Procedūra : 2016/2052(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0316/2016

Pateikti tekstai :

A8-0316/2016

Debatai :

PV 21/11/2016 - 15
CRE 21/11/2016 - 15

Balsavimas :

PV 22/11/2016 - 5.8
CRE 22/11/2016 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0435

PRANEŠIMAS     
PDF 637kWORD 73k
31.10.2016
PE 584.127v02-00 A8-0316/2016

dėl Europos gynybos sąjungos

(2016/2052(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Urmas Paet

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos gynybos sąjungos

(2016/2052(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 6 dalį dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalį dėl gynybos aljanso,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m.(3), kurios 89 dalyje nurodyta, kad „pagrindinių teisių galiojimas nesibaigia ties kareivinių vartais“ ir kad „jos taip pat visapusiškai taikomos uniformuotiems piliečiams, ir rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad pagrindinių teisių būtų paisoma ir tarnaujant ginkluotosiose pajėgose“,

–  atsižvelgdamas į tarpparlamentinių konferencijų bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais, vykusių 2016 m. balandžio 8 d. Hagoje, 2015 m. rugsėjo 6 d. Liuksemburge, 2015 m. kovo 6 d. Rygoje, 2014 m. lapkričio 7 d. Romoje, 2014 m. balandžio 4 d. Atėnuose, 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, 2013 m. kovo 25 d. Dubline ir 2012 m. rugsėjo 10 d. Pafose, galutines išvadas,

–  atsižvelgdamas į naujausią Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime, vykusiame 2016 m. rugsėjo 2 d. Gymniche, kuriame ji dar kartą pabrėžė, kad valstybės narės turi galimybę pasiekti konkrečią pažangą gynybos srityje,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini 2016 m. birželio 28 d. pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Europos gynybos agentūros vadovės pažangos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013) 0542),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. Komisijos pranešimą tema „Naujas susitarimas dėl Europos gynybos“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Komisijos komunikato dėl gynybos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl tam tikrų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje vertinimus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Komisijos bendrą komunikatą „ES visapusiškas požiūris į išorės konfliktus ir krizes“ (JOIN(2013) 0030) ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 10 d. Italijos gynybos ir užsienio reikalų ministrų pareiškimą, kuriuo raginama sukurti „gynybos Šengeną“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų bendrą pareiškimą dėl „stiprios Europos nepastoviame pasaulyje“,

–  atsižvelgdamas į galimą Jungtinės Karalystės atsiskyrimą nuo ES,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ apklausos 85.1 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8–0316/2016),

A.  kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje ir kaimyninėse šalyse ženkliai pablogėjo ir sukėlė sudėtingų beprecedenčių problemų kurių nė viena šalis ar organizacija nepajėgtų išspręsti viena; kadangi Europa labiau nei bet kada iki šiol savo teritorijoje patiria terorizmo grėsmę, o Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus kamuojantis terorizmas ir nuolatinis smurtas ir toliau plinta; kadangi siekiant solidarumo ir atsparumo reikia, kad ES būtų vieninga, nuosekliai imtųsi bendrų veiksmų ir tai darytų išvien su savo sąjungininkais, partneriais ir trečiosiomis šalimis; kadangi prevencija, keitimasis neskelbtina saugumo informacija, ginkluotų konfliktų užbaigimas, plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų šalinimas, demokratijos ir teisinės valstybės principų skleidimas ir kova su terorizmu yra ES ir jos piliečių prioritetai, kuriems turėtų būti skiriamas dėmesys ES viduje, taip pat už jos ribų, be kita ko, pasitelkiant karo inžinierių dalinius, kurie buvo sukurti kai kurioms labai praktinėms problemoms, susijusioms su klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis trečiosiose šalyse, spręsti; kadangi realios grėsmės sąlygomis Europa turėtų būti stipresnė ir greičiau reaguoti;

B.  kadangi terorizmas, hibridinės grėsmės, ekonominis nestabilumas, kibernetinis ir energetinis nesaugumas, organizuotas nusikalstamumas ir klimato kaita yra pagrindinės kasdien vis sudėtingesnio ir tarpusavyje susijusio pasaulio grėsmės ir kadangi ES turėtų padaryti visa, kas įmanoma, ir ieškoti priemonių saugumui pasaulyje užtikrinti ir gerovei bei demokratijai pasiekti; kadangi dabartinėmis finansinėmis ir saugumo aplinkybėmis būtina, kad Europos ginkluotosios pajėgos glaudžiau bendradarbiautų, o karinis personalas daugiau ir geriau kartu mokytųsi ir dirbtų; kadangi, remiantis 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ apklausos 85.1, duomenimis, maždaug du trečdaliai ES piliečių norėtų, kad ES aktyviau dalyvautų sprendžiant saugumo ir gynybos politikos klausimus; kadangi vis labiau neaiškesnė tampa vidaus ir išorės saugumo riba; kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti konfliktų prevencijai, naikinant gilumines nestabilumo priežastis ir užtikrinant žmonių saugumą; kadangi klimato kaita – didžiulė grėsmė pasaulio saugumui, taikai ir stabilumui, kuri padidina pavojų įprastiniam saugumui, be kita ko, dėl vis mažėjančios prieigos prie gėlo vandens ir maisto produktų gyventojams nestabiliose ir besivystančiose šalyse ir dėl to kylančių ekonominių ir socialinių įtampų, kurios priverčia žmones migruoti arba sukuria politinę įtampą ir pavojų saugumui;

C.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ES visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje Sąjungos saugumą nurodė kaip vieną iš pagrindinių penkių prioritetų;

D.  kadangi Lisabonos sutartyje reikalaujama, kad valstybės narės skirtų reikiamų pajėgumų civilinėms ir karinėms bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijoms ir operacijoms; kadangi Sutartyse įtvirtinti saugumo ir gynybos stiprinimo pajėgumai anaiptol nėra optimalūs; kadangi ES valstybės narės gali sukurti Europos saugumo ir gynybos sąjungą, kuri ilgainiui sudarytų galimybę sukurti Europos ginkluotąsias pajėgas; kadangi Europos institucijos taip pat gali atlikti labai svarbų vaidmenį imantis politinių iniciatyvų; kadangi valstybės narės, baimindamosi, kad Europos saugumo ir gynybos sąjunga galėtų sukelti grėsmę jų nacionaliniam suverenumui, iki šiol neparodė pakankamos valios jai kurti;

E.  kadangi sąnaudos dėl ES masto veiksmų nebuvimo gynybos ir saugumo srityje, t. y. išlaidos dėl veiksmų dubliavimosi, perteklinių pajėgumų ir kliūčių gynybos viešųjų pirkimų srityje, apytikriai vertinamos 26,4 mlrd. EUR kasmet(4);

F.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnį reikalaujama laipsniškai formuoti bendrą Sąjungos gynybos politiką, kaip dalį bendros saugumo ir gynybos politikos, kuri lems bendrą ES gynybą, kai Europos Vadovų Taryba vienbalsiai priims atitinkamą sprendimą; kadangi ES sutarties 42 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms taip pat rekomenduojama tokį sprendimą priimti laikantis jų atitinkamų konstitucinių reikalavimų;

G.  kadangi pagal ES sutarties 42 straipsnį numatyta sukurti gynybos institucijas, taip pat nustatyti Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką; kadangi pagal tą straipsnį taip pat reikalaujama, kad ES pastangos būtų suderintos su NATO pastangomis, jas papildytų ir abipusiškai stiprintų; kadangi Europos gynybos politika turėtų sustiprinti Europos gebėjimą skatinti saugumą savo teritorijoje ir už jos ribų, taip pat turėtų sustiprinti partnerystę su NATO ir transatlantinius santykius, taigi sudarytų galimybę stiprėti NATO, todėl būtų toliau skatinamas veiksmingesnis teritorinis, regioninis ir pasaulinis saugumas ir gynyba; kadangi naujausioje NATO 2016 m. Varšuvoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje dėl NATO ir ES strateginės partnerystės pripažįstamas NATO vaidmuo ir parama, kurią ES gali teikti siekiant bendrų tikslų; kadangi Europos gynybos sąjunga turėtų užtikrinti taikos palaikymą, konfliktų prevenciją ir tarptautinio saugumo stiprinimą, vadovaujantis Jungtinių Tautų chartijos principais;

H.  kadangi ES kovinės grupės, kurios 2007 m. pasiekė visišką operacinį pajėgumą ir kurios skirtos naudoti humanitarinio, taikos palaikymo ir taikos kūrimo pobūdžio karinėms užduotims, dėl procedūrinių, finansinių ir politinių kliūčių iki šiol dar nebuvo panaudotos; pabrėžia, kad tai yra praleista galimybė ES, kaip svarbios pasaulinės veikėjos stabilumo ir taikos užtikrinimo srityje, vaidmeniui stiprinti;

I.  kadangi, išskyrus Europos gynybos agentūros (EGA) sukūrimą, iki šiol nesumanytas joks kitas bendros ES saugumo ir gynybos politikos trūkstamas elementas, dėl jo nepriimtas sprendimas ir jis neįgyvendintas; kadangi EGA vis dar turi nuodugniai patikrinti savo organizaciją tam, kad galėtų padidinti savo potencialą ir įrodyti, kad ji sukuria pridėtinę vertę, didina BSGP veiksmingumą ir gali suformuoti suderintus nacionalinės gynybos planavimo procesus tose srityse, kurios yra aktualios BSGP karinėms operacijoms, kaip numatyta ES sutarties 43 straipsnyje aprašytuose Petersbergo uždaviniuose; ragina visas valstybes nares dalyvauti ir įsipareigoti stiprinti EGA tam, kad šis tikslas būtų pasiektas;

J.  kadangi pagal ES visuotinę užsienio ir saugumo politikos strategiją reikia, kad ES sistemingai skatintų bendradarbiavimą gynybos srityje, susijusį su visais įmanomais gynybos pajėgumais, tam, kad būtų galima reaguoti į išorės krizes, padėti stiprinti mūsų partnerių pajėgumus, užtikrinti Europos saugumą ir sukurti tvirtą Europos gynybos pramonę, kuri itin svarbi siekiant užtikrinti strateginį Sąjungos sprendimų ir veiksmų savarankiškumą; kadangi dėl visų priemonių turi susitarti visos Tarybos narės ir tik tada jos gali būti įgyvendinamos;

K.  kadangi 2015 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba, kuri iš dalies sutelkė dėmesį gynybai, paragino skatinti geresnį ir sistemingesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje, siekiant užtikrinti svarbiausius pajėgumus, jei reikia, panaudojant ES lėšas, ir pažymėjo, kad kariniai pajėgumai ir toliau priklauso valstybėms narėms, kurios juos valdo;

L.  kadangi 2015 m. lapkričio 17 d. Prancūzija pasinaudojo ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir pagal jį paprašė kitų valstybių narių paramos ir pagalbos vien tik dvišaliu pagrindu ir valdė šią paramą bei pagalbą;

M.  kadangi ES lygmens baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos turėtų padėti toliau stiprinti BSGP ir ES gebėjimą užtikrinti saugumą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje, ir ji galėtų suteikti naudingą galimybę apmąstyti būsimą ir efektyvesnę BSGP; kadangi BSGP misijos ir operacijos dažniausiai vykdomos regionuose, kaip antai Somalio pusiasalyje ir Sahelyje, kuriuose neigiami klimato kaitos padariniai yra labai dideli, pvz., sausros ir dirvožemio blogėjimas;

N.  kadangi Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai propagavo ES baltosios knygos idėją; kadangi Višegrado šalys palankiai įvertino stipresnės Europos gynybos integracijos idėją ir kadangi 2016 m. Baltojoje knygoje dėl Vokietijos saugumo politikos ir federacinės kariuomenės (vok. Bundeswehr) ateities Vokietija paragino kurti Europos saugumo ir gynybos sąjungą;

O.  kadangi laipsniška gynybos integracija yra geriausia mūsų galimybė daugiau nuveikti mažesnėmis lėšomis, o baltoji knyga galėtų suteikti unikalią galimybę pasiūlyti papildomų veiksmų;

Europos gynybos sąjunga

1.  primena, kad, siekdama užsitikrinti ilgalaikį saugumą, Europa turi parodyti politinę valią ir ryžtą, juos pagrįsdama įvairiomis aktualiomis politikos priemonėmis, apimančiomis stiprius ir modernius karinius pajėgumus; ragina Europos Vadovų Tarybą vadovauti laipsniškam Sąjungos bendros gynybos politikos formavimui ir suteikti papildomų finansinių išteklių jos įgyvendinimui užtikrinti siekiant, kad ji būtų sukurta įgyvendinant kitą daugiametę politinę ir finansinę ES programą (DFP); primena, kad bendros Sąjungos gynybos politikos sukūrimas yra kūrimas ir įgyvendinimas bendros saugumo ir gynybos politikos, numatytos pagal Lisabonos sutartį, kuri yra privaloma pagal tarptautinę teisę, ir iš tiesų būtinos tam, kad ES galėtų visame pasaulyje skatinti teisinės valstybės principus, taiką ir saugumą; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina visų valstybių narių vykdomą veiklą, kuria siekiama toliau integruoti mūsų bendras pastangas gynybos srityje, atsižvelgiant taip pat į labai svarbų indėlį, kuriuo galėtų prisidėti baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos;

2.  primygtinai ragina ES valstybes nares pasinaudoti visomis Lisabonos sutarties teikiamomis BSGP galimybėmis, ypač susijusiomis su nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu pagal ES sutarties 42 straipsnio 6 dalį arba su pradiniu fondu pagal 41 straipsnio 3 dalį; primena, kad ES sutarties 43 straipsnyje išvardytus Petersbergo uždavinius sudaro ilgas sąrašas plataus užmojo karinių uždavinių, t. y. bendros nusiginklavimo operacijos, humanitariniai ir gelbėjimo uždaviniai, karinių konsultacijų ir pagalbos uždaviniai, konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo uždaviniai, kovinių pajėgų vykdomo krizių valdymo uždaviniai, apimantys taikdarystę ir stabilizavimą po konfliktų; primena, jog tame pačiame straipsnyje taip pat teigiama, kad vykdant visus šiuos uždavinius galima padėti kovoti su terorizmu, pvz., be kita ko, remiant trečiųjų šalių pastangas kovoti su terorizmu savo teritorijose; pabrėžia, kad dabartinė BSGP padėtis neleidžia ES vykdyti visų išvardytų uždavinių; mano, jog reikėtų sistemingai stengtis, kad ES galėtų įgyvendinti Lisabonos sutarties tikslus;

3.  mano, kad iš tiesų stipri Europos gynybos sąjunga turi teikti valstybėms narėms garantijų ir pajėgumų, pranokstančių jų pačių garantijas ir pajėgumus;

4.  mano, kad Europos gynybos sąjunga turi būti pradėta kurti nuo visapusiškai persvarstytos BSGP, pagrįstos tvirtos kolektyvinės gynybos principu, efektyviu finansavimu ir veiklos koordinavimu su NATO; mano, kad vis labiau tarpusavyje integruojant vidaus ir išorės saugumą būtinas žingsnis Europos gynybos sąjungos link yra BSGP, kuri privalo pranokti išorės krizių valdymą tam, kad galėtų realiai užtikrinti bendrą visos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumą ir gynybą, o Sąjungai suteiktų galimybę dalyvauti visais krizių ir konfliktų etapais, naudojantis visomis turimomis priemonėmis, netgi ES sutarties 42 straipsnio 7 dalimi;

5.  pabrėžia, jog reikia sukurti Gynybos ministrų tarybos formatą tam, kad būtų užtikrinta tvari politinė lyderystė ir koordinuojamas Europos gynybos sąjungos formavimas; ragina Europos Sąjungos Tarybą sukurti nuolatinį valstybių narių, įsipareigojusių tvirčiau bendradarbiauti gynybos srityje, gynybos ministrų nuolatinį konsultacijų ir sprendimų priėmimo forumą, ir tai būtų pirmasis žingsnis;

6.  ragina Komisijos pirmininką sukurti nuolatinę darbo grupę gynybos klausimais, kurią sudarytų Komisijos nariai, o jai pirmininkautų vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, o jai padėtų vyriausiosios įgaliotinės pavaduotojas; prašo, kad nuolatiniai Parlamento atstovai galėtų dalyvauti šios grupės veikloje; pritaria, kad Komisija intensyviau dalyvautų gynybos srityje, vykdydama plataus masto ir tinkamai orientuotus mokslinius tyrimus, rengdama planus ir juos įgyvendindama; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją klimato kaitos klausimus įtraukti į visus ES išorės veiksmus ir ypač į BSGP;

7.  mano, kad dėl vis blogesnio suvokimo, kokios grėsmės ir rizika kyla Europoje, ypač turint mintyje vis labiau blogėjančią saugumo aplinką Europos Sąjungos pasienyje, ypač kaimyninėse rytinėse ir pietinėse šalyse, Europos gynybos sąjungą reikia sukurti kuo skubiau; pažymi, kad tai taip pat atsispindi valstybių narių saugumo strategijose; pažymi, kad ši padėtis pastebimai ir laipsniškai pablogėjo 2014 m., susikūrus ir išsiplėtus grupuotei „Da’esh“, kuri jos narių vadinama „Islamo valstybe“, ir vėliau Rusijai panaudojus jėgą;

8.  mano, kad Europos gynybos sąjunga turi būti pagrįsta periodiniu valstybių narių bendrai atliekamu grėsmės saugumui įvertinimu, tačiau taip pat ji turi būti gana lanksti, kad atitiktų individualius valstybių narių saugumo iššūkius ir poreikius;

9.  mano, kad Sąjunga turėtų skirti savo priemonių didesniam ir sistemingesniam valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui Europos gynybos srityje puoselėti, įskaitant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (angl. PESCO); yra įsitikinęs, kad naudojant ES lėšas būtų aiškiai išreikšta sanglauda ir solidarumas ir kad tai sudarytų galimybę visoms valstybėms narėms bendresnėmis pastangomis padidinti savo karinius pajėgumus;

10.  mano, kad aktyvesnis Europos bendradarbiavimas gynybos srityje lemtų didesnį veiksmingumą, vienybę, efektyvumą, taip pat pagausintų ES gynybos srities turto bei pajėgumų ir galėtų daryti teigiamą poveikį gynybos srities mokslinių tyrimų ir pramonės aspektais; pabrėžia, kad tik vykdydamos tokį tvirtesnį bendradarbiavimą, kuris laipsniškai turėtų išsivystyti į tikrą Europos gynybos sąjungą, ES ir jos valstybės narės galės įgyti technologinių ir pramoninių pajėgumų, reikalingų norint greičiau, autonomiškai ir veiksmingai reaguoti ir tikslingai ir efektyviai įveikti šiandienos grėsmes;

11.  ragina visas valstybes nares prisiimti daugiau privalomų įsipareigojimų viena kitai, plėtojant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą pagal Sąjungos sistemą; skatina valstybes nares sukurti daugiašales pajėgas vadovaujantis nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (angl. PESCO) ir leisti naudoti šias pajėgas įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką; pabrėžia, koks svarbus ir reikalingas visų valstybių narių įsitraukimas į nuolatinį ir efektyvų struktūrizuotą bendradarbiavimą; mano, kad paprastai Taryba taikos palaikymo, kelio užkirtimo konfliktams ir tarptautinio saugumo stiprinimo užduotis turėtų patikėti vykdyti minėtoms daugiašalėms pajėgoms; teigia, kad politinius sprendimų priėmimo procesus ES lygmeniu ir nacionalines procedūras reikia planuoti taip, kad būtų galima greitai reaguoti į krizę; yra įsitikinęs, kad šiuo tikslu reikia pakeisti ES kovinių grupių sistemos pavadinimą ir, atsižvelgiant į minėtą tikslą, ją toliau plėtoti politiniu aspektu, naudojant modulinę struktūrą ir skiriant veiksmingą finansavimą; ragina įsteigti ES operatyvinį štabą, nes tai būtina veiksmingo bendrų operacijų planavimo, vadovavimo joms ir jų kontrolės sąlyga; pabrėžia, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybėms narėms;

12.  ragina valstybes nares itin pripažinti karinio personalo teisę sudaryti profesines asociacijas ar profesines sąjungas ir į jas jungtis, taip pat įtraukti jas į nuolatinį socialinį dialogą su valdžios institucijomis; ragina Europos Vadovų Tarybą imtis konkrečių veiksmų siekiant suderinti ir standartizuoti Europos ginkluotąsias pajėgas tam, kad būtų galima palengvinti ginkluotųjų pajėgų personalo bendradarbiavimą naujosios Europos gynybos sąjungos sistemoje;

13.  pažymi, kad visoms valstybėms narėms sunku išlaikyti labai platų gynybos pajėgumų spektrą, visų pirma dėl finansinių suvaržymų; todėl ragina labiau koordinuoti veiksmus ir aiškiau pasirinkti, kokius pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrų pajėgumų srityje;

14.  ragina valstybes nares išnagrinėti pajėgų ir medžiagų bendro pirkimo, priežiūros ir išlaikymo galimybes; siūlo, kad gali būti naudinga pirmiausia apsvarstyti galimybę sutelkti ne kovines priemones, pvz., sausumos ir oro transporto priemones, jų užpildymą kuru ir kitas pagalbines priemones;

15.  mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų tarpusavyje labiau suderinamos ir integruotos, itin svarbu užtikrinti sąveikumą; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi išsiaiškinti galimybę vykdyti bendrus gynybos išteklių viešuosius pirkimus; pažymi, kad tai apsunkina protekcionistinis ir uždaras ES gynybos rinkų pobūdis;

16.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad ES misijas būtų galima finansuoti kolektyvinėmis lėšomis, o ne palikti didžiąją dalį lėšų padengti individualioms dalyvaujančioms valstybėms narėms, reikia persvarstyti ir išplėsti mechanizmą Athena, taip panaikinant galimą kliūtį valstybėms narėms įsipareigoti skirti pajėgas;

17.  ragina Europos Parlamentą įsteigti visateisį Saugumo ir gynybos komitetą, kuris stebėtų, kaip įgyvendinamas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas;

18.  mano, kad būtinas stiprus ir vis didesnis EGA vaidmuo tam, kad Europos gynybos sąjunga galėtų veiksmingai koordinuoti pajėgumais grindžiamas programas ir projektus ir, siekiant didesnio veiksmingumo, dubliavimosi panaikinimo ir išlaidų sumažinimo, parengti bendrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, pagrįstą labai tikslių pajėgumų reikalavimų BSGP operacijoms ir suderintų nacionalinių gynybos planavimo ir viešųjų pirkimų procesų, susijusių su tais konkrečiais pajėgumais, sąrašu; mano, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis valstybių narių gynybos pajėgų derinio peržiūra ir Europos gynybos agentūros ankstesnės veiklos ir procedūrų peržiūra; ragina EGA įrodyti, kokias pajėgumų spragas, kurios buvo nurodytos pagrindinių tikslų ir pajėgumų plėtojimo plane, agentūra užpildė; yra įsitikinęs, kad iniciatyvų ir projektų sutelkimas ir bendras vykdymas – puikūs pirmieji žingsniai siekiant tvirtesnio Europos bendradarbiavimo;

19.  ragina Komisiją dirbti kartu su EGA siekiant stiprinti gynybos sektoriaus pramoninę ir technologinę bazę, kuri yra gyvybiškai būtina siekiant strateginio ES savarankiškumo; mano, kad vienas iš svarbiausių pramonės išlaikymo veiksmų – valstybės narės turi didinti išlaidas gynybai ir užtikrinti, kad pramonė liktų konkurencinga pasaulio mastu; pažymi, kad dabartinis rinkos susiskaidymas yra trūkumas, trukdantis Europos gynybos pramonės konkurencingumui; mano, kad bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus gali padėti sumažinti tokį susiskaidymą ir pagerinti konkurencingumą;

20.  yra tvirtai įsitikinęs, kad tik vadovaujantis bendru požiūriu į pajėgumų plėtojimą, be kita ko, konsoliduojant funkcinius klasterius, pvz., Europos oro transporto vadovavimo centrą, galima sukurti masto ekonomiją, kuri reikalinga Europos gynybos sąjungai paremti; be to, mano, kad bendrais viešaisiais pirkimais ir kitomis funkcijų sutelkimo ir dalijimosi formomis sustiprinus ES pajėgumus būtų galima suteikti labai reikalingą postūmį Europos gynybos pramonei, įskaitant MVĮ, ir tai turėtų teigiamų padarinių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; remia tikslines priemones tokiems projektams skatinti, įskaitant mokestines lengvatas, kad būtų pasiektas Europos gynybos agentūros kriterijus – 35 proc. bendrų išlaidų bendradarbiaujant vykdomiems viešiesiems pirkimams, kaip raginama ES visuotinėje strategijoje; mano, kad pradėjus vykdyti Europos gynybos semestrą, suteikiantį galimybę valstybėms narėms konsultuotis tarpusavyje apie viena kitos planavimo ciklus ir viešųjų pirkimų planus, būtų galima pagerinti dabartinę susiskaidžiusios gynybos rinkos padėtį;

21.  pabrėžia, kad kibernetinis saugumas vien dėl savo pobūdžio yra politikos sritis, kurioje itin svarbus ne tik ES valstybių narių, svarbiausių partnerių ir NATO, bet ir įvairių visuomenės veikėjų bendradarbiavimas ir integracija, nes tai yra ne vien tik kariuomenės atsakomybės sritis; ragina parengti aiškias gaires, kaip ir kokiomis aplinkybėmis turi būti naudojami ES gynybos ir puolimo pajėgumai; primena, kad Parlamentas ne kartą ragino išsamiai persvarstyti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto reglamentavimą siekiant užtikrinti, kad į netinkamas rankas nepatektų programinė įranga ir kitos sistemos, kurias galima panaudoti prieš ES skaitmeninę infrastruktūrą ar kuriomis galima pažeisti žmogaus teises;

22.  primena neseniai vyriausiosios įgaliotinės paskelbtą bendrąją strategiją, kurioje pateikta darni veiklos prioritetų užsienio politikos srityje sistema, pagal kurią turi būti nustatyta tolesnė Europos gynybos politikos raida;

23.  primena 2007 m. lapkričio mėn. EGA ministrų valdymo taryboje patvirtintus keturis kolektyvinių investicijų kriterijus ir yra susirūpinęs dėl mažo bendradarbiavimo lygio, kaip paaiškėjo iš 2013 m. paskelbtos Gynybos duomenų ataskaitos;

24.  ragina vyriausiąją įgaliotinę imtis iniciatyvos, kaip didžiąsias Europos gynybos pramonės bendroves ir suinteresuotuosius subjektus sujungti bendram tikslui – Europos bepiločių orlaivių pramonei plėtoti;

25.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją imtis iniciatyvos didžiųjų Europos gynybos pramonės bendrovių ir suinteresuotųjų subjektų pastangoms sujungti siekiant parengti bendro gynybos įrangos kūrimo strategijas ir platformą;

26.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją stiprinti nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų, pajėgumų ir valdymo centrų bei EGA bendradarbiavimą, kuris įeitų į nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą siekiant padėti apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių ir juos atremti;

27.  ragina toliau kurti ES kibernetinės gynybos politikos sistemą tam, kad būtų galima paskatinti valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumus, operatyvinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

28.  atkreipia dėmesį į darbą nustatant parengiamuosius veiksmus dėl būsimos ES gynybos mokslinių tyrimų programos ir ragina ją kuo greičiau pradėti, kaip reikalavo Europos Vadovų Taryba 2013 ir 2015 m. ir vadovaujantis EP inicijuotu bandomuoju projektu; pabrėžia, kad parengiamiesiems veiksmams reikėtų skirti pakankamą biudžetą, bent jau 90 mln. EUR per ateinančius trejus metus (2017–2020 m.); mano, kad po parengiamųjų veiksmų turėtų būti vykdoma didelė speciali ES finansuojama mokslinių tyrimų programa, kuri būtų kitos daugiametės finansinės programos, prasidėsiančios 2021 m., dalis; pažymi, kad Europos gynybos mokslinių tyrimų programai daugiametės finansinės programos laikotarpiu reikės bent 500 mln. EUR per metus tam, kad ši programa būtų patikima ir lemtų esminius pokyčius; ragina valstybes nares parengti būsimas bendradarbiavimo programas, kurioms ES finansuojami gynybos srities moksliniai tyrimai gali būti pradžios taškas, ir ragina įsteigti parengiamųjų veiksmų, kuriuos atlikus būtų vykdomos karinės operacijos, pradinį fondą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje; pažymi su gynyba susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., gynybos veiksmų planą, gynybos pramonės politiką ir Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę;

29.  pabrėžia, kad pradėjus BSGP misijas, pvz., Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje, prisidedama kuriant Europos gynybos sąjungą; ragina Sąjungą dar intensyviau vykdyti tokio tipo operacijas;

30.  mano, kad svarbu naudotis Europos semestro procedūra, siekiant nustatyti tvirtesnio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje formas;

31.  pabrėžia, kad svarbu įdiegti būtinas priemones siekiant skatinti veikiančią, prieinamą, skaidrią ir vientisą Europos gynybos srities rinką, kuri yra atvira kitiems, skatina būsimas technologijų inovacijas, remia MVĮ ir skatina augimą ir darbo vietų kūrimą, tam, kad valstybės narės galėtų kur kas efektyviau ir geriau panaudoti atitinkamą savo gynybai ir saugumui skirtą biudžetą; pažymi, kad tvirtai Europos gynybos, technologinei ir pramoninei bazei reikalinga sąžininga, veikianti ir skaidri vidaus rinka, tiekimo saugumas ir struktūrizuotas dialogas su gynybai svarbių pramonės šakų atstovais; yra susirūpinęs, kad iki šiol pažanga siekiant didesnio konkurencingumo, priemonių prieš korupciją ir didesnio skaidrumo gynybos sektoriuje buvo lėta ir kad vis dar stinga patikimos Europos gynybos pramonės politikos ir nesilaikoma vidaus rinkos taisyklių; mano, kad integruota ir konkurencinga Europos gynybos rinka turi teikti paskatų ir atpildą visoms valstybėms narėms ir suteikti visiems pirkėjams tinkamų, finansiškai prieinamų priemonių reaguoti į savo individualius saugumo poreikius; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad gynybos srities viešųjų pirkimų direktyva ir Direktyva dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje būtų tinkamai taikomos visoje ES; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką abiejų su gynyba susijusių vadinamojo gynybos dokumentų rinkinio direktyvų įgyvendinimą;

32.  ragina Komisiją atlikti savo vaidmenį įgyvendinant gynybos veiksmų planą, remti tvirtą pramoninę bazę, kuri galėtų patenkinti Europos strateginių pajėgumų poreikius, ir nustatyti, kur ES galėtų sukurti pridėtinės vertės;

33.  yra įsitikinęs, kad laipsniškai formuojant bendrą Sąjungos gynybos politiką ES, susitarusi su susijusiomis valstybėmis narėmis, turėtų numatyti nuostatas dėl dalyvavimo jų vykdomose pajėgumų programose, įskaitant dalyvavimą struktūrose, sukurtose šioms programoms vykdyti Sąjungos mastu;

34.  ragina Komisiją bendromis pastangomis su Europos gynybos agentūra padėti bendradarbiauti gynybos srityje ir sudaryti tam sąlygas – sutelkti ES lėšas ir priemones, kuriomis būtų remiamas valstybių narių gynybos pajėgumų programų rengimas; primena, kad Europos gynybos veiksmų planas turėtų būti strateginė priemonė gynybos srities bendradarbiavimui Europos lygmeniu skatinti, ypač naudojantis ES finansuojama gynybos mokslinių tyrimų programa ir imantis priemonių pramonės bendradarbiavimui visoje vertės grandinėje stiprinti;

35.  itin palankiai vertina strateginio savarankiškumo sampratą, kurią ES visuotinėje strategijoje išplėtė Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja; mano, kad ši samprata turėtų būti vartojama tiek nustatant mūsų strateginius prioritetus, tiek stiprinant mūsų pramonės pajėgumus;

36.  palankiai vertina 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad reikia, jog ES ir NATO bendradarbiautų saugumo ir gynybos srityje; yra įsitikinęs, kad ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų apimti bendradarbiavimą rytuose ir pietuose, hibridinių ir kibernetinių grėsmių įveikimą, saugumo jūroje gerinimą, taip pat gynybos pajėgumų kūrimo koordinavimą; mano, kad bendradarbiavimas technologinių, pramoninių ir karinių pajėgumų srityje suteikia galimybę padidinti abiejų sistemų suderinamumą ir sąveikumą, taip užtikrinant efektyvesnį išteklių naudojimą; primena, kad minėtą pareiškimą būtina greitai įgyvendinti, ir šiuo klausimu ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) kartu su atitinkamais kolegomis iki 2016 m. gruodžio mėn. parengti konkrečius įgyvendinimo variantus; mano, kad valstybės narės turėtų plėtoti pajėgumus, kuriuos būtų galima panaudoti pagal BSGP siekiant sudaryti galimybę imtis autonominių veiksmų tais atvejais, kai NATO nenorėtų imtis veiksmų arba kai ES veiksmai būtų tinkamesni; yra įsitikinęs, kad tai taip pat sustiprintų NATO vaidmenį saugumo ir gynybos politikoje bei bendros gynybos srityje; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimas sudarant sąlygas geresnei ir efektyvesnei gynybos pramonei ir gynybos moksliniams tyrimams yra vienas iš strateginių prioritetų ir itin svarbu jį greitai įgyvendinti; yra įsitikinęs, kad bendras darbas prevencijos, analizės ir ankstyvo aptikimo srityse efektyviai keičiantis informacija ir dalijantis žvalgybiniais duomenimis padidins ES gebėjimas įveikti grėsmes, įskaitant hibridines; tebėra įsitikinęs, kad NATO yra pagrindinė saugumo ir gynybos užtikrintoja Europoje; pabrėžia, kad būtina vengti dubliavimosi taikant NATO ir ES priemones; mano, kad ES turi galimybių taip pat civiliniu aspektu nuveikti esminių darbų nestabiliuose regionuose; vis dėlto primygtinai teigia, kad, nors NATO vaidmuo yra apsaugoti daugiausia Europoje esančias savo nares nuo išorės išpuolių, ES turėtų siekti realiai sugebėti apsiginti pati ir prireikus veikti autonomiškai, prisiimdama šioje srityje daugiau atsakomybės – tobulindama įrangą, mokymą ir organizavimą;

37.  pažymi, kad, nors NATO ir turi likti Europos kolektyvinės gynybos pagrindas, politiniai NATO ir ES prioritetai ne visada gali būti identiški, tuo labiau JAV interesų centrui krypstant į Aziją; be to, pažymi, kad ES turi savitų su saugumu susijusių priemonių rinkinį, kurio neturi NATO, ir atvirkščiai; mano, kad ES turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už saugumo krizes artimiausiose kaimyninėse šalyse ir taip prisidėti prie NATO uždavinių, ypač vykstant hibridiniam karui ir užtikrinant saugumą jūroje; mano, kad ilguoju laikotarpiu gali prireikti reformuoti „Berlin Plus“ susitarimus, be kita ko, siekiant sudaryti NATO sąlygas naudotis ES pajėgumais ir priemonėmis; pabrėžia, kad ES strateginės autonomijos siekį reikia įgyvendinti ir Europos gynybos sąjungą reikia kurti palaikant visapusišką sąveiką su NATO ir šis siekis turi lemti veiksmingesnį bendradarbiavimą, teisingą NATO ir ES prievolių ir produktyvaus darbo dalijimąsi tarpusavyje;

38.  yra įsitikinęs, kad ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų apimti bendrą atsparumo kūrimą rytuose ir pietuose, taip pat investicijas į gynybą; mano, kad bendradarbiavimas pajėgumų srityje suteikia galimybę padidinti abiejų sistemų suderinamumą ir sąveikumą; yra įsitikinęs, kad tai taip pat sustiprintų NATO vaidmenį saugumo ir gynybos politikoje bei bendros gynybos srityje;

39.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad administracinės procedūros be reikalo lėtina BSGP misijoms skirtų pajėgų sudarymą ir greito reagavimo pajėgų tarpvalstybinį judėjimą ES viduje; ragina valstybes nares nustatyti ES masto sistemą gynybos pajėgų personalo, įrangos ir reikmenų greitam judėjimui koordinuoti BSGP tikslais tais atvejais, kai remiamasi solidarumo sąlyga ir kai vykdoma pareiga teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą vadovaujantis JT Chartijos 51 straipsniu;

40.  ragina parengti praktinę tvarką ir gaires, kaip ateityje aktyvuoti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant įgyvendinti tą straipsnį tam, kad pavienės valstybės narės galėtų veiksmingai valdyti kitų valstybių narių teikiamą pagalbą ir paramą, arba kad ši pagalba ir parama būtų veiksmingai valdoma Sąjungos lygmeniu; ragina valstybes nares siekti, kad gynybai būtų išleidžiama numatyti 2 proc. BVP, ir 20 proc. savo gynybos biudžeto lėšų išleisti įrangai, kuri EGA nurodyta kaip būtina, įskaitant susijusius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip užpildant spragą pagal keturis EGA kolektyvinių investicijų kriterijus;

41.  mano, kad kartu su nacionaliniams biudžetams keliamais finansinių suvaržymų iššūkiais dėl akivaizdžiai reikalingo tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo gynybos klausimais tuo pat metu atsiranda pažangos galimybių; palankiai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą sustabdyti ar priešinga linkme apsukti išlaidų gynybai mažinimo tendenciją;

42.  mano, kad Europos Parlamentas turėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant būsimą Europos gynybos sąjungą, todėl Saugumo ir gynybos pakomitetis turėtų tapti visateisiu Parlamento komitetu;

43.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasiūlyti pradėti rengti ES saugumo ir gynybos baltąją knygą, kuri būtų pagrįsta Europos Vadovų Tarybos patvirtinta ES visuotine strategija; prašo Tarybos paskirti užduotį nedelsiant parengti šį dokumentą; apgailestauja dėl to, kad vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja pasiūlė ES gynybos ministrams parengti tik saugumo ir gynybos įgyvendinimo planą, o ne vykdyti išsamų baltosios knygos procesą; mano, kad toks įgyvendinimo planas turėtų būti įprasto baltosios knygos dėl saugumo ir gynybos proceso pirmtakas, kuris turėtų užtikrinti naudingą pagrindą kiekybiškai nustatant Sąjungos konkrečius ir realius įnašus saugumo ir gynybos politikos srityje kiekvienai kadencijai;

44.  yra įsitikinęs, kad ES baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos turėtų būti nuoseklaus tarpvyriausybinio ir tarpparlamentinio proceso rezultatas, turėtų būti parengta prisidedant įvairioms ES institucijoms, paremta tarptautiniu derinimu su mūsų partneriais ir sąjungininkais, įskaitant NATO, ir visapuse tarpinstitucine parama; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją persvarstyti savo pradinį tvarkaraštį tam, kad būtų galima pradėti tikslines konsultacijas su valstybėmis narėmis ir parlamentais;

45.  mano, kad ES visuotine strategija grindžiama baltoji knyga turėtų apimti ES saugumo ir gynybos strategiją, šiai strategijai įgyvendinti būtinus pajėgumus ir valstybių narių bei ES lygmens priemones bei programas šiems pajėgumams realizuoti, kurie turėtų būti pagrįsti bendradarbiavimu paremta Europos pajėgumų ir ginkluotės politika, tuo pat metu turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad gynyba ir saugumas išlieka nacionaline kompetencija;

46.  mano, kad minėtoji baltoji knyga turėtų būti parengta privalomojo pobūdžio tarpinstitucinio susitarimo, kuriame būtų išdėstytos visos Sąjungos iniciatyvos, investicijos, priemonės ir programos per atitinkamos ES daugiametės politinės ir finansinės programos laikotarpį, forma; yra įsitikinęs, kad valstybės narės, partneriai ir sąjungininkai, planuodami savo saugumą ir gynybą, turėtų atsižvelgti į šį tarpinstitucinį susitarimą siekiant užtikrinti tarpusavio nuoseklumą ir papildomumą;

Pradinės iniciatyvos

47.  mano, kad reikėtų nedelsiant pradėti įgyvendinti šias naujas iniciatyvas:

–  parengiamuosius veiksmus dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srities mokslinių tyrimų, jie būtų pradėti 2017 m. ir tęsiami iki 2019 m.;

–  tolesnę didesnių užmojų ir strategiškesnę mokslinių tyrimų gynybos srityje programą, kuri panaikintų atotrūkį iki kitos DFP, jei valstybės narės suteiktų reikiamus papildomus finansinius išteklius arba jei valstybės narės teiktų bendrą finansavimą pagal SESV 185 straipsnį;

–  Europos gynybos semestrą, skirtą su fiskalinėmis pastangomis susijusiai valstybių narių pažangai gynybos srityje įvertinti;

–  strategiją, kurioje būtų išdėstyti veiksmai, kaip sukurti ir įgyvendinti Europos gynybos sąjungą;

–  svarstymą įsteigti nuolatinę Gynybos ministrų tarybą;

–  paramą NATO iniciatyvai, pagal kurią tarptautiniai batalionai bus siunčiami į valstybes nares, kai tai bus reikalinga ir kur tai bus reikalinga, ypač siekiant sukurti reikiamą infrastruktūrą (įskaitant būstus);

–  nuolatinio baltosios knygos proceso tobulinimą tam, kad pirmą kartą ja būtų galima naudotis planuojant kitą DFP;

–  suinteresuotųjų subjektų konferenciją Europos ginkluotės ir pajėgumų politikos raidos ir atitinkamų nacionalinių politikų derinimo, pagrįsto ES gynybos peržiūra, klausimais;

–  teisinių problemų, dėl kurių kyla sunkumų įgyvendinant bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo siekiant skatinti trečiųjų šalių saugumą ir vystymąsi, sprendimą;

–  ES kovinių grupių sampratos reformą, kuria būtų siekiama įsteigti nuolatinius būrius, nepriklausomus nuo jokios vadovaujančios valstybės ir dalyvaujančius sisteminguose bendruose mokymuose;

–  ES sutarties 41 straipsnio 3 dalyje numatyto pradinio karinio fondo, kuris padėtų kur kas greičiau pradėti karines BSGP operacijas, sukūrimą;

–  veiksmų planą, skirtą mechanizmui Athena stiprinti ir plėsti tam, kad ES misijoms būtų galima skirti daugiau Bendrijos lėšų;

–  mechanizmo Athena reformą, kuria būtų siekiama išplėsti mechanizmo galimybes dalytis išlaidomis ir naudotis bendru finansavimu, ypač susijusiu su ES kovinių grupių ar kitų greitojo reagavimo pajėgų panaudojimu arba su šalyse partnerėse veikiančių karinių subjektų pajėgumų kūrimu (mokymu, mentoryste, konsultavimu, įrangos teikimu, infrastruktūros gerinimu ir kitomis paslaugomis);

–  svarstymų dėl tiesioginių užsienio investicijų į itin svarbias gynybos ir saugumo srities pramonės šakas ir paslaugų teikėjus, siekiant parengti ES lygmens teisės aktus, procesą;

–  svarstymų dėl dvejopo naudojimo prekių standartizavimo, siekiant parengti ES lygmens teisės aktus, procesą;

–  svarstymą nuolatinio BSGP karinių operacijų valdymo ir kontrolės štabo įsteigimo klausimu;

–  ES masto sistemą, skirtą gynybos pajėgų personalo, įrangos ir reikmenų greitam judėjimui koordinuoti;

–  Europos gynybos veiksmų plano pradinius elementus, pagrįstus ES baltąja knyga dėl saugumo ir gynybos;

–  pradinius ES ir NATO projektus dėl kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir jų prevencija ir dėl atsparumo didinimo, dėl bendradarbiavimo strateginių ryšių ir reagavimo klausimais, dėl operatyvinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą jūroje ir migracijos srityje, dėl kibernetinio saugumo ir gynybos koordinavimo, dėl gynybos pajėgumų, dėl gynybos technologinės, mokslinių tyrimų ir pramoninės bazės stiprinimo, dėl pratybų, taip pat dėl mūsų partnerių rytuose ir pietuose gynybos ir saugumo pajėgumų stiprinimo;

–  priemones, skirtas kibernetinio saugumo ir gynybos srities subjektų bendradarbiavimui ir tarpusavio pasitikėjimui stiprinti;

48.  siūlo skubiai, taikant diferencijuotos integracijos sistemą, pradėti įgyvendinti Europos gynybos sąjungą dviem etapais:

a) pradedant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kurį jau patvirtino šios kadencijos Parlamentas ir kuris jau įtrauktas į Komisijos pirmininko programą „Nauja pradžia“;

b) pradedant vykdyti vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos veiksmų planą;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, ES kosmoso, saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.

(2)

OL C 419, 2015 12 16, p. 138.

(3)

OL C 419, 2010 2 24, p. 48.

(4)

„Sąnaudos dėl ES masto veiksmų nebuvimo gynybos ir saugumo politikoje“, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (2013 m.), p. 78.


MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl Europos gynybos sąjungos (2016/2052 (INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas: Urmas Paet

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL frakcijos EP nariai Sabine Lösing, Takis Hadjigeorgiou

Pranešime primygtinai reikalaujama kurti karinę sąjungą su dideliais kariniais pajėgumais. Raginama pradėti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kuris susilpnintų bendro sutarimo principą BSGP pakenkiant mažesnėms valstybėms narėms. Pranešime raginama įsteigti ES operacijų štabą, skatinama stiprinti ES gynybos pramonę ir karinį pramoninį kompleksą. Valstybės narės raginamos siekti, kad gynybai būtų išleidžiama numatyti 2 proc. BVP.

Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:

•  reikalaujama skirti ne mažiau kaip 90 mln. EUR ES gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams ir sukurti visiškai ES finansuojamą gynybos srities mokslinių tyrimų programą, kuriai nuo 2021 m. būtų skiriama 500 mln. EUR per metus;

•  raginama sukurti parengiamųjų veiksmų, kuriuos atlikus būtų vykdomos karinės operacijos ir būtų stiprinamas ES ir NATO bendradarbiavimas, pradinį fondą, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

•  daromas spaudimas rengti ES baltąją knygą dėl gynybos ir skirti didžiulį vaidmenį Europos gynybos agentūrai;

Reikalaujame:

  griežtai interpretuoti ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, pagal kurią draudžiama einamąsias išlaidas, patiriamas dėl karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų, finansuoti iš ES biudžeto;

  panaikinti visą (įskaitant ChBRB) ginkluotę ES ir pasaulyje, ir karinėms reikmėms skirtas lėšas perkelti į socialinės ir vystymosi sričių biudžetus;

  neskirti iš ES biudžeto jokių lėšų karinėms reikmėms.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (13.10.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos gynybos sąjungos

(2016/2052(INI))

Nuomonės referentas: Esteban González Pons

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Europos šalys, skirdamos karinėms išlaidoms apie 200 mlrd. EUR per metus, negali sustabdyti saugumo padėties blogėjimo ir daryti įtakos sprendžiant pasaulinius reikalus, nes gynybos politika yra suskaidyta, o tai sukuria prielaidas neveiksmingumui ir kliudo planuoti pajėgas; mano, kad labiau integruota gynybos sistema padėtų sutaupyti daug lėšų, turėti papildomų pajėgumų ir tvariau investuoti; primena, kad, remiantis nuostolių dėl ES masto veiksmų nebuvimo skaičiavimais, efektyvumas šioje srityje galėtų padidėti nuo 26 mlrd. EUR (remiantis mažiau optimistiškomis prognozėmis) iki 130 mlrd. EUR per metus; ragina nustatyti tvarius naujų iniciatyvų, susijusių su bendra saugumo ir gynybos politika, finansavimo būdus ir pabrėžia, kad reikia pateikti paaiškinimą, kaip ilguoju laikotarpiu bus finansuojami bendri moksliniai tyrimai gynybos srityje;

2.  pabrėžia, kad šiuo metu, kai suabejota visuomenės parama ES kai kuriose valstybėse narėse, gynyba ir saugumas yra sritis, kurioje glaudesnės Europos individuali ir kolektyvinė nauda gali būti lengvai įrodyta, ypač turint mintyje galimus ES, kaip strateginės veikėjos, sunkumus po JK pasitraukimo („Brexit“);

3.  mano, kad bendram finansavimui tenka esminis vaidmuo skatinant naudotis priemonėmis, kurių galimybės vis dar menkai išnaudojamos, kaip antai nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas ir ES kovinės grupės; todėl ragina išplėsti mechanizmą „Athena“ ir apsvarstyti alternatyvų finansavimą karinėms išlaidoms padengti, siekiant atsisakyti principo, pagal kurį išlaidas apmoka tas, kas jas patyrė; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš ES biudžeto turėtų būti galima finansuoti administracines strateginių struktūrų, tokių kaip bendras operacijų štabas, kūrimo ir veiklos išlaidas, taip pat išlaidas, skirtas gynybos srities mokslinių tyrimų, technologijų ir plėtros veiklai rengti, organizuoti ir vykdyti;

4.  be to, ragina rengti platesnio užmojo ir geriau į politikos ciklą integruotas civilines misijas, kurias vykdant būtų naudojamasi turimomis priemonėmis; primena, kad civilinės misijos privalo derėti su bendrais ES išorės politikos tikslais ir, taip pat kaip karinės misijos, skatinti ES vertybes, kaip antai taika, saugumas, darnus vystymasis, solidarumas ir žmonių tarpusavio pagarba, skurdo panaikinimas ir žmogaus teisių apsauga, kaip numatyta pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją;

5.  dar kartą pakartoja, atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui. Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“, kad naujos politinės iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos esamų ES programų ir politikos sąskaita;

6.  ragina Komisiją ambicingai parengti būsimą Europos gynybos veiksmų planą (angl. EDAP), kuris turėtų būti strateginė priemonė ES lygmens bendradarbiavimui gynybos srityje skatinti siekiant, kad valstybės narės parengtų gynybos pajėgumų programas;

7.  ragina valstybes nares aktyviau įsitraukti į bendradarbiavimo projektus, pvz., mokslinių tyrimų programas ar išteklių telkimą ir dalijimąsi jais; atsižvelgdamas į tai, pritaria siūlomiems gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams, kurie padėtų parengti specializuotą programą;

8.  mano, kad atėjo laikas panaikinti Europos gynybos agentūros biudžeto įšaldymą, ir yra įsitikinęs, kad reikėtų imtis daugiau veiksmų siekiant pašalinti investicijų į gynybos pajėgumus trūkumą, be kita ko, naudojantis ES novatorišku finansavimu; galiausiai pritaria pasiūlymui surengti Europos gynybos semestrą, kuriame valstybės narės, vykstant atviram procesui ir dalyvaujant Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams, koordinuotų savo gynybos išlaidų ir investicijų planus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

9

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Siegfried Mureşan, Victor Negrescu, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Edouard Ferrand, Afzal Khan


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (12.10.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos gynybos sąjungos

(2016/2052(INI))

Nuomonės referentė: Lara Comi

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad gerai veikianti vidaus rinka labai teigiamai prisidėtų siekiant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) tikslų ir apgailestauja, kad šia kryptimi iki šiol pasiekta nedaug pažangos, nors 2009 m. buvo priimtos gynybos dokumentų rinkinio direktyvos;

2.  pripažįsta, kad dėl dabartinių geopolitinių sąlygų ir padėties Europoje Sąjunga turi prisiimti didesnę atsakomybę išorės ir vidaus saugumo srityse, visų pirma siekiant užtikrinti piliečių apsaugą ir saugumą Europoje pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką, apsaugoti išorės sienas ir atnaujinti bendrą gynybos ir saugumo matmenį, užsibrėžiant ryžtingą tikslą kurti Europos gynybos sąjungą ir imtis daug labiau integruotų gynybos iniciatyvų; palankiai vertina 2015 m. birželio mėn. Europos Tarybos išvadas, kuriose prašoma toliau plėtoti civilinius ir karinius pajėgumus bei stiprinti Europos gynybos pramonę;

3.  primena, kad jau taikomos vidaus rinkos priemonės teikia sprendimus, kaip valstybėms narėms veiksmingai bendradarbiauti ir kurti masto ekonomiją siekiant didesnės strateginės konvergencijos ir stiprinant Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), kad būtų išvengta dubliavimosi ir būtų efektyviau tvarkomos išlaidos biudžeto apribojimų laikais, atsižvelgiant į tai, kad ES gynybos sektoriui kyla didelis pavojus prarasti svarbią kompetenciją ir inovacijas, technologijų suverenumą, autonomiją ir konkurencinius pranašumus; todėl pabrėžia išankstinio planavimo ir bendradarbiavimo būtinybę valstybėms narėms perkant ir modernizuojant gynybos įrangą, taip pat dvejopo naudojimo technologijų potencialą šioje srityje;

4.  atkreipia dėmesį į būsimą gebėjimų trūkumą, kuris atsiras senstant darbo jėgai gynybos sektoriuje; todėl teigiamai vertina Komisijos planus remti veiksmus pramonės ir verslo srityse siekiant paskatinti jaunus specialistus ir praktikantus rinktis šį sektorių ir pastangas naudotis platesnio masto ES projektais, pvz., Naujų įgūdžių darbotvarke, programa COSME ir Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planu, siekiant sumažinti šį trūkumą;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse nuolat mažėja gynybos mokslinių tyrimų finansavimas; primena, kad būtina išlaikyti gyvybingą Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę ir gerai veikiančią vidaus rinką; pabrėžia, kad tikra gynybos vidaus rinka turėtų sudaryti galimybes gynybos įmonėms laisvai veikti ir naudotis tomis pačiomis sąlygomis visoje ES ir kad tai padėtų sukurti stiprią, naujovišką ir pasauliniu mastu konkurencingą EGTPB, kuri yra labai svarbi Europos strateginei autonomijai ir patikimai BSGP užtikrinti; be to, pažymi, kad būsimas ES gynybos srities mokslinių tyrimų fondas daugiametėje finansinėje programoje suteiks galimybę stiprinti Europos karinį ir pramoninį bendradarbiavimą gaunant papildomą vertę iš naujoviškų mokslinių mokslinių tyrimų ir technologijų rėmimo; vis dėlto įspėja apie valstybių narių arba tarptautinių institucijų pastangų dubliavimąsi;

6.  atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį gynybos rinkos susiskaidymą ir į tai, kad dauguma sutarčių iki šiol yra sudaromos nacionaliniu lygmeniu; ragina Europos gynybos agentūrą (EGA) ir Tarybą rasti sprendimus, kurie padėtų sumažinti valstybių narių gynybos pramonės skirtumus, ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų sudarant vienodas sąlygas Europos gynybos rinkose ir kovoti su valstybių narių protekcionistiniais veiksmais vykdant viešuosius pirkimus gynybos srityje; šiuo atžvilgiu mano, kad Direktyvoje 2009/81/EB nurodytų išimčių taikymą būtina deramai pagrįsti;

7.  ragina didinti skaidrumą ir primena, kad reikia suteikti daugiau galimybių MVĮ patekti į gynybos sektoriaus tiekimo grandines pripažįstant, kad MVĮ yra labai svarbios siekiant puikiai aprūpintos Europos gynybos pramoninės bazės; todėl siūlo, kad visuotinai ir išsamiai įgyvendinant Direktyvą 2009/81/EB kartu turėtų būti reikalaujama užtikrinti tiekimo grandinių, sutarčių ir pranešimų apie galimybes dalyvauti konkursuose skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės užtikrintų kokybinės ir aiškios informacijos tiekimą, nes ją turėdami verslo subjektai galėtų matyti galimybes gynybos sektoriuje ir priimti informacija pagrįstus sprendimus;

8.  pažymi, kad reikia kurti masto ekonomiją ir turėti bendrą Europos rinką viešiesiems pirkimams gynybos srityje; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintos ir visapusiškai išnaudotos visos Direktyvoje 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse ir Direktyvoje 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo numatytos galimybės; pažymi, kad svarbu sudaryti sąlygas MVĮ patekti į kitų valstybių narių rinkas, ir kartu pažymi, kad valstybės narės mažai pasinaudojo turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, tokių centrinių perkančiųjų organizacijų, kaip EGA, vykdomais bendrais pirkimais, kurie turėtų atverti MVĮ galimybes pasinaudoti naujomis ES priemonėmis ir lėšomis bei taip padėti joms užsitikrinti prieigą prie tiekimo ir subrangos grandinių ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija baigia vertinti Direktyvą 2009/81/EB ir Direktyvą 2009/43/EB, ir laukia rekomendacijų, kad būtų užtikrintas geresnis šių direktyvų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu, kad pramonės subjektai ir MVĮ labiau jomis remtųsi ir kad būtų patobulintos priemonės siekiant patenkinti tikrąsias gynybos rinkos reikmes; taip pat ragina Komisiją, valstybėms narėms paprašius, suteikti išsamesnes šių direktyvų įgyvendinimo ir aiškinimo gaires ir pagalbą;

9.  primena, kad galimybių patekti į tarpvalstybinę rinką didinimas ir tiekimo grandinių atvėrimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą Europos gynybos įrangos rinką; pabrėžia, kad konkurencija neturėtų apsiriboti vien tik pagrindiniais rangovais ir kad nacionalinių gynybos rinkų atvėrimas turėtų būti naudingas ir subrangovams, visų pirma MVĮ;

10.  pažymi, kad naujos įmonės, įskaitant MVĮ, siekdamos patekti į rinką dažnai susiduria su sunkumais, ypač dėl didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sąnaudų, kurios yra sunkiai pakeliamos; pabrėžia, kad, siekiant visiems rinkos dalyviams užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, reikia finansuoti mokslinius tyrimus ir inovacijas gynybos sektoriuje; ragina Komisiją teikiant finansavimą konsoliduoti mokslinius tyrimus gynybos sektoriuje, kad būtų pagerinta gynybos pramonė ir technologijos;

11.  pripažįsta Pagrindų susitarimo dėl ketinimų protokolo sėkmę ir geriausią praktiką remiant gynybos pramonės tikslus ir ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos principus ir tikslus, visų pirma tiekimo saugumo ir technine informacijos tvarkymo srityse;

12.  primena, kad naujos BSGP nuostatos užtikrina didesnes lankstumo ir glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo galimybes visoms valstybėms narėms atviroje nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje, kuri galėtų būti įvairių formų, įskaitant bendrą mokslinių tyrimų plėtrą ir viešuosius pirkimus, kuriais skatinamas bendras gynybos įrangos įsigijimas; ragina sukurti keitimosi informacija apie terorizmą ir kibernetinį saugumą struktūrą kartu vengiant pastangų dubliavimosi;

13.  pabrėžia, kad gynybos sektoriui nepaprastai svarbu skatinti technologijų raidą Europoje ir užtikrinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą, kartu skatinant labiau integruotą vidaus rinką, plėtojant jungtines bendradarbiavimo programas, pagal kurias Jungtinis tyrimų centras galėtų apjungti dvejopo naudojimo technologijų pastangas visoje ES, pavyzdžiui, robotikos srityje ir atsižvelgiant į tai, kad labai trūksta pajėgumų bepiločių orlaivių ir palydovinės stebėsenos srityse; ypač ragina Komisiją MVĮ parengti tikslingas ir aiškias gaires, kurios joms padėtų pagerinti prieigą prie Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) dvejopo naudojimo technologijų srityje;

14.  primena, kad, siekiant toliau plėtoti valstybių narių bendradarbiavimą ir vystyti Europos gynybos įrangos rinką, taip pat reikia iniciatyvų, susijusių su bendradarbiavimu standartizacijos ir sertifikavimo srityse; mano, kad gynybos sektoriuje reikėtų, kai įmanoma, įtvirtinti sertifikavimą ir bendrus Europos standartus, kad būtų stiprinamas konkurencingumas, visiems rinkos veikėjams užtikrinamos palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose gynybos srityje ir užtikrinami vienodi aukšti standartai, ir šiuo atžvilgiu pažymi, kad EGA ir Komisija imasi veiksmų, kad pramonės srityje pagerintų abipusį gynybos standartų ir reikalavimų pripažinimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu tai daryti bendradarbiaujant su tarptautiniais sąjungininkais ir partneriais, pavyzdžiui, NATO;

15.  ragina Komisiją išsikelti plataus užmojo tikslus rengiant būsimą Europos gynybos veiksmų planą, kuriame, kaip strateginė priemonė, turės būti pabrėžta unikali ES pridėtinė vertė gynybos sektoriuje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbiausia, kad į Europos gynybos veiksmų planą būtų įtraukti elementai, kurie padėtų stiprinti pramonės bendradarbiavimą plėtojant gynybos pajėgumų programas; pažymi, kad finansuojant ypatingos svarbos gynybos technologijas pagal būsimą ES finansuojamą gynybos mokslinių tyrimų programą, įtrauktą į kitą daugiametę finansinę programą, siekiant paremti stiprią Europos pramoninę bazę, bus sudaryta galimybė ypatingos svarbos technologijas, kurios turi didelės reikšmės Europos sprendimų ir veiksmų savarankiškumui, išlaikyti ES teritorijoje, užtikrinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą visais tiekimo grandinės lygmenimis, nuo pagrindinių rangovų iki MVĮ, ir sutelkti kelias valstybes nares, pramonės subjektu ir akademines įstaigas;

16.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti saugumo ir gynybos sričių sąveiką bei jų sąveiką su kitų sričių Sąjungos politika, ir remtis integruotais pajėgumais siekiant plėtoti bendrą strategiją tokiose srityse kaip, pvz., hibridinės grėsmės, terorizmas, išorės sienų saugumas, prekyba žmonėmis, bendra žvalgyba, kibernetinis saugumas ir muitinis tikrinimas; ragina valstybes nares ir ES institucijas išnagrinėti esamų kovos su terorizmu priemonių trūkumus ir juos pašalinti; pažymi, kad idėjų šiais klausimais mainai ir plėtojimas kartu su NATO yra abipusiškai naudingi užtikrinant Europos ir transatlantinį saugumą;

17.  pažymi, kad kalbant apie kibernetinį saugumą apsauga nuo kibernetinių atakų yra itin svarbi, tačiau ji neturėtų daryti žalos atvirai, laisvai ir saugiai kibernetinei erdvei; pabrėžia, jog svarbu plėtoti technologinius pajėgumus siekiant užtikrinti, kad Europos kibernetinė erdvė, ypač susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, taptų atsparesnė; mano, kad Direktyva (ES) 2016/1148 dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo yra svarbus žingsnis siekiant šio tikslo;

18.  pažymi, kad skirtingi valstybių narių pramonės sektoriai ir operatyviniai gebėjimai kliudo gynybos srities integracijai ir prisideda prie rinkos susiskaidymo, ir mano, kad Europos gynybos sąjunga, apimanti, pavyzdžiui, bendras kovos su terorizmu strategijas ir su saugumu susijusios informacijos mainus, gali padėti kurti daugiau bendrų projektų, skirtų civilinių ir karinių krizių valdymo pajėgumams, sustiprinti Europos šalių bendradarbiavimą ir atverti rinkas;

19.  ragina Komisiją ir ypač vyriausiąją įgaliotinę bei už vidaus rinką atsakingą Komisijos narį parengti nuoseklią ir koordinuotą gynybos koncepciją, kuri apimtų politikos uždavinius, padedančius įgyvendinti šią strategiją;

20.  primena apie neseniai vyriausiosios įgaliotinės paskelbtą visuotinę strategiją, kurioje išdėstyta nuosekli sistema, apimanti veiksmų prioritetus užsienio politikos srityje ir Europos gynybos politikos plėtojimo ateityje metmenis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Catherine Bearder, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Birgit Collin-Langen, Morten Løkkegaard, Julia Reda, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (12.10.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui

dėl Europos gynybos sąjungos

(2016/2052(INI))

Nuomonės referentas: David McAllister

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 24 straipsnio 1 dalyje ir 42 straipsnio 2 dalyje, apima laipsnišką bendros Sąjungos gynybos politikos formavimą, o tai galėtų sudaryti sąlygas ateityje pereiti prie bendros gynybos, jei taip vieningai nuspręstų Europos Vadovų Taryba;

2.  pabrėžia, kad saugumas yra vienas iš pagrindinių klausimų, kurį, kaip tikisi piliečiai, Europos Sąjunga turėtų spręsti, ir kad kova su terorizmo grėsme yra dar viena priežastis veiksmingai bendrai Europos saugumo ir gynybos politikai sukurti; mano, kad naudojantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis reikia daugiau nuveikti siekiant sukurti išsamią strateginių interesų sistemą tam, kad sprendimai saugumo ir gynybos klausimais, išskyrus dėl karinio ar gynybinio pobūdžio priemonių, būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma; ragina Tarybą ir Komisiją bendrą Europos saugumą ir gynybą įtvirtinti instituciniu lygmeniu stiprinant visapusišką ES požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, visais etapais labiau įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus ir priemones;

3.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti BSGP tikslus: sustiprinti Sąjungos operacinius pajėgumus imtis išorės veiksmų siekiant palaikyti taiką, užkirsti kelią konfliktams, reaguoti į humanitarines krizes ir stiprinti tarptautinį saugumą, kaip numatyta ES sutartyje ir pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus; pažymi, kad tai labiau negu bet kada iki šiol būtina sparčiai blogėjančios saugumo padėties, tarptautinių teroristinių išpuolių ir Europos piliečių nuogąstavimų sąlygomis;

4.  pabrėžia, kad žmogaus teisių apsauga padeda užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje; pabrėžia, kad ES atlieka pagrindinį vaidmenį puoselėjant principus, įtvirtintus tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, ypač žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principus;

5.  pažymi, kad Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje teigiama, kad BSGP nedaro poveikio kai kurių valstybių narių savitam saugumo ir gynybos politikos pobūdžiui ir jų prisiimtiems įsipareigojimams NATO;

6.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ES sutarties teikiamomis galimybėmis, ypač jos 44 straipsniu dėl valstybių narių grupės įgyvendinamų BSGP užduočių ir 46 straipsniu dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo siekiant greitesnio, lankstesnio ir efektyvesnio BSGP misijų ir operacijų vykdymo; palankiai vertina tai, kad 2015 m. pradėta taikyti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis dėl tarpusavio gynybos sąlygos; pabrėžia galimybę taikyti solidarumo sąlygą tuo atveju, kai valstybė narė patiria teroro aktą, kaip numatyta pagal SESV 222 straipsnio 1 dalį;

7.  pabrėžia svarbų Parlamento vaidmenį prižiūrint politikos vykdymą ir institucines struktūras, įskaitant BSGP srityje; todėl ragina per kitą ES sutarčių peržiūrą sustiprinti parlamentinės priežiūros mechanizmus, be kita ko, nustatant poreikį konsultuotis su Parlamentu, kai, prieš priimant sprendimus dėl naujų BSGP misijų ir operacijų, nustatomi tikslai ir analizuojama rizika, taip pat dėl strateginės BSGP peržiūros;

8.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kaip numatyta ES sutartyje, įvairių išorės veiksmų sričių nuoseklumą ir šiose srityse laikytis visuotinio ir visapusiško požiūrio, ir išplėsti ES civilinių misijų taikymo sritį tam, kad būtų tiesiogiai remiami vystymosi tikslai, be kita ko, sutelkiant dėmesį į demobilizaciją, nusiginklavimą ir buvusių kovotojų reintegraciją; be to, ragina Parlamentui reguliariau teikti informaciją, kuri palengvintų išorės veiksmų, įskaitant susijusių su derybomis dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymu visais proceso etapais, parlamentinę kontrolę;

9.  ragina įsteigti Gynybos ministrų tarybą ir sukurti nuolatinį strateginį civilinį ir karinį štabą, kuris turėtų nuolatinį karinių operacijų padalinį; pabrėžia Europos gynybos agentūros vaidmenį stiprinant pajėgumus; ragina EGA visiškai išnaudoti jai Sutartyje numatytus įgaliojimus;

10.  pabrėžia, kad būtina padidinti išorės veiksmų finansinių taisyklių lankstumą siekiant išvengti vėlavimų skiriant veiklos lėšas ir stiprinti gebėjimą greitai ir veiksmingai reaguoti į krizes;

11.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės pateiktą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, kuri yra darni veiksmų užsienio politikos srityje prioritetų ir saugumo ir gynybos politikos būsimos raidos nustatymo sistema; pakartoja, kad pritaria baltosios knygos dėl gynybos, kuria remsis ES visuotinė strategija, priėmimui; pabrėžia, kad baltoji knyga turėtų būti pagrįsta tiksliu valstybių narių turimų karinių pajėgumų bendru įvertinimu siekiant sukurti tikrą valstybių narių bendradarbiavimą ir sanglaudą;

12.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ES gynybos politiką, kaip ramstį NATO struktūroje, ir ragina siekti visapusiškos politinės ir karinės ES ir NATO partnerystės, kuri išlieka gyvybiškai svarbi Europos saugumo sistemoje, kartu sudarant Sąjungai galimybę autonomiškai veikti užsienyje, visų pirma siekiant stabilizuoti padėtį kaimyninėse šalyse; pakartoja, kad ES ir NATO santykiai turėtų būti grindžiami papildomumu ir bendradarbiavimu visais lygmenimis siekiant spręsti bendras saugumo problemas, pajėgumų stiprinimo ir nenumatytų atvejų planavimo esant mišrioms grėsmėms klausimus;

13.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą, padarytą per 2016 m. rugsėjo 2 d. vykusį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Gymniche, kuriame dar kartą pabrėžta, kad valstybės narės turi galimybę siekti svarios pažangos gynybos srityje;

14.  ragina ES sukurti priežiūros instituciją ir atitinkamas struktūras Parlamente, kurios nuolat tikrintų, kad valstybės narės laikytųsi Bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

8

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Kostas Chrysogonos, Richard Corbett, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Jo Leinen, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Paulo Rangel, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Enrique Guerrero Salom, Cristian Dan Preda

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Birgit Collin-Langen, Traian Ungureanu


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

20

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Kati Piri, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ryszard Czarnecki, Ana Gomes, Javi López, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Jean-Luc Schaffhauser, Helmut Scholz, Bodil Valero

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Biljana Borzan, Karoline Graswander-Hainz, Marijana Petir, Ivan Štefanec

Teisinis pranešimas