Procedūra : 2016/0817(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0375/2016

Pateikti tekstai :

A8-0375/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/12/2016 - 9.13
CRE 14/12/2016 - 9.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0500

PRANEŠIMAS     
PDF 647kWORD 67k
8.12.2016
PE 594.026v02-00 A8-0375/2016

dėl siūlymo skirti Juhaną Partsą Audito Rūmų nariu

(C8-0445/2016 – 2016/0817(NLE))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Bart Staes

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO
 1 PRIEDAS: Juhano Partso GYVENIMO APRAŠYMAS
 2 PRIEDAS: Juhano Partso ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl siūlymo skirti Juhaną Partsą Audito Rūmų nariu

(C8-0445/2016 – 2016/0817(NLE))

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0445/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8–0375/2016),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2016 m. gruodžio 5 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Juhaną Partsą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


1 PRIEDAS: Juhano Partso GYVENIMO APRAŠYMAS

Išsilavinimas:

Gustav Adolf Gimnazija (buvusi Talino vidurinė mokykla Nr. 1) 1984 m.; Tartu universitetas, teisė (su pagyrimu) 1991 m.

Profesinė veikla:

Teisingumo ministerija, generalinio sekretoriaus pavaduotojas 1992–1998 m.; Vyriausiasis auditorius 1998–2002 m.;

Ministras pirmininkas 2003–2005 m.;

Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministras 2007–2014 m. Šiuo metu Rygikogo narys

Partinė priklausomybė:

Res Publica / Pro Patria ir Res Publica Union narys nuo 2002 m., pirmininkas 2002–2005 m., pirmininko pavaduotojas

Narystė atstovaujamuosiuose organuose:

10-asis ir 11-asis Rygikogas, 12-asis Rygikogas (frakcijos pirmininko pavaduotojas 2014–2015 m.), 13-asis Rygikogas (frakcijos pirmininkas); išrinktas į Talino miesto tarybą 2002–2013 m.

Apdovanojimai:

Valstybinio herbo II laipsnio ordinas, 2008 m.; Portugalijos Infanto Henriko ordino Didysis kavalierius, 2003 m.; Ordino „Už nuopelnus Italijos Respublikai“ Didysis kryžius, 2004 m.; Ispanijos Ordino „Už civilinius nuopelnus“ Didysis kryžius, 2007 m.; Švedijos Karalystės „Šiaurės žvaigždės“ ordino I laipsnio komandoras, 2011 m.; Latvijos „Trijų žvaigždžių“ III laipsnio ordinas, 2012 m.; Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius, 2013 m.; Lenkijos Respublikos Ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžius su žvaigžde, 2014 m.; Estijos asociacijos „Buvę Miško broliai“ garbės ženklas, 2005 m.


2 PRIEDAS: Juhano Partso ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS

Profesinė patirtis

1.  Nurodykite savo profesinę patirtį viešųjų finansų – biudžeto planavimo, vykdymo ar valdymo arba biudžeto kontrolės ar audito – srityje.

Svarbiausia mano patirtis einant nurodytų sričių pareigas yra tokia:

–  eidamas Teisingumo ministerijos kanclerio pavaduotojo pareigas (1992–1998) taip pat buvau atsakingas už vadovavimą teismų administracijos valstybės tarnybos sektoriui. Pagal šias pareigas reikėjo steigti teismines institucijas ir rengti jų biudžetą, už jį atsiskaityti ir jį kontroliuoti. Pagrindinės teisminės institucijos buvo tokios: pirmosios ir antrosios instancijos teismai (iš viso 23), nacionalinis valstybės prokuratūros departamentas ir regioniniai valstybės prokuratūrų departamentai (iš viso 16), kalėjimai (9), probacijos tarnybos (15) ir teismo kanceliarijos (15).

–  Estijos privatizavimo agentūros valdybos narys (1993–1996). Privatizavimo agentūra buvo atsakinga už beveik visų valstybinių įmonių restruktūrizavimą, jų parengimą privatizavimui, jų privatizavimą ir po privatizavimo taikytinų prievolių vykdymo stebėseną. Tai buvo didelė užduotis, įvairiais laikotarpiais darbas buvo susijęs su šimtais įmonių, už kurias buvo atsakinga Privatizavimo agentūra. Be įprastinių savininkų funkcijų vykdymo, dirbant šį darbą taip pat reikėjo atlikti specialią stebėseną ir auditus.

–  Eidamas valstybės auditoriaus pareigas (1998–2002) buvau atsakingas Estijoje už išorės audito pareigas. Pagrindinė užduotis tuo laikotarpiu buvo užtikrinti, kad Nacionalinė audito tarnyba taptų modernia ir veiksminga audito organizacija, atitinkančia tarptautinius audito standartus (finansiniai, atitikties ir veiklos auditai).

Be to, Nacionalinė audito tarnyba aktyviai dalyvavo reformuojant visą valstybės finansų valdymo sistemą, bendradarbiaudama su parlamentu ir vyriausybe. Valstybės finansų valdymo sistemos reforma apėmė: sukurti aiškią ir logišką valdymo, atsiskaitymo ir audito grandinę vykdomojoje struktūroje, pasiekti, kad valstybės biudžeto vykdymo įprastinės metinės ataskaitos virstų išsamiomis konsoliduotomis valstybės finansinėmis ataskaitomis, ir viešajame sektoriuje taikyti tarptautinius vidaus kontrolės reikalavimus, kartu su vidaus kontrolės reikalavimais. Nacionalinės audito tarnyba taip pat turėjo atlikti valstybės finansinių ataskaitų metinį ir atitikties auditą.

Be to, Nacionalinė audito tarnyba viešajame sektoriuje taip pat palaipsniui pradėjo taikyti veiksmingumo valdymą ir „3E“ principus ir, siekdama skatinti veiksmingumo valdymą, atliko daug veiklos veiksmingumo auditų.

Nacionalinė audito tarnyba ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimui su Estijos parlamentu. 2004 m., per pirmąją mano kaip ministro pirmininko kadenciją, mes įsteigėme Viešosios apskaitos komitetą ir nustatėme įprastines Nacionalinės audito tarnybos ataskaitų teikimo procedūras.

Visa ši reforma apėmė daug sričių ir reikėjo labai daug ką pakeisti, taip pat ir Nacionalinėje audito tarnyboje. Šiuos pokyčius vykdėme bendradarbiaudami su ekspertais iš EBPO Sigma programos, Olandijos ir Švedijos aukščiausios audito institucijos buvo mūsų partnerės. Pagrindinis strateginio plėtros plano aspektas buvo išsami vidinė mokymo programa finansinių auditų ir veiklos veiksmingumo auditų filosofijos, metodologijos ir technikos klausimais.

Aš taip pat užmezgiau bendradarbiavimą su Europos Audito Rūmais, nes tuo laikotarpiu pirmą kartą atsirado galimybių Estijai naudotis įvairaus pobūdžio Europos Sąjungos finansavimu.

1998–2002 m. buvau Aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) valdybos narys ir dalyvavau įvairiuose projektuose, susijusiuose su audito metodologijos, skirtos aukščiausių audito institucijų bendradarbiavimui palengvinti, rengimu.

–  Pagal Estijos konstituciją ministras pirmininkas (šias pareigas ėjau nuo 2003 iki 2005 m.) vadovauja vykdomajai valdžiai. Mes nustatėme reikalavimą valstybinėms institucijoms rengti rezultatais paremtus veiklos planus ir ataskaitas; taip pat organizavome Valstybės strateginio valdymo sistemą (plėtros planai, ilgalaikė politika ir biudžeto planavimas jiems finansuoti).

Viešosios apskaitos komitetas įsteigtas Estijos parlamente, nustatant atitinkamas procedūras, suteikiant įgaliojimus ir numatant prievoles.

Patvirtinome ir taikėme pirmąją išsamią Korupcijos prevencijos strategiją ir Kovos su korupcija priemones, kurios, be kita ko, apėmė reikalavimus dėl viešojo sektoriaus ir valstybinių įmonių vadovų atsakomybės, vidaus kontrolės ir auditų.

2004 m. įstojus į Europos Sąjungą, tapo visapusiškai prieinami Europos struktūrinių fondų asignavimai. Tam reikėjo nuodugniai reformuoti viešąjį sektorių, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos nustatytų reikalavimų dėl viešojo finansavimo valdymo ir kontrolės sistemų.

–  Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministras (jo pareigas ėjau 2007–2014 m.) politinėje ir vadovavimo srityje atsakingas už visų viešųjų lėšų valdymą, atsiskaitymą už jas ir jų naudojimo auditą. Į ministro atsakomybės sritį patenka asignavimų iš įvairių ES struktūrinių ir regioninių fondų naudojimas (įmonės, inovacijos, energijos rinka, transportas, e. Estija arba IRT programos, telekomunikacijos ir turizmas). ES 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpiu buvau atsakingas už šio finansavimo naudojimo politikos rengimą ir taikymą, atsakiau ir už pasirengimą 2014–2020 m. programos laikotarpiui ir už su tuo laikotarpiu susijusias derybas. Taip įgijau plačių žinių ir valdymo, ataskaitų rengimo ir auditų patirties, tiesiogiai susijusios su Europos Sąjungos fondų naudojimu. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Estija visada buvo viena iš efektyviausiai ir sėkmingiausiai Europos struktūrinių fondų asignavimus į socialinį ekonominį vystymąsi investuojančių šalių.

Ekonomikos reikalų ministras vykdo užduotis, susijusias su visiškai ar iš dalies valstybės valdomų įmonių visuotiniu susirinkimu. Per savo kadenciją buvau atsakingas už 25 tokias įmones (pvz., energetikos įmonės, uostai, geležinkeliai, paštas, oro uostai, eksporto kreditai ir kt.). Visuotinis susirinkimas turėjo nuspręsti dėl vadinamųjų savininko lūkesčių, stebėti jų įgyvendinimą, tvirtinti audito patikrintas metines ataskaitas, prireikus inicijuoti specialius auditus ir spręsti dėl vidaus audito reikalavimų.

Būdamas Estijos parlamento nariu (nuo 2014 m. iki dabar) priklausau Europos Sąjungos ir užsienio reikalų komitetui. Pagal Estijos įstatymus Europos Sąjungos reikalų komitetui pavesta tvirtinti visas Estijos pozicijas dėl įvairių klausimų, dėl kurių diskutuojama įvairių sudėčių ES Taryboje, taip pat stebėti ES struktūrinių fondų asignavimų naudojimą ir išklausyti vyriausybės pranešimus dėl dabartinės padėties.

2.  Nurodykite svarbiausius savo laimėjimus per profesinę karjerą.

Per pastaruosius 25 metus nuolat ėjau įvairias valstybės tarnybos pareigas. Nepriklausomybę Estija atgavo 1991 m. Pasibaigė Sovietų okupacija. Per tuos 25 metus Estijos gyventojai ant Sovietų imperijos griuvėsių sukūrė laisvą, demokratinę europietišką valstybę, paremtą rinkos ekonomika ir pilietine visuomene. Turėjau unikalią galimybę asmeniškai prisidėti prie šio istorinio proceso. Trumpas svarbiausių mano laimėjimų sąrašas:

–  Modernios teisės sistemos sukūrimas (teisės aktai, institucijos, informacinės sistemos). Naujos Estijos privatinės teisės sukūrimas (Civilinis kodeksas, Prekybos kodeksas) ir nuosavybės apsaugą remiančių institucijų įsteigimas, atviros rinkos ekonomikos ir privačių įmonių kūrimas – tai buvo pradinės sėkmingos ekonomikos reformos. Eidamas Teisingumo ministerijos kanclerio pavaduotojo pareigas buvau atsakingas už šį procesą valstybės tarnybos lygmenyje.

–  Modernios Nacionalinės audito tarnybos, atitinkančios tarptautinius audito standartus, įsteigimas; ši tarnyba pagerino parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę ir taiko geriausią viešojo sektoriaus finansų valdymo patirtį.

–  Man būnant Estijos ministru pirmininku, buvo sėkmingai užbaigtas stojimo į Europos Sąjungą procesas, ir Estija į ją įstojo 2004 m. Mano užduotis buvo suformuoti Estijos kaip naujos ES narės įvaizdį, parengti narystės strategiją ir patvirtinti išsamią ES politiką. Prie NATO Estija prisijungė 2004 m. Mano vadovaujama vyriausybė turėjo sukurti naują nacionalinio saugumo ir gynybos strategiją, atsižvelgdama į tai, kad mes tampame NATO kolektyvinės gynybos dalis. Siekdama spręsti Estijai kylančias ekonomines problemas, mano vadovaujama vyriausybė inicijavo ir pradėjo vykdyti strategiją, pagal kurią Estija turėjo iš mažo darbo užmokesčio ekonomikos šalies tapti inovacijomis grindžiama šalimi. Siekiant pagerinti sąlygas įmonėms ir užtikrinti veiksmingą viešųjų lėšų naudojimą, mano vadovaujama vyriausybė patvirtino išsamią Korupcijos prevencijos strategiją ir Kovos su korupcija priemones.

–  Eidamas Ekonomikos reikalų ministro pareigas buvau atsakingas už įmones, inovacijas, ES vidaus rinką, turizmą, konkurencijos stebėjimą, vartotojų apsaugą, energiją, transportą, paštą ir telekomunikacijas, programą „e. Estija“, statybą ir būstą); valstybines įmones, paramą startuolių ekosistemoms.

–  Inovacijų strategijos (2007–2013) tikslas buvo remti struktūrinį Estijos ekonomikos perėjimą nuo mažo darbo užmokesčio ekonomikos prie inovacijomis grindžiamos ekonomikos. Inovacijų srityje Estija dabar ES reitinge yra vidurinėje vietoje.

–  Visiškas energetikos rinkos atvėrimas ir investicinių priemonių taikymas remiant rinkos veikimą (Estijos elektros energijos tinklų jungtis ESTLINK 2, Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) programa). Dabar Estijos energetinis saugumas yra didesnis nei daugelio kitų šalių ir taip pat labai išaugo jos energijos rūšių derinio dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija.

Neatskiriama energetikos politikos dalis buvo įmonių motyvavimas investuoti į naujus, konkurencingus produkcijos metodus, laikantis aukštų aplinkos apsaugos standartų. Siekdami užtikrinti energetinį saugumą ir tiekimo saugumą ir siekdami pakeisti XX a. 7-ojo dešimtmečio gamybos įrenginius, kurie nebeatitiko Europos reikalavimų, glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Komisija rėmėme investicijas į naują elektrinę Narvoje ir rezervinę elektrinę Kysoje.

Vienas iš strateginių Estijos energetikos politikos klausimų yra degiųjų skalūnų cheminės pramonės modernizavimas ir jos inovacija. Be abejonės, vienas iš jos elementų taip pat buvo susijusių įmonių skatinimas perkelti veiklą į tarptautinį lygmenį. Didžiausia pažanga padaryta vykdant „Eesti Energia AS“ išsamios plėtros projektą, bendradarbiaujant su Jordanijos vyriausybe (pirmuoju etapu buvo investuota apie 2 mlrd. EUR), šiame projekte kontrolinius akcijų paketus turi šios srities patirties turinčios Malaizijos ir Kinijos įmonės. Deja, Estijoje visuomenei apie šias investicijas buvo paskleista neteisinga informacija ir neteisingi aiškinimai.

–  „e. Estija“, kaip visaapimantis skaitmeninės visuomenės pokytis. Ekonomikos reikalų ministerija yra atsakinga už bazinę e. valstybės struktūrą (skaitmeninės visuomenės taisykles, asmeninę tapatybę kibernetinėje erdvėje, priemonę „X-road“, vienalytę valstybės duomenų bazės architektūrą), ir visame viešajame sektoriuje koordinuoja suvienytas viešąsias e. paslaugas. 2013 m. pradėjome bendrą projektą „e-residence“.

–  Transporto logistikos prioritetai buvo šie: kadangi pagrindiniai Estijos prekybos partneriai yra Europos Sąjungoje, reikėjo išplėtoti konkurencingą susisiekimą keliais, geležinkeliais, jūra ir oru bei jo palaikymo taisykles. Šimtmečius Estija buvo rytų ir vakarų prekybos kryžkelėje. Siekiant geriau pasinaudoti šios padėties teikiamomis galimybėmis, reikia išplėtoti modernią infrastruktūrą, sudaryti dvišalius ir daugiašalius tarptautinius susitarimus ir tęsti intensyvų tarptautinį bendradarbiavimą (taip pat ir su Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika).

–  Transporto politikos srityje labai komentuotos Estijos vyriausybės investicijos į nacionalines oro linijas „Estonian Air“. 2010–2011 m. Estijos vyriausybė nusprendė šiai įmonei padaryti kapitalo injekciją remiantis privataus rinkos investuotojo principu, kuris Europos vidaus rinkoje leidžiamas, kartu su privačiais investuotojais. Įmonės verslo planas, parengtas kartu su aviacijos konsultantais, turėjo sudaryti sąlygas įmonei augti, kad ji veiksmingiau užtikrintų Estijos ekonomikos plėtrai reikalingą susisiekimą. Deja, įmonė susidūrė su įvairiomis verslo plano įgyvendinimo kliūtimis. Taigi vyriausybė pradėjo valstybės pagalbos procedūrą pagal sunkumus patiriančių įmonių restruktūrizavimo gaires.

–  Mes išsprendėme ledo laužymo pajėgumų problemą, kuri ištisus dešimtmečius trukdė jūrų laivybai, remdamiesi tuo, kad valstybinei įmonei tai buvo pelningesnė investicija (ledo laužymo įrangos daugiafunkcinis pobūdis sudaro sąlygas teikti gerokai daugiau paslaugų vandenynų ir jūrų statyboms ir mokslinių tyrimų projektams pavasarį ir rudenį), ir kad valstybė turėjo galimybę įsigyti ledo laužymo įrangą gerokai mažesnėmis kainomis nei anksčiau. Bendradarbiaudami su Europos Komisija ir naudodami Europos struktūrinių fondų asignavimus, į ekologišką viešąjį transportą investavome didžiausias sumas per pastaruosius 20 metų. Tai buvo padaryta šitaip: bendradarbiaujant su atitinkama įmone, buvo pakeista daug geležinkelių riedmenų, aptarnaujančių visą Estiją. Žmonės naujuosius traukinius praminė „Partso morkomis“ (traukiniai yra morkinės spalvos, t. y. oranžiniai). Ši investicija taip pat suteikė puikią paramą siekiant efektyviai naudoti ES lėšas ir padėjo didinti ES populiarumą.

–  Priemonės 2008–2009 m. ekonomikos krizei įveikti: intensyvus priemonių pritaikymas privačiajame ir viešajame sektoriuose; priemonių, skirtų verslo įmonių eksportui ir internacionalizacijai, programa. Galimybė gauti rizikos kapitalo (valstybinis Plėtros fondas) ir įsteigta Startuolių programa paskatino startuolių kūrimąsi ir plėtrą Estijoje. Kitas svarbus žingsnis buvo – padidintos viešosios investicijos kaip gyvybiškai svarbios priemonės ekonomikai skatinti krizės laikotarpiu. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m.

3.  Kokios turite darbo tarptautinėse daugiakultūrėse ir daugiakalbėse organizacijose arba institucijose, įsikūrusiose ne Jūsų kilmės šalyje, patirties?

–  Kurdami teisinę sistemą, buvome pasitelkę įvairių teisės ir ekonomikos ekspertų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, Nyderlandų, JAV, Suomijos ir Švedijos. Tai buvo ne vienkartiniai projektai, o ilgalaikė bendradarbiavimo programa, kuria buvo siekiama vystyti visus modernios valstybės, valdomos pagal teisinės valstybės principus, aspektus (teisėkūros ekspertai, išsamios mokymų programos, bendradarbiavimo seminarai ir mokslinės konferencijos).

–  Būdamas valstybės auditoriumi, buvau Aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (EUROSAI) valdybos narys. Nacionalinės audito tarnybos strateginės plėtros partneriai buvo EBPO SIGMA ekspertai, o bendradarbiavimo partneriai iš Nyderlandų ir Švedijos nacionalinių audito tarybų.

–  Ministras pirmininkas atstovauja Estijai Europos Vadovų Taryboje ir yra atsakingas už plataus spektro dvišalių tarptautinių ryšių plėtojimą. Ministras pirmininkas pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai valstybių vadovų lygmeniu ir taip pat Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatui (NB8) ir Baltijos tarybai.

–  Būdamas Ekonomikos reikalų ministru atstovavau Estijai ES Konkurencijos taryboje ir Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje. Estija į EBPO įstojo 2012 m., ir Ekonomikos reikalų ministras buvo atsakingas už diskusijas daugelyje įvairių sričių. Aš taip pat vadovavau komandai, kuri derėjosi dėl Estijos narystės Tarptautinėje energetikos agentūroje. Atstovavau Estijai įvairiose tarptautinėse organizacijose (pvz., Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje, Tarptautinėje pašto sąjungoje, Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir t. t.). Kaip vienas iš pirmininkų, atstovaujantis Estijos Respublikai, vadovavau keliems dvišaliams tarpvyriausybiniams komitetams: Estijos ir Ukrainos tarpvyriausybiniam komitetui; Estijos ir Kazachstano tarpvyriausybiniam komitetui; Estijos ir Azerbaidžano tarpvyriausybiniam komitetui. Šie tarpvyriausybiniai komitetai buvo atsakingi ne tik už bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityse, bet ir sprendė kultūros, švietimo ir kitų gyvenimo sričių klausimus.

–  Dalyvavau daugelyje tarptautinių forumų (įskaitant Pasaulio ekonomikos forumą, Crans Montana forumą ir kt.) ir kalbėjau tarptautinių mokslinių institutų organizuojamuose renginiuose (pvz., CATO Institute, Heritage Foundation).

4.  Ar Jums buvo suteiktas įsipareigojimų įvykdymo patvirtinimas, kai ėjote ankstesnes vadovaujamas pareigas, jei tokia procedūra numatyta?

Pagal Estijos teisę kiekvienais metais Parlamentas, išklausęs Nacionalinės audito tarnybos nuomonę, tvirtina Estijos vyriausybės ataskaitą dėl valstybės biudžeto įvykdymo. Teisiniu požiūriu ši procedūra daugeliu atžvilgių skiriasi nuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kuri taikoma Europos Parlamente.

5.  Nurodykite savo ankstesnes pareigas, į kurias buvote paskirtas pagal politinę procedūrą.

Teisingumo ministerijos kanclerio pavaduotojas yra valstybės pareigūnas, bet jo paskyrimas yra ne politinis. Iš esmės profesionali valstybės tarnyba Estijoje veikia nuo 1992 m.

Valstybės auditorių Respublikos prezidento teikimu skiria Parlamentas, o kalbant apie partinę priklausomybę, jis turi būti nešališkas ir nepriklausomas.

Estijos vyriausybės visada buvo koalicinės, o tai reikalauja, kad partijos sudarytų politinius susitarimus. Paprastai asmuo, skiriamas ministru pirmininku, yra rinkimuose gavusios daugiausiai balsų partijos lyderis ir jis gali formuoti pajėgią funkcionuoti koalicinę vyriausybę. Kandidatą į Ministro pirmininko postą skiria Respublikos prezidentas ir prašo, kad Parlamentas balsuotų dėl pasitikėjimo.

Kandidatus į ministrų pareigas įvardija institucijos, atsakingos už partijas, sudarančias koalicinę vyriausybę, pagal atsakomybės sričių paskirstymą tarp partijų. Partijų pasiūlytus kandidatus turi patvirtinti Ministras pirmininkas, kuris pateikia atitinkamą pasiūlymą Respublikos prezidentui.

6.  Nurodykite tris svarbiausius sprendimus per savo karjerą, kuriuos priimant dalyvavote.

–  Referendumas dėl Estijos stojimo į Europos Sąjungą 2003 m. rugsėjo mėn. Referendume 67 % balsavo už stojimą ir taip pat patvirtino atitinkamą konstitucijos pakeitimą. Kaip vyriausybės vadovas, buvau vienas iš raginusių balsuoti „už“.

–  Estijos teisės sistema priskiriama žemyninės Europos teisinei sistemai. Atkūrus nepriklausomybę, tai buvo labai svarbus politinis ir kultūrinis pasirinkimas, kai reikėjo nuspręsti, kokios teisinės sistemos principai turėtų būti pagrindas atkurti Estijos valstybę 1992 m.

–  Estijos prisijungimas prie euro zonos ir strategija, kaip įveikti 2008–2009 m. ekonomikos krizę.

–  Be to, buvo daug kitų labai rimtų sprendimų. Taip pat žr. atsakymus į 1–3 klausimus.

Nepriklausomumas

7.  Sutartyje nustatyta, kad Audito Rūmų nariai, eidami savo pareigas, turi būti „visiškai nepriklausomi“. Kaip Jūs vykdytumėte šį įsipareigojimą eidamas savo būsimas pareigas?

Ketinu visiškai laikytis nepriklausomumo reikalavimo, susijusio su Europos Sąjungos sutartimi ir Europos Audito Rūmų etikos kodeksu ir elgesio kodeksu. Be to, laikytis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (angl. INTOSAI) priimtų principų, įtvirtintų Limos ir Meksikos deklaracijose.

Kaip Audito Rūmų narys, griežtai vengčiau bet kokių situacijų, dėl kurių galėtų atsirasti interesų konfliktas. Tai reiškia, kad, vykdydamas savo pareigas, nesieksiu gauti ir nepriimsiu nurodymų iš jokios vyriausybės ar kitos institucijos. Susilaikysiu nuo bet kokios su mano pareigomis nesuderinamos veiklos. Vykdydamas savo pareigas, vadovausiuosi tik bendrais Europos Sąjungos interesais.

8.  Ar Jūs arba Jūsų artimi giminaičiai (tėvai, broliai ir seserys, įteisinti partneriai ir vaikai) turi kokią nors įmonę, finansinio turto ar kitokių įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su Jūsų pareigomis ateityje?

Nei aš, nei artimi mano giminaičiai neturi įmonių, finansinio turto ar jokių kitų įsipareigojimų, kurie galėtų būti nesuderinami su mano kaip Audito Rūmų nario pareigomis ateityje.

9.  Ar esate pasirengęs (-usi) deklaruoti visus savo finansinius interesus ar kitus įsipareigojimus Audito Rūmų pirmininkui bei juos paviešinti?

Audito Rūmų pirmininkui deklaruosiu visus savo finansinius ir kitus įsipareigojimus ir, kaip įprasta, juos paviešinsiu. Pastaruosius 18 metų, kaip reikalaujama pagal Estijos įstatymus, deklaravau savo finansinius interesus ir kitus įsipareigojimus atitinkamam komitetui (šiuo metu tai Parlamento Specialusis kovos su korupcija komitetas), kuris taip pat paskelbė šias deklaracijas.

10.  Ar esate šiuo metu susijęs (-usi) su kokiu nors teismo procesu? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Šiuo metu nesu susijęs su jokiu teismo procesu.

11.  Ar atliekate kokį nors aktyvų arba vykdomojo pobūdžio vaidmenį politiniame gyvenime? Jei taip, tai kokiu lygmeniu? Ar per pastaruosius 18 mėnesių ėjote kokias nors politines pareigas? Jei taip, prašome pateikti išsamesnę informaciją.

Per 2015 m. įvykusius visuotinius rinkimus buvau išrinktas į Estijos parlamentą. Estijos parlamente esu Europos Sąjungos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto narys, taip pat savo parlamentinės partijos narys. Priklausau partijos „ Isamaa ja Res Publica Liit“ biurui ir tarybai.

12.  Ar Jus paskyrus Audito Rūmų nariu (-e) būsite pasirengęs (-usi) atsisakyti visų pareigų, į kurias esate išrinktas (-a), ir atsakingų pareigų politinėje partijoje?

Taip, atsisakysiu savo narystės Estijos parlamente ir visų partinių pareigybių, į kurias esu išrinktas (biure, taryboje).

13.  Kaip spręstumėte šiurkščių pažeidimų, sukčiavimo ir (arba) korupcijos atvejus, su kuriais būtų susiję asmenys iš Jūsų kilmės valstybės narės?

Sukčiavimas, korupcija ar rimti pažeidimai griauna bet kurios demokratinės visuomenės pagrindus. Kiekvienas pilietis privalo su jais kovoti.

Eidamas visas ankstesnes pareigas, esu parodęs, kad visiškai netoleruoju piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis. Manau, kad prevencinių veiksmų ir veiksmingos kontrolės funkcijų vaidmuo yra itin svarbus.

Jei einant būsimas pareigas, man tektų susidurti su pažeidimais iš mano kilmės šalies, veiksiu nešališkai, taigi tokius atvejus spręsiu taip pat, kaip ir su bet kuria kita valstybės nare susijusius atvejus.

Audito Rūmuose tokiems atvejams spręsti nustatytos atitinkamos procedūros. Ketinu griežtai laikytis su tuo susijusių taisyklių.

Jeigu tie atvejai būtų susiję su žmonėmis, kuriuos aš pažįstu, manyčiau, kad šiuo konkrečiu klausimu būtų būtina kreiptis į Audito Rūmų pirmininką. Sukčiavimo ir korupcijos atvejais, labai svarbu, kad veiksmai ne tik būtų teisingi, bet ir atrodytų teisingi. Tam tikrais atvejais geriausias sprendimas gali būti, narys iš atitinkamos valstybės narės perduoti atsakomybę už tam tikras audito dalis nariui iš kitos valstybės narės.

Įsipareigojimų vykdymas

14.  Kokie turėtų būti pagrindiniai patikimo finansų valdymo kultūros bet kurioje viešojoje įstaigoje bruožai? Kaip Audito Rūmai galėtų padėti užtikrinti, kad jų būtų paisoma?

Biudžeto lėšos, skirtos naudoti viešajame sektoriuje, gaunamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tas pats pasakytina ir apie ES biudžetą. Mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, ar jų lėšos buvo pasinaudotos pačiu geriausiu būdu. Kitaip tariant, biudžeto lėšos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų – pinigai turi būti naudojami ekonomiškai, veiksmingai ir našiai.

Be to, ES teisės aktais (Sutartyje ir Finansiniame reglamente) nustatyta, kad biudžeto lėšos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Pagal pagrindinius patikimo finansų valdymo reikalavimus valdymo, ataskaitų teikimo ir kontrolės ir (arba) audito grandinės turi būti nustatytos aiškiai ir logiškai:

–  dėl biudžeto, tikslų ir laukiamų rezultatų sprendžia biudžetą tvirtinančios institucijos;

–  institucija, atsakinga už biudžeto vykdymą, turi turėti pakankamai išteklių ir įgaliojimų, kad galėtų pasiekti norimų rezultatų ir tinkamai taikyti sutartas politikos priemones;

–  institucija, atsakinga už biudžeto vykdymą, reguliariai, sutartu dažnumu, teikia ataskaitas apie lėšų panaudojimą ir tikslų įgyvendinimą;

–  kontrolės ir (arba) audito institucijos (ypač aukščiausiosios audito institucijos) užtikrina, kad pateikta informacija yra teisinga ir tinkama, tiek biudžetą tvirtinančiai institucijai, tiek plačiajai visuomenei;

–  institucijos, kurios priima sprendimus dėl biudžeto, atidžiai įvertina vykdomosios valdžios veiklos ataskaitą, siekdamos suteikti mokesčių mokėtojams užtikrinimą, kad jų pinigai naudojami tinkamai ir veiksmingai. Iškilus sunkumams, vykdomajai valdžiai pateikiami aiškūs nurodymai, kaip pagerinti padėtį.

Čia aš pabrėžčiau, jog visų šių procedūrinių veiksmų atveju būtina užtikrinti, kad būtų skaidriai priimami sprendimai ir teikiamos ataskaitos. Itin svarbu, kad visiems būtų aišku, ką Komisija ir valstybių narių institucijos turėjo pasiekti ir ką jos iš tikrųjų pasiekė.

Atitinkamose ataskaitose turi būti ne tik pateikiami tūkstančiai faktų, bet jos turi būti konsoliduota forma lengvai prieinamos ir suprantamos Parlamentui ir visuomenei.

Kaip ES aukščiausioji audito institucija, EAR gali ir privalo prisidėti užtikrinant, kad minėtosios valdymo, ataskaitų teikimo ir kontrolės grandinės veiktų racionaliai ir efektyviai. Žinoma, visų pirma turi būti užtikrinta, kad jie nepriekaištingai vykdytų savo pirminę užduotį – kad praneštų, ar vykdomosios valdžios veikla ir ataskaitų teikimas užtikrina ekonomišką, efektyvų ir veiksmingą lėšų panaudojimą.

Esu įsitikinęs, kad EAR taip pat turėtų daugiau dėmesio skirti bendro visų ES lėšų valdymo gerinimui. Neseniai paskelbta Specialioji ataskaita Nr. 27/2016 „Valdymas Europos Komisijoje – geriausia patirtis?“ yra žingsnis teisinga linkme. Galiu tik paremti EAR poziciją, kad Komisija turėtų rodyti pavyzdį valdymo srityje ir pirmauti plėtojant geriausią praktiką.

15.  Pagal Sutartį Audito Rūmai padeda Parlamentui įgyvendinti biudžeto vykdymo kontrolės įgaliojimus. Kaip pagerintumėte Audito Rūmų ir Europos Parlamento (visų pirma, Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta bendrų išlaidų viešoji priežiūra ir padidinta šių išlaidų teikiama ekonominė nauda?

Dabar, vis dar būnant stebėtojo pozicijoje, atrodo, kad EAR ir Europos Parlamento, ypač jo Biudžeto kontrolės komiteto, bendradarbiavimas vyksta nuolat. EAR indėlis yra ryškus. Atrodo, kad kiekybiniu požiūriu pasiektos tam tikros ribos. Kiekybiniu aspektu apie 40 veiklos audito ataskaitų per metus turėtų būti daugiau nei pakankama.

EAR gali padėti Europos Parlamentui jo biudžeto vykdymo stebėjimo aspektais, ypač reikiamu laiku teikdami tinkamesnes audito ataskaitas. Taigi jis pats turi sugebėti atlikti aukštesnio lygio audito darbą. Vis dėlto taip pat labai svarbu aktyviai reaguoti į Parlamento pageidavimus dėl galimų audito temų.

Esu įsitikinęs, kad siekiant pagerinti EAR auditų poveikį, būtina, kad juos taip pat aptartų kiti Parlamento komitetai. Žinoma, tai Parlamento suverenaus vidinio sprendimo dėl savo darbo organizavimo klausimas, bet, pavyzdžiui, su žemės ūkiu susijusių techninio pobūdžio auditų aptarimas atitinkamam komitetui galėtų suteikti labai naudingą informaciją.

Asmeniškai esu pasirengęs panaudoti visą savo patirtį šių dviejų institucijų bendradarbiavimui remti siekdamas padėti užtikrinti Europos projekto sėkmę. Esu įsitikinęs, kad savo darbu EAR gali labai padėti Europos Parlamentui ir tai taip pat padėtų atkurti visuomenės pasitikėjimą ES ir jos institucijomis.

16.  Kokia, Jūsų nuomone, yra veiklos audito pridėtinė vertė ir kaip į šio audito išvadas turėtų būti atsižvelgiama vykdant valdymo procedūras?

Kai Estijoje buvau valstybiniu auditoriumi, ypatingą dėmesį skyriau veiklos auditų plėtrai. Vis dėlto tai dariau ne tik siekdamas sukurti modernius audito produktus, bet siekdamas visų pirma audito produktus panaudoti taip, kad visas viešasis administravimas būtų pakeltas į naują lygmenį.

Aišku, kad veiklos auditų veiksmingumas visų pirma yra susijęs su teisingu ir laiku atliktu temų atrinkimu. Nesvarbu, kaip tobulai auditas atliekamas, jis visuomenei duos mažai papildomos naudos, jeigu jis yra susijęs su nesvarbiais klausimais. Atlikus 2014 m. EAR tarpusavio vertinimą pateikta daug vertingų rekomendacijų, kaip toliau vystyti EAR kompetenciją veiklos auditų srityje.

Veiklos auditų veiksmingumo standartas turėtų būti pokyčiai realioje aplinkoje. Tikras problemų sprendimas, o ne priimtų ir praktikoje pritaikytų pasiūlymų skaičius. Omenyje turiu tai, kad auditoriaus ir audituojamos įstaigos sėkmė nėra vertinama pagal priimtas ir įvykdytas rekomendacijas. Taip greitai patenkama į padėtį, kai pateikiami abiem pusėms patogūs pasiūlymai. Daugeliu atveju būtina tinkamai nutraukti vykdomosios valdžios rutiną ir esant tokioms situacijoms itin svarbus Europos Parlamento supratimas ir parama.

Siekiant, kad veiklos auditai būtų veiksmingi, būtina turėti tokį partnerį, kuris būtų suinteresuotas spręsti tų auditų iškeltas problemas. Puikus EAR partneris yra Biudžeto kontrolės komitetas. Negali būti nė menkiausios abejonės, kad Jūsų komitetas atlieka visų vykdomosios valdžios veiksmų kontrolę labiausiai tiesiogine prasme. Be to, būtina, kad audituojama įstaiga (šiuo atveju Komisija) sužinotų apie problemų pobūdį ir imtųsi esminių veiksmų padėčiai ištaisyti.

Vienas svarbus veiklos auditų aspektas yra galimybė susitelkti ne tik į neigiamus aspektus. Veiklos auditas taip pat gali būti labai efektyvus, jeigu jis nustato gerąją praktiką ir apie ją praneša.

17.  Kaip būtų galima pagerinti Audito Rūmų, nacionalinių audito institucijų ir Europos Parlamento (Biudžeto kontrolės komiteto) bendradarbiavimą atliekant ES biudžeto auditą?

SESV Audito Rūmai ir valstybių narių aukščiausiosios audito institucijos raginami bendradarbiauti pasitikėjimo dvasia, išlaikant savo nepriklausomumą.

Toks bendradarbiavimas vyksta globojant vadinamajam Ryšių palaikymo komitetui. Iš savo ankstesnės patirties žinau, kad EAR nuolat aktyviai siekia šio pobūdžio bendradarbiavimo. Aš pats esu visada pasirengęs paremti intensyvesnį EAR ir valstybių narių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimą.

Manau, kad veiklos audito srityje tokio bendradarbiavimo potencialas yra didesnis. Tai itin pasakytina apie tuos atvejus, kai būtų veiksminga bendrų problemų auditą atlikti bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, pasaulio klimato atšilimo ir energetikos problemas būtų galima naudingai spręsti kuo platesniu metodu. Ryšių palaikymo komitetas taip pat neseniai išreiškė savo paramą intensyvesniam bendradarbiavimui šioje srityje.

Kalbant apie atitikties auditus, pasakytina, kad EAR turėtų būti atviri ir dalytis savo audito metodais (pavyzdžiui, audito klausimynais apie paramą žemės ūkiui) su visomis šiuo klausimu besidominčiomis audito ir kontrolės institucijomis. Tai sudarytų sąlygas užtikrinti, kad vykdintinos kontrolės būtų tokio pat masto, taigi visos tos pačios kontrolės grandinės institucijos galėtų geriau pasinaudoti viena kitos darbu. Dėl įvairių priežasčių iki šiol praktika auditus vykdyti kartu su valstybėmis narėmis nedavė norimų rezultatų. Taip pat pažymėčiau, kad gana daug aukščiausiųjų audito institucijų turi atlikti vaidmenį ES lėšų audito grandinėje, ir tai reiškia, kad jos daugelyje valstybių narių veikia kaip sertifikuojančios institucijos.

Žinoma, EAR turėtų rimtai vertinti Europos Parlamento norą bendradarbiauti ES biudžeto auditavimo srityje. EAR turėtų ne tik jas sutelkti, bet ir pats aktyviai siūlyti pasirinkimo galimybes.

18.  Kaip patobulintumėte Audito Rūmų teikiamas ataskaitas, kad Europos Parlamentui būtų perduota visa reikiama informacija apie valstybių narių Europos Komisijai pateiktų duomenų tikslumą?

EAR audito ataskaitos yra esminis indėlis, kurį Europos Parlamentas ir Taryba naudoja savo metinėje ES biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje.

80 proc. ES biudžeto asignavimų išleidžia valstybių narių oficialios įstaigos. Taigi visada teisėta, kad valstybės narės atsiskaitytų ne tik dėl tvarkingumo, bet ir dėl lėšų panaudojimo veiksmingumo. Europos Komisija atsako už patikrinimą, ar teiktinoji informacija yra tinkama ir teisinga. EAR, kaip nepriklausomos išorės audito institucijos, užduotis yra informuoti Europos Parlamentą, Tarybą ir visuomenę teikiant savo ataskaitas, kad valstybių narių ir Komisijos pateikti duomenys yra tinkami ir teisingi.

Labai aiškiai suprantu, kad Parlamentas pageidauja gauti daugiau – ir visų pirma patikimesnės – informacijos apie valstybių narių oficialių įstaigų veiksmus, kai jos yra susijusios su biudžeto asignavimais, už kuriuos atsakoma bendrai. Esu įsitikinęs, kad EAR gali atsižvelgti į šį pageidavimą planuodami auditus. Iš dabartinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros supratau, kad EAR taip pat ieško sprendimų.

Vis dėlto vidutinės – ilgos trukmės laikotarpio perspektyvoje reikėtų atidžiai patikrinti, ar informacija, kurią reikalaujama gauti iš valstybių narių ir Komisijos, yra būtent tai, kas turi esminę svarbą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai ar kitoms stebėjimo procedūroms. Žvelgiant į įvairių Komisijos generalinių direktoratų pateikiamą informaciją kartais atrodo, kad biurokratai naudoja kliento įklampinimo informacijoje taktiką. Ataskaitos dėl einamojo programavimo laikotarpio paskirtis – visų pirma pateikti atitikties informaciją (x fondo ir z fondo klaidų lygis). Vis dėlto ne mažiau svarbi informacija apie veiksmingą biudžeto panaudojimą. Dabar, praėjusiais metais, Komisija pradėjo daugiau kalbėti apie lėšų panaudojimo veiksmingumą. Pažymėčiau, kad šiam programavimo laikotarpiui taikomos taisyklės buvo patvirtintos jau prieš porą metų. Be to, matau, kad šiuo aspektu EAR turėtų padidinti savo pastangas ir aktyviai padėti galvoti apie tai, kaip veiksmingiau panaudoti ES lėšas, neužmirštant, kad taip pat svarbu laikytis taisyklių. Jei yra valios, jau per būsimą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą galima sudaryti sąlygas pagerinti ataskaitų teikimo sistemą ir ją labiau priderinti prie Europos Parlamento ir mokesčių mokėtojų lūkesčių.

Kiti klausimai

19.  Ar atsiimtumėte savo kandidatūrą, jei Parlamentas pateiktų neigiamą nuomonę dėl Jūsų paskyrimo Audito Rūmų nariu?

Europos Parlamento pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad kiekvienas EAR narys galėtų vykdyti savo užduotis.

Esu įsitikinęs, kad iki šiol įgyta mano darbo ir gyvenimo patirtis visiškai atitinka EAR nariams taikomus reikalavimus.

Jeigu vis dėlto Europos Parlamentas manytų, kad esama priežasčių abejoti, jog atitinku EAR nariams taikomus reikalavimus, ir (arba) abejotų mano nepriklausomumu, paprašyčiau Estijos vyriausybės atšaukti mano kandidatūrą.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Dalinis Audito Rūmų sudėties atnaujinimas. Estijos kandidatas

Nuorodos

12886/2016 – C8-0445/2016 – 2016/0817(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

27.10.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

CONT

21.11.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Bart Staes

14.11.2016

 

 

 

Priėmimo data

5.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Verónica Lope Fontagné, Monica Macovei, Georgi Pirinski, Bart Staes, Indrek Tarand, Michael Theurer, Marco Valli, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Caterina Chinnici, Andrey Novakov, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tunne Kelam

Pateikimo data

8.12.2016

Teisinis pranešimas