Procedūra : 2016/2060(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0365/2016

Pateikti tekstai :

A8-0365/2016

Debatai :

PV 12/12/2016 - 17
CRE 12/12/2016 - 17

Balsavimas :

PV 13/12/2016 - 5.6
CRE 13/12/2016 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0487

PRANEŠIMAS     
PDF 673kWORD 72k
2.12.2016
PE 589.329v04-00 A8-0365/2016

dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse

(2016/2060(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Mariya Gabriel

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse

(2016/2060(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, kuriais įtvirtinama lyčių lygybė, kaip vienas iš pagrindinių principų, kuriais pagrįsta ES,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT Pekino veiksmų platformą (1995 m.) siekiant lygybės, vystymosi ir taikos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1820 (2008 m.), 1325 (2000 m.) ir naujausią rezoliuciją Nr. 2242 (2015 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į 1994 m. rugsėjo mėn. Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą (Kairo konferencija) ir jų peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos, 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą 2009 m. gegužės 7 d. vykusiame Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą 2013 m. lapkričio 28–29 d. vykusiame Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime „Rytų partnerystė. Kelias tolyn“,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą 2015 m. gegužės 21–22 d. vykusiame Rygos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos asociacijos susitarimus bei išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimus (AS ir IVLPE),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadas dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 22 d. bendrą tarnybų darbo dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“;

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Lyties genocidas: be žinios dingusių moterų klausimas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir neseniai priimtą 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos projektą dėl moterų teisės kreiptis į teismą užtikrinimo gerinimo penkiose Rytų partnerystės šalyse,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2011 m. Stambulo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į EBPO Stambulo kovos su korupcija veiksmų plano šalių ataskaitas ir Rytų partnerystės šalių pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, t. y. į 1951 m. Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), 1958 m. Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), 1981 m. Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir 2000 m. Konvenciją dėl 1952 m. motinystės apsaugos konvencijos pakeitimo (Nr. 183),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0365/2016),

A.  kadangi, anot Prahos pareiškimo, partnerystė grindžiama įsipareigojimais laikytis tarptautinės teisės principų ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi Rygos pareiškime lyčių lygybė nurodoma kaip „daug žadanti nauja bendradarbiavimo sritis“;

B.  kadangi didesnis šalių partnerių diferencijavimas ir jų atsakomybė už rezultatus – pagrindiniai persvarstytos Europos kaimynystės politikos principai, pagal kuriuos atsižvelgiama į konkrečią kiekvienos šalies padėtį;

C.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra įtvirtinta visų Rytų partnerystės šalių konstitucijose ir teisės sistemose ir visos šios šalys yra be išlygų ratifikavusios daugumą šios srities svarbiausių tarptautinių konvencijų; kadangi apgailestaujama dėl to, kad Rytų partnerystės šalyse moterys vis dar patiria socialinę diskriminaciją;

D.  kadangi visos Rytų partnerystės šalys yra parengusios strategijas, programas arba veiksmų planus, kad pagerintų moterų padėtį;

E.  kadangi 2015 m. Rytų partnerystės valstybėse tik 17 iš 136 aukštų ministro lygmens pareigybių teko moterims, vidutiniškai moterys sudarė 16 proc. išrinktų parlamentų narių ir vidutiniškai tik 17 proc. aukščiausio rango valstybės tarnautojų sudarė moterys; kadangi visame regione tik trims politinėms partijoms vadovauja moterys;

F.  kadangi vertikalioji ir horizontalioji moterų užimtumo segregacija Rytų partnerystės valstybių darbo rinkose ir toliau giliai įsišaknijusi jų kultūrinėse ir socialinėse normose; kadangi moterims taip pat tenka vadinamosios „antrosios pamainos“ neapmokamo namų ruošos darbo našta;

G.  kadangi dėl visuomenėje plačiai paplitusių stereotipų moterims tenka antraeilis vaidmuo; kadangi šie stereotipai pradeda formuotis vaikystėje, atsispindi švietimo bei mokymo pasirinkimuose ir išlieka darbo rinkoje;

H.  kadangi daug moterų kaimo vietovėse, neturėdamos kitų galimybių, yra linkusios sutikti dirbti mažai apmokamus darbus žemės ūkio sektoriuje, dažnai oficialiai nedeklaruojamus ir be jokių socialinės apsaugos teisių; kadangi vyrų ir moterų nelygybės žemės ūkio srityje panaikinimas galėtų padėti užtikrinti, kad vyrai ir moterys turėtų lygias galimybes įsidarbinti ir gautų vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą;

I.  kadangi Rytų partnerystės šalyse moterims ir vyrams dažnai sunku gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir naudotis atitinkamomis teisėmis, be to, neturtingos moterys, migrantai, etninės mažumos ir kaimo vietovių gyventojai vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis; mažiau kaip 50 proc. moterų Rytų partnerystės šalyse naudoja šiuolaikines kontracepcijos priemones, o kai kuriose šalyse – net mažiau kaip 20 proc.; pagrindinės priežastys – prastas konsultavimas, didelės kontracepcijos priemonių kainos, pasirinkimo trūkumas ir nepatikima pasiūla;

J.  kadangi moterys, nukentėjusios nuo smurto dėl lyties, vis dar turi labai mažai galimybių kreiptis į teismą, visų pirma dėl to, kad visų formų smurtas prieš moteris nėra laikomas nusikaltimu, ypač dažnai nepranešama apie tokius nusikaltimus, labai retai nuteisiama už išžaginimą ir valstybė labai mažai finansuoja paramos aukoms paslaugas arba visai jų nefinansuoja;

K.  kadangi, nors esama didelių skirtumų tarp Rytų partnerystės šalių smurto prieš moteris paplitimo ir tokio smurto toleravimo aspektu(7), rodiklis yra palyginti aukštas – visą gyvenimą trunkančio fizinio smurto dažnumas yra didesnis nei 20 proc. keturiose iš šešių šalių; kadangi nesama pakankamai palyginamų duomenų, kad būtų galima nustatyti darbe patiriamo fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto dažnumą, greičiausiai irgi dėl to, kad apie jį retai pranešama; kadangi etninėms mažumoms, pvz., romų bendruomenei, priklausančios moterys patiria daug didesnę smurto riziką;

L.  kadangi Rytų partnerystės šalys ir toliau yra prekybos žmonėmis, įskaitant moteris ir mergaites, be kita ko, seksualinio išnaudojimo tikslais, kilmės šalys, o kai kuriais atvejais – tranzito ir kelionės tikslo šalys;

M.  kadangi užsitęsę konfliktai toliau trukdo vystymuisi regione ir daro itin didelį poveikį nukentėjusių asmenų, įskaitant moteris ir mergaites, gyvenimui ir žmogaus teisėms;

N.  kadangi dėl tebesitęsiančio konflikto rytų Ukrainoje sustiprėjo lyčių stereotipai, kuriais pabrėžiama, kad vyrai yra gynėjai, o moterys – rūpestingos pagalbininkės, be to, moterys yra mažai įsitraukusios ir menkai dalyvauja sprendžiant konfliktą;

O.  kadangi nuo konflikto pradžios Ukrainoje daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, iš kurių du trečdaliai yra moterys ir vaikai, buvo perkelti šalies viduje ir jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų, būstą ir darbą;

P.  kadangi Moldovoje gyvenančios romų mergaitės dėl vaikų ir ankstyvų santuokų, neplanuotų nėštumų ir įsipareigojimų prižiūrėti vaikus mokykloje praleidžia vidutiniškai mažiau nei ketverius metus, palyginti su ne romų mergaitėmis, kurios mokykloje praleidžia 11 metų;

Q.  kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios siekti, kad moterų ir mergaičių žmogaus teisės būtų apsaugotos, įgyvendinamos ir būtų sudarytos galimybės šiomis teisėmis naudotis, taip pat aktyviai propaguoja šias teises palaikydamos visus išorės santykius, be kita ko, plėtojamus ne tik vystomojo bendradarbiavimo kontekste;

R.  kadangi lyčių lygybė ir toliau yra horizontalusis prioritetas pagal Europos kaimynystės politiką ir Europos kaimynystės priemonę ir kadangi persvarstyta Europos kaimynystės priemonė turėtų apimti tvirtesnę paramą pilietinei visuomenei ir pagal šią priemonę vėl turėtų būti skiriamas dėmesys lyčių lygybės svarbai; kadangi pilietinė visuomenė atlieka labai reikšmingą vaidmenį siekiant lyčių lygybės Rytų partnerystės šalyse;

S.  kadangi Rytų partnerystės šalys partnerės gali dalyvauti keliose ES programose, kaip antai „Erasmus+“, COSME, „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas 2020“;

T.  kadangi, siekiant mažinti motinų mirtingumą, labai svarbu užtikrinti nėščiųjų priežiūrą, kvalifikuotą gimdymo priežiūrą, skubią pagalbinę akušerinę pagalbą ir turėti būtinas priemones; kadangi Rytų partnerystės šalyse vis dar nesugebama pasiekti visų moterų, ypač gyvenančių neturtingiausiose, atokiausiose teritorijose ir priklausančių marginalizuotoms grupėms, pvz., tautinių mažumų atstovių, migrančių ir neįgalių moterų;

1.  mano, kad Rytų partnerystės šalyse turi būti gerinama padėtis moterų teisių srityje; pabrėžia, kad gilūs ekonominiai pokyčiai ir ekonominis netikrumas daro neigiamą poveikį moterų ekonominei padėčiai ir lemia jų faktinės lygybės stygių;

2.  pažymi, kad bendras politinis stabilumas ir pagarba žmogaus teisėms paprastai yra būtina moterų teisių stiprinimo ir jų padėties gerinimo atitinkamose valstybėse prielaida;

3.  pažymi, kad Rytų partnerystės šalys, siekdamos padidinti vyrų ir moterų lygybę visuomenėje, turi nedelsdamos imtis veiksmų, be kita ko, priimti nacionalinius planus ir bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais;

4.  ragina Rytų partnerystės šalis pašalinti savo kovos su diskriminacija sistemų trūkumus ir dažniau taikyti kovos su diskriminacija dėl lyties įstatymus, be kita ko, labiau taikyti tarptautines normas priimant teismo sprendimus, kad šiose šalyse būtų padidintas įstatymų vykdytinumas ir nebepažeidinėjamos moterų teisės;

5.  pažymi, kad LGBTI asmenų padėtis kai kuriose Rytų partnerystės šalyse tebėra nesaugi ir kelia nerimą, nors homoseksualumas nebekriminalizuojamas; kuo griežčiausiai smerkia visas LGBTI asmenų diskriminacijos ir smurto prieš juos formas ir ragina nacionalinės valdžios institucijas patvirtinti politikos strategijas, kuriomis būtų kovojama su visų formų diskriminacija dėl seksualinės orientacijos;

6.  pabrėžia, kad reikia visuomenės informuotumo didinimo kampanijų ir institucinių pokyčių, kuriais būtų siekiama panaikinti tvirtus stereotipus, susijusius su moterimis ir darančiais neigiamą poveikį visoms moterų dalyvavimo visuomenės gyvenime sritims;

7.  ragina nacionalinės valdžios institucijas būti budrias bei ryžtingas ir taikyti sankcijas žmonėms, kurie įžeidinėja arba niekina LGBTI asmenis, ypač viešųjų paslaugų srityje ir viešojoje erdvėje;

Moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose

8.  apgailestauja dėl to, kad moterų itin trūksta Rytų partnerystės valstybių valdžios struktūrose ir tas trūkumas labai jaučiamas;

9.  atkreipia dėmesį į vyraujančią diskriminacinę praktiką Rytų partnerystės šalių politiniame gyvenime, kai taikoma praktika, kad, net jei moterims pavyksta gauti aukšto lygio politines ir sprendimų priėmimo pareigas, dėl jų gebėjimų ir įgūdžių ir toliau abejojama;

10.  ragina užtikrinti vienodas prieigos prie valdžios ir atstovavimo moterims galimybes visais valdžios ir sprendimų priėmimo lygmenimis, siekiant skatinti jų vadovaujamą vaidmenį; pripažįsta svarbų pilietinės visuomenės organizacijų ir tarptautinių NVO vaidmenį skatinant įgyvendinti teigiamas reformas ir priemones, kad būtų apsaugotos moterų teisės ir jos aktyviau dalyvautų politinėje ir ekonominėje veikloje; ragina decentralizuotas institucijas ir vietos valdžios institucijas dalytis geriausios patirties skatinant moteris dalyvauti politinėje veikloje pavyzdžiais; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarūs rezultatai geriausiai pasiekiami tuomet, kai vadovaujantį vaidmenį atlieka politinės partijos, todėl pabrėžia svarbų Europos politinių partijų ir jų moterų skyrių vaidmenį;

11.  ragina Rytų partnerystės šalis propaguoti ir stiprinti moterų dalyvavimą politinėje veikloje ir vadovavimą; pabrėžia, kad būtų naudinga užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą administravimo institucijų veikloje vykdant svarbiausias reformas, kaip antai kovos su korupcija ir ekonomikos reformas; palankiai vertina visas pastangas pasiekti šių tikslų, kaip antai privalomas kandidatų sąrašų kvotas, dotacijas, mokymus ir paramą, teikiamą moterims politikėms ir aktyvistėms, taip pat kuravimo programas ir informuotumo didinimo kampanijas, keičiančias moterų įvaizdį žiniasklaidoje;

12.  pabrėžia, kad EURONEST parlamentinė asamblėja gali atlikti teigiamą vaidmenį, skatindama moteris dalyvauti politinėje veikloje ir padidinti jų matomumą įgyvendinant Rytų partnerystės programas; palankiai vertina 2016 m. kovo mėn. įvykusį pirmąjį EURONEST moterų forumo susitikimą; taip pat, kalbant apskritai, ragina ES kurti ir remti tarpvalstybinius politikoje dalyvaujančių moterų tinklus;

13.  tvirtai remia moterų dalyvavimą ir jų atliekamą vaidmenį vyriausybinėse ir nevyriausybinėse kovos su korupcija organizacijose, veiksmuose ir programose, taip pat jų dalyvavimą ir vaidmenį kovojant su korupcija; mano, kad apskritai aktyvesnis moterų dalyvavimas politiniame gyvenime ir Rytų partnerystės šalių aukšto lygmens vadovybėje prisidėtų prie politinės klasės atnaujinimo, taigi ir prie vykstančių politinių permainų;

14.  primena, kad ES rinkimų stebėjimo misijų ir kitų tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų ataskaitose pateikiamos rekomendacijos dėl moterų dalyvavimo rinkimų procese; ragina ES visapusiškai panaudoti šias rekomendacijas įgyvendinant Europos kaimynystės politiką;

Moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje

15.  pažymi, kad, kalbant bendrai, Rytų partnerystės šalyse moterys yra integruotos į darbo jėgą palyginti dideliu mastu, tačiau jų dalyvavimas ekonominėje veikloje netolimoje praeityje mažėjo;

16.  pažymi, kad lyčių stereotipai ir moterų diskriminacija užkerta kelią didesnei moterų įtraukčiai į darbo rinką ir yra pagrindinė papildomų kliūčių moterų verslo veiklai priežastis;

17.  apgailestauja dėl to, kad moterys daug didesniu mastu dirba paslaugų ir valstybiniame sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis gerokai mažesnis, nei sektoriuose, kuriuose dirba dauguma vyrų, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir toliau yra didelis ir gali siekti net 50 proc., taip pat dėl to, kad moterys patiria kultūrines ir sociologines kliūtis siekdamos vadovaujamų pareigų, kaip dažnai nutinka ir ES;

18.  apgailestauja dėl to, kad visose Rytų partnerystės šalyse moterys daugiausia vykdo veiklą menkai mokamuose sektoriuose, nors jų išsilavinimo lygis yra aukštesnis; ragina moteris įsitraukti į sprendimų priėmimo ir ekonominės politikos įgyvendinimo procesą, plėtoti verslo programas, skirtas integruoti moteris į įmonių veiklą ir skatinti jas dalyvauti šioje veikloje, taip pat įgyvendinti vietos plėtros projektus, kurių tikslas – ekonominis moterų įgalėjimas; ragina taikyti kryptingą požiūrį, siekiant užtikrinti, kad daugiau sektinais pavyzdžiais laikomų moterų būtų lyderės ir užimtų vadovaujamą padėtį, – tuomet jaunoji karta tikėtų moterų gebėjimais vadovauti visuose darbo sektoriuose; pabrėžia, jog moterims būtina aktyviai dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, ir atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog būtina nedelsiant įveikti teisines ir struktūrines diskriminacines kliūtis, su kuriomis darbo aplinkoje susiduria moterys, kad būtų užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą darbą ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;

19.  pabrėžia, kad vaiko priežiūros paslaugos už prieinamą kainą ir aiškios vaiko priežiūros atostogų nuostatos turi lemiamos reikšmės gerinant moterų dalyvavimą darbo rinkoje; pažymi, kad kai kuriais atvejais minėtų nuostatų nebuvimas daro poveikį mergaičių ir jaunų moterų galimybei gauti išsilavinimą ir daryti karjerą, nes jos turi prižiūrėti savo brolius ir seseris;

20.  pabrėžia, kad moterims dažniausiai tenka atsakomybė prižiūrėti pagyvenusius ir priklausomus asmenis ir kad vaikų turinčioms moterims dažnai sunku grįžti į profesinį gyvenimą; pabrėžia, kad viena iš moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir ekonominės nepriklausomybės išankstinių sąlygų yra tai, kad vyrai ir moterys po lygiai pasidalytų nemokamą darbą, pvz., priežiūros ir namų ūkio pareigas; primygtinai ragina nacionalinės valdžios institucijas toliau stiprinti kokybiškos pagyvenusių ir priklausomų asmenų priežiūros įstaigų tinklą;

21.  pabrėžia, kad dėl kai kuriose Rytų partnerystės šalyse galiojančių apsaugančių teisės nuostatų, pagal kurias draudžiama įdarbinti moteris dirbti potencialiai pavojingą darbą, apribojamos moterų galimybės užsiimti tam tikrų profesijų veikla bei dirbti tam tikrą darbą ir dar labiau apribojamos jų galimybės darbo rinkoje; ragina šias šalis persvarstyti tokias nuostatas;

22.  atkreipia dėmesį į kokybiško moterų ir mergaičių švietimo ir profesinio mokymo svarbą siekiant palengvinti jų įtrauktį į darbo rinką, taip pat atkreipia dėmesį į švietimo vaidmenį naikinant su moterų vaidmeniu susijusius stereotipus; pabrėžia, kad reikalinga tikslinė parama ir kuravimas moterims verslininkėms, kurios dažnai neturi prieigos prie kreditų arba prekybos tinklų ir patiria didelę reguliavimo naštą;

23.  ragina kurti socialinę ekonomiką moterims ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti mikrokreditus kaip moterų ekonominės nepriklausomybės ir verslo programų, kuriomis siekiama įtraukti moteris į įmonių ir bendrovių veiklą, skatinimo priemonę; šiuo atžvilgiu pažymi, jog labai svarbu užtikrinti, kad informacija apie finansinės paramos priemones būtų skaidri, prieinama ir pateikiama naudoti sąžiningomis sąlygomis;

24.   ragina visiems vaikams užtikrinti vienodas galimybes lavintis – taip pat ir vaiko priežiūros bei ankstyvojo, pradinio, vidurinio ugdymo ir universitetinio išsilavinimo lygmenimis – ir mokytis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykų, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių, gyvenančių kaimo vietovėse, švietimui ir mokymui, pasitelkiant švietimo ir skatinimo priemones nuo ankstyvo amžiaus, – tai padės skatinti ekonominei plėtrai labai svarbaus sektoriaus augimą; ragina moterims atverti visus švietimo kelius ir sudaryti galimybę įgyti profesijas, kurios moterims iki šiol uždraustos; atkreipia dėmesį į vaikų darbo problemą, nes dėl to jie negali gauti tinkamo išsilavinimo ar dalyvauti profesinio mokymo programose, o tai vėliau turi įtakos jų galimybėms užimti gerą padėtį darbo rinkoje; remia platesnius šalių partnerių ryšius su ES agentūromis ir programomis, pvz., „Horizontas 2020“, „Kūrybiška Europa“, COSME ir „Erasmus+“;

25.  pabrėžia, kad vaikų darbas tebėra didžiulį susirūpinimą keliantis klausimas kai kuriose Rytų partnerystės šalyse, ypač Moldovoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane; ragina šias valstybes apibrėžti konkrečius tikslus siekiant panaikinti visas vaikų darbo formas ir užtikrinti visapusišką atitinkamų įstatymų vykdymą;

Smurtas prieš moteris

26.  pabrėžia, kad reikia kovoti su smurtu šeimoje ir smurtu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, taip pat su prievartine surogatine motinyste ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, vykstančia Rytų partnerystės šalyse, apie kurią dažnai nepranešama dėl to, kad toks elgesys visuomenėje toleruojamas;

27.  smerkia seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklų naudojimą, įskaitant masinį prievartavimą, seksualinę vergovę, prostituciją, įvairų persekiojimą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, taip pat sekso turizmą; pabrėžia, kad būtina kovoti su priverstinėmis santuokomis, kaip jas apibrėžia Jungtinės Tautos, įskaitant vaikų ir (arba) ankstyvas santuokas, ir ragina rytines kaimynines šalis nuosekliai kovoti su bet kokios formos moterų išnaudojimu ir prievarta prieš moteris, kurią jos patiria dėl surogatinės motinystės; ragina Rytų partnerystės valstybes skubiai imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią sunkiems tokio pobūdžio nusikaltimams, priklausantiems jų jurisdikcijai, bei traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn net tada, kai jie padaromi už jų teritorijos ribų; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites iniciatyvoms, kuriomis būtų užtikrinama, kad smurtą patyrusios ir išgyvenusios aukos galėtų ilgiau gauti veiksmingas paslaugas, todėl tokias iniciatyvas reikėtų tinkamai aprūpinti personalu ir ištekliais; ragina nedelsiant imtis teigiamų priemonių (pvz., profesinio mokymo programų srityje), skirtų smurto aukoms, ypač jei jos rūpinasi vaikais, siekiant integruoti jas į darbo rinką;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina 2013 m. birželio 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 dėl seksualinio smurto prevencijos konfliktų metu;

29.  pabrėžia, kad būtini veiksmingi žmogaus teises ginančių moterų apsaugos mechanizmai;

30.  ragina Rytų partnerystės šalis skirti daugiau išteklių kovai su visų formų smurtu prieš moteris, be kita ko, iš dalies pakeičiant teisines priemones ir teikiant pagalbą smurto aukoms; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su visuomenėje įsišaknijusiais stereotipais, dėl kurių išžaginimo ir smurto aukos toliau stigmatizuojamos, reikia institucinių pokyčių;

31.  pabrėžia darnaus vystymosi tikslo Nr. 5, visų pirma jo 2 punkto, kuriuo raginama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites viešose ir privačiose srityse, svarbą ir būtinybę peržiūrėti dabartinius Rytų partnerystės šalių teisės aktus dėl smurto prieš moteris ir mergaites, kiek tai susiję su jų tinkamumu siekiant veiksmingai užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites ir jį panaikinti, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad reikia nustatyti įstatymus dėl visų smurto formų (fizinio, seksualinio, psichologinio, ekonominio smurto) ir tinkamas sankcijas nusikaltėliams, taip pat kompensacijas nukentėjusioms ir išgyvenusioms moterims ir mergaitėms;

32.  ragina Rytų partnerystės šalis parengti priemones siekiant užtikrinti, kad teisingumo grandinėje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, be kita ko, rengiant teisės specialistus, policijos pareigūnus ir kitus darbuotojus, gaunančius pranešimus ir rengiančius ataskaitas apie smurto prieš moteris ir mergaites atvejus, kad tokio smurto aukos būtų rimtai išklausomos, taip pat ragina policijos atstovus, teisės specialistus, gydytojus, psichologus, valdžios institucijas ir savanoriškas įstaigas, dirbančias su tokių išpuolių aukomis, glaudžiau bendradarbiauti ir užtikrinti didesnę šių specialistų kompetenciją;

33.  pakartoja, kad atranka pagal biologinę lytį, kurią lemia nusistatymas prieš socialinę lytį, yra sunki smurto dėl lyties forma ir žmogaus teisių pažeidimas; skatina informuotumo didinimo kampanijas siekiant pakeisti visuomenės nuostatas dėl atrankos pagal biologinę lytį praktikos ir ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias tokiai praktikai ir kovojama su ja;

34.  primygtinai ragina vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant atlikti tyrimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn įtariamus prekiautojus žmonėmis, taip pat nuteisti prekeivius darbo jėga ir prekiautojus žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, pagal Šiaurės šalių modelį saugoti nukentėjusių moterų neliečiamumą ir remti NVO partnerius, kurie teikia aukoms reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas;

35.  ragina Rytų partnerystės šalis ir ES agentūras bei valstybių narių teisėsaugos institucijas intensyviau bendradarbiauti siekiant kovoti su prekyba žmonėmis, kuri yra viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo rūšių, ir išardyti nusikaltėlių tinklus;

36.  primygtinai ragina Komisiją atlikti visų readmisijos susitarimų su Rytų partnerystės šalimis poveikio lyčių lygybei vertinimus, dalyvaujant ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriui ir Europos lyčių lygybės institutui (EIGE);

37.  ragina Rytų partnerystės šalis kuo skubiau pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, nes nė viena susijusi valstybė jos dar nėra ratifikavusi, taip pat ragina valdžios institucijas pradėti taikyti nacionalines kovos su smurtu prieš moteris strategijas ir griežtai stebėti, ar jos veiksmingai įgyvendinamos;

38.   ragina taikyti Pekino veiksmų platformą švietimo ir sveikatos srityse, užtikrinant pagrindines žmogaus teises, įskaitant galimybę savanoriškai planuoti šeimą, gauti visas reprodukcinės ir lytinės sveikatos paslaugas, įskaitant kontracepciją ir saugius bei teisėtus abortus, taip pat seksualinį švietimą;

39.  pabrėžia, kad mirties nuo gimdos kaklelio vėžio rizika Rytų partnerystės šalyse yra 10 kartų didesnė nei Vakarų Europoje ir tai yra dažniausia vėžio forma, kuria serga 15–44 metų moterys, todėl ši liga daro didelį poveikį visuomenės struktūrai; ragina nacionaliniu lygmeniu rengti patikrų ir skiepijimo programas, siekiant kovoti su tokiomis tendencijomis;

40.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad Rytų partnerystės šalių moterų teisės, pvz., galimybė gauti vizą, teisė teisėtai gyventi šalyje ir socialinės teisės, būtų suteikiamos individualiai, neatsižvelgiant į moterų civilinę būklę ar santuokinius santykius;

41.  pabrėžia, jog taikant šeimos susijungimo procedūras moterims ir mergaitėms, kurios prisijungia prie savo šeimų ES, turi būti suteiktos individualios teisės, kad jos nebūtų priklausomos nuo galimai smurtinių santykių su šeimos nariais, norėdamos gauti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugas ar darbą;

Moterų vaidmuo taikiai sprendžiant konfliktus

42.  pabrėžia moterų vaidmenį, atliekamą konfliktų sprendimo, taikos kūrimo ir dėl konflikto susidariusios ypatingos padėties sprendimo srityse, kaip antai teikiant humanitarinę pagalbą perkeltiesiems asmenims; pabrėžia, kad moterys turėtų būti visapusiškai įtraukiamos į taikos derybas, atstatymo veiklą ir politinių pokyčių procesus;

43.  ragina dėti tolesnes pastangas siekiant taikaus konfliktų sprendimo ir ragina labiau įtraukti moteris į tokius procesus vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis Nr. 1325 ir Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo;

44.  ragina prieglobsčio siekiančioms moterims ir mergaitėms teikti specialią apsaugą, nes moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos ir gali bėgti nuo smurto dėl lyties, tačiau jos gali negalėti ar nenorėti atskleisti atitinkamos informacijos vykstant pabėgėlio statuso nustatymo procesui;

Geriausios praktikos pavyzdžiai

45.  pabrėžia, koks svarbus yra keitimasis geriausia praktika ir teigiamais pavyzdžiais, kurie gali būti taikomi kitose Rytų partnerystės šalyse; mano, kad tarp projektų, kuriems reikėtų skirti didelį dėmesį, turėtų būti „Moterys Moldovos politikoje“ – JT padalinio „JT moterys“ ir JT vystymo programos iniciatyvai, kurią finansuoja Švedijos vyriausybė ir pagal kurią teikiama parama moterų, dalyvaujančių politinėje veikloje, gebėjimų stiprinimui ir informuotumo didinimo kampanijoms moterų indėlio į politinį procesą klausimais;

46.  palankiai vertina ES ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) programą „Moterys versle“ (angl.  Women in Business), pagal kurią moterų vadovaujamoms MVĮ suteikiamos galimybės gauti finansavimą ir verslo konsultacijas, teikiant kredito linijas, rizikos valdymo paramą ir techninę pagalbą vietos bankams partneriams, dirbantiems su moterų vadovaujamomis MVĮ, taip pat verslo konsultacijų, mokymo ir kuravimo paslaugas;

47.  atkreipia dėmesį į teigiamus didesnio moterų įtraukimo į konfliktų sprendimo ir susitaikymo procesus pavyzdžius, kaip antai Kaukazo moterų taikos ir saugumo dialogą, kurio veikla pradėta 1994 m. ir kurį plėtoja Nacionalinis taikos fondas (JAV), sukurtas siekiant, kad Kaukazo moterys galėtų rengti tokius projektus, kaip vaikų karo aukų reabilitacijos bei taikos ir demokratijos stiprinimo mokymo projektai;

48.  remia įgalėjimo projektus, kuriuos įgyvendinant moterys įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, užtikrinamas jų dalyvavimas ir stiprėja jų galios bei autoritetas priimti sprendimus visose poveikio jų gyvenimui turinčiose srityse; atkreipia ypatingą dėmesį į žodžio ir nuomonės laisvės vaidmenį užtikrinant moterų įgalėjimą; tvirtai remia įgalėjimo projektus, kuriais siekiama skatinti moterų dalyvavimą vietos rinkimuose, pvz., projektą „Moterų vaidmuo vystant vietos demokratiją“ (angl. Woman in Local Democracy, WiLD) – per 2013 m. ir 2014 m. rinkimus Armėnijoje buvo išrinkta 70 proc. paramą pagal jį gavusių moterų; taip pat remia moterų įsitraukimą į ekonominės politikos įgyvendinimo procesą (pvz., to siekiama šiuo metu Azerbaidžane įgyvendinamu JT vystymo programos projektu, kurio tikslas – paremti moterų vadovaujamų įmonių steigimą Masali rajone); palankiai vertina Europos Tarybos projektą dėl moterų galimybių kreiptis į teismą didinimo penkiose Rytų partnerystės šalyse, kuriuo siekiama nustatyti ir padėti panaikinti moterų lygių galimybių kreiptis į teismą kliūtis ir didinti Rytų partnerystės šalių pajėgumus kurti priemones, siekiant užtikrinti, kad teisingumo grandinėje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, be kita ko, rengiant teisės specialistus;

ES parama Europos kaimynystės politikos srityje

49.  pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metų 103 mln. EUR išleista 121 projektui ir programai, kuriais siekiama skatinti lyčių lygybę ES kaimynystėje, įskaitant 5 mln. EUR, išleistų programai „Moterys versle“, vykdomai Rytų partnerystės šalyse; pripažįsta, kad ES jau suteikė didelę paramą siekiant tikslų moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, įskaitant paramą, teikiamą pagal Techninės pagalbos ir informacijos mainų programos (TAIEX) tarpusavio pagalbos priemonę, pagal kurią padedama vykdyti viešojo administravimo sistemos reformą ir skatinamas bendradarbiavimas pagrindinių principų ir politikos srityje;

50.  pabrėžia, kad, nors lyčių lygybė yra horizontalusis Europos kaimynystės politikos ir Europos kaimynystės priemonės principas, reikėtų siekti tikslesnių ir išmatuojamų tikslų lyčių lygybės srityje, taip pat atsižvelgiant į naują 2016–2020 m. vystymosi programos Lyčių lygybės veiksmų planą; pabrėžia, kad į nacionalinius veiksmų planus, rengiamus pagal Europos kaimynystės politiką, būtina skubiai integruoti lyčių aspektą, kaip strategiją siekiant įgyvendinti lyčių lygybę ir imtis pozityvių veiksmų;

51.  ragina Komisiją nurodyti integruoti lyčių aspektą, taip pat sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir atlikti poveikio lyčių lygybei vertinimus visose Europos kaimynystės politikos ir Europos kaimynystės priemonės srityse ir taip užtikrinti, kad būtų nustatyti ir stebimi konkretūs lyčių lygybės tikslai;

52.  pažymi, kad pagal persvarstytą Europos kaimynystės politiką konkrečioms šalims skirtose ataskaitose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas su šalimis partnerėmis sutartiems prioritetams; palankiai vertina tai, kad reguliariose ataskaitose, kuriomis remiantis bus sekami įvykiai kaimynystėje, bus skiriamas dėmesys ir lyčių lygybei;

53.  primygtinai pabrėžia, kad reikia įtraukti moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus į reguliarių politinių dialogų ir dialogų žmogaus teisių klausimais, vedamų su Rytų partnerystės šalimis, darbotvarkes ir pasiūlyti, kokių veiksmų imtis;

54.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį visose pirmiau minėtose srityse atlieka parlamentinė diplomatija ir kad būtina keistis geriausia praktika;

55.  mano, kad svarbu kaupti suderintus duomenis apie moterų padėtį Rytų partnerystės šalyse; pritaria galimybei, kad Rytų partnerystės šalyse, kaip pagal Europos kaimynystės priemonę finansuojamų projektų dalis, būtų taikomas lyčių lygybės indeksas, kurį parengė Europos lyčių lygybės institutas;

56.  pabrėžia, kad pagal Europos kaimynystės priemonę reikia teikti paramą vietos moterų visuomeninėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei, turinčioms geriausias galimybes pasiekti vietos gyventojus ir padėti didinti informuotumą bei spręsti problemas, kurias patiria moterys ir mergaitės atitinkamuose regionuose;

57.  ragina valstybes nares kurti tvirtesnius dvišalius ir daugiašalius ryšius su Rytų partnerystės šalimis ir aktyviai teikti pereinamojo laikotarpio pagalbą, techninę paramą bei dalytis patirtimi; mano, kad netoli Rytų partnerystės šalių esančios valstybės narės galėtų atlikti svarbų vaidmenį padėdamos stiprinti ryšius ir įtraukdamos kitas valstybes nares į Rytų partnerystės programas;

°

°    °

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 77, 2014 3 15, p. 27.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA (2016)0018.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA (2015)0470.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA (2015)0350.

(5)

OL C 181, 2016 5 19, p. 21.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.

(7)

http://eeca.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/21770%20Brief_web.pdf


AIŠKINAMOJI DALIS

Siekiant užtikrinti saugumą, taiką, stabilumą ir visų klestėjimą, vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos užsienio politikos ir Europos kaimynystės politikos tikslų yra ES kaimynystės stabilizavimas. Moterys atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant šio tikslo.

Rytų partnerystė buvo sukurta 2009 m. kaip bendra Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir šešių šalių partnerių Rytų Europoje ir Pietų Kaukaze – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos – iniciatyva. Kadangi Rytų partnerystė grindžiama įsipareigojimais laikytis tarptautinės teisės principų, pagrindinių demokratijos vertybių, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų, negalima pamiršti lyčių lygybės ir moterų teisių svarbos. Pranešant Europos kaimynystės politikos 2014–2020 m. strateginius prioritetus, lyčių lygybė buvo pabrėžiama kaip su visomis sritimis susijęs klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vykdant visą svarbią veiklą ir į šią veiklą integruotas. Lyčių lygybė taip pat minima kaip „daug žadanti nauja bendradarbiavimo sritis“ naujausio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime, patvirtintame Rygos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame 2015 m. Ir iš tiesų, moterų įgalėjimas ir jų aktyvus dalyvavimas socialiniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime yra itin svarbus, kad būtų pasiekta pokyčių procese.

Atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos diferencijavimo principą ir įvairovę, būdingą Rytų partnerystės šalims, svarbu pabrėžti, kad moterų teisės ir lyčių lygybė yra tinkamai įtvirtintos Rytų partnerystės šalių konstitucijose ir teisės sistemose. Vis dėlto socialinė diskriminacija ir lyčių stereotipai ir toliau yra atlieka svarbų vaidmenį. Lyčių stereotipai ne tik trukdo labiau įtraukti moteris į darbo rinką ir joms dalyvauti politiniame gyvenime, bet kartu sudaro sąlygas visuomenei pritarti smurtui dėl lyties šeimoje ir nepranešimui apie tokį smurtą.

Dažniausiai dėl diskriminacinės praktikos moterų ir toliau labai trūksta politinės valdžios struktūrose, nesvarbu, ar tai būtų vykdomoji, ar parlamentinė valdžia. Moterys sudaro vidutiniškai 14 proc. ministrų ir 16 proc. parlamentų narių. Ekonomikos srityje, nepaisant to, kad moterys iš esmės yra labiau išsilavinusios nei vyrai, jos sudaro tik 10 proc. darbdavių organizacijų valdymo institucijų narių ir 15 proc. profesinių sąjungų narių. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra apskritai didelis, tačiau esama didelių skirtumų tarp Rytų partnerystės šalių (vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas gali siekti nuo 24 proc. iki 50 proc.), o horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segregacija yra itin reikšmingo masto. Todėl moterys linkusios imtis nepakankamai apmokamo ar net oficialiai neregistruojamo darbo, ypač kaimo vietovėse, arba jos imasi verslo veiklos. Iš tiesų moterys sudaro didelę dalį verslininkų ar verslo savininkų, tačiau jos susiduria su tomis pačiomis kliūtimis kaip ir Europos Sąjungoje, daugiausia dėl įsišaknijusių lyčių stereotipų ir vyrų dominuojamų sektorių. (1)

Kova su smurtu prieš moteris – bendras ES ir jos rytinių kaimynių uždavinys. Iš atvejų, apie kuriuos pranešta, statistikos matyti, kad 7–25 proc.(2) moterų (tai priklauso nuo konkrečios šalies) yra nukentėję dėl smurto šeimoje, tačiau apie daugumą atvejų nepranešama. Be to, Rytų partnerystės šalys yra nustatytos kaip kilmės ar tranzito šalys (kartais kelionės tikslo, dažniausiai prekybos žmonėmis šalies viduje atvejais) prekybos žmonėmis atvejais. Didžioji dauguma prekybos žmonėmis aukų yra moterys(3).

Didžiąją dalį asmenų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, sudaro moterys ir vaikai. Dėl šios priežasties pranešime pabrėžiamas itin svarbus vaidmuo, kurį atlieka moterys konfliktų sprendimo, taikos kūrimo ir dėl konflikto susidariusios ypatingos padėties sprendimo srityse. Pranešime taip pat raginama labiau įtraukti moteris į taikos derybas ir politinių pokyčių procesus.

Šiuo pranešimu nesiekiama išvardyti moterų teisių gynimo trūkumų ir nesėkmių, juo siekiama atkreipti dėmesį į kliūtis, trukdančias moterų įgalėjimui, ir į tai, kaip didesnė lyčių lygybė padėtų pasiekti Rytų partnerystės ir Europos kaimynystės politikos tikslų. Pranešime taip pat pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai, svarbūs ir sėkmingi projektai, kuriais siekiama skatinti moterų teises ir lyčių lygybę Rytų partnerystės valstybėse. Pranešime taip pat informuojama apie ES paramą, teikiamą įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, ir pateikiamos kai kurios susijusios rekomendacijos.

Kaip pabrėžiama Rygos pareiškime, lyčių lygybė yra sritis, kuriai didelę naudą atneštų tvirtesnis ES ir Rytų partnerystės valstybių bendradarbiavimas. Daugelis uždavinių savo pobūdžiu yra panašūs ir ES, ir jos rytinėse kaimynėse, ir šio pranešimo tikslas – prisidėti prie to, kad tarp Rytų partnerystės politinių prioritetų moterų teisėms ir lyčių lygybei būtų suteikta didesnė svarba.

(1)

Europos lyčių lygybės instituto 2015 m. ataskaita dėl lyčių lygybės ir sprendimų priėmimo Rytų partnerystės šalyse: http://eige.europa.eu/sites/default/files/documents/gender_equality_and_decision_making_in_eap_countries_2015_-_report_and_annex_one_file.pdf

(2)

„JT moterys“, http://www.endvawnow.org/uploads/browser/files/vawprevalence_matrix_june2013.pdf

(3)

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC), http://www.unodc.org/documents/Global_Report_on_TIP.pdf


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (11.10.2016)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse

(2016/2060(INI))

Nuomonės referentas: Pier Antonio Panzeri

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT Pekino veiksmų platformą (1995 m.) siekiant lygybės, vystymosi ir taikos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1820 (2008 m.), 1325 (2000 m.) ir naujausią rezoliuciją Nr. 2242 (2015 m.) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2011 m. Stambulo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, t. y. į 1951 m. Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), 1958 m. Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), 1981 m. Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir 2000 m. Konvenciją dėl 1952 m. motinystės apsaugos konvencijos pakeitimo (Nr. 183),

1.  ragina užtikrinti, kad moterims ir vyrams būtų vienodai paskirstoma valdžia ir vienodai atstovaujama visais valdžios ir sprendimų priėmimo lygmenimis – taip pat ir moterų dalyvavimo vietos rinkimuose požiūriu, jei būtina, taikant kvotas; tvirtai remia įgalėjimo projektus, kuriais siekiama skatinti moterų dalyvavimą vietos rinkimuose, pvz., projektą „Moterų vaidmuo vystant vietos demokratiją“ (angl. Woman in Local Democracy– WiLD): per 2013 m. ir 2014 m. rinkimus Armėnijoje buvo išrinkta 70 proc. paramą pagal jį gavusių moterų; pabrėžia, kad svarbus sistemingas, lygiavertis, visapusiškas ir aktyvus moterų dalyvavimas konfliktų prevencijos ir sprendimo, žmogaus teisių ir demokratinių reformų skatinimo procesuose, taip pat taikos palaikymo operacijose, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konflikto bei demokratinio perėjimo procesuose, vedančiuose į ilgalaikius ir stabilius politinius sprendimus;

2.  pažymi, kad bendras politinis stabilumas ir pagarba žmogaus teisėms paprastai yra būtina moterų teisių stiprinimo ir jų padėties gerinimo atitinkamose valstybėse prielaida;

3.  atkreipia ypatingą dėmesį į lygiaverčio, visapusiško ir aktyvaus moterų dalyvavimo konfliktų prevencijos ir sprendimo procesuose svarbą;

4.  remia įgalėjimo projektus, kuriuos įgyvendinant moterys įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, užtikrinamas jų dalyvavimas ir stiprėja jų galios bei autoritetas priimti sprendimus visose poveikio jų gyvenimui turinčiose srityse; atkreipia ypatingą dėmesį į saviraiškos ir nuomonės laisvės vaidmenį įgalint moteris;

5.  pabrėžia, kad į nacionalinius veiksmų planus, rengiamus pagal Europos kaimynystės politiką, būtina skubiai integruoti lyčių aspektą, kaip strategiją siekiant įgyvendinti lyčių lygybę ir imtis pozityvių veiksmų;

6.  ragina visiems vaikams užtikrinti vienodas galimybes lavintis – taip pat ir vaiko priežiūros bei ankstyvojo, pradinio, vidurinio ugdymo ir universitetinio išsilavinimo lygmenimis – ir mokytis mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) dalykų, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių, įskaitant gyvenančias kaimo vietovėse, švietimui ir mokymui srityse, kurias pasirinkdamos jos suardytų įsigalėjusią tvarką; šiuo požiūriu teigiamai vertina tokius projektus, kaip Ukrainoje įgyvendintas Sumų valstybinio universiteto projektas, kuriuo buvo siekiama paremti lygias jaunųjų motinų studenčių galimybes įsidarbinti aukštojo mokslo įstaigose; ragina moterims atverti visus švietimo kelius ir suteikti joms geresnes galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesijas, kurios moterims iki šiol uždraustos;

7.  pabrėžia, kad vaikų darbas tebėra didžiulį susirūpinimą keliantis klausimas kai kuriose Rytų partnerystės valstybėse, ypač Moldovoje, Gruzijoje ir Azerbaidžane; ragina šias valstybes apibrėžti konkrečius tikslus visų formų vaikų darbui panaikinti ir užtikrinti visapusišką reikiamų įstatymų vykdymą;

8.  ragina stiprinti ekonominę politiką moterų atžvilgiu ir naudoti mikrokreditus kaip ekonominės nepriklausomybės ir verslumo įgūdžių skatinimo priemonę; pabrėžia, kad moterims būtina patarti ir paaiškinti, kaip makroekonominė politika gali sustiprinti jų teises, taip pat kad moterims būtina prieiga prie informacijos apie jų socialines ir ekonomines teises;

9.  ragina moteris įsitraukti į sprendimų priėmimą ir ekonominės politikos įgyvendinimo procesą, viešinti verslo programas, skirtas lygioms vyrų ir moterų galimybėms bendrovėse ir įmonėse užtikrinti, taip pat įgyvendinti vietos plėtros projektus, kuriais siekiama ekonominio moterų įgalėjimo Rytų partnerystės valstybėse – toks, pvz., yra šiuo metu Azerbaidžane įgyvendinamas JT vystymo programos projektas, o jo tikslas – paremti moterų vadovaujamų įmonių steigimą Masali rajone; taip pat ragina patvirtinti konkrečią ekonominę politiką, pagal kurią moterims būtų padedama užsitikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

10.  pabrėžia, kad būtina skatinti moterų verslumą ir galimybę gauti finansavimą, o platesniąja prasme – moterų dalyvavimą verslo veikloje vystant stiprų moterų verslininkių MVĮ sektorių Rytų partnerystės valstybėse, sudarant moterų vadovaujamoms MVĮ galimybes gauti finansavimą ir konsultuotis;

11.  teigiamai vertina ES indėlį į Rytų partnerystės valstybėse įgyvendinamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) programą, skirtą moterims verslininkėms (angl. Women in Business), pagal kurią siūlomos konsultacijos moterų vadovaujamoms įmonėms;

12.  teigiamai vertina Europos Tarybos projektą, kurio tikslas – nustatyti, kas moterims Rytų partnerystės valstybėse trukdo vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą, ir padėti šias kliūtis šalinti;

13.  pabrėžia, jog moterims būtina aktyviai dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, ir atkreipia ypatingą dėmesį į tai, jog būtina nedelsiant įveikti teisines ir struktūrines diskriminacines kliūtis, su kuriomis darbo aplinkoje susiduria moterys, kad būtų užtikrintas vienodas užmokestis už vienodą darbą ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai;

14.  mano, jog itin svarbu numatyti praktiką ir teisės aktus, pagal kuriuos moterims galėtų būti išsaugomos darbo vietos jų nėštumo metu ir tam tikru laikotarpiu jam pasibaigus, kad – taikant valstybės paramą – ankstesnio dydžio pajamos būtų išsaugotos toms, kurioms jos sumažėja dėl vaikų auginimo, ir kad būtų padedama užsitikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

15.  ragina Rytų partnerystės valstybes paraginti žiniasklaidą laikytis politikos, pagal kurią būtų propaguojama lyčių lygybė ir kovojama su lyčių stereotipais;

16.  ragina Rytų partnerystės valstybes ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kadangi šito nėra padariusi nė viena susijusi valstybė, taip pat ragina valdžios institucijas parengti nacionalines smurto prieš moteris veiksmų prevencijos, tyrimo ir baudimo už jį strategijas, stiprinti aukų apsaugą ir pagalbą joms bei užtikrinti jų socialinę reintegraciją;

17.  smerkia lytinės prievartos prieš moteris ir mergaites kaip karo ginklo naudojimą – tai pasakytina ir apie masinius prievartavimus, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją ir įvairų persekiojimą dėl lyties, įskaitant prekybą moterimis ir sekso turizmą, ankstyvas ir priverstines santuokas ir visų kitų formų fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą – ir ragina Rytų partnerystės valstybes skubiai imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią sunkiems tokio pobūdžio nusikaltimams, priklausantiems jų jurisdikcijai, bei traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn net tada, kai jie padaromi už jų teritorijos ribų; pabrėžia, kad ankstyvos santuokos tebėra problema Gruzijoje ir Moldovoje, kur, kaip rodo turimi duomenys, apie 17–19 proc. moterų išteka nesulaukusios 18 metų amžiaus; atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai, susiję su lytimi ir seksualiniu smurtu, Romos statute klasifikuojami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina 2013 m. birželio 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 dėl seksualinio smurto prevencijos konfliktų metu;

18.  pabrėžia, kad svarbūs darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pirmiausia DVT Nr. 5 lyčių lygybės ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimo srityje, ypač atsižvelgiant į jo 2 punktą, kuriame raginama panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites viešojoje ir privačiojoje sferoje, įskaitant prekybą moterimis, taip pat seksualinį ir kitokį išnaudojimą;

19.  ragina numatyti konkrečias apsaugos priemones prieglobsčio ieškančioms moterims, įskaitant motinas su mažais vaikais, nes tikėtina, kad nuo smurto dėl lyties visų pirma bėga moterys, tačiau jos gali neturėti galimybių arba nenorėti atskleisti reikiamos informacijos vykstant pabėgėlio statuso suteikimo procesui; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją įgyvendinti projektus, kuriais būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamas grupes, kaip pagal ES finansuojamą projektą 2012–2014 m. jau buvo daroma Gruzijoje;

20.  ragina taikyti Pekino veiksmų platformos nuostatas švietimui ir sveikatos priežiūrai, kaip pagrindinėms žmogaus teisėms, taip pat ragina suteikti moterims, įskaitant neįgalias moteris ir mergaites, galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata, prieiga prie kontraceptinių priemonių, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos yra svarbūs aspektai apsaugant moters gyvybę; atkreipia dėmesį į ES finansuojamo projekto, įgyvendinamo Moldovoje siekiant stiprinti pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias ŽIV/AIDS prevencijos, taip pat rūpinimosi moterimis ir jaunais kaliniais srityse, svarbą;

21.  griežtai smerkia prekybą žmonėmis ir visus kitus išnaudojimo būdus, kuriais pažeidžiama teisė į kūno neliečiamumą ir dėl kurių asmuo patiria smurtą; pabrėžia, kad būtina kovoti su prekyba žmonėmis, kurios dauguma aukų yra moterys, išnaudojamos seksualiniais arba darbo tikslais; pritaria, kad ši politika turėtų būti vystomojo bendradarbiavimo ašis įgyvendinant ES kaimynystės politiką;

22.  ragina Rytų partnerystės valstybes parengti priemones ir užtikrinti, kad teisingumo grandinėje būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir nepalankiausioje padėtyje esančių moterų (skurstančiųjų, neraštingųjų, kilusių iš kaimo vietovių, priklausančių mažumoms ir neįgaliųjų) poreikius;

23.  pabrėžia, kad būtini veiksmingi žmogaus teises ginančių moterų apsaugos mechanizmai;

24.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį visose pirmiau minėtose srityse atlieka parlamentinė diplomatija ir kad būtina keistis geriausia praktika;

25.  ragina lyčių lygybę nedelsiant ir sistemingai įtraukti į dialogus su Rytų partnerystės valstybėmis politikos ir žmogaus teisių klausimais.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Eugen Freund, Michael Gahler, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Neena Gill, María Teresa Giménez Barbat, Ana Gomes, Othmar Karas, Javi López, Antonio López-Istúriz White, Urmas Paet, Eleni Theocharous, Traian Ungureanu, Paavo Väyrynen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edward Czesak, Heidi Hautala, Emilian Pavel, Mylène Troszczynski, Michaela Šojdrová


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Maria Noichl, Marijana Petir, João Pimenta Lopes, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Stefan Eck, Mariya Gabriel, Clare Moody, Sirpa Pietikäinen, Dubravka Šuica, Marc Tarabella, Monika Vana, Julie Ward


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea

ECR

Jana Žitňanská

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk, Stefan Eck

PPE

Mariya Gabriel, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Sirpa Pietikäinen, Renato Soru, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Clare Moody, Maria Noichl, Marc Tarabella, Julie Ward

GREENS/ALE

Florent Marcellesi, Ernest Urtasun, Monika Vana

3

-

EPP

Elisabeth Köstinger, Angelika Niebler, Marijana Petir

3

0

ECR

Jadwiga Wiśniewska

EPP

Anna Záborská

GUE/NGL

João Pimenta Lopes

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas