Procedūra : 2016/2033(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0307/2016

Pateikti tekstai :

A8-0307/2016

Debatai :

PV 23/11/2016 - 16
CRE 23/11/2016 - 16

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0453

PRANEŠIMAS     
PDF 671kWORD 75k
19.10.2016
PE 582.077v02-00 A8-0307/2016

Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM

(2016/2033(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Werner Langen

Nuomonės referentai (*):

Nedzhmi Ali, Biudžeto kontrolės komitetas

Juan Fernando López Aguilar, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (*)
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM

(2016/2033(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos pateiktą PVM veiksmų planą(1),

  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje: reikia imtis daugiau veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos,

  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl PVM ateities(2),

  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013) 0535),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0307/2016),

A.  kadangi 1993 m. sausio 1 d. įsteigus bendrąją rinką buvo panaikintos sienų kontrolės prekybai Bendrijos viduje ir kadangi nuo 1993 m. veikianti Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio sistema pagal galiojančios Pridėtinės vertės mokesčio direktyvos 402–404 straipsnius yra tik laikinojo pobūdžio ir pereinamojo laikotarpio procedūra;

B.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsnį Taryba turi vieningai priimti direktyvas, kurios yra reikalingos, kad papildytų bendrą PVM sistemą ir visų pirma laipsniškai apribotų arba panaikintų nuo šios sistemos nukrypti leidžiančias nuostatas;

C.  kadangi Komisija yra įpareigota kas ketverius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikti pranešimą apie tai, kaip veikia esama PVM sistema ir visų pirma pereinamojo laikotarpio procedūros;

D.  kadangi PVM, iš kurio 2014 m. gauta beveik 1 trln. EUR pajamų, yra reikšmingas ir augantis valstybių narių pajamų šaltinis ir vienas iš ES nuosavų išteklių šaltinių; kadangi visos ES pajamos iš PVM nuosavų išteklių 2014 m. siekė 17 667 mln. EUR ir sudarė 12,27 proc. visų ES pajamų(5);

E.  kadangi esama PVM sistema – visų pirma, kai ją tarpvalstybiniams sandoriams taiko didelės korporacijos – yra neapsaugota nuo sukčiavimo, mokesčių vengimo strategijų, dėl nemokumo nesurinkto PVM ar neteisingo apskaičiavimo; kadangi, remiantis skaičiavimais, numatomo ir surenkamo PVM skirtumas siekia apie 170 mlrd. EUR per metus ir tampa prieinamos geresnės skaitmeninės technologijos, kurios gali padėti šį skirtumą panaikinti;

F.  kadangi, remiantis Komisijos atliktu tyrimu(6), vien dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje (MTIC sukčiavimo, paprastai vadinamo karuseliniu sukčiavimu) kasmet prarandama apytikriai 45–53 mlrd. EUR metinių PVM pajamų;

G.  kadangi valstybių narių efektyvumas sprendžiant sukčiavimo PVM ir PVM vengimo problemas skiriasi, nes numatomo ir surenkamo PVM skirtumas, remiantis vertinimais, kinta nuo mažiau kaip 5 proc. iki daugiau kaip 40 proc., priklausomai nuo atitinkamos šalies;

H.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių valstybės narės praranda 40–60 mlrd. EUR metinių PVM pajamų ir 2 proc. šių grupuočių yra atsakingos už 80 proc. MTIC sukčiavimo atvejų;

I.  kadangi pajamų nuostolių, susidariusių dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM, apskaičiavimas yra labai sudėtingas uždavinys atsižvelgiant į tai, kad tik dvi valstybės narės – Jungtinė Karalystė ir Belgija – renka ir atskleidžia statistiką šiuo klausimu;

J.  kadangi, koordinuojant Eurojustui ir Europolui, kelios valstybės narės neseniai įvykdė tris sėkmingas viena po kitos operacijas „Vertigo“, kurių metu buvo atskleista karuselinio sukčiavimo schema, kurios bendra suma 320 mln. EUR;

K.  kadangi dėl esamos PVM sistemos, visų pirma tarpvalstybinės prekybos srityje, patiriamos didelės administracinės išlaidos, kurias būtų galima gerokai sumažinti, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, be kita ko, taikant supaprastinimo priemones, apimančias skaitmenines ataskaitų teikimo priemones ir bendras duomenų bazes;

L.  kadangi yra daug galimybių mažinti administracines ir mokesčių kliūtis, kurios visų pirma neigiamai veikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus;

M.  kadangi PVM yra vartojimo mokestis, grindžiamas mokėjimo dalimis sistema, pagal kurią jį mokėti privalantys asmenys gali užsiimti savikontrole, ir kadangi, siekiant užtikrinti įmonės neutralumą, šį mokestį turi mokėti tik galutinis vartotojas; kadangi valstybės narės gali pačios nuspręsti kaip praktiškai vykdyti PVM surinkimą siekiant užtikrinti, kad jį sumokėtų galutinis vartotojas;

N.  kadangi praėjus 23 metams nuo PVM direktyvos priėmimo vadinamosios nekeičiamumo išlygos yra pasenusios, visų pirma atsižvelgiant į modernią skaitmeninę ekonomiką;

O.  kadangi per praėjusius du dešimtmečius Komisija pradėjo daugiau kaip 40 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš daugiau kaip du trečdalius valstybių narių, nes jos nesilaikė direktyvos nuostatų;

P.  kadangi galutinės PVM procedūros taikant kilmės šalies principą reikalavimas nesulauks daugumos pritarimo, nes tuomet, siekiant išvengti didžiulio konkurencijos iškreipimo, būtų reikalingas didesnis mokesčio tarifų derinimas;

Q.  kadangi kova su mokestiniu sukčiavimu yra viena iš pagrindinių su mokesčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės;

R.  kadangi sukčiavimas PVM – itin žalinga veika, dėl kurios į valstybių narių biudžetą nesurenkamos didelės sumos ir trukdoma jų pastangoms konsoliduoti savo viešuosius finansus;

S.  kadangi tarpvalstybinis sukčiavimas PVM mūsų valstybėms narėms ir Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 50 mlrd. EUR;

T.  kadangi sukčiavimo PVM tipologijos yra daugialypės, jos tobulėja ir yra susijusios su daugeliu ekonomikos sektorių, todėl reikia greitai pritaikyti atitinkamus teisės aktus, siekiant pereiti prie tvarios ir paprastos PVM sistemos, kuri padėtų užkirsti kelią sukčiavimui ir galimam mokestinių pajamų praradimui;

U.  kadangi plačiausiai naudojamas sukčiavimo PVM būdas – karuselinis sukčiavimas; kadangi šio sukčiavimo, kuris labai dažnai pasitaiko prekybos elektroniniais komponentais, mobiliaisiais telefonais ir tekstile sektoriuose, atveju prekės cirkuliuoja tarp kelių bendrovių, įsikūrusių skirtingose valstybėse narėse, pasinaudojant tuo, kad nėra jokio mokesčio, taikomo prekių tiekimui ES viduje;

V.  kadangi siekiant kurti išsamią ir integruotą kovos su sukčiavimu strategiją, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius ES biudžeto apribojimus ir padidėjusį e. prekybos ir prekybos internetu mastą, dėl kurio susilpnėjo teritorinė PVM rinkimo kontrolė, skubiai reikia sustiprintų ir nuolatinių valstybių narių pastangų bendradarbiauti;

W.  kadangi Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsauga yra pagrindinė Sąjungos politinės darbotvarkės dalis, siekiant skatinti ir didinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai;

X.  kadangi dėl sukčiavimo PVM valstybės narės, taigi ir ES, praranda pajamas, susikuria iškreipta fiskalinė aplinka, kuri ypač kenksminga mažosioms ir vidutinėms įmonėmis, ir juo užsiima nusikalstamos organizacijos, naudodamosi esamomis valstybių narių teisės aktų ir jų kompetentingų priežiūros institucijų sąveikos spragomis;

Y.  kadangi Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 24/2015 prieita prie išvados, kad sukčiavimas PVM daugiausia yra nusikalstama veika, kuriai turi būti užkirstas kelias;

Z.  kadangi byloje Taricco ir kiti (C105/14) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas;

1.  palankiai vertina Komisijos ketinimą iki 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl galutinės PVM sistemos, kuri būtų paprasta, teisinga, patikima, veiksminga ir labiau apsaugota nuo sukčiavimo;

2.  pabrėžia, kad norint užtikrinti tinkamą bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą reikalinga paprasta PVM sistema, kurioje būtų mažiau nukrypti leidžiančių nuostatų;

3.  mano, kad mokslinėje ekspertizėje, kuria grindžiami veiksmų programoje pateikti Komisijos pasiūlymai, nurodoma nemažai vertingų rekomendacijų; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymų, kuriais siekiama sukurti patikimą, paprastą ir labiau apsaugotą nuo sukčiavimo PVM sistemą, sąrašas nėra baigtinis;

4.  palankiai vertina naujausią 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą ir ketinimą imtis tolesnių priemonių siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir padėti gerinti esamą PVM sistemą;

5.  mano, kad taip pat svarbu gerinti esamą sistemą ir ragina vykdyti esmines reformas, kuriomis būtų išsprendžiamos arba bent gerokai sumažinamos esamos sistemos problemos, visų pirma PVM surinkimo Europoje problema;

6.  mano, kad Komisija turėtų vienodai ir nedarydama ankstyvų išvadų apsvarstyti visus galimus variantus ir įtraukti juos į teisėkūros procesą;

7.  pažymi, kad reikalingos bendros valstybių narių pastangos, kad būtų pasiektas susitarimas dėl galutinės PVM sistemos;

8.  pripažįsta, kad vieningas pritarimas yra būtina išankstinė sąlyga norint pasiekti susitarimą dėl geresnio PVM sistemos veikimo, todėl ragina parengti aiškią viziją dėl sistemos paprastumo ir retesnio nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo, taip pat laikytis pragmatinio požiūrio atsižvelgiant į sparčiai besivystančios skaitmeninės ekonomikos interesus;

9.  pažymi, kad, siekiant veiksmingiau kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ir pagaliau surinkti tiek PVM, kiek numatyta, būtina koordinuota valstybių narių mokesčių politika ir būtina greičiau ir dažniau keistis informacija apie Bendrijos vidaus prekybą;

10.  ragina Komisiją ir vyriausybines agentūras išnagrinėti ir išbandyti naujas technologijas, tokias kaip išsklaidytoji operacijų knygos technologija ir realiojo laiko priežiūra, sudarančias dalį reguliavimo technologijų darbotvarkės, siekiant gerokai sumažinti esamą ir esminę PVM nepriemoką Sąjungoje;

11.  pabrėžia, kad mokesčių institucijos atskirose valstybėse narėse privalo užtikrinti, kad PVM būtų mokamas paprastai ir MVĮ palankiu būdu, o tam gali pasitarnauti didesnis nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas;

12.  mano, kad valstybių narių mokesčių administratoriai bendradarbiavo ir keitėsi informacija nepakankamai, o „Eurofisc“ veikla taip pat kol kas nedavė patenkinamų rezultatų; laikosi nuomonės, kad keitimasis informacija per „Eurofisc“, turėtų būti geriau labiau orientuotas į sukčiavimą; laukia būsimo Komisijos pasiūlymo dėl „Eurofisc“ veiklos sustiprinimo;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad PVM informacijos mainų sistema (VIES) pasirodė esanti naudinga priemonė kovojant su sukčiavimu, nes mokesčių institucijos gali suderinti duomenis apie prekiautojus šalyse, tačiau vis dar yra jos įgyvendinimo trūkumų, visų pirma, šie trūkumai susiję su laiku pateikiama informacija, kaip greit pateikiami atsakymai į užklausas ir su reagavimu į nurodytas klaidas; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės tinkamai atsižvelgtų į šių trūkumų sprendimą;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, kuriuos „Eurofisc“ pateikia nacionalinės institucijos, nėra filtruojami, persiunčiant tik įtarimų keliančius atvejus, o tai trukdo optimaliam grupės veikimui; remia kelių valstybių narių iniciatyvą, kurioje pasisakoma už tai, kad būtų parengtos nacionalinės rizikos analizės priemonės, kurios leistų filtruoti duomenis, nesibaiminant, kad bet kurioje valstybėje narėje bus aplenkti įtartini atvejai ir remiantis šia informacija „Eurofisc“ galėtų greitai reaguoti į tarpvalstybinį sukčiavimą PVM;

15.  pabrėžia, kad mokesčių institucijos atskirose valstybėse narėse privalo užtikrinti, kad PVM būtų mokamas tinkamai ir paprastu būdu;

16.  primena, kad valstybės narės labai priklauso nuo iš kitų valstybių narių gauto informacijos apie ES vidaus prekybą, kad galėtų savo teritorijoje surinkti PVM; ragina atsakingas institucijas visų pirma keistis PVM ir muitų duomenimis, taip pat naudoti standartines elektronines formas, rinkti duomenis apie tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą galutiniams vartotojams; atsižvelgdamas į tai, mano, kad PVM mokėtojo kodo ieškikliai, pagal kuriuos klientai negali atskaityti pirkimo mokesčio, jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta PVM yra be galiojančio PVM mokėtojo kodo ieškiklio, galėtų būti naudinga priemone;

17.  mano, kad palyginamų duomenų ir tinkamų svarbių rodiklių, kuriais būtų vertinami valstybių narių veiklos rezultatai, trūkumas daro poveikį į ES sistemos veiksmingumui kovojant su sukčiavimu PVM Europos Sąjungoje viduje, ir todėl ragina mokesčių institucijas, derinant veiksmus su Komisija, įsteigti bendrą sistemą, skirtą įvertinti sukčiavimo ES viduje mastą, ir tuomet nustatyti tikslus jam sumažinti, kadangi tai suteiktų galimybę įvertinti valstybių narių veiklą sprendžiant šią problemą;

18.  taip pat ragina valstybes nares sukurti geresnes sąlygas keistis informacija su teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, pavyzdžiui, Europolu ir OLAF, kaip rekomendavo Audito Rūmai;

19.  pažymi, kad 42 muitinės procedūra, kurioje numatytas atleidimas nuo PVM prekėms, importuojamoms į vieną valstybę narę, kai jos bus vėliau siunčiamos į kitą valstybę narę, nepasitvirtino, nes ši procedūra nėra atspari piktnaudžiavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksminga kryžminė duomenų patikra, kurią atlieka mokesčių institucijos, palygindamos su muitinės turimais duomenimis, yra labai svarbi siekiant nustatyti ir pašalinti šio tipo sukčiavimą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų lengviau muitinėms ir mokesčių institucijoms keistis informacija, susijusia su pagal 42 muitinės procedūrą importuojamomis prekėmis, kaip tai rekomendavo Europos Audito Rūmai;

20.  remia veiksmų plano tikslą sukurti bendrą Europos Sąjungos PVM erdvę, kuri stiprintų integruotesnę ir teisingesnę vidaus rinką ir padėtų skatinti mokesčių teisingumą, tvarų vartojimą, užimtumą, augimą, investicijas ir konkurencingumą, tuo pat metu ribojant sukčiavimo PVM galimybes;

21.  atsižvelgiant į tai, ragina kuo greičiau paslaugas visiškai įtraukti į naują sistemą ir, visų pirma, ragina finansinėms paslaugoms taikyti PVM;

22.  pritaria Komisijos nuomonei, kad galutinė PVM sistema turi būti grindžiama prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu, nes kilmės šalies principo neįmanoma įgyvendinti;

23.  pritaria tam, kad paprastai nuotolinės prekybos pardavimo privatiems asmenims atveju būtų taikomas paskirties šalies principas, ir tam, kad būtų nustatytos suderintos priemonės, skirtos mažoms įmonėms;

24.  ragina, kuriant galutinę PVM sistemą, į esamus apmokestinimo modelius įtraukti skaitmeninę technologijų pažangą, kad PVM sistema būtų pritaikyta XXI a.;

25.  pažymi, kad dėl taikomų daugybės skirtingų PVM tarifų atsiranda didelis netikrumas tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančioms įmonėms, ypač paslaugų sektoriuje ir MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad netikrumas kyla ir dėl to, kas yra atsakingas už PVM surinkimą, tiekimo Bendrijos viduje įrodymą, dalyvavimą dingusio prekiautojo sukčiavime, pinigų srautų problemas ir įvairius skirtingų produktų kategorijų PVM tarifus toje pačioje šalyje; todėl ragina Komisiją iki 2017 m. vidurio išnagrinėti dingusio prekiautojo sukčiavimo poveikį; ragina valstybes nares susitarti dėl PVM tarifų konvergencijos padidinimo;

26.  ragina Komisiją įvertinti, kokią įtaką daro Sąjungos lygiu nesuderinti mokesčių tarifai, visų pirma tarpvalstybinei veiklai, ir įvertinti galimybes pašalinti šias kliūtis;

27.  pritaria Komisijos pasiūlytai galimybei nuolat peržiūrėti sąrašas prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius tarifus, kuriuos turi patvirtinti Taryba; ragina šiame sąraše atsižvelgti į politinius prioritetus, kaip antai socialinius, aplinkos apsaugos, lyčių lygybės, sveikatos, mitybos ir kultūrinius aspektus;

28.  mano, kad Komisijos kaip alternatyva pasiūlytas visiškas mažiausių mokesčių tarifų panaikinimas gali nulemti didelį konkurencijos iškraipymą ir problemas vidaus rinkoje; mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad būtinas didesnis suderinimas tam, kad tinkamai veiktų bendroji rinka;

29.  ragina išnagrinėti, ar bendras Europos prekių ir paslaugų, kurioms taikytina mokesčio lengvata, sąrašą galėtų būti sudarytas siekiant rasti alternatyvą dabartinei lengvatinių PVM tarifų sistemai; šis sąrašas galėtų labai pagerinti PVM sistemos veiksmingumą, kad būtų galima sukurti labiau struktūruotą sistemą, o ne tokią, kuri yra šiuo metu;

30.  mano, kad kuo mažiau išimčių būtų svarbu siekiant kovoti su sukčiavimu PVM ir kad geriausias ir veiksmingiausias būdas spręsti sukčiavimo PVM sistema yra paprasčiausia, kaip galima mažesnių normų, PVM sistema;

31.  laikosi nuomonės, kad dabartinė sudėtinga sistema gali būti gerokai supaprastinta, jei prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius mokesčių tarifus, skaičius būtų sumažintas ir dėl kai kurių prekių ir paslaugų, kurioms galima taikyti lengvatinius mokesčių tarifus, būtų kartu nusprendžiama ES lygmeniu, kartu leidžiant valstybėms narėms spręsti dėl mokesčių tarifų, jei jie atitinka PVM direktyvoje nurodytus minimalius mokesčių tarifus ir jei, tai nesukeltų nesąžiningos konkurencijos;

32.  mano, kad produktai turėtų būti apmokestinami vienodai pagal paskirties šalies principą, nesvarbu, kokia forma ar per kokią platformą jie įsigyjami, teikiami skaitmeniniu būdu ar fiziškai;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien MVĮ susiduria su problema, kai valstybės narės skirtingai aiškina, kas gali būti laikoma produktu ar paslauga; todėl ragina Komisiją aiškiai apibrėžti ir patikslinti jų apibrėžtis;

34.  ragina valstybes nares tose srityse, kuriose privačios ir valstybinės įmonės tarpusavyje konkuruoja, PVM aspektu jas traktuoti vienodai;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad EBPO BEPS projekte ( 1 veiksmas) PVM mokėjimo dalimis sistema buvo pasirinka netiesioginio apmokestinimo standartu, nes tai užtikrina, kad mokesčių surinkimas yra veiksmingas ir pagal savo pobūdį veiklos vykdytojams suteikia savikontrolės galimybių;

36.  pažymi, kad PVM direktyvos 199 ir 199a straipsniuose numatyta laikinai ir tikslingai taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą tarpvalstybiniams sandoriams ir tam tikriems didelės rizikos vidaus sektoriams valstybėse narėse;

37.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo padarinius ir ištirti, ar tokia procedūra supaprastins MVĮ padėtį ir sumažins sukčiavimą PVM;

38.  ragina Komisiją įvertinti atvirkštinio apmokestinimo procedūrą, ir tai atlikti ne tik atskiriems sektoriams, kuriuose gali būti ypač sukčiaujama išmokų, atitikties sąnaudų, sukčiavimo, veiksmingumo ir įgyvendinimo problemų ir ilgalaikių privalumų ir trūkumų, vykdant bandomuosius projektus, atžvilgiu, kaip to pareikalavo kurios valstybės narės ir Komisija aiškiai tai patvirtino, nors net jei tai nėra įtraukta į jos veiksmų planą;

39.  mano, kad nacionaliniai mokesčių administratoriai turi prisiimti didesnę atsakomybę už mokesčių mokėjimo pareigos vykdymą ir jos apėjimo galimybių mažinimą įgyvendinant bendrąjį paskirties šalies principą; sutinka su Komisija, kad dar yra daug erdvės kovai su sukčiavimu PVM stiprinti taikant įprastas administracines priemones ir gerinant valstybių narių personalo mokesčių surinkimo ir kontrolės pajėgumus ir gebėjimus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sustiprinti mokesčių tikrinimą ir sugriežtinti sankcijas didžiausiems sukčiautojams; ragina Komisiją teikti tinkamą finansinę ir techninę paramą šioje srityje;

40.  laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti nacionalinių mokesčių institucijų veiklą ir geriau ją koordinuoti;

41.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė išplečianti minimaliąją vieno langelio sistemą ir kurianti visavertę vieno langelio sistemą; pažymi, jog itin svarbu užtikrinti, kad ji būtų patogi naudoti ir vienodai veiksminga visose 28 valstybėse narėse; pabrėžia, kad sukūrus vieno langelio sistemą sumažės administracinė našta, sulaikanti įmones nuo tarptautinės veiklos, ir sumažės išlaidos MVĮ(7);

42.  pažymi, kad, siekiant įgyvendinti paskirties šalies principą ir sumažinti galimybes sukčiauti, būtina vieno langelio sistema; ragina pagerinti vieno langelio sistemą remiantis turima minimaliosios skaitmeninių produktų vieno langelio sistemos patirtimi; pažymi, kad pagal naująjį paskirties šalies principą net taikant minimaliąją vieno langelio sistemą mažos ir labai mažos įmonės gali susidurti su didele administracine našta; todėl palankiai vertina į Komisijos veiksmų planą dėl PVM įtrauktą pasiūlymą nustatyti visoje ES galiosiančią supaprastinimo priemonę (PVM ribinę vertę); ragina aiškiai apibrėžti, kuri valstybė narė tarpvalstybinių sandorių atveju yra atsakinga už mokesčių tikrinimą; palankiai vertina į Komisijos veiksmų planą dėl PVM įtrauktą ketinimą panaikinti mokesčio lengvatą nedidelės vertės siuntoms;

43.  pripažįsta, kad visoje Europos Sąjungoje taikomi skirtingi PVM režimai gali būti laikomi netarifine bendrosios rinkos kliūtimi; pabrėžia, kad minimalioji PVM vieno langelio sistema (VAT MOSS) yra geras būdas padėti pašalinti šią kliūtį ir ypač paremti MVĮ joms vykdant tarpvalstybinę veiklą; pripažįsta, kad vis dar esama tam tikrų nedidelių su sistema VAT MOSS susijusių problemų, ragina Komisiją toliau paprastinti tvarką, kad įmonėms ES būtų lengviau mokėti PVM prievoles;

44.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-97/09 (Ingrid Schmelz prieš Finanzamt Waldviertel); pažymi, kad egzistuoja 28 skirtingos atleidimo nuo PVM ribinės vertės; atkreipia dėmesį į vėlesnius finansinius sunkumus, su kuriais tektų susidurti MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios būtų atleistos nuo PVM pagal savo nacionalines sistemas; ragina Komisiją vykdyti tolesnius tyrimus dėl atleidimo nuo PVM ribinės vertės nustatymo labai mažoms įmonėms;

45.  ragina nagrinėti visus pasiūlymus, kad būtų užtikrinta kuo mažesnė su apyvartos mokesčiu susijusi administracinė našta LMMVĮ; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją taip pat pasiremti tarptautine geriausia patirtimi, pvz., Singapūre ir Australijoje taikomomis „auksinių kortelių“ sistemomis, ir pripažįsta, kad rizika, jog kai kurie tiekėjai sukčiaus, yra labai nedidelė;

46.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą ketinimą 2017 m. pateikti MVĮ PVM dokumentų rinkinį; tačiau rekomenduoja naują sistemą įgyvendinti palaipsniui, nes tam reikės papildomų administracinių išlaidų (kaip antai IT infrastruktūros arba PVM procesų);

47.  atkreipia dėmesį į sudėtingą duomenų pateikimo sistemą, kuri sukelia didelę naštą MVĮ ir tokiu būdu atgraso nuo tarptautinės prekybos; ragina Komisiją į savo MVĮ dokumentų rinkinį įtraukti pasiūlymą dėl standartinio PVM duomenų pateikimo ir suderintų ataskaitų teikimo reikalavimų ir terminų;

48.  pabrėžia, kad reikia suderinti PVM aplinką nuotolinės įmonių tarpusavio prekybos atveju ir įmonių vykdomų prekių vartotojams pardavimo atveju; pažymi, kad PVM ribinės vertės nevienodai sėkmingai taikomos įvairiose valstybėse narėse dėl koordinavimo trūkumo;

49.  pabrėžia, jog nauja supaprastinta PVM sistema turi būti sukurta taip, kad MVĮ būtų lengva laikytis tarptautinės prekybos taisyklių ir kad jos visose valstybėse narėse galėtų gauti pagalbą ne tik kaip prisitaikyti prie taisyklių, bet ir kaip atlikti PVM procedūras;

50.  ragina trumpuoju laikotarpiu sukurti išsamų viešai prieinamą interneto portalą, kuriame įmonės ir galutiniai vartotojai lengvai rastų aiškią ir išsamią informaciją apie atskiriems produktams ir paslaugoms valstybėse narėse taikomus PVM tarifus; pabrėžia, kad šio portalo kalba ir dizainas turi būti lengvai suprantami ir paprasti naudoti; dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad parama įmonėms tinkamai suprasti valstybėse narėse taikomas PVM taisykles dar labiau sustiprins kovos su PVM sukčiavimu priemones; taip pat pažymi, kad sertifikuota mokesčių programinė įranga galėtų padėti sumažinti tam tikro pobūdžio sukčiavimo ir kitų pažeidimų riziką ir galėtų suteikti tikrumo sąžiningoms įmonėms, vykdančioms vietos ir tarptautinius sandorius; taip pat ragina Komisiją nacionalinėms mokesčių institucijoms pateikti sandorių klasifikavimo gaires atsižvelgiant į taikytą PVM tarifą siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas ir teisinių ginčų skaičių; ragina valstybes nares sukurti viešas informacijos sistemas, pvz., PVM internetinį portalą, kuriose būtų teikiama patikima informacija;

51.  ragina Komisiją kiekvienoje valstybėje narėje pateikti su PVM taisyklėmis susijusios atnaujintos informacijos sąrašą; kartu pažymi, kad valstybės narės yra atsakingos už savo taisyklių ir tarifų pateikimą Komisijai;

52.  pažymi, kad e. prekybos atveju dėl suderintų PVM ribinių verčių nebuvimo e. prekybos veiklą vykdančios MVĮ patiria dideles sandorių sąnaudas, jei jos netyčia arba neplanuotai viršija ribinę vertę;

53.  ragina valstybes nares nedelsiant pateikti Komisijai informaciją apie jų atitinkamus PVM tarifus, specialiuosius reikalavimus ir lengvatas; ragina Komisiją surinkti šią informaciją ir sudaryti sąlygas įmonėms ir vartotojams su ja susipažinti;

54.  laikosi nuomonės, kad turi būti atliekamas išsamus, patikimos kokybės Komisijos veiksmų programoje paskelbtų PVM reformos planų poveikio vertinimas, dalyvaujant mokslo sektoriaus, ES valstybių narių mokesčių administratorių, MVĮ ir ES įmonių atstovams;

55.  pabrėžia, kad mokesčių teisės aktai priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai; pabrėžia, kad pagal SESV 329 straipsnio 1 dalį bent devynių valstybių narių grupė gali pradėti glaudesnį bendradarbiavimą; ragina Komisiją remti glaudesnio bendradarbiavimo pasiūlymus, kuriais siekiama kovoti su sukčiavimu ir mažinti administracinę naštą PVM srityje;

56.  laikosi nuomonės, kad reikėtų siekti bendro EBPO sprendimo, o ne vykdyti pavienes priemones, kurias reikia derinti su EBPO rekomendacijomis ir BEPS veiksmų planu;

57.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“;

58.  pažymi, kad į naująjį veiksmų planą įtrauktos papildomos tolesnės priemonės veiksmingesnei galutinei sistemai, kuri skaitmeninės ekonomikos ir elektroninės prekybos amžiuje būtų palankesnė įmonėms ir kuria būtų užkertamas kelias sukčiavimui, kurti;

59.  remia Komisijos pasiūlymą, pagal kurį tarpvalstybinės prekybos (prekėmis ar paslaugomis) atveju PVM rinktų kilmės valstybės mokesčių institucija, taikydama vartojimo valstybėje galiojantį tarifą, ir perduotų jį valstybei, kurioje prekės ar paslaugos galiausiai yra suvartojamos;

60.  pabrėžia, kaip svarbu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiantis bendras elektroninis PVM registravimo ir mokėjimo mechanizmas būtų išplėstas tarpvalstybinėms įmonėms, internete parduodančioms fizines prekes vartotojams, siekiant sumažinti administracinę naštą – vieną iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės;

61.  ragina Komisiją spręsti administracinės naštos, su kuria susiduria įmonės dėl nevientisos PVM tvarkos, klausimą pateikiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų išplečiama dabartinė PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema internete parduodamam materialiajam turtui; pagal šią sistemą įmonės galėtų pildyti tik vieną deklaraciją ir atlikti vieną PVM mokėjimą savo valstybėje narėje;

62.  ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines mokesčių sistemas ir padaryti jas nuoseklesnes ir tvirtesnes, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atitikčiai, vykdoma sukčiavimo prevencija, atgrasoma nuo sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, už tai būtų taikomos nuobaudos ir veiksmingiau surenkamas PVM;

63.  yra susirūpinęs, kad tikslas supaprastinti PVM, kaip nuosavo šaltinio, atskaitomybės sistemą nebuvo visiškai pasiektas; primena, kad, siekiant sumažinti klaidų ir sukčiavimo galimybes, reikia dar labiau supaprastinti su nuosavais ištekliais susijusią valdymo sistemą; apgailestauja, kad įgyvendinant naująjį veiksmų planą neketinama atsižvelgti į poveikį PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. valstybių narių PVM nepriemoka ir apskaičiuotos prarastos PVM pajamos Sąjungoje sudarė 170 mlrd. EUR, ir pabrėžia, jog 2014 m. 13 iš 26 tikrintų valstybių narių vidutiniai apskaičiuoti PVM nuostoliai sudarė daugiau kaip 15,2 proc.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais, kad galėtų kontroliuoti valstybes nares ir joms padėti; pažymi, kad priemonės PVM nepriemokai mažinti bus veiksmingos tada, kai bus taikomas suderintas plataus pobūdžio požiūris, nes ši nepriemoka atsiranda ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl daugelio kitų veiksnių, įskaitant bankrotus ir nemokumą, statistines paklaidas, pavėluotus mokėjimus, mokesčių slėpimą ir mokesčių vengimą; kad būtų galima geriau tirti sukčiavimą ir nuo jo atgrasyti, primena savo raginimą Komisijai nedelsiant skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Europos Sąjungoje būtiniausio lygio ir finansiškai remti tarptautinę tiriamąją žurnalistiką, kuri aiškiai pasirodė esanti veiksminga per „Luxleaks“, „Dieselgate“ ir Panamos dokumentų skandalus;

65.  apgailestauja, kad sukčiavimas PVM, ypač vadinamasis karuselinis sukčiavimas arba dingusio prekiautojo sukčiavimas, iškraipo konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna daugybės pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neturi patikimų duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM; todėl ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares imtis koordinuotų veiksmų siekiant sukurti bendrą statistinių duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM rinkimo sistemą; pabrėžia, kad kuriant šią sistemą būtų galima pasinaudoti kai kuriose valstybėse narėse jau taikoma praktika;

66.  primygtinai ragina Komisiją pradėti kurti bendrą sistemą, skirtą sukčiavimo PVM ES viduje mastui tiksliau įvertinti, renkant statistinius duomenis apie sukčiavimą PVM Europos Sąjungos viduje, kuri leistų atskiroms valstybėms narėms įvertinti savo atitinkamos veiklos rezultatus taikant tikslius ir patikimus rodiklius, susijusius su PVM mažinimu ES viduje, geresniu sukčiavimo atvejų nustatymu ir atitinkamų mokesčių išieškojimu; laikosi nuomonės, kad nauji audito metodai, pavyzdžiui, vieno audito arba bendrų auditų, turėtų būti taikomi plačiau, apimant ir tarpvalstybines operacijas;

67.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti naujas strategijas ir veiksmingiau naudoti esamas ES struktūras siekiant geriau kovoti su sukčiavimu PVM; pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus ir korupcijos atvejus ir užkirsti jiems kelią labai svarbu užtikrinti daugiau skaidrumo, nes tai leistų tinkamai tikrinti ir taikyti sistemingesnį rizika pagrįstą požiūrį;

68.  apgailestauja, kad administracinis valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM vis dar yra nepakankamai veiksmingas, kad būtų galima kovoti su ES viduje taikomais sukčiavimo PVM mechanizmais ir valdyti tarpvalstybinius sandorius ar prekybą; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms reikia paprastos, veiksmingos ir prieinamos PVM sistemos, kad būtų galima sumažinti joms tenkančią PVM naštą ir kovoti su sukčiavimu PVM; todėl ragina Komisiją vykdyti daugiau stebėsenos vizitų į valstybes nares, atrenkamas atsižvelgiant į riziką, nustatytą vertinant administracinio bendradarbiavimo susitarimus; taip pat ragina Komisiją vykdant administracinių susitarimų vertinimą daugiau dėmesio skirti teisinių kliūčių, trukdančių administracinėms, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms keistis informacija nacionaliniu ir ES lygmenimis, pašalinimui; be to, ragina Komisiją rekomenduoti valstybėms narėms pradėti taikyti bendrą rizikos analizę, įskaitant socialinių tinklų analizę, siekiant užtikrinti, kad informacija, kuria keičiamasi per „Eurofisc“, būtų tikslingai susijusi su sukčiavimu; ragina valstybes nares numatyti veiksmingas, proporcingas bei atgrasančias nuobaudas ir patobulinti šiuo metu naudojamą keitimosi informacija sistemą;

69.  pabrėžia, kad siekiant paspartinti keitimąsi informacija reikia stiprinti „Eurofisc“; pažymi, kad išlieka problemų dėl informacijos tikslumo, išsamumo ir pateikimo laiku; mano, kad būtina sutelkti valstybių narių mokesčių administratorių, teisminių ir policijos institucijų, pavyzdžiui, Europolo, Eurojusto ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kurios kovoja su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, veiksmus ir derinti jų įgyvendinamas strategijas; skatina visus suinteresuotuosius subjektus toliau svarstyti paprastus ir suprantamus keitimosi informacija tikruoju laiku modelius, kad siekiant kovoti su esamais ar naujais sukčiavimo planais būtų galima greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį arba taikyti padarinių mažinimo priemones;

70.  mano, jog labai svarbu, kad visos valstybės narės prisijungtų prie „Eurofisc“ visose jos veiklos srityse, kad būtų galima imtis veiksmingų kovos su sukčiavimu PVM priemonių;

71.  ragina Komisiją pasiūlyti, kaip atlikti veiksmingas muitinių ir mokesčių administratorių pateikiamų duomenų kryžmines patikras, ir vykdant valstybių narių stebėseną daugiausia dėmesio skirti priemonėms, rodančioms, kad pagerėjo jų atsakymų į prašymus pateikti informaciją teikimas laiku ir kad didinamas keitimosi informacija apie PVM sistemos (angl. VAT Information Exchange System, VIES) patikimumas;

72.  ragina Komisiją skatinti tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti dviejų pakopų PVM mokėtojų kodų (PVM mokėtojų kodai suteikiami prekybininkams, norintiems dalyvauti prekyboje Bendrijos viduje; jie skiriasi nuo PVM mokėtojų kodų šalies viduje) sistemą ir vykdyti Reglamento Nr. 904/2010 22 straipsnyje nustatytas patikras, kartu prekybininkams teikiant nemokamas konsultacijas;

73.  ragina Komisiją numatyti, kad valstybių narių elektroninio įforminimo sistemose būtų galima atlikti automatinę PVM mokėtojų kodų patikrą;

74.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti PVM direktyvos pakeitimą turint tikslą dar labiau suderinti valstybių narių PVM ataskaitų teikimo reikalavimus ES viduje tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

75.  apgailestauja, kad Taryba nepatvirtino Komisijos pasiūlymo dėl solidariosios atsakomybės tarpvalstybinės prekybos atvejais; pabrėžia, kad tai sumažina atgrasomąjį poveikį, kai vykdoma veikla su nesąžiningais prekiautojais; mano, kad sumuojamųjų ataskaitų teikimo laikotarpio požiūriu PVM direktyva valstybėse narėse įgyvendinama nevienodai ir kad todėl daugiau nei vienoje valstybėje narėje veiklą vykdantiems prekiautojams padidėja administracinė našta; dėl šios priežasties ragina Tarybą patvirtinti Komisijos pasiūlymą dėl solidariosios atsakomybės;

76.  skatina Komisiją ir valstybes nares, siekiant nustatyti bendradarbiavimo standartus ir strategijas, kurie daugiausia būtų grindžiami skaidrumo, gero valdymo ir keitimosi informacija principais, tarptautiniu lygmeniu veikti aktyviau, labiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis ir užtikrinti veiksmingą PVM rinkimą; ragina valstybes nares tarpusavyje keistis iš ES nepriklausančių šalių gauta informacija, kad būtų lengviau užtikrinti PVM surinkimą, ypač e. prekybos srityje;

77.  primygtinai ragina Tarybą įtraukti PVM į Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyvos) taikymo sritį, siekiant kuo skubiau susitarti šiuo klausimu;

78.  ragina Komisiją ir toliau vertinti nusikalstamų organizacijų iš sukčiavimo PVM gaunamas pajamas ir pateikti išsamią, bendrą, daugiadalykę strategiją, kaip kovoti su nusikalstamų organizacijų verslo modeliais, grindžiamais sukčiavimu PVM, taip pat ir pasitelkiant jungtines tyrimų grupes;

79.  mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų įsteigta viena, stipri ir nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti, persekioti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikalstamos veikos, kuria kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant sukčiavimą PVM, vykdytojus, kaip apibrėžta minėtoje PIF direktyvoje, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui; be to, pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad, Europos prokuratūrai ir valstybių narių tyrimo institucijoms pasidalijus kompetencija, didelį poveikį Sąjungos biudžetui darantys nusikaltimai būtų priskirti Europos prokuratūros kompetencijai;

80.  ragina visas valstybes nares skelbti nuostolių, patiriamų dėl ES vykdomos sukčiavimo PVM veiklos, statistiką, panaikinti „Eurofisc“ trūkumus ir geriau koordinuoti savo atvirkštinio su prekėmis ir paslaugomis susijusio apmokestinimo PVM politiką;

81.  mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės taikytų daugiašalių patikrų priemones – šias koordinuotas patikras vykdo dvi ar daugiau valstybių narių, kuriose mokesčius turi mokėti vienas ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų, nes tai naudinga kovos su sukčiavimu PVM priemonė;

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

COM(2016) 0148.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0436.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0173.

(5)

Europos Komisija, 2014 m. finansinė ataskaita.

(6)

http://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/resources/documents/common/publications/studies/ey_study_destination_principle.pdf

(7)

COM(2016) 0148.


AIŠKINAMOJI DALIS

Nuo 1993 m. veikianti Europos Sąjungos pridėtinės vertės mokesčio sistema sukurta kaip pereinamojo laikotarpio procedūra. Tai reiškia, kad tokias valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo procedūras pakeis galutinės procedūros, grindžiamos principu, kad apmokestinama prekių ar paslaugų kilmės šalyje. Taryba turi priimti direktyvas, kurios yra reikalingos, kad papildytų bendrą PVM sistemą ir, visų pirma, laipsniškai apribotų arba panaikintų nuo šios sistemos nukrypti leidžiančias nuostatas. Komisija yra įpareigota kas ketverius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikti pranešimą, kaip veikia bendra PVM sistema valstybėse narėse ir, visų pirma, kaip veikia pereinamojo laikotarpio procedūros.

2016 m. balandžio 7 d. Komisijai priėmus komunikatą dėl PVM veiksmų plano, kuriame teigiama, kad atėjo metas vykdyti reformas, baigėsi ilgas delsimo laikotarpis kuriant bendrą Europos Sąjungos PVM erdvę.

PVM yra reikšmingas ir augantis ES pajamų šaltinis – 2014 m. iš jo gauta beveik 1 trln. EUR. Jis sudaro apie 7 proc. ES bendrojo vidaus produkto, taip pat yra vienas iš ES nuosavų išteklių šaltinių. Esama PVM sistema nuo pat pradžių nebuvo apsaugota nuo sukčiavimo. Nors imtasi įvairių iniciatyvų, sukčiavimo sumažinti kol kas nepavyko. Komisija skaičiuoja, kad bendras numatomo ir surenkamo PVM skirtumas dėl sukčiavimo siekia apie 170 mlrd. EUR per metus, iš šios sumos vien dėl tarpvalstybinio sukčiavimo – mažiausiai 50 mlrd. EUR.

Paaiškėjo, kad didžiausia PVM sistemos reformavimo kliūtis – būtinas vieningas valstybių narių pritarimas. Iki šiol esminių reformų vykdymas buvo atidėliojamas arba blokuojamas dėl valstybių narių, kurios tebegina savo senąsias pirmines sistemas ir nepakankamai vykdo su kova su sukčiavimu susijusias pareigas ir kontrolę.

Išsamiame vienos tarptautiniu lygmeniu pripažintos konsultacinės bendrovės pranešime dėl galimų VAT reformos pasiūlymų pateikiamos iš viso penkios galimybės. Pasinaudojus dviem iš jų jau trumpuoju laikotarpiu būtų galima juntamai sumažinti tarpvalstybinį sukčiavimą PVM. Audito Rūmai taip pat parengė ataskaitą, kurioje kritiškai aptariamos esamos išimtys ir siūloma nulinius mokesčio tarifus leisti taikyti tik maisto produktams, o kitus PVM tarifus kuo labiau suvienodinti. Pirmaisiais 2016 m. mėnesiais nebuvo 15 proc. minimalaus mokesčio tarifo, nes Komisija per vėlai pateikė pasiūlymą dėl jo taikymo pratęsimo.

Savo veiksmų plane Komisija pranešė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų sukurta galutinė PVM sistema, kuri bus grindžiama prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu. Taigi Komisija galutinai atsisako iš pradžių reikalauto kilmės šalies principo, kuris dėl įvairių problemų ir konkurencijos iškraipymo buvo akivaizdžiai neįgyvendinamas. Konkrečiai tai reiškia, kad apmokestinimo taisyklės, pagal kurias prekių tiekėjas surenka PVM iš savo klientų, bus pradėtos taikyti ir tarpvalstybiniams sandoriams, taip siekiant gerokai sumažinti sukčiavimo PVM galimybę.

Savo komunikate Komisija rašo: „Visų pirma, reikia politinio vadovavimo, kad būtų pašalintos įsisenėjusios kliūtys, kurios stabdė procesą praeityje, ir kad galiausiai būtų imtasi reformų, kurių reikia norint kovoti su sukčiavimu, šalinti administracines kliūtis ir mažinti reglamentavimo išlaidas, kad Europos įmonėms būtų lengviau vykdyti veiklą“. Komisija nurodo, kad dėl sistemos sudėtingumo valstybėms narėms taip pat sunku užtikrinti taisyklių laikymąsi.

Komisija mano, kad ES įmonės yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su trečiųjų valstybių tiekėjais, kurie pagal smulkių siuntų importo atleidimo nuo mokesčių išlygą gali ES vartotojams tiekti PVM neapmokestintas prekes. Todėl Komisija paskelbė ketinanti pateikti pasiūlymą dėl tarpvalstybinei elektroninei prekybai taikomo PVM modernizavimo. Pagrindiniai aspektai: vieno mokesčių langelio sistemos taikymas internetiniam materialiųjų prekių pardavimui galutiniams vartotojams, bendros visoje ES galiojančios supaprastinimo priemonės, padėsiančios mažoms pradedančiosioms e. prekybos įmonėms, taikymas ir PVM išimties smulkių siuntų importui iš trečiųjų valstybių tiekėjų panaikinimas.

Kad šie tikslai būtų pasiekti, Komisija siūlo gerinti bendradarbiavimą ES ir su trečiosiomis valstybėmis, kaip to reikalavo ir Audito Rūmai, nes administracinio bendradarbiavimo priemonės kol kas naudojamos nepakankamai. Tinklo „Eurofisc“ naudojimo šiuo tikslu mastas nepakankamas ir per mažo užmojo. Tarp priemonių – 28 mokesčių administratorių ir muitinių bendradarbiavimas ir savanoriški įmonių ir mokesčių administratorių susitarimai.

Komisijos darbotvarkėje taip pat numatytos laikinos valstybėms narėms nukrypti leidžiančios nuostatos, skirtos kovai su nacionaliniu ir struktūriniu sukčiavimu. Todėl kelios valstybės narės, kurios nuo jo kenčia labiau, jau kurį laiką prašė, kad joms būtų leista laikinai taikyti bendrąją atvirkštinio apmokestinimo sistemą, nes tai leistų nukrypti nuo bendrųjų PVM direktyvos principų.

Kalbėdama apie modernizuotos PVM tarifų politikos kūrimą, Komisija pabrėžia, kad PVM direktyvoje jau ir dabar išdėstytos bendrosios taisyklės, kuriose apibrėžta valstybių narių laisvė nustatyti PVM tarifus, ir šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, visų pirma, „PVM sistemos neutralumą, paprastumą ir pritaikomumą“. Nacionaliniai teisės aktų leidėjai atskirai nusprendžia, kokį standartinį PVM tarifą taikyti visoms PVM apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms, ir kartu nustato mažiausią taikytiną mokesčio tarifą. Jie numatė du lengvatinius tarifus, 5 proc. ar didesnius, kuriuos leista taikyti tik tam tikroms PVM direktyvoje išvardytoms prekėms ir paslaugoms. Praėjus 23 metams nuo PVM direktyvos priėmimo vadinamosios nekeičiamumo išlygos, kurių ištakos siekia dar Sąjungos steigimo ar valstybių stojimo laikus, ir pagal kurias kai kuriose valstybėse narėse gali būti nustatyti gerokai mažesni negu 5 proc. lengvatiniai tarifai, yra pasenusios.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pakeisti ES teisės aktus užtrunka labai ilgai, todėl valstybėms narėms neretai teko pažeisti taisykles ir iki šiol Komisija pradėjo daugiau kaip 40 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš daugiau kaip du trečdalius valstybių narių. Todėl Komisija siūlo vykdyti reformą, kuria valstybėms narėms būtų suteikta daugiau laisvės, o ES išvengtų bergždžio bylinėjimosi. Komisija netyrė, ar tai suderinama su PVM sistemos neutralumo konkurencijos atžvilgiu principu ir ar dėl to neatsiranda nesąžiningos mokesčių praktikos galimybė.

PVM yra vartojimo mokestis, kurį turėtų mokėti galutiniai prekių ar paslaugų vartotojai. Todėl vienas iš pagrindinių PVM požymių yra neutralumo principas, pagal kurį, kiek įmanoma, įmonėms neturėtų tekti PVM našta, iš esmės turėtų būti apmokestinami visi komerciniai sandoriai ir leidžiamos tik labai ribotos išimtys.

Turi būti atliekamas išsamus, patikimos kokybės visų PVM reformos planų poveikio vertinimas, dalyvaujant ES mokslo sektoriaus, mokesčių administratorių ir įmonių atstovams, kad jau derybų etape, taip pat įgyvendinimo valstybėse narėse etape įmonės galėtų gerokai sumažinti savo administracinę naštą.

Išvados

Siūlomų iniciatyvų ir grafiko jokiu būdu negalima pavadinti lemiamu proveržiu. Vietoj ilgiau kaip 20 metų veikiančios pereinamojo laikotarpio sistemos esminės reformos Komisija tik siūlo glaudžiau bendradarbiauti, reiškia lūkesčius dėl didesnio mokesčių administratorių tarpusavio pasitikėjimo, nustato darbotvarkę ir teikia kitus vertinimus.

Atvirkštinio apmokestinimo sistemos išplėtimas ir taikymas visoje ES visiems verslininkų sandoriams galėtų būti naudingas tvariai PVM sistemai. Taikant šį modelį, nebereikalinga visa mokesčio atskaitymo ir grąžinimo procedūra. Kur nėra pinigų, nėra sukčiavimo. Taip labai sumažėtų konkurencijos iškraipymas.

Taip pat gerokai sumažėtų verslininkams tenkanti finansavimo ir administravimo našta. Būtų kur kas paprasčiau išrašyti sąskaitas. Verslininkams nebereikėtų iš anksto finansuoti atskaitomo mokesčio. Pagerėtų konkurencinė padėtis, palyginti su didelėmis įmonėmis, kurios mokesčio grąžinimo lėšas naudoja kaip finansavimo priemonę. Taip pat būtų galima išvengti daug PVM mokesčio praradimo dėl nemokumo atvejų.

Visuotinis atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymas reikštų supaprastinimą ir suvienodinimą, nes dabartinė sistema, kurioje greta taikomi standartinis apmokestinimas, faktinis apmokestinimas ir atvirkštinis apmokestinimas, taptų daug racionalesnė. Tarpvalstybinė prekyba taptų paprastesnė, nes šiuo metu taikomos skirtingos sąlygos dėl supaprastinimo taisyklių ir registravimo pareigų.

Santūri Komisijos pozicija dėl visuotino šios sistemos taikymo nesuprantama. Ši sistema jau pasirodė esanti labai veiksminga kai kurių valstybių narių sektoriuose, kuriuose ypač daug galimybių sukčiauti. Kol kas neįrodyta, kad didesniu mastu ji būtų neveiksminga.


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (*) (6.7.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl galutinės PVM sistemos kūrimo ir kovos su sukčiavimu PVM

(2016/2033(INI))

Nuomonės referentas (*): Nedzhmi Ali

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi kova su mokestiniu sukčiavimu yra viena iš pagrindinių su mokesčiais susijusių problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės;

B.  kadangi sukčiavimas PVM – itin žalinga veika, dėl kurios į valstybių narių biudžetą nesurenkamos didelės sumos ir trukdoma jų pastangoms konsoliduoti savo viešuosius finansus;

C.  kadangi tarpvalstybinis sukčiavimas PVM mūsų valstybėms narėms ir Europos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja apie 50 mlrd. EUR;

D.  kadangi sukčiavimo PVM tipologijos yra daugialypės, jos tobulėja ir yra susijusios su daugeliu ekonomikos sektorių, reikia greitai pritaikyti atitinkamus teisės aktus, siekiant pereiti prie tvarios ir paprastos PVM sistemos, kuri padėtų užkirsti kelią sukčiavimo reiškiniui ir galimam mokestinių pajamų praradimui;

E.  kadangi plačiausiai naudojamas sukčiavimo PVM būdas – karuselinis sukčiavimas; šio sukčiavimo, kuris labai dažnai pasitaiko prekybos elektroniniais komponentais, mobiliaisiais telefonais ir tekstile sektoriuose, atveju prekės cirkuliuoja tarp kelių bendrovių, įsikūrusių skirtingose valstybėse narėse, pasinaudojant tuo, kad nėra jokio mokesčio, taikomo prekių tiekimui ES viduje;

F.  kadangi siekiant kurti išsamią ir integruotą kovos su sukčiavimu strategiją, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius ES biudžeto apribojimus ir padidėjusį e. prekybos ir prekybos internetu mastą, dėl kurio susilpnėjo teritorinė PVM rinkimo kontrolė, skubiai reikia sustiprintų ir nuolatinių valstybių narių pastangų bendradarbiauti;

G.  kadangi ES finansinių interesų apsauga yra vienas svarbiausių ES politikos darbotvarkės aspektų siekiant sustiprinti ir padidinti jos piliečių pasitikėjimą;

1.  palankiai vertina naująjį PVM veiksmų planą kaip ilgai lauktą pagrindinę iniciatyvą, kuria skatinamas politinis prioritetas siekti „stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos“ įgyvendinant ES bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir kuriant bendrą ES PVM erdvę, taip pat prisidedama prie šio plano įgyvendinimo; pabrėžia, kad PVM nepriemokos bei mokestinio sukčiavimo problemų sprendimas turėtų būti skubiai įvardyti kaip ES ir valstybių narių prioritetai; pabrėžia poreikį sukurti integruotesnę ir teisingesnę bendrąją rinką siekiant skatinti mokesčių teisingumą, tvarų vartojimą, užimtumą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą; mano, kad turėtų būti atliekamas išsamus naujojo veiksmų plano poveikio vertinimas;

2.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“;

3.  pažymi, kad į naująjį veiksmų planą įtrauktos papildomos tolesnės priemonės veiksmingesnei galutinei sistemai, kuri skaitmeninės ekonomikos ir elektroninės prekybos amžiuje bus palankesnė įmonėms ir kuria būtų užkertamas kelias sukčiavimui, kurti;

4.  primena Komisijai, kad PVM yra regresyvinis mokestis, darantis didžiausią poveikį mažas pajamas gaunančioms grupėms; todėl dar kartą primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad nustatant PVM tarifą prekėms, kurias dažniausiai vartoja mažas pajamas gaunančios grupės, reikia turėti mintyje šį faktą;

5.  primena Komisijai, kad reikia imtis priemonių siekiant didinti PVM sistemų veiksmingumą ir užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi PVM taisyklių; palankiai vertina tai, kad prekių priskyrimo prie jų kelionės tikslo šalies (t. y. šalies, kurioje naudojamos prekės ar paslaugos) metodas taikomas kaip pagrindinis galutinės ES PVM sistemos principas, kuris remiantis skaičiavimais padėtų sumažinti tarpvalstybinį sukčiavimą PVM 40 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją iš dalies pakeisti PVM direktyvą taip, kad importuotojas būtų laikomas solidariai atsakingu už prarastas PVM pajamas kelionės tikslo valstybėje narėje;

6.  remia Komisijos pasiūlymą, pagal kurį tarpvalstybinės prekybos (prekėmis ar paslaugomis) atveju PVM rinktų kilmės valstybės mokesčių institucija taikydama vartojimo valstybėje galiojantį tarifą ir perduotų jį valstybei, kurioje prekės ar paslaugos galiausiai yra suvartojamos;

7.  pažymi, kad dabartinė PVM sistema tebėra suskaidyta ir dėl jos atsiranda didelė administracinė našta, visų pirma MVĮ ir interneto bendrovėms; ragina Komisiją pasiūlyti PVM direktyvos pakeitimus, kad PVM taisyklių taikymas technologiniu požiūriu būtų neutralus, nes tai padėtų užtikrinti, kad fizinės ir skaitmeninės tam tikro produkto versijos būtų vertinamos vienodai; ragina Komisiją iki minimumo sumažinti nereikalingą administracinę naštą, visų pirma MVĮ; remia Komisijos pasiūlymą nustatyti ribinę vertę, nuo kurios nemokamas PVM, siekiant padėti pradedančiosioms įmonėms ir labai mažoms įmonėms;

8.  pabrėžia, kaip svarbu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo remiantis bendras elektroninis PVM registravimo ir mokėjimo mechanizmas būtų išplėstas tarpvalstybinėms įmonėms, internete parduodančioms fizines prekes vartotojams, siekiant sumažinti administracinę naštą – vieną iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria tarpvalstybinę veiklą vykdančios įmonės;

9.  ragina Komisiją spręsti administracinės naštos, su kuria susiduria įmonės dėl nevientisos PVM tvarkos, klausimą pateikiant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų išplečiama dabartinė PVM deklaravimo minimalioji vieno langelio sistema internete parduodamam materialiajam turtui; taip įmonės galėtų pildyti tik vieną deklaraciją ir atlikti vieną PVM mokėjimą savo valstybėje narėje;

10.  ragina valstybes nares supaprastinti savo nacionalines mokesčių sistemas ir padaryti jas nuoseklesnes ir tvirtesnes, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atitikčiai, vykdoma sukčiavimo prevencija, atgrasoma nuo sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, už tai būtų taikomos nuobaudos ir veiksmingiau surenkamas PVM;

11.  yra susirūpinęs, kad tikslas supaprastinti PVM, kaip nuosavo šaltinio, atskaitomybės sistemą, nebuvo visiškai pasiektas; primena, kad, siekiant sumažinti klaidų ir sukčiavimo galimybes, reikia dar labiau supaprastinti su nuosavais ištekliais susijusią valdymo sistemą; apgailestauja, kad įgyvendinant naująjį veiksmų planą neketinama atsižvelgti į poveikį PVM pagrįstiems nuosaviems ištekliams;

12.  pripažįsta, kad 2013 m. liepos mėn. priimta Direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama(1), ir Direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu(2), padėjo toliau kurti ir tobulinti kovos su sukčiavimu PVM sistemą;

13.  ragina valstybes nares geriau koordinuoti savo atitinkamą politiką dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo siekiant nustatyti privalomą keitimąsi tikslia ir suprantama informacija; ragina Komisiją toliau nagrinėti ir geriau įvertinti galimybes atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą taikyti ir verslo subjektų prekių tiekimo verslo subjektams sandoriams, kaip jau taikoma skaitmeniniams produktams ir paslaugoms, kad neatsirastų naujų sukčiavimo PVM metodų vietoj „karuselinio sukčiavimo“, ir MVĮ nepadidėtų administracinė našta;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. valstybių narių PVM nepriemoka ir apskaičiuotos prarastos PVM pajamos Sąjungoje sudarė 170 mlrd. EUR, ir pabrėžia, jog 2014 m. 13 iš 26 tikrintų valstybių narių vidutiniai apskaičiuoti PVM nuostoliai sudarė daugiau kaip 15,2 proc.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais, kad galėtų kontroliuoti valstybes nares ir joms padėti; atkreipia dėmesį, jog tam, kad priemonės PVM nepriemokai mažinti būtų veiksmingos, reikia taikyti suderintą plataus pobūdžio požiūrį, nes ši nepriemoka atsiranda ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl keleto kitų veiksnių, įskaitant bankrotą ir nemokumą, statistines paklaidas, pavėluotus mokėjimus, mokesčių slėpimą ir mokesčių vengimą; kad būtų galima geriau tirti sukčiavimą ir nuo jo atgrasyti, primena savo raginimą Komisijai nedelsiant skatinti priimti teisės aktus dėl informatorių apsaugos Europos Sąjungoje būtiniausio lygio ir finansiškai remti tarptautinę tiriamąją žurnalistiką, kuri aiškiai pasirodė esanti veiksminga per „Luxleaks“, „Dieselgate“ ir Panamos dokumentų skandalus;

15.  mano, kad įgyvendinant Europos semestrą ypatingą dėmesį reikėtų skirti PVM nepriemokos strategijos vertinimui, nes tai yra priemonė, kurią taikydamos valstybės narės gali nustatyti šios nepriemokos priežastis, nuo sukčiavimo neapsaugotus ekonomikos sektorius, daromą makroekonominį poveikį ir su šiais veiksniais susijusį poveikį nuosaviems ES ištekliams;

16.  apgailestauja, kad sukčiavimas PVM, ypač vadinamasis karuselinis sukčiavimas arba dingusio prekiautojo sukčiavimas, iškreipia konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna daugybės pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; yra susirūpinęs, kad Komisija neturi patikimų duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM; todėl ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares imtis koordinuotų veiksmų siekiant sukurti bendrą statistinių duomenų apie karuselinį sukčiavimą PVM rinkimo sistemą; pabrėžia, kad kuriant šią sistemą būtų galima pasinaudoti kai kuriose valstybėse narėse jau taikoma praktika;

17.  primygtinai ragina Komisiją pradėti kurti bendrą sistemą, skirtą sukčiavimo PVM ES viduje mastui tiksliau įvertinti, renkant statistinius duomenis apie sukčiavimą PVM Europos Sąjungos viduje, kuri leistų atskiroms valstybėms narėms įvertinti savo atitinkamos veiklos rezultatus taikant tikslius ir patikimus rodiklius, susijusius su PVM mažinimu ES viduje, geresniu sukčiavimo atvejų nustatymu ir atitinkamų mokesčių išieškojimu; laikosi nuomonės, kad nauji audito metodai, pavyzdžiui, vieno audito arba bendrų auditų, turėtų būti taikomi plačiau, apimant ir tarpvalstybines operacijas;

18.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti naujas strategijas ir veiksmingiau naudoti esamas ES struktūras siekiant geriau kovoti su sukčiavimu PVM; pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus ir korupcijos atvejus ir užkirsti jiems kelią labai svarbu užtikrinti daugiau skaidrumo, nes tai leistų tinkamai tikrinti ir taikyti sistemingesnį rizika pagrįstą požiūrį;

19.  apgailestauja, kad administracinis valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM vis dar yra nepakankamai veiksmingas, kad būtų galima kovoti su ES viduje taikomais sukčiavimo PVM mechanizmais ir valdyti tarpvalstybinius sandorius ar prekybą; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms reikia paprastos, veiksmingos ir prieinamos PVM sistemos, kad būtų galima sumažinti joms tenkančią PVM naštą ir kovoti su sukčiavimu PVM; todėl ragina Komisiją vykdyti daugiau stebėsenos vizitų į valstybes nares, atrenkamas atsižvelgiant į riziką, nustatytą vertinant administracinio bendradarbiavimo susitarimus; taip pat ragina Komisiją vykdant administracinių susitarimų vertinimą daugiau dėmesio skirti teisinių kliūčių, trukdančių administracinėms, teisminėms ir teisėsaugos institucijoms keistis informacija nacionaliniu ir ES lygmenimis, pašalinimui; be to, ragina Komisiją rekomenduoti valstybėms narėms pradėti taikyti bendrą rizikos analizę, įskaitant socialinių tinklų analizę, siekiant užtikrinti, kad informacija, kuria keičiamasi per „Eurofisc“, būtų tikslingai susijusi su sukčiavimu; ragina valstybes nares numatyti veiksmingas, proporcingas bei atgrasančias nuobaudas ir patobulinti šiuo metu naudojamą keitimosi informacija sistemą;

20.  pabrėžia, kad siekiant paspartinti keitimąsi informacija reikia stiprinti „Eurofisc“; pažymi, kad išlieka problemų dėl informacijos tikslumo, išsamumo ir pateikimo laiku; mano, kad būtina sutelkti valstybių narių mokesčių administratorių, teisminių ir policijos institucijų, pavyzdžiui, Europolo, Eurojusto ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kurios kovoja su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, veiksmus ir derinti jų įgyvendinamas strategijas; skatina visus suinteresuotuosius subjektus toliau svarstyti paprastus ir suprantamus keitimosi informacija tikruoju laiku modelius, kad siekiant kovoti su esamais ar naujais sukčiavimo planais būtų galima greitai reaguoti į susiklosčiusią padėtį arba taikyti švelninimo priemones;

21.  mano, jog labai svarbu, kad visos valstybės narės prisijungtų prie „Eurofisc“ visose jos veiklos srityse, kad būtų galima imtis veiksmingų kovos su sukčiavimu PVM priemonių;

22.  ragina Komisiją pasiūlyti, kaip atlikti veiksmingas muitinių ir mokesčių administratorių pateikiamų duomenų kryžmines patikras, ir vykdant valstybių narių stebėseną daugiausia dėmesio skirti priemonėms, rodančioms, kad pagerėjo jų atsakymų į prašymus pateikti informaciją teikimas laiku ir didinamas keitimosi informacija apie PVM sistemos (angl. VAT Information Exchange System, VIES) patikimumas;

23.  ragina Komisiją skatinti tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti dviejų pakopų PVM mokėtojų kodų (PVM mokėtojų kodai suteikiami prekybininkams, norintiems dalyvauti prekyboje Bendrijos viduje; jie skiriasi nuo PVM mokėtojų kodų šalies viduje) sistemą ir vykdyti Reglamento Nr. 904/2010 22 straipsnyje numatytas patikras, kartu prekybininkams teikiant nemokamas konsultacijas;

24.  ragina Komisiją numatyti, kad valstybių narių elektroninio įforminimo sistemose būtų galima atlikti automatinę PVM atpažinties numerių patikrą;

25.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti PVM direktyvos pakeitimą turint tikslą dar labiau suderinti valstybių narių PVM ataskaitų teikimo reikalavimus ES viduje tiekiant prekes ir teikiant paslaugas;

26.  apgailestauja, kad Taryba nepatvirtino Komisijos pasiūlymo dėl solidariosios atsakomybės tarpvalstybinės prekybos atvejais; pabrėžia, kad tai sumažina atgrasomąjį poveikį, kai vykdoma veikla su nesąžiningais prekiautojais; mano, kad glaustų ataskaitų teikimo laikotarpio požiūriu PVM direktyva valstybėse narėse įgyvendinama nevienodai ir kad todėl daugiau nei vienoje valstybėje narėje veiklą vykdantiems prekiautojams padidėja administracinė našta; dėl šios priežasties ragina Tarybą patvirtinti Komisijos pasiūlymą dėl solidariosios atsakomybės;

27.  mano, kad OLAF ir Europolas turėtų turėti galimybę naudotis VIES ir „Eurofisc“ duomenimis ir kad valstybės narės turėtų pasinaudoti šių institucijų teikiama žvalgybos informacija siekdamos veiksmingai kovoti su tarptautinio masto organizuotu nusikalstamumu; pabrėžia, kad OLAF reikia suteikti aiškią kompetenciją ir priemones tirti sukčiavimą PVM Europos Sąjungos viduje;

28.  pabrėžia, kad ir Direktyva dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva), ir Europos prokuratūros steigimo reglamentu (EPPO reglamentas) būtų papildyta ir sustiprinta teisinė sistema, taip pat būtų iš esmės sustiprinta kova su sukčiavimu; dar kartą pakartoja Parlamento poziciją dėl būtinybės priimti PIF direktyvą ir EPPO reglamentą ir į jų taikymo sritį įtraukti žalingiausius sukčiavimo PVM atvejus, pavyzdžiui, organizuotoje grupėje padaryto sukčiavimo tarptautiniu mastu atvejus; pabrėžia, kad neįtraukus PVM į šių pasiūlymų taikymo sritį būtų žengtas didelis žingsnis atgal, kadangi sukčiavimui PVM yra taikoma dabartinė teisinė sistema, būtent Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencija (PIF konvencija), kaip neseniai bylos Tarico ir kiti sprendime, priimtame 2015 m. rugsėjo 8 d., yra priminęs Europos Teisingumo Teismas (byla C-105/14);

29.  skatina Komisiją ir valstybes nares, siekiant nustatyti bendradarbiavimo standartus ir strategijas, kurie daugiausia būtų grindžiami skaidrumo, gero valdymo ir keitimosi informacija principais, tarptautiniu lygmeniu veikti aktyviau, labiau bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis ir užtikrinti veiksmingą PVM rinkimą; ragina valstybes nares tarpusavyje keistis iš ES nepriklausančių šalių gauta informacija, kad būtų lengviau užtikrinti PVM surinkimą, ypač e. prekybos srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

4.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Louis Aliot, Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Monica Macovei, Dan Nica, Georgi Pirinski, Claudia Schmidt, Igor Šoltes, Bart Staes, Michael Theurer, Marco Valli, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Iris Hoffmann, Cătălin Sorin Ivan, Marian-Jean Marinescu, Andrey Novakov, Julia Pitera, Patricija Šulin

(1)

2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 2013/43/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama.

(2)

2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 2013/42/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (8.7.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl galutinės PVM sistemos kūrimo ir kovos su sukčiavimu PVM

(2016/2033(INI))

Nuomonės referentas (*): Juan Fernando López Aguilar

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013) 0535),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarius pranešimus ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8–0055/2015),

A.  kadangi Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsauga yra pagrindinė Sąjungos politinės darbotvarkės dalis, siekiant skatinti ir didinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad jų pinigai būtų naudojami tinkamai;

B.  kadangi dėl sukčiavimo PVM valstybės narės, taigi ir ES, praranda pajamas, susikuria iškreipta fiskalinė aplinka, kuri ypač kenksminga mažoms ir vidutinėms įmonėmis, ir juo užsiima nusikalstamos organizacijos, naudodamosi esamų valstybių narių teisės aktų ir jų kompetentingų priežiūros institucijų sąveikos spragomis;

C.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, dėl organizuotų nusikalstamų grupuočių valstybės narės praranda 40–60 mlrd. EUR metinių PVM pajamų ir 2 proc. šių grupuočių yra atsakingos už 80 proc. dingusio prekiautojo sukčiavimo („karuselinio“ sukčiavimo) atvejų Sąjungoje;

D.  kadangi Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 24/2015 prieita prie išvados, kad sukčiavimas PVM daugiausia yra nusikalstama veika, kuriai turi būti užkirstas kelias;

E.  kadangi byloje Taricco ir kiti (C105/14) Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas;

1.  primygtinai ragina Tarybą įtraukti PVM į Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyvos) taikymo sritį, siekiant kuo skubiau susitarti šiuo klausimu;

2.  mano, jog svarbu, kad valstybės narės keistųsi informacija ir koordinuotų strategijas, siekdamos veiksmingai panaikinti visas kovos su sukčiavimu PVM spragas; mano, kad nustačius nacionalines rizikos analizės priemones būtų galima padidinti keitimosi informacija efektyvumą; be to, mano, kad reikia papildomų veiksmų, siekiant suderinti nacionalines strategijas su ES agentūrų ir įstaigų, tokių kaip Europolas, Eurojustas ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), strategijomis ir kad reikėtų apsvarstyti galimybes panaikinti teisines kliūtis keistis informacija;

3.  ragina Komisiją ir toliau vertinti nusikalstamų organizacijų iš sukčiavimo PVM gaunamas pajamas ir pateikti išsamią, bendrą, daugiadalykę strategiją, kaip kovoti su nusikalstamų organizacijų verslo modeliais, grindžiamais sukčiavimu PVM, įskaitant bendro tyrimo komandų priemones, kai būtina;

4.  ragina valstybes nares priimti visas reikiamas teisėkūros ir administracines priemones, siekiant užtikrinti finansinių srautų atsekamumą ir bankų skaidrumą, kad pajamos iš sukčiavimo PVM nebūtų reinvestuojamos;

5.  mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų įsteigta viena, stipri ir nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti, persekioti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikalstamos veikos, kuria kenkiama Sąjungos finansiniams interesams, įskaitant sukčiavimą PVM, vykdytojus, kaip apibrėžta minėtoje PIF direktyvoje, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui; be to, pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad, Europos prokuratūrai ir valstybių narių tyrimo institucijoms pasidalijus kompetencija, didelį poveikį Sąjungos biudžetui darantys nusikaltimai būtų priskirti Europos prokuratūros kompetencijai;

6.  ragina visas valstybes nares skelbti nuostolių, patiriamų dėl ES vykdomos sukčiavimo PVM veiklos, statistiką, panaikinti EUROFISC trūkumus ir geriau koordinuoti savo atvirkštinio su prekėmis ir paslaugomis susijusio apmokestinimo PVM politiką;

7.  mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės taikytų daugiašalių patikrų priemones – šias koordinuotas patikras vykdo dvi ar daugiau valstybių narių, kuriose mokesčius turi mokėti vienas ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų, nes tai naudinga kovos su sukčiavimu PVM priemonė.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

27.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

3

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Heinz K. Becker, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Barbara Matera, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, József Nagy, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Kristina Winberg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna Maria Corazza Bildt, Dennis de Jong, Gérard Deprez, Anna Hedh, Petr Ježek, Petra Kammerevert, Jean Lambert, Gilles Lebreton, Andrejs Mamikins, Salvatore Domenico Pogliese, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georg Mayer

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

5

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Beatrix von Storch, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alain Cadec, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Joachim Starbatty, Tibor Szanyi, Romana Tomc

Teisinis pranešimas