Procedūra : 2016/2067(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0317/2016

Pateikti tekstai :

A8-0317/2016

Debatai :

PV 22/11/2016 - 12
CRE 22/11/2016 - 12

Balsavimas :

PV 23/11/2016 - 10.5
CRE 23/11/2016 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0440

PRANEŠIMAS     
PDF 721kWORD 56k
3.11.2016
PE 582.127v02-00 A8-0317/2016

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)

(2016/2067(INI))

Užsienio reikalų komitetas

Pranešėjas: Ioan Mircea Paşcu

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)

(2016/2067(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimą (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 6 dalį ir 46 straipsnį dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos (vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos) metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) (13026/2016), ypač į jo dalis, susijusias su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius bei V antraštinę dalį ir ypač į šios sutarties 21 ir 36 straipsnius, 42 straipsnio 2 ir 3 bei 7 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. birželio 27 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2015 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(1), 2015 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl pokyčių Europos gynybos rinkose poveikio saugumui ir gynybos pajėgumams Europoje(2), 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(3), 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(4) ir 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl kovos su mišriomis grėsmėmis (JOIN(2016) 0018) ir susijusias 2016 m. balandžio 19 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi (JOIN(2015) 0017) ir 2016 m. liepos 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (COM(2016) 0447),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementų (JOIN(2016) 0031),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. Tarybos išvadas dėl misijų paramos platformos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015) 0185),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją ir susijusias 2015 m. birželio 15–16 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimas siekiant kovoti su terorizmu ir sukurti tikrą veiksmingą saugumo sąjungą“ (COM(2016) 0230),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes (JOIN(2013) 0030) ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos(6), atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“, atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos patvirtintą ES kibernetinės gynybos politikos sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“ (COM(2016) 0410),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 10 d. pasirašytą NATO reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos (angl. NCIRC) ir ES kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (angl. CERT-EU) techninį susitarimą, kuriuo palengvinamas intensyvesnis keitimasis informacija apie kibernetinius incidentus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Varšuvoje pasirašytą bendrą ES ir NATO pareiškimą (bendras Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Komisijos pirmininko ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generalinio sekretoriaus pareiškimas),

–  atsižvelgdamas į Varšuvos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo komunikatą, kurį paskelbė valstybių ir vyriausybių vadovai, dalyvaujantys 2016 m. liepos 8–9 d. Varšuvoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 85.1 rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0317/2016),

Strateginės aplinkybės

1.  pažymi, kad Europos saugumo aplinka gerokai pablogėjo ir tapo mažiau stabili, sudėtingesnė, pavojingesnė ir mažiau nuspėjama; pažymi, kad grėsmės yra tradicinės ir hibridinės, jas kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, jos kyla iš Pietų ir Rytų ir daro skirtingą poveikį valstybėms narėms;

2.  primena, kad ES valstybių narių saugumas yra tarpusavyje labai susijęs, ir pažymi, kad jos reaguoja į bendras grėsmes ir riziką nekoordinuotai ir nenuosekliai, taigi darosi sudėtinga ir kliudoma taikyti bendresnį požiūrį; pabrėžia, kad toks koordinavimo trūkumas – tai viena iš Sąjungos veiksmų silpnųjų vietų; pažymi, kad Europai trūksta atsparumo siekiant veiksmingai atremti hibridines grėsmes, kurios dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio;

3.  mano, kad Europa dabar priversta reaguoti į visą grupę vis sudėtingesnių krizių, pradedant krize Vakarų Afrikoje, Sahelio regione, Somalio pusiasalyje bei Artimuosiuose Rytuose, Rytų Ukrainoje ir baigiant krize Kaukaze; mano, kad ES turėtų intensyvinti dialogą ir bendradarbiavimą su šio regiono trečiosiomis šalimis, taip pat su regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis; pabrėžia, kad ES turėtų būti pasirengusi reaguoti į struktūrinius tarptautinio saugumo padėties pokyčius ir iššūkius, kurie apima tarpvalstybinius konfliktus, valstybės žlugimą ir kibernetinius išpuolius, taip pat į klimato kaitos poveikį saugumui;

4.   susirūpinęs pažymi, kad radikalių islamistų organizacijų ir asmenų prieš Europą nukreiptas terorizmas yra precedento neturinčio masto ir daro spaudimą Europos gyvenimo būdui; pabrėžia, kad todėl asmens saugumas tapo pirmaeilis tikslas ir nyksta tradicinis skirtumas tarp tokio saugumo išorės ir vidaus aspektų;

5.  todėl ragina ES prisitaikyti prie šių saugumo iššūkių, visų pirma veiksmingiau naudojant esamas BSGP priemones ir jas derinant su kitomis išorės ir vidaus priemonėmis; ragina užtikrinti didesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač kovos su terorizmu srityje;

6.  ragina taikyti tvirtą prevencinę politiką, grindžiamą išsamiomis deradikalizacijos programomis; pažymi, kad taip pat būtina aktyviau kovoti su radikalizacija ir terorizmo propaganda tiek Europos Sąjungoje, tiek palaikant ES išorės santykius; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant spręsti ekstremistinio turinio platinimo internete problemą ir skatinti aktyvesnį teisminį baudžiamosios teisenos sistemų bendradarbiavimą, įtraukiant Eurojustą, siekiant kovoti su radikalizacija ir terorizmu visose valstybėse narėse;

7.  pažymi, kad pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo sienos Europoje pakeistos jėga; pabrėžia karinės okupacijos griaunantį poveikį visos Europos saugumui; pakartoja, kad bet kokie Ukrainos sienų keitimai jėga yra nesuderinami su Helsinkio baigiamojo akto ir Jungtinių Tautų Chartijos principais;

8.  pabrėžia, kad, anot 2016 m. birželio mėn. paskelbtų „Eurobarometro“ tyrimo Nr. 85.1 rezultatų, apytikriai du trečdaliai ES piliečių norėtų, kad ES imtųsi aktyvesnių veiksmų saugumo ir gynybos politikos klausimais;

9.  mano, kad labiau suvienyta ir todėl veiksmingesnė Europos užsienio ir saugumo politika gali ryžtingai prisidėti mažinant ginkluotų susirėmimų Irake ir Sirijoje intensyvumą, taip pat šalinant „Islamo valstybe“ pasivadinusią grupuotę;

Persvarstyta ir tvirtesnė BSGP

10.  yra tvirtai įsitikinęs, kad dėl šių priežasčių reikia nuodugniai ir iš esmės persvarstyti BSGP, siekiant sudaryti ES ir jos valstybėms narėms galimybes ryžtingai prisidėti prie Sąjungos saugumo, tarptautinių krizių valdymo ir įrodyti ES strateginį savarankiškumą; primena, kad jokia šalis negali savarankiškai susidoroti su dabartinėmis saugumo problemomis;

11.  mano, kad vykdant sėkmingą BSGP persvarstymą nuo pat proceso pradžios turėtų būti visapusiškai įtrauktos ES valstybės narės, kad būtų išvengta aklaviečių ateityje rizikos; pabrėžia praktinę ir finansinę tolesnio bendradarbiavimo siekiant vystyti Europos gynybos pajėgumus naudą ir atkreipia dėmesį į vykdomas iniciatyvas, kurias turėtų papildyti per gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos kausimais numatytos konkrečios priemonės; taip pat ragina valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamas investicijas į saugumą ir gynybą;

12.  pabrėžia, kad nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo įgyvendinimas (ES sutarties 42 straipsnio 6 dalis) leis plėtoti savigynos sistemą arba savigynos nuolatinę struktūrą, o tai gali sustiprinti krizių valdymo operacijas;

13.  pabrėžia, kad kadangi Europa prarado visapusišką savo saugumo aplinkos kontrolę pasirenkant, kada ir kur bus imamasi veiksmų, ES, pasitelkdama BSGP misijas ir operacijas, taip pat kitas atitinkamas priemones, turėtų būti pajėgi įsikišti visais krizių valdymo, įskaitant krizių prevenciją ir sprendimą, aspektais, taip apimant visus konflikto ciklo etapus ir visapusiškai dalyvaujant Europos saugumo užtikrinimo procese ir garantuojant bendrą visos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės saugumą ir gynybą; ragina Europos Vadovų Tarybą pradėti plėtoti bendrą saugumo ir gynybos politiką ir ją paversti bendra gynyba, kaip numatyta pagal ES sutarties 42 straipsnio 2 dalį; laikosi nuomonės, kad vienas iš svarbių BSGP tikslų turėtų būti ES atsparumo stiprinimas;

14.  palankiai vertina būsimą veiksmų planą dėl BSGP, kurį pristatys vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja ir kuriame bus pateiktas konkretus tvarkaraštis ir etapai; mano, kad šis veiksmų planas turėtų papildyti Europos gynybos veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia sustiprinti BSGP karinį komponentą; tvirtai pritaria tam, kad valstybės narės koordinuotų investicijas į saugumą ir gynybą, taip pat didintų finansinę paramą gynybos srities moksliniams tyrimams ES lygmeniu;

15.   taip pat pabrėžia, kad BSGP turėtų būti grindžiama tvirtu kolektyvinės gynybos principu ir veiksmingu finansavimu ir turėtų būti įgyvendinama koordinuojant su tarptautinėmis institucijomis saugumo ir gynybos srityje, visapusiškai papildant NATO; mano, kad ES turėtų skatinti valstybes nares laikytis NATO nustatyto pajėgumų tikslo, pagal kurį reikalaujama gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP, kaip dar kartą patvirtinta Velse ir Varšuvoje vykusiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose;

16.  primena, kad konfliktai ir krizės Europoje ir aplink ją vyksta tiek fizinėje, tiek kibernetinėje erdvėje, ir pabrėžia, kad todėl kibernetinis saugumas ir kibernetinė gynyba turi būti integruoti į BSGP kaip pagrindiniai elementai ir visapusiškai integruoti į visą ES vidaus ir užsienio politiką;

17.  palankiai vertina tai, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja pristatė Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją (VESS), nes tai būtinas ir teigiamas institucinės struktūros, kurioje bus vykdoma ir formuojama BUSP ir BSGP, raidos įvykis; apgailestauja, kad valstybės narės neaktyviai dalyvauja rengiant VESS;

18.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvirtą valstybių narių ir nacionalinių parlamentų įsipareigojimą, atsakomybę ir paramą, glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais ES organais, siekiant garantuoti greitą ir veiksmingą VESS siekių politinio lygmens, prioritetų ir visapusiško požiūrio įgyvendinimą parengiant ES baltąją knygą saugumo ir gynybos klausimais; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos atliekamą darbą vykdant įgyvendinimo procesą; pabrėžia, kad reikia skirti atitinkamų išteklių VESS įgyvendinti ir veiksmingai bei tvirtesnei BSGP užtikrinti;

19.  mano, kad būtini tolesni veiksmai priėmus VESS – tai sektoriaus strategijos parengimas, kuriai turėtų pritarti ir kurią turėtų pristatyti Europos Vadovų Taryba ir kurioje turėtų būti toliau patikslintas civilinių ir karinių siekių lygis, užduotys, reikalavimai ir pajėgumų prioritetai; pakartoja savo ankstesnius raginimus parengti ES gynybos baltąją knygą ir primygtinai ragina Tarybą nedelsiant parengti šį dokumentą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad siūlomas saugumo ir gynybos įgyvendinimo planas ir toliau labai atsilieka nuo parlamentinių ir visuomenės lūkesčių; pakartoja, kad visų Europos Sąjungos valstybių narių saugumas yra nedalomas;

20.  atkreipia dėmesį į Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų pasiūlytą Europos saugumo susitarimą ir pritaria, be kita ko, minčiai atlikti Europos strateginės aplinkos bendrą analizę užtikrinant, kad grėsmių analizė taptų periodine bendra veikla ir taip būtų atsižvelgiama į kiekvienai šaliai susirūpinimą keliančius klausimus ir remiami bendri pajėgumai bei bendri veiksmai; taip pat palankiai vertina kitas pastarąsias valstybių narių iniciatyvas dėl BSGP plėtojimo; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad stokojama pačių valstybių narių atliekamo vertinimo neveiklumo įgyvendinant ankstesnius Europos įsipareigojimus gynybos srityje požiūriu;

21.  pažymi, kad, siekiant šio tikslo, reikia bendradarbiauti vykdant panašius NATO veiksmus; pabrėžia, jog būtina, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų ir intensyviau ir veiksmingiau keistųsi žvalgybos duomenimis bei informacija;

22.  pabrėžia, kad vidaus ir išorės saugumas tampa vis labiau integruotas ir vis sunkiau apibrėžti skirtumą tarp fizinės ir kibernetinės erdvės, todėl tampa būtina integruoti ir atitinkamas jų priemones, kad ES galėtų naudotis visomis prieinamomis priemonėmis iki pat Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies lygmens;

BSGP ir integruotas požiūris į krizes

23.  pabrėžia, kad svarbu įsteigti BSGP civilinių ir karinių misijų ir operacijų nuolatinį ES štabą, iš kurio integruotas operatyvinis personalas teiktų paramą per visą planavimo ciklą, nuo pradinės politinės koncepcijos iki išsamių planų parengimo; pabrėžia, kad tai būtų ne NATO struktūrų kopija, bet būtina institucinė struktūra, kuria siekiama sustiprinti BSGP misijų ir operacijų planavimo ir vykdymo pajėgumus;

24.  pabrėžia BSGP misijų ir operacijų, įskaitant pasienio pagalbos, pajėgumų stiprinimo ir ginkluotųjų pajėgų mokymo misijas bei laivyno operacijas, indėlį siekiant tarptautinės taikos ir stabilumo;

25.  apgailestauja, kad BSGP misijoms ir operacijoms ir toliau būdingi struktūriniai trūkumai, kenkiantys šių misijų ir operacijų veiksmingumui; mano, kad jos turėtų būti tikrosios priemonės ir galėtų būti geriau integruotos į VESS;

26.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į politinių siekių, nustatytų pagal VESS, lygį siekiant integruoto požiūrio į konfliktus ir krizes, susijusius su Sąjungos dalyvavimu visais konflikto ciklo etapais, nuo prevencijos iki sprendimo ir stabilizavimo, taip pat į įsipareigojimą vengti priešlaikinio pasitraukimo; mano, kad ES turėtų nuosekliai remti valstybes nares, dalyvaujančias koalicijos prieš „Islamo valstybe“ pasivadinusią grupuotę veiksmuose, parengdama BSGP operaciją, per kurią dėmesys būtų teikiamas mokymui, Irake;

27.  palankiai vertina idėją skirstyti į regionus BSGP misijas, vykdomas Sahelyje, visų pirma todėl, kad ji atitinka subregiono šalių norą stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje naudojantis Sahelio G5 platforma; yra įsitikinęs, kad tai galėtų būti galimybė padidinti vietoje esančių BSGP misijų (EUCAP Sahel Mali ir EUCAP Sahel Niger) veiksmingumą ir aktualumą; tvirtai tiki, kad skirstymo į regionus koncepcija turi būti grindžiama srities praktinėmis žiniomis, aiškiais tikslais ir priemonėmis jiems pasiekti, taip pat neturėtų būti apibrėžiama grindžiant tik politinių argumentų jėga;

28.  pabrėžia, kad visuose Tarybos sprendimuose dėl būsimų misijų ir operacijų turėtų būti teikiama pirmenybė dalyvavimui konfliktuose, kurie daro tiesioginį poveikį ES saugumui arba partnerių ir regionų, kuriuose ES atlieka saugumo užtikrintojos vaidmenį, saugumui; mano, kad sprendimas dalyvauti turėtų būti grindžiamas bendra analize ir strateginės aplinkos supratimu, taip pat bendrais valstybių narių strateginiais interesais, taip pat atsižvelgiant į kitų sąjungininkių ir organizacijų, pvz., JT ir NATO, veiksmus; mano, kad BSGP pajėgumų stiprinimo misijos turi būti derinamos atsižvelgiant į Komisijos atliekamą darbą saugumo sektoriaus reformos ir teisinės valstybės srityse;

29.  pritaria Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 (kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos), siekiant išplėsti Sąjungos pagalbą apginkluojant karinius subjektus šalyse partnerėse turint mintyje, kad tai būtinas indėlis į jų atsparumą, tokiu būdu mažinant jų galimybes dar kartą tapti konflikto objektu ir priešiškos veiklos prieš ES prieglauda; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip apibrėžta minėto pasiūlymo iš dalies keisti Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 3a straipsnyje, kad būtų prisidedama siekiant tvaraus vystymosi, gero valdymo ir teisinės valstybės tikslų; atsižvelgdamas į tai, ragina EIVT ir Komisiją greičiau įgyvendinti BSGP iniciatyvą ir pagerinti BSGP misijų veiksmingumą bei tvarumą;

30.  pabrėžia, kad taip pat reikia nustatyti finansines priemones partnerių pajėgumų saugumo ir gynybos srityje stiprinimui didinti; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti visišką suderinamumą ir koordinavimą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir išvengta dubliavimosi vietoje;

31.  pažymi, kad šiuo tikslu reikėtų persvarstyti Petersbergo uždavinius, o kovinės grupės nedelsiant turėtų tapti naudojama karine priemone stiprinant jų moduliarumą ir taikant labiau funkcinį finansavimą; pažymi, kad nepakankamai konstruktyvus valstybių narių požiūris ir toliau yra politinė bei veiklos kliūtis, trukdanti dislokuoti kovines grupes; primygtinai ragina Tarybą pradėti steigti pradinį fondą (numatytą ES sutarties 41 straipsnio 3 dalyje) siekiant skubiai finansuoti pradinius karinių operacijų etapus;

32.  ragina numatyti didesnį ES finansinių taisyklių lankstumą, kad būtų remiamas ES gebėjimas reaguoti į krizes, ir įgyvendinti galiojančias Lisabonos sutarties nuostatas; ragina persvarstyti mechanizmą Athena ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant visas susijusias išlaidas, visų pirma greitojo reagavimo operacijų ir ES kovinių grupių dislokavimo, toliau – visų karinių operacijų išlaidas;

Bendradarbiavimas su NATO ir kitais partneriais

33.  primena, kad NATO ir ES strateginiai interesai yra tie patys ir jos susiduria su tais pačiais iššūkiais Rytuose ir Pietuose; pabrėžia tarpusavio gynybos sąlygos pagal 42 straipsnio 7 dalį aktualumą ES valstybėms narėms, nepaisant to, ar jos yra ar nėra NATO narės; pažymi, kad ES turėtų galėti savo priemonėmis tam tikru mastu apginti ES valstybes, kurios nėra NATO narės; atkreipia dėmesį į VESS tikslą dėl tinkamo ES strateginio savarankiškumo lygio ir pabrėžia, kad abi organizacijos turi užtikrinti savo priemonių papildomumą; mano, kad ES strateginis savarankiškumas turėtų sustiprinti Europos Sąjungos pajėgumą skatinti saugumą savo teritorijoje ir už jos ribų, taip pat stiprinti partnerystę su NATO ir transatlantinius ryšius;

34.  mano, kad glaudaus ir veiksmingo ES ir NATO bendradarbiavimo pagrindą sudaro jų misijų ir, atitinkamai, jų turimų priemonių papildomumas bei suderinamumas; pabrėžia, kad šių dviejų organizacijų santykiai turėtų būti ir toliau grindžiami bendradarbiavimu, o ne konkurencija; mano, kad ES turėtų skatinti valstybes nares laikytis NATO nustatyto pajėgumų tikslo, pagal kurį reikalaujama gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP;

35.  pabrėžia, kad NATO pajėgos yra geriausiai paruoštos atgrasymo ir gynybos tikslais ir yra pasirengusios įgyvendinti kolektyvinę gynybą (Vašingtono sutarties V straipsnis) agresijos vienos iš NATO narių atžvilgiu atveju, tuo tarpu pagal BSGP šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama taikos palaikymui, konfliktų prevencijai bei tarptautinio saugumo stiprinimui (ES sutarties 42 straipsnis) ir ES turi papildomų priemonių spręsti valstybių narių vidaus saugumo problemoms, įskaitant ardomąją veiklą, kuri neįtraukta į V straipsnio taikymo sritį; pakartoja, kad SESV 222 straipsnyje numatyta solidarumo sąlyga siekiama užtikrinti demokratinių institucijų ir civilių gyventojų apsaugą teroristinio išpuolio atveju;

36.   palankiai vertina Varšuvoje pasirašytą naujausią bendrą ES ir NATO pareiškimą ir visapusiškai remia jame minimas bendradarbiavimo sritis; apgailestauja dėl to, kad šiame pareiškime aprašoma gerai įtvirtinta neoficiali praktika, o ne suteikiamas naujas lygmuo ES ir NATO bendradarbiavimui; pabrėžia, kad ypač reikia stiprinti bendradarbiavimą ir toliau papildyti pajėgumų stiprinimą atsižvelgiant į hibridines ir kibernetines grėsmes bei mokslinius tyrimus; palankiai vertina Bratislavos veiksmų gairėse paskelbtą tikslą nedelsiant pradėti įgyvendinti bendrą pareiškimą;

37.  visapusiškai pritaria tam, kad būtų toliau stiprinamas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos klausimais su kitais instituciniais partneriais, įskaitant JT, Afrikos Sąjungą ir ESBO, taip pat strateginius dvišalius partnerius, ypač JAV, tokiose srityse kaip hibridinės grėsmės, jūrų saugumas, greitasis reagavimas, kova su terorizmu ir kibernetinis saugumas;

Europos bendradarbiavimas gynybos srityje

38.   mano, kad tvirtos gynybos pramonės vystymas sustiprintų ES strateginį savarankiškumą ir technologinę nepriklausomybę; yra įsitikinęs, kad stiprinant ES kaip saugumo teikėjos Europos kaimynystėje statusą reikia tinkamų ir pakankamų pajėgumų bei konkurencingos, veiksmingos ir skaidrios gynybos pramonės, kuri užtikrintų tvarią tiekimo grandinę; pažymi, kad Europos gynybos sektoriui būdingas susiskaidymas ir dubliavimasis ir to reikia palaipsniui atsisakyti vykdant procesą, pagal kurį teikiamos paskatos ir atlygis visiems nacionaliniams subjektams ir atsižvelgiama į integruotos gynybos rinkos ilgesnio laikotarpio perspektyvą;

39.   apgailestauja, kad valstybės narės dar neįgyvendino Sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos strategijos prisiimdamos reikiamus įsipareigojimus ir kad pajėgumų telkimo ir dalijimosi iniciatyva nedavė apčiuopiamų rezultatų; ragina Tarybą pradėti reguliarias du kartus per metus rengiamas diskusijas gynybos klausimais, kad būtų teikiamas strateginis vadovavimas ir politinis postūmis BSGP ir Europos bendradarbiavimui gynybos srityje;

40.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje ir užtikrinti visapusišką BSGP misijų kibernetinį atsparumą; primygtinai ragina Tarybą įtraukti kibernetinę gynybą į savo diskusijas gynybos klausimais kaip neatskiriamą šių diskusijų dalį; mano, kad labai reikia nacionalinių kibernetinės gynybos strategijų; ragina valstybes nares visapusiškai naudoti kibernetinių pajėgumų stiprinimo priemones, už kurias atsakinga Europos gynybos agentūra (EGA), ir pasinaudoti NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru (angl. CCDCOE);

41.  pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms kyla sunkumų siekiant išlaikyti visapusiškai veikiančius įvairius gynybinius pajėgumus, dažniausiai dėl finansinių apribojimų; todėl ragina užtikrinti didesnį koordinavimą ir aiškesnius pasirinkimus dėl to, kuriuos pajėgumus išlaikyti, kad valstybės narės galėtų specializuotis tam tikrų pajėgumų srityje;

42.  mano, jog siekiant, kad valstybių narių pajėgos būtų labiau suderinamos ir integruotos, sąveikumas yra svarbiausias aspektas; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi išnagrinėti gynybos išteklių bendrų viešųjų pirkimų galimybę; pažymi, kad dėl protekcionistinio ir uždaro ES gynybos rinkų pobūdžio tai padaryti yra dar sunkiau;

43.  primena, kad tvirta Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė, apimanti MVĮ taikomas priemones, – esminis BSGP pagrindas ir būtina bendros rinkos sąlyga, ir ja sudaromos galimybės ES stiprinti savo strateginį savarankiškumą;

44.  apgailestaudamas pažymi, kad valstybės narės taiko Direktyvą 2009/81/EB dėl gynybos ir viešųjų pirkimų ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje visiškai skirtingu mastu; todėl ragina Komisiją taikyti rekomendacinį raštą dėl 346 straipsnio ir prisiimti savo kaip sutarčių sergėtojos vaidmenį ir pradėti taikyti pažeidimo tyrimo procedūras tais atvejais, kai pažeidžiamos minėtos direktyvos; ragina valstybes nares vykdant karinės paskirties viešuosius pirkimus dėti daugiau tarptautinių pastangų dėl paklausos aspekto ir ragina Europos pramonės įmones, atstovaujančias pasiūlos aspektui, stiprinti savo poziciją pasaulio rinkoje taikant geresnį koordinavimą ir pramonės konsolidavimą;

45.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse nuolat skiriama mažiau lėšų gynybos moksliniams tyrimams ir dėl šios priežasties kyla grėsmė pramoninei ir technologinei bazei, taigi strateginiam Europos savarankiškumui; ragina valstybes nares aprūpinti savo kariuomenes Europos gynybos pramonės, o ne šios pramonės konkurentų, gaminamomis priemonėmis;

46.  yra įsitikinęs, kad EGA vaidmens koordinuojant pajėgumais grįstas programas, projektus ir veiksmus stiprinimas būtų naudingas veiksmingai BSGP; mano, kad EGA turėtų būti remiama, kad galėtų visapusiškai pasiekti savo tikslus, įskaitant, visų pirma, jos būsimus prioritetus ir vaidmenį įgyvendinant Europos gynybos veiksmų planą ir Europos mokslinių tyrimų gynybos srityje programą; todėl ragina valstybes nares atlikti Agentūros organizacijos, procedūrų ir veiklos peržiūrą ir atverti daugiau tolesnio bendradarbiavimo ir integracijos galimybių; ragina valstybes nares suteikti Europos gynybos agentūrai pajėgumų plėtojimo plano peržiūros koordinavimo gaires, vadovaujantis VESS ir sektoriaus strategija;

47.  pabrėžia, kad savo esme kibernetinis saugumas yra politikos sritis, kurioje būtinas bendradarbiavimas ir integracija ne tik tarp ES valstybių narių, pagrindinių partnerių ir NATO, tačiau taip pat tarp skirtingų visuomenės subjektų, nes atsakomybė už kibernetinį saugumą nėra tik karinė; ragina parengti aiškesnes gaires, kaip turi būti naudojami ES gynybiniai ir puolamieji pajėgumai ir kokiomis aplinkybėmis; primena, kad Europos Parlamentas ne kartą ragino atlikti kruopštų ES dvejopo naudojimo prekių eksporto reglamento persvarstymą siekiant, kad programinė įranga ir kitos sistemos, kurios galėtų būti panaudotos išpuoliams prieš ES skaitmeninę infrastruktūrą ir žmogaus teisėms pažeidinėti, nepatektų į netinkamas rankas; ragina ES tarptautiniuose forumuose – įskaitant (bet tuo neapsiribojant) interneto valdymo forumus – ginti principą, kad interneto pagrindinė infrastruktūra turėtų būti neutrali zona, kurioje vyriausybėms, siekiančioms savo nacionalinių interesų, būtų draudžiama kištis;

48.  remia su gynyba susijusias Komisijos iniciatyvas, pvz., Gynybos veiksmų planą ir Gynybos pramonės politiką, kurias reikia pradėti po to, kai bus pristatyta ES baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos; pritaria tolesniam Komisijos dalyvavimui gynybos srityje vykdant plataus masto ir tinkamai orientuotus mokslinius tyrimus, planavimą ir įgyvendinimą; palankiai vertina parengiamuosius veiksmus dėl tyrimų, susijusių su BSGP, ir prašo, kad dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) likusiu laikotarpiu jiems būtų skiriama pakankamai lėšų; pritaria ES gynybos mokslinių tyrimų programos parengimui pagal kitą DFP (2021–2027 m.);

49.  ragina atlikti Europos teisės reformą, kuri lemtų tai, kad Europos gynybos pramonė galėtų pasinaudoti tokia pat valstybės pagalba, kokia naudojasi JAV pramonė;

°

°         °

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkui ir ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0213.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0215.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0232.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0120.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0249.

(6)

OL C 419, 2015 12 16, p. 145.


MAŽUMOS NUOMONĖ

dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (2016/2067(INI))

Užsienio reikalų komitetas, pranešėjas: Ioan Mircea Paşcu

Mažumos nuomonė, kurią pateikė GUE/NGL nariai Sabine Lösing, Takis Hadjigeorgiou

Pranešime reikalaujama padidinti karinį BSGP srities komponentą, daugiau investuoti į gynybą ir gynybos srities mokslinius tyrimus ir propaguojama siekti NATO pajėgumų tikslo (gynybos išlaidoms skirti mažiausiai 2 proc. BVP).

Mes nepritariame pranešimui, nes jame:

•  skatinama parengti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos ir ją įgyvendinti, reikalaujama kurti stiprią gynybos pramonę ir teigiamai vertinamas Europos gynybos veiksmų planas, kuris yra naudingas ES gynybos ir saugumo įmonėms ir kariniam pramoniniam kompleksui;

•  remiama BSGP iniciatyva, kuria siekiama numatyti daugiau saugumo sektoriaus reformų, taip pat apmokyti ir suteikti priemonių kariuomenei iš paramos vystymuisi (be kita ko, civilinės priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos) lėšų;

•  skatinama išplėsti mechanizmo ATHENA taikymo sritį siekiant finansuoti visas ES karines misijas ir (arba) kovines grupes nevykdant parlamentinės kontrolės;

•  primygtinai raginama dislokuoti ES kovines grupes bet kokioms krizės valdymo užduotims atlikti;

•  propaguojamas glaudus bendradarbiavimas su NATO;

reikalaujame, kad:

–  būtų panaikinta visa (įskaitant cheminę, biologinę, radiologinę ir branduolinę (ChBRB)) ginkluotė ES ir pasaulyje;

–  ES biudžeto lėšos nebūtų skiriamos karinėms reikmėms;

–  visa veikla būtų vykdoma griežtai laikantis JT Chartijos ir tarptautinės teisės;

–  ES būtų tik civilinė, būtų griežtai taikomi tik civiliniai taikūs konfliktų sprendimo būdai, būtų atskirti civiliniai ir kariniai veiksmai;

–  ES būtų griežtai atskirta nuo NATO.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

18

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Kati Piri, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ryszard Czarnecki, Ana Gomes, Javi López, Juan Fernando López Aguilar, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Jean-Luc Schaffhauser, Helmut Scholz, Bodil Valero

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Biljana Borzan, Karoline Graswander-Hainz, Emilian Pavel, Marijana Petir, Ivan Štefanec

Teisinis pranešimas