Procedūra : 2016/2072(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0357/2016

Pateikti tekstai :

A8-0357/2016

Debatai :

PV 12/12/2016 - 16
CRE 12/12/2016 - 16

Balsavimas :

PV 13/12/2016 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0486

PRANEŠIMAS     
PDF 836kWORD 86k
30.11.2016
PE 583.957v02-00 A8-0357/2016

dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos

(2016/2072(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjai: Christian Ehler, Luigi Morgano

(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos

(2016/2072(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016) 0381/2),

–  atsižvelgdama į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 9 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje“ (COM(2012) 0795),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012) 0789),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012) 0537),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos prabangos prekių pramonės konkurencingumas“ (angl. Competitiveness of the European high-end industries) (SWD(2012) 0286),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010) 0352),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010) 0183),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos tyrimą „Kultūros ir kūrybos sektorių stiprinimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (angl. Boosting the competitiveness of cultural and creative industries for growth and jobs) (EASME/COSME/2015/003),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio mėn. Komisijos tyrimą dėl kultūros poveikio kūrybiškumui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto komunikatą dėl kultūros ir kūrybos sektorių skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl „Kūrybos ir kultūros pramonės sektorių – Europos vertybės, kuria reikia pasinaudoti pasaulinėje konkurencijoje“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio d. Tarybos išvadas dėl Komisijos komunikato „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir naujovių skatinimo priemonės,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos bendrą komunikatą „ES tarptautinių santykių kultūros srityje strategijos link“ (angl. Towards an EU strategy for international cultural relations) (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(16),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 18 d. EBPO ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) pranešimą „Prekyba suklastotomis ir piratinėmis prekėmis – ekonominio poveikio vertinimas“(17),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. UNESCO tyrimą „Kultūros laikas. Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga“ (angl. Cultural Times – The first global map of cultural and creative industries),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. ES valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitą „Veiksmingesnių finansinių ekosistemų kūrimas. Naujos priemonės, kuriomis palengvinama kultūros ir kūrybos sektorių galimybė gauti finansavimą“ (angl. Towards more efficient financial ecosystems: innovative instruments to facilitate access to finance for the cultural and creative sectors),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 ir 173 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0357/2016),

A.  kadangi minėtajame komunikate „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ Komisija pripažįsta esminį kultūros ir kūrybos pramonės (KKP)(18) vaidmenį ES ir jos valstybių narių socialinėje ir ekonominėje plėtroje;

B.  kadangi ES turėtų plėtoti naujus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo šaltinius ir į juos investuoti; kadangi šiuo atžvilgiu ji turėtų pasitelkti dar dideliu mastu neišnaudotas kūrybos ir kultūros pramonės augimo skatinimo ir darbo vietų joje kūrimo galimybes, nes ši pramonė turi didelį poveikį tokiose srityse kaip nauji verslo modeliai, kūrybiškumas ir inovacijos, skaitmeninimas ir įgūdžių stiprinimas;

C.   kadangi KKP vertė yra dvejopa ir savita, nes dėl jos tiesioginių ryšių su menininkais ir kūrėjais joje išsaugoma ir stiprinama kultūrų ir kalbų įvairovė ir stiprinamas Europos, jos šalių, regionų ir vietos identitetas, tuo pačiu jos dėka palaikoma socialinė sanglauda ir taikant įvairius vertės kūrimo modelius iš esmės prisidedama prie kūrybiškumo, investicijų, inovacijų ir užimtumo ir ji atlieka tvaraus ES ir jos valstybių narių ekonomikos augimo skatinimo funkciją;

D.  kadangi Europos kultūra ir menai susiję su 3 000 metų bendru kultūros paveldu, jais perteikiamos žinios ir vertybės ir prisidedama prie materialių ir nematerialių žmogaus sukurto ir natūralaus pasaulio įrodymų apsaugos dabartinės ir būsimų kartų labui;

E.   kadangi abipuse pagarba vertybėms ir savitumui grindžiama kultūrinė diplomatija stiprina Europos ir trečiųjų šalių dvišalius ir daugiašalius santykius, tiesia tiltus tarp visuomenių megzdama žmonių tarpusavio ryšius ir užtikrindama bendradarbiavimą visose kultūros ir kūrybos srityse ir prisideda prie geresnio tarpusavio supratimo ir bendrų projektų, taip pat atlieka ekonominės ir socialinės plėtros variklio vaidmenį;

F.  kadangi KKP padeda Europai pasinaudoti savo „švelniąja galia“ pasaulyje skleidžiant Europos vertybes, tokias kaip kultūra, kūrybiškumas, kokybė, kompetencija, amatininkystė;

G.  kadangi kultūros ir kūrybos pramonė yra dvejopos ir trapios ekosistemos tarp didelių tarptautiniu mastu konkurencingų novatoriškų MVĮ ir pradedančiųjų įmonių grupių, kurios nuolat atnaujina sritį, išsaugo ir remia įvairovę, kuria darbo vietas, bet kartais yra pažeidžiamos, ypač galimybių patekti į rinkas ir gauti finansavimą požiūriu, pagrindas;

H.  kadangi Europoje kultūros ir kūrybos sektoriuose sukurta maždaug 12 mln. viso etato darbo vietų, o tai sudaro 7,5 proc. visos ES darbo jėgos, ir šių sektorių pridėtinės vertės dalis BVP siekia 509 mlrd. EUR (5,3 proc. visos ES BPV); kadangi konkrečiuose regionuose kultūros ir kūrybos pramonėje sukuriama gerokai didesnė BPV procentinė dalis ir dirba didesnė vietos darbo jėgos procentinė dalis;

I.  kadangi, Europos patentų tarnybos ir Vidaus rinkos derinimo tarnybos tyrimo duomenimis, intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriuose sukuriama daugiau kaip ketvirtadalis Sąjungos darbo vietų ir vykdoma daugiau kaip trečdalis ekonominės veiklos;

J.  kadangi beveik 39 proc. ES BVP sukuriama intensyvaus naudojimosi intelektinės nuosavybės teisėmis sektoriuose, su prekių ženklais intensyviai susijusiuose sektoriuose – 34 proc. viso BVP, su dizainu intensyviai susijusiuose sektoriuose – 13 proc., su patentais intensyviai susijusiuose sektoriuose –14 proc., o su autorių teisėmis intensyviai susijusiuose sektoriuose – 4,2 proc.(19);

K.  kadangi ES KKP dirba 2,5 karto daugiau žmonių nei automobilių pramonėje ir 5 kartus daugiau nei chemijos pramonėje;

L.  kadangi KKP atlieka svarbų vaidmenį kuriant klestinčius ir savitus regionus ir tokiu būdu gali padėti pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir būti svarbiu užsienio investicijų veiksniu;

M.  kadangi autoriai ir atlikėjai yra KKP ištakos ir pagrindas;

N.  kadangi užimtumas kultūros sektoriuje negali būti perkeltas į užsienį, nes jis susijęs su specifiniais gebėjimais kultūros, dažnai regionų ir istorijos srityse; kadangi KKP gerokai ir kur kas labiau nei bet kuris kitas sektorius prisideda prie jaunimo užimtumo ir buvo pats atspariausias per ekonomikos krizę, kilusią po 2008 m.; kadangi per 2008–2014 m. laikotarpį visoje ES padaugėjo darbo vietų KKP sektoriuose; pripažįsta svarbų Europos socialinio fondo vaidmenį skatinant jaunimo užimtumą ir įgūdžių ugdymą;

O.  kadangi KKP turi patrauklių savybių vietos lygmens vystymosi požiūriu, nes šiuose sektoriuose įvairiais skirtingais lygmenimis naudojami įvairūs įgūdžiai, jie paprastai yra socialiai atsakingi ir įtraukūs ir kuria teigiamus išorinius veiksnius vietovėse, kuriose vykdo veiklą; kadangi jų atvirumas ir sąveika su kitos veiklos sritimis suteikia pagrindą susijungimui ir klasterių atsiradimui ir juose paprastai sukuriama didelė visos vietos lygmens vertės dalis;

P.  kadangi profesionalios meno veiklos srityje lankstumas ir judumas yra tarpusavyje neatsiejami ir todėl yra svarbu, kad būtų užtikrinta tikra socialinė apsauga kaip atsvara nenuspėjamam ir kartais nesaugiam menininko profesijos pobūdžiui;

Q.   kadangi KKP veikia dauguma mažų įmonių ir mikroįmonių, o kultūros ir kūrybos sektoriaus (KKS) įmonėse, turinčiose mažiau nei 10 darbuotojus, dirba daugiau nei 95 proc.(20) darbo jėgos;

R.  kadangi klaidingai manoma, kad investuojant į KKP sektorius kyla didesnė rizika, palyginti su kitų rūšių investicijomis, nes, be kita ko, šiuose sektoriuose intensyviai naudojamasi intelektinės nuosavybės teisėmis ir kyla sunkumų dėl to, kad kaip finansavimo garantijos naudojamos nematerialiosios prekės;

S.  kadangi kultūros ir kūrybos pramonės darbuotojai vis rečiau įdarbinami nuolatiniam darbui, o vis dažniau dirba kaip laisvai samdomi darbuotojai arba pakaitomis savarankiškai ir pagal darbo sutartį, ne visą darbo dieną arba ne nuolat;

T.  kadangi kultūra grindžiamoms iniciatyvoms ir pramonės šakoms tenka įvairūs vaidmenys vietos ir regioninės plėtros srityje ir tradiciškai jos didina regionų patrauklumą, užtikrindamos ekonominę ir socialinę kaimo ir atskirtų vietovių ekonominę ir socialinę plėtrą ir sudarydamos sąlygas integruotam tvariam miesto vietovių atkūrimui;

U.  kadangi KKP atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir jos strateginė padėtis gali lemti naujovių sklaidą kituose sektoriuose, kaip antai turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų;

V.  kadangi KKP skatina inovacijas ir IRT plėtrą Europoje; kadangi pramonės skaitmeninimas suteikia naujų galimybių plėtoti naujus verslo modelius ir plėsti rinką, tačiau jis taip pat kelia iššūkių tradiciniams KPP sektoriams;

W.  kadangi kūrybos pramonės sektoriai yra vieni iš versliausių sektorių, kuriuose ugdomi pritaikomi įgūdžiai, pavyzdžiui, kūrybinis mąstymas, problemų sprendimas, komandinis darbas ir išradingumas;

X.  kadangi su pramoniniu paveldu susijęs turizmas ir pramoniniai muziejai gali suteikti naujų galimybių kultūros ir ekonomikos srityse, pirmiausia poindustriniuose regionuose, ir išlaikyti tradicinę Europos praktinę patirtį;

Y.  kadangi iš įvairių ES finansavimo šaltinių KKP konkrečiu prioritetu įvardija tik programą „Kūrybiška Europa“ ir Europos strateginių investicijų fondą;

Z.  kadangi įsigaliojus Komisijos reglamentui (ES) Nr. 651/2014 kai kurios ES ir papildomų regioninių fondų lėšomis remiamos priemonės, taikomos kultūros paveldo sektoriuje ir kai kuriais atvejais kultūros veiklai, galėtų būti laikomos valstybės pagalba, nepaisant jų svarbos vietos lygmeniu ir nepaisant neekonominio susijusios veiklos ir kultūros institucijų pobūdžio ir nekomercinio jų organizavimo, o dėl to atitinkamoms regioninėms valdžios institucijoms kyla didelių kliūčių ir yra vėluojama tokias priemones įgyvendinti;

AA.  kadangi šiandieninėje rinkoje, kurioje vyksta konvergencijos ir globalizacijos procesai, novatoriška ir moksliniais tyrimais grindžiama Europos KKP yra būtina užtikrinant kalbų ir kultūros įvairovę, pliuralizmą ir naujų aukštos kokybės paslaugų pasiūlą;

AB.  kadangi, nepaisant to, jog šiandien galima naudotis ir dalytis didesniais kūrybinio turinio kiekiais nei bet kada, ypač naudojantis tokiomis paslaugomis kaip naudotojo įkeliamo turinio platformos ir turinio kaupimas, ir kad besivystant technologijoms platinimo ir gamybos sąnaudos sumažėjo, kultūros ir kūrybos sektoriuje pajamos dėl minėto vartojimo padidėjimo kol kas nėra santykinai išaugusios daugiausia dėl to, jog trūksta skaidrumo vertės grandinėje ir teisinio aiškumo ir tradiciniai sektoriai susiduria su prisitaikymo prie skaitmeninių pokyčių sunkumais;

AC.   kadangi Komisija yra raginama imtis tinkamų priemonių siekiant sudaryti sąlygas patraukliems teisėtiems pasiūlymams ir tarpvalstybiniam prieinamumui, kad būtų sumažintas vertės skirtumas ir užtikrinta, kad autoriams, kūrėjams, atlikėjams ir teisių turėtojams būtų sąžiningai atlyginama už jų darbus;

AD.  kadangi dėl skaitmeninių technologijų taikymo didesniu mastu KKP vyksta dideli pokyčiai, lemiantys meno produkcijos gamybos sąlygų pokyčius ir darantys įtaką intelektinės nuosavybės teisei;

AE.  kadangi KKP sektoriai tebėra nepakankamai įvertinti ir nepripažįstami, ypač jų galimybės gauti veiklos pradžios kapitalą ir finansavimą požiūriu;

AF.  kadangi naujausiame Komisijos užsakytame tyrime(21) apibrėžiant KKP atsižvelgiama į kūrybiškumu pagrįstą prabangos prekių pramonę; kadangi mados ir prabangos prekių pramonė iš esmės grindžiama kultūros ir kūrybos sektorių indėliu, padeda išsaugoti šimtmečių senumo Europos savoir faire ir remiasi kultūros paveldu bei tradicijomis, kurių kiti negali atkartoti; kadangi reikėtų sustiprinti bendradarbiavimą, kad būtų atsižvelgta į pokyčius užimtumo srityje ir konkrečių įgūdžių paklausą;

AG.  kadangi nacionalinių KKP sektorių rodiklius retai galima palyginti, nes valstybės narės vis dar skirtingai apibrėžia, kas yra KKP; pažymi, kad tokios apibrėžtys taip pat apima plačias KKP sektorių kategorijas, tokias kaip programinė įranga, reklama ir rinkodara, kurios yra labai sėkmingos ir ekonominiu požiūriu, ir kaip Europos kūrybiškumo ir verslumo pavyzdžiai;

AH.  kadangi 2013 m. tarptautinė prekyba suklastotomis ir piratinėmis prekėmis sudarė iki 2,5 proc. pasaulio prekybos ir iki 5 proc. importo į ES, ir šios prekybos apimtys siekė 85 mlrd. EUR;

AI.  kadangi pramoninėje ekonomikoje daugiausia buvo investuojama į materialiąsias prekes ir jos buvo pagrindiniai augimo varikliai, o dabartinėje kūrybinėje ekonomikoje pagrindiniai investicijų objektai, vertės šaltiniai ir augimo varikliai yra nematerialiosios prekės; kadangi finansuojant KKP sektorius reikia atsižvelgti į šias aplinkybes;

AJ.  kadangi, nors skaitmeninių technologijų ir infrastruktūros plėtojimas ir yra Europos politikos prioritetas, kultūros institucijų vykdomą kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų sklaidą vis dėlto reikia patobulinti;

AK.  kadangi KKP sektoriai prisideda prie didžiulio Europos kultūros, istorijos ir architektūros paveldo išlaikymo ir tobulinimo; kadangi KKS yra svarbus kultūros diplomatijos plėtojimui, turizmo pramonei ir nacionalinio ir vietos lygmenų kultūros propagavimui, skatindamas pažangą ir miestų ir regionų plėtrą;

Apibrėžtis ir statistika

1.  ragina Komisiją parengti išsamią, nuoseklią ir ilgalaikę KKS pramonės politikos sistemą, taip pat ragina ES įtraukti KKP plėtrą, veiksmingą skatinimą ir apsaugą bei jos tinkamą finansavimą į savo strateginius tikslus ir bendrus prioritetus siekiant padidinti jos konkurencingumą ir sudaryti jai galimybę išnaudoti savo potencialą kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant augimą;

2.  ragina Komisiją ateityje politiką formuoti vadovaujantis šia KKP apibrėžtimi: „kultūros ir kūrybos pramonė – tai pramonė, pagrįsta kultūrinėmis vertybėmis, kultūrų įvairove, individualiu ir (arba) kolektyviniu kūrybingumu, įgūdžiais bei talentu, turinti potencialą intelektinės nuosavybės vertės pagrindu kurti tolesnes naujoves, gerovę bei darbo vietas; ji apima šiuos kultūros ir kūrybos veikla pagrįstus sektorius: architektūrą, archyvus ir bibliotekas, dailiuosius amatus, audiovizualinę kūrybą (įskaitant filmus, televiziją, programinę įrangą ir vaizdo žaidimus, daugialypę terpę ir muzikos įrašus), kultūros paveldą, dizainą, kūrybingumu pagrįstą prabangos prekių pramonę ir madą, festivalius, gyvai atliekamą muziką, scenos meną, knygas ir leidybą (laikraščius ir žurnalus), radiją ir vaizduojamuosius menus bei reklamą“;

3.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės taiko nacionalines kultūros ir kūrybos pramonei priskiriamos veiklos klasifikavimo sistemas, nustatyti konkrečius rodiklius, kuriais remiantis būtų stebimas ir analizuojamas jos KKS politikos ir reglamentavimo pasiūlymų poveikis kultūrai, ekonomikai ir visuomenei, ir nustatyti šio sektoriaus reikšmę skatinant inovacijas ir augimą visose kitose veiklos srityse ES ir susijusiose trečiosiose šalyse; todėl pabrėžia, kad Komisija turi nustatyti alternatyvius duomenų šaltinius siekiant papildyti ir patobulinti oficialią statistiką; pabrėžia, kad KKP dažnai taikomi sudėtiniai verslo modeliai, galintys būti iššūkiu tradicinių formų finansavimui, ir kad svarbu užtikrinti, jog teigiamas viešųjų investicijų poveikis būtų aiškiau suprantamas, ir pateikti reikiamo lygio analizę siekiant pritraukti daugiau privačiųjų investicijų; be to, ragina Komisija numatyti koordinavimo veiklą, siekiant sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybinei sąveikai, pvz., bendradarbiavimo projektams, judumo galimybėms ar bendroms įmonėms šioje srityje;

4.  pabrėžia, kad būtinybė pradėti kaupti statistikos duomenis, susijusius su kultūra ir kultūros sektoriumi, prisideda prie diskusijų dėl kultūros politikos, ir ragina Komisiją ir Eurostatą stengtis reguliariai analizuoti ir vertinti kultūros ir kultūros politikos poveikį visam KKS, įtraukti KKS į savo kasmetinę statistiką remiantis KKP skaitmeniniame amžiuje sukurtos vertės ir šalutinio poveikio analize ir kas dvejus metus skelbti sektorių ataskaitas apie KKP raidą Europoje; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti Eurostato ir Jungtinio tyrimų centro vaidmenį;

Pagrindinės sąlygos ir naujovių puoselėjimas

5.  ragina Komisiją nustatyti bendrąją sistemą, kuri padėtų panaikinti atotrūkį tarp tyrimų ir plėtros, Europos kūrybinio turinio gamybos ir technologinių inovacijų žiniasklaidos ir kitose srityse; pažymi, kad tokia bendroji sistema padėtų skatinti kūrybinių ir konkurencingų ES paslaugų kūrimą, komercines ir užimtumo galimybes ir suteikti daugiau galimybių MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms patekti į rinką, kartu padėdama puoselėti pliuralistinę ir įvairią Europos aplinką, grindžiamą tvirta KKP ir technologinių inovacijų tarpusavio sąveika, ir stiprinti Europos bendrąją skaitmeninę rinką;

6.  pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos ir infrastruktūra remiasi kūrėjų pateiktu turiniu; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesiogiai pasiekus pasaulinę auditoriją atsirado naujų meno ir kūrybos turinio formų; todėl ragina Komisiją, derinant visų susijusių veikėjų poreikius, sukurti skaitmeninio amžiaus vertės grandinei skirtą tinkamą teisinę sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į sektoriaus specifiką ir kuri sudarytų galimybes toliau kurti inovacijas, skatintų sutartinius santykius ir padėtų užtikrinti autorių, kūrėjų ir visų kūrybos procese dalyvaujančių subjektų teisę į deramus atlyginimus ir teisinę apsaugą ir teisę į savo darbų teisinę apsaugą, taip užtikrinant klestinčią skaitmeninę ekonomiką;

7.  pabrėžia valstybių narių, siekiančių remti ir skatinti kūrybos pramonę, kūrybiškumą ir produktyvumą visais lygmenimis, bendradarbiavimo poreikį ir jų nuolatinio keitimosi žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais svarbą;

8.  mano, kad autorių teisių ir susijusių teisių apsauga yra KKP pajamų pagrindas; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą autorių teisių reformą, parengti suderintus teisinius sprendimus, kurie būtų pritaikyti prie skaitmeninio amžiaus, įskaitant partnerystes su pramonės ir vartotojų grupėmis, remtų ir atitiktų MVĮ, mažų ir labai mažų įmonių, kūrėjų, teisių turėtojų, teisių naudotojų, laisvai samdomų darbuotojų ir vartotojų interesus, ir aiškiai nustatyti, kad atsakomybės už šią veiklą išimtys gali būti taikomos tik iš tiesų neutraliems ir pasyviems interneto paslaugų teikėjams, kaip nustatyta Elektroninės prekybos direktyvoje ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, bet ne tiems paslaugų teikėjams, kurie atlieka aktyvų vaidmenį užsiimdami platinimu bei reklama ir siekdami piniginės naudos iš turinio kūrėjų sąskaita; mano, kad, kadangi skaitmeninė aplinka neturi sienų, reikia užtikrinti reguliavimo institucijų, teisėsaugos institucijų ir teismų sistemos veiklos nuoseklumą ES;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad su teisių subjektais susijusiais tyrimais ir neskaidriomis autorių teisėms taikomomis taisyklėmis sukuriama administracinė našta, reikalaujanti didelių išlaidų ir pastangų, ypač iš tarpvalstybinę veiklą vykdančių MVĮ; todėl rekomenduoja sukurti bendrą visos Europos duomenų bazę, apimančią visą kiekvienam sektoriui skirtą turimą informaciją apie teisių subjektus, kad būtų palengvintas teisių suteikimas;

10.  pabrėžia, kad Direktyva 2014/26/ES lėmė teisių naudotis internetinėje aplinkoje esančiais muzikos kūriniais suteikimo sistemos patobulinimus; prašo Komisijos taip pat pagerinti kituose sektoriuose veikiančių kolektyvinio teisių valdymo organizacijų valdymą, efektyvumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad piratavimas ir klastojimas vis dar kelia rimtą susirūpinimą ir KKP, ir piliečiams; pabrėžia, kad dėl šios neteisėtos veiklos netenkama daug pajamų ir darbo vietų ir gali kilti saugos ir sveikatos problemų, kurias būtina spręsti; teigiamai vertina tai, kad pramonės subjektai dalyvauja ieškant būdų, kaip kovoti su piratavimu ir klastojimu, ir atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti kovą su šia neteisėta veikla;

12.   pabrėžia būtinybę stebėti ir stiprinti esamų įgyvendinimo taisyklių taikymą visoje ES; rekomenduoja apsvarstyti galimybę įvesti griežtesnes nuobaudas ir remti garantijų dėl atsekamumo sistemą, kuri atgrasytų klastotojus, ypač vykdančius šią veiklą stambiu mastu komerciniais tikslais, taip pat padidinti teisių subjektams priteisiamus nuostolius ir kompensacijas; ragina ES ir valstybes nares pradėti vykdyti visuomenės informavimo apie piratavimą ir klastojimą kampanijas, nustatyti tendencijas ir jas veiksmingiau atremti, kartu skatinant teisių subjektus ir paslaugų teikėjus užtikrinti nesudėtingus būdus susipažinti su teisėtu turiniu, kad būtų galima atgrasyti nuo piratavimo; galiausiai pabrėžia poreikį į kovą prieš internetines klastotes įtraukti visus skaitmeninės erdvės dalyvius;

13.  ragina Komisiją pasiūlyti veiksmingų kovos su piratavimu internete priemonių, visų pirma užtikrinti, kad teikiant internetines paslaugas, kai suteikiama turinio priegloba, būtų taikomos veiksmingos priemonės, kurių paskirtis – pašalinti iš tokių paslaugų aprėpties nelicencijuotą turinį, o jį pašalinus – imtis veiksmų ir užkirsti kelią pakartotiniam tokio turinio pasirodymui;

14.  mano, kad labai svarbu įprastos politikos srityse įveikti uždarą mąstymą ir skatinti kultūros ir kūrybos sklaidą;

15.   ragina Komisiją ir valstybes nares savo atitinkamos kompetencijos srityse skatinti sektorių bendradarbiavimą ir steigti regioninio, nacionalinio, Europos ir tarptautinio lygmens „mokymosi laboratorijas“, kūrybinės veiklos centrus, bendram darbui skirtas erdves, tinklų kūrimo programas, taip pat kultūros ir kūrybos klasterius bei tinklus, siekiant puoselėti KKS mikroįmonių, mažų, vidutinių ir didelių įmonių bei ne pelno organizacijų ir komercinių įmonių, tradicinės amatininkystės atstovų, paveldo organizacijų, turizmo sektoriaus, mokslinių tyrimų centrų, universitetų, investuotojų ir politikos formuotojų sąveiką; be to, prašo remti inovacijoms palankios ir jas remiančios teisinės aplinkos, skirtos naujų verslo modelių, gaminių bei paslaugų kūrimui ir bandymui, kūrimą plėtojant gamintojų, platintojų ir projektų vykdytojų strategines partnerystes, taip pat remti verslo inkubatorių veiklą;

16.   mano, jog labai svarbu, kad ES ir jos valstybės narės išsaugotų galimybę apsaugoti ir plėtoti savo kultūros ir audiovizualinę politiką ir tai daryti atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, standartus ir susitarimus, įskaitant UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo; todėl ragina Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimuose aiškiai pažymėti, kad į juos neįtraukiamos kultūros ir audiovizualinės paslaugos, įskaitant tokias internetu teikiamas paslaugas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad kultūros ir audiovizualinės paslaugos nebūtų įtraukiamos į derybų dėl bendrųjų laisvosios prekybos susitarimų įgaliojimus, ir kartu pažymi, kad kultūros ir kūrybos darbai turi dvejopą ir savitą vertę;

17.  ragina Komisiją skatinti ir remti infrastruktūros, kuri yra labai svarbi kūrybos pramonės šakoms Europoje remti, kūrimo, tobulinimo ir plėtros procesus, visų pirma užtikrinant didelės spartos plačiajuosčio ryšio plėtrą kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose;

18.  pripažįsta, kad daug visos Europos miestų ir regionų yra parengę svarbių savo vietos KKP skirtų planų; ragina Komisiją pasinaudoti geriausia patirtimi, sukaupta rengiant šias strategijas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais, nes tai būtų išskirtinė galimybė didinti Europos kompetenciją KKP srityje ir pabrėžti būtinybę užtikrinti tinkamą programavimą bei finansavimą;

20.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą pasinaudoti kultūrinės diplomatijos teikiamomis galimybėmis ir skatinti bei didinti Europos KKS konkurencingumą;

Kultūros ir kūrybos pramonės skaitmeninimas

21.   pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė (KKP), kurią daugiausiai sudaro MVĮ, veikia nuolat besikeičiančioje aplinkoje ir tokiomis aplinkybėmis yra priversta permąstyti ir performuoti savo verslo modelius siekiant sukurti rinka grindžiamus sprendimus ir pritraukti naują auditoriją; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias ekonomikai ir visuomenei gali suteikti naujos informacinės ir ryšių technologijos, pvz., didieji duomenys, debesijos kompiuterija ir daiktų internetas, visų pirma, jeigu jos bus integruotos į tokius sektorius kaip KKP, ir ypač kai tai susiję su kūrybos darbų platinimu, naudojimu ir gamyba; vis dėlto pabrėžia, jog tam, kad KKP visapusiškai išnaudotų naujų technologijų potencialą padėti skatinti augimą ir kurti darbo vietas, bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas turi būti prioritetas; todėl pabrėžia, kad reikia padidinti teisinį tikrumą ir sumažinti administracinę naštą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kultūrinio turinio skaitmeninimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad Komisijos „Pramonės skaitmeninimo“ plane ir ES vykdymo užtikrinimo sistemoje turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į KKP ypatumus;

22.  mano, kad skaitmeninės platformos yra priemonė suteikti platesnę prieigą prie kultūros ir kūrybos darbų ir suteikia KKS daug galimybių kurti naujus verslo modelius; atkreipia dėmes į tai, kad reikėtų apsvarstyti, kaip šis procesas galėtų vykti užtikrinant didesnį teisinį tikrumą ir pagarbą teisių subjektams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir sąžiningas ir vienodas veiklos sąlygas; todėl mano, kad teisių subjektams reikalinga apsauga, teikiama remiantis autorių teisių ir intelektinės nuosavybės sistema, kad būtų pripažįstamos vertybės ir stimuliuojamos inovacijos, kūrybiškumas, investicijos ir turinio kūrimas;

23.  pabrėžia, kad dėl skaitmeninimo ir medijų konvergencijos atsiranda naujų galimybių susipažinti su Europos kūriniais, juos platinti ir populiarinti, ir pažymi, kaip svarbu užtikrinti Europos kultūros paveldo skaitmeninimo, išsaugojimo ir jo prieinamumo internete finansavimą;

Darbo sąlygos kultūros ir kūrybos sektoriuje

24.   atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos sektoriaus darbuotojų netipinis užimtumas (darbo ne visą darbo laiką ir terminuotos darbo sutartys, laikinas ir ekonomiškai priklausomas savarankiškas darbas), ypač žiniasklaidos ir kultūros srityje, yra įprastas dalykas;

pabrėžia, kad reikia pašalinti menininkų ir kultūros specialistų judumo kliūtis, ir pritaria Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Komisijai pateiktam prašymui rasti tinkamą būdą, kaip pagerinti KKP darbuotojų judumą ES ir palengvinti vizų suteikimo procedūras siekiant plėtoti mainus su trečiosiomis šalimis;

25.   ragina valstybes nares sukurti arba įdiegti teisinę ir institucinę kūrybinės meninės veiklos sistemą – patvirtinti arba pritaikyti keletą nuoseklių ir visapusiškų priemonių, susijusių su sutartimis, kolektyvinio interesų atstovavimo priemonėmis, socialine apsauga, sveikatos draudimu, tiesioginiu ir netiesioginiu apmokestinimu ir atitiktimi Europos Sąjungos taisyklėms, kad visoje ES būtų galima didinti menininkų judumą;

26.  pažymi, kad didelę kultūros ir kūrybos pramonės darbuotojų dalį sudaro moterys, ir atkreipia dėmesį į savarankiškai dirbančių bei į darbo rinką grįžtančių motinų („mompreneurs“) padėtį;

27.  atkreipia dėmesį į esamus vidutinius ES vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus (2014 m. – atitinkamai 16,1 ir 40,2 proc.) ir pabrėžia, kad moterys kultūros ir kūrybos pramonėje susiduria su tokiomis pat kliūtimis kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, visų pirma jos susijusios su vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumais, galimybėmis gauti finansavimą, stereotipais, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą);

Švietimas, įgūdžiai, mokymas

28.   pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi kūrybinį polėkį ir kad kūrybiškumą reikia ugdyti nuo ankstyvo amžiaus, kad būtų padėtas pagrindas nuolatiniam kūrybinių gebėjimų atnaujinimui; vis dėlto pažymi, kad šie įgūdžiai gali būti skatinami visais gyvenimo etapais, ypač įgyvendinant prieinamas mokymosi visą gyvenimą programas; ragina valstybes nares įgyvendinant savo švietimo ir mokymo programas skatinti geriau pažinti KKP, plėtoti gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir tobulinti mokymo, mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo sistemas, kad bet kokio amžiaus studentai galėtų įgyti visapusišką išsilavinimą kūrybinių menų srityje;

29.   atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir meno specialybių absolventams trūksta universaliųjų, ypač verslumo, gebėjimų ir žinių apie autorių teisių įstatymus bei jų apsaugos priemones; todėl mano, kad svarbu paraginti valstybes nares ir švietimo įstaigas spręsti šio trūkumo problemą pritaikant mokymo programas, kad būtų užtikrinamas nenutrūkstamas profesinis mokymas ir integruojamas kūrybinis ir verslumo švietimas bei tokiu būdu būtų stiprinami kūrybingų verslininkų verslo, finansų, rinkodaros ir valdymo sričių įgūdžiai;

30.   ragina valstybes nares skirti didesnę paramą mokytojams, kad jie galėtų tobulinti jaunimo kūrybinius ir inovacinius gebėjimus, modernizuojant mokymo procesus ir į švietimo ir mokymo programas įtraukiant gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą ir meno, muzikos, teatro ir kino disciplinas; ragina valstybes nares gilinti žinias apie kultūros paveldą, meninę veiklą ir išraiškos formas, taip pat į kūrybiškumą ir inovacijas orientuotus socialinius emocinius gebėjimus; taip pat ragina valstybes nares remti mokyklų bendradarbiavimą, siekiant keistis veiksmingiausiais metodais ir praktika kūrybiškumo ir inovacijų skatinimo srityje, taip padedant žmonėms vertinti kūrybos pramonės šakų gaminius ir paslaugas;

31.   primena, kad partnerystė su švietimo sektoriumi taip pat gali padėti skatinti kurti mokymosi aplinką ir integruoti nepalankiausioje padėtyje esančias ir marginalizuotas bendruomenes, taip pat suteikti galimybių skurdžiuose regionuose gyvenantiems asmenims;

32.   pažymi KKP potencialą jaunimo užimtumo ir reindustrializacijos srityse ir visų pirma atkreipia dėmesį į galimybes, kurių dėl skaitmeninės aplinkos jaunimui vis daugiau atsiranda kultūros ir kūrybos sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti KKP į Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir skirti finansavimą karjerai, verslumui ir mokymui šiame sektoriuje plėtoti sukuriant pameistrystės programas, sudarant palankesnes sąlygas judumui ir organizuojant mainus pagal kuravimo ir mokomosios praktikos programas; todėl ragina veiksmingiau naudoti Jaunimo garantijų iniciatyvoje numatytus išteklius;

33.  primena, kad vienas iš pagrindinių kultūros paveldo sektoriaus sunkumų yra tai, jog palaipsniui nyksta tradiciniai įgūdžiai ir amatai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų išsaugotas paveldas, kultūrų ir kalbų įvairovė, tradiciniai įgūdžiai ir europiečių nacionalinis, regioninis ir vietos savoir-faire ir būtų saugomi ir puoselėjami su KKS susiję amatai, skatinama ir sudaromos sąlygos dalytis praktine patirtimi ir daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai siekiant pritraukti talentingų žmonių, įskaitant turinčius išsaugojimo ir restauracijos srities amatininkystės meistriškumą statybos sektoriuje; taigi pabrėžia, kad reikia užmegzti tvirtus strateginius kultūros politikos ir socialinių bei gamybos išteklių ryšius;

34.   ragina Komisiją didinti visuomenės informuotumą apie karjeros galimybes su KKS susijusiame amatininkystės ir gamybos sektoriuje, t. y. rengti visuomenės informavimo kampanijas bei įgyvendinti žinių perdavimo politiką, kad šiuose sektoriuose būtų išsaugota amatininkystė ir ekspertiniai įgūdžiai;

35.   ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų dėl programos „Erasmus+“ skatinamųjų priemonių, siekiant skatinti įvairius sektorius apimantį požiūrį įvairiose formaliojo švietimo, neformaliojo švietimo ir savišvietos, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą srityse; ragina aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo įstaigas susieti menų ir kultūros, mokslo, inžinerijos, technologijų, verslo ir kitų sričių programas; visų pirma ragina imtis veiksmų siekiant panaikinti MTIM ir IRT bei meno dalykų atotrūkį, kad būtų galima padėti kūrybos pramonės šakose plėtoti karjerą techninių dalykų, o MTIM sektoriuje – kūrybinių dalykų srityje, nes tai yra labai svarbu Europos KKS augimui užtikrinti; pabrėžia poreikį remti kompetencijos centrus ir skatinti įvairių šio sektoriaus specialistų mainus, be kita ko, trečiosiose šalyse, taip pat pritraukti ir ugdyti kūrybinius gebėjimus;

36.   ragina valstybes nares skatinti meno mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, universitetų ir verslo bendradarbiavimą KKS srityje, be kita ko, verslo įmonėse ir švietimo įstaigose steigiant menininkų dirbtuves, siekiant užtikrinti geresnę įgūdžių pasiūlos ir darbo rinkos poreikių atitiktį, kad būtų galima didinti konkurencines šio sektoriaus galimybes; rekomenduoja plėtoti mokymo darbe kryptis, pvz., dualinio švietimo programas;

37.  rekomenduoja nustatyti ir patvirtinti politikos kryptis, kuriomis būtų siekiama kelti ES piliečių dalyvavimo kultūriniame gyvenime lygį, kuris daugelyje valstybių narių tebėra labai žemas; pabrėžia, kad tai būtų naudinga tiek ugdant daugiau kūrybinių gebėjimų, tiek užtikrinant didesnę ES kultūrinės ir kūrybinės veiklos produktų paklausą;

38.  ragina įsteigti Europos kūrybos ir kultūros pramonės apdovanojimą, remiantis Prancūzijos ir Vokietijos kūrybos ir kultūros pramonės premija;

39.   pabrėžia didžiules moterų novatorių ir verslininkių galimybes ir tai, kad kultūros ir kūrybos pramonėje jos gali atlikti svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares teikti moterims tinkamą finansinę paramą ir mokymą ir atkreipia dėmesį į tinklaveikos ir dalijimosi geriausios patirties pavydžiais svarbą;

40.  ragina išnagrinėti galimybę įgyvendinti jaunųjų novatorių judumo programas siekiant skatinti mainus ir inovacijas kultūros ir kūrybos srityje;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ ir pritaria nuomonei, kad „sparčiai besikeičiančios pasaulio ekonomikos sąlygomis įgūdžiai didele dalimi nulems konkurencingumą ir gebėjimą diegti inovacijas. Jie bus investicijų traukos veiksnys ir darbo vietų kūrimo ir augimo ciklo katalizatorius. Be jų negali būti socialinės sanglaudos“; mano, kad persvarstant Bendrųjų gebėjimų metmenis ir Europos kvalifikacijų sandarą itin daug dėmesio reikia skirti kūrybiniams įgūdžiams;

42.  ragina valstybes nares įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Italijos vyriausybės pradėta iniciatyva „Kultūros premija“, kai visiems aštuoniolikos metų sulaukusiems jaunuoliams, teisėtai gyvenantiems Italijoje, skiriama po 500 EUR išmoka, kurią galima išleisti tik „kultūrinį gyvenimą praturtinančiai veiklai“, pavyzdžiui, muziejų, galerijų, archeologijos ir kultūros paveldo vietų bilietams, knygoms ir filmams;

Finansavimas

43.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos pramonei tenka nemenka iš viešųjų išteklių teikiamos paramos kultūrai dalis; taip pat pažymi, kad iš viešųjų išteklių remiant kultūrą labai prisidedama prie Europos Sąjungos kultūrų įvairovės; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares savo kompetencijos srityse ir toliau pakankamą dalį biudžeto skirti kultūrai remti;

44.  pabrėžia būtinybę stiprinti vyriausybės politiką, kuria remiamas KKS, ir didinti kultūros sričiai skiriamą biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse labai sumažintas viešojo finansavimo biudžetas, o tai kelia didelę grėsmę Europos kultūrinei ir kūrybinei veiklai;

45.  atkreipia dėmesį į tam tikrose valstybėse narėse sėkmingai veikiančias kultūros ir kūrybos sektoriui taikomų mokesčių lengvatų sistemas; todėl ragina visas valstybes nares pradėti taikyti tokias sistemas ir visą laiką smerkia specialią mokestinę tvarką, žinomą kaip „sprendimai dėl mokesčių“, kuri sudarė galimybes kai kurioms įmonėms nesąžiningai iki minimumo sumažinti mokamus mokesčius;

46.   pažymi, kad KKP gali dalyvauti visose ES finansuojamose programose, tačiau reikia konstatuoti, kad šios galimybės nėra visiškai išnaudojamos; prašo Komisijos visų pirma įsteigti vieno langelio principu veikiantį punktą, pvz., interneto svetainę, kurioje įvairūs GD glaudžiai sąveikautų, kad galėtų nurodyti KKP finansavimo galimybes, skleisti informaciją naudodamiesi visos Europos kultūros tinklais ir nacionalinėmis organizacijomis, rinktų bei populiarintų geriausios patirties pavyzdžius ir didintų investuotojų ir institucijų informuotumą apie KKP ypatybes ir skirtingus uždavinius, nes tokiu būdu būtų padidintas informuotumas ir užtikrintos geresnės KKP galimybės gauti finansavimą;

47.   ragina Komisiją stengtis integruoti ES paramą kultūros ir kūrybos pramonei, įskaitant finansavimą, patvirtinant visa apimančią ir kompleksišką ES strategiją; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu žinoti apie įvairiapusį KKP pobūdį ir atitinkamai konkrečius jo sektorių poreikius, susijusius su finansavimo ir inovacijų sąlygomis, taigi ir konkrečius įgyvendinimo planus, pvz., bendrą programų „Horizontas 2020“ ir „Kūrybiška Europa“ sistemą; pripažįsta, kad ES finansavimas gali daryti gyvybiškai svarbų didinamąjį poveikį KKP, visų pirma konkrečiuose regionuose;

48.  pripažįsta, kad KKP svarbų vaidmenį atlieka ne pelno, kooperatinės ir socialinės įmonės, todėl ragina vengti bet kokių iš ES struktūrinių ir socialinių fondų skiriamo finansavimo skirtumų, dėl kurių galėtų sumažėti tokių įmonių tinkamumas gauti paramą;

49.  pastebi, kad laikotarpio vidurio DFP peržiūra ir ES programų įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti laikomos dviem susijusiais to paties proceso komponentais; pažymi, kad visų pirma programų „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“, taip pat struktūrinių fondų (ERPF ir ESF) atveju būtina konkrečiai įvertinti ir toliau skatinti KKP vaidmenį bei poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir teritorinei sanglaudai; pažymi, kad vykdant šį procesą turėtų būti suformuotas tvirtas ir aiškus pagrindas DFP peržiūrai bei būsimai Europos programų struktūrai po 2020 m.;

50.  ragina Komisiją paisyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnio 4 dalies ir nustatyti, jog KKP, kaip KKS dalis, taptų ES finansavimo priemonių ir programų, visų pirma programos „Horizontas 2020“, EaSI ir ESIF, horizontaliuoju prioritetu;

51.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti potencialia skirtingų ES politikos sričių sinergija, kad būtų veiksmingai išnaudotos finansavimo galimybės pagal ES programas, kaip antai „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, „Erasmus+“, EaSI, „Kūrybiška Europa“ bei COSME, taip pat Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESIF) teikiamas finansavimas, ir kad daugiau KKP projektų gautų paramą;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar daug galima nuveikti, siekiant užtikrinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatytą didesnę sąveiką tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir kitų ES programų (programoms „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ konkrečiai nurodytą atitinkamai Bendrųjų nuostatų reglamento 1 priedo 4.6 ir 6.4 punktuose), ES mastu teikiant daugiau informacijos ir gerokai ryžtingiau įgyvendinant atitinkamas nuostatas valstybėse narėse ir jų regionuose;

53.  ragina Komisiją pakeisti ir (arba) išaiškinti savo Reglamento (ES) Nr. 651/2014 dalį, susijusią su valstybės pagalba kultūrai ir kultūros paveldo išsaugojimui, atsižvelgiant į šio reglamento 72-ąją konstatuojamąją dalį ir 2016 m. gegužės 19 d. jos patvirtintą komunikatą, kad tam tikros kultūros paveldo (ypač atkūrimo ir išsaugojimo) sektoriaus ir kai kuriais atvejais ES ir papildomų regioninių fondų lėšomis remiamos kultūrinės veiklos priemonės nebūtų priskiriamos valstybės pagalbos kategorijai;

54.   pažymi, kad programos „Kūrybiška Europa“ garantijų sistema yra vienas iš būdų, kaip spręsti neatidėliotą poreikį gauti paskolas naujoviškiems ir tvariems KKS projektams; primena, kad delsiama pradėti taikyti garantijų sistemą; pabrėžia, kad reikia padidinti programos „Kūrybiška Europa“ ir garantijų sistemos biudžetą, siekiant teikti veiksmingą paramą Europos kultūrinės ir kūrybinės raiškos formoms, įvairinti finansavimo gavėjus, užtikrinti visų valstybių narių su kultūros sritimi susijusios veiklos vykdytojams vienodas galimybes pasinaudoti garantijų sistema ir ją geriau taikyti;

55.   pažymi, kad Europos strateginių investicijų fondas turėtų padėti MVĮ įveikti kapitalo trūkumus ir pagrindinį dėmesį skirti projektams, kurie yra rizikingesni nei projektai, remiami EIB vykdant savo įprastinę veiklą(22); pažymi, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. finansavimas buvo skirtas tik keliems projektams KKS, kurį daugiausia sudaro didesnės rizikos MVĮ, ir švietimo bei mokymo sektoriuje, ir pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant padidinti jų dalyvavimą ESIF projektuose;

56.  ragina EIB, kad Europos strateginių investicijų fondo finansavimo trūkumas būtų sprendžiamas išnagrinėjant galimas sąsajas su programa „Kūrybiška Europa“ ir garantijų sistema, kad KKP būtų galima teikti tikslines paskolas;

57.  ragina Komisiją, valstybes nares ir EIB remti mišrius finansavimo metodus, ypač naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, siekiant išspręsti KKP nuosavo kapitalo finansavimo trūkumo problemą;

58.   ragina Komisiją ir jos valstybes nares pagerinti investicijų aplinką ir didinti kultūros ir kūrybos sektoriaus labai mažoms įmonėms ir MVĮ prieinamų finansavimo priemonių įvairovę, įtraukiant naujas ir novatoriškas finansavimo priemones, pavyzdžiui, mikrokreditus, grąžintiną paramą, sutelktinį finansavimą, rizikos kapitalo finansavimą, pradinį finansavimą ir rizikos kapitalą; pažymi, kad įvairūs KKP sutelktinio finansavimo ir sutelktinio investavimo modeliai gali tapti patikima kultūrinių ir kūrybinių projektų finansavimo priemone ir iš esmės laukiamu tradicinių bendros KKP finansinės paramos šaltinių papildymu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau stebėti ir skatinti sutelktinio finansavimo rinkos plėtrą, įtraukti viešąsias institucijas, geriau naudotis institucinio sutelktinio finansavimo galimybėmis, koordinuoti įvairius reguliavimo metodus, užtikrinti tinkamą ES taisyklių taikymo aiškumą, plėtoti geriausios patirties pavyzdžius ir patobulinti reguliavimo sistemą pašalinus naštą ir (arba), jei reikia, parengus naują reguliavimo priemonę; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad sutelktiniu finansavimu negalima pakeisti tvaraus viešojo ir privačiojo sektorių KKP skiriamo finansavimo;

59.  mano, kad būtina stiprinti viešųjų investicinių bankų vaidmenį, kurį jie atlieka KKS, suteikdami MVĮ daugiau galimybių gauti kreditus ir padėdami įmonėms plėsti savo rinkas bei plėtoti eksporto veiklą;

60.  mano, kad norint pagerinti KKP galimybes pasinaudoti finansavimu, būtina plėtoti nematerialaus turto nustatymo ir vertinimo kompetencijas, nes tokį turtą būtų galima užstatyti; pabrėžia, kad reikia gilinti finansų investuotojų ir įstaigų žinias apie KKP ypatumus ir įvairius šioje pramonėje, kuri, kaip manoma, susijusi su didesne rizika, kylančius iššūkius; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina tai, kad Komisija į naująją programos „Kūrybiška Europa“ garantijų sistemos priemonę įtraukė finansų tarpininkų mokymo programą, nes tokiu būdu taip pat galima padidinti KKP gebėjimą megzti ryšius su išorės investuotojais ir juos įtikinti; mano, kad vis dėlto būtų naudinga įsitikinti šios programos sėkmingumu ir, gavus teigiamą įvertinimą, tokią programą įgyvendinti įvairiose kitose politikos srityse;

61.  todėl ragina remti „intelektinės nuosavybės turto protokolus“, kurie padėtų nustatyti intelektinės nuosavybės teisių (INT) vertę, ir prašo Komisiją bei valstybes nares nustatyti reikiamas priemones, skirtas padidinti INT priimtinumą bankams bei visišką jų, kaip turto, vertės pripažinimą;

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 13, 2016 1 15, p. 83.

(2)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 221.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(5)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(6)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(7)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(8)

OL L 347, 2013 12 20, p. 33.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0293.

(11)

OL L 93, 2016 3 9, p. 95.

(12)

OL L 68 E, 2014 3 7, p. 40.

(13)

OL L 377 E, 2012 12 7, p. 135.

(14)

OL L 377 E, 2012 12 7, p. 142.

(15)

OL L 247 E, 2009 10 15, p. 25.

(16)

OL L 125 E, 2008 5 22, p. 223.

(17)

OECD/EUIPO (2016), Trade in Counterfeit and Pirated Goods: Mapping the Economic Impact, OECD Publishing, Paryžius.

(18)

Komisijos komunikate šiems sektoriams priskiriama: architektūra, archyvai ir bibliotekos, dailieji amatai, audiovizualiniai kūriniai (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), kultūros paveldas, dizainas (įskaitant madą), festivaliai, muzika, scenos ir vaizduojamieji menai, leidyba ir radijas.

(19)

Industry-Level Analysis Report, (2013), Intellectual property rights intensive industries: contribution to economic performance and employment in the European Union, p.8 https://euipo.europa.eu/ohimportal/documents/11370/80606/IP+Contribution+study.

(20)

Europos Komisijos tyrimas EASME/COSME/2015/003.

(21)

Išsami nuoroda į tyrimą bus pateikta po paskelbimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame pranešime visi skaičiai pateikti remiantis minėtu tyrimu.

(22)

Reglamentas (EB) Nr. 2015/1017.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Kultūra, menas, kūrybiškumas – tai tikrasis Europos įvaizdis ir jos turtas pasaulyje!

21-ajame amžiuje Europoje pereinant prie skaitmeninės ekonomikos, KKP vis labiau keičia tradicinius gamybos procesus ir tradicines vertės grandines. Šiandien kokybiško turinio kūrimas, galimybė kurti naujoves, pasakoti, įsivaizduoti, pažadinti emocijas, tapo mūsų brangiausiu materia prima. Tai būtina plėtoti, remti, puoselėti ir ginti.

Kultūros ir kūrybos pramonė – tai pramonė, pagrįsta kultūrinėmis vertybėmis, individualiu kūrybingumu, įgūdžiais bei talentu, turinti potencialą intelektinės nuosavybės vertės pagrindu kurti gerovę bei darbo vietas. Kultūros ir kūrybos veikla pagrįsti šie sektoriai: architektūra, archyvai ir bibliotekos, dailieji amatai, audiovizualiniai kūriniai (įskaitant filmus, televiziją, vaizdo žaidimus ir daugialypę terpę), kultūros paveldas, dizainas, kūrybingumu pagrįsta prabangos prekių pramonė ir mada, festivaliai, muzika, scenos menas, knygos ir leidyba, radijas ir vaizduojamieji menai.

Europos KKP šaknys ir gyvybingumo šaltinis – tai Europos kultūros ir meno unikalumas, atsispindintis 3 000 metų senumo bendrame kultūros pavelde. Kitaip nei kitos pramonės šakos, KKP pasižymi dvejopa jai būdinga verte: ši pramonė atlieka esminį vaidmenį išsaugant ir remiant Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, stiprina Europos ir regioninės tapatybės pojūtį, padeda perduoti žinias bei vertybes ir išsaugo materialų ir nematerialų Europos paveldą dabarties ir ateities kartoms. Ši pramonė taip pat yra konkreti priemonė siekiant socialinės sanglaudos dėl savo reikšmingo indėlio į ES ekonomiką užimtumo, investicijų, augimo bei naujovių požiūriu ir svariai prisideda prie Europos konkurencingumo pasaulyje.

Todėl strategiškai svarbu teikti paramą novatoriškai ir į mokslinius tyrimus orientuotai Europos KKP, nes ji pajėgi išsaugoti kalbų ir kultūrų įvairovę, pliuralizmą, taip pat pasiūlyti naujoviškas ir aukštos kokybės paslaugas, ypač rinkų susiliejimo ir globalizacijos sąlygomis.

Remiantis 2010 m(1). Europos Komisijos žaliąja knyga, pastaraisiais metais Komisija atliko įvairių sektorinių tyrimų, surengė konferencijų ir paskelbė komunikatų, o Europos Parlamentas paskelbė įvairių rezoliucijų, kuriose visose pažymima, jog šiandien vertės grandinės išeities taškas yra kultūrinės ir kūrybinės veiklos produktai. Šis pranešimas, beje, yra pirmasis CULT ir ITRE komitetų bendras pranešimas; jame, sutelkiant kultūrinį ir ekonominį sektoriaus potencialą, parodoma, kokie turėtų būti KKP skirti Europos pramonės politikos ramsčiai.

KKP ateitis itin domina ir Kultūros ir švietimo komitetą (CULT), kuris per pastaruosius metus šia tema parengė keletą pranešimų, taip pat Pramonės(2), mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą (ITRE), kuris yra atsakingas už Sąjungos pramonės politiką ir susijusias priemones bei naujų technologijų taikymą, įskaitant MVĮ skirtas priemones. Šias pramonės šakas vienija tai, kad jos visos prekiauja kūrybinėmis vertybėmis, t. y. intelektine nuosavybe (IN). Atsižvelgiant į sektoriaus netolygumą ir sudėtingumą, viso KKS potencialo panaudojimas yra nelengvas uždavinys.

Bendrapranešėjai mano, jog norint išnaudoti visą sektoriaus potencialą būtina imtis suderintų veiksmų nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmeniu, taip pat ES lygmeniu. Remdamiesi išsamia sektoriaus ir jame kylančių problemų analize, bendrapranešėjai siūlo keletą priemonių bei politikos krypčių, trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu pagrindinį dėmesį sutelkiant į septynias pagrindines varomąsias politikos jėgas, kurios sudaro šio pranešimo esmę:

 patikimos statistikos ir patikimų duomenų rinkimas, remiantis išsamia apibrėžtimi, siekiant padidinti informuotumą apie sektoriaus ypatybes bei poreikius;

 sektoriaus plėtros stebėsena, siekiant parengti tikslinius KKP skirtus sprendimus;

 naujovių ir verslumo kultūros ir kūrybos sektoriuje puoselėjimas, skatinant bendradarbiavimą su kitais sektoriais ir politikos sritimis (sankirtos);

 galimybių gauti finansavimą didinimas, remiant naujus verslo modelius;

 naudojimasis jau esamomis Europos lygmens priemonėmis ir visų esamų priemonių bei iniciatyvų nuoseklus sutelkimas;

 įgūdžių, įskaitant verslo įgūdžius, tobulinimas;

 reikiamų įgūdžių kaitos ir nepakankamų įgūdžių problemos sprendimas.

Ekonominė ir socialinė KKP svarba

Visame pasaulyje kultūros ir kūrybos sektorius (toliau – KKP) laikomas didele ir augančia pasaulio ekonomikos dalimi. Jo svarba kuriant darbo vietas ir gerovę vis labiau pripažįstama, ypač ES: remiantis neseniai atliktu Europos Komisijos užsakytu tyrimu, KKP (išskyrus prabangos prekių pramonę) sektoriuje dirba 11,2 proc. visų privačių įmonių ir 7,5 proc. visos ekonomikos darbo jėgos. Iš viso KKP (išskyrus prabangos prekių pramonę) sudaro daugiau kaip 3 mln. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 12 mln. asmenų. Pridėtinės vertės požiūriu KKP (išskyrus prabangos prekių pramonę) sukuriama 5,3 proc. visos Europos BPV(3). Kita vertus, prabangos prekių pramonėje dirba 1,7 mln. žmonių. Šios pramonės vertė pagal prekių ir paslaugų pardavimą siekia 547 mlrd. EUR arba apytiksliai 4 proc. nominaliojo ES BVP.

Kultūros ir kūrybos pramonė ypatinga tuo, kad ji sujungia meną, kultūrą, verslą ir technologijas. Be to, KKP pasižymi tuo, kad joje sukurtų darbo vietų beveik neįmanoma perkelti į užsienį, nes jos reikalauja specifinių kultūrinių ir istorinių įgūdžių, kuriuos riboja ir lemia teritorija ir tradicijos. Svarbu tai, kad KKP labiau nei bet kuris kitas sektorius prisideda prie jaunimo bei moterų užimtumo. KKP, palyginti su kitais sektoriais, taip pat parodė didesnį atsparumą po 2008 m. krizės, be kita ko, sugebėjo padaryti reikšmingą teigiamą poveikį kitiems pramonės sektoriams, tokiems kaip turizmas, mažmeninė prekyba ir skaitmeninės technologijos.

Nepaisant to, ES lygmeniu vis dar neparengta realistiška ir nuosekli politika. Reikalinga išsami ES lygmens pramonės strategija, kurioje būtų atsižvelgta į visas konkrečias kultūros ir kūrybos pramonės ypatybes, ir kuri, sukūrus subalansuotą teisės sistemą, tokius iššūkius kaip skaitmeninimas ir autorių teisių reglamentavimo peržiūra paverstų naujomis augimo ir užimtumo galimybėmis. Būtina imtis ilgalaikės KKP plėtros, pagrįstos visaapimančiu požiūriu, kuris dabartinei ir ateities kultūros ir kūrybos pramonei galėtų užtikrinti tvarų politinį ir reglamentavimo pagrindą ir kuriuo remiantis KKP plėtra, rėmimas ir apsauga taptų ES strateginiu tikslu bei bendruoju politikos prioritetu.

KKP apibrėžtis ir statistiniai duomenys, siekiant realios Europos plėtros politikos

Vienas iš veiksnių, su kuriuo tikrai sietinas nepakankamas informuotumas apie šios pramonės tikrąjį ekonominį potencialą ir paskesnis konkrečių politinių priemonių, kurios būtų skirtos KKP remti, trūkumas, yra tai, kad kultūros ir kūrybos pramonės sąvoka nėra aiškiai apibrėžta.

Nors dauguma kultūros pramonės sričių akivaizdžiai sudaro šio sektoriaus ramstį ir todėl jas galima lengvai priskirti šiam sektoriui (meninis ir istorinis paveldas, archyvai, bibliotekos, leidyba ir spauda, vaizduojamieji menai, architektūra, scenos menai, daugialypė terpė ir garso bei vaizdo paslaugos), kūrybinės pramonės atveju tai nėra taip akivaizdu, nes iš tikrųjų bet kokia novatoriška veikla gali būti kūrybinio pobūdžio ir priklausyti nuo kūrybinių pastangų.

Bendrapranešėjai, atsižvelgdami į 2012 m. Europos Komisijos komunikatą(4), kuriame kūrybos pramonė įvardyta kaip „pramonės sektorius, kuriame remiantis kultūra siekiama daugiausia funkcinių rezultatų [ir kuriam] priklauso architektūra ir dizainas“(5), ir atsižvelgdami į naujausią vykdomosios valdžios atliktą tyrimą(6), kuriame į KKP apibrėžtį be pagrindinių KKP sričių, mados ir dizaino įtraukta ir prabangos prekių pramonė, siūlo naują, praplėstą ir išsamesnę KKP apibrėžtį. Bendrapranešėjai yra įsitikinę, kad sunorminta apibrėžtis padės geriau stebėti sektoriaus plėtrą ir vėliau parengti specialius KKP skirtus politinius sprendimus. Pranešėjų pasiūlyta apibrėžtis apima minėtus tradicinius sektorius, taip pat kūrybiškumu pagrįstą mados ir prabangos prekių pramonę, remiantis jų specifine kultūrine veikla bei varomąja kūrybos jėga, būdinga pradiniam gamybos etapui, taip pat jų gebėjimu kurti vertę.

Mada bei prabangos prekių pramonė ne tik prisideda reklamuojant ir skleidžiant Europos kompetenciją, bet, būdamos pagrįstos rimta kultūros ir kūrybos veikla, taip pat labai padeda išsaugoti Europos savoir faire – unikalų žinių ir šimtmečių senumo įgūdžių, kuriuos sunku atkartoti ir kurie tikrai išskiria Europos pridėtinę vertę, šaltinį.

Kultūros ir kūrybos pramonė, kaip europietiškumo atstovė

Tačiau tai dar ne viskas. Kultūra, ne tik savo tradicinėmis formomis, bet ir per kultūros ir kūrybos pramonę, gali atlikti itin svarbų vaidmenį stiprinant tarptautinę partnerystę. Ši pramonė padeda Europai pasinaudoti savo „švelniąja galia“ pasaulyje skleidžiant Europos vertybes (tokias kaip kokybė, kompetencija, amatininkystė, kūrybiškumas, kultūra). Pažymėtina, kad Eurostato duomenimis bendros ES eksporto (visų gaminių) apimtys 2014 m. siekė 1 703,0 mlrd. EUR, o tai sudaro 15,9 proc. visos pasaulinės prekybos. Taigi, 27,3 mlrd. EUR (1,6 proc.) sudarė kultūros prekių eksportas, 209,1 mlrd. EUR (12,3 proc.) – su mada susijusių prekių eksportas. Prabangos prekių pramonei tenka 18 proc. Europos eksporto, o eksporto vertė siekia apytiksliai 308 mlrd. EUR.

Dėl šių priežasčių ES jau finansuoja daug projektų kultūros ir kūrybos sektoriuose, pvz., kūrybinės veiklos centrų tinklus; Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) kultūrų programą (ACPCULTURES+); programas kultūros valdymui remti ir kultūrų dialogui skatinti. Daugiau paramos sulaukiama ir iš programų „Kūrybiška Europa“ bei „Horizontas 2020“, kuriomis remiami kultūrinės diplomatijos moksliniai tyrimai ir su kultūros paveldu susijusi veikla, kuria puoselėjama kultūros ir kūrybos pramonė ir skatinamas kultūrų dialogas.

Šios priemonės svarbos suvokimas neseniai paskatino Europos Komisiją paskelbti Komunikatą dėl tarptautinių kultūros santykių strategijos (angl. Strategy for international cultural relations), kurioje skatinamas ES ir jos partnerių valstybių kultūrinis bendradarbiavimas, tai pat skatinamas dialogas bei abipusis supratimas, siekiant užmegzti ilgalaikius santykius su valstybėmis visame pasaulyje.

Švietimas ir mokymas

Kūrybingumas, įkvėpimas ir vaizduotė remiasi visų formų kultūra bei menu – taip pat turėtų būti švietimo politikos sudėtine dalimi.

Todėl valstybėms narėms būtina priminti įtraukti meno, muzikos, teatro ir kino disciplinas į mokyklų programas, nes tai esminis veiksnys plečiant žinias apie kultūros paveldą, meninę veiklą ir išraiškos formas bei į kūrybingumą ir naujoves orientuotus socialinius emocinius gebėjimus. Švietimo, kuris prasideda šeimoje, pagrindinis šaltinis yra mokyklų sistemos, bet visuomenės informavimo priemonės jam taip pat daro įtaką. Todėl formalusis ir neformalusis švietimas bei mokymas reikalingi ne tik kaip dvi būtinos sąlygos kūrybingumui, KKP gyvybingumo šaltiniui, puoselėti, bet ir siekiant padidinti kokybiško turinio ir kūrybos produktų paklausą.

Todėl nuosekli KKP politika pagrįsta glaudžiu kultūros ir kūrybos sektoriaus ir socialinių partnerių bendradarbiavimu švietimo bei profesinio mokymo srityse.

Reikia skatinti skirtingus sektorius apimantį požiūrį įvairiose formaliojo švietimo ir neformaliojo mokymosi srityse. Tam būtina didesnė aukštojo mokslo institucijų sinergija, pvz., įgyvendinant bendras meno ir kultūros, mokslo, inžinerijos, technologijų programas, taip pat remiant kompetencijos centrus, kurie plėtoja sektoriaus gyvavimui svarbius veiklos profilius, geba pritraukti studentų iš skirtingų valstybių narių ir rengia tarptautinius projektus. Galiausiai, kai kurių valstybių narių taikoma geriausia patirtis rodo, jog svarbu remti mokymo darbe krypčių plėtrą.

Kalbant apie mados ir prabangos prekių pramonę, pažymėtina, kad jai būdingos ne tik didelės pramonės grupės bet ir bendradarbiavimas su MVĮ, mikroįmonėmis ir tradicinės amatininkystės atstovais. Yra keletas kultūros ir kūrybos pramonės sektorių, kurie tikrai pasinaudotų finansine parama ir specialiais jų plėtrai skirtais Europos Sąjungos fondais.

Kita vertus, kaip pabrėžė įvairios Europos suinteresuotos šalys, būtina ES lygiu spręsti klausimą dėl pramonės poreikių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlos neatitikimo(7). Mados ir prabangos prekių pramonės atveju tai reiškia, jog pirmiausia būtina nustatyti naujas politikos kryptis, kad būtų apsaugotas tradicinis Europos savoir-faire bei su KKP susiję dailieji amatai, tobulinant ir puoselėjant profesinį mokymą bei aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. To reikia siekiant pritraukti talentingus darbuotojus bei diegiant naujus įgūdžius, pvz., „pažangius“ amatus ar „tarpinio darbo profilius“ statybos pramonėje, skirtus konservavimo darbams ir restauravimui.

Abu pranešėjai toliau pabrėžia, kaip švietimo sektoriaus ir kultūros bei kūrybos sektoriaus bendradarbiavimas galėtų prisidėti prie miestų atgaivinimo ir Europos konkurencingumo ateityje. Tai didina regionų ir miestų patrauklumą, bet taip pat padeda kurti įkvepiančią mokymosi aplinką, kuri ypač galėtų padėti jauniems bedarbiams, visų pirma iš atskirtį patiriančių bendruomenių ir skurdžių vietovių – bet ne tik iš jų, įgyti profesinių įgūdžių ir taip padidinti jų įsidarbinimo galimybes kvalifikuotų darbuotojų ieškančiuose sektoriuose.

Apskritai visas sektorius išties gana svarbus sprendžiant jaunimo nedarbo klausimą: remiantis neseniai atliktu tyrimu, kultūros ir kūrybos sektoriuose 15–29 metų amžiaus asmenų dirba daugiau nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje (KKP dirba 19,1 proc. visų dirbančiųjų, palyginti su 18,6 proc. visuose kituose ekonomikos sektoriuose)(8). Atsižvelgiant į per pastaruosius dešimtmečius Europoje patiriamą protų nutekėjimą, tolesnė parama ir investicijos į kultūros ir kūrybos pramonę būtų naudinga kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, turint omenyje, kiek daug jaunų žmonių pasirinko šios srities studijas. Todėl jaunimo įdarbinimo ir reindustrializacijos požiūriu KKP turi potencialą užtikrinti žinių ir tradicinės amatininkystės įgūdžių perdavimą, taip pat išsaugoti ekonominę, istorinę ir socialinę struktūrą, kuria remiasi KKP.

Todėl, pranešėjų nuomone, Komisija ir valstybės narės turėtų į ES darbo ir augimo programas (kaip antai Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir neseniai paskelbtą Naujų įgūdžių darbotvarkę) įtraukti konkrečias tikslines KKP sritis ir finansuoti pagalbą šio sektoriaus dirbantiesiems bei besimokantiesiems. Bet to, Komisija ir valstybės narės turėtų remti kampanijas, skirtas informuoti visuomenę apie karjeros galimybes dirbant šios pramonės sektoriuose, kur kuriamos Europos darbo vietos ir remiamas žinių perdavimas, siekiant šiuose strateginiuose sektoriuose išsaugoti amatininkystę.

Autorių teisės ir klastotės kultūros ir kūrybos sektoriuje

Autorių teisės kultūros ir kūrybos sektoriuje yra taip pat svarbios kaip patentai pramonėje ir technologijose. Autorių teisių apsauga yra esminė pačios kūrybos pramonės išgyvenimo sąlyga.

Nepaisant to, jog šiandien vartojama daugiau kūrybinio turinio nei bet kada (atkreipkite dėmesį į muzikos įrašų kiekį), naudojantis tokiomis paslaugomis kaip vartotojo įkeliamos turinio platformos ir turinio kaupimas, kūrybos sektorių (be kita ko, teisių subjektų, menininkų ir gamintojų) pajamos dėl minėto vartojimo padidėjimo kol kas nėra santykinai išaugusios.

Dėl šių priežasčių atsirado vadinamasis „vertės skirtumas“, nes platformų paslaugoms lieka kultūros ir kūrybos darbų vertė, kurios netenka kūrėjai. Vertės perkėlimas sukuria neveiksmingą ir neteisingą rinką ir kelia grėsmę ilgalaikiam ES kultūros ir kūrybos sektorių gyvybingumui bei bendros skaitmeninės rinkos sėkmei.

Todėl bendrapranešėjai ragina Komisiją, atsižvelgiant į pasiūlymą dėl autorių teisių reformos, numatyti teisinius sprendimus dėl interneto paslaugų, kuriais būtų ištaisytas šis rinkos iškraipymas ir kurie būtų priimtini kūrėjams, teisių subjektams ir vartotojams. Atsakomybė gali būti netaikoma tik iš tikro neutraliems ir pasyviems interneto paslaugų teikėjams, bet ne tiems paslaugų teikėjams, kurie atlieka aktyvų vaidmenį užsiimdami platinimu bei reklama ir siekdami piniginės naudos kūrėjų sąskaita.

Be to, prabangos prekių ir mados segmentai vis dažniau nukenčia nuo aktyvaus klastojimo, pasiekusio nerimą keliantį mastą dėl pramonės prarandamų pajamų ir dėl to prarandamų darbo vietų, neminint sveikatos ir vartotojų apsaugos problemų. Šios problemos mastą atskleidžia 2013 m. duomenys, pagal kuriuos 2,5 proc. prekių pasaulinėje prekyboje buvo suklastotos arba piratinės; jos sudarė 5 proc. (85 mlrd. EUR) importo vien į ES.

Turint omeny, kad reikia nustatyti aiškią apibrėžtį, kuria būtų atsižvelgiama į visus su KKP susijusius sektorius, bendrapranešėjai taip pat mano, jog būtina surinkti palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Iš tikrųjų kiekviena valstybė narė savaip klasifikuoja KKP. Todėl labai svarbu ES lygmeniu patvirtinti atnaujintą sektoriaus struktūrą ir ilgainiui stebėti pokyčius. Turėtų būti siekiama nustatyti konkrečius rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinami sektoriui remti skirtos politikos rezultatai.

KKP: galimybės gauti finansavimą ir ES finansinę paramą

Būtini tiksliniai sprendimai konkrečiai finansinės paramos ir finansavimo srityje: yra keletas kultūros ir kūrybos pramonės sektorių, kurie tikrai turėtų ir galėtų pasinaudoti finansine parama ir specialiais jų plėtrai ir novatoriškai veiklai remti skirtais Europos Sąjungos fondais.

Nors regionuose labai sėkmingai plėtojami klasteriai bei regioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas KKP srityje, o KKP įmonės laikomos vienomis iš labiausiai novatoriškų bendrovių ir dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, vis dar trūksta duomenų apie tai, kiek projektų gauna finansinę paramą ir kokie tai projektai. Reikia nustatyti konkrečius rodiklius, kuriais remiantis būtų stebimas ir analizuojamas ES politikos ir su KKP susijusių reglamentavimo pasiūlymų poveikis kultūrai, ekonomikai bei visuomenei.

Nors paraiškos iš KKP atstovų priimamos pagal visas programas, besikreipiančiųjų skaičius gali ir turi būti didesnis. Parama KKP turi tapti ESIF, programos „Horizontas 2020“ ir visos DFP politiniu prioritetu. Programoje „Horizontas 2020“ ir struktūriniuose fonduose visų pirma reikia visiškai išnaudoti ES politikos sričių sinergijos potencialą. Tai leistų veiksmingai panaudoti pagal ES programas teikiamą ES finansinę paramą ir pasiekti jose iškeltus tikslus.

Šiuo požiūriu laikotarpio vidurio DFP peržiūra ir ES programų įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti laikomos dviem susijusiais to paties proceso komponentais. Finansavimo schemos turėtų būti geriau suderintos su Europos politiniais prioritetais, kaip antai parama tvariam ir naujovėmis grįstam augimui bei tinkamoms darbo vietoms. Dabartinės programų padėties ir jų finansavimo poreikių vertinimas suteikia tvirtą ir aiškų pagrindą DFP peržiūrai bei būsimai Europos programų struktūrai po 2020 m.

Šis požiūris taikytinas ne tik tiesiogiai Europos Komisijos valdomoms programoms, bet turėtų būti taikomas plačiau: Europos strateginių investicijų fondas buvo skirtas padėti MVĮ įveikti kapitalo trūkumus ir paprastai pagrindinį dėmesį skiria projektams, kurie yra rizikingesni nei projektai, remiami EIB vykdant savo įprastinę veiklą(9). Kultūros ir kūrybos pramonės finansavimas yra vienas iš prioritetų, išvardytų Reglamente dėl Europos strateginių investicijų fondo. Vis dėlto nuo 2016 m. gegužės mėn., t. y. likus daugiau nei metams iki plano įgyvendinimo, nebuvo skirta jokio finansavimo nei KKS, nei švietimo ar mokymo sektoriaus projektams, o šiuose sektoriuose dažniausiai dirba didesnės rizikos MVĮ. Europos institucijos, įskaitant Europos investicijų banką, turėtų išnagrinėti Europos strateginių investicijų fondo ir programos „Kūrybiška Europa“ (įskaitant garantijų sistemą) bendradarbiavimo galimybes teikiant tikslines paskolas KKP.

Europos strateginių investicijų fondo svarba KKP neabejotinai susijusi su jo galimybėmis pritraukti į sektorių privačių investuotojų ir remti rizikos kapitalo ir rizikos finansavimo priemones. Remiantis Komisijos 2013 m. atliktu tyrimu, KKP dėl savo itin specifinių ypatybių, kaip antai, be kita ko, sunkumų įvertinant riziką ir nustatant nematerialaus turto, pvz., intelektinės nuosavybės teisių (INT), vertę, susiduria su kliūtimis, kai reikia gauti finansavimą.

Todėl, norint pagerinti KKP galimybes pasinaudoti finansavimu, būtina numatyti rizikos finansavimo priemones, taip pat plėtoti nematerialaus turto vertinimo kompetencijas, nes tokį turtą būtų galima užstatyti; Šių žinių trūksta tiek labai mažoms įmonėms ir MVĮ, tiek finansų įstaigoms. Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti reikiamas priemones, skirtas padidinti INT priimtinumą bankams bei visišką jų, kaip turto, vertės pripažinimą.

Sėkmė, kaip tokia, vertintina teigiamai ir ja turėtų būti džiaugiamasi. Tačiau apskritai Europos verslininkai ir finansininkai turėtų atsisakyti neigiamų su nesėkme siejamų aspektų ir priimti nesėkmės riziką kaip svarbų žingsnį mokantis verslo.

Išvada

Bendrapranešėjai mano, kad KKP atlieka labai svarbų vaidmenį Europos reindustrializacijoje, skatina augimą ir jos strateginė padėtis gali lemti naujovių sklaidą kituose sektoriuose, kaip antai turizmo, mažmeninės prekybos ir skaitmeninių technologijų. Bendrapranešėjai mano, kad ES galėtų atlikti lyderės vaidmenį skatindama reikšmingą teigiamą kūrybos sektorių poveikį visoje Europoje, taip pat remti politiką, kuria puoselėjamas jos unikaliausias turtas – kultūra.

(1)

COM(2010)0183.

(2)

Žr., pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 12 d. Rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo ir 2013 m. rugsėjo 12 d. Rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo (T7-0368/2013).

(3)

Tyrimas „Kultūros ir kūrybos pramonės konkurencingumo didinimas siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo“ (angl. Boosting the competitiveness of cultural and creative industries for growth and jobs) Išsami nuoroda į tyrimą bus pateikta po paskelbimo.

(4)

COM(2012) 537.

(5)

COM (2010) 183 final, p. 6.

(6)

Tyrimas „Kultūros ir kūrybos pramonės konkurencingumo didinimas siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo“ (angl. Boosting the competitiveness of cultural and creative industries for growth and jobs) Išsami nuoroda į tyrimą bus pateikta po paskelbimo.

(7)

ECCIA (2014) pranešimas „Į prabangos prekes orientuotos kultūros ir kūrybos pramonės indėlis į Europos ekonomiką“ (angl. The contribution of the high-end cultural and creative industries to the European economy).

(8)

Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga, 2015 m. gruodžio mėn.

(9)

Reglamentas (EB) Nr. 2015/1017.


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (14.10.2016)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui bei Kultūros ir švietimo komitetui

dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos

(2016/2072(INI))

Nuomonės referentė: Therese Comodini Cachia

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį atsakingus Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą bei Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė (KKP) veikia nuolat besikeičiančioje aplinkoje, kuriai itin didelį poveikį daro skaitmeninių informacinių ir ryšių technologijų vystymas ir naudojimas visame pasaulyje;

2.  dar kartą pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė yra pagrįsta individualiu kūrybingumu, kultūrinėmis vertybėmis, įgūdžiais bei talentu, visa tai skatina ir turi potencialą intelektinės nuosavybės vertės pagrindu kurti gerovę bei darbo vietas;

3.  pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad KKP apyvarta siekia 535,9 mlrd. eurų ir ji sukuria 7,1 mln. darbo vietų, KKP itin svarbi Europos ekonomikos stabilumo ir ilgalaikio konkurencingumo požiūriu;

4.  pažymi, kad KKP užtikrina ne tik Europos Sąjungos kultūrų įvairovę, bet ir žiniasklaidos pliuralizmą ir ekonomikos gyvybingumą;

5.  pažymi, kad KKP yra strategiškai svarbi ES ekonominės plėtros ir kokybiškų darbo vietų kūrimo požiūriu;

6.  pabrėžia, kad teisiškai apibrėžiant kultūros ir kūrybos pramonės sąvoką visoje Europoje, reikia atsižvelgti į naujas kultūrines ir kūrybines tendencijas šiandieninėje visuomenėje ir nuolatinius pokyčius ir galimybes, kurias gali ir toliau teikti skaitmeninės technologijos, ir kad bet kokia tokia apibrėžtis turėtų būti susijusi su kūriniais, įskaitant prekes ir paslaugas, kurie yra meninių, kultūrinių ir kūrybinių procesų rezultatas ir kuriems taikoma intelektinės nuosavybės teisių apsauga, neapribojant procesų, kuriais šie darbai kuriami ar gaminami;

7.  todėl mano, kad teisių turėtojams reikia suteikti apsaugą pagal autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisinę sistemą taip, kad būtų pripažįstamos vertybės ir skatinamos naujovės, kūrybiškumas, investicijos ir turinio kūrimas, ji taip pat turėtų būti pritaikyta technologijų plėtrai ir būsimoms skaitmeninėms platformoms;

8.  pabrėžia, kad ES neturėtų žvelgti į kultūrą vien iš vidaus rinkos, konkurencingumo ar prekybos politikos perspektyvos, bet ji turėtų tapti Europos bendradarbiavimo ir vystymosi politikos dalimi, atsižvelgiant į tam tikras ES kultūrinio spektro ypatybes; ragina Komisiją stiprinti kultūros sektoriaus, mokymų ir KKP sąsajas, apsvarstyti galimybę nustatyti Europos teisės sistemą, kaip plėtoti pameistrystę kultūros ir kūrybos sektoriuose visose ES valstybėse narėse ir kuo geriau išnaudoti MVĮ potencialą kultūros ir kūrybos sektoriuose;

9.  mano, kad skaitmeninė aplinka siūlo naujų galimybių kurti ir gaminti kultūros ir kūrybos darbus, taip pat juos platinti, jais naudotis ir su jais susipažinti plačiajai visuomenei, nepriklausomai nuo fizinių bei geografinių kliūčių, kartais mažesnėmis išlaidomis ir esant mažesnėms kliūtims patekti; vis dėlto pažymi, kad vis labiau susietas ir suskaitmenintas forumas, autoriai ir kūrėjai, turintys ribotų išteklių, veikdami didesnėje konkurencinėje erdvėje, galėtų turėti finansinių trūkumų;

10.  mano, kad skaitmeninės technologijos taip pat atvėrė galimybes atsirasti įvairaus pobūdžio meno kūriniams ir praktikai, kurių svarbią kūrimo proceso dalį sudaro tos skaitmeninės technologijos;

11.  atsižvelgdamas į tai primena, kad KKP visų pirma sudaro daugybė labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių ir laisvai samdomų darbuotojų, kurie turi ribotą prieigą prie infrastruktūros, išteklių ir finansavimo ir neturi gerų derybinių pozicijų naujųjų skaitmeninių pardavėjų ir kitų rinkoje dominuojančių tarpininkų atžvilgiu, ypač jei menininkai ir kūrėjai neatstovauja vyraujančiai kultūrinei ir kalbinei krypčiai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę sukurti suderintą teisinę sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į šio sektoriaus ypatumus ir numatyti tinkami teisiniai šios problemos sprendimo būdai, kad kūrėjai įgytų daugiau derybinių pozicijų;

12.  pabrėžia, kad dėl nuolatinių skaitmeninių inovacijų kultūros ir kūrybos pramonė yra priversta permąstyti ir performuoti savo verslo modelius; išreiškia susirūpinimą, kad daugelyje verslo modelių ekonominė turinio vertė, kuri turi būti iš naujo apibrėžta, yra įvairiose vertės grandinės dalyse, bet ji gali būti perkelta arčiau vertės grandinės pabaigos, taip padarant sistemą, per kurią kūrybinė visuomenė gauna naudą iš turinio, įskaitant sąžiningą atlyginimą autoriams ir kūrėjams, sudėtingesnę; taip pat pažymi, kad kūrybiška visuomenė patiria nuostolių ir dėl autorių teisių pažeidimų, pvz., piratavimo, sunkumų, kurie kyla dėl nuolat kintančios internetinės aplinkos, ir problemų, su kuriomis susiduria veikiantys verslo modeliai;

13.  pabrėžia naujos skaitmeninės aplinkos svarbą kultūros ir kūrybos pramonės raidai, nes ji suteikia didesnį matomumą kūrėjams ir sudaro jiems sąlygas palaikyti nuolatinį ryšį su publika ir vartotojais; todėl mano, kad teisinė sistema, kuri apibrėžtų kultūros ir kūrybos pramonės skaitmeninimą, turėtų būti kuriama tik po plačių konsultacijų su visais vertės grandinės veikėjais;

14.  mano, kad skaitmeninės platformos yra priemonė suteikti platesnę prieigą prie kultūros ir kūrybos darbų ir kad reikia apsvarstyti, kaip šis procesas galėtų vykti užtikrinant didesnį teisinį tikrumą ir pagarbą teisių subjektams;

15.  ragina Komisiją spręsti vertės perdavimo problemą atsižvelgiant į vykstančiais diskusijas dėl autorių teisių;

16.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į ES politiką, įskaitant mokesčių politiką, parengti Europos skaitmeninio amžiaus kultūros strategiją;

17.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į įvairiais teises, kurioms kyla pavojus, veiksmingai reaguoti į neteisėto skaitmeninio turinio judėjimą, be kita ko, skatinant didesnį valstybių narių institucijų ir pramonės bendradarbiavimą ir sudarant palankesnes sąlygas rastis patraukliai teisėtai pasiūlai, kuri būtų plataus spektro ir prieinama tarpvalstybiniu mastu, bei laikytis teritoriškumo principo; be to, ragina Komisiją išnagrinėti įvairias galimybes susitelkiant į autorines sutartis, kad autoriai ir kūrėjai gautų sąžiningesnį atlyginimą taip mokant už jų kūrybą ir inovacijas ir kartu skatinant skaidrumą autorių teisių apsaugos vertės grandinėse skaitmeninėje aplinkoje, taip pat apsaugant nacionalinius kultūrinius ir kalbinius ypatumus bei skatinant ekonominę ir mokslinių tyrimų veiklą; šiuo požiūriu ragina Komisiją toliau nustatyti veiksmingus kovos su autorių teisių pažeidimais ir sąmoningumo ugdymo šioje srityje mechanizmus;

18.  primena Komisijos pradėtų viešųjų konsultacijų dėl platformų ir interneto tarpininkų reglamentavimo aplinkos rezultatus; pabrėžia, kad dalyviai pripažįsta interneto platformų naudą, nes jos padaro kūrybinį turinį prieinamesnį, o komunikaciją – lengvesnę, ir kartu keltą klausimą dėl šio proceso skaidrumo ir teisinio tikrumo trūkumo autorių teisių laikymosi požiūriu.

19.  mano, kad siekiant užtikrinti, kad kūrėjai gautų sąžiningą darbo užmokestį, itin svarbu užtikrinti tinkamą ir veiksmingą autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Constance Le Grip, Victor Negrescu, Virginie Rozière


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

57

4

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, José Blanco López, Andrea Bocskor, Louise Bours, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, David Coburn, Silvia Costa, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Mircea Diaconu, Angel Dzhambazki, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Jaromír Kohlíček, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Florent Marcellesi, Edouard Martin, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Angelika Niebler, Carolina Punset, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Michaela Šojdrová, Neoklis Sylikiotis, Antonio Tajani, Helga Trüpel, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Bogdan Brunon Wenta, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Carlos Zorrinho, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Pervenche Berès, Miriam Dalli, Francesc Gambús, Gunnar Hökmark, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Barbara Kudrycka, Olle Ludvigsson, Monika Smolková, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Franc Bogovič, Steeve Briois, Doru-Claudian Frunzulică, Michael Theurer, Martina Werner

Teisinis pranešimas