turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į 2016 m. vasario mėn. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010, nes SGD ir jų laikymo strategija gali padėti rasti labai reikalingus sprendimus dujų tiekimo krizės atveju;

7.  pabrėžia, kad pasaulinė SGD rinka suteikia reikšmingą galimybę sumažinti energetinę priklausomybę valstybėse narėse, kurios yra itin priklausomos nuo vienintelio tiekėjo; atkreipia dėmesį į Lenkijos pavyzdį – čia naujas SGD terminalas suteiks didelių tiekimo įvairinimo galimybių: bus galima tiekti 4,9 mlrd. kubinių metrų dujų per metus (šis kiekis atitinka trečdalį Lenkijos metinio suvartojimo) ir per pusę sumažinti vamzdynais iš Rusijos importuojamą dujų kiekį;

8.  primena, kad, siekdamos susidoroti su dabartiniais sunkumais ir įgyvendinti savo energetikos ir klimato kaitos tikslus pasaulinio masto apribojimų šiose politikos srityse aplinkybėmis, ES ir jos valstybės narės, remdamosi galiojančiomis teisinėmis sistemomis ir daugiašalėmis konvencijomis, taip pat privalo imtis bendrų veiksmų tarptautinėje arenoje keldamos energijos tiekimo patikimumo ir tvarumo klausimus tarptautiniuose prekybos forumuose ir bendradarbiaudamos su valstybėmis partnerėmis, priklausomomis nuo dujų importo; be to, pabrėžia, kad ES turėtų remti ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukščiausio lygio aplinkos apsaugą planavimo, statybos ir SGD naudojimo bei vietos rezervų ir išteklių eksploatavimo etapais ir laikytis tarptautinių darbo standartų darbuotojų sveikatos ir saugumo srityse; pabrėžia poreikį didinti informuotumą apie importuojamų SGD poveikį aplinkai, klimatui ir socialinį poveikį; primena, kad reikia įtraukti vietos bendruomenes ir vadovautis realistiškais vartojimo vertinimais, o statybos atvejais tinkamai planuoti naują infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias suteikia perėjimas prie SGD, siekiant nutraukti jūrų transporto priklausomybę nuo anglių; ragina ES teikti finansinę paramą šiuo tikslu vykdomiems Europos projektams;

10.  primena, kad, siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, valstybės narės ilguoju laikotarpiu turi sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o vidutinės trukmės laikotarpiu – pakeisti anglimis kūrenamas elektrines dujomis kūrenamomis elektrinėmis; pažymi, kad dėl žemų dujų kainų 2015 m. padidėjo dujomis kūrenamų elektrinių konkurencingumas, palyginti su anglimis kūrenamomis elektrinėmis;

11.  mano, kad pereinant nuo iškastiniu kuru paremtos energetikos sistemos prie atsinaujinančiąja energija paremtos sistemos (tai turėtų būti ilgalaikis pastangų švelninti klimato kaitos poveikį tikslas), dujos turėtų būti pereinamojo laikotarpio kuras;

12.  pabrėžia SGD, kaip alternatyvos įprastiems taršesniems degalams transporto srityje, teikiamas galimybes;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta, jog iki 2030 m. dujų importas į ES didės, net jei tuo laikotarpiu dujų paklausa ES nekis arba mažės; pabrėžia, kad energijos poreikio mažinimas ir energijos požiūriu veiksmingų atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos šaltinių skatinimas yra veiksmingiausios priemonės priklausomybei nuo išorės energijos mažinti; primena, kad ES turi didelius bendrus SGD importo perteklinius pajėgumus, tačiau šie pajėgumai nėra veiksmingai paskirstomi geografiniu aspektu;

  a)  atkreipia dėmesį į tai, kad SGD ir dujų saugyklos padės nutraukti ES valstybių narių ir regionų bet kokio pobūdžio energetinę izoliaciją teikiant paramą atokesnėms ir (arba) prasčiau sujungtoms valstybėms narėms ir regionams siekiant paįvairinti jų energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus įrengus naujus SGD terminalus, perdavimo sistemas ir srautų priešinga kryptimi jungiamuosius dujotiekius;

  b)  atkreipia dėmesį į tai, kad dujų vidaus gamyba Europoje mažėja ir kad ES gamybos apimtis 2015 m. sudarė 119 mlrd. kubinių metrų (9 proc. mažiau kaip 2014 m.); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia poreikį didinti importą ir ragina Komisiją toliau ieškoti naujų prekybos galimybių;

14.  mano, kad ypač svarbi yra prekybos politika, suteikianti didelių galimybių ES valstybių narių privačioms ir valstybinėms įmonėms, dirbančioms švarių, saugių ir efektyvaus energijos vartojimo technologijų srityje, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį pasaulinį energijos poreikį; ragina įgyvendinant aplinkosaugos prekių iniciatyvą ir ES laisvosios prekybos susitarimus gerokai sumažinti švarių technologijų tarifus, nes susiduriama su prekybos energijos šaltiniais netarifinėmis kliūtimis;

15.  todėl ragina visiškai išnaudoti ES pakartotinio dujinimo pajėgumus ir tinkamai integruoti terminalus į dujų tinklus visoje ES; pabrėžia didėjančią dujų saugyklų strateginę svarbą užtikrinant gerai veikiančią ES dujų rinką ir didinant energetinį saugumą;

16.  pabrėžia, kad ES turėtų remti investicijas į SGD, teikdama pirmenybę atokesnėms ir (arba) prasčiau sujungtoms valstybėms narėms ir regionams, pasitelkdama ES finansines priemones, pvz., Europos strateginių investicijų fondą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kurie pritrauks pasaulinį investicinį kapitalą į ES;

17.  pažymi, kad reikia įvertinti dabartinius ir būsimus poreikius, taip pat saugyklų ir pakartotinio dujinimo infrastruktūros tipą Sąjungoje;

18.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2015 m. dujų importas iš Rusijos buvo 7 proc. didesnis nei 2014 m., ir dėl to, kad 2015 m. 41 proc. dujų importo iš ES nepriklausančių šalių sudarė importas iš Rusijos; pabrėžia, kad SGD ir dujų laikymo vaidmuo kartu su didesniu vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu yra itin svarbus mažinant priklausomybę nuo Rusijos dujų;

19.  pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus svarbą ES energetiniam saugumui; palankiai vertina Komisijos darbą siekiant panaikinti JAV dujų eksporto į ES apribojimus;

20.  mano, kad 12,2 mlrd. kubinių metrų per metus dujų, kurios 2016 m. pateks į rinką per JAV rytinėje pakrantėje esantį „Sabine Pass LNG“, kartu su potencialiu 74 mlrd. kubinių metrų pajėgumu, kuris iki 2020 m. atsivers vykdant įvairius projektus, sudaro reikšmingą galimybę Europai išplėtoti prekybos energija ryšius su JAV; tikisi, kad darbo dėl TPIP susitarimo energijos ir žaliavų skyriaus užbaigimas gerokai padidins ES dujų pasiūlos galimybes;

21.  mano, kad siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir įperkamumą ES piliečiams yra labai svarbi užbaigta, konkurencinga ir gerai veikianti dujų vidaus rinka, kurioje nustatyti strateginiai tiekimo punktai, į kuriuos tiekiamos importuojamas SGD iš išorės šaltinių; atsižvelgdamas į tai primena Sąjungos bendro intereso projektų (BIP) sąrašą, kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/89, ir primygtinai ragina valstybes nares dėti pastangas ir kiek galima greičiau užbaigti 77 dujų projektus;

22.  pabrėžia, kad SGD prekybos kainos tarptautiniu mastu mažėja ir kad taip pat mažėja vamzdynais importuojamų ir suskystintų gamtinių dujų kainų skirtumai; mano, kad taip pat svarbu stiprinti SGD sektoriaus ilgalaikes sutartis siekiant apriboti rinkos krizes, sumažinti galimybes patirti finansinę riziką ir pritraukti investicijų į infrastruktūrą; pažymi, kad naujų SGD terminalų plėtra ir energijos tiekimo šaltinių įvairinimas, ypač Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir Kaspijos jūros regionuose, sudarys sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir pakeis gamtinių dujų kiekio importą, vykdomą pagal sutartis, kuriose numatytas indeksavimas pagal naftos kainą, tokiu būdu sustiprės ES derybinė pozicija;

23.  remia Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares joms aktyviai vykdant diplomatiją energetikos srityje, kad būtų skatinama taisyklėmis grindžiama, skaidri ir sklandžiai veikianti pasaulinė dujų rinka;

24.  pabrėžia, kad yra nepaprastai svarbūs saugūs ir prieinami SGD saugyklų pajėgumai, kurie leistų bendrą infrastruktūrą naudoti lanksčiau ir ją lengviau pritaikyti galimiems tiekimo svyravimams, be to, tai gerokai sumažintų energetinę priklausomybę;

25.  pažymi, kad Europos įmonėms neturėtų būti draudžiama vykdyti veiklos trečiųjų šalių energijos rinkose tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos vietos bendrovėms; pažymi, kad Europos energijos rinkoje veikiančios trečiųjų šalių įmonės privalo laikytis ES teisės aktų; pažymi, kad tokios įmonės turi turėti skaidrią struktūrą, suteikiančią galimybę atsekti jų akcininkus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Karoline Graswander-Hainz, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Edouard Ferrand, Seán Kelly, Stelios Kouloglou, Georg Mayer, Bolesław G. Piecha, Jarosław Wałęsa


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (8.9.2016)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Nuomonės referentas: Carlos Zorrinho

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad ES suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimo ir dujų laikymo strategija yra vienas iš energetikos sąjungos, kurios tikslas yra įgyvendinti ES užmojį greitai pereiti prie tvarios, saugios ir konkurencingos energetikos sistemos, elementų, ir kad vienas iš jos tikslų – nebebūti priklausomiems nuo išorės dujų tiekėjų; pabrėžia, jog vienas iš energetikos sąjungos tikslų yra pasiekti, kad ES taptų pasaulio lydere atsinaujinančiosios energijos srityje;

2.  pažymi, kad esama SGD infrastruktūra ES naudojama labai mažai (2014 m. naudota tik 46 proc. dujų importo vamzdynų ir 32 proc. SGD terminalų) ir kad ES dujų poreikiai yra nuolat pervertinami; todėl pabrėžia, kad dujų infrastruktūros planavimas turėtų būti paremtas mažėjančiais poreikiais;

3.  primena, kad energijos nepriteklius lemia sunkius padarinius sveikatai (manoma, kad nuo jo kenčia daugiau kaip 10 proc. ES gyventojų);

4.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės pirmiausia turi kliautis savo atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir kuo labiau išnaudoti savo pajėgumus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos srityje didinant investicijas į šiuos sektorius; atkreipia dėmesį į dujų gamybos naudojant elektros energiją technologijos potencialą atsinaujinančiosios energijos kaupimui ir jos kaip anglies dioksido požiūriu neutralių dujų naudojimui transporto, šilumos ir energijos gamybos srityse;

5.  pabrėžia, kad tai neturi trukdyti pastangoms gauti pridėtinės vertės iš kitų energijos rinkų segmentų, pvz., SGD, jei gavyba vykdoma tvariai ir visapusiškai paisant ES aplinkos apsaugos principų, visų pirma su vandeniu, jūrų aplinka ir gamtos apsauga susijusių tikslų, taip pat laikantis Paryžiaus susitarimo reikalavimų ir mažinant išmetamo metano kiekį;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skatinti SGD infrastruktūros ir biodujų bei iš biomasės gaminamų dujų tiekimo grandinės sąveikumą, jei tik tokia prieiga yra nuolat suderinama su atitinkamomis techninėmis taisyklėmis ir saugos standartais; ragina valstybes nares iki galo išnaudoti vietos biodujų gamybos galimybes;

7.  atkreipia dėmesį į aplinkai nekenksmingus ir socialiniu požiūriu tvarius gamtinių dujų gavybos būdus;

8.  primena, kad per ateinančius dešimtmečius ES vidaus gamyba ir toliau mažės, todėl didesnis gamtinių dujų tiekimo ES įvairinimas ir toliau yra vienas iš pagrindinių tikslų siekiant užtikrinti vartotojams daugiau saugumo, tačiau pabrėžia, kad tai trumpojo ir vidutinio laikotarpio sprendimas, kaip pagalbinis šaltinis atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir energijos vartojimo efektyvumui, turint mintyje Europos įsipareigojimą siekti Paryžiaus susitarimo tikslų; mano, kad gamtinės dujos gali būti naudojamos tik kaip pereinamojo laikotarpio priemonė ir kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtina laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui ir visiškai pereiti nuo dujų prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad dujų paklausa ES per pastaruosius keletą metų gerokai sumažėjo iš dalies dėl ekonomikos krizės, bet taip pat ir dėl struktūrinio dujų paklausos pokyčio, kurį lėmė sėkmingai įgyvendinta efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos politika;

10.  pabrėžia, kad reikia atlikti poveikio vertinimus siekiant įvertinti naujos SGD transportavimo ir laikymo infrastruktūros pridėtinę vertę; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti efektyvesnį ir saugesnį dabartinės laikymo infrastruktūros naudojimą, įskaitant dujų laikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad naujas investicijas reikia sutelkti į prastas jungtis turinčias zonas arba skirti jas pažeidžiamiausioms valstybėms narėms aprūpinti; primena potencialą, kurį suteikia atsinaujinančiųjų gamtinių dujų gamyba taikant anaerobinio skaidymo būdą, visų pirma panaudojant nuotekų, žemės ūkio ir organines atliekas; pabrėžia, kad sprendimai dėl investicijų į naują dujų infrastruktūrą neturėtų sukurti priklausomybės nuo iškastinio kuro infrastruktūros arba turto nuvertėjimo efekto;

11.  pabrėžia, kad reikia padidinti nacionalinį ir regioninį bendradarbiavimą, kad būtų galima pagerinti SGD infrastruktūros daugkartinį panaudojimą, tinkamumą naudoti ir veiksmingumą, taip pat vengti perteklinių pajėgumų; ragina iš naujo įvertinti paklausą ir pažymi, kad naudojant elektros tinklų jungtis arba atsinaujinančiuosius energijos šaltinius ir kartu pasitelkiant efektyvaus energijos naudojimo priemones, galima pasiekti tų pačių rezultatų, kaip ir plėtojant naują SGD infrastruktūrą;

12.  atsižvelgdamas į klimato krizę primena, kad ES reikia ieškoti būdų sumažinti naftos suvartojimą; mano, kad ES, kol dar nepasiekė savo tikslo naudoti 100 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, turėtų svarstyti gamtines dujas kaip alternatyvą anglims ir naftai, kad Europa galėtų pasiekti savo klimato tikslus; pabrėžia, kad kitų rūšių kuras ir technologijos gali atlikti vaidmenį pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, bet kad ES turi paremti trumpalaikį perėjimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg didelio gamtinių dujų naudojimo problemą galima išspręsti tik plačiau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; primena, kad daugeliu atvejų gamtinių dujų naudojimo didėjimas konkuruoja su investicijomis į atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

13.  pabrėžia, kad prioritetą reikia teikti bendro intereso projektams, kuriuos įgyvendinant sukuriama trūkstama infrastruktūra, kad būtų panaikinta energetinė izoliacija ir priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo; atkreipia dėmesį į prioritetines geografines zonas, kaip antai Baltijos regioną, Iberijos pusiasalį ir Pietryčių Europą, taip pat kai kuriuos salų regionus; pabrėžia, kad panaudojant ES finansavimo priemones, pvz., Europos strateginių investicijų fondą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos regioninės plėtros fondą ir EIB finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama tokiems bendro intereso projektams;

14.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad geologinių dujų laikymo įrenginių įvertinimas būtų atliktas skaidriai, dalyvaujant vietos bendruomenėms;

15.  pažymi, kad vietovėse, kuriose ne iki galo išnaudojami SGD priėmimo ir laikymo pajėgumai, prioritetas turėtų būti teikiamas tarpvalstybinėms jungiamosioms investicijoms, kurios sudarytų sąlygas optimaliai panaudoti pajėgumus, o prieš remiant investicijas į naujus pajėgumus kaimyninėse valstybėse narėse turėtų būti panaikintos reglamentavimo ir fiskalinės kliūtys;

16.  atkreipia dėmesį į neatitaisomą žalą aplinkai, padarytą dėl vandenynuose, poliariniuose regionuose ir Arktyje išsiliejusių laivų teršalų ir naftos pagrindu pagaminto kuro, ir pabrėžia, kad jūrų transportui ir sunkiasvorėms transporto priemonėms perėjus prie SGD atsivertų didžiulės galimybės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, palyginti su dabartiniu kuru. Be to, plačiau naudojant SGD krovinių gabenimui būtų galima prisidėti prie pasaulinio išmetamo CO2 kiekio sumažinimo; pažymi, kad norint įvertinti potencialų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimą ar bendrą poveikį aplinkai, reikėtų atsižvelgti į visą gyvavimo ciklą, įskaitant pradinės grandies metano nutekėjimą ir gavybos proceso daromą poveikį; šiomis aplinkybėmis remia Direktyvoje 2014/94/ES nustatytus tikslus ir suderintos reguliavimo ir standartizavimo sistemos sukūrimą, nes jais skatinamas SGD naudojimas laivuose ir sunkiasvorėse transporto priemonėse; pabrėžia laivyno atnaujinimo vaidmenį siekiant įvykdyti energetikos pertvarką ir pereiti prie SGD bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos; ragina Europos Komisiją skirti lėšų siekiant remti su šiuo tikslu susijusius europinius projektus;

17.  ragina plėtoti jūrų kelius, visų pirma Azorų archipelage, nes jis, turint omenyje geografinę padėtį, galėtų būti naudojamas kaip pagrindinis degalų sandėlis, skirtas transatlantiniams SGD keliams; ragina Europos Komisiją skirti lėšų siekiant remti su šiuo tikslu susijusius europinius projektus;

18.  primena, kad skalūnų dujų gavyba naudojant hidraulinį ardymą daro didelį poveikį klimatui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, visų pirma tankiai apgyvendintoje Europoje, ir kad šis poveikis yra tarpvalstybinis; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES galiojantys standartai taip pat būtų taikomi importuojamoms SGD; vis dėlto pripažįsta, kad skalūnų dujų žvalgymo sprendimų priėmimas priklauso valstybių narių kompetencijai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia sukurti suderintą ES sistemą, reglamentuojančią ardymo technologija paremtą veiklą;

19.  pabrėžia, kad SGD ir gamtinių dujų saugyklos turi atitikti šiuolaikinius saugos reikalavimus; pažymi, kad tai reiškia, be kita ko, nuolatinį oro virš saugyklų stebėjimą ir, jeigu saugyklos yra požeminės, stebėjimą žemės paviršiuje ir giliai po žeme; pažymi, kad tai turėtų padėti užtikrinti tvarų ir saugų laikymą.

20.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parengti įrenginių, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti valdant atsinaujinančiųjų gamtinių dujų perdavimą ir laikymą, rėmimo strategijas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Catherine Bearder, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Bas Eickhout, Karl-Heinz Florenz, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Josu Juaristi Abaunz, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Pavel Poc, Michèle Rivasi, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Nils Torvalds, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mark Demesmaeker, Christofer Fjellner, Monika Flašíková Beňová, Elisabeth Köstinger, Gesine Meissner, Ulrike Müller, Younous Omarjee, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Bart Staes, Mihai Ţurcanu, Carlos Zorrinho, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Rikke Karlsson, Carolina Punset, Jean-Luc Schaffhauser, Annie Schreijer-Pierik, Jana Žitňanská


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (7.9.2016)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl ES suskystintų gamtinių dujų naudojimo ir dujų laikymo strategijos

(2016/2059(INI))

Nuomonės referentė: Cláudia Monteiro de Aguiar

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos strategiją, pagal kurią remiamas SGD kaip alternatyvaus transporto kuro naudojimas, kai jos pakeičia taršesnį įprastinį kurą ir nenaudojamos vietoj energijos iš atsinaujinančių šaltinių, jei jos tvariai gaminamos ir padeda įgyvendinti tikslą sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro; atkreipia dėmesį į transporto srityje naudojamų SGD maišymo su tvariu suskystintu biometanu, pagamintu iš atliekų ir liekanų, naudą aplinkai;

2.  pabrėžia, kad ES SGD strategija turi būti suderinta su Atsparios energetikos sąjungos pagrindų strategija ir ją įgyvendinant turi būti siekiama užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą, mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro, ilgalaikį ekonomikos tvarumą ir prieinamas bei konkurencingas energijos kainas vartotojams; be to, pabrėžia, kad strategija turi derėti su platesnio masto Europos klimato ir energetikos politikos tikslais ir prioritetais ir atitikti COP 21 susitarimą, dėmesį sutelkiant į paklausos mažinimą, efektyvaus energijos vartojimo didinimą ir laipsnišką iškastinio kuro atsisakymą;

3.  pažymi, kad SGD naudojimas sunkiosiose transporto priemonėse, jūrų laivuose ir vidaus vandenų laivuose gali padėti sumažinti įvairių išmetamų teršalų (SOx, NOx ir kietųjų dalelių) kiekį, o konkrečiai laivybos sektoriuje – padėti įgyvendinti ES ir tarptautinių aplinkos teisės aktų reikalavimus sumažinti sieros ir azoto kiekį jūriniame kure, naudojamame išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose ir už jų ribų;

4.  pabrėžia, kad naudojant SGD taip pat galima prisidėti prie jūrų ir kelių transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, su sąlyga, kad būtų imamasi visų veiksmingų priemonių siekiant per visą kuro gyvavimo ciklą, įskaitant gamybos, platinimo ir deginimo etapus, kuo labiau sumažinti metano nuostolius; todėl ragina imtis tinkamų priemonių, kad būtų kuo labiau sumažinti metano nuostoliai visoje SGD grandinėje naudojant geriausias turimas technologijas, ir tuo tikslu užtikrinti tinkamą MTTP finansavimą;

5.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino nustatyti privalomus kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, naudoti ne mažiau kaip 30 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kurie turi būti įgyvendinami nustatant kiekvienos valstybės nacionalinius tikslus;

6.  pažymi, kad SGD ir visų pirma suslėgtosios gamtinės dujos taip pat yra perspektyvus sprendimas viešajam transportui, kurį jau galima pritaikyti ir kuris gali padėti sumažinti oro ir triukšmo taršą ir tokiu būdu užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, ypač miestų aglomeracijose;

7.  pažymi, kad, nors SGD ir suslėgtosios gamtinės dujos gali būti įgyvendinami pereinamojo laikotarpio sprendimai, kuriais siekiama mažinti transporto poveikį aplinkai, jos teiks ilgalaikės naudos tik tuo atveju, jei būtų sklandžiai pereinama prie suskystintų biodujų (SBD) naudojimo ir jei kitos atsinaujinančiosios energijos formos būtų vienu metu skatinamos taip pat užtikrinant SGD ir SBD sistemų sąveikumą;

8.  pabrėžia, kad efektyvus degalų papildymo infrastruktūros tinklas yra būtina plataus masto SGD kaip alternatyvių degalų naudojimo transporto sektoriuje sąlyga; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas tokiai infrastruktūrai plėtoti, siekiant panaikinti esamas tiekimo spragas ir sukurti visą tiekimo tinklą;

9.  ragina valstybes nares iki 2016 m. lapkričio 18 d. perkelti Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir užtikrinti, kad ji būtų įgyvendinta per nustatytus terminus, visų pirma, kad būtų sukurti SGD papildymo punktai, bent jau šalia esamo TEN-T pagrindinio tinklo, užtikrinti, kad SGD varomos sunkiosios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje ir kad jūrų ir vidaus vandenų uostuose būtų sudarytos galimybės SGD varomiems vidaus vandenų ar jūrų laivams judėti visame TEN-T pagrindiniame tinkle; primena, kad valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su savo regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, savo nacionalinės politikos programose turėtų įvertinti, ar reikia įrengti SGD papildymo punktus uostuose, kurie nėra TEN-T pagrindinio tinklo dalis, ir pabrėžia, kad šis vertinimas turėtų apimti išsamią sąnaudų ir naudos analizę; taip pat ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinės finansinės priemonės yra tinkamos SGD papildymo punktų statybai uostuose, kurie nepriklauso TEN-T pagrindiniam tinklui, remti;

10.  taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Direktyvos 2014/94/ES nuostatos dėl suslėgtųjų gamtinių dujų papildymo punktų sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad šiais degalais varomos motorinės transporto priemonės galėtų judėti miestų / priemiesčių aglomeracijose bei kitose tankiai gyvenamose vietovėse ir bent esamame TEN-T pagrindiniame tinkle, kad būtų užtikrinta, jog šios transporto priemonės galėtų judėti visoje Sąjungoje;

11.  pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrąsias technines specifikacijas, taikomas SGD papildymo punktams jūrų laivams, vidaus vandenų laivams ir motorinėms transporto priemonėms, kaip numatyta Direktyvoje 2014/94/ES; ragina parengti griežtas suderintas SGD saugojimo, bunkeriavimo ir naudojimo laivuose saugos taisykles ir mokymus visoje Sąjungoje, kartu numatant galimybę vienu metu vykdyti bunkeriavimą ir krovos darbus; pažymi, kad tokie darbai turėtų būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (TJO) ir Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA);

12.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimą, siekiant kurti geresnes vidaus vandenų laivų, jūrų laivų ir motorinių transporto priemonių technologijas, kad būtų skubiai pereita prie mažai anglies dioksido išmetančio laivyno, taip pat siekiant plėtoti automatiškai valdomas SGD papildymo punktų įrengimo sistemas; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kurti SGD varomus laivus ir motorines transporto priemones arba modifikuoti įprastiniais degalais varomas priemones, kad joms būtų galima naudoti SGD;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti SGD pervežimą geležinkeliais, nes taip būtų sumažinta kelių eismo apkrova ir tai padėtų užtikrinti aplinkai nekenksmingą ir saugų tvaraus ir netaršaus kuro pervežimą;

14.  ragina Komisiją persvarstyti Direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones siekiant suteikti stipresnes paskatas perkančiosioms organizacijoms, subjektams ir tam tikriems veiklos vykdytojams perkant kelių transporto priemones, atsižvelgti į poveikį energijos suvartojimui ir aplinkai ir visų pirma skatinti atnaujinti transporto priemonių parkus ir rinktis tokias priemones, kurios naudoja alternatyvų kurą, pavyzdžiui, SGD ir biodujas;

15.  ragina Komisiją svarstant Degalų kokybės direktyvą nustatyti naują tikslą, susijusį su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekio mažinimu per transporto sektoriuje naudojamo kuro gyvavimo ciklą, visų pirmą siekiant skatinti SGD ir biodujų naudojimą, nes per jų gyvavimo ciklą išmetama mažiau anglies dioksido, palyginti su įprastiniu kuru;

16.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, įvertinti galimybę pagal Reglamentą Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas, nustatyti CO2 ekvivalentą hidrovandenilio išmetamam teršalų kiekiui, pirmiausia siekiant informuoti vartotojus;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad per artimiausius kelerius metus pasaulinė SGD tiekimo apimtis smarkiai (maždaug 50 proc.) išaugs ir dėl to mažės kainos – tai Sąjungai suteikia didelių galimybių, ypač siekiant užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir tiekimo sistemos atsparumą;

18.  ragina ES pabaigti kurti dujų vidaus rinką, siekiant pateikti tinkamas kainų nuorodas – tai būtina tam, kad SGD būtų tiekiamos ten, kur reikia, ir tam, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti reikiamas investicijas į infrastruktūrą;

19.  ragina ES didinti pastangas glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant skatinti plėtoti laisvas, likvidžias ir skaidrias pasaulines SGD rinkas;

20.  pabrėžia, kad prieigai prie SGD turi būti sudarytos palankesnės sąlygos ir tarpvalstybiniu mastu ir todėl SGD saugojimas turi būti grindžiamas skaidria, nediskriminuojančia ir tarp valstybių narių suderinta tarifų sistema;

21.  pabrėžia SGD infrastruktūros svarbą jūrų ir vidaus vandenų uostuose skatinant transporto daugiarūšiškumą, nes tais uostais gali naudotis jūrų ir vidaus vandenų laivai, taip pat sunkvežimiai, atsakingi už tolesnį degalų vežimą sausumos keliais; primygtinai ragina nacionalinius ir regioninius operatorius glaudžiai bendradarbiauti, siekiant didinti infrastruktūros daugiafunkciškumą ir eksploatavimo galimybes;

22.  pažymi, kad dabartiniai SGD terminalai nėra optimaliai paskirstyti ES; pabrėžia, kad jūrų uostai atlieka svarbų vaidmenį optimizuojant SGD platinimą Sąjungoje, veikdami kaip SGD mazgai; ragina sukurti ilgalaikę ir stabilią finansinę sistemą ir nuolatines finansavimo galimybes pasitelkiant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir jos sinergiją tarp transporto ir energetikos sektorių, jūrų greitkelius, programą „Horizontas 2020“, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir Europos investicijų banką;

23.  pabrėžia, kad TEN-E reglamentas ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė sudaro tinkamą politikos sistemą, kuria siekiama taip pat remti ES dujų infrastruktūrą, įskaitant dujų perdavimo tinklus, SGD terminalus ir dujų saugyklas, tuo žymiai pagerinant ES būtinų projektų nustatymą ir jų įgyvendinimo užtikrinimą;

24.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti regioninės svarbos dujų saugyklas ir užtikrinti finansinę paramą siekiant skatinti veiksmingiausią statybą ir infrastruktūros naudojimą arba deramu laiku gerinti esamus pajėgumus;

25.  mano, kad, parenkant būsimą naujų SGD terminalų vietą ar modernizuojant esamus SGD terminalus arba didinant jų pajėgumus ES lėšomis, reikėtų laikytis geografinės pusiausvyros principo; pabrėžia, jog reikėtų atsižvelgti į visus su naujais terminalais susijusius ekonominius argumentus ir priimti ekonomiškai efektyviausius sprendimus, kad visos valstybės narės turėtų galimybę tiesiogiai arba per kitas valstybes nares naudotis tarptautinėmis SGD rinkomis;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti ekonomiškai efektyvius, ekologiškai tvarius SGD platinimo ir saugojimo atokiausiuose Sąjungoje, visų pirma atokiausiuose jos regionuose, ir tinkamo finansavimo sprendimus, užtikrinant prieinamas kainas galutiniams vartotojams; pabrėžia, kad reikia nagrinėti visus esamus SGD saugojimo ir platinimo sprendimus, ypač salų regionuose, įskaitant tokius sprendimus, kaip virtualūs vamzdynai, mažos apimties infrastruktūra arba laivų, gabenančių SGD, naudojimas, atsižvelgiant į galimus šio kuro paklausos pokyčius;

27.  pabrėžia, kad į strategiją kaip dujų platinimo ir perdavimo infrastruktūros alternatyvą taip pat reikėtų įtraukti SGD naudojimą tose teritorijose, kur tai nėra ekonomiškai efektyvu; pabrėžia, kad ir nedideli SGD įrenginiai gali būti optimali infrastruktūra didinant gamtinių dujų naudojimą vietovėse, kuriose investicijos į dujų infrastruktūrą neneša pelno, įskaitant dujų naudojimo šilumos gamybai didinimą kartu apribojant nedidelį kiekį išmetamųjų teršalų;

28.  pabrėžia, kad investuojant į SGD arba dujų infrastruktūrą reikėtų vengti technologinio sustabarėjimo rizikos arba iškastinio kuro infrastruktūros turto nuvertėjimo; pabrėžia, kad reikia įvertinti SGD tiekimo alternatyvas, regionines galimybes ir aplinkosaugos požiūriu tvarius sprendimus ir skatinti kuo veiksmingiau naudoti esamus SGD terminalus, naudojamus keliose valstybėse; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama rinka pagrįstiems sprendimams, kuriais atsižvelgiama į realią dujų paklausą, ir tolesnei jungčių plėtrai / stiprinimui;

29.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą statant naujus SGD terminalus ir tai, kad prie jūros prieigą turinčios valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su žemyninėmis šalimis; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu optimaliai naudojant Vakarų-rytų ir Šiaurės-pietų koridorius, padidinus srautų priešinga kryptimi pajėgumą, SGD būtų galima perduoti šalims, neturinčioms tiesioginės prieigos prie pakartotinio dujinimo terminalo;

30.  prašo Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais sukurti bendrą vadinamųjų SGD mėlynųjų koridorių saloms projektą jūrų sektoriuje, įskaitant TEN-T visuotinio tinklo uostus, siekiant sukurti reikalingą SGD infrastruktūrą ir susieti šį tinklą su TEN-T pagrindiniu tinklu;

31.  ragina skubiai įgyvendinti svarbiausius bendro intereso projektus, dėl kurių jau susitarta, ypač tuos projektus, kuriuos įgyvendinant bus užtikrinta Pirėnų pusiasalio dujų rinkos integracija į likusią Europos dalį;

32.  teigiamai vertina tai, kad svarbūs SGD projektai (pvz., Šiaurės–pietų dujų koridorius) apibrėžiami kaip bendro intereso projektai; ragina Komisiją, planuojant tolesnę dujotiekių ir TEN-E tinklo statybą, užtikrinti visapusišką Balkanų šalių dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad ES energetikos sektoriui tektų pagrindinis vaidmuo šiame regione;

33.  pabrėžia energijos tiekimo Juodosios jūros regiono valstybėse narėse saugumo svarbą, nes atsiranda vis didesnė galimybė toliau plėtoti SGD projektus, siekiant gamtines dujas į Europą tiekti iš Kaspijos regiono;

34.  pabrėžia, kad svarbu toliau plėsti dujų tiekimo iš Rytų Viduržemio dujų koridoriaus infrastruktūrą ir ištirti galimybę plėtoti jo pajėgumą, kad jis taptų Viduržemio jūros SGD terminalų centru.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivo Belet, Michael Gahler, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Jozo Radoš, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Urszula Krupa


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

33

10

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nicolas Bay, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, András Gyürk, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Michel Reimon, Paul Rübig, Sergei Stanishev, Neoklis Sylikiotis, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Vladimir Urutchev, Adina-Ioana Vălean, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, Soledad Cabezón Ruiz, David Coburn, Eugen Freund, Françoise Grossetête, Massimiliano Salini, Maria Spyraki

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Andor Deli, Salvatore Domenico Pogliese


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

33

+

ENF

Barbara Kappel

PPE

Bendt Bendtsen, Michał Boni, Jerzy Buzek, Andor Deli, Christian Ehler, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Salvatore Domenico Pogliese, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Maria Spyraki, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Adina-Ioana Vălean, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

S&D

José Blanco López, Soledad Cabezón Ruiz, Eugen Freund, Eva Kaili, Miapetra Kumpula-Natri, Edouard Martin, Dan Nica, Miroslav Poche, Sergei Stanishev, Patrizia Toia, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

10

-

ECR

Hans-Olaf Henkel, Evžen Tošenovský

EFDD

Isabella Adinolfi, David Borrelli, David Coburn

ENF

Nicolas Bay, Angelo Ciocca

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga

VERTS/ALE

Ernest Maragall, Michel Reimon

6

0

ALDE

Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Lieve Wierinck

GUE/NGL

Neoklis Sylikiotis

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas