Procedūra : 2016/2248(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0016/2017

Pateikti tekstai :

A8-0016/2017

Debatai :

PV 14/02/2017 - 18
CRE 14/02/2017 - 18

Balsavimas :

PV 15/02/2017 - 7.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0040

PRANEŠIMAS     
PDF 613kWORD 57k
1.2.2017
PE 592.332v02-00 A8-0016/2017

dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą

(2016/2248(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Antonio López-Istúriz White

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinio pranešimo dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2017 m. Europos semestrą

(2016/2248(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą(1), taip pat į 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(2), taip pat į 2015 m. birželio 3 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(3), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(4) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „2016 m. metinė augimo apžvalga. Ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“ (COM(2015) 0690),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Komisijos komunikatą dėl 2017 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2016) 0725),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550) ir ataskaitą „Bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas ES ir jos valstybėse narėse“ (SWD(2015) 0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012) 0259),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0261) su 2015 m. spalio mėn. pakeitimais,

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ (COM(2015) 0600),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Bendrosios rinkos veiksmingumo matavimo rodikliai. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio formavimas“ (angl. „Indicators for Measuring the Performance of the Single Market – Building the Single Market Pillar of the European Semester“),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos indėlis į augimą“ (angl. „Contribution of the Internal Market and Consumer Protection to Growth“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0016/2017),

A.  kadangi sukūrus stipresnę ir teisingesnę bendrąją rinką bus padedama kurti naujas darbo vietas, skatinti našumą ir užtikrinti patrauklias sąlygas investicijoms ir inovacijoms, taip pat vartotojui palankią aplinką;

B.  kadangi vėl reikia sutelkti dėmesį į šį tikslą visoje Europoje, be kita ko, laiku parengti ir įgyvendinti skirtingas bendrosios rinkos strategijas, visų pirma bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją;

C.  kadangi vėl sutelkus dėmesį į šį tikslą taip pat reikia atsižvelgti į „Brexit“ poveikį, inter alia, laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, steigimosi teisei, muitų sąjungai ir apskritai vidaus rinkos acquis;

D.  kadangi po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos krizės ES iki šiol patiria stagnaciją ir vangų ekonomikos atsigavimą, taip pat didelį nedarbą ir socialinį pažeidžiamumą; kadangi, kalbant apie labiau teigiamus dalykus, 2016 m. metinės augimo apžvalgos moto buvo „ekonomikos atsigavimo stiprinimas ir konvergencijos skatinimas“;

E.  kadangi 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje primenama, kad reikia siekti integracinio ekonomikos atsigavimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į socialinį bendrosios rinkos aspektą, ir kadangi 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad Europa turi daug investuoti į savo jaunimą ir darbo ieškančius asmenis, taip pat į pradedančiąsias įmones ir MVĮ;

F.  kadangi, nors ekonomika ir atsigauna, daugelyje Europos šalių nedarbo lygis tebėra pernelyg aukštas, ir kadangi užsitęsęs didelio nedarbo laikotarpis daugelyje valstybių narių kelia socialinę žalą;

G.  kadangi Europos semestro tikslai – stiprinti ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimą visoje ES, siekiant didinti stabilumą, skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą bei didinti konkurencingumą, užtikrinant, kad tai derėtų su tikslu siekti socialinio teisingumo ir apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius; kadangi šis tikslas dar nepasiektas;

H.  kadangi bendroji rinka yra vienas iš ES pamatinių principų ir vienas didžiausių ES laimėjimų; kadangi norint, kad Europos semestras sėkmingai skatintų ekonomikos augimą ir padėtų ją stabilizuoti, jis turi taip pat apimti bendrąją rinką ir politiką, kuria siekiama tokią rinką sukurti;

Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio stiprinimas

1.  dar kartą tvirtina, kad bendroji rinka yra vienas iš ES pamatų ir valstybių narių ekonomikos ir viso Europos projekto pagrindas; pažymi, kad bendroji rinka išlieka susiskaidžiusi, nepakankamai įgyvendinama ir turi didelį ekonomikos augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo potencialą; pabrėžia, kad siekiant, jog ES sėkmingai stiprintų savo atsigavimą, skatintų konvergenciją ir remtų investicijas į savo jaunimą ir darbo ieškančius asmenis, taip pat pradedančiąsias įmones ir MVĮ, bendrajai rinkai tenka svarbiausias vaidmuo; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengti visi bendrosios rinkos ir skaitmeninio sektoriaus aspektai, įskaitant prekes, paslaugas, kapitalą, darbą, energiją, transportą;

2.  dar kartą ragina kurti tvirtą Europos semestro bendrosios rinkos ramstį, kuris turėtų socialinių aspektų ir apimtų sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys, kurių poveikis, dažnumas ir apimtis valstybėse narėse dažnai laikomi didesniais; ragina išsamiai įvertinti bendrosios rinkos integraciją ir vidaus konkurencingumą; tvirtina, kad bendrosios rinkos integracijos padėties vertinimas turėtų tapti ekonomikos valdymo sistemos dalimi;

3.  primena, jog Europos semestras buvo pradėtas įgyvendinti 2010 m. siekiant užtikrinti, kad valstybės narės savo ekonominius ir biudžetinius planus su savo ES partneriais aptartų visus metus tam tikru laiku ir galėtų pakomentuoti viena kitos planus ir kartu stebėti pažangą; pabrėžia, kaip svarbu nenutolti nuo socialinės veiklos ir skatinti didėjančią ekonominę ir socialinę konvergenciją;

4.  pabrėžia, kad Europos semestro bendrosios rinkos ramsčiu turėtų būti naudojamasi ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo svarbiausioms sritims, įskaitant visus bendrosios rinkos aspektus, nustatyti; be to, pabrėžia, kad juo taip pat turėtų būti naudojamasi kaip įsipareigojimo vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse kriterijumi;

5.  pabrėžia, kad remiantis Europos semestro bendrosios rinkos ramsčiu būtų galima reguliariai vertinti bendrosios rinkos valdymą sistemingai atliekant nacionalinės teisės aktų ir duomenų analizės priemonių patikras, siekiant nustatyti neatitikties atvejus, pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų laikymosi stebėseną ir suteikti reikalingą informaciją turinčioms institucijoms galimybę pertvarkyti, įgyvendinti ir taikyti bendrosios rinkos reguliavimo sistemą ir užtikrinti jos vykdymą, taip duodant konkrečių rezultatų piliečiams;

6.  palankiai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad globalizacijos ir technologinių pokyčių nauda būtų tinkamai paskirstyta tarp įvairių visuomenės grupių, visų pirma tarp jaunimo; ragina visais lygmenimis didinti informuotumą apie pajamų paskirstymo politikos ir reformų poveikį, užtikrinant lygybę, teisingumą ir įtrauktį;

7.  mano, kad nacionalinių priemonių ar įgyvendinimo atveju ankstyvoji intervencija gali būti veiksmingesnė ir duoti geresnių rezultatų nei pažeidimo nagrinėjimo procedūros; tačiau pabrėžia, kad jei ankstyvosios intervencijos procedūra rezultatų neduoda, Komisija privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, taip pat ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad užtikrintų visišką bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimą;

8.  dar kartą ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Komisijos pirmiau nustatytas ir 2014 m. rugsėjo mėn. tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ išsamiau aptartas pagrindines ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sritis, kurios naudingos XXI a. pritaikytai ES bendrajai rinkai sukurti, įskaitant paslaugas, bendrąją skaitmeninę rinką, ypač e. prekybą, vartotojų acquis, viešuosius pirkimus ir koncesijas bei laisvą prekių judėjimą;

9.  primygtinai ragina Komisiją sistemingai stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą ir teikti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose tomis taisyklėmis prisidedama prie struktūrinių reformų, ir atsižvelgdamas į tai primena koks svarbus naujasis požiūris, kurio laikosi Komisija ir pagal kurį daug dėmesio skiriama socialiniam teisingumui; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie valstybių narių padarytą pažangą įgyvendinant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su bendrosios rinkos veikimu ir produktų, prekių ir paslaugų rinkų integracija, nes tai yra metinės augimo apžvalgos dokumentų rinkinio dalis;

10.  primena, kad bendras konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytų pagrindinių reformų įgyvendinimas kai kuriose srityse tebėra nepakankamas ir įvairiose šalyse skiriasi; ragina valstybes nares skatinti pažangą tvirtinant reformas pagal konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas kartu su tinkamu sekos nustatymu ir įgyvendinimu, kad būtų padidintos augimo galimybės ir skatinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

11.  mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; ragina valstybes nares suteikti Komisijai galimybę pristatyti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas nacionaliniuose parlamentuose; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas; pakartoja savo prašymą, kad Komisija kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos;

12.  ragina Konkurencingumo tarybą aktyviai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir kaip rengiamos šios rekomendacijos;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad vieni iš Investicijų plano Europai tikslų yra nereikalingų kliūčių šalinimas, inovacijų skatinimas ir bendrosios rinkos stiprinimas, kartu didinant investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir socialinę infrastruktūrą;

14.  pabrėžia, kad investavimo aplinkos gerinimas – bendrosios rinkos stiprinimas didinant reguliavimo nuspėjamumą ir užtikrinant vienodas sąlygas ES bei pašalinant nereikalingas kliūtis investicijoms ES viduje ir iš ES nepriklausančių šalių; primena, kad tvarioms investicijoms reikia tvirtos ir nuspėjamos verslo aplinkos; pažymi, kad ES lygmeniu buvo pradėtos įgyvendinti kelios darbo kryptys, nustatytos Bendrosios rinkos strategijoje, energetikos sąjungoje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir mano, kad ES veiksmus turi papildyti nacionalinio lygmens veiksmai;

15.  primena, kad naujas rekomendacijų euro zonai rinkinys apima reformas, kurių tikslas – užtikrinti atviras ir konkurencingas prekių ir paslaugų rinkas; taip pat primena, kad nacionalinės ir tarpvalstybinės inovacijos bei konkurencija yra kelias į veikiančią bendrąją rinką, ir mano, kad Europos teisės aktais reikėtų stengtis tai užtikrinti;

16.  remia Komisijos raginimą valstybėms narėms dvigubai padidinti savo pastangas, susijusias su trimis ekonomikos politikos trikampio elementais, taip daugiausia dėmesio skiriant socialiniam teisingumui, kad būtų skatinamas įtraukesnis augimas;

17.  pritaria Komisijos požiūriui, kad su bendrąja rinka suderinamos pastangos siekiant konvergencijos turi būti pagrįstos geriausia mokymosi visą gyvenimą strategijų patirtimi, veiksminga politika, skirta padėti bedarbiams vėl integruotis į darbo rinką, moderniomis ir įtraukiomis socialinės apsaugos ir švietimo sistemomis;

Nepanaudotas bendrosios rinkos potencialas pagrindinėse augimo srityse

18.  pabrėžia, kad, nors buvo panaikintos tarifinės kliūtys bendrojoje rinkoje, iki šiol tebėra daugybė nereikalingų netarifinių kliūčių; pabrėžia, kad norint sustiprinti bendrąją rinką reikia imtis skubių veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, siekiant spręsti šių nereikalingų netarifinių kliūčių klausimą tokiu būdu, kad būtų skatinami socialiniai, vartotojų ir aplinkos apsaugos standartai, siekiant didinti konkurenciją, skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad nereikėtų toleruoti valstybių narių protekcionizmo ir diskriminacinių priemonių; dar kartą pakartoja savo prašymą, kad Komisija 2016 m. pateiktų išsamią netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje apžvalgą ir išnagrinėtų kovos su jomis būdus aiškiai atskiriant netarifinę kliūtį ir reglamentus, kuriais proporcingai įgyvendinamas teisėtas valstybės narės viešosios politikos tikslas, įskaitant plataus užmojo pasiūlymą kuo greičiau panaikinti šias netarifines kliūtis, kad būtų galima panaudoti vis dar neišnaudotas bendrosios rinkos galimybes;

19.  pabrėžia, kad dėl su laisvu paslaugų teikimu susijusių kliūčių kyla itin didelis susirūpinimas, nes jos visų pirma trukdo mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra ES ekonomikos kūrimo varomoji jėga, tarpvalstybinei veiklai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl neproporcingų administracinių reikalavimų, patikrų ir sankcijų gali būti panaikinami bendrosios rinkos laimėjimai;

20.  atkreipia dėmesį į Bendrosios rinkos strategiją ir jos tikslinius veiksmus, kuriais turėtų būti siekiama suteikti daugiau galimybių vartotojams, specialistams ir įmonėms, ypač MVĮ, skatinant Europai būtiną modernizaciją bei inovacijas ir sudarant tam galimybes, taip pat užtikrinant praktinius rezultatus, kurie naudingi vartotojams ir įmonėms kasdieniame gyvenime; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas, kuriomis būtų galima vystyti bendradarbiavimu grindžiamą ekonomiką ir suteikti galimybę jai klestėti; pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiama ekonomika suteikia ypač daug augimo ir vartotojų pasirinkimo galimybių;

21.  ragina valstybes nares imtis reformų ir politikos, kad būtų sudarytos palankios sąlygos naujų technologijų sklaidai, siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudingos platesniam įmonių ratui; ragina Komisiją nedelsiant pateikti konkrečių pasiūlymų, nurodytų 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje, susijusių su bendrosios rinkos taisyklių vykdymo užtikrinimu, taip pat verslo paslaugų srities priemonėmis, įskaitant palankesnių sąlygų jų tarpvalstybiniam teikimui sudarymą ir paprastos, modernios ir sukčiavimui atsparios PVM sistemos sukūrimą;

22.  palankiai vertina Komisijos pranešimą 2017 m. metinėje augimo apžvalgoje apie vykdomą veiklą bendrosios ES leidimų suteikimo sistemos, kuri būtų tiesiogiai taikoma dideliems projektams, turintiems tarpvalstybinį aspektą, arba pagrindinėms investicijų platformoms, apimančioms bendrą nacionalinį finansavimą, srityje;

23.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES viešųjų pirkimų taisyklės būtų įgyvendintos laiku, visų pirma e. viešųjų pirkimų diegimas ir naujos nuostatos, kuriomis skatinama dalyti sutartis į dalis, nes tai itin svarbu siekiant skatinti inovacijas ir konkurenciją ir remti MVĮ viešųjų pirkimų rinkose;

24.  pabrėžia, kad bendrojoje paslaugų rinkoje akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, kartu išsaugant aukštą šių paslaugų kokybę; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos paslaugų kortelės ir suvienodintos pranešimo formos; ragina Komisiją peržiūrėti rinkos plėtrą ir, jei reikia, imtis veiksmų, susijusių su draudimo reikalavimais verslo ir statybos paslaugų teikėjams;

25.  pažymi, kad Europoje yra daugiau kaip 5 500 profesijų, kurių atstovai privalo turėti konkrečias kvalifikacijas arba specialų išsilavinimą, ir šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad reglamentuojamų profesijų tarpusavio vertinimą atlieka Komisija su valstybėmis narėmis;

26.  ragina Komisiją ryžtingai veikti prieš valstybių narių protekcionizmą; mano, kad valstybės narės turėtų netaikyti diskriminacinių priemonių, pavyzdžiui, prekybos ir mokesčių teisės aktų, kurie veikia tik tam tikrus sektorius ar verslo modelius ir kuriais iškreipiama konkurencija, apsunkinant užsienio įmonių galimybes įsisteigti atitinkamoje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos principų pažeidimas;

27.  tikisi, kad bendrosios prekių rinkos srityje Komisija pateiks pasiūlymą dėl Abipusio pripažinimo reglamento persvarstymo siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų veiksmingą teisę laisvai prekiauti visoje ES produktais, kurie yra teisėtai parduodami vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad valstybės narės tinkamai netaiko ir nesilaiko tarpusavio pripažinimo principo, todėl įmonės, užuot užsiėmusios verslu, dažnai turi daugiausia dėmesio skirti pastangoms įveikti su nepakankamu įgyvendinimu susijusius sunkumus;

28.  ragina Komisiją toliau siekti savo vizijos sukurti vieną bendrą ir nuoseklią Europos standartizacijos sistemą, kuri gebėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos, apimtų įvairias politikos sritis ir teiktų naudos vartotojams ir įmonėms; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos standartai dažnai priimami visame pasaulyje, o tai naudinga ne tik dėl sąveikumo ir saugos, sąnaudų sumažinimo, lengvesnės įmonių integracijos vertės grandinėje ir prekybos, bet ir suteikia galių pramonei pasitelkiant tarptautinimą;

29.  mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos vystymas labai svarbus siekiant skatinti ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti būtinas naujoves ES rinkoje, išsaugoti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje ir suteikti naudos įmonėms ir vartotojams; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką;

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas

30.  dar kartą ragina Komisiją stiprinti bendrosios rinkos valdymą kuriant analitinių priemonių, įskaitant socialinius rodiklius, kurios leistų geriau įvertinti bendrosios rinkos rezultatus Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio sistemoje, rinkinį; mano, kad naudojant tokią analitinę priemonę būtų galima gauti informacijos, naudingos rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, metinę augimo apžvalgą, Europos Vadovų Tarybos gaires valstybėms narėms ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires;

31.  ragina užtikrinti bendrosios rinkos valdymo sistemos įgyvendinimą, griežčiau prižiūrėti ir vertinti, ar tinkamai, laiku ir veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos bendrosios rinkos taisyklės; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti taikant bendrosios rinkos valdymo priemones ir geriau naudoti su kiekviena valstybe nare susijusius bendrosios rinkos rezultatų suvestinės duomenis, taip pat juos tobulinti atsižvelgiant į politikos įgyvendinimo rezultatus;

32.  vis dar laikosi nuomonės, kad reikia sukurti integruotą vertinimo sistemą, skirtą bendrosios rinkos rezultatams įvertinti ir apjungiančią įvairią metodiką, pavyzdžiui, sudėtinius rodiklius, sistemingą rodiklių rinkinį ir atskiriems sektoriams skirtas priemones, siekiant šią sistemą įtraukti į Europos semestro procedūrą; ragina Komisiją, siekiant įvertinti bendrosios rinkos intensyvumo stiprėjimą prioritetinėse pagrindinėse srityse ir suteikti jam postūmį, apsvarstyti galimybę numatyti pagrindinį bendrosios rinkos integracijos rodiklį ir su tuo rodikliu susijusį tikslą;

33.  pakartoja savo raginimą Komisijai nustatyti, kai tai pagrįsta, kiekybinius tikslus, susijusius su nereikalingos administracinės naštos mažinimu Europos lygmeniu; prašo atsižvelgti į šiuos kiekybinius tikslus vykdant naująją Komisijos iniciatyvą mažinti administracinę naštą;

34.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešojo administravimo institucijas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir verslo subjektams ir sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai;

35.  ragina Komisiją prieš kiekvieną teisėkūros iniciatyvą atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į teisės akto padarinius verslo aplinkai visose valstybėse narėse, ir atidžiai įvertinti tinkamą sąnaudų ir projekto tikslų pusiausvyrą visoje ES;

36.  ragina Komisiją ryžtingai tęsti veiksmus, susijusius su pažangiuoju vykdymo užtikrinimu ir taisyklių laikymosi kultūra, siekiant ištaisyti padėtį, kai ne visos bendrosios rinkos teoriškai teikiamos galimybės yra realiai išnaudojamos dėl to, kad ES teisės aktai nėra visapusiškai įgyvendinami ir neužtikrinamas jų vykdymas;

37.  ragina Komisiją stiprinti rinkos priežiūros mechanizmą, padedantį aptikti nesaugius ir reikalavimų neatitinkančius gaminius ir pašalinti juos iš bendrosios rinkos; dar kartą ragina Tarybą nedelsiant priimti Produktų saugos ir rinkos priežiūros dokumentų rinkinį;

38.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, siekiant skatinti naudoti ir tobulinti esamas priemones ir paslaugas, pavyzdžiui, bendrus kontaktinius centrus, produktų kontaktinius centrus, statybos produktų kontaktinius centrus, portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, naudotojui patogiu būdu, kad jie būtų naudingi piliečiams ir įmonėms, ir nekantriai jos laukia;

39.  pripažįsta teigiamą ES koordinuojamų patikrinimo akcijų (angl. „EU Sweeps“), kurių Komisija ėmėsi siekdama pagerinti vykdymo užtikrinimą rengiant suderintas patikrinimų akcijas tam, kad būtų nustatyti vartotojų teisės aktų pažeidimai internetinėje aplinkoje, vaidmenį;

40.  pripažįsta geresnio reglamentavimo principų ir REFIT iniciatyvos svarbą užtikrinant didesnį dabartinių ir būsimų teisės aktų suderinamumą ir kartu išsaugant reglamentavimo suverenumą, taip pat reglamentavimo saugumo ir nuspėjamumo poreikį;

41.  pabrėžia Komisijos pagalbos ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis svarbą geresnio bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir taikymo srityse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių nacionalinio lygmens veiksmų, be kita ko, siekiant sumažinti administracinę naštą ir vengti papildomų reikalavimų nustatymo perkeliant direktyvas į nacionalinę teisę (perteklinio reglamentavimo), kaip antai mokesčių kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms;

42.  pabrėžia, kad bendroji rinka turėtų ir toliau tarnauti visiems subjektams – ES piliečiams, ypač studentams, specialistams ir verslininkams ir ypač MVĮ – visose valstybėse narėse, kurios turėtų ir toliau palaikyti nuolatinį dialogą ir įsipareigoti įvertinti, kurios priemonės veikia, o kurios – ne ir kuria kryptimi bendrosios rinkos politika turėtų būti plėtojama ateityje; todėl atkreipia dėmesį į Bendrosios rinkos forumo, kurį kasmet rengia Komisija, bendradarbiaudama su vietos partneriais, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijomis, pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, socialiniais partneriais, prekybos rūmais ir verslo asociacijomis, vaidmenį;

°

°  °

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0060.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054, A. Schwabo pranešimas.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237, L. Comi pranešimas.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0263, D. Daltono pranešimas.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įžanga

Bendroji rinka – tai vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų. Per pastaruosius 50 metų Europos bendrojoje rinkoje – 500 mln. gyventojų rinkoje – buvo sukurta masto ekonomija Europos įmonėms ir dėl to padidėjo pramonės konkurencingumas, taip pat atsirado naujų verslo galimybių, buvo kuriamos darbo vietos ir vartotojams pasiūlytas didesnis pasirinkimas už mažesnes kainas, sudarant žmonėms galimybes gyventi, dirbti ir studijuoti ten, kur jie pageidauja. Bendroji rinka labiau nei bet kuri kita Europos politika padėjo geriau integruoti ES įmones, teikdama joms tarptautines vertės grandines, taigi ir užtikrindama konkurencingumą pasauliniu mastu.

Europos Sąjungos besikeičianti aplinka yra nuolatinis iššūkis bendrajai rinkai, kuriai būtina prisitaikyti. Nedidelis atsigavimas, kurį sąlygojo nevienodi ekonominės veiklos rodikliai ir socialinės sąlygos bei reformų įgyvendinimo rezultatai, skatina mus kurti politiką, kuria siekiama stiprinti ekonomikos atsigavimą ir skatinti konvergenciją lygiuojantis į geriausių rezultatų pasiekusias šalis.

Nustatytas nepakankamas investicijų lygis ir kliūtys prekių ir paslaugų rinkose daro neigiamą poveikį Europos ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui. Verslo įmonių veikla dažnai stringa dėl nebeaktualių ir pernelyg apsunkinančių taisyklių.

Tuo tarpu inovacijos ir pasaulinės vertės grandinės atveria daug naujų galimybių. Skaitmeninės technologijos skatina pokyčius daugelyje pramonės sektorių, padeda pereiti prie efektyvesnių gamybos būdų ir naujų, novatoriškų verslo modelių. Dėl vis glaudžiau tarpusavyje susijusių gamybos ir paslaugų sektorių daugėja pažangių ir netaršių komercinių pasiūlymų, kuriais vartotojams garantuojama didesnė papildoma nauda. Tačiau dėl tokių inovacijų taip pat keičiasi tradiciniai verslo modeliai ir nusistovėję vartotojų ir ūkio subjektų santykiai.

Gerinti Europos ekonominį modelį ir atkurti konkurencingumą reikia visapusiškai derinant viešuosius finansus, struktūrines reformas ir tikslines investicijas. Tvarus ekonomikos atsigavimas ir konvergencijos proceso atgaivinimas gali būti užtikrintas tik jei visos ES institucijos ir valstybės narės veiks kartu. Tam reikalingas glaudus Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų, socialinių partnerių, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei visos pilietinės visuomenės dalyvavimas.

Europos investicijų planas, kuriuo siekiama per trejus metus sutelkti ne mažiau kaip 315 mlrd. EUR papildomų investicijų ir pasiekti prieš krizę buvusį tvarų investicijų lygį, jau veikia. Šiuo planu siekiama skatinti investicijų finansavimą, šalinti kliūtis, didinti inovacijas ir stiprinti bendrąją rinką. Valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį siekiant šių tikslų.

Tai penktasis Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto pranešimas dėl bendrosios rinkos valdymo ir vienas iš trijų Parlamento pranešimų dėl 2017 m. Europos semestro. Šiame pranešime ypatingas dėmesys skiriamas Komisijos metiniam ekonominės politikos koordinavimo ciklui – Europos semestrui, taip pat Komisijos paskelbtai metinei augimo apžvalgai, įspėjimo mechanizmo ataskaitai, bendros užimtumo ataskaitos projektui ir rekomendacijoms euro zonai siekiant geriau integruoti euro zoną ir ES ekonomikos valdymo nacionalinius aspektus į 2017 m. ciklą.

Pranešėjas suskirstė pranešimą į tris dalis: pirmojoje dalyje apžvelgiamas Europos semestro proceso bendrosios rinkos ramsčio stiprinimas; antroje dalyje aptariama, kaip bendrosios rinkos potencialas galėtų būti panaudotas pagrindinėse augimo srityse; paskutinė dalis skirta aptarti bendrosios rinkos valdymo stiprinimą.

Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio stiprinimas

Atsižvelgdamas į ankstesnius IMCO pranešimus dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant Europos semestrą, pranešėjas mano, kad svarbu priminti ilgalaikį Parlamento raginimą sukurti tikrą Europos semestro bendrosios rinkos ramstį, kuris apimtų sistemą, pagal kurią būtų nuolat stebimos ir nustatomos konkrečiose šalyse esančios bendrosios rinkos kliūtys, vertinami bendrosios rinkos integracija ir konkurencingumas.

Europos semestro bendrosios rinkos ramsčiu turėtų būti siekiama nustatyti svarbiausias sritis ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti ir tai turėtų būti pasiryžimo vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse kriterijus. Tai suteiktų galimybę reguliariai vertinti bendrosios rinkos valdymą, suteikiant institucijoms informaciją, būtiną siekiant perprojektuoti, įgyvendinti, taikyti bendrosios rinkos reglamentavimo sistemą ir užtikrinti jos vykdymą, pateikiant piliečiams konkrečius rezultatus. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėtų sistemingai stebėti bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą, kai ji teikia konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ypač tose srityse, kuriose tomis taisyklėmis prisidedama prie struktūrinių reformų.

Galiausiai, pranešėjas primena, kad vieni iš Investicijų plano Europai tikslų yra kliūčių šalinimas, inovacijų didinimas ir bendrosios rinkos stiprinimas. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas pabrėžia, kad investavimo aplinkos gerinimas – bendrosios rinkos stiprinimas didinant reguliavimo nuspėjamumą ir užtikrinant vienodas sąlygas ES bei pašalinant kliūtis investicijoms ES viduje ir iš ES nepriklausančių šalių.

Bendrosios rinkos potencialo panaudojimas pagrindinėse augimo srityse

Atsižvelgdamas į pagrindines augimo sritis, kuriose bendrosios rinkos potencialas lieka nepanaudotas, pranešėjas primena, kad, nepaisant tarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje uždraudimo, vis dar esama daugybės netarifinių kliūčių, ir mano, kad norint stiprinti bendrąją rinką reikia imtis skubių veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, kad būtų sprendžiamas šių netarifinių kliūčių klausimas. Ši tema buvo išsamiai aptarta D. Daltono pranešime dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje.

Be to, pranešėjas palankiai vertina 2015 m. Bendrosios rinkos strategiją „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“. Bendrosios rinkos strategija buvo L. Comi pranešimo tema; jame taip pat buvo pabrėžta, kad svarbu įgyvendinti strategijos tikslinius veiksmus, kuriais siekiama suteikti daugiau galimybių vartotojams, specialistams ir įmonėms, skatinant Europai būtiną modernizaciją bei inovacijas ir sudarant tam galimybes, taip pat užtikrinant praktinius rezultatus, kurie naudingi vartotojams ir įmonėms kasdieniame gyvenime.

Atsižvelgdamas į pagrindines augimo sritis, pranešėjas pirmiausia nagrinėja bendrąją paslaugų rinką. Kadangi akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą ES, pranešėjas mano, kad kelios Komisijos iniciatyvos šioje srityje turėtų padėti siekti šio tikslo, kaip antai pasiūlymas dėl paslaugų kortelės, suvienodintos pranešimo formos ir Komisijos ketinimo imtis veiksmų, susijusių su draudimo reikalavimais verslo ir statybos paslaugų teikėjams. Be to, reikia spręsti klausimą, susijusį su tuo, kad Europoje yra daugiau kaip 5 500 profesijų, kurių atstovai privalo turėti konkrečias kvalifikacijas arba specialų išsilavinimą.

Bendrosios prekių rinkos atžvilgiu pranešėjas tikisi, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl Abipusio pripažinimo reglamento peržiūros, kuriuo turėtų būti užtikrinama, kad įmonės turėtų veiksmingą teisę laisvai prekiauti visoje ES produktais, kurie yra teisėtai parduodami vienoje valstybėje narėje. Pranešėjas taip pat ragina Komisiją toliau siekti savo vizijos sukurti vieną bendrą ir nuoseklią Europos standartizacijos sistemą, kuri prisitaikytų prie kintančios aplinkos, kuria būtų remiamos įvairios politikos sritys ir kuri teiktų naudos vartotojams ir įmonėms. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos standartai dažnai priimami pasauliniu mastu, o tai naudinga ne tik dėl sąveikumo ir saugos, sąnaudų mažinimo, lengvesnės įmonių integracijos vertės grandinėje ir prekybos, bet ir suteikia galių pramonei pasitelkiant tarptautinimą.

Galiausiai, pranešėjas mano, kad bendrosios skaitmeninės rinkos vystymas labai svarbus siekiant skatinti augimą, kurti kokybiškas darbo vietas, išsaugoti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje ir suteikti naudos įmonėms ir vartotojams.

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas

Kalbant apie bendrosios rinkos valdymą, reikėtų priminti, kad pirminiai pasiūlymai, kaip sustiprinti šį svarbų bendrosios rinkos aspektą, aptarti 2013 m. H. Schwabo pranešime, kuris parengtas reaguojant į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“.

Pranešėjo nuomone, svarbu pakartoti Parlamento raginimą Komisijai tobulinti bendrosios rinkos valdymą sukuriant analizės priemones, kurias taikant būtų tinkamiau įvertinami bendrosios rinkos rezultatai ekonominiu ir reguliavimo požiūriu Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio sistemoje. Atsižvelgdamas į tai, pranešėjas mano, kad turėtų būti užtikrinamas bendrosios rinkos valdymo sistemos taikymas ir kad turėtų būti stiprinami bendrosios rinkos taisyklių teisingo ir veiksmingo perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo ir taikymo laiku stebėsena ir vertinimas, be kita ko, siekiant sumažinti administracinę naštą ir išvengti perteklinio reglamentavimo. Be to, reikia apibrėžti integruotą vertinimo sistemą, skirtą bendrosios rinkos rezultatams įvertinti, siekiant šią sistemą įtraukti į Europos semestrą, taip pat reikia nustatyti pagrindinį rodiklį ir su tuo rodikliu susijusį tikslą bendrosios rinkos integracijos atžvilgiu.

Pranešėjas taip pat ragina Komisiją ryžtingai tęsti savo veiksmus, susijusius su pažangiuoju vykdymo užtikrinimu ir taisyklių laikymosi kultūra, siekiant ištaisyti padėtį, kai ne visos bendrosios rinkos teoriškai teikiamos galimybės šiuo metu yra realiai išnaudojamos.

Atsižvelgdamas į bendrosios rinkos priemones, pranešėjas nekantriai laukia Komisijos iniciatyvos sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, kuria būtų siekiama skatinti ir tobulinti esamas priemones ir paslaugas, pavyzdžiui, bendrus kontaktinius centrus, gaminių kontaktinius centrus, statybos produktų kontaktinius centrus, portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT, naudotojui patogiu būdu, kad jie būtų naudingi piliečiams ir įmonėms.

Išvados

Baigdamas pranešėjas norėtų pakartoti, kad sukūrus stipresnę ir teisingesnę bendrąją rinką bus padedama kurti naujas darbo vietas, skatinti našumą ir augimą, taip pat užtikrinti patrauklias sąlygas investicijoms bei inovacijoms. Bendroji rinka labiau nei bet kuri kita Europos politika padėjo geriau integruoti ES įmones, teikdama joms tarptautines vertės grandines, taigi ir konkurencingumą pasauliniu mastu.

Bendrosios rinkos valdymo stiprinimas susijęs su konkrečia galimybe sukurti tam skirtą Europos semestro ramstį. Pranešėjas mano, kad ekonomikos ir užimtumo politikos koordinavimas turėtų būti papildytas įtraukiant vieną iš esminių elementų, apimant visus galimus realiosios ekonomikos skatinimo svertus, kurių kitu atveju bendras Europos semestro koordinavimas neaprėptų. Toks bendrosios rinkos ramstis turėtų apimti aiškų su realiąja ekonomika ir pagrindinėmis augimo sritimis susijusių prioritetų rinkinį.

Svarbu užtikrinti, kad bendroji rinka toliau dirbtų visiems subjektams – ES piliečiams, ypač studentams, specialistams ir verslininkams, taip pat MVĮ – visose valstybėse narėse, kurios turėtų palaikyti nuolatinį dialogą, įsipareigojant jas įvertinti, kurios priemonės veikia, o kurios – ne, ir kuria kryptimi bendrosios rinkos politika turėtų būti plėtojama ateityje. Vieną iš svarbiausių indėlių siekiant šio tikslo užtikrina bendrosios rinkos forumas – jį kasmet rengia Komisija, bendradarbiaudama su vietos partneriais, pavyzdžiui, nacionalinės valdžios institucijomis, prekybos rūmais ir verslo asociacijomis.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

2

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Julia Reda, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen, Josef Weidenholzer

Teisinis pranešimas