Procedūra : 2016/2148(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0385/2016

Pateikti tekstai :

A8-0385/2016

Debatai :

PV 15/02/2017 - 17
CRE 15/02/2017 - 17

Balsavimas :

PV 16/02/2017 - 6.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0053

PRANEŠIMAS     
PDF 711kWORD 99k
15.12.2016
PE 587.442v02-00 A8-0385/2016

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas

(2016/2148(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėjas: Lambert van Nistelrooij

Nuomonės referentas (*):

Georgi Pirinski, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
  Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas

(2016/2148(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl greitesnio sanglaudos politikos įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveika inovacijoms: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8–9 d. Regionų komiteto nuomonę dėl derybų dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą (COM(2014)0473),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES priemonių sąveikos didinimas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) tyrimą „Pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį pateiktos ataskaitos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“) analizę „2014–2020 m. programavimo laikotarpio finansinės priemonės. Pirmoji valstybių narių patirtis“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Biudžeto komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0385/2016),

A.  kadangi sanglaudos politika sudaro didelę ES biudžeto dalį, t. y. apytikriai trečdalį visų išlaidų;

B.  kadangi Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) 2014–2020 m. biudžetą sudaro 454 mlrd. EUR, taigi jie yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė ir daugelyje valstybių narių vienas iš svarbiausių viešųjų investicijų šaltinių; naudojant šių fondų lėšas visoje ES sukuriama daugiau darbo vietų, skatinamas ekonomikos augimas ir investicijos, taip pat, siekiant skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, mažinami regionų ir vietos lygmens skirtumai;

C.  kadangi partnerystės sutartys sudaro pagal 16 straipsnio 3 dalį Komisijos teikiamos ataskaitos pagrindą;

D.  kadangi derybos dėl 2014–2020 m. partnerystės sutarčių ir veiksmų programų buvo modernizuotas, itin pritaikytas ir intensyvus procesas taikant naują sistemą, grindžiamą rezultatais, ex ante sąlygomis ir paramos telkimo pagal temas principu; tačiau dėl to labai uždelsta iš tiesų pradėti įgyvendinti sanglaudos politiką, taip pat ir dėl kai kurių regionų ir valstybių narių administracinių pajėgumų trūkumo, be to, šis procesas dar labiau sulėtėjo dėl valdymo institucijų paskyrimo procedūros;

E.  kadangi neginčijama, kad dėl ilgų derybų ir vėlai pasiekto susitarimo dėl DFP ir todėl vėlai – 2013 m. pabaigoje – patvirtintos reglamentavimo sistemos nebuvo galima laiku patvirtinti veiksmų programų; kadangi todėl veiksmų programas pradėta įgyvendinti lėtai, o tai turėjo įtakos politikos įgyvendinimui vietos lygmeniu;

F.  kadangi visiems penkiems ESI fondams buvo nustatytos bendrosios nuostatos ir taip sustiprintas jų ryšys;

G.  kadangi sanglaudos politikos srityje šiuo metu kyla daug politinių ir ekonominių sunkumų, susijusių tiek su finansų krize (dėl šios krizės daugelyje valstybių narių skiriama mažiau viešųjų investicijų, o ESI fondai ir bendras valstybių narių finansavimas daugelyje valstybių narių lieka pagrindine viešųjų investicijų priemone), tiek su migracijos krize;

H.  kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu sanglaudos politika buvo vykdoma taikant tikslingesnį politikos metodą, pagal kurį parama telkiama pagal temas ir remiami Sąjungos prioritetai ir tikslai;

I.  kadangi dabartiniu finansavimo laikotarpiu ESI fondai yra labiau nukreipti į rezultatus ir grindžiami investavimo aplinka, kurioje sudaromos sąlygos užtikrinti didesnį veiksmingumą;

J.  kadangi investicijos pagal sanglaudos politiką turi būti labiau suderintos su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ ir Europos semestro prioritetais;

K.  kadangi Geresnio įgyvendinimo darbo grupė padėjo sumažinti lėšų paskirstymo kliūtis ir vėlavimą;

Dalijimasis rezultatais, informacijos skleidimas ir matomumas

1.  pažymi, kad Europa išgyvena sudėtingą etapą tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir politiniu atžvilgiais, todėl kaip niekada reikia veiksmingos, į ekonomikos augimą ir užimtumą orientuotos, su piliečiais glaudžiai susijusios ir konkrečioms teritorijų galimybėms labiau pritaikytos investicijų politikos, kuria turėtų būti siekiama kovoti su nedarbu ir socialine nelygybe Sąjungoje, kartu kuriant Europos pridėtinę vertę; pažymi, jog siekdama atgauti piliečių pasitikėjimą ES turi inicijuoti prisitaikymo procesus, kad būtų laikomasi SESV 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2.  pažymi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu sanglaudos politika buvo nuodugniai pertvarkyta, dėl to reikia pakeisti mąstymą ir darbo metodus visais valdymo lygmenimis, įskaitant horizontalų veiksmų koordinavimą ir suinteresuotųjų subjektų bei, kiek tai įmanoma, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros subjektų įtraukimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai neatsižvelgiama į naujausias ateities perspektyvomis grindžiamas ir pavyzdines reformas ir kad sanglaudos politika neretai vis dar suvokiama kaip įprastinė išlaidų politika, o ne apčiuopiamų rezultatų galinti duoti vystymosi ir investicijų politika;

3.  mano, kad, teikiant informaciją apie sanglaudos politikos projektus, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Europos pridėtinei vertei, solidarumui ir sėkmės istorijų matomumui, ir pabrėžia, kaip svarbu keistis geriausia patirtimi ir padaryti išvadas iš projektų, kuriuos įgyvendinant nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų; primygtinai ragina informaciją apie ESI fondus skleisti modernesnėmis priemonėmis ir intensyviau; pabrėžia būtinybę nustatyti ir taikyti naujas informacijos apie sanglaudos politikos rezultatus teikimo priemones; mano, kad būtina investuoti į žinių kaupimą ir duomenų rinkimą regionų lygmeniu, kaip proceso, kurio metu dedamos nuolatinės pastangos kurti ir atnaujinti duomenų bazes, atsižvelgiant į vietos ir regionų reikmes, ypatumus ir prioritetus, dalį, kaip tai daroma jau veikiančios pažangiosios specializacijos platformos (S3 platforma) atveju, nes tai padės suinteresuotiems visuomenės atstovams veiksmingai patikrinti, kokią Europos pridėtinę vertę kuria tam tikri projektai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant geriau informuoti apie ESI fondus ir didinti jų matomumą, reikia skirti daugiau dėmesio suinteresuotųjų subjektų ir naudos gavėjų dalyvavimui ir tikslingam piliečių įtraukimui į sanglaudos politikos kūrimo ir įgyvendinimo procesus; be to, primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir miestus teikti daugiau informacijos apie laimėjimus sanglaudos politikos srityje ir įgytą patirtį bei pasiūlyti suderintą tikslinį veiksmų planą;

Paramos telkimas pagal temas

5.  palankiai vertina tai, kad parama telkiama pagal temas, kadangi, kaip paaiškėjo, tai naudinga priemonė siekiant sukurti orientuotą politiką ir veiksmingiau įgyvendinti ES prioritetus ir strategiją „Europa 2020“, taip pat stiprinti žinių panaudojimo skatinant inovacijas, kuriant darbo vietas ir remiant ekonomikos augimą procesą; taigi ragina valstybes nares ir regionų bei vietos institucijas priimti aiškius sprendimus dėl investicijų prioritetų, parinkti projektus remiantis ESI fondams nustatytais prioritetais, ir taikyti nesudėtingus ir veiksmingus jų įgyvendinimo procesus;

6.  pažymi, kad, atliekant paramos telkimo pagal temas analizę, reikėtų nurodyti, kokiu mastu strateginiai valstybių narių sprendimai ir išteklių paskirstymas teminiams tikslams padeda patenkinti konkrečius teritorijų poreikius; apgailestauja, kad Komisijos pagal 16 straipsnį parengtoje ataskaitoje šiam aspektui skiriama mažiau dėmesio;

7.  mano, kad reikia veiksmingiau išaiškinti sanglaudos politikos rezultatus ir teikiamą naudą, ypač siekiant atkurti pasitikėjimą Europos projektu;

8.  primygtinai ragina toliau vykdyti sanglaudos politiką telkiant paramą pagal temas, tačiau sudarant sąlygas pakankamam lankstumui, kad būtų atsižvelgta į konkrečius kiekvieno regiono (ypač mažiau išsivysčiusių regionų) poreikius, kaip nustatyta reglamente; ragina į pereinamojo laikotarpio regionus toliau investuoti ESI fondų lėšas, kad būtų išsaugotas jau skirtų lėšų ir įdėtų pastangų poveikis;

9.  ypač akcentuoja tai, kad reikėtų atsižvelgti į miesto arba kaimo regionų, mažiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir tam tikrų nuolatinių gamtinių arba geografinių kliūčių turinčių regionų padėtį ir parengti atitinkamą paramos politiką, skirtą šioms teritorijoms, kurios be sanglaudos politikos vargu ar galėtų pasivyti geriau išsivysčiusius regionus; ragina Komisiją kartu su vietos valdžios institucijomis ir metropoliniais regionais, kurie yra ES augimo centrai, vykdyti ir plėtoti miestų darbotvarkės įgyvendinimo strategijas; šiuo atžvilgiu primena, jog svarbu suteikti valstybėms narėms ir regionams pakankamai lankstumo, kad būtų galima spręsti naujus politinius iššūkius, pvz., susijusius su imigracija, kartu nepamirštant pradinių ir vis dar aktualių sanglaudos politikos tikslų bei konkrečių regionų poreikių, taip pat skatinti plačiai suprantamą sanglaudos politikos skaitmeninį aspektą (įskaitant informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuostės prieigos klausimus, susijusius su bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimu); atkreipia dėmesį į energetikos sąjungos strategiją, žiedinės ekonomikos strategiją ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiuje priimtą susitarimą dėl klimato kaitos, kadangi ESI fondai atlieka svarbų vaidmenį juos vykdant;

10.  mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti paregioniams, kurių skurdžiose vietovėse ir rajonuose bei atskirtose bendruomenėse neretai susitelkia daug problemų ir nepakankamai atstovaujama marginalizuotoms grupėms, pvz., romams;

11.  pritaria tam, kad dėmesys palaipsniui būtų perkeliamas nuo su stambia infrastruktūra susijusių projektų prie žinių ekonomikos, inovacijų ir socialinės įtraukties skatinimo ir kad būtų siekiama užtikrinti sanglaudos politikos subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, gebėjimų stiprinimą ir įgalėjimą, atsižvelgiant į mažiau išsivysčiusių regionų, kuriems vis dar reikia paramos infrastruktūros plėtros srityje ir kuriuose ne visada galima įgyvendinti rinka grindžiamus sprendimus, ypatumus, kartu turint omenyje būtinybę suteikti tam tikro lankstumo, kad kiekviena valstybė narė, siekdama skatinti savo ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi, galėtų investuoti atsižvelgdama į savo prioritetus;

12.  laikosi nuomonės, kad ESI fondais, įskaitant visų pirma Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, turėtų būti naudojamasi kokybiškoms darbo vietoms sukurti bei skatinti ir kokybiškam mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui (perkvalifikavimui) populiarinti, kad darbuotojai galėtų tinkamomis sąlygomis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos realijų, taip pat tvariam augimui, konkurencingumui, plėtrai ir bendram klestėjimui skatinti, siekiant socialiai teisingos, tvarios ir įtraukios Europos ir ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms vietovėms ir struktūrinių problemų turintiems sektoriams, remiant pažeidžiamiausias ir didžiausią riziką patiriančias visuomenės grupes, ypač jaunimą (derinant su tokiomis programomis kaip „Erasmus+“) ir mažiausiai įgūdžių bei žemiausią kvalifikaciją turinčius asmenis, skatinant didesnį užimtumą pasitelkiant žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiąją energiją bei užkertant kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui; atkreipia dėmesį į tai, kad ESF yra priemonė, padedanti įgyvendinti viešojo intereso politiką;

13.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepaisant visų pastangų daugelyje valstybių narių tebėra labai didelis nedarbas, visų pirma tarp jaunimo ir moterų, taip pat kaimo vietovėse, ir mano, kad vykdant sanglaudos politiką turi būti rastas atsakas ir į šią problemą; rekomenduoja Komisijai daugiau dėmesio skirti poveikiui, kurį sanglaudos politika daro skatinant užimtumą ir mažinant nedarbą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva įtraukta į 34-ias ESF programas 20-yje reikalavimus atitinkančių valstybių narių ir kad tai leis darbo neturintiems jaunuoliams ja pasinaudoti įgyjant įgūdžių ir kvalifikaciją; vis dėlto nerimauja dėl to, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva pradėta įgyvendinti vėlai ir tokiu pat būdu, kaip tam tikruose regionuose įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad investuotos lėšos greitai ir sėkmingai duotų realios ir apčiuopiamos naudos, ypač tais atvejais, kai lėšos buvo suteiktos kaip išankstiniai mokėjimai, ir kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai, taip pat užtikrinti deramas darbo sąlygas jauniems darbuotojams; ypač ragina atsižvelgti į realius verslo bendruomenės poreikius, kad ESI fondų lėšos būtų panaudojamos tenkinant profesinio mokymo reikmes, kitaip tariant, kad būtų suteikiamos realios įsidarbinimo galimybės ir kad būtų pasiektas ilgalaikis užimtumas; mano, kad kova su jaunimo nedarbu, socialinė įtrauktis ir būsimi demografiniai iššūkiai, su kuriais Europa susiduria dabar ir susidurs netolimoje ateityje, turėtų būti pagrindinės sritys, kurioms įgyvendinant sanglaudos politiką reikėtų skirti daugiausia dėmesio; ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir po 2016 m., siekiant nenutrūkstamai dėti pastangas kovojant su jaunimo nedarbu, be to, ragina atlikti išsamią operatyvinę šios iniciatyvos analizę, kad būtų galima padaryti reikiamus pakeitimus siekiant didesnio jos veiksmingumo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso bus skirta 12,7 mlrd. eurų iš ESF, ir specialią Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri remiantis šiuo finansavimu jau yra laikoma varomąja jaunimo užimtumo didinimo jėga, Komisija neatliko sąnaudų ir naudos analizės, nors tai standartinė procedūra visais svarbių Komisijos iniciatyvų atvejais; dėl šios priežasties trūksta informacijos apie galimas bendras šios iniciatyvos įgyvendinimo visoje ES sąnaudas ir, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, esama rizikos, kad bendra finansavimo suma bus nepakankama;

15.  pabrėžia informavimo veiklos svarbą, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, per kurią informacija apie galimą paramą ieškant bendrai iš ES fondų finansuojamo mokymosi, stažuotės ar darbo gali pasiekti didžiausią skaičių jaunuolių; ragina daugiau informacijos teikti tokiuose portaluose, kaip DROP'IN ir EURES, ir padidinti jaunų žmonių judumo galimybes vidaus rinkoje, nes judumas laikomas didžiausia neišnaudota galimybe kovojant su nedarbu ES;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendindamos ESI fondų remiamus projektus, laikytųsi Neįgaliųjų teisių konvencijos, įskaitant tikslą skatinti, kad neįgalūs asmenys nuo gyvenimo institucijose pereitų prie gyvenimo bendruomenėse;

17.  primena, kad pagrindinio TEN-T tinklo kūrimo užbaigimas yra Europos transporto politikos prioritetas, o ESI fondai yra labai svarbi priemonė siekiant padėti įgyvendinti šį projektą; pabrėžia, kad reikia išnaudoti ESI fondų galimybes, siekiant susieti pagrindinių ir visuotinių TEN-T tinklų potencialą su regionine ir vietos transporto infrastruktūra; pripažįsta Sanglaudos fondo svarbą gerinant infrastruktūrą ir sujungiamumą Europoje ir primygtinai ragina išlaikyti šį fondą naujoje finansinėje programoje laikotarpiu po 2020 metų;

18.  pabrėžia, kad transporto daugiarūšiškumas turėtų būti esminis veiksnys vertinant infrastruktūros projektus, finansuojamus ESI fondų lėšomis, tačiau tai neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant siūlomus projektus, ypač valstybių narių, kurios transporto infrastruktūros srityje turi didelių investicijų poreikių, atveju;

19.  pabrėžia būtinybę išsaugoti tradicinius amatus, įskaitant amatininkystės tradicijas bei su ja susijusius įgūdžius, ir parengti strategijas, kuriomis būtų remiama su tradiciniais amatais susijusio verslumo plėtra ir išlaikoma tradicinių amatų sektorių kultūrinė tapatybė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti darbą, susijusį su profesiniu jaunų amatininkų mokymu ir judumu;

Ex ante sąlygos

20.  pabrėžia, kad, norint užfiksuoti pastangas ir laimėjimus, būtina užtikrinti veiksmingą ex ante sąlygų stebėseną; mano, kad ex ante sąlygos, ypač sąlyga dėl pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų, buvo naudingos ir siūlo jas toliau tobulinti; pabrėžia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tikslui stiprinti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis ex ante sąlygų dar nėra įgyvendinta; todėl ragina išnagrinėti dabartinę padėtį ir imtis tikslingų veiksmų šiuo klausimu, nedarant poveikio optimaliam fondų panaudojimui ir nemažinant sanglaudos politikos veiksmingumo;

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas

22.  akcentuoja, kad dėl 2014–2020 m. laikotarpio reglamentavimo sistemos ir partnerystės sutarčių sanglaudos programose didelis dėmesys skiriamas rezultatams ir kad šiuo požiūriu kaip pavyzdžiu galima vadovautis ir kitose ES biudžeto išlaidų srityse; palankiai vertina tai, kad nustatyti bendri rodikliai, kurie turėtų sudaryti sąlygas įvertinti ir palyginti rezultatus; mano, kad reikia toliau dirbti rodiklių nustatymo srityje, kad būtų galima surinkti daugiau duomenų apie ESI fondų išlaidas, taip pat padėti optimizuoti projektų atranką;

23.  pažymi, kad svarbi naujovė buvo tai, kad paramą pradėta telkti pagal temas, todėl investicijos sutelkiamos į konkrečius tikslus ir prioritetus, kurie atitinka konkrečiai visoms temoms patvirtintus veiklos rezultatų rodiklius ir tikslus;

24.  primena, kad kiekvienoje valstybėje narėje buvo įsteigtas veiklos lėšų rezervas, kurį sudaro 6 proc. ESI fondams skirtų išteklių; primena, kad, remiantis 2017 m. nacionalinėmis ataskaitomis ir 2019 m. veiklos rezultatų peržiūra, rezervas turi būti paskirstytas tik toms programoms ir tiems prioritetams, kuriuos įgyvendinant buvo pasiekti svarbūs etapai; ragina, kad tais atvejais, kai ateinančiais metais įgyvendinant programas bus pasiekti jų tikslai ir svarbūs etapai, pradedant vykdyti naujus įsipareigojimus iš šio veiklos lėšų rezervo būtų užtikrinamas lankstumas; prašo Komisijos išanalizuoti, ar veiklos lėšų rezervas iš tikrųjų teikia pridėtinę vertę ir ar dėl jo nepadidėjo biurokratija;

Europos semestras

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės per programavimo procesą nustatė, jog daugiau kaip du trečdaliai 2014 m. priimtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų yra susijusios su investicijomis sanglaudos politikos srityje, ir palankiai vertina tai, kad valstybės narės atsižvelgė į šias rekomendacijas nustatydamos savo programavimo prioritetus; pripažįsta, kad artimiausioje ateityje dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų gali tekti iš dalies keisti ESI fondų programas, taip užtikrinant paramą valstybėse narėse įgyvendinamoms struktūrinėms reformoms; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir nacionalinės reformų programos atspindi aiškų ESI fondų ir Europos semestro procesų tarpusavio ryšį;

26.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti subalansuotą sanglaudos politikos ir Europos semestro sąsają, nes taikant tiek vieną, tiek kitą siekiama tų pačių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“, nedarant poveikio siekiui įgyvendinti Sutartyse nustatytus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, kad būtų mažinami skirtumai; laikosi nuomonės, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti ESI fondų lėšų įšaldymo tikslingumą tais atvejais, kai nukrypstama nuo Europos semestru siekiamų tikslų, nes tai galėtų trukdyti skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

Sąveika ir finansinės priemonės

27.  pažymi, kad pagal 2014–2020 m. ESI fondų reglamentavimo sistemą yra remiamos finansinės priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad tebėra būtina skirti dotacijas; pažymi, kad, atrodo, siekiama palaipsniui pereiti nuo dotacijų prie paskolų ir garantijų; pabrėžia, kad šią tendenciją padėjo sustiprinti Investicijų planas Europai ir naujai įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); taip pat pažymi, kad, kaip matyti, vis dar sudėtinga taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą; atsižvelgdamas į šių priemonių sudėtingumą, pabrėžia, kad itin svarbu teikti tinkamą paramą vietos ir regioninėms institucijoms, vykdančioms už jų valdymą atsakingų pareigūnų mokymą; pažymi, kad finansinės priemonės galėtų suteikti galimybių veiksmingai naudoti ES biudžeto lėšas – greta dotacijų jos padeda skatinti investicijas, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti tvarias darbo vietas;

28.  pažymi, kad ESIF siekiama atskiro tikslo ir kad neatsižvelgiant į didelius ESIF trūkumus, pvz., papildomumo trūkumą, šis fondas pristatomas kaip sėkmingas greito įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų (esamų operacijų forma) pavyzdys; todėl ragina Komisiją pateikti konkrečius duomenis apie ESIF poveikį augimui ir užimtumui ir atlikus vertinimą suformuluoti tai, ko reikėtų pasimokyti, kad naujuoju programavimo laikotarpiu po 2021 m. būtų galima sėkmingiau pasinaudoti ESI fondų lėšomis; ragina greta Europos Audito Rūmų nuomonės Nr. 2/2016(12) atlikti EFSI indėlio siekiant ESI fondų tikslų analizę ir pateikti ESIF pasiekimų įgyvendinant savo prioritetus apžvalgą;

29.  vis dėlto pažymi, kad stokojama finansinėmis priemonėmis pasiekto poveikio ir rezultatų įrodymų, taip pat kad tų finansinių priemonių ir pagrindinių ES tikslų bei prioritetų ryšys yra netvirtas;

30.  pažymi, kad į Komisijos ataskaitoje, parengtoje pagal 16 straipsnį, pateikiama nedaug informacijos apie įvairių programų ir kitų politikos sričių priemonių koordinavimą ir jų tarpusavio sąveiką, be to, ne visais atvejais pateikiami patikimi duomenys apie numatomus ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos programų rezultatus; pabrėžia, kad bendras penkių ESI fondų reglamentas padėjo padidinti šių fondų sąveiką, įskaitant bendros žemės ūkio politikos antrojo ramsčio srityje; yra įsitikinęs, kad, siekiant maksimaliai padidinti investicijų poveikį, reikėtų didinti sąveiką su kitomis politikos kryptimis ir priemonėmis, įskaitant ESIF ir kitas finansines priemones; akcentuoja, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos ESI fondams, bet netaikomos ESIF ir programai „Horizontas 2020“, todėl kyla sunkumų siekiant didinti fondų, programų ir priemonių sąveiką; pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti būtiną ESIF, finansinių priemonių ir ESI fondų papildomumą ir sąveiką, reikia atidžiau išnagrinėti valstybės pagalbos taisyklių klausimą, kad būtų galima šias taisykles patikslinti, supaprasti ir atitinkamai pritaikyti; ragina Komisiją parengti valdymo institucijoms išsamias ESIF ir pasidalijamojo bei tiesioginio valdymo priemonių, įskaitant ESI fondus, Europos infrastruktūros tinklų priemonę bei programą „Horizontas 2020“, derinimo gaires;

31.  tvirtina, kad finansinės priemonės turėtų būti toliau proporcingai naudojamos tais atvejais, kai jos duoda pridėtinės vertės ir kai dėl jų nesumažėja įprastinės pagal sanglaudos politiką teikiamos paramos mastas; vis dėlto pabrėžia, kad jas naudoti reikėtų tik prieš tai atidžiai įvertinus finansinių priemonių indėlį siekiant sanglaudos politikos tikslų; pabrėžia, kad būtina išlaikyti įvairaus pobūdžio finansavimą visiems regionams ir kad tam tikruose sektoriuose siekiant įgyvendinti augimo ir užimtumo tikslus tinkamiausia priemonė vis dar yra subsidijos; ragina Komisiją pateikti iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad valdymo institucijos būtų visapusiškai informuojamos apie finansinių priemonių naudojimo galimybes ir taikymo sritis, ir išnagrinėti dotacijų bei grąžinamųjų subsidijų, suteiktų įgyvendinant bendras ir centralizuotai valdomas programas, administravimo išlaidas; pabrėžia, kad, norint veiksmingiau taikyti šias priemones, labai svarbu nustatyti aiškias, nuoseklias ir kryptingas finansinių priemonių taisykles, kurios padėtų fondų valdytojams ir lėšų gavėjams supaprastinti rengimo ir įgyvendinimo procesą; atkreipia dėmesį į būsimą pranešimą savo iniciatyva „Tinkamas Europos regionų finansavimo priemonių derinys: finansinių priemonių ir subsidijų balansavimas ES sanglaudos politikoje“;

Supaprastinimas

32.  pažymi, kad vienas iš pagrindinių 2014–2020 m. programavimo laikotarpio tikslų – dar labiau supaprastinti paramos iš ESI fondų gavėjams taikomą tvarką, ir pripažįsta, kad supaprastinimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant gerinti galimybes gauti finansavimą;

33.  palankiai vertina tai, kad taikant dabartinę modernizuotą ESI fondų reglamentavimo sistemą sudaromos naujos galimybės supaprastinti bendrąsias tinkamumo taisykles, išlaidų apmokėjimą ir e. valdymą; vis dėlto apgailestauja, kad į Komisijos ataskaitą pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį neįtraukta jokios konkrečios informacijos apie galimybes supaprastintai apmokėti išlaidas; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis išnaudoti visas supaprastinto išlaidų apmokėjimo teikiamas galimybes mažinti administracinę naštą; pažymi, kad tiek paramos gavėjams, tiek valdymo institucijoms vis dar reikia, kad būtų imamasi daug supaprastinimo priemonių, daugiausia dėmesio skiriant viešiesiems pirkimams, projektų valdymui ir atliekant operacijas bei jas užbaigus atliekamam auditui;

34.  ragina Komisiją vykdyti nuolatinį administracinės naštos, įskaitant visų pirma tokius aspektus kaip laikas, išlaidos ir dokumentų tvarkymas teikiant ES finansavimą tiek dotacijomis, tiek finansinėmis priemonėmis, vertinimą, remiantis 2007–2013 m. ir naujo laikotarpio nuo 2017 m. pradžios duomenimis;

35.  rekomenduoja, kad būsimu programavimo laikotarpiu nuo 2021 m. visais valdymo lygmenimis būtų kuriama bendro audito sistema ir panaikintas nereikalingas kontrolės dubliavimas įvairiais instituciniais lygmenimis; primygtinai ragina Komisiją išaiškinti esamų visiems ESI fondams taikomų gairių aprėptį ir teisinį statusą, taip pat, glaudžiai bendradarbiaujant su valdymo institucijomis ir visomis atitinkamų pakopų audito institucijomis, pateikti bendrą audito klausimų išaiškinimą; pakartoja, kad reikia imtis tolesnių veiksmų supaprastinimo srityje, visų pirma kalbant apie jaunimui skirtas programas, ir šio tikslo siekti, inter alia, vykdant proporcingesnę kontrolę; palankiai vertina Komisijos įsteigtos Supaprastinimo aukšto lygio darbo grupės preliminarius veiklos rezultatus;

36.  rekomenduoja nustatyti standartines veiksmų programų rengimo ir valdymo procedūras, ypač jeigu įgyvendinama daug teritorinio bendradarbiavimo programų;

Administraciniai gebėjimai

37.  pažymi, kad administravimo aplinka valstybėse narėse skiriasi ir jų politikos programose nustatyti skirtingi veiklos rezultatų lygiai, tačiau ex ante sąlygos turėtų padėti spręsti šią situaciją; pabrėžia, kad, įgyvendinant sanglaudos politiką ir Europos semestro iniciatyvą, pirmiausia būtina stiprinti administracinius gebėjimus, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose panaudojama nedaug lėšų; pažymi, kad teikiant paraiškas finansavimui svarbu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir vietovėms; palankiai vertina JASPERS priemonės poveikį ir pakartoja, kad dėl prasto investicijų planavimo smarkiai vėluojama užbaigti projektus ir neveiksmingai panaudojamos lėšos;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad lėta kai kurių programų įgyvendinimo pradžia, nepakankami sudėtingų projektų valdymo pajėgumai, konstatuotas vėlavimas užbaigti projektus, administracinė našta valstybėse narėse, perteklinis reglamentavimas ir viešųjų pirkimų procedūrų klaidos yra didžiausios sanglaudos politikos įgyvendinimo kliūtys; mano, kad būtina nustatyti ir supaprastinti nepagrįstai sudėtingus pasidalijamojo valdymo procesus ir procedūras, dėl kurių susidaro papildoma našta institucijoms ir paramos gavėjams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nuolat gerinti, stebėti ir didinti administracinius gebėjimus; todėl laikosi nuomonės, kad šiuo požiūriu reikia išnaudoti funkcinius ir lanksčius e. valdžios sprendimus, taip pat pagerinti informavimo ir koordinavimo procesus tarp valstybių narių; be to, pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti administracijos mokymui;

39.  pažymi, kad konkrečiai pritaikytos reglamentavimo sistemos, sąlygos ir sprendimai (pvz., įvairių regionų mainų mechanizmą „Taiex Regio Peer 2 Peer“), kuriais siekiama supaprastinimo, gali padėti veiksmingiau (kiek tai susiję su administraciniais gebėjimais) tenkinti skirtingų regionų poreikius ir spręsti jiems kylančius sunkumus;

Europos teritorinis bendradarbiavimas

40.  atkreipia dėmesį į Europos teritorinio bendradarbiavimo Europos pridėtinę vertę, ypač siekiant mažinti pasienio regionų skirtumus, ir mano, kad ši vertė turėtų būti atspindėta kuo greičiau skiriant daugiau asignavimų šiam sanglaudos politikos tikslui pasiekti; kartu ragina valstybes nares suteikti reikalingas bendro finansavimo lėšas; pabrėžia būtinybę išsaugoti šią priemonę kaip vieną iš pagrindinių sudedamųjų sanglaudos politikos po 2020 m. dalių;

41.  pabrėžia makroregioninių strategijų svarbą, kadangi šios priemonės svarbios teritorinio bendradarbiavimo plėtrai ir atitinkamų teritorijų ekonomikos plėtrai; primena lemiamą vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmenį, kad šiose strategijose numatytos priemonės būtų sėkmingos;

42.  rekomenduoja intensyviau naudoti pakeistą ir išplėstą Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės teisinę priemonę kaip teisinį teritorinio bendradarbiavimo pagrindą;

43.  siūlo nustatyti nuolatinį ryšį tarp pažangios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų ir tarpregioninio bendradarbiavimo ES mastu, geriausia kaip nuolatinį programos INTERREG aspektą;

44.  pabrėžia, jog, vadovaujantis orientavimosi į rezultatus samprata, reikia, kad iniciatyvos INTERREG programomis būtų užtikrinamas aukštos kokybės bendradarbiavimas projektų lygmeniu ir būtų pritaikyti vertinimo metodai bei kriterijai, kad būtų galima atsižvelgti į specifinį kiekvienos programos pobūdį; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerosios patirties pavyzdžiais, kad, atsižvelgiant į Europos teritorinio bendradarbiavimo ypatumus, orientavimosi į rezultatus metodas būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas ir kuo tikslingesnis;

45.  pabrėžia naudojimosi finansinėmis priemonėmis įgyvendinant iniciatyvos INTERREG programas teikiamas galimybes: jos, papildydamos dotacijas, padeda remti MVĮ ir plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas didinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas, sudarant sąlygas pasiekti geresnių rezultatų ir didinant projektų efektyvumą;

46.  apgailestauja dėl mažo visuomenės informuotumo apie Europos teritorinio bendradarbiavimo programas ir nepakankamo jų matomumo ir ragina efektyviau skleisti informaciją apie užbaigtų projektų laimėjimus; ragina Komisiją, valstybes nares ir valdymo institucijas kurti bendradarbiavimo mechanizmus ir didelės aprėpties oficialiai įtvirtintas platformas, kad būtų užtikrinamas geresnis matomumas ir didinamas informuotumas; ragina Komisiją aiškiai išdėstyti iki šiol Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis ir projektais pasiektus laimėjimus;

Partnerystės principas ir daugiapakopis valdymas

47.  palankiai vertina vykdant derybas dėl dabartinio finansavimo laikotarpio patvirtintą elgesio kodeksą, kuriame nurodomi minimalūs veiksmingos partnerystės standartai; pažymi, kad taikant šį kodeksą daugelyje valstybių narių geriau įgyvendinamas partnerystės principas, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių centralizavo dideles derybų ir partnerystės susitarimų bei veiksmų programų įgyvendinimo dalis; pabrėžia, kad būtina visais etapais užtikrinti aktyvų regionų ir vietos valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, todėl ragina ateityje pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos iš tikrųjų dalyvautų derybų dėl konkrečioms šalims skirtų struktūrų ir jų diegimo procese; mano, kad pernelyg didelė centralizacija ir pasitikėjimo stoka prisidėjo prie ESI fondų paramos įgyvendinimo proceso uždelsimo, nes kai kurios valstybės narės ir valdymo institucijos ne itin linkusios daugiau atsakomybės už ES lėšų valdymą perduoti vietos ir regionų valdžios institucijoms;

48.  akcentuoja, kad Komisija turi paaiškinti valstybių narių ir regionų veiklos rezultatus pagal BNR 5 straipsnio principus, didžiausią dėmesį skiriant klausimui, kaip galima paskatinti vyriausybę visapusiškai taikyti partnerystės principą; pabrėžia, jog bendra atsakomybė yra išankstinė sąlyga, kad ES sanglaudos politika būtų labiau pripažinta;

49.  palaiko naują Komisijos pasiūlymą sudaryti specialias darbo grupes, t. y. projektų komandas, kurių paskirtis būtų užtikrinti geresnį ESI fondų lėšų administravimą valstybėse narėse, ir ragina toliau plėtoti šį metodą;

50.  pabrėžia, kad būsima sanglaudos politika turi įtraukti paramos priemones, kurios padėtų pabėgėliams sėkmingai integruotis į ES darbo rinką, taip prisidedant prie ekonomikos ir apskritai saugumo Europos Sąjungoje užtikrinimo;

Būsima sanglaudos politika

51.  akcentuoja, kad ESI fondai prisideda prie valstybių narių BVP, darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo ir kad Septintojoje sanglaudos ataskaitoje, kurią ketinama parengti 2017 m., reikia atsižvelgti į šiuos svarbius aspektus; pažymi, kad skiriant dideles investicijas mažiau išsivysčiusiems regionams prisidedama taip pat ir prie labiau išsivysčiusių valstybių narių BVP; mano, kad JK vyriausybei oficialiai pasinaudojus ES sutarties 50 straipsniu Septintojoje sanglaudos ataskaitoje turėtų būti atsižvelgiama ir į galimas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes struktūrinei politikai;

52.  laikosi nuomonės, kad BVP negali būti vienintelis pagrįstas rodiklis siekiant užtikrinti, kad būtų sąžiningai paskirstomos lėšos, ir kad priimant sprendimus dėl būsimo lėšų paskirstymo reikėtų atsižvelgti ir į konkrečius teritorinius poreikius bei sutartų programos prioritetų svarbą vietovių, kuriose įgyvendinama programa, plėtrai; mano, jog svarbu, kad ateityje būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti naujus dinamiškus rodiklius ir susieti juos su BVP; pažymi, kad daugelyje Europos regionų yra didelis nedarbo lygis ir mažėja gyventojų; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę parengti ir pradėti taikyti vadinamąjį demografinį rodiklį;

53.  primena, kad vietos ir regionų lygmenimis skiriama daug viešųjų investicijų; pabrėžia, kad pagal Europos sąskaitų sistemą neturi būti ribojamos vietos ir regionų valdžios institucijų galimybės skirti būtinas investicijas, nes dėl to valstybės narės negalėtų bendrai finansuoti projektų, atitinkančių finansavimo iš struktūrinių fondų reikalavimus, taigi negalėtų ir panaudoti šio svarbaus finansavimo šaltinio siekiant įveikti ekonomikos krizę ir skatinti augimą bei užimtumą; primygtinai ragina Komisiją dar kartą įvertinti Europos sąskaitų sistemos konkretiems metams taikomą metodą, kad ESI fondų lėšomis finansuotos viešosios išlaidos būtų laikomos kapitalo investicija, o ne vien skola ar veiklos išlaidomis;

54.  pabrėžia, kad būtų galima stiprinti platesnį teritorinės sanglaudos principą atitinkantį Europos teritorinį bendradarbiavimą, kuris buvo numatytas Lisabonos sutartyje; todėl skatina visus derybose dėl būsimos politikos dalyvaujančius suinteresuotuosius subjektus stiprinti šį teritorinės sanglaudos aspektą; ragina Komisiją Septintojoje sanglaudos ataskaitoje tinkamą dėmesį skirti Europos teritoriniam bendradarbiavimui;

55.  mano, kad ateityje parama turėtų būti toliau telkiama pagal temas, nes paaiškėjo, kad toks metodas yra perspektyvus; tikisi, kad Komisija pateiks su paramos telkimu pagal temas susijusių pasiekimų sanglaudos politikos srityje apžvalgą;

56.  yra įsitikinęs, kad būsima į veiklos rezultatus nukreipta sanglaudos politika turi būti grindžiama tokiais duomenimis ir rodikliais, kurie būtų tinkami pastangoms, rezultatams ir padarytam poveikiui išmatuoti, ir vykdoma remiantis regionų ir vietos lygmenimis sukaupta patirtimi toje srityje (rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, ex ante sąlygų ir paramos telkimo pagal temas srityse), kadangi taip vietos ir regioninėms institucijoms, įskaitant tas, kurios iki šiol nebandė taikyti šio metodo, teikiamos aiškios praktinės gairės, kaip taikyti šiuos principus;

57.  pabrėžia, kad ateityje bus būtina greičiau įsisavinti gaunamas fondų lėšas ir proporcingiau didinti išlaidas per programavimo ciklą, taip pat siekiant užkirsti kelią dažnam vadinamųjų retrospektyvių projektų vykdymui, nes tokiais projektais neretai siekiama programavimo laikotarpio pabaigoje išvengti automatinio įsipareigojimų panaikinimo; laikosi nuomonės, kad priėmus bendrąjį reglamentą ir konkrečių fondų reglamentus bus galima greičiau pradėti įgyvendinti veiksmų programas būsimu finansavimo laikotarpiu nuo 2021 m., kadangi valstybės narės, 2014–2020 m. laikotarpiu dėjusios pastangas vykdyti sanglaudos politiką, jau turės patirties į rezultatus nukreiptos politikos srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad valstybės narės turėtų stengtis nevėluoti paskirti veiklos programų valdymo institucijas;

58.  primygtinai reikalauja teisėkūros procesą, susijusį su kitos DFP patvirtinimu, užbaigti iki 2018 m. pabaigos, kad greitai po to būtų galima patvirtinti ir nedelsiant nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėti taikyti būsimos sanglaudos politikos reglamentavimo sistemą;

59.  laikosi nuomonės, kad sanglaudos politika ir toliau turi apimti visas valstybes nares ir visus Europos regionus ir kad galimybių gauti lėšų iš Europos fondų supaprastinimas yra esminė sąlyga, kad ateityje politika būtų įgyvendinama veiksmingai;

60.  mano, kad inovacijų ir pažangiosios specializacijos kryptis, taip pat darnus vystymasis, turi likti svarbiais sanglaudos politikos veiksniais; pabrėžia, kad pažangioji specializacija turėtų būti pagrindinis būsimos sanglaudos politikos mechanizmas;

61.  pabrėžia, kad yra didelis pavojus, jog antroje DFP laikotarpio pusėje susikaups mokėjimo prašymai pagal 1B išlaidų kategoriją, ir ragina iki dabartinės programos laikotarpio pabaigos kasmet užtikrinti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad iš naujo nesusikauptų neapmokėtos sąskaitos; taigi pabrėžia, kad visos trys ES institucijos turi parengti naują 2016–2020 m. mokėjimų planą, kuriame būtų numatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų poreikius iki dabartinės DFP laikotarpio pabaigos, ir dėl tokio plano susitarti;

62.  rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kokį tikrąjį poveikį ESI fondų investicijos padarė ankstesniu programavimo laikotarpiu ir kokiu mastu investuotos lėšos padėjo pasiekti Europos tikslus, taip pat iš teigiamos ir neigiamos patirties padaryti išvadas, kuriomis būtų galima vadovautis kaip atspirties tašku, siekiant didinti investavimo proceso vertę;

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams ir regioniniams parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4)

OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(5)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(6)

OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(7)

OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(8)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0217.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0311.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.

(12)

Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 2/2016 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentus (ES) Nr. 1316/2013 ir 2015/1017, pasiūlymo ir dėl kartu teikiamo Komisijos vertinimo, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 18 straipsnio 2 dalimi.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europa išgyvena sudėtingą etapą tiek ekonominiu, tiek politiniu atžvilgiu, todėl kaip niekad reikia tinkamos su piliečiais glaudžiai susijusios investicijų politikos. 2015 m. gruodžio 14 d. Komisija pateikė komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015) 0639). Šiuo komunikatu įgyvendinamas Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas.

Šiame įgyvendinimo pranešime Europos Parlamentas vertina Komisijos komunikatą.

Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) 2014–2020 m. biudžetą sudaro 454 mlrd. EUR, taigi jie yra pagrindinė ES investicijų politikos priemonė. Dėl finansų krizės gerokai sumažėjo viešųjų investicijų, todėl Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir bendras valstybių narių finansavimas daugelyje valstybių narių yra pagrindinė viešųjų investicijų priemonė. Kai kuriose valstybėse narėse Europos struktūriniai ir investicijų fondai sudaro 60–80 proc. visų valstybės narės viešųjų investicijų. Todėl svarbu kuo geriau išnaudoti šios pagrindinės investicijų priemonės poveikį.

Pranešėjas pažymi, kad pagrindinė skleidžiama informacija apie mūsų projektus turėtų būti ne tik apie išlaidas ir buhalterinę apskaitą, bet ir apie Europos pridėtinę vertę ir Europos sėkmės istorijas. Jis toliau primygtinai ragina informaciją apie Europos struktūrinius ir investicijų fondus skleisti modernesnėmis priemonėmis ir intensyviau.

Kai tik Europos lėšomis finansuojami įdomūs ir novatoriški projektai, siekiant juos sėkmingai įgyvendinti, apie tai reikėtų išsamiai pranešti Europos piliečiams. Taigi informaciją apie Europos struktūrinius ir investicijų fondus reikia skleisti modernesnėmis priemonėmis ir intensyviau.

Kalbant apie būsimą sanglaudos politiką, svarbus aspektas yra pusiausvyra tarp Europos semestro ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų tikslų ir sanglaudos politikos (ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos) tikslų, kurių papildomumas turi būti toliau analizuojamas.

Viena iš BNR 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nustatytų naujovių yra išankstinės sąlygos. Siekiant gerinti investavimo sąlygas Europos Sąjungoje ir jos regionuose, buvo nustatytos išankstinės sąlygos. Komisija savo komunikate tvirtina, kad tuo metu, kai buvo patvirtintos programos, buvo įvykdyta 75 proc. išankstinių sąlygų. Tai reiškia, kad nebuvo įvykdyta 750 sąlygų. Iki liepos mėn. vidurio šis skaičius sumažėjo iki 500.

Pranešėjas tikisi, kad 2017 m. valstybių narių pažangos ataskaitose gaus daugiau kokybinių duomenų ir (arba) analizių apie bendrą pažangą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma, apie svarbius etapus ir išankstinių sąlygų veiksmingumą.

Kalbant apie platesnę į rezultatus nukreiptos politikos idėją, svarbus patobulinimas buvo tai, kad pradėta paramą telkti pagal temas, taip investicijas sutelkiant į konkrečius tikslus ir prioritetus, kurie atitinka konkrečiai tai temai nustatytus rodiklius ir tikslus. Paramą telkiant pagal temas akivaizdžiai prisidedama prie 10 Europos Komisijos prioritetų įgyvendinimo.

Todėl sanglaudos politika turėtų būti toliau vykdoma telkiant paramą pagal temas, tačiau sudarant sąlygas tam tikram lankstumui, kad būtų atsižvelgta į konkrečius kiekvieno regiono poreikius. Šiuo atžvilgiu pranešėjas ypač akcentuoja tai, kad reikia atsižvelgti į išskirtinių miesto arba kaimo regionų, mažiau išsivysčiusių regionų ir tam tikrų nuolatinių gamtinių arba geografinių kliūčių turinčių regionų (šiauriausių regionų, kuriuose gyventojų tankis yra labai mažas, tarpvalstybinių, salų, kalnų arba atokiausių regionų) padėtį. Be to, jis primena, kad svarbu nepamiršti naujų politinių sunkumų, pvz., imigracijos problemos, taip pat plačiai suprantamo sanglaudos politikos skaitmeninio aspekto (įskaitant informacinių ir ryšių technologijų ir plačiajuostės prieigos klausimus, susijusius su bendrosios skaitmeninės rinkos pasiekimais). Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į energetikos sąjungos strategiją, kadangi Europos struktūriniai ir investicijų fondai atlieka svarbų daugiaaspektį vaidmenį ją įgyvendinant.

Supaprastinimas yra svarbus veiksnys siekiant gauti finansavimą. Tačiau, deja, šiuo atžvilgiu naudos gavėjams vis dar kyla daug kliūčių, taip pat vis dar taikoma daug sudėtingų procedūrų.

Nors dėl BNR suteikiama daugiau galimybių naudoti finansines priemones ir taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą, reikia imtis tolesnių veiksmų supaprastinimo ir sąveikos su panašiomis ES politikos priemonėmis srityje. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikant Europos struktūrinių ir investicijų fondų reglamentavimo sistemą prisidedama prie didesnio finansinių priemonių naudojimo. Šią tendenciją sustiprino Investicijų planas Europai ir ypač naujai įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šiuo metu dėmesys telkiamas siekiant laipsniškai pereiti nuo dotacijų prie paskolų ir garantijų, o taikyti finansavimo iš keleto fondų metodą, kaip matyti, tebėra sudėtinga.

ESIF, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių priemonės buvo patvirtintos labai vėlai per derybų procesą, todėl valstybės narės nepakankamai atsižvelgė į šias priemones savo programose. Kol kas pradėti 64 investicijų projektai ir pasirašytos 185 mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo sutartys su tarpininkais pagal ESIF, tam panaudota 12 mlrd. EUR ir įvykdyta 100 mlrd. EUR vertės naujų investicijų.

Kalbant apie Europos teritorinį bendradarbiavimą, reikia pažymėti, kad jam sunkumų kelia mažiausiai vienas svarbus veiksnys, kurio pobūdis nėra išskirtinai politinis, teisinis ar ekonominis. Daugelyje Europos regionų vyksta demografiniai pokyčiai ir mažėja gyventojų skaičius kaimo vietovėse, kadangi jauni žmonės persikelia iš kaimo vietovių į miestus dėl didelių miestuose esančių galimybių, palyginti su kaimo vietovėmis.

Valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kurių reikia nuolatiniams administraciniams pajėgumams sukurti, pvz., skatinti funkcinius ir lanksčius e. valdžios sprendimus.

Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didelė klaidų sanglaudos politikos srityje procentinė dalis yra iš dalies susijusi su kitų politikos sričių, pvz., viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir t. t., poveikiu.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (17.10.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. BNR 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos vertinimas

(2016/2148(INI))

Nuomonės referentas (*): Georgi Pirinski

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra nustebęs ir susirūpinęs, kad vietoj ataskaitos, kurią pateikti reikalaujama pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 16 straipsnio 3 dalį, Komisija pateikė tik komunikatą dėl derybų dėl partnerystės sutarčių (PS) ir veiksmų programų (VP), kuris neturi didelės įtakos, kuriame nepateikta analizė ir kuris neatitinka 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų;

2.  laikosi nuomonės, kad Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) turi būti naudojamasi kokybiškoms darbo vietoms sukurti bei skatinti ir kokybiškam mokymuisi visą gyvenimą ir profesiniam mokymui (perkvalifikavimui) populiarinti, kad darbuotojai galėtų tinkamomis sąlygomis prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos realijų, taip pat tvariam augimui, konkurencingumui bei plėtrai ir bendram klestėjimui siekiant socialiai teisingos, tvarios ir įtraukios Europos skatinti, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms vietovėms ir struktūrinių problemų turintiems sektoriams, remiant pažeidžiamiausias ir riziką patiriančias visuomenės grupes, ypač jaunimą ir žemiausią išsilavinimą turinčius asmenis, ir skatinant didesnį užimtumą pasitelkiant žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiąją energiją; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinis fondas nėra vien investicijų priemonė, bet labiau įrankis, padedantis įgyvendinti viešojo intereso politiką ir sustiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus bei veiksmingą viešąją administraciją;

3.  atkreipia dėmesį į PS ir VP numatytus rezultatus, bet apgailestauja dėl to, kad Komunikate COM(2015)0639 Komisija nepateikė nei patikimų duomenų apie tikėtinus ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos programų rezultatus, nei išsamių duomenų apie reikalavimo dėl mažiausios ESF skirtų lėšų dalies pagal BNR 92 straipsnio 4 dalį ir mažiausios socialinei įtraukčiai skirtos sumos įgyvendinimą; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos institucijas pasirinkti teisingą kelią priimant sprendimus dėl investicijų prioritetų ir projektų parinkimo, remiantis aiškiais ESI fondams nustatytais prioritetais, ir taikyti nesudėtingus ir veiksmingus jų įgyvendinimo procesus sanglaudos politikos tikslams pasiekti, nes rezultatai itin dažnai nepateisina lūkesčių; primena, kad šio tikslo galėtų būti lengviau siekti taikant principą „iš apačios į viršų“; primena, kad reikia veiksmingesnės ir efektyvesnės politikos siekiant išvengti dubliavimosi, atleidimų, žalingos administracinės naštos ir nenuoseklumo;

4.  reiškia didelį susirūpinimą ir yra labai nusivylęs dėl to, kad vėlai priimtos Europos socialinio fondo (ESF) VP, ir primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti VP įgyvendinimą; mano, kad 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta daug naujovių, kurios padidina administracinę naštą nepaisant to, kad buvo siekiama supaprastinimo; tikisi, kad Komisija išmoko šią pamoką ir ateityje bus išvengta panašaus vėlavimo ir bus labiau stebimas ESI fondų panaudojimas, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas ir skaidrumas;

5.  pabrėžia, kad naudojantis ESF bus atremiami prioritetinio pobūdžio iššūkiai – tai parodo 86,4 mlrd. EUR suma, kuri ESF priemonėms skirta vadovaujantis atitinkamais teminiais tikslais, kurie numatyti strategijoje „Europa 2020“;

6.  pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva įtraukta į 34 ESF programas 20-yje reikalavimus atitinkančių valstybių narių ir kad tai leis darbo neturintiems jaunuoliams ja pasinaudoti ieškant darbo arba gerinant įgūdžius ir keliant kvalifikaciją; vis dėlto nerimauja dėl to, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva pradėta įgyvendinti vėlai ir tokiu pat būdu, kaip tam tikruose regionuose įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad investuotos lėšos greitai ir sėkmingai duotų realios ir apčiuopiamos naudos, ypač tais atvejais, kai lėšos buvo suteiktos kaip išankstiniai mokėjimai, ir kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų įgyvendinama tinkamai, ir užtikrinti deramas darbo sąlygas jauniems darbuotojams; ypač ragina atsižvelgti į realius verslo bendruomenės poreikius, kad ESI fondų lėšos būtų panaudojamos lavinimo įgūdžiams gerinti, kitaip tariant, kad būtų suteikiamos realios įsidarbinimo galimybės ir kad būtų pasiektas ilgalaikis užimtumas;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuriai 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso bus skirta 12,7 mlrd. eurų iš Europos socialinio fondo, ir specialios Jaunimo užimtumo iniciatyvos, kuri pagal šį finansavimą jau yra laikoma varomąja jaunimo užimtumo didinimo jėga, atvejais Komisija neatliko sąnaudų ir naudos analizės, nors tai standartinė procedūra visais svarbių Komisijos iniciatyvų atvejais; dėl šios priežasties trūksta informacijos apie galimas bendras šios iniciatyvos įgyvendinimo visoje ES sąnaudas ir, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, esama rizikos, kad bendra finansavimo suma bus nepakankama;

8.  ragina Komisiją supaprastinti jaunimo užimtumo fondų panaudojimą, kad juos pasitelkus būtų galima kurti naujas struktūras ir tokiu būdu duoti naudos kuo didesniam skaičiui žmonių;

9.  pabrėžia informavimo veiklos svarbą, visų pirma skaitmeninėje erdvėje, per kurią informacija apie galimą paramą ieškant bendrai iš ES fondų finansuojamo mokymosi, stažuotės ar darbo gali pasiekti didžiausią skaičių jaunuolių; ragina daugiau informacijos teikti tokiuose portaluose, kaip DROP'IN ir EURES, ir padidinti jaunų žmonių judumo galimybes vidaus rinkoje, nes judumas laikomas didžiausia neišnaudota galimybe kovojant su nedarbu ES;

10.  ragina tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir po 2016 m. siekiant nenutrūkstamai dėti pastangas kovojant su jaunimo nedarbu, kartu ragina atlikti išsamią operatyvinę analizę, kad būtų galima padaryti reikiamus pakeitimus siekiant didesnio iniciatyvos veiksmingumo;

11.  prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinti konkretūs ESF programų siekiai, susiję su pagrindiniais strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir kad 20 proc. ESF paskirtojo biudžeto būtų panaudota konkrečiam socialinės įtraukties tikslui, atidžiai stebint, ar tinkamai vykdomi suplanuoti veiksmai;

12.  pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio turi būti skiriama užimtumui, socialiniams, mokymo ir viešojo administravimo klausimams, ir primygtinai ragina valstybes nares geriau orientuoti ESF ir ESI fondo investicijas sprendžiant šias problemas;

13.  apgailestauja dėl to, kad pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir kovos su skurdu tikslų buvo nepakankama; reiškia ypač didelį susirūpinimą dėl to, kad blogiausi rezultatai yra mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose arba pereinamojo laikotarpio regionuose;

14.  pabrėžia, kad ES fondai turėtų būti naudojami ne vien tik strategijos „Europa 2020“ tikslams siekti, bet ir labiau struktūriniam tobulinimui ir investicijoms į realiąją ekonomiką; pabrėžia, kad turi būti taikomas kiekybinis jau investuotų lėšų veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas, ypač atkreipiant dėmesį į poveikį darbo vietų kūrimui;

15.  primygtinai teigia, kad ESI fondai Europos Sąjungai suteikia puikią galimybę finansuoti daugiau MTTP projektų – tai sritis, kurioje mes smarkiai atsiliekame, ir šie projektai turėtų poveikį kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimui; prašo Komisijos remti ESI fondų vaidmenį propaguojant mokslinius tyrimus ir inovacijas labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse;

16.  rekomenduoja Komisijai aktyviai remti ESI fondų veiklą kuriant darbo vietas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos aplinkoje, kur išmetama mažiau teršalų;

17.  ragina ir toliau vykdyti struktūrinių fondų investicijas pereinamojo laikotarpio regionuose, kad nebūtų prarasta tai, kas jau pasiekta panaudojus išteklius ir įdėjus pastangas;

18.  pabrėžia, kad sėkmingai siekti PS ir VP tikslų labai padeda aktyvus socialinių partnerių ir kitų susijusių pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimas tiek vystymosi procese, tiek įgyvendinant numatytus projektus; ragina labiau įtraukti socialinius partnerius į aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės supaprastinimo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjams stebėsenos klausimais veiklą;

19.  džiaugiasi, kad PS apibrėžia ESF ir kitų ESI fondų, kitų ES programų (EaSI, EPLSAF, EGF, „Erasmus+“, LIFE+ ir „Horizontas 2020“) ir nacionalinių priemonių koordinavimą ir sąveiką; pažymi, kad ESF negali vienas išspręsti sudėtingų darbo rinką, švietimą ir socialinę politiką veikiančių problemų, ir pabrėžia, jog, nepaisant ekonomikos augimo prognozių, tikėtina, kad užimtumo lygis Europoje išliks žemesnis nei buvo 2008 m.; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti bendrą įvairių priemonių koordinavimą ir papildomumą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir pasiekta veiksmingų ir efektyvių investicijų ir geresnių rezultatų;

20.  ragina Komisiją taip pat siekti suderinti apibrėžtis ir taisykles, kad būtų pasiekta didesnė įvairių fondų ir priemonių konvergencija;

21.  pažymi, kad ESF remiamos priemonės tik retais atvejais generuoja tiesiogines pajamas, taigi subsidijos yra tinkamos priemonės joms įgyvendinti, o tam tikros finansinės priemonės, pvz., paskolos ir garantijos, galėtų būti naudinga papildoma priemonė tam tikroms ESF intervencijoms, kurios gali daryti sverto poveikį;

22.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti didesnį ESF investicijų patrauklumą naudos gavėjams taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ir teigiamai vertina 2014–2020 m. laikotarpiui numatytų sumų, kurias apima supaprastintas išlaidų apmokėjimas, padidinimą nuo 7 iki 35 proc.; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas šioje srityje, kad supaprastinta tvarka būtų taikoma plačiau; ragina valstybes nares sumažinti biurokratines kliūtis, kad būtų pasiektas veiksmingesnis ESF įgyvendinimas;

23.  ragina Komisiją sudaryti paprastesnes sąlygas paramos gavėjams ir teikti tikslingesnę jų tikslus atitinkančią paramą atsižvelgiant į specifinius valstybių narių poreikius ir jų ypatumus; be to, ragina valstybes nares taip pat įdėti pastangų šioje srityje;

24.  pabrėžia, kad prieš vykdant investicijas reikia užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus, nes daugiau ES lėšų nereiškia didesnio augimo; riba pasiekiama tada, kai pelnas pradeda mažėti, o papildomos lėšos neskatina augimo;

25.  rekomenduoja Komisijai sukurti ir įdiegti patogų naudoti portalą, kuriame būtų glaustai aprašomos visos finansavimo ES lygmeniu galimybės ir pateikiamos nuorodos į kiekvienos konkrečios programos interneto svetainę;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Komisijos iniciatyva techninei pagalbai numatyti ištekliai būtų išimtinai skirti paramai, kuri būtina įvairioms ESF priemonių ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo kliūtims įveikti ir investicijų iš ESI fondų veiksmingam ir efektyviam panaudojimui padidinti, įskaitant lėšų panaudojimo rodiklių gerinimą, ir ;sėkmingam likusių ex ante sąlygų įvykdymui; pabrėžia, kad svarbu išspręsti ES lėšų švaistymo problemą, ir laukia struktūrinių ir investicijų fondų reformos rezultatų, ypač ex ante sąlygos taikymo;

27.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti tikrąjį ES lėšų investavimo per praėjusį programavimo laikotarpį poveikį ir padaryti išvadas atsižvelgiant į teigiamus ar neigiamus PS ir VP rezultatus; tai reikėtų pakartoti ir per kitą programavimo laikotarpį; siekiant išvengti informacijos fragmentavimo reikia sukurti portalą, kuriame būtų apibendrinta jau patvirtintų projektų statistika.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

2

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Deirdre Clune, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Raymond Finch

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

43

+

ALDE

 

EFDD

GUE/NGL

Green/EFA

PPE

 

S&D

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Morten Løkkegaard, Yana Toom, Renate Weber

Laura Agea

Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Zdanoka

David Casa, Deirdre Clune, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

2

-

EFDD

NI

Raymond Finch

Lampros Fountoulis

7

0

ECR

ENF

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská, Mara Bizzotto

Dominique Martin

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (11.10.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį

(2016/2148(INI))

Nuomonės referentas: Daniele Viotti

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  yra sunerimęs dėl vėlavimo patvirtinti veiksmų programas ir skirti valdančiąsias, mokėjimo ir tvirtinančiąsias institucijas sanglaudos politikos srityje, nes dėl šios priežasties lėta projektų vykdymo pradžia ir labai žemas sanglaudos politikos lėšų įsisavinimo lygis per pirmuosius trejus dabartinio programavimo laikotarpio metus; mano, kad reikia dėti kuo daugiau pastangų siekiant užtikrinti, jog naujos programos kiekvieno programavimo laikotarpio pradžioje būtų pradedamos vykdyti be vėlavimų, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina laiku susitarti dėl naujos daugiametės finansinės programos (DFP);

2.  pabrėžia, kad yra didelis pavojus, jog antroje DFP laikotarpio pusėje susikaups mokėjimo prašymai pagal 1B išlaidų kategoriją, ir ragina iki dabartinės programos laikotarpio pabaigos kasmet užtikrinti pakankamą mokėjimų asignavimų lygį, kad iš naujo nesusikauptų neapmokėtos sąskaitos; taigi pabrėžia, kad visos trys ES institucijos turi parengti naują 2016–2020 m. mokėjimų planą, kuriame būtų numatyta aiški strategija, kaip patenkinti visus mokėjimų poreikius iki dabartinės DFP laikotarpio pabaigos, ir dėl tokio plano susitarti;

3.  atkreipia dėmesį į ESI fondų įnašą remiant konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Bendrųjų nuostatų reglamento 23 straipsnis turi būti taikomas tik kraštutiniu atveju ir kad Parlamentas nuo pat pirmųjų etapų turi būti visapusiškai įtrauktas į procesą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą parengti Struktūrinių reformų rėmimo programą, kuri bus iš dalies finansuojama perkeliant techninės paramos pagal sanglaudos politiką lėšas;

4.  pabrėžia, kad dabartinėje DFP daugiau dėmesio skiriama ESI fondų veiklai; mano, kad būsimas kito programavimo laikotarpio veiklos rezultatų planas turėtų būti parengtas remiantis išsamaus dabartinės tvarkos veikimo įvertinimo rezultatais;

5.  daro išvadą, kad, supaprastinus ESI fondų procedūras paramos gavėjams ir fondą valdančioms institucijoms, įskaitant paraiškų teikimą (viešieji pirkimai), projektų įgyvendinimą (projektų valdymas) ir kontrolę (auditai, atliekami projektą vykdant ir jį baigus), gali būti sutaupyta daug ES biudžeto lėšų ir jos veiksmingiau išleidžiamos; ragina Komisiją raginti aukšto lygio ekspertų grupę dirbant siekti ne laikytis apribojimų, o ieškoti naujų galimybių ir netradicinių sprendimų;

6.  pažymi, kad per dabartinį DFP laikotarpį finansinės priemonės vis daugiau, palyginti su subsidijomis ir dotacijomis, naudojamos kaip papildoma finansavimo forma; vis dėlto mano, kad jos neturėtų pakeisti subsidijų ir tapti pagrindine ESI fondų priemone; pabrėžia, kad jų įgyvendinimas turi būti veiksmingas, skaidrus ir visada paremtas visapusiška parlamentine kontrole, nedarant poveikio ES biudžeto vieningumui;

7.  tikisi, kad Komisija kuo skubiau pateiks Parlamentui išsamų papildymo, papildomumo ir ligi šiol pasiektos ESI fondų ir ESIF sąveikos vertinimą, ir ragina imtis veiksmų, siekiant užtikrinti visišką ESI fondų ir kitų ES priemonių suderinamumą ir sąveiką;

8.  teigiamai vertina didelę ESIF operacijų pažangą ir pasiektus rezultatus; mano, kad ESIF reglamento peržiūra suteiks galimybę siekti dar geresnių ESIF rezultatų, be kita ko: teikiant techninę pagalbą vietoje ir taip sudarant nedalyvaujantiems regionams galimybes regionų lygmeniu skatinti suderintą paklausą ir projektų veiklą; teikiant valdymo institucijoms išsamias gaires dėl ESIF derinimo su pasidalijamojo ir tiesioginio valdymo priemonėmis; paspartinant investavimo platformų – vietų, kur susitinka viešosios lėšos ir privatusis finansavimas, – kūrimą valstybėse narėse; atkuriant sektorinių investicijų pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į sektorius, kuriuose investicijų trūkumas didžiausias; patvirtinant didesnės rizikos pobūdžio investicijų projektus; taip pat teikiant išsamius duomenis ir informaciją apie MVĮ linijos pažangą, įskaitant informaciją apie tai, kaip MVĮ naudojasi finansiniais produktais;

9.  pabrėžia, kad tinkamas reagavimas į migraciją tapo viena iš svarbiausių Europos problemų; atkreipia dėmesį į galimą ESI fondų įnašą šioje srityje, ypač atsižvelgiant į apskritai menkus ES biudžeto finansinius išteklius; ragina valstybes nares naudoti sanglaudos politikos finansavimą tam, kad būtų skatinama prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija į visuomenę; ragina Komisiją sudaryti galimybes skubiai pakeisti veiksmų programas, jei to prireiktų, siekiant šio tikslo;

10.  ragina Komisiją informuoti biudžeto valdymo instituciją apie galimą „Brexit“ poveikį ESI fondų biudžetams 27 ES valstybėse narėse dabartiniu programavimo laikotarpiu.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Edouard Ferrand, Afzal Khan


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (12.10.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

„Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“

(2016/2148(INI))

Nuomonės referentas: Kosma Złotowski

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai ženkliai prisidėjo prie šiuolaikiško, efektyvaus, mažataršio ir saugaus Europos transporto tinklo kūrimo; pažymi, kad įgyvendinant ES fondus būtinas papildomumas ir didesnė sąveika, siekiant skatinti bendrą finansavimą ir didinti ES finansinių priemonių sverto poveikį transporto sektoriuje; atkreipia dėmesį į būtinybę intensyvinti pastangas ir įsteigti bendrus stebėsenos komitetus, siekiant transporto sektoriuje stiprinti sąveiką tarp ESI fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos strateginių investicijų fondo ir programos „Horizontas 2020“; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiuose fonduose ir tinkluose būtina atsižvelgti į skirtingus valstybių narių ir regionų poreikius;

2.  pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai tapo pagrindiniu, o šalims, kurios smarkiai nukentėjo nuo krizės, svarbiu investicijų šaltiniu, ir kad jie tampa ne tik pagrindine priemone, skirta transporto infrastruktūros skirtumams regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis šalinti, siekiant skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, bet ir svarbiu svertu siekiant išlaikyti verslą ir darbo vietas transporto ir turizmo sektoriuose; pabrėžia, kad įgyvendinant bendrai finansuojamus transporto infrastruktūros projektus reikėtų siekti mažinti kelių eismo įvykių skaičių ir išorės sąnaudas;

3.  pabrėžia piliečių dalyvavimo, nacionalinių viešojo transporto planų skaidrumo ir tvarumo, taip pat tvaraus judumo mieste planų ir jų koordinavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis svarbą, visų pirma tarp kaimyninių valstybių narių, užbaigiant tarpvalstybinius transporto planus, sukuriant trūkstamas tarpvalstybines atkarpas ir formuojant nuoseklią atskirų transporto rūšių plėtojimo viziją; ragina valstybes nares pagerinti nacionalinių transporto planų ir transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) tikslų ir terminų koordinavimą; primygtinai ragina Komisiją įdiegti konkretų mechanizmą, kuriuo būtų paspartinamas ES ir nacionalinių planų planavimo koordinavimas;

4.  pabrėžia, kad reikia panaudoti Europos struktūrinius ir investicijų fondus kartu su Europos infrastruktūros tinklų priemone ir Europos strateginių investicijų fondu siekiant užpildyti spragas ir pašalinti kliūtis, susijusias su įgyvendintais infrastruktūros projektais ir trukdančias gerinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, ypač pasienio ir atokiausiuose regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, įskaitant išmontuotas arba apleistas regioninio geležinkelio jungtis (trūkstamas jungtis); primena, kad ESI fondai gali būti naudojami investicijoms į išmanųjį judumą ir intelektines transporto sistemas (angl. ITS), ypač į tvarų viešąjį transportą miestuose ir regionuose;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač būtina maksimaliai padidinti struktūrinių fondų įnašą siekiant ES miestų darbotvarkės tikslų; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų remti tvaraus judumo mieste planams ir projektams, skirtiems tvariam, prieinamam, saugiam ir įvairiarūšiam viešajam transportui ir transporto terminalams; pabrėžia, kad integruotos teritorinės investicijos yra svarbios siekiant parengti išsamų, efektyviai energiją vartojantį ir keleiviams pritaikytą viešojo transporto tinklą;

6.   pažymi, kad teikiant paraiškas finansavimui, planuojant ir įgyvendinant didžiausių kapitalinių investicijų reikalaujančius infrastruktūros projektus svarbu suteikti techninę, profesinę ir praktinę pagalbą valstybėms narėms, regionams ir vietovėms, kad būtų užtikrinta optimali kokybė ir sąnaudos, siekiant kompensuoti valstybių narių praktinės patirties stoką; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai padedant valstybėse narėse reikėtų pagilinti žinias apie ES finansavimo priemones ir susijusias paraiškų teikimo procedūras, kad lėšos būtų paskirstytos vienodomis sąlygomis ir veiksmingai; palankiai vertina JASPERS priemonės poveikį ir pakartoja, kad dėl prasto investicijų planavimo smarkiai vėluojama užbaigti projektus ir neveiksmingai panaudojamos lėšos;

7.  primena, kad pagrindinio tinklo (angl. TEN-T Core Network) užbaigimas yra Europos transporto politikos prioritetas, o struktūriniai ir investicijų fondai yra labai svarbi priemonė šiam projektui įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia išnaudoti Europos struktūrinių ir investicinių fondų galimybes, siekiant susieti pagrindinių ir visuotinių TEN-T tinklų potencialą su regionine ir vietos transporto infrastruktūra; pripažįsta Sanglaudos fondo svarbą gerinant infrastruktūrą ir sujungiamumą Europoje ir primygtinai ragina išlaikyti šį fondą naujoje finansinėje programoje laikotarpiu po 2020 metų;

8.  ragina Komisiją atsižvelgti į pagrindines ilgalaikių investicijų į transporto infrastruktūrą savybes; pabrėžia, kad investuojant į tvarią transporto infrastruktūrą reikia didelio viešojo sektoriaus indėlio, ir kad šios investicijos gali būti mažiau patrauklios privačiam sektoriui, nes gaunama pernelyg maža arba neužtikrinta investicijų grąža;

9.  primena, kad lėšos, skirtos Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) finansuoti, buvo ženkliai sumažintos siekiant rekapitalizuoti Europos strateginių investicijų fondą; primena, kad transportas tebėra pagrindinis Europos strateginių investicijų fondo prioritetas, ir ragina užtikrinti, kad šios lėšos būtų naudojamos tvaraus transporto infrastruktūros projektams finansuoti, ypatingą dėmesį skiriant geležinkelių infrastruktūrai; primygtinai reikalauja, kad EITP lėšų, skirtų ESIF programai finansuoti, sumažinimas būtų kompensuotas persvarstant daugiametę finansinę programą; atkreipia dėmesį į galimybę viename projekte derinti finansavimą iš ESIF finansinių priemonių ir ESI fondų;

10.  pabrėžia, kad transporto daugiarūšiškumas turėtų būti esminis veiksnys vertinant infrastruktūros projektus, finansuojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, tačiau tai neturėtų būti vienintelis kriterijus vertinant siūlomus projektus, ypač valstybių narių, kurios transporto infrastruktūros srityje turi didelių investicijų poreikių, atveju;

11.  pabrėžia, kad finansavimas pagal sanglaudos politiką, darbo vietų kūrimas, darnaus vystymosi plėtojimas ir novatoriškų technologijų taikymas yra nepaprastai svarbūs Vidurio ir Rytų Europos šalių ir kitų šalių, ypač mažiau išsivysčiusių Europos regionų, transporto infrastruktūros kūrimui ir vystymui; ragina įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą užtikrinti reikiamus išteklius, išlaikyti finansavimo lygį ir toliau teikti paramą sujungimo ir investicijų projektams, skirtiems keliams, geležinkeliams ir laivybai tinkamiems vandens keliams modernizuoti;

12.  primena, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra itin svarbūs jūrų regiono transporto infrastruktūros plėtros atžvilgiu, visų pirma atokiausiuose regionuose, siekiant kompensuoti nepakankamas jūrines jungtis tarp salų regionų ir vidaus rinkos; todėl pažymi, kad svarbu užtikrinti išteklius, skirtus jūrų greitkeliams tiesti ir jūrų transporto infrastruktūrai plėtoti;

13.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant mažinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų švaistymą ir naudojimą, siekiant jas panaudoti veiksmingiau, ypač oro uostų infrastruktūros srityje;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse egzistuoja dideli išsivystymo lygio ir vidaus vandens kelių naudojimo vežimo tikslais skirtumai; pabrėžia, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai turėtų būti panaudoti siekiant panaikinti šiuos skirtumus;

15.  pažymi, kad, siekiant gauti Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramą, ypač MVĮ, susiduriama su didelėmis administracinėmis kliūtimis; pabrėžia, kad ESI fondų paramą išbraukus iš valstybės pagalbos teikimo taisyklių, MVĮ ir vietos verslininkams, kurie patiria didelių administracinių kliūčių, bus gerokai lengviau gauti ESI fondų paramą; pabrėžia, kad struktūriniai ir investicijų fondai yra itin svarbūs siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į mažas ir vidutines vietos ir regionų infrastruktūras, kurios svarbios kasdieniam piliečių gyvenimui; ragina užtikrinti daugiau lankstumo rengiant gaires ir vertinant užbaigtus infrastruktūros projektus, kuriems finansavimas buvo skirtas iš šio šaltinio; ragina lanksčiau telkti paramą pagal temas, taip nustatant ESI fondų investicijų prioritetus, atsižvelgiant į tai, kad toks paramos telkimas pagal temas neturėtų varžyti vietos valdžios institucijų investuojant į transporto infrastruktūrą; pabrėžia, kad, siekiant supaprastinti administracinius formalumus, būtina įdiegti konkrečias priemones;

16.  pabrėžia, kad reikia remti transporto sistemos skaitmeninimą, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad MVĮ būtų skirta lėšų;

17.  pabrėžia, kad paramos telkimas pagal temas, kuriuo nustatomi ESI fondų investicijų prioritetai, galėtų apriboti vietos valdžios institucijų gebėjimą investuoti į transporto infrastruktūrą, ypač labiau išsivysčiusiuose regionuose, kuriuose bent 80 proc. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų nacionaliniu lygmeniu turi būti skiriama bendros strateginės programos dviem ar daugiau teminių 1, 2, 3 ir 4 tikslų; todėl ragina Komisiją regionams suteikti daugiau lankstumo sprendžiant, kuriems prioritetams skirti daugiau dėmesio; pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į bendros strateginės programos 7-ąjį tikslą „Tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“, nes jis yra svarbi ERPF veiksmų dalis;

18.  mano, kad šalys, susiduriančios su ekonominėmis problemomis, labai sunkiai bendrai finansuoja Europos projektus dėl griežto Stabilumo ir augimo pakto taikymo skaičiuojant valdžios sektoriaus deficitą; primygtinai ragina Komisiją, apskaičiuojant valdžios sektoriaus deficitą, būti lankstesne, vertinant nacionalines investicijas bendrai finansuojamų Europos TEN-T transporto projektų įsipareigojimų atžvilgiu;

19.  ragina geriau informuoti valstybes nares ir su jomis bendradarbiauti siekiant didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų administracinius gebėjimus ir taip užtikrinti, kad vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, valdančios šiuos fondus, veiktų kuo veiksmingiau;

20.  ragina labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat socialinius transporto sektoriaus partnerius į nacionalinių bendrų ir pagrindinių transporto planų projektavimą ir lėšų paskirstymą infrastruktūros projektams, ypač pasienio regionuose;

21.  siūlo į Europos semestro procesą įtraukti skyrių, skirtą stebėti nacionalinių investicijų į transporto infrastruktūrą ir TEN-T tikslų nuoseklumą;

22.  mano, kad būtina nustatyti rodiklius, kurie padėtų užtikrinti tinkamą Europos lėšų paskirstymą ir kartu jais būtų atsižvelgiama į konkrečius teritorinius poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingesnį transporto vystymą galima pasiekti tik užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą ir pažangiai skirstant lėšas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

4

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Isabella De Monte, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Knut Fleckenstein, Maria Grapini

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Olle Ludvigsson


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (14.10.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

„Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas: pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“

(2016/2148(INI))

Nuomonės referentė: Viorica Dăncilă

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl derybų dėl partnerystės susitarimų ir veiksmų programų, kaip reikalaujama pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 16 straipsnio 3 dalį;

2.  laikosi nuomonės, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai), kurie apima Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), yra nepaprastai svarbios investavimo priemonės ir pagrindinės finansavimo priemonės norint kaimo plėtrai daugelyje valstybių narių skatinti; pažymi, kad, siekiant kaimo vietovėse sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, nepaprastai svarbus yra tokių fondų papildomumas ir išplėtimas; pabrėžia, kad visų pirma įgyvendinant programą POSEI turi būti sukurtos tiesioginės ir netiesioginės žemės ūkio sektoriaus darbo vietos atokiausiuose regionuose, ir labai pritaria tam, kad šios programos biudžetui būtų numatyta tiek lėšų, kad jis atitiktų konkrečias šių regionų ypatybes ir ribotas galimybes, laikantis SESV 349 straipsnyje išdėstytų nuostatų;

3.  pabrėžia, kaip svarbu yra tai, kad partnerystės susitarimuose būtų tinkamai atsižvelgta į kaimo vietovių plėtros poreikius ir kad partnerystės susitarimų šios srities nuostatos būtų perkeltos į įvairias sanglaudos politikos veiksmų programas;

4.  laikosi nuomonės, kad kaimo vietovės, ypač mažiausiai išsivysčiusios vietovės, gali labai prisidėti siekiant didinti užimtumą ir mažinti skurdą, paskatindamos investicijas į inovacijas ir švietimą, suteikdamos šioms sritims daugiau konkurencingumo ir taip užtikrindamos kartų kaitą; todėl laikosi nuomonės, kad, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse, reikia vengti bet kokio šioms vietovėms skiriamo finansavimo nutraukimo arba įšaldymo; prieštarauja tam, kad ESI fondų parama būtų bet kokiu būdu įšaldyta arba nutraukta imantis vykdymo užtikrinimo veiksmų tuo atveju, kai nesilaikoma perviršinio deficito tikslų, neatsižvelgiant į šių priemonių socialinį ir ekonominį poveikį;

5.  pabrėžia, kad ESI fondų lėšomis turėtų būti prisidedama prie infrastruktūros kaimo vietovėse plėtojimo, ypač prie plačiajuosčio ryšio plėtros skatinimo, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus vystymo ir modernizavimo ir MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo šiame sektoriuje; laikosi nuomonės, kad daugelis dabartinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių turėtų būti naudojamos tam, kad tikslinės investicijos būtų įgyvendintos sėkmingai ir veiksmingai;

6.  pabrėžia žemės ūkio vaidmenį kuriant darbo vietas ir apsaugant kaimo vietoves;

7.  pabrėžia, jog naujasis EŽŪFKP grindžiamas ankstesniais programavimo laikotarpiais, taigi užtikrinamas lankstumas, kad būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius teritorinius poreikius, ir išplečiami tikslai įtraukiant šešis ES kaimo plėtros prioritetus, padalytus į 18 svarbiausių sričių – visa tai padeda siekti trijų kompleksinių tikslų inovacijų, aplinkos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo srityse; pabrėžia, kad, siekiant tvaraus ir konkurencingo Europos žemės ūkio, būsimais finansiniais laikotarpiais nepaprastai svarbu skatinti technologines ir socialines inovacijas; taip pat pabrėžia, ESI fondų lėšos visų pirma turėtų būti skiriamos investicijoms, kuriomis labiausiai galėtų būti paskatinti verslo ciklai;

8.  primena, kad EŽŪFKP lėšomis labai prisidedama siekiant apsaugoti klimatą ir siekiant tikslo bent 20 proc. ES biudžeto panaudoti veiksmams kovos su klimato kaita srityje;

9.  atkreipia dėmesį į EŽŪFKP svarbą labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu;

10.  pažymi, jog biudžetas, dabartiniam programavimo laikotarpiui iš pradžių paskirtas pagal II ramstį, sudarė 99,6 mlrd. EUR ir realiai yra daug mažesnis negu ankstesnįjį laikotarpį; pabrėžia pridėtinę finansavimo iš kelių fondų vertę ir primygtinai tvirtina, kad reikia suderinti taisykles dėl fondų sinergijos;

11.  reiškia susirūpinimą dėl ilgai trunkančio kaimo plėtros programų priėmimo proceso; tikisi, kad Komisija, valstybės narės ir regionai pasimokė iš šio proceso ir ateityje nuo panašaus vėlavimo bus apsisaugota; pažymi, kad dėl vėlavimo tvirtinti kaimo plėtros programas ir skirti išmokas ūkininkams prisidedama prie krizės didėjimo žemės ūkio sektoriuje, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų apsaugotos ūkininkų galimybės gauti finansavimą;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vėlyvo kaimo plėtros programų patvirtinimo neišvengiamai buvo atidėtas pranešimų apie konkrečias priemones ir pagalbines priemones skelbimas ir kad dėl to ūkininkams buvo sudaryta didelių nepatogumų;

13.  mano, kad viena iš vėlavimo priežasčių yra ta, kad kaimo plėtros programos, kurios turi apimti įvairių lygių ir įvairaus išsamumo informaciją, yra parengiamos labai suskaidyta forma, dėl to sukuriama papildomo darbo praktinio paramos valdymo metu ir prieštaraujama siekiamiems supaprastinimo ir taisyklių aiškumo tikslams;

14.  laikosi nuomonės, kad kaimo plėtros programose prioritetas turėtų būti skiriamas pasiūlytiems projektams, kurie daro tiesioginį poveikį žemės ūkio plėtrai, dedant pastangas užtikrinti, kad ši programa neapimtų projektų, kurie, nors ir skirti kaimo vietovėms, galėtų būti įtraukti į kitas Europos programas;

15.  dar kartą pabrėžia svarbų jaunimo ir moterų vaidmenį kaimo vietovėse; apgailestauja dėl to, kad vidutiniškai tik 28 proc. žemės ūkio įmonių Europoje vadovauja moterys, nors moterų verslumas yra svarbus tvarios kaimo vietovių plėtros ramstis socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu aspektais; pažymi, kad ypač kaimo vietovėse moterys ir jaunimas yra tos gyventojų grupės, kurių padėtis yra pati pavojingiausia ir nedarbo lygis – didžiausias; pabrėžia, jog svarbu, kad būtų įgyvendinamos kaimo plėtros programos, kuriomis remiamas užimtumas žemės ūkio srityje, ypač turint mintyje kokybiškų darbo vietų kūrimą jaunimui ir moterims; ragina Komisiją remti ir skatinti moterų galimybes dalyvauti darbo rinkoje kaimo vietovėse – tai turi būti prioritetas jų būsimoje plėtros politikoje; ragina valstybes nares visapusiškai įtvirtinti ir skatinti lyčių aspektą įgyvendinant kaimo plėtros programas ir ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama integruoti jaunus žmones, taip skatinant juos imtis ūkininkavimo traktuojant ją kaip karjerą ir sudarant sąlygas kartų kaitai;

16.  primena, kad ES kaimo vietovės susiduria su įvairiausiomis ilgalaikėmis problemomis – gyventojų skaičiaus mažėjimu, likusių gyventojų senėjimu, socialinių paslaugų trūkumu ir kitomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kurios turėtų būti laikomos pagrindiniu Europos sanglaudos politikos, finansuojamos ESI fondų lėšomis, prioritetu;

17.  teigiamai vertina tai, kad valstybės narės ir regionai skyrė daugiau lėšų aplinkos priemonėms ir materialioms investicijoms, kurių tikslas – konkurencingumo skatinimas ir tvari kaimo vietovių plėtra; tikisi, kad šių priemonių, taip pat paslaugų, kurias kaimo vietovių valdytojai teikia siekiant klimato politikos ir biologinės įvairovės strategijos tikslų, poveikis bus ilgalaikis ir kad jos taps svarbiais ekonominiais svertais, taip pat kad bus skatinamas veiksmingas įvairių fondų papildomumas; pabrėžia, kad svarbu pradėti taikyti pagal EŽŪFKP numatytą rizikos valdymo priemonę, ir ragina valstybes nares remti savitarpio fondų ir draudimo įmokų įsteigimą siekiant pašalinti žemės ūkio sektoriaus pažeidžiamumą; be to, pažymi, kad produktyvumo, taigi konkurencingumo užtikrinimas ilguoju laikotarpiu ypač priklauso nuo investicijų į su aplinka susijusius ūkininkavimo, taip pat dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės tvaraus valdymo aspektus, pvz., dirvožemio erozijos prevenciją, veiksmingą maisto medžiagų apykaitą, optimalų apdulkinimą, dirvožemio armens kūrimą ir agrarinės miškininkystės bei tvarios miškotvarkos integravimą, siekiant stiprinti atsparumą klimato kaitai ir toliau plėtoti stiprią bioekonomiką; pažymi, kad ūkininkai turi mažiau galimybių investuoti į tokios rūšies priemones, kai jų pajamos dabartinėmis ekonomikos sąlygomis vis mažėja, todėl ES ir valstybių narių finansavimas yra nepaprastai svarbus siekiant susidoroti su vis didėjančiais iššūkiais, susijusiais, pavyzdžiui, su produktyvumo, gerovės, aprūpinimo maistu užtikrinimu ateityje ir klimato kaita;

18.  ragina Komisiją užtikrinti geresnes ir geografiniu požiūriu suderintas galimybes pasinaudoti finansavimu, skiriant didelį prioritetą kaimo vietovių ir struktūrinius sunkumus patiriančių vietovių įmonėms ir kooperatyvams, taip pat projektams, kuriuos įgyvendinant siekiama skatinti teritorinę sanglaudą ir kaimo vietovių tinklus;

19.  atkreipia dėmesį į tai, jog kaimo plėtros finansavimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į besiformuojančias technologijas bei tikslųjį ūkininkavimą, turėtų būti iš esmės sustiprintos, kad būtų galima padidinti Europos įmonių kaimo vietovėse konkurencingumą;

20.  teigia, kad įgyvendinant pagal kaimo plėtros programas finansuojamus projektus reikia iš tikrųjų patenkinti poreikį užtikrinti augimą ir užimtumą, ir ragina Komisiją bei vadovaujančiąsias institucijas parengti finansuojamų projektų ir veiksmų pridėtinės vertės ir ekonominio bei socialinio poveikio ex ante ir ex post vertinimus;

21.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų nustatyti mechanizmai, kuriuos taikant būtų susiejamos gamybos ir pardavimo kainos, taigi užtikrinta, kad žemės ūkio produktų gamintojai būtų pagrindiniai BŽŪP finansavimo naudos gavėjai;

22.  mano, kad kai kurios valstybės narės ir regionai nevisapusiškai pasinaudojo EŽŪFKP dėl didesnio sudėtingumo ir kontrolės reikalavimų, kuriuos nustatė Komisija, ir todėl ragina pradėti taikyti centralizuotą skaitmeninę sistemą Europos lygmeniu, taip sudarant sąlygas nustatyti apskaitos problemas; todėl prašo Komisijos užtikrinti, kad visos šalys būtų laiku informuotos apie atnaujintą EŽŪFKP struktūrą, ir aktyviai lengvinti šių lėšų įsisavinimą ir didinti jų matomumą;

23.  pabrėžia, kad svarbu pakoreguoti ESI fondus ir taip padidinti jų taikymo galimybes atokiausiuose regionuose, paskatinant ekonomiką ir vietos užimtumą šiuose regionuose, kurie yra nutolę, nuošalūs, retai apgyvendinti ir maži ir kuriems dėl to reikia skirti daug dėmesio siekiant kurti ir išsaugoti darbo vietas;

24.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės arba regionai, kartais būtent tie, kuriems labiausiai reikalinga kaimo plėtra, neskatina dalyvavimo programose, o tam tikrais atvejais net nepasiūlo programų, kurios būtinos jų teritorijose;

25.  ragina Komisiją sustiprinti savo vaidmenį siekiant keistis EŽŪFKP lėšų panaudojimo geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių bei regionų ir ją skleisti;

26.  ragina valstybes nares, regionus ir Komisiją veiksmingai ir visapusiškai panaudoti EŽŪFKP ir vengti perteklinio reglamentavimo ar bereikalingų papildomų procedūrų; pabrėžia, kad įgyvendinant veiksmų programas pritaikytos konsultavimo paslaugos, nuolatinė stebėsena ir pagalba yra nepaprastai svarbios siekiant padėti ūkininkams, miškų valdytojams ir kaimo bendruomenėms jas veiksmingai ir skaidriai įgyvendinti; prašo Komisijos tęsti BŽŪP supaprastinimą, kartu nesumažinant į kaimo plėtros programų apimties, ir taip sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir biurokratizmą, nepakenkiant politikos tikslams, ir, esant galimybių ir prireikus, šiuo tikslu pritaikyti pagrindinius teisės aktus, kad būtų sudarytos galimybės, siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus, greitai ir lengvai pasinaudoti ES finansavimu, ypač smulkiems ūkiams; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai išteklių likusioms ex ante sąlygoms sėkmingai įvykdyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad BŽŪP grindžiamas finansavimas yra mažiau patrauklus dėl pernelyg didelės biurokratijos ir sudėtingų taisyklių; tikisi, kad nedelsiant bus atliktas supaprastinimas;

27.  palankiai vertina tai, kad Komisija sukūrė aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupę Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjų procedūrų supaprastinimo procesui stebėti, siekiant sumažinti šių fondų paramos gavėjams, įskaitant EŽŪFKP, tenkančią administracinę naštą; tikisi, kad grupei parengus ataskaitas bus galima nustatyti praktinius būdus, kaip toliau supaprastinti Europos fondus ir sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti jų lėšomis;

28.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti investicijų aplinką ES, reikia įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir sumažinti biurokratiją;

29.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad į daugelį programų nebuvo įtrauktos priemonės, kurias taikant siekiama padėti ūkininkams valdyti riziką ir kurti gamintojų grupes ir kurios galėtų padėti ūkininkams geriau reaguoti į padidėjusį rinkos kintamumą;

30.  mano, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD disponuoja reikiamomis techninėmis žiniomis kaimo ir žemės ūkio srityje ir išmano su ja susijusius klausimus, todėl yra tinkamiausias kaimo plėtros programų vadovas, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių, kad būtų užtikrintas tinkamas BŽŪP įgyvendinimas ir auditas;

31.  pabrėžia, jog sėkmingai pasiekti partnerystės susitarimų ir veiksmų programų tikslus labai padeda aktyvus vietos ir regioninių subjektų ir vietos veiklos grupių bei kitų atitinkamų vietos suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, kooperatyvų, verslo asociacijų ir gamintojų organizacijų dalyvavimas – taip užtikrinamas sėkmingas projektų integravimas jų vietos regionuose ir veiksmingas įgyvendinimas; palankiai vertina bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonių sėkmę ir vietos veiklos grupių dalykines žinias valdant projektus vietos lygmeniu; ragina Komisiją ir kaimo plėtros programas valdančias institucijas reguliariai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais kiekvienu kaimo plėtros programų etapu – nuo planavimo iki įgyvendinimo;

32.  ragina Komisiją priimti gairių rinkinį, kad žemės ūkio produktų įmonėms būtų parodytos turimos ESI fondų, kartu su nauju Europos strateginių investicijų fondu, finansavimo galimybės;

33.  be to, ragina Komisiją siekti suderinti apibrėžtis ir taisykles, kad būtų pasiekta didesnė fondų ir priemonių konvergencija;

34.  ragina imtis veiksmų, kad būtų pagerintas valstybių narių informuotumas apie poreikį aktyviau taikyti pradinio ir tolesnio mokymo žemės ūkio srityje mechanizmus, pasinaudojant Europos socialinio fondo ištekliais ir tokiomis programomis, kaip, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Nicola Caputo, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Diane Dodds, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Elisabeth Köstinger, Urszula Krupa, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Jens Rohde, Bronis Ropė, Jasenko Selimovic, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Angélique Delahaye, Karin Kadenbach, Hannu Takkula, Estefanía Torres Martínez, Ramón Luis Valcárcel Siso, Miguel Viegas


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (14.10.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Pranešimo vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį

(2016/2148(INI))

Nuomonės referentas: Nikolaos Chountis

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad norint pasiekti labiau klestinčios, harmoningesnės ir solidaresnės Sąjungos tikslą ir pagrindinius strategijoje „Europa 2020“ nustatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF) yra pagrindinės ES sanglaudos politikos finansinės priemonės, nes jų lėšomis gerinama ES ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; pabrėžia, kad ESIF tikslas yra remti strategines investicijas svarbiausiose, pvz., infrastruktūros, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, srityse; pabrėžia veiksmingo ESIF, ypač Europos socialinio fondo (ESF), naudojimo potencialą sprendžiant struktūrinio ir ilgalaikio nedarbo problemas, skatinant socialinę įtrauktį ir propaguojant geresnį švietimą visiems, ypač menką kvalifikaciją turinčiam jaunimui, nesimokančiam ir nedirbančiam (NEET) jaunimui ir asmenims, kilusiems iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų; šiuo požiūriu palankiai vertina sustiprintą ESF vaidmenį 2014–2020 m., nes vienodų kokybiško formaliojo ir neformaliojo švietimo bei mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių sudarymas yra vienas iš pagrindinių prioritetų norint užtikrinti tikrą konvergenciją ir sumažinti skirtumus bei socialinę ir ekonominę nelygybę tarp ES valstybių narių, regionų ir teritorijų; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo ir norint pasiekti visus Europos visuomenės sluoksnius būtinos veiksmingos, tinkamai finansuojamos ir plačiai prieinamos viešojo švietimo sistemos ir tvarios bei kokybiškos darbo vietos jaunimui;

2.  apgailestauja, kad bendras 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) lėšų lygis yra žemesnis, palyginti su 2007–2013 m. DFP; pabrėžia, kad griežtos taupymo politikos laikotarpiu ir atliekant radikalius fiskalinius koregavimus didėja spaudimas valstybių narių biudžetams; pabrėžia, kad dėl šio spaudimo kuriose valstybėse narėse buvo sumažintas švietimui skiriamas viešasis finansavimas ir tai lėmė didelį ir nuolatinį, ypač jaunimo, nedarbą;

3.  ragina valstybes nares kuo geriau išnaudoti dabartiniu programavimo laikotarpiu sanglaudos politikai būdingą didesnį lankstumą ir orientavimąsi į rezultatus, kad būtų galima padidinti jos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad būtina nustatyti priemones, kurios padėtų optimaliai išnaudoti ESIF lėšas investuojant į atitinkamą infrastruktūrą siekiant skatinti solidarumą, darbo vietų kūrimą ir ilgalaikiškumą, švietimą, kultūrą ir sportą, kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą, teisingumą aplinkos apsaugos srityje bei nedarbo ir socialinės atskirties mažinimą; reiškia susirūpinimą, jog tai, kad gali būti laikinai sustabdyti mokėjimai iš ESIF fondų, turės neigiamos įtakos valstybėms narėms, kurių kultūros ir švietimo sektoriai susiduria su sunkumais ir kuriose buvo iš esmės sumažintas šiems sektoriams skiriamas finansavimas;

4.  pažymi, kad ESIF tikslas yra remti sritis, kuriose puoselėjama darbo vietoms kurti palanki aplinka, kaip antai švietimas, mokymas, kultūros ir kūrybos pramonė, papildant nacionalinius biudžetus ir kompensuojant mažėjantį investicijų lygį;

5.  ragina valstybes nares kiek įmanoma geriau pasinaudoti visomis ESIF teikiamomis galimybėmis: padidinti savo projektų pridėtinę vertę ir geriau juos orientuoti į rezultatus, taip pat teikti pakankamai atitinkamos informacijos galimiems paramos gavėjams, įskaitant galimus paramos gavėjus švietimo, kultūros ir sporto sektoriuose;

6.  pabrėžia, kad, remiantis 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio išvadomis, reikia skubiai gerinti ES švietimo įtrauktį, kokybę ir aktualumą, kad būtų užtikrintas tvarus augimas, paskatintas našumas, sprendžiamos struktūrinio ir ilgalaikio nedarbo problemos, propaguojamas teisingas judumas ir skatinama socialinė įtrauktis; ragina valstybes nares skatinti ir remti švietimo sistemoms, mokytojams ir ugdytojams, visų amžiaus grupių besimokantiesiems, visų pirma asmenims iš pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių, skirtus projektus, efektyviai naudojant turimus ESIF, ypač ESF, išteklius, derinant juos su kitomis ES priemonėmis, pvz., programa „Erasmus+“ ir Europos teritorinio bendradarbiavimo programomis;

7.  primena, kad iš ESI fondų bus tiesiogiai remiama du milijonus įmonių, siekiant paskatinti jų konkurencingumą ir padidinti jų pajėgumus vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas; palankiai vertina tai, kad Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) suteikus paramą beveik 15 milijonų namų ūkių turės prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio interneto, o skyrus paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) beveik 20 milijonų kaimo vietovių gyventojų galės naudotis naujomis ar geresnėmis IRT paslaugomis arba infrastruktūra;

8.  pabrėžia struktūrinių ir investicijų fondų svarbą tobulinant ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir universitetų infrastruktūrą siekiant pagerinti mokymo kokybę ir modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas taip, kad jos suteiktų jaunimui įgūdžius ir kvalifikaciją, kurie sudarytų jiems sąlygas susirasti darbą, ir kad būtų galima padėti dirbantiesiems tobulinti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją;

9.  pabrėžia, kad siekiant efektyvesnio išteklių naudojimo ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo, didžiulį potencialą inovacijų ir užimtumo srityje turi atsinaujinantieji energijos ištekliai; ragina Komisiją parengti su regionine plėtra susijusią specialią energetikos ir aplinkos strategiją, kuria, be kita ko, būtų siekiama sustiprinti švietimą ir užimtumą;

10.  mano, kad reikia platesnės investavimo strategijos, kuri apimtų visą švietimo ir mokymo ciklą, visus mokymosi visą gyvenimą sektorius, mokymąsi darbo vietoje ir formalųjį bei neformalųjį mokymąsi; kadangi geresnis švietimas yra vienas iš pagrindinių Europos socialinio fondo prioritetų, ragina valstybes nares visapusiškai juo naudotis, nukreipiant investicijas į įtraukųjį švietimą, kuriuo reaguojama į visuomenės iššūkius, siekiant visiems užtikrinti vienodą prieigą ir lygias galimybes;

11.  pripažįsta ne tik didėjančią labai mažų kultūros ir kūrybos sektoriaus įmonių ir MVĮ svarbą investicijų, augimo, inovacijų ir užimtumo požiūriu, bet ir jų, drauge su kultūros NVO, tinklais ir platformomis, esminį vaidmenį saugant ir skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę bei labai įvairius tradicinius menus ir amatus; pripažįsta, kad kultūra ir inovacijos yra svarbiausi veiksniai, padedantys regionams pritraukti investicijas, remti talentingus kūrėjus, skatinti socialinę sanglaudą ir taip prisidėti prie vietos vystymosi, kurį geriausiai gali paremti vietos ir regioninės valdžios institucijos;

12.  ragina daugiau investuoti į švietimo, socialinės įtraukties, profesinio rengimo ir mokymosi visą gyvenimą sritis, siekiant padidinti švietimo ir mokymo sistemų aktualumą, pagerinti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką ir mokymąsi visą gyvenimą. pabrėžia, kad norint užkirsti kelią mokyklos nebaigimui ir suteikti vienodas galimybes gauti kokybiškas švietimo paslaugas, reikia sutelkto finansavimo;

13.  ragina valstybes nares kuo geriau išnaudoti didesnį dabartinės sanglaudos politikos lankstumą, kad galėtų geriau atsižvelgti į vietos ir regionines reikmes ir ypatumus, be kita ko, švietimo, kultūros ir sporto srityse;

14.  pabrėžia, kad svarbi platesnė, holistinė kultūros koncepcija, pagal kurią būtų atsižvelgiama į didelį jos įnašą į švietimą ir mokymą, novatorišką socialinį bei ekonominį vystymąsi ir socialinę įtrauktį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie kultūros potencialą skatinant pažangų, tvarų ir įtraukų augimą ir remiant kultūros projektus, įskaitant tarpvalstybinius projektus, kurie gali prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimo;

15.  pažymi Jaunimo užimtumo iniciatyvos svarbą, nes ji gali padėti spręsti ilgalaikę didelio jaunimo nedarbo lygio, kuris kai kuriose valstybėse narėse ir toliau viršija 40 proc., problemą; prašo Komisijos, pasitelkiant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, remti infrastruktūrą, kurioje būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos ir užtikrinama jaunimo socialinė apsauga; primygtinai ragina valstybes nares, remiantis tvirtu užimtumo tarnybų ir švietimo sistemos bendradarbiavimu, visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

16.  pabrėžia KKP potencialą jaunimo užimtumo srityje; pabrėžia, kad toliau remiant kultūros ir kūrybos sektorių ir į jį investuojant galima stipriai prisidėti prie investicijų, augimo, inovacijų ir užimtumo; todėl ragina Komisiją išnagrinėti viso kultūros ir kūrybos sektoriaus (KKS), įskaitant NVO ir mažas asociacijas, teikiamas konkrečias galimybes, pvz., įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

17.  pažymi, kad, atrodo, darosi vis sunkiau užpildyti laisvas darbo vietas, nes įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių; pabrėžia, kad įgūdžių neatitikimo, riboto geografinio judumo ir mažų garantijų darbo problemos turi būti sprendžiamos naudojantis ESIF, ir ragina aukštojo mokslo institucijas, mokymo įstaigas ir MVĮ glaudžiau bendradarbiauti prieigos prie paramos iš ESIF srityje;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, įgyvendindamos ESIF remiamus projektus, laikytųsi Neįgaliųjų teisių konvencijos;

19.  palankiai vertindamas pažymi, kad į Europos struktūrinių ir investicijų fondų 2014–2020 m. teisės aktų rinkinio uždavinius įeina tikslas skatinti, kad neįgalieji nuo gyvenimo institucijose pereitų prie gyvenimo bendruomenėse, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, šiuo tikslu naudodamos ESIF paramą, laikytųsi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų;

20.  primena, kad valstybės narės turi būti įsipareigojusios suteikti geresnę prieigą prie kokybiško plačiajuosčio interneto ryšio, ypač vietinio viešojo belaidžio interneto tinklų – tai gyvybiškai svarbu kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse; ragina valstybes nares ir regionus nustatyti savo investicijų į IRT prioritetus; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti ESIF naudojimo IRT srityje prieinamumą ir skaidrumą bei paspartinti ESIF naudojimo IRT srityje procedūrų supaprastinimą;

21.  pabrėžia būtinybę išsaugoti tradicinius amatus, įskaitant amatininkystės tradicijas bei su ja susijusius įgūdžius, ir parengti strategijas, kuriomis būtų remiama su tradiciniais amatais susijusio verslumo plėtra ir išlaikoma tradicinių amatų sektorių kultūrinė tapatybė; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti darbą, susijusį su profesiniu jaunų amatininkų mokymu ir judumu;

22.  pabrėžia, kad dėl dabartinės migracijos krizės priimančiųjų valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos susiduria su daugybe iššūkių; ragina ES institucijas, naudojant ESIF ir kitus Sąjungos fondus bei programas, suteikti valstybėms narėms reikiamą lankstumą ir tinkamą finansavimą, taip pat ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti teikiamas galimybes ir esamas lėšas projektams, kuriais iš esmės remiama pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų integracija į švietimo ir mokymo sistemas, įgyvendinti; mano, kad galimybė mokytis visą gyvenimą, įskaitant neformalųjį švietimą ir profesinį mokymą, gali būti veiksminga aktyvios pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų įtraukties ir jų integravimo į Europos darbo rinką ir visuomenę priemonė; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį;

23.  pabrėžia, kad kultūros infrastruktūra daro didelį poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir sanglaudai vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; ragina Komisiją, tvirtinant bendrąjį („omnibus“) reglamentą , įskaitant ERPF reglamentą, persvarstyti kultūros infrastruktūrai nustatytą 5 milijonų eurų apribojimą siekiant padidinti maksimalią kultūros projektų sąnaudų sumą iki 10 milijonų eurų visiems projektams (ne tik UNESCO vietovėms) ir atsižvelgti į reikalavimus atitinkančias projektų sąnaudas, o ne į visas sąnaudas;

24.  pabrėžia, kad reikia gerinti ESIF ir kitų Sąjungos fondų ir programų koordinavimą ir užtikrinti kuo geresnę jų sąveiką, kad būtų pasiektas didesnis poveikis ir veiksmingumas bei paskatintas tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas ES; ragina toliau naudotis struktūriniais fondais investuojant į pereinamojo laikotarpio regionus, kad nebūtų sustabdytas jau pasiektas teigiamas poveikis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Jill Evans, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Therese Comodini Cachia, Ilhan Kyuchyuk, Emma McClarkin, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marco Affronte


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

29.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, James Carver, Elena Gentile, Ivana Maletić, Dan Nica, James Nicholson, Bronis Ropė

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Vladimir Urutchev, Boris Zala

Teisinis pranešimas