Procedūra : 2016/2047(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0287/2016

Pateikti tekstai :

A8-0287/2016

Debatai :

PV 25/10/2016 - 13
CRE 25/10/2016 - 13

Balsavimas :

PV 26/10/2016 - 6.2
CRE 26/10/2016 - 6.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0411

PRANEŠIMAS     
PDF 1013kWORD 143k
13.10.2016
PE 589.175v03-00 A8-0287/2016(1 dalis)

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Biudžeto komitetas

Pranešėjai:   Jens Geier (III skirsnis. Komisija)

  Indrek Tarand (kiti skirsniai)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11900/2016 – C8-0373/2016 – 2016/2047(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (Tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) (COM(2016) 0603),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2017 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2016 m. liepos 18 d. (COM(2016) 0300),

–  atsižvelgdamas į poziciją dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kurią Taryba patvirtino 2016 m. rugsėjo 12 d. ir perdavė Parlamentui 2016 m. rugsėjo 14 d. (11900/2016 – C8 -0373/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0287/2016),

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei laikytis biudžetinės drausmės ir lėšas naudoti efektyviai ir veiksmingai;

B.  kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje, įskaitant didesnį skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;

III skirsnis

Bendra apžvalga

1.  pažymi, kad 2017 m. biudžetas turi būti apsvarstytas platesniame – daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo – kontekste; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikių prioritetų ir naujų iššūkių pusiausvyrą, ir todėl pabrėžia, kad 2017 m. biudžetas turi atitikti strategijos „Europa 2020“ tikslus, kurie yra jo pagrindinis orientyras ir svarbiausias prioritetas;

2.  pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog ypatingomis dabartinėmis aplinkybėmis tokios iniciatyvos, kaip ESI fondų paramos sustabdymas, vykdomas Europos Komisijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnio 15 dalyje (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR)(8), yra ne tik neteisingos ir neproporcingos, bet ir netvarios politiniu požiūriu;

3.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2017 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į minėtoje 2016 m. kovo 9 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“ nurodytus ir didžiosios daugumos narių patvirtintus politinius prioritetus; 

4.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas – pagrindinės vertybės, kurias Sąjunga turi išsaugoti; laikosi nuomonės, kad turi būti apsaugotas Didžiojo penktadienio susitarimas, kuris pasirodė esantis nepaprastai svarbus siekiant taikos ir susitaikymo Šiaurės Airijoje; pabrėžia poreikį nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinta parama regionams, kuriuose bus daromas ypač didelis poveikis suderėto išstojimo iš Sąjungos atveju po to, kai Jungtinė Karalystė pasirems Lisabonos sutarties 50 straipsniu pagal savo piliečių pareikštą valią;

5.  pabrėžia, kad Sąjunga šiuo metu susiduria su keliomis rimtomis ekstremaliosiomis situacijomis ir naujais iššūkiais, kurie negalėjo būti numatyti tuomet, kai buvo rengiama 2014–2020 m. DFP; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti daugiau finansinių išteklių siekiant atremti politinius iššūkius ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka pateikti atsakymus ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; mano, kad šiuo tikslu reikia tvirto politinio įsipareigojimo norint, kad nauji asignavimai būtų numatyti 2017 m. ir iki programavimo laikotarpio pabaigos;

6.  pabrėžia, jog reikia, kad 2017 m. biudžete būtų patenkinti su migracijos sunkumais ir lėtu ekonomikos augimu po ekonomikos krizės susiję poreikiai; pažymi, kad reikia skirti daugiau lėšų tyrimams ir infrastruktūros projektams, taip pat kovai su jaunimo nedarbu;

7.  primena, kad, nors Parlamentas nedelsiant patvirtino papildomą finansavimą, kurio reikia siekiant spręsti dabartinius su pabėgėliais ir migracija susijusius uždavinius, tuo pačiu metu teikiant paramą siekiant tvaraus vystymosi tikslų, jis nuolat primygtinai tvirtino, kad minėti uždaviniai neturėtų būti viršesni nei kitos svarbios Sąjungos politikos sritys, visų pirma, deramų ir kokybiškų darbo vietų kūrimas ir įmonių bei verslumo plėtra siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo; pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti pakankamą finansavimą su dabartiniais pabėgėlių ir migracijos uždaviniais susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, ir pabrėžia poreikį patvirtinti visa apimantį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, pagal kurį migracija būtų susieta su vystymusi ir būtų užtikrinta darbuotojų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija, taip pat prioritetinės programos, pvz., kultūros programos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti būtiną papildomą šios srities finansavimą, Komisija 2017 m. biudžeto projekte (BP) pasiūlė, o Taryba pritarė tam, kad būtų be precedento dažnai naudojamos DFP specialiosios priemonės, be kita ko, visapusiškai panaudojama lankstumo priemonė ir iš esmės mobilizuojamas nenumatytų atvejų rezervas, kurio lėšos naudojamos tik kraštutiniu atveju;

8.  pakartoja savo poziciją, kad dabartiniams pabėgėlių ir migracijos uždaviniams spręsti reikiamų papildomų lėšų prašymų tenkinimas neturėtų trukdyti vykdyti esamą Sąjungos išorės veiklą, įskaitant jos vystymosi politiką; pakartoja, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, patikos fondų ir bet kokių kitų ad hoc priemonių kūrimas negali būti finansuojamas sumažinant kitų esamų priemonių lėšas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurtos į Sąjungos biudžetą nepatenkančios ad hoc priemonės galėtų kelti grėsmę biudžeto vieningumui ir jas kuriant galėtų būti apeita biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Europos Parlamentas; labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) viršutinė riba yra pakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant pabėgėlių ir migracijos iššūkius;

9.  pakartoja esąs įsitikinęs, kad Sąjungos biudžete turėtų būti rasti naujų iniciatyvų finansavimo būdai, kuriais nebūtų kenkiama esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms, ir ragina nustatyti tvarius naujų iniciatyvų finansavimo būdus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad finansavimas mokslinių tyrimų gynybos srityje parengiamiesiems veiksmams, kuris per kitus trejus metus sudarys 80 mln. EUR, bus sumažintas dabartiniame DFP biudžete; yra įsitikinęs, kad, kadangi Sąjungos biudžete jau ir taip yra per mažai lėšų, papildomoms pastangoms, susijusioms su veikla, administracinėmis išlaidomis, parengiamaisiais veiksmais ir bandomaisiais projektais bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, reikia ir papildomų finansinių išteklių iš valstybių narių; mano, kad valstybės narės turėtų naudoti dabartinę DFP laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą į tai atsižvelgdamos; pabrėžia, kad reikia pateikti paaiškinimą, kaip bus finansuojami bendri moksliniai tyrimai gynybos srityje ilguoju laikotarpiu;

10.  primena, kad Sąjunga ratifikavo 21-osios Klimato kaitos konferencijos (COP 21) susitarimą ir turi skirti dalį savo finansinių išteklių tam, kad būtų laikomasi Sąjungos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2017 finansinių metų sąmatą, tikimasi, kad šiuo tikslu biudžete bus numatyta 19,2 proc. išlaidų; tvirtai skatina Komisiją laikytis šios krypties, kad būtų taikomas 20 proc. tikslas, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą integruoti klimato veiksmus į dabartinę DFP;

11.  vėl įrašo į BP visas lėšas, kurias Taryba pasiūlė sumažinti; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti lėšas, ir ginčija Tarybos pareikštą ketinimą atkurti dirbtines maržas kai kuriose išlaidų kategorijose, pvz., 1a išlaidų pakategorėje (Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti) ir 4 išlaidų kategorijoje (Europos vaidmuo pasaulyje), ypač atsižvelgiant į tai, kad maržos bet kokiu atveju bus per mažos, jei bus norima reaguoti į nenumatytas aplinkybes ar krizes;

12.  pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus Tarybos svarstymo metu nepavyko numatyti faktinio Sąjungos biudžeto vykdymo ir kad, atsižvelgiant į visus taisomuosius biudžetus, kiekviename galutiniame biudžete reikėjo numatyti žymiai daugiau lėšų; todėl ragina Tarybą pakoreguoti savo poziciją Taikinimo komitete, kad 2017 m. biudžete nuo pat pradžių būtų numatyta pakankamai lėšų;

13.  skelbia, kad, siekdamas tinkamai finansuoti šiuos skubius poreikius ir turėdamas mintyje labai mažas DFP maržas 2017 m., Parlamentas finansuos BP numatytų asignavimų padidinimą išnaudodamas visas turimas maržas ir dar labiau panaudodamas nenumatytų atvejų rezervą;

14.  visiškai atlygina visus sumažintus asignavimus, susijusius su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Horizontas 2020“ eilutėse, – iš viso 1 240 mln. EUR įsipareigojimų 2017 m., panaudodamas naujus asignavimus, kurie turėtų būti gauti atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą; primygtinai tvirtina, kad visoje Sąjungoje reikia veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą; todėl padidina Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamas lėšas papildoma 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, kad iniciatyva galėtų būti tęsiama; mano, kad dėl šioms svarbioms Sąjungos programoms skiriamo tinkamo papildomo finansavimo turėtų būti nuspręsta atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą;

15.  tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius;

16.  nustato bendrą 2017 m. įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygį – atitinkamai 161,8 mlrd. EUR ir 136,8 mlrd. EUR;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

17.  pažymi, kad vėl po Tarybos svarstymo labai ženkliai sumažinta 1a išlaidų pakategorė – 52 proc. visų Tarybos įsipareigojimų sumažinimų įvykdyta šioje kategorijoje; todėl stebisi, kaip šiame svarstyme yra atspindėtas Tarybos politinis prioritetas dėl darbo vietų ir augimo;

18.  visiškai nepritaria tokiam lėšų sumažinimui išlaidų kategorijoje, kuri simbolizuoja Europos pridėtinę vertę ir pagal kurią užtikrinamas didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų piliečiams; taigi nusprendžia vėl įrašyti visas sumas, kurias Taryba sumažino;

19.  laikydamasis 2015 m. birželio mėn. prisiimto įsipareigojimo vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti su ESIF įsteigimu susijusį biudžeto poveikį programai „Horizontas 2020“ ir EITP, nusprendžia vėl įrašyti visas prieš ESIF įsteigimą buvusias pradines programos „Horizontas 2020“ ir EITP biudžeto eilučių, sumažintų siekiant suteikti lėšų ESIF garantijų fondui, sumas; pabrėžia Sąjungos didžiausios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ svarbą, nes įgyvendinant šią programą puikios idėjos paverčiamos produktais ir paslaugomis ir taip skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas; prašo BP sumas papildyti atitinkama 1,24 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų suma; tikisi, kad atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą bus pasiektas bendras susitarimas šiuo skubiu klausimu; pabrėžia, kad ESIF turėtų būti patobulintas tam, kad būtų visapusiškai efektyvus ir veiksmingas, užtikrinant, kad būtų laikomasi papildomumo principo, pagerinant geografinę ir sektorių pusiausvyrą ir padidinant skaidrumą sprendimų priėmimo procese;

20.  laikydamasis nuolatinių darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo prioritetų ir atidžiai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia siūlyti selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programoms COSME, PROGRESS, „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų tarybai, EURES ir programai „Erasmus +“; pažymi, kad toks lėšų didinimas gali būti finansuojamas panaudojant turimą šios pakategorės maržą;

21.  atsižvelgdamas į tai, 1a išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 69,367 mln. EUR suma, palyginti su BP lygiu (išskyrus ESIF, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus);

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

22.  pabrėžia, kad maždaug trečdalis metinio Sąjungos biudžeto yra skirtas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė, skirta skirtumams tarp visų ES regionų sumažinti, ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“; 

23.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3 mln. EUR ir mokėjimus – o tai dar svarbiau – 199 mln. EUR (taip pat ir paramos eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip toks sumažinimas atitinka jos tikslą skirti reikiamus asignavimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos sklandžiai įgyvendinti naujas programas ketvirtaisiais 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos metais; primena, kad Komisijos pasiūlytas mokėjimų lygis pagal šią išlaidų kategoriją jau yra 23,5 proc. mažesnis nei 2016 m. biudžete; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad joks papildomas mokėjimų sumažinimas negali būti pagrįstas ir jam negali būti pritarta;

24.  ragina atlikti Sąjungos politikos priemonių poveikio vertinimą, grindžiamą poveikio vertinimo ataskaitomis, siekiant nustatyti, kokiu mastu taikant šias priemones buvo, be kita ko, sumažinti ekonominiai skirtumai, vystoma konkurencinga ir diversifikuota regioninė ekonomika ir skatinamas tvarus augimas bei darbo vietų kūrimas;

25.  yra labai susirūpinęs dėl didelių vėlavimų įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklą, nes tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių siekiant laiku gauti rezultatus vietoje, o taip pat antroje dabartinės DFP laikotarpio pusėje gali vėl iš naujo susikaupti neapmokėtų sąskaitų; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares skubiai paskirti valdančiąsias, mokėjimo ir tvirtinančiąsias institucijas ir šalinti visas kitas priežastis, dėl kurių vėluojama įgyvendinti programas; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl didesnio supaprastinimo šioje srityje ir mano, kad valstybės narės turėtų nedelsdamos dėti visas pastangas siekdamos užtikrinti, kad programos būtų sklandžiai visapusiškai įgyvendinamos; todėl ragina užtikrinti didesnę viešųjų investicijų politikos vykdant valstybių narių biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir politikos, kuria siekiama skatinti augimą ir tvaraus užimtumo kūrimą – tai yra kertinis Sąjungos elementas – sąveiką ir papildomumą;

26.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo, šiai programai skiriant 142 800 000 EUR finansinį paketą, ir pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

27.  apgailestauja dėl to, kad dėl asignavimų sutelkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) 2017 m.; pakartoja, kad labai remia tolesnį Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu(9), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia visų pirma numatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvai papildomai 1 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR mokėjimų asignavimų, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į jaunimo nedarbą, pasinaudojant patirtimi, gauta atsižvelgus į Komisijos JUI įgyvendinimo vertinimo rezultatus; pažymi, kad, atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus, atliekant būsimą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą turi būti pasiektas bendras susitarimas dėl tinkamo papildomo JUI finansavimo likusią šio programavimo laikotarpio dalį; primygtinai ragina valstybes nares dėti visas pastangas siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai pasinaudoti jaunieji europiečiai;

28.  nusprendžia vėl įrašyti į BP įsipareigojimus ir mokėjimus eilutėse, kuriose Taryba juos sumažino; pagal 1b išlaidų pakategorę Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiria 1 500 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 500 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei numatyta BP ir padidina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skiriamus įsipareigojimus 4 mln. EUR ir mokėjimus – 2 mln. EUR, taip viršijant dabartinę įsipareigojimų viršutinę ribą 1 486 798 635 EUR;

29.  pabrėžia, kad 1b išlaidų pakategorėje susidariusi didžiausia dalis dabartinių neįvykdytų įsipareigojimų, kurie 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje siekė 151 119 mln. EUR ir kurie gali kelti pavojų naujų programų įgyvendinimui;

30.  pabrėžia svarbų sanglaudos politikos indėlį, susijusį su veiksmingu biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimu; ragina Komisiją remti veiksmus, kuriais būtų sukurtos tinkamos priemonės lyčių lygybei pasiekti, pvz., paskatų struktūros panaudojant struktūrinius fondus ir siekiant skatinti nacionalinio lygmens biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas: gamtos ištekliai

31.  pažymi, kad Taryba sumažino 2 išlaidų kategorijos asignavimų dydį, numatydama 179,5 mln. EUR mažiau įsipareigojimų ir 198 mln. EUR mažiau mokėjimų administracinės paramos eilutėse, techninės pagalbos veiklos eilutėse (pvz., Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir programos LIFE), Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), kuris yra nepaprastai svarbus siekiant toliau vykdyti žemės ūkio veiklą apgyvendintose teritorijose, veiklos eilutėse ir decentralizuotų agentūrų eilutėse; pažymi, kad labiausiai mokėjimai sumažinti kaimo plėtros srityje; mano, kad taisomasis raštas turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą; vėl įrašo atitinkamas BP numatytas sumas;

32.  laukia, kol bus pateiktas taisomasis raštas dėl skubios paramos priemonių, ypač pieno sektoriuje, paketo, ir nusprendžia pareikšti savo tvirtą paramą Sąjungos žemės ūkio sektoriui; todėl padidina asignavimų lygį 600 mln. EUR suma, palyginti su BP, kad būtų šalinami pieno sektoriaus krizės padariniai ir Rusijos embargo poveikis pieno sektoriuje;

33.  palankiai vertina asignavimus, skiriamus su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą saugiais ir aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę projektams, kuriuose dalyvauja pirminiai gamintojai;

34.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) iš esmės keičiasi tiek valstybių narių, tiek žvejų žuvininkystės valdymas, ir šiuo požiūriu primena sunkumus, patirtus ankstesniais finansiniais metais, kai asignavimai buvo sumažinti;

35.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teigiamai vertindamas tai, kad biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 30,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, vis dėlto apgailestauja, kad šiais metais programai LIFE iš viso skirtas 493,7 mln. EUR dydžio finansavimas vėl sudaro tik 0,3 proc. viso BP lėšų;

36.  atkreipia dėmesį į ankstesnes problemas, kurios kilo dėl nepakankamų programai LIFE skirtų mokėjimų asignavimų, nes taip buvo apsunkintas ir vilkinamas tinkamas šios programos įgyvendinimas;

37.  laikydamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita, nusprendžia pasiūlyti padidinti BP numatytą lėšų, skiriamų programai LIFE+, lygį;

38.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 619,8 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 611,3 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 19,4 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

39.  pabrėžia, kad Parlamentas ir toliau dabartinę migracijos problemą laiko svarbiausiu savo darbotvarkės punktu; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą skirti papildomus 1,8 mlrd. EUR, kurie papildytų pradžioje 2017 m. numatytus asignavimus, kad būtų galima atremti migracijos iššūkį Sąjungoje; pažymi, kad didelis nukrypimas nuo pradinio programavimo rodo, jog reikia padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutines ribas; pabrėžia, kad Komisija siūlo finansuoti šiuos padidinimus visų pirma mobilizuojant lankstumo priemonę (530 mln. EUR suma, taip visiškai išnaudojant šiais metais turimas lėšas) ir nenumatytų atvejų rezervą (1 160 mln. EUR suma); atsižvelgdamas į precedento neturintį su migracija susijusių išlaidų finansavimo lygį (2017 m. – iš viso 5,2 mlrd. EUR pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas ir Europos plėtros fondo mobilizavimas) ir pateiktus pasiūlymus taikyti lankstumo priemones, nereikalauja dar labiau padidinti su migracija susijusios politikos finansavimo; tuo pačiu metu atrems bet kokius bandymus sumažinti šios srities Sąjungos veiksmų finansavimą;

40.  dar kartą pakartoja, kad biudžeto lankstumas turi ribas ir gali būti tik trumpalaikis sprendimas; yra tvirtai įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos padidinimas būtų įžvalgus ir drąsus atsakas susidūrus su šiais ilgalaikiais pabėgėlių ir migracijos iššūkiais, kurie apima visą žemyną ir nerodo jokių nusiraminimo ženklų; mano, kad visi neseniai priimti biudžeto sprendimai siekiant užtikrinti naujus asignavimus šioje srityje iš tikrųjų parodė, kad reikia tikslinti šią viršutinę ribą;

41.  dabartinių saugumo ir migracijos iššūkių kontekste teigiamai vertina tai, kad buvo padidintas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) finansavimas – atitinkamai 1,6 mlrd. EUR ir 0,7 mlrd. EUR; mano, kad dėl PMIF lėšų padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų metinių lėšų paskirstymą skirtingoms fondo programoms ir tikslams ir didesnį aiškumą, kaip šie finansiniai ištekliai bus panaudojami;

42.  pažymi, kad 2016 m. kovo 15 d. patvirtinta nauja Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonė, trejiems metams (2016–2018 m.) numatant 700 mln. EUR orientacinį paketą, ir pagal ją jau gauti greiti rezultatai vietoje reaguojant į didelio skaičiaus pabėgėlių ir migrantų, atvykstančių į valstybes nares, humanitarinius poreikius ir tuo tikslu teikiant skubios paramos priemones; vis dėlto pakartoja savo poziciją, kad ateityje reikėtų numatyti tvaresnį teisinį ir biudžetinį pagrindą, kad būtų sudarytos sąlygos mobilizuoti humanitarinę pagalbą Sąjungoje; primygtinai reikalauja, kad būtų vykdomas nuolatinis dialogas su Komisija dėl šios priemonės veikimo ir finansavimo dabar ir ateityje, teikiant visiškai skaidrią informaciją ir poveikio vertinimo ataskaitas;

43.  atsižvelgdamas į kai kuriose valstybėse narėse padidėjusį pavojaus lygį ir tuo pačiu metu kylančias migracijos valdymo, kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu problemas bei koordinuoto Europos atsako būtinybę, prašo numatyti lėšų papildomiems Europolo darbuotojams, kad būtų įsteigtas 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę veikiantis kovos su terorizmu padalinys, teikiantis valstybių narių kompetentingoms institucijoms žvalgybinę atsakomąją informaciją; mano, kad šios didesnės lėšos taip pat teikiamos siekiant sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis (ypač daug dėmesio skiriant nelydimiems nepilnamečiams), kovą su kibernetiniais nusikaltimais (nauji Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC 3) darbuotojai) ir padidinti žmogiškuosius išteklius Italijos ir Graikijos migrantų antplūdžio valdymo centruose; primena, kad šiuo metu Europolas turi tik 3 darbuotojus, kuriuos gali išsiųsti į vien tik Italijos 8 nuolatinius ir papildomus nenuolatinius migrantų antplūdžio centrus; laikosi nuomonės, kad šis skaičius yra per mažas norint, kad Europolas galėtų vykdyti savo užduotis kovojant su prekyba žmonėmis, terorizmu ir kitais sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

44.  teigiamai vertina tai, kad sukurta nauja biudžeto eilutė, pagal kurią skiriamas finansavimas nukentėjusiesiems nuo terorizmo; pritaria tam, kad būtų skiriama išteklių siekiant apimti plačias nukentėjusiųjų poreikių sritis, įskaitant fizinį gydymą, psichologines ir socialines paslaugas ir finansinę paramą; mano, kad siūlant priemones, kuriomis būtų kovojama su teroristų keliama grėsme, pernelyg dažnai užmirštami arba laikomi antraeiliais nekaltų nukentėjusiųjų nuo terorizmo poreikiai;

45.  smerkia tai, kad Taryba sumažino daugelio kultūros, žiniasklaidos, pilietiškumo, pagrindinių teisių ir visuomenės sveikatos sričių programų asignavimus – iš viso 24,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; mano, kad mažindama kultūros programų asignavimus ir taip siekdama rasti lėšų dabartiniams pabėgėlių ir migracijos uždaviniams spręsti Taryba siunčia neigiamą žinią; apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju atrodo, jog asignavimai sumažinti nesirenkant ir nekreipiant dėmesio į puikius panaudojimo rodiklius; mano, kad net dėl nedidelio lėšų sumažinimo kyla pavojus, jog programos rezultatai nebus pasiekti ir bus kliudoma sklandžiai vykdyti Sąjungos veiksmus; todėl vėl įrašo visus BP numatytus asignavimus;

46.  primygtinai tvirtina, kad reikia padidinti programų „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ kai kurių veiksmų, kuriems ilgą laiką skirta nepakankamai lėšų, finansavimą; yra tvirtai įsitikinęs, kad šios programos yra daug svarbesnės nei kada nors anksčiau, tiek atsižvelgiant į siekį didinti kultūros ir kūrybos pramonės indėlį darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo srityse, tiek skatinant piliečius aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Sąjungos politiką; niekaip negali suprasti, kaip Taryba gali pagrįsti finansavimo, numatyto kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ, mažinimą, kai tik 2016 m. birželio mėn. pradėta taikyti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė, kurios finansavimas jau atidėtas, nors tai puikus novatoriško sprendimo siekiant įveikti didelį rinkos nepakankamumą pavyzdys, ją naudojant stiprinami pajėgumai ir suteikiama kredito rizikos apsauga finansiniams tarpininkams, suteikiantiems paskolas kultūros ir kūrybos sektoriuose;

47.  pabrėžia, kad Sąjungos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės sričių programos suteikia aiškią Europos pridėtinę vertę, papildomumo ir sąveiką su migrantų ir pabėgėlių integracijos politika; todėl ragina Sąjungos institucijas reaguoti atitinkamai padidinant lėšas, skiriamas tiesiogiai valdomoms programoms, kaip antai „Kūrybiška Europa“, taip pat struktūriniams ir investicijų fondams pagal tikslines biudžeto eilutes;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti biudžetines garantijas parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su 2018 m. Europos kultūros paveldo metų programos įgyvendinimu;

49.  primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka galių suteikimo funkciją remdama, koordinuodama arba papildydama valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; pažymi, kad šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų suma;

50.  palankiai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė ES paieškos ir gelbėjimo fondui, kurios asignavimais siekiama finansuoti valstybių narių vykdomą ir Sąjungos lygmeniu koordinuojamą paieškos ir gelbėjimo veiklą, visų pirma Viduržemio jūroje; mano, kad įsteigti specialų fondą yra tinkamesnis sprendimas nei nuolat didinti FRONTEX ar naujai sukurtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų biudžetus;

51.  teigiamai vertina tai, kad sukurta biudžeto eilutė, kurios lėšomis remiama Europos piliečių iniciatyva – naujai įsteigta priemonė, kuria siekiama įtraukti piliečius į Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir stiprinti Europos demokratiją; laikosi nuomonės, kad BP pasiūlytas įsipareigojimų asignavimų lygis yra per mažas; priima sprendimą padidinti šią biudžeto eilutę;

52.  pažymi, kad Komisija siūlo numatyti 840 000 EUR įsipareigojimų asignavimų sumą praeitais metais sukurtai atskirai biudžeto eilutei, kuri skirta Europos piliečių iniciatyvai, ir pabrėžia, kad siekiant skatinti šios priemonės, kuri yra vertinga dalyvaujamosios demokratijos priemonė, naudojimą reikia numatyti pakankamai lėšų;

53.  pritaria tam, kad numatyta daugiau lėšų Komisijos atstovybių komunikacijai, piliečių dialogams ir partnerysčių veiksmams, 2017 m. skiriant asignavimų, kurie sudaro 17,036 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 14,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų, nes minėti veiksmai susiję su iniciatyvomis, kuriomis siekiama palaikyti ryšius su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti jų supratimą apie Sąjungos politiką ir politikos priemones;

54.  pabrėžia, jog, priėmus naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, reikia skirti pakankamai tinkamų administracinių ir finansinių priemonių Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

55.  pažymi, kad jo pasiūlyti įsipareigojimų asignavimai (išskyrus asignavimus bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 71,28 mln. EUR, o mokėjimų asignavimai padidinti 1 857,7 mln. EUR; turint mintyje tai, kad maržos neliko net biudžeto projekte, siūlo šį asignavimų padidinimą finansuoti iki viršutinės ribos ir kartu mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą kai kuriems svarbiausiems su migracija susijusiems išlaidų punktams padengti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

56.  pažymi, kad, turint mintyje toliau kylančius pabėgėlių ir migracijos iššūkius, Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, kuris ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; todėl labai abejoja dėl to, ar 4 išlaidų kategorijos viršutinės ribos yra pakankamos norint teikti pakankamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių iššūkiais susijusiems išorės veiksmams; labai apgailestauja dėl to, kad, siekdama finansuoti naujas iniciatyvas, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, Komisija pasirinko savo biudžeto projekte sumažinti kitų programų, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, (IcSP), finansavimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti kitų sričių politika; todėl priima sprendimą didžia dalimi apriboti svarbių finansinių išteklių perkėlimą iš šių dviejų priemonių, kurias taikant, be kita ko, šalinamos pagrindinės migracijos srautų priežastys; primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas ir toliau turėtų būti skurdo mažinimas; taip pat apgailestauja dėl to, kad humanitarinei pagalbai ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) Viduržemio jūros regionui numatyti asignavimai yra mažesni nei 2016 m. biudžete patvirtinti asignavimai, nepaisant akivaizdžios jų svarbos sprendžiant daug išorės problemų; labai apgailestauja dėl atvejų, kai Taryba nepagrįstai sumažino lėšas;

57.  taigi, nusprendžia atmesti visus Tarybos sumažinimus 4 išlaidų kategorijoje; taip pat nusprendžia atkurti 2016 m. finansavimo lygį eilutėse, skirtose EKP Viduržemio jūros regionui ir humanitarinei pagalbai; be to, nusprendžia apriboti Komisijos atliktą lėšų sumažinimą VBP ir IcSP eilutėse; mano, jog būtina, kad Sąjunga ir toliau vykdytų pagrindinį vaidmenį ir teiktų tokią pat finansinę paramą remiant Artimųjų Rytų taikos , Palestinos Administraciją ir JTPDO, taip pat EKP Rytų partnerystės veiksmus; pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) svarbą;

58.  nusprendžia padidinti makrofinansinę paramą, kuri buvo labai sumažinta palygini su 2016 m.; mano, kad reikės daugiau lėšų negu pasiūlyta, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į visus prašymus dėl paskolų;

59.  visapusiškai pritaria Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir siūlo jau 2016 m. iš anksto sutelkti jai dalį Sąjungos biudžeto įnašo, kuris planuotas 2017 m., nes jos įgyvendinimo rodiklis geras, o 2016 m. biudžete dar nepanaudotos didelės maržos; todėl ragina 2016 m. taisomuoju biudžetu padidinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) asignavimus 400 mln. EUR ir atitinkamai mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervą; tokią pat sumą įrašo į 2017 m. biudžeto rezervą, laukiant, kol bus priimtas visapusiškas susitarimas dėl alternatyvaus Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės finansavimo, kuris sumažintų kitoms išorės finansavimo priemonėms daromą precedento neturintį spaudimą;

60.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant jų aktualumo ir nemažo dydžio, ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra beveik nepastebimi Sąjungos biudžete; ragina juos į biudžetą įtraukti skaidriau ir labiau gerbiant Sąjungos biudžeto vieningumą ir biudžeto valdymo institucijų prerogatyvas, taigi šiuo tikslu sukuria naujas biudžeto eilutes; taip pat ragina Komisiją pateikti įrodymų, kad naudojant finansines priemones pagal patikos fondus asignavimai nenukreipiami nuo jų pradiniuose teisiniuose pagrinduose nustatytų tikslų; pažymi, kad tikslo kartu su Sąjungos biudžetu naudoti papildomus nacionalinius įnašus kol kas, kaip gerai žinoma, pasiekti nepavyko; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje, raginant iš ES biudžeto skirti įnašus į patikos fondus, Parlamentas tokiems raginimams pritars tik tuomet, kai valstybės narės skirs panašią įnašų sumą; todėl ragina valstybes nares kuo greičiau vykdyti savo įsipareigojimus;

61.  pažymi, kad Išorės veiksmų garantijų fondui, iš kurio atlyginami neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, susiję su paskolomis ir paskolų garantijomis, suteiktomis ne valstybėms narėms arba ne valstybėse narėse vykdomiems projektams, reikia numatyti papildomų finansinių išteklių, kad būtų pasiekta tikslinė suma, kaip nurodoma Komisijos ataskaitoje dėl bendrajame biudžete numatytų garantijų (COM(2016) 576 final), ir dėl to į BP buvo įrašytas 228,04 mln. EUR atidėjinys; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl šių reikalavimų daromas papildomas spaudimas jau ir taip labai griežtoms 4 išlaidų kategorijos viršutinėms riboms;

62.  teigiamai vertina Komisijos biudžeto pasiūlymus, susijusius su nauju partnerystės migracijos srityje modeliu ir išorės investicijų planu; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų naujų „palydovų“ sukūrimo už Sąjungos biudžeto ribų; pakartoja, kad reikia ir toliau vykdyti visapusišką parlamentinį Sąjungos biudžeto tikrinimą; primygtinai ragina laikytis biudžeto vieningumo principo; yra įsitikinęs, kad naujas prioritetas neturėtų būti finansuojamas darant žalą įgyvendinamiems Sąjungos projektams; mano, kad turi būti mobilizuota daugiau lankstumo, kad būtų sukurta plataus užmojo sistema, kurią taikant būtų skatinamos investicijos Afrikoje ir ES kaimynystėje ir kuriai būtų suteikta pakankamai naujų asignavimų;

63.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

64.  atsižvelgdamas į tai, 4 išlaidų kategorijoje numato 497,9 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 495,1 mln. EUR daugiau mokėjimų asignavimų nei BP (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir įskaitant ES specialiesiems įgaliotiniams skirtų asignavimų perkėlimą į EIVT biudžetą);

65.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus (+ 3 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

66.  mano, kad Tarybos siūlymas sumažinti asignavimus yra nepagrįstas ir žalingas, ir vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

67.  atsižvelgdamas į neseniai paaiškėjusius faktus ir siekdamas atgauti Sąjungos piliečių pasitikėjimą ir atkurti Sąjungos institucijų patikimumą, nusprendžia atidėti į rezervą 20 proc. asignavimų, skirtų buvusiųjų narių laikinosioms išmokoms, iki to laiko, kol Komisija patvirtins griežtesnį Komisijos narių elgesio kodeksą, siekdama užkirsti kelią interesų konfliktams ir „sukamųjų durų“ reiškiniui;

68.  mano, kad tarpinstitucinis administracinis bendradarbiavimas – tai veiksmingumo šaltinis, nes sudaroma galimybė naudotis vienos institucijos sukaupta praktine patirtimi, gebėjimais ir ištekliais kitoms institucijoms; todėl prašo sukurti sistemą, kurią taikant administracinė našta būtų sumažinama iki būtino minimumo, būtų užtikrinta tinkama paslaugų kokybė, pagrindinei atsakingai institucijai būtų suteikiamos būtinos biudžeto lėšos, būtų skatinamas kitų institucijų bendradarbiavimas apribojant jų dalis iki ribinių sąnaudų, patiriamų dėl bendradarbiavimo, ir taip sprendimai dėl patikimo finansų valdymo institucijų lygmeniu būtų suderinti su biudžeto patikimo finansų valdymo principais apskritai;

Agentūros

69.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus; taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių;

70.  palankiai vertina tai, kad didinamos biudžeto lėšos veiksmingai dirbančioms teisingumo ir vidaus reikalų agentūroms, visų pirma vykdančioms veiklą migracijos ir saugumo srityse; pabrėžia, kad atitinkamoms agentūroms suteikus didesnius įgaliojimus joms reikia numatyti pakankamai išteklių (be kita ko, ir investicijoms į naujas technologijas) ir darbuotojų;

71.  turėdamas mintyje dabartines saugumo problemas ir atsižvelgdamas į būtinybę koordinuoti atsakomuosius Europos veiksmus, mano, kad kai kurios sumos padidintos nepakankamai, ir nusprendžia padidinti Europos policijos biurui (Europolas), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padaliniui, Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrai (EU-LISA) ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) skirtus asignavimus;

72.  pabrėžia, kad, nors Europos sienų apsaugos pajėgoms numatyti biudžeto ištekliai ir etatų skaičius šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį;

73.  konkrečiau tariant, pabrėžia būtinybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naujai įsteigtam Europolo Europos kovos su terorizmu centrui, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) ir ES internetinės informacijos žymėjimo padaliniui (IRU), be kita ko, bendros veiklos planavimui ir grėsmės vertinimams, siekiant sustiprinti koordinuotą valstybių narių požiūrį kovojant su organizuotu nusikalstamumu, elektroniniais nusikaltimais ir interneto nusikaltimais, terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais; prašo skirti papildomų lėšų jungtinėms tyrimų grupėms;

74.  primena, kad planuota gerinti įvairias TVR informacines sistemas ir užtikrinti jų sąveikumą, kaip nurodė Komisija savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate dėl būsimo patikimesnių ir pažangesnių sienų ir saugumo informacinių sistemų pagrindo; primygtinai ragina numatyti būtinus ir pakankamus išteklius, kad šiuos techninius sprendimus būtų galima įgyvendinti greitai ir veiksmingai;

75.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. biudžete numatyta pakankamai išteklių, siekiant paremti tvarų agentūros FRONTEX pertvarkymą į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pertvarkymą į tikrą prieglobsčio agentūrą; pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms numatyti ištekliai šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį;

76.  atsižvelgdamas į blogėjančią humanitarinę padėtį Europos pietinėse kaimyninėse šalyse, didėjantį prieglobsčio prašytojų skaičių ir visų pirma ketinimą daugiau, nei siūlo Komisija, išplėsti įgaliojimus, taip pat nusprendžia padidinti 2016 m. biudžete Europos prieglobsčio paramos biurui skirtus asignavimus;

77.  dar kartą pakartoja, kad nepritaria Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl keičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau turi būti kuriami nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius, ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą; taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su agentūrų etatų perskirstymo tarpusavyje koncepcija, tačiau pakartoja, jog pritaria tam, kad etatai būtų atlaisvinami veiksmingiau naudojant agentūrų išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net prireikus sujungiant tam tikras funkcijas ir dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba viena iš agentūrų;

78.  pabrėžia, kad galima būtų sutaupyti nemažai veiklai ir personalui skirtų lėšų, jei keliose vietose veikiančios agentūros (ENISA, „eu-LISA“, ERA) turėtų tik vieną būstinę; mano, kad, turint mintyje dabartinius tų agentūrų veiklos poreikius, tokie pokyčiai yra įmanomi; pabrėžia, kad, Europos bankininkystės instituciją (EBI) perkėlus iš Londono ir sujungus su bent viena iš dviejų priežiūros institucijų, būtų galima sutaupyti tikrai nemažai abiejų agentūrų išlaidų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą šiuo klausimu;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

79.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Specialios priemonės

80.  primena, koks svarbus yra neatidėliotinos pagalbos rezervas, kai reikia skubiai reaguoti į konkrečius pagalbos poreikius trečiosiose šalyse įvykus nenumatytiems įvykiams, taip pat primena savo ankstesnį raginimą ženkliai padidinti jo finansinį paketą atliekant DFP tikslinimą; pažymi, kad 2016 m. buvo labai greitai naudojamos jo lėšos, taigi atrodo, kad visos perkėlimo į kitą laikotarpį galimybės bus išnaudotos, o tai rodo, kad šios specialios priemonės neužteks norint patenkinti visus papildomus poreikius 2017 m.; todėl padidina jo asignavimus, kad jie per metus siektų 1 mlrd. EUR, kol, atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, nebus priimtas sprendimas dėl metinės neatidėliotinos pagalbos rezervo asignavimų sumos;

81.  vėl įrašo biudžeto projekte numatytus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo rezervams skirtus asignavimus, kad būtų lengviau mobilizuoti šių specialių priemonių lėšas;

Mokėjimai

82.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio mokėjimų asignavimų sumažinimo biudžeto projekte, palyginti su 2016 m. biudžetu; pažymi, kad tai rodo, jog įgyvendinimas vėluoja, ir tai ne tik kelia susirūpinimą dėl Sąjungos politikos vykdymo, bet taip pat kyla pavojus, kad dabartinio programavimo laikotarpio pabaigoje vėl susikaups daug neapmokėtų sąskaitų; mano, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdant DFP tikslinimą; be to, apgailestauja, kad Taryba sumažino mokėjimus, nepaisant to, kad numatytos už viršutines ribas daug mažesnės maržos;

83.  pabrėžia, kad, prašant Parlamentui, susitarta dėl mokėjimo plano, kuriuo siekiama su sanglaudos politika susijusių 2007–2013 m. neatliktų mokėjimų prašymų sumas iki 2016 m. pabaigos sumažinti iki „įprasto“ 2 mlrd. EUR lygio; pažymi, jog 2015 m. pabaigoje nustatyta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politikos srityje nesumokėta bent 8,2 mlrd. EUR vertės sąskaitų, ir tikimasi, kad šis skaičius iki 2016 m. pabaigos sumažės ir sieks ne daugiau nei 2 mlrd. EUR; mano, kad visos trys institucijos turėtų susitarti dėl bendro privalomo 2016–2020 m. mokėjimų plano ir jį parengti; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad toks naujas mokėjimų planas būtų grindžiamas patikimo finansų valdymo principais, kad jame būtų nustatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų pagal visas išlaidų kategorijas poreikius iki dabartinės DFP pabaigos ir išvengti „paslėptų“ neatliktų mokėjimų, atsirandančių dėl dirbtinio tam tikrų daugiamečių programų įgyvendinimo sulėtėjimo ir kitų tokių švelninimo priemonių, kaip antai, išankstinio finansavimo normos mažinimas;

84.  nusprendžia visose eilutėse, kuriose Taryba sumažino lėšas, vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus ir padidina mokėjimų asignavimus visose tose eilutėse, kuriose pakoreguoti įsipareigojimų asignavimai;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

85.  primena, kad savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos(10) Parlamentas pritarė Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(11), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą viešojo biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, įvertinami pagal veiklos rodiklius;

86.  pritaria prie biudžeto projekto pridėtoms programų veiklos išlaidų ataskaitoms, nes jomis iš dalies reaguojama į Parlamento prašymą dėl tikslų, rezultatų ir rodiklių; pažymi, kad šios ataskaitos kai kuriais veiklos duomenimis papildo įprastą veikla grindžiamo biudžeto metodą;

87.  primygtinai pabrėžia, kad, siekiant supaprastinti Komisijos vidines valdymo priemones, generaliniai direktoriai, priimdami savo valdymo planus ir metinės veiklos ataskaitas, turėtų laikytis programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodytų politinių tikslų ir rodiklių ir kad, tuo remdamasi, Komisija turėtų parengti savo įvertinimo pranešimą pagal SESV 318 straipsnį;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

88.  palieka nepakeistą bendrą savo 2017 m. biudžeto sumą, kaip patvirtinta 2016 m. balandžio 14 d. plenariniame posėdyje, kuri yra 1 900 873 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus, kad biudžetas atspindėtų naujausius Parlamento sprendimus, ir leidžia naudoti EP narių, kitų asmenų ir prekių vežimui skirtos biudžeto eilutės rezervą;

89.  pritaria savo etatų plano ir atitinkamų biudžeto asignavimų pakeitimams, siekdamas reaguoti į papildomus frakcijų poreikius; visiškai kompensuoja šį asignavimų padidinimą sumažindamas nenumatytų atvejų rezervo ir patalpų įrengimui skirtos biudžeto eilutės asignavimus;

90.  primena savo politinį sprendimą netaikyti frakcijoms tikslo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių, kaip pabrėžta jo rezoliucijose dėl 2014 m.(12), 2015 m.(13) ir 2016 m.(14) biudžetų;

91.  sumažina savo generalinio sekretoriato(15) 2017 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

92.  toliau sumažina savo etatų planą 20 etatų atsižvelgdamas į užbaigiamą etatų perkėlimo procesą, numatytą bendradarbiavimo susitarime su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu; pabrėžia, kad Parlamentas neturi sumažinti jokių asignavimų, kadangi šie etatai nebuvo įtraukti į biudžetą;

93.  ragina Europos Parlamento generalinį sekretorių, Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą kartu nustatyti išsamią tvarką, kaip trys institucijos galėtų dalytis administravimo padalinių funkcijomis ir paslaugomis; ragina generalinį sekretorių ištirti, ar taip pat galima užtikrinti Parlamento, Komisijos ir Tarybos sąveiką kalbant apie administracinių padalinių funkcijas ir paslaugas;

94.  palieka savo 2017 m. etatų plane 35 naujus etatus, kaip to prašyta TBP Nr. 3/2016 siekiant sustiprinti institucijos saugumą; šie etatams neturėtų būti taikomas 5 proc. darbuotojų mažinimo tikslas, nes jie susiję su nauja Parlamento veikla;

95.  dar kartą pabrėžia, kad siekiant įvykdyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą neturėtų būti kenkiama tinkamam institucijos darbui ir pagrindinių Parlamento įgaliojimų vykdymui ar paveiktas kokybiškos teisėkūros rengimas ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygų kokybė;

96.  atsižvelgdamas į daugybę problemų, su kuriomis susidurta šiais metais vykdant vidaus biudžeto procedūrą, daro išvadą, kad būtinai reikės nuodugniai peržiūrėti Darbo tvarkos taisyklių 9 skyriaus ir atitinkamas kitų skyrių dalis, kad būtų įvykdytas Europos Parlamento 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijoje dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos pateiktas reikalavimas, t. y., kad „visa aktuali, pakankamai išsami ir suskirstyta informacija turi būti laiku ir suprantamai pateikta Biuro nariams ir Biudžeto komitetui kiekvienu procedūros etapu, kad Biuras, Biudžeto komitetas ir frakcijos galėtų tinkamai apsvarstyti ir priimti sprendimus remdamiesi visapusiška informacija apie Parlamento biudžeto būklę ir poreikius“;

97.  remdamasis savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliucijos dėl Europos Parlamento 2017 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos 15 dalimi, reikalauja, kad vykdant 2018 m. biudžeto procedūrą Parlamento biudžetas pirmą kartą būtų sudaromas remiantis realiais poreikiais, o ne koeficientų sistema;

98.  primena, kad administracija įsipareigojo pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį biudžeto planą, be kita ko, aiškiai atskiriant investicijas ir veiklos išlaidas, susijusias su institucijos veikimu, įskaitant teisės aktais nustatytas jo prievoles; todėl tikisi, kad 2018 m. preliminarus sąmatos projektas bus pateiktas tokia pat forma;

99.  primena 2013 m. A. Foxo ir G. Häfnerio pranešimą(16), kuriame įvertinta, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio „išsibarstymo“, siekia 156–204 mln. EUR, t. y. 10 proc. Parlamento metinio biudžeto; pažymi, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsibarstymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsibarstymo daromas poveikis aplinkai: išmetamo CO2 kiekis siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsibarstymo, todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės planą ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

100.  apgailestauja, kad, nepaisant daugybės Biudžeto komiteto raginimų, vis dar nepateikta vidurio laikotarpio ir ilgalaikė Parlamento pastatų strategija, kad komitetas galėtų vykdyti informacija pagrįstus svarstymus;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

101.  apgailestauja, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą nuo 2,5 proc. iki 3,8 proc. – tai atitinka lėšų sumažinimą 3,4 mln. EUR ir nedera su itin aukštu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2015 m. pabaigoje); taigi vėl įrašo BP numatytą standartinę sumažinimo normą, sudarydamas Teismui galimybę vykdyti savo prievoles, atsižvelgiant į vis didesnį teisminių bylų skaičių;

102.  taip pat nusprendžia dar šešiuose biudžeto punktuose, priskiriamuose Teismo biudžeto I ir II antraštinėms dalims, vėl įrašyti BP numatytas iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, nes toks sumažinimas turėtų ypač didelį poveikį Teismo prioritetams kalbinėje ir saugumo srityse;

103.  reiškia savo nepasitenkinimą dėl Tarybos pozicijoje dėl 2017 m. BP pateikto vienašališko Tarybos pareiškimo dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo ir su juo susijusio priedo, pagal kurį Teismas dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant 2015 m. ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus sumažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus; 

V skirsnis – Audito Rūmai

104.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, vėl įrašo ankstesnę standartinę 2,6 proc. sumažinimo normą;

105.  vėl įrašo penkiuose Audito Rūmo biudžeto punktuose iki Tarybos sumažinimo buvusias sumas, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

106.  iš dalies vėl įrašo BP buvusias sumas trijuose biudžeto punktuose, atsižvelgdamas į pačių Audito Rūmų nurodytus taupymo pasiūlymus;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

107.  vėl įrašo pradinę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą, siekdamas užtikrinti, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolatinio darbuotojų skaičiaus mažinimo, vykdomo pagal 2014 m. vasario mėn. Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą;

108.  vėl įrašo 12 etatų ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

109.  nusprendžia punktą, susijusį su papildomomis vertimo tarnybų paslaugomis, dar geriau suderinti su pačios institucijos numatytu lygiu ir taip iš dalies kompensuoti 36 etatų perkėlimo iš Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto į Parlamentą, vykdyto laikantis pirmiau minėto bendradarbiavimo susitarimo, pasekmes;

VII skirsnis – Regionų komitetas

110.  vėl įrašo aštuonis etatus ir atitinkamus asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte pagal minėtą bendradarbiavimo susitarimą, atsižvelgdamas į realų iš Regionų komiteto į Parlamentą perkeltų etatų skaičių;

111.  be to, vėl įrašo asignavimus, kuriuos Komisija sumažino biudžeto projekte ir kurie susiję su komiteto narių biuro išlaidomis ir IT išmokomis, t. y. įrašo tokio pačio dydžio sumą, kurią numatė pats komitetas, kad būtų užtikrintas pakankamas Regionų komiteto narių biuro išlaidų ir IT išmokų finansavimas;

112.  apgailestauja dėl to, kad Komisija savo biudžeto projekte sumažino biudžeto punkto „Patalpų įrengimas“ asignavimus, ir nusprendžia vėl įrašyti pačio komiteto numatytą sumą, kad būtų reaguojama į išaugusius saugumo užtikrinimo poreikius, išlaikoma gera pastatų būklė, laikomasi teisinių įsipareigojimų ir toliau didinamas energijos vartojimo efektyvumas;

113.  vėl įrašo ankstesnius asignavimus, susijusius su frakcijų komunikacijos veikla, kuriuos Komisijos sumažino biudžeto projekte, siekdamas, kad būtų užtikrintas pakankamas komiteto frakcijų komunikacijos veiklos finansavimas;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

114.  pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 195 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

115.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 395 000 EUR; nurodo, kad tai, atsižvelgiant į Parlamento ir Tarybos institucijai pavestas papildomas užduotis, yra visiškai neadekvatu, ir kad taip bus pakenkta institucijos pajėgumui veiksmingai tarnauti Europos institucijoms; todėl vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

116.  vėl įrašo buvusias sumas į visas eilutes, kuriose Taryba jas sumažino;

117.  be to, vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, nusprendžia sukurti biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ ir suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų šalių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

118.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai raštu prisiimtus įsipareigojimus šalinti esamą EIVT darbuotojų disbalansą, turint mintyje tam tikrus etatus užimančių valstybių narių diplomatų ir ES statutinių darbuotojų santykinį pasiskirstymą, ir per 2017 m. pateikti EIVT žmogiškųjų išteklių politikos apžvalgą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai vėliausiai iki 2017 m. pavasario, prieš pradedant kitą biudžeto procedūrą, informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių buvo imtasi;

o

o

119.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; visgi laikosi nuomonės, kad į nenumatytus Sąjungos masto įvykius turėtų būti reaguojama sutelkiant pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar pasiduodant iliuzijai, kad galima rasti išimtinai nacionalinio lygmens sprendimus; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

120.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1)

OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(2)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(4)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0080.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0132.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0309.

(8)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(9)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).

(10)

OL C 75, 2016 2 26, p. 100.

(11)

Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2013)0437.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0376.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos skaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas generalinio sekretoriato etatų plano daliai.

(16)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0498.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (8.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Neena Gill

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, jog 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimai buvo padidinti, tačiau mano, kad šis padidinimas yra tikrai nepakankamas, atsižvelgiant į dabartinę politinę ir saugumo padėtį mūsų kaimyninėse šalyse ir už jų ribų; ragina didinti asignavimus viršijant DFP nustatytą 4 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, naudojant esamas lankstumo priemones, nes tai reikalinga tam, kad būtų galima tvariai ir veiksmingai spręsti daugelį ES kylančių išorės problemų, įskaitant migraciją ir pabėgėlių krizę;

2.  atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimus, prisiimtus Londono konferencijoje dėl paramos Sirijai ir atsižvelgiant į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, ir išreiškia susirūpinimą dėl tų įsipareigojimų poveikio išorės finansavimo priemonėms ir humanitarinės pagalbos biudžetui; nors pritaria tiems įsipareigojimams, tačiau pabrėžia, kad juos vykdant turi būti nepakenkta kitoms prioritetinėms sritims ir ilgalaikėms politikos priemonėms; ypač ragina didinti Europos kaimynystės priemonės (EKP), kuri yra itin svarbi remiant Europos Sąjungos rytinių ir pietinių kaimyninių šalių stabilumą, finansavimą; visų pirma atkreipia dėmesį į Tunisą, kuris yra sėkmingo perėjimo prie demokratijos regione pavyzdys, tačiau išlieka potencialiai pažeidžiama šalimi; primena, kad Europos kaimynystės politikos tikslas pirmiausia yra užtikrinti augimą ir užimtumą, ypač jauniems absolventams, ir ragina numatyti didesnę Europos kaimynystės priemonės paramą jaunimo užimtumui kaimyninėse šalyse; mano, jog būtina, kad ES ir toliau tektų pagrindinis vaidmuo remiant Rytų taikos procesą, Palestinos Administraciją ir JTPDO;

3.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tolesnę paramą šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms priimant ir įgyvendinant politines, ekonomines ir socialines reformas; primena, kad vykdant plėtros procesą itin svarbu gerbti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinę valstybę; atkreipia dėmesį į tai, kad sudarant Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) biudžetą buvo taikomas veikla grindžiamas požiūris;

4.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dinamiškus visuotinio saugumo ir humanitarinės padėties pokyčius, ES reagavimo į krizes mechanizmai turi būti sustiprinti; kategoriškai nepritaria siūlymui sumažinti priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, skiriamas lėšas ir pabrėžia, kad unikalios Sąjungos reagavimo į krizes, pasirengimo krizėms ir konfliktų prevencijos priemonės finansavimo mažinimas būtų strateginė klaida; pabrėžia, kaip svarbu skirti pakankamai lėšų bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžetui, naudojamam civilinių krizių valdymo misijoms, kurios padeda kurti taiką ir saugumą visame pasaulyje, finansuoti;

5.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą, kad po Europos Parlamento inicijuoto bandomojo projekto būtų imtasi parengiamųjų veiksmų, susijusių su moksliniais tyrimais gynybos srityje, nes jie galėtų teigiamai prisidėti prie didesnio valstybių narių bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje;

6.  pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, įskaitant pagal ją teikiamos paramos rinkimų stebėjimui, svarbą, pažymėdamas, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra itin svarbi siekiant užtikrinti stabilumą ir gerovę pasaulyje; palankiai vertina tai, kad priemonei numatyta skirti daugiau lėšų, kurių reikėtų skirti dar daugiau;

7.  ragina didinti investicijas į ES išorės veiksmų matomumą siekiant stiprinti finansavimo poveikį toje srityje;

8.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti ES diplomatinę veiklą;

9.  pabrėžia, kad jaunimo mainų programos yra viena sėkmingiausių priemonių didinant kultūrų pažinimą ir supratimą ir skatinant ryšius tarp žmonių ir šalių; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į lėšas, kurios kasmet iš Europos kaimynystės priemonės, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP2) ir partnerystės priemonės pervedamos programai „Erasmus +“.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

6

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Elmar Brok, James Carver, Aymeric Chauprade, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Neena Gill, Takis Hadjigeorgiou, Liisa Jaakonsaari, Othmar Karas, Javi López, Igor Šoltes, Dubravka Šuica, Eleni Theocharous, Ernest Urtasun, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Ernest Maragall, Marian-Jean Marinescu, Antonio Tajani


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Nirj Deva

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad dėl ryžtingos darbotvarkės iki 2030 m. ir septyniolikos darnaus vystymosi tikslų, ypač 3-ojo tikslo dėl sveikatos, 4-ojo tikslo dėl švietimo ir 5-ojo tikslo dėl lyčių lygybės, dėl kurių Sąjunga ir valstybės narės pasirašė 2015 m. rugsėjo mėn., reikia, kad būtų palaikoma bent jau DFP numatyto lygio parama vystymuisi, teikiama iš ES biudžeto, kartu didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikėms pastangoms panaikinti skurdą, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje;

2.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai ir biudžeto eilutės atspindėtų visus sutartus 2030 m. darbotvarkės įsipareigojimus; ragina ES ir jos valstybes nares dar kartą nedelsiant užsibrėžti tikslą OPV skirti 0,7 proc. BNP ir pateikti planą, pagal kurį būtų laipsniškai didinama OPV, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 0,7 proc. tikslas;

3.  ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl biudžeto visapusiškai atspindėti Sąjungos įsipareigojimus dirbti vystomojo bendradarbiavimo srityje, prireikus, kartu su privačiuoju sektoriumi ir finansų įstaigomis; todėl atkreipia dėmesį į galimą sverto poveikį naujiems ištekliams, skirtiems vystymuisi, kurį suteiktų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, jungiamosios priemonės ir kiti novatoriški būdai, kurie būtų taikomi laikantis vystymosi efektyvumo ir žmogaus teisių principų bei į rezultatus orientuoto požiūrio lygybės srityje; laukia išsamaus pasiūlymo dėl investicijų plano Afrikai sudarymo, pagal jį didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas žmonėms bei pajėgumų didinimui, techninei pagalbai ir industrializacijai, prekybos ir investicijų galimybėms, prieigai prie energijos ir infrastruktūros reikalavimams; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį Parlamentas privalo atlikti remiant ir stebint tokį investicijų planą;

4.  ragina investuoti į projektus, kurie sustiprintų pritaikytą specialistų mokymą tokiais klausimais, kaip smurtas dėl lyties ir žalingos praktikos, taip pat projektus, kuriais skatinamas visuomenės įsitraukimas, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. bus Europos kovos su smurtu prieš moteris metai;

5.  primygtinai reikalauja, kad prioritetai ir finansavimas turi atspindėti tarpžemyninį smurto dėl lyties pobūdį ir plėtros problemas; todėl projektų finansavimu turi būti siekiama nuoseklaus ES įsipareigojimo dirbti visuose žemynuose, kad darbo dokumente dėl lyčių lygybės numatytos priemonės būtų paverstos veiksmais;

6.  pabrėžia, kad dėl nerimą keliančio humanitarinių poreikių, kuriuos lėmė Sirijos krizė ir kiti precedento neturintys konfliktai, aštrumo reikia maksimaliai naudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą (viršijant DFP viršutines ribas) ir lankstumo priemonę, kartu naudojant maržą pagal IV išlaidų kategoriją, kad būtų sprendžiamos humanitarinės krizės problemos; yra susirūpinęs, kad nauji finansavimo mechanizmai, turintys įtakos plėtros fondams, neturi aiškaus tikslo ir apgailestauja dėl Europos Parlamentui įsitraukimo stokos; primena, kad griežtai nesutinka, jog plėtros fondai būtų naudojami ne vystymosi tikslams; ragina Sąjungą sustiprinti savo gebėjimus susieti saugumą ir vystymąsi, atsižvelgiant į Sąjungos plėtros politikos įgyvendinimą; taip pat primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą finansavimą humanitarinei pagalbai skirtoms biudžeto eilutėms;

7.  laikosi nuomonės, kad siekis įsteigti specialius fondus turi sudaryti sąlygas lanksčiai reaguoti į ekstremalias situacijas ir sukurti tikrą pridėtinę vertę, papildant esamus finansavimo šaltinius, ir mano, kad šie fondai turi būti atitinkamai papildyti naujomis dotacijomis; ragina valstybes nares laikytis savo pažadų ir įmokėti paskelbtas sumas;

8.  pabrėžia, kad reikia spręsti saugumo ir vystymosi sąsajos problemą ir pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 16-ąjį tikslą; tačiau primena, kad finansavimas, kuris teikiamas ne per Paramos vystymuisi komitetą, turi būti skiriamas iš kitų priemonių, o ne Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) arba Europos plėtros fondo;

9.  apgailestauja, kad siekiant finansuoti ES politikos prioritetus palyginti su 2016 m. biudžetu buvo sumažintas VBP žmogaus socialinės raidos eilutės finansavimas; mano, kad tai prieštarauja pagrindiniams vystymosi veiksmingumo principus, todėl prašo į šią biudžeto eilutę vėl įrašyti 2016 m. sumas;

10.  mano, kad itin svarbu spręsti užsitęsusias humanitarines krizes ir didžiausią dėmesį skirti prevencijai, atsparumo didinimui ir bendradarbiavimui su daugybe suinteresuotųjų subjektų, kad būtų galima padėti panaikinti bendrą humanitarinės pagalbos veiksmų finansavimo trūkumą; mano, kad turėtų būti išnagrinėti galimos teigiamos sąveikos tarp vyriausybių, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus variantai, kuriais būtų prisidedama prie rezultatų siekimo pasiruošimo, prevencijos ir atsparumo srityse, vengiant neigiamų sąveikų;

11.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą padidinti paramą vietos privačiojo sektoriaus vystymuisi šalyse partnerėse ir ragina kuo anksčiau kitų metų biudžete skirti atitinkamų biudžeto asignavimų, tačiau ne paramos kitiems vystymosi srities dalyviams, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijoms, sąskaita; pabrėžia, kad svarbu teisėkūros pajėgumų kūrimo ir tvirto teisinės valstybės principo laikymosi, patikimų bankininkystės sistemų ir reglamentų, veikiančių mokesčių sistemų, didesnio skaidrumo ir atskaitomybės priemonėmis skatinti aplinką, kurioje mažosios ir vidutinės įmonės galėtų klestėti laikydamosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

12.  pakartoja, kad 2017 m. vystymosi biudžetas privalo nuosekliau atspindėti Sąjungos skiriamą didelį dėmesį nestabilioms valstybėms, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, jaunimo nedarbui ir moterims bei mergaitėms, patiriančioms smurtą dėl lyties, žalingas praktikas ir esančioms konfliktinėse situacijose; mano, kad Vystomojo bendradarbiavimo priemonės eilučių, skirtų žmogaus socialinei raidai, mažinimas būtų netinkamas, atsižvelgiant į šiuos poreikius ir ES įsipareigojimą skirti bent 20 proc. savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) pagrindinėms socialinėms paslaugoms, t. y. švietimui ir sveikatos apsaugai;

13.  yra susirūpinęs dėl nepakankamo asignavimų pagal vystomojo bendradarbiavimo eilutes, skirtas Azijai ir Artimiesiems Rytams, lygio, ypač atsižvelgiant į išorės ir vidaus sunkumus ir nestabilumą, kurį patiria tokios šalys kaip Bangladešas, Pakistanas, Irakas, Jemenas, Etiopija ir Somalis;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti besivystančias šalis kuriant patikimas, atsparias ir kokybiškas valstybines socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos priežiūros sistemas; ragina Komisiją toliau skatinti geresnes galimybes gauti vaistų neturtingose šalyse; dar kartą tvirtina, kad reikia investuoti į apleistas ligas; atsižvelgiant į tai, ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl Ebolos virusinės ligos;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio finansavimas ir kitos klimato politikos priemonės pažeidžiamose trečiosiose šalyse papildytų veiksmų finansavimą, kuris skiriamas pasitelkiant vystomojo bendradarbiavimo priemones; šis klimato kaitos finansavimas apskaitomas įvertinant Sąjungos klimato politikos finansavimo įsipareigojimų vykdymą, tačiau nelaikomas vystymosi finansavimu, o jį papildo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Manuel dos Santos, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (1.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Reimer Böge

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Sąjunga laikosi vis ambicingesnės prekybos darbotvarkės, kaip apibrėžta strategijoje „Prekyba visiems“, taigi didėja ir Prekybos GD darbo krūvis; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant intensyvinti ex ante, tarpinę ir ex post stebėseną (įskaitant pilietinės visuomenės stebėseną), kaip taikomi Sąjungos pasirašyti prekybos susitarimai ir kokie jų padariniai, ir kad reikia vykdyti tinkamą viešą komunikaciją ir skleisti informaciją minėtu klausimu siekiant užtikrinti Sąjungos ir jos prekybos partnerių įsipareigojimų įgyvendinimą ir vykdymą, ypač atsižvelgiant į kovą su skurdu, tvarų vystymąsi ir žmogaus teisių laikymąsi; pripažįsta planuojamo išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ir Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo neigiamą poveikį nuosavų išteklių lygiui; tačiau pabrėžia, kad turėtų būti padidintas finansavimas pagalbos prekybai iniciatyvoms ir skiriama pakankamai išteklių siekiant užtikrinti, kad Prekybos GD būtų tinkamai aprūpintas personalu ir galėtų vykdyti vis dažniau vienu metu vykstančias derybas ir stebėseną; 2.  pabrėžia, kad vykdant DFP peržiūrą ir atsižvelgiant į prekybos politikos darbotvarkę reikia nedelsiant išsamiai reorganizuoti Sąjungos biudžetą ir jo struktūrą, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų Tarybos ir Parlamento atžvilgiu;

3.  pažymi, kad Sąjungos piliečiai vis dažniau prašo suteikti galimybę aktyviau dalyvauti Sąjungos prekybos politikoje ir į ją įsitraukti ir kad Komisija šiam piliečių interesui skiria prioritetą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad itin svarbu skirti pakankamai išteklių, kad būtų galima aktyviai įtraukti piliečius į Sąjungos prekybos politikos formavimą, užtikrinant aktyvaus dalyvavimo galimybę, organizuojant susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, įgyvendinant komunikacijos iniciatyvas internetu ir realiame gyvenime ir verčiant informacijos suvestines, derybų tekstus ir pozicijos dokumentus; ragina valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens aiškinant pridėtinę Sąjungos prekybos politikos vertę, nes būtent jos formuluoja derybų įgaliojimus, ir numatyti pakankamai išteklių tokiam aiškinimui savo nacionaliniuose biudžetuose;

4.  pabrėžia, kad tarptautinė prekyba yra svarbi Sąjungos užsienio politikos veiksmų priemonė, kuri, jei remiama teikiant reikiamas lėšas ir įgyvendinama taikant nuoseklias politines, ekonomines, prekybos ir vystymosi strategijas, gali prisidėti prie tvaraus vystymosi, visų pirma, besivystančiose šalyse, ir taip sudaryti galimybę Sąjungai atlikti aktyvų vaidmenį šalinant migracijos priežastis;

5.  pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, teikiama pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) mūsų artimiems partneriams, dalyvaujantiems Rytų partnerystėje, taip pat šalims, kuriose įvyko Arabų pavasaris, yra svarbus indėlis siekiant stabilumo šiuose regionuose; todėl reiškia susirūpinimą dėl to, kad siūloma mažinti Viduržemio jūros ašiai skirtą finansavimą, taip pat paramą Palestinai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacijai (JTPDO); pakartoja, kad tikslas šalyse partnerėse visų pirma turi būti apčiuopiamai ir tvariai pagerinti paprastų žmonių gyvenimo sąlygas;

6.  apgailestauja dėl to, kad siūloma itin mažinti makrofinansinę paramą, kai 2016 m. numatytos sumos buvo išskirtinai didelės ir daugelis šalių partnerių ir toliau patiria didelių ekonominių sunkumų; mano, kad reikės daugiau lėšų negu pasiūlyta, siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į visus prašymus dėl paskolų; pabrėžia, kad makrofinansinės pagalbos paskolos ir atitinkamos skolos grąžinimo sąlygos neturėtų sukurti pagalbą gaunančioms šalims naujos priklausomybės;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad siekiant reaguoti į įvairias krizes vis dažniau taikomos Sąjungos biudžete nenumatytos garantijos ir finansinės priemonės, kurios iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto mažinant programų lėšas pagal IV išlaidų kategoriją; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėms narėms nepavyko priderinti savo įnašų prie Sąjungos įnašo į du patikos fondus, todėl jų potencialus poveikis yra ribotas; primygtinai pabrėžia, kad tokios finansavimo priemonės turi būti kuriamos laikantis nustatytų pagalbos veiksmingumo kriterijų, kaip antai atsakomybė ir suderinimas, ir toliau turi būti taikomos išimtiniais atvejais, nes joms kurti nereikalingas išankstinis Europos Parlamento patvirtinimas, taigi jos stokoja demokratinio teisėtumo; pakartoja, kad tokios priemonės ilgainiui turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą, kad būtų galima užtikrinti deramą demokratinę kontrolę;

8.  palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad 2016 m. rudenį ji kartu su nauja partnerystės migracijos srityje sistema pateiks pasiūlymą dėl išorės investicijų plano; mano, kad išorės investicijų planas suteiks naujų investavimo galimybių Europos įmonėms besivystančiose trečiose šalyse ir prisidės prie tvarios politinės ir ekonominės stabilizacijos Europos kaimyninėse šalyse; apgailestauja dėl to, kad būsimi pasiūlymai neatspindėti 2017 m. bendrojo biudžeto projekte; pabrėžia, kad sukūrus naują fondą neturėtų nukentėti programos, kuriuos pagal IV išlaidų kategoriją jau yra nepakankamai finansuojamos, o reikėtų pasinaudoti Europos investicijų banko lėšomis, praktine patirtimi ir valdymo pajėgumais;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma padidinti įsipareigojimų asignavimus ir itin padidinti mokėjimų asignavimus, skiriamus partnerystės priemonei; reiškia susirūpinimą dėl to, kad atskiri prekybos skatinimo projektai, įgyvendinami pagal šią priemonę, nepapildo esamų vietos ir regioninių programų, bet sudaro joms nesąžiningą konkurenciją; prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kurių tikslas – skatinti MVĮ tarptautinimą, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su kitomis Europos MVĮ paramos priemonėmis, pvz., programa COSME, taip pat subsidiarumą, papildomumą atitinkamoms valstybių narių programoms ir išvengti dubliavimosi su jomis; ragina Komisiją laiku pateikti pasiūlymus šių programų laikotarpio vidurio peržiūrai, kad būtų galima pagerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

8

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Karoline Graswander-Hainz, Yannick Jadot, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Edouard Ferrand, Seán Kelly, Stelios Kouloglou, Gabriel Mato, Georg Mayer, Bolesław G. Piecha, Jarosław Wałęsa


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (28.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Martina Dlabajová

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei užtikrinti biudžetinę drausmę ir lėšas naudoti veiksmingai ir efektyviai;

B.  kadangi 2017 m. biudžeto projektu visų pirma turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos biudžete būtų numatyta lėšų, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų be apribojimų aktyviau prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir solidarumo ir reaguoti į nuolatinius iššūkius bei naujus pokyčius ir jų poveikį, susijusį su užtrukusiu ekonomikos atsigavimu ir didėjančia nelygybe, taip pat imigracija, humanitarine pagalba ir saugumu;

C.  kadangi reikia iš esmės persvarstyti apmokestinimą ES lygmeniu ir kadangi siekiant finansuoti Sąjungos prioritetus (investicijų projektus, programą „Horizontas 2020“ ir kt.) reikia iš tiesų sukurti vieną ar daugiau naujų nuosavų išteklių šaltinių;

D.  kadangi SESV 318 straipsnyje numatytas Parlamento ir Komisijos dialogas turėtų skatinti į rezultatus orientuotą kultūrą Komisijoje, įskaitant didesnį skaidrumą ir didesnę atskaitomybę;

Su 2017 m. biudžetu pateikiama veiklos išlaidų ataskaita

1.  primena, kad savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos(1) Parlamentas pritarė Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(2), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą valstybės biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, įvertinami pagal veiklos rodiklius;

2.  pritaria prie 2017 m. biudžeto projekto pridėtoms programų veiklos išlaidų ataskaitoms, nes jomis iš dalies reaguojama į Parlamento prašymą dėl tikslų, rezultatų ir rodiklių; pažymi, kad šios ataskaitos kai kuriais veiklos duomenimis papildo įprastą veikla grindžiamo biudžeto metodą;

3.  pabrėžia, kad Parlamentas, kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, turi galią reikšti nuomonę dėl pirmiau minėtų tikslų ir rodiklių bei jų atitikties Sąjungos prioritetams, įtvirtintiems Sutartyse, ir strateginiams dokumentams, kaip antai strategija „Europa 2020“, ir kad prieš priimant biudžetą Parlamentas turėtų patikrinti kiekvienos biudžeto eilutės Europos pridėtinę vertę;

4.  pabrėžia, kad siekiant supaprastinti Komisijos vidines valdymo priemones, generaliniai direktoriai, priimdami savo valdymo planus ir metinės veiklos ataskaitas, turėtų laikytis programų veiklos išlaidų ataskaitose nurodytų politinių tikslų ir rodiklių ir kad tuo remdamasi Komisija turėtų parengti savo SESV 318 straipsnio vertinimo ataskaitą;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl mokėjimų padėties, nes neįvykdytų įsipareigojimų lygis išlieka itin aukštas ir neatitinka Sutarčių dvasios, pagal kurią reikalaujama, kad biudžetas būtų subalansuotas; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis griežtumo principo atrenkant prioritetus, kurie bus finansuojami, ir atmesti tuos projektus, kurie neturi akivaizdžios pridėtinės vertės;

Laikotarpio vidurio peržiūra

6.  laikosi nuomonės, kad DFP laikotarpio vidurio peržiūra, kurią Komisija turi pateikti iki 2016 m. pabaigos, yra pirma ir geriausia proga struktūriškai kovoti su daugeliu rimtų krizių ir spręsti aukšto neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą, taip pat atsižvelgti į naujas politines iniciatyvas, kurios nebuvo iš anksto numatytos priimant DFP, įvertinti ir peržiūrėti jau finansuojamų programų efektyvumą, taip pat spręsti didelio lygio neįvykdytų įsipareigojimų problemą; prašo Komisijos surasti tinkamus sprendimus šiose srityse: i) Sąjungos finansuojamų sektoriams skirtų politikos sričių atnaujinimo, ii) esminės pažangos supaprastinant Sąjungos biudžeto naudojimo procesą tiek turinio, tiek procedūrų aspektu, iii) užtikrinimo, jog finansinės priemonės bus tinkamai paskirstytos, kad būtų pasiekta geriausių rezultatų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl DFP tikslinimo siekiant prisitaikyti prie visų išplaukiančių pasekmių biudžetui ir, be kita ko, išspręsti neįvykdytų asignavimų (RAL) problemas;

7.  ragina Komisiją Parlamentui laiku iki laikotarpio vidurio peržiūros pateikti pasiūlymus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip ji ateityje ilgalaikius politikos tikslus, kaip antai strategijos „Europa 2020“, derins su DFP po 2020 m.;

Finansinės pataisos ir lėšų susigrąžinimas

8.  pažymi, kad Komisijos nustatytos finansinės pataisos ir susigrąžintinos sumos valstybėms narėms, kurios nesugeba įdiegti patikimų sistemų, 2015 m. siekė 3 499 mln. EUR, o tai yra mažiau nei 2014 m. (4 728 mln. EUR); prašo Komisijos aiškiai nurodyti, kokios 2015 m. susigrąžintos sumos buvo įrašytos kaip pajamos Sąjungos sąskaitose arba buvo kompensuotos (kartu su biudžeto eilute, iš kurios jos kyla) ir kokiu mastu finansinės pataisos ir susigrąžintos sumos, dėl kurių sprendimas buvo priimtas 2016 m., gali daryti poveikį mokėjimų poreikiams 2017 m. biudžete;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti didesnį skaidrumą dėl susigrąžinamų lėšų, ypač susijusį su metais, kuriais buvo atliktas mokėjimas, metais, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metais, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės pataisos;

Sektorių politika

10.  laikosi nuomonės, kad per laikotarpio vidurio peržiūrą sektorių politikos pritaikymas turėtų būti svarstomas kaip parengiamasis žingsnis tikrai DFP po 2020 m. reformai, siekiant, kad DFP veiktų pagal naujas taisykles ir principus, atspindinčius numatomus Sąjungos XXI a. trečiojo dešimtmečio poreikius ir prioritetus; prašo Komisijos pritaikyti Sąjungos biudžetą labiau susitelkiant į atnaujintus pagrindinius Sąjungos prioritetus ir taip pat randant jų sąveikas;

11.  primena, kad programos „Horizontas 2020“ „uždavinys visuomenei Nr. 6 (SC6)“ (Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė), ypač humanitarinių ir socialinių mokslų indėlis siekiant šį uždavinį įvykdyti, buvo Parlamento prioritetas, kurį jis nustatė rengiant programą „Horizontas 2020“; primena šio uždavinio svarbą srityse, kuriose Sąjunga susiduria su ypač didelėmis problemomis, pvz., kovos su nedarbu, skurdo, radikalėjimo, terorizmo, paramos migrantams, ekonomikos ir pinigų valdymo bei kovos su nelygybe srityse; todėl yra susirūpinęs, kad programos įgyvendinimo etapu humanitariniai ir socialiniai mokslai tapo mažiau svarbūs, nes prarado jiems skirtą vadovavimą ir jiems 40 proc. buvo sumažinti skirti įsipareigojimų asignavimai, nors bendros programai „Horizontas 2020“ pagal 2014–2020 m. DFP skiriamos subsidijos padidėjo;

12.  pabrėžia, kad sėkmingumo rodiklis paskelbus pirmuosius 100 kvietimų teikti paraiškas pagal programą „Horizontas 2020“ siekia 14 proc. (palyginti su 20 proc. pagal visą BP 7); primena, kad paskirstyta tik 20 proc. biudžeto, numatyto skirti MVĮ (5 proc. indėlis iš MVĮ priemonės), 38 proc. laimėjusių konkursą kandidatų buvo nauji dalyviai ir labai mažai kandidatų po pirmojo etapo pateko į antrąjį; taigi galima daryti išvadą, kad antrojo ir trečiojo etapų, pagal kuriuos remiama projekto tapimo tikra inovacija ir tolesnio jo sukomercinimo galimybių studija, potencialas iš dalies neišnaudotas; taip pat būtina sustiprinti MVĮ vaidmenį;

13.  be to, Rytų ir Vidurio Europos valstybės labai atsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių pagal sėkmingumo rodiklį ir gaunamo finansavimo dalį; primygtinai ragina teikti daugiau techninės pagalbos, kai jos reikia, ir keistis gerąja patirtimi; taip pat rekomenduojama supaprastinta ir suprantama programos „Horizontas 2020“ bei Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sąveika;

14.  primena, kad Sąjungos biudžetas turėtų būti svarbiu skatinamuoju veiksniu, kuris paspartintų vidutinės trukmės ir ilgalaikių investicijų veiklą, taip pat sprendžiant didėjančios nelygybės problemą ir visiškai naujas socialines problemas; pažymi, kad iš Sąjungos biudžeto galėtų būti teikiama tvirtesnė parama investicijoms tose srityse, kurios prisideda prie Sąjungos darnumo ir daro ją atsparesne išorės smūgiams, pvz., pagrindiniams energetikos, judumo, IT ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros projektams, taip pat turintiems socialinių aspektų ir pasekmių, kurias reikia veiksmingai pabrėžti;

15.  ragina biudžeto valdymo instituciją atkreipti dėmesį į tai, kaip Sąjunga siekia užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir bet kokiai kitai neteisėtai veiklai, darančiai poveikį Sąjungos finansiniams interesams, ir su ja kovoti; pakartoja savo raginimą Komisijai teikti tinkamą techninę pagalbą valstybėms narėms ir skatinti keitimąsi gerąja patirtimi, nes tai yra prevencijos priemonės, užkertančios kelią pažeidimams ir klaidoms naudojant ES lėšas, taip pat šiomis aplinkybėmis yra susirūpinęs, kad Komisija pasiūlė perskirstyti išteklius, perkeliant juos iš tokios pagalbos punktų visiškai kito pobūdžio veiklai;

Supaprastinimas ir skaidrumas

16.  pabrėžia, jog esama ir naujausia praktika atskleidžia didelį poreikį toliau paprastinti Sąjungos lėšų naudojimo ir jų naudotojų prieigos prie šių lėšų procesą; laikosi nuomonės, kad kuo taisyklės paprastesnės, kuo jos vienodesnės, tuo mažesnė netyčinių klaidų ir praleidimų tikimybė, taip pat kuo šios taisyklės aiškesnės ir patikimesnės, tuo mažiau erdvės lieka šį procesą supančiai neteisėtai ir kriminalinei veiklai; pažymi, kad kuo procesas paprastesnis ir skaidresnis, tuo mažiau galimybių Sąjungos lėšas skirti ir perskirstyti netinkamai;

17.  supaprastinus prieigos prie Sąjungos finansavimo procesą ir padarius jį skaidresnį, būtų pasiekta lėšų įsisavinimo, lemiančio pastebimą teigiamą poveikį valstybėse narėse;

18.  pažymi, kad perteklinis reglamentavimas yra pagrindinė kliūtis Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams bei atitinkamoms audito įstaigoms; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą ir spaudimą, pvz., taikant vieną bendrą audito strategiją; vis dėlto yra susirūpinęs, kad valstybės narės lėtai įdiegia supaprastinimus, ir ragina Komisiją padėti valstybių narių valdžios institucijoms šioje srityje;

19.  pabrėžia, jog visišku skaidrumu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos visapusiškai laikantis taisyklių; išreiškia susirūpinimą dėl skaidrumo ES finansuojamų didelio masto darbų srityje, ypač tais atvejais, kai klausimai susiję su duomenimis apie subrangovus; ragina Komisiją nustatyti sistemas, pagal kurias būtų galima pasiekti didesnio skaidrumo, išplečiant šių sistemų taikymą ir lėšoms, skiriamoms platesniu mastu, kai apimamos ir už Sąjungos ribų esančios šalys;

Sąjungos biudžeto pridėtinė vertė

20.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad leidžiant Sąjungos lėšas būtų įprasta orientuotis į išmatuojamus rezultatus; pabrėžia, kad veiklos efektyvumo ir pasiektų rezultatų vertinimas, kur tinkama, turėtų tapti pagrindiniu principu; pritaria Komisijos „į rezultatus orientuoto biudžeto“ iniciatyvai, kaip pirmajam žingsniui siekiant į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo; ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis užtikrinti, kad nedideli finansiniai ištekliai būtų panaudojami kuo veiksmingiau, t. y. projektų įgyvendinimą sutelkti ne į kiekybės kriterijus, kaip antai neįvykdyti įsipareigojimai (RAL ir RAC), o į kokybės kriterijus, kaip antai veiksmingumas, efektyvumas ir pridėtinė vertė;

Finansinės priemonės

21.  pažymi, kad finansų inžinerijos priemonės, jei įgyvendinamos tikslingai ir taikomos tinkamai projektų tipologijai ir tinkamiems tikslams, galėtų būti Sąjungos lėšų veiksmingo paskirstymo priemonėmis ir ateityje galėtų tapti pagrindinės gerosios praktikos dalimi biudžeto išlaidų paskirstymo srityje; ragina Komisiją didinti skaidrumą finansų inžinerijos priemonių taikymo srityje, reguliariai teikti ataskaitas apie sverto poveikį, nuostolius ir riziką ir pateikti finansų inžinerijos priemonių sąnaudų ir naudos, palyginti su labiau tiesioginėmis projektų finansavimo formomis, analizę; ragina Komisiją įdiegti veiksmingas stebėsenos sistemas siekiant analizuoti finansinių priemonių poreikį valstybėse narėse, kad būtų išvengta perteklinio kapitalizavimo, dėl kurio lėšos skiriamos neprisidedant prie ES politikos įgyvendinimo, kaip nurodė Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2015;

22.  susirūpinęs pažymi, jog iš ESIF įgyvendinimo rodiklių matyti, kad didžioji dalis šio fondo investicijų skiriama penkioms labiausiai išsivysčiusios ekonomikos Sąjungos šalims.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Verónica Lope Fontagné, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Cătălin Sorin Ivan, Andrey Novakov, Julia Pitera, Miroslav Poche, Richard Sulík

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Edouard Ferrand

(1)

  OL C 75, 2016 2 26, p. 100.

(2)

  Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Markus Ferber

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina, kad 2017 m. biudžeto projekte būtų atspindėti ir pagal jį būtų remiami prioritetai, išdėstyti Europos semestre, konkrečiai – investicijų, visų pirma skirtų inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, atgaivinimas, tolesnis tvarių struktūrinių reformų Europos ekonomikai modernizuoti vykdymas, atsakingos fiskalinės politikos įgyvendinimas ir konkurencijos didinimas, kad taip kartu būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas ir MVĮ konkurencingumas;

2.  ryšium su tuo itin susirūpinęs atkreipia dėmesį į toliau vyraujantį aukštą jaunimo nedarbo lygį, nors Sąjungoje vėl prasidėjo nuosaikus ekonomikos augimas;

3.  atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) atliekamą svarbų vaidmenį mobilizuojant privačiojo sektoriaus lėšas ir naujus finansavimo šaltinius investicijoms, kurios yra labai svarbios Sąjungos konkurencingumui ir ekonomikos atsigavimui; pabrėžia, kad būtina finansuoti naujas investicijas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/1017(1) nustatytus kriterijus ir visų pirma papildomumą, tvarumą, teritorinę ir socialinę sanglaudą;

4.  mano, jog labai svarbu skatinti viešąsias investicijas, siekiant išsaugoti ir gerinti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų kokybę ir visuomenei teikiamų paslaugų kokybę ir, be kita ko, sukurti palankias ekonominio vystymosi sąlygas;

Pilietinės visuomenės pajėgumų kūrimas finansinių paslaugų srityje

5.  pažymi, kad po penkerių metų subjektai, gaunantys finansavimą pilietinės visuomenės pajėgumams kurti finansinių paslaugų srityje, vis dar yra priklausomi nuo ES dotacijomis teikiamo finansavimo, kuris nuolat sudaro daugiau kaip 50 proc. atitinkamų jų biudžetų; pabrėžia, kad tokie subjektai turėtų siekti didesniu laipsniu finansuoti savo veiklą savarankiškai, kad ir toliau galėtų parodyti savo pridėtinę vertę; pažymi, kad 50 proc. viršijanti bendro finansavimo dalis skiriama finansuojant keletą ne pramonės sektoriaus atstovų; pažymi, kad Komisijos pasiūlymą, kuriame numatoma tolesnė pilietinės visuomenės pajėgumų kūrimo finansavimo tvarka, reikėtų priimti iki metų pabaigos siekiant užtikrinti nuolatinį finansavimą;

6.  ragina toliau investuoti į struktūrinius fondus visuose regionuose, įskaitant pereinamojo laikotarpio vietoves, kad nebūtų nutrauktas priemonių ir jau įdėtų pastangų poveikis;

Europos priežiūros institucijos (EPI) ir priežiūra

7.  atkreipia dėmesį į dabartinį ir būsimą trijų Europos priežiūros institucijų (EPI) vaidmenį, susijusį su Sąjungos lygmens finansų ir bankų priežiūra, kapitalo rinkų sąjunga, priežiūros konvergencijos skatinimu, bankų ir kitų finansinių paslaugų bendrų taisyklių sąvado parengimu ir rizikos finansiniam stabilumui ir bankų sąjungai vertinimu; pabrėžia, kad 2017 m. biudžeto projekte turi būti skirta pakankamai išteklių Europos priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, kad būtina, jog Europos priežiūros institucijos būtų tinkamai finansuojamos ir turėtų pakankamai personalo, kad galėtų atlikti joms pavestas užduotis; pabrėžia, kad pakankamai lėšų turėtų būti skirta investuotojų ir vartotojų apsaugos srityje;

8.  visgi atkreipia dėmesį į tai, kad būtina Europos bankininkystės institucijai (EBI) skirti pakankamai išteklių 2017 m. ir visuose būsimuose biudžeto projektuose, kad institucija pasirengtų išsikelti iš Londono, kai Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga baigs derybas pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį ir Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos;

9.  pabrėžia, kad EPI privalo griežtai laikytis Sąjungos teisės aktų leidėjo joms paskirtų užduočių ir turi nebandyti de facto didinti savo įgaliojimų plėsdamos šias užduotis;

10.  pabrėžia, kad finansinių paslaugų skaitmeninimo srityje, visų pirma, atsižvelgiant į išsklaidytosios operacijų knygos technologiją, būtina skubiai pagerinti technines žinias, kad geriau būtų galima greitai reaguoti į galimus iššūkius; todėl labai pritaria horizontaliosios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos darbo grupės finansavimui;

Mokesčių klausimai ir „Fiscalis 2020“

11.  pažymi, kad, atsižvelgiant į teisėkūros peržiūras, susijusias su nacionalinių mokesčių institucijų keitimusi apmokestinimo srities informacija, gali reikėti persvarstyti teisinį programos „Fiscalis 2020“ pagrindą, siekiant tinkamai atsižvelgti į šiuos pokyčius ir kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu;

12.  pritaria tam, kad būtų tęsiamas 2016 m. pradėtas bandomasis projektas, susijęs su gebėjimų stiprinimu, programų kūrimų ir komunikacija vykdant kovą su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

13.  apgailestauja dėl to, kad Eurostatas neteikia naujesnių duomenų apie strategijos „Europa 2020“ rodiklius, nors Europos Parlamentas ne kartą apie tai priminė; kritiškai vertina aplinkybę, kad vis dar galima daug ką padaryti gerinant Eurostato svetainės patogumą naudotis; ragina Eurostatą daryti pažangą šioje srityje ir užtikrinti, kad visi Europos statistikos programos tikslai iš esmės būtų pasiekti;

Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG)

14.  ragina Komisiją tęsti Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir visų pirma jos užduočių bei atsakomybės reformavimą ir taip stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

7

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Sven Giegold, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, David Coburn, Mady Delvaux, Ramón Jáuregui Atondo, Syed Kamall, Thomas Mann, Siegfried Mureşan, Eva Paunova, Joachim Starbatty, Tibor Szanyi, Antonio Tajani, Romana Tomc, Miguel Urbán Crespo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ernest Maragall

(1)

2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES)Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (2.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Giovanni La Via

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad aukštas aplinkos ir sveikatos apsaugos lygis Sąjungoje yra būtina ekonominės gerovės sąlyga ir kad maisto ir pašarų sauga ir mechanizmai, padedantys apsaugoti nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, yra itin svarbūs visiems Europos piliečiams, taigi ir Europos Parlamentui;

2.  pažymi, kad valstybės narės turėtų laikyti aplinkai ir klimatui palankią politiką, priemones ir projektus galimybe gerinti visuomenės sveikatą ir skatinti augimą;

3.  atkreipia dėmesį į nepaprastai didelę investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas svarbą keliose srityse, kurios priklauso Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai, ir pabrėžia, kad itin svarbu 2017 m. biudžeto projekte tinkamai atspindėti, jog tokios investicijos yra prioritetas; pažymi, kad Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tvarus augimas ir inovacijų pajėgumas – vienas iš svarbiausių konkurencinių pranašumų, kuriuos Sąjunga turi globalizuotose rinkose;

4.  pripažįsta, kad didelė 2017 m. biudžeto projekto (ypač 3 išlaidų kategorijos) lėšų dalis turi būti skiriama sunkumams, su kuriais šiuo metu susiduria Sąjunga, ypač migracijos ir saugumo krizei, įveikti; vis dėlto pažymi, kad biudžeto valdymo institucijos, spręsdamos dėl 2017 m. biudžeto projekto, turi atsižvelgti į didelę pridėtinę Europos politikos krypčių ir finansavimo priemonių, priklausančių Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai, vertę, ir ragina Tarybą pirmiausia susilaikyti nuo bet kokio lėšų, skiriamų šio komiteto kompetencijai priklausančioms politikos kryptims ir finansavimo priemonėms, kurios turi aiškiai įrodomą Sąjungos pridėtinę vertę, mažinimo;

5.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio mėn. sudarytą Paryžiaus susitarimą ir pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis turi būti remiamas šio susitarimo tikslų ir Sąjungos ilgalaikių tikslų klimato srityje įgyvendinimas; primena, kad pagal Paryžiaus susitarimą reikalaujama finansavimo srautus padaryti suderinamus su siekiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitai atspariu vystymusi; atkreipia dėmesį į išsivysčiusių šalių įsipareigojimą iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių mobilizuoti besivystančioms šalims skirtą kovos su klimato kaita finansavimą ir pabrėžia, kad reikia proporcingai didinti numatomą, naują ir papildomą kovos su klimato kaita finansavimą pagal minėtą susitarimą; ragina Komisiją laiku atlikti visapusišką Paryžiaus susitarimo padarinių Sąjungos biudžetui vertinimą, kad būtų galima jį apsvarstyti ir patikslinti, ir nustatyti specialų automatinį Sąjungos finansavimo mechanizmą, kurį taikant būtų teikiama papildoma ir adekvati parama Sąjungai tinkamai prisidedant prie 100 mlrd. JAV dolerių tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo tikslo;

6.  pabrėžia, jog DFP peržiūra suteikia puikią galimybę užtikrinti, kad bus įgyvendintas tikslas skirti 20 proc. lėšų su klimato kaita susijusiems veiksmams; pažymi, kad Komisijos klimato aspekto integravimo metodas parodo, jog 19,2 proc. visų 2017 m. biudžeto projekte pasiūlytų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su veiksmais klimato srityje, palyginti su 20,8 proc. 2016 m.; ragina Komisiją užtikrinti, kad visapusiškai veiktų klimato politikos integravimo mechanizmas ir kad būtų tobulinamas dabar naudojamas tokių išlaidų stebėjimo metodas;

7.  be to, primena, kad Sąjunga taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų konvencijos strateginį biologinės įvairovės išsaugojimo planą, ir pabrėžia, kad Sąjunga turėtų skirti pakankamai išteklių atitinkamiems savo įsipareigojimams vykdyti; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 8,2 proc. visų 2017 m. biudžeto projekte pasiūlytų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais, palyginti su 9 proc. 2016 m.; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kodėl akivaizdžiai sumažėjo su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų dalis bendrame biudžete;

8.  primena ekosistemų ir biologinės įvairovės pridėtinę vertę Europos aplinkai ir todėl ragina 2017 m. biudžeto projekte skirti pakankamai išteklių siekiant užtikrinti ilgalaikę biologinės įvairovės apsaugą; todėl primena Komisijai ir valstybėms narėms jų pareigą pagal Buveinių direktyvos 8 straipsnį užtikrinti tinkamos apimties finansavimą apsaugos priemonėms, kurių reikia siekiant atkurti gerą rūšių ir buveinių apsaugos būklę „Natura 2000“ teritorijose;

9.  pabrėžia, kad svarbu integruoti biologinės įvairovės apsaugos aspektą rengiant, įgyvendinant ir finansuojant visas Sąjungos politikos priemones, ir mano, kad valstybių narių išlaidų, skiriamų gamtos apsaugai ir biologinės įvairovės išsaugojimui, skaidrumas yra taip pat svarbus užtikrinant Sąjungos išlaidų nuoseklumą ir suderinamumą;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai ištekliai neapimtų subsidijų, kurios būtų kenksmingos klimatui, skatintų toliau naudoti iškastinio kuro infrastruktūrą, pavyzdžiui, subsidijų už iškastinį kurą, ir kad iš tų išteklių nebūtų remiama veikla, kuri daro žalą biologinei įvairovei arba kenkia ekosistemoms; taip pat ragina Komisiją nustatyti veiksmingą su biologine įvairove susijusių Sąjungos biudžeto išlaidų stebėjimo metodą;

Programa LIFE

11.  primena, kad programa LIFE yra Sąjungos finansinė priemonė, kuria naudojantis remiami aplinkos, gamtos išsaugojimo ir klimato politikos projektai visoje Sąjungoje;

12.  visų pirma primena, kad klimato politika yra svarbiausias ir įvairius sektorius apimantis prioritetas, numatytas strategijoje „Europa 2020“ ir Komisijos Darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, teisingumo ir demokratinių pokyčių darbotvarkėje, ir pabrėžia, kad konkrečioje programos LIFE paprogramėje, skirtoje klimato politikai, remiamas Sąjungos vaidmuo ir pagrindiniai teisės aktai (įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos plėtojimą) ir numatomos sąlygos iki 2050 m. pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; primena, kad mažiausiai 20 proc. Sąjungos biudžeto lėšų turi būti skiriama klimato srities veiksmams, naudojant įvairių politikos sričių įnašus;

13.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir teigiamai vertindamas tai, kad 2017 m. biudžeto projekte programos LIFE biudžetas padidintas 30,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma, visgi apgailestauja, kad šiais metais programai LIFE iš viso skirtas 493,7 mln. EUR dydžio finansavimas vėl sudaro tik 0,3 proc. viso 2017 m. biudžeto projekto lėšų;

14.  atkreipia dėmesį į ankstesnes problemas, kurios kilo dėl nepakankamų programai LIFE skirtų mokėjimų asignavimų, ir taip buvo apsunkintas ir vilkinamas tinkamas šios programos įgyvendinimas;

15.  palankiai vertina Komisijos projektų lygmeniu pradėtą taikyti stebėjimo sistemą, skirtą programai LIFE; pažymi, kad nuo 2015 m. yra renkama informacija apie veiklos rezultatus projektų lygmeniu ir kad ji bus naudojama atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir bus apibendrinta programų lygmeniu; pripažįsta, kad tikimasi, jog stebėjimo sistema veiks visu pajėgumu įgyvendinant antrąją programos LIFE 2017–2020 m. daugiametę darbo programą;

Visuomenės sveikata, maisto sauga ir civilinė sauga

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2017 m. biudžeto projektą sveikatos apsaugai pasiūlyta skirti 64,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą (+3,8 proc., palyginti su 2016 m.) ir 57,7 mln. EUR mokėjimų asignavimų sumą (-17,8 proc., palyginti su 2016 m.); apgailestauja, kad kaip ir praėjusiais metais šios sumos atitinkamai sudaro tik 0,04 proc. 2017 m. biudžeto projekto įsipareigojimų asignavimų ir tik 1,5 proc. 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų ir kad tai visapusiškai neatspindi sveikatos, kaip savaiminės vertybės ir būtinos sąlygos siekiant skatinti augimą, svarbos;

17.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. bus pradėti sveikatos technologijų vertinimo bendrieji veiksmai ir jais bus tiesiogiai prisidėta prie Komisijos tikslo sukurti „tvirtesnę ir teisingesnę vidaus rinką, turinčią stipresnį pramonės pagrindą“; pripažįsta, kad šie veiksmai yra didžiausi kada nors bendrai iš sveikatos programos finansuoti finansiniai veiksmai, kuriems skiriamas bendras 12 mln. EUR finansavimas;

18.  pabrėžia, kad Sąjungos maisto saugos standartai yra aukščiausi pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2017 m. biudžeto projektą maistui ir pašarams pasiūlyta skirti 256,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą (+1,3 proc., palyginti su 2016 m.) ir 234,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų sumą (-3,1 proc., palyginti su 2016 m.); apgailestauja, kad šios sumos atitinkamai sudaro tik 0,16 proc. 2017 m. biudžeto projekto įsipareigojimų asignavimų ir tik 6 proc. 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų ir kad tai visapusiškai neatspindi maisto ir pašarų saugos svarbos Sąjungoje; pabrėžia, kad veiksmams, susijusiems su veiksmingos, efektyvios ir patikimos kontrolės užtikrinimu, taip pat gyvūnų ir augalų sveikatos srities neatidėliotinų priemonių finansavimu, buvo skirta atitinkamai 10,4 proc. ir 11,1 proc. mažiau mokėjimų asignavimų nei 2016 m.; mano, kad dėl šio sumažinimo gali būti pakenkta gyvūnų ir augalų ligų prevencijai bei tų ligų paplitimo mažinimui ir veiksmingos oficialios kontrolės įgyvendinimui šioje srityje;

19.  primena, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmas yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo; pabrėžia, kad Sąjunga atlieka įgalinimo funkciją remdama, koordinuodama arba papildydama valstybių narių veiksmus nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas srityje; pažymi, kad šiek tiek padidinta šiai programai skiriamų įsipareigojimų asignavimų suma;

Decentralizuotos agentūros

20.  primena itin svarbų decentralizuotų agentūrų vaidmenį vykdant technines, mokslines ar valdymo užduotis, kurios labai padeda Sąjungos institucijoms formuoti ir įgyvendinti politiką; taip pat primena labai svarbias agentūrų, kurios patenka į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetenciją (EAA, ECHA, ECDC, EFSA, EMA), atliekamas užduotis ir tai, kad tiek Sąjungos institucijoms, tiek piliečiams itin svarbu, kad atlikdamos šias užduotis agentūros glaudžiau bendradarbiautų; atsižvelgdamas į tai, pažymi, jog labai svarbu, kad šios agentūros gautų deramus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamų kiekvienos agentūros poreikių vertinimą kiekvienu atskiru atveju; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas agentūrose EAA (-3 pareigybės), ECHA (-5 pareigybės), ECDC (-4 pareigybės), EFSA (-7 pareigybės) ir EMA (-6 pareigybės) gali padaryti neigiamą poveikį jų indėliui įgyvendinant Sąjungos politiką; taip pat pabrėžia, kad mokesčiais finansuojamose agentūrose tos etatų plane numatytos pareigybės, kurių reikia siekiant padėti vykdyti mokesčiais finansuojamas užduotis, turėtų būti traktuojamos atskirai, pripažįstant, kad jos grindžiamos paklausa ir nesudaro papildomos naštos Sąjungos biudžetui;

21.  kalbant apie įmokas renkančias agentūras, pabrėžia, kad Sąjungos indėlis išlieka toks pats arba mažėja; primena, kad paslaugų pajamos iš pramonės gali būti veikiamos rinkos svyravimų ir kad dėl priklausomumo nuo kitų pajamų šaltinių agentūrų finansavimo struktūroje atsiranda tam tikro nenuspėjamumo; pabrėžia, kad sunku tiksliai numatyti surinktinų mokesčių sumas (dėl to gali būti gauta mažiau pajamų iš mokesčių nei prognozuota) ir kad reikia užtikrinti reikiamą tų agentūrų finansavimą; ragina apsvarstyti galimybes taikyti 5 proc. atsargumo maržą ECHA apskaičiuojant surinktinus mokesčius;

22.  primena, kad, atsižvelgdama į 2016 m. birželio 15 d. paskelbtus du teisės aktų projektus, kuriuose nustatomi endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai, Komisija paprašė atitinkamų agentūrų nedelsiant pradėti paruošiamąjį darbą, kad būtų galima paspartinti procesą, kai tik kriterijai bus pradėti taikyti; todėl pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, kad agentūros EFSA ir ECHA turėtų atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

23.  taip pat pripažįsta, kad dėl Jungtinės Karalystės piliečių tarto „ne“ 2016 m. birželio mėn. referendume dėl to, ar Jungtinė Karalystė turėtų likti Sąjungos nare (vadinamasis Brexit), 2017 m. ar vėliau gali didėti nenumatytos EMA išlaidos, todėl atrodytų pagrįsta leisti EMA pasinaudoti visais teigiamais potencialiais 2016 m. biudžeto vykdymo rezultatais vėlesniais metais; taip pat pažymi, kad 2017 m. EMA gali prireikti prašyti paramos iš biudžeto valdymo institucijų, kad būtų gautos papildomos biudžeto lėšos minėtoms papildomoms išlaidoms padengti;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

24.  pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės siekiant pradėti naują veiklą ar naujos krypties politiką; dar kartą pabrėžia, kad keletas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto idėjų praeityje buvo sėkmingai įgyvendintos vykdant bandomuosius projektus ar parengiamuosius veiksmus; pabrėžia, kad naujų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų apimtys buvo sumažintos dėl turimų įsipareigojimų asignavimų stokos ir 3 kategorijos maržos trūkumo; todėl mano, jog tikėtina, kad 2017 m. komitetas turės taupiai naudotis šiomis priemonėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Seb Dance, Jørn Dohrmann, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Paul Brannen, Caterina Chinnici, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Martin Häusling, Ulrike Müller, Alojz Peterle, Bart Staes, Tom Vandenkendelaere, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson, Gabriel Mato, Anthea McIntyre, Martina Werner


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Liisa Jaakonsaari

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad vykdant biudžeto procedūrą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui (IMCO) tenka atsakomybė už biudžeto eilutes, įrašytas į 2 (Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ), 14 (Mokesčiai ir muitų sąjunga) ir 33 (Teisingumas ir vartotojų apsauga) antraštines dalis;

2.  primena, kad sustiprinta ir gerai veikianti bendroji rinka yra nepaprastai svarbi užtikrinant Sąjungos gebėjimą atlaikyti sukrėtimus; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas turi remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos bei įtraukios, prieinamos, įvairios ir konkurencingos bendrosios skaitmeninės rinkos;

3.  pabrėžia, kokia svarbi tvirta vartotojų politika, kuria stiprinamas vartotojų saugumas bei gerinamas jų informavimas ir koreguojamos jų teisės atsižvelgiant į socialinius, technologinius ir ekonominius pokyčius, kaip didieji duomenys ir daiktų internetas, žiedinė ekonomika, vadinamoji dalijimosi ekonomika ir e. prekyba; šiuo požiūriu primena apie galių vartotojams suteikimo ir švietimo, taip pat produktų saugos ir rinkos priežiūros vidaus rinkoje, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, svarbą; pabrėžia, kad naujų vartotojų politikos problemų sprendimui turėtų būti skiriama pakankamai biudžeto lėšų;

4.  palankiai vertina tai, kad vykdant 2017 m. biudžeto procedūrą buvo tinkamai atsižvelgta į daugumą pagrindinių IMCO komiteto prioritetų bendrosios rinkos, muitų sąjungos ir vartotojų apsaugos srityse skiriant pakankamo dydžio asignavimus;

5.  pritaria tam, kad asignavimai programai COSME, svarbiausiai verslumo ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą rėmimo priemonei, būtų laikomi prioritetu;

6.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl programos COSME biudžeto eilutei 02 02 02 „MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimas. Nuosavas kapitalas ir skola“ skirtų lėšų sumažinimo, nes MVĮ ir labai mažos įmonės vis dar susiduria su sunkumais gauti tinkamą finansavimą; mano, kad efektyvi finansinė programa, įskaitant didesnį rizikos kapitalo prieinamumą ir visapusišką principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymas, skatins mokslinius tyrimus, inovacijas, žiedinės ekonomikos verslo modelių taikymą, MVĮ ir labai mažų įmonių veiklos plėtimą ir internacionalizaciją, o tai savo ruožtu padės didinti konkurencingumą, paramą augimui ir kurti naujas darbo vietas;

7.  pabrėžia, kad 2017 m. reikia užtikrinti pakankamą finansavimą Europos įmonių tinklui siekiant paskatinti MVĮ augimą ir padėti joms įveikti sunkumus, susijusius su galimybėmis patekti į bendrąją ir pasaulinę rinką;

8.  primena, kad reikia finansuoti daugiakalbę priemonę, skirtą elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformai; pabrėžia, kad gerai veikiančios EGS sistemos gali padėti didinti vartotojų pasitikėjimą ir stiprinti tarpvalstybinę e. prekybą;

9.  pritaria, kad būtų skiriama lėšų modernizuoti muitų sąjungai, kuri padeda laiku įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą ir plėtoti elektroninės muitinės sistemas, lemiančius veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones ir užtikrinančius tiek vartotojų apsaugą, tiek sąžiningą konkurenciją; vis dėlto apgailestauja dėl Tarybos pozicijos dėl 14 02 01 biudžeto eilutės „Muitų sąjungos veikimo ir modernizavimo rėmimas“, kuri galėtų sukelti pavojų muitų sąjungos esminių modernizavimo priemonių pakankamam finansavimui;

10.  pritaria, kad reikia tęsti Bendrosios rinkos forumo, kuris labai svarbus kuriant geresnes rinkos sąlygas Europos įmonėms, finansavimą, ir ketina stebėti padėtį tam, kad būtų teikiamas pakankamas finansavimas pagal biudžeto eilutę 02 02 01;

11.  pabrėžia standartizacijos, kuria užtikrinamas techninis produktų ir paslaugų sąveikumas ir didinamas įmonių konkurencingumas, svarbą bendrajai rinkai; pabrėžia, kad standartai turėtų būti nustatomi remiantis rinka, laikantis atvirumo ir įtraukumo principų, dalyvaujant vartotojams ir suinteresuotiesiems subjektams, kad MVĮ galėtų juos lengvai įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad 2017 m. toliau teikiama biudžetinė parama, kuri užtikrina Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartizacijos veiklos fiskalinį tvarumą, efektyvumą ir rezultatyvumą;

12.  pritaria finansavimo vidaus rinkos valdymo priemonėms, įskaitant SOLVIT, skyrimui; primena esamų MVĮ skirtų priemonių stiprinimo ir racionalizavimo svarbą siekiant supaprastinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti gaminių kontaktinių centrų ir vieno langelio principu veikiančių kontaktinių centrų racionalizavimą ir tobulinimą; mano, kad reikia taip pat toliau stengtis užtikrinti, kad šios priemonės būtų tinkamai suderintos tarpusavyje siekiant kiek įmanoma labiau padidinti pridėtinę paskirtų išteklių vertę; ragina imtis iniciatyvos sukurti bendrąjį elektroninių paslaugų portalą;

13.  prašo finansuoti naujus bandomuosius projektus: „Dinamiška tarpvalstybinės e. prekybos plėtra diegiant veiksmingus siuntinių pristatymo sprendimus“, kuris skirtas informacijai apie pažangiąją patirtį siuntinių pristatymo srityje rinkti, „Informuotumo apie algoritmus didinimo iniciatyva“, kuriuo, siekiant piliečių ir mūsų demokratinių valstybių gerovės, siekiama didinti skaidrumą ir informuotumą algoritmų srityje ir prisidėti prie bendrosios skaitmeninės rinkos vystymo, ir „Numatytasis saityno kūrimo priemonėms ir platformoms skirtų saityno prieinamumo reikalavimų taikymas (Numatytasis saityno prieinamumas)“, kuriuo siekiama skatinti ir remti Europos standarto prieinamumo reikalavimus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Lara Comi, Daniel Dalton, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Antanas Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Margot Parker, Eva Paunova, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Filiz Hyusmenova, Emma McClarkin, Julia Reda, Marc Tarabella, Josef Weidenholzer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pál Csáky, Judith Sargentini, Michaela Šojdrová


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (1.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Isabella De Monte

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad transporto infrastruktūra, įskaitant tarpvalstybinę infrastruktūrą, yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą, kuriuo grindžiama bendroji rinka, ir kad šis laisvas judėjimas yra itin svarbus ES integracijos, darbo vietų kūrimo ir tvaraus turizmo vystymo katalizatorius ir pagrindinis Europos prekybos ir pramonės efektyvumo veiksnys, tuo pačiu metu apsaugant klimatą, aplinką ir gyvenimo kokybę; mano, kad transporto infrastruktūra turėtų atitikti tam tikrus kokybės kriterijus, kad būtų užtikrinta didesnė vartotojų sauga ir apsauga;

2.  pabrėžia, kad Sąjungos transporto politika, visų pirma transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) klausimu, yra viena iš ambicingiausių ir sėkmingiausių Sąjungos politikos sričių; pažymi, kad TEN-T tinklas atlieka esminį vaidmenį vykdant prekybinius mainus Sąjungoje ir su kaimyninėmis šalimis ir taip prisideda prie jos piliečių gerovės; todėl primena, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą trūkstamoms ir tarpvalstybinėms jungtims, ypač apleistoms ar išmontuotoms regioninėms geležinkelių jungtims užbaigti ir TEN-T tinklo kliūtims pašalinti; pabrėžia, kad svarbu sujungti visų Sąjungos regionų, įskaitant atokius kalnuotus ir salų regionus, transporto tinklus ir spręsti tokias problemas, kaip tinkamos infrastruktūros ir prieinamumo stygius ir nedidelis sąveikumas tarp Sąjungos Vidurio bei Rytų ir Vakarų dalių;

3.  apgailestauja dėl labai sumažėjusio biudžeto, skiriamo tam, kad būtų šalinamos kliūtys, užtikrinamas geležinkelių sąveikumas ir kuriamos trūkstamos jungtys ir tvarios bei veiksmingos transporto sistemos, taip pat integruojamos ir tarpusavyje sujungiamos transporto rūšys, ir šiame kontekste pabrėžia itin didelę visiško šių sričių biudžeto atkūrimo svarbą;

4.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą į 2016 m. kvietimus teikti paraiškas įtraukti trūkstamas geležinkelio jungtis; prašo Komisijos teikti konsultavimo paramą projektų rengėjams ir kompetentingoms institucijoms siekiant užtikrinti, kad jie pateiktų kokybiškus pasiūlymus; mano, kad trūkstamos tarpvalstybinės jungtys, kurios turi didelę Europos pridėtinę vertę užimtumo, turizmo ir tvarumo srityse ir jungia regionus, kurie praeityje buvo sujungti geležinkeliu, turėtų būti finansuojamos pasinaudojant Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) ir kitais ad hoc finansavimo šaltiniais;

5.  pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) vis dar nepasiekia numatytų rezultatų transporto infrastruktūros srityje; todėl pabrėžia, kad reikia atkurti EITP asignavimus, kurie buvo perkelti ESIF garantijų fondo sukūrimo tikslu, – tai būtų vienas iš pagrindinių 2017 m. biudžeto prioritetų; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu kuo greičiau užtikrinti reikiamą biudžetą, kad nedelsiant būtų paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, nes EITP projektai yra ilgalaikiai projektai, trunkantys kelerius metus;

6.  palankiai vertina bendrą EITP sėkmę ir prašo Komisijos prioriteto tvarka paskelbti trečią kvietimą teikti paraiškas likusiam EITP biudžetui, kad būtų toliau planuojami likę įsipareigojimai;

7.  atkreipia dėmesį į didžiulį paraiškų dėl projektų perteklių ir didelį kokybiškų projektų, kurie 2014–2015 m. buvo atmesti dėl nepakankamo Sąjungos biudžeto, skaičių ir pažymi, kad galėtų būti panaudoti papildomi ištekliai, o ne tik susigrąžintos perskirstytos lėšos;

8.  primena, kad pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(1) (Tarpinstitucinis susitarimas) 17 punktą numatomas 10 proc. lankstumas padidinti EITP biudžetą vykdant metines biudžeto procedūras; ragina Komisiją, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo, padidinti visą EITP finansinį paketą, įskaitant EITP sanglaudos srities finansinio paketo padidinimą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad yra dvi pagrindinės transporto politikos sritys, glaudžiai susijusios su infrastruktūros plėtra, t. y. kuriama Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) ir propaguojami jūrų greitkeliai ir vidaus vandenų keliai, kuriais siekiama sumažinti eismą sausumos transporto koridoriuose ir kurie galėtų būti šių koridorių ekvivalentu vandenyje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti transporto tvarumą Sąjungoje nepaprastai svarbu, kad prekių ir keleivių judėjimas būtų perkeltas iš kelių transporto sektoriaus į geležinkelių, jūros ir vidaus vandenų transporto priemonių sektorių; todėl pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu pakankamai finansuoti ERTMS kūrimą ir propaguoti jūrų greitkelius ir vidaus vandenų kelius;

10.  mano, kad transporto rūšių integravimo ir sujungimo bei įvairiarūšio transporto jungčių optimizavimas, taip pat krovinių vežimo koridorių kūrimas yra pagrindiniai elementai siekiant perkelti krovinius iš kelių į geležinkelius ir didinti geležinkelių tvarumą;

11.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninis ramstis; atkreipia dėmesį į didesnį vaidmenį, kurį gali atlikti Europos geležinkelių agentūra sertifikavimo ir infrastruktūros plėtros srityse, ir pabrėžia, kad šiuo tikslu šiai agentūrai reikia skirti atitinkamų biudžeto išteklių; primygtinai tvirtina, kad reikia dėti nuolatines pastangas siekiant vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas geležinkelių sektoriuje, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina skirti pakankamai lėšų bendrajai įmonei „Shift2Rail“, regioninių tarpvalstybinių jungčių atkūrimui ir geležinkelių infrastruktūros priežiūrai;

12.  palankiai vertina pirmus kvietimus teikti paraiškas dėl bendros iniciatyvos „Shift2Rail“; ragina valdymo organą ir ypač Komisiją greičiau įgyvendinti šios iniciatyvos darbo programą, kad būtų kompensuotas rengiant šią iniciatyvą prarastas laikas, ir, be to, skirti ypač daug dėmesio siekiant spręsti pagrindines Europos geležinkelių tinklo sąveikumo problemas;

13.  pabrėžia, kad peržiūrint Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 216/2008(2) numatyta plėsti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) kompetencijos sritį; pabrėžia, kad svarbu EASA skirti pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas sėkmingas šių naujų įsipareigojimų vykdymas;

14.  be to, pabrėžia, kad per penkerius metus EASA jau 5 proc. sumažino etatų skaičių, kaip sutarta Tarpinstituciniame susitarime; todėl mano, kad dar labiau sumažinus etatų skaičių, kaip siūlo Taryba, galėtų kilti grėsmė tinkamam EASA veikimui ir EASA galbūt negalėtų atlikti teisėkūros institucijos jai jau pavestų ir būsimų užduočių; taip pat pabrėžia, kad nauji EASA etatai, kurių reikia atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus papildomoms užduotims atlikti, turėtų būti skaičiuojami neatsižvelgiant į jokį mažinimo tikslą;

15.  pabrėžia, kad EASA etatams (įskaitant susijusias pensijas), kuriuos visapusiškai finansuoja pramonė ir kurie dėl to nedaro jokio poveikio Sąjungos biudžetui, neturėtų būti taikomas joks darbuotojų mažinimo tikslas, įskaitant numatytąjį Tarpinstituciniame susitarime;

16.  pabrėžia, kad EASA savo nuožiūra finansiniais metais turėtų didinti etatų, kuriuos visiškai finansuoja pramonė, skaičių, atsižvelgdama į kintantį darbo krūvį, t. y. pramonės poreikius; pabrėžia, kad šiuo tikslu biudžeto valdymo institucija be mokesčiais ir rinkliavomis finansuojamų etatų skaičiaus, kuriuos sukurti jau leista priėmus EASA biudžetą, turėtų taip pat nurodyti papildomą etatų procentinę dalį (neviršijant didžiausios 10 proc. ribos), kurią galėtų leisti EASA valdančioji taryba, atsižvelgdama į EASA pasiūlymą reaguoti į nenumatytus rinkos poreikių pokyčius; taip pat pabrėžia, kad valdančiosios tarybos sprendimas turėtų būti pagrįstas nenumatyto darbo krūvio ir veiksmingumo kriterijų vertinimo dokumentais;

17.  pabrėžia, jog būtinas deramas finansavimas, kad būtų įgyvendinti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) komponentai siekiant užtikrinti, kad būtų galima pradėti naudotis oro eismo valdymo sistemos funkcijomis, būtinomis norint pagerinti Sąjungos oro eismo valdymo sistemos veikimą;

18.  primena, kad svarbu spręsti pabėgėlių ir migrantų klausimą ir kad svarbus Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) indėlis šiomis aplinkybėmis, be kita ko, apsaugant Sąjungos išorės sienas; pažymi, kad išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros įgaliojimai, kad būtų pagerintas jos bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą siekiant užtikrinti optimalų pažangiausių technologijų naudojimą, keitimąsi informacija, laikantis asmens duomenų apsaugos principų, ir darbuotojų mokymą;

19.  pabrėžia 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje nustatytų tikslų transporto srityje svarbą siekiant kovoti su klimato kaita; pabrėžia, kad reikia turėti finansinių priemonių siekiant užtikrinti perėjimą nuo kelių transporto prie geležinkelių bei jūrų ir vidaus vandenų transporto, ir skatina valstybes nares investuoti į pažangų, tvarų ir prieinamą integruotą viešąjį transportą; rekomenduoja dėmesį taip pat atkreipti į triukšmo mažinimą transporto sektoriuje, siekiant piliečiams užtikrinti aukštos kokybės aplinką; be to, primygtinai tvirtina, kad reikia sumažinti dėl transporto susidarančias išorės išlaidas ir taip mažinti būsimo valstybės biudžeto naštą;

20.  pabrėžia, kad vykdant veiksmingą visų transporto rūšių žaliosios logistikos valdymą Sąjungoje gali būti labai prisidėta prie eismo spūsčių ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo; ragina Komisiją skatinti logistikos skaitmeninimą, pvz., krovinių sutelkimo iniciatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų greitkeliai yra labai svarbūs logistikos elementai ir kad uostai ir nuošalesnių teritorijų jungtys yra pagrindiniai daugiarūšio transporto sistemų mazgai;

21.  pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį plėtojant saugų, veiksmingą, įvairiarūšį ir tvarų transportą bei judumo valdymą; ragina Komisiją remti skaitmeninimo ir automatizavimo plėtrą visų transporto rūšių sektoriuose ir novatoriškų sprendimų, pvz., bendro judumo miestuose ir kaimo vietovėse, kurie tarpusavyje sujungti viešuoju transportu, plėtojimą, siekiant naudos visiems Sąjungos piliečiams, turistams ir verslo įmonėms, be kita ko, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

22.  pabrėžia, kad svarbu 2017 m. GALILEO ir Europos geostacionarinei navigacinei tinklo sistemai (EGNOS) skirti reikiamą finansavimą, kad būtų užtikrinti Komisijos įsipareigojimai, susiję su sauga ir veiksmingumu aviacijos, kelių, geležinkelių ir jūrų transporto srityje; pakartoja, kad svarbu teikti sparčias ir nepertraukiamas pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) paslaugas pažangiems keliams ir sujungtoms transporto priemonėms, pažangiam laivynui, krovinių ir eismo valdymo reikmėms, pvz., ATM, ERTMS, „eCall“;

23.  ragina Komisiją remti įvairias finansavimo priemonių galimybes, kad būtų pasiektas transporto paslaugų, transporto priemonių, infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto jungčių centrų prieinamumas, ir kitas priemones, kuriomis siekiama gerinti prieinamumą neįgaliesiems;

24.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti kelių eismo saugumą ir kurios galėtų padėti pasiekti tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių ir gerokai sumažinti rimtų sužeidimų skaičių;

25.  mano, kad transporto priemonių ir infrastruktūros saugumo užtikrinimas yra svarbus prioritetas ir kad šiuo tikslu reikėtų numatyti pakankamą finansavimą;

26.  ragina į Sąjungos 2017 m. biudžetą įtraukti tiesiogiai turizmui skirtą biudžeto eilutę, kuri anksčiau buvo įtraukta, nes ši ekonominė veikla yra svarbi MVĮ ir žaliosioms darbo vietoms Europoje ir reikia toliau didinti jos patrauklumą ir konkurencingumą pasaulinės konkurencijos sąlygomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES finansavimo turizmo sektoriuje 2014–2020 m. vadovas būtų pateikiamas visomis Sąjungos kalbomis; ragina Komisiją kasmet pateikti iš skirtingų Sąjungos fondų bendrai finansuojamų turizmo projektų apžvalgą;

27.  prašo parengti išsamią turizmo pramonės strategiją, kuri apimtų visus reikiamus novatoriško ir konkurencingo turizmo sektoriaus aspektus, pvz., sektoriaus finansavimą, profesinį tobulėjimą, prieinamumą, infrastruktūrą, vizų režimą, skaitmeninimą ir viešinimą;

28.  pabrėžia kaimo, kalnų, salų, pakrančių ir atokių vietovių svarbą toliau plėtojant tvarų turizmą Europoje; mano, kad norint viešinti šių regionų ir turizmo vietovių, kuriose nevykdomas masinis turizmas, vietos kultūrą ir biologinę įvairovę, reikia skirti išteklių; mano, kad reikėtų kurti konkrečias schemas siekiant riboto judumo asmenims ar bet kokią kitą negalią turintiems asmenims suteikti galimybes be kliūčių patekti į turizmo objektus Europoje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Stelios Kouloglou, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivo Belet, Michael Gahler, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Jozo Radoš, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Urszula Krupa

(1)

  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(2)

  2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (8.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta Komisijos pastangas rengiant strategiją „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“; ragina Komisiją toliau supaprastinti ES finansavimą, visada atsižvelgiant į proporcingumo principą ir išlaikant tinkamą pusiausvyrą tarp supaprastinimo ir kontrolės, ypač kai tai susiję su ES finansuojamų projektų įgyvendinimu ir valdymu, visų pirma regioniniu ir vietos lygmenimis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia, kad Komisija įdiegtų supaprastintą metodą visam ES finansuojamų projektų įgyvendinimo ciklui, didžiausią dėmesį skiriant laiku atliekamiems mokėjimams, išmatuojamiems rezultatams ir atnaujintiems rodikliams;

2.  ragina, kad 2017 m. biudžeto projektas atspindėtų ir remtų prioritetus, išdėstytus Europos semestre, konkrečiai – investicijų inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui atnaujinimą, konvergencijos skatinimą, tvarių ir socialiniu požiūriu proporcingų struktūrinių reformų Europos ekonomikai modernizuoti tęsimą, siekiant, kad ši ekonomika taptų konkurencingesnė, atsakingos fiskalinės politikos, kuria būtų užtikrinamos investicijos ir tvarus ekonomikos augimas, vykdymą;

3.  pabrėžia, kad maždaug trečdalis metinio Sąjungos biudžeto yra skirtas ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir priemonė, skirta skirtumams tarp visų ES regionų sumažinti, ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“;

4.  susirūpinęs pažymi, kad pagal 2017 m. biudžeto projekto 1b išlaidų kategoriją (ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda) numatytas didžiulis mokėjimų asignavimų sumažinimas (37,3 mlrd. EUR, t. y. 23,5 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.); pažymi, kad tuo pat metu įsipareigojimų asignavimai sudaro 53,6 mlrd. EUR (5,4 proc. daugiau, palyginti su 2016 m.); mano, kad pasiūlytų mokėjimų asignavimų nepakanka mokėjimų poreikiui pagal šią išlaidų kategoriją patenkinti; mano, kad todėl ši padėtis kelia pavojų visapusiškam programų įgyvendinimui ir gali pakenkti piliečių pasitikėjimui Sąjungos politika;

5.  atkreipia dėmesį į 2016 m. birželio 30 d. paskelbtą Komisijos pranešimą spaudai dėl 2017 m. ES biudžeto projekto, kuriame teigiama, kad, remiantis palyginti lėtu tam tikrų išlaidų programų įgyvendinimu, ypač sanglaudos politikos srityje, Komisija tikisi 2017 m. gauti mažiau sąskaitų nei 2016 m.; prašo Komisijos pateikti Parlamentui išsamesnės informacijos šiuo klausimu ir atsižvelgti į riziką, kad dėl šio mokėjimų sumažėjimo vėl gali susidaryti reikšminga nuo 2017 m. vėluojančių mokėjimų sankaupa;

6.  atkreipia dėmesį į šį 2017 m. biudžeto projekto 1b išlaidų kategorijoje vis didėjantį atotrūkį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų: nuo 2 mlrd. EUR 2016 m. iki 16,3 mlrd. EUR 2017 m.; pabrėžia, jog, tikimasi, kad 2017 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų įvykdymo lygis padidės, todėl atsižvelgiant į šį padidėjimą reikia numatyti pakankamus biudžeto išteklius; informuoja, kad dėl to, jog veiklos programoms vėlai paskirtos atsakingos institucijos, gali vėluoti 2017 m. mokėjimai; yra labai susirūpinęs, kad ši padėtis neigiamai paveiks neatliktų mokėjimų kaupimąsi, ypač antroje daugiametės finansinės programos laikotarpio pusėje gali susikaupti neapmokėtų sąskaitų;

7.  yra įsitikinęs, kad pagal visas išlaidų kategorijas panaikintų įsipareigojimų sumos, ir visų pirma įsipareigojimų pagal 1b išlaidų kategoriją, kai įsipareigojimai panaikinti dėl įrodyto visiško ar dalinio jų neįgyvendinimo, turėtų būti vėl panaudotos per metinę biudžeto procedūrą; ragina Komisiją pateikti atitinkamus pasiūlymus jau sudarant Sąjungos 2017 m. biudžetą;

8.  ragina Komisiją atnaujinti ir pakoreguoti savo mokėjimų planą, sudarytą siekiant sumažinti susikaupusių neatliktų mokėjimų pasikartojimus ir užkirsti jiems kelią, taip pat atsižvelgiant į padidėjusius mokėjimų poreikius, išaugusius dėl techninio koregavimo pagal Tarybos reglamento Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 7 straipsnį, ir pateikti šį planą Parlamentui;

9.  pakartoja, kad pagal 1b išlaidų kategoriją skiriamos lėšos – svarbiausi ištekliai, kuriais gali naudotis vietos ir regioninės valdžios institucijos, siekdamos spręsti netikėtas problemas, kaip antai migracijos krizė; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją veiksmingai ir lanksčiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kai jos prašo iš dalies pakeisti programas, kad būtų skirta pakankamai mokėjimų asignavimų ir užtikrintas geresnis ESI fondų koordinavimas; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į netolygų pabėgėlių krizės poveikį vietos ir regioniniu lygmenimis; siūlo, kad, atlikus techninį patikslinimą, būtų skiriama papildomų išteklių didelę Europos masto pridėtinę vertę teikiančioms sritims, kaip antai jaunimo užimtumas ir tvarus investavimas, siekiant padidinti ekonomikos augimą ir kartu sumažinti skirtumus Sąjungoje;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti vykdomus veiklos programų vertinimus, kai jos įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jos neveiksmingos (pastaruoju atveju jos turėtų būti koreguojamos siekiant efektyvaus ir veiksmingo ESI fondų valdymo, kad būtų pasiekti numatyti tikslai);

11.  primena, kad pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 7 straipsnį Komisija 2016 m. peržiūrėjo visų valstybių narių bendrus asignavimus, skirtus sanglaudos politikos 2017–2020 m. laikotarpiu tikslui „Investicijos į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą“ siekti, ir kartu atliko metinį 2017 m. techninį patikslinimą; pažymi, kad dėl koregavimo 4,6 mlrd. EUR padidėjo viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba pagal 1b išlaidų kategoriją 2017–2020 m.; pabrėžia šio koregavimo pasekmes 2017 m. biudžetui;

12.  pabrėžia itin svarbų Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį mobilizuojant privačiojo sektoriaus lėšas ir naujus finansavimo šaltinius investicijoms, kurios yra esmingai svarbios Europos konkurencingumui ir ekonomikos atsigavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai ir paskatintos investicijos, būtina užtikrinti ESI fondų, ESIF ir kitų Sąjungos lėšomis finansuojamų ir nacionalinių programų darną, sąveiką ir papildomumą; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant padidinti ESI fondų projektų bei investicijų pagal ESIF ir kitas Sąjungos finansuojamas programas matomumą;

13.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos parengimo, šiai programai skiriant 142 800 000 EUR finansinį paketą, ir pabrėžia, kad šios lėšos turėtų būti skiriamos siekiant stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

14.  pabrėžia svarbų sanglaudos politikos indėlį, susijusį su veiksmingu biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimu; ragina Komisiją remti priemones, kuriomis siekiama nustatyti tinkamas priemones, kad būtų galima pasiekti lyčių lygybės, pavyzdžiui, paskatų struktūros, kurioms naudojami struktūriniai fondai ir kuriomis siekiama skatinti nacionalinio lygmens biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Czesław Hoc, Karol Karski, Julia Reda, Tatjana Ždanoka


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (1.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Peter Jahr

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. biudžeto projekte (BP) pagal 2 išlaidų kategoriją siūloma skirti 58,9 mlrd. EUR įsipareigojimams, ir apgailestauja dėl šio 5,7 proc. sumažinimo, palyginti su 2016 m. (perprogramavimo poveikis panaikintas), taip pat 55,2 mlrd. EUR (0,2 proc. daugiau) – mokėjimams;

2.  apgailestauja, kad, atsižvelgiant į viršutinę ribą, nustatytą 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 2 išlaidų kategorijai, tikėtina, kad 2017 m. bus sumažintos svarbių bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kategorijų, įskaitant kaimo plėtrą, tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, išlaidos;

3.  ypač apgailestauja dėl to, kad siūloma sumažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus kaimo plėtrai; apgailestauja, kad 23,1 proc. sumažinti įsipareigojimų ir 4,6 proc. – mokėjimų asignavimai; pažymi, kad didesnes sumas lėmė 2014 m. įsipareigojimų kompensavimas 2015 ir 2016 biudžetiniais metais; pabrėžia, kad lėšos, skiriamos kaimo plėtrai per Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), turi didelę pridėtinę vertę visos Sąjungos kaimo vietovių ekonomikai ir viešosioms paslaugoms, įskaitant realias galimybes išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti naujas;

4.  palankiai vertina paramos ūkininkams priemonių paketą, paskelbtą 2016 m. liepos mėn., ir mano, kad tai – žingsnis geresnio gamybos valdymo link; vis dėlto apgailestauja, kad Sąjungos lygmens priemonėms skirta dalis, palyginti su nacionaliniams paketams skirta suma, yra pernelyg maža, nors gamybos valdymas turėtų būti Sąjungos lygmens siekiant išvengti grįžimo prie nacionalinio lygmens pavojaus ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas; mano, kad reikėtų numatyti struktūrines priemones ir įtraukti jas į ateinančių metų biudžetus;

5.  atkreipia dėmesį į tikslus didinti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą ir prašo skirti išteklių šiems tikslams pasiekti; primena, kokį potencialą turi žemės ūkio politika darbo vietų kūrimo, techninių ir socialinių inovacijų bei darnaus vystymosi požiūriu, ypač kaimo vietovėse, kur skatinamas regionų vystymasis;

6.  smerkia tai, kad kasmet mažinamos įsipareigojimų ir išlaidų kaimo plėtrai lėšos;

7.  apgailestaudamas pažymi, kad 2017 m. BP pagal 2 išlaidų kategoriją palikta labai sumažinta 0,64 mlrd. EUR nepaskirstyta marža; primygtinai pabrėžia, kad, nepaisant kitų skubiai tenkintinų reikmių pagal kitas biudžeto išlaidų kategorijas, paskirtas 0,65 mlrd. EUR nenumatytų atvejų rezervas turi išlikti 2 išlaidų kategorijoje, kad būtų galima reaguoti į besitęsiančią krizę žemės ūkio rinkose, bet kokias galimas būsimas krizes ir dažną kainų svyravimą; pabrėžia, kad užsienio politikos sprendimai lėmė Rusijos embargą, dėl kurio vėliau ūkininkams teko prisiimti didžiausią šio sprendimo naštą ir buvo paskatinta krizė; todėl primygtinai prašo, kad visa 2 išlaidų kategorijai nustatyta marža liktų nepakeista;

8.  pažymi, kad Sąjungos žemės ūkis pastaraisiais metais patiria vis daugiau krizių; taigi ragina Komisiją persvarstyti nenumatytų išlaidų finansavimo sistemą ir sukurti naują priemonę, kuri sudarytų sąlygas greitai politinei intervencijai krizės atveju, nedarant poveikio metinėms tiesioginėms išmokoms;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamu laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, ypač daug dėmesio skiriant pieno sektoriui, nes jis daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir prireikus skubiai ir veiksmingai reaguoti, tiesiogiai suteikiant ūkininkams galimybę kovoti su tokiu kainų svyravimu;

10.  pabrėžia, jog būtina, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio sektoriuje;

11.  apgailestauja, kad taikant pasiūlytas priemones nebuvo visapusiškai pasiekti jų tikslai; atmeta pasiūlytą lėšų, skirtų intervencijai į žemės ūkio rinkas, mažinimą, palyginti su 2016 m.; mano, kad, siekiant kovoti su krize, būtinos nuolatinės finansinės pastangos; ragina Komisiją pratęsti neatidėliotinų priemonių, susijusių tiek su pardavimo sunkumais, tiek su Rusijos embargo pasekmėmis, taikymą; yra susirūpinęs, kad reikės imtis tolesnių intervencijos į rinkas priemonių; mano, kad taikant visas priemones ir intervencijas turėtų būti labiau atsižvelgiama į skirtingų valstybių narių konkrečias ypatybes ir poreikius;

12.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės nedelsdamos įgyvendintų paramos programą, kuria siekiama sumažinti pieno gamybą; mano, kad valstybės narės turėtų koordinuoti savo veiksmus, kad būtų sumažinta konkurencija tarp pieno gamintojų iš skirtingų valstybių narių; mano, kad geriausias būdas pasiekti veiksmingo gamybos valdymo – jos valdymas Sąjungos lygmeniu, taip užtikrinant vienodas sąlygas;

13.  atkreipia dėmesį į pieno kvotų panaikinimo pasekmes ir laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros sutrikimo, 2017 m. rugsėjo mėn. panaikinus cukraus kvotas būtina taikyti parengiamąsias priemones;

14.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. BP numatoma ir toliau skirti paramą (75 mln. EUR) pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai; nepritaria tam, kad 20 mln. EUR sumažintos vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose programai skirtos lėšos; pakartoja, kad abi šios programos yra nepaprastai svarbios ūkininkams ir valstybėms narėms, ir pabrėžia jų svarbą dabartinės krizės ir dažnos netinkamos vaikų mitybos Sąjungoje sąlygomis; ragina Komisiją sumažinti biurokratiją vykdant šias dvi programas;

15.  primygtinai reikalauja, kad bet kokios Sąjungos biudžeto įplaukos, kurios yra gaunamos kaip asignuotosios įplaukos arba kaip dėl pažeidimų žemės ūkio sektoriuje grąžintos lėšos 2015 ir 2016 m., liktų 2 išlaidų kategorijoje;

16.  palankiai vertina tai, kad padidintos gamintojų organizacijų veiklai skirtos lėšos; nepritaria tam, kad labai sumažinta pagalba gamintojų grupių preliminariam pripažinimui; palankiai vertina tai, kad pratęstas išimtinių priemonių taikymas vaisių ir daržovių sektoriuje, ypač atsižvelgiant į tai, kad gamintojai labai nukentėjo dėl krizės ir Rusijos embargo; ragina, kad priemonės liktų galioti tol, kol truks Rusijos embargas, ir kad šios priemonės būtų išplėstos ir apimtų visus paveiktus augalininkystės ir gyvulininkystės sektorius; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti pieno sektoriui, nes Rusijos embargas didina gamintojų netikrumo jausmą ir didina kainų mažėjimą nuo tada, kai panaikinta kvotų sistema;

17.  palankiai vertina asignavimus, skiriamus su žemės ūkiu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant užtikrinti pakankamą aprūpinimą saugiais ir aukštos kokybės maisto ir kitais biologiniais produktais; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę projektams, kuriuose dalyvauja pirminiai gamintojai;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui skirtos 2017 m. biudžeto lėšos, kurios liks nepanaudotos, kitais biudžetiniais metais visos būtų paliktos 2 išlaidų kategorijoje tiesioginėms išmokoms ūkininkams, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013; pabrėžia, kad ūkininkams, kurie labiausiai nukentėjo nuo dabartinės krizės, reikia teikti finansinę ir techninę paramą pertvarkai vykdyti;

19.  primygtinai pabrėžia, kad reikia skirti lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos patyrė ūkininkai dėl krizių rinkoje arba kitokių veiksnių; pakartoja, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą pagal 2 išlaidų kategoriją numatytą maržą;

20. pabrėžia, kad reikia padidinti asignavimus, skiriamus kovai su gyvūnų ligomis ir augalų kenksmingaisiais organizmais, kurie šiuo metu siekia 20 mln. EUR, nes jų nepakanka siekiant įveikti vėl kylančias ligas, pavyzdžiui, bakterijos Xylella Fastidiosa infekcijas ir paukščių gripą, taip pat atsiradusią užkrečiamą dermatozę (lot. dermatitis nodularis) – naują infekcinę ligą, kuria serga galvijai, kurios atvejų jau esama Graikijoje ir Bulgarijoje ir kurios paplitimo grėsmė kyla kelioms kitoms šalims; todėl ragina skirti papildomų lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos ūkininkai patyrė dėl rinkos krizių ir sanitarijos ar fitosanitarijos srities krizių, pvz., bakterijos Xylella fastidiosa infekcijos, ypač alyvmedžių auginimo ir alyvuogių aliejaus sektoriuje, numatyti daugiau prevencijos priemonių Sąjungoje, kovoti su šios pražūtingos ligos plitimu, restruktūrizuoti sektorių ir stiprinti mokslinius tyrimus, susijusius su patogenais ir jų nešėjais; pakartoja, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą pagal 2 išlaidų kategoriją numatytą maržą; mano, kad kompensacija už išnaikinimą taip pat turėtų apimti žemės ūkio ekosistemų atkūrimą, įskaitant dirvą, ir tvirtos biologinės įvairovės sukūrimą, ypač užtikrinant augalų ir gyvūnų genetinę įvairovę, kuri idealiu atveju apimtų atsparumą ar toleranciją ligoms ar kenkėjams; mano, kad teikiant bet kokią pagalbą reikia siekti subalansuotų biologiniu požiūriu įvairių žemės ūkio ekosistemų ir kraštovaizdžių, kurie būtų atsparesni ateities pavojams, užtikrinimo tikslo; ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų reikiamų priemonių siekiant kovoti su šių rinkų blogėjimu;

21.  nepritaria Komisijos sprendimui skirti daugiau lėšų savanoriškai susietajai paramai, nes dėl to tam tikrose žemės ūkio rinkose iškraipoma rinka tarp valstybių narių; taip pat nepritaria tam, kad būtų sumažinta parama jauniesiems ūkininkams;

22.  prašo Komisijos steigti mėsos ir kitų produktų, kuriems daro poveikį kainų svyravimai, rinkos stebėjimo centrus, siekiant rengti prognozes ir išvengti produkcijos pertekliaus;

23.  palankiai vertina tai, kad truputį padidintos lėšos, skiriamos bitininkystei remti, ir siekia, kad būtų numatyta daugiau lėšų, nes Parlamentas ne kartą yra pareiškęs nuomonę, kad bitininkystė yra vienas iš žemės ūkio ateities prioritetų ir svarbi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę;

24.  prašo, kad Komisija stebėtų didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir kad prireikus Komisija veiktų skubiai ir veiksmingai;

25.  pritaria tam, kad būtų laikomasi tikslų didinti Europos žemės ūkio konkurencingumą ir tvarumą, ir prašo skirti išteklių šiems tikslams pasiekti;

26.  nepritaria Komisijos sprendimui nukelti savo 2017 m. biudžeto projekto pristatymą daugiau kaip mėnesiui dėl Jungtinės Karalystės referendumo, nes taip labai trukdoma vykdyti biudžeto procedūrą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Urszula Krupa, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Jens Rohde, Bronis Ropė, Jordi Sebastià, Jasenko Selimovic, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder, Franc Bogovič, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Norbert Lins, Gabriel Mato, Anthea McIntyre, Sofia Ribeiro, Annie Schreijer-Pierik, Tibor Szanyi, Hannu Takkula, Estefanía Torres Martínez, Ramón Luis Valcárcel Siso


Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (1.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Nils Torvalds

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus galima veiksmingai pasiekti tik turint pakankamai biudžeto lėšų; pabrėžia, kad biudžeto lėšos ypač sutelktos III skirsnyje ir 11-toje antraštinėje dalyje „Jūrų reikalai ir žuvininkystė“; pažymi, kad didžiausią biudžeto dalį sudaro Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), kuriam skirti ištekliai, palyginti su kitais ES fondais, yra riboti, ir privalomi įnašai regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms bei tausios žuvininkystės susitarimams ir kad nepaprastai svarbu suvaldyti pastarojoje biudžeto eilutėje nuolat atliekamą asignavimų mažinimą siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti lūkesčiai, susiję su susitarimų su trečiosiomis šalimis tinklo plėtra;

2.  pabrėžia, jog būtina, kad Sąjungos biudžete būtų atspindėti nustatyti politikos tikslai užimtumo, įmonių ir verslumo srityse; pabrėžia, kad žuvininkystės ir jūrų reikalų sektoriai taip pat yra darbo vietų kūrimo ir augimo šaltinis ir kad jie aktyviai prisideda prie regioninės plėtros ir gamtos išteklių valdymo;

3.  pabrėžia, kad vietos bendruomenėms ir kai kuriems jūrų, pakrančių ir salų regionams, kurie ypač priklauso nuo žvejybos, labai svarbūs yra socialiniai ir ekonominiai žuvininkystės aspektai; pripažįsta, kad reikia išlaikyti pakankamai numatytų lėšų, kad pakrantės, tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir smulkiosios žvejybos laivyno sektoriai galėtų gauti finansavimą;

4.  pabrėžia, kad žuvininkystė ir jūrų reikalai apima svarbų ekonominį, socialinį ir aplinkos aspektą ir kad jie atlieka esminį vaidmenį mėlynojoje ekonomikoje;

5.  pabrėžia, kad BŽP taip pat prisideda prie socialinės sanglaudos atokiausiuose regionuose ir atokiausiose salose; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais šių regionų žvejybos įmonėms iškyla sunkumų dėl papildomų išlaidų ir todėl šie regionai turėtų būti ypatingai pripažinti ir remiami pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį – tai turėtų būti taikoma ir regionams, kurie turi itin didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinant naująją BŽP iš esmės keičiasi tiek valstybių narių, tiek žvejų žuvininkystės valdymas, ir šiuo požiūriu primena sunkumus, patirtus ankstesniais finansiniais metais, kai asignavimai buvo sumažinti;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti pakankamą finansinę paramą ir nesumažinti asignavimų, skirtų kontroliuoti žvejybos veiklai ir investicijoms laivuose ir uostuose, kad būtų užtikrintas ir palengvintas įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas;

8.  pabrėžia, kad žuvininkystės kontrolės politikos modernizavimas gali būti įgyvendintas tik tuomet, jeigu bus atnaujintos šios politikos priemonės – to negalima padaryti nepadidinus biudžeto;

9.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir bent išsaugoti tokį patį asignavimų lygį, koks buvo numatytas dabartiniais finansiniais metais, skirtą duomenims rinkti, nes tai yra pagrindinis uždavinys siekiant sudaryti sąlygas racionaliems ir moksliškai pagrįstiems žuvininkystės politikos klausimų sprendimams priimti;

10.  pabrėžia, kad reikia investuoti į ekonomikos aspektų, susijusių su žuvininkystės ir akvakultūros rinka, žinių ir suvokimo analizę ir sklaidą visoje tiekimo grandinėje ir šiuo tikslu užtikrinti finansavimą pagal rinkos tyrimų biudžeto eilutę, skiriant įsipareigojimų asignavimų, kurių reikia numatytoms mokėjimų sąmatoms padengti;

11.  pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti projektams, kuriuos vykdant pagrindinis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui (ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą), novatoriškiems projektams ir vietos ekonomikos įvairinimui, siekiant suteikti daugiau vertės jos žvejybos veiklai – pavyzdžiui, skatinant produktų ženklinimą arba žuvininkystės turizmą – ir žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugai bei atkūrimui;

12.  nurodo, kad šio sektoriaus jaunimo užimtumas yra politinis prioritetas; pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už tai, kad visomis pastangomis būtų gerinamos sąlygos jaunimui užimti įvairias žuvininkystės sektoriaus darbo vietas, naudojantis visomis joms suteiktomis priemonėmis, įskaitant struktūrinius fondus;

13.  pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. Sąjungos biudžeto vykdymas sutaps su 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra, 2017 finansiniai metai yra tinkamas laikotarpis siekiant užtikrinti, kad Sąjungai būtų skirta pakankamai išteklių, kad ji veiksmingai imtųsi vidaus ir išorės veiksmų, ir apsvarstyti dėl būtinų asignavimų siekiant reaguoti į BŽP finansavimo poreikius;

14.  pakartoja, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. daugeliui mišriosios žvejybos rajonų darys poveikį įpareigojimas iškrauti laimikį, ir todėl ragina numatyti atskirą biudžeto eilutę paramai teikti siekiant vykdyti šį įpareigojimą, kad būtų tikslingai skirta lėšų žvejybos įrankių selektyvumo tyrimams ir plėtrai ir jie skatinami;

15.  pabrėžia, kad valstybės narės neseniai patvirtino visas žuvininkystės veiklos programas, taigi, 2017 finansiniais metais Komisija ir nacionalinės administracijos turėtų paspartinti veiksmus, kad būtų laiku įgyvendinti atitinkami projektai; mano, kad Sąjungos biudžete turėtų būti numatytas tinkamas mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų lygis siekiant išvengti mokėjimo problemų ir žvejybos veiksmams skirtų lėšų sumažinimo;

16.  dar kartą ragina Komisiją, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įvairių EJRŽF numatytų viršutinių ribų, kasmet Parlamentui pateikti visų įsipareigojimų ir mokėjimų, suskirstytų pagal valstybes nares, pažangos ataskaitą;

17.  ragina Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD, įgyvendinant tausios žvejybos partnerystės susitarimus, atidžiai stebėti paramą sektoriui, naudojant išsamias diagramas, grindžiamas projektų dokumentuose pateikta informacija;

18.  nurodo, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) savo vaidmenį gali atlikti tik jeigu jai bus skirta pakankamai techninių, ekonominių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų asignavimams, skirtiems EŽKA, kad ji galėtų vykdyti savo naujas užduotis, kurios jai numatytos pagal reformuotą bendrą žuvininkystės politiką ir pasiūlymą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos paketo; primena, kad visas agentūras, sprendžiančias migracijos krizę, reikia atleisti nuo tikslo sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc.;

19.  rekomenduoja padidinti EŽKA biudžetą, kad ji galėtų atlikti naujas užduotis, numatytas pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos projektą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Alain Cadec, Richard Corbett, Carlos Iturgaiz, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Nicola Caputo, Ole Christensen, Ian Duncan, Czesław Hoc, Cláudia Monteiro de Aguiar, Maria Lidia Senra Rodríguez, Nils Torvalds


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Komisijos vėlavimas pateikti 2017 m. biudžeto projektą labai trikdo Parlamento darbą; mano, kad ateityje tokių vėlavimų reikėtų vengti;

2.  pažymi, kad 2017 m. biudžeto projekte siūloma didinti „Erasmus +“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ programoms skiriamas lėšas; pabrėžia, kad investicijos į tas politikos sritis gali prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslo skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir prie ES jaunimo strategijos aktyvaus dalyvavimo ir jaunimo įtraukimo į visuomenę tikslo, taip pat, jei tinkamai panaudojamos, jos gali būti strateginės investicijos į žmones – itin svarbų augimo ir gerovės veiksnį;

3.  palankiai vertina tai, kad pasirašytas susitarimas nustatyti programos „Kūrybiška Europa“ finansinių garantijų priemonę, kuri yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant pagerinti MVĮ ir organizacijų, veikiančių kultūros ir kūrybos sektoriuose, galimybes gauti paskolų finansavimą ir viena iš pagrindinių priemonių reikiamam sąžiningam atlygiui kūrėjams užtikrinti; palankiai vertina pagal šią garantijų priemonę bankams ir finansų tarpininkams siūlomos integruotosios mokymo programos iniciatyvą; labai rekomenduoja, jog visos būtinos priemonės būtų patvirtintos 2016 m., kad garantijų priemonė kuo greičiau galėtų būti taikoma visu pajėgumu;

4.  pabrėžia, kad Sąjungos kultūros, švietimo, jaunimo ir pilietybės sričių programos suteikia papildomumo ir sąveikų su migrantų ir pabėgėlių integracijos politika; todėl ragina Sąjungos institucijas reaguoti atitinkamai padidinant lėšų, skiriamų tiesiogiai valdomoms programoms, kaip antai „Kūrybiška Europa“, taip pat struktūriniams ir investicijų fondams pagal tikslines biudžeto eilutes;

5.  pakartoja, jog mano, kad programos „Erasmus +“ jaunimui skirtas skyrius – simbolinė judumo programa, suteikianti jaunimui įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų, kad galėtų spręsti naujus uždavinius; pabrėžia, kad šiam skyriui būtina skirti 10 proc. viso programos biudžeto, kaip nurodyta pagrindiniame teisės akte;

6.  atsižvelgdamas į naujus socialinius uždavinius, pabrėžia, kad siekiant spręsti bendras Europos problemas reikia stiprinti Europos veiksmus remiant Europos pilietinės visuomenės tinklų vykdomus plataus masto inovacijų projektus švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse;

7.  apgailestauja, kad į 2017 m. biudžeto projektą neįrašyta papildomų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai finansuoti; ragina valstybes nares ir Komisiją 2017 m. užtikrinti programos tęstinumą;

8.  pabrėžia, kad 2017 m. sukanka programos „Erasmus“ 30-osios metinės; todėl ragina skirti pakankamai išteklių, kad ši šventė būtų panaudota Europai ir jos piliečiams teikiamiems programos privalumams toliau skatinti; be to, ragina plačiu mastu įtraukti suinteresuotąsias šalis, įskaitant jaunimo organizacijas ir kitus švietimo teikėjus, kad būtų pasiekta plati Europos auditorija;

9.  pažymi, kad Komisija nenumatė papildomų lėšų maržos, kuria naudojantis bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai galėtų būti finansuojami pagal 3 išlaidų kategoriją; pažymi, kad yra numatyta marža pagal 3 išlaidų kategoriją; pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kaip priemonių, padedančių patikrinti veiksmus Sąjungos politikos srityse ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais, potencialą;

10.  pabrėžia, kad veiksminga Sąjungos komunikacijos politika privalo stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir patikimumą ir skatinti tikrą dialogą su piliečiais, todėl ją reikia remti biudžeto projekte numatant atitinkamų išteklių; atsižvelgdamas į tai, primena teigiamą visos Europos tinklų, kuriuos sudaro vietos ir nacionalinė žiniasklaida, pvz., „Euranet Plus“, vaidmenį ir ragina numatyti biudžetinę garantiją, kuri užtikrintų stabilų jų finansavimą ir veiklą;

11.  atsižvelgdamas į plintančią migracijos ir pabėgėlių krizę, taip pat į terorizmo grėsmes, pabrėžia kultūros diplomatijos svarbą; palankiai vertina Komisijos bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių santykių strategijos kūrimas“; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skirti tinkamą finansavimą, kad kultūra taptų veiksminga priemone vykdant Sąjungos užsienio politiką ir siekiant, kad Sąjunga taptų stipresne pasaulinio masto veikėja;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti biudžetines garantijas parengiamiesiems veiksmams, susijusiems su 2018 m. Europos kultūros paveldo metų programos įgyvendinimu;

13.  pabrėžia statistinių tyrimų ir galimybės naudotis palyginamų duomenų šaltiniais, kurie sudaro galimybę veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūros ir švietimo sričių politikos kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį, svarbą; atsižvelgdamas į tai primena, kad būtina numatyti pakankamai išteklių šiam tikslui pasiekti.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Jill Evans, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Eider Gardiazabal Rubial, Zdzisław Krasnodębski, Ernest Maragall, Martina Michels, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Gerolf Annemans, Raymond Finch


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (2.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Monica Macovei

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2016 m., Sąjungos biudžeto III išlaidų kategorijoje numatyta 5,4 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 25,1 proc. daugiau mokėjimų asignavimų; teigiamai vertina tai, kad 2017 m. biudžete ypač daug dėmesio skiriama tam, kad būtų numatyta pakankamai išteklių siekiant sėkmingai reaguoti į migracijos krizę; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skirti reikiamų išteklių siekiant veiksmingai valdyti ir kontroliuoti Sąjungos išorės sienas, stiprinti saugumą Sąjungoje ir už jos ribų, suteikti paramą valstybėms narėms priimant asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ir šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis kilmės ir tranzito šalyse; vis dėlto pažymi, kad 5,2 mlrd. EUR suma, numatyta 2017 m. pagal III ir IV išlaidų kategorijas problemoms, susidariusioms dėl pabėgėlių ir migracijos krizės, spręsti ir didelei grėsmei, kylančiai ES piliečių saugumui dėl sudėtingo ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkaus organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir kibernetinių nusikaltimų, šalinti, sudaro mažiau nei 3,5 proc. viso Sąjungos biudžeto, o tai yra mažai, turint mintyje, kad kalbama apie nepaprastai svarbius Sąjungos interesus; mano, kad Sąjunga turėtų parodyti solidarumą su asmenimis, kuriems iš tiesų reikia pagalbos; laikosi nuomonės, kad siekiant apsaugoti tokias Sąjungos pagrindines vertybes, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, reikia numatyti atitinkamą finansavimą;

2.  ragina Komisiją, atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, patikslinti III ir IV išlaidų kategorijų viršutines ribas, kad nuo 2017 m. būtų pateiktas išsamesnis, lankstesnis ir tvaresnis atsakas į dabartinius humanitarinius ir migracijos iššūkius; prašo supaprastinti Finansinį reglamentą ir procedūras, užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir atskaitingą lėšų paskirstymą, taip pat patikrinti, kaip naudojamos Europos lėšos;

3.  pabrėžia, kad dabartinės Sąjungos pastangos siekiant valdyti pabėgėlių ir migrantų srautus turėtų būti atitinkamai pritaikytos prie konkrečių perkeltų moterų ir mergaičių, kurių skaičius vis didėja, poreikių ir joms kylančios rizikos; ragina užtikrinti, kad pagal III ir IV išlaidų kategorijas humanitarinėms reikmėms skirtos lėšos būtų naudojamos taikant daugiasektorinį požiūrį, įskaitant pakankamą lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų, kuriomis gelbėjamos gyvybės, minimaliųjų standartų įgyvendinimą, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prevenciją ir atsaką į jį, taip pat socialinių ir medicinos darbuotojų mokymą visame Europos pabėgėlių kelyje;

4.  mano, kad migracijos srautai nenutrūks dėl politinio nestabilumo ir konfliktų daugelyje regionų; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę; ragina nedelsiant įgyvendinti pasiūlymus, kad būtų šalinamos pagrindinės migracijos priežastys, visapusiškai laikantis vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga;

5.  primena, kad teisingas ir skaidrus finansavimo paskirstymas įvairiems Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslams įgyvendinti buvo Parlamento prioritetas vykstant deryboms dėl šio fondo patvirtinimo; todėl ragina Komisiją įrašyti daugiau biudžeto eilučių, skirtų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, siekiant aiškiau ir skaidriau nurodyti, kaip įvairiems tikslams, taigi pagal tas biudžeto eilutes skiriami finansiniai ištekliai bus panaudoti; ypač ragina Komisiją visuose būsimuose biudžeto projektuose atskirti išlaidas, skirtas teisingoms grąžinimo strategijoms stiprinti, nuo išlaidų, skirtų teisėtai migracijai ir efektyviai trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti, kaip pasiūlyta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėje dėl 2015 m. biudžeto(1);

6.  palankiai vertina lankstumo priemonės ir nenumatytų atvejų rezervo naudojimą pagal 3 išlaidų kategoriją disponuojant 1,7 mlrd. EUR suma, tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2017 m. nebelieka tolesnių lankstumo galimybių; pažymi, kad veiksmai, numatyti pagal 4 išlaidų kategoriją, yra tik iš dalies finansuojami Sąjungos biudžeto lėšomis; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, o Komisiją – kuo labiau remti susitarimų įgyvendinimą;

7.  teigiamai vertina tai, kad įsteigtas terorizmo aukoms skirtas reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (2 mln. EUR), kuris turėtų pašalinti tokias kliūtis, kaip nepakankamos žinios ir menkas gebėjimų ugdymas, sutelkdamas pagrindinius veiklos ekspertus, aukų atstovus ir organizacijas iš visos Europos, siekiant nustatyti terorizmo aukų pagrindinius prioritetus ir problemas ir suteikti koordinuotą paramą terorizmo aukoms tarpvalstybiniu lygiu, kad būtų taikomas tinkamas į aukas orientuotas požiūris reagavimo į nelaimes infrastruktūrose;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukurtos į Sąjungos biudžetą nepatenkančios finansinės priemonės galėtų kelti grėsmę biudžeto vientisumui ir jas taikant galėtų būti apeita biudžeto procedūra, kurioje turi dalyvauti ir kurią turi tikrinti Europos Parlamentas;

9.  palankiai vertina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) (1,6 mlrd. EUR) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) (0,7 mlrd. EUR) finansavimą; mano, kad dėl šio padidinimo išauga poreikis užtikrinti sąžiningą ir skaidrų metinių lėšų paskirstymą skirtingoms fondų programoms ir tikslams; pritaria tam, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai įsteigti, naujai atvykimo ir išvykimo sistemai, naujai bendrai Europos prieglobsčio sistemai ir priemonei, kuria naudojantis Sąjungoje būtų skubiai teikiama veiksminga humanitarinė pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, sukurti iš viso skiriama 3 mlrd. EUR;

10.  FRONTEX turėtų skirti savo pagrindinių teisių pareigūnui pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad būtų sukurtas skundų teikimo mechanizmas ir toliau plėtojama ir įgyvendinama agentūros strategija dėl pagrindinių teisių apsaugos stebėsenos ir užtikrinimo;

11.  pabrėžia, kad, nors Europos sienų apsaugos pajėgoms numatyti biudžeto ištekliai ir etatų skaičius šiuo metu atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, kad agentūros veikla atitiktų tikrąją padėtį; siūlo padidinti laikinųjų etatų lygius, kad būtų galima vykdyti sudėtingo pobūdžio naujas užduotis, kurios agentūrai paskirtos pagal persvarstytą reglamentą;

12.  pripažįsta, kad Komisijos pasiūlyti Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skiriami biudžeto ištekliai ir darbuotojai atitinka agentūros poreikius; pabrėžia, kad svarbu nemažinti šių išteklių ir darbuotojų skaičiaus ir kad šie ištekliai bei darbuotojų skaičius turėtų būti tikslinami tuo atveju, jeigu vėl susidarys padėtis, kai išaugs migracijos srautai;

13.  pritaria tam, kad padidintas biudžetas, skiriamas veiksmingoms teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūroms, ypač migracijos ir saugumo klausimus sprendžiančioms agentūroms, ir ragina joms netaikyti Sąjungos tikslo 5 proc. sumažinti darbuotojų skaičių; pabrėžia, kad atitinkamoms agentūroms suteikus didesnius įgaliojimus joms reikia numatyti pakankamai išteklių ir darbuotojų; teigiamai vertina Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (EC3) kovą su seksualiniu vaikų išnaudojimu internete ir atkreipia dėmesį į poreikį numatyti daugiau žmogiškųjų išteklių šioje srityje; pabrėžia poreikį tinkamai pritaikyti finansavimą siekiant paremti Eurojustą, kuris susiduria su itin didėjančiu darbo krūviu tokiose srityse, kaip kova su terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais, neteisėtu imigrantų gabenimu ir kitų formų sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais; taip pat prašo toliau išsamiai paaiškinti 92 proc. (73 mln. EUR) „eu-LISA“ biudžeto padidinimą, susijusį su atvykimo ir išvykimo sistema, informacinių sistemų sąveikumu ir Dublino teisės akto persvarstymu, ir paaiškinti, kaip paskirstyti asignavimai tarp „eu-LISA“ biudžeto ir Vidaus saugumo fondo (VSF);

14.  pabrėžia, kad valstybių narių koordinuotas požiūris siekiant kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais ir kitu sunkiu tarpvalstybinio pobūdžio nusikalstamumu yra kaip niekad svarbus; laikosi nuomonės, kad reikia skirti daugiau išteklių Sąjungos lygmens mokymui policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje, ypač turint mintyje Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklą, ir pabrėžia, kad Eurojustui ir Europolui turi būti skirti tinkami veiklos ištekliai, be kita ko, vykdomos investicijos į naujas technologijas; ypač pabrėžia, kad Europolui būtini pakankami žmogiškieji ir veiklos ištekliai; laikosi nuomonės, kad reikia numatyti papildomų etatų, kad būtų tobulinamas, be kita ko, aukų identifikavimas, išardomi organizuoti seksualinės prievartos vykdytojų tinklai ir paspartintas internete ir realiame gyvenime aptiktos prievartos medžiagos nustatymas, analizė ir nukreipimas;

15.  atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl nelydimų nepilnamečių pažeidžiamumo, nes jiems būtina speciali priežiūra, ir dėl jaunų moterų pažeidžiamumo vykstant migracijos krizei; atkreipia dėmesį į sudėtingą nelydimų nepilnamečių padėtį pabėgėlių stovyklose, nes jiems kyla prievartos ir prekybos žmonėmis rizika, ir ragina, pasinaudojant skubiosios pagalbos lėšomis, sukurti tinkamas priemones, kad būtų nedelsiant pagerinta dabartinė padėtis; mano, kad svarbu padidinti finansavimą, skiriamą vaikų pagalbos linijoms, kad būtų užkirstas kelias vaikų dingimui ir suteikta apsauga dingusiems vaikams;

16.  teigiamai vertina tai, kad skirta papildomų išteklių Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) Europos naujų narkotinių medžiagų duomenų bazei sukurti; ragina Komisiją planuojant biudžetą užtikrinti, kad ENNSC būtų skirta pakankamai išteklių, kurių reikia tam, kad būtų įgyvendintas numatytas ENNSC steigimo reglamento pakeitimas, susijęs su ankstyvojo perspėjimo sistema ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų rizikos įvertinimu;

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA) būtų suteikta pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti papildomas užduotis, jai pavestas pagal ES teisės aktus, ypač pagal Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą, taip pat užduotis, susijusias su kibernetinių nusikaltimų prevencija ir kova su jais;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad didinamos biudžeto eilutėse „Teisių apsaugos ir didesnių galių suteikimo piliečiams užtikrinimas“ ir „Nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“, numatytose pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, skiriamos lėšos, ir tikisi, kad Komisija paskelbs naujus kvietimus teikti paraiškas, visų pirma, kad būtų galima užtikrinti aukščiausio lygio pagrindinių teisių apsaugą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, ir remti vietos subjektus, propaguojančius demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises Sąjungoje, pvz., įsteigiant demokratijos fondą kaip dotacijų teikimo organizaciją;

19.  mano, kad tarp migracijos ir terorizmo Europoje nėra tiesioginio ryšio; prašo skirti papildomų lėšų, skirtų kovai su jaunų žmonių radikalizacija Sąjungoje; mano, kad siekiant šio tikslo reikia skatinti integraciją ir kovoti su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija; ragina specialų finansavimą skirti kovai su didėjančia homofobija ir transfobija valstybėse narėse; ragina remti projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama suteikti galių moterims ir mergaitėms bendruomenėse, kurioms to labiausiai reikia;

20.  pakartoja savo raginimą specialų finansavimą skirti kovai su didėjančiu antisemitizmu, islamofobija, afrofobija ir priešiškumu romams valstybėse narėse; ypač ragina Sąjungą remti projektus, kuriais siekiama suteikti galių moterims ir mergaitėms iš atitinkamų bendruomenių, kaip pasiūlyta LIBE komiteto nuomonėje dėl 2016 m. biudžeto(2);

21.  pabrėžia poreikį padidinti Sąjungos biudžetą, skiriamą lyčių lygybės politikos priemonėms ir kovai su smurtu dėl lyties; prašo Komisijos paaiškinti, kodėl buvo sumažinti Europos lyčių lygybės institutui skiriami asignavimai;

22.  ragina stiprinti ENNSC, atsižvelgiant į planuojamą reglamento dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų priėmimą, kuris reikš papildomas užduotis agentūrai;

23.  pabrėžia Teisingumo programos svarbą siekiant toliau kurti Europos teisingumo erdvę ir gerinti tarpusavio pripažinimo principo taikymą; ragina Sąjungą remti mokymo ir informuotumo didinimo veiklą, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas visiems europiečiams pasinaudoti teise kreiptis į teismą, taip pat skatinti ir remti aukų, ypač prekybos žmonėmis ir smurto dėl lyties aukų, teises;

24.  ragina nesusieti Sąjungos vystymosi lėšų ir humanitarinės pagalbos su šalių partnerių gebėjimais ir (arba) noru bendradarbiauti migracijos kontrolės srityje, pvz., taikant readmisijos sąlygas;

25.  primygtinai tvirtina, kad projektai, kuriais prieštaraujama migrantų pagrindinėms teisėms ir suteikiama teisėtumo diktatoriškiems režimams, neturėtų būti remiami;

26.  ragina Komisiją užtikrinti, kad dviejų vidaus reikalų fondų ištekliai būtų paskirstyti įvairioms politikos sritims taip, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus apsaugoti ir užtikrinti migrantų žmogaus teises; projektai, kuriais prieštaraujama migrantų pagrindinėms teisėms neturėtų būti remiami; tuo pačiu metu Sąjungos finansavimas turėtų būti naudojamas siekiant aktyviai remti teisėmis pagrįstą požiūrį į migraciją.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

6

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Heinz K. Becker, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna Maria Corazza Bildt, Gérard Deprez, Angelika Mlinar, Emilian Pavel, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Daniele Viotti, Axel Voss

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Amjad Bashir, Fabio Massimo Castaldo, Daniel Dalton, Jørn Dohrmann, Elisabetta Gardini, Danuta Jazłowiecka, Georg Mayer, Maria Noichl, Keith Taylor, Marco Valli

(1)

EP nuomonės dėl 2015 m. biudžeto 12 dalis.

(2)

EP nuomonės dėl 2016 m. biudžeto 12 dalis.


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentas: György Schöpflin

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Komisija pasiūlė padidinti pagal 3 išlaidų kategoriją numatomus asignavimus, t. y., palyginti su 2016 m. biudžetu, skirti 5,4 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 25,1 proc. daugiau mokėjimų asignavimų; palankiai vertina tai, kad ši suma 1,8 mlrd. EUR viršija iš pradžių tiems metams planuotą skirti sumą, nes siekiama reaguoti į migracijos problemas; pažymi, kad Komisija nepaliko maržos pagal 3 išlaidų kategoriją, ir siūlo iš lankstumo priemonės mobilizuoti 530 mln. EUR bei skirti nenumatytų atvejų rezervą įsipareigojimams, sudarysiantį 1 164,4 mln. EUR, kad būtų galima reaguoti į dabartinę prieglobsčio ir migracijos krizę;

2.  ypač palankiai vertina tai, kad siūloma skirti daugiau lėšų programai „Europa piliečiams“, t. y., palyginti su 2016 m. biudžetu, numatyti 4,3 proc. daugiau įsipareigojimų asignavimų ir 10,7 proc. daugiau mokėjimų asignavimų, nes ši programa padeda skatinti piliečių ir demokratinį dalyvavimą Sąjungos lygmeniu ir įtraukti jaunimą bei vyresnio amžiaus asmenis Sąjungoje bei padėti piliečiams geriau suprasti su Sąjunga, jos politika, istorija ir įvairove susijusius klausimus;

3.  pažymi, kad Komisija siūlo 840 000 EUR įsipareigojimų asignavimų praeitais metais sukurtai atskirai biudžeto eilutei, kuri skirta Europos piliečių iniciatyvai, ir pabrėžia, kad siekiant skatinti šios priemonės, kuri yra vertinga dalyvaujamosios demokratijos priemonė, naudojimą reikalingas pakankamas finansavimas;

4.  pabrėžia, kad itin svarbu toliau plėtoti priemones, kuriomis siekiama stiprinti e. valdžią, e. valdymą, e. balsavimą ir e. dalyvavimą bei skatinti skaitmeninę pilietybę ir Sąjungos piliečių teises, plėtojant internetinę piliečių veiklą, kuria didinamas skaidrumas, atskaitomybė, gebėjimas greitai reaguoti, įsipareigojimas, svarstymas, įtraukumas, prieinamumas, dalyvavimas, subsidiarumas ir socialinė sanglauda;

5.  pritaria tam, kad numatyta daugiau lėšų Komisijos pristatymų, piliečių dialogų ir partnerystės veiksmų komunikacijai, šiems tikslams skirti asignavimai 2017 m. sudarys 17,036 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 14,6 mln. EUR mokėjimų asignavimų, nes minėta komunikacija susijusi su iniciatyvomis, kuriomis siekiama palaikyti dialogą su ES piliečiais, įgyti jų pasitikėjimą ir skatinti Sąjungos politikos ir politikos priemonių supratimą;

6.  pabrėžia, jog, priėmus naują Tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro, reikia skirti pakankamai ir tinkamų administracinių ir finansinių priemonių Skaidrumo registro jungtiniam sekretoriatui, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

5.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Charles Goerens, Jérôme Lavrilleux, Viviane Reding, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Claudiu Ciprian Tănăsescu


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (6.9.2016)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(2016/2047(BUD))

Nuomonės referentė: Viorica Dăncilă

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, pagal 2013 m. lapkričio mėn. bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, į metines biudžeto procedūras turėtų būti įtraukti lyčių aspektai; kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą nebuvo nuosekliai taikomas nė vienoje ES institucijoje;

B.  kadangi programa „Daphne“, pagal kurią buvo finansuojamos informuotumo didinimo kampanijos ir projektai, skirti tiems, kuriems kyla didžiausias pavojus, atliko esminį vaidmenį kovojant su smurtu prieš vaikus, jaunimą ir moteris ES, o Parlamentas pakartotinai prašė užtikrinti, kad programoms „Daphne“ būtų skiriama kiek įmanoma daugiau dėmesio;

C.  kadangi Parlamentas jau yra raginęs padidinti Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) darbuotojų skaičių, kad EIGE galėtų atlikti savo naują, papildomą Europos smurto dėl lyties kontrolės cento funkciją;

D.  kadangi dėl 2008 m. ekonomikos nuosmukio padaugėjo griežto taupymo priemonių, kurias taikė valstybės narės, siekdamos stabilizuoti ekonomiką;

1.  palankiai vertina lyčių lygybės kaip kompleksinio ES biudžeto politikos tikslo integravimą į ES fondus ir programas; primena, kad sprendimai dėl išlaidų ir pajamų daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams; todėl pabrėžia, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra svarbiausia kovos su lyčių nelygybe priemonė; ragina patvirtinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą ir Sąjungos, ir nacionalinėse strategijose dėl veiksmingesnio lyčių lygybės skatinimo, įskaitant kiekybinius biudžeto asignavimų, poveikio lytims vertinimų dėl skirtingų padarinių moterims ir vyrams, kuriuos lemia sprendimai dėl išlaidų, ir rezultatų rodiklius, siekiant sumažinti skirtumus tarp vyrų ir moterų; taip pat ragina lėšų, skiriamų lyčių lygybei, atžvilgiu taikyti aukščiausio lygio skaidrumą;

2.  ragina pasinaudoti į rezultatus orientuoto biudžeto darbotvarke kaip galimybe pasiekti, kad biudžeto išlaidos neštų integruotą naudą lyčių lygybės aspektu kiekvieno išleisto euro atveju;

3.  pabrėžia, kad svarbiausias 2017 m. ES biudžeto prioritetas išlieka darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; atkreipia dėmesį į strategijoje „Europa 2020“ įrašytus su lyčių aspektais susijusius tikslus, būtent – padidinti moterų užimtumą nuo dabartinių tik 63,5 proc. iki 75 proc., užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį, vienodą vyrų ir moterų nacionalinių parlamentų narių skaičių ir vienodą vyrų ir moterų skaičių didelių bendrovių valdybose; kol kas dar toli iki visų šių tikslų įgyvendinimo;

4.  todėl mano, kad naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais reikia pakankamai finansuoti priemones, kurias taikant skatinamas ir remiamas kokybiškas švietimas, galimybės įsidarbinti ir darbo vietų kūrimas moterims ir mergaitėms, siekiant pagerinti jų galimybes gauti kokybiško darbo pasiūlymų, labiau pasinaudoti tęstinio švietimo, pameistrystės ar mokomosios praktikos galimybėmis; pažymi, kad reikėtų skirti daugiau lėšų moterims ir mergaitėms, kurios norėtų pradėti savo verslą, taip pat verslumui;

5.  ragina skirti Sąjungos fondų išteklių siekiant propaguoti moterų teises ir lyčių lygybę įgyvendinant švietimo programas, teikiant sveikatos paslaugas, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugas, užtikrinant mergaičių įgalėjimą ir politinį moterų atstovavimą;

6.  ragina pagal 2017 m. biudžetą naudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšas kokybiškoms, prieinamoms ir įperkamoms priežiūros paslaugoms finansuoti vietovėse, kuriose jų trūksta, kad būtų padedama siekti Barselonos tikslų, taip pat prisidedama prie profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo;

7.  pabrėžia, kad lyčių segregacija yra vienas iš veiksnių, labiausiai lemiančių ES vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą (16 proc. 2014 m.) ir atitinkamai vidutinį ES pensijų skirtumą (40 proc. 2014 m.); atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad daugiau lėšų turėtų būti skiriam siekiant padidinti moterų dalyvavimą sektoriuose, kuriuose šiuo metu joms nepakankamai atstovaujama, pavyzdžiui, mokslo, technologijos, inžinerijos, matematikos ir IRT sektoriuose, nes tai – priemonė, padėsianti panaikinti darbo užmokesčio skirtumą, padidinti moterų ekonominę nepriklausomybę ir pagerinti jų padėtį darbo rinkoje;

8.  pažymi, kad dėl krizės valstybėse narėse sumažintos išlaidos viešosioms paslaugoms ir išmokoms; pažymi, kad dėl šių sumažinimų labiausiai nukentėjo moterys; pabrėžia, kad dėl nestandartinių užimtumo formų ir laikinųjų darbo sutarčių padidėjo finansinis nesaugumas, ir pažymi, kad daugiau vyresnio amžiaus moterų ir vienišų motinų gyvena skurde; taigi ragina pagal 2017 m. biudžetą mobilizuoti ESF lėšas visose valstybėse narėse investuojant į profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą, kad būtų padedama didesniam skaičiui moterų grįžti į darbą ir pagerinti savo socialinę ir ekonominę padėtį; ragina nuosekliai taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą;

9.  pabrėžia, kad 2017 m. biudžetu bandoma užtikrinti, kad Europa veiksmingai reaguotų į migracijos problemas; pabrėžia, kad reikia skirti lėšų specializuotai pagalbai moterims pabėgėlėms ir prieglobsčio prašytojoms ES teikti, jų integracijai skatinti, užtikrinant medicininį gydymą, įskaitant galimybę naudotis saugaus nėštumo nutraukimo paslaugomis moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu ir jų padėčiai stebėti, be kita ko, teikiant gebėjimų ugdymo, lankstaus kalbų mokymo, švietimo, sveikatos priežiūros ir kvalifikuotos vaikų priežiūros paslaugas, siekiant padėti moterims pabėgėlėms integruotis jas priimančiose šalyse; mano, kad, siekiant sukurti tinkamas erdves moterims ir vaikams, visų pirma reikia užtikrinti specialiai pritaikytus centrus, ir reikėtų skirti ypatingą dėmesį moterims ir mergaitėms smurto, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, aukoms;

10.  apgailestauja, kad programa „Daphne“ daugiau nėra laikoma savarankiška išlaidų sritimi; džiaugiasi, kad šiek tiek padidinti konkrečiam programos „Daphne“ tikslui pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą planuojami skirti asignavimai; primena, kad planuojami asignavimai nesiekia ankstesnio programavimo laikotarpio lygio; pabrėžia savo raginimą užtikrinti pakankamą finansinę paramą programai „Daphne“ ir jos matomumą ir visapusiškai bei veiksmingai naudoti skiriamas lėšas; pabrėžia, jog svarbu, kad programos „Daphne“ lėšos skaidriai pasiektų vietos visuomenines organizacijas valstybėse narėse, turinčias patirties sprendžiant aukų ir riziką patiriančių asmenų problemas, taip pat aktyvias informuotumo didinimo kampanijas;

11.  ragina stiprinti priemones, kurios tiesiogiai skirtos nepalankioje padėtyje esančių moterų grupėms, investuojant į aukštos kokybės viešąsias paslaugas ir, konkrečiai, užtikrinant tinkamą aukštos kokybės vaikų priežiūros, vyresnio amžiaus asmenų priežiūros ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų teikimą; taip pat ragina užtikrinti tikrą biudžeto skaidrumą tais atvejais, kai lėšos (ESF, PROGRESS, „Daphne“) skiriamos lyčių lygybės politikai;

12.  ragina patvirtinti strategijas, pagal kurias būtų veiksmingiau skatinama vyrų ir moterų lygybė; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija;

13.  apgailestauja dėl siūlymo mažinti Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) darbuotojų skaičių; pakartoja savo raginimą skirti papildomų finansinių išteklių ir darbuotojų EIGE, kad jis galėtų atlikti naują, papildomą Europos smurto dėl lyties kontrolės cento funkciją, kaip Europos Parlamentas jau yra raginęs padaryti;

14.  apgailestauja dėl siūlymo skirti mažiau lėšų humanitarinei pagalbai (HUMA) ir vystomajam bendradarbiavimui (VBP), nes šios priemonės yra itin svarbios moterims ir lyčių lygybei.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

1.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Iratxe García Pérez, Mary Honeyball, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Margot Parker, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Jordi Sebastià, Ernest Urtasun, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clare Moody, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Emilian Pavel


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Afzal Khan, Claudia Țapardel, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Lynn Boylan, Edouard Ferrand

Teisinis pranešimas