Procedūra : 2015/2103(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0005/2017

Pateikti tekstai :

A8-0005/2017

Debatai :

PV 15/02/2017 - 14
CRE 15/02/2017 - 14

Balsavimas :

PV 16/02/2017 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0051

PRANEŠIMAS     
PDF 855kWORD 120k
27.1.2017
PE 582.443v02-00 A8-0005/2017

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Mady Delvaux

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

Nuomonių referentai (*):

Georg Mayer, Transporto ir turizmo komitetas

Michał Boni, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 85/374/EEB dėl atsakomybės už gaminius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0005/2017),

Įžanga

A.   kadangi, pradedant Marry Shelley sukurtu monstru Frankenšteinu, toliau paminint antikinį Pigmalijono mitą, tęsiant Prahos Golemo legenda ir baigiant Karelo Čapeko robotu (šis autorius sukūrė šį terminą), žmonės svajojo apie galimybę kurti protingas mašinas, dažniausiai – androidus, turinčius žmogiškųjų savybių;

B.   kadangi dabar, kai žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę, itin svarbu teisės aktų leidėjams apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes bei poveikį, netrukdant diegti inovacijų;

C.  kadangi reikia sukurti visuotinai priimtiną roboto ir dirbtinio intelekto apibrėžtį, kuri būtų lanksti ir nestabdytų inovacijų;

D.   kadangi 2010–2014 m. robotų pardavimas vidutiniškai augo 17 proc. per metus, 2014 m. pardavimų apimtys išaugo 29 proc. (pats didžiausias metinis apimties augimas), o savaeigių dalių tiekėjai ir elektrinių (elektroninių) prekių pramonė buvo pagrindiniai šio augimo veiksniai; kadangi per pastarąjį dešimtmetį metinių su robotikos technologija susijusių patentų paraiškų skaičius išaugo tris kartus;

E.   kadangi per pastaruosius 200 metų užimtumo lygis nuolat didėjo dėl technologinės plėtros; kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali turėti potencialą keisti gyvenimą ir darbo metodiką, didinti veiksmingumą, taupymą ir saugą ir užtikrinti geresnes paslaugas, labai greitai ar netrukus robotika ir dirbtinis intelektas padės sutaupyti ar užtikrinti veiksmingumą ne tik gamybos ir komercijos srityse, bet ir tokiose srityse, kaip transportas, medicinos priežiūra, gelbėjimas, švietimas ir ūkininkavimas, nes bus sudarytos galimybės žmogui išvengti pavojingų sąlygų, pvz., tokių, kuriose atsiduriama valant toksiškomis medžiagomis užterštas vietas;

F.  kadangi visuomenės senėjimas yra dėl gyvenimo sąlygų ir šiuolaikinės medicinos pažangos išaugusios tikėtinos gyvenimo trukmės rezultatas ir vienas didžiausių XXI a. Europos visuomenių politinių, socialinių ir ekonominių iššūkių; kadangi iki 2025 m. per 20 proc. europiečių bus sulaukę 65 metų ar vyresnio amžiaus ir ypač sparčiai didės 80 metų amžiaus sulaukusių ir jį perkopusių asmenų skaičius – o tai iš esmės pakeis kartų pusiausvyrą mūsų visuomenėse – ir kadangi būtent visuomenei naudinga, kad vyresnio amžiaus asmenys kuo ilgiau liktų sveiki ir aktyvūs;

G.  kadangi atsižvelgiant į dabartines tendencijas galima manyti, kad ilguoju laikotarpiu bus sukurta pažangių autonominių mašinų, kurias galima mokyti ir kurios gali nepriklausomai priimti sprendimus, ir kad tai suteiks ne tik ekonominių privalumų, bet ir sukels daugybę problemų dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio visai visuomenei;

H.  kadangi mašininis mokymasis visuomenei teikia didžiulį ekonominį ir inovacinį pranašumą: jis ne tik labai pagerina gebėjimą analizuoti duomenis, bet ir kelia uždavinius užtikrinti nediskriminavimą, tinkamą procesą ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir suprantamumą;

I.  kadangi atitinkamai reikia įvertinti ekonominius poslinkius ir robotikos ir mašininio mokymosi poveikį užimtumui; kadangi, nepaisant nenuneigiamų pranašumų, kuriuos užtikrina robotika, įgyvendinant veiksmus šioje srityje gali pasikeisti darbo rinka ir kilti būtinybė atitinkamai svarstyti, kokie ateityje turėtų būti švietimas, užimtumas ir socialinė politika;

J.  kadangi platus robotų naudojimas nebūtinai turi lemti darbo vietų praradimą, bet žemesnės kvalifikacijos darbai darbo jėgai imliuose sektoriuose veikiausiai gali būti greičiau automatizuoti; kadangi dėl šios tendencijos gamybos procesai galėtų būti sugrąžinti į ES; kadangi moksliniais tyrimais nustatyta, jog darbo vietų greičiau daugėja tose veiklos srityse, kur plačiau naudojami kompiuteriai; kadangi darbo vietų automatizavimas turi potencialą išlaisvinti žmones nuo monotoniško rankų darbo, suteikti jiems galimybę pakeisti kryptį ir imtis kūrybiškesnių ir prasmingų užduočių; kadangi norint automatizuoti darbo vietas vyriausybės turi investuoti į švietimą ir kitas reformas, kad darbuotojai būtų skatinami įgyti įgūdžių, kurie bus reikalingi ateityje;

K.  kadangi plėtojant robotiką ir dirbtinį intelektą galima pasiekti tokią padėtį, kai robotai perims didelę šiuo metu žmogaus atliekamo darbo dalį, bet prarastos darbo vietos nebus visiškai atkurtos, o tai kelia susirūpinimą dėl užimtumo ateityje ir socialinės gerovės bei socialinės apsaugos sistemų patikimumo, taip pat vis didėjančio pensijų įmokų atsilikimo, jei bus išlaikytas dabartinis apmokestinimo pagrindas, ir gali atsirasti didesnė nelygybė gerovės ir įtakos pasiskirstyme, o siekiant išlaikyti socialinę sanglaudą ir gerovę, tikimybė nustatyti mokesčius už roboto atliekamą darbą arba rinkliavą už roboto naudojimą ir priežiūrą turėtų būti išnagrinėta paramos finansavimo ir darbo netekusių asmenų perkvalifikavimo kontekste, jei tos darbo vietos buvo sumažintos ar panaikintos;

L.  kadangi atsižvelgiant į didėjantį visuomenės susiskaidymą, mažėjant vidurinei klasei, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad besivystanti robotika gali sudaryti sąlygas turto ir įtakos koncentravimuisi mažumos rankose;

M.  kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis neabejotinai paveiks darbo vietų pobūdį – dėl to gali atsirasti naujų atsakomybės aspektų, o kiti dėl to gali išnykti; kadangi reikia aiškiai apibrėžti, kokia teisinė atsakomybė ekstremaliųjų situacijų atveju ar kilus problemoms tektų ir verslo modelio, ir darbo organizavimo modelio aspektu;

N.  kadangi atsižvelgiant į automatizavimo tendencijas reikia užtikrinti, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų kūrėjai ir prekiautojai iš pat pradžių diegtų saugumo ir etines savybes, tokiu būdu pripažindami, kad turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo pagamintos technologijos kokybę;

O.   kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679(1) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatoma asmens duomenų apsaugos teisinė sistema; kadangi vis dar gali prireikti aptarti kitus su prieiga prie duomenų, asmens duomenų apsauga ir privatumu susijusius aspektus, nes taikomosioms programoms ir įrenginiams komunikuojant vienam su kitu ir su duomenų bazėmis žmogui nesikišant gali iškilti su privatumu susijusių klausimų;

P.   kadangi robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali ir turėtų būti vykdoma taip, kad žmogus galėtų išsaugoti orumą, autonomiškumą ir apsisprendimo teisę, visų pirma žmogaus teikiamos priežiūros ir buvimo kartu srityse, taip pat naudojant medicinos prietaisus ir žmogaus „taisymo“ ar tobulinimo atvejais;

Q.   kadangi galiausiai gali atsitikti taip, kad per kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas tam tikru požiūriu pranoks žmogaus intelektinį pajėgumą;

R.  kadangi tolesnis automatizuotų ir algoritminių sprendimų priėmimų vystymasis ir naudojimas neabejotinai daro įtaką privačių asmenų (pvz., verslo įmonių arba interneto vartotojų) ir administracinių, teisminių ar kitų viešųjų institucijų pasirinkimams prieš jiems priimant galutinį sprendimą vartotojų, verslo ar valdžios klausimais; kadangi į automatinį ir algoritminį sprendimų priėmimo procesą turi būti integruotos apsaugos priemonės ir žmogaus vykdomos kontrolės ir tikrinimo galimybės;

S.  kadangi kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., JAV, Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje, svarstomi reglamentavimo veiksmai robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir tam tikru mastu jų jau imtasi ir kadangi kai kurios valstybės narės taip pat jau pradėjo svarstymus, kad galbūt reikėtų parengti teisinius standartus arba pakeisti teisės aktus, taip siekdamos atsižvelgti į besirandančias tokių technologijų taikomąsias programas;

T.   kadangi Europos Sąjungos pramonė galėtų gauti naudos iš tinkamo, veiksmingo, nuoseklaus ir skaidraus požiūrio į reglamentavimą Sąjungos lygmeniu, nustatant nuspėjamas ir pakankamai aiškias sąlygas, kurių laikydamosi įmonės galėtų kurti taikomąsias programas ir planuoti savo verslo modelius ES mastu, sykiu užtikrinant, kad Sąjunga ir valstybės narės išlaikytų nustatytinų reglamentavimo standartų kontrolę ir nebūtų priverstos taikstytis su kitų subjektų, t. y. trečiųjų valstybių, taip pat esančių robotikos ir dirbtinio intelekto kūrimo priešakyje, nustatytais standartais ir gyventi pagal juos;

Bendrieji principai

U.   kadangi I. Asimovo dėsnius(2) reikia traktuoti kaip taikytinus robotų, įskaitant robotus, turinčius integruotą autonominio veikimo ir savarankiško mokymosi režimą, kūrėjams, gamintojams ir operatoriams, kadangi šių dėsnių negalima paversti mašininiu kodu;

V.  kadangi, naudos teikia įvairios taisyklės, reglamentuojančios visų pirma atsakomybę, skaidrumą ir atskaitomybę ir atspindinčios esmines Europos Sąjungos ir visuotines humanistines vertybes, apibrėžiančias Europos indėlį į visuomenę, ir jos yra būtinos; kadangi šios taisyklės neturi daryti įtakos mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros robotikos srityje procesui;

W.   kadangi Sąjunga galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį nustatant pagrindinius etinius principus, kurių turės būti laikomasi kuriant, programuojant ir naudojant robotus ir dirbtinį intelektą ir įtraukiant tokius principus į Sąjungos teisės aktus ir elgesio kodeksus, siekiant daryti įtaką technologinei revoliucijai, kad ji būtų naudinga žmonijai ir būtų plačiai dalijamasi pažangiosios robotikos ir dirbtinio intelekto teikiama nauda, kartu, jei galima, išvengiant galimų pavojų;

X.   kadangi Sąjungoje reikėtų laikytis laipsniško, pragmatiško ir atsargaus požiūrio, kokiam pritarė Jean Monnet(3), į bet kokias būsimas iniciatyvas robotikos ir dirbtinio intelekto srityje, siekiant užtikrinti, kad nebūtų slopinamos naujovės;

Y.   kadangi, atsižvelgiant į robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo srityje pasiektą etapą, reikia pradėti kelti klausimus dėl civilinės atsakomybės;

Atsakomybė

Z.  kadangi dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimas mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka ir galinčiais ją atitinkamai keisti; kadangi dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu;

AA.   kadangi roboto autonomiškumą galima apibrėžti kaip gebėjimą priimti sprendimus ir juos įgyvendinti išoriniame pasaulyje, nepriklausomai nuo išorės jėgų kontrolės ar įtakos; kadangi šis autonomiškumas yra tik technologinio pobūdžio ir jo mastas priklauso nuo to, kokio tobulumo roboto sąveika su jo aplinka buvo numatyta;

AB.   kadangi kuo robotai autonomiškesni, tuo mažiau juos galima laikyti paprastais įtaisais kitų subjektų (pvz., gamintojų, operatorių, savininkų, naudotojų ir pan.) rankose; kadangi dėl to, savo ruožtu, kyla abejonių, ar įprastų taisyklių dėl atsakomybės pakanka, ar reikia taikyti naujus principus ir taisykles, siekiant suteikti aiškumo dėl įvairių subjektų teisinės atsakomybės – atsakomybės už robotų veiksmus ir neveikimą, kai priežasties negalima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, ir ar robotų veiksmų ar neveikimo, kurie sukėlė žalą, buvo galima išvengti;

AC.   kadangi robotų autonomiškumas tai pat kelia su jų pobūdžiu susijusį klausimą dėl dabartinių teisinio subjektiškumo kategorijų, ar galbūt reikėtų sukurti naują kategoriją, nustatant konkrečias jos ypatybes ir pasekmes;

AD.   kadangi pagal dabartinę teisinę sistemą robotų negalima laikyti atsakingais per se už veiksmus ar neveikimą, kuriais sukeliama žala trečioms šalims; kadangi dabartinėse atsakomybę reglamentuojančiose taisyklėse aptariami atvejai, kai roboto veiksmus ar neveikimą galima atsekti iki tam tikro žmogiškojo subjekto, pvz., gamintojo, operatoriaus, savininko ar naudotojo, ir kai tas subjektas galėjo numatyti žalingą roboto elgesį ir jam užkirsti kelią; kadangi, be to, gamintojai, operatoriai, savininkai ar naudotojai taip pat gali būti laikomi griežtai atsakingais už roboto veiksmus ar neveikimą;

AE.  kadangi pagal galiojančią teisinę sistemą žalai, kurią sukėlė robotai arba dirbtinis intelektas, taikoma atsakomybė už produktą, jeigu produkto gamintojas atsakingas už blogą veikimą, ir taisyklės, pagal kurias nustatoma atsakomybė už veiksmus, dėl kurių padaryta žala, jeigu produkto naudotojas atsako už elgesį, dėl kurio kilo žala;

AF.   kadangi robotui sugebant savarankiškai priimti sprendimus nepakaks tradicinių taisyklių, kad kiltų teisinė atsakomybė už robotų padarytą žalą, nes jomis remiantis nebus įmanoma nustatyti už kompensacijos mokėjimą atsakingos šalies ir jos pareikalauti atlyginti padarytą žalą;

AG.  kadangi sutartinės atsakomybės srityje taip pat išryškėja dabartinės teisinės sistemos trūkumai, nes dėl mašinų, sukurtų rinktis savo partnerius, derėtis dėl sutarčių sąlygų, sudaryti sandorius ir nuspręsti, ar ir kaip jas įgyvendinti, neįmanoma taikyti tradicinių taisyklių, o tai atkreipia dėmesį į būtinybę kurti naujas, veiksmingas ir dabartinę padėtį atitinkančias taisykles, kurios turėtų būti suderintos su technologine pažanga ir neseniai atsiradusiomis bei rinkoje esančiomis inovacijomis;

AH.   kadangi, kalbant apie nesutartinę atsakomybę, Tarybos direktyvoje 85/374/EEB(4) reglamentuojamas tik žalos, padarytos dėl robotų gamybinių trūkumų, kompensavimas ir tik su sąlyga, kad nukentėjęs asmuo gali įrodyti faktinę žalą, produkto trūkumą ir priežastinį žalos ir trūkumo santykį, todėl griežtos atsakomybės arba atsakomybės be kaltės sistemos gali neužtekti;

AI.   kadangi, nepaisant Direktyvos 85/374/EEB taikymo srities, dabartinės teisinės sistemos nepakaks siekiant atlyginti žalą, padarytą naujos kartos robotais, nes į juos galima įdiegti prisitaikomųjų ir mokymosi gebėjimų, sudarančių tam tikrą robotų elgesio nenuspėjamumo lygmenį, kadangi tie robotai savarankiškai mokytųsi iš savo skirtingos patirties ir sąveikautų su aplinka unikaliu ir nenuspėjamu būdu;

Bendrieji robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimo civiliniams tikslams principai

1.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros Sąjungos apibrėžties, taikomos kibernetinėms fizinėms sistemoms, autonominėms sistemoms, išmaniesiems autonominiams robotams ir jų pakategorėms, atsižvelgiant į šias išmaniojo roboto savybes:

–  autonominis veikimas naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka (intersąveikumas), šių duomenų perdavimas ir analizė;

–  savarankiškas mokymasis iš patirties ir sąveikaujant (nebūtinas kriterijus);

–  bent nedidelė fizinė parama;

–  elgesio ir veiksmų derinimas prie aplinkos;

–  gyvybės biologiniu požiūriu neturėjimas;

2.  mano, kad atitinkamais atvejais esant reikalui reikėtų Sąjungos vidaus rinkoje sukurti išsamią tam tikrų pažangiųjų robotų kategorijų Sąjungos registracijos sistemą, ir ragina Komisiją nustatyti robotų, kuriuos reikėtų registruoti, klasifikavimo kriterijus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ištirti, ar būtų pageidautina, kad registracijos sistemą ir registrą valdytų paskirta ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra;

3.  pabrėžia, kad vystant robotikos technologijas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui papildyti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti; mano, kad plėtojant robotikos ir dirbtinio intelekto sritis būtina užtikrinti, kad žmonės visuomet kontroliuotų pažangius prietaisus; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimam žmogaus ir roboto emocinio ryšio atsiradimui, ypač pažeidžiamose grupėse (tarp vaikų, pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų), ir atkreipia dėmesį į problemas, kurias nulemia tai, kad šis emocinis ryšys gali turėti reikšmingą psichinį ar fizinį poveikį prietaisą naudojančiam žmogui;

4.   pabrėžia, kad vadovavimasis Sąjungos lygmens požiūriu gali paskatinti pokyčius išvengiant vidaus rinkos susiskaidymo, ir kartu atkreipia ypatingą dėmesį į tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniam robotų ir robotikos sistemų naudojimui; primena, kad atlikti testavimo, sertifikavimo procedūras ir gauti leidimą pateikti produktą rinkai turėtų būti reikalaujama tik vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad šį požiūrį turėtų lydėti veiksminga rinkos priežiūra;

5.  atkreipia dėmesį į pagalbos robotikos sektoriaus MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kurios kuria naujus šio sektoriaus rinkos segmentus arba naudoja robotus, svarbą;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

6.  pabrėžia, kad daugelis robotinių taikomųjų programų vis dar yra eksperimentinėje stadijoje; džiaugiasi tuo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų projektų finansuojami valstybių narių ir Europos Sąjungos lėšomis; mano, kad būtina, kad Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis pasitelkdama viešąjį finansavimą išlaikytų pirmaujančią poziciją robotikos ir dirbtinio intelekto tyrimų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti robotikos ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslinių tyrimų projektų finansines priemones, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, ir savo mokslinių tyrimų politikoje įgyvendinti atviro mokslo ir atsakingų etikos požiūriu nepriekaištingų inovacijų principus; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai išteklių ieškant socialinių, etinių, teisinių ir ekonominių problemų, keliamų technologinės plėtros ir jos taikomųjų programų, sprendimo būdų;

7.   ragina Sąjungą ir valstybes nares tobulinti mokslinių tyrimų programas, skatinti tyrimus apie galimus ilgalaikius dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų rizikos veiksnius ir galimybes bei skatinti kuo greičiau pradėti struktūrinį viešąjį dialogą tų technologijų plėtojimo pasekmių tema; ragina Komisiją atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą padidinti paramą programai SPARC, kuri finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai dėti pastangas siekiant glaudžiai stebėti ir užtikrinti sklandesnį šių technologijų perkėlimą iš mokslinių tyrimų srities į komercializaciją ir panaudojimą rinkoje atlikus tinkamus saugos vertinimus laikantis atsargumo principo;

8.  pabrėžia, kad robotikos ir dirbtinio intelekto inovacijos bei robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų universalųjį ryšį; ragina Komisiją sukurti sistemą, kuri atitiktų Sąjungos skaitmeninei ateičiai keliamus sujungiamumo reikalavimus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų būtų visapusiškai suderinama su tinklo neutralumo principu;

9.    yra tvirtai įsitikinęs, kad sistemų, prietaisų ir debesijos paslaugų sąveika, pagrįsta saugumu ir projektuojant numatyta privatumo apsauga, nepaprastai svarbi duomenų srautams realiuoju laiku – taip robotai ir dirbtinio intelekto sistemos taptų lankstesni ir savarankiškesni; prašo Komisijos skatinti atvirą aplinką – pradedant atviraisiais standartais ir naujoviškais licencijavimo modeliais ir baigiant atvirosiomis platformomis ir skaidrumu – siekiant išvengti užsidarymo sąveiką ribojančiose privačiose sistemose;

Etikos principai

10.  pažymi, kad galios suteikimo potencialui pasitelkiant robotiką tam tikrą atspalvį suteikia įvairūs įtampą keliantys aspektai ar rizika, o tai reikėtų rimtai įvertinti atsižvelgiant į žmonių saugą, sveikatą ir saugumą, laisvę, privatumą, sąžiningumą, orumą, apsisprendimą, nediskriminavimą ir asmens duomenų apsaugą;

11.  mano, kad esama Sąjungos teisinė sistema turėtų būti atnaujinta ir papildyta, kai tinkama, orientaciniais etikos principais, atitinkančiais robotikos srities ir daugybės jos socialinių, medicininių ir bioetikos aspektų sudėtingumą; mano, kad, siekiant papildyti teisines šio pranešimo rekomendacijas ir dabartinę nacionalinę teisę ir Sąjungos acquis, robotų kūrimo, gamybos, naudojimo ir modifikavimo srityse reikalinga aiški, griežta ir veiksminga orientacinė etikos normų sistema; priede prie šios rezoliucijos siūlo sistemą – chartiją, kurią sudarytų robotų inžinierių elgesio kodeksas, etikos komisijų tyrimų kodeksas (reikalingas peržiūrint robotikos protokolus) ir kūrėjų ir naudotojų licencijų modelis;

12.  atkreipia dėmesį į skaidrumo principą, pagal kurį turėtų būti visuomet įmanoma pateikti bet kokio sprendimo, priimto naudojantis dirbtinio intelekto pagalba, kuris gali daryti svarbų poveikį vieno ar daugiau žmonių gyvybei, pagrindimą; mano, kad dirbtinio intelekto sistemų skaičiavimus visada turi būti įmanoma paversti žmonėms suprantama forma; mano, kad pažangiuosiuose robotuose turėtų būti įrengta „juodoji dėžė“, kuri fiksuotų duomenis apie visas prietaiso įvykdytas operacijas, įskaitant loginį šių sprendimų pagrindimą;

13.  pabrėžia, kad šią pagrindinę etinę sistemą reikėtų grįsti kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, taip pat ES Sutarties 2 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, pvz., žmogaus orumu, lygybe, teisingumu ir nešališkumu, nediskriminavimu, informacija pagrįstu sutikimu, asmeniniu ir šeimos gyvenimu bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, individo atsakomybe ir socialine atsakomybe, be to, esama praktika ir kodeksais etikos srityje;

14.  ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į robotus, kurie kelia didelį pavojų privatumui dėl to, kad jie patalpinami į tradiciškai apsaugotą privačią erdvę, taip pat dėl to, kad jie sugeba atrinkti ir perduoti asmeninius ir konfidencialius duomenis;

Europos Sąjungos agentūra

15.  mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles Sąjungoje, kuriomis būtų skatinamas Europos pramonės šakų tarpusavio bendradarbiavimas ir būtų sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti ir naudoti robotus, atitinkančius reikiamus saugos ir saugumo lygius bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;

16.  prašo Komisijos apsvarstyti galimybę paskirti Europos robotikos ir dirbtinio intelekto agentūrą, siekiant suteikti techninių, etinių ir reglamentavimo srities ekspertinių žinių, kurių reikia norint paremti atitinkamų viešųjų veikėjų Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu pastangas siekiant užtikrinti savalaikį, etišką ir gerai informacija pagrįstą atsaką į naujas galimybes ir iššūkius, visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio, kurie iškyla dėl robotikos technologijų plėtros, pvz., transporto sektoriuje;

17.  mano, kad robotikos naudojimo potencialas, su robotikos naudojimu susijusios problemos ir dabartinė investicijų dinamika pateisina tai, kad Europos Sąjungos agentūrai reikia suteikti deramą biudžetą ir įdarbinti personalą – reglamentavimo srities ekspertus, išorės technikos ir etikos ekspertus, kurie vykdytų tarpsektorinę ir daugiadisciplininę robotika grįstų taikomųjų programų stebėseną, nustatytų geriausios patirties standartus ir, jei reikės, rekomenduotų reglamentavimo priemones, apibrėžiančias naujus principus ir sprendžiančias galimus su vartotojų apsauga susijusius klausimus ir sistemines problemas; prašo Komisijos (ir, jei būtų sukurta, Europos Sąjungos agentūros) Europos Parlamentui kasmet teikti ataskaitą apie naujausius robotikos reiškinius ir visus veiksmus, kurių reikia imtis;

Intelektinės nuosavybės teisės ir duomenų srautas

18.  pažymi, kad nėra jokių teisinių nuostatų, konkrečiai taikomų robotikai, bet esamus teisinius režimus ir doktrinas jau galima taikyti robotikai, tačiau reikia atskirai apsvarstyti kai kuriuos aspektus; ragina Komisiją remti horizontalų technologiškai neutralų požiūrį į robotiką ir intelektinę nuosavybę, taikytiną įvairiems sektoriams, kuriuose būtų galima naudoti robotiką;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad civilinės teisės nuostatos robotikos sektoriuje būtų suderintos su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir atitiktų reikalingumo ir proporcingumo principus; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į sparčią robotikos srities technologijų raidą, įskaitant kibernetinių fizinių sistemų pažangą, ir užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo;

20.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visose robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos teisinės sistemos duomenų apsaugos srityje nuostatų; šiuo atžvilgiu ragina persvarstyti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose kriterijus ir taisykles; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos principų, pvz., projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principų, duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principų, taip pat skaidrių kontrolės mechanizmų duomenų subjektams ir tinkamų teisių gynimo priemonių laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų rekomendacijų ir standartų ir kad jie būtų įtraukti į Sąjungos politikos sritis;

21.  pabrėžia, kad laisvas duomenų judėjimas labai svarbus skaitmeninei ekonomikai ir pažangai robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje; pabrėžia, kad aukštas robotikos sistemų, įskaitant jų vidaus duomenų sistemas ir duomenų srautus, saugumo lygis nepaprastai svarbus, norint deramai naudoti robotus ir dirbtinį intelektą; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią galimiems saugumo pažeidimams turi būti užtikrinta tarpusavyje susietų robotų ir dirbtinio intelekto tinklų apsauga; pabrėžia, kad aukštas saugumo lygis, asmens duomenų apsauga ir deramas privatumo užtikrinimas žmonių, robotų ir dirbtinio intelekto komunikacijoje yra esminiai dalykai; pabrėžia, kad robotų ir dirbtinio intelekto sistemų projektuotojai atsakingi už tai, kad produktai būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir skatinti būtinųjų technologijų, įskaitant pritaikytąjį saugumą, vystymą;

Standartizavimas, sauga ir saugumas

22.  pabrėžia, kad standartų nustatymo ir sąveikumo užtikrinimo klausimas yra itin svarbus siekiant ateityje užtikrinti konkurenciją dirbtinio intelekto ir robotikos technologijų srityje; ragina Komisiją toliau dirbti tarptautiniu mastu derinant techninius standartus, ypač su Europos standartizacijos organizacijomis ir Tarptautine standartizacijos organizacija, siekiant skatinti inovacijas, išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinti aukšto lygio produktų saugą vartotojų apsaugą, įskaitant, kad prireikus būtų užtikrinami minimalūs saugos standartai darbo aplinkoje; atkreipia dėmesį į apgrąžos inžinerijos ir atvirų standartų svarbą siekiant kuo didesnės inovacijų vertės ir užtikrinant, kad robotai galėtų bendrauti tarpusavyje; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad steigiami specialūs techniniai komitetai, pvz., ISO/TC 299 „Robotics“, kuris atlieka išimtinai su robotikos standartų vystymu susijusį darbą;

23.  pabrėžia, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti galimą robotų riziką, taip pat jų technologinę plėtrą, peržengiančią vien eksperimentinio laboratorinio darbo lygmenį, itin svarbu realiomis sąlygomis atlikti bandymus su robotais; pabrėžia, kad šiuo atveju bandymų su robotais atlikimas realiomis sąlygomis, ypač miestuose ir keliuose, kelia daug sunkumų, įskaitant kliūtis, kurios lėtina tų bandymų etapų vystymą, todėl tam reikia veiksmingos strategijos ir stebėjimo mechanizmo; ragina Komisiją sukurti vienodus visose valstybėse narėse taikomus kriterijus, kuriuos kiekviena valstybė narė turėtų naudoti siekdama nustatyti sritis, kuriose leidžiama atlikti eksperimentus su robotais, laikantis atsargumo principo;

Autonominės transporto rūšys

a) Autonominės transporto priemonės

24.  pabrėžia, kad autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamas, automatizuotas, susietąsias ir autonomines kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemones, įskaitant automobilius, traukinius, laivus, keltus, orlaivius, bepiločius orlaivius, taip pat visų rūšių būsimas šio sektoriaus naujoves ir inovacijas;

25.  mano, kad automobilių sektoriuje šiuo metu labiausiai reikia veiksmingos Sąjungos ir visuotinių taisyklių siekiant užtikrinti tarpvalstybinį automatizuotų ir autonominių transporto priemonių plėtojimą, kad būtų išnaudotas visas jų ekonominis potencialas ir pasinaudota technologinių tendencijų teikiama nauda; pabrėžia, kad nederantys reglamentavimo principai trukdytų įgyvendinti autonominių transporto priemonių sistemas ir kenktų ES konkurencingumui;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus vaidmuo tenka vairuotojo reagavimo laikui tuo atveju, kai neplanuotai perimama transporto priemonės kontrolė, todėl ragina suinteresuotuosius subjektus nustatyti realias vertes, kurios bus lemiamos sprendžiant saugumo ir atsakomybės klausimus;

27.  mano, kad perėjus prie autonominių transporto priemonių bus daromas poveikis šiems aspektams: civilinei atsakomybei (atsakomybei ir draudimui), visiems su aplinka susijusiems klausimams (pvz., energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos šaltinių naudojimo technologijoms) ir su duomenimis susijusiems klausimams (prieigai prie duomenų, asmens duomenų apsaugai, privatumui ir dalijimuisi duomenimis), su IRT infrastruktūra susijusiems klausimams (pvz., itin tankaus veiksmingo ir patikimo ryšio tinklui) ir užimtumui (pvz., darbo vietų kūrimui ir praradimui, krovininių transporto priemonių vairuotojų mokymui naudojimosi automatizuotomis transporto priemonėmis tikslais); pabrėžia, kad reikės nemenkų investicijų į kelių, energijos ir IRT infrastruktūrą; ragina Komisiją vykdant savo su autonominėmis transporto priemonėmis susijusį darbą atsižvelgti į pirmiau minėtus aspektus;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad autonominių transporto priemonių diegimui itin svarbi yra patikima vietos ir laiko nustatymo informacija, kurią teikia Europos palydovinės navigacijos pavyzdinė programa „Galileo“ ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema EGNOS, šiuo atžvilgiu ragina baigti kurti ir paleisti palydovus, kurių reikia siekiant užbaigti kurti Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“;

29.  atkreipia dėmesį į didelę pridėtinę autonominių transporto priemonių teikiamą vertę riboto judumo asmenims, kadangi taip jiems sudaromos veiksmingiau būti individualiais kelių eismo dalyviais ir palengvinama jų kasdienybė;

b) Dronai (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos)

30.  pripažįsta bepiločių orlaivių technologijų teigiamą raidą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo srityje; pabrėžia Sąjungos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų reglamentavimo sistemos svarbą, siekiant apsaugoti Sąjungos piliečių saugą, saugumą ir privatumą, ir ragina Komisiją įgyvendinti 2015 m. spalio 29 d. Parlamento rezoliucijos dėl nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų, paprastai vadinamų bepiločiais orlaiviais, saugaus naudojimo civilinės aviacijos srityje(5), rekomendacijas; ragina Komisiją pateikti saugos problemų, susijusių su masiniu bepiločių orlaivių naudojimu, įvertinimą; ragina Komisiją ištirti, ar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose būtina įdiegti atsekamumo ir identifikavimo sistemą, kuri leistų realiuoju laiku nustatyti naudojamo nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio poziciją; primena, kad reikėtų užtikrinti nepilotuojamų orlaivių vienodumą ir saugumą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008(6) nustatytas priemones;

Priežiūros robotai

31.  pabrėžia, kad, bėgant laikui moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai skirtų robotų srityje tapo įprastesni ir pigesni, taigi pagaminami funkcionalesni ir vartotojams priimtinesni produktai; atkreipia dėmesį į didelę tokių technologijų taikomųjų programų, teikiančių prevencijos, pagalbos, stebėsenos, stimuliavimo ir draugijos paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, taip pat dėl silpnaprotystės, kognityvinių sutrikimų ir atminties praradimo kenčiantiems asmenims, įvairovę;

32.  pabrėžia, kad žmogiškasis ryšys yra vienas iš esminių žmogiškosios priežiūros aspektų; mano, kad žmones pakeičiant robotais iš priežiūros būtų atimtas žmoniškumo aspektas, kita vertus, pripažįsta, kad robotai galėtų padėti vykdyti automatizuotas priežiūros funkcijas ir palengvinti priežiūros darbuotojų darbą, sykiu papildyti žmonių teikiamas priežiūros paslaugas ir užtikrinti tikslingesnį reabilitacijos procesą, tokiu būdu medikai ir slaugytojai daugiau kokybiško laiko galėtų skirti diagnostikai ir geriau suplanuotoms gydymo galimybėms; pabrėžia, kad, nors kibernetinės fizinės sistemos turi potencialo stiprinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų judumą ir integraciją, teikiant slaugos paslaugas vis tiek reikės žmonių ir jie toliau bus svarbus socialinės sąveikos šaltinis, kurio neįmanoma visiškai pakeisti;

Medicininiai robotai

33.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomos profesinės kompetencijos laipsnį ir apsaugoti pacientų sveikatą, svarbu užtikrinti deramą sveikatos srities specialistų, pvz., gydytojų ir slaugytojų padėjėjų, švietimą, mokymą ir rengimą; pabrėžia, kad būtina nustatyti būtinuosius profesinius reikalavimus, kuriuos chirurgas turi atitikti, kad jam būtų leista operuoti ir naudoti chirurginius robotus; mano, kad gyvybiškai svarbu vadovautis savarankiškos robotų veiklos priežiūros principu, pagal kurį rengti pradinio gydymo planą ir tarti galutinį žodį dėl jo įgyvendinimo visada būtų paliekama žmogaus, t. y. chirurgo, kompetencijai; pabrėžia, kad itin svarbu mokyti naudotojus, jog jie galėtų susipažinti su šios srities technologiniais reikalavimais; atkreipia dėmesį į populiarėjančią tendenciją, kai žmonės, naudodamiesi judriaisiais robotais, patys sau nustato diagnozę, taigi ir į būtinybę užtikrinti, kad gydytojai būtų mokomi dirbti su tokiais savidiagnozės atvejais; mano, kad naudojant tokias technologijas neturėtų silpnėti ar nukentėti gydytojo ir paciento santykiai, o jomis gydytojams turėtų būti padedama nustatyti diagnozę ir (arba) gydyti pacientus, siekiant sumažinti žmogiškosios klaidos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę bei prailginti gyvenimo trukmę;

34.  mano, kad medicininiai robotai toliau veržiasi į ypač didelio tikslumo reikalaujančių chirurginių operacijų ir kartojamųjų procedūrų sritį; jie gali pagerinti reabilitacijos rezultatus ir teikti labai veiksmingą logistinę pagalbą ligoninėse; pažymi, kad medicininiai robotai turi potencialo mažinti ir sveikatos priežiūros išlaidas, nes medicinos specialistai gydymui skirtą dėmesį galės nukreipti į prevenciją ir daugiau biudžeto lėšų bus skiriama tam, kad būtų labiau atsižvelgta į įvairius pacientų poreikius, rengiami nuolatiniai mokymai sveikatos priežiūros specialistams ir vykdomi moksliniai tyrimai;

35.  ragina Komisiją iki dienos, nuo kurios reglamentas dėl medicinos prietaisų(7) turės būti taikomas, užtikrinti, kad naujų robotinių medicinos prietaisų bandymų procedūros būtų saugios – ypač į žmogaus kūną implantuojamų prietaisų atveju;

Žmogaus „taisymas“ ir tobulinimas

36.  atkreipia dėmesį į didelę robotikos teikiamą pažangą ir tolesnį jos potencialą, kurį robotika turi atkuriant ir kompensuojant pakenktus organus ir sutrikusias žmogiškąsias funkcijas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingus klausimus, keliamus ypač dėl galimybių tobulinti žmogų, nes medicininiai robotai ir visų pirma kibernetinės fizinės sistemos gali pakeisti mūsų sveiko žmogaus kūno suvokimą, nes jie gali būti dėvimi tiesiai ant žmogaus kūno arba į jį implantuojami; pabrėžia, kad svarbu nedelsiant ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose sukurti pakankamu personalu aprūpintas robotų etikos komisijas, kurioms būtų pavesta svarstyti ir padėti sprendžiant neįprastas, sudėtingas etines problemas, susijusias su aspektais, darančiais įtaką pacientų priežiūrai ir gydymui; ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant padėti įsteigti tokias komisijas ir padėti joms veikti, parengti gaires;

37.  pažymi, kad gyvybiškai svarbios medicinos įrangos, pvz., robotinių protezų, srityje būtina užtikrinti nenutrūkstamą ilgalaikę prieigą prie priežiūros paslaugų, patobulinimų ir pirmiausia programinės įrangos atnaujinimų, kuriais naudojantis šalinami gedimai ir trūkumai;

38.  rekomenduoja įsteigti nepriklausomus patikimus subjektus, kurie išsaugotų priemones, būtinas tam, kad asmenims, kurie nešioja gyvybiškai svarbius ir pažangius medicinos prietaisus, būtų teikiamos tokios paslaugos, kaip techninė priežiūra, taisymas ir patobulinimai, įskaitant programinės įrangos naujinius, ypač tais atvejais, kai tokių paslaugų nebeteikia pirminis tiekėjas; siūlo nustatyti gamintojams pareigą pateikti šiems nepriklausomiems patikimiems subjektams išsamias projektavimo instrukcijas, įskaitant šaltinio kodą, panašų į leidinių privalomąjį egzempliorių nacionalinėje bibliotekoje;

39.  atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su įsilaužimo į kibernetines fizines sistemas, integruotas į žmogaus kūną, jų išjungimo arba jų atminties ištrynimo galimybe, nes dėl to gali kilti pavojus žmogaus sveikatai, o kraštutiniais atvejais – net ir žmogaus gyvybei, todėl pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas tokių sistemų apsaugai;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų žmonių lygias galimybes naudotis tokiomis technologinėmis naujovėmis, priemonėmis bei intervencijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pagalbinių technologijų vystymą, kad šias technologijas būtų lengviau kurti ir taikyti tiems, kuriems jos reikalingos, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnyje, kurios šalis yra Sąjunga;

Švietimas ir užimtumas

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos prognozes, kad iki 2020 m. Europoje gali trūkti iki 825 000 IRT specialistų ir kad 90 proc. darbo vietų reikės bent jau pagrindinių skaitmeninių įgūdžių; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl veiksmų gairių, taikomų galimam visų lygmenų besimokantiems asmenims skirtos skaitmeninių gebėjimų programos, skaitmeninių gebėjimų deskriptorių naudojimui ir peržiūrai, taip pat ragina Komisiją teikti didelę paramą visų amžiaus grupių, nepaisant užimtumo statuso, skaitmeniniams gebėjimams vystyti, kaip pirmam žingsniui siekiant geriau suderinti trūkumus ir pasiūlą darbo rinkoje; pabrėžia, kad dėl augimo robotikos srityje valstybės narės turi sukurti lankstesnes mokymų ir švietimo sistemas, kad galėtų užtikrinti, kad įgūdžių strategijos atitiktų robotikos ekonomikos poreikius;

42.  mano, kad daugiau jaunų moterų sudominus skaitmenine karjera ir daugiau moterų užtikrinant skaitmenines darbo vietas laimėtų skaitmeninė pramonė, pačios moterys ir Europos Sąjungos ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamos moterys IRT srityje ir gerinami jų e. įgūdžiai;

43.  ragina Komisiją pradėti daug atidžiau analizuoti ir stebėti laikotarpio vidurio ir ilgalaikes tendencijas užimtumo srityje, ypatingą dėmesį skiriant darbo vietų kūrimui, perkėlimui ir praradimui skirtingose kvalifikacijos srityse, siekiant sužinoti, kuriose srityse šiuo metu kuriamos darbo vietos ir kuriose jos prarandamos dėl didesnio robotų naudojimo masto;

44.  pabrėžia, kad svarbu numatyti pokyčius visuomenėje, atsižvelgiant į poveikį, kurį gali turėti robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas ir diegimas; prašo Komisijos išanalizuoti įvairius galimus variantus ir jų padarinius valstybių narių socialinės apsaugos sistemų gyvybingumui; mano, kad reikėtų pradėti įtraukią diskusiją dėl naujų užimtumo modelių ir mūsų mokesčių bei socialinės apsaugos sistemų tvarumo, remiantis tuo, ar yra pakankamai pajamų, įskaitant galimybę nustatyti bendras minimalias pajamas;

45.  atkreipia dėmesį į įgūdžių lankstumo ir socialinių, kūrybinių ir skaitmeninių įgūdžių svarbą švietime; yra įsitikinęs, kad, be mokyklose įgyjamų akademinių žinių, mokytis reikia visą gyvenimą;

46.  atkreipia dėmesį į didelį robotikos potencialą gerinant darbo saugą, perkeliant tam tikras pavojingas ir žalingas žmonių užduotis robotams, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugėjančių žmonių ir robotų tarpusavio sąveikos darbo vietoje atvejų jie gali kelti naujų grėsmių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą, saugumą ir pagrindinių teisių laikymąsi darbo vietoje, svarbu žmonių ir robotų tarpusavio sąveikai taikyti griežtas ir perspektyvias taisykles;

Poveikis aplinkai

47.  pažymi, kad robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas turėtų vykti tokiu būdu, kad poveikis aplinkai būtų ribotas efektyviai vartojant energiją, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir retų žaliavų naudojimą, taip pat mažinant atliekų, pvz., elektros ir elektroninės įrangos atliekų, kiekį ir pasinaudojant galimybe įrangą pataisyti; todėl ragina Komisiją į bet kurią Sąjungos politiką, susijusią su robotika, įtraukti žiedinės ekonomikos principus; pažymi, kad robotikos naudojimas taip pat darys teigiamą poveikį aplinkai, ypač žemės ūkio, maisto tiekimo ir transporto srityse, visų pirma sumažėjus mechanizmų dydžiui ir naudojamų trąšų, energijos ir vandens kiekiui, taip pat renkantis tikslųjį ūkininkavimą ir optimizuojant maršrutus;

48.  pabrėžia, kad kibernetinės fizinės sistemos lems energijos ir infrastruktūros sistemų, kurios bus pajėgios kontroliuoti elektros energijos srautą nuo gamintojo iki vartotojo, sukūrimą, taip pat energiją gaminančių vartotojų, kurie ją ir gamins, ir vartos, atsiradimą, taip bus užtikrinta didelė nauda aplinkai;

Atsakomybė

49.  mano, kad civilinė atsakomybė už robotų padarytą žalą yra itin svarbus klausimas, kurį taip pat reikia nagrinėti ir spręsti Sąjungos lygmeniu, siekiant piliečiams, vartotojams ir įmonėms užtikrinti vienodą veiksmingumą, skaidrumą, nuoseklumą įgyvendinant teisinį tikrumą visoje Europos Sąjungoje;

50.  pažymi, kad plėtojant robotikos technologijas reikės geriau suprasti bendrą pagrindą, kuris būtinas bendrai žmonių ir robotų veiklai, kuri turėtų būti grindžiama dviem pagrindiniais tarpusavio priklausomybės santykių veiksniais – nuspėjamumu ir valdomumu; nurodo, kad šie du tarpusavio priklausomybės santykių veiksniai yra itin svarbūs siekiant nustatyti, kokia informacija turi keistis žmonės ir robotai ir kaip galima užtikrinti bendrą pagrindą tarp žmonių ir robotų, kad būtų užtikrintas sklandus bendras žmonių ir robotų funkcionavimas;

51.  prašo Komisijos, remiantis SESV 114 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, reglamentuojančios teisinius su robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimu ir naudojimu, numatomu artimiausiais 10–15 metų, susijusius klausimus, kurį papildytų ne teisėkūros priemonės, pvz., gairės ir elgesio kodeksai, kaip nurodyta priede pateiktose rekomendacijose;

52.  mano, kad nepriklausomai nuo to, koks teisinis sprendimas būtų taikomas bylose dėl civilinės atsakomybės už robotų padarytą žalą (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei), būsima teisėkūros priemonė jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas;

53.  mano, kad būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų nustatyta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas;

54.  tuo pat metu pažymi, kad norint nustatyti griežtą atsakomybę reikia tik įrodymo, kad buvo padaryta žala, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp žalingo roboto elgesio ir nukentėjusios šalies patirtos žalos;

55.  pažymi, kad taikant rizikos valdymo metodą individualiai atsakingas laikomas ne asmuo, kuris aplaidžiai pasielgė, bet asmuo, kuris gali tam tikromis aplinkybėmis kuo labiau sumažinti riziką ir susidoroti su neigiamomis pasekmėmis;

56.  mano, kad iš esmės, nustačius šalis, kurios prisiima galutinę atsakomybę, reikėtų laikyti, kad jų atsakomybė turėtų būti proporcinga faktiniam robotui duotų nurodymų ir jo autonomiškumo lygmeniui, taigi, kuo tobulesnis roboto gebėjimas mokytis ar kuo didesnis jo autonomiškumas ir kuo ilgesnė roboto mokymo trukmė, tuo didesnė turėtų būti jo mokytojo atsakomybė; ypač pažymi, kad, siekiant nustatyti asmenį, kuriam faktiškai reikėtų priskirti žalingą roboto elgesį, „mokant“ robotą jo įgytų įgūdžių nereikėtų maišyti su vien tik jam pačiam „mokantis“ įsisavintų gebėjimų; pažymi, kad bent jau šiuo etapu atsakomybė už tai turi tekti žmogui, o ne robotui;

57.  pabrėžia, kad galimas sprendimas ieškant atsakymo į klausimą dėl atsakomybės už autonominių robotų padarytą žalą priskyrimo sudėtingumo galėtų būti privaloma draudimo sistema, kaip jau yra, pvz., automobilių atveju; vis dėlto, pažymi, kad skirtingai nuo to, kaip yra kelių eismo draudimo sistemos atveju, kai draudimas padengia žalą už žmogiškuosius veiksmus ir trikdžius, robotikai taikoma draudimo sistema turėtų atsižvelgti į visą galimą atsakomybę grandinėje;

58.  mano, kad taip pat, kaip yra motorinių transporto priemonių draudimo atveju, tokią draudimo sistemą galėtų papildyti fondas, siekiant užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo; ragina draudimo sektorių sukurti naujų produktų ir pasiūlymų tipų, atitinkančių pažangą robotikos srityje;

59.  ragina Komisiją, atliekant būsimos teisėkūros priemonės poveikio vertinimą, išsiaiškinti ir išnagrinėti visų įmanomų teisinių sprendimų poveikį ir atsižvelgti į jį, pvz.:

a)  kai taikoma ir būtina, sukurti konkrečioms robotų kategorijoms taikomą privalomojo draudimo sistemą, panašią į automobiliams taikomą sistemą, robotų gamintojų ar savininkų reikalaujant apsidrausti nuo jų robotų galimai sukeltos žalos;

b)  užtikrinti, kad kompensacijų fondas būtų naudojamas ne tik kaip neapdrausto roboto sukeltos žalos kompensavimo garantas;

c)  leisti gamintojui, programuotojui, savininkui arba naudotojui taikyti ribotą atsakomybę, jei jie prisideda prie kompensacijų fondo, taip pat jeigu jie bendrai apsidraudžia, kad būtų užtikrinama kompensacija tais atvejais, kai žalą padarė robotas;

d)  nuspręsti, ar kurti bendrą visiems išmaniesiems autonominiams robotams skirtą fondą, ar atskirą fondą kiekvienai robotų kategorijai, taip pat, ar įmokos turėtų būti mokamos vieną kartą, pateikus robotą rinkai, ar roboto naudojimo laikotarpiu turėtų būti mokamos periodinės įmokos;

e)  užtikrinti, kad roboto ir jo fondo sąsaja būtų matoma iš individualaus registracijos numerio, talpinamo specialiame Sąjungos registre, nes tai leistų visiems su robotu sąveikaujantiems subjektams gauti informacijos apie fondo pobūdį, jo atsakomybės žalos nuosavybei atveju apribojimą, įmokų mokėtojų vardus, pavardes (pavadinimus) ir funkcijas bei visą kitą svarbią informaciją;

f)  ilgainiui sukurti specialų robotams skirtą teisinį statusą, kad bent jau pačius tobuliausius autonominius robotus būtų galima laikyti turinčiais elektroninių asmenų statusą – taip būtų atlyginama bet kokia jų padaryta žala, ir galimai taikyti elektroninės asmenybės principus atvejams, kai robotai autonomiškai priima sprendimus ar kitaip savarankiškai sąveikauja su trečiosiomis šalimis;

g)  pradėti taikyti tinkamą priemonę, skirtą vartotojams, kurie nori pateikti kolektyvinį ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl protingų mašinų trikčių, atsakingoms gamintojų bendrovėms;

Tarptautiniai aspektai

60.  pažymi, kad dabartinių bendrųjų privatinės tarptautinės kelių eismo įvykiams taikytinos teisės taisyklių Sąjungoje nereikia skubiai iš esmės keisti siekiant prisiderinti prie autonominių transporto priemonių plėtojimo, tačiau dabartinės dualinės sistemos, taikomos nustatant taikomą teisę (remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007(8) ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės), supaprastinimas padidintų teisinį tikrumą ir apribotų galimybes ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

61.  pažymi, kad reikia apsvarstyti galimybę pakeisti tarptautinius susitarimus, pvz., 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją ir Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės;

62.  tikisi, jog Komisija užtikrins, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų tarptautinę teisę, pvz., Vienos konvenciją dėl kelių eismo, kurią reikia iš dalies pakeisti, siekiant sudaryti sąlygas naudoti automobilius be vairuotojų, be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus kuo skubiau įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus;

63.  primygtinai ragina, tiriant socialinius, etinius ir teisinius iššūkius ir vėliau nustatant reglamentavimo standartus, bendradarbiauti tarptautiniu mastu, prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

64.  pabrėžia, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 428/2009 prekybai dvejopo naudojimo prekėmis(9) (prekėmis, programine įranga ir technologijomis, kurias galima gauti civilinėse ir karinėse taikomosiose programose ir (arba) kurios gali padėti platinti masinio naikinimo ginklus) nustatyti apribojimai ir sąlygos turėtų taip pat būti taikomi ir robotikos taikomosioms programoms;

Baigiamieji aspektai

65.  prašo Komisijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų atsižvelgiant į SESV 114 straipsnį, remiantis priede pateikiamomis išsamiomis rekomendacijomis;

66.  konstatuoja, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

67.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas turėtų finansinių padarinių, jei bus įsteigta nauja Europos agentūra;

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDASIŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Išmaniųjų robotų sąvokos apibrėžtis ir klasifikacija

Reikėtų sukurti bendrą Europos Sąjungos apibrėžtį, taikomą išmaniesiems autonominiams robotams, prireikus – ir jų pakategorių apibrėžtis, atsižvelgiant į šias savybes:

–  gebėjimą naudojantis jutikliais ir (arba) keičiantis duomenimis su aplinka veikti savarankiškai ir analizuoti duomenis (intersąveikumas);

–  gebėjimą mokytis iš patirties ir sąveikos;

–  roboto fizinio palaikymo formą;

–  gebėjimą savo elgesį ir veiksmus derinti prie aplinkos.

Išmaniųjų robotų registracija

Atsekamumo tikslais ir siekiant sudaryti paprastesnes sąlygas įgyvendinti kitas rekomendacijas, reikėtų, vadovaujantis robotų klasifikacijos kriterijais, sukurti pažangiųjų robotų registracijos sistemą. Registravimo sistema ir registras turėtų veikti visoje Sąjungoje ir visoje vidaus rinkoje ir juos galėtų valdyti paskirtoji ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra tuo atveju, kai tokia agentūra yra įsteigta.

Civilinė atsakomybė

Joks teisinis sprendimas bylose dėl robotų ir dirbtinio intelekto atsakomybės (išskyrus bylas dėl žalos nuosavybei) jokiu būdu neturėtų apriboti atlyginti galimos žalos pobūdžio ar masto ir kompensacijos nukentėjusiai šaliai formų, vadovaujantis vien tik tuo, kad žalą sukėlė nežmogiškasis subjektas.

Būsima teisėkūros priemonė turėtų būti grindžiama išsamiu Komisijos vertinimu, kuriame būtų apibrėžta, ar turėtų būti taikomas griežtos atsakomybės ar rizikos valdymo metodas.

Reikėtų sukurti privalomojo draudimo sistemą, ją pagrindžiant gamintojo prievole apdrausti savo gaminamus autonominius robotus.

Tokią draudimo sistemą turėtų papildyti fondas, skirtas užtikrinti žalos kompensavimą tuomet, kai nėra draudimo.

Visi politiniai sprendimai dėl robotams ir dirbtiniam intelektui taikytinų civilinės atsakomybės taisyklių turėtų būti priimami deramai susipažinus su Europos masto robotikai ir neurologijai skirtu mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektu, kuriame dalyvaujantys mokslininkai ir ekspertai gali įvertinti visą susijusią riziką ir pasekmes.

Sąveikumas, prieiga prie kodo ir intelektinės nuosavybės teisės

Reikėtų užtikrinti tarpusavyje sąveikaujančių tinklu susietų autonominių robotų sąveikumą. Turėtų būti sudarytos galimybės prisijungti prie šaltinio kodo, įvesties duomenų ir konstrukcijos detalių, jei to reikia, kad būtų galima tirti incidentus ir žalą, sukeltą išmaniųjų robotų, taip pat kad būtų galima užtikrinti nuolatinį jų veikimą, prieinamumą, patikimumą, saugą ir saugumą.

Robotikos chartija

Komisija, teikdama robotiką reglamentuojančius teisės aktus, turėtų atsižvelgti į toliau pateiktoje Robotikos chartijoje įtvirtintus principus.

ROBOTIKOS CHARTIJA

Pasiūlytame etiško elgesio robotikos srityje kodekse nustatytas pagrindinių etinių principų identifikavimo, priežiūros ir laikymosi pagrindas, pradedant kūrimu ir plėtojimu.

Sistemą reikia kurti atsižvelgiant į Europos masto robotikai ir neurologijai skirtą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektą ir apgalvotai, taip, kad būtų galima konkrečiu atveju jas pritaikyti atskirai, siekiant įvertinti, ar tam tikras elgesys tam tikroje situacijoje yra teisingas ar blogas, ir priimti sprendimus pagal iš anksto nustatytą vertybių struktūrą.

Kodeksas neturėtų pakeisti būtinybės spręsti visus svarbiausius teisinius iššūkius šioje srityje, bet būtų papildoma priemonė. Kodeksas sudarys palankesnes sąlygas robotų skirstymui į etines kategorijas, skatins šioje srityje imtis atsakingų su inovacijomis susijusių veiksmų ir aptars visuomenei susirūpinimą keliančius klausimus.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atitinkamos technologinės krypties (kūrimo proceso, peržiūros pagal etinius principus, audito kontrolės ir pan.) mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) etapams. Kodeksu turėtų būti siekiama aptarti būtinybę, kad etinių standartų laikytųsi mokslininkai, specialistai, naudotojai ir kūrėjai, tačiau taip pat nustatyti procedūrą, taikomą ieškant atitinkamų etinių dilemų sprendimo būdų, ir sudaryti sąlygas šioms sistemoms veikti etiniu požiūriu atsakingu būdu.

ROBOTIKOS INŽINIERIŲ ETIŠKO ELGESIO KODEKSAS

PREAMBULĖ

Elgesio kodeksu visi mokslininkai ir kūrėjai kviečiami veikti atsakingai, paisant absoliutaus principo gerbti žmonių orumą, privatumą ir saugą (saugumą).

Kodekse raginama glaudžiai bendradarbiauti visas disciplinas, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje atliekami robotikos srities moksliniai tyrimai būtų vykdomi saugiai, etiškai ir veiksmingai.

Elgesio kodekse aptariama visa robotikos srities mokslinių tyrimų ir kūrimo (plėtojimo) veikla.

Elgesio kodeksas yra savanoriškas, jame pateikti bendrieji principai ir gairės veiksmams, kurių turi imtis visi suinteresuotieji subjektai.

Robotikos mokslinių tyrimų finansavimo organai, mokslinių tyrimų organizacijos, mokslininkai ir etikos komitetai raginami kuo anksčiau svarstyti būsimą technologijų ar objektų, kurie tiriami moksliniuose tyrimuose, poveikį ir sukurti atsakomybės kultūrą, atsižvelgiant į ateityje galbūt iškilsiančius iššūkius ir pasitaikysiančias galimybes.

Viešosios ir privačios robotikos mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos turėtų reikalauti, kad teikiant robotikos mokslinių tyrimų finansavimo paraišką kaskart būtų atliekamas ir pateikiamas rizikos įvertinimas. Šiame kodekse žmonės, o ne robotai turėtų būti laikomi atsakingais veikėjais.

Robotikos srities mokslinius tyrimus vykdantys asmenys turėtų įsipareigoti elgtis paisant aukščiausių etinių ir profesinių standartų ir tvirtai laikytis šių principų:

kilnumas – robotai turėtų veikti žmogaus labui;

nekenkimas – doktrina „pirmiausia – nepakenkti“, pagal šį principą robotai neturėtų kenkti žmogui;

autonomiškumas – gebėjimas priimti informaciją pagrįstą sprendimą be spaudimo dėl sąveikos su robotais;

teisingumas – sąžiningas su robotika siejamos naudos paskirstymas ir ypač priežiūros namuose ir sveikatos priežiūros robotų prieinamumas.

Pagrindinės teisės

Kuriant, įgyvendinant, platinant ir naudojant robotus, robotikos mokslinių tyrimų veikla turėtų būti vykdoma gerbiant pagrindines teises ir paisant asmenų ir visos visuomenės gerovės interesų bei laisvo apsisprendimo. Visuomet reikėtų paisyti žmogaus orumo ir savarankiškumo, tiek fizinio, tiek psichologinio.

Atsargumas

Robotikos mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo, numatant galimą rezultatų poveikį saugai ir imantis reikiamų atsargumo priemonių, proporcingų apsaugos lygiui, tuo pat metu skatinant pažangą, naudingą visuomenei ir aplinkai.

Įtrauktis

Robotikos inžinieriai užtikrina skaidrumą ir paiso teisėtos visų suinteresuotųjų subjektų teisės gauti informaciją. Įtrauktis sudaro galimybes visiems mokslinėje tiriamojoje robotikos veikloje dalyvaujantiems ar su ja susijusiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Atskaitomybė

Reikėtų išlaikyti robotų inžinierių atskaitomybę už galimą robotikos socialinį, aplinkosauginį ir su žmogaus sveikata susijusį poveikį dabartinei ir ateities kartoms.

Sauga

Robotų kūrėjai turėtų atsižvelgti į žmonių fizinės gerovės, saugos, sveikatos principus ir teises bei jų paisyti. Robotų inžinieriai turi saugoti žmogaus gerovę ir paisyti žmogaus teisių, taip pat nedelsdami nurodyti veiksnius, kurie galėtų kenkti visuomenei ar aplinkai.

Atšaukiamumo principas

Atšaukiamumo principas – būtina galimybės kontroliuoti padėtį sąlyga – yra pagrindinė robotų saugaus ir patikimo elgesio programavimo koncepcija. Atšaukiamumo modelis nurodo robotui, kurie veiksmai yra atšaukiami ir, juos padarius, kaip juos atšaukti. Galimybė panaikinti paskutinį veiksmą ar jų seką leidžia naudotojui atšaukti nepageidaujamus veiksmus ir grįžti į „gerą“ jų darbo etapą.

Privatumas

Visuomet reikia paisyti teisės į privatumą. Robotų inžinierius turėtų užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai. Be to, robotų inžinierius turėtų užtikrinti, kad nebūtų galimybės asmeniškai nustatyti asmenų, išskyrus išskirtinius atvejus ir tik turint aiškų, vienareikšmį ir informacija pagrįstą sutikimą. Prieš bet kokį žmogaus ir mašinos sąveikos veiksmą turėtų būti siekiama iš žmogaus gauti ir gaunamas informacija pagrįstas sutikimas. Robotų kūrėjai, kaip tokie, yra atsakingi už galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso procedūrų kūrimą ir laikymąsi. Kūrėjai paiso visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti visus susijusius duomenis.

Naudos maksimizavimas ir žalos mažinimas

Mokslininkai visais etapais, pradedant pradiniu etapu ir baigiant platinimu, turėtų siekti kuo didesnės naudos iš savo darbo. Reikia vengti žalos mokslinių tyrimų dalyviams, žmogiškajam subjektui, eksperimento, bandymo ar tyrimo dalyviui ar subjektui. Tais atvejais, kai rizika yra neišvengiamas sudėtinis mokslinio tyrimo elementas, reikia parengti ir laikytis patikimų rizikos įvertinimo ir valdymo protokolų. Įprastai, žalos rizika neturėtų būti didesnė už tą, kuri patiriama kasdieniame gyvenime, t. y. žmonės neturėtų patirti didesnės ar papildomos rizikos už tą, kurią jie patiria kasdien gyvendami. Robotikos sistemų veikimas visuomet turėtų būti grindžiamas kruopščiu rizikos įvertinimo procesu, kurį turėtų formuoti atsargumo ir proporcingumo principai.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ ETIKOS KOMITETŲ (MTEK) KODEKSAS

Principai

Nepriklausomumas

Etikos peržiūros procesas turėtų būti nepriklausomas nuo paties mokslinio tyrimo. Šis principas atkreipia dėmesį į būtinybę vengti mokslininkų ir etikos protokolą peržiūrinčių asmenų, taip pat šių asmenų ir organizacinių valdymo struktūrų interesų konfliktų.

Kompetencija

Etikos peržiūros procesą turėtų vykdyti atitinkamą ekspertinę patirtį sukaupę peržiūrintys asmenys, atsižvelgdami į būtinybę atidžiai apsvarstyti narių kategorijas ir etinį MTEK mokymą.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Turėtų būti sudarytos galimybės taikyti atskaitomybę už peržiūros procesą ir jį kontroliuoti. MTEK turi pripažinti savo atsakomybę, būti deramoje organizacinės struktūros vietoje, siekiant užtikrinti visų MTEK veiksmų ir procedūrų skaidrumą išlaikyti ir peržiūrėti standartus.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto vaidmuo

MTEK – įprastai atsakingas už visų mokslinių tyrimų, kuriuos vykdant dalyvauja žmonės ir kuriuos vykdo atitinkamos institucijos įdarbinti ar joje dirbantys asmenys, peržiūrą, nepriklausomos, kokybiškos ir laiku atliekamos etikos peržiūros užtikrinimą, mokslinių tyrimų dalyvių orumo, teisių ir gerovės apsaugą, mokslininko (-ų) saugos užtikrinimą, kitų suinteresuotųjų subjektų teisėtų interesų užtikrinimą, informacija pagrįstų sprendimų apie pasiūlymų mokslinę naudą priėmimą ir informacija pagrįstų rekomendacijų teikimą mokslininkams, jei nustatoma, kad atitinkamas pasiūlymas tam tikrais aspektais yra nepakankamas.

Mokslinių tyrimų etikos komiteto sandara

MTEK įprastai turėtų būti daugiadisciplinio pobūdžio; jo nariai – tiek vyrai, tiek moterys; komitetą sudaro didelę patirtį ir ekspertinių žinių robotikos mokslinių tyrimų srityje turintys nariai. Skyrimo mechanizmu reikėtų užtikrinti, kad komiteto nariai turėtų deramos mokslinės patirties, filosofinių, teisinių ir etinių žinių, taip pat atstovautų nespecialistams, be to, kad tarp jų būtų bent vienas narys, turintis specialių etikos žinių, specialios sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų naudojimo patirties, jei mokslinių tyrimų veikloje tam skiriamas didžiausias dėmesys, bei asmenų, turinčių specialių ekspertinių žinių, svarbių jų peržiūrimam moksliniam tyrimui. Šie komitetai taip pat turi būti sudaryti taip, jog būtų išvengta interesų konfliktų.

Stebėjimas

Visos mokslinių tyrimų organizacijos turėtų nustatyti deramas procedūras, taikomas stebint elgesį mokslinio tyrimo, kuriam suteiktas etikos patvirtinimas, metu, kol tyrimas yra baigiamas, ir užtikrinti nuolatinę peržiūrą tais atvejais, kai mokslinio tyrimo struktūroje numatyti galimi pokyčiai ilgainiui, į kuriuos gali prireikti atsižvelgti. Stebėjimas turėtų proporcingai atitikti su moksliniu tyrimu siejamos rizikos pobūdį ir laipsnį. Tais atvejais, kai MTEK mano, jog stebėjimo ataskaitoje nurodyti esminiai susirūpinimą keliantys aspektai, susiję su etiniu elgesio tyrimo metu, jis turėtų paprašyti pateikti visapusišką ir išsamią mokslinio tyrimo ataskaitą, kad būtų galima atlikti visapusišką etikos peržiūrą. Tais atvejais, kai nusprendžiama, jog tyrimas atliekamas neetišku būdu, reikėtų svarstyti galimybę nesuteikti patvirtinimo ir reikalauti sustabdyti ar nebetęsti mokslinio tyrimo.

KŪRĖJŲ LICENCIJOS

–  Prieš kurdami, plėtodami ir sukūrę technologijas turite paisyti Europos orumo, savarankiškumo ir laisvo apsisprendimo, laisvės ir teisingumo vertybių, įskaitant būtinybės nekenkti, nesužeisti, neklaidinti ar neišnaudoti (pažeidžiamų) naudotojų.

–  Saugumo tikslais turėtumėte įdiegti patikimos sistemos kūrimo principus visiems roboto veikimo aspektams (tiek aparatinės, tiek programinės įrangos struktūroms) ir visiems duomenims, apdorojamiems platformoje ar už jos ribų.

–  Turėtumėte įdiegti privatumo apsaugos visą ciklą savybes, taip siekdami užtikrinti, jog privati informacija būtų saugoma saugiai ir naudojama tik deramai.

–  Turėtumėte įdiegti aiškius autonominius mechanizmus (vadinamuosius žudymo išjungiklius), kurie turėtų atitikti pagrįstus struktūros tikslus.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotas veiktų laikydamasis vietos, nacionalinių ir tarptautinių etinių ir teisinių principų.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad roboto sprendimų priėmimo proceso veiksmus būtų galima pakeisti rekonstravimo ir atsekamumo tikslais.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad programuojant robotų sistemas būtų reikalaujama didžiausio skaidrumo, taip pat roboto elgesio nuspėjamumo.

–  Turėtumėte, apsvarstydami netikslumo aiškinant veiksmus, veiksmų netikslumo ir galimų robotų ar žmonių klaidų galimybę, išanalizuoti žmogaus ir roboto sąveikos sistemos nuspėjamumą.

–  Turėtumėte, kurdami robotą, sukurti sekimo įrankius. Šie įrankiai įvairiais ekspertams, operatoriams ir naudotojams skirtais lygmenimis (nors ir ribotai, bet vis tiek) palengvins roboto elgesio atskaitomybę ir paaiškinimą.

–  Turėtumėte parengti kūrimo ir vertinimo protokolus ir su galimais naudotojais ir suinteresuotaisiais subjektais prie jų prisijungti, vertindami robotų naudą ir riziką, taip pat kognityvinio mąstymo, psichologijos ir aplinkosaugos srityse.

–  Turėtumėte užtikrinti, kad robotus būtų galima identifikuoti kaip robotus, jiems sąveikaujant su žmonėmis.

–  Turėtumėte užtikrinti asmenų, veikiančių ir susijusių su robotais, saugą ir sveikatą, nes robotai, kaip gaminiai, turėtų būti kuriami naudojant procesus, kuriais užtikrinama šių asmenų sauga ir saugumas. Robotų inžinierius turi saugoti žmogaus gerovę ir gerbti žmogaus teises ir negali paleisti roboto neužtikrinęs šios sistemos veikimo saugos, veiksmingumo ir atšaukiamumo.

–  Prieš išbandydami robotą realiomis aplinkybėmis ar įtraukdami žmones į jo kūrimo ir plėtojimo procedūras, turėtumėte gauti palankią Mokslinių tyrimų etikos komiteto nuomonę.

NAUDOTOJŲ LICENCIJA

–  Jums leidžiama naudotis robotu be rizikos ar baimės patirti fizinę ar psichologinę žalą.

–  Turėtumėte turėti teisę tikėtis, jog robotas atliks visas užduotis, kurioms jis būtent ir buvo sukurtas.

–  Turėtumėte žinoti, kad visi robotai gali turėti suvokimo, kognityvinių ir paleidimo apribojimų.

–  Turėtumėte gerbti – fizinį ir psichologinį – žmogaus trapumą ir paisyti žmonių emocinių poreikių.

–  Turėtumėte atsižvelgti į kitų asmenų teises į privatumą, įskaitant vaizdo ekranų išjungimą intymių procedūrų metu.

–  Jums neleidžiama rinkti, naudoti ar atskleisti asmeninės informacijos be aiškaus atitinkamo duomenų subjekto sutikimo.

–  Jums neleidžiama roboto naudoti pažeidžiant etinius ir teisinius principus ir standartus.

–  Jums neleidžiama keisti roboto siekiant panaudoti jį kaip ginklą.

(1)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(2)

1) Robotui nevalia sužeisti žmogaus ar per savo neveiklumą leisti žmogui patirti skriaudą, 2) robotas turi klausyti žmogaus jam duotų nurodymų, nebent jie prieštarautų pirmajam dėsniui, 3) robotas turi saugoti savo paties egzistavimą, nebent toks saugojimas prieštarautų pirmajam ar antrajam dėsniui (žr. I. Asimovo apsakymą „Runaround“), 1943), ir 0) robotas negali pakenkti žmonijai ar savo neveiksnumu leisti, kad žmonijai būtų pakenkta.

(3)

Žr. Šumano deklaraciją (1950 m.): „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui“.

(4)

1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0390.

(6)

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1)

(7)

Žr. 2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl medicinos prietaisų, kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 (COM(2012)0542 – C7-0318/2012 – 2012/0266(COD)).

(8)

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).

(9)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 341, 2009 5 29, p. 1).


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių VI priedu, Teisės reikalų (JURI) komitetas yra atsakingas, inter alia, už civilinę ir komercinę teisę, bendrovių teisę, intelektinės nuosavybės teisę, tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą tiek, kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga, taip pat etikos klausimus, susijusius su naujosiomis technologijomis. Robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimas kelia teisinių ir etinių klausimų, akivaizdžiai susijusių su visomis šiomis sritimis, dėl jų reikia skubiai imtis veiksmų ES lygmeniu. Nors Komisijai priklauso galimybė pateikti vieną ar daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su robotika ir dirbtiniu intelektu, Europos Parlamentas, pasinaudodamas savo teisėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį ir savo Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnį, nusprendė pagrįsti kelią tokioms iniciatyvoms.

Dėl to 2015 m. sausio 20 d. JURI komitetas nusprendė sukurti darbo grupę, nagrinėsiančią teisinius klausimus, susijusius su robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimu Europos Sąjungoje. Pirminis šios darbo grupės tikslas buvo parengti civilinės teisės taisykles, susijusias su šiuo dalyku.

Be Teisės reikalų komiteto narių į darbo grupę taip pat įtraukti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE), Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) ir Užimtumo ir socialinių reikalų (EMPL) komitetų nariai.

Darbo grupė konsultavosi su patirties labai skirtingose srityse turinčiais ekspertais ir gavo svarbios informacijos, kuri įtraukta į šią rezoliuciją.

Bendroji informacija

Robotika ir dirbtinis intelektas tapo viena iš labiausiai pastebimų mūsų amžiaus technologinių tendencijų. Spartus jų naudojimo ir plėtojimo masto didėjimas mūsų visuomenei kelia naujų ir sudėtingų iššūkių. Keliui iš pramonės sektoriaus į pilietinės visuomenės aplinką reikia skirtingo požiūrio į šias technologijas, nes robotai ir dirbtinis intelektas padidins sąveiką su žmonėmis labai skirtingose srityse.

JURI komitetas mano, kad šios naujos sąveikos keliamą riziką reikia svarstyti skubiai, užtikrinant, kad į kiekvieną robotų, dirbtinio intelekto ir žmonių kontaktavimo etapą būtų perkeltas pagrindinių esminių vertybių rinkinys. Vykstant šiam procesui ypatingą dėmesį reikėtų skirti žmogaus saugai, privatumui, sąžiningumui, orumui ir savarankiškumui.

Kiti šioje rezoliucijoje aptariami svarbūs aspektai: standartizavimas, intelektinės nuosavybės teisės, atsakomybė už duomenis, užimtumas ir atsakomybė. Itin svarbu, kad teisės aktu būtų numatytos nuspėjamos ir pakankamai aiškios sąlygos, siekiant paskatinti Europos inovacijas robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.

Teisinis pagrindas ir subsidiarumas

Komisijos veiksmus siekiant dabartinius teisės aktus pritaikyti prie robotų ir dirbtinio intelekto realybės reikėtų grįsti SESV 114 straipsniu. Pagal ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį Sąjunga „pagal subsidiarumo principą <...> ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau“. Šiuo metu robotika plėtojama visoje Sąjungoje. Valstybės narės, reaguodamos į šias inovacijas, kuria skirtingus nacionalinės teisės aktus. Manoma, kad dėl jų skirtumų kils kliūčių veiksmingai plėtoti robotiką. Dėl to, kad ši technologija turi tarpvalstybinį poveikį, geriausia išeitis teisėkūrai yra teisėkūra ES lygmeniu.

Bendrieji ir etiniai principai

Rezoliucijoje nustatyti bendrieji ir etiniai principai, taikomi civiliam naudojimui plėtojant robotiką ir dirbtinį intelektą. Visų pirma, siekiant tinkamai reaguoti į šį reiškinį, itin svarbu nustatyti bendrą išmaniųjų autonominių robotų apibrėžtį. Be to, reikėtų stiprinti robotikos ir IRT mokslinius tyrimus ir jų paplitimo poveikį.

Antra, siekiant nustatyti etinius principus, prie šios rezoliucijos pridėta Robotikos chartija. Šią chartiją sudaro Robotų inžinierių etiško elgesio kodeksas, Mokslinių tyrimų etikos komitetų kodeksas ir kūrėjams ir naudotojams skirtos licencijos. Pasiūlytos taisyklės visiškai atitinka ES pagrindinių teisių chartiją.

Taip pat siūloma įsteigti Europos robotikos ir dirbtinio intelekto agentūrą. Ši agentūra, siekdama paremti atitinkamus viešuosius subjektus, teiktų reikalingas technines, etines ir reglamentavimo srities ekspertines žinias.

Intelektinės nuosavybės teisės, duomenų apsauga ir atsakomybė už duomenis

Rezoliucijoje Komisija raginama laikytis harmoningo požiūrio į intelektinės nuosavybės teises, taikomas aparatinės ir programinės įrangos standartams ir kodeksams, saugantiems ir sykiu stiprinantiems inovacijas. Be to, prašoma parengti autoriaus intelektinės kūrybos išraiškos kriterijus, taikomus autorių teise saugomiems kūriniams, sukurtiems kompiuterių ar robotų.

Dėl (kaip tikimasi, masinio) duomenų, gaunamų naudojant robotus ir dirbtinį intelektą, srauto dabartinė nepakankama teisinė duomenų apsaugą reglamentuojanti sistema kelia didelį susirūpinimą.

Standartizavimas, sauga ir saugumas

Dėl didėjančio robotų ir dirbtinio intelekto naudojimo masto reikia standartizavimo Europos lygmeniu, taip siekiant išvengti skirtumų tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos vidaus rinkos susiskaidymo.

Taip pat reikia spręsti vartotojams susirūpinimą dėl saugos ir saugumo robotikos ir dirbtinio intelekto naudojimo srityje keliančius klausimus. Šioje rezoliucijoje itin pabrėžiama, kad, siekiant nustatyti ir įvertinti galimą robotų riziką, itin svarbu realiomis sąlygomis atlikti bandymus su robotais.

Taisyklės specialiais robotų ir dirbtinio intelekto naudojimo atvejais

Šioje rezoliucijoje yra nuostatų, kurias reikia taikyti tam tikrų tipų robotams. Atskiras taisykles reikėtų priimti autonominėms transporto priemonėms, priežiūros paslaugas teikiantiems robotams, medicininiams robotams, žmogaus „taisymui“ ir tobulinimui, taip pat dronams (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemai).

Atsakomybės taisyklės

Galima rizika natūraliai susijusi su autonominių mašinų naudojimu mūsų visuomenėje. Roboto elgesys gali turėti pasekmių pagal civilinę teisę, tiek kalbant apie sutartinę, tiek apie nesutartinę atsakomybę. Taigi, siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą gamintojams ir vartotojams visoje Europos Sąjungoje, reikia paaiškinti robotų veiksmams taikomą atsakomybę ir galimai robotų ir dirbtinio intelekto veiksnumą ir (arba) statusą.

Komisija raginama atlikti būsimos teisėkūros priemonės poveikio vertinimą, siekiant išsiaiškinti visų įmanomų teisinių sprendimų poveikį, pvz., privalomojo draudimo sistemos ir kompensacijų fondo sukūrimą.

Robotika ir dirbtinis intelektas socialiniame kontekste

Didėjantis komunikavimo ir sąveikos su robotais mastas gali padaryti didelį poveikį fiziniams ir moraliniams santykiams mūsų visuomenėje. Taip yra ypač priežiūros paslaugas teikiančių robotų atveju, kalbant apie itin pažeidžiamus žmones, kurie gali pradėti jausti emocinių sąsajų robotams ir prie jų priprasti, o dėl to kyla susirūpinimas dėl žmogaus orumo ir kitų moralinių vertybių.

Robotai ir dirbtinis intelektas jau dabar daro įtaką švietimui ir užimtumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio darbo rinkai, reikia atidžiai stebėti užimtumo tendencijas.

Tarptautiniai aspektai

Atsižvelgiant į robotikos ir dirbtinio intelekto plėtojimą visame pasaulyje, reikia apsvarstyti padėtį ir imtis iniciatyvų pakeisti dabartinius atitinkamus tarptautinius susitarimus, jei to reikia, ar parengti naujas priemones, siekiant nustatyti tam tikras robotikai ir dirbtiniam intelektui taikomas taisykles. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje itin pageidaujamas.


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (16.11.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentas: Georg Mayer

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 14–15 Tarybos Amsterdamo deklaraciją dėl bendradarbiavimo susietojo ir automatizuoto transporto priemonių vairavimo srityje (toliau – Amsterdamo deklaracija),

A.  kadangi Europos Komisija neseniai sudarė aukšto lygio darbo grupę GEAR 2030, kuriai pavesta parengti tinkamo autonominių transporto priemonių diegimo gaires;

B.  kadangi civilinės atsakomybės tikslais būtina atskirti automatizuotas transporto priemones (t. y. tas, kuriose yra prietaisų, leidžiančių automatiškai atlikti tam tikras vairavimo operacijas) ir autonomines transporto priemones (t. y. tas, kurios vykdo visas vairavimo operacijas); kadangi pirmuoju atveju vairavimą vis tiek nuolat kontroliuoja vairuotojas ir jam tenka visa atsakomybė, o antruoju atveju vairavimas neturi būti nuolat kontroliuojamas naudotojo ir nereikia jo įsikišimo; kadangi pirmuoju atveju civilinės atsakomybės tvarka išlieka tokia pat, kaip naudojant įprastą transporto priemonę, o antruoju atveju tokią tvarką būtina atitinkamai pritaikyti;

1.  pabrėžia, kad autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamas, automatizuotas, susietąsias ir autonomines kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemones, įskaitant automobilius, traukinius, laivus, keltus, orlaivius, bepiločius orlaivius, taip pat visų rūšių būsimas šio sektoriaus naujoves ir inovacijas (toliau – autonominės transporto priemonės);

2.  ragina Komisiją vykdant savo su autonominėmis transporto priemonėmis susijusį darbą atsižvelgti į šiuos aspektus: civilinę atsakomybę (atsakomybė ir draudimas), visus su aplinka susijusius klausimus (pvz., energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių technologijos ir energijos šaltiniai) ir su duomenimis susijusius klausimus (prieiga prie duomenų, asmens duomenų ir privatumo apsauga, dalijimasis avarijų ir rizikos būklės duomenimis, finansinė duomenų vertė ir jos paskirstymas);

3.  atsižvelgia į tai, kad autonominės transporto priemonės gali turėti didelį poveikį didinant transporto saugą, kadangi dėl žmonių klaidų šiuo metu padaroma apie 90 proc. eismo įvykių; tačiau pažymi, kad autonominės transporto priemonės negalės panaikinti visų eismo įvykių; todėl kyla atsakomybės klausimų abejonių dėl šalių atsakomybės už eismo įvykius ir žalos atlyginimo nukentėjusiesiems per tokius įvykius;

4.  primena, kad autonominės transporto sistemos viešojo transporto sektoriuje naudojamos jau ilgą laiką (metro) ir pasitvirtino jų patikimumas bei aukšto lygio priimtinumas visuomenei;

5.  mano, kad perėjus prie autonominių transporto priemonių, be jų teigiamo poveikio kelių eismo saugumui, degalų sąnaudoms, aplinkai ir naujoms užimtumo galimybėms telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose, taip pat gali būti prarasta darbo vietų transporto sektoriuje ir sulaukta padarinių draudimo sektoriuje;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbus vaidmuo tenka vairuotojo reagavimo laikui tuo atveju, kai neplanuotai perimama transporto priemonės kontrolė, todėl ragina suinteresuotuosius subjektus nustatyti realias vertes, kurios bus lemiamos sprendžiant saugumo ir atsakomybės klausimus;

7.  pabrėžia, kad itin svarbus vaidmuo tenka Teisės reikalų komiteto pranešimo dėl transporto sektoriaus projektui, turint omenyje technologijų raidą ir rinkoje jau esamą pusiau autonominių ir netrukus atsirasiančią visiškai automatinių transporto priemonių pasiūlą;

8.  pabrėžia, kad svarbu remti tolesnes inovacijas robotikos srityje, pvz., susietųjų ir automatinių transporto priemonių ir bepiločių orlaivių technologijas, siekiant sustiprinti Sąjungos pramonės pozicijas pasaulinėje rinkoje;

9.  pažymi, kad automatinės transporto priemonės gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant tvarų transportą; pažymi, kad automatinės transporto priemonės gali padėti sumažinti eismo spūstis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir laiku reaguoti į technologijų pažangą, taip pat į poveikį aplinkai ir saugai ir inovacijų plėtojimą;

10.  tikisi, jog Komisija pasirūpins, kad valstybės narės bendru sutarimu pritaikytų esamus teisės aktus, pvz., 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos konvenciją dėl kelių eismo, ir taip būtų sudarytos sąlygos naudoti automobilius be vairuotojų, be to, ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonę kuo skubiau įgyvendinti Amsterdamo deklaracijos tikslus;

11.  ragina Komisiją atlikti saugos problemų, susijusių su masiniu bepiločių orlaivių naudojimu, įvertinimą; ragina Komisiją atlikti autonominių transporto priemonių poveikio didinant transporto saugą ir tvarumą tyrimus;

12.  pabrėžia, kad tobulinant maršrutus, kovojant su spūstimis, optimizuojant varymo sistemų naudojimą ir tokių sistemų sąsajas su srauto reguliavimo sistemomis autonominės transporto priemonės padės gerinti aplinkos būklę, visų pirma miestų mazguose;

13.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti autonominių transporto priemonių, eismo valdymo, infrastruktūros ir jos valdymo sąveiką reikės itin tankaus veiksmingo ir patikimo ryšio tinklo, kad realiuoju laiku būtų galima saugiai perduoti didelius kiekius duomenų; pabrėžia, kad reikės nemenkų investicijų į kelių, energijos ir IRT infrastruktūrą ir užtikrinti privatumo ir duomenų apsaugą;

14.  primygtinai pabrėžia pažangios ir susietos transporto infrastruktūros svarbą, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti atitinkama plataus masto, tarpvalstybine ir sąveikia infrastruktūra;

15.  ragina Komisiją parengti civilinės atsakomybės sistemą, kuri apimtų ir nuostatas dėl įrodinėjimo naštos ir būtų pritaikyta prie autonominių transporto priemonių raidos; primygtinai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aiškų atsakomybės pasidalijimą tarp projektuotojo, įvairių autonominės transporto priemonės dalių gamintojų ir surinkėjų, paslaugų teikėjų (transporto paslaugų arba paslaugų, būtinų siekiant užtikrinti autonominės transporto priemonės veikimą) ir galutinių naudotojų, kad būtų užtikrinamas keleivių saugumas ir jų teisės, duomenų apsauga ir apsauga nuo piratavimo;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad autonominių transporto priemonių diegimui, ypač diegiant navigacijos ir saugos sistemas autonominėse transporto priemonėse ir kuriant intelektines transporto sistemas, itin svarbi yra patikima vietos ir laiko nustatymo informacija, kurią teikia Europos palydovinės navigacijos pavyzdinė programa „Galileo“ ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema (EGNOS);

17.  atkreipia dėmesį į didelę pridėtinę autonominių transporto priemonių teikiamą vertę riboto judumo asmenims, kadangi taip jiems sudaromos veiksmingiau būti individualiais kelių eismo dalyviais ir palengvinama jų kasdienybė;

18.  ragina Komisiją iki 2019 m. pateikti pasiūlymą dėl bendros Europos autonominių transporto priemonių ir glaudesnio visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo strategiją (įskaitant bendrą veiksmų planą) ir atlikti nuodugnią rinkos pokyčių ir vystymosi analizę ir pateikti rekomendacijų šiuo klausimu; ragina Komisiją peržiūrėti ir, jei reikia, pakoreguoti Sąjungos reguliavimo sistemą siekiant paremti autonominių transporto priemonių kūrimą ir naudojimą; ragina kuo skubiau baigti kurti ir paleisti palydovus, kurių reikia siekiant užbaigti kurti Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“, kad tokia sistema galėtų būti naudojama autonominėse transporto priemonėse kaip pagrindinė padėties nustatymo sistema;

19.  pažymi, kad kuriant autonomines transporto priemones reikia, kad Sąjunga ir valstybės narės laikytųsi aktyvaus ir ryžtingo institucinio požiūrio ir kad tame dalyvautų technologijų centrai ir automobilių pramonės atstovai;

20.  ragina Komisiją sukurti infrastruktūros standartus, kad būtų sudarytos sąlygos autonominių transporto priemonių plitimui, ir jų diegimo veiksmų planą;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares į krovininių transporto priemonių vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas įtraukti naudojimosi automatizuotomis transporto priemonėmis mokymą, be to, tokį mokymą įtraukti į mokymų siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą programą;

22.  primena, kad reikėtų užtikrinti nepilotuojamų orlaivių vienodumą ir saugumą taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytas priemones(1).

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

10.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Karima Delli, Jacqueline Foster, Bruno Gollnisch, Merja Kyllönen, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Pavel Telička, Wim van de Camp, Roberts Zīle, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ramona Nicole Mănescu, Matthijs van Miltenburg

(1)

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1)


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ  (23.11.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentas: Michał Boni

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą:

–  į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi technologinė pažanga robotikos srityje teigiamai paveiks Sąjungos ekonomiką ir kasdienį asmenų gyvenimą, tačiau tai galėtų reikšti, kad bus grėsmių, į kurias būtina atkreipti dėmesį; kadangi plėtojant visas naujas technologines ir gamybos paradigmas, nesvarbu, ar pagal programą „Horizontas 2020“, ar ne, turi būti paisoma etinių principų ir deramai atsižvelgiama į pagrindines teises, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje;

B.   kadangi daug trečiųjų šalių priėmė robotikos srities gaires ir teisės aktus, o kai kurios valstybės narės pradėjo konkrečius svarstymus šioje srityje; kadangi reglamentavimo sistema, kuri Sąjungos mastu taikoma robotikos ir dirbtinio intelekto sistemų kūrimui ir naudojimui ir kuri remiasi esamomis taisyklėmis, tokiomis kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas(1), galėtų užkirsti kelią taisyklių susiskaidymui bendrojoje rinkoje ir toliau užtikrinti visų ES piliečių pagrindinių teisių – žmogaus orumo, pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui, asmens duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, lygybės ir nediskriminavimo, solidarumo bei piliečių teisių ir teisingumo, taip pat saugumo ir saugos – apsaugą drauge atsižvelgiant į proporcingumo principą;

Etikos principai

1.  mano, kad esama Sąjungos teisinė sistema turėtų būti atnaujinta ir papildyta, kai tinkama, orientaciniais etiniais principais, taikytinais projektuojant, konstruojant ir naudojant robotus ir dirbtinio intelekto sistemas, kad būtų galima užtikrinti, jog ši technologija iš tikrųjų pagerins žmonių gyvenimo kokybę; ragina kuriant ir naudojant tokias technologijas visada atsižvelgti į atsargumo principą;

2.  mano, kad robotikos ir dirbtinio intelekto sistemoms – ypač turinčioms integruotą autonominio veikimo režimą, įskaitant gebėjimą nepriklausomai išgauti, rinkti ir dalytis itin jautraus pobūdžio informacija su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, ir galinčioms savarankiškai mokytis, o gal net savaime keistis – turi būti taikomi patikimi konceptualūs įstatymai ar principai, pvz., principas, kad robotas negali nužudyti žmogaus ar jam pakenkti ir turi paklusti žmogui arba būti jo kontroliuojamas; procesas, kuriam vykstant robotai ir dirbtinio intelekto sistemos renka, naudoja ir tvarko asmens duomenis, turi būti skaidrus ir suprantamas; mano, kad šie principai turėtų būti technologiniu požiūriu neutralūs ir būti grindžiami empiriniais moksliniais tyrimais; pritaria tam, kad būtų kuriama mokslininkams tyrėjams, akademinei bendruomenei ir inžinieriams skirta projektavimo etikos principų sistema, kuri užtikrintų, kad šie technologiniai sprendimai netrukdytų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros raidai, bet atitiktų esamą Sąjungos ir nacionalinę patirtį ir kodeksus, taip pat ES pagrindinių teisų chartijoje įtvirtintas teises ir principus, visų pirma žmogaus orumo, pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui ir jo apsaugos, asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, lygybės ir nediskriminavimo, solidarumo bei piliečių teisių ir teisingumo, ir jiems turėtų būti taikomas proporcingumo principas;

3.  pripažįsta, kad norint apibrėžti tokius įstatymus ir principus ir praktiškai juos įgyvendinti reikia daugiau mokslinių tyrimų dirbtinio intelekto etikos srityje; mano, kad Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupė ilgainiui galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį apibrėžiant etines gaires ir standartus, kurie būtų ir perspektyvūs, ir atsižvelgtų į būsimus technologinius pokyčius;

4.  pabrėžia būtinybę spręsti psichologinio žmogaus ir roboto sąveikos poveikio, taip pat dvejopo technologijų poveikio žmogaus gebėjimams klausimą ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, ypač vaikams, kad neatsirastų žalingos priklausomybės nuo robotų, pvz., dėl to, kad atkuriamos emocinės reakcijos, arba dėl šių žmonių atskirties nuo realybės;

5.  pabrėžia, kad robotika ir dirbtinis intelektas, ypač sveikatos priežiūros, priežiūros ir namų apyvokos robotikos bei medicinos kibernetinės fizinės sistemos, kurių kai kuriuos elementus galima implantuoti į žmogaus kūną arba dėvėti ant jo, turės didelį poveikį žmonių, ypač neįgaliųjų, gyvenimui; todėl pažymi, kad labai svarbu užtikrinti įtraukią ir vienodą prieigą prie šių technologijų; taip pat atkreipia dėmesį į tokių robotikos sistemų poveikį naudotojų privatumui dėl jų prieigos prie tradiciškai apsaugotų erdvių ir konfidencialios asmeninės informacijos; mano, kad turėtų būti užtikrintas medicinos etikos, pacientų saugos ir teikiamos priežiūros vientisumo principų laikymasis;

Privatumo ir duomenų apsauga

6.  pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visose robotikos ir dirbtinio intelekto srityse ir kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos teisinės sistemos duomenų apsaugos srityje nuostatų; pabrėžia, kad robotų ir dirbtinio intelekto sistemų projektuotojai atsakingi už tai, kad produktai būtų kuriami taip, kad jie būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį, taip pat už duomenų tvarkymo procedūrų, kurios atitiktų esamus teisės aktus, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamos procedūros principus, taikymą;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus Sąjungos teisės aktus dėl robotikos ir dirbtinio intelekto būtų įtrauktos priemonės ir taisyklės, pagal kurias būtų atsižvelgiama į sparčią šios srities technologinę raidą, įskaitant kibernetinių fizinių sistemų kūrimą, siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo; pabrėžia, jog būtina, kad tokie teisės aktai derėtų su privatumo ir duomenų apsaugos taisyklėmis, pvz., susijusiomis su informavimo įpareigojimais, teise gauti sprendimo, grindžiamo automatiniu duomenų tvarkymu, paaiškinimą, reikalavimu laikytis pritaikytosios ir standartizuotosios privatumo apsaugos principų, proporcingumo, būtinybės, duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo principais, taip pat su skaidriais kontrolės mechanizmais duomenų subjektams ir duomenų apsaugos institucijoms ir tinkamomis teisių gynimo priemonėmis laikantis dabartinių teisės aktų; ragina peržiūrėti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose ir dirbtinio intelekto sistemose taisykles, principus ir kriterijus vadovaujantis Sąjungos teisine sistema duomenų apsaugos srityje;

8.  ragina taikyti vienodą horizontalų požiūrį į robotiką ir dirbtinį intelektą Sąjungos teisės sistemoje, kuri būtų technologiškai neutrali ir būtų taikoma įvairiems sektoriams, kuriuose būtų galima naudoti robotikos sistemas, pvz., transporto, sveikatos, pramoninės gamybos, telekomunikacijų, teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir daugeliui kitų sektorių; pažymi, kad, kai tinkama, esama teisinė sistema turėtų būti atnaujinta ir papildyta siekiant užtikrinti vienodą duomenų apsaugos, privatumo ir saugumo lygį;

9.  pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią masiniam sekimui naudojantis robotika ir dirbtinio intelekto technologijomis;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvirtą ir skaidrų viešojo ir privačiojo sektorių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, kuris sutvirtintų dalijimąsi žiniomis ir skatintų projektuotojų švietimą ir mokymą etinio poveikio, saugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms klausimais, taip pat vartotojų švietimą ir mokymą robotikos ir dirbtinio intelekto naudojimo klausimais ypatingą dėmesį skiriant saugai ir duomenų privatumui;

Duomenų ir duomenų sistemų bei duomenų srauto saugumas

11.  pabrėžia, kad laisvas duomenų srautas yra būtinas skaitmeninei ekonomikai ir kad jis nepaprastai svarbus robotikai ir dirbtiniam intelektui vystytis; atkreipia dėmesį į tai, kad aukštas robotikos ir dirbtinio intelekto sistemų apskritai – įskaitant jų vidaus duomenų sistemas ir duomenų srautus – saugumo lygis nepaprastai svarbus, norint deramai naudoti robotus ir dirbtinį intelektą; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią galimiems saugumo pažeidimams, kibernetiniams išpuoliams ar netinkamam asmens duomenų naudojimui turi būti užtikrinta tarpusavyje susietų robotų ir dirbtinio intelekto tinklų apsauga, ypač kai renkamas ir tvarkomas didelis duomenų kiekis; pabrėžia būtinybę sukurti mechanizmą, kuris sudarytų galimybes naudotojui sustabdyti savo asmens duomenų tvarkymą saugumo pažeidimo atveju; atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos svarbą duomenų saugumo užtikrinimo metodų srityje ir pabrėžia bendrą visuomenės ir įmonių atsakomybę bendradarbiauti siekiant užtikrinti aukštą duomenų, naudojamų komunikacijai tarp žmonių ir robotų bei dirbtinio intelekto sistemų, saugos, saugumo ir privatumo lygį, taip pat aukštą balso ir ženklų kalbos atpažinimo sistemų kokybę; mano, kad komercinės programinės įrangos ir aparatinės įrangos gamintojai turėtų būti laikomi atsakingais už rimtus duomenų saugumo pažeidimus, nulemtus jų aplaidumo; ragina Komisiją ir valstybes nares paremti ir skatinti būtinųjų technologijų, įskaitant pritaikytąjį saugumą ir komunikacijos kanalus, vystymą;

Bepiločiai orlaiviai (nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos, RPAS)

12.  pabrėžia, kad, kai asmens duomenys tvarkomi naudojant RPAS – nesvarbu, ar tai teisėsaugos tikslais darytų valstybės valdžios institucijos, ar kitokiais įstatymais numatytais tikslais tai darytų privatūs arba vieši subjektai – taikoma teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 6 ir 7 straipsniuose, ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtinta ES pagrindinių teisių 8 straipsnyje ir SESV 16 straipsnyje, be to, turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos teisinės sistemos duomenų apsaugos srityje; ragina Komisiją ištirti, ar nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemose būtina įdiegti atsekamumo ir identifikavimo sistemą, kuri leistų realiuoju laiku nustatyti naudojamo nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio poziciją;

13.  pakartoja savo raginimą Tarybai parengti griežtą ir veiksmingą Sąjungos bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas etinių principų, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, skaidrumas ir civilių gyventojų apsauga, be kita ko, imantis visų įmanomų įgyvendinti atsargumo priemonių siekiant išvengti puolimų per klaidą ir atsitiktinės žalos civiliams, taip pat užtikrinti, kad galutinė kontrolė ir atsakomybė visada priklausytų žmogui; dar kartą reikalauja uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti platų tarptautinį politinį dialogą, kuriuo būtų siekiama nustatyti pasaulinius vis labiau autonominių ginklų sistemų kūrimo, platinimo ir naudojimo teisinius standartus ir etinius apribojimus, pvz., privalomo tarptautinio susitarimo forma;

14.  pripažįsta bepiločių orlaivių technologijų teigiamą raidą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo srityje, ir kartoja, kad Sąjungoje vystant bepiločių orlaivių technologijas reikia siekti pažangos šia linkme;

Elgesio kodeksas

15.  mano, kad konkrečiose srityse, kuriose, kaip matyti iš tyrimų, kurti teisės aktus būtų per anksti, turėtų būti taikomi ne tik atitinkami teisės aktai, bet ir skatinama vadovautis neprivalomų priemonių sistema, elgesio kodeksu arba viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis, galbūt Sąjungos masto, siekiant užtikrinti sektoriaus atstovų ir robotikos sistemų gamintojų bendradarbiavimą su valstybės valdžios institucijomis ir visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; mano, kad tokiomis priemonėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas praktiniams sprendimams, siekiant užtikrinti privatumą ir duomenų apsaugą, žmogaus orumą, nediskriminavimą, saugumą ir etiką robotikos sektoriuje bei deramą kasdienį robotų ir dirbtinio intelekto naudojimą.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

17.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

47

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Heinz K. Becker, Malin Björk, Michał Boni, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Frank Engel, Tanja Fajon, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Roberta Metsola, Claude Moraes, József Nagy, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Harald Vilimsky, Josef Weidenholzer, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Dalton, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ska Keller, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lynn Boylan, Verónica Lope Fontagné, Mylène Troszczynski, Tom Vandenkendelaere, Rainer Wieland

(1)

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (9.11.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentas: Ádám Kósa

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją skubiai nuodugniai įvertinti robotikos poveikį daugybei darbo vietų ir jų pobūdžiui, taip pat esamų ir naujų darbo vietų kokybei ir su jomis susijusiems kompetencijų reikalavimams; prašo surinkti informaciją apie naujas įdarbinimo formas, kad būtų galima kuo efektyviau numatyti, ar, pirma, robotikos plitimas savaime užtikrina gerovę ir pažangą, ar dėl jos žmogaus darbo jėga tradicinėse gamybos ir paslaugų struktūrose tampa nebereikalinga, ir, jei taip, kokių sąlygų reikia, be finansinio saugumo, kad žmonės išliktų sveiki (psichinės ir fizinės gerovės požiūriu), laimingi ir aktyvūs piliečiai, taip pat ar teorinė žmonių ir robotų simbiozės nauda veiksmingai prisideda prie gerovės ir vystymosi; ir, antra, ar besikeičiančioje darbo rinkoje valstybių narių teisės aktai ir praktika gali užtikrinti socialiniu požiūriu teisingą, įtraukų ir tvarų būdą mažinti nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat ar gali užtikrinti aplinką, kurioje visi žmonės turėtų lygias galimybes ugdyti savo talentus, įgūdžius ir individualumo jausmą;

2.  pabrėžia, kad nors robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis vis spartėja, itin svarbu formuoti jo kryptį ir numatyti galimą poveikį užimtumui ir socialinei politikai, nes dėl dažnesnio ir visuotinio robotų naudojimo prekių gamybos ir paslaugų srityse galima užtikrinti didesnį našumą esant mažesniam darbuotojų skaičiui, vadinasi, per ateinantį dešimtmetį kai kurių darbo vietų neliks visai, o daugeliui kitų bus padarytas poveikis; todėl ragina Komisiją iš užimtumo perspektyvos atlikti iššūkių ir galimybių analizę ir parengti metodą, skirtą stebėti, kiek ir kokio pobūdžio darbo vietų prarandama ir sukuriama, pasitelkiant robotizavimą ir automatizmą, ir taip pat nustatyti, koks šio reiškinio poveikis kalbant apie socialinės apsaugos sistemų prarandamas pajamas; taip pat ragina Komisiją reguliariai ir palaikant dialogą su socialiniais partneriais įvertinti, kokiu mastu būtų galima sutrumpinti savaitinį, metinį ir viso profesinio gyvenimo darbo laiką neprarandant pajamų, ir pradėti tirti naujas būsimų socialinės apsaugos sistemų finansavimo galimybes bei persvarstyti, kaip darbuotojai atranda savo darbo vietą ir kaip skaitmeninės darbo jėgos platformos galėtų geriau susieti asmenis, grupes ir projektus;

3.  pažymi, kad dėl robotizacijos bus prarasta daug darbo vietų, tačiau nors atskirai paėmus darbo laikas daugelyje ekonomikos sektorių sutrumpės, dėl padidėjusio produktyvumo bus galima užtikrinti, kad darbuotojų užmokestis nesumažėtų;

4.  mano, kad robotai turėtų būti kuriami taikant žmonių kontrolę ir robotų veiksmų grįžtamumą užtikrinančius procesus ir kad atsižvelgiant į didėjantį robotų autonomijos lygį kartu reikėtų priimti taisykles dėl atsakomybės, susijusios su robotų veiksmų ar neveikimo padariniais; yra susirūpinęs dėl to, kad vykstant šiai naujai ir besitęsiančiai pramoninei revoliucijai darbo automatizavimo srityje nesukurta bendrosios sistemos ir teisės normų, ir mano, kad Sąjunga turi būtinai parengti teisinę sistemą, kuri atspindėtų robotikos srities sudėtingumą ir daugybę jos socialinių padarinių; todėl ragina Komisiją pasiūlyti bendrą išmaniųjų autonominių robotų ir jų pakategorių darbo vietose apibrėžtį ir apsvarstyti privalomo draudimo sistemos, skirtos apsidrausti nuo galimos robotų padarytos žalos ir avarijų, teigiamus ir neigiamus aspektus;

5.  pabrėžia, kad švietimo ir mokymosi sistemos privalo būti pritaikytos prie profesijų ir gamybos būdų raidos, daugiau dėmesio skiriant kūrybinio ir nesikartojančio pobūdžio darbo vietoms, kad būtų galima išsaugoti žmogaus darbo vertę ir suteikti visoms kartoms reikalingus įrankius, kad jos galėtų kiek galima geriau pasirengti darbo rinkai dėl robotizavimo ir automatizavimo nuolat besikeičiančiame pasaulyje; atkreipia dėmesį į įgūdžių lankstumo svarbą ir į gyvenimo bei socialinių įgūdžių svarbą švietime; yra įsitikinęs, kad be mokyklose įgyjamų akademinių žinių vaikai turi įgyti gebėjimą kritiškai mąstyti, kad galėtų abejoti ir priimti informacija pagrįstus sprendimus, gebėjimą kurti, kad galėtų įgyvendinti idėjas ir išsiugdyti iniciatyvos jausmą, ir kad mokymasis visą gyvenimą turi būti vykdomas nuolat užsiimant veikla; pabrėžia, kad dabartinėje dinamiškoje darbo ir paslaugų automatizmo ir skaitmeninimo rinkoje itin svarbūs skaitmeniniai įgūdžiai ir kad reikia vystyti skaitmeninius gebėjimus ir kompetenciją, siekiant užtikrinti aukštą užimtumo lygį ir panaikinti didėjantį skaitmeninį neraštingumą ir su juo susijusią socialinės atskirties riziką; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokymo skaitmeninimui ir robotų panaudojimui mokymo ir mokymosi procesuose, tačiau švietimo sistemoje taip pat turėtų būti pabrėžiamas humanitarinis lavinimas, nes tai duoda naudos – suteikia kūrybinių, išradingumo, meninių ir kultūrinių savybių kintančioje darbo rinkoje, kad žmonės ir toliau būtų pranašesni už mašinas;

6.  pripažįsta, kad robotika suteikia daug galimybių teikti paramą ir padėti žmonėms, visų pirma neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, jų kasdieniame gyvenime ir gali smarkiai prisidėti sudarant sąlygas jų savarankiškam gyvenimui bei integracijai į darbo rinką; laikosi nuomonės, kad reikia nuodugniai apsvarstyti klausimą, kokių užimtumo nuostatų gali prireikti darbo jėgos atžvilgiu, jei dirbtinai ar genetiškai tobulinant ar papildant dabartinius žmogiškuosius gebėjimus bus sukurti neeilinių sugebėjimų turintys žmonės ir taip bus pakeista negalios sąvoka, o tokių priemonių ir gebėjimų turintieji įgis nepranokstamą pranašumą; dėl to natūraliai kils etinių ir moralinių klausimų, kurie turėtų būti kruopščiai ir atskirai apsvarstyti;

7.  pabrėžia, kad žmogui priėmus teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl implanto, protezo ar jo kūną papildančio įrenginio su juo neturi būti elgiamasi nepalankiai ir jis neturi patirti grėsmių užimtumo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitose srityse; pabrėžia, kad turi būti užtikrintos visų piliečių galimybės lygiomis teisėmis ir be kliūčių pasinaudoti naujų technologijų teikiama nauda; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad žmogaus orumas yra Sąjungos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pagrindas, todėl svarbu išsiaiškinti, kaip galima užtikrinti, kad asmenys, dar nepriskiriami prie neįgaliųjų, nebūtų lyginami su „pagerintais žmonėmis“ ir neatsidurtų panašioje nepalankioje padėtyje kaip psichikos arba protinę negalią turintys asmenys, taip pat svarbu išsiaiškinti, ar psichikos arba protinę negalią turintys asmenys galės priimti nepriklausomus sprendimus teikiant jiems sprendimų priėmimo pagalbą, kaip apibrėžta Neįgaliųjų teisių konvencijoje, pasitelkus robotus, ir kaip bus paskirstyta jų atsakomybė;

8.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad naudojant robotus esama tam tikros rizikos, kuri turėtų būti įvertinta, palyginti su galima jų nauda; pažymi, kad reikia turėti omenyje robotų darbe padarytus sužalojimus ir su jais susijusius ieškinius; pažymi, kad nors dėvimos robotų technologijos, pvz., egzoskeletai, kurių paskirtis – apsaugoti nuo sužalojimų darbo vietoje, gali padidinti našumą, dėl jų darbdaviai gali turėti didesnių lūkesčių iš darbuotojų žmonių ir todėl, savo ruožtu, gali atsirasti didesnė sužalojimų rizika; pažymi, kad į tai, be kita ko, turi atsižvelgti teisės aktų leidėjai, darbdaviai, profesinės sąjungos ir darbuotojai rengdami vidaus taisykles, kolektyvinius susitarimus ir pan., ir kad esama kitų su robotais susijusių pavojų, pvz., diskriminacijos pavojus, kylantis po darbo pokalbio, jei gauti duomenys netyčia būtų išanalizuoti; pažymi, kad ėmus naudoti robotus taip pat gali kilti prekybos ir privatumo klausimų;

9.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į didėjantį visuomenės susiskaidymą, mažėjant vidurinės klasės atstovų skaičiui, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad besivystanti robotika gali sudaryti sąlygas turto koncentravimuisi mažumos rankose;

10.  pažymi, kad technologinės pažangos ir robotizacijos poveikis užimtumui ir socialinei politikai iš esmės pakeitė žmonių gaunamos ir teikiamos informacijos, bendravimo, socialinio gyvenimo ir darbo būdus, o kartu sukūrė ir naujų galimybių, ir iššūkių, atvėrė naujas perspektyvas galbūt dar labiau padidinti veiklos efektyvumą, taupyti energiją ir medžiagas; tačiau pabrėžia, kad, nors robotika ir dirbtinis intelektas teikia vilčių visai netrukus ir vidutiniu laikotarpiu suteikti apčiuopiamos naudos, susijusios su našumu ir ekonomika ne tik gamybos ir prekybos srityse, bet ir srityse, kuriose dėl žmonių sąveikos, intelekto ir kūrybiškumo sunku automatizuoti darbo procesus, ir todėl iki šiol tokį darbą atliko tik žmonės, pvz., sektoriuose, kuriuose kartais dirba daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau gali kilti pavojus, kad robotikos srities darbo vietos nekompensuos darbo vietų, kurios, kaip manoma, bus prarastos tokiose srityse, kaip transportas, logistika ir darbas biure; dėl šios priežasties ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir, kai tinkama, regionų ir vietos valdžios institucijomis, parengti naujas apsaugos priemones, kurios būtų pritaikytos prie darbo ir karjeros modelių, kuriuos formuoja skaitmeninimas ir platesnis robotikos taikymas, ir visiems gyventojams teikti tinkamą švietimą ir mokymą;

11.  pažymi, kad dėl pažangiųjų paramos robotų ir dirbtinio intelekto vystymosi atsirandantis skirtumas tarp sukurtų ir prarastų darbo vietų gali turėti pasekmių valstybių narių socialinės apsaugos, pensijų ir nedarbo draudimo sistemų finansiniam stabilumui, ir atkreipia dėmesį į tai, kad darbo vietų praradimas dėl robotizacijos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu taip pat gali būti susijęs su vartojimo pajėgumų sumažėjimo rizika; pabrėžia, kad didžiausia automatizavimo ir robotizacijos užimtumo srityje nauda turėtų būti ne tik darbo jėgos sąnaudų sumažinimas, bet ir našumo padidinimas dėl mažesnio kiekio klaidų, didesnė gamybos apimtis, taip pat geresnė kokybė, sauga ir sparta; ragina Komisiją ir valstybes nares, rengiant robotikos ir skaitmeninės ekonomikos reglamentavimo sistemą, reguliariai konsultuotis su socialiniais partneriais ir užtikrinti jų dalyvavimą, nustatyti riziką, kuri dėl technologinių inovacijų gali kilti darbuotojų sveikatai ir saugai, ir imtis tinkamų priemonių jos išvengti, taip pat apsvarstyti galimybę pradėti taikyti pranešimų teikimo sistemą prieš pradedant naudoti robotus ir jiems sąlyginai prisidedant prie įmonių apyvartos apmokestinimo ir socialinės apsaugos įmokų tikslais;

12.  prašo Komisijos pristatyti gaires dėl etinių ir socialinių principų, kurie būtų įtraukti į ateities teisės aktus robotikos srityje, visų pirma siekiant nustatyti ilgalaikius standartus, pritaikytus prie būsimų technologinių pokyčių;

13.  atkreipia dėmesį į vadinamąją visuomenės patalką (angl. crowdworking); ragina Komisiją ištirti šią naują užimtumo formą ir išsiaiškinti, kaip socialinės apsaugos sistemos ir galiojantys darbo teisės aktai turės būti pritaikyti, kad būtų tinkamai apsaugoti visuomenės patalkos pagrindu dirbantys asmenys;

14.  pabrėžia, kad, nors neįmanoma sustabdyti technologinės pažangos, dabartinė karta turi galimybę ir pareigą formuoti jos kryptį, kad ji atneštų naudos žmonėms ir visai planetai; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų prisidėti prie integracinės strategijos tokiose politikos srityse, kaip gerovė, ekonomikos augimas ir technologijos, kad galėtų būti pasaulinių pokyčių lyderė; ragina valstybes nares ir Komisiją išsamiai išnagrinėti didėjančio robotikos sistemų naudojimo poveikį darbo jėgai netolimoje ateityje ir parengti šios plėtros sistemą teikiant teisės aktus, parengtus taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis technologinis perėjimas samdomiesiems darbuotojams; yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia nedelsiant rasti atsakymą į klausimą, ar dėl tolesnės robotikos raidos ir pigesnių sprendimų vis dar bus darbų, kuriuos atlikti žmonių galimybės bus ribojamos įstatymais dėl to, kad darbas kenksmingas ir (arba) pavojingas žmonių sveikatai (pvz., šiuo metu nėščiosioms taikomos taisyklės) ar dėl kitų priežasčių, taip pat rasti atsakymą į klausimą, kuriose srityse gali reikėti apribojimų ar draudimo pasitelkti dalinę ar visišką automatizaciją, kad būtų užtikrinta sauga ir gerbiamos pagrindinės teisės, kurioms pavojų kelia ištisų pramonės šakų automatizavimas, atsižvelgiant į demokratinius pokyčius ir tvarumą ir siekiant išvengti nenumatytų socialinių pasekmių;

15.  mano, kad turėdami omenyje technologinės pažangos spartą turėtume siekti priimti teisės aktus dėl robotikos numatomai ateičiai; taip pat mano, kad teisės aktai turėtų atitikti tikslą, kad būtų galima reaguoti į mokslinius ir technologinius pokyčius; laikosi nuomonės, kad būtina numatyti naujų verslo sričių atsiradimą; jų galėtų atsirasti toliau vystantis robotikai ir dirbtiniam intelektui; tačiau pažymi, kad robotai yra ne tik darbo įrankis, bet vis dažniau jie veikia autonomiškai gaminant produktus ir teikiant paslaugas, todėl ragina sukurti visapusiškas apsaugos priemones, kad būtų galima užtikrinti tinkamą darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą jiems dirbant su robotais arba kitomis dirbtinio intelekto formomis ar šalia jų, taip pat parengti atsakomybės taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad autonomiškai veikiančių robotų padaryta žala būtų išaiškinama susijusių darbuotojų naudai; todėl ragina Sąjungą ir valstybes nares skatinti kuo greičiau pradėti struktūrinį viešąjį dialogą tų technologijų plėtojimo pasekmių tema ir ragina suinteresuotuosius subjektus, veikiančius mokslinių tyrimų srityje, laikytis kritiško požiūrio ir pateikti konstruktyvių idėjų viešajam dialogui;

16.  pabrėžia, kad robotų ir dirbtinio intelekto sistemų atliekama tvarkymo veikla turi visiškai atitikti Sąjungos duomenų apsaugos teisę ir projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principus;

17.  pažymi, kad robotizavimas suteikia daug galimybių susigrąžinti apdirbamąją pramonę į Sąjungą ir taip sukurti naujų įsidarbinimo galimybių, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams;

18.  mano, kad robotų naudojimas gamybos sektoriuje yra susijęs su dideliais iššūkiais darbuotojų sveikatos ir saugos srityse; pažymi, kad robotizacija, viena vertus, gali palengvinti darbuotojams tenkančią fizinę naštą, tačiau tuo pat metu gali kelti didesnį psichinį krūvį dėl išaugusios kiekvieno asmens atsakomybės vykdant sudėtingesnius gamybos procesus; ragina Komisiją ir jos agentūras, visų pirma Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA), ištirti su skaitmeninimo, robotikos ir dirbtinio intelekto procesais susijusį poveikį psichiniam krūviui ir pateikti pasiūlymų dėl taisomųjų priemonių; ragina užtikrinti, kad darbuotojams visada būtų suteikta galimybė aktyviai dalyvauti kuriant savo darbo aplinką ir kad socialiniai partneriai ir profsąjungos būtų įtraukti visais lygmenimis;

19.  atkreipia dėmesį į mokslinius tyrimus, kurie parodė keturias pagrindines problemas, kylančias mėginant reglamentuoti robotų naudojimą: veiksmų laisvė platformų ir gamintojų, dalyvaujančių kuriant dirbtinį intelektą ir atliekant mokslinius tyrimus šioje srityje, atžvilgiu, kuri ne visada gali būti matoma reguliavimo institucijoms; neaiškumas, kuris atsiranda, kai dirbtinio intelekto sistemas kuria organizaciniu, geografiniu ir jurisdikcijos požiūriu atskiros tyrėjų grupės; dėl veiksmų laisvės gali atsitikti taip, kad dirbtinio intelekto sistemoms bus naudojama daugybė atskirų ir skirtingų jau esamų techninės ir programinės įrangos komponentų; pažymi, kad visų šių komponentų sujungimo į vieną rezultatai negali būti visapusiškai įvertinti, kol tai nėra padaryta, ir dėl šio neaiškumo dirbtinio intelekto sistemų veikimo būdas gali būti dar neaiškesnis nei ankstesnių technologijų; pažymi, kad dėl šios priežasties reguliavimo institucijoms gali kilti sunkumų, nes trūksta aiškumo, kokių problemų gali kelti tokios sistemos ir kaip tas problemas spręsti.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

7

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Sergio Gutiérrez Prieto, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Yana Toom, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Amjad Bashir, Heinz K. Becker, Csaba Sógor, Helga Stevens, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

David Coburn


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (14.10.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentas: Cristian-Silviu Buşoi

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą:

–  į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi senėjimas yra dėl gyvenimo sąlygų ir šiuolaikinės medicinos pažangos išaugusios tikėtinos gyvenimo trukmės rezultatas ir vienas didžiausių XXI a. Europos visuomenių politinių, socialinių ir ekonominių iššūkių; kadangi iki 2025 m. per 20 proc. europiečių bus sulaukę 65 metų ar vyresnio amžiaus ir ypač sparčiai didės 80 metų amžiaus sulaukusių ir jį perkopusių asmenų skaičius – o tai iš esmės pakeis kartų pusiausvyrą mūsų visuomenėse – ir kadangi būtent visuomenei naudinga, kad vyresnio amžiaus asmenys kuo ilgiau liktų sveiki ir aktyvūs;

B.  kadangi 2010–2014 m. labai išaugo robotų pardavimas ir gamyba: vien 2014 m. šie rodikliai padidėjo beveik 30 proc., ypač sveikatos ir priežiūros sektoriuose;

C.  kadangi senėjančioje visuomenėje ima labiau vyrauti negalios, lėtinių ligų, insulto rizikos, smegenų pažeidimų ir susilpnėjusių gebėjimų atvejai bei jų padaugėja;

D.  kadangi visuomenėms ir sveikatos sistemoms teks prisitaikyti prie senėjimo proceso ir vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros poreikių, kad jos galėtų teikti tinkamas priežiūros paslaugas ir išsaugoti finansų tvarumą;

E.  kadangi kibernetinės fizinės sistemos – tai techninės tinklo kompiuterių, robotų ir dirbtinio intelekto sistemos, kurios sąveikauja su materialiuoju pasauliu ir turi daugybę taikomųjų sveikatos priežiūros sektoriaus programų;

F.  kadangi, turint galvoje kibernetinių fizinių sistemų pobūdį, būtina parengti detalius standartus, kurie būtų vienodi visoje Sąjungoje;

G.  kadangi tokios sistemos bus atsirandančių ateities išmaniųjų paslaugų pagrindas ir pamatas bei užtikrins pažangą prie asmeninių poreikių pritaikytų sveikatos priežiūros paslaugų, skubaus reagavimo ir telemedicinos srityse;

H.  kadangi naudojant robotines ar aukštųjų technologijų diagnostikos ir gydymo priemones jokiu būdu neturėtų padidėti medikų ir sveikatos priežiūros specialistų, kurie turi jas naudoti, atsakomybė; kadangi dėl to manoma, kad patartina padidinti sveikatos priežiūros įstaigų arba susijusių gamintojų atsakomybę;

I.  kadangi kibernetinių fizinių sistemų ekonominis ir visuomeninis potencialas gerokai didesnis nei įsivaizduota anksčiau, ir visame pasaulyje skiriamos didelės investicijos technologijai tobulinti;

J.  kadangi naudojant tokias technologijas turėtų ne silpnėti ar nukentėti gydytojo ir paciento santykiai, o gydytojams turėtų būti padedama nustatyti diagnozę ir (arba) gydyti pacientą;

K.  kadangi su kibernetinėmis fizinėmis sistemomis siejama daug ir didelių lūkesčių ir jos turi didelį potencialą, diegiamų naujų technologijų poveikio niekada nebus įmanoma visiškai nuspėti ir jos gali būti sėkmingai integruotos tik jei visuomenei pavyks prisitaikyti prie naujo sąveikos su technologija būdo;

1.  pripažįsta, kad naujų technologijų sveikatos priežiūros srityje taikymas – preziumuojant, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas gydytojo ir paciento santykiams bei laisvam pasirinkimui – greičiausiai bus labai naudingas pacientų priežiūros ir veiksmingo bei tikslaus gydymo ir siekio sumažinti žmogiškosios klaidos riziką požiūriais, taigi gyvenimo kokybė taps geresnė, o tikėtina gyvenimo trukmė – ilgesnė;

2.  mano, kad, nors robotika gali būti naudinga visuomenei, tuo pat metu ji gali visiškai pakeisti tai, kaip žmonės bendrauja tarpusavyje, ir, savo ruožtu, realiai paveikti dabartines visuomenines struktūras; todėl pabrėžia, kad nedelsiant būtina išsami informacija pagrįsta vieša diskusija su šia nauja technologijų revoliucija susijusiais klausimais;

3.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga parengtų reglamentavimo sistemą, pagrįstą etikos principais, kurie atspindėtų robotikos sudėtingumą ir daugybę jos socialinių, medicininių ir bioetinių aspektų;

4.  pabrėžia, kad naujovės, leidžiančios nustatyti tikslesnę diagnozę ir lemiančios geresnes įžvalgas, susijusias su gydymo, priežiūros ir reabilitacijos galimybėmis, lemia tikslesnius medicininius sprendimus ir greitesnį išgijimą bei, savo ruožtu, galėtų sumažinti priežiūrai ir reabilitacijai trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų problemą;

5.  pabrėžia, kad, didėjant kibernetinių fizinių sistemų blokų paklausai, atsiranda potencialo sukurti daug aukštos kvalifikacijos darbo vietų Sąjungoje;

6.  mano, kad robotų, kaip pagalbinės gydytojų ir sveikatos priežiūros specialistų darbo priemonės, naudojimas naudingas žmogiškajai diagnozavimo ir gydymo patirčiai pagerinti, tačiau negalima pamiršti, jog būtina užtikrinti, kad medicinos ir pacientų priežiūros praktika nebūtų nužmoginta;

Priežiūros robotai

7.  pažymi, kad kibernetinės fizinės sistemos gali į gera pakeisti dėl negalios kenčiančių žmonių gyvenimą, nes išmaniosios technologijos gali būti naudojamos prevencijai, pagalbai, stebėsenai ir draugijai;

8.  pažymi, kad kibernetinės fizinės sistemos gali padaryti didžiulį poveikį sveikatos priežiūros sektoriui: dėl jų gali sumažėti bendros sveikatos priežiūros išlaidos, nes medicinos specialistai gydymui skirtą dėmesį galės nukreipti į prevenciją;

9.  pabrėžia, kad, bėgant laikui moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai skirtų robotų srityje tapo įprastesni ir pigesni, taigi pagaminami funkcionalesni ir vartotojams priimtinesni produktai; atkreipia dėmesį į didelę tokių technologijų taikomųjų programų, teikiančių prevencijos, pagalbos, stebėsenos, stimuliavimo ir draugijos paslaugas vyresnio amžiaus, taip pat dėl silpnaprotystės, kognityvinių sutrikimų ir atminties praradimo kenčiantiems asmenims, įvairovę;

10.  pabrėžia, kad, nors kibernetinės fizinės sistemos turi potencialo stiprinti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų judumą ir galimybes bendrauti, slaugytojų vis tiek reikės ir jie toliau bus minėtiesiems asmenims svarbus socialinės sąveikos šaltinis, kurio neįmanoma visiškai pakeisti; pažymi, jog kibernetinių fizinių sistemų technologijos arba robotai gali tik stipriai papildyti žmonių teikiamas priežiūros paslaugas ir užtikrinti tikslingesnį reabilitacijos procesą, kad medikai ir slaugytojai daugiau kokybiško laiko galėtų skirti diagnostikai ir geresnio gydymo galimybėms;

Medicininiai robotai

11.  pažymi, kad ankstyvieji robotai ir išmanieji kibernetinių fizinių sistemų prietaisai, pvz., e. sveikatos prietaisai ir chirurginiai robotai, jau naudojami sveikatos priežiūros srityje ir kad artimiausiu metu ši technologija bus toliau vystoma bei turės potencialo mažinti ir sveikatos priežiūros išlaidas, nes medicinos specialistai gydymui skirtą dėmesį galės nukreipti į prevenciją ir daugiau biudžeto lėšų bus skiriama tam, kad būtų labiau atsižvelgta į įvairius pacientų poreikius, rengiami nuolatiniai mokymai sveikatos priežiūros specialistams ir vykdomi moksliniai tyrimai;

12.  pabrėžia, kad labiau naudojant kibernetines fizines sistemas visuomenė galėtų tapti sveikesnė, nes procedūros taptų ne tokios invazinės, pacientai greičiau išgytų ir rečiau neateinama į darbą dėl su sveikatos priežiūra susijusių priežasčių;

13.  pažymi, kad medicininiai robotiniai prietaisai toliau tobulėja, ir, tikėtina, bus dažniau naudojami chirurginėms procedūroms, taigi išsiplės medicinos galimybės;

14.  pažymi, kad buvo numatyta, jog chirurginiai robotai išplės chirurgų galimybes už įprastos laparoskopijos ribų, ir kad chirurginių robotų vystymas tvirtai susijęs su troškimu įveikti tokius apribojimus bei padidinti kuo mažesnės invazinės chirurgijos, preciziškų judesių ir tikslumo pranašumus;

15.  pabrėžia, kad kibernetinės fizinės sistemos leidžia dirbti telechirurgijos srityje, įskaitant daugybę pranašumų, pvz., tikslesnius rankos judesius, rankos judesio virpulio pašalinimą, jos išdidina vaizdą ir gali jį iš karto išanalizuoti ir vertinti, užtikrina didesnį miklumą ir sudaro sąlygas nuotolinei chirurgijai, tačiau turi būti keliamas fundamentalus reikalavimas gydytojams įgyti kvalifikaciją ir gauti akreditaciją medicininei intervencijai naudojant atskirus kibernetinių fizinių sistemų prietaisus atlikti;

16.  pažymi, kad pastaraisiais metais įvyko didelių pokyčių medicinos švietimo ir mokymo sektoriuje; taip pat pažymi, kad, medicininei priežiūrai tampant vis sudėtingesnei, atmosfera akademiniuose sveikatos centruose suteikia galimybę stiprinti holistinį požiūrį į sveikatą, permąstyti, kaip teikiamos medicininio ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugos, kartu išsaugant svarbiausią gydytojų kompetenciją: naudojantis robotais lemiamą žodį turi tarti jų praktinė patirtis ir autoritetas; ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti aukštus medikų ir paramedikų, kurie naudoja arba planuoja naudoti naująsias robotines technologijas, mokymo ir specializacijos standartus ir skatinti laisvą chirurgų, ketinančių tokias technologijas naudoti savo operacijoms, judėjimą;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti finansines priemones moksliniams robotikos tyrimams socialinių ir su sveikata susijusių ekstremaliųjų situacijų tikslu;

18.  mano, kad gyvybiškai svarbu vadovautis savarankiškos robotų veiklos priežiūros principu, pagal kurį spręsti dėl pradinio gydymo plano ir tarti galutinį žodį dėl jo įgyvendinimo visada būtų paliekama chirurgo kompetencijai;

Klinikinis įvertinimas ir klinikiniai bandymai

19.  pabrėžia, kad medicininės kibernetinės fizinės sistemos turėtų atitikti aukštus medicinos įrangai nustatytus standartus, taikant veiksmingas patikros ir sertifikavimo procedūras, pagal kurias tinkamai parengti darbuotojai siūlomų technologijų saugumą ir veiksmingumą galėtų įvertinti net ir projektavimo etapu;

20.  pabrėžia, kad svarbu skirti chirurginius robotus ir protezus, taip pat egzoskeletus ir draugiją palaikančius robotus, kurių funkcija – padėti neįgaliems arba laikinai neveiksniems asmenims; pabrėžia, kad svarbu atlikti abiejų rūšių robotų patikrą taikant kuo tikslesnius ir aiškesnius standartus;

21.  teigiamai vertina politinį susitarimą dėl reglamento dėl medicinos prietaisų (2012/0266(COD)), kurį teisėkūros institucijos pasiekė 2016 m. birželio mėn.; ragina Komisiją iki dienos, nuo kurios reglamentas turės būti taikomas, užtikrinti, kad naujų robotinių medicinos prietaisų bandymų procedūros būtų saugios – ypač į žmogaus kūną implantuojamų prietaisų atveju; taip pat pažymi, kad pacientams turi būti užtikrinamas visapusiškas skaidrumas jų duomenų, o visuomenei – nepavykusių ir sėkmingų bandymų klausimu ir kad pacientams ir visuomenei turi būti aišku, kam tenka atsakomybė už nepavykusius bandymus ir kibernetines fizines sistemas;

Etika

22.  pabrėžia, kad, eksponentiškai augant technologijų vystymuisi, socialinės sistemos Sąjungoje negali reaguoti tokiu pat tempu, o sveikatos priežiūros sistemų atsakas dar lėtesnis; pabrėžia, jog šie pokyčiai daro didelį poveikį šiandieninei civilizacijai, taigi nepaprastai svarbu, kad technologijų pažanga eitų išvien su ilgalaikio naujųjų technologijų poveikio moralei ir etikai vertinimu prieš šioms technologijoms atsirandant ir visų jų vystymo laikotarpiu;

23.  pabrėžia, jog, kalbant apie etikos standartus, svarbu užtikrinti, kad gaminant robotinius prietaisus būtų paisoma asmenų ir visuomenės pagrindinių teisių, kurios turėtų būti saugomos Sąjungos lygmeniu, numatant bet kokias būtinas technines priemones pagarbai šioms teisėms nuo pat projektavimo etapo užtikrinti, laikantis vadinamojo projektuojant numatytos privatumo apsaugos požiūrio;

24.  atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su įsilaužimo į kibernetines fizines sistemas, integruotas į žmogaus kūną, jų išjungimo arba jų atminties ištrynimo galimybe, nes dėl to gali kilti pavojus žmogaus sveikatai, o kraštutiniais atvejais – net ir žmogaus gyvybei, todėl pabrėžia, kad prioritetas turi būti teikiamas tokių sistemų apsaugai;

25.  pripažįsta specialiųjų poreikių turinčių pacientų, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus ir dėl negalios kenčiančius asmenis, pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad bet kuris vartotojas gali užmegzti emocinį ryšį su kibernetine fizine sistema ir robotu; ir atkreipia ypatingą dėmesį į etinius klausimus, kuriuos kelia galimas jų prisirišimas; ragina Komisiją pradėti svarstyti, kaip užtikrinti, kad kibernetinės fizinės sistemos nedarytų neigiamo poveikio pažeidžiamų asmenų savarankiškumui ir nepriklausomumui;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pagalbinių technologijų vystymą – taip pat ir taikant atsakomybės schemas, kurios skirtųsi nuo taikomų šiuo metu – kad šias technologijas būtų lengviau kurti ir taikyti tiems, kuriems jos reikalingos, kaip numatyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnyje, kurios šalis yra Sąjunga;

27.  pabrėžia, kad svarbu išsaugoti paciento ir gydytojo ryšį priežiūros kontekste, ypač kalbant apie informavimą apie medicininę diagnozę ir gydymą;

28.  pažymi, kad kibernetinių fizinių sistemų naudojimas kelia klausimą dėl žmogaus galimybių stiprinimo, kuris apibrėžiamas kaip turimų prigimtinių žmogaus įgūdžių stiprinimas arba naujų įgūdžių suteikimas, sudarant sąlygas asmenims įveikti negalią;

Poveikis aplinkai

29.  pripažįsta, jog būtina mažinti galimą robotikos aplinkosauginį arba ekologinį pėdsaką, nes tikėtina, kad naudojant kibernetines fizines sistemas ir robotus padidės bendras energijos suvartojimas ir padaugės elektros ir elektroninės įrangos atliekų; pabrėžia, jog būtina maksimaliai didinti potencialą, kad procesai sunaudojamų išteklių požiūriu taptų efektyvesni, didinti energijos vartojimo efektyvumą skatinant atsinaujinančiųjų technologijų naudojimą robotikai, skatinti perdirbtų žaliavų naudojimą ir pakartotinį naudojimą bei mažinti atliekų kiekį; todėl ragina Komisiją į bet kurią Sąjungos politiką, susijusią su robotika, įtraukti žiedinės ekonomikos principus;

30.  taip pat pažymi, kad kibernetinių fizinių sistemų naudojimas darys teigiamą poveikį aplinkai, ypač žemės ūkio ir maisto tiekimo srityse – visų pirma sumažėjus mechanizmų dydžiui ir naudojamų trąšų, energijos ir vandens kiekiui, taip pat renkantis tikslųjį ūkininkavimą;

31.  pabrėžia, kad kibernetinės fizinės sistemos lems energijos ir infrastruktūros sistemų, kurios bus pajėgios kontroliuoti elektros energijos srautą nuo gamintojo iki vartotojo, sukūrimą, taip pat energiją gaminančių vartotojų, kurie ją ir gamins, ir vartos, atsiradimą, taigi bus užtikrinta didelė nauda aplinkai;

–  į savo pasiūlymo dėl rezoliucijos priedą įtraukti šias rekomendacijas:

Saugumas

  Medicininių robotikos prietaisų saugumas – jų taikymo sveikatos priežiūros sektoriuje prielaida. Priežiūros ir medicininių robotų veiksmingumas ir saugumas turėtų būti vertinami atsižvelgiant į konkrečias itin detalias saugumo priemones ir standartines sertifikavimo procedūras, ypatingą dėmesį teikiant tam, kaip jie būtų naudojami sunkumus patiriančių vartotojų arba susidarius nepaprastajai padėčiai; ragina Komisiją priimti išsamias bendras robotinių medicininių prietaisų specifikacijas; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kibernetinių fizinių sistemų tinklų saugumui, siekiant užtikrinti, kad neliktų jokios galimybės į jas įsilaužti ir pavogti neskelbtinus asmens duomenis.

  Į žmogaus kūną implantuotų kibernetinių fizinių sistemų saugumas yra pagrindinis reikalavimas, kadangi bet koks jų gedimas gali būti lemtingas, taigi šiuo atžvilgiu svarbu teikti informaciją ir nedviprasmiškai reglamentuoti atsakomybės klausimus, įskaitant klausimus dėl to, kieno nuosavybė yra šios implantuotos kibernetinės fizinės sistemos, kam priklauso teisės į jas ir kas gali pakeisti jų implantavimą, griežtai uždraudžiant bet kokius eksperimentus su žmonėmis negavus jų sutikimo.

Privatumas

  Medicininės kibernetinės fizinės sistemos ir roboto, kaip elektroninio duomenų apie sveikatą įrašo, naudojimas kelia klausimų dėl teisės aktų, susijusių su pacientų privatumu, medikų profesine paslaptimi ir duomenų apsauga visuomenės sveikatos srityje. Sąjungos duomenų apsaugos nuostatos turėtų būti pritaikytos siekiant atsižvelgti į vis didesnį priežiūros ir medicininių robotų, galbūt tvarkančių itin neskelbtiną asmeninę informaciją ir duomenis apie sveikatą, sudėtingumą ir tarpusavio ryšį; jie turėtų atitikti projektuojant numatytos privatumo apsaugos sampratą, apibrėžtą Reglamente (ES) 2016/679 dėl privatumo. Su medikų profesine paslaptimi susiję elgesio kodeksai turėtų būti sugriežtinti duomenų apie sveikatą, kurie saugomi trečiosioms šalims prieinamose kibernetinėse fizinėse sistemose, požiūriu.

  Draudimo bendrovėms arba bet kuriems kitiems paslaugų teikėjams neturėtų būti leidžiama naudotis e. sveikatos duomenimis, siekiant taikyti diskriminacinę kainodarą, nes tai prieštarautų pagrindinei teisei užsitikrinti paties aukščiausio lygio sveikatos apsaugos standartus.

Mokslinių tyrimų etikos komitetai

  Mokslinių tyrimų etikos komitetai turėtų atsižvelgti į etikos klausimus, iškeltus vystant medicininius robotinius prietaisus ir kibernetines fizines sistemas, daugelyje sveikatos priežiūros ir pagalbos neįgaliems bei vyresnio amžiaus asmenims paslaugų teikimo sričių. Turėtų būti tinkamai apsvarstyti tokie klausimai, kaip vienoda prieiga prie robotų teikiamų prevencinės sveikatos priežiūros paslaugų, konfidencialūs paciento ir gydytojo santykiai priežiūros kontekste ir lengvas ypač specialiųjų poreikių turinčių pacientų (pvz., neįgaliųjų), tačiau ne tik jų (pvz., vaikų, vienišų žmonių ir t. t.) emocinis prisirišimas prie robotų.

  Mokslinių tyrimų etikos komitetai ir Komisija raginami pradėti svarstymus siekiant parengti medicininių kibernetinių fizinių sistemų tyrėjų ir (arba) projektuotojų ir naudotojų elgesio kodeksą, pagrįstą Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytais principais (pvz., žmogaus orumo ir žmogaus teisių, lygybės, teisingumo ir nešališkumo, naudos ir žalos, orumo, nediskriminavimo ir nestigmatizavimo, savarankiškumo ir asmeninės atsakomybės, informacija pagrįsto sutikimo, privatumo ir socialinės atsakomybės bei vyresnio amžiaus asmenų teisių, neįgaliųjų integracijos, teisės į sveikatos priežiūrą ir teisės į vartotojų apsaugą), taip pat dabartine etikos praktika ir kodeksais.

  Verta pažymėti, kad dėl robotikos gali atsirasti daug neapibrėžtumo, susijusio su pareigomis ir atsakomybe.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

61

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, Eleonora Evi, José Inácio Faria, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Dubravka Šuica, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Guillaume Balas, Paul Brannen, Nicola Caputo, Michel Dantin, Mark Demesmaeker, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Martin Häusling, Krzysztof Hetman, Gesine Meissner, James Nicholson, Marijana Petir, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Mihai Ţurcanu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Nicola Danti, Anna Hedh


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ  (15.11.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentė: Kaja Kallas

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą:

–  į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi robotų ir žmonių komandos galėtų būti 85 proc.(1) produktyvesnės negu robotai ar žmonės dirbdami savarankiškai; kadangi robotai, sustiprindami žmonių gebėjimus, sumažins žmogiškųjų klaidų riziką;

B.  kadangi Sąjunga pirmauja pramoninės robotikos srityje – jos tiekimo dalis viršija 25 proc.(2), o naudojimas ir augimas rinkoje sudaro apie 8–9 proc. per metus – taigi pramonės strategijoje šiam sektoriui teikiamas prioritetas;

1.  mano, kad robotika ir dirbtinis intelektas atlieka svarbų vaidmenį gerinant ES ekonomikos konkurencingumą ir našumą, o vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų daryti didesnį poveikį su gamyba nesusijusių pramonės sektorių, pvz., žemės ūkio, transporto, sveikatos priežiūros, saugumo ir viešųjų paslaugų, konkurencingumui; ragina Komisiją skatinti plataus užmojo tarpsektorinę į inovacijas orientuotą politiką robotikos ir dirbtinio intelekto srityje, padedant integruoti technologijas į vertės grandines ir vystyti naujoviškus verslo modelius bei sutrumpinant laiko nuo inovacijos sukūrimo iki jos panaudojimo pramonėje trukmę; prašo Komisijos įvertinti, ar būtina modernizuoti teisės aktus arba parengti Europos gaires, siekiant užtikrinti, kad robotikos ir dirbtinio intelekto srityje būtų vadovaujamasi bendru požiūriu, kuris nepaprastai svarbus įmonių veiklos mastui Sąjungoje didinti;

2  pažymi, kad trečiosios šalys yra pripažinusios strateginę robotikos svarbą ir meta iššūkį pasaulio rinkoje pirmaujančiai Sąjungai, pvz., perimdamos Sąjungos gamintojus; ragina Komisiją parengti pramonės strategiją, pagal kurią būtų sprendžiamas strategiškai svarbių sektorių, pvz., robotikos, vaidmens klausimas ir apibrėžta, kaip Sąjunga galėtų išsaugoti darbo vietas, augimą, praktinę patirtį ir didžiąją vertės grandinės dalį;

3.  pabrėžia, kad robotikos ir dirbtinio intelekto inovacijos bei robotikos ir dirbtinio intelekto technologijų integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų universalųjį ryšį; ragina Komisiją sukurti sistemą, kuri atitiktų Sąjungos skaitmeninei ateičiai keliamus sujungiamumo reikalavimus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad prieiga prie plačiajuosčio ryšio ir 5G tinklų būtų visapusiškai suderinama su tinklo neutralumo principu;

4.  yra tvirtai įsitikinęs, kad sistemų, prietaisų ir debesijos paslaugų sąveika, pagrįsta saugumu ir projektuojant numatyta privatumo apsauga, nepaprastai svarbi duomenų srautams realiuoju laiku – taip robotai ir dirbtinio intelekto sistemos taptų lankstesni ir savarankiškesni; prašo Komisijos skatinti atvirą aplinką – pradedant atviraisiais standartais ir naujoviškais licencijavimo modeliais ir baigiant atvirosiomis platformomis ir skaidrumu – siekiant išvengti užsidarymo sąveiką ribojančiose privačiose sistemose; be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti žmonių ir robotų bei dirbtinio intelekto sistemų komunikacijai naudojamų duomenų aukšto lygio saugumą, apsaugą ir privatumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką, susijusią su robotika ir dirbtiniu intelektu, ir į ES kibernetinio saugumo strategiją integruoti saugumo ir projektuojant numatytos privatumo apsaugos principus, o robotikos ir dirbtinio intelekto klausimą įtraukti į aukšto lygio patariamosios grupės kibernetinio saugumo klausimais, kurią sukurs Komisija, diskusijas;

5.  pažymi, kad prieiga prie duomenų yra esminis mašininio mokymosi algoritmų inovacijų aspektas; ragina Komisiją įgyvendinti plataus užmojo sistemą ir strategiją, susijusią su atviru ir laisvu duomenų srautu – pirmiausia imantis laisvo duomenų srauto iniciatyvos – atsižvelgiant į teisės aktus dėl duomenų apsaugos ir reformuotos intelektinės nuosavybės teisės nuostatas; pabrėžia, kad įgyvendinant laisvo duomenų srauto iniciatyvą turėtų būti išaiškinti duomenų priklausymo savininkui, galimybės juos naudoti ir prieigos prie jų klausimai, nes jie svarbūs tolesnio robotikos technologijų vystymo ir naudojimo požiūriais;

6.  ragina Komisiją atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą padidinti paramą programai SPARC, kuri finansuojama pagal programą „Horizontas 2020“, atlikti prognozių tyrimus, skatinti atviras inovacijas kaip strateginį tikslą, taip pat bendradarbiavimo atmosferą tarp nacionalinių ir Europos įstaigų, mokslinių tyrimų bendruomenių, standartizacijos tarnybų, kurios pritraukia talentus, bei privačiojo sektoriaus, tarp pasaulinio masto bendrovių, MVĮ ir startuolių, kurie nepaprastai svarbūs skatinant inovacijas ir atveriant naujas robotikos technologijų rinkas pasauliniu mastu; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį šiuo požiūriu gali atlikti privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės;

7.  pabrėžia, kad vystant robotikos technologijas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui papildyti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti; pabrėžia, kad, augant robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriui, nemažai darbo vietų bus mechanizuotos ir žmonės mažiau rizikuos dirbti kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, o gyvenimas ir darbo praktika pasikeis, taigi būtini ilgalaikis vertinimas ir priemonės, siekiant užtikrinti deramą dėmesį socialiniams, aplinkosauginiams, etikos, atsakomybės ir švietimo aspektams; pirmiausia mano, kad skaitmeninių įgūdžių, įskaitant kodavimą, ugdymas turi būti įtraukiamas į visas mokymo ir mokymosi programas, pradedant ankstyvuoju ugdymu mokykloje ir baigiant mokymusi visą gyvenimą;

8.  mano, kad medicininiai robotai toliau veržiasi į ypač didelio tikslumo reikalaujančių chirurginių operacijų ir kartojamųjų procedūrų sritį; mano, kad jie turi potencialo gerinti reabilitacijos rezultatus ir teikti itin veiksmingą logistinę pagalbą ligoninėse;

–  į savo pasiūlymo dėl rezoliucijos priedą įtraukti šias rekomendacijas:

9.  mano, kad bet kuri būsimoji teisėkūros iniciatyva, susijusi su robotika ir dirbtiniu intelektu – po konsultacijų su įvairiomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis ir palaikant nuolatinį dialogą – turėtų užtikrinti teisinį tikrumą nevaržant inovacijų šioje sparčiai besivystančioje technologijų srityje;

10.  mano, kad Komisija kartu galutiniais naudotojais, robotų inžinieriais, mokslinių tyrimų bendruomenės atstovais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis turėtų parengti etiško elgesio kodeksą, kuriuo būtų siekiama orientuoti robotikos ir dirbtinio intelekto vystymo veiklą;

11.  mano, kad rekomendacijose dėl licencijų turėtų būti paisoma laisvės sudaryti sutartis ir paliekama erdvės kurti naujovišką licencijavimo tvarką; perspėja robotikos ir dirbtinio intelekto srityje netaikyti naujų intelektinės nuosavybės teisių, kurios galėtų trikdyti inovacijas ir keistis ekspertinėmis žiniomis.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Ernest Maragall, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Carolina Punset, Herbert Reul, Paul Rübig, Algirdas Saudargas, Sergei Stanishev, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michał Boni, Rosa D’Amato, Esther de Lange, Jens Geier, Benedek Jávor, Olle Ludvigsson, Vladimír Maňka, Marian-Jean Marinescu, Clare Moody, Maria Spyraki

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Salvatore Cicu, Albert Deß

(1)

Remiamasi MIT moksliniu tyrimu, pagrįstu bendra automobilių gamintojų BMW ir „Mercedes-Benz“ patirtimi.

(2)

http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/en/h2020-section/robotics.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (12.10.2016)

pateikta Teisės reikalų komitetui

Robotikai taikomos civilinės teisės nuostatos

(2015/2103(INL))

Nuomonės referentė: Dita Charanzová

(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą, į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi robotika nėra naujovė; kadangi robotika gali atlikti ir atlieka vaidmenį keičiant mūsų visuomenę į gera; kadangi robotika ir dirbtinis intelektas gali būti veiksmingi skaitmeninant ekonomiką įvairiuose – pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybų ir transporto – sektoriuose ir paskatinti inovacijas, mažesnę kenksmingų darbo sąlygų riziką ir naujus verslo modelius, tad Sąjunga turi veiksmingai pasinaudoti pokyčiais šioje srityje, kad užtikrintų bendrosios skaitmeninės rinkos pažangą;

B.  kadangi robotai vis dažniau naudojami šalia pat žmonių, o ypač kadangi nuolat plečiasi robotikos paslaugų rinka ir visuomenei gali būti siūlomi nauji patogumai nepamirštant saugos ir atsakomybės klausimų;

C.  kadangi, nepaisant nenuneigiamų pranašumų, kuriuos užtikrina robotika, įgyvendinant veiksmus šioje srityje gali pasikeisti darbo rinka ir kilti būtinybė atitinkamai svarstyti, kokie ateityje turėtų būti švietimas, užimtumas ir socialinė politika;

D.  kadangi 2010–2014 m. gerokai išaugo robotų pardavimas ir gamyba – vien 2014 m. šis rodiklis padidėjo beveik 30 proc. – ypač elektronikos pramonėje;

E.  kadangi Europos gamybos pramonės, kuri sudaro 15 proc. Sąjungos BVP, skaitmeninio pertvarkymo potencialas pridėtinės vertės požiūriu 2025 m. galėtų siekti 1,25 trln. EUR(1), o autonominių ir robotikos technologijų taikymas galėtų padėti padidinti Europos pramonės gamybos apimtį ir užtikrinti svarų konkurencinį Europos pranašumą;

F.  kadangi mašininis mokymasis visuomenei siūlo didžiulį ekonominį ir inovacinį pranašumą: jis ne tik labai pagerina gebėjimą analizuoti duomenis, bet ir kelia uždavinius užtikrinti nediskriminavimą, tinkamą procesą, prieigą prie informacijos ir suprantamus sprendimų priėmimo procesus;

G.  kadangi dėl pokyčių medicininės įrangos, pvz., robotinių protezų ir implantų, srityje juos nešiojantys asmenys tampa gyvybiškai priklausomi nuo to, ar prieinama jų priežiūra, remontas ir patobulinimai;

H.  kadangi vystant visus naujus technologinius ir gamybos prototipus būtina atsižvelgti į duomenų apsaugą ir pagarbą intelektinei nuosavybei;

I.  kadangi nemažai trečiųjų šalių yra priėmusios tinkamas gaires ir teisės aktus robotikos srityje ir kai kurios valstybės narės taip pat pradėjo rimtai svarstyti šį klausimą;

1.  pabrėžia, kad vadovavimasis Sąjungos lygmens požiūriu gali paskatinti pokyčius išvengiant vidaus rinkos susiskaidymo, ir kartu atkreipia ypatingą dėmesį į tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniam robotų ir robotikos sistemų naudojimui; primena, kad atlikti testavimo, sertifikavimo procedūras ir gauti leidimą pateikti produktą rinkai turėtų būti reikalaujama tik vienoje valstybėje narėje;

2.  pabrėžia, kad šį požiūrį turėtų lydėti veiksminga rinkos priežiūra, taip pat teisių gynimo priemonės ir valstybių narių įgaliojimai atšaukti produktą ir sankcionuoti pažeidimus;

3.  atkreipia dėmesį į pagalbos robotikos sektoriaus MVĮ ir startuoliams, kurie kuria naujus šio sektoriaus rinkos segmentus arba naudoja robotus, svarbą;

4.  ragina sukurti plataus užmojo Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų robotikos srityje strategiją, siekiant visapusiškai išvystyti šios srities potencialą skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje;

5.  pripažįsta, kad jau esama ir visoje pramonėje taikoma nemažai tarptautinių standartų, susijusių su tokiais klausimais, kaip sąveikumas ir sauga, tačiau yra įsitikinęs, kad būtina tolesnė suderinta robotikos ir dirbtinio intelekto standartizacija ir kad ji turėtų būti vienas iš Sąjungos prioritetų standartizacijos srityje, siekiant puoselėti inovacijas ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad itin svarbu rengti bendrus saugius aukšto lygio standartus šioje į ateitį orientuotoje srityje;

6.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos tarnybomis toliau iniciatyviai palaikyti ryšį su tarptautinėmis standartizacijos tarnybomis ir gerinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, kad būtų toliau stengiamasi tobulinti standartus šioje srityje; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad steigiami specialūs techniniai komitetai, pvz., ISO/TC 299 „Robotics“, kuris atlieka išimtinai su robotikos standartų vystymu susijusį darbą;

7.  pakartoja, jog didžioji dalis standartų vystomi atsižvelgiant į pramonės įvardytus poreikius, ir ragina Europos ir tarptautines standartizacijos tarnybas nuolat peržiūrėti savo pačių standartus ir užtikrinti, kad jie atitiktų šiuos poreikius;

8.  mano, kad tiek gamybai, tiek asmeniniam naudojimui sukurtiems robotams turėtų būti taikomos produktų saugos ir vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis prireikus būtų užtikrinami minimalūs saugos standartai ir sprendžiamas avarijų, įvykstančių dėl sąveikos su žmonėmis arba dirbant šalia žmonių, rizikos klausimas; mano, kad įgyvendinant bet kurios srities politiką, susijusią su robotika, turėtų būti sprendžiami etikos klausimai, taip pat duomenų, įskaitant trečiųjų šalių ir asmens duomenis, apsaugos, civilinės atsakomybės, švietimo ir mokymo bei kibernetinio saugumo klausimai;

9.  atkreipia dėmesį į pritaikyto privatumo ir saugumo svarbą kuriant robotus, taip pat į robotų reakcijos testavimo taisyklių svarbą užtikrinant vartotojų apsaugą;

10.  pabrėžia, kad visais atvejais, kai siūloma naudoti robotus, ypatingą dėmesį būtina skirti žmogaus orumo klausimui – ypač sveikatos priežiūros srityje;

11.  pažymi, kad gyvybiškai svarbios medicininės įrangos, pvz., robotinių protezų, srityje būtina užtikrinti nenutrūkstamą ilgalaikę prieigą prie priežiūros paslaugų, patobulinimų ir pirmiausia programinės įrangos atnaujinimų, kuriais naudojantis šalinami gedimai ir trūkumai;

12.  mano, kad, įgyvendindamos užimtumo, švietimo ir socialinę politiką, valstybės narės turi labiau atsižvelgti į vadinamosios robotizacijos poveikį; prašo Komisijos padėti siekti vienos reglamentavimo sistemos ir didesnio valstybių narių bendradarbiavimo; ragina valstybes nares pradėti taikyti pertvarkytas mokymų sistemas, siekiant užkirsti kelią informacinių ir ryšių technologijų specialistų trūkumui;

13.  pripažįsta, kad robotikos ir dirbtinio intelekto technologijos vis labiau naudojamos autonominėms transporto priemonėms, pvz., autonominiams automobiliams ir civiliniais tikslais naudojamiems bepiločiams orlaiviams; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau taiko arba svarsto būtent šios srities teisės aktus – taip gali atsirasti nacionalinės teisės aktų kratinys, kuris trikdys autonominių transporto priemonių vystymą; todėl ragina parengti vieną Sąjungos taisyklių rinkinį ir užtikrinti tinkamą vartotojų, įmonių ir kitų suinteresuotųjų šalių interesų pusiausvyrą bei kartu išvengti perteklinio robotikos ir robotikos sistemų reglamentavimo;

14.  ragina bendradarbiauti reglamentavimo srityje, siekiant iš dalies pakeisti kai kuriuos tarptautinius susitarimus, pvz., 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją ir 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės;

15.  mano, kad autonominių transporto priemonių atveju keisti teisinės padėties, susijusios su draudimu, gal ir neprireiks nes, esant dabartinei praktikai ir dabartiniams veiklos vykdytojų, gamintojų ir draudikų santykiams, būtų galima tinkamai prisitaikyti prie diegiamų naujų technologijų, kaip yra buvę ir anksčiau;

16.  pabrėžia, kad robotikos naudojimas sveikatos priežiūrai jau yra auganti rinka – ypač telerobotinių chirurginių procedūrų srityje, kurioje Europa pirmauja; ragina Komisiją užtikrinti sąlygas, kad tokia praktika būtų galima naudotis labiau;

17.  ragina Komisiją padidinti finansavimą tarpdisciplininiams dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi procesų poveikio visuomenei tyrimams.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Catherine Bearder, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Marlene Mizzi, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Birgit Collin-Langen, Morten Løkkegaard, Julia Reda, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew

(1)

STOA, „Etiniai kibernetinių fizinių sistemų aspektai“ (Ethical Aspects of Cyber-Physical Systems), mokslinių prognozių tyrimas (2016 m. gegužės mėn.), 1 priedas, p. 37.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, József Szájer, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Sergio Gaetano Cofferati, Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Constance Le Grip, Victor Negrescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Eleonora Evi, Andrey Novakov

Teisinis pranešimas