PRANEŠIMAS dėl Komisijos narių interesų deklaracijų gairių

8.11.2016 - (2016/2080(INI))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Pascal Durand

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Komisijos narių interesų deklaracijų gairių

(2016/2080(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 17 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 245 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių XVI priedą (Europos Komisijos tvirtinimo gairės), ypač į jo 1 dalies a punkto trečią pastraipą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas)[1],

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[2], ypač į punktus, atitinkančius II skirsnį („Politinė atsakomybė“),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“[3],

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos narių elgesio kodeksą[4], ypač jo 1.3–1.6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0315/2016),

A.  kadangi pagal savo Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Europos Komisijos tvirtinimo gairės) 1 dalies a punktą Parlamentas gali pareikšti nuomonę dėl išrinktojo Komisijos pirmininko siūlomo pareigų padalijimo jos nariams ir paprašyti bet kokios informacijos, kurios reikia siekiant priimti sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo; kadangi Parlamentas laukia, kad jam būtų pateikta visa informacija apie paskirtųjų Komisijos narių finansinius interesus, o jų finansinių interesų deklaracijos būtų pateiktos nagrinėti už teisės reikalus atsakingam komitetui;

B.  kadangi pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II skirsnio („Politinė atsakomybė“) 3 punktą paskirtieji Komisijos nariai, laikydamiesi Sutartyse numatyto nepriklausomumo įsipareigojimo, be išlygų atskleidžia visą esminę informaciją; kadangi ši informacija atskleidžiama laikantis procedūrų, kurių paskirtis – užtikrinti atvirą, sąžiningą ir nuoseklų visų paskirtųjų Komisijos narių įvertinimą;

C.  kadangi, laikantis 2015 m. balandžio 28 d. Sprendimo dėl paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas), už teisės reikalus atsakingam komitetui nagrinėjant paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaraciją ne tik patikrinama, ar deklaracija tinkamai užpildyta, bet ir įvertinama, ar deklaracijos turinys yra tikslus ir ar galima įžvelgti interesų konfliktą;

D.  kadangi pagal savo Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punktą Parlamentas paskirtuosius Komisijos narius įvertina ir pagal jų asmeninį nepriklausomumą, ypač atsižvelgdamas į Europos Komisijai pagal Sutartis pavestą ypatingą Sąjungos interesų gynėjos vaidmenį;

E.  kadangi pirmiau minėtoje 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Parlamentas nurodė, kad, prieš pradedant Komisijos narių klausymus, Teisės reikalų komitetas būtinai turi patvirtinti, kad nėra interesų konflikto, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartimi buvo sustiprinti Komisijos politiniai įgaliojimai;

F.  kadangi minėtoje 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliucijoje Parlamentas laikėsi nuomonės, kad svarbu, kad Teisės reikalų komitetas pateiktų rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą, ir sykiu paragino Komisiją persvarstyti savo taisykles, susijusias su Komisijos narių interesų deklaracijomis;

G.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso dėl nesavanaudiškumo, sąžiningumo, skaidrumo, dorumo, atsakingumo ir pagarbos Parlamento orumui 1.3 punktą Komisijos nariai turi deklaruoti visus finansinius interesus ar turtą, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą einant pareigas, ir, kaip apibrėžta dabar galiojančiose taisyklėse[5], savo sutuoktinio ar partnerio turimas akcinio kapitalo dalis, kurios galėtų sukelti interesų konfliktą;

H.  kadangi privalomi deklaruoti finansiniai interesai apima bet kokios formos individualų finansinį dalyvavimą įmonės kapitale;

I.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.4 punktą, kad išvengtų bet kokios interesų konflikto rizikos, Komisijos nariai privalo deklaruoti savo sutuoktinio ar partnerio profesinę veiklą, ir deklaracijoje turi būti nurodomas veiklos pobūdis, einamų pareigų pavadinimas ir darbdavio (jei toks yra) vardas, pavardė ar pavadinimas;

J.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.5 punktą finansiniai interesai turi būti deklaruojami užpildant prie Elgesio kodekso pridėtą formą ir kadangi ši forma turi būti užpildoma ir pateikiama prieš paskirtojo Komisijos nario klausymą Europos Parlamente bei peržiūrima jo kadencijos metu, jei pasikeičia duomenys, ir bent vieną kartą per metus;

K.  kadangi šioje formoje pateikiama informacija yra ribota ir netinkama, joje nėra aiškiai apibrėžiama interesų konflikto sąvoka, ir dėl to Parlamentas negali tinkamai įvertinti, ar esama realaus ar potencialaus paskirtųjų Komisijos narių interesų konfliktų ir ar jie gebės eiti pareigas vadovaudamiesi Komisijos narių elgesio kodeksu;

L.  kadangi pagal Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 punktą Komisijos narys negali kištis į jo atsakomybės sričiai priklausančius klausimus, kai jį sieja asmeniniai interesai, pavyzdžiui, šeimyniniai ar finansiniai, galintys pakenkti jo nepriklausomumui;

M.  kadangi Komisija yra galutinai atsakinga už jos narių interesų deklaracijose pateikiamos informacijos pobūdį ir aprėptį; kadangi dėl šios priežasties Komisija privalo kruopščiai užtikrinti tinkamam paskirtųjų Komisijos narių skyrimo procedūros vykdymui reikalingą skaidrumo lygį;

N.  kadangi pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 5 punktą Parlamentas gali paprašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą atskiru Komisijos nariu; kadangi pagal šio susitarimo 7 punktą, jei Komisijos pirmininkas ketina perskirstyti Komisijos narių pareigas, jis turi apie tai pranešti Parlamentui, kad Parlamente būtų galima surengti konsultacijas šiuo klausimu;

O.  kadangi, palyginti su 2008–2009 m. nagrinėtomis deklaracijomis, dabartines Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas apskritai galima laikyti geresnėmis, tačiau kadangi netrūko atvejų, kai vėliau reikėjo patikslinti tam tikras interesų deklaracijas;P.  kadangi apgailestautina, kad 2011 m. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse nepakankamai atsižvelgta į keletą Parlamento rekomendacijų dėl patobulinimų, ypač susijusių su Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis, įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimais ir ad hoc etikos komiteto, atsakingo už interesų konfliktų vertinimą, stiprinimu; kadangi, atsižvelgiant į tai, taip pat reikėtų nepamiršti Parlamento priimtų pozicijų dėl paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūros pakeitimų ir patobulinimų;Q.  kadangi vienas iš Europos valdymo ramsčių – tai etikos ir skaidrumo didinimas ES institucijose siekiant pagerinti Europos piliečių pasitikėjimą jomis, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad priėmus Lisabonos sutartį Komisijai suteikti platesni politiniai įgaliojimai;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad nagrinėjant Komisijos narių finansinių interesų deklaracijas siekiama užtikrinti, kad Komisijos nariai gebėtų vykdyti savo pareigas būdami visiškai nepriklausomi ir kad Komisija būtų kuo skaidresnė ir atskaitingesnė, kaip nurodyta ES sutarties 17 straipsnio 3 dalyje, SESV 245 straipsnyje ir Komisijos narių elgesio kodekse; todėl pažymi, kad tai turėtų būti daroma ne tik paskiriant naująją Komisiją, bet ir atsilaisvinus vietai dėl Komisijos nario atsistatydinimo, privalomo išėjimo į pensiją ar mirties, įstojus naujai valstybei narei arba iš esmės pasikeitus Komisijos nario atsakomybės sričiai ar finansiniams interesams;

2.  laikosi nuomonės, kad potencialaus interesų konflikto vertinimas turi būti grindžiamas įtikinamais, objektyviais ir aktualiais duomenimis ir jame turi būti atsižvelgiama į paskirtojo Komisijos nario atsakomybės sritį;

3.  pažymi, kad interesų konfliktas apibrėžiamas kaip bet kokia padėtis, kai viešasis interesas neatitinka viešųjų ir privačiųjų interesų, kuri gali – arba atrodo, kad gali –paveikti nepriklausomą, nešališką ir objektyvų pareigų vykdymą;

4.  patvirtina, kad Teisės reikalų komitetas yra kompetentingas ir atsakingas už tai, kad būtų atlikta esminė finansinių interesų deklaracijų analizė, taikant išsamų patikrinimą, kad būtų galima įvertinti, ar paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaracija yra tinkamai užpildyta, ar atitinka Sutartyse ir Elgesio kodekse nustatytus kriterijus ir principus, ar joje galima įžvelgti interesų konfliktą, ir kad jis privalo galėti pasiūlyti Komisijos pirmininkui pakeisti tą Komisijos narį; todėl ragina Komisiją suteikti Teisės komitetui visas faktines priemones ir informaciją, kad ji galėtų atlikti išsamią ir objektyvią analizę;

5.  mano, kad itin svarbu suteikti Teisės reikalų komitetui pakankamai laiko, kad jis galėtų veiksmingai atlikti šią išsamią analizę;

6.  pažymi, kad Teisės reikalų komitetas nagrinėja su paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis susijusius klausimus griežtai laikydamasis konfidencialumo, tačiau, vadovaudamasis skaidrumo principu, taip pat užtikrina, kad kai tik parengia išvadas, jos iš karto būtų paskelbtos;

7.  mano, kad be laiko, skiriamo Teisės reikalų komitetui užduoti klausimų kandidatui į Komisijos narius, tuo atveju, kai jis nustato galimą interesų konfliktą, jam reikėtų suteikti teisę pratęsti klausymus ir gauti reikiamus paaiškinimus;

Finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo procedūra prieš paskirtųjų Komisijos narių klausymus

8.  mano, kad Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, grindžiamas išsamia finansinių interesų deklaracijos analize, yra būtina išankstinė sąlyga atsakingam komitetui rengti klausymą[6];

9.  todėl laikosi nuomonės, kad, jeigu tokio patvirtinimo nėra arba Teisės reikalų komitetas nustato interesų konfliktą, skiriamojo Komisijos nario skyrimo procesas sustabdomas;

10.  laikosi nuomonės, kad, Teisės reikalų komitetui nagrinėjant finansinių interesų deklaracijas, reikia vadovautis tokiomis gairėmis:

a)  jeigu, išnagrinėjęs finansinių interesų deklaraciją, Teisės reikalų komitetas laikosi nuomonės, kad, remiantis pateiktais dokumentais, ji užpildyta tinkamai, joje nieko netrūksta ir nėra informacijos, dėl kurios būtų galima įžvelgti su skiriamojo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusį esamą ar galimą interesų konfliktą, komiteto pirmininkas pateikia interesų konflikto nebuvimo patvirtinimo raštą už klausymą atsakingiems komitetams arba, jeigu procedūra vyksta Komisijos nario kadencijos metu, – atsakingiems komitetams;

b)  jeigu Teisės reikalų komitetas mano, kad skiriamojo Komisijos nario interesų deklaracijoje pateikta informacija yra neišsami ar prieštaringa arba kad ją reikia papildomai paaiškinti, remdamasis Darbo tvarkos taisyklėmis[7] ir Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[8], jis paprašo skiriamojo Komisijos nario nepagrįstai nedelsiant pateikti šią informaciją ir sprendimą priima tik ją gavęs ir deramai išanalizavęs; Teisės reikalų komitetas gali nuspręsti prireikus pakviesti skiriamąjį Komisijos narį į klausymą;

c)  jeigu Teisės reikalų komitetas nustato, kad, sprendžiant iš finansinių interesų deklaracijos arba skiriamojo Komisijos nario pateiktos papildomos informacijos, esama interesų konflikto, parengia rekomendacijas, kuriomis siekiama interesų konfliktą panaikinti; gali būti rekomenduojama atsisakyti tų finansinių interesų arba kad Komisijos pirmininkas pakeistų skiriamojo Komisijos nario atsakomybės sritį; sunkesniais atvejais, jei jokia kita rekomendacija nepadeda panaikinti interesų konflikto, kraštutiniu atveju už teisės reikalus atsakingas komitetas gali padaryti išvadą, kad, remiantis Sutartimi ir Elgesio kodeksu, skiriamasis Komisijos narys negali eiti jam numatytų pareigų; Parlamento pirmininkas klausia Komisijos pirmininko, kokių tolesnių veiksmų šis ketina imtis;

Finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo procedūra, taikoma Komisijos nario kadencijos metu

11.  pabrėžia, kad kiekvienas Komisijos narys privalo pasirūpinti, kad jo interesų deklaracija būtų nedelsiant atnaujinta kaskart, kai pasikeičia jo finansiniai interesai, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti Parlamentą apie bet kokius pokyčius ar aplinkybes, dėl kurių kyla arba gali kilti interesų konfliktas;

12.  todėl mano, kad finansinių interesų deklaracija turi apimti esamus ar buvusius su paveldu, profesiniais ir asmeniniais dalykais ar šeima susijusius praėjusių dvejų metų interesus ar veiklą, turinčius sąsajų su siūloma atsakomybės sritimi; joje taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad interesai gali būti susiję su privalumais sau ar kitiems ir kad jie taip pat gali būti moralinio, materialinio ar finansinio pobūdžio;

13.  mano, kad dėl bet kokio Komisijos nario finansinių interesų pasikeitimo kadencijos metu arba Komisijos narių atsakomybės sričių perskirstymo susidaro nauja padėtis galimo interesų konflikto atžvilgiu; todėl mano, kad esant tokiai padėčiai, atsižvelgiant į šios rezoliucijos 10 dalį ir Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Komisijos tvirtinimo gairės) 2 dalį, atliekamas Parlamento patikrinimas;

14.  primena, kad vadovaujantis SESV 246 straipsnio antra pastraipa, jeigu Komisijos narys keičiamas kadencijos metu, konsultuojamasi su Parlamentu; mano, kad tai, vadovaujantis šios rezoliucijos 10 dalies nuostatomis ir Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo (Komisijos tvirtinimo gairės)[9] nuostatomis dėl Europos Parlamento kompetencijų tuo atveju, kai keičiasi Komisijos sudėtis arba iš esmės keičiamos Komisijos narių atsakomybės sritys kadencijos metu, būtinai apima ir patikrinimą, ar nėra interesų konflikto;

15.  mano, kad jeigu interesų konfliktas nustatomas Komisijos nario kadencijos metu ir jeigu Komisijos pirmininkas nesilaiko Parlamento rekomendacijų dėl interesų konflikto panaikinimo, kaip nustatyta šios rezoliucijos 10 dalyje, Teisės reikalų komitetas gali paprašyti Komisijos pirmininko pagal ES sutarties 17 straipsnio 6 dalį pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu ir prireikus paprašyti Parlamento paraginti Komisijos pirmininką veikti pagal SESV 245 straipsnį, kad tas Komisijos narys netektų teisės į pensiją ar kitų panašių privilegijų;

Komisijos narių elgesio kodeksas

16.  pažymi, kad 2011 m. balandžio 20 d. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse, kuriame kalbama apie nešališkumą, sąžiningumą, skaidrumą, stropumą, dorumą, atsakomybę ir apdairumą, lyginant su ankstesniu 2004 m. priimtu kodeksu, esama patobulinimų, susijusių su finansinių interesų deklaravimu, nes reikalavimas juos atskleisti dabar taikomas ir Komisijos narių partneriams, o interesų deklaracija turi būti peržiūrėta pasikeitus informacijai arba bent kartą per metus;

17.  pažymi, kad finansinių interesų deklaracijos patikimumas priklauso nuo paskirtajam Komisijos nariui teikiamos formos tikslumo; mano, kad dabartinė Komisijos narių interesų deklaracijų apimtis pernelyg ribota, o jose pateikiami paaiškinimai neaiškūs; todėl ragina Komisiją kuo greičiau peržiūrėti Elgesio kodeksą siekiant užtikrinti, kad interesų deklaracijos suteiktų Teisės reikalų komitetui tikslią informaciją, kuria jis galėtų nedvejodamas grįsti savo sprendimą;

18.  mano, kad, norint susidaryti išsamesnį vaizdą apie deklaraciją pateikusio Komisijos nario finansinę padėtį, Komisijos narių elgesio kodekso 1.3–1.5 punktuose minimos finansinių interesų deklaracijos turėtų apimti visus paskirtojo Komisijos nario ir jo sutuoktinio ar partnerio finansinius interesus ir veiklą, jokiu būdu ne tik tuos, „dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“;

19.  mano, kad Komisijos narių elgesio kodekso 1.6 punkte nurodyti šeimos interesai turėtų būti įtraukti į finansinių interesų deklaracijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nustatyti sąžiningas šeimos interesų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nustatymo priemones;

20.  mano, kad, siekiant išplėsti ir patobulinti taisykles dėl interesų konfliktų, interesų deklaracijos taip pat turėtų apimti informaciją apie bet kokius paskirtojo Komisijos nario sutartinius santykius, dėl kurių jiems einant savo pareigas galėtų kilti interesų konfliktas;

21.  apgailestauja, kad Elgesio kodekse tinkamai nekodifikuotas SESV 245 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad per savo kadenciją ir jai pasibaigus Komisijos nariai gerbs „įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;

22.  apgailestauja, kad Elgesio kodekse nenustatyta jokių reikalavimų deklaruoti turto perleidimą, nors tokie reikalavimai turi būti bet kokios etinės tvarkos standartas; mano, jog šio aspekto reglamentavimas – skubus prioritetas;

23.  pažymi, kad Elgesio kodekse nenurodytas joks konkretus terminas deklaracijai pateikti iki Parlamento rengiamo paskirtųjų Komisijos narių klausymo; mano, kad šis reikalavimas yra pagrindinis aspektas persvarstant paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūrą;

24.  apgailestauja, kad Komisija reguliariai neteikia Komisijos narių elgesio kodekso įgyvendinimo – ypač kai tai susiję su jų interesų deklaracijomis – ataskaitos, ir mano, kad Elgesio kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta galimybė pateikti skundą ar pritaikyti sankcijas padarius pažeidimą, ne tik sunkius nusižengimus, kaip nurodyta SESV 245 ir 247 straipsniuose;

25.  ypač apgailestauja dėl to, kad Komisijos pirmininkas pateikė neigiamą atsakymą į Europos ombudsmeno prašymą iniciatyviai skelbti sprendimus dėl leidimų dėl buvusių Komisijos narių veiklos vykdymo pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomones; pabrėžia, kad vien tik skelbti Komisijos posėdžių protokolus nepakanka siekiant Parlamentui ir pilietinei visuomenei suteikti galimybę sužinoti, kaip praktikoje aiškinami „galimi interesų konfliktai“, ir susipažinti su sąžiningumo užtikrinimo politikos priemonėmis, kurias šioje srityje parengė ad hoc etikos komitetas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad 18 mėnesių visiems buvusiems Komisijos nariams draudžiama daryti poveikį Komisijos nariams ir jų darbuotojams ir ginti savo įmonės, kliento ar darbdavio interesus, kai tai susiję su klausimais, kurie priklausė jų atsakomybės sričiai, bet po to, kai jie palieka Komisiją, trejus metus turi teisę į labai dosnią pereinamojo laikotarpio išmoką – 40–65 proc. paskutinio bazinio darbo užmokesčio;

27.  teigiamai vertina tai, kad į Elgesio kodeksą įtraukta nuostata dėl bylų perskyrimo kitam Komisijos nariui atsiradus interesų konflikto galimybei, tačiau apgailestauja, kad:

a)  išsamiai neapibrėžta, kas laikoma interesų konfliktu;

b)  nuostata apsiriboja su atitinkamo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusiais klausimais, taigi neatsižvelgiama į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas;

c)  nėra nei kriterijų, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl perskyrimo, nei privalomos Parlamento informavimo tvarkos ar procedūros, kuri būtų taikoma, jei Komisijos narys nepraneša apie interesų konfliktą arba vykdo veiklą, nesuderinamą su jo pareigų pobūdžiu;

28.  ragina Komisiją kuo skubiau peržiūrėti 2011 m. Komisijos narių elgesio kodeksą ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas neseniai priimtose rezoliucijose, ir plėtojamus bendruosius etikos ir skaidrumo standartus, kurie taikomi visoms ES institucijoms; rekomenduoja Komisijai pataisyti savo Komisijos narių elgesio kodeksą, siekiant užtikrinti, kad:

a)  Komisijos nariai deklaruotų visus finansinius interesus, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, viršijančius 10 000 EUR;

b)  Komisijos nariai deklaruotų visus savo interesus (kaip akcininkai, bendrovių valdybų nariai, patarėjai ir konsultantai, asocijuotųjų fondų nariai ir pan.), susijusius su visomis įmonėmis, kurių veikloje jie dalyvavo, įskaitant artimų šeimos narių interesus, taip pat pokyčius, kurie įvyko tuo metu, kai buvo paskelbta apie jų kandidatūras;

c)  Komisijos narių išlaikomi ir (arba) tiesioginiai šeimos nariai atskleistų tokią pat informaciją, kaip ir sutuoktiniai ar partneriai;

d)  Komisijos nariai visapusiškai paaiškintų organizacijų, kurių veikloje dalyvauja jie ir (arba) jų sutuoktiniai, ir (arba) jų išlaikomi vaikai, tikslus, siekiant nustatyti, ar esama interesų konflikto;

e)  Komisijos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje, slaptoje draugijoje ar asociacijoje, slepiančioje savo egzistavimą ir vykdančioje su viešųjų institucijų funkcijomis nesuderinamą veiklą;

f)  Komisijos nariai ir jų išlaikomi šeimos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje ir visas NVO dovanotas lėšas, kurių vertė viršija 500 EUR;

g)  Elgesio kodeksas būtų iš dalies pakeistas vadovaujantis SESV 245 straipsniu siekiant pratęsti Komisijos narių įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimus iki dvejų metų;

h)  į Elgesio kodeksą būtų įtraukti konkretūs turto perleidimo reikalavimai;

i)  paskirtieji Komisijos nariai pateiktų savo deklaracijas per konkretų laiką ir pakankamai iš anksto, kad ad hoc etikos komitetas galėtų pateikti Parlamentui savo nuomonę dėl galimų interesų konfliktų likus pakankamai laiko iki klausymų Parlamente;

j)  Komisijos nariai susitiktų tik su tų lobistų grupių, kurios yra įtrauktos į Skaidrumo registrą, kuriame pateikiama informacija apie asmenis, siekiančius daryti įtaką politikos formavimui ES institucijose, atstovais;

k)  Komisijos nariai, kai yra paskiriami, pateiktų pasirašytą deklaraciją, kurioje patvirtintų, kad jie sutinka būti išklausyti bet kuriame Parlamento komitete veiklos, susijusios su jų įgaliojimais, klausimais;

l)  deklaracijos būtų skelbiamos atviriesiems duomenims tinkamu formatu, kad jas būtų paprasta tvarkyti naudojantis duomenų bazėmis;

m)  bylų perskyrimo procedūra kilus interesų konfliktui būtų patobulinta atsižvelgiant į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas, nustatant sąžiningumo ir apdairumo kriterijus, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl bylų perskyrimo, įgyvendinant privalomą procedūrą ir skiriant sankcijas tais atvejais, kai Komisijos narys nepateikia informacijos apie galimą interesų konfliktą, ir pradedant taikyti privalomą Parlamento informavimo apie minėtuosius atvejus procedūrą;

n)  Komisija kasmet pateiktų ataskaitą apie tai, kaip įgyvendinamas Komisijos narių elgesio kodeksas, ir nustatytų skundų teikimo procedūras ir sankcijas ne tik sunkių nusižengimų, bet ir reikalavimų nesilaikymo – ypač kai tai susiję finansinių interesų deklaravimu – atveju;

o)  būtų nustatyti kriterijai pagal SESV 245 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Komisijos nariai turi „pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;

p)  būtų iniciatyviai skelbiami sprendimai dėl leidimų dėl buvusių Komisijos narių veiklos vykdymo pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomonės;

q)  ad hoc etikos komitetas būtų sudarytas iš nepriklausomų ekspertų, kurie patys nėra ėję Komisijos nario pareigų;

r)  ad hoc etikos komitetas rengtų ir skelbtų metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje galėtų būti teikiamos rekomendacijos, kaip, šio komiteto nuomone, būtų tinkama pagerinti Elgesio kodeksą arba jo įgyvendinimą.

29.  prašo Komisijos pradėti derybas su Parlamentu dėl galimų reikalingų Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių dalinių pakeitimų;

30.  prašo Konstitucinių reikalų komiteto padaryti reikiamus Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ypač jų XVI priedo, pakeitimus, kad būtų galima įgyvendinti šią rezoliuciją;

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0096.
• [2]  OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0287.
• [4]  C(2011)2904.
• [5]  Pastovus nesantuokinis partneris, kaip apibrėžta Reglamente Nr. 2278/69 (OL L 89, 1969 11 17) ir Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.
• [6]  Žr. 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“.
• [7]  Žr. Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punktą.
• [8]  Žr. Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių II skirsnio 3 dalį.
• [9]  Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 2 dalį.

AIŠKINAMOJI DALIS

Aplinkybės

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių XVI priede „Komisijos tvirtinimo gairės“ nustatyta, kad „Parlamentas gali paprašyti bet kokios informacijos, kurios reikia siekiant priimti sprendimą dėl paskirtųjų Komisijos narių tinkamumo. Jis tikisi, kad bus atskleista visa su jų finansiniais interesais susijusi informacija. Paskirtųjų Komisijos narių interesų deklaracijos teikiamos nagrinėti už teisės reikalus atsakingam komitetui“.

Deja, šioje nuostatoje tiksliai neapibrėžta Teisės reikalų komiteto tyrimo aprėptis, ypač susijusi su klausimu, ar atliekant šį tyrimą reikia tik formaliai išnagrinėti suteiktą informaciją, ar, priešingai, atlikti nuodugnų tyrimą. Kadangi dėl šios neišsamios nuostatos kilo praktinių sunkumų, kurie buvo ypač dideli skiriant pastarąją Europos Komisiją, Teisės reikalų komiteto koordinatoriai nusprendė paprašyti Konstitucinių reikalų komiteto, kuris, be kita ko, yra atsakingas už Parlamento darbo tvarkos taisyklių aiškinimą, pateikti paaiškinimų.

Konstitucinių reikalų komiteto rekomenduotas aiškinimas buvo priimtas 2015 m. balandžio 28 d. plenariniame posėdyje. Jame nurodyta:

„Už teisės reikalus atsakingam komitetui nagrinėjant paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaraciją ne tik patikrinama, ar deklaracija tinkamai užpildyta, bet ir vertinama, ar remiantis deklaracijos turiniu galima įžvelgti interesų konfliktą. Tuomet už klausymą atsakingas komitetas sprendžia, ar jam reikia papildomos informacijos iš paskirtojo Komisijos nario“.

Tokia interpretacija patvirtinama, kad tyrimas turi būti nuodugnus, bet atsakomybė už papildomų klausimų uždavimą tenka už klausymą atsakingam komitetui.

Tačiau 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Komisijos narių klausymų procedūros ir praktika: 2014 m. proceso pamokos“ Parlamentas pabrėžia Teisės reikalų komiteto vaidmenį, nes „mano, kad paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų patikrinimas Teisės reikalų komitete turėtų būti patobulintas; [...]; mano, jog Teisės reikalų komiteto patvirtinimas, kad interesų konflikto nėra, pateiktas iš esmės išnagrinėjus finansinių interesų deklaraciją, yra būtina išankstinė sąlyga, į kurią atsižvelgdamas atsakingas komitetas rengia klausymą“ (4 dalis).

Todėl Parlamentas „mano, kad ateinančiais mėnesiais Teisės reikalų komitetas turėtų pateikti rekomendacijų ar pranešimo savo iniciatyva formos gaires, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atlikti procedūrų, susijusių su Komisijos narių interesų deklaracijomis, reformą;“ (13 dalis).

Reaguodamas į šį plenariniame posėdyje išreikštą raginimą, Teisės reikalų komitetas paprašė leisti jam priimti pranešimą savo iniciatyva šia tema.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas siūlo apibrėžti interesų deklaracijų nagrinėjimo Teisės reikalų komitete aprėptį. Tai visų pirma turėtų apimti Europos Parlamento vidines procedūras, taikomas skiriant naująją Komisiją ir jos kadencijos metu, ir Komisijos nariams taikomus skaidrumo reikalavimus.

Apskritai pranešėjas pritaria Parlamento pozicijai, kad patikrinimo, ar nėra interesų konflikto, negalima prilyginti kandidato kompetencijos įvertinimui, todėl šis patikrinimas turi būti būtina išankstinė klausymo sąlyga. Be to, jis mano, kad interesų konflikto sąvoka turi apimti tik objektyvius ir patikrinamus veiksnius, kurie gali būti vertinami tik atsižvelgiant į konkrečią atsakomybės sritį.

Dėl to jis daro išvadą, kad Teisės reikalų komitetas turi tiek įvertinti interesų konflikto galimybę, tiek, esant reikalui, rekomenduoti, kaip jį panaikinti. Gali būti rekomenduojama atsisakyti tam tikrų finansinių interesų arba pakeisti Komisijos nario atsakomybės sritį. Kad tyrimas būtų veiksmingas, pranešėjas mano, kad Teisės reikalų komitetas turi paprašyti papildomos informacijos, jeigu deklaracija kelia abejonių, yra neišsami ar prieštaringa.

Pranešėjas taip pat mano, kad finansinių interesų deklaracijų ir apskritai Komisijos narių galimų interesų konfliktų kontrolė turi vykti ne tik vykstant Komisijos skyrimo procedūrai. Todėl jis mano, kad dėl bet kokio esminio Komisijos nario finansinių interesų pasikeitimo kadencijos metu arba Komisijos narių atsakomybės sričių perskirstymo susidaro nauja padėtis galimo interesų konflikto atžvilgiu, taigi Parlamentas turėtų atlikti jos tyrimą.

Be to, pranešėjas kreipiasi ir į Europos Komisiją. Komisija yra galutinai atsakinga už nustatymą, kokia informacija turi būti įtraukta į jos narių interesų deklaracijas. Todėl pranešėjas siūlo Komisijai iš dalies pakeisti savo narių elgesio kodeksą ir interesų deklaracijas, siekiant užtikrinti, kad į jas būtų įtraukta pakankamai informacijos, reikalingos Komisijos narių finansiniams interesams įvertinti, o Parlamentas būtų informuojamas apie visus padarytus pakeitimus.

Pranešėjas taip pat mano, kad reikėtų paprašyti Konstitucinių reikalų komiteto padaryti reikiamus Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ypač jų XVI priedo, pakeitimus, kad būtų galima įgyvendinti pranešime pateikiamas gaires.

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (28.9.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

„Komisijos narių interesų deklaracijos. Gairės“
(2016/2080(INI))

Nuomonės referentė: Ingeborg Gräßle

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 245 straipsnį,

A.  kadangi, palyginti su 2008–2009 m. nagrinėtomis deklaracijomis, dabartinės Komisijos narių finansinių interesų deklaracijos apskritai laikytinos geresnėmis, tačiau kadangi netrūko atvejų, kai vėliau reikėjo patikslinti tam tikras interesų deklaracijas;

B.  kadangi apgailestautina, kad 2011 m. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse nepakankamai atsižvelgta į įvairias Parlamento rekomendacijas dėl patobulinimų, ypač susijusių su Komisijos narių finansinių interesų deklaracijomis, įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimais ir ad hoc etikos komiteto, atsakingo už interesų konfliktų vertinimą, stiprinimu; kadangi, atsižvelgiant į tai, taip pat reikėtų nepamiršti Parlamento priimtų pozicijų dėl paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūros pakeitimų ir patobulinimų;

C.  kadangi vienas iš Europos valdymo ramsčių – tai etikos ir skaidrumo didinimas ES institucijose siekiant pagerinti Europos piliečių pasitikėjimą jomis, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad priėmus Lisabonos sutartį Komisijai suteikti platesni politiniai įgaliojimai;

Remiantis 2011 m. elgesio kodeksu atlikti patobulinimai

1.  pažymi, jog į 2011 m. balandžio 20 d. priimtame Komisijos narių elgesio kodekse (C(2011) 2904), kuriame kalbama apie nešališkumą, sąžiningumą, skaidrumą, stropumą, dorumą, atsakomybę ir apdairumą, lyginant su ankstesniu 2004 m. priimtu kodeksu, matyti patobulinimai, susiję su finansinių interesų deklaravimu, kadangi reikalavimas juos atskleisti dabar taikomas ir Komisijos narių partneriams, o interesų deklaracija turi būti peržiūrėta pasikeitus informacijai arba bent kartą per metus;

CONT komiteto rekomendacijų įgyvendinimas

2.  smerkia tai, kad į 2011 m. elgesio kodeksą neįtrauktos visos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto 2011 m. kovo 2 d. paskelbtos rekomendacijos[1], ir ypač pabrėžia, kad iš Komisijos narių turėtų būti reikalaujama deklaruoti visus savo finansinius interesus ar turtą, o ne tik tuos interesus ar turtą, „kurie galėtų sukelti interesų konfliktą einant pareigas“, kad nereikalaujama deklaruoti skolų ir įsipareigojimų ir kad išlaikomiems vaikams nereikia pateikti tokios pat informacijos, kokią turi pateikti sutuoktiniai;

3.  ypač pabrėžia, jog tikimasi, kad, nesant aiškios apibrėžties ar reguliavimo sistemos, kuria galėtų vadovautis Komisijos nariai, ypač atsižvelgiant į Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, jie patys nuspręs, dėl ko gali kilti interesų konfliktas;

Įgyvendinimas Europos Komisijoje

4.  reiškia susirūpinimą, nes atnaujintame tyrime „Komisijos narių elgesio kodeksas: naudingumo ir veiksmingumo gerinimas“ (IP/D/CONT/IC/2014-053) pažymima, kad dabartinių Komisijos narių interesų deklaracijose aptikta nemažai trūkumų, daugiausia susijusių su:

a)  pareigų, per pastaruosius dešimt metų vykdytų fonduose ar panašiose įstaigose, aprašymu, nes organizacijos tikslai nepakankamai aiškūs, kad būtų galima įvertinti, ar gali kilti interesų konfliktas;

b)  „kitos profesinės veiklos“ pobūdžio aprašymu;

c)  bendrovių akcijų, vertybinių popierių ar kitokio turto valdymo ar teisių, susijusių su turtu ar kitu nematerialiuoju turtu, deklaravimu;

d)  nekilnojamuoju turtu, kadangi Komisijos nariai deklaruoja nekilnojamąjį turtą, kuris yra išimtinai savininko naudojamas būstas, nors deklaruoti šio pobūdžio nekilnojamojo turto nereikalaujama;

pabrėžia, kad neturėtų būti daromos skubotos išvados, jei išvadų negalima pagrįsti faktais, grindžiamais išsamia iki šiol surinktų duomenų rinkinių analize;

5.  apgailestauja, kad elgesio kodekse tinkamai nekodifikuotas reikalavimas, numatytas SESV 245 straipsnyje, kad per savo kadenciją ir jai pasibaigus Komisijos nariai gerbs „įsipareigojimus, ypač savo pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;

6.  apgailestauja, kad elgesio kodekse nenustatyta jokių reikalavimų deklaruoti turto perleidimą, nors tokie reikalavimai turi būti bet kokios etinės tvarkos standartas; mano, jog šio aspekto reglamentavimas – skubus prioritetas;

7.  pažymi, kad elgesio kodekse nenurodytas joks konkretus terminas deklaracijai pateikti iki Parlamento rengiamo paskirtųjų Komisijos narių klausymo; mano, kad šis reikalavimas yra pagrindinis aspektas persvarstant paskirtųjų Komisijos narių klausymo procedūrą;

8.  apgailestauja, kad deklaracija skelbiama tik PDF formatu, kurį sunku naudoti norint duomenis įkelti į elektroninę duomenų bazę;

9.  apgailestauja, kad Komisija reguliariai neteikia Komisijos narių elgesio kodekso įgyvendinimo – ypač kai tai susiję su jų interesų deklaracijomis – ataskaitos, ir mano, kad elgesio kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta galimybė pateikti skundą ar pritaikyti sankcijas padarius pažeidimą, ne tik sunkius nusižengimus, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 245 ir 247 straipsniuose;

10.  ypač apgailestauja dėl to, kad Komisijos pirmininkas pateikė neigiamą atsakymą į Europos ombudsmeno prašymą iniciatyviai skelbti sprendimus dėl leidimų, susijusių su buvusių Komisijos narių veiklos vykdymu pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomones; pabrėžia, kad vien tik skelbti Komisijos posėdžių protokolų nepakanka siekiant Parlamentui ir pilietinei visuomenei suteikti galimybę sužinoti, kaip praktikoje aiškinami „galimi interesų konfliktai“, ir susipažinti su sąžiningumo užtikrinimo politikos priemonėmis, kurias šioje srityje parengė ad hoc etikos komitetas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad 18 mėnesių visiems buvusiems Komisijos nariams draudžiama daryti poveikį Komisijos nariams ir jų darbuotojams ir ginti savo įmonės, kliento ar darbdavio interesus, kai tai susiję su klausimais, kurie priklausė jų atsakomybės sričiai, bet po to, kai jie palieka Komisiją, trejus metus turi teisę į labai dosnią pereinamojo laikotarpio išmoką – 40–65 proc. paskutinio bazinio darbo užmokesčio;

12.  teigiamai vertina tai, kad į elgesio kodeksą įtraukta nuostata dėl bylų perskyrimo kitam Komisijos nariui atsiradus interesų konflikto galimybei, tačiau apgailestauja, jog:

a)  išsamiai neapibrėžta, koks atvejis laikytinas interesų konfliktu;

b)  nuostata apsiriboja su atitinkamo Komisijos nario atsakomybės sritimi susijusiais klausimais, taigi neatsižvelgiama į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas;

c)  nėra nei kriterijų, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl perskyrimo, nei privalomos Parlamento informavimo tvarkos ar procedūros, kuri taikoma, jei Komisijos narys nepraneša apie interesų konfliktą arba vykdo veiklą, nesuderinamą su jo pareigų pobūdžiu;

Rekomendacijos

13.  pažymi, kad jokio interesų konflikto nebuvimas turi būti esminė pirminė sąlyga, įvykdytina prieš Komisijos narių klausymus, kad todėl finansinių interesų deklaravimo formas būtina užpildyti ir pateikti prieš Komisijos nario klausymą atitinkamame Europos Parlamento komitete ir kad šios formos turėtų būti peržiūrimos bent kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai pasikeičia atitinkama informacija;

14.  ragina Komisiją, kuri yra galiausiai atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas skaidrumas, reikalingas, kad tinkamai veiktų Komisijos narių skyrimo procedūra, iš esmės patobulinti Komisijos narių finansinių interesų deklaracijos formas siekiant, kad Parlamentas galėtų tiksliai įvertinti, ar, pirma, esama ar gali būti Komisijos narių interesų konfliktų ir, antra, ar Komisijos nariai gebės vykdyti savo įgaliojimus;

15.  ragina Komisiją kuo skubiau peržiūrėti 2011 m. Komisijos narių elgesio kodeksą ir atsižvelgti į Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas neseniai priimtose rezoliucijose, ir plėtojamus bendruosius etikos ir skaidrumo standartus, kurie taikomi visoms ES institucijoms; rekomenduoja Komisijai pataisyti savo Komisijos narių elgesio kodeksą, siekiant užtikrinti, kad:

a)  Komisijos nariai deklaruotų visus finansinius interesus, įskaitant turtą ir įsipareigojimus, kai jie viršija 10 000 EUR;

b)  ragina Komisijos narius deklaruoti visus savo interesus (kaip akcininkams, bendrovių valdybų nariams, patarėjams ir konsultantams, asocijuotųjų fondų nariams ir pan.), susijusius su visomis įmonėmis, kurių veikloje jie dalyvavo, įskaitant artimų šeimos narių interesus, taip pat pokyčius, kurie įvyko tuo metu, kai buvo paskelbta apie jų kandidatūras;

c)  Komisijos narių išlaikomi ir (arba) tiesioginiai šeimos nariai atskleistų tokią pat informaciją, kaip ir sutuoktiniai ar partneriai;

d)  Komisijos nariai visapusiškai paaiškintų organizacijų, kurių veikloje dalyvavo jie ir (arba) jų sutuoktiniai, ir (arba) jų išlaikomi vaikai, tikslus, siekiant nustatyti, ar esama interesų konflikto;

e)  Komisijos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje, slaptoje draugijoje ar asociacijoje, slepiančioje savo egzistavimą ir vykdančioje su viešųjų institucijų funkcijomis nesuderinamą veiklą, ir visas NVO dovanotas lėšas, jei jų vertė viršija 500 EUR;

f)  Komisijos nariai ir jų išlaikomi šeimos nariai atskleistų savo narystę bet kokioje nevyriausybinėje organizacijoje ir visas NVO dovanotas lėšas, jei jų vertė viršija 500 EUR;

g)  elgesio kodeksas būtų iš dalies pakeistas vadovaujantis SESV 245 straipsniu siekiant pratęsti Komisijos narių įsidarbinimo pasibaigus kadencijai apribojimus iki dvejų metų;

h)  į elgesio kodeksą būtų įtraukti konkretūs turto perleidimo reikalavimai;

i)  paskirtieji Komisijos nariai pateiktų savo deklaracijas per konkretų laiką ir pakankamai iš anksto, kad ad hoc etikos komitetas galėtų pateikti Parlamentui savo nuomonę dėl galimų interesų konfliktų likus pakankamai laiko iki klausymų Parlamente;

j)  Komisijos nariai susitiktų tik su tų lobistų grupių, kurios yra įtrauktos į Skaidrumo registrą, kuriame pateikiama informacija apie asmenis, siekiančius daryti įtaką politikos formavimui ES institucijose, atstovais;

k)  Komisijos nariai, kai yra paskiriami, pateiktų pasirašytą deklaraciją, kurioje patvirtintų, kad jie sutinka būti išklausyti bet kuriame Parlamento komitete veiklos, susijusios su jų įgaliojimais, klausimais;

l)  deklaracijos būtų skelbiamos atviriesiems duomenims tinkamu formatu ir jas būtų paprasta tvarkyti naudojantis duomenų bazėmis;

m)  Komisija peržiūrėtų elgesio kodekso 1.3 skirsnį, kuriame pažymima, jog Komisijos nariai turi deklaruoti visus finansinius interesus ar turtą, dėl kurių jiems vykdant savo pareigas gali kilti interesų konfliktas, ir visų pirma interesų konflikto apibrėžtį, kad būtų užtikrinta, kad visi finansiniai interesai ir susijusios taisyklės būtų aiškiai apibrėžti ir paskirtiesiems Komisijoms nariams bei pareigas einantiems Komisijos nariams būtų pateiktos gairės, kaip visapusiškai įgyvendinti elgesio kodekso 1.3 skirsnį;

n)  bylų perskyrimo procedūra kilus interesų konfliktui būtų patobulinta atsižvelgiant į Komisijos nario, kaip kolegijai priklausančio pareigūno, pareigas, nustatant sąžiningumo ir apdairumo kriterijus, kuriais vadovaudamasis Komisijos pirmininkas galėtų priimti sprendimą dėl bylų perskyrimo, įgyvendinant privalomą procedūrą ir skiriant sankcijas tais atvejais, kai Komisijos narys nepateikia informacijos apie galimą interesų konfliktą, ir pradedant taikyti privalomą Parlamento informavimo apie minėtuosius atvejus procedūrą;

o)  Komisija kasmet pateiktų ataskaitą apie tai, kaip įgyvendinamas Komisijos narių elgesio kodeksas, ir nustatytų skundų teikimo procedūras ir sankcijas ne tik sunkių nusižengimų, bet ir reikalavimų nevykdymo – ypač kai tai susiję finansinių interesų deklaravimu – atveju;

p)  būtų nustatyti kriterijai pagal SESV 245 straipsnį, kuriame numatyta, kad Komisijos nariai turi „pareigą sąžiningai ir apdairiai elgtis nustoję eiti šias pareigas, sutikdami eiti tam tikras skiriamąsias pareigas ar gauti tam tikrą naudą“;

q)  būtų iniciatyviai skelbiami sprendimai dėl leidimų, susijusių su buvusių Komisijos narių veiklos vykdymu pasibaigus kadencijai, taip pat ad hoc etikos komiteto nuomonės;

r)  ad hoc etikos komitetas būtų sudarytas iš nepriklausomų ekspertų, kurie patys nėra ėję Komisijos nario pareigų;

s)  ad hoc etikos komitetas rengtų ir skelbtų metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje galėtų būti teikiamos rekomendacijos, kaip, šio komiteto nuomone, būtų tinkama pagerinti elgesio kodeksą arba jo įgyvendinimą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	26.9.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Verónica Lope Fontagné, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Cătălin Sorin Ivan, Andrey Novakov, Julia Pitera, Richard Sulík
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	John Stuart Agnew, Edouard Ferrand

• [1]  Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko G. De Magistriso laiškas Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui K.-H. Lehne.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	13.10.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Sergio Gaetano Cofferati, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Constance Le Grip, Virginie Rozière