Procedūra : 2016/2055(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0004/2017

Pateikti tekstai :

A8-0004/2017

Debatai :

PV 13/02/2017 - 18
CRE 13/02/2017 - 18

Balsavimas :

PV 14/02/2017 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0022

PRANEŠIMAS     
PDF 543kWORD 61k
20.1.2017
PE 587.704v02-00 A8-0004/2017

dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus

(2016/2055(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Dennis De Jong

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus

(2016/2055(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos civilinės teisės konvencijos dėl korupcijos 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos 22 straipsnio a punktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec (2014) 7 dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 8, 13 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijos dėl etiško elgesio viešojo administravimo institucijose tobulinimo 4 principą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 2 d. Europos ombudsmeno tarnybos tyrimą ir į jos raginimą ES institucijoms patvirtinti reikiamas taisykles dėl informatorių,

–  atsižvelgdamas į EBPO leidinį „Įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą“,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Guja prieš Moldovą, Ieškinys Nr. 14277/04, 2008 m. vasario 12 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0004/2017),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentui reikia kuo daugiau informacijos, susijusios su visais tokiais pažeidimais; kadangi tais atvejais, kai pažeidimai įvykdomi institucijų viduje, Parlamentui turėtų būti suteikiama teisė susipažinti su visa informacija, kad jis galėtų vykdyti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą žinodamas visus faktus;

B.  kadangi Europos Audito Rūmai teikia Parlamentui puikų pagrindą jo atliekamiems tyrimams, tačiau patys negali apimti visų individualių išlaidų;

C.  kadangi Komisija ir kitos ES institucijos taip pat teikia Parlamentui informatyvias savo išlaidų ataskaitas, tačiau pasikliauja ir oficialių pranešimų teikimo mechanizmais;

D.  kadangi daugeliui Sąjungos fondų taikomas pasidalijamasis valdymas, kurį vykdo Komisija ir valstybės narės, ir dėl to Komisijai sunku pranešti apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais;

E.  kadangi Parlamentas iš individualių piliečių ir nevyriausybinių organizacijų reguliariai gauna informaciją apie pažeidimus, susijusius su atskirais projektais, visai arba iš dalies finansuojamais iš Sąjungos biudžeto;

F.  kadangi todėl informatoriai atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią išlaidų, susijusių su ES biudžetu, pažeidimams, juos nustatant ir pranešant apie juos bei nustatant ir viešinant korupcijos atvejus; kadangi reikia sukurti ir skatinti pasitikėjimo kultūrą, puoselėjant Europos viešąsias gėrybes, kurioje ES pareigūnai ir kiti darbuotojai, taip pat plačioji visuomenė jaustųsi apsaugoti dėl patikimo valdymo praktikos, ir iš to būtų matyti, kad ES institucijos remia, saugo ir skatina galimus informatorius;

G.  kadangi būtina kuo skubiau sukurti horizontalųjį teisinį pagrindą, pagal kurį, nustačius teises ir pareigas, informatoriai būtų saugomi visoje ES ir ES institucijose (anonimiškumo apsauga, teisinės, psichologinės ir prireikus finansinės pagalbos teikimas, prieiga prie įvairių informacijos šaltinių, greito reagavimo schemų ir kt.);

H.  kadangi dauguma ES valstybių narių yra ratifikavusios JT konvenciją prieš korupciją, kuri įpareigoja užtikrinti tinkamą ir efektyvią informatorių apsaugą;

I.  kadangi informavimas yra itin svarbus informacijos šaltinis kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir tiriant korupcijos viešajame sektoriuje atvejus;

J.  kadangi informatoriai atlieka itin svarbų vaidmenį, kai reikia aptikti korupciją ir sukčiavimą bei apie juos pranešti, nes tiesiogiai šiose nusikalstamose veikose dalyvaujančios šalys aktyviai mėgins tas veikas nuslėpti, kad jos nepatektų į jokį oficialių pranešimų teikimo mechanizmą;

K.  kadangi skaidrumo ir sąžiningumo principais paremtas informavimas apie pažeidimus yra itin svarbu; kadangi todėl jų apsauga turėtų būti užtikrinama pagal įstatymą ir sustiprinta visoje Europos Sąjungoje, tačiau tik tuomet, jei jų veiksmų tikslas – apsaugoti viešąjį interesą geranoriškai imantis veiksmų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

L.  kadangi valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir tokias praktikas atskleisti, kai geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas;

M.  kadangi ES institucijos įpareigotos nuo 2014 m. sausio 1 d. taikyti vidaus taisykles dėl informatorių, kurie yra ES institucijų pareigūnai, apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius, ir tarpinstitucinio parengiamojo komiteto klausimais, susijusiais su Tarnybos nuostatais, darbo grupė, sprendžianti informatorių apie pažeidimus apsaugos klausimus, dar nebaigė savo darbo; kadangi šios grupės darbo dalis turėtų būti informatorių, kurie patyrė neigiamas pasekmes institucijose, padėties vertinimas, kad remiantis patirtimi būtų galima nustatyti geriausią praktiką; kadangi šiose vidaus taisyklėse turi būti atsižvelgiama į skirtingų pagal Tarnybos nuostatus nustatytų kategorijų hierarchiją ir ypatumus;

N.  kadangi informatorių apsauga valstybių narių lygmeniu dar nėra įgyvendinta ir suderinta visose valstybėse narėse, o tai reiškia, kad, net kai reikalas susijęs su Europos Sąjungos finansiniais interesais, informatoriams gali būti asmeniniu ir profesiniu požiūriu rizikinga teikti Parlamentui informaciją apie pažeidimus; kadangi būtent dėl to, jog bijoma pasekmių, kurių gali būti dėl apsaugos trūkumo, taip pat dėl įsitikinimo, kad nebus imtasi jokių veiksmų, daugeliu atvejų apie pažeidimus nepranešama, todėl nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

O.  kadangi būtina užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama;

P.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Komisiją iki 2013 m. pabaigos pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusė Europos informatorių apie pažeidimus apsaugos viešajame ir privačiajame sektoriuose programa, kad būtų apsaugoti tie, kurie aptinka neveiksmingą valdymą ir pažeidimus bei praneša apie nacionalinės ir tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su ES finansiniais interesais; be to, kadangi jis ragino valstybes nares įdiegti tinkamą ir veiksmingą informatorių apie pažeidimus apsaugą;

Q.  kadangi ES teisės aktų leidėjas jau numatė informatorių apsaugą sektoriniuose dokumentuose, įskaitant Direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka, Direktyvą (ES) 2015/849 dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo ir Reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie įvykius;

R.  kadangi informatorių apie pažeidimus apsauga Sąjungoje tapo dar labiau neatidėliotinu klausimu, nes Direktyva dėl verslo paslapčių apribojamos informatorių teisės ir todėl ja netikslingai gali būti padarytas atgrasantis poveikis tiems, kurie nori pranešti apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansavimu, kuriuo pasinaudojo atskiros bendrovės;

S.  kadangi tarptautinės organizacijos, tokios kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Taryba, jau pradėjo svarbų darbą ir parengė rekomendacijas dėl informatorių apsaugos;

T.  kadangi, remiantis EBPO duomenimis, daugiau kaip vienas trečdalis organizacijų, kuriose veikia pranešimo mechanizmas, neturi raštu nustatytos pranešėjų apsaugos nuo represijų politikos, arba apie ją nežino;

U.  kadangi nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transparency International“, „Whistleblowing International Network“ ir kitos, taip pat parengė tarptautinius principus dėl su informatoriais apie pažeidimus susijusių teisės aktų, kurie turėtų pasitarnauti kaip įkvėpimo šaltinis šios srities ES iniciatyvoms;

V.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga valstybėse narėse;

W.  kadangi į naujausios redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojusius 2014 m. sausio 1 d., įtraukta keletas nuostatų dėl informatorių;

X.  kadangi informatorių apsauga yra labai svarbi siekiant apsaugoti Sąjungos viešąsias gėrybes ir finansinius interesus ir skatinti viešosios atskaitomybės kultūrą ir sąžiningumą viešosiose ir privačiose institucijose;

Y.  kadangi daugelyje jurisdikcijų, o ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai turi laikytis konfidencialumo įpareigojimo tam tikros informacijos atžvilgiu, o tai reiškia, kad informatoriams už pranešimus už organizacijos ribų gali būti skiriamos drausminės nuobaudos;

1.  apgailestauja, kad Komisija kol kas nepateikė jokio teisėkūros pasiūlymo, kuriuo siekiama nustatyti būtiniausią Europos informatorių apsaugos lygį;

2.  primygtinai ragina Komisijai nedelsiant pateikti teisėkūros pasiūlymą, kuriuo nustatoma veiksminga ir visapusė Europos informatorių apsaugos programa, apimanti bendrovėms, viešosioms įstaigoms ir nepelno organizacijoms skirtus mechanizmus, ir ypač ragina Komisiją pateikti teisėkūros pasiūlymą iki šių metų pabaigos ir apsaugoti informatorius, ir tai būtų dalis būtinųjų priemonių sukčiavimo, darančio poveikį Sąjungos finansiniams interesams, prevencijos ir kovos su tokiu sukčiavimu srityje, siekiant teikti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą valstybėse narėse ir visose Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose;

3.  laikosi nuomonės, kad informatoriai apie pažeidimus atlieka esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms ir ES užkirsti kelią bet kokiems sąžiningumo principo pažeidimams ir piktnaudžiavimui įgaliojimais, dėl kurių kyla grėsmė, kad bus pažeisti, arba pažeidžiami visuomenės sveikatos ir saugos, finansinio vientisumo, ekonomikos, žmogaus teisių, aplinkosaugos arba teisinės valstybės įstatymai Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, arba dėl kurių didėja nedarbas, ribojama arba iškraipoma konkurencija ir pakertamas piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir demokratiniais procesais, taip pat kovojant su minėtais pažeidimais ir piktnaudžiavimu; pabrėžia, kad šiuo aspektu informatoriai labai prisideda prie viešųjų institucijų demokratinės kokybės ir pasitikėjimo jomis didinimo, nes šios institucijos tampa tiesiogiai atskaitingos piliečiams ir skaidresnės;

4.  pažymi, kad ir informatoriams, ir susijusiai viešajai įstaigai ar institucijai turėtų būti užtikrinama teisinė teisių, užtikrinamų pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir nacionalinės teisės nuostatas, apsauga;

5.  primena, kad valstybės narės, kaip pirmosios ES lėšų gavėjos, privalo kontroliuoti šių lėšų panaudojimo teisėtumą;

6.  pažymi, jog vos kelios valstybės narės yra įdiegusios pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina tas valstybes nares, kurios savo nacionaliniuose teisės aktuose dar nėra patvirtinusios informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti;

7.  ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su korupcija taisyklių, ir tuo pat metu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus ir gaires, susijusius su informatorių apsauga, savo nacionalinėje teisėje;

8.  apgailestauja, kad daugelis valstybių narių dar nėra patvirtinę specialių informatorių apsaugos taisyklių, nepaisant esminio poreikio apsaugoti informatorius, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, ir nepaisant to, kad informatorių apsauga rekomenduojama Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 33 straipsnyje;

9.  pabrėžia, kad informavimas apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, yra pažeidimo atskleidimas arba pranešimas apie jį, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) korupciją, sukčiavimą, interesų konfliktus, mokesčių vengimą ir slėpimą, pinigų plovimą, organizuoto nusikalstamumo skverbimąsi ir veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti bet kurią iš minėtų veikų;

10.  mano, kad būtina remti etikos principus, padedančius užtikrinti, kad informatoriai nepatirtų atsakomųjų veiksmų arba vidaus konfliktų;

11.  dar kartą pabrėžia, kad informatorius privalo pranešti apie pažeidimus, kurie daro žalą Europos Sąjungos finansiniams interesams, taip pat tai, kad informatoriai turėtų visada bendradarbiauti, keisdamiesi informacija su kompetentingomis ES institucijomis;

12.  dar kartą pabrėžia, kad informatoriai dažnai turi geresnę prieigą prie neskelbtinos informacijos nei asmenys iš išorės, taigi jie gali patirti ir neigiamas su jų profesine karjera susijusias pasekmes, arba jie gali rizikuoti savo asmens saugumu, užtikrinamu pagal ES pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį;

13.  pabrėžia, kad informavimo apie pažeidimus apibrėžtis apima tų, kurie atskleidžia informaciją, pagrįstai tikint, kad šį informacija yra teisinga tuo metu, kai ji atskleidžiama, apsaugą, įskaitant asmenų, kurie atskleidė klaidingą informaciją, būdami nuoširdžiai įsitikinę jos teisingumu, apsaugą;

14.  pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą ir prašo Komisijos savo pasiūlyme užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams būtų suteikiama tokia pati apsauga kaip ir informatoriams;

15.  tvirtina, kad reikia sukurti nepriklausomą informacijos rinkimo, patariamąjį ir konsultacinį ES organą, turintį biurus valstybėse narėse, kurie turėtų teisę gauti pranešimus apie pažeidimus, kuriam būtų skirta pakankamai biudžeto išteklių, suteikti atitinkami įgaliojimai ir kuriame dirbtų tinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai, siekiant padėti vidaus ir išorės informatoriams naudotis tinkamais kanalais savo turimai informacijai apie galimus pažeidimus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant informatorių konfidencialumą ir teikiant būtiną paramą ir konsultacijas; pradiniu etapu jos darbas daugiausia būtų nukreiptas į patikimą gautos informacijos tikrinimą;

16.  ragina ES institucijas, bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, parengti ir taikyti visas būtinas priemones, kuriomis būtų saugomas informacijos šaltinių konfidencialumas, siekiant išvengti bet kokių diskriminuojamųjų veiksmų ar grėsmių;

17.  teigiamai vertina 2014 m. Europos ombudsmenės sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl informatorių ES institucijose apsaugos ir džiuginančius šio tyrimo rezultatus; prašo šių institucijų ir kitų ES organų, kurie to dar nepadarė, nedelsiant taikyti baigus tyrimą rekomenduotas gaires;

18.  ragina ES institucijas didinti informuotumą apie rimtą negalinčių apsiginti informatorių susirūpinimą; todėl primygtinai ragina Komisiją parengti išsamų veiksmų planą šiuo klausimu;

19.  prašo sukurti Parlamente specialų skyrių, turintį pranešimo liniją, taip pat specialią infrastruktūrą (t. y., karštąsias pranešimo linijas, interneto svetaines, kontaktinius centrus), kad būtų galima priimti informaciją iš informatorių, susijusią su Sąjungos finansiniais interesais, ši tarnyba taip pat teiktų informatoriams konsultacijas ir padėtų juos apsaugoti nuo galimų represinių priemonių iki tada, kai bus sukurta nepriklausoma ES institucija, kaip nurodyta 4 dalyje;

20.  ragina sukurti interneto svetainę, kurioje būtų galima pateikti skundus; pabrėžia, kad ši interneto svetainė turėtų būti prieinama visuomenei ir joje turėtų būti užtikrinamas duomenų anonimiškumas;

21.  ragina Komisiją numatyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį būtų užtikrinama, kad neteisėtą ar neetišką veiklą atskleidžiantys asmenys būtų apsaugoti nuo represijų ar persekiojimo;

22.  ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip visapusiškai apsaugoti neteisėtus veiksmus ir pažeidimus atskleidžiančius asmenis, ir parengti visapusišką planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas;

23.  tvirtina, jog reikia užtikrinti, kad pranešimo mechanizmai būtų prieinami, saugūs ir patikimi ir kad informatorių tvirtinimai būtų profesionaliai tiriami;

24.  ragina Komisiją ir Europos prokuratūrą po to, kai ji bus sukurta, savo įgaliojimus atitinkančiu mastu nustatyti veiksmingus susijusių šalių komunikacijos kanalus, taip pat nustatyti procedūras, pagal kurias būtų priimama informacija apie pažeidimus ir apsaugomi informatoriai, kurie teikia informaciją apie pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansiniais interesais, ir numatyti bendras darbo siekiant apsaugoti informatorius taisykles;

25.  ragina visas Sąjungos institucijas ir organus imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti informatorių pripažinimą, pagarbą jiems ir dėmesingą elgesį jų atžvilgiu visais atvejais, kurie yra ar buvo su jais susiję ir buvo kaip tokie pripažinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, taip pat ir atgaline data; taip pat ragina institucijas ir organus viešai ir įtikimai informuoti apie atitinkamus sprendimus visą instituciją (organą);

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti Parlamentui visą iš informatorių gautą informaciją, susijusią su poveikiu Sąjungos finansiniams interesams, ir įtraukti į metines ataskaitas pranešimams ir su jais susijusiems tolesniems veiksmams skirtą skyrių; ragina imtis veiksmų EP lygmeniu siekiant nustatyti, ar informacija tiksli, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių;

27.  ragina Komisiją vykdyti viešas konsultacijas, siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimo mechanizmus ir galimus nacionalinio lygio procedūrų trūkumus; viešų konsultacijų rezultatai bus vertinga medžiaga Komisijai rengiant būsimą savo pasiūlymą informatorių klausimu;

28.  kol neįsteigtas nepriklausomas ES organas, ragina Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) parengti ir paskelbti informatorių apsaugos Europos Sąjungoje vertinimo metinę ataskaitą;

29.  be to, ragina Europos Audito Rūmus į savo metinę ataskaitą įtraukti specialų skirsnį dėl informatorių vaidmens saugant Sąjungos finansinius interesus;

30.  ragina ES agentūras raštu pateikti pranešėjų apsaugos nuo represijų politiką;

31.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas, Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos išorės veiksmų tarnyba, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas įgyvendino vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos, kaip numatyta pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius; ragina visas institucijas užtikrinti, kad jų patvirtintos atitinkamos vidaus taisyklės dėl informatorių apsaugos būtų patikimos ir išsamios;

32.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatorių politikos duomenis, gaires ir rodiklius;

33.  primena, kad Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 nustatoma pranešimų teikimo tvarka, registro tvarkymo reikalavimai ir informatorių apie pažeidimus apsaugos priemonės; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad informatoriai galėtų pranešti apie pažeidimus konfidencialiai ir kad būtų tinkamai bei visapusiškai užtikrinamas jų anonimiškumas, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, tačiau apgailestauja, kad tai tėra vienas iš nedaugelio sektoriaus teisės aktų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl informatorių;

34.  ragina Komisiją analizuoti kitų informatoriams skirtų programų, jau įgyvendinamų kitose pasaulio šalyse, geriausios praktikos pavyzdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kai kurias esamas programas numatytas finansinis atlygis informatoriams (pavyzdžiui, skirtų sankcijų procentinė dalis); mano, kad, nors tai reikia kruopščiai valdyti, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, toks atlygis galėtų būti reikšmingos asmenų, praradusių darbą dėl informavimo, pajamos;

35.  ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant informaciją apie neteisėtą veiklą arba pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 208, 2016 6 10, p. 89.

(2)

OL C 157, 2016 6 15, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Biudžeto kontrolės komitetas savo darbe jau daug metų laiko informatorių apie pažeidimus vaidmenį vertu susirūpinimo. 2011 m. šis komitetas užsakė tyrimą „Korupcija ir interesų konfliktai Europos institucijose. Demaskuotojų veiksmingumas“, kuriame pateikta nemažai rekomendacijų dėl ES darbuotojų teisių ir pareigų šiuo atžvilgiu.

Komitetui svarbūs ne tik ES darbuotojai, informuojantys apie pažeidimus, jam taip pat svarbūs ir išorės informatoriai. Nors persvarstytuose Tarnybos nuostatuose esama nuostatų dėl informatorių apsaugos, kitų informatorių atveju tai, kaip informatoriai apsaugomi, jei jie apskritai apsaugomi, lemia nacionaliniai įstatymai. Padėtis skirtinga skirtingose valstybėse narėse. Taigi reikalinga teisėkūros priemonė ir nepriklausoma Europos institucija, apsaugantys ir išorės informatorius tais atvejais, kai klausimai susiję su Sąjungos finansiniais interesais.

Reikia pripažinti, kad informatoriai yra svarbūs siekiant spręsti pažeidimų problemą platesne prasme, įskaitant pažeidimus, kurie nedaro tiesioginio poveikio Sąjungos finansiniams interesams. Pranešėjas mano, kad informatorių apie pažeidimus apsaugos klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas plačiau. Jis žino apie iniciatyvas, pagal kurias prašoma, kad Komisija parengtų pasiūlymo, visų pirma pagrįsto SESV 151 straipsniu ir 153 straipsnio 2 dalies b punktu, projektą, tokiu būdu apsaugant informatorius platesne prasme, bent jau darbuotojus.

Šiuo pranešimu netrukdoma nei vienai iš šių platesnių iniciatyvų. Jo teisinis pagrindas yra kitas, kaip ir jo aprėptis, tačiau informavimo apie pažeidimus apibrėžimas ir pagrindinės apsaugos priemonės gali padėti sustiprinti platesnio masto teisėkūros pasiūlymo pagrindą.


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (21.10.2016)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus

(2016/2055(INI))

Nuomonės referentas: Morten Messerschmidt

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad informatoriai apie pažeidimus atlieka esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms ir ES užkirsti kelią bet kokiems sąžiningumo principo pažeidimams ir piktnaudžiavimui įgaliojimais, dėl kurių kyla grėsmė, kad bus pažeisti, arba pažeidžiami visuomenės sveikatos ir saugos, finansinio vientisumo, ekonomikos, žmogaus teisių, aplinkosaugos arba teisinės valstybės įstatymai Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, arba dėl kurių didėja nedarbas, ribojama arba iškraipoma konkurencija ir pakertamas piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir demokratiniais procesais, taip pat kovojant su minėtais pažeidimais ir piktnaudžiavimu; pabrėžia, kad šiuo aspektu informatoriai labai prisideda prie viešųjų institucijų demokratinės kokybės ir pasitikėjimo jomis didinimo, nes šios institucijos tampa tiesiogiai atskaitingos piliečiams ir skaidresnės;

2.  pažymi, kad ir informatoriams, ir susijusiai viešajai įstaigai ar institucijai turėtų būti užtikrinama teisinė teisių, užtikrinamų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir nacionalinės teisės nuostatas, apsauga;

3.  primena, kad pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnio c punktą reikalaujama, kad ES institucijos taikytų vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, pagal kurias būtų užtikrinta informatorių, informuojančių apie įtariamą piktnaudžiavimą, bei jų teisių ir interesų apsauga ir numatyta apsaugos ir prevencijos politika, taip pat tinkamos teisių gynimo priemonės dėl galimų institucijos, kuriai atitinkamas asmuo dirba, prieš jį taikomų atsakomųjų veiksmų;

4.  apgailestauja, kad ne visos ES institucijos ir įstaigos yra patvirtinę minėtas taisykles; todėl ragina jas nedelsiant patvirtinti ir taikyti tokias taisykles, siekiant apsaugoti informatorius;

5.  primena, kad valstybės narės, kaip pirmosios ES lėšų gavėjos, privalo kontroliuoti šių lėšų panaudojimo teisėtumą;

6.  mano, kad būtina remti etikos principus, padedančius užtikrinti, kad informatoriai nepatirtų atsakomųjų veiksmų arba vidaus konfliktų;

7.  pažymi, kad savo ES kovos su korupcija ataskaitoje Komisija nurodė, jog, nors valstybės narės yra patvirtinusios daugumą iš būtinų kovos su korupcija teisinių priemonių ir institucijų, jų pasiekti rezultatai nėra patenkinami visoje ES; todėl ragina valstybes nares dėti konkrečias pastangas, kad būtų užtikrinti tinkami šių priemonių ir institucijų pajėgumai ir pagerintas jų veiksmingumas; susirūpinęs pažymi, kad ne visada griežtai laikomasi kovos su korupcija taisyklių, nepakankamai veiksmingai sprendžiamos sisteminės problemos, atitinkamos institucijos ne visada turi pakankamai pajėgumų užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi, deklaruojami tikslai vis dar labai nutolę nuo konkrečių rezultatų ir kad dažnai paaiškėja, jog trūksta tikros politinės valios panaikinti korupciją; todėl ragina valstybes nares veiksmingai užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su korupcija taisyklių, ir tuo pat metu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus ir gaires, susijusius su informatoriais, savo nacionalinėje teisėje;

8.  ragina Komisiją imtis teisėkūros veiksmų siekiant padidinti skaidrumą, užtikrinti visišką prieigą prie dokumentų ir kovoti su korupcija, įskaitant su mafija susijusią veiklą; mano, jog būtina, kad teisės nuostatos, skirtos užtikrinti didesnį pinigų srautų skaidrumą ir atsekamumą, ypač ES fondų srityje, būtų sustiprintos, be kita ko, atliekant galutinį auditą siekiant patikrinti, ar jie buvo tinkamai panaudoti;

9.  apgailestauja, kad daugelis valstybių narių dar nėra patvirtinę specialių informatorių apsaugos taisyklių, nepaisant esminio poreikio apsaugoti informatorius, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, ir nepaisant to, kad informatorių apsauga rekomenduojama Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 33 straipsnyje;

10.  primena, kad Komisijos direktyva 2015/2392 nustatoma pranešimų teikimo tvarka, registro tvarkymo reikalavimai ir informatorių apie pažeidimus apsaugos priemonės; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad informatoriai galėtų pranešti apie pažeidimus konfidencialiai ir kad būtų tinkamai bei visapusiškai užtikrinamas jų anonimiškumas, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, tačiau apgailestauja, kad tai tėra vienas iš nedaugelio sektoriaus teisės aktų, į kuriuos įtrauktos nuostatos dėl informatorių;

11.  ragina Komisiją nustatyti informatorių apie pažeidimus apsaugos ES teisinę sistemą, kad būtų pagerinta informatorių apsauga valstybėse narėse;

12.  ragina Komisiją analizuoti kitų informatoriams skirtų programų, jau įgyvendinamų kitose pasaulio šalyse, geriausios praktikos pavyzdžius; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kai kurias esamas programas numatytas finansinis atlygis informatoriams (pavyzdžiui, skirtų sankcijų procentinė dalis); mano, kad, nors tai reikia kruopščiai valdyti, kad būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, toks atlygis galėtų būti reikšmingos asmenų, praradusių darbą dėl informavimo, pajamos;

13.  ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant informaciją apie neteisėtą veiklą arba pažeidimus, kenkiančius ES finansiniams interesams;

14.  apgailestauja dėl Komisijos sprendimo iš ataskaitos dėl korupcijos valstybėse narėse išbraukti skyrių apie ES institucijas ir todėl ragina Komisiją vėl įtraukti skyrių apie šį svarbų aspektą;

15.  ragina visas ES institucijas, vadovaujantis naujų Tarnybos nuostatų 22 straipsnio c punktu, atsižvelgti į 2014 m. liepos 24 d. Ombudsmeno pranešimą, parengtą savo iniciatyva, kuriame visos ES įstaigos raginamos patvirtinti perspėjimo etikos klausimais mechanizmus ir teisės sistemas dėl informavimo apie pažeidimus, tiesiogiai grindžiamus Ombudsmeno tarnybos vidaus taisyklėmis; pakartoja, kad yra pasiryžęs patvirtinti tokias nuostatas;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti konkrečią politiką ir programas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie informatorių socialinę svarbą užtikrinant, kad būtų laikomasi sąžiningumo principo, nustatomi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo pažeidimai bei išvengta piktnaudžiavimo įgaliojimais mūsų visuomenėje;

17.  ragina nustatyti prieinamus, saugius ir tiesioginius kanalus, kurie sudarytų galimybę dalintis informacija apie galimus pažeidimus, darančius poveikį ES finansiniams interesams, kartu užtikrinant konfidencialumą aspektais, susijusiais su šia informacija ir atitinkamais informatoriais;

18.  mano, kad, siekiant išvengti visų interesų konfliktų, galinčių pakenkti visuomenės nuomonei apie ES institucijų sąžiningumą, Komisija turėtų kuo greičiau persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, padidindama jo skaidrumą ir suderindama jį su Sutartyje nustatytomis taisyklėmis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

20.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Jo Leinen, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Isabella Adinolfi, Max Andersson, Gerolf Annemans, Charles Goerens, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jiří Pospíšil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Csaba Sógor


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Ryszard Czarnecki, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Verónica Lope Fontagné, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Cătălin Sorin Ivan, Benedek Jávor, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clare Moody

Teisinis pranešimas