Procedūra : 2016/2249(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0046/2017

Pateikti tekstai :

A8-0046/2017

Debatai :

PV 13/03/2017 - 13
CRE 13/03/2017 - 13

Balsavimas :

PV 14/03/2017 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0073

PRANEŠIMAS     
PDF 1471kWORD 905k
23.2.2017
PE 589.343v02-00 A8-0046/2017

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.

(2016/2249(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėjas: Ernest Urtasun

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.

(2016/2249(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Pasaulinę moterų konferenciją, ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Motinystės atostogų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(4),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų(6),

–  atsižvelgdamas į ES direktyvas nuo 1975 m. dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 2010/41/ES(7), Direktyva 2010/18/ES(8), Direktyva 2006/54/ES(9), Direktyva 2004/113/EB(10), Direktyva 92/85/EEB(11), Direktyva 86/613/EEB(12) ir Direktyva 79/7/EEB(13)),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose (COM(2012) 0614)),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir jos 3 straipsnį, kuriame „lytis“ apibrėžiama „kaip socialiai nulemtas vaidmuo, elgesys, veikla ir bruožai, kurie, atitinkamos visuomenės nuomone, tinka moteriai ir vyrui“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016) 0111),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės sporte (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5–6 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“ (dok. 09543/2014),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl moterų ir vyrų lygybės sprendimų priėmimo srityje (dok. 14327/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos pasirašytą trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2014 m. ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės“ (SWD(2015) 0049),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2015 m. ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės“ (SWD(2015) 0054),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015) 0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(14), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(15), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(16) ir 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(17),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833) ir savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl moters lyties organų žalojimo panaikinimo(18),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų (ES LGBT) apklausos rezultatus, kurie buvo paskelbti 2013 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“, paskelbtą 2014 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į FRA ataskaitą „Interseksualių asmenų pagrindinių teisių padėtis“, kuri paskelbta 2015 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Tebesitęsianti moterų diskriminacija, priekabiavimas prie jų ir jų nelygybė. Lygybės įstaigų darbas formuojant naują Europos Komisijos lyčių lygybės strategiją“, paskelbtą 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) ataskaitas – 2015 m. ataskaitą „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Problemos ir sprendimai“, 2014 m. ataskaitą „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“, 2014 ir 2015 m. ataskaitas „Profesinio gyvenimo raida Europoje. Metinė EurWORK apžvalga“ ir Šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS, 2016 m.),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujos lyčių lygybės ir moterų teisių strategijos po 2015 m.(19) ir į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą (2014/2250(INI))(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) taikymo(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliucija dėl 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo atsižvelgiant į lyčių aspektą(29),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą dėl Barselonos tikslų „Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“(30),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(31),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą, ataskaitą „Pekinas + 20. Ketvirtoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“ ir kitas EIGE ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo sričių teisės ekspertų tinklo tyrimą „2015 m. Europos lyčių lygybės įstatymų lyginamoji analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo mėn. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos (MPK) 48-oje sesijoje sutartas išvadas dėl „vyrų ir berniukų vaidmens siekiant lyčių lygybės“(32),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Taurų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ ir su lyčių lygybe, moterų teisėmis ir moterų įgalinimu susijusius tikslus ir uždavinius, kurie įtraukti į tą dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio mėn. Komisijos statistinę ataskaitą „Vieniši tėvai ir užimtumas Europoje“(33),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0046/2017),

A.  kadangi iš EIGE 2015 m. lyčių lygybės indekso matyti, kad pasiekta tik nežymios pažangos: ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje ir ES bendras taškų skaičius lyčių lygybės srityje nuo 2005 m. išaugo nuo 51,3 iki 52,9 iš 100; kadangi reikia spartesnės pažangos, jei norima, kad ES pasiektų strategijos „Europa 2020“ tikslų;

B.   kadangi pastaraisiais metais kai kuriose ES valstybėse narėse gerokai padaugėjo pilietinių ir politinių judėjimų, pagal kuriuos kenkiama moterų ir vyrų lygioms teisėms, ir net apskritai ginčijamas lyčių lygybės politikos poreikis; kadangi šiuo priešiškumu lyčių lygybei siekiama sustiprinti tradicinius lyčių vaidmenis ir užginčyti dabartinius ir būsimus pasiekimus lyčių lygybės, moterų teisių ir LGBTI asmenų teisių srityje;

C.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi šioje srityje Europos Sąjunga siekia užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes ir vienodą požiūrį į juos ir kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties;

D.  kadangi 2015 m. moterų užimtumas pasiekė dar neregėtą lygį ir sudarė 64,5 proc., tačiau išliko daug mažesnis nei vyrų, kurių užimtumas siekė 75,6 proc.; kadangi, deja, moterys, palyginti su vyrais, keturis kartus labiau linkusios imtis darbo, trunkančio ne visą darbo dieną, ir tame darbe likti, dažnai ne savo noru; kadangi visų pirma Graikijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Portugalijoje ir Slovakijoje daug jaunų žmonių skursta, nors dirba;

E.  kadangi įvertintas moterų nedarbo lygis yra pernelyg mažas, nes dauguma moterų, visų pirma tos, kurios gyvena kaimo arba nuošaliose vietovėse, kurios padeda vykdyti šeimos verslą, taip pat dauguma tų, kurios tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, nėra įrašytos kaip neturinčios darbo; be to, kadangi dėl šios padėties suteikiamos nevienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis (pašalpomis, pensijomis, motinystės atostogomis, laikinojo nedarbingumo atostogomis, socialine apsauga ir kt.);

F.   kadangi EUROFOUND ataskaitoje dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumų numatyta, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumas per metus Europos Sąjungai kainuoja maždaug 370 mlrd. EUR arba 2,8 proc. ES BVP(34);

G.  kadangi valstybėse, patyrusiose ekonomikos krizę ir biudžeto mažinimą, neproporcingai nukentėjo moterys, visų pirma jaunos moterys, vyresnio amžiaus moterys, vienišos motinos ir moterys, patiriančios daugialypę diskriminaciją, ir kadangi tai paskatino jų skurdą ir socialinę marginalizaciją, nes jos vis labiau išstumiamos iš darbo rinkos; kadangi išlaidų viešųjų priežiūros ir sveikatos apsaugos paslaugų srityje sumažinimas lemia tai, kad atsakomybė už priežiūra iš visuomenės vėl perkeliama namų ūkiams, o tai visų pirma paveikia moteris;

H.  kadangi ES ir toliau esama skurdo feminizacijos ir kadangi labai didelis moterų nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis glaudžiai susiję su biudžeto lėšų, skiriamų viešosioms paslaugoms, kaip antai sveikatos priežiūrai, švietimui, socialinėms paslaugoms ir socialinėms išmokoms, mažinimu; kadangi įgyvendinant šią politiką didėja neužtikrintumas dėl darbo, pirmiausia todėl, kad didėja nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną pasiūla ir vis dažniau sudaromos laikinosios darbo sutartys;

I.  kadangi 2015 m. tris ketvirtąsias namų ruošos darbų ir dvi trečiąsias tėvų globos darbų atliko dirbančios moterys, kurioms dėl to teko nešti nepaprastai didelę dvigubą atsakomybės naštą; kadangi moterys prisiima daug didesnę atsakomybę už tėvų globos darbus ir namų ruošos darbus apskritai; kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai ir toliau turi didelę įtaką moterų ir vyrų pareigų pasidalijimui namuose, darbo vietoje ir apskritai visoje visuomenėje; kadangi dėl tokio tradicinio pareigų pasidalijimo išlieka status quo, dėl kurio ribojamos moterų galimybes įsidarbinti ir jų asmeninė raida ir joms lieka mažai laiko socialinei ir bendruomeninei įtraukčiai arba dalyvavimui ekonominiame gyvenime; kadangi vienodas „neapmokamo darbo“, pvz., priežiūros ir buities pareigų, paskirstymas tarp moterų ir vyrų yra būtina moterų ekonominės nepriklausomybės ilguoju laikotarpiu sąlyga;

J.  kadangi, nepaisant dabartinės ES ir nacionalinio lygmens politikos principų ir teisės aktų, su šeima susijusios atostogos dažnai tebėra tiek vyrų, tiek moterų diskriminacijos ir stigmatizavimo priežastis ir kadangi nuo to ypač nukenčia moterys, nes jos yra pagrindinės priežiūros teikėjos, kurios naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis;

K.  kadangi beveik ketvirtadalyje ES valstybių narių galioja teisės aktų nuostatos dėl vaiko priežiūros atostogų ir kadangi daugelyje šių valstybių, kuriose galioja minėtos nuostatos, vyrams leidžiama imti tokias atostogas tik vienai dienai, dviem ar kelioms dienoms; kadangi aštuoniose valstybėse narėse tėvystės atostogos niekaip neapmokamos, tuo tarpu tėvo pasiimamų vaiko priežiūros atostogų rodiklis labai menkas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną tokių atostogų dieną, o 97 proc. moterų išnaudoja vaiko priežiūros atostogas, kurias gali pasiimti abu tėvai; kadangi norint pasiekti lygybę tarp vyrų ir moterų būtina skatinti kad būtų labiau naudojamasi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; kadangi EUROFOUND tyrimas(35) atskleidė aspektus, nuo kurių priklauso tėvų naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis rodiklis, ir konkrečiai tai yra: kompensacijos dydis, atostogų sistemos lankstumas, informacijos prieinamumas, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas ir lankstumas ir baimė išėjus atostogų iškristi iš darbo rinkos;

L.  kadangi galimybė naudotis kokybiškomis prieinamomis vaikų, vyresnio amžiaus giminaičių ir kitų priklausomų šeimos narių priežiūros įstaigomis ir paslaugomis už prieinamą kainą yra viena iš būtinų aktyvios moterų įtraukties į darbo rinką sąlygų; kadangi Barselonos tikslai yra puiki priemonė siekiant įgyvendinti tikrą vyrų ir moterų lygybę ir kadangi visos valstybės narės turi siekti kuo greičiau juos įgyvendinti; kadangi vis dažniau dėl kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų ir paslaugų prieinamomis kainomis stokos motinos priverstos rinktis, ar dirbti ne visą darbo laiką, ar atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis savo vaikais, o tai daro neigiamą poveikį šeimos pajamoms ir pensijai;

M.  kadangi mergaičių ir moterų galimybės naudotis mokymu ir pagrindine žmogaus teise į švietimą yra svarbios Europos vertybės ir būtinas galių mergaitėms ir moterims suteikimo elementas socialiniu, kultūriniu ir profesiniu lygmenimis, taip pat būtinas elementas siekiant joms visapusiškai naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis ir pagaliau užkirsti kelią smurtui prieš mergaites ir moteris; kadangi nemokamas privalomas visuotinis išsilavinimas yra būtina sąlyga, kad būtų galima užtikrinti vienodas galimybes visiems, ir jis turėtų būti prieinamas visiems vaikams, nediskriminuojant ir nepaisant jų gyvenimo šalyje statuso; kadangi kova su lyčių nelygybe prasideda ikimokykliniame amžiuje ir tam reikia nuolatinės mokymo programų, vystymosi tikslų ir mokymosi rezultatų pedagoginės priežiūros;

N.  kadangi lyčių lygybė yra visų visuomenės narių atsakomybė ir jai pasiekti reikia aktyvaus moterų ir vyrų indėlio; kadangi valdžios institucijos turėtų įsipareigoti vystyti švietimo kampanijas, skirtas vyrams ir jaunesnėms kartoms, siekiant įtraukti vyrus ir berniukus kaip partnerius ir laipsniškai užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties bei jį panaikinti ir skatinti bei įgalinti moteris;

O.  kadangi, nors vidutiniškai moterys pasiekia aukštesnį išsilavinimo lygį nei vyrai, ES vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 2014 m. ir toliau siekė 16,1 proc., nepaisant to, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų;

P.   kadangi horizontalioji ir vertikalioji segregacija pagal lytį užimtumo srityje ir toliau yra vyraujantis reiškinys, kurį, be kitų dalykų, lemia tai, kad „moterišku“ laikomas darbas vertinamas mažiau, nei „vyrišku“ laikomas darbas, ir tai, kad esama nuolatinių vadinamųjų stiklo lubų, kurios trukdo moterims siekti aukščiausių ir geriausiai apmokamų pareigų, taip pat tai, kad pernelyg daug moterų dirba ne visą darbo dieną, o už tokį darbą mokamas mažesnis darbo užmokestis negu už darbą visą darbo dieną; kadangi, nors universitetines studijas baigusių moterų skaičius prilygsta vyrų skaičiui arba netgi jį viršija, lyčių stereotipų poveikis švietimui, mokymui ir studentų priimamiems sprendimams mokykloje gali daryti poveikį jų pasirinkimams visą gyvenimą, taigi daro didelę įtaką darbo rinkai; kadangi dėl visuomenėje plačiai paplitusių stereotipų, susijusių su motinystės ir visos darbo dienos darbo nesuderinamumu, moterys lieka nepalankioje padėtyje ir jaunos moterys gali būti atgrasomos nuo aukštojo išsilavinimo siekimo ar investavimo į karjerą;

Q.  kadangi EUROFOUND darbo sąlygų tyrimo bendras apmokamo ir neapmokamo darbo laiko rodiklis rodo, kad, apskaičiavus apmokamo ir neapmokamo darbo laiką, moterys iš esmės dirba daugiau valandų(36);

R.  kadangi sektoriuose, susijusiuose su prekėmis, paslaugomis ar žemės ūkiu, tačiau neapsiribojant vien jais, vyrams ir moterims suteikiamos nevienodos galimybės naudotis ekonominiais ir finansiniais ištekliais, pvz., turtu, kapitalu, gamybos ištekliais ir kreditu;

S.  kadangi ES vis dar esama didžiulio vyrų ir moterų pensijų skirtumo, 2014 m. siekusio 40,2 proc.; kadangi taip yra dėl per ilgą laiką moterims susikaupusių nuostolių, pavyzdžiui, negalėjimo naudotis daugeliu finansinių išteklių, kaip antai išmokos arba pensijų sistemos, gaunamų tik pagal darbą, dirbamą visą darbo dieną, ir kurių atžvilgiu daugelis moterų neatitinka reikalavimų, kad galėtų jomis naudotis, nes jos dėl priežiūros pareigų linkusios dirbti ne visą darbo dieną arba dirbti ne nuolat;

T.  kadangi kai kuriose ES valstybėse narėse išlaikyta neindividualizuotų mokesčių ir socialinio draudimo sistemų praktika; kadangi dėl šios padėties moterys gali būti priklausomos nuo savo sutuoktinių, nes joms gali būti suteikiamos tik išvestinės teisės, grindžiamos jų santykiais su vyrais;

U.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį bendra moterų dalis nacionaliniuose ir (arba) federaliniuose parlamentuose padidėjo tik apie 6 proc. ir 2015 m. jų dalis parlamentuose siekė 29 proc.;

V.  kadangi 2015 m. didžiausiose biržinėse bendrovėse tik 6,5 proc. prezidentų ir 4,3 proc. vadovaujančių darbuotojų sudarė moterys;

W.  kadangi nepaisant ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės priimant sprendimus, ES įstaigų valdančiosiose tarybose beveik nėra lyčių pusiausvyros ir demonstruojamas nuolatinis lyčių segregacijos modelis, pagal kurį vidutiniškai 71 proc. valdančiosios tarybos narių yra vyrai ir tik vienai iš trijų valdančiųjų tarybų vadovauja moteris, taip pat iš 42 ES įstaigų vykdomųjų direktorių tik 6 yra moterys;

X.  kadangi daugiau kaip pusę nužudytų moterų nužudė jų intymus partneris, giminaitis arba šeimos narys(37); kadangi ES 33 proc. moterų yra patyrę fizinį arba seksualinį smurtą ir 55 proc. patyrė seksualinį priekabiavimą, o 32 proc. patyrė tokį priekabiavimą darbe; kadangi moterys itin pažeidžiamos seksualinio smurto, fizinio smurto, smurto internete, patyčių kibernetinėje erdvėje ir persekiojimo atžvilgiu;

Y.  kadangi smurtas prieš moteris yra vienas iš pasaulyje labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, susijęs su visais visuomenės sluoksniais neatsižvelgiant į amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės ar gyvenamąją šalį, ir yra didžiausia kliūtis lyčių lygybei; kadangi kuriose valstybėse narėse moterų žudymo dėl lyties atvejų nemažėja;

Z.  kadangi gyventojų apklausų, kuriomis tiriami požiūriai į smurtą prieš moteris, duomenys rodo susirūpinimą keliantį tendencijos kaltinti auką vyravimą, kurį galėjo lemti patriarchato poveikis; kadangi dažnai nematyti, kad viešosios valdžios institucijos ir kitos institucijos griežtai smerktų tokį elgesį;

AA.  kadangi skaitmeniniai ryšių palaikymo būdai padėjo plisti prieš moteris nukreiptoms neapykantą kurstančioms kalboms ir grėsmėms ir 18 proc. moterų Europoje dar paauglystėje yra patyrusios tam tikrų formų priekabiavimą internete, o devyni milijonai moterų Europoje nukentėjo nuo smurto internete; kadangi teisingumo sistema nepakankamai reaguoja į smurtą prieš moteris internete; kadangi apie prievartos kaltininkus ir neapykantos kurstytojus labai retai pranešama, jų atžvilgiu labai retai atliekami tyrimai, vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jie teisiami;

AB.  kadangi 23 proc. lesbiečių ir 35 proc. transeksualių asmenų per pastaruosius penkerius metus bent kartą patyrė fizinį ir (arba) seksualinio pobūdžio išpuolį arba jiems kilo grėsmė dėl smurto namuose arba kitur (gatvėje, viešajame transporte, darbo vietoje, kt.);

AC.   kadangi ES LGBT tyrime nustatyta, kad lesbietės, biseksualios ir translytės moterys patiria didžiulę diskriminacijos dėl jų seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės riziką; kadangi diskriminacija dėl lyties susijusi su kitų rūšių diskriminacija, kaip antai diskriminacija dėl rasės, etninės priklausomybės, religijos, neįgalumo, sveikatos, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir (arba) socialinių bei ekonominių sąlygų;

AD.  kadangi sąlygos, kuriomis gyvena tam tikros moterų grupės, dažnai susiduriančios su įvairiais susikaupusiais sunkumais ir rizika, blogėja, taip pat pastebima labai didelė šių moterų diskriminacija, visų pirma neįgalių moterų, moterų, besirūpinančių nuo jų priklausomais asmenimis, pagyvenusių moterų, mažumų atstovių, imigrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, nekvalifikuotų arba išsilavinimo neturinčių moterų, smurto dėl lyties aukomis tapusių moterų, LGTBI grupei priklausančių moterų ir t. t.;

AE.  kadangi 2015 m. ES patyrė precedento neturintį pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičiaus padidėjimą savo teritorijoje; kadangi, anot Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), moterys ir vaikai sudaro daugiau kaip pusę šių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, ir kadangi per visą jų kelionę, įskaitant buvimą perpildytuose priėmimo centruose ES, pranešama apie smurto ir netinkamo elgesio pabėgėlių moterų ir vaikų atžvilgiu atvejus, įskaitant seksualinį smurtą;

AF.  kadangi moterys ir mergaitės sudaro iki 80 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų(38); kadangi aukų nustatymas ir toliau yra problema ir kadangi reikia sustiprinti aukoms teikiamą paramą ir jų apsaugą ir į visus kovos su prekyba žmonėmis veiksmus turi būti įtrauktas atsižvelgimo į lytį aspektas;

AG.  kadangi vienas pagrindinių prekybos žmonėmis tikslų yra seksualinis išnaudojimas ir kadangi moterys, tapusios aukomis, yra kalinamos ir persekiojamos, taip pat kasdien patiria fizinį ir psichologinį smurtą;

AH.  kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės yra pagrindinės žmogaus teisės ir esminis lyčių lygybės bei apsisprendimo elementas ir kadangi dėl to jos turėtų būti įtrauktos į ES sveikatos strategiją;

AI.  kadangi moterų sveikatai niekada neturėtų kilti pavojus dėl dorovinių ar asmeninių įsitikinimų;

AJ.  kadangi paaiškėjo, kad taikant ES lyčių lygybės teisės aktus valstybėse narėse kyla konkrečių problemų, susijusių su reikšmingų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų taikymu, kaip antai esminių įstatymų trūkumai ir tai, kad nacionaliniai teismai šiuos įstatymus taiko nenuosekliai, tačiau taip pat itin svarbus nepakankamas bendras informuotumas apie lygybės principus ir teisės aktus(39);

AK.  kadangi visų pirma ES lyčių lygybės direktyvos deramai neįgyvendintos daugelyje ES valstybių narių, kuriose translyčiai asmenys nesaugomi nuo diskriminacijos darbo ir prekių ir paslaugų prieinamumo srityse;

AL.  kadangi instituciniai lyčių lygybės mechanizmai dažnai marginalizuoti nacionalinėse vyriausybės struktūrose, padalyti skirtingoms politikos sritims, varžomi sudėtingų ir išplėstų įgaliojimų, jiems neskiriama reikiamų darbuotojų, mokymų, nesuteikiama duomenų ir pakankamų išteklių, taip pat juos nepakankamai remia politiniai vadovai(40);

AM.  kadangi nuolatinė išsamių, patikimų, pagal lytis suskirstytų duomenų trūkumo problema lemia neaiškumą ir iškraipo lyčių lygybės padėties vaizdą, visų pirma turint mintyje smurtą prieš moteris ir smurtą dėl lyties; kadangi tokių duomenų rinkimas ne tik užtikrintų aiškų padėties vaizdą, o ir atkreiptų dėmesį įklausimus, kuriuos reikia spręsti nedelsiant;

AN.  kadangi socialiniai partneriai dėl savo itin svarbaus vaidmens formuojant darbo rinkos ir socialines sąlygas, kurį jie atlieka įvairių lygmenų politikos formavimo ir kolektyvinių derybų srityje, atlieka svarbų vaidmenį siekiant lygybės tikslų, nors akivaizdu, kad skirtingose šalyse ir darbo santykių sistemose jų atliekamas konkretus vaidmuo labai priklauso nuo nacionalinių tradicijų ir organizacinės jėgos(41);

AO.  kadangi, kaip 2016 m. teigė „Eurobarometras“, 55 proc. europiečių norėtų, kad ES imtųsi daugiau veiksmų užtikrinant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą; kadangi Komisijos įsipareigojimas pagal Sutartis siekti lyčių lygybės nepriklauso nuo apklausų;

1.  yra labai susirūpinęs, kad, anot 2015 m. EIGE lyčių lygybės indekso, ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje; labai apgailestauja dėl to, kad lyčių lygybės padėčiai ir aspektui bei kovai su diskriminacija dėl lyties teikiama mažiau svarbos, lyčių lygybė kaip politinis tikslas tampa marginaline ir apskritai mažėja jos kaip politikos srities reikšmė, ypač atsižvelgiant į priešišką reakciją Europoje į moterų, LGBTI asmenų teises ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teises, taip pat mano, kad reikia apsvarstyti šios tendencijos priežastis ir peržiūrėti dabartines strategijas, priemones ir metodus, kurie skatinami lyčių lygybės srityje;

2.  pažymi, kad pagal ES sutartį Sąjunga privalo kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, o Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) yra nustatytas Sąjungos tikslas panaikinti lyčių nelygybę ir skatinti lygybę; pabrėžia, kad, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje, lyčių lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, pagal kurias suteikiama konkrečių lengvatų, padedančių nepakankamai atstovaujamai lyčiai;

3.  ragina Komisiją integruoti lyčių lygybės aspektus į visus biudžetus ir politikos formavimo, taip pat Bendrijos programų ir veiksmų taikymo procesus bei atlikti poveikio lytims vertinimą nustatant naują politiką, siekiant padėti užtikrinti nuoseklesnį ir įrodymais pagrįstą ES politinį atsaką į lyčių lygybės problemas; ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nacionaliniu lygmeniu;

4.   prašo Komisijos atlikti išsamesnį vertinimą ir imtis priemonių, kad būtų sprendžiami susiję klausimai ir imamasi veiksmų siekiant nutraukti poveikį tų viešųjų išlaidų sumažinimų, kurie daro neigiamą poveikį moterų teisėms ir lyčių lygybei ES valstybėse narėse; griežtai smerkia tai, kad pagal įgyvendinamą griežto taupymo politiką labai sulėtėjo moterų ir vyrų lygybės įgyvendinimas, ir dėl to moterys patiria marginalizaciją socialiniame gyvenime ir darbe;

5.  apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ neintegruotas lyčių aspektas, ir ragina į šią strategiją integruoti bendrą ir tvirtesnę lyčių perspektyvą, kuria atsižvelgiama į struktūrines moterų skurdo priežastis, visų pirma formuluojant konkrečioms šalims pritaikytas rekomendacijas pagal Europos semestro programą, taip pat teikti konkrečias politines gaires dėl lyčių nelygybės mažinimo, kurios turėtų būti įtrauktos į metinę augimo apžvalgą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad diskriminacija dėl lyties iš dalies sutampa su diskriminacija dėl kitų priežasčių, ir į neproporcingą įvairios diskriminacijos poveikį moterims; pabrėžia, kad reikia skubiai kovoti su moterų, ypač pagyvenusių moterų ir vienišų motinų, taip pat smurto dėl lyties aukomis tapusių moterų, neįgaliųjų, imigrančių, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir mažumų atstovių, skurdu; ragina valstybes nares bendradarbiauti su regionų ir vietos valdžios institucijomis, teisėsaugos institucijomis, nacionalinėmis lygybės įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų labiau stebimas diskriminacijos dėl lyties ir diskriminacijos dėl kitų dalykų sutapimas, ir įgyvendinti veiksmingesnes įtraukties strategijas, efektyviau naudojant socialinei politikai skiriamus išteklius, visų pirma Europos socialinį fondą ir struktūrinius fondus;

7.  pritaria Tarybos raginimui, kad Komisija pateiktų naują iniciatyvą, pagal kurią būtų nustatyta lyčių lygybės strategija 2016–2020 m., apimanti translyčius ir interseksualius asmenis, taip pat kad būtų sustiprintas jos strateginis dalyvavimas siekiant stiprinti lyčių lygybę; minėta strategija turėtų būti glaudžiai susijusi su strategija „Europa 2020“ ir pagal ją turėtų būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose visuose sektoriuose ir stengtis kovoti su mažų garantijų darbu;

9.  ragina valstybes nares skatinti nuostatas, priemones ir veiksmus, pagal kuriuos teikiama pagalba ir konsultacijos moterims, nusprendusioms imtis verslo;

10.  ragina Komisiją susieti lyčių aspektą su mikroekonomikos politika ir priimti inovatyvias priemones, kad būtų pagerinta padėtis dėl abiejų lyčių vienodų įdarbinimo galimybių ir priežiūros pareigų;

11.   pažymi, kad didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir geresni ir sąžiningesni moterų darbo užmokesčiai ne tik padidintų moterų ekonominę nepriklausomybę, tačiau taip pat gerokai padidintų ekonominį ES potencialą ir būtų galima užtikrinti, kad ši rinka būtų sąžininga ir įtrauki; primena, kad, kaip prognozuoja EBPO, visiškai užtikrinus vienodą dalyvavimo lygį vienam gyventojui tenkantis BVP iki 2030 m. padidėtų 12,4 proc.;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti darbuotojų teisių pažeidimų stebėseną ir imtis veiksmų prieš šiuos pažeidimus, visų pirma kai tai susiję su darbuotojomis moterimis, kurių vis daugiau dirba mažai apmokamą darbą ir kurios yra diskriminuojamos, taip pat priimti politiką ir imtis priemonių, kad būtų nustatytas priekabiavimas darbe, apsaugoma nuo jo, teikiama informacija apie jį ir kovojama su šiuo reiškiniu, įskaitant priekabiavimą prie nėščių darbuotojų arba bet kokius kitus nepatogumus, patiriamus grįžus iš motinystės atostogų arba teikiant paraiškas dėl darbo; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti tiek pagal lytį, tiek pagal tėvystę ar motinystę išskirstytus duomenis, susijusius su užmokesčio ir pensijų skirtumais;

13.  pabrėžia, kad švietimas yra svarbi priemonė sudarant galimybes moterims visapusiškai dalyvauti socialinio ir ekonominio vystymosi procese; pabrėžia, kad mokymosi visą gyvenimą priemonės yra itin svarbios suteikiant moterims įgūdžius, kurie joms leistų grįžti į darbą arba pakeisti darbą į geresnį, padidinti pajamas ir pagerinti darbo sąlygas; ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kurias vykdant remiamas moterų profesinio ugdymo programų, kuriomis jos skatinamos siekti aukštojo išsilavinimo mokslo, technologijų ir IT srityse, įgyvendinimas, ugdymo specialistams skirtų mokymo programų lyčių lygybės srityje rengimas ir stereotipų perkėlimo į mokymo programas ir pedagoginę medžiagą prevencija; ragina universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, laikantis EIGE gairių („GEAR priemonė. Lyčių lygybė akademinėje ir mokslinių tyrimų srityje“), parengtų bendradarbiaujant su Komisija, priimti lyčių lygybės politiką;

14.  ragina visas valstybes nares savo švietimo sistemose visais lygmenimis reaguoti į lyčių lygybės, seksizmo ir lyčių stereotipų problemas ir užtikrinti, kad į jų švietimo sistemų tikslus būtų įtrauktas švietimas apie pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, lygias moterų ir vyrų teises bei galimybes, o į šių sistemų kokybės principus taip pat būtų įtrauktas kliūčių, trukdančių užtikrinti tikrą lyčių lygybę ir skatinti visapusišką lyčių lygybę, šalinimas;

15.   ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir atsižvelgiant į paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, kaip Komisijos 2017 m. darbo programos dalį pateikti plataus užmojo išsamų teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, rinkinį, kuris apimtų esamų motinystės ir vaiko priežiūros atostogų direktyvų(42) peržiūrą ir pasiūlymus dėl vaiko priežiūros ir slaugytojų atostogų direktyvų, siekiant skatinti vienodas vyrų ir moterų, kalbant apie visų kategorijų darbuotojus, galimybes pasinaudoti atostogomis;

16.   pažymi, jog vertina, kad 2014–2015 m. daugelis valstybių narių pakeitė savo politiką ir (arba) teisės aktus dėl vaiko priežiūros atostogų ir nustatė teisės pasinaudoti atostogomis neperdavimą, privalomą vaiko priežiūros atostogų pobūdį, ilgesnes vaiko priežiūros atostogas ir (arba) priemokas, jeigu tėvai dalijasi atostogomis arba jomis dalijasi vienodomis dalimis, nes taip stiprinamos jų kaip tėvų teisės, užtikrinama didesnė moterų ir vyrų lygybė, tinkamiau paskirstomos priežiūros ir namų ruošos pareigos ir didinamos moterų galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti vyrus vienodai su moterimis pasidalyti namų ruošos ir vaikų bei kitų priklausomų asmenų priežiūros pareigomis;

17.  ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą (EUROFOUND), atliekant Europos darbo sąlygų tyrimą, toliau plėtoti darbo vietų ir profesinio gyvenimo kokybės stebėjimo veiklą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, darbo laiko kokybę, gebėjimų panaudojimą bei galimybes veikti savo nuožiūra, socialinę aplinką ir darbo intensyvumą; ragina Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondą toliau plėtoti politinių priemonių, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kurią taikant skatinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, tyrimus, taip pat toliau tirti, kaip šeimos, kuriose abu nariai dirba, geba susiderinti savo darbo laiką ir kaip geriausiai būtų galima jiems padėti;

18.  ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pereiti prie teisių individualizavimo socialinio teisingumo politikoje, visų pirma mokesčių sistemose, siekiant pašalinti finansines paskatas sutuoktiniui, uždirbančiam mažiau, pasitraukti iš darbo rinkos arba dirbti ne visą darbo dieną;

19.  sveikina valstybes nares, kurios pasiekė abu Barselonos tikslus; ragina Portugaliją, Nyderlandus, Liuksemburgą, Suomiją, Italiją, Maltą ir Estiją pasiekti antrąjį tikslą ir ragina Lenkiją, Kroatiją ir Rumuniją, kuriose dar reikia daug ką nuveikti norint pasiekti abu tikslus, dėti daugiau pastangų oficialios vaikų priežiūros teikimo srityje, siekiant padėti dirbantiems asmenims geriau suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai tyrimai aiškiai rodo, kad investicijos į vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūrą padės padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje visą darbo dieną ir suteiks galimybę užtikrinti didesnę vietos lygmens ir socialinę moterų įtrauktį;

20.  dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas, kad būtų nustatyta Europos vaikų garantija, pagal kurią būtų užtikrinta, kad kiekvienas Europos vaikas, kuriam kyla skurdo grėsmė, turėtų galimybę pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo ir vaiko priežiūros paslaugomis, deramu būstu ir tinkamai maitintis; pabrėžia, kad taikant tokią politiką turi būti imamasi veiksmų atsižvelgiant į moterų ir mergaičių padėtį, visų pirma pažeidžiamose ir marginalizuotose bendruomenėse; pažymi, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą turi būti įtrauktas lyčių aspektas;

21.  apgailestauja, kad vis dar esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, ir primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant panaikinti šį skirtumą;

22.  pažymi, kad pirmas žingsnis šalinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą yra skaidrumo darbo užmokesčių dydžių srityje užtikrinimas, ir su džiaugsmu pabrėžia, kad daugybė įmonių pradėjo taikyti vyrų ir moterų darbuotojų darbo užmokesčio skirtumo analizavimo ir skelbimo praktiką; ragina visus darbdavius ir profesines sąjungas parengti ir taikyti praktines konkrečias darbo vietų vertinimo priemones, kurios padėtų nustatyti vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą; ragina valstybes nares taip pat reguliariai vykdyti darbo užmokesčių ir atlyginimų stebėseną, skelbti duomenis ir prašyti, kad įmonės pradėtų taikyti vidaus darbo užmokesčio skirtumų aptikimo mechanizmus;

23.  palankiai vertina tai, kad Komisija mano, kad principo „vienodas užmokestis už vienodą arba vienodos vertės darbą “ įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių veiklos sričių; mano, kad nedelsiant reikia nustatyti vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą apibrėžtį ES lygmeniu; ryšium su tuo ragina nauja redakcija išdėstyti 2006 m. Vienodo požiūrio direktyvą;

24.  smerkia tai, kad daugiau kaip pusėje valstybių narių padidėjo vyrų ir moterų pensijų skirtumas; ragina Kiprą, Vokietiją ir Nyderlandus sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris siekia beveik 50 proc.; ragina Maltą, Ispaniją, Belgiją, Airiją, Graikiją, Italiją ir Austriją panaikinti vyrų ir moterų dalyvavimo pensijų sistemoje skirtumus, nes nuo 11 iki 36 proc. moterų šiose šalyse neturi teisės gauti pensiją;

25.  sveikina Švedijos vyriausybę pasiekus lygybę lyčių atstovavimo srityje, o Slovėniją ir Prancūziją – beveik visišką lygybę, ir ragina Vengriją, Slovakiją ir Graikiją, kurios suformavo vyriausybes be moterų(43), užtikrinti, kad moterims būtų pakankamai atstovaujama priimant politinius ir ekonominius sprendimus visais lygmenimis; ragina valstybes nares užtikrinti lyčių lygybę, kalbant apie aukštas pareigas jų vyriausybėse, viešosiose institucijose ir įstaigose ir rinkimų sąrašus, siekiant garantuoti vienodą atstovavimą savivaldybėse, regioniniuose ir nacionaliniuose parlamentuose, taip pat Europos Parlamente; pabrėžia, kad įvairūs tyrimai parodė, jog imantis tinkamų teisėkūros priemonių gali įvykti greitų pokyčių užtikrinant lyčių pusiausvyrą politikos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad siekiant užtikrinti kvotų veiksmingumą kartu reikia parengti ir teisės aktus dėl kandidatų eilės tvarkos sąrašuose ir numatyti tinkamas sankcijas už pažeidimus;

26.  pabrėžia, jog tai, kad aišku, kad ES ir valstybių narių lygmeniu esama per mažai moterų, užimančių politinius postus, į kuriuos asmenys išrenkami ir paskiriami, rodo demokratijos stoką, kuri mažina sprendimų priėmimo teisėtumą ir ES ir nacionaliniu lygmenimis

27.  ragina ES institucijas daryti viską, ką gali, kad užtikrintų lyčių lygybę Komisijos narių kolegijoje ir užimant aukštas pareigybes visose ES institucijose, agentūrose, institutuose ir įstaigose;

28.  susirūpinęs pastebi, kad 2015 m., lyginant su 2010 m., moterų dalyvavimo didelių biržinių bendrovių valdybose vidurkis daugelyje šalių buvo žemesnis už ES vidurkį; vis dėlto palankiai vertina bendrą pažangos tendenciją, visų pirma, Prancūzijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Danijoje;

29.  pakartoja raginimą Tarybai greitai priimti direktyvą dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose), nes tai būtų pirmas žingsnis siekiant vienodo atstovavimo viešajame ir privačiajame sektoriuose; pažymi, kad pažanga labiausiai matyti (nuo 11,9 proc. 2010 m. iki 22,7 proc. 2015 m.) tose valstybėse narėse, kuriose buvo priimti privalomi teisės aktai dėl valdybų kvotų(44);

30.  apgailestauja, kad tik vienoje valstybėje narėje aukštojo mokslo institucijose aukščiausias pareigas eina tiek pat moterų ir vyrų, bet palankiai vertina tai, kad apskritai tokias pareigas einančių moterų daugėja;

31.  primygtinai ragina valstybes nares užkirsti kelią visų rūšių smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties ir į jį reaguoti, parengti tolesnes prevencijos strategijas, užtikrinti, kad būtų plačiai prieinama specializuota parama ir apsaugos paslaugos, kad visi nukentėjusieji galėtų jomis naudotis, ir 2017 m. teikiant ataskaitą apie Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimą ypatingą dėmesį skirti su lytimi susijusiems nukentėjusiųjų teisių aspektams, įskaitant su aukos lytine tapatybe ir lytine raiška susijusius aspektus; ragina Tarybą pasinaudoti nuostata dėl pereigos ir vieningai priimti sprendimą, kuriuo smurtas dėl lyties būtų įtrauktas į SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas nusikaltimų sritis; prašo Komisijos sukurti Europos apsaugos orderių Europos registrą, kaip papildomą priemonę, taikomą kartu su ES teisės aktais dėl aukų apsaugos;

32.  dar kartą aiškiai pabrėžia, kad smurtas ir diskriminacija dėl lyties, kaip antai, be kita ko, išžaginimas ir seksualinis smurtas, seksualinis priekabiavimas, moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos ir smurtas šeimoje, labai žeidžia žmogaus orumą; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją taikyti visų formų smurto, įskaitant smurtą šeimoje (tuomet aukos nenoriai praneša apie prievartą, nes jos dažnai imasi partneriai arba jų šeimos nariai), visiško netoleravimo politiką; primygtinai ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į neįgalių moterų, kaip smurto šeimoje aukų, kurios negali išsilaisvinti iš smurtinių santykių, padėtį;

33.  palankiai vertina valstybių narių pažangą pasirašant Stambulo konvenciją – pirmąją teisiškai privalomą priemonę dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo tarptautiniu lygmeniu; taip pat primygtinai ragina keturiolika valstybių narių, kurios jos dar neratifikavo, nedelsiant tai padaryti; palankiai vertina 2016 m. kovo mėn. Komisijos pasiūlymą dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos; ragina Tarybą ir Komisiją paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos pasirašymo ir sudarymo ir remia prisijungimą prie jos be išlygų ir plačiu mastu; be to, ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvos 2012/29/ES nuostatas, įtraukti smurto dėl lyties apibrėžtį ir kuo greičiau pristatyti visapusišką Europos smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo strategiją, į kurią būtų įtrauktas privalomas teisėkūros procedūra priimtas aktas;

34.  palankiai vertina Eurostato, nacionalinių teisminių institucijų ir policijos bendradarbiavimą duomenų keitimosi srityje siekiant atskleisti smerktiną smurto šeimoje praktiką ES ir ragina šias institucijas įtvirtinti šį bendradarbiavimą kaip nuolatinę praktiką ir kartu su EIGE vykdyti kasmetinę nusikaltimų, įvykdytų moterų atžvilgiu, stebėseną;

35.  pabrėžia, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp stereotipų ir itin augančio priekabiavimo prie moterų ir seksizmo atvejų internete ir socialinėje žiniasklaidoje skaičiaus ir kad taip pat randasi naujos smurto prieš moteris ir mergaites formos, kaip antai patyčios elektroninėje erdvėje, priekabiavimas elektroninėje erdvėje, žeminančių vaizdų naudojimas internete, privačių nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimas socialinės žiniasklaidos tinkluose negavus su jais susijusių asmenų leidimo; pabrėžia, kad su šiais dalykais reikia kovoti nuo ankstyvo amžiaus; pabrėžia, kad tokios situacijos gali atsirasti dėl to, kad valdžios ir kitos institucijos, kurios turėtų sukurti lyčių požiūriu neutralią aplinką ir pasmerkti seksizmą, neužtikrina pakankamos apsaugos;

36.   primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti visas teisines ir juridines priemones siekiant kovoti su smurto prieš moteris internete reiškiniu; visų pirma ragina ES ir valstybes nares, vykdant visapusišką Europos smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo strategiją, sutelkti jėgas, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią naujos smurto internete formos būtų laikomos nusikalstama veika, taip pat teikti psichologinę paramą moterims ir mergaitėms, kurios yra smurto internete aukos; ragina atlikti ES kibernetinio saugumo strategijos ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro (Europolo) veiklos poveikio lytims vertinimą, kad į jų veiklą būtų įtraukti minėti klausimai ir ją vykdant būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

37.  dar kartą ragina Komisiją įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją (dabartiniame Europos lyčių lygybės institute), kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti priemones siekiant apsaugoti moteris ir LGBTI asmenis nuo priekabiavimo darbo vietoje; ragina Komisiją persvarstyti šiuo metu galiojantį ES pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(45), siekiant įtraukti seksizmą, šališkumo motyvu padarytus nusikaltimus ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų;

39.  smerkia tai, kad daugelyje ES šalių vis dar atliekamos interseksualių vaikų genitalijų „normalizavimo“ operacijos, nors medicininiu požiūriu jos nėra būtinos; primygtinai ragina valstybes nares vengti tokio medicininio gydymo, jeigu atitinkamas asmuo nedavė savanoriško ir informacija pagrįsto sutikimo;

40.  pažymi, kad Maltoje ir Graikijoje interseksualūs asmenys saugomi nuo diskriminacijos dėl lyties ypatumų; ragina valstybes nares, įgyvendinant ES lyčių lygybės direktyvas, į lyčių lygybės teisės aktus įtraukti lytinės tapatybės ir lyties ypatumų pagrindus;

41.  pabrėžia, kad įvairių formų smurtas ir diskriminacija dėl lyties, pvz., be kita ko, išžaginimas ir seksualinis smurtas, moterų lyties organų žalojimas, priverstinės santuokos, smurtas šeimoje, vadinamieji garbės nusikaltimai ir valstybės sankcionuojama diskriminacija dėl lyties, yra persekiojimas ir turėtų būti laikomi pagrįstomis priežastimis prašyti prieglobsčio ES; pritaria tam, kad būtų sukurti saugūs ir teisėti būdai patekti į ES; primena, kad moterys ir mergaitės yra ypač pažeidžiamos, kalbant apie prekiautojų žmonėmis vykdomą išnaudojimą;

42.  pakartoja raginimą valstybėms narėms nedelsiant nutraukti vaikų, nėščių ir žindančių moterų, žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukų sulaikymą ir užtikrinti jiems atitinkamą psichologinę ir medicininę paramą, kurią teiktų tinkamai tokioms ekstremaliosioms situacijoms parengti ir tinkamai į lyties aspektą atsižvelgiantys specialistai, kaip antai psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai ir gydytojai; primena, kad pabėgėliams, nukentėjusiems nuo smurto dėl lyties arba (suvokiamos) seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, visais migracijos proceso etapais turėtų būti užtikrinama laiku teikiama parama, įskaitant skubų perkėlimą, jeigu negali būti užtikrintas jų saugumas, kokybišką pagalbą psichikos sveikatos srityje ir greitą lytinės tapatybės pripažinimą kaip smurto prevencijos priemonę prieglobsčio suteikimo procedūros metu;

43.  pakartoja, kad, įgyvendinant ES kovos su prekyba žmonėmis, kuri šiuo metu yra pelningiausia organizuoto nusikalstamumo veikla, teisės aktus, būtina nuolat stebėti prekybos su žmonėmis prevencijos ir kovos su ja lyties aspektą, taip pat pakartoja raginimą Komisijai toliau stebėti šį aspektą vertinant, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos nuostatų ir ją įgyvendina, ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi direktyvoje nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų ir tvarkaraščio;

44.  ragina Komisiją teikti finansinę ir logistinę paramą valstybėms narėms, kovojančioms su prekyba žmonėmis, visų pirma Italijai ir Graikijai, kurios dėl dabartinės migracijos krizės turi pirmos spręsti dėl šios ekstremaliosios padėties iškilusias problemas;

45.  ragina nacionaliniu ir ES mastu dėti daugiau pastangų ir kovoti su įsigalėjusiais stereotipais ir diskriminacija dėl lyties vykdant visiems visuomenės sluoksniams skirtas informuotumo didinimo kampanijas, kuriose didžiausias dėmesys telkiamas į nestereotipinį moterų bei mergaičių ir vyrų bei berniukų vaizdavimą; ragina valstybes nares imtis teigiamų iniciatyvų, pavyzdžiui, kurti strategijas, siekiant skatinti moteris rinktis karjerą ir profesiją srityse, kuriose moterų yra mažai, o vyrus prisiimti tinkamą dalį šeimos ir namų ruošos užduočių arba padidinti vyrų supratimą apie tai, kaip smurtas, įskaitant prekybą žmonėmis komerciniais seksualinio išnaudojimo tikslais, priverstines santuokas ir priverstinį darbą, kenkia moterims, vyrams ir vaikams ir lyčių lygybei, taip pat imtis priemonių ir vykdyti informavimo kampanijas, siekiant mažinti prekybos žmonėmis objektų, moterų ir vaikų, paklausą;

46.  pakartoja, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; ragina visas valstybes nares užtikrinti moterų galimybes naudotis savanorišku šeimos planavimu ir įvairiomis reprodukcinės ir lytinės sveikatos paslaugomis, įskaitant kontracepciją ir abortą; ragina valstybes nares ir Komisiją vykdyti visuomenės informavimo veiksmus siekiant, kad vyrai ir moterys visapusiškai suprastų savo su lytinės ir reprodukcinės sveikatos aspektais susijusias pareigas ir teises;

47.   atkreipia dėmesį į stiprėjančią tendenciją – pernelyg dažną nuostatų dėl atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų taikymą ir dėl to atsirandančias trukdis naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nuostatomis dėl atsisakymo veikti dėl vidinių įsitikinimų nebūtų užkertamas kelias pacientų galimybei naudotis teisėta medicinine sveikatos priežiūra;

48.  mano, kad atsisakymas teikti gyvybę gelbstinčias lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, įskaitant saugius abortus, yra sunkus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas;

49.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti aktyvią prevencijos, švietimo ir informavimo politiką, skirtą paaugliams, jaunimui ir suaugusiesiems, kad ES piliečių lytinė ir reprodukcinė sveikata būtų gera ir taip būtų išvengta lytiškai plintančių ligų bei nepageidaujamo nėštumo;

50.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas lyčių lygybę skatinti pasinaudojant išsamiomis lytinio ir santykių švietimo programomis, kurios apimtų mergaičių ir berniukų mokymą apie santykius, pagrįstus sutikimu, pagarba ir abipusiškumu, taip pat pasinaudojant sporto ir laisvalaikio veikla, nes stereotipai ir lytimi grindžiami lūkesčiai gali daryti poveikį mergaičių ir berniukų savivertei, sveikatai, įgūdžių įgijimui, intelektinei raidai, socialinei integracijai ir tapatybės formavimuisi;

51.  pabrėžia, kad svarbu skatinti vyrus visapusiškai dalyvauti bet kokioje veikloje, kuria skatinama lyčių lygybė, ir nustatyti visas vietas, kur būtų galima teikti informaciją dideliam skaičiui vyrų, kaip antai, įstaigas, pramonės įmonės ir asociacijas, kuriose dominuoja vyrai, siekiant atkreipti vyrų dėmesį į jų vaidmenis ir atsakomybę skatinant lyčių lygybę ir remiant moterų ir vyrų valdžios ir atsakomybės pasidalijimo principą darbo vietoje, bendruomenėje, privačiame gyvenime ir didesnėje nacionalinėje ir tarptautinėje bendruomenėje;

52.  ragina valstybes nares stebėti atvejus, kai žiniasklaidoje ir reklamos pramonėje propaguojamas moterų seksualizavimas ir jų kaip prekės traktavimas ir dažnai pateikiami stereotipai – moterų jaunumas, grožis ir seksualinis pristatomas kaip jų socialinės sėkmės užtikrinimo modelis; ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų, kai valstybė narė pažeidžia Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, ir paskatomis remti gerą viešųjų ir privačiųjų žiniasklaidos įmonių praktiką; primygtinai ragina, kad žiniasklaidoje ir reklamos pramonėje būtų gerbiamas moterų orumas ir užtikrinama, kad moterys būtų vaizduojamos nestereotipiniu ir nediskriminaciniu būdais ir labiau atsižvelgiant į dabartinę moterų gyvenimo būdų įvairovę; be to, ragina žiniasklaidą ir reklamos pramonę taip pat dėmesį skirti sveikam gyvenimo būdui, skirtingiems šeimos modeliams ir gyvenimo būdams;

53.  primena ES ir CALAC (Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija) 2013 m. ir 2015 m. veiksmų planuose ES prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su smurto prieš moteris panaikinimu, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad neįgyvendinamos jo 7 skyriaus dėl lyčių lygybės skatinimo nuostatos; ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą bendradarbiauti ir skirti ekonominius ir institucinius išteklius, kad būtų užtikrintas veiksmų planuose sutartų rekomendacijų dėl lyčių lygybės skatinimo, visų pirma dėl visų formų smurto panaikinimo, įgyvendinimas, laikantis Belém do Pará konvencijos, Stambulo konvencijos ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

54.  pabrėžia, kad tyrimų rezultatai rodo, jog klimato kaitos poveikis yra didesnis moterims nei vyrams, nes didesnė tikimybė, kad moterims teks didesnė našta skurdo atveju; mano, kad moterys turi aktyviai dalyvauti vykdant kovos su klimato kaita politiką ir veiksmus;

55.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendros darnaus vystymosi strategijos, apimančios visas atitinkamas vidaus ir išorės politikos sritis, ir parengti veiksmingus Darbotvarkės iki 2030 m., įskaitant jos lyčių lygybės, moterų teisių ir moterų įgalinimo srities tikslus ir rodiklius, vykdymo stebėsenos, peržiūros ir atskaitomybės mechanizmus;

56.  ragina Komisiją veiksmingiau stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinami ES lyčių lygybės teisės aktai, ir kartu pabrėžia, kad būtina pradėti pažeidimo procedūras tais atvejais, kai neįgyvendinami atitinkami teisės aktai;

57.  apgailestauja, kad, nors prie daugiametės finansinės programos (DFP) pridėtas institucijų pareiškimas dėl lyčių aspekto integravimo užtikrinimo, iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą; todėl pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, kaip vykdant metines biudžeto procedūras įgyvendinami bendrame pareiškime nustatyti principai, ir ragina, kad tikslinant DFP atsakingam komitetui būtų skirtas oficialus vaidmuo;

58.  ragina valstybių narių vyriausybes, kad būtų užtikrinta įstaigų, kurioms pavesta parengti, suderinti ir įgyvendinti lyčių lygybės politiką, veikla, pastovumas ir atitinkami ištekliai, nes tai svarbus vyriausybės įsipareigojimo skatinti lyčių lygybę rodiklis;

59.  ragina ES institucijas į būsimo ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo stebėsenos sistemą įtraukti konkrečius rodiklius, susijusius su lyčių lygybe, įskaitant Europos lyčių lygybės instituto lyčių lygybės indeksą;

60.  ragina Komisiją parengti platesnę lygybės strategiją, įskaitant horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, siekiant panaikinti visų formų moterų ir vyrų diskriminaciją; todėl primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau rasti bendrą poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM (2008)0426), nes nuo tada, kai 2009 m. balandžio mėn. Parlamentas pritarė šiam pasiūlymui, dėl jo nesiimta jokių veiksmų; dar kartą ragina Tarybą įtraukti lytį kaip su diskriminacija susijusį veiksnį;

61.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(2)

OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(3)

OL C 70E, 2012 3 8, p. 162.

(4)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(5)

OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(6)

OL L 353, 2013 12 28, p. 7.

(7)

OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(8)

OL L 68, 2010 3 18, p. 13.

(9)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(10)

OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(11)

OL L 348, 1992 11 28, p. 1.

(12)

OL L 359, 1986 12 19, p. 56.

(13)

OL L 6, 1979 1 10, p. 24.

(14)

OL C 341E, 2010 12 16, p. 35.

(15)

OL C 199E, 2012 7 7, p. 65.

(16)

OL C 251E, 2013 8 31, p. 1.

(17)

OL C 316, 2016 8 30, p. 2.

(18)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.

(19)

Priimti tekstai, P7_TA(2016)0042.

(20)

Priimti tekstai, P7_TA(2015)0218.

(21)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.

(22)

Priimti tekstai, P7_TA(2015)0312.

(23)

Priimti tekstai, P7_TA(2016)0073.

(24)

Priimti tekstai, P7_TA(2016)0203.

(25)

Priimti tekstai, P7_TA(2016)0235.

(26)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(27)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.

(28)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0072.

(29)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0227.

(30)

ISBN 978-92-79-29898-1

(31)

OL L 59, 2013 3 2, p. 5.

(32)

http://www.un.org/womenwatch/daw/csw/csw48/ac-men-auv.pdf

(33)

ISBN 978-92-79-36171-5.

(34)

2016 m. EUROFOUND ataskaita. „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas. Uždaviniai ir sprendimai“.

(35)

2015 m. EUROFOUND ataskaita. „Tėvų naudojimosi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis rodiklio didinimas Europos Sąjungoje“.

(36)

EUROFOUND (2015 m.). „Pirmosios išvados. Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“.

(37)

http://ec.europa.eu/eurostat/web/crime/database

(38)

Eurostato ataskaita „Prekyba žmonėmis“, 2015 m. leidinys.

(39)

Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo sričių teisės ekspertų tinklas, „Europos lyčių lygybės įstatymų lyginamoji analizė“, 2015 m.

(40)

EIGE, 2014 m. „Institucinių mechanizmų, kuriais siekiama pažangos lyčių lygybės srityje, veiksmingumas. Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“.

(41)

EUROFOUND ataskaita (2014 m.) „Socialiniai partneriai ir lyčių lygybė Europoje“.

(42)

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo; 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB.

(43)

Padėtis 2014 m. ir 2015 m.

(44)

Europos Komisijos informacijos suvestinė „Lyčių pusiausvyra įmonių valdybose. Europa skaldo stiklo lubas“ („Gender balance on corporate boards - Europe is cracking the glass ceiling“), 2015 m. spalio mėn.; Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, „Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus ES. Pažangos ataskaita. Iniciatyva „Europa 2020“ („Women in economic decision-making in the EU: Progress report: A Europe 2020 initiative“), 2012 m.; Aagoth Storvik ir Mari Teigen, „Moterys valdyboje. Norvegijos patirtis („Women on Board: The Norwegian Experience“), 2010 m. birželio mėn.

(45)

OL C 328, 2008 8 30, p. 55.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europa yra neginčijamai pasaulio lyderė užtikrinant moterų teises ir lyčių lygybę, tačiau realybė yra tokia, kad mes esame tik pusiaukelėje siekdami lyčių lygybės, ir šiuo metu pažanga iš tiesų daroma labai lėtai.

Kaip matyti iš naujausių statistinių duomenų, ES, siekdama užtikrinti lyčių lygybę, dar tebėra tik pusiaukelėje. Remiantis 2015 m. EIGE lyčių lygybės indeksu, ES bendras taškų skaičius lyčių lygybės srityje yra 52,9 iš 100, taigi nuo 2005 m. išaugo 1,6 taško, ir tai rodo, kad šioje srityje beveik nedaroma pažangos. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ir toliau skiriasi 16,5 proc. ir, remiantis Eurostato duomenimis, kai kuriose valstybėse narėse per pastaruosius penkerius metus šis skirtumas faktiškai padidėjo. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas pasiekė nerimą keliantį lygį – 40 proc. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad pusėje ES valstybių narių padidėjo vyrų ir moterų pensijos skirtumas ir 11–36 proc. moterų neturi galimybės gauti pensiją. Jaunų moterų, kurios nedirba, nesimoko ir neieško darbo, dalis daugiau nei dvigubai viršija tokių pat jaunų vyrų dalį (atitinkamai 11 proc. ir 5 proc.). Remiantis EIGE duomenimis, šiuos didesnius moterų ir vyrų skirtumus Europoje galima pagrįsti tuo, kad moterys užima mažiau įtakingų ekonominių ir su sprendimų priėmimu susijusių pareigybių, ir tai rodo, kad į ES ekonomikos politiką nepakankamai integruotas lyčių aspektas.

Nors moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš ES tikslų ir turi būti neatskiriama visų politinių veiksmų dalis, regresyvi tendencija siekiant lyčių lygybės yra glaudžiai susijusi su ekonomikos krize ir politikos priemonėmis, kurias taikant nepripažintas, nesuprastas, neišanalizuotas ekonomikos krizės poveikis lyčių lygybei ir nesiimta veiksmų jam sušvelninti.

Daugybė tyrimų aiškiai parodė, kad griežta taupymo politika labai paveikė moteris ir lyčių lygybę. Moteris labiausiai paveikė lėšų mažinimas viešuosiuose sektoriuose, visų pirma švietimo, sveikatos apsaugos ar socialinio darbo srityse, nes jos sudaro 70 proc. šių sektorių darbuotojų. Ekspertai įspėjo, kad dėl griežtos taupymo politikos daugėja skurstančių moterų, nes dėl lėšų mažinimo viešųjų priežiūros ir sveikatos apsaugos paslaugų srityje (mažiau paslaugų ir didesni mokesčiai už vaiko priežiūrą, mažiau paslaugų vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims, privatizuojamos ir uždaromos ligoninės) vėl vyksta priežiūros paslaugų privatizacija ir grįžtama prie tradicinių lyčių vaidmenų, kai už priežiūrą daugiau nėra atsakinga visuomenė ir ši atsakomybė perduodama namų ūkiams, visų pirma moterims. Be to, imantis veiksmų, iniciatyvų ar organizacijoms vykdant veiklą, kuria siekiama skatinti lyčių lygybę, buvo juntami biudžeto suvaržymai, nes vykdant tokias svarbias programas, kaip antai susijusias su kova su smurtu dėl lyties, buvo skiriamas nepakankamas finansavimas.

Iš 2014 m. EIGE ataskaitos matyti, kad lyčių lygybės padėčiai ir aspektui teikiama mažiau svarbos, lyčių lygybė kaip politinis tikslas tampa marginaline ir apskritai mažėja jos, kaip svarbios politikos srities, reikšmė. Pažanga kiekvienoje valstybėje narėje ir kiekvienoje srityje yra nevienoda, nes kai kuriose valstybėse narėse padėtis pagerėjo, kitose – pablogėjo.

Kai kuriose ES valstybėse narėse taip pat gerokai padaugėjo pilietinių ir politinių judėjimų ir tai įvyko pakenkiant moterų ir vyrų lygioms teisėms, ir net apskritai ginčijamas lyčių lygybės politikos poreikis. Tuo pat metu 55 proc. europiečių norėtų, kad ES imtųsi daugiau nei iki šiol veiksmų užtikrinant vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą, tačiau Europos Komisija faktiškai sumažino ES lygybės strategijos ir kartu Komisijos rengiamos metinės lyčių lygybės ataskaitos svarbumo lygmenį.

Jei ES lygybės strategija ir metinės ataskaita vėl būtų pradėtos rengti kaip komunikatai, tai šiuos dokumentus reikėtų išversti į visas ES kalbas, juos turėtų patvirtinti Komisijos narių kolegija ir jie automatiškai būtų perduoti Europos Vadovų Tarybai. ES, sumažinusi savo lygybės strategijos ir metinės lyčių lygybės ataskaitos svarbumo lygmenį, mažina savo veiklos, vykdomos užtikrinant moterų teises ir lyčių lygybę, politinį teisėtumą.

Dabar iki 2020 m. liko tik 4 metai ir, jei ES pažangos toliau sieks tokiu pačiu tempu, tai nepasieksime tikslų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“. Europos Komisija apskaičiavo, kad, jei pažanga vyks dabartiniu tempu, tai prireiks dar 70 metų, kol bus užtikrintas vienodas darbo užmokestis, dar 40 metų, kad vienodai būtų dalijamasi namų ruošos darbais, dar 30 metų, kol moterų užimtumo lygis sieks 70 proc., ir dar 20 metų, kol bus užtikrinta lyčių pusiausvyra politikoje. Neturėtume sutikti laukti dešimtmečius, kol Europoje bus užtikrinta tikra lyčių lygybė.

Mano, kaip pranešėjo, tikslas – išanalizuoti pažangą arba jos nebuvimą užtikrinant moterų teises ir lyčių lygybę ES ir valstybėse narėse 2014–2015 m. ir pateikti politines rekomendacijas, padėsiančias ES politikos formuotojams ir Europos piliečiams aktyvinti veiklą užtikrinant moterų teises ir lyčių lygybę. Dėl praktinių sumetimų laikiausi Komisijos 2015 m. parengtos metinės moterų ir vyrų lygybės ataskaitos turinio suskirstymo formato ir įtraukiau keletą pastabų dėl valstybių narių veiklos rezultatų, nes jos nurodytos Europos Komisijos ataskaitoje ir paminėtos EIGE lyčių lygybės indekse.

Aš aktyviai pritariu Europos Komisijos metodui teikti pastabas dėl valstybių narių veiklos rezultatų ir manau, kad labai svarbu aptarti valstybių narių veiklos rezultatus siekiant, kad vyktų informacija pagrįstos ir konstruktyvios demokratinės diskusijos. Todėl tikiuosi, kad galėjau pateikti objektyvius ir lengvai suprantamus duomenis, kuriais remiantis galima daryti pakeitimus, išvadas ir teikti rekomendacijas rengiant pranešimą ir vykdyti politines informacija pagrįstas diskusijas Europos Parlamente.

Tačiau svarbu pažymėti, kad nuolat trūksta išsamių, patikimų ir reguliariai atnaujinamų duomenų apie lygybę, kurie būtų suskirstyti pagal lytį ir galėtų būti naudojami palyginimui. Todėl labai svarbu sistemingai rinkti duomenis apie lygybę nacionaliniu lygiu. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, ketinu prie Parlamento pranešimo pridėti priedą, kurį parengtų Europos lyčių lygybės institutas ir kuris būtų pagrįstas EIGE lyčių lygybės indeksu, kuriame informacija būtų išdėstyta labiau kompaktišku formatu ir, be kita ko, pateikiama 2014 m. ir 2015 m. naujausia statistika ir tendencijos.

Šiuo tikslu ir tam, kad būtų galima parengti metinę moterų teisių ir lyčių lygybės ES ataskaitą, kaip pranešėjas užmezgiau reguliariai palaikomus EP pranešėjo darbo grupės ir EIGE tyrimų grupės darbo santykius. Geriau įgyvendinti ES lyčių lygybės politiką būtų galima geriau koordinuojant įvairias priemones ir mechanizmus, kurie jau numatyti ES lygmeniu, kaip antai, Komisijos rengiamą metinę lyčių lygybės ataskaitą, EIGE kas dvejus metus rengiamą lyčių lygybės indeksą, Europos Parlamento kas dvejus metus rengiamą pranešimą dėl lyčių lygybės ir Tarybos kasmet daromas išvadas dėl peržiūros, susijusios su Pekino veiksmų platformos įgyvendinimu pasirinktoje srityje Europos Sąjungoje. Suderinus jų tvarkaraščius, būtų galima prisidėti užtikrinant nuoseklesnį ir įrodymais pagrįstą ES politinį atsaką į lyčių lygybės problemas.

Esant dabartinei politinei situacijai Europoje būtina, kad ES vadovai laikytųsi tvirtos pozicijos, kad lyčių lygybė yra prioritetas, ir taip parodytų savo ryžtą ginti pamatines ES vertybes ir užtikrinti, kad ES būtų įtvirtintas žmogaus orumas, demokratija, lygybė, nediskriminavimas ir moterų bei vyrų lygybė.

 

The EU is only half way towards gender equality, as shown by the Gender Equality Index 2015 of the European Institute for Gender Equality (EIGE). The Gender Equality Index covers data from 2005, 2010 and 2012, for the first time allowing for an assessment of the progress made in the pursuit of gender equality in the European Union (EU) and individual Member States over time. During this period the total score for the EU rose marginally from 51.3 out of 100 to 52.9 points. The progress varies between Member States and domains, showing not only improvements, but also regression.

In order to present a comprehensive and updated picture of gender equality in Europe in this Annex, the 2015 Gender Equality Index scores are complemented with separate information boxes on the latest trends and indicators based on EIGE’s most recent studies and the statistics from the European Commission, Eurostat, Eurofound and other sources. The latest Index includes statistics up to 2012.

EIGE’s next Gender Equality Index will be published in October 2017, covering statistics up to 2015 (latest data available at that point in time).

 

The Gender Equality Index is a unique measurement tool that synthesises the complexity of gender equality into a user-friendly and easy to understand measure. Based on the EU policy framework, it assists the monitoring of progress in gender equality across the EU over time. The Index consists of six core domains: work, money, knowledge, time, power and health, and assigns scores for Member States between 1 for total inequality and 100 for full equality.

It measures not only gender gaps between women and men, but also takes into account the country context and the different levels of achievement of Member States in various areas. A high overall score reflects both small (or absent) gender gaps and a good situation for all (e.g. high involvement of both women and men in employment).

Work

 

Domain of work

 

Scores in the domain of work and its subdomains have increased only marginally since 2005. The gender gap in employment, measured by the full-time equivalent (FTE) employment rates, has narrowed slightly at EU level, largely driven by decreased levels of men’s participation in the labour market.

However, women’s propensity to work on a part-time basis makes the Europe 2020 employment target of 75% rather difficult to reach. The employment rate counts the number of hours worked, rather than the number of people with a job.

The subdomain of segregation and quality of work shows slight progress brought mainly by the improvement of working conditions. The ability of workers to take an hour or two off during working hours has almost doubled (from 18 % in 2005 to 33 % in 2012) and the gender gap has shrunk. However, the gender-segregated labour market remains a reality for both women and men in Europe today. Almost four times more women than men (30 % compared to 8 %) worked in education, human health and social work activities in the EU on average in 2012.

Subdomains

 

 

 

Latest trends and indicators:

Employment rate of women is moving closer to the Europe 2020 target. In 2015, it had reached 64 % for women and 76 % for men. However, nearly every third woman in the EU (32 %) works part-time and there have been no signs of this number decreasing over the last ten years, compared to 30 % in 2005. From them, 44% chose part time work due to family and care related reasons. The challenges of work-life balance remain the main reason for women to stay outside of the labour market altogether. In 2015, 29 % of women in EU-28 aged between 20-64 years were inactive, and from them 31% were not searching for a job because they were looking after children or had other family or personal responsibilities.

From the age of 50 the inactivity of women starts again disproportionately increasing compared to that of men. In 2015, 29% of women and 16% of men aged 50-59 were inactive, whereas in the age group 60-64 inactivity reached 66 % and 51 % respectively.

Money

 

Domain of money

 

 

Progress in this domain is largely driven by the overall improvement in access to financial resources for both women and men (by 5.8 points), although the gender gap remains significant and largely unchanged.

Although scores are slightly higher than those in other domains, women throughout the EU face bigger challenges in accessing financial resources. Women earn less than men and have a lower income, including pensions. Progress in closing the gender gaps in earnings and income has been remarkably slow.

This domain aims to grasp the power relations between women and men in the management of financial and economic resources in a household. This is a big challenge since the income indicators rely on household-level data and assume that income is shared equally among all members. Individual indicators would thus provide more accurate information and depict a more realistic situation of income sharing between family members.

Subdomains

 

 

Latest trends and indicators:

 

With EU average at 16.1% in 2014, gender pay gap does not show significant improvement. It has only slightly decreased compared to 16.6 % in 2012, and remains at the same level as in 2010. Moreover, life-long inequalities in the labour market and the gender pay gap lead to significantly high gender pension gap: in 2014, women’s pensions remained 40,2 % below those of men.

Europe remains far from the target of lifting at least 20 million people out of poverty and social exclusion by 2020. The number of people in poverty has increased by an additional four million over the last five years. Women are systematically at a higher risk of poverty across the EU, primarily due to gender inequalities in the labour market and their limited economic independence. Many of the families depend on the income of the man. For instance, in the EU-28, while the at-risk-of-poverty rate of couples with children was 16 % in 2014, without the income of the father 70 % of couples with children would fall into poverty (EIGE, forthcoming).

Knowledge

 

Domain of knowledge

 

The decline in the score in the domain of knowledge (by 3 points) is the result of decreased adult participation (aged 15-74) in lifelong learning - both formal and non-formal education and training. The educational attainment of women and men is steadily increasing and women are now outnumbering men at graduate level. However, women are still concentrated in the fields of study traditionally seen as ‘feminine’.

In 2012, women in the EU-28 were overrepresented among tertiary students in the fields of education (77 %), health and welfare (73 %) and humanities and arts (65 %). Gender segregation at all levels in education leads to occupational segregation and subsequently impacts future career options of both women and men.

In the context of rapid technological change and transformation of the labour market, lifelong learning is an area of crucial importance for both women and men. However, the majority of Member States are far from achieving the 15 % target for adults aged 25-64 to be involved in lifelong learning, as set out in the strategic framework for European cooperation in education and training (ET2020).

Subdomains

 

 

 

Latest trends and indicators:

 

In 2015, 43 % of women and 34 % of men between 30 and 34 years had completed tertiary education. Measuring against the Europe 2020 target of 40 %, women have reached it since 2012, whereas men continue to be underrepresented among university, college and other graduates.

Despite higher levels of educational attainment among women, gender segregation continues to persist across higher education institutions. Women are heavily underrepresented among graduates of maths, science, engineering and technology (STEM). Since 2003, the share of female graduates in these fields has been between 12 % and 13 % and does not show signs of progress.

Time

 

The domain of time has the lowest score of all the Index domains (37.6) and shows the greatest challenge, which is in the division of time between women and men. The 3.9 decrease from 2005 to 2010 was mainly caused by a decrease in time that both women and men were able to devote to social activities.

On average in the EU, 77 % of women, compared to only 24 % of men, do cooking and housework every day for at least 1 hour or more. Women continue to take a far greater responsibility in taking care of a family. Inequality in time-sharing at home also extends to other social activities. In the majority of Member States, men are more likely than women to participate in sporting, cultural or leisure activities outside the home.

Personal time spent on caring responsibilities has a major impact on women’s employment opportunities and economic independence. The findings reaffirm the importance of better work-life balance measures for women and men, such as an adequate supply of affordable and high-quality care services for children and other dependants and flexible working arrangements.

Domain of time

 

Subdomains

 

 

 

Latest trends and indicators:

 

The 2015 European Working Conditions Survey by Eurofound illustrates the disproportionately higher time pressure that women face across the EU-28. The survey findings confirm that care responsibilities and unpaid domestic work are unevenly shared by women and men. Women are undertaking a bigger share of unpaid work, such as care for children and other dependants, as well as housework. When counting together paid job, unpaid working time and commuting, the number of hours women work is significantly higher. This is particularly visible among part-time workers, where total weekly number of hours that men spend on paid and unpaid work, and commuting is over 30 hours, and for women it reaches almost 50 hours.

Power

 

The domain of power shows the second lowest score, despite the most pronounced increase in the score by 8.3 points since 2005.

Results show notable progress in the representation of women on corporate boards of publicly listed companies. However, in the finance sector, women are nearly absent in decision-making. Only one of the 28 central bank governors in 2014 was a woman - from Cyprus; and in the same year, there were only two women finance ministers in the EU - from Romania and Sweden.

In the last few years, measures applied by Member States and tailored EU-level initiatives - such as the proposed directive on improving the gender balance among non-executive board directors - contributed to a marked improvement in women’s access to leadership positions in the corporate sector. However, broader public debate and awareness-raising are needed to change the corporate culture. Long working hours and physical presence at work, combined with traditional masculine leadership styles and a lack of transparency in recruitment and promotion practices, advantage men and reinforce gender inequalities.

Domain of power

 

Subdomains

 

 

Latest trends and indicators:

 

Political power score has been slowly but steadily increasing. The share of women in the European Parliament has increased from 30 % to 37 % between 2005 and 2016. In national parliaments the share of women has increased from 21 % to 28 %; in regional assemblies from 29 % to 33 %. The share of ministers in national governments remains at 26 % in 2016 (19 % in 2005, 22 % in 2012).

Economic power remains the domain with biggest gender gaps. While the share of women among board members has increased from 10 % in 2005 to 23 % in 2016, in 2015, of the biggest companies publicly listed in the EU only 4,3 % of CEOs were women.

Health

 

The domain of health is an important area of gender equality. Health is directly linked not only to personal, social and economic well-being, but also to human dignity and physical integrity. The score in the domain of health has risen slightly by 2.2 points since 2005 as a result of a small advance in health status and, to a greater extent, an improved access to health structures. This is reflected in an increased number of people whose medical or dental needs are being met.

Due to an unavailability of suitable indicators, the Index does not include differences in health-related behaviours of women and men. Data from European health interview survey (EHIS) will be available during 2016 and will be considered for the Index.

 

 

Domain of health

 

Subdomains

 

 

 

 

Latest trends and indicators:

 

Recently published data of the European health interview survey (EHIS), conducted in 2014, shows significant gender differences in lifestyles and health behaviour. In 2014, 46 % of adult women (18 years and over) and 60 % of adult men in EU-28 were overweight (BMI 25 and more); 17 % of men and 16 % of women were obese (MBI 30 and more); and 42 % of adult men and 30 % of adult women did not eat any vegetables or fruits daily. Furthermore, 24 % of men and 16 % of women smoked on a daily basis, 10 % of men and 3 % of women succumbed to a heavy episode of drinking at least once a week (22 % of men and 11 % of women every month).

Ageing of the population is also reflected in health indicators. For instance, the share of men and women with long-standing limitations in usual activities due to health problems is increasing. In 2014 it reached 17 % of men and 20 % of women, compared to 16 % and 19 % respectively in 2012.

Gender Equality Index 2015: satellite domains

 

Violence

The domain of violence was identified as the biggest gap of all in 2013 because of a lack of comparable and harmonised data at EU level. Building on FRA’s violence against women survey and Eurobarometer data, the Gender Equality Index 2015 proposes a possible composite measure of violence against women. It also analyses attitudes towards violence against women and awareness levels, as well as trust in police and justice institutions in a given society. The analysis shows that countries with a high score in the Gender Equality Index, violence against women is seen as less acceptable and women are more likely to report violence. The lower levels of reported violence do not necessarily reflect lower levels of violence, but rather mean that attitudes, awareness and trust in police and justice institutions prevent the disclosure.

 

The commitment of the EU and its Member States to eradicate violence against women needs to be supported by evidence in the form of systematic, comparable and harmonised data. EIGE will continue to develop a comprehensive measurement framework of violence against women, combining data from surveys and administrative sources.

 

 

 

 

 

The domain of intersecting inequalities considers how gender intersects with other aspects that may influence women’s and men’s life experiences. People have multiple identities and the group of women as well as the group of men are not homogeneous, but consist of people with very different characteristics which all create and influence the life experience of a person. They have different nationalities, race, age, sexual and gender identities, they live in different kinds of households, with children or without; they belong to different social classes etc.

 

 

 

 

Intersecting

inequalities

 

Used sources:

EIGE (2015), Gender Equality Index 2015

EIGE (forthcoming), Poverty, gender and intersecting inequalities: Review of the implementation of an area A: Women and Poverty of the Beijing Platform for Action in the EU Member States

Eurofound (2016), First findings: Sixth European Working Conditions Survey

Eurostat database

Eurostat, Health Status Determinants Database

European Commission, Database on women and men in decision-making


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

3

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Maria Noichl, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Evelyn Regner, Mylène Troszczynski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Francisco Assis, Claudia Schmidt


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

17

+

ALDE Group

Beatriz Becerra Basterrechea

EFDD Group

Daniela Aiuto

GUE/NGL Group

Malin Björk, João Pimenta Lopes, Ángela Vallina

S&D

Francisco Assis, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Mary Honeyball, Maria Noichl, Pina Picierno, Evelyn Regner

Verts/ALE Group

Florent Marcellesi, Terry Reintke, Ernest Urtasun

3

-

ECR Group

Arne Gericke

ENF Group

Mylène Troszczynski

PPE

Anna Záborská

4

0

PPE Group

Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Claudia Schmidt, Michaela Šojdrová, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Simbolių paaiškinimai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas