Procedūra : 2015/2329(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0017/2017

Pateikti tekstai :

A8-0017/2017

Debatai :

PV 02/03/2017 - 3
CRE 02/03/2017 - 3

Balsavimas :

PV 02/03/2017 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0063

PRANEŠIMAS     
PDF 824kWORD 76k
1.2.2017
PE 585.532v02-00 A8-0017/2017

dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo

(2015/2329(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėja: María Teresa Giménez Barbat

PAKEITIMAI
AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA
 PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

AIŠKINAMOJI DALIS. FAKTŲ IR IŠVADŲ SANTRAUKA

Procedūra ir šaltiniai

2015 m. rugsėjo 14 d. pranešėjai patikėta užduotis parengti pranešimą dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo.

Šis pranešimas parengtas siekiant išnagrinėti pirmąją patirtį, įgytą įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpio programą „Europa piliečiams“, kuri veikia jau dvejus metus. Šiuo pranešimu pranešėja norėtų pateikti Europos Parlamento nariams dabartinės programos įgyvendinimo būklės apžvalgą ir padėti jiems geriau suprasti, kas šiuo programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo etapu pasiteisina ir kokie yra pagrindiniai klausimai, keliantys susirūpinimą pareiškėjams ir paramos gavėjams. Į šiame pranešime pateiktas išvadas turėtų būti atsižvelgta tarpinėje programos įgyvendinimo vertinimo ataskaitoje, kurią Europos Komisija privalo pateikti 2017 m., ir komunikate dėl programos pratęsimo, kurį Komisija turėtų paskelbti 2018 m.

Tam, kad galėtų padaryti išvadas ir parengti rekomendacijų projektą, pranešėja surengė keletą susitikimų su Europos Komisijos (EK) ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) atstovais. Ji taip pat gavo vertingos grįžtamosios informacijos iš analizės, grindžiamos už programos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu atsakingų nacionalinių informacijos centrų (NIC) apklausa, kurią B direktorato teminio skyriaus pavedimu nuo 2016 m. kovo iki gegužės mėn. atliko įmonė „Coffey“. Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) atliko įgyvendinimo Europoje vertinimą, kuriame taip pat pateikiama išsami programos „Europa piliečiams“ analizė.

Galiausiai pranešėja dalyvavo susitikime su suinteresuotaisiais subjektais, kurį Europos Parlamento biuras Barselonoje surengė 2016 m. gegužės 30 d. Taigi pranešėja turėjo galimybę susitikti su daugybe programos paramos gavėjų Ispanijoje, taip pat su Ispanijos nacionaliniu informacijos centru. Pranešėja taip pat dalyvavo Komisijos surengtame pilietinio dialogo grupės susitikime, kuris vyko Barselonoje 2016 m. gegužės 31 d.–birželio1 d.

Per laikotarpį nuo paskyrimo pranešėja taip pat surinko informaciją, gautą susitikimuose su įvairiomis asociacijomis, įskaitant:

–  ALDA, Europos vietos demokratijos agentūrų asociaciją;

–  ekspertų grupę „Europos draugai“;

–  fondą „Fundació Solidaritat UB, Universitat de Barcelona“ – ECAS;

–  Europos politikos centrą;

–  asociaciją, leidžiančią internetinį žurnalą „Café Babel“;

–  Europos savivaldybių ir regionų tarybą (CEMR);

–  pilietinės visuomenės organizacijų tinklą „Socialinė platforma“.

Rengiant šį pranešimą atsižvelgta į visą analitinę informaciją, gautą atliekant šiuos įvairius tyrimus ir dalyvaujant susitikimuose ir diskusijose su paramos gavėjais, suinteresuotaisiais subjektais ir institucijomis.

Programos kilmė, struktūra ir tikslas(1)

Europos Sąjungos priartinimas prie jos piliečių seniai yra vienas iš pagrindinių Europos politikos formuotojų ir Europos Parlamento tikslų, bet jis niekada nebuvo toks svarbus kaip dabar.

Remiantis patirtimi, sukaupta 2004 – 2006 m. įgyvendinant ankstesnę programą „Aktyvus pilietiškumas“, pradžioje buvo sukurta 2007–2013 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(2), kuria siekta didesnės piliečių paramos Europos integracijai.

Per 2007–2013 m. laikotarpį programoje „Europa piliečiams“ tiesiogiai dalyvavo apytikriai 7 mln. asmenų ir beveik 25 000 Europos miestų ir miestelių. Įgyvendinant programą sukurta 350 miestų tinklų, kuriuos sieja bendri interesai, ir sutelkta apie 4 250 pilietinės visuomenės organizacijų piliečiams rūpestį keliantiems klausimams spręsti(3). Po sėkmingo pirmojo programavimo laikotarpio 2014 m. balandžio mėn. buvo patvirtinta atnaujinta programa „Europa piliečiams“.

Nors programa „Europa piliečiams“ iš esmės lieka nepakitusi, atnaujinant programą siekta supaprastinti jos struktūrą ir padaryti ją prieinamesnę pareiškėjams. Programos tikslai buvo iš naujo suformuluoti paprastesne kalba ir nukreipti į bendrą tikslą stiprinti Sąjungos ir jos piliečių tarpusavio ryšius. Reglamente, kuriuo programa nustatoma, pabrėžiama, kad programos tikslais siekiama prisidėti prie piliečių supratimo apie Sąjungą, jos istoriją ir įvairovę, taip pat skatinti Europos pilietiškumą ir gerinti pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygiu sąlygas.(4)

Naujuoju programavimo laikotarpiu programos struktūra buvo peržiūrėta ir dabar programa yra įgyvendinama dviem kryptimis ir horizontaliuoju veiksmu:

  1 kryptis. Europos atminimas: atminimo, bendros istorijos ir ES vertybių bei ES tikslo suvokimo gerinimas.

  2 kryptis. Demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas: demokratiško ir pilietinio dalyvavimo skatinimas ES lygmeniu. Pagal 2 kryptį numatytos šios priemonės:

•  miestų partnerystė;

•  miestų partnerių tinklai;

•  pilietinės visuomenės projektai.

  Horizontalusis veiksmas. Rezultatų panaudojimas: projekto rezultatų analizė, sklaida ir panaudojimas.

Atitinkamos priemonės buvo supaprastintos, siekiant užtikrinti, kad programos logika būtų suprantamesnė. Be to, iki šiol programoje „Europa piliečiams“ buvo nustatomi konkretūs metiniai abiejų krypčių prioritetai. Nuo 2015 m. nustatyti prioritetai, skirti likusiam 2016–2020 m. programos laikotarpiui. Taip pareiškėjai gali geriau planuoti ir rengti savo projektus. Vis dėlto Komisija pasilieka sau teisę peržiūrėti, tvirtinti ir (arba) keisti prioritetų sąrašą. Šie prioritetai 2016–2020 m. laikotarpiui(5) yra:

  1 krypties (Europos atminimas) prioritetai:

1.  pagrindinių istorinių lūžių naujojoje Europos istorijoje minėjimas;

2.  pilietinė visuomenė ir piliečių dalyvavimas totalitarinio režimo sąlygomis;

3.  ostrakizmas ir pilietiškumo praradimas totalitarinio režimo sąlygomis: praeities pamokos šiandienai;

4.  perėjimas prie demokratinės santvarkos ir įstojimas į Europos Sąjungą. 

  2 krypties (demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas) prioritetai:

1.  gilesnis supratimas ir diskusijos euroskepticizmo tema;

2.  solidarumas krizės atveju;

3.  kova su imigrantams primetamomis stigmomis ir priešingų koncepcijų kūrimas, siekiant skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą;

4.  diskusijos dėl Europos ateities.

Bendras septynerių metų trukmės (2014–2020 m.) programos „Europa piliečiams“ biudžetas – 185 468 000 EUR. Taigi dabartinės programos „Europa piliečiams“ biudžetas buvo smarkiai sumažintas, atsižvelgiant į tai, kad ankstesnei programai buvo skirtas 215 000 000 EUR finansinis paketas. Kalbant apie biudžeto lėšų paskirstymą, pasakytina, kad Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, priede nurodoma, kad apytikriai 20 proc. viso programos biudžeto skirta 1 krypčiai, apytikriai 60 proc. viso programos biudžeto numatoma panaudoti 2 krypčiai, apytikriai 10 proc. viso programos biudžeto skirta horizontaliajam veiksmui (rezultatų panaudojimas) ir apytikriai 10 proc. viso programos biudžeto skirta programos valdymui.

Galiausiai biudžetu grindžiamas finansavimas, taikytas ankstesniuoju programavimo laikotarpiu, dabar pakeistas fiksuotosios sumos sistema. Fiksuotosios sumos išmokos skiriamos visoms tinkamoms finansuoti veiksmų sąnaudoms padengti ir šie kriterijai taikomi visoms dalyvaujančioms šalims.

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal programą gali būti skiriamos ir dotacijos veiksmams, ir dotacijos veiklai. Dotacijos veiksmams skiriamos abiejų krypčių projektams (ribotos trukmės veiksmams, kuriuos vykdant įgyvendinama pasiūlyta konkreti veikla). Dotacijos veiklai nuo dotacijų veiksmams skiriasi tuo, kad jomis finansinė parama skiriama išlaidoms, patiriamoms vykdant įprastą nuolatinę organizacijos veiklą, pvz., patalpų nuomos ar darbo užmokesčio personalui išlaidoms, padengti.(6)

Programoje „Europa piliečiams“ gali dalyvauti visi Europos pilietiškumą ir integraciją propaguojantys suinteresuotieji subjektai, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijos ir organizacijos, miestų partnerystės komitetai, Europos viešosios politikos tyrimų organizacijos (ekspertų grupės), pilietinės visuomenės organizacijos (įskaitant holokaustą išgyvenusių asmenų asociacijas), taip pat kultūros, jaunimo, švietimo įstaigos ir mokslinių tyrimų organizacijos. Pagal ją ES finansinė parama teikiama labai įvairiems projektams ir veiklai. Paraiškas pagal programą „Europa piliečiams“ skiriamoms dotacijoms gauti gali teikti asociacijos, vietos valdžios institucijos ir kitos institucijos iš visų 28 ES valstybių narių, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos.

Įsitikinta, kad programa „Europa piliečiams“ atlieka vertingą vaidmenį įvairiose politikos srityse, įskaitant teisingumo, laisvės ir saugumo, migracijos, užimtumo ir socialinės politikos sritis, taip pat švietimą, mokymą ir jaunimo reikalus. Ypač šiais laikais, kai euroskepticizmas pavojingai plinta, yra gyvybiškai svarbu skatinti piliečių dalyvavimą. Tokiomis sąlygomis programa „Europa piliečiams“ vertinama kaip programa, suteikianti unikalią Europos platformą tiesioginiam Europos piliečių dalyvavimui arba jų dalyvavimui per jiems skirtas organizacijas skatinti. Europos Komisija savo parengtoje galutinėje 2013–2007 m. programos „Europa piliečiams“ ex-post vertinimo ataskaitoje patvirtino, kad programos „Europa piliečiams“ tikslai ir veikla buvo aktualūs, papildė kitas iniciatyvas ir sukūrė aiškią ES pridėtinę vertę, nes programa suteikė galimybę įgyvendinti veiklą, kurios nebūtų buvę galima finansuoti kitų šaltinių lėšomis(7).

Programą kartu valdo Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (HOME GD), Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga (EACEA) ir Programos komitetas, kurį sudaro valstybių narių paskirti atstovai. Programos „Europa piliečiams“ nacionaliniai informacijos centrai (NIC) yra tarsi tiltai tarp programos įgyvendintojų (Europos Komisija ir EACEA) ir galimų programos paramos gavėjų, skleidėjų bei plačiosios visuomenės.

Remiantis ES sutarties 11 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, 10 straipsniu, buvo įsteigta pilietinio dialogo grupė, pirmiau vadinta struktūrinio dialogo grupe. Grupei pavesta atlikti šias užduotis:

  palaikyti nuolatinį dialogą visais klausimais, susijusiais su programa „Europa piliečiams“, įskaitant atminimo kryptį ir demokratinio įsipareigojimo ir piliečių dalyvavimo kryptį, ir su jos įgyvendinimu;

  keistis patirtimi ir gerąja praktika šiose srityse;

  prisidėti prie programos rezultatų sklaidos;

  padėti rengti ir įgyvendinti visus pagal programą „Europa piliečiams“ organizuojamus renginius arba veiklą;

  stebėti ir aptarti politinį procesą susijusiose srityse.

Per metus numatoma surengti du grupės posėdžius, atsižvelgiant pirmiausia į programos „Europa piliečiams“ darbotvarkę, taip pat į Europos politinę darbotvarkę ir metinius ES prioritetus. Grupę sudaro šios organizacijos:

  organizacijos, atrinktos veiklai skirtai dotacijai gauti pagal 2014–2020 m. programos „Europa piliečiams“ 1 kryptį (atminimas) ir 2 kryptį (demokratinis įsipareigojimas ir piliečių dalyvavimas);

  organizacijos, gavusios dotaciją veiklai pagal ankstesnę 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ ir pareiškusios norą toliau dalyvauti dialoge;

  kai kurios organizacijos arba ekspertų grupės, pareiškusios norą dalyvauti programoje „Europa piliečiams“ ir (arba) dirbti šioje politikos srityje nebūtinai naudojantis pagal programą skiriama parama.

Kaip minėta pirmiau, pranešėja turėjo galimybę dalyvauti ir kalbėti šios pilietinio dialogo grupės susitikime, kuris vyko Barselonoje 2016 m. gegužės 31 d.–birželio 1 d.

Naująja programa padaryti patobulinimai(8)

Vienas iš pagrindinių 2007–2013 m. programos ir 2014–2020 m. programos skirtumų – gana plačios struktūros, kuri apėmė keturis bendruosius veiksmus (aktyvūs piliečiai Europoje, aktyvi pilietinė visuomenė Europoje, kartu Europos labui ir aktyvus Europos įvykių atminimas), pakeitimas labiau supaprastinta dviejų krypčių programa „Europa piliečiams“, kurią įgyvendinant didžiausias dėmesys skiriamas atminimui, demokratiniam įsipareigojimui ir piliečių dalyvavimui. Atrodo, kad šis supaprastinimas yra pagrįstas, nes jis suteikia galimybę nustatyti siauresnę taikymo sritį ir įgyvendinti programą kryptingiau. Svarbu pažymėti, kad atrinkti projektai daugiausia susiję su migracijos, socialinės įtraukties ir tarpkultūriniais klausimais, taigi jie gali padėti susieti vietos ir Europos lygmens aspektus. Taip pat Europos atminimo krypties projektai dabar yra parengti toliaregiškiau, siekiant tikslo susieti praeitį ir dabartį. Dar viena svarbi naujosios programos ypatybė yra ta, kad dauguma atrinktų projektų yra mažos apimties projektai, kurių finansavimo suma neviršija 60 000EUR.

Buvo gerokai patobulintas paraiškų teikimo procesas nustačius skaitmeninę e. formą, kurią pareiškėjai turi užpildyti viena iš 24 ES oficialių kalbų. Pareiškėjams elektronines paraiškas lengviau ir greičiau pildyti, o Komisijai ir EACEA – lengviau ir greičiau nagrinėti. Be to, taikant šį naują paraiškų teikimo procesą smarkiai sumažėjo reikalavimų neatitinkančių paraiškų skaičius.

Taip pat paspartėjo projektų atrankos procesas. Tai susiję ne tik su sprendimu dėl sutarties skyrimo, bet ir su laikotarpiu iki projekto parengimo (anksčiau projektui parengti reikėjo maždaug penkių mėnesių, o dabar – mažiau nei trijų su puse mėnesių). Išankstinio finansavimo išmokos ir reguliarios išmokos paramos gavėjams taip pat dabar yra gerokai sparčiau pervedamos.

Buvo pagerinta projektų geografinė pusiausvyra, ir 2015 m. projektams skiriamas dotacijas gavo visos valstybės narės, išskyrus vieną – Estiją. Didžiausias atrinktų paraiškų skaičius teko Vengrijai (17 proc.), Slovakijai (13 proc.), Italijai ir Vokietijai (11 proc.). Projektai turi vidutiniškai aštuonis partnerius, kurių beveik 30 proc. yra iš Rytų Europos. Džiugu, kad 2015 m. ribotame konkurse galėjo dalyvauti Balkanų valstybės, pasirašiusios tarptautinį susitarimą su Migracijos ir vidaus reikalų GD. Dotacijoms veiklai gauti 2015–2017 m. laikotarpiu buvo atrinktos dvi organizacijos, kurių viena yra iš Serbijos, o kita – iš Makedonijos.

Su programa „Europa piliečiams“ susijusi vidinė Komisijos reorganizacija Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui perimant programą iš Komunikacijos generalinio direktorato vyko sklandžiai.

Pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai

Pagrindinis susirūpinimą keliantis klausimas yra neabejotinai susijęs su programos biudžetu 2014–2020 m., kuris buvo sumažintas 14 proc., palyginti su ankstesnio laikotarpio programa. 2014–2020 m. programai „Europa piliečiams“ skirtas 185,47 mln. EUR finansinis paketas (sumažintas nuo 215 mln. EUR, skirtų 2007–2013 m. laikotarpiui), o tai sudaro 0,0171 proc. ES daugiametės finansinės programos ir anaiptol nėra simbolinis „vienas euras vienam piliečiui“, kurio 2011 m. reikalavo ir Europos savivaldybių ir regionų taryba (CEMR). Kalbant konkrečiai, tai reiškia, kad vienintelei programai, kurią įgyvendinant didžiausias dėmesys skiriamas Europos piliečiams, yra skirtas tik vienas euras iš 4 281 EUR, kuriuos numatyta išleisti ES lygmeniu. Pranešėjai tai kelia didžiausią susirūpinimą.

Finansinio paketo sumažinimas neabejotinai sukėlė didelių padarinių visos programos „Europa piliečiams“ veikimui. Sumažintas biudžetas turi būti paskirstytas tam pačiam projektų skaičiui. EACEA su programa „Europa piliečiams“ susijusių darbuotojų skaičius buvo sumažintas, todėl likusiems darbuotojams tenka didesnis darbo krūvis ir jie patiria didesnį spaudimą. Uždavinys, kaip užtikrinti poveikį turint kuklų biudžetą, tebėra didžiausias iššūkis pagal programą „Europa piliečiams“ remiamiems projektams. Atrodo, iš tikrųjų esama neatitikimo tarp plataus užmojo programos tikslų ir jiems pasiekti skirtos finansavimo sumos. Tai rodo nedidelis atrinktų projektų skaičius: 2015 m. buvo galima atrinkti tik 33 paraiškas atminimo krypties projektams finansuoti iš 538, o tai sudaro 6 proc. Tokia pati proporcija taikoma ir pilietinės visuomenės krypties projektams (2015 m. atrinkti 27 projektai iš 440). Miestų partnerių srityje atrinktų projektų dalis sudaro 18 proc. Iš 2 791 paraiškų, pateiktų 2015 m., iš viso finansavimui atrinkta 408 projektai, taigi vidutinė finansavimą gavusių projektų dalis sudaro apie 15 proc. Apskritai derėtų pažymėti, kad maža patenkintų paraiškų dalis siejama labiau su finansavimo trūkumu, nei su projektų kokybe, todėl pareiškėjai, kurių paraiškos buvo atmestos, jaučiasi nusivylę.

Kaip minėta pirmiau, fiksuotųjų sumų sistema yra didelis patobulinimas, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu. Sistema veikia tinkamai ir yra lengvai suprantama pareiškėjams. Vis dėlto, kaip mano nacionaliniai informacijos centrai, finansavimas naujuoju programavimo laikotarpiu turi ir trūkumų. Tai ypač pasakytina apie mažas organizacijas, kurios dažnai neturi būtinų finansinių išteklių išlaidoms padengti, kol gauna galutinę išmoką. Dėl sumažintos išankstinio finansavimo dalies (šiuo metu didžiausia išankstinio finansavimo dalis sudaro 50 proc.) šioms mažoms organizacijoms užkraunama didelė našta. Padidinus išankstinio finansavimo dalį, pagal programą „Europa piliečiams“ galėtų būti rengiama daugiau partnerystės projektų, nes jos lėšomis galėtų būti remiamas gausesnis mažų organizacijų dalyvavimas. Pagal bendrąją taisyklę išankstinis finansavimas netaikomas miestų partnerystės projektams.

Be to, keletas NIC paaiškino, kad galimiems pareiškėjams iš kai kurių valstybių narių taip pat kyla klausimų dėl dotacijos apskaičiavimo. Dotacija apskaičiuojama remiantis išmokos daliai nustatytos fiksuotosios sumos finansavimo sistema, pagal kurią skirtingoms projekto išlaidoms gali būti taikoma maksimali suma.

Miestų partnerystės projektų atveju fiksuotoji suma nustatoma remiantis tik pakviestų dalyvių skaičiumi, o kitų krypčių arba priemonių atveju fiksuotoji suma nustatoma pagal šiuos tris parametrus, sudarančius pagrindinius visų veiksmų pilietybės srityje elementus: dalyvių skaičių, dalyvaujančių šalių skaičių ir sukurtų renginių skaičių. Tai reiškia, kad skiriant finansavimą pagal programą „Europa piliečiams“ šiuo metu neatsižvelgiama į geografinius skirtumus ir pragyvenimo išlaidas programoje dalyvaujančiose šalyse. Pasak NIC, tai yra problema šalims, kuriose pragyvenimo išlaidos didesnės (Švedija, Airija), taip pat geografiškai atskirtoms šalims (Airija, Portugalija, Suomija).

Apskritai nacionaliniai informacijos centrai mano, kad jų galimybės dalyvaujant programoje „Europa piliečiams“ nėra visapusiškai išnaudojamos. Tokią nuomonę pirmiausia pareiškė tie nacionaliniai informacijos centrai, kurie yra arba NVO, arba turi daug patirties programos „Europa piliečiams“ srityje. Iš tikrųjų, kas trečias apklaustas NIC mano, kad Komisija ir EACEA nesuvokia, jog NIC palaiko gerus ryšius su pareiškėjais ir turi galimybių būti programos skleidėjais, vis pirma kalbant apie vietos lygmens pilietinės visuomenės organizacijas. Šie NIC mano, jog yra labiau laikomi pagalbos tarnyba, kurios veikla apsiriboja techninės ir administracinės paramos teikimu. Pasak NIC, taip prarandama galimybė stiprinti pajėgumą nacionaliniu lygmeniu.

Pokalbiai su NIC taip pat atskleidė, kad esama poreikio nustatyti oficialią procedūrą, pagal kurią paramos gavėjai ir NIC bus susiejami po finansavimo suteikimo. Kai kurie NIC taip pat mano, kad turėtų būti nustatyta oficiali keitimosi paraiškų vertinimo informacija procedūra, nes tai labai palengvintų žinių kaupimą ir gerosios praktikos plėtojimą.

Pranešėjos rekomendacijos

Pranešėja mano, kad dėl didelio susidomėjimo programa ir mažos finansuoti atrenkamų projektų dalies yra nepaprastai svarbu padidinti biudžetą. Europos Parlamento pastangos užkirsti kelią dabartinės programos finansavimo sumažinimui, atspindėtos 2012 m. spalio 12 d. Parlamento rezoliucijoje dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(9) ir Kultūros ir švietimo komiteto patvirtintame 2012 m. gruodžio 12 d. pranešime dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (pranešėjas H. Takkula)(10), liko bevaisės. Vis dėlto pranešėja rekomenduoja derybose dėl kitos daugiametės finansinės programos bent grįžti prie ankstesnės programos finansavimo lygio arba dvigubai padidinti biudžetą.

Be kitų priežasčių, didesnį susidomėjimą programa lėmė ir tai, kad dėl reklamos veiklos paskutiniu programavimo laikotarpiu (2007–2013 m.) išaugo tikslinės grupės informuotumas. Kad ši tendencija išliktų, pranešėja rekomenduoja NIC, kurie ypač sėkmingai reklamuoja programą savo šalyse, dalytis su NIC, kuriems sunkiau sekasi tai daryti, geriausia patirtimi komunikacijos srityje, susijusia, pvz., su naudingomis priemonėmis ir metodais. Kad šis tikslas būtų pasiektas, pranešėja rekomenduoja užtikrinti veiksmingesnę NIC tinklaveiką.

Norint sušvelninti pirmiau minėtus neigiamus dabartinės finansavimo sistemos padarinius, pranešėja siūlo apsvarstyti galimybę įtraukti į fiksuotosios sumos skaičiavimo metodą papildomą parametrą, skirtą kelionės išlaidoms, kad būtų atsižvelgta į geografinius skirtumus ir pragyvenimo išlaidų lygį dalyvaujančiose šalyse. Pasirinkus šią galimybę galėtų būti remiami bendradarbiavimo projektai iš platesnės geografinės srities, nes šiuo metu projektai dažnai yra regioniniai ir pareiškėjai, siekdami sutaupyti išteklių, yra linkę rinktis partnerius iš kaimyninių šalių. Tai galėtų padėti pasiekti, kad programoje dalyvautų daugiau organizacijų, turinčių ribotą finansinį pajėgumą, arba sunkiai pasiekiamų grupių.

Kaip ir daugelyje valstybių narių, galimi pareiškėjai stengiasi sujungti susijusius pasiūlymus dėl projektų, nes jiems stinga gebėjimų tarptautinės partnerystės srityje arba jų projekte europinis aspektas nėra pakankamai aiškiai išreikštas. Atsižvelgiant į tai, galėtų būti apsvarstyta galimybė padidinti suinteresuotųjų subjektų, kuriems sunkiai sekasi įsteigti tarptautinę partnerystę, pajėgumą rengiant mokymą ir seminarus šia tema ir pavedant šią veiklą NIC, kuriems galėtų būti skirta papildomų lėšų šiai veiklai finansuoti.

Atliktas tyrimas rodo, kad grįžtamosios informacijos pateikimo pareiškėjams, kurių paraiškos dabartinės programos laikotarpiu buvo atmestos, metodas galėtų būti patobulintas. Šį klausimą galėtų padėti išspręsti aktyvesnis NIC dalyvavimas grįžtamosios informacijos pateikimo procese. Grįžtamosios informacijos srautas galėtų būti formalizuotas, jeigu EACEA informuotų NIC apie rezultatus prieš juos paskelbdama viešai ir suteiktų jiems galimybę susipažinti su pareiškėjų, kurių paraiškos buvo atmestos, bylomis, nes taip NIC turėtų galimybę paaiškinti, ką būtų galima patobulinti, ir padidinti grįžtamosios informacijos, kuri, kaip manoma, šiuo metu yra pernelyg ribota, kokybę.

Keletas NIC paminėjo, kad dalyvavo nacionalinių atstovybių Briuselyje informaciniuose susirinkimuose ir tai suteikė jiems galimybę geriau koordinuoti savo veiklą su jų valstybei narei atstovaujančiu Programos komiteto nariu. Pranešėja mano, kad tai – neabejotinai naudinga iniciatyva, padedanti užtikrinti tolesnius programos dalyvių tarpusavio ryšius.

Pranešėjos nuomone, Komisijos ir EACEA pateikti centralizuoti komunikacijos kanalai ir priemonės dar gali būti patobulinti. Nors EACEA projektų portalas yra svarbus žingsnis judant tinkama kryptimi, reikia tolesnių patobulinimų. Kanalai ir priemonės turi būti patrauklesni, labiau įtraukiantys ir sąveikesni (pvz., galėtų būti pateikiama daugiau pavyzdžių arba sėkmės istorijų, vaizdų ir išsamių projektų aprašymų). Reikia reguliariau naujinti turinį.

Teisinio pagrindo klausimai

2014–2020 m. programa „Europa piliečiams“ galioja nuo 2014 m. sausio 1 d., bet Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014 dėl 2014–2020 m. programos priimtas tik 2014 m. balandžio 1 d. Šis reglamentas priimtas pavėluotai, nes derybos dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto užtruko dėl Europos Parlamento ir Tarybos bei Komisijos nesutarimo sprendžiant teisinio pagrindo klausimą. Komisijos pasiūlymas dėl 2014–2020 m. programos „Europa piliečiams“ buvo išimtinai grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SEVS) 352 straipsniu kaip teisiniu pagrindu, kurį kategoriškai ginčijo už bylą atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas. Iš tikrųjų šiuo Sutarties straipsniu, pagal kurį numatoma pritarimo procedūra, Tarybai buvo pavestas pagrindinis teisėkūros vaidmuo, o Parlamentas galėjo tik pritarti pasiūlymui arba jį atmesti, taigi tokia padėtis visiškai neatitiko demokratinio programos pobūdžio.

Šiuo klausimu buvo konsultuojamasi su EP Teisės tarnyba ir Teisės reikalų komitetu (JURI) ir abu šie organai priėjo prie tos pačios išvados, kad SEVS 352 straipsnis kartu su 167 straipsniu turėtų sudaryti pasiūlymo dėl 2014–2020 m. programos „Europa piliečiams“ teisinį pagrindą, kaip kad buvo ankstesnės programos „Europa piliečiams“ atveju.

Komisija ir Taryba nepritarė Parlamento nuomonei dėl teisinio pagrindo, tvirtindamos, kad dvi tikslo kryptys nėra vienodai svarbios ir kad šalia SESV 352 straipsnio negali būti remiamasi ir 167 straipsniu, nes šiuose straipsniuose numatomos skirtingos procedūros. Galiausiai Parlamentas turėjo priimti SEVS 352 straipsnį kaip vienintelį teisinį pagrindą.

Dėl pasirinkto reglamento dėl 2014–2020 m. programos „Europa piliečiams“ teisinio pagrindo Europos Parlamento oficialus vaidmuo ir dalyvavimas su dabartine programa susijusiame teisėkūros procese yra ribotas.

Siekdamas išvengti procedūrinės aklavietės, Parlamentas sutiko su ribotu vaidmeniu, bet savo rezoliucijoje aiškiai pareiškė, kad kito laikotarpio programai reikėtų rasti tokį sprendimą, kuriuo būtų tinkamai atsižvelgta į demokratinį programos aspektą(11) ir EP, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmenį. Savo teisėkūros rezoliucijos priede Europos Parlamentas pareiškė, kad

„Europos Parlamentas dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad šiuo Reglamentu [dėl 2014–2020 m. laikotarpio programos „Europa piliečiams“] taip pat siekiama tikslų, susijusių su kultūra ir istorija, įtvirtintų SESV 167 straipsnyje. Todėl šiam aktui turėjo būti taikomas dvejopas teisinis pagrindas, dėl kurio turėtų būti laikomasi įprastos teisėkūros procedūros. Vienintelė priežastis, dėl kurios Europos Parlamentas atsisakė savo pozicijos dėl dvejopo teisinio pagrindo ir reikalavimo laikytis bendro sprendimo procedūros ir sutiko taikyti pritarimo procedūrą pagal Komisijos pasiūlymą, paremtą SESV 352 straipsniu, buvo jo siekis išvengti visiškos procedūrinės aklavietės ir atitinkamo programos įsigaliojimo atidėjimo. Europos Parlamentas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra pasiryžęs daugiau nebeleisti susidaryti tokiai padėčiai.“

Pranešėja norėtų pabrėžti, kad Europos Parlamentas, kaip vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, atstovaujanti beveik 508 mln. gyventojų, ir viena iš ES teisėkūros institucijų, turi atlikti savo vaidmenį tvirtinant programą, specialiai sukurtą siekiant skatinti piliečių dalyvavimą ir didinti jų supratimą apie ES istoriją ir vertybes, taigi ir domėjimąsi ES. Pranešėja yra tvirtai įsitikinusi, kad ES, kuri tokia unikalia finansavimo programa tikrai siekia palaikyti ryšį su savo piliečiais, bet tai daro visapusiškai neįtraukdama Parlamento į teisėkūros procesą, gali atrodyti mažiau patikima plačiajai visuomenei(12). Todėl ji primygtinai ragina Komisiją rasti tinkamą teisinį pagrindą kito laikotarpio programai, kuris suteiktų galimybę EP visapusiškai dalyvauti programos priėmimo ir įgyvendinimo procese.

(1)

Daug faktinės informacijos, pateiktos šioje pranešimo dalyje, grindžiama 2016 m. liepos mėn. paskelbtu Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliktu įgyvendinimo Europoje vertinimu (PE581.418).

(2)

Sprendimas Nr. 1904/2006/EB, įkuriantis 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (OJ L 378/32, 2006 12 27).

(3)

Europos Komisija, Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2007–2013 m. programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2015) 652), 2015 12 16.

(4)

2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OJ L 115/3, 2014 4 17).

(5)

žr. programai „Europa piliečiams“ skirtoje EACEA svetainėje http://eacea.ec.europa.eu/europe-for-citizens_en.

(6)

Žr. programos „Europa piliečiams“ vadovą (versija galioja nuo 2014 m.); https://eacea.ec.europa.eu/sites/eacea-site/files/documents/comm2013003670000en.pdf.

(7)

„Coffey International“ ir „Deloitte“, 2013–2007 m. programos „Europa piliečiams“ ex-post vertinimas. Galutinė ataskaita, kurią parengė Europos Komisija, 2015 m. rugsėjo mėn.

(8)

Žr. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą Europos įgyvendinimo vertinimą.

(9)

2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties, P7_TA(2012)0360).

(10)

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (pranešėjas H. Takkula), A7-0424/2012.

(11)

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (pranešėjas H. Takkula), A7-0424/2012.

(12)

Europos įgyvendinimo vertinimas, Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS).


PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo

(2015/2329(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius, kuriuose numatyta, kad „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, kad „institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis“ ir kad „institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

  atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2007–2013 m. laikotarpio programos „Europa piliečiams“ įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2015) 0652),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, XVII priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0017/2017),

A.  kadangi programa „Europa piliečiams“ yra unikali ir labai simbolinė programa, nes ją vykdant visų pirma siekiama išklausyti pilietinės visuomenės diskusijas, ji skatina kritiškai mąstyti apie Europos projektą, jo istoriją, judėjimus bei idėjas, kurias šis projektas paskatino, taip pat programa prisideda prie žinių apie Europos sprendimų priėmimo procesą didinimo ir padeda sudaryti geresnes pilietinio ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos lygmeniu sąlygas;

B.  kadangi programa „Europa piliečiams“ siekiama stiprinti Europos pilietiškumo ir priklausymo jausmą, didinti solidarumą, tarpusavio toleranciją ir pagarbą, skatinti geresnį ES, jos susikūrimo ir plėtros, jos vertybių, institucijų ir kompetencijos sričių supratimą ir aktyvų ES piliečių dialogą; kadangi veikla pagal programą gali būti vertinama kaip neformalaus mokymosi visą gyvenimą dalis ugdant pilietiškumą;

C.  kadangi vieno euro piliečiui kampanija, susijusia su programa „Europa piliečiams“, siekiama pasiųsti stiprų simbolinį pranešimą apie įsiklausymą į piliečių nuomonę Europoje;

D.   kadangi dėl dabartinio euroskepticizmo plitimo, kurį rodo Europai priešiškos jėgos, skatinančios abejoti pačiu Europos projektu, ir kurio kulminacinis taškas – neseniai įvykęs balsavimas už Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES („Brexit“), išryškėja tokių programų svarba ir didėja poreikis puoselėti bendros europinės tapatybės jausmą, apmąstyti Europos Sąjungos patikimumo praradimo priežastis, skatinti piliečių dalyvavimą ir pradėti išsamias diskusijas apie Europos vertybes, įtraukiant visą pilietinę visuomenę ir pačias institucijas, ir informavimo apie ES institucijų veiklą kampaniją, kartu pabrėžiant galimybes, kurias suteikia priklausymas ES;

E.  kadangi, prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą, būtinas esminis ir visuotinas pasiruošimo procesas, apimantis atminties klausimus, susitaikymą su praeitimi ir aktyvaus piliečių dalyvavimo šalies pilietiniame gyvenime užtikrinimą;

F.  kadangi pagal ES sutarties 11 straipsnį ES institucijos privalo suteikti piliečiams ir jiems atstovaujančioms asociacijoms galimybę viešai keistis nuomonėmis apie visas Sąjungos veiklos sritis; kadangi ši nuostata taip pat apima ES institucijų įpareigojimą palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir Komisijos pareigą plačiu mastu konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsniu nustatomas pagrindinis ES pilietybės statusas ir išsamiai išdėstomos ja suteikiamos teisės ir kadangi geresnis ES ir jos vertybių supratimas yra svarbi piliečių įgalinimo visapusiškai naudotis šiomis teisėmis sąlyga;

H.  kadangi aktyvus pilietiškumas, pilietinis ugdymas ir kultūrų dialogas yra svarbiausi dalykai, siekiant kurti atviras, įtraukias ir atsparias visuomenes;

I.  kadangi dabartinė programa grindžiama SESV 352 straipsniu, pagal kurį Parlamentui buvo suteikta teisė tik pareikšti savo poziciją pagal pritarimo procedūrą, ir Parlamentas tuo metu, kai Komisija pateikė pasiūlymą, kategoriškai užginčijo šio straipsnio kaip pagrindo taikymą, nes tai labai prieštaravo programos demokratiniam pobūdžiui;

J.  kadangi Komisija atliko ex-post vertinimą, kuriame patvirtintas programos tikslų aktualumas ir tai, kad programa suteikė galimybę įgyvendinti iniciatyvas, kurių nebūtų buvę galima finansuoti kitų šaltinių lėšomis, kadangi ji skiriasi nuo kitų programų taikymo sritimi, tikslais, veikla ir tikslinėmis grupėmis;

K.  kadangi, po derybų dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) sumažinus biudžeto lėšas, programai „Europa piliečiams“ skirtas finansinis paketas buvo sumažintas apytikriai 29,5 mln. EUR ir kadangi programai skirtas ribotas 185,47 mln. EUR finansinis paketas sudaro tik 0,0171 proc. DFP;

L.  kadangi pastebėta, kad valstybės narės yra linkusios atsisakyti bendro šių projektų finansavimo ir kad vietos valdžios institucijos patiria sunkumų, kai vykdomi Europos projektai, kuriems numatytos didelės bendro finansavimo normos;

M.  kadangi, sumažinus finansinį paketą, projektų, kurie galėjo būti finansuojami 2014 m., skaičius sumažėjo 25 proc., palyginti su ankstesnio laikotarpio programa;

N.  kadangi neformalusis ir savaiminis mokymasis, taip pat savanoriška veikla, sportas, menas ir kultūra suteikia daug galimybių pilietiniam ugdymui ir aktyviam pilietiškumui;

O.  kadangi reikia užtikrinti tolesnę sąveiką su kitomis programomis ir geresnę komunikaciją su kitais generaliniais direktoratais, siekiant sumažinti dubliavimąsi ir sustiprinti programos poveikį;

P.  kadangi esamos tarptautinės miestų ir savivaldybių partnerystės (angl. „Town twinning - Network of Towns“) vertė įrodyta – užmezgus tokią partnerystę piliečiai geriau supranta vieni kitus, skatinama draugystė ir bendradarbiavimas;

Pagrindinės išvados

1.  pabrėžia, kad bendras finansavimas (185,47 mln. EUR), numatytas vienintelei išimtinai Europos pilietybei skirtai programai, t. y. programai „Europa piliečiams“, yra labai nedidelis, palyginti su kitomis švietimo ir kultūros programomis, pvz., „Kūrybiška Europa“ (1,46 mlrd. EUR) ir „Erasmus +“ (14,7 mlrd. EUR), todėl nuviliami paraiškų teikėjų lūkesčiai;

2.  teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius dvejus naujo finansavimo ciklo metus programa „Europa piliečiams“, kurios tikslas – mažinti atotrūkį tarp ES institucijų ir ES piliečių, atrodytų, įgyvendinama sklandžiai: daugėja pareiškėjų, projektų kokybė aukšta ir projektai įgyvendinami tinkamai;

3.  pripažįsta, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti sėkmingai įgyvendinti programą, yra nepakankamas jos finansavimas, ir labai apgailestauja, kad pagal 2014–2020 m. DFP jis buvo sumažintas 13,7 proc., nes dėl to smarkiai sumažėjo finansuotinų projektų skaičius, o tai reiškia, kad nėra galimybės patenkinti didelio poreikio, taigi vertingus projektus galintys pasiūlyti kandidatai jaučiasi nusivylę;

4.  pažymi, kad dėl biudžetinių suvaržymų visas finansuojamų projektų skaičius yra per mažas, kad būtų galima pasiekti programos plataus užmojo tikslus, ir kad 2015 m. buvo galima finansuoti tik apytikriai 6 proc. Europos atminimo ir pilietinės visuomenės krypties projektų, o ši dalis yra labai maža, palyginti su programos „Kūrybiška Europa“ tų pačių metų rezultatais (19,64 proc. kultūros projektų ir 45,6 proc. projektų žiniasklaidos srityje); pažymi, kad abiejų programos „Europa piliečiams“ krypčių finansavimas turėtų būti gerokai padidintas atsižvelgiant į programos užmojus;

5.  pripažįsta miestų partnerystės projektų sėkmę visoje ES ir ragina valstybes nares propaguoti šią sistemą savivaldybėse ir palengvinti bendradarbiavimą;

6.  teigiamai vertina Komisijos leidžiamą informacinį biuletenį „Europa piliečiams“ ir sukurtą duomenų apie finansuojamus projektus bazę;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Europa piliečiams“ nacionaliniai informacijos centrai atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą ir teikiant paramą ir konsultacijas galimiems pareiškėjams, visų pirma pirmą kartą paraiškas teikiantiems asmenims iš tikslinių šalių, taip pat Europos ir nacionalinėms vietos bei regionų valdžios asociacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

8.  teigiamai vertina daugiadalykį požiūrį, kuriuo programa grindžiama, jos aiškią ir paprastą paraiškų formą bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir tai, kad daug dėmesio teikiama specifinei veiklai;

9.  teigiamai vertina abiem programos kryptims, t. y. Europos atminimo krypčiai ir demokratinio įsipareigojimo ir piliečių dalyvavimo krypčiai, nustatytus prioritetus, kurie pirmiau buvo keičiami kasmet, o dabar yra daugiamečiai ir bus taikomi visą likusį programos laikotarpį (2016–2020);

10.  pripažįsta, kad programos poveikis ir toliau yra gana didelis ir tai rodo faktas, kad 2015 m. 408 atrinktuose projektuose dalyvavo apytikriai 1 100 000 asmenų; taip pat mano, kad didelis paraiškų skaičius (2 087 paraiškos 2014 m. ir 2 791 paraiškos 2015 m.) ir projektų kokybė byloja apie didelį susidomėjimą programa ir būtinybę skirti programai daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų padidintas remiamų projektų skaičius;

Rekomendacijos

Teisiniai įgyvendinimo aspektai

11.   rekomenduoja, kad priimant kito laikotarpio programą „Europa piliečiams“ būtų pasirinktas toks teisinis pagrindas, kuris suteikia Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, galimybę vienodomis teisėmis kartu su Taryba dalyvauti pagal įprastą teisėkūros procedūrą tvirtinant programą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes, kaip pasiekti šį tikslą;

Finansinis įgyvendinimo aspektas

12.  mano, kad pagal programą „Europa piliečiams“ dėl finansavimo trūkumo buvo atmesti labai kokybiški projektai, pavyzdžiui, Europos atminimo ir pilietinės visuomenės projektai (6 proc. sėkmės koeficientas, palyginti su 19,64 proc. kultūros projektų dalimi ir 45,6 proc. žiniasklaidos srities projektų dalimi pagal programą „Kūrybiška Europa“); atsižvelgdamas į nepaprastai svarbų šios programos vaidmenį, skatinant piliečių dalyvavimą Sąjungos demokratiniame gyvenime, mano, kad dabartinį biudžetą reikėtų iš esmės padidinti, norint pasiekti didesnį rodiklį; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę pagal kitą DFP programai „Europa piliečiams“ skirti bendrą maždaug 500 mln. EUR finansinį paketą, kuris reikštų, kad kiekvienam piliečiui tenka vos po 1 EUR;

13.  pripažįsta bendrą Europos piliečių iniciatyvos ir programos „Europa piliečiams“ tikslą suteikti galimybes piliečiams tiesiogiai dalyvauti kuriant ES politiką ir tai, kad šioje srityje galima užtikrinti iniciatyvos ir programos sąveiką; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos piliečių iniciatyva nebūtų finansuojama kaip iki šiol naudojant ribotas programos „Europa piliečiams“ biudžeto lėšas, ir primygtinai ragina valstybes nares intensyviau dalyvauti teikiant finansinę paramą abiem veiksmams;

14.  pažymi, kad taikant fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti atsižvelgiama į kainų skirtumus ES ir pragyvenimo išlaidas valstybėse narėse; rekomenduoja persvarstyti šią sistemą ir išankstinio finansavimo dalies sumažinimą, kad būtų užtikrintas finansuojamų projektų tvarumas ir kad būtų tinkamiau remiamas platesnio masto vietos administracijų ar organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas ir gerinamos visų pirma mažesnių organizacijų, kurių finansinis pajėgumas yra ribotas, ir dalyvių, turinčių specialiųjų poreikių, dalyvavimo galimybės;

15.  prašo Komisijos ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) reguliariai vertinti, kokį poveikį daro įvairios biudžetinės procedūros paraiškų teikėjams ir potencialiems reikalavimus atitinkantiems paraiškų teikėjams; visų pirma prašo įvertinti, ar kai kurių tipų organizacijos ir kai kurios valstybės narės galėjo ir gali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl 2015 m. taikytos sumažintos išankstinio finansavimo normos (nuo 50 proc. iki 40 proc. projektams ir nuo 80 proc. iki 50 proc. dotacijoms veiklai ir nacionaliniams informacijos centrams), nes labai trūko mokėjimų asignavimų, dėl bendro finansavimo būtinybės ir kai kurių kriterijų taikymo, nepriklausomai nuo faktinių pragyvenimo išlaidų ir atokios geografinės padėties; be to, prašo, kad jos parengtų tolesnes strategijas, kaip ES institucijas priartinti prie ES piliečių ir geriau informuoti piliečius apie įvairių sričių ES politiką;

16.  pažymi, kad pagal fiksuotosios sumos arba normos sistemą turėtų būti taikomas dar vienas kriterijus, kad būtų galima aktyviau įtraukti specialiųjų poreikių turinčius asmenis, nes būtent neįgaliųjų dalyvavimui užtikrinti reikalingas gerokai didesnis personalas ir dažnai būtinos papildomos priemonės, todėl atitinkamai išlaidos yra didesnės;

17.  pabrėžia, kad dotacijomis veiklai paramos gavėjams (t. y. ekspertų grupėms) užtikrinama nepriklausomybė ir suteikiama ilgalaikio planavimo galimybė, kad jie galėtų įgyvendinti ateities vizija grindžiamą veiklą ir įgyti patirties; rekomenduoja taikyti konkrečius kriterijus, rodiklius ir metinių ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų stebima pažanga siekiant užsibrėžtų tikslų ir užtikrinta, jog taikant šias finansavimo sistemas paramos gavėjai netaptų priklausomi nuo Komisijos;

18.  ragina Komisiją ir EACEA viešai atsiskaityti už išlaidas, patirtas įgyvendinant 3 krypties priemones – horizontaliuosius veiksmus, kuriais siekiama analizuoti, skleisti ir taikyti projektų rezultatus (rezultatų panaudojimas);

19.   ragina Komisiją ir EACEA į tarpinę vertinimo ataskaitą, kuri turi būti parengta iki 2017 m. gruodžio 31 d., įtraukti išsamų finansinio ir biudžetinio programos įgyvendinimo vertinimą ir padaryti išvadas iš vertinimo rezultatų, siekiant, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje būtų galima iš naujo nustatyti būsimus tikslus ir pakoreguoti programos biudžetą;

Koordinavimo ir komunikacijos aspektai

20.  ragina Komisiją surinkti visą naudingą informaciją apie programą „Europa piliečiams“ (apie programos vadovą, prioritetus, kvietimus teikti pasiūlymus, dabar įgyvendinamus ir praeityje įgyvendintus projektus, rezultatus ir įgytą patirtį, informacinį biuletenį) kartu su informacija apie visas programas, veiksmus, dotacijas ir struktūrinius fondus, kuriuos sieja bendra Europos pilietybės sąvoka (pvz., Europos piliečių iniciatyva ir Europos savanorių tarnyba), ir pateikti ją atskirame patogiame naudoti komunikacijos portale (vieno langelio principu veikianti internetinė platforma), kuris būtų prieinamas ir neįgaliesiems; rekomenduoja šią platformą naudoti kaip viešąjį paramos gavėjų kontaktinių duomenų registrą ir kaip priemonę, suteikiančią galimybę susipažinti su projektų aprašymais ir rasti partnerių kitose šalyse;

21.  pabrėžia, kad į atmestas paraiškas turėtų būti reaguojama tinkamai, nurodant atmetimo priežastis, visų pirma tuomet, jei paraišką pateikęs subjektas prašo pateikti paaiškinimą; siūlo apsvarstyti galimybę, kai įmanoma, iš atmestų panašių paraiškų nustatyti prioritetinius klausimus;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie programos „Europa piliečiams“ tikslai yra panašūs į Europos piliečių iniciatyvos tikslus arba juos papildo, visų pirma kalbant apie siekį, kad ES piliečiai būtų aktyvūs ES; mano, kad dėl šios priežasties reikia dėti pastangas siekiant, kad kuriant ES piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamosios demokratijos politiką, pagrįstą nuoseklia komunikacijos strategija, būtų laikomasi bendro požiūrio ir taip būtų apjungtos visos su ES pilietybe susijusios Komisijos programos, jei įmanoma, skatinant ir didinant tiesioginės patirties įgijimo ir žmonių dalyvavimo galimybes;

23.  pabrėžia, kad reikia parengti nebaigtinį visų partnerių kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą siekiant palengvinti subjektų, norinčių dalyvauti programoje „Europa piliečiams“, partnerystes;

24.  taip pat rekomenduoja sukurti internetinę platformą pagrindinėms pilietybės srityje dirbančioms ir programa besinaudojančioms organizacijoms, kad būtų kaupiama geroji patirtis, stiprinami pajėgumai ir didinamas užbaigtų projektų matomumas;

25.   ragina Komisiją didinti programos matomumą ir visuomenę intensyviau informuoti apie jos tikslus įgyvendinant įtraukią Europos pilietybei skirtą komunikacijos strategiją (tuo tikslu naudojant socialinius tinklus, radiją, televizijos reklamą ir stendus), stiprinant dalyvavimą vietos lygmeniu ir aktyviai įtraukiant nacionalinius informacijos centrus, nuolat atnaujinant turinį ir pritraukiant naują auditoriją ir visų pirma jaunimą, neįgaliuosius ir pažeidžiamus asmenis dalyvaujančiose šalyse, visų pirma šalyse, kuriose dalyvavimas yra mažiau aktyvus;

26.  laikosi nuomonės, kad programa taip pat turėtų padėti skelbti apie Europos Sąjungoje jau esamus tiesioginio dalyvavimo būdus, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvą, piliečių forumus ir viešąsias konsultacijas, siekiant didinti piliečių informuotumą apie tiesioginio dalyvavimo ES institucinėje veikloje galimybes;

27.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis, kurios dar nepaskyrė nacionalinio informacijos centro, tai padaryti; rekomenduoja sustiprinti šių šalių, valstybių narių ir Komisijos veiklos koordinavimą ir sąveiką;

28.   pripažįsta, kad didžiausias iššūkis – pasiekti dabartinius plataus užmojo tikslus turint ribotą finansavimą; pabrėžia valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų svarbą didinant programos veiksmingumą ir populiarumą, be kita ko, šiuo tikslu kuo labiau sustiprinant nacionalinių informacijos centrų potencialą sudarius jiems galimybes keistis patirtimi su subjektais, atsakingais už panašius projektus, pvz., programas „Erasmus“ ir „Kūrybiška programa“; ragina EACEA skatinti ir palengvinti, kai tik įmanoma, ES programų, pvz., „Kūrybiška Europa“, „Erasmus+“ ir Europos socialinio fondo, sąveikos galimybes, siekiant užtikrinti kuo didesnį poveikį;

29.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų administracinio supaprastinimo srityje, atsižvelgiant į tai, kad kartais formalius reikalavimus sunku įvykdyti ypač mažoms organizacijoms, kurios neturėtų būti diskriminuojamos dėl biurokratinių priežasčių;

30.  rekomenduoja nenaudoti komunikacijai skirtų lėšų institucinio informavimo apie Sąjungos prioritetus veiklai, kaip šiuo metu nustatyta programos 12 straipsnyje, o naudoti jas pačios programos viešinimui dalyvaujančiose šalyse, ypač tose, kuriose dalyvavimo lygis yra žemesnis;

Programos prioritetai ir tikslai

31.  rekomenduoja nustatant kito laikotarpio programos prioritetus oficialiai įtvirtinti daugiametį požiūrį ir sustiprinti programos krypčių ir elementų tarpusavio sąveiką; pabrėžia, kad bet kokie programos struktūros pakeitimai turėtų būti atliekami taip, kad nekiltų painiavos galutiniams naudotojams ir dėl to nesumažėtų programos poveikis;

32.  teigiamai vertina tai, kad didelis dėmesys skiriamas ES piliečiams ir visuomeniniams aspektams, nes tai suteikia ES institucijoms galimybę palaikyti tiesioginį ryšį su pilietine visuomene vietoje; atkreipia dėmesį į prioritetinių programos projektų, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas dabartiniams Europos iššūkiams, tokiems klausimams, kaip antai, įvairovė, migracija, pabėgėliai, radikalizacijos prevencija, socialinės įtraukties skatinimas, kultūrų dialogas, finansavimo problemų sprendimai ir bendro Europos kultūros palikimo nustatymas, svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti programos prioritetų ir su Europos pilietiškumu bei kasdieniu Europos Sąjungos piliečių gyvenimu susijusios politikos ryšį;

33.  teigia, kad vykdant programą turėtų būti įtraukiamas kuo platesnis dalyvių ratas, užtikrinamas specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimas ir remiamas marginalizuotų ir pilietinių teisių neturinčių asmenų, įskaitant migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, dalyvavimas;

34.  mano, kad atitinkamai programa turėtų būti grindžiama esamomis sėkmingomis visuomeninėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, miestų partneryste;

35.  pabrėžia, kad pagal Europos atminimo kryptį reikia plėtoti europinę tapatybę, kuri turėtų būti orientuota į ateitį, o ne tik į praeitį ir kuri būtų pliuralistinė, transkultūrinė ir atvira migracijos srautams ir viso pasaulio įtakai, siekiant bendros integracijos, pagrįstos Europos vertybėmis ir Europos dvasiniu paveldu; pažymi, kad svarbu užtikrinti, kad istorija būtų naudojamasi ne kaip priemone nesantaikai kurstyti, o kaip galimybe įveikti šiuolaikinius iššūkius jautriai interpretuojant rūpimus klausimus ir įgyvendinant sumanias tikslines švietimo programas; pabrėžia, kad svarbu propaguoti įvairioms kartoms skirtus projektus, kurie suteikia galimybę vyresnėms ir jaunesnėms kartoms pasikeisti patirtimi;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti projektus, kuriuos vykdant suteikiamos naujos patrauklaus formato ir stiliaus diskusijų su piliečiais galimybės ir taikomas įvairių aspektų metodas;

37.  siūlo Komisijai kasmet skelbti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje būtų pateikiami pagrindiniai pasiūlymai dėl Europos projekto tobulinimo, kuriuos išsakė pagal programą „Europa piliečiams“ finansuojamų projektų dalyviai;

38.  pabrėžia, kad programą reikia papildyti pasiūlymais dėl piliečių dalyvavimo demokratiniame ir ES sprendimų priėmimo procesuose, kad būtų galima padėti, pvz., įgyvendinant e. demokratijos iniciatyvas, įgalinti piliečius naudotis savo teisėmis; ragina, kad Sąjunga ir valstybės narės, siekdamos šio tikslo, plėtotų veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, visų pirma vaikų ir jaunimo, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

39.  nurodo, kad ES narystės siekiančių šalių dalyvavimas programoje padės pasiekti didesnį abipusį supratimą ir glaudesnį bendradarbiavimą; rekomenduoja, kad programa būtų labiau tarptautinė, t. y. visos Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys, narystės siekiančios šalys ir šalys kandidatės būtų kviečiamos prisidėti prie ES valstybių narių teikiant paraiškas dėl projektų, ir ragina ES, Rytų ir Pietų partnerystės šalių ir galimų šalių kandidačių nevyriausybines organizacijas daugiau bendradarbiauti siekiant ES priartinti prie piliečių; siūlo skatinti ES ir kaimyninių šalių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą Europos vertybių srityje;

40.  pabrėžia, kad reikia plėtoti miestų partnerystes didesnį dėmesį teikiant galimybėms intensyviau pasinaudoti šia programa, jos skatinimui ir rezultatams ir, be kita ko, skiriant tinkamus finansinius išteklius;

°

°  °

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 115, 2014 4 17, p. 3.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (8.12.2016)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo

(2015/2329(INI))

Nuomonės referentas: Lefteris Christoforou

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina tai, kad per pirmuosius dvejus naujo finansavimo ciklo metus programa „Europa piliečiams“, kurios tikslas – mažinti atotrūkį tarp ES institucijų ir ES piliečių, atrodytų, įgyvendinama sklandžiai: daugėja pareiškėjų, projektų kokybė aukšta ir projektai įgyvendinami tinkamai;

2.  pabrėžia tokių programų svarbą nuolatinių krizių metu, kai Europai priešiškos jėgos nuolat verčia abejoti pačiu Europos projektu;

3.   teigiamai vertina programos struktūros supaprastinimą, pvz., nustatant daugiamečius prioritetus, nes apskritai taip tapo lengviau teikti paraiškas susidomėjusiems piliečiams ir organizacijoms, taip pat įvairias naujas finansines procedūras, pvz., vienkartinių išmokų mokėjimus, dėl kurių sumažėjo administracinė našta paramos gavėjams;

4.  prašo Komisijos ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) reguliariai įvertinti poveikį, kurį įvairios biudžetinės procedūros yra padariusios paraiškų teikėjams ir potencialiems reikalavimus atitinkantiems paraiškų teikėjams; ypač prašo įvertinti, ar kai kurių tipų organizacijos ir kai kurios valstybės narės galėjo ir toliau gali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl 2015 m. taikyto sumažinto išankstinio finansavimo (nuo 50 proc. iki 40 proc. projektams ir nuo 80 proc. iki 50 proc. dotacijoms veiklai ir nacionaliniams informacijos centrams), nes labai trūko mokėjimų asignavimų, dėl bendro finansavimo būtinybės ir kai kurių kriterijų taikymo nepriklausomai nuo faktinių pragyvenimo išlaidų ir atokios geografinės padėties; be to, prašo, kad jos parengtų tolesnes strategijas, kurios padėtų ES institucijas priartinti prie ES piliečių ir geriau informuoti piliečius apie įvairių sričių ES politiką;

5.  pripažįsta, kad didžiausias iššūkis – turint ribotą finansavimą pasiekti dabartinius didelio masto tikslus; todėl ragina nacionalinius informacijos centrus kartu su susijusiomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir EACEA esant galimybių palengvinti ir paskatinti ES programų, pvz., „Kūrybiška Europa“, „Erasmus+“ ir Europos socialinis fondas, sąveiką, siekiant skatinti masto ekonomiją ir užtikrinti kuo didesnį poveikį;

6.   ragina Komisiją ir EACEA į tarpinę vertinimo ataskaitą, kuri turi būti parengta iki 2017 m. gruodžio 31 d., įtraukti išsamų finansinio ir biudžetinio programos įgyvendinimo vertinimą ir padaryti išvadas iš vertinimo rezultatų siekiant kitoje daugiametėje finansinėje programoje iš naujo nustatyti būsimus tikslus ir pakoreguoti programos biudžetą;

7.  pabrėžia, jog svarbu išsaugoti dotacijas veiklai, kad išliktų struktūrinė parama organizacijoms ir paramos gavėjams ir jiems būtų sudarytos galimybes parengti ilgalaikius planus;

8.  ragina Komisiją, EACEA, nacionalinius informacijos centrus ir su jais susijusias vietos bei regionų valdžios institucijas, taip pat programos paramos gavėjus dėti daugiau pastangų, siekiant stiprinti matomumą ir komunikaciją, kuo veiksmingiau panaudojant turimus finansinius išteklius, siekiant didinti informuotumą apie programą ir dar veiksmingiau pritraukti piliečius dalyvaujančiose šalyse, be kita ko, gerinant komunikaciją, didinant naudojimąsi socialine žiniasklaida ir plėtojant temas, kurios šiuo metu itin rūpi piliečiams, tokias kaip darbo vietos, ekonomikos augimas ir migracija.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

5

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Richard Ashworth, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Clare Moody, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Monika Vana, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bill Etheridge, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Nils Torvalds, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clara Eugenia Aguilera García, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Edouard Ferrand, Valentinas Mazuronis


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (9.11.2016)

pateikta Kultūros ir švietimo komitetui

dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo

(2015/2329(INI))

Nuomonės referentas: Kazimierz Michał Ujazdowski

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Kultūros ir švietimo komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina pagal programą „Europa piliečiams“ 2015 m. pateiktas paraiškas ir projektų kokybę; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo galima finansuoti tik apytikriai 6 proc. Europos atminimo ir pilietinės visuomenės krypties projektų, atsižvelgiant į tai matyti, kad reikia labai padidinti finansavimą šioms dviem kryptims; siūlo pagal Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnį, kuriame nustatomas svarbus dalyvaujamosios demokratijos aspektas, ateinančiais metais šį dalyvavimą išplėtoti vykdant reklamos kampanijas ir patvirtinant didelį, patogų naudoti tiek Europos, tiek nacionalinės žiniasklaidos komunikacijos portalą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta informacija apie programos prioritetus ir galimybes ja naudotis ir ES piliečiai informuojami apie programos „Europa piliečiams“ egzistavimą, skatinami įvertinti jos naudą ir aktyviau dalyvauti; siūlo leisti pareiškėjams naudotis e. dalyvavimo priemonėmis;

2.  pakartoja savo raginimą imtis tvirtesnio vaidmens nustatant programos prioritetus ir tikslus; rekomenduoja kito laikotarpio programai „Europa piliečiams“ pasirinkti tokį teisinį pagrindą, kuris suteiktų Europos Parlamentui, kaip vienai iš teisėkūros institucijų, galimybę vienodomis teisėmis kartu su Taryba visapusiškai dalyvauti įprasta teisėkūros procedūra tvirtinant programą ir nustatant jos prioritetus; kad programa taptų plačiai prieinama rekomenduoja toliau paprastinti jos kalbą;

3.  pabrėžia, kad šia programa turėtų būti prisidedama prie to, kaip piliečiai supranta Sąjungą, jos istoriją, įvairovę, taip pat remiama ES pilietybė ir gerinamos pilietinio ir demokratinio dalyvavimo ES lygmeniu sąlygos; be to, programa turėtų didinti informuotumą apie atminimą, bendrą istoriją ir vertybes, taip pat apie Sąjungos siekį remti taiką ir bendrai užtikrinti daugiau supratimo apie Europos Sąjungos istoriją ir kilmę, įskaitant apie dviejų pasaulinių karų pasekmes; pabrėžia, kad ji taip pat turėtų skatinti demokratišką ir pilietinį piliečių dalyvavimą Sąjungos lygiu, gerindama piliečių supratimą apie Sąjungos politikos formavimo procesą ir skatindama galimybes visuomeniniam ir tarpultūriniam dalyvavimui bei savanorystei Sąjungos lygmeniu; šių tikslų galima pasiekti, pavyzdžiui, organizuojant reklamines informuotumo didinimo kampanijas siekiant skatinti diskusijas, apmąstymus ir tinklų plėtojimą;

4.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos didintų programos veiksmingumą ir populiarumą, įskaitant prisiimdami didesnį vaidmenį apibrėžiant programos prioritetus ir kuo labiau padidinant nacionalinių informacijos centrų potencialą sudarant jiems galimybes dirbti ir keistis patirtimi su už panašius projektus (pvz., programas „Erasmus“ ir „Kūrybiška programa“) atsakingais subjektais; be to, ragina Europos Parlamentą aktyviau dalyvauti, pvz., vykdant metinį programos stebėjimo viešąjį vertinimą Kultūros komitete;

5.  pripažįsta miestų partnerystės projektų sėkmę visoje ES ir ragina valstybes nares propaguoti šią sistemą savivaldybėse ir palengvinti bendradarbiavimą;

6.  pabrėžia, kad į atmestas paraiškas turėtų būti reaguojama tinkamai, nurodant atmetimo priežastis, ypač kai paraišką pateikęs subjektas prašo paaiškinimo; siūlo apsvarstyti galimybę, kai galima, iš atmestų panašių paraiškų nustatyti prioritetinius klausimus;

7.  nurodo, kad kai kurie programos „Europa piliečiams“ tikslai yra panašūs į Europos piliečių iniciatyvos tikslus arba juos papildo, visų pirma siekiu, kad ES piliečiai būtų aktyvūs ES; mano, kad dėl šios priežasties reikia dėti pastangas siekiant bendro požiūrio rengiant ES piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamosios demokratijos politiką, pagrįstą nuoseklia komunikacijos strategija, kad būtų apibendrintos visos Komisijos programos, susijusios su ES pilietybe, tikėtina, vertinant ir remiant tiesioginę patirtį ir paprastų žmonių dalyvavimą;

8.  pabrėžia, kad reikia parengti nebaigtinį visų partnerių kiekvienoje valstybėje narėje sąrašą siekiant palengvinti subjektų, norinčių dalyvauti programoje „Europa piliečiams“, partnerystes;

9.  ragina pašalinti kalbų kliūtis teikiant paraiškas dėl programos ir pabrėžia, kad nepaisant ES pastangų teikti informaciją visomis ES oficialiomis kalbomis, daugiausiai informacijos teikiama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis;

10.  nurodo, kad ES narystės siekiančių šalių dalyvavimas programoje padės pasiekti didesnį abipusį supratimą ir glaudesnį bendradarbiavimą; rekomenduoja, kad programa turėtų būti labiau tarptautinė, visų pirma ELPA ir EEE šalis, narystės siekiančias šalis ir šalis kandidates pakviečiant prisidėti prie ES valstybių narių teikiant paraiškas dėl projektų ir ragina ES, Rytų partnerystės šalių ir galimų šalių kandidačių NVO labiau bendradarbiauti siekiant ES priartinti prie piliečių;

11.  laikosi nuomonės, kad programa taip pat turėtų padėti skelbti Europos Sąjungoje jau esamus tiesioginio dalyvavimo būdus, pavyzdžiui: Europos piliečių iniciatyvą, piliečių forumus ir viešąsias konsultacijas, siekiant didinti piliečių informuotumą apie tiesioginio dalyvavimo ES institucinėje veikloje galimybes;

12.  pabrėžia, kad prieš šaliai įstojant į Europos Sąjungą, būtinas gilus, visuotinas pasiruošimas, susijęs su atminties klausimais, susitaikymu su praeitimi ir aktyvaus piliečių dalyvavimo šalies pilietiniame gyvenime užtikrinimu;

13.  atsižvelgiant į dabartinį euroskepticizmo lygmenį, ragina taikyti paprastesnę dalyvavimo programoje procedūrą ir skirti daugiau lėšų siekiant užtikrinti geresnius rezultatus;

14.  pabrėžia dideles socialinių tinklų ir socialinės žiniasklaidos galimybes ir ragina jais labiau naudotis kaip priemonėmis remiant ES vertybes ir istoriją pagal programą „Europa piliečiams“.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Richard Corbett, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Constance Le Grip, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, György Schöpflin, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Gerolf Annemans, Ashley Fox, Charles Goerens, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jérôme Lavrilleux, Helmut Scholz

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso, Gabriel Mato, Wim van de Camp


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Therese Comodini Cachia, Sylvie Guillaume, Emma McClarkin

Teisinis pranešimas