Procedūra : 2016/2146(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0366/2016

Pateikti tekstai :

A8-0366/2016

Debatai :

PV 15/12/2016 - 3
CRE 15/12/2016 - 3

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0512

PRANEŠIMAS     
PDF 857kWORD 182k
2.12.2016
PE 585.817v04-00 A8-0366/2016

dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos

(2016/2146(INI))

Peticijų komitetas

Pranešėja: Ángela Vallina

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos

(2016/2146(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į teisės pateikti peticiją reikšmingumą ir į tai, kad svarbu nedelsiant informuoti Parlamentą apie konkrečius Europos Sąjungos piliečiams ar gyventojams susirūpinimą keliančius reikalus, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 ir 227 straipsniuose,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnį dėl teisės pateikti peticiją Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į SESV nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,

  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 216 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0366/2016),

A.  kadangi metinės ataskaitos apie Peticijų komiteto veiklą tikslas – pateikti 2015 m. gautų peticijų analizę, apžvelgti ryšius su kitomis institucijomis ir pateikti realų per 2015 m. pasiektų tikslų vaizdą;

B.  kadangi 2015 m. gauta 1 431 peticija, t. y. 47 proc. mažiau nei 2014 m., kai Parlamentui buvo pateikta 2 714 peticijų; kadangi 943 peticijos paskelbtos priimtinomis; iš jų 424 peticijos buvo greitai išnagrinėtos ir jų nagrinėjimas užbaigtas, suteikus peticijos pateikėjams tinkamą informaciją jiems rūpimu klausimu, ir 519 peticijų tebelaukia nagrinėjimo Peticijų komitete; kadangi 483 peticijos paskelbtos nepriimtinomis;

C.  kadangi peticijų gauta mažai, palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi, o tai rodo, kad didžioji dalis ES piliečių ir gyventojų, deja, vis dar nežino apie teisę pateikti peticiją arba apie peticijos, kaip priemonės atkreipti ES institucijų ir valstybių narių dėmesį į piliečiams poveikį darančius klausimus arba reikalus, kurie jiems kelia rūpestį ir kurie priklauso Sąjungos veiklos sritims, galimą naudą;

D.  kadangi 2015 m. nepriimtinomis paskelbtos 483 peticijos ir, kaip rodo didelis gautų nepriimtinų peticijų skaičius (33,8 proc.), visuomenei tebėra neaišku, kokios yra ES veiklos sritys; kadangi norint ištaisyti šią padėtį reikėtų skatinti ir gerinti komunikaciją su piliečiais ir aiškinti, kokios yra skirtingos ES, nacionalinės ir vietos kompetencijos sritys;

E.  kadangi kiekviena peticija svarstoma ir nagrinėjama nuodugniai, efektyviai ir skaidriai;

F.  kadangi peticijų pateikėjai dažniausiai būna piliečiai, siekiantys užtikrinti pagrindinių teisių paisymą ir tobulinti mūsų visuomenę bei užtikrinti jos gerovę ateityje; kadangi patirtis, kurią įgijo šie piliečiai, kai buvo nagrinėjamos jų peticijos, turi labai svarią įtaką, nulemiančią jų nuomonę apie ES institucijas ir teisę pateikti peticiją, įtvirtintą Europos Sąjungos teisės aktuose;

G.  kadangi Europos Parlamentas yra vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ES institucija ir kadangi teisė pateikti peticiją suteikia jiems galimybę atkreipti savo išrinktų atstovų dėmesį į tam tikras temas, kurios jiems kelia rūpestį; kadangi, deja, šiuo metu Peticijų komitetas neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų pats atlikti tyrimus;

H.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnyje nurodyta, jog, siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo;

I.  kadangi teisė pateikti peticiją turi būti svarbiu dalyvaujamosios demokratijos elementu, kai veiksmingai apsaugota kiekvieno piliečio teisė tiesiogiai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime; kadangi iš tikrųjų demokratinis ir dalyvaujamasis valdymas turėtų užtikrinti visišką skaidrumą, veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą ir praktinį visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus; kadangi peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti, kartu kitos ES institucijos ir valstybių narių institucijos raginamos šiuo tikslu dėti visas įmanomas pastangas jų atitinkamose kompetencijos srityse; kadangi remiantis pirmiau minėtomis peticijomis reikėtų įvertinti ES teisės aktų poveikį ES gyventojų kasdieniam gyvenimui;

J.  kadangi pasitikėjimą sistema ir visu Europos projektu pakirto pastarojo meto įvykiai Jungtinėje Karalystėje, humanitarinė pabėgėlių krizė, labai rimtas socialinis ir ekonominis griežto taupymo priemonių poveikis, nesugebėjimas išspręsti finansų krizę tokiu būdu, kuris leistų visiems piliečiams gyventi laisvai ir oriai, užtikrinant visapusišką jų pagrindinių teisių apsaugą, ir visoje Europoje plintanti ksenofobija ir rasizmas; kadangi Peticijų komitetui tenka atsakomybė ir svarbus uždavinys palaikyti ir stiprinti konstruktyvų dialogą su ES piliečiais ir gyventojais europiniais klausimais;

K.  kadangi Peticijų komitetas turi geriausias galimybes parodyti piliečiams, ką Europos Sąjunga daro dėl jų ir kokie sprendimai gali būti priimami Europos, nacionaliniu ar vietos lygmeniu; kadangi Peticijų komitetas gali labai daug nuveikti, aiškindamas ir galbūt įrodydamas, kokie yra Europos projekto laimėjimai ir privalumai;

L.  kadangi teisė pateikti peticiją turėtų padidinti Europos Parlamento galimybes reaguoti ir padėti sprendžiant problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu ir perkėlimu; kadangi peticijos – tai vertingas informacijos iš pirmų rankų šaltinis, kuris remiasi pačių žmonių patirtimi, padedančia nustatyti galimus pažeidimus ir trūkumus ES teisės aktus įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu, ir, galiausiai, jį stebi Komisija, kaip sutarčių sergėtoja; kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra bazinė priemonė, padedanti ankstyvuoju etapu nustatyti, kad valstybėse narėse atidedamas ES teisės aktų perkėlimas ir jų faktinis vykdymas; kadangi ES piliečiai, pateikdami peticijas, gali apskųsti, kad ES teisės aktai nevykdomi, ir padėti nustatyti ES teisės pažeidimus;

M.  kadangi teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; kadangi už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai;

N.  kadangi ES piliečiai ir gyventojai, pateikdami peticijas, gali pateikti skundą dėl netinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo; kadangi tokiu būdu piliečiai yra naudingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti ES teisės aktų pažeidimus;

O.  kadangi peticijos ne tik suteikia svarbios grįžtamosios informacijos apie galiojančius teisės aktus, bet ir gal padėti nustatyti ES teisės aktų spragas ir įvertinti reglamentavimo trūkumą tam tikrose srityse, taigi jos tampa tolesnių teisėkūros pastangų katalizatoriumi;

P.  kadangi Peticijų komitetas plačiai naudojasi specialiomis komiteto turimomis priemonėmis, pvz., klausimais, į kuriuos atsakoma žodžiu, ir trumpomis rezoliucijomis, taip siekiant užtikrinti įvairių ES piliečiams susirūpinimą keliančių reikalų matomumą, pateikia klausimus ir rezoliucijas per Parlamento plenarinį posėdį, pavyzdžiui, rezoliucijas dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių arba dėl pirmenybės vaiko interesams Europoje;

Q.  kadangi per 2015 m. piliečių pateiktos peticijos buvo išnagrinėtos sparčiau ir veiksmingiau, taip pat sutrumpėjo korespondencijos su peticijų pateikėjais laikas; kadangi reikėtų paminėti reikšmingas sekretoriato pastangas siekiant šių patobulinimų;

R.  kadangi peticijų pateikėjai aktyviai prisideda prie komiteto veiklos, pateikdami papildomą informaciją iš pirmų rankų komiteto nariams, Komisijai ir valstybių narių atstovams, kurie dalyvauja; kadangi peticijų pateikėjai, dalyvaudami diskusijose ir pristatydami savo peticiją ir išsamesnę informaciją, prisideda prie sklandaus ir konstruktyvaus dialogo su Parlamento ir Komisijos nariais užtikrinimo; kadangi 2015 m. į svarstymus Peticijų komitete atvyko ir juose dalyvavo 191 peticijos pateikėjas; kadangi šis skaičius atrodo palyginti nedidelis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad Peticijų komiteto posėdžiai transliuojami ir peticijų pateikėjai gali tiesiogiai stebėti diskusijas realiuoju laiku arba vėliau prisijungti prie vaizdo ir garso įrašų internete;

S.  kadangi priimtas specialus peticijų, susijusių su vaiko gerove, nagrinėjimo metodas ir sudaryta speciali darbo grupė šiuo klausimu, kuri pirmą kartą susirinko 2015 m. rugsėjo 17 d. ir išsirinko pirmininke Eleonorą Evi;

T.  kadangi peticija dažnai pateikiama tuo pačiu metu kaip ir skundas Komisijai, o dėl jo gali būti pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra; kadangi 2015 m. Europos Parlamentas, pateikęs peticija ir klausimus Komisijai, įspėjo apie tam tikrų ES teisės aktų taikymo ir įgyvendinimo trūkumus kai kuriose valstybėse narėse;

U.  kadangi dėl šių peticijų aplinkosaugos srityje pateikti ieškiniai; kadangi Komisija nusiuntė oficialų pranešimą Suomijai dėl direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką perkėlimo į nacionalinę teisę; kadangi kitais penkiais aplinkosaugos srities atvejais Komisija pradėjo dvišalį dialogą su tam tikromis valstybėmis narėmis; kadangi šie atvejai susiję su skalūnų dujomis, vilkų populiacijos valdymu, neteisingu direktyvos dėl strateginio aplinkosauginio vertinimo taikymu ir nacionalinės teisės aktų derėjimu su direktyvos dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinką reikalavimais;

V.  kadangi piliečių peticijos taip pat susijusios su teisingumo ir teisminio bendradarbiavimo klausimais, todėl, remdamasi viena peticija, Komisija pradėjo dvišalį dialogą su valstybe nare dėl pavardės keitimo susituokus apribojimų;

W.  kadangi Komisija taip pat pradėjo dvišalį dialogą su įvairiomis valstybėmis narėmis, remdamasi įvairiomis peticijomis, dėl nekilnojamojo turto mokesčių ir studentų mokamo gyvenamosios vietos mokesčio;

X.  kadangi Komisija ketina sustiprinti ES teisės aktų taikymą atlikdama perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimą ir sistemingas nacionalinės teisės aktų atitikties patikras; kadangi Komisija pareiškė, kad imsis atitinkamų priemonių, be kita ko, pradės naujas „EU Pilot“ bylas ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, jei nustatys galimus ES teisės aktų pažeidimus;

Y.  kadangi Parlamento dalyvavimas šiose procedūrose leidžia vykdyti papildomą kompetentingų ES institucijų tiriamojo darbo kontrolę; kadangi nė viena peticija neturėtų būti baigta nagrinėti, kol Komisija nebaigė tyrimo;

Z.  kadangi Komisija skelbia metinę Europos Sąjungos teisės taikymo ataskaitą ir veiksmus, susijusius su Sąjungos teisės aktų pažeidimais, ir atskleidžia informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras pranešimų spaudai forma; kadangi su šiais sprendimais dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje, prie kurios galima prieiti per Europos interneto svetainę; kadangi išsamesnė Komisijos informacija apie jos veiksmus Peticijų komitetui tais atvejais, kai bylos susijusios su peticijomis, prisidėtų prie didesnio skaidrumo ir sklandesnio abiejų institucijų bendradarbiavimo užtikrinimo;

AA.  kadangi esminiai peticijose nurodomi klausimai susiję su labai įvairiais aspektais, pvz., aplinkos apsauga (ypač kai tai susiję su nuotekų tvarkymu, atliekų tvarkymu, upių baseinų valdymu, dujų ir angliavandenilių žvalgymu ir išgavimu), vartotojų teisių pažeidimais, teisingumo vykdymu (ypač kai tai susiję su nepilnamečių globos teisėmis), pagrindinėmis teisėmis (ypač vaiko, neįgaliųjų ir mažumų teisėmis), laisvu asmenų judėjimu, diskriminacija, imigracija, užimtumu ir gyvūnų gerove;

AB.  kadangi 2014 m. pabaigoje pradėjęs veikti Peticijų komiteto internetinis portalas dar toliau tobulinamas; kadangi šio portalo tikslas – suteikti ES piliečiams ir gyventojams elektroninę priemonę, kuria pasinaudodami jie gali pateikti peticijas ir nuolat sekti, kaip jos nagrinėjamos, taip pat elektroniniu būdu pasirašyti savo peticijas ir kitas peticijas, kurių temos juos domina; kadangi buvo ištaisyti šios svetainės pagrindinių funkcijų trūkumai, pvz., per visus 2015 m. netinkamai veikusi naršyklė dar labai neseniai neleido portalui veikti kaip interaktyvi erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis nuomonėmis ir diskutuoti; kadangi pagaliau ši problema buvo išspręsta;

AC.  kadangi portalas buvo sukurtas siekiant padidinti peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą, jis taip pat užtikrina efektyvesnį administravimą, naudingą peticijų pateikėjams, Europos Parlamento nariams ir plačiajai visuomenei; kadangi antruoju projekto etapu, kuriuo buvo numatyta visų pirma sustiprinti administracinį peticijų tvarkymą, taip pat suteikti pirminę peticiją pateikusiems pateikėjams ir prie jos prisijungusiems piliečiams galimybę sekti jos eigą realiuoju laiku, 2015 m. nebuvo pasiekta reikšmingos pažangos, kadangi pagal pradinį grafiką tai jau turėjo būti padaryta;

AD.  kadangi dėl vėluojančio kitų projekto etapų įgyvendinimo buvo sukurtas papildomas darbo krūvis Peticijų komiteto sekretoriatui, nes jo darbuotojai turėjo rankiniu būdu įkelti atitinkamus failus į skirtingas duomenų bazes; kadangi vis dar yra neįkeltų peticijų, nes iki šiol į portalą buvo įkeltos tik 2013, 2014 ir 2015 m. nebaigtos nagrinėti peticijos, ir kadangi šiuo metu į sistemą įkeliamos 2016 m. gautos peticijos;

AE.  kadangi buvo pašalinti tam tikri trūkumai, būtent susiję su paieškos funkcija ir peticijos pateikėjo anonimiškumu, ir kadangi nuo antro 2016 m. pusmečio vyksta darbas siekiant padidinti paslaugos naudingumą ir matomumą piliečiams;

AF.  kadangi peticijų priimtinumas grindžiamas kriterijais, nustatytais SESV 227 straipsnyje; kadangi Sąjungos veiklos srities sąvoka peržengia ilgo kompetencijos sričių sąrašo ribas; kadangi paskelbus peticiją nepriimtina gali būti atlikta teisminė peržiūra, jei toks sprendimas tinkamai nepagrįstas remiantis minėtais kriterijais;

AG.  kadangi atsakomybė užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinti valstybėse narėse, pirmiausia tenka nacionaliniams teismams; kadangi šiuo požiūriu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra naudinga priemonė, kuria pasinaudoti gali nacionalinės teismų sistemos; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ši procedūra buvo retai naudojama arba visai nenaudojama; kadangi peticijos – tai alternatyvus ir nepriklausomas atitikties ES teisės aktams tyrimo ir patikrinimo būdas ir kadangi dėl to šios dvi alternatyvios procedūros neturėtų būti tarpusavyje nesuderinamos;

AH.  kadangi Europos piliečių iniciatyva (EPI) turėtų būti svarbi priemonė, sudaranti galimybes piliečiams aktyviai dalyvauti rengiant ES politiką, o jos potencialas neabejotinai turi būti visiškai išnaudotas, užtikrinant, kad piliečiai būtų visapusiškai informuojami apie ES kompetencijai ir nacionalinei kompetencijai priklausančius klausimus; kadangi piliečiams reikėtų geriau paaiškinti esminius EPI ir teisės pateikti peticijas skirtumus; kadangi Parlamentas ypač atsako už tai, kad ši priemonė iš tikrųjų būtų sėkminga; kadangi, kaip buvo pabrėžta 2015 m. vasario 22 d. viešojo klausymo kalbose, esama bendro organizacijų, kurios užregistravo EPI, jausmo, kad, siekiant gauti kuo geresnius rezultatus, susijusius su piliečių dalyvavimu, reikia šalinti administracines kliūtis;

AI.  kadangi Peticijų komitetas mano, kad praėjus trejiems metams po 2012 m. balandžio 1 d. Reglamento (ES) Nr. 211/2011 įsigaliojimo turėtų būti įvertinta, kaip jis įgyvendinamas, siekiant nustatyti trūkumus ir pasiūlyti konkrečių įgyvendinamų sprendimų dėl jo skubios peržiūros, kad būtų galima optimizuoti reglamento vykdymą;

AJ.  kadangi reikia pažymėti, kad dėl Peticijų komiteto darbo krūvio 2015 m. buvo surengtas tik vienas tiriamasis vizitas dėl peticijų, dėl kurių 2015 m. vykdyti tyrimai; kadangi 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. tiriamasis vizitas į Jungtinę Karalystę dėl įvaikinimo negavus tėvų sutikimo leido delegacijos nariams geriau suprasti padėtį, nes problemą buvo galima aptarti su įvairių Jungtinės Karalystės institucijų, susijusių su šiuo atveju, atstovais;

AK.  kadangi 2016 m., darbo krūviui pasiekus įprastą lygį, buvo surengti trys tiriamieji vizitai, susiję su 2016 m. tirtomis peticijomis; kadangi šie vizitai yra specialioji komiteto prerogatyva ir esminė jo darbo dalis, apimanti bendravimą su peticijų pateikėjais ir valdžios institucijomis atitinkamose valstybėse narėse; kadangi tokių delegacijų nariai vienodomis sąlygoms dalyvauja visoje veikloje, įskaitant galutinių pranešimų rengimą;

AL.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigų, susijusių su Europos ombudsmeno tarnyba, kuri atsakinga už ES piliečių ir gyventojų skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos komitetas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat rengia metinį pranešimą;

AM.  kadangi 2016 m. gegužės 26 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui pristatė savo metinį pranešimą už 2014 m.; kadangi 2015 m. birželio 23 d. ombudsmenė pristatė savo pranešimą Parlamento Peticijų komiteto, kuris atsakingas už ryšių su ombudsmeno institucija palaikymą, posėdyje;

AN.  kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuris vienija nacionalinius ir regionų ombudsmenus, peticijų komitetus ir panašias Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat kitų Europos Ekonominės Erdvės ir (arba) Šengeno erdvės šalių, įstaigas, narys; kadangi Europos Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo, kuris šiuo metu aprėpia 94 įstaigas 36 šalyse, narys;

AO.  kadangi kiekviena peticija yra atidžiai išnagrinėjama ir tvarkoma, o kiekvienas peticijos pateikėjas turi gauti atsakymą per pagrįstą laikotarpį;

AP.  kadangi visi peticijų pateikėjai turėtų turėti galimybę pristatyti savo atvejus tiesiogiai Peticijų komitetui;

1.  pabrėžia, kad teisė pateikti peticiją turi padidinti Europos Parlamento reagavimo galimybes, nes padeda spręsti problemas, visų pirma susijusias su ES teisės aktų perkėlimu ir įgyvendinimu, kadangi peticijos, kurios pagrįstos ES veiklos sritimis ir atitinka priimtinumo kriterijus, yra vertingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti galimus pažeidimus ir piktnaudžiavimus įgyvendinant ES teisės aktus; ragina Komisiją visapusiškai naudotis jai suteiktais įgaliojimais siekiant užtikrinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą, pvz., nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 ir 260 straipsnius;

2.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto darbą išklausant ir padedant spręsti piliečių problemas; tiki, kad peticijos gali padėti geriau įvertinti ES teisėkūros poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, nes jos veikia kaip tiltas tarp piliečių ir institucijų;

3.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas turi galimybę ir jam tenka svarbus uždavinys palaikyti atvirą ir rezultatyvų dialogą su piliečiais, jis taip pat gali priartinti ES institucijas prie ES piliečių; pažymi, kad jis turėtų padėti skatinant dalyvaujamąją demokratiją; mano, kad siekiant vykdyti šią funkciją itin svarbu tinkamai atsakyti į peticijas, kalbant apie atsakymo gavimo laiką ir kokybę;

4.  primena, kad vykstant viešiems diskusijoms Komitete turėtų būti užtikrintas proporcingas visų tautybių peticijų pateikėjų dalyvavimas ir lygybė; siekiant stiprinti Komiteto Europos aspektą turėtų būti skatinamas tinkamas ir sąžiningas visų valstybių narių atstovų dalyvavimas viešuosiuose klausymuose;

5.  pabrėžia, kad teisėkūros procese peticijos yra labai svarbios – jose nustatomos esamos Sąjungos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę spragos ir trūkumai, o kitiems Parlamento komitetams jos dažnai suteikia naudingos tiesioginės informacijos, susijusios su jų atitinkamos srities teisėkūros darbu; Teigimai vertina tai, kad Peticijų komitetas glaudžiau bendradarbiauja su kitais Parlamento komitetais, taip pat per plenarinius posėdžius dažniau diskutuojama su peticijomis susijusiomis temomis; mano, kad už peticijas atsakingas ne vien Peticijų komitetas ir pastangas turėtų drauge dėti visi Parlamento komitetai; palankiai vertina ketinimą įsteigti Parlamente neoficialų peticijų tinklą, kuriame dalyvautų visų komitetų atstovai, taip siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą su peticijomis susijusio darbo koordinavimą; tiki, kad šis tinklas turi padėti geriau suvokti peticijų vaidmenį parlamentinėje veikloje ir stiprinti komitetų tarpusavio bendradarbiavimą peticijose nurodytais klausimais; ragina kompetentingus Parlamento komitetus skirti deramą dėmesį jiems persiųstoms peticijoms ir dėti visas reikiamas pastangas siekiant suteikti informaciją, kurios reikia siekiant tinkamai tvarkyti peticijas;

6.  pripažįsta, kad Parlamentas taip pat atlieka itin svarbų politinį vaidmenį, susijusį su Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmais, tikrindamas metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimdamas atitinkamas Parlamento rezoliucijas; ragina Komisiją atsižvelgti į Peticijų komiteto Parlamentui pateiktas rezoliucijas, kuriose remiantis peticijomis nustatomos konkrečios ES teisės taikymo ir įgyvendinimo spragos, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų ir apie pranešti Parlamentui apie tolesnę veiklą; be to, ragina Tarybą ir Parlamentą imtis konkrečių veiksmų priimant Reglamentą 2013/0140/COD dėl veterinarinio patikrinimo prie ES išorės sienų reikalavimo netaikymo paprastajai vaisinei muselei (drosophila melanogaster), kaip siūlo Nobelio premijos laureatai (biochemijos profesoriai) Peticijoje Nr. 1358/2011;

7.  džiaugiasi, kad 2015 m. sutrumpėjo peticijų nagrinėjimo laikas, tačiau teigia, kad Peticijų komiteto sekretoriatui skubiai reikia skirti daugiau techninių išteklių ir personalo siekiant užtikrinti tinkamą peticijų nagrinėjimą ir dar trumpesnį peticijų tvarkymo laikotarpį, kartu užtikrinant tvarkymo kokybę;

8.  toliau laikosi nuomonės, kad ypač tais atvejais, kai peticija paskelbiama nepriimtina arba baigiama nagrinėti dėl to, kad ji laikoma nepagrįsta, Komitetas turi pareigą tai tinkamai pagrįsti peticijos pateikėjams;

9.  pažymi, kad Komisija dalyvauja peticijos tvarkymo procese ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus, taip pat per kuo trumpesnį laiką atsako į naujas Parlamento atsiųstas peticijas; pažymi, kad Komisijos atsakymai paprastai yra išsamūs ir apima peticijas, priklausančias jos kompetencijai; vis dėlto primena, kad daugeliu atvejų Komisija, atsakydama į peticijas, kurias prašoma peržiūrėti pasikeitus jų statusui ir kontekstui, nepateikia naujų detalių; apgailestauja dėl tų atvejų, kai Peticijų komitetas sutelkia dėmesį į procedūrinius aspektus ir nesigilina į klausimo esmę; primena Komisijai, kad peticijos, kuriose atkreipiamas dėmesys į galimus ES teisės aktų pažeidimus, gali būti baigtos nagrinėti tik atlikus išsamią analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija į Peticijų komiteto posėdžius stengiasi siųsti pareigūnus, kurie paprastai yra kompetentingi, nes apskritai peticijų nagrinėjimo kokybė pagerėja, kai Komisijai diskusijose atstovauja aukščiausio rango pareigūnai, kurie gali atvykti; apgailestauja, kad vykstant Peticijų komiteto posėdžiams Komisijos atstovų atsakymai paprastai apsiriboja komitetui pateikto oficialaus atsakymo turiniu, o Komisijos pareigūnai nepateikia jokios naujos ar svarbios informacijos, kuri padėtų išspręsti pateiktus klausimus; pažymi, kad rimtai atsižvelgiama į rašytinius atsakymus ir paaiškinimus, pateiktus vykstant Peticijos komiteto rengiamoms diskusijoms;

10.  mano, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, ypač kalbant apie aplinkosaugos klausimus, neturėtų apsiriboti vien formaliuoju atitikties procedūroms tikrinimu, bet turėtų sutelkti dėmesį į faktinę klausimo esmę; primena atsargumo principą ir ES aplinkos teisės aktų dvasią, kuria galiausiai siekiama užkirsti kelią nepataisomai žalai aplinkos požiūriu pažeidžiamoms zonoms, ir ragina Komisiją laikytis požiūrio, kuris leidžia jai naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis ex-ante pagrindu;

11.  ateityje dės daugiau pastangų, siekdamas užtikrinti, kad Komisija reguliariai informuotų Parlamentą apie prieš atskiras valstybes nares pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų eigą siekiant sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui ir suteikti galimybę ankstyvuoju etapu informuoti suinteresuotuosius peticijos pateikėjus apie pažangą nagrinėjant peticiją;

12.  mano, kad siekiant skaidrumo ir nusiteikus sąžiningai bendradarbiauti su įvairiomis ES institucijomis, taip pat laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentui paprašius Komisija turėtų pateikti Parlamentui pavienių atvejų, susijusių su procedūra „EU Pilot“, santrauką; primena apie ankstesnius Peticijų komiteto prašymus užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su sistema „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, nes išnagrinėjus peticijas dažnai inicijuojamos tokios procedūros; pakartotinai ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų, tiesiogiai susijusių su peticijomis, nagrinėjimo procedūrų raidą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti kuo didesnį skaidrumą atskleidžiant informaciją apie procedūras „EU Pilot“ ir apie užbaigtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

13.  mano, kad Parlamentui, o ypač Peticijų komiteto prašymu, reikėtų laiku pateikti visą reikalingą informaciją apie pažeidimų nagrinėjimo procedūras, pradėtas dėl su peticijomis susijusių užklausų;

14.  mano, kad būtina gerinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais ir jų atitinkamais komitetais, taip pat su valstybių narių vyriausybėmis, ypač siekiant padėti užtikrinti, kad peticiją nagrinėja už tai atsakinga kompetentinga institucija; dar kartą ragina pradėti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis rengiant reguliarius posėdžius su atitinkamais nacionalinių parlamentų peticijų komitetais; džiaugiasi, kad 2015 m. gegužės 4 d. Peticijų komiteto posėdyje dalyvavo Vokietijos Bundestago Peticijų komiteto delegacija; ragina valstybių narių bei suinteresuotų vietos ir (arba) regioninių institucijų valdžios institucijų atstovus dalyvauti Peticijų komiteto posėdžiuose; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad Peticijų komiteto posėdžiuose ir klausymuose dalyvautų Tarybos ir Komisijos atstovai;

15.  pripažįsta veiksmingo ES teisės taikymo poveikį didinant pasitikėjimą ES institucijomis; primena, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinta teisė pateikti peticiją – tai svarbus Europos pilietiškumo elementas ir tikras ES teisės aktų taikymo stebėsenos barometras, leidžiantis nustatyti galimas spragas; ragina Peticijų komitetą rengti reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais siekiant didinti informuotumą apie ES piliečiams rūpimus klausimus ES ir valstybėse narėse, taip pat siekiant toliau stiprinti jų teises priimant ir įgyvendinant geresnius ES teisės aktus;

16.  dar kartą ragina, kaip jau ragino pranešime dėl 2013 m. Peticijų komiteto veiklos(1) , patobulinti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, rengiant reguliarius posėdžius su nacionalinių peticijų komitetų nariais ar kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis; ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos ataskaitose ir vykstant dialogui;

17.  džiaugiasi, kad 2015 m. 191 pilietis pateikė savo peticijas tiesiogiai Peticijų komitetui; primena ir pritaria tam, kad būtų dažniau pasitelkiamos vaizdo konferencijos ar kitos priemonės, kurias naudojant peticijų pateikėjai galėtų aktyviai dalyvauti Peticijų komiteto veikloje tuomet, kai jie negali dalyvauti fiziškai;

18.  pažymi, kad Komisija Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad Chartija valstybėms narėms aktuali tik „tuomet, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę“, aiškina ribojamai ir griežtai; pažymi, kad Chartijos 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungos kompetencijos ribų; ragina plačiau interpretuoti Chartijos taikymo sritį ir galiausiai persvarstyti šio straipsnio tinkamumą ateityje atliekant Chartijos ir Sutarčių peržiūrą; pabrėžia, kad nėra jokių kliūčių, neleidžiančių valstybėms narėms visapusiškai taikyti Chartijos nuostatas savo nacionalinės teisės aktuose siekiant užtikrinti aukštesnę jų piliečių pagrindinių teisių apsaugos lygį, nei numatyta įgyvendinamuose Sąjungos teisės aktuose, primena, kad jos taip pat privalo laikytis kitų tarptautinių įsipareigojimų;

19.  apgailestauja, kad peticijų pateikėjai vis dar negauna pakankamai informacijos apie priežastis, dėl kurių jų peticija paskelbiama nepriimtina;

20.  apgailestauja, kad Komisija griežtai aiškina Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį, pagal kurį „Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, tinkamai atsižvelgiant į subsidiarumo principą, bei valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę“; primena, jog dėl to, kad esama Chartijos 51 straipsnio, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis griežtai vadovaujantis Chartijos teisinėmis nuostatomis, taigi būtent dėl šio griežto ir ribojančio aiškinimo lūkesčiai dažnai nepateisinami; prašo Komisijos laikytis naujo požiūrio, kuris labiau atitiktų minėtus lūkesčius;

21.  apgailestauja, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai vis dar neapsaugoti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją

22.  pabrėžia, kad 2015 m. sausio mėn. dvi EP narės buvo paskirtos Peticijų komiteto atstovėmis struktūrose, susijusiose su JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu, ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 27 d. Ženevoje (Šveicarija) jos dalyvavo svarstant preliminarų JT neįgaliųjų teisių komiteto ir Europos Sąjungos pranešimą; pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat atlieka svarbų darbą įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją; atitinkamai atkreipia dėmesį į tai, kad 2015-ieji buvo itin reikšmingi, nes pirmą kartą Jungtinių Tautų organas patikrino, kaip ES laikomasi su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų; džiaugiasi, kad Jungtinių Tautų komitetas turėjo progą išgirsti išsamią informaciją apie Peticijų komiteto apsaugos funkciją; pabrėžia, kad komitetas jau atsižvelgia į JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas vykstant peticijų nagrinėjimo procesui(2); džiaugiasi, kad 2015 m. spalio 15 d. Peticijų komiteto organizuotas viešasis klausymas „Neįgaliųjų teisių apsauga vertinant iš gautų peticijų perspektyvos“ pasižymėjo dideliu prieinamumu; atkreipia dėmesį į C teminio skyriaus užsakyto tyrimo „Peticijų komiteto apsaugos funkcija įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją“ išvadų svarbą; mano, jog svarbu, kad Peticijų komitetas ir toliau rengtų renginius, skirtus su negalia susijusioms peticijoms; ragina pagerinti Peticijų komiteto ir jo sekretoriato pajėgumus, kad komitetas galėtų tinkamai atlikti savo apsaugos funkciją; ragina skirti pareigūną, kuris būtų atsakingas už problemų, susijusių su negalia, sprendimą; atkreipia dėmesį į reikšmingus tolesnius veiksmus, kurių Komitetas ėmėsi 2015 m. tam tikrais konkrečiais su negalia susijusiais klausimais, pvz., dėl Marakešo sutarties ratifikavimo, Kovos su diskriminacija direktyvos blokavimo nutraukimo, muitų netaikymo tam tikriems neįgaliųjų švietimui, jų mokslinei ir kultūrinei pažangai skirtiems daiktams ar dėl neįgalių šeimos narių globėjų;

23.  primygtinai ragina nedelsiant ES lygmeniu ratifikuoti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, neatsižvelgiant į konfliktą dėl kompetencijos sričių Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; primena, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas 2015 m. rugsėjo mėn. baigiamosiose pastabose atkreipė dėmesį į tam tikrus trūkumus, dėl kurių ES neužtikrinama visiška atitiktis konvencijai; pažymi, kad ES turi nedelsiant priimti iš dalies pakeistą Europos prieinamumo aktą, apimantį veiksmingus ir prieinamus vykdymo užtikrinimo ir skundų nagrinėjimo mechanizmus; atkreipia dėmesį į reikalavimą atskirti Komisijos funkcijas pašalinant ją iš nepriklausomos stebėsenos sistemos, siekiant užtikrinti, kad sistemai skiriama pakankamai išteklių, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas;

24.  pabrėžia, kad piliečiai pateikia peticijų labai įvairiomis temomis, tokiomis kaip pagrindinės teisės, neįgaliųjų teisės, vaiko gerovė, neįgaliųjų teisės, mažumoms priklausančių asmenų teisės, vaikų teisės, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisė, darbo santykiai, migracijos politika, prekybos susitarimai, visuomenės sveikatos klausimai, transportas, gyvūnų teisės ir diskriminacija;

25.  pabrėžia ypatingai jautrų peticijų, susijusių su vaikų teisėmis, pobūdį, nes tokiais atvejais reikia skubiai ir tinkamai atsakyti į peticijos pateikėjui rūpimus klausimus, kartu atsižvelgiant į vaiko interesus, kalbant apie Peticijų komiteto rengiamus tiriamuosius vizitus nagrinėjant peticijas;

26.  mano, kad viešųjų klausymų rengimas – tai svarbus būdas, leidžiantis giliau apsvarstyti peticijų pateikėjų iškeliamas problemas, priklausančias ES veiklos sritims, taip pat bendrus ES veikimo aspektus ir jam būdingus trūkumus; atkreipia dėmesį į viešuosius klausymus, 2015 m. vasario 26 d. surengtus drauge su Konstitucinių reikalų komitetu dėl Europos piliečių iniciatyvos (EPI), 2015 m. birželio 23 d. surengtus klausymus dėl teisės pateikti peticiją, 2015 m. spalio 15 d. surengtus klausymus dėl neįgaliųjų teisių apsaugos, 2015 m. gegužės 11 d. kartu su 3 kitais komitetais surengtus klausymus dėl Europos piliečių iniciatyvos „Stabdykime vivisekciją“, taip pat į 2015 m. gruodžio 1 d. kartu su Teisės reikalų komitetu surengtą seminarą dėl tarpvalstybinių įvaikinimų;

27.  mano, kad Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra nauja politinė piliečių teisė ir tinkama Europos Sąjungos dalyvaujamosios demokratijos darbotvarkės nustatymo priemonė, suteikianti galimybę piliečiams tiesiogiai ir aktyviai įsitraukti į jiems poveikį darančius projektus ir procesus, ir tos galimybės neabejotinai turi būti visapusiškai išnaudotos ir labai padidintos, siekiant kuo geresnių rezultatų ir skatinant kuo daugiau ES piliečių dalyvauti plėtojant Europos integracijos procesą ateityje; taip pat mano, kad vienas iš prioritetinių ES tikslų turi būti siekis stiprinti pagrindinių teisių ir demokratinio teisėtumo apsaugą bei padidinti ES institucijų skaidrumą; primena Komisijai, kad reikia laikytis visų 2015 m. spalio 28 d. Parlamento rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų dėl Europos piliečių iniciatyvos(3) , siekiant užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis teise pateikti Europos piliečių iniciatyvą; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą iniciatyviai rengti viešuosius klausymus, skirtus sėkmingos iniciatyvoms; įsipareigoja instituciniu lygmeniu teikti pirmenybę šio dalyvaujamojo proceso veiksmingumui ir atitinkamų tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimui;

28.  apgailestauja, kad Komisija mano, jog dar per anksti pervarstyti 2012 m. balandžio 1 d. Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, įsigaliojusį prieš trejus metus; mano, kad būtina išsamiai įvertinti jo taikymą praktikoje, siekiant pašalinti galimus nustatytus trūkumus ir pasiūlyti perspektyvius sprendimus, atsižvelgiant į tai, kad jis bus netrukus persvarstomas, užtikrinant, kad EPI taikomos sąlygos ir procedūros būtų iš tikrųjų aiškios, paprastos, lengvai taikytinos ir proporcingos; teigiamai vertina 2015 m. kovo 31 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir Europos ombudsmenės sprendimą OI/9/2013/TN ir ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant šios priemonės peržiūrą EPI rezultatai iš tikrųjų būtų įtraukti į Sąjungos teisę pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją ir būtų įgyvendintos visos reikiamos teisinės priemonės, kad būtų galima tinkamai toliau veikti, kai laikoma, kad Europos piliečių iniciatyva buvo sėkmingai užbaigta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į įvairius nustatytus trūkumus, kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl Reglamento (ES) Nr. 211/2011 reformos;

29.  atkreipia dėmesį į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ispanijoje taikomų hipotekos teisės aktų ir rizikingų finansinių priemonių(4), parengtą atsižvelgiant į gautas peticijas, kurioje Parlamentas pateikė rekomendacijų dėl teisingo ES teisės aktų dėl hipotekos taikymo ir kovos su piktnaudžiavimu bankininkystės srityje; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti, kaip visose valstybėse narėse taikoma Direktyva 2014/17/ES dėl hipotekos kredito ir Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ir pasidalyti gerąja patirtimi, siekiant gerinti finansinių sunkumų turinčių piliečių apsaugą;

30.  yra susirūpinęs dėl įrodymų, kad tam tikrose valstybėse narėse yra trūkumų kalbant apie tinkamas galimybes kreiptis į teismą, kurie paaiškėjo nagrinėjant peticijas; mano, kad tai esminis klausimas, kuris turi būti nedelsiant sprendžiamas, siekiant užtikrinti tinkamą demokratinį Sąjungos veikimą ir suteikti piliečiams ir gyventojams galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis; mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, vykdydama Orhuso konvencijos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais ramstį;

31.  atkreipia dėmesį į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl 2014 m. Peticijų komiteto veiklos ir į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2014 m. veiklą;

32.  teigiamai vertina tai, kad veikla tiriamųjų vizitų srityje grįžo prie labiau įprasto lygio, ir tikisi, kad ateinančiais metais iki kadencijos pabaigos bus visapusiškai išnaudotos šios ypatingos Peticijų komiteto prerogatyvos galimybės; atkreipia dėmesį į po kiekvieno vizito parengiamų darbo dokumentų, įskaitant konkrečias rekomendacijas, svarbą ir ragina skirtingas suinteresuotas valdžios institucijas į juos tinkamai atsižvelgti; mano, kad reikėtų periodiškai vertinti, kaip laikomasi minėtų rekomendacijų;

33.  atkreipia dėmesį į Peticijų komiteto per 2015 m. nuveiktus darbus siekiant, kad peticijų pateikėjai galėtų naudotis internetiniu portalu, kuriame jie gali užsiregistruoti, pateikti peticiją, įkelti pagrindžiamuosius dokumentus ir pasirašyti jau priimtas nagrinėti kitas peticijas; atkreipia dėmesį į tai, kad portalas atnaujinamas, t. y. į jį keltos 2013, 2014 ir 2015 m. užregistruotos peticijos; džiaugiasi, kad atnaujintos ir patobulintos naujos funkcijos, susijusios su paieška, pasirašymu ir peticijos pateikėjo duomenų konfidencialumu;

34.  primena apie priemones, kurias dar reikia įgyvendinti siekiant užbaigti likusius peticijų interneto portalo kūrimo projekto etapus, kad peticijų pateikėjai galėtų gauti tikralaikę informaciją apie savo peticijų nagrinėjimo būklę ir būti automatiškai informuojami apie nagrinėjimo būklės pasikeitimą, pvz., priimtinumo paskelbimą, Komisijos atsakymo gavimą arba peticijos įtraukimą į komiteto posėdžių darbotvarkę ir tiesioginės transliacijos internetu nuorodą, bei palaikyti ryšius su Peticijų komiteto sekretoriatu siekiant gauti aiškią tiesioginę informaciją; pabrėžia, kad interneto portalas yra itin svarbus ES piliečių informavimo šaltinis ir kad dėl šios priežasties turėtų būti teikiama informacija apie visą peticijos nagrinėjimo ciklą;

35.  atkreipia dėmesį į Reglamento 910/2014/ES dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje priėmimą; reikalauja, kad Peticijų komitetas ir visos Europos Sąjungos institucijos pripažintų elektroniniu parašu patvirtintus pateiktus dokumentus iš visų 28 valstybių narių;

36.  pabrėžia, kad labai svarbus vaidmuo tenka tinklui SOLVIT, tarpvalstybinių problemų sprendimo tinklui, ir kad reikėtų jį visapusiškai plėtoti, siekiant panaudoti visas jo teikiamas galimybes, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir jų nacionaliniais SOLVIT centrais, kurie priklauso nuo nacionalinės administracijos, ir ragina padidinti jam skiriamus išteklius, atlikti sistemingesnę SOLVIT nustatytų problemų analizę, nes šis tinklas padeda susidaryti tikrovišką bendrosios rinkos veikimo trūkumų vaizdą;

37.  ragina Jungtinę Karalystę atkreipti dėmesį į rekomendacijas, pateiktas faktų nustatymo misijos į Londoną 2015 m. lapkričio 5 ir 6 d. ataskaitoje, kurią Peticijų komitetas patvirtino 2016 m. balandžio 19 d.;

38.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir kad Parlamentas dalyvautų Europos ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi gerais Europos ombudsmenės ir Peticijų komiteto santykiais institucinėje sistemoje; teigiamai vertina ombudsmenės darbą tobulinant gerą valdymą ES ir ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmenės parama Peticijų komiteto darbui per visus metus;

39.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir jų peticijų komitetams bei nacionaliniams ombudsmenams arba atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0204.

(2)

Priimta JT komiteto per keturioliktąją sesiją (2015 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 4 d.); žr.:http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0347.


AIŠKINAMOJI DALIS

2015 m. metiniame pranešime siekiama apžvelgti Peticijų komiteto veiklą; šio komiteto darbotvarkė neatitinka Europos Komisijos teisėkūros programos, bet ją nustato patys piliečiai, naudodamiesi savo teise Europos Parlamentui pateikti peticiją ir pareikšdami susirūpinimą dėl įvairių Sąjungos politikos sričių ir teisės aktų.

Metiniame pranešime tiksliai ir išsamiai pristatomi Peticijų komiteto darbai. Šiame pranešime pateikiami statistiniai duomenys: gautų, baigtų nagrinėti ar komiteto nagrinėjamų peticijų skaičius, su peticijomis susijusios šalys ir nagrinėjami klausimai. Šie statistiniai duomenys yra svarbi skaičiais pagrįsta komiteto darbo vertinimo priemonė. Pranešime taip pat aptariami kiti aspektai, pavyzdžiui, ryšiai su kitomis ES institucijomis, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijomis.

Teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui: Europos pilietiškumo ramstis

Iš metinių 2015 m. statistinių duomenų matyti, kad dauguma piliečių į Parlamentą kreipiasi prašydami padėti spręsti klausimus, susijusius su aplinka, teisingumu, vidaus rinka ir pagrindinėmis teisėmis.

Vieni peticijų pateikėjai kreipiasi į Europos Parlamentą norėdami pateikti pasiūlymų dėl Europos Sąjungos politikos sričių plėtojimo, kiti – apskųsti sprendimus, kuriuos priėmė nacionalinės valdžios institucijos, ir pateikti skundą dėl nacionalinių teismų sprendimų. Kai kurie piliečiai skundžiasi dėl ES teisės aktų taikymo spragų – teisės aktai netinkamai perkelti į nacionalinę teisę arba nesilaikoma Sąjungos taisyklių.

Statistiniais duomenimis, 2015 m. Europos Parlamentas gavo 1431 peticiją; palyginti su tuo, kad 2014 m. gauta 2714 peticijų, šis skaičius sumažėjo 47 proc. Galima teigti, kad didelis sumažėjimas (beveik perpus) 2015 m., palyginti su ankstesniais metais (2013 ir 2014 m. gautų peticijų skaičius pasiekė aukščiausią lygį), rodo, jog, nuolat augus per šią kadenciją gaunamų peticijų skaičiui, tendencija keičiasi.

2015 m. gautų peticijų statistinių duomenų analizė, palyginti su 2014 m. gautomis peticijomis

Peticijų nagrinėjimas

Peticijų nagrinėjimas

Peticijų skaičius

%

Peticijų skaičius

%

 

2014

2015

Paskelbtos priimtinomis ir nagrinėjamos

790

29,1

519

36,3

Paskelbtos priimtinomis ir baigtos nagrinėti

817

30,1

424

29,6

Paskelbtos nepriimtinomis

1070

39,4

483

33,8

Dar nenuspręsta

37

1,4

5

0,3

Iš viso užregistruota peticijų

2714

100

1431

100,0

Peticijų nagrinėjimas

Peticijų skaičius

%

Peticijų skaičius

%

 

2014

 

2015

 

Paskelbtos priimtinomis ir nagrinėjamos

790

100

519

100

Paskelbtos priimtinomis ir perduotos kitiems organams, kad jie pateiktų nuomonę

77

9,7

42

8

Paskelbtos priimtinomis ir perduotos kitiems organams susipažinti

380

48,1

359

69,2

Paskelbtos priimtinomis ir perduotos Komisijai, kad ji pateiktų nuomonę

688

87,0

464

89,4

2015

 

2014

Nagrinėjimas

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

 

Nagrinėjimas

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

Paskelbtos priimtinomis

943

65,9

 

Paskelbtos priimtinomis

1630

60,0

Paskelbtos nepriimtinomis

483

33.8

 

Paskelbtos nepriimtinomis

1083

39,9

Dar nenuspręsta

5

0,3

 

Dar nenuspręsta

2

0,1

Bendras skaičius

1431

100

 

Bendras skaičius

2715

100

2015 m. priimtinomis paskelbtos 943 peticijos (65,9 proc. iš 1431 peticijų) ir 483 peticijos paskelbtos nepriimtinomis (33,8 proc.).

63,4 proc. 2015 m. gautų peticijų (t. y. 907 peticijos) išnagrinėtos labai greitai: nutarta, kad jos nepriimtinos (33,8 proc.), arba, nors peticijos ir paskelbtos priimtinomis, buvo iškart baigtos nagrinėti – peticijų pateikėjams suteikta informacija arba jos perduotos susipažinti kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už peticijose minimus klausimus (29,6 proc.). 2015 m. Peticijų komitetui pavyko išnagrinėti vėluojamas nagrinėti peticijas ir šiuo metu nebėra vėluojamų nagrinėti peticijų – tai labai pagerina ryšių su peticijų pateikėjais kokybę, nes sutrumpėjo jų peticijų nagrinėjimo trukmė.

Derėtų pažymėti, kad, palyginti su 2014 m., sumažėjo nepriimtinomis paskelbtų peticijų procentinė dalis (2015 m. ji buvo 6,1 %) ir padidėjo priimtinų peticijų procentinė dalis (5,9 %). Peticijų, paskelbtų priimtinomis ir baigtų nagrinėti pradiniame etape, skaičius išlieka stabilus – maždaug 30 %.

Kalbant apie tolesnius veiksmus ir Peticijų komiteto sprendimus, pastebimi aiškūs jų tvarkymo skirtumai 2014 ir 2015 m.: sprendimų peticijų pateikėjams rekomenduoti kreiptis dėl informacijos į kitas organizacijas padaugėjo 21 %, sprendimų siųsti peticijas kitoms organizacijoms, kurios nėra Europos Komisija, kad pateiktų nuomonę, priimta maždaug tiek pat – apie 8 % atvejų. Galima konstatuoti, kad Komisija išlieka didžiausia Peticijų komiteto partnerė nagrinėjant pirmais procedūros etapais nebaigtas nagrinėti peticijas, kurios beveik 90 % atvejų siunčiamos Komisijai nagrinėti ir pateikti nuomonę.

Peticijų skaičius pagal šalis

Palyginti su praėjusiais metais, 2015 m. pastebėta pokyčių šalių, iš kurių kilę peticijų teikėjai, sąraše: Ispanija tebepirmauja, ją vejasi Italija, Vokietija, Rumunija ir Lenkija (2014 m. penktoje vietoje buvo Jungtinė Karalystė). Tačiau galima paminėti, kad itin padidėjo iš Italijos gautų peticijų proporcija – nuo 7,9 % jų padaugėjo iki 12,3 %.

Sąrašo pabaigoje vėl liko Baltijos šalys – Lietuva, Estija ir Latvija.

2015

 

2014

Šalis

Peticijų skaičius

%

 

Šalis

Peticijų skaičius

%

Europos Sąjunga

491

29,7

 

Europos Sąjunga

908

28,9

Ispanija

213

12,9

 

Ispanija

449

14,3

Italija

203

12,3

 

Vokietija

271

8,6

Vokietija

153

9,3

 

Italija

248

7,9

Rumunija

104

6,3

 

Rumunija

199

6,3

Lenkija

57

3,5

 

Jungtinė Karalystė

109

3,5

Kitos šalys

431

26,0

 

Kitos šalys

1071

34,0

2015 m. pateiktų peticijų skaičius pagal šalis

 

Pagrindinės peticijų temos

Kaip jau buvo minėta, 2015 m. aplinka buvo pagrindinė peticijų pateikėjams susirūpinimą kelianti sritis; šiek tiek mažiau rūpimos sritys buvo teisingumas, vidaus rinkos veikimas, pagrindinės teisės ir transportas.

2015

 

2014

Temos

Peticijų skaičius

Procentai

 

Temos

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

Aplinka

174

9,2

 

Teisingumas

300

8,3

Teisingumas

142

7,5

 

Aplinka

284

7,8

Vidaus rinka

139

7,3

 

Vidaus rinka

266

7,3

Pagrindinės teisės

84

4,4

 

Pagrindinės teisės

208

5,7

Transportas

84

4,4

 

Sveikata

173

4,8

Sveikata

78

4,1

 

Socialiniai klausimai

158

4,4

Užimtumas

74

3,9

 

Transportas

117

3,2

Socialiniai klausimai

60

3,2

 

Švietimas ir kultūra

113

3,1

Švietimas ir kultūra

57

3,0

 

Užimtumas

108

3,0

Nuosavybė ir grąžinimas

32

1,7

 

Nuosavybė ir grąžinimas

55

1,5

Kita

974

51,3

 

Kita

1,844

50,9

Peticijos pateikėjų vartojamos kalbos

Taip pat galima pastebėti nedidelių pokyčių, susijusių su peticijų kalba: 2015 m. kaip ir 2014 m. anglų ir vokiečių kalbos buvo daugiausia vartojamos peticijų pateikėjų kalbos; jų proporcija išliko stabili. Po jų trečią ir ketvirtą poziciją užima italų ir ispanų kalbos (2015 m. peticijų italų kalba dalis padidėjo nuo 16,8 % iki 18,2 %). Trys ketvirtadaliai gautų peticijų (74,5 %) pateikiamos šiomis keturiomis kalbomis (vokiečių, anglų, italų ir ispanų).

Estų ir latvių kalbos – sąrašo pabaigoje (abiem kalbomis gauta po vieną peticiją).

2015

 

2014

Kalba

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

 

Kalba

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

Vokiečių

306

21,4

 

Vokiečių

607

22,4

Anglų

269

18,8

 

Anglų

496

18,3

Italų

260

18,2

 

Ispanų

456

16,8

Ispanų

230

16,1

 

Italų

400

14,7

Prancūzų

71

5,0

 

Prancūzų

151

5,6

Rumunų

71

5,0

 

Rumunų

135

5,0

Lenkų

66

4,6

 

Lenkų

105

3,9

Kitos

158

11,0

 

Graikų

92

3,4

 

 

 

 

Kitos

273

10

2014 m. pateiktų peticijų skaičius pagal kalbas

 

Peticijos pateikėjų pilietybė

Vertinant pagal pilietybę, 2015 m. kaip ir 2014 m. aktyviausi peticijų pateikėjai ir toliau buvo vokiečiai, šiek tiek mažiau aktyvūs buvo italai ir ispanai. Toliau sąraše eina Rumunijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės piliečiai. Paskutinėse vietose – Maltos ir Liuksemburgo piliečiai, kurie 2015 m. iš viso pateikė tik penkias peticijas.

2015

 

2014

Pagrindinio peticijos pateikėjo pilietybė

Peticijų skaičius

Procentinė dalis

 

Pagrindinio peticijos pateikėjo pilietybė

Peticijų skaičius

Procentai

Vokietija

295

20,54

 

Vokietija

551

20,2

Italija

275

19,15

 

Ispanija

468

17,1

Ispanija

225

15,67

 

Italija

425

15,6

Rumunija

103

7,17

 

Rumunija

196

7,2

Lenkija

91

6,34

 

Jungtinė Karalystė

143

5,2

Jungtinė Karalystė

74

5,15

 

Prancūzija

129

4,7

Prancūzija

63

4,39

 

Lenkija

123

4,5

Graikija

40

2,80

 

Graikija

113

4,1

Kitos

270

18,79

 

Kitos

574

21,9

2015 m. pateiktų peticijų skaičius pagal pilietybę

 

Peticijos teikimo būdas

Iki 2014 m. vyravusi peticijų pateikimo tendencija peticijas siųsti e. paštu naudojant internetinę formą keičiasi (nuo 80 % 2014 m. sumažėjo iki 69,3 % 2015 m.) – tradiciniu paštu siunčiamų peticijų dalis padidėjo 10 % (2014 m. jų buvo 20 %, o 2015 m. – 30,7 %). Kaip paaiškinti šį tendencijos pokytį kaip tik tuo metu, kai interneto portalas turėjo palengvinti dokumentų siuntimą juos suskaitmenintus pridedant prie peticijos? Galbūt peticijas siunčiantys piliečiai gerai neišmano interneto ir jo galimybių, todėl svarbu, kad liktų galimybė siųsti tradiciniu paštu, kad būtų sumažintas šis skaitmeninis atotrūkis ir galbūt kartų atotrūkis. Galbūt reikėtų peržiūrėti interneto portalo prieinamumą ir padaryti portalą lengviau ir patogiau naudojamą.

2015

 

2014

Peticijos teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

 

Peticijos teikimo būdas

Peticijų skaičius

%

E. paštu

992

69,3

 

E. paštu

2174

80

Laišku

439

30,7

 

Laišku

540

20

Peticijų teikimo būdas 2015 m.

 

Peticijų statusas

Kalbant apie peticijų statusą pažymėtina, kad dauguma peticijų, t. y. 80 %, baigiamos nagrinėti per metus nuo jų pripažinimo priimtinomis ir nagrinėjimo pradžios. Galima teigti, kad tik nedaug peticijų lieka neišnagrinėtos ilgiau negu ketverius metus. Daugiausia nebaigtų nagrinėti peticijų susiję su pažeidimų nagrinėjimo procedūromis Teisingumo Teisme ar klausimais, kuriuos nariai nori svarstyti išsamiau.

Peticijų statusas

Metai

Nagrinėjamos

Baigtos nagrinėti

2015

519

36,3%

912

63,7%

2014

385

14,2%

2330

85,8 %

2013

434

15,0%

2457

85,0%

2012

190

9,6 %

1796

90,4%

2011

94

6,6%

1320

93,4%

2010

60

3,6%

1596

96,4%

2009

25

1,3 %

1899

98,7 %

2008

34

1,8%

1852

98,2%

2007

32

2,1 %

1474

97,9%

2006

10

1,0 %

1011

99,0%

2005

3

0,3%

1013

99,7%

2004

5

0,5 %

997

99,5%

2003

0

0%

1315

100%

2001

0

0,%

1132

100%

2000

0

0 %

908

100 %

Nagrinėjant peticijų statistinius duomenis matyti, kad daugiausia peticijų nepriimtinomis paskelbiamos dėl to, kad peticijų pateikėjai vis dar painioja valstybių narių kompetencijos sritis su ES kompetencijos sritimis, taip pat ES institucijas su Europos Taryba, ypač su Žmogaus Teisių Teismu. Tai rodo, kad turi būti dar labiau stengiamasi geriau informuoti piliečius apie teisę teikti peticiją ir apie tai, ką galima pasiekti pateikus peticiją Parlamentui.

2014 m. lapkričio mėnesį pradėjęs veikti naujas interneto portalas peticijų pateikėjams suteikia galimybę prisiregistruoti, sukurti peticiją, pridėti reikiamus dokumentus ir nekuriant naujos peticijos paremti jau esamas ir priimtas svarstyti peticijas.

Peticijų pateikėjai taip pat gali susipažinti su informacija apie Peticijų komiteto darbą ir apie galimybes sparčiau apginti teises naudojant kitus tinklus, kurie yra prieinami ES arba nacionaliniu lygmeniu (SOLVIT, „EU Pilot“, Europos vartotojų centrų tinklas, Europos ombudsmenas, nacionaliniai ombudsmenai ar nacionalinių parlamentų peticijų komitetai). Tai gali iš dalies paaiškinti, kodėl peticijų skaičius 2015 m. itin sumažėjo – peticijų pateikėjai kreipėsi į kitas arčiau esančias ar labiau kompetentingas įstaigas, kad išspręstų jų problemą.

Komisija sutinka su Europos Parlamentu, kad SOLVIT turėtų būti toliau plėtojamas ir kad svarbu, kad visi asmenys, kuriems to reikia, turėtų prieigą prie jo ir kad SOLVIT turi turėti tam reikalingus išteklius. Tačiau tai gali būti daroma tik bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, nes nacionaliniai SOLVIT centrai priklauso nacionalinėms administracijoms. Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama išplėtoti visą SOLVIT potencialą ir sistemingiau išnagrinėti nustatytas problemas.

Komisija mano, kad tuomet, kai pareiškėjas duoda sutikimą ir atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pritarimą (nes SOLVIT yra tarp valstybių narių iškilusių problemų sprendimo tinklas), SOLVIT duomenys galėtų būti prieinami Peticijų komitetui atvejais, dėl kurių pateiktos Peticijų komiteto svarstomos peticijos. Tačiau tuo atveju, jei informacijos atskleidimas galėtų pakenkti inspekcijų, tyrimų ir audito objektų apsaugai, ši informacija negali būti atskleista iki to laiko, kai apsauga bus nebereikalinga, išskyrus atvejus, jei yra viršesnis viešasis interesas ją atskleisti.

2014 m. buvo sukurta ir pradėjo veikti nauja interneto svetainė, kurios internetinio puslapio adresas yra http://www.petiport.europarl.europa.eu/petitions/lt/main. Be to, buvo patobulintos paieškos, galimybės prisijungti prie esamos peticijos ir peticijos pateikėjo anonimiškumo funkcijos, taip pat buvo ištaisyti kai kurie svarbūs šios svetainės funkcionalumo trūkumai. Svetainėje jau galima susipažinti su 2013, 2014 ir 2015 m. pateiktomis peticijomis, o šiuo metu įkeliamos 2016 m. užregistruotos peticijos – taip komiteto darbas bus skaidresnis.

Santykiai su Europos Komisija

Europos Komisija ir toliau lieka Peticijų komiteto partnerė nagrinėjant peticijas, nes Komisijos pareiga – užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinami ir jų būtų laikomasi. Komisija yra įsipareigojusi dalyvauti peticijų nagrinėjimo procese ir, kiek įmanoma, nedelsdama atsako dėl Parlamento jai atsiųstų peticijų. Komisija atsako į Peticijų komiteto užklausas dėl peticijų, kurios priklauso jos kompetencijai. Šie atsakymai raštu stebimi ir išsamiai nagrinėjami per žodines Komisijos posėdžių diskusijas dalyvaujant Komisijos atstovams.

2014 m. pranešime Komisijos buvo paprašyta informuoti Peticijų komitetą apie pažeidimų, tiesiogiai susijusių su peticijomis, nagrinėjimo raidą. Tačiau pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių pastaroji informuoja Europos Parlamentą apie atskirus atvejus.

Komisija siaurai aiškina Reglamento 1049/2001 išimtis, kaip numatyta tiek pagal Teisingumo Teismo praktiką, tiek pagal Orhuso reglamentą (Reglamentas 1367/2006). Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turi būti užtikrinta, kad informacija būtų atskleista tuomet, kai prašoma informacija susijusi su teršalų išmetimu į aplinką. Teisingumo Teismas patvirtino dabartinę Komisijos politiką neatskleisti dokumentų, susijusių su vykdomais tyrimais, ypač dėl galimų Europos Sąjungos teisės pažeidimų, net kai jie susiję su aplinkosaugos informacija arba informacija apie išmetamus teršalus (byla LPN, C-514/11 P ir ClientEarth C-612/13 P).

Vienas iš klausimų, dėl kurio išsiskiria Komisijos ir Peticijų komiteto nuomonės, yra tai, kaip Komisija aiškina Pagrindinių teisių chartiją ir ypač jos 51 straipsnį, kuriame be kita ko nustatyta, kad Chartija valstybėms narėms aktuali tik tuomet, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę.

Komisija šią nuostatą aiškina pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo teisminę praktiką. Komisija mano, kad tai nereiškia, jog piliečiai lieka be apsaugos, kai mano, kad jų pagrindinės teisės pažeistos, tais atvejais, kai netaikoma ES teisė. Tokiais atvejais valstybės narės turi užtikrinti, kad pagrindinės teisės būtų veiksmingai gerbiamos ir ginamos pagal jų nacionalinės teisės aktus ir tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus. Tokiais atvejais reikėtų siekti žalos atlyginimo nacionaliniu lygmeniu ir kreiptis į kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas, pvz., į ombudsmeną arba teismus, o išnaudojus nacionalines teisių gynybos priemones, galima pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre. Verta pažymėti, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans savo kalboje įsipareigojo išnagrinėti sunkumus ir apribojimus peticijoms pagal Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį.

Santykiai su Taryba

Peticijų komitetas palankiai vertina Tarybos dalyvavimą posėdžiuose, tačiau apgailestauja, kad šis dalyvavimas netampa aktyvesniu bendradarbiavimu, kuris galėtų atblokuoti aklavietes dėl peticijų, kurioms valstybių narių bendradarbiavimas yra labai svarbus. Tačiau pažymi, kad kai kurios valstybės narės deda daug pastangų, nuosekliai stebėdamos komiteto posėdžius.

Santykiai su Europos ombudsmenu. Ombudsmeno dalyvavimas

Peticijų komitetas su Europos ombudsmene palaiko gerus tarpinstitucinius ryšius, Emily O’Reilly ne kartą pasisakė komiteto posėdžiuose. Ombudsmenė savo metinį pranešimą pristatė Europos Parlamento Pirmininkui 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Peticijų komiteto posėdyje.

Europos ombudsmenė puikiai pasinaudojo savo įgaliojimais savo iniciatyva pradėdama strateginius tyrimus ir priėmė naują ateinančių penkerių metų strategiją, kuria įtvirtinamas strategiškesnis požiūris į sisteminių klausimų sprendimą ir gero administravimo skatinimą.

Ombudsmenė atkreipė dėmesį į pagrindinius klausimus, kurie buvo aptarti jos veiklos kontekste (ES institucijų skaidrumas, skaidrumas vykdant lobistinę veiklą ir klinikinius tyrimus, pagrindinės teisės, etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas priimant Sąjungos sprendimus, Sąjungos finansuojami projektai ir programos ir Sąjungos konkurencijos politika).

Peticijų komitetas dalyvavo 2015 m. balandžio 28 d. ir 26 d., Varšuvoje (Lenkija) vykusiame dešimtame nacionaliniame Europos ombudsmenų tinklo seminare, kurį kartu rengė Lenkijos ombudsmenė prof. Irena Lipowicz ir Europos ombudsmenė Emily O’Reilly. Seminaro tema – ombudsmenai prieš diskriminaciją.

Bendradarbiavimas su Europos Parlamento teisės tarnyba

Teisės tarnyba atstovauja Parlamentui visuose teismuose ir teikia teisines konsultacijas visoms Parlamento tarnyboms ir reguliariai dalyvauja Peticijų komiteto diskusijose, kai komiteto pirmininkė prašo pateikti nuomonę. 2015 m. buvo pateiktas prašymas pateikti nuomonę dėl galimybės visiems Parlamento nariams naudotis e. peticijų duomenų baze.

2015 m. surengtos faktų nustatymo misijos ir kitų institucijų atstovų vizitai

Ÿ  2015 m. gegužės 5 d. Peticijų komitetas priėmė Vokietijos parlamento (Bundestago) Peticijų komiteto delegaciją ir dalyvaujant pirmininkui Kersten Steinke aptarė keletą iš Vokietijos gautų peticijų, kuriose buvo keliami klausimai, susiję su apmokestinimu, laisvu prekių, asmenų judėjimu, žemės ūkiu ir sveikata.

Ÿ  2015 m. lapkričio 6 d. ir 5 d. buvo surengtas faktų nustatymo vizitas į Londoną dėl klausimų, susijusių su vaikų apsauga Jungtinėje Karalystėje ir ypač dėl įvaikinimo negavus sutikimo. Kai kuriose gautose peticijose buvo teigiama, kad atsakingos institucijos ėmėsi diskriminacinių priemonių, kenkusių Jungtinės Karalystės pilietybės neturintiems tėvams. Susitikę su įvairių kompetentingų Jungtinėje Karalystės institucijų atstovais delegacijos nariai turėjo galimybę geriau suprasti padėtį. Delegacijos nariai parengė ataskaitą ir rekomendacijas, dėl kurių komitete bus balsuojama 2016 m.

Viešieji klausymai ir klausymai dėl Europos piliečių iniciatyvų

Ÿ  2015 m. vasario 26 d. Peticijų komitetas kartu su Konstitucinių reikalų komitetu surengė klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos ir 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 211/2011 taikymo.

Ÿ  2015 m. gegužės 11 d. Peticijų komitetas kartu su Žemės ūkio, Aplinkos ir Pramonės komitetais surengė klausymą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Stabdykime vivisekciją“.

Ÿ  2015 m. birželio 23 d. Peticijų komitetas surengė klausymą dėl teisės pateikti peticiją. Buvo aptartos šios temos: teisė pateikti peticiją kaip pagrindinė teisė, įskaitant naujausią ETT praktiką dėl teisės teikti peticijas ir peticijų komiteto poveikį ES teisei. Posėdyje dalyvavo keli Velso nacionalinės asamblėjos nariai: Peticijų komiteto pirmininkas William Powell ir Velso nacionalinės asamblėjos Peticijų komiteto narys Joyce Watson.

Ÿ  2015 m. spalio 15 d. Peticijų komitetas surengė klausymą, skirtą neįgaliųjų teisių apsaugai iš gautų peticijų perspektyvos. Posėdžio pradžioje buvo pristatytas tyrimas „Peticijų komiteto apsaugos vaidmuo įgyvendinant JT konvenciją dėl žmonių su negalia teisių“. Jį pristatė prof. Mark Priestley iš Lidso universiteto Neįgaliųjų studijų centro.

Ÿ  2015 m. gruodžio 1 d. Peticijų komitetas ir Teisės reikalų komitetas surengė seminarą dėl tarpvalstybinio įvaikinimo.

Pagrindinės 2015 m. temos

Hipoteką reglamentuojantys teisės aktai ir rizikingos finansinės priemonės

Ÿ  2015 m. balandžio mėn. buvo aptartos kelios peticijos, kurios atskleidė tragiškas asmenines tūkstančių piliečių, kurie prarado dalį arba visas per visą gyvenimą sukauptas santaupas įsigydami privilegijuotąsias akcijas, istorijas. Kitose peticijose buvo minimi pilietinės visuomenės organizacijų, kurios protestavo dėl iškeldinimo, nesąžiningų hipotekos sutarčių sąlygų ir vartotojų apsaugos stokos, skundai. Peticijų komitetas pateikė keletą rekomendacijų dėl tinkamo ES teisės aktų dėl hipotekos teisės taikymo. Komisija buvo konkrečiai paraginta atidžiai stebėti, kaip visose valstybėse narėse taikoma Direktyva 2014/17/ES dėl hipotekos kredito, ir pasidalyti gerąja patirtimi, siekiant gerinti finansinių sunkumų turinčių piliečių apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad bazinis švietimas finansų srityje būtų papildoma priemonė siekiant išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo pasekmių. Peticijų komitetas nusprendė pateikti klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojama hipoteka, ir rizikingų finansinių priemonių Ispanijoje, ir šias diskusijas iškelti iki diskusijų Europos Parlamento plenarinėje sesijoje lygio, priimant rezoliuciją.

Aplinka

Ÿ  Lapkričio mėn. buvo aptarta keletas peticijų dėl naktinių skrydžių oro uostuose Europoje ir jų sunkių padarinių Kelno (Bonos), Frankfurto, Sienos, Briuselio, Roissy Charles de Gaulle, Madrido Barachaso, Bergamo ir Romos Ciampino oro uostų kaimynystėje gyvenantiems gyventojams.

Ÿ  Lapkričio mėn. buvo aptarta keletas peticijų dėl vilkų kaip rūšies, kuriai Europoje gresia išnykimas, išsaugojimo: Saksonijoje (Vokietijoje), Astūrijoje (Ispanija) ir Švedijoje.

Negalia

Ÿ  Daug peticijų buvo aptarta 2015 m. rugsėjo mėn., pvz., Europos neįgaliųjų forumo vardu su 1 364 984 parašais pateikta peticija dėl neįgaliųjų teisių („1 milijonas už negalią“ (1 million 4 disability)) byloja apie sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji, joje pažymima, kad jie negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis bei teisėmis, išdėstytomis Jungtinių Tautų konvencijoje dėl neįgaliųjų teisių.

2015 m. sausio mėn. EP narės Rosa Estarás ir Soledad Cabezón Ruiz buvo paskirtos Peticijų komiteto atstovėmis struktūrose, susijusiose su JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu, ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 27 d., Ženevoje (Šveicarija) dalyvavo JT neįgaliųjų teisių komiteto pirminiame Europos Sąjungos pranešimo svarstyme.

Išvados

Peticijų komitetas turi galimybę ir jam tenka svarbus uždavinys po pastarųjų įvykių Jungtinėje Karalystėje palaikyti dialogą su piliečiais, nes jis gali vėl priartinti institucijas prie ES piliečių.

Peticijų komitetas privalo išklausyti problemas, su kuriomis piliečiai susiduria, ir padėti jas spręsti, kadangi priimant peticijas galima įvertinti Sąjungos teisėkūros poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, nes tai padidina Europos Parlamento reagavimo galimybes, nes padeda spręsti problemas, iš esmės susijusias su ES teisės aktų taikymu. Peticijos yra vertingas informacijos šaltinis, siekiant nustatyti ES teisės aktų taikymo spragas.

Peticijų komitetas turi stengtis atkurti piliečių pasitikėjimą ir tai padaryti jis turi išklausydamas ir spręsdamas piliečiams svarbias problemas.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

10

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Heinz K. Becker, Soledad Cabezón Ruiz, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Gabriele Preuß, Laurenţiu Rebega, Yana Toom, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Kostadinka Kuneva, Ángela Vallina, Boris Zala


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Yana Toom, , Cecilia Wikström

EFDD

Eleonora Evi

GUE/NGL

Marina Albiol Guzmán, Kostadinka Kuneva, Ángela Vallina,

S&D

Soledad Cabezón Ruiz, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Jude Kirton-Darling, Edouard Martin, , Marlene Mizzi, , Gabriele Preuß, Boris Zala

VERTS/ALE

Margrete Auken, Tatjana Ždanoka

10

-

ECR

Notis Marias

ENF

Laurenţiu Rebega

PPE

Heinz K. Becker, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut,, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Julia Pitera, Jarosław Wałęsa

0

0

-

-

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas