Procedūra : 2016/2247(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0019/2017

Pateikti tekstai :

A8-0019/2017

Debatai :

PV 14/02/2017 - 19
CRE 14/02/2017 - 19

Balsavimas :

PV 15/02/2017 - 7.14

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0041

PRANEŠIMAS     
PDF 575kWORD 68k
2.2.2017
PE 589.459v02-00 A8-0019/2017

Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita

(2016/2247(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėja: Danuta Maria Hübner

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Bankų sąjunga. 2016 m. metinė ataskaita

(2016/2247(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą, per kurį jo dalyviai išreiškė ketinimą „suardyti užburtą ratą, į kurį pateko bankai ir valstybės“(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos paskelbtą pirmąją ES šešėlinės bankininkystės apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinio valiutos fondo paskelbtą pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie buvo paskelbti 2016 m. liepos 29 d.,

–  atsižvelgdamas į Europso bankininkystės institucijos atliktos Ketvirtosios kapitalo reikalavimų direktyvos, Kapitalo reikalavimų reglamento ir susitarimo „Bazelis III“ funkcionavimo stebėsenos rezultatus, pagrįstus 2015 m. gruodžio mėn. duomenimis ir paskelbtus 2016 m. rugsėjo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 17 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Bankų sąjungos sukūrimas“ (COM(2015) 0587),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (BPM reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas)(4),

–  atsižvelgdamas į Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) pareiškimą dėl BPM vykdomos priežiūros prioritetų 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Centrinio Banko (ECB) 2015 m. priežiūros veiklos metinę ataskaitą(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 29/2016 dėl bendro priežiūros mechanizmo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą dėl neveiksnių pozicijų dinamikos ir veiksnių ES bankininkystės sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos pranešimą dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. ECB valdančioji taryba patvirtino principus, pagal kuriuos didinamas skaidrumas rengiant ECB reglamentus dėl Europos statistikos, atsižvelgdama į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos taikomą skaidrumo užtikrinimo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. ECB surengtas konsultacijas dėl ECB gairių bankams dėl neveiksnių paskolų projekto,

–  atsižvelgdamas į ECB gaires dėl Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) 2016/445 dėl naudojimosi Sąjungos teisės aktuose numatytomis pasirinkimo galimybėmis ir teise veikti savo nuožiūra(7),

–  atsižvelgdamas į Bazelio komitete tebevykstančias diskusijas, ypač į 2016 m. kovo mėn. konsultacinį dokumentą „Turto įvertinimo pagal kredito riziką skirtumų mažinimas. Vidaus modelio metodų taikymo suvaržymai“ (angl. „Reducing variation in credit risk-weighted assets – constraints on the use of internal model approaches“),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą dėl sverto koeficiento reikalavimų pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 511 straipsnį (EBA-Op-2016-13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadas dėl laikotarpiu po krizės vykdytinų Bazelio reformų užbaigimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo(9),

–  atsižvelgdamas į tebevykstantį Komisijos darbą, susijusį su 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Kapitalo reikalavimų reglamento)(10) peržiūra, ypač peržiūrint antrąjį ramstį ir aiškinant nacionalines pasirinkimo galimybes ir teisę veikti savo nuožiūra,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva)(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas)(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. paskelbtą Bendros pertvarkymo valdybos 2015 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/1450, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymo metodika(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 28 d. Komisijos ataskaitą dėl atlygio taisyklių pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Finansinio stabilumo tarybos bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko darbo dokumentą Nr. 558 „Kodėl bankų kapitalas svarbu pinigų politikai?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Europos bankininkystės institucijos preliminarų pranešimą dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sistemos įgyvendinimo ir struktūros,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio mėn. Komisijos papildomą analitinę ataskaitą dėl pasiūlymo dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) poveikio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos bankininkystės institucijos galutinį pranešimą dėl minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų sistemos įgyvendinimo ir struktūros,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, ypač į jo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 22 d. Bendros pertvarkymo valdybos ir Europos Centrinio Banko susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (Indėlių garantijų sistemų direktyva)(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015) 0586),

–  atsižvelgdamas į įvairias Europos bankininkystės institucijos gaires, paskelbtas pagal Indėlių garantijų sistemos direktyvą, ypač į galutines ataskaitas dėl indėlių garantijų sistemų bendradarbiavimo susitarimų gairių (2016 m. vasario mėn.) ir dėl indėlių garantijų sistemų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis gairių (2016 m. gegužės mėn.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų tarybos ministrų pareiškimą dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos pareiškimą dėl bankų sąjungos ir tarpinio finansavimo priemonių, skirtų Bendram pertvarkymo fondui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0019/2017),

A.  kadangi sukurta bankų sąjunga yra neatskiriamas pinigų sąjungos komponentas ir pagrindinė tikros ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sudedamoji dalis; kadangi reikia dėti daugiau pastangų, nes bankų sąjunga tebebus neišbaigta, kol jai trūks finansinio stabilumo stiprinimo priemonės ir trečiojo ramsčio – Europos požiūrio į indėlių (per)draudimą, kuris šiuo metu svarstomas komitetų lygmeniu; kadangi išbaigta bankų sąjunga svariai prisidės siekiant panaikinti valstybės rizikos priežastinę sąsają;

B.  kadangi Europos Centrinis Bankas dėl savo dvejopos atsakomybės – kaip pinigų politikos institucija ir bankų priežiūros institucija – gali tam tikrais atvejais patirti neigiamą interesų konflikto poveikį;

C.  kadangi per pastaruosius metus, bendrai imant, nuolat gerėjo ES bankų kapitalo ir likvidumo rodikliai; kadangi vis dėlto išlieka rizika finansiniam stabilumui; kadangi atsižvelgiant į dabartinę padėtį reikia laikytis atsargumo principo, kai įvedami plataus masto reguliavimo pokyčiai, ypač atsižvelgiant į realiosios ekonomikos finansavimo sąlygas;

D.  kadangi tinkamas bankų balansų sutvarkymas po krizės užsitęsė ir tai toliau trukdo ekonomikai augti;

E.  kadangi Europos institucijos neturi užtikrinti bankų sektoriaus pelningumo;

F.  kadangi 2016 m. sausio mėn. įsigaliojusios naujos pertvarkymo sistemos tikslas – paradigmos pokytis, t. y. perėjimas nuo gelbėjimo valstybės lėšomis prie gelbėjimo privačiomis lėšomis; kadangi rinkos dalyviams vis dar reikia prisitaikyti prie naujos sistemos;

G.  kadangi dalyvauti bankų sąjungoje gali valstybės narės, kurios dar neįsivedė euro;

H.  kadangi bankų sąjungą sudaro visos eurą įsivedusios valstybės narės; kadangi euras yra Europos Sąjungos valiuta; kadangi visos valstybės narės, išskyrus tas, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, yra įsipareigojusios įsivesti eurą, taigi, prisijungti prie bankų sąjungos;

I.  kadangi Komisijos veiklos skaidrumas ir atskaitomybė Europos Parlamentui yra esminiai principai; kadangi tai reiškia, jog Komisija turi tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, o Parlamentas – tinkamai įvertinti ir stebėti, kaip atsižvelgiama į jo rekomendacijas;

J.  kadangi kapitalo rinkų sąjungos veikla neturėtų sumažinti reikalavimų sukurti bankų sąjungą, nes bankų sąjunga tebėra būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą Europos Sąjungoje, kuri labai priklauso nuo bankų;

K.  kadangi naujausi duomenys rodo, kad apskaičiuotoji visų neveiksnių paskolų euro zonoje vertė siekia 1132 mlrd. EUR(16);

Priežiūra

1.  yra susirūpinęs dėl aukšto neveiksnių paskolų lygio, nes, remiantis ECB duomenimis, 2016 m. balandžio mėn. euro zonos bankų turimų tokių paskolų vertė siekė 1014 mlrd. EUR; mano, kad itin svarbu sumažinti šį lygį; palankiai vertina tai, kad jau dedamos pastangos sumažinti neveiksnių paskolų lygį kai kuriose valstybėse narėse; vis dėlto pažymi, kad iki šiol ši problema daugiausia sprendžiama nacionaliniu lygmeniu; mano, kad šią problemą reikia spręsti kuo greičiau, tačiau pripažįsta, kad galutiniam sprendimui prireiks laiko; mano, kad siūlant sprendimo būdą derėtų visada atsižvelgti į neveiksnių paskolų priežastį, poveikį bankų pajėgumui teikti paskolas realiajai ekonomikai ir poreikį plėtoti pirminę ir antrinę neveiksnių paskolų rinką, galbūt pasinaudojant saugiu ir skaidriu pakeitimu vertybiniais popieriais, ir kad tas būdas turėtų apimti tiek Sąjungos, tiek nacionalinį lygmenis; rekomenduoja, kad Komisija padėtų valstybėms narėms, be kita ko, įsteigti specialias turto valdymo įmones (vadinamus bloguosius bankus) ir užtikrinti griežtesnę priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą pabrėžia, kad, siekiant atlaisvinti kapitalą, labai svarbu turėti galimybę išparduoti neveiksnias paskolas, nes tai ypač svarbu tam, kad bankai galėtų skolinti MVĮ; palankiai vertina ECB konsultacijas dėl gairių bankams dėl neveiksnių paskolų projekto, kaip pirmąjį žingsnį, tačiau mano, kad turi būti padaryta gerokai didesnė pažanga; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl nemokumo ir restruktūrizavimo, įskaitant ankstyvą restruktūrizavimą ir suteikiamą antrąją galimybę, atsižvelgiant į kapitalo rinkų sąjungos sistemą; ragina valstybes nares, laukiant, kol bus priimtas šis pasiūlymas, ir siekiant jį papildyti, tobulinti savo atitinkamus teisės aktus, visų pirma nuostatas, susijusias su susigrąžinimo procedūrų trukme, teismų sistemos veikimą ir platesnį teisinį pagrindą, susijusį su skolos restruktūrizavimu, ir įgyvendinti reikiamas tvarias struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama tvaraus ekonomikos atsigavimo, kad būtų išspręstos neveiksnių paskolų problemos; atkreipia dėmesį į tai, kad, pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko, krizės metais kai kurie euro zonos bankai susilpnino savo kapitalo bazę, nes mokėjo didelius dividendus, kartais viršijančius nepaskirstytųjų pajamų lygį; mano, kad bankų kapitalo poziciją galima sustiprinti sumažinant dividendų mokėjimus ir pritraukiant naujo kapitalo;

2.  ragina visas valstybes nares, kurios dar neįsivedė euro, imtis visų reikiamų veiksmų, kad tai būtų padaryta, arba prisijungti prie bankų sąjungos, siekiant palaipsniui suderinti bankų sąjungą su visa vidaus rinka;

3.  yra susirūpinęs dėl nestabilios bankų padėties Europoje, kaip, be kita ko, pabrėžta 2016 m. Tarptautinio valiutos fondo Pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitoje, kurioje teigiama, kad Europoje net ir tuo atveju, jeigu vyktų ciklinis atsigavimas, vis dar būtų labai daug silpnų ir sunkumų patiriančių bankų; atkreipia dėmesį į mažą tam tikrų įstaigų euro zonoje pelningumą; pažymi, kad paaiškinimai, kodėl susidarė tokia padėtis, yra, be kita ko, sukauptos neveiksnios paskolos, tam tikros palūkanų normų sąlygos ir galimos paklausos problemos; pritaria Tarptautinio valiutos fondo raginimui iš esmės keisti tiek bankų verslo modelius, tiek sistemos struktūrą, kad būtų užtikrinta patikima Europos bankininkystės sistema;

4.  mano, kad esama rizikos, susijusios su valstybės skola; taip pat pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse finansų įstaigos yra pernelyg daug investavusios į savo buveinės valstybės vyriausybės išleistas obligacijas, nes dėl to susiformuoja pernelyg stiprus ryšys su buveinės valstybe, o vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų yra panaikinti bankų ir valstybės rizikos priežastinę sąsają; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkama valstybės skolos vertybinių popierių rizikos ribojimo tvarka gali suteikti paskatų bankams geriau valdyti savo pozicijas valstybės skolos atžvilgiu; vis dėlto pažymi, kad vyriausybės obligacijoms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes jos yra kokybiško, likvidaus įkaito šaltinis ir svarbus veiksnys vykdant pinigų politiką, kad jų rizikos ribojimo tvarkos pakeitimai, ypač jeigu nebus numatytas palaipsnio įvedimo metodas, galėtų turėti didelio poveikio finansų sektoriui ir viešajam sektoriui, ir kad todėl, prieš pateikiant bet kokį pasiūlymą, reikia nuodugniai apsvarstyti, kokie būtų dabartinės sistemos koregavimo privalumai ir trūkumai; atkreipia dėmesį į įvairias politikos galimybes, išdėstytas aukšto lygio darbo grupės pranešime dėl pozicijų valstybės skolos atžvilgiu rizikos ribojimo, aptartame per neformalų Ekonomikos ir finansų tarybos posėdį 2016 m. balandžio 22 d.; mano, kad ES reguliavimo sistema turėtų derėti su tarptautiniu standartu; todėl su dideliu susidomėjimu laukia Finansinio stabilumo tarybos darbo, susijusio su valstybės skolos vertybiniais popieriais, rezultatų, kuriais būtų galima vadovautis ateityje priimant sprendimus; mano, kad Europos sistema turėtų užtikrinti rinkos drausmę, užtikrinant tvarios politikos įgyvendinimą ir kokybiško likvidaus turto finansų sektoriui ir saugių vyriausybės įsipareigojimų teikimą; pabrėžia, kad sykiu su svarstymais dėl valstybės skolos vertybinių popierių turėtų būti svarstomi konvergencijos klausimai, susiję ir su kitomis ekonomikos sritimis, valstybės pagalbos taisyklėmis ir rizika, pvz., netinkamu elgesiu, įskaitant finansinius nusikaltimus;

5.  mano, jog indėlininkams, investuotojams ir priežiūros institucijoms yra labai svarbu, kad būtų išspręsta pernelyg didelio rizikos koeficientų, taikomų pagal riziką vertinamam tos pačios klasės turtui, įvairavimo įstaigose problema; primena, kad pagal dabartines taisykles, kuriomis reglamentuojamas vidaus modelių naudojimas, bankams leidžiamas didelis lankstumas ir priežiūros požiūriu padidinama modeliavimo keliama rizika; todėl palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos veiklą, kuria siekiama suderinti pagrindines prielaidas ir parametrus, nes nustatyta, kad jų skirtumai yra vienas pagrindinių įvairavimo veiksnių, taip pat ECB bankų priežiūros veiklą vykdant ECB tikslinės vidaus modelių peržiūros projektą, per kurį siekiama įvertinti ir patvirtinti vidaus modelių pakankamumą ir tinkamumą; ragina toliau siekti pažangos šiomis kryptimis; laukia, kokie bus rezultatai tarptautinės veiklos, kuria siekiama suderinti vidaus modelių naudojimą veiklos rizikos ir skolinimo bendrovėms, kitoms finansų įstaigoms, specializuotiems finansų ir nuosavybės vertybinių popierių bankams atvejais, siekiant atkurti vidaus modelių patikimumą ir užtikrinti, kad jie būtų daugiausia taikomi tose srityse, kur jie turi pridėtinės vertės; taip pat palankiai vertina tai, kad įvestas finansinio sverto koeficientas kaip patikima finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, ypač taikytina pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „vienoda rizika, vienodos taisyklės“, reikia labiau nuo rizikos priklausomo standartinio metodo; ragina finansų priežiūros institucijas leisti taikyti naujus vidaus modelius tik tuo atveju, jeigu dėl jų neatsiranda nepagrįstų, gerokai sumažintų rizikos koeficientų; pakartoja savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliucijos dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo išvadas; ypač primena, kad dėl planuojamų reguliavimo pokyčių neturėtų bendrai padidėti kapitalo reikalavimai ir neturėtų būti sumažintos bankų galimybės teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ; pabrėžia, kad vykdant tarptautinę veiklą turėtų būti laikomasi proporcingumo principo; primena, jog svarbu, kad nebūtų baudžiama už ES bankininkystės modelį ir būtų išvengta ES bankų diskriminacijos tarptautinių bankų atžvilgiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad rengiant naujus tarptautinius šio srities standartus būtų atsižvelgiama į Europos ypatumus, ir, kai ji vertina būsimų teisės aktų, kuriais įgyvendinami tarptautiniu mastu suderinti standartai, poveikį, deramai atsižvelgti į proporcingumo principą ir į tai, kad esama įvairių bankininkystės modelių;

6.  pabrėžia, kad patikima prieiga prie finansavimo ir patikimas kapitalo paskirstymas pagal Europos modelį, grindžiamą bankų teikiamu finansavimu, yra labai priklausomi nuo patikimų bankų balansų ir tinkamos kapitalizacijos, o visa tai po finansų krizės nebuvo atkurta ir nėra vienodai užtikrinama visoje Sąjungoje, ir tai trukdo ekonomikai augti;

7.  pabrėžia, kad Europos bankų sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką ir kad tai patvirtina griežtos priežiūros sistema; todėl palankiai vertina Komisijos ketinimą išlaikyti MVĮ rėmimo koeficientą per būsimą Kapitalo reikalavimų direktyvos ir reglamento peržiūrą ir jį padidinti, viršijant dabartinę jo ribą;

8.  pažymi, kad, siekiant išvengti reguliavimo fragmentacijos rizikos ir atsižvelgiant į stambių, tarptautinę veiklą vykdančių bankų veiklos reguliavimą ir priežiūrą, tarptautinių forumų nustatytų gairių turėtų būti laikomasi kuo labiau, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio prireikus kritiškai vertinti arba tikslingai nukrypti nuo tarptautinių standartų tais atvejais ir tose srityse, kur į Europos sistemos ypatumus atsižvelgta nepakankamai; primena savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijos dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje išvadas; visų pirma pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka Komisija, ECB ir Europos bankininkystės institucija, atsižvelgiant į dalyvavimą Bazelio bankų priežiūros komiteto (BCBS) veikloje ir skaidrios ir išsamios naujausios informacijos apie Bazelio bankų priežiūros komiteto diskusijų eigą teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai; mano, kad ES turėtų siekti, kad būtų užtiktintas tinkamas jos, visų pirma euro zonos, atstovavimas Bazelio bankų priežiūros komitete; ragina užtikrinti didesnį šio vaidmens matomumą per Ekonomikos ir finansų posėdžius, taip pat stiprinti atskaitomybę Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui; pabrėžia, kad Bazelio bankų priežiūros komitetas ir kiti forumai turėtų padėti skatinti vienodas sąlygas pasauliniu lygiu, sumažindami, o ne didindami, skirtumus tarp jurisdikcijų;

9.  atkreipia dėmesį į sparčiai augančio šešėlinės bankininkystės sektoriaus keliamą riziką, be kita ko, sisteminę riziką, kaip rodo 2016 m. ES šešėlinio bankų sektoriaus apžvalga; primygtinai reikalauja, kad bet kokie bankininkystės sektoriaus reguliavimo veiksmai būtų vykdomi drauge su atitinkamo šešėlinės bankininkystės sektoriaus reguliavimo veiksmais; todėl ragina imtis suderintų veiksmų, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir finansinis stabilumas;

10.  pabrėžia, kad reikia susidaryti visapusišką bendro įvairių reguliavimo pokyčių poveikio vaizdą, nepriklausomai nuo to, ar tie pokyčiai susiję su priežiūra, nuostolių padengimu, pertvarkymu ar apskaitos standartais;

11.  pabrėžia, kad nacionalinės pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra gali trukdyti sukurti vienodas veiklos sąlygas valstybėse narėse ir užtikrinti palyginamas bankų finansines ataskaitas visuomenei; palankiai vertina naują siūlomą Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimą, pagal kurį atsirastų galimybė Sąjungos lygiu panaikinti arba apriboti kai kurias galimybes ar teises, kad būtų galima pašalinti esamas kliūtis ir panaikinti segmentaciją, ir palikti tik tas, kurių būtinai reikia siekiant išsaugoti bankininkystės modelių įvairovę; primygtinai ragina visapusiškai pasinaudoti tokia galimybe; palankiai vertina ECB gaires ir reglamentą, kuriais suderinamas naudojimasis kai kuriomis nacionalinėmis pasirinkimo galimybėmis ir teisėmis veikti savo nuožiūra bankų sąjungoje; vis dėlto primena, kad vykdydamas pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra mažinimo veiklą ECB turi neviršyti savo įgaliojimų; pabrėžia, kad labai svarbu siekti padidinti bendro taisyklių sąvado apimtį, ir pažymi, kad reikia racionalizuoti dabartinių besidubliuojančių ir persipinančių esamų, iš dalies pakeistų ir naujų teisės aktų sistemą; ragina ECB viešai paskelbti visą Priežiūros vadovą, kuriame nustatomi bendri procesai, procedūros ir metodai, siekiant vykdyti visos euro zonos priežiūrinio tikrinimo procesą;

12.  pabrėžia, kad nuo to laiko, kai sukurtas BPM, visi Priežiūros tarybos nariai savaime įgijo daug žinių, nagrinėdami daugybę įvairių verslo modelių ir skirtingų dydžių subjektų situacijas, ir kad tai reikia skatinti ir paspartinti;

13.  atkreipia dėmesį į paaiškinimus dėl antrojo ramsčio tikslų ir antrojo ramsčio vietą hierarchinėje kapitalo reikalavimų struktūroje, kuri siūloma Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimuose; pažymi, kad manoma, jog naudojimasis kapitalo gairėmis turėtų padėti suderinti poreikius užtikrinti finansinį stabilumą su poreikiais palikti laisvę priimti priežiūros sprendimą ir atlikti kiekvieno konkretaus atvejo analizę; ragina ECB paaiškinti kriterijus, kuriais grindžiamos antrojo ramsčio gairės; primena, kad šios gairės neriboja didžiausios galimos paskirstyti sumos ir todėl neturėtų būti atskleidžiamos; mano, kad dėl naudojimosi kapitalo gairėmis neturėtų pastebimai sumažėti antrojo ramsčio reikalavimai; mano, kad, kalbant apie nuosavų lėšų sudėtį, reikalinga didesnė priežiūros konvergencija, apimanti antrojo ramsčio reikalavimus ir gaires; todėl palankiai vertina tai, kad šis klausimas sprendžiamas siūlant Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimą;

14.  pabrėžia riziką, kylančią dėl turimo 3 lygio turto, įskaitant išvestines finansines priemones, ir ypač dėl tokio turto įvertinimo sudėtingumo; pažymi, kad ši rizika turėtų būti sumažinta ir kad dėl to reikia, kad būtų palaipsniui mažinamas toks turimas turtas; ragina BPM institucijas nustatyti, kad šis klausimas yra vienas iš prioritetinių priežiūros klausimų, ir drauge su Europos bankininkystės institucija surengti kiekybinį tokio turto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;

15.  pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį visos priežiūros praktikos ir veiksmų, o ypač priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo ciklo, skaidrumą; prašo ECB paskelbti veiklos rodiklius ir metriką, kad būtų parodytas priežiūros veiksmingumas ir sustiprinta ECB išorinė atskaitomybė; pakartoja savo raginimą užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su sprendimais dėl antrojo ramsčio ir jų pagrindimais; ragina ECB paskelbti bendrus priežiūros standartus;

16.  atkreipia dėmesį į riziką, kurią kelia per didelės, kad joms būtų leista žlugti, pernelyg susijusios su kitomis, kad joms būtų leista žlugti, ir pernelyg sudėtingos, kad jas būtų galima pertvarkyti, finansų įstaigos; atkreipia dėmesį į tai, kad susitarta dėl tarptautinio lygmens politikos priemonių, skirtų šiai rizikai mažinti (konkrečiai dėl bendro nuostolių padengimo pajėgumo, centrinės išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos, papildomo kapitalo ir sverto koeficiento, taikomų pasaulinės sisteminės svarbos bankams); pasižada sparčiai nagrinėti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad tos priemonės būtų įgyvendintos Sąjungoje ir padėtų toliau mažinti riziką, kurią kelia pernelyg didelės, kad joms būtų leista žlugti, įstaigos; primena Finansinio stabilumo tarybos pirmininko Mark Carney žodžius apie tai, kad susitarimas dėl pasiūlymų dėl vieno tarptautinio pasaulinės sisteminės svarbos bankams taikomo bendro nuostolių padengimo pajėgumo standarto būtų naujas svarbus žingsnis siekiant išspręsti pernelyg didelių, kad jiems būtų leista žlugti, bankų problemą; taip pat pažymi, kad veiksmingas gelbėjimo privačiomis lėšomis mechanizmas ir tinkamo lygio minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų taikymas yra svarbi reguliavimo priemonių dalis, siekiant spręsti šį klausimą ir suteikti galimybių pertvarkyti pasaulinės sisteminės svarbos bankus nenaudojant viešųjų subsidijų ir nesutrikdant visos finansų sistemos;

17.  pabrėžia, kad reikia vykdyti struktūrinę bankų sektoriaus reformą, be kita ko, perkelti įrodinėjimo pareigą, siekiant išspręsti labai stambių, pernelyg didelių, kad joms būtų leista žlugti, įstaigų problemą;

18.  pabrėžia dabartinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos taikymo apribojimus; todėl palankiai vertina Europos bankininkystės institucijos ir ECB pastangas toliau gerinti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis sistemą; tačiau mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų geriau atspindėta realios krizės padėties tikimybė ir tikrovė, be kita ko, į metodiką geriau būtų įtraukti daugiau dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, plintantis neigiamas poveikis; mano, kad skaidrumo stoka, būdinga paties ECB testavimui nepalankiausiomis sąlygomis, reiškia netikrumą dėl priežiūros praktikos; ragina ECB paskelbti savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, siekiant skatinti rinką pasitikėti;

19.  mano, kad, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, tais atvejais, kai nacionalinė kompetentinga institucija atmeta prašymą atsižvelgti į konkrečias aplinkybes atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, apie tai turi būti pranešta Europos bankininkystės institucijai ir bendro priežiūros mechanizmo institucijoms;

20.  palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant pasirengti leisti perduoti įgaliojimus priimti tam tikros srities kompetentingus ir tinkamus sprendimus; vis dėlto pažymi, kad reikia pakeisti taisykles, kad Priežiūros tarybai būtų galima lengviau ir dažniau perduoti atitinkamiems pareigūnams įgaliojimus priimti sprendimus tam tikrais kasdienės veiklos klausimais; palankiai vertintų tokį pakeitimą, jeigu tai padėtų padaryti ECB vykdomą bankų priežiūrą veiksmingesnę ir efektyvesnę; ragina ECB nustatyti užduotis, su kuriomis susijęs įgaliojimų priimti sprendimus perdavimas, ir jo teisinį pagrindą;

21.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitą dėl bendro priežiūros mechanizmo veikimo; atkreipia dėmesį į išvadas dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus; ragina nacionalines kompetentingas institucijas ir valstybes nares skirti ECB visus būtinus žmogiškuosius išteklius ir teikti visus ekonominius duomenis, kad jis galėtų atlikti savo pareigas, visų pirma susijusias su patikrinimais vietoje; ragina ECB iš dalies pakeisti Bendro priežiūros mechanizmo pagrindų reglamentą, siekiant oficialiai įtvirtinti dalyvaujančių nacionalinių kompetentingų institucijų įsipareigojimus ir įgyvendinti rizikos vertinimu grindžiamą metodiką, pagal kurią nustatoma, kiek darbuotojų ir kokia personalo sudėtis įgūdžių požiūriu turėtų būti jungtinėse priežiūros grupėse; mano, kad didesnis ECB personalo dalyvavimas ir mažesnė priklausomybė nuo nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojų padidintų priežiūros nepriklausomumą, taip pat būtų galima užtikrinti, kad kompetentingos institucijos darbuotojai iš vienos valstybės narės prižiūrėtų įstaigą iš kitos valstybės narės, nes tai taip pat padėtų veiksmingai sumažinti priežiūrinio pakantumo riziką; palankiai vertina ECB bendradarbiavimą su Europos Parlamentu dėl darbuotojų darbo sąlygų; ragina ECB skatinti gerą darbo aplinką, kuri skatintų profesinę sanglaudą; primena, kad gali iškilti priežiūros užduočių vykdymo ir atsakomybės už pinigų politiką interesų konfliktų ir kad reikia aiškiai atskirti šias dvi funkcijų grupes; ragina ECB atlikti galimų interesų konfliktų rizikos analizę ir numatyti atskiras atskaitomybės linijas tais atvejais, kai kalbama apie specialius priežiūros išteklius; mano, kad, nors pinigų politikos ir priežiūros atskyrimas yra pagrindinis principas, tai neturėtų užkirsti kelio sutaupyti lėšų, kurias galima sutaupyti dalijantis tarnybų paslaugomis, jeigu šios paslaugos nėra ypač svarbios politikos formuotojams ir jeigu įdiegtos deramos garantijos; ragina ECB surengti viešas konsultacijas, kai jis rengia norminamojo pobūdžio priemones, kad būtų didesnė ECB atskaitomybė;

22.  pabrėžia, kad sukūrus BPM, padidėjo Europos Sąjungos įtaka tarptautinėje arenoje, palyginti su ankstesne padėtimi;

23.  pabrėžia, kad priežiūros užduočių atskyrimas nuo pinigų politikos funkcijų turėtų suteikti BPM galimybę užimti nepriklausomą poziciją visais atitinkamais klausimais, be kita ko, dėl galimo tikslinių ECB palūkanų normų poveikio prižiūrimų bankų finansinei padėčiai;

24.  pritaria Audito Rūmams, kad, sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą, atsirado audito deficitas; yra susirūpinęs, kad dėl ECB nustatytų Audito Rūmų teisės susipažinti su dokumentais apribojimų neaudituojamoos svarbios sritys; primygtinai ragina ECB visapusiškai bendradarbiauti su Audito Rūmais, kad jie galėtų naudotis savo įgaliojimais, ir tokiu būdu padidinti ECB atskaitomybę;

25.  primena, kad reguliuojant ir vykdant priežiūrą reikia rasti pusiausvyrą tarp proporcingumo ir metodo nuoseklumo poreikių; todėl atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlyme, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/36/ES, siūlomus pakeitimus dėl ataskaitų teikimo ir atlygio reikalavimų; ragina Komisiją teikti pirmenybę darbui, susijusiam su mažųjų bankų veiklos reguliavimu (angl. small banking box), ir išplėsti šiuos veiksmus, kad būtų įvertinta galimybė ateityje sukurti reguliavimo sistemą, kurią sudarytų ne tokios sudėtingos, tinkamesnės ir proporcingesnės rizikos ribojimo taisyklės, konkrečiai pritaikytos įvairių rūšių bankininkystės modeliams; pažymi, kad visiems bankams turėtų būti taikoma atitinkamo lygio priežiūra; primena, kad tinkama priežiūra yra itin svarbi siekiant stebėti visų rūšių riziką, neatsižvelgiant į banko dydį; gerbia vaidmenų ir kompetencijos sričių pasidalijimą tarp Bendros pertvarkymo valdybos, Europos bankininkystės institucijos ir kitų Europos finansų priežiūros sistemos institucijų, tačiau sykiu pabrėžia, kad labai svarbu veiksmingas bendradarbiavimas; mano, kad reikia panaikinti plačiai paplitusį ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimąsi ir nacionalines Europos teisės aktų interpretacijas bendrojoje rinkoje; pritaria iki šiol įdėtoms racionalizavimo pastangoms, pvz., idėjai, kuria grindžiama Europos atskaitomybės sistema, ir ragina toliau dėti pastangas šia kryptimi, kad būtų išvengta dvigubo ataskaitų teikimo ir nereikalingų papildomų su reguliavimu susijusių išlaidų; ragina Komisiją spręsti šį klausimą tinkamu laiku, atsižvelgiant į išvadas, padarytas gavus kvietimo teikti informaciją rezultatus, pvz., parengti pasiūlymą dėl vienos bendros ir konsoliduotos priežiūros ataskaitų teikimo procedūros; taip pat ragina laiku paskelbti ad hoc ir nuolatinių ataskaitų teikimo reikalavimus, siekiant užtikrinti aukštą duomenų kokybę ir planavimo saugumą;

26.  pabrėžia, kad banko saugumas ir patikimumas negali būti įvertintas vien tik atlikus vieną konkretaus momento balanso įvertinimą, nes šiuos aspektus užtikrina dinamiška banko ir rinkos sąveika ir jiems poveikį daro įvairūs visos ekonomikos elementai; todėl pabrėžia, kad patikima finansinio stabilumo ir augimo sistema turėtų būti visapusiška ir subalansuota, kad apimtų dinamišką priežiūros praktiką ir dėmesys būtų skiriamas ne vien tik statiškam daugiausiai kiekybinių aspektų reguliavimui;

27.  atkreipia dėmesį į atsakomybės pasidalijimą tarp ECB ir Europos bankininkystės institucijos; pabrėžia, kad ECB neturėtų faktiškai tapti standartų nustatymo institucija bankams, kuriems netaikomas bendras priežiūros mechanizmas;

28.  pažymi, kad 2016 m. gegužės 18 d. ECB taryba priėmė reglamentą dėl skaidžiųjų kredito ir kredito rizikos duomenų rinkimo („AnaCredit“); ragina ECB suteikti nacionaliniams centriniams bankams kuo daugiau veiksmų laisvės įgyvendinant „AnaCredit“;

29.  ragina ECB nepradėti svarstyti tolesnių su „AnaCredit“ susijusių etapų tol, kol nebus įvykusios viešosios konsultacijos, visapusiškai dalyvaujant Europos Parlamentui ir ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą;

30.  dar kartą pabrėžia, kaip svarbu tvirtos ir gerai veikiančios IT sistemos, atitinkančios BPM priežiūros funkcijų ir saugumo problemų sprendimo poreikius; apgailestauja dėl nuolatinių IT sistemos trūkumų, apie kuriuos pranešama pastaruoju metu;

31.  palankiai vertina tai, kad įsteigtos nacionalinės sisteminės rizikos valdybos, tačiau pabrėžia, kad bankų sąjungos sukūrimas padidina poreikį sustiprinti makrolygio rizikos ribojimo politiką Europos lygmeniu, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į galimą tarpvalstybinį papildomą sisteminės rizikos poveikį; ragina Komisiją pasiūlyti nuoseklią ir veiksmingą makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą per 2017 m. makrolygio rizikos ribojimo sistemos bendrą peržiūrą; ragina Komisiją nustatyti itin plačius užmojus, siekiant stiprinti Europos sisteminės rizikos valdybos institucinį ir analitinį pajėgumą įvertinti riziką ir pažeidžiamumą bankų sektoriuje ir už jo ribų ir imtis atitinkamų veiksmų; mano, kad skolinimosi priemonės (pvz., paskolos ir turto santykiu ir paskolos ir pajamų santykiu grindžiamos priemonės) turėtų būti įtrauktos į Europos teisės aktus, kad būtų užtikrintas suderintas šių papildomų tipų makrolygio rizikos ribojimo priemonių naudojimas; pabrėžia, kad reikia sumažinti institucinį sudėtingumą ir sutrumpinti ilgą procesą, susijusius su Europos sisteminės rizikos valdybos, ECB / BPM ir kompetentingų nacionalinių institucijų sąveika ir kompetentingų ir paskirtųjų nacionalinių institucijų sąveika makrolygio rizikos ribojimo priežiūros srityje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina jau padarytą pažangą tarpvalstybinio koordinavimo srityje, Europos sisteminės rizikos valdybai priėmus rekomendaciją dėl savanoriško abipusiškumo; pakartoja savo raginimą paaiškinti ryšį tarp makrolygio rizikos ribojimo sistemos ir esamų mikrolygio rizikos ribojimo priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingą makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo politikos priemonių sąveiką; reiškia susirūpinimą dėl nekilnojamojo turto sektoriaus silpnų vietų, kurias nustatė Europos sisteminės rizikos valdyba; pažymi, kad Europos bankininkystės institucija vis dar nėra pateikusi techninių reguliavimo standartų dėl kapitalo reikalavimų, taikomų hipotekos pozicijoms, pagal Kapitalo reikalavimų reglamento 124 straipsnio 4 dalies b punktą ir ir 164 straipsnio 6 dalį; pažymi, kad iki šiol tik nedaugelis BPM narių pradėjo taikyti arba planuoja pradėti taikyti bendro sisteminės rizikos rezervo ir anticiklinio kapitalo rezervo nuostatas; pažymi, kad ECB iki šiol ne visapusiškai naudojosi savo makroekonominės priežiūros įgaliojimais, skatindamas, kad nacionalinės valdžios institucijos patvirtintų makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemones;

32.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į referendumo dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje rezultatus, reikia įvertinti visą Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), be kita ko, balsavimo Europos priežiūros institucijose sąlygas, visų pirma dvigubos daugumos mechanizmą, numatytą Europos bankininkystės institucijos reglamento 44 straipsnio 1 dalyje; pabrėžia, kad dėl galimų derybų po referendumo neturėtų atsirasti nevienodų sąlygų ES ir ne ES finansų įstaigoms ir kad tomis derybomis neturėtų būti naudojamasi siekiant skatinti panaikinti reguliavimą finansų sektoriuje;

33.  palankiai vertina puikų jungtinių priežiūros grupių darbą – šios grupės yra geras Europos bendradarbiavimo ir žinių plėtojimo pavyzdys; pažymi, kad pasiūlytas rotacijos sistemos naudojimas organizuojant jungtinių priežiūros grupių darbą turėtų užtikrinti objektyvią priežiūrą, tačiau sykiu atsižvelgia į tai, kad šioje labai sudėtingoje kompetencijos reikalaujančioje srityje žinių plėtojimas yra ilgas procesas;

34.  palankiai vertina tai, kad bankų sąjunga iš esmės panaikino buveinės ir priimančiosios valstybių narių priežiūros problemą, nes sukurta bendra priežiūros institucija ir labai pagerėjo priežiūros institucijų keitimasis svarbia informacija, todėl galima užtikrinti labiau holistinę tarpvalstybinių bankų grupių priežiūrą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę neužbaigtos bankų sąjungos būklę, per Kapitalo reikalavimų reglamento peržiūrą dėl likvidumo ir kapitalo reikalavimų taikymo išimčių reikia tinkamai atsižvelgti į vartotojų apsaugos problemas priimančiose šalyse;

35.  palankiai vertina ECB iniciatyvą įpareigoti prižiūrimus bankus pranešti apie svarbius kibernetinius išpuolius per įspėjimo realiuoju laiku tarnybą, taip pat BPM atliekamus patikrinimus vietoje, siekiant įvertinti kibernetinį saugumą; ragina nustatyti teisinę sistemą, kuri sudarytų palankesnes sąlygas bankams keistis jautria informacija, reikalinga siekiant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams;

36.  pabrėžia itin svarbų bankininkystės paslaugų kibernetinio saugumo vaidmenį ir poreikį skatinti finansų įstaigas nusistatyti plačius užmojus, susijusius su vartotojų duomenų apsauga ir kibernetinio saugumo užtikrinimu;

37.  pažymi, kad BPM yra pavesta vykdyti Europos bankų priežiūrą, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES rizikos ribojimo taisyklių, ir užtikrinti finansinį stabilumą, o kitos priežiūros užduotys, neabejotinai turinčios papildomą poveikį Europai, liko nacionalinėms priežiūros institucijoms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad BPM turėtų turėti kontrolės įgaliojimus, susijusius su nacionalinių bankų priežiūros institucijų kovos su pinigų plovimu veikla; pabrėžia, kad Europos bankininkystės institucijai turėtų būti taip pat suteikti papildomi įgaliojimai, susiję su kova su pinigų plovimu, įskaitant įgaliojimus atlikti valstybių narių kompetentingų institucijų veiklos įvertinimus vietoje, reikalauti pateikti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi vertinant, ar laikomasi reikalavimų, teikti rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, viešai skelbti šias rekomendacijas ir imtis priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad rekomendacijos būtų veiksmingai įgyvendintos;

38.  pakartoja savo raginimą Europos bankininkystės institucijai užtikrinti ir stiprinti bankinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemą pagal savo įgaliojimus, papildant BPM institucijų vykdomą prudencinę priežiūrą;

Pertvarkymas

39.  primena, kad, sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, reikia laikytis valstybės pagalbos taisyklių ir kad nepaprastoji viešoji parama turi būti tiek prevencinio, tiek laikino pobūdžio ir negali kompensuoti nuostolių, kuriuos įstaiga patyrė arba greičiausiai patirs artimiausiu metu; ragina nustatyti veiksmingas Komisijos ir Bendros pertvarkymo valdybos bendradarbiavimo, kai priimami sprendimai pertvarkymo atveju, procedūras, ypač susijusias su tvarkaraščiu; mano, kad pagal dabartinę sistemą įtvirtintos lankstumo galimybės turėtų būti paaiškintos, ir primena, kad jos turėtų būti geriau išnaudojamos siekiant išspręsti su konkrečiomis situacijomis susijusias problemas, netrukdant iš tiesų pertvarkyti nemokių bankų, visų pirma, tais atvejais, kai taikomos prevencinės ir alternatyvios priemonės, apimančios IGS fondų panaudojimą, numatytą Indėlių garantijų sistemų direktyvos (DIGS) 11 straipsnio 3 ir 6 dalyse; todėl ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti pateiktą atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių aiškinimą, siekiant užtikrinti, kad prevencinės ir alternatyvios priemonės, kurias numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas Indėlių garantijų sistemų direktyvoje, galėtų būti iš tikrųjų įgyvendintos; pažymi, kad konkrečios situacijos vertinamos skirtingai be aiškaus pagrindimo; primena Komisijai, kad ataskaita, kurioje įvertinamas nuolatinis poreikis leisti prevencinę rekapitalizaciją ir tokių priemonių taikymo sąlygos, turėjo būti pateikta iki 2015 m. gruodžio 31 d.; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti tokią ataskaitą;

40.  ragina Komisiją įvertinti, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir vykdant Reglamento (ES) Nr. 806/2014 peržiūrą, ar Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos turi pakankamai ankstyvos intervencijos įgaliojimų ir pakankamai ankstyvos intervencijos priemonių, kad būtų galima išvengti itin neigiamą poveikį turinčių netenkamo bankų kapitalo srautų ir pajėgumo padengti nuostolius netekimo krizės laikotarpiu;

41.  pabrėžia, kad svarbu paaiškinti praktinius klausimus, kurie daro tiesioginį poveikį pertvarkymui, tokius kaip priklausomybė nuo paslaugų teikėjų, kurie teikia itin svarbias paslaugas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai IT paslaugos yra užsakomos;

42.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus į pirmąjį ramstį įtraukti minimalaus bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatas, taikytinas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, laikantis tarptautinių standartų; atkreipia dėmesį į skirtumus tarp bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatų ir minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų; tačiau pabrėžia, kad abiem standartais siekiama to paties tikslo, t. y. užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai reguliuojamo kapitalo ir įsipareigojimų, kuriais būtų galima padengti nuostolius, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga pertvarkymo priemonė, nesukeliant finansinio nestabilumo ir poreikio panaudoti viešąsias lėšas, tokiu būdu išvengiant privačiojo sektoriaus rizikos perkėlimo visuomenei; todėl daro išvadą, kad holistinį požiūrį į nuostolių padengimą galima užtikrinti derinant abu standartus, remiantis bendro nuostolių padengimo pajėgumo nuostatomis, perkeltomis į dabartinį Komisijos pasiūlymą kaip minimalus standartas, jeigu teisės akto leidėjai pasieks susitarimą; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai atsižvelgta į tai, kad reikia išlaikyti du – dydžio ir pagal riziką įvertinto turto – kriterijus, ir atkreipia dėmesį į pagal riziką įvertinto turto kriterijų, kuriais grindžiamas nuostolių padengimo pajėgumo standartas, sąsają su ES ir Bazelio bankų priežiūros komiteto veikla dėl vidaus modelių ir galutiniu sistemos „Bazelis III“ patvirtinimu; pabrėžia, kad, tikslinant ir (arba) įvedant naujus minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, derėtų skirti tinkamą dėmesį poreikiui sukurti minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančių įsipareigojimų rinką; pabrėžia, kad, nustatant minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, svarbu išlaikyti pertvarkymo institucijos veiksmų savo nuožiūra laisvę ir užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai subordinuotos skolos ir kitos skolos įsipareigojimų, kuriuos būtų galima panaudoti taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę; pabrėžia, kad rinkos informacija turėtų būti atskleidžiama tinkamu būdu, kad būtų išvengta neteisingų investuotojų interpretacijų, kas yra minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu teisės aktuose paaiškinti, kokia yra minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančio bendro 1 lygio nuosavo kapitalo ir kapitalo rezervų hierarchija; pabrėžia, kad reikia priimti teisės aktus, siekiant aiškiau apibrėžti pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų atsakomybę ir atitinkamai įgaliojimus, susijusius su ankstyvos intervencijos priemonėmis, kurių reikia imtis, kai pažeidžiami minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą nustatyti minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų gaires; pakartoja, kad minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų tikslinimas turėtų būti glaudžiai susietas su atitinkamo banko pertvarkymo strategija ir ja pagrįstas;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu teisės akte paaiškinti, kad minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus atitinkančiam bendro 1 lygio nuosavam kapitalui tenka pirmenybė prieš kapitalo rezervus, kad būtų išvengta dvigubo kapitalo skaičiavimo;

45.  pabrėžia, kad labai svarbu suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą bankų nemokumo atvejais visose valstybėse narėse, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva būtų įgyvendinama nuosekliau ir veiksmingiau ir kad būtų užtikrintas tikrumas tarpvalstybiniams investuotojams; todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dar labiau suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą; pažymi, kad taip pat labai svarbus geresnis įprastinės nemokumo procedūros ir jos reikalavimų tenkinimo eiliškumo suderinimas, kad bankų atveju būtų išvengta neatitikimų su bankų pertvarkymo procedūromis, o įmonių atveju būtų užtikrintas papildomas aiškumas ir tikrumas tarpvalstybiniams investuotojams, ir kad būtų prisidėta prie neveiksnių paskolų problemos sprendimo; palankiai vertina tai, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva įvestas svarbus eiliškumo nemokumo procedūrose pokytis, pirmenybę teikiant apdraustiems indėliams, kad jų eiliškumas būtų pirmesnis visų kapitalo priemonių, įsipareigojimų, kuriais galima padengti nuostolius, kitos pirmenybinės skolos įsipareigojimų ir neapdraustų indėlių atžvilgiu; ragina Bendrą pertvarkymo valdybą pateikti sėkmingo pasaulinės sisteminės svarbos bankų ir kitų bankų pertvarkymo galimybės vertinimą, įskaitant siūlomas priemones, kuriomis būtų galima pašalinti pertvarkymo kliūtis;

46.  atkreipia dėmesį į įvairias teisines galimybes užtikrinti bendro nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimą atitinkančių skolos priemonių subordinavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Finansinio stabilumo taryba neteikia pirmenybės nė vienai iš jų; laikosi nuomonės, kad reikėtų priimti tokį sprendimą, kuriuo visų pirma būtų užtikrinama pusiausvyra tarp lankstumo, veiksmingumo, teisinio tikrumo ir rinkos pajėgumo perimti bet kokios naujos klasės skolos priemones;

47.  ragina apsvarstyti neigiamą poveikį realiajai ekonomikai, kurį gali padaryti persvarstytos Bazelio taisyklės, minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų įvedimas, bendro nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimų ir 9-ojo TFAS įvedimas; ragina priimti sprendimus, kuriais būtų sušvelnintas šis poveikis;

48.  primena, kad dėl įvestos naujos pertvarkymo sistemos investuotojams, ypač neprofesionaliesiems, siūlomos priemonės, kurioms būdinga didesnė nuostolių rizika nei pagal ankstesnę sistemą; be to, primena, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės turėtų būti parduodamos visų pirma tik atitinkamiems investuotojams, kurie gali padengti galimus nuostolius nerizikuodami savo pačių tvirta finansine padėtimi; todėl primygtinai ragina Komisiją skatinti įgyvendinti atitinkamus galiojančius teisės aktus ir ragina Europos priežiūros institucijas dėti daug pastangų siekiant aptikti netinkamo pardavimo praktikas;

49.  įspėja, kad Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos reikalavimą dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimų, susijusių su įsipareigojimais, kuriuos reglamentuoja ne ES teisės aktai, sutartinio pripažinimo, regis, sunku įgyvendinti; mano, kad ši problema yra neatidėliotinas klausimas; atkreipia dėmesį į kompetentingų institucijų teisę, įvedamą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimais, leisti nesilaikyti šio reikalavimo; mano, kad šis požiūris suteikia lankstumo ir leidžia kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti atitinkamus įsipareigojimus; ragina Komisiją ir pertvarkymo institucijas užtikrinti, kad leidimo nesilaikyti reikalavimo suteikimo sąlygos ir vėlesni faktiniai sprendimai dėl išimčių nepanaikintų sėkmingo bankų pertvarkymo galimybės;

50.  pažymi, kad, siekiant užtikrinti sklandų krizių valdymą, priežiūros ir pertvarkymo institucijoms būtina greitai ir veiksmingai keistis informacija; palankiai vertina tai, kad sudarytas ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija; ragina ECB susitarimo memorandume nustatyti jungtinių priežiūros grupių ir vidinių pertvarkymo grupių tarpusavio komunikacijos procedūras; rekomenduoja, kad ECB, kaip nuolatinio stebėtojo Bendros pertvarkymo valdybos plenarinėse ir vykdomosiose sesijose, dalyvavimas būtų visapusiškai abipusė priemonė, leidžiant Bendros pertvarkymo valdybos atstovui dalyvauti ECB priežiūros tarybos veikloje, taip pat kaip nuolatiniam stebėtojui;

51.  atkreipia dėmesį į dvigubą Bendros pertvarkymo valdybos narių, kurie tuo pačiu metu yra ir sprendimus priimantys vykdomojo organo nariai, ir vyresnioji vadovybė, už savo veiksmus atskaitingi Bendros pertvarkymo valdybos pirmininkui, vaidmenį ir mano, kad ši struktūra turėtų būti įvertinta prieš pasibaigiant dabartiniams įgaliojimams;

52.  primena, kad tarpvyriausybinio susitarimo dėl Bendro pertvarkymo fondo esminės nuostatos galiausiai turi būti integruotos į Sąjungos teisės sistemą; ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip tai padaryti; pabrėžia, kad naudingas pavyzdys galėtų būti būsimas fiskalinio susitarimo integravimas į ES teisę;

53.  ragina labai skaidriai apskaičiuoti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą, dėti pastangas suderinti informaciją apie apskaičiavimo rezultatus ir padaryti, kad būtų geriau suprantama apskaičiavimo metodika; ragina Komisiją kuo nuodugniausiai atlikti įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą apskaičiavimo peržiūrą, numatytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 27 konstatuojamojoje dalyje, ir ją atliekant visų pirma išnagrinėti, ar rizikos koeficientas yra tinkamas, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į paprastesnių įstaigų rizikos profilį;

54.  atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio 8 d. finansų ministrų pareiškimą dėl Bendro pertvarkymo fondo tarpinio finansavimo priemonių sistemos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 15 iš 19 euro zonos valstybių narių jau pasirašė suderintą susitarimą su Bendra pertvarkymo valdyba dėl paskolų priemonės; primena, kad šiomis atskiromis kredito linijomis bus galima pasinaudoti tik kraštutiniu atveju; mano, kad šis sprendimas nėra pakankamas, kad būtų suardytas užburtas bankų ir valstybės skolos ratas ir panaikinti gelbėjimo mokesčių mokėtojų lėšomis atvejai; ragina sparčiai daryti pažangą, susijusią su Tarybos ir Komisijos veiksmais dėl Bendro pertvarkymo fondui skirtos bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, už kurios finansavimą galutinė atsakomybė turėtų tekti bankų sektoriui ir kuri turėtų būti fiskaliniu požiūriu neutrali vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip susitarta pagal susitarimą dėl Bendro pertvarkymo fondo ir patvirtinta 2016 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime;

Indėlių draudimas

55.  pakartoja savo raginimą įgyvendinti trečiąjį ramstį, kad bankų sąjunga būtų išbaigta; primena, kad indėlių apsauga yra bendras visiems ES piliečiams rūpimas klausimas; šiuo metu komitetų lygmeniu svarsto pasiūlymą dėl Europos indėlių garantijų sistemos;

56.  pabrėžia, kad Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimas ir šį projektą lydinčios diskusijas neturėtų susilpninti pastangų gerinti Indėlių garantijų sistemų direktyvos įgyvendinimą; palankiai vertina neseniai Europos bankininkystės institucijos atliktą darbą siekiant skatinti konvergenciją šioje srityje; palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės perkėlė Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą į savo teisę; primena, kad visos valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ir taikyti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą;

57.  primena, kad Komisijos vaidmuo yra užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje ES ir kad ji turėtų vengti bet kokios fragmentacijos vidaus rinkoje;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, nacionaliniams parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.

(2)

http://www.consilium.europa.eu/lt/european-council/pdf/20120629-euro-area-summit-statement-lt_pdf

(3)

OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(4)

OL L 141, 2014 5 14, p. 1.

(5)

https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/ssmar2015.en.pdf.

(6)

„Bendras priežiūros mechanizmas. Pradžia gera, bet tam tikras sritis reikia tobulinti“, http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_29/SR_SSM_LT.pdf

(7)

OL L 78, 2016 3 24, p. 60.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0108.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0439.

(10)

OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(11)

OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(12)

OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

(13)

OL C 216, 2013 7 30, p. 1.

(14)

OL L 237, 2016 9 3, p. 1.

(15)

OL L 173, 2014 6 12, p. 149.

(16)

2017 m. nepriklausomos metinės augimo apžvalgos 5-oji ataskaita, 2016 m. lapkričio 23 d.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

25.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

11

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luigi Morgano, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dariusz Rosati, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, David Coburn, Mady Delvaux, Bas Eickhout, Ashley Fox, Ildikó Gáll-Pelcz, Eva Maydell, Renato Soru, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Carlos Iturgaiz

Teisinis pranešimas