Procedūra : 2016/0208(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0056/2017

Pateikti tekstai :

A8-0056/2017

Debatai :

PV 18/04/2018 - 20
CRE 18/04/2018 - 20

Balsavimas :

PV 19/04/2018 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0178

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1373kWORD 161k
9.3.2017
PE 593.836v03-00 A8-0056/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB

(COM(2016) 0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėjai: Krišjānis Kariņš, Judith Sargentini

(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB

(COM(2016) 0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0450),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0265/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 14 d. Europos centrinio banko nuomonę (2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0056/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia kitu tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(3)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

iš dalies keičianti Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičianti Direktyvą 2009/101/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(5),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2015/849(6) yra pagrindinė teisinė priemonė, skirta Sąjungos finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijai. Šioje Direktyvoje, kuri iki 2017 m. birželio 26 d. bus perkelta į nacionalinę teisę, nustatoma atnaujinta, skaidri, efektyvi ir išsami teisinė sistema, skirta lėšų ar turto kaupimo terorizmo tikslams problemai spręsti reikalaujant, kad valstybės narės atpažintų, suprastų, mažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir užkirstų jai kelią.

(2)  paskutiniai teroristų išpuoliai atskleidė naujas tendencijas, ypač dėl kalbant apie būdus, kuriais teroristų grupuotės finansuoja ir atlieka savo operacijas. Kaip alternatyva finansų sistemoms, vis labiau, populiarėja tam tikros šiuolaikinių technologijų paslaugos, kurios nepatenka į Sąjungos teisės aktų taikymo sritį arba naudojasi lengvatomis, kurių nebegalima pateisinti. Norint neatsilikti nuo naujų tendencijų, reikėtų imtis tolesnių priemonių didesniam finansinių sandorių ir įmonių skaidrumui užtikrinti pagal Sąjungoje taikomas prevencinės teisinės sistemos nuostatas, siekiant gerinti esamą prevencinę sistemą ir veiksmingiau kovoti su terorizmo finansavimu. Svarbu pažymėti, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos rizikai;

(2a)  Jungtinės Tautos (JT), Interpolas ir Europolas jau ne vienus metus praneša apie vis didesnį organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo supanašėjimą. Dėl vis didesnės organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo konvergencijos kova su organizuoto nusikalstamumo tinklais turėtų būti visų kovos su terorizmo finansavimu strategijų dalimi. Neteisėta prekyba ginklais, narkotikais, cigaretėmis ir padirbtomis prekėmis, prekyba žmonėmis, reketas ir turto prievartavimas tapo labai pelningais būdais, kuriais teroristinės grupuotės renka lėšas, taip kasmet surinkdamos apie 110 mlrd. EUR (neskaičiuojant prekybos padirbtomis prekėmis). Terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo santykis ir ryšiai tarp nusikaltėlių ir teroristų grupuočių kelia vis didesnę grėsmę saugumui Europos Sąjungoje;

(2b)  su teroristinių aktų finansavimu taip pat paprastai susiję pinigų plovimas, neteisėta prekyba prekėmis, be kita ko, žalia nafta, narkotikais, meno kūriniais, ginklais ir saugomomis rūšimis, rimtas mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas, susijęs su neteisėtai įgytais pinigais. Nedarydamos poveikio [naujosios kovos su terorizmu direktyvos] taikymui, valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad kriminalizuotų šiuos veiksmus ir užtikrintų, kad teroristai ir teroristinės organizacijos negalėtų pasinaudoti pelnu, gautu iš šių nusikalstamų veikų;

(3)  įgyvendinant Direktyvos (ES) 2015/849 tikslus, visus šios direktyvos pakeitimus derėtų suderinti su Sąjungos veikla, vykdoma kovos su terorizmu ir teroristų finansavimo srityje, tinkamai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamas pagrindines teises ir principus, taip pat proporcingumo principo laikymąsi ir taikymą. Europos saugumo darbotvarkėje(7) nustatytas prioritetas atnaujinti ES teisinę sistemą, skirtą kovai su terorizmu, nurodant dar veiksmingesnių ir išsamesnių priemonių prieš teroristų finansavimą poreikį ir pabrėžiant, kad įsiskverbimas į finansų rinkas sudaro sąlygas teroristų finansavimui. 2015 m. gruodžio 17–18 d. Europos Tarybos išvados irgi pabrėžė poreikį visose srityse skubiai imtis tolesnių priemonių prieš terorizmo finansavimą;

(4)  Komisija priėmė tolesnio kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą(8), kuris akcentuoja poreikį prisitaikyti prie naujų grėsmių ir tuo tikslu iš dalies pakeisti Direktyvą (ES) 2015/849;

(5)   Sąjungos priemonės taip pat privalo tiksliai atspindėti tarptautinio lygmens pokyčius ir įsipareigojimus. Todėl derėtų atsižvelgti į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2195 (2014) dėl terorizmo ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ryšių, rezoliuciją 2199 (2015) dėl teroristų grupuočių prieigos prie tarptautinių finansų institucijų prevencijos ir rezoliuciją 2253 (2015) dėl sankcijų sistemos išplėtimo grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“;

(5a)  pinigų plovimo veikla vykdoma plačiai naudojant grynųjų pinigų operacijas. Pastaraisiais metais labai paplito ir išaugo internetinių banko sąskaitų ir kitų panašių mokėjimų sistemų naudojimas, o tai reiškia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti ribą pinigų pervedimams ES lygmeniu, neužkraunant didelės naštos namų ūkiams ir įmonėms. Komisija turėtų įvertinti ES lygmeniu nustatytinos didžiausios ribos pinigų pervedimams dydį, paliekant valstybėms narėms galimybę taikyti mažesnes ribas. Vertinimas turėtų būti atliktas per 2 metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos; politikos kryptys ir veiksmai kitose svarbiose Sąjungos kompetencijos srityse, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo, turėtų būti naudojami, kai galima, siekiant papildyti darbą, kurio tikslas – kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu naudojantis finansų sistema. Šiomis politikos kryptimis ir veiksmais turėtų būti siekiama papildyti kitus Sąjungos politikos tikslus ir jiems nepakenkti;

(6)  virtualiųjų ir dekretinių (tai yra, teisėta mokėjimo priemone paskelbtų) valiutų konvertavimo paslaugos teikėjai ir virtualiųjų valiutų depozicinės piniginės paslaugos teikėjai neprivalo atskleisti įtartinos veiklos. Tad teroristų grupuotės gali pervesti pinigus į Sąjungos finansų sistemą arba virtualiųjų valiutų tinkluose maskuodami pervedimus arba pasinaudodami tam tikru šių platformų anonimiškumo laipsniu. Todėl būtina išplėsti Direktyvos (ES) 2015/849 taikymo sritį įtraukiant virtualiųjų valiutų konvertavimo platformas ir depozicinės piniginės paslaugos teikėjus. Kompetentingos institucijos privalo turėti galimybę stebėti virtualiųjų valiutų naudojimą. Tai būtų subalansuotas ir proporcingas metodas, apsaugantis techninę pažangą ir aukšto lygio skaidrumą, pasiektą alternatyviųjų finansų ir socialinio verslumo srityje;

(7)  virtualiųjų valiutų patikimumas nedidės, jei jos bus naudojamos nusikalstamais tikslais. Anonimiškumas šiuo atveju labiau kliudys, o ne padės naujoms virtualiosiomis valiutoms ir jų potencialios naudos sklaidai. Virtualiųjų valiutų konvertavimo platformų ir depozicinės piniginės paslaugos teikėjų įtrauktis neišspręs iki galo sandorių virtualiąja valiuta anonimiškumo klausimo, nes didelė virtualiųjų valiutų sferos dalis išliks anonimiška, kadangi naudotojai gali sudaryti sandorius ir be konvertavimo platformų ar depozicinės piniginės paslaugos teikėjų. Kovodami su anonimiškumo keliama rizika nacionaliniai finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) privalo turėti galimybę susieti virtualiosios valiutos adresą su virtualiųjų valiutų savininko tapatybe. Be to, reikia toliau analizuoti galimybę leisti naudotojams pateikti savanorišką pranešimą paskirtoms institucijoms;

(8)  vietinės valiutos (dar vadinamos papildomomis valiutomis), kurios naudojamos labai ribotuose tinkluose, tokiuose, kaip miestas ar regionas, ir turi labai mažai naudotojų, neturėtų būti laikomos virtualiosiomis valiutomis;

(9)  kai veikla vykdoma su fiziniais arba juridiniais asmenimis, įsteigtais didelės rizikos trečiosiose valstybėse, valstybės narės privalo reikalauti, kad įgaliotieji subjektai taikytų sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones rizikai valdyti ir sumažinti. Tad kiekviena valstybė narė nacionaliniu lygiu nustato sustiprinto deramo patikrinimo priemonių, taikytinų didelės rizikos trečiosioms valstybėms, tipą. Šie skirtingi valstybių narių metodai sukuria trūkumus verslo ryšių valdyme su Komisijos nustatytomis didelės rizikos trečiosiomis valstybėms. Šiomis spragomis gali panaudoti teroristai lėšų į Sąjungos finansų sistemą ir iš jos siuntimui. Svarbu padidinti Komisijos parengto didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašo veiksmingumą toms valstybėms taikant Sąjungos lygmeniu suderintą tvarką. Šis suderintas metodas pirmiausia turi susitelkti į sustiprintą deramą klientų patikrinimą. Nepaisant to, valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams reikia leisti greta sustiprinto deramo klientų patikrinimo priemonių taikyti papildomas rizikos mažinimo priemones pagal tarptautines prievoles. Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimo srities kompetentingos tarptautinės organizacijos ir standartų kūrėjai gali paraginti taikyti atitinkamas atsakomąsias priemones tarptautinei finansų sistemai apsaugoti nuo esamos didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, kurią skleidžia įvairios valstybės. Valstybės narės privalo priimti ir taikyti papildomas riziką mažinančias priemones didelės rizikos trečiosioms valstybėms, kurias nustatė Komisija, atsižvelgdamos į raginimus imtis atsakomųjų priemonių ir rekomendacijas, pavyzdžiui, pateiktus Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF), taip pat iš tarptautinių susitarimų kylančias pareigas. Be atsakomųjų priemonių, kurių imamasi prieš didelės rizikos trečiąsias valstybes, išsamus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo vertinimas, atliekamas EEE valstybėse ir trečiosiose valstybėse, turėtų būti būtina sąlyga suteikiant teisę veikti visoje ES gavus leidimą vienoje valstybėje narėje ir nustatant lygiavertiškumą, kad būtų galima patekti į ES vidaus rinką. Galimybė patekti į vidaus rinką galėtų būti apskritai ribojama arba ribojama tam tikrų sektorių ir įpareigotųjų subjektų atžvilgiu, kai nustatomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimo trūkumai;

(9a)  Sąjunga bei jos valstybės narės ir trečiosios valstybės drauge privalo kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis taip pat reikėtų toliau pagrindinį dėmesį skirti besivystančių šalių finansinių sistemų ir valdžios institucijų stiprinimui, kad jos galėtų geriau dalyvauti visuotiniame mokesčių reformos procese, siekiant atgrasyti nuo finansinių nusikaltimų ir susijusios neteisėtos veiklos, ir įdiegti kovos su pinigų plovimu mechanizmus, kurie padėtų geriau keistis duomenimis ir informacija su kitomis valstybėmis, siekiant nustatyti sukčiavimą ir teroristus;

(10)  dėl kintančio pinigų plovimu ir teroristų finansavimo grėsmių ir pažeidžiamumo pobūdžio Sąjunga turėtų įdiegti integruotą metodą nacionaliniams kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimams suderinti su Sąjungos lygmens reikalavimais, atsižvelgiant į šių nacionalinių režimų veiksmingumo vertinimą. Stebėdama teisingą Sąjungos reikalavimų perkėlimą į nacionalines sistemas, veiksmingą jų įdiegimą ir galią sukurti stiprų prevencinį režimą šioje srityje, Komisija savo vertinimą turėtų paremti nacionalinėmis rizikos sistemomis, nedarant poveikio pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu srityje kompetentingų tarptautinių organizacijų ir standartų kūrėjų, tokių kaip FAFT arba Pinigų plovimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL), atliktam vertinimui. Tarptautinės organizacijos ir standartų kūrėjai, turintys kompetenciją užkirsti kelią pinigų plovimui ir kovoti su teroristų finansavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad nustatytų bendrų rodiklių rinkinį, skirtą nacionaliniams rizikos režimams vertinti, taip pat suderintas prevencines priemones;

(10a)  Sąjungos reikalavimų perkėlimo į nacionalines sistemas stebėsenos nepakanka siekiant užtikrinti, kad nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūros būtų veiksmingos atliekant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiklą, nes trūkumai dažnai kyla iš neveiksmingo taisyklių įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu ES vidaus rinkai labai svarbu, kad Komisija ir EPI turėtų papildomų įgaliojimų vertinant nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūrų derėjimą su Sąjungos sistema, kuria stebimas nacionalinių taisyklių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. EPI turi būti suteikti papildomi įgaliojimai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, įskaitant įgaliojimus atlikti vertinimus vietoje valstybių narių kompetentingose institucijose, reikalauti pateikti bet kokią informaciją, kuri yra svarbi vertinant reikalavimų laikymąsi, teikti rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų, skelbti šias rekomendacijas visuomenei ir imtis priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad rekomendacijos būtų veiksmingai įgyvendintos;

(10b)  pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo veiksmai vis dažniau vykdomi pasitelkiant komercinius sandorius, šiuo tikslu manipuliuojant kaina, kiekiu arba kokybe. Finansinis ir mokesčių skaidrumas – tai pagrindiniai Sąjungos prekybos politikos prioritetai, todėl šalims, toleruojančioms pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą, neturėtų būti suteikiama jokių prekybos privilegijų palaikant santykius su Sąjunga;

(10c)  pagal strategiją „Prekyba visiems“ reikėtų imtis tolesnių veiksmingų priemonių prekybos paslaugomis srityje siekiant užkirsti kelią tam, kad prekyba paslaugomis būtų naudojamasi neteisėto kapitalo judėjimo tikslais, turint omenyje tai, kad vykdant laisvą prekybą prekėmis ir paslaugomis su besivystančiomis šalimis padidėja pinigų plovimo grėsmė ir kad Sąjungos vykdomos prekybos paslaugomis su vadinamaisiais mokesčių rojais mastas šešis kartus viršija tokios pat prekybos su palyginamomis šalimis mastą; kadangi kalbant apie prekybą prekėmis tokių skirtumų nėra;

(10d)  per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms ataskaitą dėl jau galiojančių ES prekybos susitarimų su trečiosiomis valstybėmis galimų spragų skyriuose, skirtuose finansinių paslaugų ir įsisteigimo klausimams, visų pirma investicijų ir įsisteigimo apibrėžties, prudencinių išimčių taikymo srities ir laikotarpių, pinigų pervedimo tarp prekybos susitarimo šalių viršutinių ribų buvimo ar nebuvimo, leistinų šiam pervedimui valiutų, banko paslapties patvirtinimo ir nuostatų dėl keitimosi duomenimis buvimo;

(10e)  į būsimų prekybos susitarimų skyrius, skirtus finansinių paslaugų ir įsisteigimo klausimams, turėtų būti įtrauktos siauros investicijų apibrėžtys, kad į taikymo sritį nepatektų produktai, kuriems būdingas didelis rizikos potencialas, kiek tai susiję su nedeklaruojamais piniginiais ištekliais; teritorijose, kurias apima prekybos susitarimas, turėtų būti numatyta įsteigti viešus sukurtų, administruojamų ar vykdančių veiklą bendrovių, patikos fondų arba panašių juridinių struktūrų galutinių tikrųjų savininkų registrus; turėtų būti įtraukti susitarimai dėl finansinių srautų kontrolės ir banko paslapties panaikinimo, laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir atvirųjų duomenų standartų; prudencinių išimčių taikymo sritis ir laikotarpiai turėtų būti išplėsti už „būtinų mokėjimų balanso deficito“ ribų, o įpareigojimas dėti kuo didesnes pastangas turėtų būti pakeistas privalomomis nuostatomis;

(11)  bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelės, kurios laikomos turinčiomis socialinę vertę, gali būti naudojamos teisėtais būdais ir prisideda prie finansinės įtraukties. Tačiau anonimiškas išankstinio mokėjimo korteles lengva panaudoti teroristinių išpuolių ir logistikos finansavimui. Todėl be galo svarbu sutrukdyti teroristams, teroristinėms organizacijoms, terorizmo rėmėjams ir kitiems tarpininkams ir pagalbininkams naudotis šiais jų operacijų finansavimo būdais, toliau mažinant limitus ir didžiausias sumas, iki kurių įpareigotiesiems subjektams leidžiama netaikyti tam tikrų deramo klientų patikrinimo priemonių, numatytų Direktyvoje (ES) 2015/849. Tad deramai atsižvelgus į klientų poreikį naudoti bendros paskirties išankstinio mokėjimo priemones ir nedraudžiant tokių priemonių naudojimo siekiant skatinti socialinę ir finansinę įtrauktį, labai svarbu sumažinti dabartines ribas, nustatytas anonimiškoms bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelėms▌;

(12)  Sąjungoje išduotų anonimiškų išankstinio mokėjimo kortelių naudojimas iš esmės apsiriboja tik Sąjungos teritorija, bet tas ne visada galioja tokioms kortelėms, išduotoms trečiosiose valstybėse. Tad svarbu užtikrinti, kad už Sąjungos ribų išduotas anonimiškas išankstinio mokėjimo korteles bus galima naudoti Sąjungos viduje, tik jei jos atitiks lygiaverčius reikalavimus, kaip nustatytieji Sąjungos teisėje. Ši taisyklė turėtų visiškai atitikti Sąjungos įsipareigojimus dėl tarptautinės prekybos ‒ ypač Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis nuostatas;

(13)  FŽP atlieka svarbų vaidmenį nustatant teroristų tinklų finansines operacijas ‒ ypač tarpvalstybines ‒ ir aptinkant jų finansinius rėmėjus. Finansiniai tyrimai gali būti itin svarbūs siekiant atskleisti pagalbą vykdant teroristinius nusikaltimus ir teroristinių organizacijų tinklus bei sistemas. Kadangi nėra privalomų tarptautinių standartų, išlieka dideli FŽP funkcijų, kompetencijų ir galių skirtumai. Valstybės narės turėtų stengtis užtikrinti efektyvesnę ir labiau suderintą finansinių tyrimų (įskaitant susijusių su netinkamu virtualiųjų valiutų naudojimu) strategiją terorizmo srityje. Tačiau dabartiniai skirtumai neturėtų paveikti FŽP veiklos, ypač gebėjimo rengti prevencines analizes remiant visas už žvalgybinę, tiriamąją ir teisminę veiklą atsakingas institucijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. FŽP privalo gauti informaciją ir be kliūčių ja keistis, įskaitant atitinkamą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Visose įtariamų nusikaltimų bylose ir ypač bylose dėl terorizmo finansavimo informacija turi būti teikiama tiesiogiai, greitai ir be nederamos gaišaties. Tad itin svarbu toliau stiprinti FŽP veiksmingumą ir efektyvumą, aiškiau nustatant FŽP galias ir tarpusavio bendradarbiavimą;

(13a)  siekiant įveikti dabartinius nacionalinių FŽP bendradarbiavimo sunkumus, turėtų būti įsteigtas Sąjungos FŽP siekiant koordinuoti, teikti pagalbą ir paramą valstybių narių FŽP tarpvalstybinio pobūdžio atvejais. Be to, tai ypač tiktų integruotai Sąjungos finansų rinkai ir būtų veiksminga kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ES vidaus rinkoje. Valstybių narių FŽP vis tiek būtų pirmiausia atsakingi už ataskaitų apie įtartinus sandorius gavimą, jų analizę ir perdavimą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Sąjungos FŽP teiktų paramą toms valstybėms narėms, visų pirma palaikant ir plėtojant techninę infrastruktūrą siekiant užtikrinti keitimąsi informacija, padedant joms atlikti bendrą tarpvalstybinių atvejų analizę ir strateginę analizę, taip pat koordinuojant valstybių narių FŽP darbą tarpvalstybiniais atvejais;

(14)  FŽP privalo turėti galimybę iš įpareigotojo subjekto gauti visą su savo veikla susijusią reikiamą informaciją. Nesuvaržyta prieiga prie informacijos be galo svarbi užtikrinant, kad pinigų srautai bus tinkamai sekami, nelegalūs tinklai ir srautai nustatomi ankstyvoje fazėje. Kai FŽP prireikia papildomos informacijos iš įpareigotųjų subjektų įtarimo dėl pinigų plovimo pagrindu, tokį įtarimą gali sukelti ne tik anksčiau FŽP gautas pranešimas apie įtartiną sandorį, bet ir kitos priemonės, tokios kaip FŽP atlikta analizė, kompetentingų institucijų atlikta žvalgyba ar kito FŽP turima informacija. Taigi FŽP turėtų turėti galimybę gauti savo pareigoms tinkamai atlikti būtiną finansinę, administracinę ir teisėtvarkos informaciją iš bet kokio įpareigotojo subjekto, net jei konkretus įpareigotasis subjektas prieš tai nebūtų pateikęs pranešimo. FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją kito Sąjungos FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

(14a)  kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms, kaip kredito ir finansų įstaigos laikosi šios direktyvos, turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti ir keistis konfidencialia informacija nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar statuso. Šiuo tikslu tokios kompetentingos institucijos turėtų turėti tinkamą teisinį pagrindą keistis konfidencialia informacija ir bendradarbiauti, kiek tai įmanoma, pagal galiojančius tarptautinius standartus šioje srityje;

(14b)  informacija apie riziką ribojantį pobūdį, susijusį su kredito ir finansų įstaigomis, kaip antai informacija, susijusi su direktorių ir akcininkų kompetentingumu ir tinkamumu, vidaus kontrolės mechanizmais, valdymu arba atitikties ir rizikos valdymu, dažnai yra būtina siekiant tinkamai prižiūrėti tokių instituciją veiklą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Ir, atvirkščiai, informacija apie kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taip pat yra svarbi atliekant riziką ribojančią priežiūrą šiose institucijose. Todėl keitimuisi konfidencialia informacija ir bendradarbiavimui tarp institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, ir rizikos priežiūros institucijų neturėtų nenumatytai kliudyti teisinis netikrumas, kuris gali atsirasti dėl aiškių nuostatų šioje srityje trūkumo. Toks teisinės sistemos patikslinimas dar svarbesnis tuo, kad rizikos ribojimo priežiūra kai kuriais atvejais buvo patikėta ne kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijoms, pavyzdžiui, Europos Centriniam Bankui;

(15)  FŽP ir kitų kompetentingų institucijų pavėluotai gaunama informacija apie banko ir mokėjimo sąskaitų bei banko seifų, ypač anonimiškų, savininkų tapatybę kliudo aptikti su terorizmu siejamų lėšų pervedimą. Nacionaliniai duomenys, leidžiantys identifikuoti vienam asmeniui priklausančias banko ir mokėjimų sąskaitas bei banko seifus, yra fragmentiški, todėl FŽP ir kitos kompetentingos institucijos negali jų gauti laiku. Tad be galo svarbu visose valstybėse narėse įkurti centralizuotus automatinius mechanizmus, tokius kaip registras ar duomenų paieškos sistema, kurie efektyviai padėtų laiku gauti informaciją apie banko ir mokėjimo sąskaitų bei banko seifų savininkus, jų įgaliotinius ir tikruosius savininkus;

(15a)  informacija apie nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, pastatų ir žemės, turėjimą ir valdymą yra prieinama ne visose valstybėse narėse, taip pat nėra konsoliduotų duomenų apie gyvybės draudimo naudos gavėjus. Pinigų plovimo veikla taip pat vykdoma per nekilnojamojo turto sandorius ir naudojant gyvybės draudimo produktus. Centralizuotų automatinių mechanizmų, kaip registras ar duomenų paieškos sistema, įdiegimas visose valstybėse narėse yra labai svarbus siekiant stebėti šią informaciją ir remti tyrimo etapą. Valstybių narių valdžios institucijos turi turėti galimybę laiku susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų tęsti tarpvalstybines patikras ir apklausas;

(15b)  atsižvelgiant į nuolat vykstančius technologinius pokyčius, dėl kurių galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus, siūloma sukurti Sąjungos stebėsenos, koordinavimo ir technologinių žinių priemonę, kuri padėtų įvairioms FŽP vykdyti savo darbą;

(16)  gerbiant privatumą ir saugant asmens duomenis, tokiuose registruose reikėtų laikyti minimalų duomenų, reikalingų kovos su pinigų plovimu tyrimams atlikti, kiekį. Tų duomenų subjektus reikia informuoti, kad jų duomenys registruojami ir pasiekiami FŽP, bei nurodyti kontaktinį centrą, kur jie galėtų patikrinti ir ištaisyti duomenis. Derėtų nustatyti ilgiausią saugojimo terminą▌, taikomą asmens duomenų registravimui registruose, ir numatyti jų sunaikinimo tvarką, kai informacija nurodytai paskirčiai nebebus reikalinga. Prieiga prie registrų ir duomenų bazių turėtų būti suteikiama tik būtinumo žinoti pagrindu;

(17)  tikslus fizinių ir juridinių asmenų duomenų identifikavimas ir patvirtinimas itin svarbus kovojant su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu. Naujausia techninė pažanga sandorių ir mokėjimų skaitmeninimo srityje leidžia saugiai atlikti nuotolinę arba elektroninę atpažintį. Į šias atpažinties priemones, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014, ir visus kitus nuotolinės atpažinties būdus, paremtus naujomis technologijomis, užtikrinančiomis tinkamą saugumo lygį, kuris lygiavertis Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo reglamento pakankamai aukštam patikimumo laipsniui, reikėtų atsižvelgti, ypač paskelbtųjų elektroninės atpažinties schemų ir priemonių, suteikiančių aukšto lygio saugumo įrankius ir lyginamąjį kriterijų, kuriuo remiantis gali būti tikrinami nacionaliniai atpažinties metodų vertinimai, atveju. Tad galiojančiomis atpažinties priemonėmis labai svarbu pripažinti saugias elektronines pirminių dokumentų kopijas, elektroninius patikinimus, liudijimus arba kredencialus. Taikant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į technologijų neutralumo principą;

(17a)  Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) yra Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo ekspertizės centras. Jai turėtų būti suteikti įgaliojimai netrukdomai keistis informacija su teisėsaugos institucijomis, kad būtų sudarytos sąlygos bendradarbiavimui kibernetinio saugumo srityje, kuris atlieka svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamos veiklos, įskaitant terorizmą, finansavimu;

(17b)  Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų būti raginama atnaujinti savo skaidrumo priemones, kad ji galėtų atremti šių dienų iššūkius, siekiant neleisti, kad finansų sistemos būtų naudojamos pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;

(18)  Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta riba dėl tikrųjų savininkų vienodai galioja tikroms verslo įmonėms ir toms, kurios nevykdo aktyvios verslo veiklos, bet daugiausia naudojamos kaip tarpinė struktūra tarp turto arba pajamų ir galutinio tikrojo savininko. Pastarosios gali lengvai apeiti nustatytą ribą ir taip nebus identifikuoti fiziniai asmenys, kurie yra galutiniai juridinio asmens savininkai arba jį kontroliuoja. Siekiant geriau išaiškinti tikrųjų savininkų informaciją, kalbant apie įmonės formą naudojančias tarpines struktūras, svarbu nustatyti specialią ribą, nuo kurios būtų galima nustatyti savininkus. Ši riba turėtų būti pakankamai žema, kad būtų tinkama daugeliu atvejų;

(19)  esamų klientų analizės metodas dabartinėje sistemoje remiasi rizika grindžiamu metodu. Tačiau atsižvelgiant į didesnę pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir su tam tikromis tarpinėmis struktūromis susijusių pirminių nusikaltimų riziką, šis metodas gali nepadėti laiku aptikti ir įvertinti rizikos. Todėl svarbu taip pat užtikrinti metodišką tam tikrų, aiškiai apibrėžtų jau esamų klientų kategorijų stebėseną;

(20)  šiuo metu valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų teritorijoje įsteigti juridiniai asmenys gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie savo tikruosius savininkus. Tikslios ir atnaujintos informacijos apie tikrąjį savininką poreikis yra esminis veiksnys randant nusikaltėlius, kurie priešingu atveju savo tapatybę galėtų dangstyti įmonės struktūra. Tarpusavyje susijusi pasaulinė finansų rinka palengvina lėšų slėpimą ir kilnojimą po visą pasaulį, o pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai bei kiti nusikaltėliai vis labiau išnaudoja šią galimybę;

(21)  reikėtų aiškiau nustatyti specifinį veiksnį, nuo kurio priklausys, kuri valstybė narė bus atsakinga už patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimą ir registravimą. Siekiant išvengti ES vidaus rinkos iškraipymų ir to, kad dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tam tikri patikos fondai ir panašios juridinės struktūros niekur Sąjungoje nebus stebimi ir registruojami, visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros (be kita ko, „Treuhand“, „Stiftung“, „Privatstiftung“, „Usufruct Fiducia“) turi būti registruojami valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kurioje (-se) administruojami arba kuriose vykdoma jų veikla. Jie turėtų būti įpareigoti viešai atskleisti tam tikrą informaciją apie tikruosius savininkus. Be to, kad būtų užtikrintas veiksmingas patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimas ir registravimas, valstybės narės privalo tarpusavyje bendradarbiauti bei keistis atitinkama informacija;

(21a)  kad nebūtų aptikti, nusikaltėliai perkelia iš neteisėtos veiklos gautas pajamas per daugelį finansų tarpininkų, todėl svarbu, kad finansų ir kredito įstaigos keistųsi informacija ne tik tarp grupės narių, bet ir su kitomis finansų ir kredito įstaigomis, jeigu yra užtikrinama duomenų apsauga;

(22)  vieša prieiga nustačius privalomą tam tikros bendrovių, patikos fondų ir kitų subjektų bei juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos atskleidimą suteiks papildomų garantijų tretiesiems subjektams, norintiems vykdyti verslą su šiomis bendrovėmis. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių arba paskelbė ketinimą tikrųjų savininkų registruose esančią informaciją padaryti pasiekiamą visuomenei. Dėl fakto, kad ne visos valstybės narės informaciją padarys viešai pasiekiamą arba skirsis pasiekiamos informacijos pobūdis ir prieiga prie, Sąjungoje gali susidaryti skirtingi trečiųjų šalių apsaugos lygiai. Gerai veikiančioje vidaus rinkoje reikalingas koordinavimas iškraipymams išvengti. Todėl tokia informacija turėtų būti viešai prieinama visose valstybėse narėse;

(23)  vieša prieiga taip pat leis pilietinei visuomenei, įskaitant žiniasklaidą ar pilietinės visuomenės organizacijas, nuodugniau tikrinti informaciją ir padės išlaikyti pasitikėjimą verslo sandorių ir finansų sistemos sąžiningumu. Tai prisidės prie kovos su piktnaudžiavimu juridiniais asmenimis ir juridinėmis struktūromis, padedant vykdyti tyrimus ir dėl poveikio reputacijai, jei visi, galintys su jais sudaryti sandorius, žinos tikrųjų savininkų tapatybę. Be to, finansų įstaigoms ir valdžios institucijoms, įskaitant trečiųjų valstybių institucijas, kovojančias su šiais nusikaltimais, tai suteiks galimybę laiku ir efektyviai gauti informaciją;

(24)  investuotojų ir visos visuomenės pasitikėjimas finansų rinkomis didžia dalimi priklauso nuo tikslios informacijos atskleidimo tvarkos, užtikrinančios tikrųjų savininkų ir bendrovių kontrolės struktūrų skaidrumą. Tai ypač galioja įmonių valdymo sistemoms, kurioms būdinga koncentruota nuosavybė kaip Sąjungoje. Viena vertus, didieji investuotojai su svarbiomis teisėmis į balsavimą ir grynųjų pinigų srautus gali paskatinti ilgalaikį augimą ir stabilią veiklą. Tačiau antra vertus, kontroliuojantys tikrieji savininkai su dideliu balsuotojų bloku gali turėti paskatas įmonės turtą ir galimybes nukreipti asmeninei naudai smulkiųjų investuotojų sąskaita;

(25)  todėl valstybės narės turi suteikti pakankamai nuoseklią ir suderintą prieigą prie tikrųjų savininkų informacijos centriniuose registruose, kur būtų sukaupta tikrųjų savininkų informacija, nustatant aiškią viešos prieigos tvarką, kad trečiosios šalys galėtų visoje Sąjungoje išsiaiškinti tikruosius bendrovių savininkus. Todėl būtina iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/101/EB(9), siekiant suderinti bendrovių tikrųjų savininkų informacijos atskleidimo nacionalines nuostatas, ypač dėl to, kad būtų apsaugoti trečiųjų subjektų interesai;

(26)  reikia siekti teisingos pusiausvyros ‒ ypač tarp visuomenės poreikio įmonių skaidrumui bei pinigų plovimo prevencijai ir duomenų subjektų pagrindinių teisių. Visuomenei prieinami duomenys turi būti riboti, aiškiai ir išsamiai apibrėžti ir bendro pobūdžio, siekiant kuo labiau sumažinti potencialią žalą tikriesiems savininkams. Tuo pačiu metu visuomenei pasiekiama informacija negali stipriai skirtis nuo paskutiniu metu sukauptų duomenų. Siekiant sumažinti poveikį teisei į pagarbą jų privačiam gyvenimui apskritai ir ypač jų asmens duomenų apsaugai, ši informacija turi iš esmės sietis su verslo įmonių ir patikos fondų tikrųjų savininkų statusu ir griežtai apsiriboti ekonominės veiklos, kurią vykdo tikrieji savininkai, sfera;

(27)  tikrųjų savininkų informacijos atskleidimas turi vykti taip, kad vyriausybės ir reguliavimo institucijos galėtų sparčiai reaguoti į alternatyvius investavimo būdus, tokius kaip išvestinės finansinės akcijų priemonės, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Kita vertus, teisėtai akcininkų daugumai negalima kliudyti aktyviai vykdyti sąrašuose esančių įmonių valdymo priežiūros. Vis labiau į tarptautinę sferą orientuotų ir vis sudėtingesnių finansų rinkų veikimui užtikrinti reikalingos nacionalinių priežiūros institucijų veiksmingai įgyvendinamos teisės normos ir reikalavimai, leidžiantys keistis informacija tarptautiniu mastu;

(28)  reikia viešai atskleisti tikrųjų savininkų asmens duomenis, kad trečiosios šalys ir visa pilietinė visuomenė žinotų, kas yra tikrieji savininkai. Sustiprinta visuomenės kontrolė padės išvengti piktnaudžiavimo juridiniais asmenimis ir juridinėmis struktūromis, įskaitant mokesčių vengimą. Todėl labai svarbu, kad ši informacija būtų viešai pasiekiama per nacionalinius registrus ir jungtinę registrų sistemą 10 metų nuo tada, kai įmonė bus išbraukta iš registro. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę teisės aktais nustatyti informacijos apie tikruosius savininkus tvarkymą, įskaitant asmens duomenis kitiems tikslams, jei toks tvarkymas atitiks viešąjį interesą, bus būtinas ir proporcingas demokratinės visuomenės teisėtam tikslui siekti;

(29)  be to, tuo pačiu proporcingo ir subalansuoto metodo ir teisės į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos užtikrinimo tikslu valstybės narės turi nustatyti išimtis dėl informacijos atskleidimo ir prieigos prie registruose laikomos tikrųjų savininkų informacijos išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacija galėtų sukelti tikrajam savininkui sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, prievartos ar bauginimo riziką;

(30)  asmens duomenų tvarkymui pagal šią direktyvą taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(10), kurią pakeis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(11);

(31)  dėl to fiziniai asmenys, kurių asmens duomenys, kaip tikrųjų savininkų informacija, laikomi nacionaliniuose registruose, turi būti informuoti apie jų asmens duomenų paskelbimą prieš juos paskelbiant. Be to, prieiga turi būti suteikta tik prie tokių asmens duomenų, kurie bus atnaujinti ir atitiks realius tikruosius savininkus, o savininkai turi būti informuoti apie jų teises pagal dabartinę Sąjungos duomenų apsaugos teisės sistemą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje (ES) 2016/680(12), ir procedūras šioms teisėms įgyvendinti;

(32)  šia direktyva nedaroma poveikio asmens duomenų, kuriuos tvarko kompetentingos institucijos pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2008/977/TVR(13), kurį pakeis Europos parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680(14), apsaugai;

(33)  šiuo metu bendrovės ir panašūs juridiniai subjektai, veikiantys Sąjungoje, turi prievolę registruoti savo tikrųjų savininkų informaciją, tačiau ta pati prievolė netaikoma visiems patikos fondams ir kitoms juridinėms struktūroms, pasižyminčiomis panašiomis savybėmis, tokioms kaip Sąjungoje įkurti „Treuhand“, „fiducies“ arba „fideicomiso“. Valstybės narės raginamos persvarstyti, kokios juridinės struktūros jų teisinėje sistemoje turi į patikos fondus panašią struktūrą ir funkcijas. Norint užtikrinti, kad visų Sąjungoje veikiančių juridinių asmenų ir kitų juridinių struktūrų tikrieji savininkai būtų tinkamai identifikuoti ir stebimi nuosekliomis ir lygiavertėmis sąlygomis, patikėtinių vykdomos patikos fondų tikrųjų savininkų informacijos registravimo taisyklės turėtų atitikti įdiegtas bendrovių tikrųjų savininkų registravimo taisykles;

(36)  siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų registravimą ir informacijos mainus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už registrą, įsteigtą patikos fondų ir kitų juridinių struktūrų, panašių į patikos fondus, tikrųjų savininkų informacijai kaupti, atsakinga institucija bendradarbiautų su savo partneriais kitose valstybėse narėse, keisdamasi informacija apie patikos fondus ir kitas juridines struktūras, panašias į patikos fondus;

(37)  svarbu užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai teisingai įgyvendintų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisykles. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sustiprinti vaidmenį valdžios institucijų, veikiančių kaip kompetentingos institucijos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu užduotimis, įskaitant FŽP, valdžios institucijas, kurioms pavesta atlikti pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ar įšaldymą ir konfiskavimą, antikorupcinės veiklos institucijas, mokesčių administratorius, pranešimus apie per sieną gabenamą valiutą ir turėtojo apyvarčiąsias (angl. „bearer-negotiable“) priemones gaunančias institucijas, taip pat valdžios institucijos, kurioms pavestos priežiūros ar stebėjimo funkcijos siekiant užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai laikytųsi nustatytos tvarkos;

(37a)  kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms, kaip kredito ir finansų įstaigos laikosi šios direktyvos, turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti ir keistis konfidencialia informacija šioje srityje, nepriklausomai nuo šių institucijų pobūdžio ar statuso. Todėl reikalingas tinkamas teisinis pagrindas, kad tokios kompetentingos institucijos galėtų keistis konfidencialia informacija ir bendradarbiauti, kiek tai įmanoma. Be to, su rizikos ribojimu susijusi informacija, surinkta atliekant kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, dažnai bus būtina siekiant tinkamai prižiūrėti tokių instituciją veiklą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje ir atvirkščiai. Todėl keitimuisi konfidencialia informacija ir bendradarbiavimui tarp institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, ir rizikos priežiūros institucijų neturėtų kliudyti teisinis netikrumas, kuris gali atsirasti dėl aiškių nuostatų šioje srityje trūkumo;

(37b)  esami duomenys, įtraukti į Eurostato specialiąją ataskaitą dėl kovos su pinigų plovimu, rodo, kad pateiktų pranešimų apie įtartinus sandorius skaičius labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse ir tarp įpareigotųjų subjektų. Duomenų rinkimas turi būti pagerintas siekiant išplėsti duomenų aprėptį ir sudaryti sąlygas informacijai atnaujinti. Valstybės narės pateikia Eurostatui statistinius duomenis apie kovą su pinigų plovimu, kad Europos Sąjungos statistikos tarnyba galėtų kas dvejus metus paskelbti ataskaitą, kurioje apibendrinami ir paaiškinami šie statistiniai duomenys;

(37c)  pagrindiniai skaidrumo standartai turėtų būti privalomi ir jais turėtų būti vadovaujamasi vedant derybas dėl Sąjungos prekybos susitarimų ir partnerysčių bei tokius susitarimus ir partnerystes persvarstant. Prekybos partneriai turėtų netekti pagal prekybos susitarimus su Sąjunga numatytų privilegijų, jei jie nepaiso atitinkamų tarptautinių standartų, pvz., EBPO parengto bendro duomenų teikimo standarto, EBPO Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, tikrųjų savininkų registro nuostatų ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų. Įgyvendinant EBPO Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, būtina daugiašalėms įmonėms visapusiškai taikyti ataskaitų teikimo pagal šalis sistemą;

(37d)  palyginti daug pranešimų apie įtartinus sandorius pateikia kredito įstaigos, o tam tikri kiti įpareigotieji subjektai, ypač įvairių tipų profesionalūs konsultantai, teisininkai ir patikos fondai, pateikia labai mažai pranešimų apie sandorius, kurie kelia įtarimo, arba jų beveik nepateikia;

(37e)  prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimuose turėtų būti pateikiama tiksli informacija apie atitinkamos trečiosios šalies arba šalių veiklos rezultatus šiuo požiūriu, įskaitant atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą. Itin svarbu stiprinti gero valdymo sąlygas dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir numatyti pagal tokius susitarimus teikti joms techninę pagalbą, net jei šios nuostatos yra neprivalomos;

(38)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(15) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(39)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y., finansų sistemos apsaugos vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai priimamos jų finansų sistemų apsaugos priemonės galėtų būti nesuderinamos su vidaus rinkos veikimu ir teisinės valstybės bei Sąjungos viešosios politikos principų reikalavimais, ir to tikslo dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(40)  šia Direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – visų pirma tai teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (Chartijos 7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (Chartijos 8 straipsnis) ir laisvė užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis);

(41)  atsižvelgiant į poreikį skubiai įdiegti priemones, priimtas siekiant sustiprinti Sąjungos sistemą, sukurtą siekiant užtikrinti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, ir matant valstybių narių įsipareigojimą skubiai vykdyti Direktyvos (ES) 2015/849 perkėlimą į nacionalinę teisę, šios direktyvos nuostatos turėtų būti perkeltos į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. Dėl tų pačių priežasčių Direktyvų (ES) 2015/849 ir 2009/101/EB pakeitimai taip pat turėtų būti perkelti ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d.;

(41a)  2016 m. spalio 12 d. nuomonę(16) pateikė Europos Centrinis Bankas;

(42)  Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(17) 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu [, kuris ... m. ... … d. pateikė savo nuomonę(18)];

(43)  Todėl direktyvos (ES) 2015/849 ir 2009/101/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES) 2015/849 daliniai pakeitimai

Direktyva (ES) 2015/849 iš dalies keičiama taip:

-1)  2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)  auditoriams, išorės apskaitininkams ir mokesčių konsultantams arba bet kuriems kitiems asmenims, siūlantiems su mokesčiais susijusias paslaugas ir konsultacijas;“

-1a)  2 straipsnio 1 dalies 3 punkto d ir e papunkčiai pakeičiami taip:

„d)  nekilnojamojo turto agentams, įskaitant nuomos agentus;

e)  kitiems asmenims, prekiaujantiems prekėmis ar paslaugomis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;“

1)  2 straipsnio 1 dalies 3 punktas papildomas šiais g, h, ha ir hb papunkčiais:

„g)  paslaugų teikėjams, pirmiausiai ir profesionaliai vykdantiems virtualiųjų valiutų konvertavimo į dekretines ir atvirkščiai veiklą;

h)  depozicinės piniginės paslaugų teikėjams, siūlantiems virtualiosioms valiutoms gauti reikalingų kredencialų saugojimo paslaugą;

ha)  asmenims, prekiaujantiems meno kūriniais, meno galerijoms, aukcionus rengiančioms įmonėms ir platformoms, skirtoms meno kūrinių ir kitų vertybių saugojimo, aptarnavimo ir prekybos paslaugoms (pavyzdžiui, „laisviesiems uostams“ (angl. „freeport“));

hb)  elektroninių pinigų išleidėjams ir platintojams.“;

1b)  2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Taikydamos 3 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad bendra finansinės veiklos apyvarta neviršytų ribinės vertės, kuri turi būti pakankamai žema. Ta ribinė vertė nustatoma nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį. Apie ribinę vertę pranešama Komisijai ir ji turi būti įvertinta rizikos analizėje, kurią atlieka Komisija ir kiekviena valstybė narė pagal šios direktyvos 6 ir 7 straipsnius.“

2)  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  4 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)  visus nusikaltimus, kaip apibrėžta valstybių narių nacionalinėje teisėje, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse narėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba);“

-aa)  4 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„fa)  nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, kaip apibrėžta valstybių narių nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į šios direktyvos 57 straipsnį;“

-ab)  6 punkto a papunkčio i punkte antra pastraipa pakeičiama taip:

„Fizinis asmuo, kuris turi 10 % plius vieną kliento akciją arba didesnę nei 10 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kontroliuojantis (-ys) įmonę arba kelias įmones, kuri (-ios) turi 10 % plius vieną kliento akciją arba didesnę nei 10 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (-i) netiesioginiu (-iais) savininku (-ais). Ši nuostata taikoma nedarant poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis. Nuspręsti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, galima, be kita ko, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse išdėstytais kriterijais.“

aa)  6 punkto a papunktyje įterpiamas šis punktas:

„ia)  vyresnieji vadovai, įgaliotieji (angl. „nominee“) direktoriai, administratoriai ir kiti įgaliotiniai arba atstovai nelaikomi tikraisiais savininkais, jei neatitinka tikrojo savininko kriterijų;“

ab)  6 punkto a papunkčio ii punktas pakeičiamas taip:

„ii)  jei, panaudojus visas įmanomas priemones, subjektui nepavyksta pateikti fizinio asmens, kuris atitinka i punkte nustatytus kriterijus, tapatybės, įpareigotieji subjektai įrašo, kad tikrojo savininko nėra, ir saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i punktą.

Jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), ta abejonė fiksuojama.

Be to, įpareigotieji subjektai nustato ir patikrina atitinkamo fizinio asmens, užimančio vyresniojo vadovo pareigas, kuris turėtų būti nustatytas kaip „vyresnysis vadovas“ (o ne „tikrasis savininkas“), tapatybę ir registruoja visų teisėtų subjekto savininkų duomenis;“

ac)  6 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)  patikos struktūrų atveju – visi šie asmenys:

i)  patikėtojas (-ai);

ii)  patikėtinis (-iai);

iii)  saugotojas (-ai), jei esama;

iv)  naudos gavėjai arba (jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio struktūros ar subjekto dar nėra nustatyti) asmenys, kurių interesams atstovauti ta juridinė struktūra ar subjektas yra sukurti arba veikia;

v)  kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą per tiesioginę arba netiesioginę nuosavybę arba kitomis priemonėmis.

Jei bet kuri iš pirmiau minėtų i–v kategorijų apima, vietoj fizinių asmenų arba kartu su jais, vieną ar kelis juridinius asmenis, to subjekto tikrieji savininkai, kaip apibrėžta pirmesniame punkte, savo ruožtu laikomi patikos fondų tikrųjų savininkų dalimi.“

ad)  9 punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„ha)  viešojo administravimo institucijų nariai, atsakingi už viešųjų pirkimų sutarčių, viršijančių Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje nurodytas ribas, skyrimą.“

b)  16 punktas pakeičiamas taip:

„16)  elektroniniai pinigai – elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte, išskyrus piniginę vertę, kaip nurodyta tos direktyvos 1 straipsnio 4 ir 5 punktuose;“ ;

c)  Papildoma šiais 18, 18a ir 18b punktais:

„18)  virtualiosios valiutos – skaitmeninis vertės pakaitalas, kurio neišdavė nei bankas, nei valdžios įstaiga, kuris nėra susietas su teisiškai nustatyta dekretine valiuta, neturi valiutos arba pinigų teisinio statuso, bet pripažįstamas fizinių arba juridinių asmenų kaip ▌ priemonė keitimo ir galbūt kitais tikslais, ir gali būti pervedamas, saugomas ir parduodamas elektroniniu būdu.“

18a)  elektroninių pinigų išleidėjas – institucija, apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 punkte.

  18b)  depozicinės piniginės paslaugų teikėjas – subjektas, kuris teikia paslaugas, skirtas apsaugoti privačius šifravimo raktus savo klientų vardu, laikyti, saugoti ir perduoti virtualiąsias valiutas.“

2a)  Įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad, neskaitant įpareigotųjų subjektų, kaip nustatyta šioje direktyvoje, nacionalinės valdžios institucijos taikytų deramo klientų patikrinimo priemones, kaip nurodyta 13, 18a, 19 ir 20 straipsniuose, trečiųjų valstybių piliečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo gyventi teisių ar pilietybės valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais suteikiama teisė gyventi ir (arba) pilietybė trečiųjų valstybių piliečiams mainais už kapitalo pervedimus, turto ar vyriausybės obligacijų įsigijimą arba investicijas į įmones toje valstybėje narėje.“

2b)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)  su kiekvienu atitinkamu sektoriumi susijusias rizikas, įskaitant pinigų plovimo veiklos pinigų srauto apimties įverčius kiekvienam iš tų sektorių;

c)  labiausiai paplitusias priemones, kuriomis naudojasi nusikaltėliai iš neteisėtos veiklos gautoms pajamoms plauti, įskaitant priemones, ypač naudojamas sandoriams tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių, nepriklausomai nuo pastarųjų klasifikacijos, susijusios su sąrašu, rengiamu pagal 9 straipsnio 2 dalį.“

b)  3 dalis pakeičiama taip:

„3.  Komisija leidžia susipažinti su 1 dalyje nurodyta ataskaita valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams, kad padėtų jiems nustatyti, suprasti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir kad kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant nacionalinius teisės aktų leidėjus, Europos Parlamentą, EPI ir FŽP atstovus, galėtų geriau suvokti riziką. Ataskaitos viešai skelbiamos praėjus šešiems mėnesiams po jų pateikimo valstybėms narėms.

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4.  Jei valstybės narės nurodyta priežastis nėra laikoma patenkinama užtikrinant tvirtas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūras visoje Sąjungoje arba jei valstybė narė ir toliau neįgyvendina priemonių, kad būtų laikomasi tų rekomendacijų, Komisija gali papildomai rekomenduoti, jog valstybė narė reikalautų, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones, dirbdami su didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos sektoriuje veikiančiais arba su tokia rizika susijusią veiklą vykdančiais fiziniais arba juridiniais asmenimis.“

2c)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

  a)  2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei valstybė narė suteikia pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos įgaliojimus kitoms institucijoms, visų pirma regioninio arba vietos lygmens, turi būti užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas visų susijusių institucijų veiklos koordinavimas. Jei už pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis atsakingas daugiau kaip vienas įgaliotos institucijos padalinys, turi būti užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus šių padalinių tarpusavio bendradarbiavimas;“

b)  4 dalis papildoma šiais punktais:

„ea)  praneša apie savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tvarkos institucinę struktūrą ir bendras procedūras, be kita ko, apie FŽP, mokesčių administratorius ir prokurorus, taip pat tam skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius;

eb)  atlieka tyrimą ir praneša apie nacionalines pastangas ir išteklius (darbo jėgos ir biudžeto), skirtus kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.“

c)  5 dalis pakeičiama taip:

„5.  Valstybės narės su savo rizikos vertinimų rezultatais leidžia susipažinti, Komisijai, EPI ir kitoms valstybėms narėms. Kitos valstybės narės prireikus gali pateikti atitinkamą papildomą informaciją valstybei narei, atliekančiai rizikos vertinimą. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija.“

d)  Papildoma šia 5a dalimi:

„5a.   EPI (per Jungtinį komitetą) ir Komisija teikia rekomendacijas valstybėms narėms dėl nustatytai rizikai mažinti tinkamų priemonių. Jei valstybės narės, rengdamos savo nacionalines kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūras, nusprendžia nesilaikyti jokių rekomendacijų, jos apie tai praneša EPI ir Komisijai ir nurodo tokio sprendimo priežastis. Jei nurodyta priežastis nėra laikoma patenkinama užtikrinant tvirtas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūras visoje Sąjungoje arba jei valstybė narė ir toliau neįgyvendina priemonių, kad būtų laikomasi tų rekomendacijų, Komisija gali papildomai rekomenduoti, jog valstybė narė reikalautų, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones, dirbdami su didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos sektoriuje veikiančiais arba su tokia rizika susijusią veiklą vykdančiais fiziniais arba juridiniais asmenimis.“

2d)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 64 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didelės rizikos trečiosios valstybės, atsižvelgiant į teisės ir esamos administracinės ir komercinės praktikos trūkumus, visų pirma susijusius su:

a)  atitinkamos trečiosios valstybės teisine ir institucine kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema, visų pirma:

i)  pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kriminalizavimu;

„ia)  veikiančiomis tvirtomis sistemomis, skirtomis užtikrinti, kad informacija apie tikruosius bendrovių ir kitų subjektų ar struktūrų savininkus būtų prieinama kompetentingoms institucijoms, bei užtikrinti informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumą.“

ii)  priemonėmis, susijusiomis su deramu klientų tikrinimu;

iii)  reikalavimais, susijusiais su įrašų tvarkymu, taip pat

iv)  reikalavimais pranešti apie įtartinus sandorius;

b)  trečiosios valstybės kompetentingų institucijų įgaliojimais, procedūromis ir politiniu nepriklausomumu kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, įskaitant tinkamas atgrasomąsias ir veiksmingas bausmes ir sankcijas, taip pat jų praktiką bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis valstybėse narėse arba Sąjungoje;

c)  kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos veiksmingumu mažinant pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką trečiojoje valstybėje, įskaitant valdymo rodiklių, pavyzdžiui, korupcijos kontrolės, valdžios efektyvumo, politinio stabilumo ir prievartos ar terorizmo nebuvimo, reguliavimo kokybės, teisinės valstybės ir atskaitomybės, analizę;

ca)  keitimusi informacija tarp kompetentingų institucijų ir ES valstybių narių;

cb)  nustatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti informatorius, atskleidžiančius informaciją, susijusią su pinigų plovimo veikla.

aa)  Įterpiama nauja 2a dalis:

2a.  Derybose dėl visų prekybos, asociacijos ar partnerystės susitarimų, kuriuos Komisija ar bet kuri valstybė narė sudaro su trečiąja valstybe, atsižvelgiama į 9 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus. Galutiniame susitarime pateikiamos nuostatos dėl būtiniausių standartų ir gero valdymo sąlygų, kaip nustatyta Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ II priede, kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, glaudesnio bendradarbiavimo ir veiksmingų atsakomųjų priemonių srityse, jei trečioji valstybė neįgyvendina šių nuostatų.

ab)  4 dalis pakeičiama taip:

4.  Komisija, rengdama 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, atlieka atskirų trečiųjų valstybių keliamos rizikos vertinimą, atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių subjektų, kompetentingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu srityje, parengtus vertinimus arba ataskaitas (bet remdamasi ne vien tik jais).“

2e)  10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės draudžia savo kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms turėti anoniminių sąskaitų, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių banko seifų. Valstybės narės visais atvejais reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių banko seifų savininkams ir jais besinaudojantiems asmenims ne vėliau kaip šeši mėnesiai iki šios Direktyvos įsigaliojimo ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis tokiomis sąskaitomis, banko atsiskaitymo knygelėmis arba banko seifais būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.“

2f)  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  c punktas pakeičiamas taip:

„c)  prekėmis ar paslaugomis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;“

b)  e punktas pakeičiamas taip:

e)  kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios nukrypti leidžiančios nuostatos, išimties ar ribinės vertės; toliau išvardytos prekės laikomos rizikingomis, kiek tai susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu: nafta, ginklai, brangieji metalai, tabako produktai, kultūriniai artefaktai ir kiti archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbūs arba retos mokslinės vertės daiktai, taip pat dramblio kaulas ir saugomos rūšys.“

3)  12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmos pastraipos a, b ir e punktai pakeičiami taip:

„a)  mokėjimo priemonės negalima papildyti arba jai taikoma maksimali 150 EUR dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba ir ją galima naudoti tik Sąjungoje;

b)  didžiausia elektroniniu būdu saugoma suma neviršija 150 EUR;

e)  tokių pinigų išleidėjas vykdo pakankamą sandorių arba verslo santykių stebėseną ir užtikrina atsekamumą, kad būtų galima nustatyti neįprastus ar įtartinus sandorius.“

ii)  antra pastraipa išbraukiama;

b)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata nebūtų taikoma▌ elektroninių pinigų piniginės vertės išpirkimui grynaisiais pinigais arba grynųjų pinigų išėmimui, kai išperkama suma viršija 50 EUR.“;

c)  įterpiama ši 3 dalis:

„3. Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos kreditų ir finansų įstaigos, kaip korteles aptarnaujantys teikėjai, leis atsiskaityti trečiosiose valstybėse išduotomis išankstinio mokėjimo kortelėmis, tik tais atvejais, kai tokios kortelės atitinka reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose ir 14 straipsnyje, arba jas galima laikyti atitinkančiomis šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Ši informacija turi būti reguliariai stebima, ir finansų įstaigos turi skirti tinkamus išteklius šiai užduočiai atlikti.“

4)  13 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)  kliento identifikavimas ir kliento tapatybės patikrinimas remiantis iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio gautais dokumentais, duomenimis ar informacija, įskaitant, kai naudojamos, elektroninės atpažinties priemones, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014(19), arba kitus nuotolinio identifikavimo procesus, pripažintus ir patvirtintus kompetentingų valdžios institucijų;

4a)  13 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„aa)  kliento ir tikrojo savininko vardo ir pavardės patikrintų pagal Sąjungos sankcijų sąrašą;“

4b)  13 straipsnis papildomas šia 6a dalimi:

„6a.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai deramo klientų tikrinimo priemonės, kaip nurodyta šiame straipsnyje, nepadeda nustatyti tikrojo savininko, arba kilus pagrįstų abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), verslo santykių atsisakoma arba jie nutraukiami, taip pat nevykdomi jokie sandoriai.“

5)  14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet tinkamu metu ir esamiems klientams, remiantis rizikos laipsniu, arba pasikeitus atitinkamoms kliento aplinkybėms arba jei įpareigotasis subjektas turi prievolę atitinkamais kalendoriniais metais susisiekti su klientu, kad peržiūrėtų su tikruoju (-aisiais) savininku (-ais) susijusią informaciją, ypač pagal Direktyvą 2011/16/ES. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai visos informacijos, susijusios su tikruoju (-aisiais) savininku (-ais), peržiūros tikslais susisiektų su klientu ne vėliau kaip ... m. ... ... d. [vieni metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos].

6)  18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa keičiama taip:

18a–24 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais didesnės rizikos, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad ta rizika būtų tinkamai valdoma ir mažinama.“;

6a)  18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ▌ išnagrinėtų visų ▌ sandorių, kurie atitinka vieną iš tolesnių sąlygų, aplinkybes bei tikslą:

i)  tai yra sudėtingi sandoriai;

ii)  tai yra neįprastai dideli sandoriai;

iii)  jie vykdomi naudojant neįprastas sandorių struktūras;

iv)  neatrodo, kad jie turėtų visiškai teisėtą tikslą.

Be kita ko, įpareigotieji subjektai sugriežtina verslo santykių stebėsenos laipsnį ir pobūdį, kad nustatytų, ar tie sandoriai ar veiksmai atrodo įtartini.

7)  Įterpiamas šis 18a straipsnis:

„18a straipsnis

1.  Verslo santykių arba sandorių su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis atžvilgiu valstybės narės reikalauja, kad su fiziniais ar juridiniais asmenimis, įsteigtais trečiosiose valstybėse pagal 9 straipsnio 2 dalį priskirtose didelės rizikos trečiosioms valstybėms, dirbantys įpareigotieji subjektai taikytų bent visas toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones:

a)  gauti papildomos informacijos apie klientą, įskaitant tikrąjį (-uosius) savininką (-us);

b)  gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;

c)  gauti informacijos apie kliento, įskaitant tikrąjį (-uosius) savininką (-us), lėšų arba turto šaltinį;

d)  gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;

e)  gauti vyresniosios vadovybės leidimą verslo santykiams užmegzti arba pratęsti;

f)  vykdyti sugriežtintą verslo santykių stebėjimą padidinant taikomų kontrolės priemonių kiekį ir terminus ir atrenkant sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;

g)  reikalauti, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu banke, kuriame taikomi panašūs deramo klientų tikrinimo standartai.

1a.  Be 1 dalyje numatytų priemonių, valstybės narės papildomai taiko šias priemones trečiosioms valstybėms, priskirtoms prie didelės rizikos trečiųjų valstybių pagal 9 straipsnio 2 dalį, laikantis tarptautinių Sąjungos prievolių:

a)   reikalauti sustiprinti atitinkamoje valstybėje įsteigtų finansų įstaigų filialų ir patronuojamųjų įmonių analizę priežiūros tikslais arba jų išorinio audito reikalavimus;

b)   reikalauti sustiprinti išorinio audito reikalavimus bet kokiems finansinių grupių filialams ir dukterinėms įmonėms, įsteigtoms atitinkamoje šalyje.

2.  Be 1 ir 1a dalyse pateiktų priemonių ir vykdant tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus valstybės narės gali papildomai reikalauti, kad įpareigotieji subjektai, bendraujantys su fiziniais ar juridiniais asmenimis, įsteigtais trečiosiose valstybėse, priskiriamose prie didelės rizikos trečiųjų valstybių pagal 9 straipsnio 2 dalį, taikytų vieną ar kelias papildomas rizikos mažinimo priemones:

a)  reikalauti, kad finansų institucijos taikytų papildomus sustiprinto deramo tikrinimo elementus;

b)  įdiegti atitinkamus sugriežtintus pranešimų mechanizmus arba sistemingą pranešimų apie finansinius sandorius teikimą;

c)   apriboti verslo santykius arba finansinius sandorius su fiziniais ar juridiniais asmenimis iš nustatytos šalies.

ca)  nustatyti stabilias sistemas siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos turėtų mažiausią kiekį būtinos informacijos apie galutinius naudos gavėjus, nesudarant su vidaus tvarka ir valdymu susijusių kliūčių, kuriomis remiamasi kaip dingstimi atsisakant teikti informaciją.

3.  Be 1 ir 1a dalyse pateiktų priemonių valstybės narės gali papildomai taikyti vieną iš šių priemonių trečiosioms valstybėms, priskirtoms prie didelės rizikos trečiųjų valstybių pagal 9 straipsnio 2 dalį, laikantis tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų:

a)  neleisti steigti atitinkamos šalies finansų institucijų dukterinių įmonių, filialų ar atstovybių arba kitaip atsižvelgti į faktą, kad atitinkama finansų įstaiga yra iš valstybės, neturinčios tinkamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų;

b)  finansų institucijoms neleisti steigti filialų ar atstovybių atitinkamoje šalyje arba kitaip atsižvelgti į faktą, kad atitinkamas filialas ar atstovybė veiks valstybėje, neturinčioje tinkamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų;

c)  uždrausti finansų institucijoms pasikliauti trečiosiomis šalimis, veikiančiomis atitinkamoje šalyje, dėl deramo klientų tikrinimo elementų atlikimo;

d)  reikalauti, kad finansų institucijos peržiūrėtų ir pakeistų arba, jei reikia, nutrauktų bendravimo ryšius su atitinkamos šalies finansų institucijomis;

4.  Priimdamos arba taikydamos 2 ir 3 dalyse nustatytas priemones valstybės narės atsižvelgia į tarptautinių organizacijų ir standartus nustatančių institucijų, kompetentingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu srityje, parengtas atitinkamas analizes, įvertinimus arba ataskaitas apie atskirų trečiųjų valstybių keliamą riziką.

5.  Valstybės narė informuoja Komisiją prieš priimdamos arba taikydamos 2 ir 3 dalyse nustatytas priemones.“;

7a)   20 straipsnio b punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)  imtųsi atitinkamų priemonių turto šaltiniui ir lėšų, kurios yra susijusios su verslo santykiais arba sandoriais su tokiais asmenimis, šaltiniui nustatyti, įskaitant organizacines struktūras, naudojamas verslo santykiams ar sandoriams;“

7b)  Įterpiamas šis 20a straipsnis:

„20a straipsnis

1.  Valstybės narės parengia nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatytas politikoje dalyvaujančių asmenų, gyvenančių jų teritorijoje, sąrašų parengimas.

2.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis bei rinkdama valstybių narių ir tarptautinių organizacijų pateiktus duomenis, sudaro politikoje dalyvaujančių asmenų, gyvenančių Sąjungoje, sąrašą. Sąrašas yra prieinamas kompetentingoms valdžios institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams.

3.  Pagal 1 ir 2 dalis įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.

4.  Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad nebūtų komerciniais tikslais prekiaujama informacija apie politikoje dalyvaujančius asmenis arba asmenis, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias funkcijas.“

7c)  22 straipsnis pakeičiamas taip:

„Kai politikoje dalyvaujantis asmuo nustoja eiti svarbias pareigas valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje arba svarbias pareigas tarptautinėje organizacijoje, įpareigotieji subjektai ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį privalo toliau atsižvelgti į to asmens tebekeliamą riziką ir taikyti tinkamas pagal rizikos lygį pritaikytas priemones tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia politikoje dalyvaujantiems asmenims būdingos rizikos.“

7d)  26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės draudžia įpareigotiesiems subjektams remtis trečiosiomis šalimis, įsisteigusiomis didelės rizikos trečiosiose valstybėse.▌“

8)  27 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos kreipiasi klientas, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis iškart pateiks atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų kopijas, įskaitant, kai naudojama, elektroninės atpažinties būdais, kaip nustatyta Reglamente Nr. 910/2014, arba kitais nuotolinės atpažinties procesais, pripažintais ir patvirtintais kompetentingų valdžios institucijų, gautus duomenis, ir kitą atitinkamą dokumentaciją dėl kliento ar tikrojo savininko tapatybės.“;

8a)  28 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)  buveinės valstybės narės ▌ kompetentinga institucija grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai.“

9)  30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės užtikrina, kad įmonių ar kitų juridinių asmenų akcijų, balsavimo teisių ar nuosavybės dalies, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, turėtojai atskleistų tiems juridiniams asmenims, ar jie turi interesą savo vardu ir savo sąskaita, ar kito fizinio asmens vardu. Jeigu šių teisių turėtojai veikia kito asmens vardu, jie privalo atskleisti registrui fizinio asmens, kurio vardu jie veikia, tapatybę. Valstybės narės užtikrina, kad įmonių ar kitų juridinių asmenų vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys) atskleistų toms įmonėms, ar jis (jie) eina tas pareigas savo vardu, ar kito asmens vardu. Jeigu šių teisių turėtojai veikia kito asmens vardu, jie privalo atskleisti registrui asmens, kurio vardu jie veikia, tapatybę.“

-aa)  4 dalis pakeičiama taip:

„4.  Valstybės narės reikalauja, kad 3 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta. Valstybės narės įdiegia mechanizmus, kad būtų užtikrintas registre pateiktos informacijos reguliarus tikrinimas. Įpareigotieji subjektai, FŽP ir kompetentingos institucijos praneša apie bet kokį neatitikimą, kurį jie aptinka tarp tikrųjų savininkų informacijos, laikomos centriniuose registruose, ir tikrųjų savininkų informacijos, surinktos kaip jų deramo klientų tikrinimo procedūrų ar tyrimų dalis.

a)  5 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais nemokamai galėtų gauti:

a)  kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;

b)  įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių.“

aa)  įterpiama ši 5a dalis:

„5a.   Šio straipsnio 3 dalyje minimame registre laikoma informacija apie bet kokias įmones ar kitus juridinius asmenis, išskyrus nurodytus Direktyvos (ES) 2009/101 1a straipsnio a punkte, yra pasiekiama viešai.

Viešai pasiekiamą informaciją sudaro bent tikrojo savininko pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis, kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso) bei naudos teisių pobūdis ir apimtis, kaip nurodyta 3 straipsnio 6 dalies b punkte.

Šios dalies tikslais galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, taip pat registracijos internete reikalavimas. Valstybės narės gali nustatyti mokestį, kuris padengtų administracines sąnaudas.“

b)  6 dalis pakeičiama taip:

„6.  3 dalyje nurodytas centrinis registras užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms ir FŽP būtų laiku suteikiama neribota prieiga prie visos registre esančios informacijos be jokių apribojimų, neperspėjant atitinkamo subjekto. Prieiga taip pat laiku suteikiama įpareigotiesiems subjektams, vykdantiems deramo klientų tikrinimo priemones pagal II skirsnį.

Prieigą prie 3 dalyje nurodyto centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios institucijos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių administratorius, priežiūros institucijas ir institucijas, kurių užduotis yra tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.“;

ba)  8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai tam, kad įvykdytų deramo klientų tikrinimo reikalavimus pagal II skyrių, naudotųsi ne tik 3 dalyje nurodytu centriniu registru. Tie reikalavimai vykdomi taikant rizika grindžiamą požiūrį. Užmegzdami santykius su nauju klientu, bendrove ar kitu juridiniu asmeniu, kurio tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3 dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą.

c)  9 ir 10 dalys pakeičiamos taip:

„9.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 5 dalies b punkte ir 5a dalyje nurodyta prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką. Valstybės narės užtikrina, kad šios išimtys būtų suteikiamos atlikus išsamų aplinkybių išimtinio pobūdžio vertinimą ir šis vertinimas būtų pateikiamas Komisijai, jai paprašius. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taikomos išimtys reguliariai persvarstomos. Kai suteikiama išimtis, tai aiškiai nurodoma registre. Užtikrinamos teisės į administracinę sprendimo dėl išimties peržiūrą ir į veiksmingą apskundimą teismine tvarka. Valstybės narės paskelbia metinius statistinius duomenis apie suteiktų išimčių kiekį ir nurodytas priežastis bei pateikia šiuos duomenis Komisijai.

Pagal šią dalį suteikiamos išimtys netaikomos kredito ir finansų institucijoms, taip pat įpareigotiesiems subjektams, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, kurie yra valstybės pareigūnai.

10.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 3 dalyje minimi centriniai registrai būtų sujungti per Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Direktyvos 2009/101/EB 4a straipsnio 1 dalį. Valstybių narių centriniai registrai prie platformos jungiami pagal technines specifikacijas ir procedūras, nustatytas įgyvendinimo teisės aktuose, kuriuos Komisija priėmė pagal Direktyvos 2009/101/EB 4c straipsnį.

Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima informacija bus pasiekiama per jungtinę registrų sistemą, įkurtą pagal Direktyvos 2009/101/EB 4a straipsnio 2 dalį ir laikantis šio straipsnio 5 dalies dėl valstybių narių nacionalinių įstatymų įgyvendinimo.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą 10 metų nuo tada, kai bendrovė ar kitas juridinis asmuo bus išbraukti iš registro. Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal 5 dalį.“

ca)  Papildoma šia 10a dalimi:

„10a.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama, jog už jų teritorijos ir (arba) jurisdikcijos ribų įsteigtos bendrovės ir kiti juridiniai asmenys gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie savo tikruosius savininkus, įskaitant informaciją apie turimas naudos teises, ir pateiktų šią informaciją viešajam registrui panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta šio straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalyse ir Direktyvos 2009/101/EB 7b straipsnyje, toliau nurodytomis aplinkybėmis:

a)  kai įmonė ar juridinis asmuo atidaro banko sąskaitą arba prašo suteikti paskolą toje valstybėje narėje;

b)  kai įmonė ar juridinis asmuo įsigyja nekilnojamąjį turtą pagal pirkimo sutartį ar kitais teisiniais pagrindais, pavyzdžiui, dovanojimo;

c)  kai įmonė ar juridinis asmuo yra bet kokio komercinio sandorio, kurio galiojimas pagal nacionalinę teisę priklauso nuo tam tikrų formalumų ar patvirtinimo akto, pavyzdžiui, notarinio tvirtinimo, šalis.

Valstybės narės numato tinkamas sankcijas už prievolės registruotis pagal šią dalį nesilaikymą, pavyzdžiui, sutarties pripažinimą negaliojančia.“

10)  31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad straipsnis būtų taikomas patikos fondams ir kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į patikos fondus panašią struktūrą arba funkcijas, be kita ko, „fiducie“, „Treuhand“, „waqf“, „fideicomiso“, „Stiftung“, „Privatstiftung“, „Usufruct Fiducia“ ir visoms kitoms savo struktūra ar funkcijomis panašioms esamoms ar būsimoms juridinėms struktūroms. Valstybės narės nustato ypatumus, pagal kuriuos nustatoma, ar juridinių struktūrų sandara ar funkcijos panašios į patikos fondų ir kitų struktūrų, nurodytų šioje pastraipoje.

Valstybė narė reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, sukurtos, administruojamos arba veikiančios toje valstybėje narėje, patikėtiniai arba lygiavertes ar panašias pareigas pirmoje pastraipoje nurodytų kitų tipų juridinėse struktūrose užimantys asmenys gautų ir turėtų adekvačią, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima visų tikrųjų savininkų tapatybę, kaip nurodyta 3 straipsnio 6 dalies b ir c punktuose.“;

aa)  2 dalis pakeičiama taip:

2.  Valstybės narės užtikrina, kad patikėtiniai arba lygiavertes ar panašias pareigas 31 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kitų tipų juridinėse struktūrose užimantys asmenyse atskleistų informaciją apie savo statusą ir laiku pateiktų 1 dalyje nurodytą informaciją įpareigotiesiems subjektams▌.

ab)  3 dalis pakeičiama taip:

3.  Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodytą informaciją tiesiogiai laiku galėtų gauti kompetentingos institucijos ir FŽP. Įpareigotieji subjektai, FŽP ir kompetentingos institucijos praneša apie bet kokį neatitikimą, kurį jie aptinka tarp tikrųjų savininkų informacijos, laikomos centriniuose registruose, ir tikrųjų savininkų informacijos, surinktos kaip jų deramo klientų tikrinimo procedūrų ar tyrimų dalis.

b)  Įterpiama ši 3a dalis:

„3a.  1 dalyje nurodyta informacija saugojama 30 straipsnio 3 dalyje nurodytame centriniame registre, įkurtame kiekvienos valstybės narės, kurioje sukurta, administruojama arba veikia 1 dalyje nurodyta juridinė struktūra.“;

c)  4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms ir FŽP būtų laiku nemokamai suteikiama neribota prieiga prie 3a dalyje nurodyto registro informacijos, neperspėjant atitinkamos juridinės struktūros šalių. Jos taip pat užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galės laiku gauti šią informaciją pagal II skyriuje nustatytas deramo klientų tikrinimo nuostatas. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

Prieigą prie 3a dalyje nurodyto centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios institucijos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių administratorius, priežiūros institucijas ir institucijas, kurių užduotis yra tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.“;

d)  Įterpiami tokie 4a ir 4b punktai:

„4a.  Šio straipsnio 3a dalyje nurodytame registre laikoma informacija apie bet kokias 1 dalyje nurodytas juridines struktūras ir patikos fondus, išskyrus nurodytus Direktyvos (ES) 2009/101 1a straipsnio b punkte, yra viešai prieinama▌.

Viešai prieinamą informaciją sudaro bent 3 straipsnio 6 dalies b ir c punktuose apibrėžto tikrojo savininko vardas ir pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis, kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso) ir naudos teisių pobūdis bei apimtis.

Taikant šią dalį galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, taip pat registracijos internete reikalavimas. Valstybės narės gali nustatyti mokestį, kuris padengtų administracines sąnaudas.

4b.  Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kita juridine struktūra, kurios tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3a dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą▌.“;

da)  5 dalis pakeičiama taip:

5.  Valstybės narės reikalauja, kad 4 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta. Valstybės narės įdiegia mechanizmus, kad būtų užtikrintas registre pateiktos informacijos reguliarus tikrinimas. Įpareigotieji subjektai, FŽP ir kompetentingos institucijos praneša apie bet kokį neatitikimą, kurį jie aptinka tarp tikrųjų savininkų informacijos, laikomos centriniuose registruose, ir tikrųjų savininkų informacijos, surinktos kaip jų deramo klientų tikrinimo procedūrų ar tyrimų dalis.

e)  Įterpiama ši 7a dalis:

„7a.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 4 ir 4a dalyse nurodyta prieiga tikrajam savininkui gali sukelti ▌ pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką. Valstybės narės užtikrina, kad šios išimtys būtų suteikiamos atlikus išimtinių aplinkybių pobūdžio vertinimą, ir šį vertinimą pateiktų Komisijai, jai paprašius. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taikomos išimtys reguliariai persvarstomos. Kai suteikiama išimtis, tai aiškiai nurodoma registre. Užtikrinamos teisės į administracinę sprendimo dėl išimties peržiūrą ir į veiksmingą apskundimą teismine tvarka. Valstybės narės paskelbia metinius statistinius duomenis apie suteiktų išimčių kiekį ir nurodytas priežastis bei pateikia šiuos duomenis Komisijai.

Pagal pirmą pastraipą suteikiamos išimtys netaikomos kredito ir finansų įstaigoms, taip pat įpareigotiesiems subjektams, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, kurie yra valstybės pareigūnai.

Jei valstybė narė nusprendžia padaryti išimtį pagal pirmą pastraipą, tai neapriboja kompetentingų institucijų ir FŽP prieigos prie informacijos.“;

f)  8 dalis išbraukiama;

g)  9 dalis pakeičiama taip:

„9.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 3a dalyje nurodyti centriniai registrai būtų sujungti per Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Direktyvos 2009/101/ES 4a straipsnio 1 dalį. Valstybių narių centriniai registrai prie platformos jungiami pagal technines specifikacijas ir procedūras, nustatytas įgyvendinimo teisės aktuose, kuriuos Komisija priėmė pagal Direktyvos 2009/101/EB 4c straipsnį.

Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų pasiekiama per registrų sąveikos sistemą, sukurtą pagal Direktyvos 2009/101/ES 4a straipsnio 2 dalį, laikantis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas įgyvendinančių valstybių narių nacionalinių teisės aktų.

Valstybės narės užtikrina, kad tik 1 dalyje nurodyta atnaujinta ir realius tikruosius savininkus atitinkanti informacija bus pasiekiama per jų nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą, o prieiga prie šios informacijos atitiks duomenų apsaugos taisykles.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą 10 metų nuo tada, kai 1 dalyje nurodyta juridinė struktūra bus išbraukta iš registro. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal šio straipsnio 4 ir 4a dalis.“

h)  Įterpiama ši 10 dalis:

„10.  Taikant šį straipsnį laikoma, kad 1 dalyje nurodyta į patikos fondą panaši juridinė struktūra sukuriama, administruojama arba veikia kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje:

a)  jis sukurtas arba valdomas valstybės narės teisės aktais arba valstybės narės jurisdikcijoje yra paskutinės instancijos apeliacinis teismas; or

b)  jis susijęs su valstybe nare, kadangi:

i)  vienas ar daugiau tikrųjų savininkų yra tos valstybės narės rezidentas;

ii)  turi nekilnojamojo turto toje valstybėje narėje;

iii)  turi toje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių arba nuosavybės dalį; or

iv)  turi toje valstybėje narėje esančios kredito įstaigos banko arba mokėjimo sąskaitą.“;

ha)  Papildoma šia 10a dalimi:

„10.a  Valstybės narės Komisijai per 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos praneša pagal 1 dalį nustatytų juridinių struktūrų ypatybes ir pasibaigus šiam laikotarpiui Komisija per 2 mėnesius Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turi paskelbti tokių juridinių struktūrų konsoliduotą sąrašą. Iki 2020 m. birželio 26 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, ar visos juridinės struktūros, turinčios sandarą ir funkciją, panašią į patikos fondų, valdomų pagal valstybių narių teisę, buvo tinkamai identifikuotos ir ar joms taikomi įpareigojimai, nustatyti šioje direktyvoje. Kai tinkama, Komisija imasi reikiamų priemonių, kad veiktų atsižvelgdama į tos ataskaitos rezultatus.“

11)  32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies pirmos pastraipos ketvirtas sakinys pakeičiamas taip:

„Jis turi galimybę prašyti papildomos informacijos iš bet kurio įpareigotojo subjekto, ją gauti ir naudoti.“;

b)  Papildoma šia 9 dalimi:

„9.  Nedarant poveikio 53 straipsnio taikymui, vykdydamas funkcijas kiekvienas FŽP gali iš bet kurio įpareigotojo subjekto šio straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu gauti informaciją net ir tuo atveju, jei toks įpareigotasis subjektas anksčiau nepateikė pranešimo pagal 33 straipsnio 1 dalies a punktą.“;

12)  Įterpiamas šis 32a straipsnis:

„32a straipsnis

1.  Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius arba kontroliuojančius mokėjimo sąskaitas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB, finansines priemones, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, banko sąskaitas ir seifus, kuriuos jų teritorijoje turi kredito įstaiga. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją nacionaliniu lygiu tiesiogiai gaus FŽP ir kompetentingos institucijos savo prievolėms pagal šią direktyvą vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją bet kuris FŽP galės laiku suteikti bet kuriam kitam FŽP pagal 53 straipsnį.

3.  Per 1 dalyje nurodytus centralizuotus mechanizmus turi būti galima pasiekti ir ieškoti šios informacijos:

–  kliento sąskaitos turėtojo ir bet kokio asmens, ketinančio veikti kliento vardu – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

–  kliento sąskaitos turėtojo tikrojo savininko – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

–  banko arba mokėjimo sąskaitos – IBAN kodo, sąskaitos atidarymo ir uždarymo datos;

  banko seifo – pavadinimo ir nuomos laikotarpio trukmės.

3a.  Komisija ne vėliau kaip 2019 m. birželio 26 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamos sąlygos ir techninės specifikacijos bei procedūros, kuriomis būtų užtikrintas saugus ir efektyvus centrinių registrų sujungimas. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. “;

12a)  Įterpiamas šis 32b straipsnis:

„32b straipsnis

1.  Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, kurie jų teritorijoje turi žemės ir pastatų arba juos kontroliuoja. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose turimą informaciją nacionaliniu lygiu tiesiogiai gautų FŽP ir kompetentingos institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją bet kuris FŽP galės laiku suteikti bet kuriam kitam FŽP pagal 53 straipsnį.

3.  Per 1 dalyje nurodytus centralizuotus mechanizmus turi būti galima pasiekti ir ieškoti šios informacijos:

  nekilnojamojo turto savininko ir bet kokio asmens, kuris teigia veikiantis savininko vardu, atžvilgiu – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

  nekilnojamojo turto tikrojo savininko atžvilgiu – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

  nekilnojamojo turto atžvilgiu – nuosavybės teisių įsigijimo datos ir priežasties, hipotekos ir kitų nei nuosavybės teisių;

  žemės atžvilgiu – vietos, sklypo numerio, žemės kategorijos (dabartinės žemės būklės), sklypo vietovės (žemės vietovės);

  pastato atveju – vietos, sklypo numerio, pastato numerio, tipo, struktūros, grindų ploto.

4.  Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad pagal 1 straipsnį ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. būtų sudarytas Europos nekilnojamojo turto registras paremtas Europos nekilnojamojo turto informacinės tarnybos (EULIS) modeliu.“

12b)  Įterpiamas šis 32c straipsnis:

„32c straipsnis

1.  Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, kurie jų teritorijoje turi gyvybės draudimo sutartis ar su investicijomis susijusias paslaugas, kaip antai draudimo sutartys su premijų kompensavimu, arba jas kontroliuoja. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose turimą informaciją nacionaliniu lygiu tiesiogiai gautų FŽP ir kompetentingos institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją bet kuris FŽP galės laiku suteikti bet kuriam kitam FŽP pagal 53 straipsnį.

3.  Per 1 dalyje nurodytus centralizuotus mechanizmus turi būti galima pasiekti ir ieškoti šios informacijos:

  sandorį sudariusio partnerio ar bet kokio kito asmens, kuris teigia veikiantis sandorį sudariusio partnerio vardu – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

  gyvybės draudimo sutarties tikrojo savininko – vardo ir pavardės, papildytų kitais pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamos 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos, reikalaujamais atpažinties duomenimis arba unikaliu atpažinties kodu;

  gyvybės draudimo sutarties – sutarties sudarymo datos ir apdraustosios sumos.

4.  Komisija ne vėliau kaip 2019 m. birželio 26 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamos sąlygos, techninės specifikacijos bei procedūros, kuriomis būtų užtikrinta saugi ir efektyvi centrinių registrų sąveika. Prireikus prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“

13)  33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ir atitinkamais atvejais jų direktoriai, darbuotojai bei pasamdyti išorės konsultantai ir specialistai visapusiškai bendradarbiautų, skubiai:

aa)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)  pagal FŽP prašymą jam tiesiogiai suteikdami visą reikiamą informaciją.“

13a)  34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės 33 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų netaiko notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir mokesčių konsultantams tik tokia apimtimi, kokia ta išimtis susijusi su informacija, kurią jie gauna iš savo kliento arba apie savo klientą, nustatinėdami savo kliento teisinę padėtį arba gindami savo klientą ar jam atstovaudami teismo procese arba su juo susijusiais atvejais,▌ neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.

Mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ar mokestinio sukčiavimo atvejais, nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, valstybės narės užtikrina, kad šie specialistai saugotų įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pateikti įrodymus, jei reikia, kad buvo iš tikrųjų vykdomos su užimamomis pareigomis susijusios užduotys.“

aa)  Papildoma šia 2a dalimi:

„2a.  Pagal 1 dalį valstybės narės paskirtas savireguliavimo organas paskelbia metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie:

a)  priemones, kurių imtasi pagal 58, 59 ir 61 straipsnius;

b)  gautus pranešimus apie pažeidimus;

c)  FŽP gautų ataskaitų skaičių;

d)  skaičių ir aprašymą priemonių, kurių imtasi siekiant patikrinti, kaip įpareigotieji subjektai laikosi savo prievolių pagal:

i.  10–24 straipsnius (deramas klientų tikrinimas);

ii.  33, 34 ir 35 straipsnius (pranešimas apie įtartinus sandorius);

iii.  40 straipsnį (įrašų saugojimas), taip pat

iv.  45 ir 46 straipsnius (vidaus kontrolė).“

13b)  37 straipsnis pakeičiamas taip:

„Kai įpareigotasis subjektas arba tokio įpareigotojo subjekto, FŽP ar kitų susijusių viešųjų įstaigų darbuotojas ar direktorius gera valia atskleidžia informaciją pagal 33 ir 34 straipsnius, laikoma, kad šitaip nebuvo pažeistas joks informacijos atskleidimo apribojimas, nustatytas sutartimi arba bet kokia teisėkūros, reguliavimo arba administracine nuostata, o įpareigotajam subjektui arba jo direktoriams ar darbuotojams netaikoma jokia atsakomybė, net ir tokiomis aplinkybėmis, kai jie tiksliai nežinojo, kad vykdoma nusikalstama veikla, ir nepriklausomai nuo to, ar neteisėta veikla iš tikrųjų įvyko.“

13c)  38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, įskaitant įpareigotojo subjekto darbuotojus ir atstovus, kurie pačioje įstaigoje, jos išorėje arba FŽP pateikia informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą, būtų teisiškai apsaugoti nuo grasinimų, atsakomųjų ar priešiškų veiksmų, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su užimtumu susijusių veiksmų, civilinių ieškinių ir baudžiamųjų kaltinimų, susijusių su tokiu informacijos atskleidimu.“

aa)  Papildoma šia 1a dalimi:

„1a.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie susiduria su grėsmėmis, apimančiomis priešiškus veiksmus, priešiškus ar diskriminacinius su užimtumu susijusius veiksmus, už tai, kad pačioje įstaigoje arba FŽP pateikė informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą, galėtų saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų teisinę pareigą atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Visada turi būti įmanoma imtis teisminių, prieš sprendimą nukreiptų, teisių gynimo priemonių.“

14)  39 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia keistis atskleista informacija kredito įstaigoms ir finansų institucijoms iš valstybių narių su sąlyga, kad jos priklauso tai pačiai grupei, ir tiems subjektams bei trečiosiose valstybėse įsteigtiems jų filialams ir patronuojamoms įmonėms, kuriose jos turi akcijų daugumą, su sąlyga, kad tie filialai ir patronuojamos įmonės, kuriose jos turi akcijų daugumą, visiškai laikosi visos grupės politikos ir procedūrų, įskaitant keitimosi informacija grupės viduje procedūras pagal 42 straipsnį, ir visos grupės politika ir procedūros atitinka šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus.“;

15)  40 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)  deramo klientų tikrinimo atveju – dokumentų ir informacijos, kurie būtini vykdant II skyriuje nustatytus deramo klientų tikrinimo reikalavimus, kopijas, įskaitant, kai naudojama, elektroninės atpažinties priemonėmis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, ar alternatyviomis nuotolinės atpažinties priemonėmis, kurioms reikalingas kompetentingų institucijų patvirtinimas, gautą informaciją – penkerius metus po verslo santykių su klientu pabaigos arba atsitiktinio sandorio datos;

b)  sandorius patvirtinantys įrodymai ir įrašai, sudaryti iš pirminių dokumentų arba pagal taikomą nacionalinį įstatymą teisminiuose procesuose priimtinų kopijų, įskaitant, kai prieinama, informaciją, gautą elektroninės atpažinties priemonėmis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, ar alternatyviomis nuotolinės atpažinties priemonėmis, kurioms reikalingas kompetentingų institucijų patvirtinimas, gautą sandoriui identifikuoti reikalingą informaciją – penkerius metus po verslo santykių su klientu pabaigos arba atsitiktinio sandorio datos;

b)  Papildoma šia pastraipa:

„Antra pastraipa taip pat taikoma duomenimis, gaunamiems per 32a straipsnyje nurodytus centralizuotus mechanizmus.“

15a)  43 straipsnis pakeičiamas taip:

„Asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais, kaip nurodyta 1 straipsnyje, laikomas viešojo intereso klausimu pagal Reglamentą (ES) 2016/679.“

15b)  44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)  duomenis apie FŽP pateiktų, gautų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų tarpvalstybinių prašymų dėl informacijos skaičių, pateiktą pagal valstybę partnerę.“

aa)  4 dalis pakeičiama taip:

„Valstybės narės perduoda Eurostatui ir Komisijai 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis. Eurostatas paskelbia metinę ataskaitą, kurioje apibendrina ir paaiškina 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis, kurie turi būti paskelbti jo interneto svetainėje.

16)  47 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės nustato, kad virtualiųjų ir dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjai, depozicinės piniginės paslaugų teikėjai, valiutos keityklos, čekių gryninimo įstaigos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami, o lošimo paslaugų teikėjų veikla būtų reguliuojama.“;

16a)  48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

Visų pirma valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą asmenų, kuriems įpareigotieji subjektai ir savireguliavimo organai delegavo su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusias užduotis, veiklos stebėseną.“

aa)  Įterpiama 1a dalis:

„1a.  Valstybės narės užtikrina, kad viena kompetentinga institucija veikia kaip kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucija, kuri struktūriškai yra nepriklausoma. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucija užtikrina kitų kompetentingų institucijų ir teisėsaugos įstaigų vykdomos kovos su pinigų plovimo veiklos priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti, kad visiems įpareigotiesiems subjektams būtų taikoma tinkama priežiūra, patikrinimų, prevencijos, stebėsenos ir taisomuosius veiksmus. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucija atlieka kontaktinio punkto funkcijas kitų valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijoms, Komisijai ir EPI.“

ab)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokią informaciją, reikalingą atitikties stebėsenai ir patikrinimams vykdyti, ir turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai galėtų naudotis pakankamomis nuostatomis ir mechanizmais, kad galėtų užkirsti kelią interesų konfliktams ir už juos taikyti sankcijas.

16b)  Įterpiamas šis 48a straipsnis:

„48a straipsnis

1.  Komisijos ekspertai atlieka bendrą ir specialųjį valstybių narių kompetentingų institucijų auditą. Komisija gali paskirti valstybių narių ekspertus, kurie padeda jos ekspertams. Bendrieji ir specialieji auditai atliekami reguliariai. Jų pagrindinis tikslas – patikrinti, ar kompetentingos institucijos imasi veiksmų pagal rizikos vertinimus ir laikantis šios direktyvos nuostatų. Komisija gali, prieš atlikdama šiuos auditus, prašyti, kad valstybės narės kuo greičiau pateiktų visą aktualią informaciją.

2.  Bendrus auditus papildo vienos ar kelių konkretesnių sričių konkretūs auditai ir patikros. Šių konkrečių auditų ir patikrų metu visų pirma:

a)  patikrinama, kaip įgyvendinamos rekomendacijos dėl priemonių, kuriomis galima šalinti riziką, nustatytą atliekant rizikos vertinimus ir, jei reikia, gali apimti kompetentingos institucijos patikras vietoje;

b)  patikrinamas kompetentingų institucijų veikimas ir organizacinė struktūra;

c)  tiriamos valstybėse narėse svarbios arba pasikartojančios problemos;

d)  tiriamos neatidėliotinos situacijos, naujai kylančios problemos arba nauji pokyčiai valstybėse narėse.

3.  Komisija pateikia kiekvieno atlikto audito rezultatų ataskaitą. Jos ataskaitoje, jei tikslinga, pateikiamos rekomendacijos, kurios turi būti įtrauktos į valstybių narių rekomendacijas, nurodytas 7 straipsnio 5a dalyje. Komisija ataskaitas skelbia viešai. Komisija atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia ataskaitos projektą pastaboms, atsižvelgia į tas pastabas rengdama galutinę ataskaitą ir kompetentingos institucijos pateiktas pastabas paskelbia viešai kartu su galutine ataskaita.

4.  Komisija sudaro metinę kontrolės programą, ją iš anksto pateikia valstybėms narėms ir teikia ataskaitas apie jos rezultatus. Komisija gali iš dalies keisti programą, siekdama atsižvelgti į pokyčius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse.

5.  Valstybės narės:

a)  imasi atitinkamų tolesnių veiksmų, atsižvelgdamos į rekomendacijas, pateiktas atlikus auditą;

b)  teikia visą būtiną pagalbą, visus dokumentus ir kitą techninę paramą, kurių prašo Komisijos ekspertai, kad jie galėtų efektyviai ir veiksmingai atlikti auditą;

c)  užtikrina, kad Komisijos ekspertai turėtų prieigą prie visų patalpų ar patalpų dalių ir informacijos, įskaitant kompiuterines sistemas, reikalingų vykdant jų pareigas.

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 64 straipsnį, siekiant parengti išsamias su auditu susijusias taisykles.“

17)  49 straipsnis pakeičiamas taip:

49 straipsnis

Valstybės narės, be kita ko, siekdamos įgyvendinti savo prievoles pagal 7 straipsnį, užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, priežiūros institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, kovojančios su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, pvz., mokesčių administratoriai ir teisėsaugos institucijos, turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų savo šalies viduje bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus plėtojant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir veiklą.“;

17a)  50 straipsnis pakeičiamas taip:

„Kompetentingos institucijos teikia EPI visą informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti. EPI ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. parengia kompetentingoms institucijoms skirtas kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir informacijos mainų procedūrų gaires vykdant tarpvalstybine veikla užsiimančių kredito ir finansų įstaigų priežiūrą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu aspektu.

18)  VI skyriaus 3 skirsnis papildomas šiuo IIa poskirsniu:

„IIa poskirsnis

Kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas

50a straipsnis

Valstybės narės užtikrina kompetentingų institucijų tarpusavio keitimąsi informacija ir pagalbą. Valstybės narės ypatingai užtikrina, kad kompetentingos institucijos neatsisakys įvykdyti pagalbos prašymo tokiu pagrindu:

a)  laikant, kad prašymas taip pat susijęs su mokesčių klausimais;

b)  nacionalinis teisynas reikalauja, kad įpareigotieji subjektai išlaikytų slaptumą ar konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai atitinkama informacija, kurios prašoma, laikoma tokiomis aplinkybėmis, kai taikoma teisinė privilegija arba teisinės profesinės paslapties principas.

c)  užklausą gavusioje valstybėje narėje vyksta apklausa, tyrimas arba nagrinėjimas, išskyrus atvejus, kai pagalbos teikimas kliudys tai apklausai, tyrimui arba nagrinėjimui;

d) prašymą pateikusio partnerio įgaliojimų pobūdis ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų.

Valstybės narės užtikrina, kad už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar statuso. Toks bendradarbiavimas taip pat apima gebėjimą, neviršijant prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų, prašymą gavusios kompetentingos institucijos vardu atlikti tyrimus ir atitinkamai keistis vykdant tokį tyrimą gauta informacija.

18a)  Įterpiami šie 51a ir 51b straipsniai:

„51a straipsnis

Iki 2017 m. birželio mėn. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukuriamas Europos finansinės žvalgybos padalinys (FŽP), kuris koordinuotų, padėtų ir remtų valstybių narių FŽP. Šis Europos FŽP nacionaliniams FŽP teikia paramą techninės infrastruktūros palaikymo ir plėtojimo srityje, siekiant užtikrinti keitimąsi informacija, padeda jiems vykdyti tarpvalstybinių bylų bendrą ir strateginę analizę, pateikia savo parengtą bylų analizę ir koordinuoja valstybių narių FŽP darbą tarpvalstybinėse bylose. Šiuo tikslu nacionalinis FŽP automatiškai keičiasi informacija su Europos FŽP, kai tiriamos pinigų plovimo bylos. Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgiama į Komisijos nustatytus valstybių narių FŽP įgaliojimų rezultatus ir bendradarbiavimo kliūtis, kad būtų sukurta gerai suderinta ir pritaikyta bendradarbiavimo sistema.

51b straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP galėtų bendradarbiauti ir keistis atitinkama informacija su atitinkamais užsienio FŽP.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP galėtų teikti užklausas užsienio FŽP vardu, jei tai gali būti svarbu finansinių sandorių analizei. Užklausos turėtų apimti bent:

  paiešką savo duomenų bazėse, kuriose būtų pateikiama informacija, susijusi su pranešimus apie įtartinus sandorius;

  paiešką kitose duomenų bazėse, prie kurių FŽP gali turėti tiesioginę ar netiesioginę prieigą, įskaitant teisėsaugos, viešąsias, administracines duomenų bazes ir mokamas duomenų bazes.

Jei tai leidžiama, FŽP taip pat susisiekia su kitomis kompetentingomis institucijomis ir finansų įstaigomis siekdamas gauti atitinkamą informaciją.“;

19)  53 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastys ir paaiškinama, kaip prašoma informacija bus naudojama.“

b)  2 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Kad FŽP gauna informaciją pagal 32 straipsnio 9 punktą ir nedelsdamas perduoda atsakymus.“

ba)  3 dalis pakeičiama taip:

„3.  FŽP gali atsisakyti keistis informacija tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai apsikeitimas informacija galėtų prieštarauti pagrindiniams jo nacionalinės teisės principams. Tos išimtys nurodomos taip, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstiems laisvo keitimosi informacija analitiniais tikslais apribojimams. Kai remiamasi tokiomis išimtinėmis aplinkybės, prašomasis FŽP išsiunčia Komisijai ataskaitą.“;

bb)  Papildoma šiomis 3a ir 3b dalimis:

„3a.  Kiekvienos valstybės narės FŽP kasmet skelbia suvestinius statistinius duomenis apie savo bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su kitais FŽP.

3b.  Komisija parengia ataskaitą dėl kliūčių, kurias patiria kompetentingos institucijos keisdamosi informacija ir pagalba su valdžios institucijomis skirtingose valstybėse narėse. Ši ataskaita skelbiama kas dveji metai.“

19a)  54 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„1a.  Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, paskirtų bent vieną pareigūną, atsakingą už gaunamus informacijos arba tarpusavio teisinės pagalbos prašymus, pateikiamus analogiškų subjektų kitose valstybėse narėse, ir už tai, kad į tuos prašymus būtų laiku reaguojama.“

20)  55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad prašomas FŽP išankstinis sutikimas dėl informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms būtų suteiktas nedelsiant ir kuo didesne įmanoma apimtimi, nepriklausomai nuo susijusių pirminių nusikaltimų rūšies. Gavęs prašymą FŽP negali atsisakyti duoti sutikimo dėl tokio platinimo, išskyrus tuos atvejus, kai tai viršytų jo AML/CFT nuostatų taikymo sritį, galėtų pakenkti baudžiamajam tyrimui, būtų aiškiai neproporcinga teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba prašymą gavusio FŽP valstybės narės interesams arba kitaip neatitiktų tos valstybės narės nacionalinės teisės pagrindinių principų. Kiekvienas toks atsisakymas duoti sutikimą yra tinkamai paaiškinamas.“

aa)  Papildoma šia 2a dalimi:

„2a.  Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto būtinam ir efektyviam FŽP koordinavimui ir kovos finansiniais nusikaltimais koordinavimo ES lygmeniu, pasitelkiant Europos FŽP“.

21)  57 straipsnis pakeičiamas taip:

„57 straipsnis

Pirminių nusikaltimų apibrėžčių nacionalinėje teisėje skirtumai netrukdo FŽP teikti pagalbą kitam FŽP ir neriboja keitimosi informacija, jos platinimo ir naudojimo pagal 53, 54 ir 55 straipsnius.“

21a)  VI skyriaus 3 skirsnyje įterpiamas šis poskirsnis:

„IIIa poskirsnis

Bendradarbiavimas tarp kompetentingų institucijų, prižiūrinčių kredito ir finansų įstaigas, bei profesinė paslaptis

57a straipsnis

1.  Valstybės narės nustato, kad visi kredito ir finansų įstaigų atitiktį šiai direktyvai prižiūrinčiose kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys, taip pat kompetentingų valdžios institucijų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį.

Jokia konfidenciali informacija, kurią jie gali gauti vykdydami savo pareigas pagal šią direktyvą, išskyrus informacijos santraukas ar apibendrintą informaciją, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių įpareigotųjų subjektų, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nedarant poveikio baudžiamojoje teisėje numatytiems atvejams.

2.  1 dalies nuostatos netrukdo kompetentingoms institucijoms perduoti viena kitai arba tarpusavyje keistis informacija pagal šią direktyvą arba kitas direktyvas arba reglamentus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūrą. Perduodant informaciją ar keičiantis ja, gaunančioji institucija pagal nacionalinę teisę privalo laikytis profesinės paslapties sąlygų, kaip nurodyta 1 dalyje.

3.  Kompetentingos valdžios institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija naudojasi tik:

  vykdydamos savo pareigas pagal šią direktyvą, be kita ko, taikydamos sankcijas;

  vykdydamos savo pareigas pagal kitas direktyvas ar reglamentus, be kita ko, taikydamos sankcijas;

  pateikdamos apeliacinį skundą dėl kompetentingos institucijos sprendimo, įskaitant teismo procesą;

  kai inicijuojamas teismo procesas pagal specialias nuostatas, numatytas Sąjungos teisės aktuose, priimtuose dėl kredito ir finansų įstaigų veiklos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos kuo labiau bendradarbiautų tarpusavyje nepriklausomai nuo jų pobūdžio ar statuso. Toks bendradarbiavimas taip pat apima gebėjimą neviršijant prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų prašymą gavusios kompetentingos institucijos vardu atlikti tyrimus ir atitinkamai keistis vykdant tą tyrimą gauta informacija.

5.  Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatytas bendradarbiavimas ir keitimasis konfidencialia informacija su kompetentingomis institucijomis, 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų partnerėmis. Tokie bendradarbiavimo susitarimai sudaromi remiantis abipusiškumo principu ir tik tuomet, jeigu atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos, bent jau lygiavertės nurodytoms 1 dalyje. Konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal šiuos bendradarbiavimo susitarimus turi būti naudojama nurodytų institucijų priežiūros užduotims atlikti.

Jeigu informacija atsiranda kitoje valstybėje narėje, jos negalima atskleisti be tiesioginio ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo ir, jei reikia, tik institucijų sutikime nurodytais tikslais.

57b straipsnis

1.  Neatsižvelgiant į 57a straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, valstybės narės gali leisti keistis informacija toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje tarp kompetentingų valdžios institucijų ir toliau nurodytų priežiūros funkcijas vykdančių subjektų:

  institucijų, kurioms patikėta viešoji pareiga prižiūrėti kitus finansų sektoriaus subjektus, ir institucijų, atsakingų už finansų rinkų priežiūrą;

  organų, dalyvaujančių įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kitose panašiose procedūrose;

  asmenų, atsakingų už teisės aktais nustatytą kredito ir finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą.

Gautai informacijai visais atvejais taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje.

2.  Neatsižvelgiant į 57a straipsnio 1 ir 3 dalų nuostatas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionalinės teisės nuostatomis, gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitiems savo centrinės valdžios institucijų padaliniams, atsakingiems už kredito ir finansų įstaigų priežiūros teisės nuostatas, taip pat tų padalinių vardu veikiantiems inspektoriams.

Tačiau tokia informacija gali būti atskleista tik tuo atveju, kai tai būtina tų įstaigų priežiūrai siekiant užtikrinti atitiktį šiai direktyvai. Prieigą prie tos informacijos turintiems asmenims taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje.

3.  Valstybė narė leidžia atskleisti tam tikrą su kredito įstaigų priežiūra atitikties šiai direktyvai užtikrinimo tikslais susijusią informaciją savo parlamento tyrimų komitetams, savo audito rūmams ir kitiems už tyrimus toje valstybėje narėje atsakingiems subjektams šiomis sąlygomis:

a)  subjektai turi tikslius nacionalinėje teisėje apibrėžtus įgaliojimus tirti arba tikrinti valdžios institucijų, atsakingų už minėtų įstaigų priežiūrą arba įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;

b)  tie subjektai, mano, jog atitinkama informacija yra tikrai būtina a punkte nurodytiems įgaliojimams vykdyti;

c)  prieigą prie informacijos turintiems asmenims pagal nacionalinę teisę taikomi profesinės paslapties reikalavimai yra bent lygiaverčiai nurodytiems 57a straipsnio 1 dalyje;

d)  informacija, kurios šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, atskleidžiama tik gavus aiškų kompetentingų institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimą ir tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

4.  Šio poskirsnio nuostatos nekliudo kredito ir finansų įstaigų priežiūrą atitikties šiai direktyvai užtikrinimo tikslais vykdančioms kompetentingoms institucijoms perduoti konfidencialią informaciją savo užduotims atlikti kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą pagal kitas direktyvas ar reglamentus, be kita ko, Europos Centriniam Bankui, veikiančiam pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013.“

21b)   VI skyriaus 3 skirsnyje įterpiamas šis poskirsnis:

„IIIb poskirsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

57c straipsnis

1.  Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, prižiūrinčios kredito ir finansų įstaigas, taip pat jų teisėsaugos institucijos vykdytų kuo įvairesnį tarptautinį bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kurios yra tų nacionalinių kompetentingų institucijų partnerės.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti veiksmingi kanalai, sudarantys palankias sąlygas partnerėms savo iniciatyva arba gavus prašymą greitai ir konstruktyviai tiesiogiai keistis informacija, susijusia su pinigų plovimu.“

21c)  58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimų, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos, atvejais teisėsaugos institucijos būtų tinkamai informuojamos apie tokius pažeidimus.“

b)  Įterpiama ši dalis:

„4a.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos ir savireguliavimo institucijos informuotų Komisiją, kai nacionalinės teisės aktai riboja jų priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms vykdyti.“

21d)  59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad šis straipsnis būtų taikomas bent tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai pažeidžia reikalavimus, išdėstytus:

b)  1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės taip pat užtikrina, kad šis straipsnis būtų taikomas bent tais atvejais, kai įmonės ar kiti juridiniai asmenys, patikos fondai ir kitų tipų juridinės struktūros, turinčios į patikos fondus panašią sandarą arba funkcijas, šiurkščiai, pakartotinai, sistemingai arba keliais iš šių būdų pažeidžia reikalavimus, išdėstytus 30 ir 31 straipsniuose.“

c)  2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)  tais atvejais, kai pažeidžiama šiurkščiai, pakartotinai, sistemingai arba keliais iš šių būdų ir jeigu įpareigotajam subjektui būtina turėti leidimą, – to leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą;“

d)  3 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ba)  tais atvejais, kai pažeidžiama šiurkščiai, pakartotinai, sistemingai arba keliais iš šių būdų, – panaikinti leidimą vykdyti veiklą;“

21e)  61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos ir savireguliavimo institucijos nustatytų veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms ir savireguliavimo institucijoms pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, galimus ar faktinius pažeidimus.“;

b)  3 dalis papildomas šia pastraipa:

„Kompetentingos institucijos suteikia vieną ar daugiau saugaus ryšio kanalų asmenims, pranešantiems apie įtariamą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiklą. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik kompetentingoms institucijoms.“

21f)  64 straipsnis pakeičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:

„2.  9 ir 48a straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 25 d.“

b)  5 dalis pakeičiama taip:

„5.  Pagal 9 ir 48a straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas vienu mėnesiu.“

21g)  65 straipsnis papildomas šia 1a pastraipa:

„Prireikus su ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai, įskaitant, jei tinkama, dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo tobulinimo, mokėjimų grynaisiais, virtualiųjų valiutų, įgaliojimų įsteigti ir tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje registruojama naudotojų tapatybė ir piniginiai adresai, prieinami FŽP, bei savanoriško atskleidimo formų, skirtų virtualiųjų valiutų naudotojams.

Ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje Komisija parengia ataskaitą apie valstybių narių FŽP įgaliojimus ir bendradarbiavimo kliūtis. Šis vertinimas turi apimti paramos bendrai tarpvalstybinių atvejų analizei priemonių vertinimą ir sprendimus, kaip pakelti finansinės žvalgybos lygį ES. Prireikus kartu su ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai, skirti pašalinti kliūtis bendradarbiavimui, susijusiam su prieiga prie informacijos, keitimusi informacija ir jos naudojimu. Ataskaitoje, be kita ko, įvertinama, ar reikia:

a)  tinkamo šios direktyvos įgyvendinimo veiklos gairių;

b)  palankesnių sąlygas keistis informacija apie tarpvalstybinius atvejus;

c)  ginčų sprendimo mechanizmo;

d)  Sąjungos lygmens paramos bendrai strateginei rizikos analizei;

e)  bendrų analizės grupių tarpvalstybiniams atvejams;

f) įpareigotųjų subjektų tiesioginių ataskaitų „FIU.net“;

g)  Europos finansinės žvalgybos padalinio, skirto stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą tarp nacionalinių FŽP;“;

22)  65 straipsnis papildomas šia antra pastraipa:

„Prireikus su ataskaita pateikiami atitinkami pasiūlymai, įskaitant, jei tinkama, dėl virtualiųjų valiutų, įgaliojimų įsteigti ir tvarkyti centrinę duomenų bazę, kurioje registruojama naudotojų tapatybė ir piniginiai adresai, prieinami FŽP, bei savanoriško atskleidimo formų, skirtų virtualiųjų valiutų naudotojams.“

23)  66 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Direktyvos 2005/60/EB ir 2006/70/EB panaikinamos nuo 2017 m. sausio 1 d.“

24)  67 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstą.“;

24a)  II priedo 3 punkto įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3)  Geografinės rizikos veiksniai – registravimas:“

25)  III priedo 2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)  nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai be tam tikrų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, elektroninės atpažinties priemonių ar atitinkamų patikos fondų paslaugų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 910/2014, arba alternatyvių nuotolinės atpažinties metodų, kurie turi būti patvirtinti atitinkamų kompetentingų institucijų;“

2 straipsnis

Direktyvos 2009/101/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2009/101/EB iš dalies keičiama taip:

1)  1 skyriuje įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Taikymo sritis

Informacijos apie tikruosius savininkus atskleidimo priemonės taikomos pagal valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus:

a)  įmonėms ir kitiems Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2015/849(20) 30 straipsnyje nurodytiems juridiniams subjektams, įskaitant šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų rūšių įmones▌;

b)  patikos fondams su bet kokia nuosavybe, priklausančia asmeniui ar turima jo vardu, kai tas asmuo vykdo veiklą, kurią sudaro patikos fondų valdymas arba kuri apima patikos fondų valdymą, ir šią veiklą vykdo kaip patikos fondo patikėtinis ir siekdamas pelno, taip pat kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į tokius fondus panašią sandarą arba funkcijas.“

1a)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  Įterpiamas šis punktas:

„aa)  atskleidžiama neteisinga arba ne visa tikrųjų savininkų informacija, kaip reikalaujama 7b straipsnyje;“

b)  įterpiamas šis punktas:

„ba)  neatskleidžiama tikrųjų savininkų informacija, kaip reikalaujama 7b straipsnyje.“

c)  Įterpiama ši dalis:

„Valstybės narės užtikrina, kad, nustačius prievoles juridiniams asmenims, sankcijas būtų galima taikyti valdymo organo nariams ar bet kuriems kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę atsako už atitinkamą pažeidimą.“

2)  2 skyriuje įterpiamas šis 7b straipsnis:

„7b straipsnis

Tikrųjų savininkų informacijos atskleidimas

1.  Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinant šios direktyvos 1a straipsnio a ir b punktuose minimų įmonių adekvačios, tikslios ir dabartinės informacijos apie jų tikruosius savininkus privalomą atskleidimą pagal Direktyvos 2015/849 30 ir 31 straipsnius.

Šią informaciją sudaro bent tikrojo savininko vardas ir pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis ir kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso), taip pat naudos intereso pobūdis ir apimtis.

2.  Tikrųjų savininkų informacijos, kaip nurodyta 1 dalyje, atskleidimas vyksta per centrinius registrus, nurodytus Direktyvos 2015/849 30 straipsnio 3 dalyje▌.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima tikrųjų savininkų informacija taip pat bus viešai pasiekiama per registrų sąveikos sistemą, nurodytą 4a straipsnio 2 dalyje, ir kad jai bus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, taip pat registracijos internete reikalavimas. Valstybės narės gali nustatyti mokestį atitinkamoms administracinėms sąnaudoms padengti.

4.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai prieiga prie 1 dalyje minimos informacijos tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali padaryti išimtį dėl privalomo visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimo. Valstybės narės užtikrina, kad šios išimtys būtų suteikiamos atlikus išsamų aplinkybių išimtinio pobūdžio vertinimą ir šis vertinimas būtų pateikiamas Komisijai, jai paprašius. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taikomos išimtys reguliariai persvarstomos. Kai suteikiama išimtis, tai aiškiai nurodoma registre. Užtikrinamos teisės į administracinę sprendimo dėl išimties peržiūrą ir į veiksmingą apskundimą teismine tvarka. Valstybės narės paskelbia metinius statistinius duomenis apie suteiktų išimčių kiekį ir nurodytas priežastis bei pateikia šiuos duomenis Komisijai.

5.   1 dalyje minimų tikrųjų savininkų asmens duomenys atskleidžiami tam, kad trečiosios šalys ir visa pilietinė visuomenė žinotų, kas tikrieji savininkai, o sustiprinta visuomenės kontrolė tokiu būdu padėtų išvengti piktnaudžiavimo juridiniais asmenimis ir juridinėmis struktūromis. Šiuo tikslu informacija bus viešai pasiekiama per nacionalinius registrus ir registrų sąveikos sistemą ▌ 10 metų nuo tada, kai subjektas ar struktūra bus išbraukti iš registro.“

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių siekiant užtikrinti šio straipsnio reikalavimų vykdymą. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokią informaciją, reikalingą atitikties stebėsenai, ir patikrinimų vykdymo įgaliojimą, taip pat turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos.“.

2a straipsnis

Direktyvos 2013/36/ES daliniai pakeitimai

Direktyvos 2013/36/ES 56 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

fa)  institucijų, atsakingų už Direktyvos 2015/849 2 straipsnio 1 dalyje, 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, kuria užtikrinama atitiktis tos direktyvos nuostatoms.“

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. sausio 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja trečią dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento varduTarybos vardu

PirmininkasPirmininkas

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(3)

* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(4)

  OL C […], […], p. […].

(5)

  OL C […], […], p. […].

(6)

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, 73 psl.).

(7)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“, COM(2015) 185.

(8)

  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plano, COM(2016) 50.

(9)

  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (OL L 258, 2009 10 1, p. 11).

(10)

  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11)

  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(12)

  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(13)

  2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60).

(14)

  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(15)

  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(16)

  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(17)

  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(18)

  OL C …

(19)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, 73 psl.).

(20)

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“;


Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (1.12.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB

(COM(2016) 0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))

Nuomonės referentė: Elly Schlein

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą, kuriuo siekiama toliau stiprinti ES taisykles dėl kovos su pinigų plovimu, kad būtų užkertamas kelias teroristų finansavimui ir padidintas skaidrumas dėl to, kas iš tiesų yra įmonių ir patikos fondų savininkai, siekiant sustiprinti kovą su mokesčių vengimu.

Nuomonės referentė palankiai vertina Komisijos pasiūlytus pakeitimus, nes jie yra konstruktyvūs veiksmai siekiant spręsti mokesčių vengimo ir pinigų plovimo problemas. Panamos dokumentai dar kartą parodė, kad reikia skubiai pradėti taikyti veiksmingas taisykles siekiant tikrinti tikrąją įmonių bei kitų juridinių asmenų nuosavybę. Visų pirma, besivystančios šalys praranda labai daug išteklių dėl įtartinų susitarimų ir korupcinės veiklos tinklo, kuris apima anoniminių priedangos įmonių ir patikos fondų naudojimą.

Tačiau dabartinis pasiūlymas nėra pakankamai drąsus ir skubus atsakas, kurio tikisi piliečiai. Nuomonės referentė mano, kad paliktos tam tikros rimtos spragos: ne visi patikos fondai turėtų visuomenei atskleisti savo vadinamuosius tikruosius savininkus (TS), o kai kurie iš jų galėtų juos nuslėpti nuo visų, išskyrus tuos, kurie gali įrodyti „teisėtą interesą“. Atsižvelgiant į įmones, pagal galiojančią direktyvą numatyta nuostata, kurioje teigiama, kad, jei tikrasis savininkas negali būti nustatytas, vietoj jo gali būti paskirtas vyresniosios vadovybės narys. Be to, nors tikrąją nuosavybę rodanti riba buvo sumažinta nuo 25 % iki 10 % nuosavybės dalies, toks pakeitimas yra nedidelis, nes susijęs tik su „pasyviais nefinansiniais subjektais“.

Nuomonės referentė pritaria Komisijos pastangoms, tačiau ji mano, kad Europos Parlamentas ir Taryba turi imtis tolesnių veiksmų siekiant šalinti trūkumus, kurie kelia grėsmę, kad kova su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu bei slėpimu visame pasaulyje bus ne tokia veiksminga. Jei šios spragos nebus pašalintos, besivystančių šalių valdžios institucijoms ir toliau bus sudėtinga prasiskverbti pro uždangą, kurią sukūrė Europos priedangos įmonės, siekiant susigrąžinti pavogtą turtą ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais. ES turėtų pasinaudoti galimybe toliau sutvirtinti ES taisykles dėl kovos su pinigų plovimu ir skaidrumo didinimo, taip pat atsižvelgdama į konkrečius besivystančių šalių, kurioms neteisėtų finansinių srautų problema daro ypač didelį poveikį, poreikius. Pagal politikos suderinamumo vystymosi labui tikslą esame skatinami sudaryti galimybes besivystančioms šalims sutelkti savo šalių išteklius, visų pirma, pasinaudojant mokesčių sistema. Tik užtikrinus visišką viešą atskleidimą besivystančių šalių piliečiams bus sudarytos sąlygos užtikrinti, kad anoniminės priedangos įmonės nebūtų naudojamos itin svarbiems vystymuisi ištekliams išplauti.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  Sąjunga ir valstybės narės, viena vertus, ir trečiosios šalys, kita vertus, drauge privalo kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis taip pat reikėtų toliau pagrindinį dėmesį skirti besivystančių šalių finansinių sistemų ir įstaigų stiprinimui, kad jos galėtų geriau dalyvauti visuotiniame mokesčių reformos procese, siekiant stabdyti finansinius nusikaltimus ir susijusią neteisėtą veiklą, ir įdiegti kovos su pinigų plovimu mechanizmus, kurie padėtų geriau keistis duomenimis ir informacija su kitomis šalimis, siekiant nustatyti sukčiavimą ir teroristus.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  Reikia aiškiau nustatyti specifinį veiksnį, nuo kurio priklausys, kuri valstybė narė bus atsakinga už patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimą ir registravimą. Siekiant išvengti to, kad dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tam tikri patikos fondai niekur Sąjungoje nebus stebimi ir registruojami, visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros turi būti registruojamos ten, kur yra administruojamos. Kad būtų užtikrintas veiksmingas patikos fondų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimas ir registravimas, valstybės narės privalo bendradarbiauti ir tarpusavyje.

(21)  Reikia aiškiau nustatyti specifinį veiksnį, nuo kurio priklausys, kuri valstybė narė bus atsakinga už patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimą ir registravimą. Siekiant išvengti to, kad dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tam tikri patikos fondai niekur Sąjungoje nebus stebimi ir registruojami, visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros turėtų būti registruojamos ten, kur yra įsteigiamos, administruojamos ar valdomos. Kad būtų užtikrintas veiksmingas patikos fondų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimas ir registravimas, valstybės narės privalo bendradarbiauti ir tarpusavyje.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  Užtikrinant proporcingumą, tikrųjų savininkų informacija dėl bet kokių kitų patikos fondų, išskyrus patikos fondus su bet kokia nuosavybe, priklausančia asmeniui ar turima jo vardu, kai tas asmuo užsiima verslu, kurį sudaro ar kuriam priklauso patikos fondų valdymas, ir šiame pelno siekiančiame versle veikia kaip patikos fondo patikėtinis, turi būti pasiekiama tik teisėtą interesą turinčioms šalims. Teisėtą interesą pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir susijusių pirminių nusikaltimų atveju reikia pagrįsti lengvai prieinamomis priemonėmis, tokiomis kaip nevyriausybinių organizacijų įstatai ir veiklos misija, įrodoma ankstesne veikla, susijusia su kova prieš pinigų plovimą, teroristų finansavimą ar susijusius pirminius nusikaltimus, arba įrodymais pagrįstais tyrimus ar veiksmais šioje srityje.

Išbraukta.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35a)  Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu yra teisėtas tikslas, tačiau šioje direktyvoje nustatytos priemonės neturėtų niekaip trukdyti finansinei visų asmenų įtraukčiai Sąjungoje ir trečiosiose šalyse jų nediskriminuojant.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35b)  Piniginės perlaidos yra didelė pagalba šeimos ir bendruomenės vystymuisi. Pinigų plovimo prevencija yra svarbi, tačiau priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, neturėtų kliudyti tarptautiniams migrantams vykdyti piniginių perlaidų.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(35c)  Humanitarinė pagalba skirta tam, kad visame pasaulyje būtų teikiama pagalba ir parama asmenims, kuriems jos reikia, todėl ji yra nepaprastai svarbi. Priemonės, kurių paskirtis – kova su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir mokesčių vengimu, neturėtų trukdyti asmenims ir organizacijoms finansuoti tokios pagalbos, skirtos asmenims, kuriems jos reikia.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 6 punkto a papunktis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-a)  6 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

a)  įmonėse:

„a)  įmonėse:

i)  fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuriam (-iems) faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis (jie) tiesiogiai arba netiesiogiai turi pakankamą to subjekto akcijų, balsavimo teisių arba nuosavybės dalies procentą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas.

i)  visi fiziniai asmenys (jie negali būti atstovai, agentai, įgaliotiniai ar jiems lygiaverčiai asmenys), kuriems faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis (jie) tiesiogiai arba netiesiogiai turi pakankamą to subjekto akcijų, balsavimo teisių arba nuosavybės dalies procentą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas.

Fizinis asmuo, kuris turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kontroliuojantis (-ys) įmonę arba kelias įmones, kuri (-ios) turi 25 % plius vieną akciją arba didesnę nei 25 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (-i) netiesioginiu (-iais) savininku (-ais). Ši nuostata taikoma nedarant poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis. Nuspręsti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, galima, inter alia, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES [29] 22 straipsnio 1–5 dalyse išdėstytais kriterijais(3);

Fizinis asmuo, kuris turi 5 % plius vieną akciją arba didesnę nei 5 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (-iai) asmuo (-enys), kontroliuojantis (-ys) įmonę arba kelias įmones, kuri (-ios) turi 5 % plius vieną akciją arba didesnę nei 5 % kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (-i) netiesioginiu (-iais) savininku (-ais). Ši nuostata taikoma nedarant poveikio valstybių narių teisei nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis. Nuspręsti, ar kontrolė vykdoma kitomis priemonėmis, galima, inter alia, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES [29] 22 straipsnio 1–5 dalyse išdėstytais kriterijais(3);

ii)  vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys), jei, panaudojus visas įmanomas priemones ir neturint pagrįstų įtarimų, i punkte nurodytas asmuo nenustatytas arba jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i ir šį papunkčius;

ii)  jei subjektui nepavyksta pateikti fizinio asmens, kuris atitinka i punkte nustatytus kriterijus, tapatybės, jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), įpareigotieji subjektai įrašo, kad tikrojo savininko nėra, ir saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i papunktį.

 

Be to, įpareigotieji subjektai turėtų nustatyti ir patikrinti atitinkamo fizinio asmens, užimančio vyresniojo vadovo pareigas, kuris turėtų būti nustatytas kaip „vyresnysis vadovas“ (o ne „tikrasis savininkas“), tapatybę ir registruoti visų teisėtų subjekto savininkų duomenis;“

_________________

_________________

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&rid=1

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 6 punkto a papunkčio i papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   6 dalies a punkto i papunktyje pridedama ši pastraipa:

Išbraukta.

„Taikant šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies b punktą ir 30 straipsnį, antroje dalyje nustatyta savininko arba kontrolės indikacijos riba sumažinama iki 10%, jei juridinis asmuo yra pasyvus nefinansinis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/16/ES.“

 

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 punkto -a a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 6 punkto b papunktis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa)   6 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

b)   patikos struktūrų atveju:

„b)   patikos fondų atveju:

i)   patikėtojas;

i)   patikėtojas (-ai);

ii)   patikėtinis (-iai);

ii)   patikėtinis (-iai);

iii)   saugotojas, jei esama;

iii)   saugotojas (-ai), jei esama;

iv)   naudos gavėjai arba (jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio vieneto ar juridinio asmens, dar nėra žinomi) asmenų, kurių interesams atstovauti tas juridinis vienetas ar juridinis asmuo yra sukurti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, klasė;

iv)   naudos gavėjai arba (jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio vieneto ar juridinio asmens, dar nėra žinomi) asmenų, kurių interesams atstovauti tas juridinis vienetas ar juridinis asmuo yra sukurti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, klasė;

v)   kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą per tiesioginę arba netiesioginę nuosavybę arba kitomis priemonėmis.

v)   kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą per tiesioginę arba netiesioginę nuosavybę arba kitomis priemonėmis.

 

Atsižvelgiant į patikos fondus, kurie nurodomi pagal požymius arba klasę, patikos dokumente arba susijusiame dokumente turėtų būti nurodoma pakankamai informacijos apie naudos gavėją, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti naudos gavėjo tapatybę skirstymo metu arba naudos gavėjui ketinant pasinaudoti suteiktomis teisėmis.“

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1479387654876&uri=CELEX:32015L0849

Pagrindimas

Kadangi patikos fondas gali turėti daugiau nei vieną patikėtoją arba saugotoją, tikrojo savininko apibrėžtyse turėtų būti nurodomi „patikėtojas (-ai)“ ir „saugotojas (-ai)“, nes taip (jau) nurodomi „patikėtinis (-iai)“ ir „naudos gavėjas (-ai)“. Priešingu atveju šis neaiškumas galėtų būti panaudotas registruojant tik vieną iš galbūt daugelio patikėtojų arba saugotojų. Pagal EBPO pastabas dėl automatinių informacijos mainų bendrų duomenų teikimo standartų jau reikalaujama vartoti visų susijusių patikos fondų šalių daugiskaitą.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 8 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

28 straipsnio c punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

8a)  28 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

c)  buveinės valstybės narės arba trečiosios valstybės kompetentinga institucija grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai.

„c)  buveinės valstybės narės kompetentinga institucija grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai.“

(http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&qid=1479377482666&from=EN)

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 9 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 4 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-a)  4 dalis pakeičiama taip:

4.   Valstybės narės reikalauja, kad 3 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta.

„4.   Valstybės narės reikalauja, kad 3 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai praneštų apie atvejus, kai atskleidžiama ne visa arba neteisinga informacija.“

(http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&qid=1479377482666&from=EN)

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 9 punkto a papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   ištrinamas 5 dalies pirmos pastraipos c punktas ir antra pastraipa;

Išbraukta.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 9 punkto -a a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 5 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa)   5 dalis pakeičiama taip:

5.   Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti:

„5.   Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti:

a)   kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;

a)   kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;

b)   įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;

b)   įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;

c)   bet kuris asmuo arba organizacija, kurie gali įrodyti teisėtą interesą.

c)   visuomenė.

Asmenys arba organizacijos, nurodyti c punkte, gauna informaciją bent apie tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, pilietybę, gyvenamosios vietos šalį, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį.

Šią visuomenei prieinamą informaciją sudaro bent tikrojo savininko vardas ir pavardė, gimimo data, pilietybė, įmonės ar darbo adresas ir gyvenamoji šalis bei naudos intereso pobūdis ir apimtis.

Šios dalies tikslais galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir gali būti taikoma registracija internetu bei mokestis. Už informacijos pateikimą renkami mokesčiai neviršija tokiems veiksmams atlikti reikalingų administracinių sąnaudų.

Šios dalies tikslais galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai.“;

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1479387654876&uri=CELEX:32015L0849

Pagrindimas

TS registruose pateikiama informacija turėtų būti prieinama visuomenei atvirųjų duomenų forma. Reikalaujant, kad valstybės narės sukurtų registrus, kurie atitiktų atvirųjų duomenų standartus, taip pat užkertamas kelias registrams, kuriuose paieška vykdoma naudojant tik vieną parametrą, pvz., įmonės pavadinimą. Be to, tai labai palengvintų valstybių narių registrų sujungimą, kuris bus vykdomas ateinančiais metais.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 9 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 9 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„9.   Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 5 dalies b punkte minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką.

„9.   Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 5 dalies b ir c punktuose minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką, ypač tuo atveju, kai tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, išimtys niekada negali būti neribotos ir yra reguliariai iš naujo įvertinamos.

 

Leidimas taikyti išimtį turi būti aiškiai pažymėtas registre, kuriuo gali naudotis 5 dalies b ir c punktuose nurodyti subjektai.

Pagal šią dalį suteikiamos išimtys netaikomos kredito ir finansų institucijoms, taip pat įpareigotiesiems subjektams, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, kurie yra valstybės pareigūnai.

Pagal šią dalį suteikiamos išimtys netaikomos kredito ir finansų institucijoms, taip pat įpareigotiesiems subjektams, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje, kurie yra valstybės pareigūnai.

Pagrindimas

Formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad būtų sukurta automatinė bendra išimtis visoms įmonėms, kurios turi bent vieną jaunesnį nei tam tikro amžiaus asmenį, nurodomą kaip jų tikrasis savininkas. Dabartinė nuoroda į sukčiavimo riziką galėtų būti panaudota tam, kad būtų suteikta išimtis vien dėl ekonominio nuostolio priežasčių. Kai suteikiama išimtis, tai aiškiai nurodoma visuomenei prieinamame registre. Be to, šios išimtys neturėtų būti suteikiamos be jokių laiko apribojimų.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad straipsnis galios patikos fondams ir kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į patikos fondus panašią struktūrą arba funkcijas, tokioms kaip inter alia, fiducie, Treuhand arba fideicomiso.

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad straipsnis galios patikos fondams ir kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į patikos fondus panašią struktūrą arba funkcijas, tokioms kaip, inter alia, fiducie, Treuhand, waqf arba fideicomiso, ir visoms kitoms savo struktūra ar funkcijomis panašioms esamoms ar būsimoms juridinėms struktūroms.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, administruojamos šioje valstybėje narėje, patikėtiniai gautų ir laikytų adekvačią, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima šių subjektų tapatybę:

Valstybės narės reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, sukurtos, administruojamos ir (arba) veikiančios šioje valstybėje narėje, patikėtiniai gautų ir laikytų adekvačią, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima šių subjektų tapatybę:

a)   patikėtojo;

a)   patikėtojo (-ų);

b)   patikėtinio;

b)   patikėtinio (-ių);

c)   saugotojo (jei jų esama);

c)   saugotojo (-ų) (jei jų esama);

d)   naudos gavėjų arba naudos gavėjų kategorijos;

d)   naudos gavėjų arba naudos gavėjų kategorijos ir

e)   bet kurio kito fizinio asmens, realiai kontroliuojančio patikos fondą.“

e)   bet kurio kito fizinio asmens, realiai kontroliuojančio patikos fondą.“

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto b papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 3a dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„3a.   1 dalyje minima informacija saugojama centriniame registre, įkurtame valstybės narės, kurioje administruojamas patikos fondas.

„3a.   1 dalyje minima informacija saugojama centriniame registre, įkurtame valstybės narės, kurioje, sukurtas, administruojamas arba veikia patikos fondas.Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinių centrinių registrų ypatybes.“

Pagrindimas

Reikia įtraukti visus esamas ir būsimas juridines struktūras, kurios panašios į patikos fondus. Valstybės narės turėtų reikalauti registruoti visus patikos fondus, kurie reglamentuojami jų teise arba kuriuos administruoja ES gyvenantis asmuo, net jeigu visos kitos patikos fondo šalys ir jo turtas nėra Europos Sąjungoje. Tokiu būdu valstybės narės gali užtikrinti, kad jų teisė arba gyventojai nesudarytų palankių sąlygų pinigų plovimui arba mokesčių slėpimui kitose pasaulio šalyse, o tai ypač svarbu besivystančioms šalims.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 a dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„4a.   Šio straipsnio 3a dalyje minimame registre laikoma informacija apie bet kokius kitus patikos fondus, išskyrus nurodytus Direktyvos (ES) 2009/101 7b straipsnio b punkte, yra pasiekiama bet kokiam asmeniui ar organizacijai, galintiems įrodyti teisėtą interesą.

„4a.  Šio straipsnio 3a dalyje minimame registre laikoma informacija yra pasiekiama viešai atvirųjų duomenų formatu.

Teisėtą interesą galintiems įrodyti asmenims ir organizacijoms prieinamą informaciją sudaro tikrojo savininko pavardė, gimimo metai ir mėnuo, pilietybė ir gyvenamoji šalis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalies b punkte.

Šią viešai prieinamą informaciją sudaro tikrojo savininko pavardė, gimimo data, pilietybė ir gyvenamoji šalis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalies b punkte, bei naudos intereso pobūdis ir apimtis.

 

Valstybės narės užtikrina, kad išimtinėmis aplinkybėmis ir ypatingomis sąlygomis, kurios turi būti nustatytos pagal nacionalinę teisę, patikėtojas ir (arba) patikėtinis gali prašyti nacionalinių valdžios institucijų viešai nerodyti informacijos apie atitinkamą patikos fondą ar juridinę struktūrą, siekiant apsaugoti pažeidžiamų naudos gavėjų privatumą. Jeigu nacionalinė valdžios institucija sutinka su tokiu prašymu, į viešąjį registrą įtraukiamas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad prieinama informacija apie patikos fondą ar juridinę struktūrą yra neišsami. Visada turi būti galimybė ginčyti tokius sprendimus.

Pagrindimas

Atvirųjų duomenų formatas yra itin svarbus siekiant išvengti patikos fondų tikrųjų savininkų slėpimo: jis suteikia galimybę rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius siekiant geriau nustatyti neatitikimus, modelius, klaidas, grėsmes ir kt., taip pat suderinti tikrųjų savininkų duomenis su informacija iš kitų atitinkamų duomenų šaltinių, kurie svarbūs norint nustatyti korupciją visoje vertės grandinėje, t. y. sutarčių ir viešųjų pirkimų procesuose.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 b dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b.   Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kita juridine struktūra, kurios tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3a dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą, jei taikoma.“

4b.   Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kita juridine struktūra, kurios tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3a dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą, jei taikoma, ir pranešti apie bet kokį rastą neatitikimą tarp centriniame registre laikomos tikrųjų savininkų informacijos ir tikrųjų savininkų informacijos, surinktos kaip jų deramo klientų tikrinimo procedūrų dalies.“;

Pagrindimas

Reikalaujant, kad įpareigotieji subjektai praneštų apie neatitikimus tarp savo deramo klientų tikrinimo ir viešųjų tikrųjų savininkų registrų, būtų pagerinti viešuosiuose tikrųjų savininkų registruose esantys duomenys. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad įpareigotieji subjektai negali pasikliauti tikrųjų savininkų registruose esančia informacija, tačiau turi toliau vykdyti deramą klientų tikrinimą, kad žinotų, kas yra jų klientai.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto d a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 5 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

da)  5 dalis pakeičiama taip:

5.  Valstybės narės reikalauja, kad 4 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta.

„5.  Valstybės narės reikalauja, kad 4 dalyje nurodytame centriniame registre laikoma informacija būtų adekvati, tiksli ir atnaujinta. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai praneštų apie atvejus, kai atskleidžiama ne visa arba neteisinga informacija.“

(http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&qid=1479377482666&from=EN)

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto e papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 7a dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 4 ir 4a dalyse minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką.

Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 4 ir 4a dalyse minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką, ypač jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką. Išimtys niekada negali būti neribotos ir yra reguliariai iš naujo įvertinamos.

Pagrindimas

Žr. 1 straipsnio­ 1 dalies 9 punkto c papunktį.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 10 punkto h papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 10 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„10.  Įgyvendinant šį straipsnį laikoma, kad patikos fondas administruojamas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje įsteigti patikėtiniai.“

„10.  Įgyvendinant šį straipsnį laikoma, kad patikos fondas sukuriamas, administruojamas arba jo veikla vykdoma valstybėje narėje, jei jis:

 

a)   sukurtas arba valdomas tos valstybės narės teisės aktais arba tos valstybės narės jurisdikcijoje yra paskutinės instancijos apeliacinis teismas, or

 

b)   yra susijęs su ta valstybe nare, kadangi:

 

i)   patikos fondo vienas ar daugiau tikrųjų savininkų, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalies b punkte, yra tos valstybės narės rezidentas;

 

ii)   turi nekilnojamojo turto toje valstybėje narėje;

 

iii)   turi toje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens akcijų, balsavimo teisių arba nuosavybės dalį arba

 

iv)   turi toje valstybėje narėje veiklą vykdančios kredito įstaigos banko arba mokėjimo sąskaitą.“;

Pagrindimas

Patikos fondas turėtų būti registruotas visose valstybėse narėse, kuriose turi filialą.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2009/101/EB

7 straipsnio b a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  7 straipsnis papildomas šiuo b a punktu:

 

„ba)   neatskleidžiama tikrųjų savininkų informacija, kaip reikalaujama 7b straipsnyje.“

(http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32009L0101&rid=1)

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 b punktas (naujas)

Direktyva 2009/101/EB

7 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b)  7 straipsnis papildomas antra pastraipa:

 

„Valstybės narės užtikrina, kad, nustačius reikalavimus juridiniams asmenims, sankcijas būtų galima taikyti asmenims, taip pat valdymo organo nariams, kurie pagal nacionalinę teisę atsako už pažeidimą.“

(http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32009L0101&rid=1)

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šią informaciją sudaro tikrojo savininko pavardė, gimimo metai ir mėnuo, pilietybė ir gyvenamoji šalis bei naudos intereso pobūdis ir apimtis.

Šią informaciją sudaro tikrojo savininko pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis ir kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso), taip pat naudos intereso pobūdis ir apimtis.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima tikrųjų savininkų informacija taip pat bus viešai pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, minimą 4a straipsnio 2 dalyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima tikrųjų savininkų informacija taip pat bus viešai pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, minimą 4a straipsnio 2 dalyje, ir kad jai bus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, taip pat registracijos internete reikalavimas.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai prieiga prie 1 dalyje minimos informacijos tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali padaryti išimtį dėl privalomo visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimo.

4.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai prieiga prie 1 dalyje minimos informacijos tikrajam savininkui gali sukelti pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali padaryti išimtį dėl privalomo visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimo. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, išimtys niekada negali būti neribotos ir yra reguliariai iš naujo įvertinamos. Leidimas taikyti išimtį aiškiai pažymimas registre, kuriuo gali naudotis Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 5 dalies b ir c punktuose nurodyti subjektai.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 5 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių siekiant užtikrinti šios direktyvos reikalavimų vykdymą. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokią informaciją, reikalingą atitikties stebėsenai ir patikrinimams vykdyti, ir turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų sąžiningi ir tinkamos kvalifikacijos.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija

Nuorodos

COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

12.9.2016

LIBE

12.9.2016

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Elly Schlein

21.10.2016

55 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

6.10.2016

Svarstymas komitete

7.11.2016

 

 

 

Priėmimo data

29.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Ignazio Corrao, Nirj Deva, Raymond Finch, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Norbert Neuser, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Seb Dance, Ádám Kósa, Adam Szejnfeld, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Xabier Benito Ziluaga, Dariusz Rosati, Jarosław Wałęsa


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (8.12.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB

(COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))

Nuomonės referentas: Emmanuel Maurel

PAKEITIMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  politikos kryptys ir veiksmai kitose svarbiose Sąjungos kompetencijos srityse, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo, turėtų būti naudojami, kai galima, siekiant papildyti darbą, kurio tikslas – kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu naudojantis finansų sistema. Šiomis politikos kryptimis ir veiksmais turėtų būti siekiama papildyti kitus Sąjungos politikos tikslus ir jiems nepakenkti;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo veiksmai vis dažniau vykdomi pasitelkiant komercinius sandorius, šiuo tikslu manipuliuojant kaina, kiekiu arba kokybe. Finansinis ir mokesčių skaidrumas – tai pagrindiniai Sąjungos prekybos politikos prioritetai, todėl šalims, toleruojančioms pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą, neturėtų būti suteikiama jokių prekybos privilegijų palaikant santykius su Sąjunga;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10b)  pagal strategiją „Prekyba visiems“ reikėtų imtis tolesnių veiksmingų priemonių prekybos paslaugomis srityje siekiant užkirsti kelią tam, kad prekyba paslaugomis būtų naudojamasi neteisėto kapitalo judėjimo tikslais, turint omenyje tai, kad vykdant laisvą prekybą prekėmis ir paslaugomis su besivystančiomis šalimis padidėja pinigų plovimo grėsmė ir kad Sąjungos vykdomos prekybos paslaugomis su vadinamaisiais mokesčių rojais mastas šešis kartus viršija tokios pat prekybos su palyginamomis šalimis mastą; kadangi kalbant apie prekybą prekėmis tokių skirtumų nėra;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10c)  per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija turėtų pateikti valstybėms narėms ataskaitą dėl jau galiojančių ES prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis galimų spragų skyriuose, skirtuose finansinių paslaugų ir įsisteigimo klausimams, visų pirma investicijų ir įsisteigimo apibrėžties, prudencinių išimčių taikymo srities ir laikotarpių, pinigų pervedimo viršutinių ribų buvimo ar nebuvimo tarp prekybos susitarimo šalių, leistinų šiam pervedimui valiutų, banko paslapties patvirtinimo ir nuostatų dėl keitimosi duomenimis buvimo;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10d)  kompetentingos institucijos turėtų vykdyti griežtesnę finansinių paslaugų liberalizavimo priežiūrą ir atlikti ex ante analizę; turint omenyje eksponentiškai gausėjančias finansines inovacijas, finansinių paslaugų įtraukimas į Sąjungos prekybos susitarimus ir partnerystes turėtų būti grindžiamas teigiamų sąrašų sudarymu;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10e)  į būsimų prekybos susitarimų skyrius, skirtus finansinių paslaugų ir įsisteigimo klausimams, turėtų būti įtrauktos siauros investicijų apibrėžtys, kad į taikymo sritį nepatektų produktai, kuriems būdingas didelis rizikos potencialas, kiek tai susiję su nedeklaruojamais piniginiais ištekliais; teritorijose, kurias apima prekybos susitarimas, turėtų būti numatyta įsteigti viešus sukurtų, administruojamų ar vykdančių veiklą bendrovių, patikos fondų arba panašių juridinių struktūrų galutinių tikrųjų savininkų registrus; turėtų būti įtraukti susitarimai dėl finansinių srautų kontrolės ir banko paslapties panaikinimo, laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir atvirųjų duomenų standartų; prudencinių išimčių taikymo sritis ir laikotarpiai turėtų būti išplėsti už „būtinų mokėjimų balanso deficito“ ribų, o įpareigojimas dėti kuo didesnes pastangas turėtų būti pakeistas privalomomis nuostatomis;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(37a)  pagrindiniai skaidrumo standartai turėtų būti privalomi ir jais turėtų būti vadovaujamasi vedant derybas dėl Sąjungos prekybos susitarimų ir partnerysčių bei tokius susitarimus ir partnerystes persvarstant. Prekybos partneriai turėtų netekti pagal prekybos susitarimus su Sąjunga numatytų privilegijų, jei jie nepaiso atitinkamų tarptautinių standartų, pvz., EBPO parengto bendro duomenų teikimo standarto, EBPO Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, tikrųjų savininkų registro nuostatų ir Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų. Įgyvendinant EBPO Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo, būtina visapusiškai taikyti atskirų šalių ataskaitų sistemą daugiašalėms įmonėms;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(37b)  prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimuose turėtų būti pateikiama tiksli informacija apie atitinkamos trečiosios šalies arba šalių veiklos rezultatus šiuo požiūriu, įskaitant atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą. Itin svarbu stiprinti gero valdymo sąlygas dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir numatyti pagal tokius susitarimus teikti joms techninę pagalbą, net jei šios nuostatos yra neprivalomos;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

37 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(37c)  tais atvejais, kai jau esama prekybos susitarimų su besivystančiomis šalimis arba dėl šių susitarimų deramasi, kaip dalis susitarimo turi būti numatyta pakankamai lėšų, kad būtų sukurti techniniai, žmogiškieji ir instituciniai pajėgumai pirmiau minėtiems reikalavimams vykdyti. Metinėse Sąjungos sudarytų prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis įgyvendinimo ataskaitose turėtų būti specialus skirsnis finansinių paslaugų ir įsisteigimo klausimams ir turėtų būti pateikiama patikrinama informacija apie pirmiau minėtų reikalavimų laikymąsi;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)

Direktyva 2015/849/ES

2 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1)  2 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktis keičiamas taip:

e)  kitiems asmenims, prekiaujantiems prekėmis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;“

e)  kitiems asmenims, prekiaujantiems prekėmis ar paslaugomis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;“

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&from=LT

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2015/849/ES

11 straipsnio c punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a)  11 straipsnio c punktas keičiamas taip:

c)  prekėmis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;“

c)  prekėmis ar paslaugomis prekiaujančių asmenų atveju, kai vykdomi nenuolatiniai sandoriai grynaisiais pinigais, kurių vertė – 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje;“

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015L0849&from=IT

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

18 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Dėl sandorių su didelės rizikos trečiosiomis šalimis valstybės narės reikalauja, kad su fiziniais ar juridiniais asmenimis, įsteigtais trečiosiose šalyse, pagal 9 straipsnio 2 dalį priskirtose didelės rizikos trečiosioms šalimis, dirbantys įpareigotieji subjektai taikytų bent visas toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones:

1.  Dėl sandorių (įskaitant komercinius sandorius) su didelės rizikos trečiosiomis šalimis valstybės narės reikalauja, kad su fiziniais ar juridiniais asmenimis, įsteigtais trečiosiose šalyse, pagal 9 straipsnio 2 dalį priskirtose didelės rizikos trečiosioms šalimis, dirbantys įpareigotieji subjektai taikytų bent visas toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones:

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija

Nuorodos

COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

12.9.2016

LIBE

12.9.2016

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Emmanuel Maurel

12.10.2016

55 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

6.10.2016

Svarstymas komitete

29.11.2016

 

 

 

Priėmimo data

5.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

4

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, David Martin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bendt Bendtsen, Reimer Böge, Klaus Buchner, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Sander Loones

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mairead McGuinness, Molly Scott Cato, Ramón Luis Valcárcel Siso


Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (18.1.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB

(COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD))

Nuomonės referentas: Kostas Chrysogonos

TRUMPAS PAGRINDIMAS

I. Įžanga

Šiuo pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti du dabartinius ES teisės aktus dėl finansų kontrolės ir skaidrumo siekiant sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu(1).

Šiomis aplinkybėmis buvo nustatytos penkios pagrindinės problemos: 1) dėl neaiškių ir nesuderintų deramo klientų tikrinimo reikalavimų nevykdomas veiksmingas įtartinų sandorių, susijusių su didelės rizikos trečiosiomis šalimis, stebėjimas; 2) institucijos nepakankamai stebi naudojantis virtualiosiomis valiutomis atliekamus įtartinus sandorius ir neturi galimybės susieti sandorių su identifikuotais asmenimis; 3) dabartinės priemonės, kuriomis siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su anoniminėmis išankstinio mokėjimo priemonėmis, yra nepakankamos; 4) finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) laiku negauna ir neperduoda informacijos, kurią turi įpareigotieji subjektai; 5. FŽP neturi prieigos arba turi pavėluotą prieigą prie informacijos apie banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę(2).

Šioje srityje svarbu pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp pakankamų patikrinimų siekiant veiksmingai užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams ir teroristų finansavimui ir privatumo bei pagrindinių teisių apsaugos. Pastaraisiais metais dėl vis didesnės finansinių pažeidimų ir teroristų veiklos daromos žalos ši pusiausvyra pasikeitė, nes prireikė griežtesnių priemonių apskritai siekiant apsaugoti visuomenę. Taigi tai šių interesų, kurie gali tam tikru mastu kirstis tarpusavyje, pusiausvyros klausimas, taip pat proporcingumo klausimas.

II. Virtualiųjų valiutų reglamentavimas

Virtualiosios valiutos šiuo metu yra retas reiškinys, tačiau gali būti, kad jos taps vis svarbesnės. Bet kokiu atveju aišku, kad jas galima netinkamai panaudoti nusikalstamais tikslais. Todėl Komisija virtualiųjų valiutų keitimo platformoms ir depozicinės piniginės paslaugų teikėjams siūlo taikyti kai kurias pranešimų teikimo prievoles, kurios taikomos ir tradicinių finansinių paslaugų teikėjams. Pagal šią sistemą FŽP turėtų turėti galimybę susieti virtualiosios valiutos adresus su virtualiųjų pinigų savininko tapatybe.

Pranešėjas pritaria šiam žingsniui, tačiau sutinka su Europos Centrinio Banko teiginiu, kad ši prievolė teikti pranešimus neturėtų būti suformuluota taip, kad galėtų būti vertinama kaip pritarimas virtualiosioms valiutoms.

III. Anonimiškoms išankstinio mokėjimo kortelėms taikomi apribojimai

Anonimiškos išankstinio mokėjimo kortelės gali būti naudingos mokėjimo priemonės, ypač santykinai nedidelių sumų atveju. Tačiau jos gali būti naudojamos sukčiavimo tikslais(3). Komisija siūlo sumažinti naudojant tokias korteles atliekamų mokėjimų ribas neatliekant sistemingų deramų patikrinimų, taip pat nebetaikyti deramo patikrinimo išimties mokėjimams internetu.

Pranešėjas pritaria tam tikriems griežtesniems tokių kortelių patikrinimams, nes buvo įrodyta netinkamo jų naudojimo atvejų, tačiau mano, kad šie apribojimai neturi būti tokie griežti, kad praktiškai taptų nebeįmanoma tokių kortelių naudoti. Be to, jis mano, kad turi būti atidžiau išnagrinėtas siūlomų priemonių poveikis konkurencingumui, ypač išankstinio mokėjimo priemonių ir virtualiųjų valiutų srityje veikiančioms MVĮ.

IV. FŽP įgaliojimai gauti informaciją

Komisijos pasiūlyme padidinami valstybių narių FŽP įgaliojimai prašyti informacijos iš finansų įstaigų. Šiuo metu FŽP gali prašyti informacijos tik tuo atveju, jei atitinkama finansų įstaiga įspėjo juos apie neįprastą veiklą. Taigi pasiūlyme FŽP leidžiama prašyti informacijos savo iniciatyva. Valstybėse narėse taip pat turi būti įsteigti banko sąskaitų turėtojų centriniai registrai.

Pranešėjas mano, kad finansinio slaptumo apribojimai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes yra pateisinami. Visais atvejais turi būti visapusiškai laikomasi visų šalių pagrindinių teisių.

V. Bendra pozicija dėl didelės rizikos trečiųjų šalių

Dabar ES turi palyginti trumpą bendrą didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą, su jomis susijusiems finansiniams sandoriams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pasiūlyme išdėstomi bendri standartai, taikytini į tas jurisdikcijas ir iš jų vykdomiems finansiniams sandoriams.

Pranešėjas mano, kad tokia bendra pozicija yra būtina.

VI. Prieiga prie tikrųjų savininkų informacijos

Vienas iš svarbiausių pasiūlymo aspektų susijęs su didesniais reikalavimais skelbti informaciją apie tikruosius bendrovių, patikos fondų ir kitų panašių struktūrų savininkus ir suteikti prieigą prie jos. Daug pastarojo meto politinių skandalų parodė, kad tokios struktūros gali būti būdas išvengti mokesčių arba tinkamos finansinių reikalų priežiūros. Šiuo pasiūlymu siekiama suteikti visuomenei galimybę susipažinti su išsamesniu registru, kuriame būtų tam tikra informacija apie tikruosius bendrovių ar patikos fondų savininkus, užuot suteikus prieigą tik tam tikroms įstaigoms. Be to, taip pat patikslinamos patikos fondų registravimo vietos taisyklės.

Pranešėjas mano, kad šis didesnis skaidrumas būtinas siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą finansų sistema. Ypač svarbu, kad tikrojo savininko naudos teisių deklaravimo riba būtų pakankamai žema – Komisijos pasiūlymas sumažinti ją nuo 25 % iki 10 % gali būti patvirtintas.

VII. Išvada

Pranešėjas mano, kad šis pasiūlymas pateiktas laiku, nes jis būtinas siekiant sustiprinti Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisinę sistemą. Pagrindinės Komisijos pasiūlymo nuostatos gali būti patvirtintos, tačiau su tam tikrais pakeitimais, kuriais siekiama dar labiau sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, drauge užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms šioje srityje.

PAKEITIMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingus Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas   1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2015/84924 sudaro pagrindinę teisinę priemonę dėl Sąjungos finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos. Ši Direktyva, kuri iki 2017 m. birželio 26 d. bus perkelta į nacionalinę teisę, nustato išsamią programą, skirtą lėšų ar turto kaupimo terorizmo tikslams problemai spręsti reikalaujant, kad valstybės narės atpažintų, suprastų ir mažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2015/84924 sudaro pagrindinę teisinę priemonę dėl Sąjungos finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos. Šioje Direktyvoje, kuri iki 2017 m. birželio 26 d. bus perkelta į nacionalinę teisę, nustatoma atnaujinta, skaidri, efektyvi ir išsami teisinė sistema, skirta lėšų ar turto kaupimo terorizmo tikslams problemai spręsti reikalaujant, kad valstybės narės atpažintų, suprastų, mažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir užkirstų jai kelią.

_________________

_________________

24 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, 73 psl.).

24 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, 73 psl.).

Pakeitimas     2

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Paskutiniai teroristų išpuoliai atskleidė naujas tendencijas ‒ ypač dėl būdų, kuriais teroristų grupuotės finansuoja ir atlieka savo operacijas. Kaip alternatyva finansų sistemoms, vis labiau, populiarėja tam tikros šiuolaikinių technologijų paslaugos, kurios nepatenka į Sąjungos teisės aktų taikymo sritį arba naudojasi lengvatomis, kurių nebegalima pateisinti. Norint neatsilikti nuo vis stiprėjančių tendencijų, reikia imtis tolesnių priemonių esamai prevencinei sistemai stiprinti.

(2)  Paskutiniai teroristų išpuoliai atskleidė naujas tendencijas ‒ ypač dėl būdų, kuriais teroristų grupuotės finansuoja ir atlieka savo operacijas. Kaip alternatyva finansų sistemoms, vis labiau, populiarėja tam tikros šiuolaikinių technologijų paslaugos, kurios nepatenka į Sąjungos teisės aktų taikymo sritį arba naudojasi lengvatomis, kurių nebegalima pateisinti. Norint neatsilikti nuo vis stiprėjančių tendencijų, reikėtų imtis tolesnių priemonių didesniam finansinių sandorių ir įmonių skaidrumui užtikrinti pagal Sąjungoje taikomas prevencinės teisinės sistemos nuostatas, siekiant gerinti esamą prevencinę sistemą ir veiksmingiau kovoti su terorizmo finansavimu.

Pakeitimas     3

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2015/849 tikslus, visus šios direktyvos pakeitimus reikia suderinti su Sąjungos veikla, vykdoma kovos su terorizmu ir teroristų finansavimo srityje. Europos saugumo darbotvarkė25 iškėlė dar veiksmingesnių ir išsamesnių priemonių prieš teroristų finansavimą poreikį pabrėždama, kad įsiskverbimas į finansų rinkas sudaro sąlygas teroristų finansavimui. 2015 m. gruodžio 17–18 d. Europos Tarybos išvados irgi pabrėžė poreikį visose srityse skubiai imtis tolesnių priemonių prieš terorizmo finansavimą.

(3)  Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2015/849 tikslus, visus šios direktyvos pakeitimus reikia suderinti su Sąjungos veikla, vykdoma kovos su terorizmu ir teroristų finansavimo srityje, tinkamai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamas pagrindines teises ir principus, taip pat proporcingumo principo laikymąsi ir taikymą. Europos saugumo darbotvarkėje25 nustatytas prioritetas atnaujinti ES teisinę sistemą, skirtą kovai su terorizmu, nurodant dar veiksmingesnių ir išsamesnių priemonių prieš teroristų finansavimą poreikį ir pabrėžiant, kad įsiskverbimas į finansų rinkas sudaro sąlygas teroristų finansavimui. 2015 m. gruodžio 17–18 d. Europos Tarybos išvados irgi pabrėžė poreikį visose srityse skubiai imtis tolesnių priemonių prieš terorizmo finansavimą.

_________________

_________________

25 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“, COM(2015) 185 galutinis.

25 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos saugumo darbotvarkė“, COM(2015) 185 galutinis.

Pakeitimas     4

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  Sąjungos priemonės taip pat privalo tiksliai atspindėti tarptautiniu lygiu vykdomą plėtrą ir įsipareigojimus. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2199 (2015) primygtinai ragina valstybes užkirsti kelią teroristų grupuočių prieigai prie tarptautinių finansų institucijų.

(5)  Sąjungos priemonės taip pat privalo tiksliai atspindėti tarptautiniu lygiu vykdomą plėtrą ir įsipareigojimus. JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis 2199 (2015) ir 2253 (2015) valstybės primygtinai raginamos užkirsti kelią teroristų grupuočių prieigai prie tarptautinių finansų institucijų.

Pakeitimas     5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  Virtualiųjų ir dekretinių (tai yra, teisėta mokėjimo priemone paskelbtų) valiutų konvertavimo paslaugos teikėjai ir virtualiųjų valiutų depozicinės piniginės paslaugos teikėjai neprivalo atskleisti įtartinos veiklos. Tad teroristų grupuotės gali pervesti pinigus į Sąjungos finansų sistemą arba virtualiųjų valiutų tinkluose maskuodami pervedimus arba pasinaudodami tam tikru šių platformų anonimiškumo laipsniu. Todėl būtina išplėsti Direktyvos (ES) 2015/849 taikymo sritį įtraukiant virtualiųjų valiutų konvertavimo platformas ir depozicinės piniginės paslaugos teikėjus. Kompetentingos institucijos privalo turėti galimybę stebėti virtualiųjų valiutų naudojimą. Tai būtų subalansuotas ir proporcingas metodas, apsaugantis techninę pažangą ir aukšto lygio skaidrumą, pasiektą alternatyvioje finansų ir socialinio verslumo srityje.

(6)  Virtualiųjų ir dekretinių (tai yra, teisėta mokėjimo priemone paskelbtų) valiutų konvertavimo paslaugos teikėjai ir virtualiųjų valiutų depozicinės piniginės paslaugos teikėjai, emitentai, administratoriai, tarpininkai ir platintojai, taip pat internetinių mokėjimo sistemų paslaugų teikėjai neprivalo atskleisti įtartinos veiklos. Tad teroristų grupuotės gali pervesti pinigus į Sąjungos finansų sistemą arba virtualiųjų valiutų tinkluose maskuodami pervedimus arba pasinaudodami tam tikru šių platformų anonimiškumo laipsniu. Todėl būtina išplėsti Direktyvos (ES) 2015/849 taikymo sritį įtraukiant virtualiųjų valiutų konvertavimo platformas, depozicinės piniginės paslaugos teikėjus, virtualiosios valiutos emitentus, administratorius, tarpininkus ir platintojus, taip pat internetinių mokėjimo sistemų paslaugos teikėjus. Kompetentingos institucijos privalo turėti galimybę stebėti virtualiųjų valiutų naudojimą, kad nustatytų įtartiną veiklą. Tai būtų subalansuotas ir proporcingas metodas, kuriuo kartu būtų apsaugota šių valiutų paskatinta inovatyvi techninė pažanga ir aukšto lygio skaidrumas, pasiektas alternatyvioje finansų ir socialinio verslumo srityje.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Virtualiųjų valiutų patikimumas nedidės, jei jos bus naudojamos nusikalstamais tikslais. Anonimiškumas šiuo atveju labiau kliudys, o ne padės naujoms virtualiosiomis valiutoms ir jų potencialios naudos sklaidai. Virtualiųjų valiutų konvertavimo platformų ir depozicinės piniginės paslaugos teikėjų įtrauktis neišspręs iki galo sandorių virtualiąja valiuta anonimiškumo klausimo, nes didelė virtualiųjų valiutų sferos dalis išliks anonimiška, kadangi naudotojai gali sudaryti sandorius ir be konvertavimo platformų ar depozicinės piniginės paslaugos teikėjų. Kovodami su anonimiškumo keliama rizika nacionaliniai finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) privalo turėti galimybę susieti virtualiosios valiutos adresą su virtualiųjų valiutų savininko tapatybe. Be to, reikia toliau analizuoti galimybę leisti naudotojams pateikti savanorišką pranešimą nurodytoms institucijoms.

(7)  Kovojant su anonimiškumo keliama rizika, nacionaliniai finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP) privalo turėti galimybę susieti virtualiosios valiutos adresą su virtualiųjų valiutų savininko tapatybe, o virtualiosios valiutos neturėtų būti anonimiškos.

(Žr. Europos Centrinio Banko 2016 m. spalio 12 d. nuomonę – CON/2016/49)

Pagrindimas

Nors pageidautina nustatyti taisykles siekiant, kad virtualiosios valiutos nebūtų naudojamos pinigų plovimo tikslais, Europos Sąjunga nebūtinai turi tai darydama remti tokių valiutų naudojimą.

Pakeitimas     7

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelės turi teisėtą panaudojimo būdą ir prisideda prie finansinės įtraukties. Tačiau anonimiškas išankstinio mokėjimo korteles lengva panaudoti teroristinių išpuolių ir logistikos finansavimui. Todėl be galo svarbu iš teroristų atimti šiuos jų operacijų finansavimo būdus, toliau mažinant limitus ir didžiausias sumas, iki kurių įpareigotiesiems subjektams leidžiama netaikyti tam tikrų deramo klientų patikrinimo priemonių, pateiktų Direktyvoje (ES) 2015/849. Tad deramai atsižvelgus į klientų poreikį naudoti bendros paskirties išankstinio mokėjimo priemones ir nedraudžiant tokių priemonių naudojimo dėl socialinės ir finansinės įtraukties skatinimo, labai svarbu sumažinti dabartines ribas, nustatytas anonimiškoms bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelėms, ir neatleisti nuo deramo klientų patikrinimo, kai jos naudojamos internete.

(11)  Bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelės, kurios laikomos turinčiomis socialinę vertę, turi teisėtą panaudojimo būdą ir yra prieinama priemonė, kuria prisidedama prie finansinės įtraukties. Tačiau anonimiškas išankstinio mokėjimo korteles lengva panaudoti teroristinių išpuolių ir logistikos finansavimui. Todėl be galo svarbu iš teroristų atimti šiuos jų operacijų finansavimo būdus, toliau mažinant limitus ir didžiausias sumas, iki kurių įpareigotiesiems subjektams leidžiama netaikyti tam tikrų deramo klientų patikrinimo priemonių, pateiktų Direktyvoje (ES) 2015/849. Tad deramai atsižvelgus į klientų poreikį naudoti bendros paskirties išankstinio mokėjimo priemones teisėtais tikslais ir nedraudžiant tokių priemonių naudojimo siekiant skatinti socialinę ir finansinę įtrauktį, labai svarbu sumažinti dabartines ribas, nustatytas anonimiškoms bendros paskirties išankstinio mokėjimo kortelėms.

Pakeitimas     8

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  FŽP atlieka svarbų vaidmenį nustatant teroristų tinklų finansines operacijas ‒ ypač tarpvalstybines ‒ ir aptinkant jų finansinius rėmėjus. Kadangi nėra privalomų tarptautinių standartų, išlieka dideli FŽP funkcijų, kompetencijų ir galių skirtumai. Tačiau šie skirtumai neturėtų paveikti FŽP veiklos, ypač gebėjimo rengti prevencines analizes remiant visas už žvalgybą, tiriamąją ir teismų veiklą atsakingas institucijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. FŽP privalo gauti informaciją ir be kliūčių ja keistis, įskaitant atitinkamą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Visose įtariamų nusikaltimų bylose ir ypač bylose dėl terorizmo finansavimo informacija turi būti teikiama tiesiogiai, greitai ir be nederamos gaišaties. Tad be galo svarbu toliau stiprinti FŽP veiksmingumą ir efektyvumą, aiškiau nustatant FŽP galias ir savitarpio bendradarbiavimą.

(13)  Finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP), kaip decentralizuotas ir sudėtingas tinklas, padeda ES valstybėms narėms geriau bendradarbiauti tarpusavyje. Jie atlieka svarbų vaidmenį nustatant teroristų tinklų finansines operacijas ‒ ypač tarpvalstybines ‒ ir aptinkant jų finansinius rėmėjus. Kadangi nėra privalomų tarptautinių standartų, išlieka dideli FŽP funkcijų, kompetencijų ir galių skirtumai. Tačiau šie skirtumai neturėtų paveikti FŽP veiklos, ypač gebėjimo rengti prevencines analizes remiant visas už žvalgybą, tiriamąją ir teismų veiklą atsakingas institucijas bei tarptautinį bendradarbiavimą. FŽP privalo gauti informaciją ir be kliūčių ja keistis, įskaitant atitinkamą bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Visose įtariamų nusikaltimų bylose ir ypač bylose dėl terorizmo finansavimo informacija turi būti teikiama tiesiogiai, greitai ir be nederamos gaišaties. Tad be galo svarbu toliau stiprinti FŽP veiksmingumą ir efektyvumą, aiškiau nustatant FŽP galias ir savitarpio bendradarbiavimą.

Pakeitimas     9

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  Sukūrus Europos FŽP, kuris padėtų valstybių narių FŽP atlikti užduotis ir juos remtų, būtų sukurtas veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus būdas užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo ataskaitų priėmimą, analizę ir sklaidą vidaus rinkoje.

Pakeitimas     10

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  FŽP privalo turėti galimybę iš įpareigotojo subjekto gauti visą su savo veikla susijusią reikiamą informaciją. Nesuvaržyta prieiga prie informacijos be galo svarbi užtikrinant, kad pinigų srautai bus tinkamai sekami, nelegalūs tinklai ir srautai nustatomi ankstyvoje fazėje. Kai FŽP prireikia papildomos informacijos iš įpareigotųjų subjektų įtarimo dėl pinigų plovimo pagrindu, tokį įtarimą gali sukelti ne tik anksčiau FŽP gautas pranešimas apie įtartiną sandorį, bet ir kitos priemonės, tokios kaip FŽP atlikta analizė, kompetentingų institucijų atlikta žvalgyba ar kito FŽP turima informacija. Taigi FŽP privalo turėti galimybę gauti informaciją iš bet kokio įpareigotojo subjekto, net jei konkretus įpareigotasis subjektas prieš tai nebūtų pateikęs pranešimo. FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją kito Sąjungos FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP.

(14)  FŽP privalo turėti galimybę iš įpareigotojo subjekto gauti visą su savo veikla susijusią reikiamą informaciją. Nesuvaržyta prieiga prie informacijos be galo svarbi užtikrinant, kad pinigų srautai bus tinkamai sekami, nelegalūs tinklai ir srautai nustatomi ankstyvoje fazėje. Kai FŽP prireikia papildomos informacijos iš įpareigotųjų subjektų įtarimo dėl pinigų plovimo pagrindu, tokį įtarimą gali sukelti ne tik anksčiau FŽP gautas pranešimas apie įtartiną sandorį, bet ir kitos priemonės, tokios kaip FŽP atlikta analizė, kompetentingų institucijų atlikta žvalgyba ar kito FŽP turima informacija. Taigi FŽP privalo turėti galimybę gauti jų pareigoms tinkamai atlikti reikalingą finansinę, administracinę ir teisėsaugos informaciją iš bet kokio įpareigotojo subjekto, net jei konkretus įpareigotasis subjektas prieš tai nebūtų pateikęs pranešimo FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją kito Sąjungos FŽP pateikto prašymo pagrindu ir keistis informacija su prašymą pateikusiu FŽP.

Pakeitimas     11

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  FŽP ir kitų kompetentingų institucijų pavėluotai gaunama informacija apie banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę gali sukliudyti aptikti su terorizmu siejamų lėšų pervedimą. Nacionaliniai duomenys, leidžiantys identifikuoti vienam asmeniui priklausančias banko ir mokėjimų sąskaitas, yra fragmentiški, todėl FŽP ir kitos kompetentingos institucijos negali jų gauti laiku. Tad be galo svarbu visose valstybėse narėse įkurti centralizuotus automatinius mechanizmus, tokius kaip registras ar duomenų paieškos sistema, kurie veiksmingai padėtų laiku gauti informaciją apie banko ir mokėjimo sąskaitų savininkus, jų įgaliotinius ir tikruosius savininkus.

(15)  FŽP ir kitų kompetentingų institucijų pavėluotai gaunama informacija apie banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę ir seifus, ypač anoniminius, gali sukliudyti aptikti su terorizmu siejamų lėšų pervedimą. Nacionaliniai duomenys, leidžiantys identifikuoti vienam asmeniui priklausančias banko ir mokėjimų sąskaitas ir seifus, yra fragmentiški, todėl FŽP ir kitos kompetentingos institucijos negali jų gauti laiku. Tad be galo svarbu visose valstybėse narėse įkurti centralizuotus automatinius mechanizmus, tokius kaip registras ar duomenų paieškos sistema, kurie veiksmingai padėtų laiku gauti informaciją apie banko ir mokėjimo sąskaitų bei seifų savininkus, jų įgaliotinius ir tikruosius savininkus.

Pakeitimas     12

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  Gerbiant privatumą ir saugant asmens duomenis, tokiuose registruose reikia laikyti minimalų duomenų, reikalingų AML tyrimams atlikti, kiekį. Tų duomenų subjektus reikia informuoti, kad jų duomenys registruojami ir pasiekiami FŽP, bei nurodyti kontaktinį centrą, kur jie galėtų patikrinti ir ištaisyti duomenis. Perkeldamos šias nuostatas į nacionalinę teisę valstybės narės turi nustatyti ilgiausią saugojimo terminą (su tinkamai pagrįsta jo trukme), taikomą asmens duomenų registravimui registruose, ir numatyti jų sunaikinimo tvarką, kai informacija nurodytai paskirčiai nebebus reikalinga. Prieiga prie registrų ir duomenų bazių turi būti suteikiama tik būtinumo žinoti pagrindu.

(16)  Gerbiant privatumą ir saugant asmens duomenis, tokiuose registruose reikia laikyti minimalų duomenų, reikalingų AML ar terorizmo finansavimo tyrimams atlikti, kiekį. Tų duomenų subjektus reikia informuoti, kad jų duomenys registruojami ir pasiekiami FŽP, bei nurodyti kontaktinį centrą, kur jie galėtų patikrinti ir ištaisyti duomenis. Perkeldamos šias nuostatas į nacionalinę teisę valstybės narės turi nustatyti ilgiausią saugojimo terminą (su tinkamai pagrįsta jo trukme), taikomą asmens duomenų registravimui registruose, ir numatyti jų sunaikinimo tvarką, kai informacija nurodytai paskirčiai nebebus reikalinga. Prieiga prie registrų ir duomenų bazių turi būti suteikiama tik būtinumo žinoti pagrindu, atlikus rizikos vertinimą.

Pakeitimas     13

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17a)  Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) yra Sąjungos tinklų ir informacijos saugumo ekspertizės centras, be to, ENISA turėtų būti suteikti įgaliojimai netrukdomai keistis informacija su teisėsaugos institucijomis, kad būtų sudarytos sąlygos bendradarbiavimui kibernetinio saugumo srityje, kuris atlieka svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamos veiklos, įskaitant terorizmą, finansavimu.

Pakeitimas     14

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(17b)  Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų būti raginama atnaujinti savo skaidrumo priemones, kad ji galėtų atremti šių dienų iššūkius, siekiant neleisti, kad finansų sistemos būtų naudojamos pinigų plovimui ar teroristų finansavimui.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta riba dėl tikrųjų savininkų vienodai galioja tikroms verslo įmonėms ir toms, kurios nevykdo aktyvios verslo veiklos, bet daugiausia naudojamos kaip tarpinė struktūra tarp turto arba pajamų ir galutinio tikrojo savininko. Pastarosios gali lengvai apeiti nustatytą ribą ir taip nebus identifikuoti fiziniai asmenys, kurie yra galutiniai juridinio asmens savininkai arba jį kontroliuoja. Siekiant geriau išaiškinti tikrųjų savininkų informaciją, kalbant apie įmonės formą naudojančias tarpines struktūras, svarbu nustatyti specialią ribą, nuo kurios būtų galima nustatyti savininkus.

(18)  Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalies a punkte nustatyta riba dėl tikrųjų savininkų vienodai galioja tikroms verslo įmonėms ir toms, kurios nevykdo aktyvios verslo veiklos, bet daugiausia naudojamos kaip tarpinė struktūra tarp turto arba pajamų ir galutinio tikrojo savininko. Pastarosios gali lengvai apeiti nustatytą ribą ir taip nebus identifikuoti fiziniai asmenys, kurie yra galutiniai juridinio asmens savininkai arba jį kontroliuoja. Siekiant geriau išaiškinti tikrųjų savininkų informaciją, kalbant apie įmonės formą naudojančias tarpines struktūras, svarbu nustatyti specialią ribą, nuo kurios būtų galima nustatyti savininkus. Ši riba turėtų būti pakankamai žema, kad būtų tinkama daugeliu atvejų.

Pagrindimas

Riba turi būti pakankamai žema, kad būtų tinkama daugeliu atvejų, kai juridiniai asmenys yra naudojami siekiant nuslėpti tikrojo savininko tapatybę. Riba, pasiūlyta įtraukti į Direktyvos (ES) 2015/849 3 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktį, yra 10 proc.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

21 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21)  Reikia aiškiau nustatyti specifinį veiksnį, nuo kurio priklausys, kuri valstybė narė bus atsakinga už patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimą ir registravimą. Siekiant išvengti to, kad dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tam tikri patikos fondai niekur Sąjungoje nebus stebimi ir registruojami, visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros turi būti registruojamos ten, kur yra administruojamos. Kad būtų užtikrintas veiksmingas patikos fondų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimas ir registravimas, valstybės narės privalo bendradarbiauti ir tarpusavyje.

(21)  Reikia aiškiau nustatyti specifinį veiksnį, nuo kurio priklausys, kuri valstybė narė bus atsakinga už patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimą ir registravimą. Siekiant išvengti to, kad dėl valstybių narių teisės sistemų skirtumų tam tikri patikos fondai niekur Sąjungoje nebus stebimi ir registruojami, visi patikos fondai ir panašios juridinės struktūros turėtų būti registruojamos ten, kur yra įsteigiamos, administruojamos ar valdomos. Kad būtų užtikrintas veiksmingas patikos fondų tikrųjų savininkų informacijos stebėjimas ir registravimas, valstybės narės privalo bendradarbiauti ir tarpusavyje.

Pakeitimas     17

Pasiūlymas dėl direktyvos

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)  Vieša prieiga nustačius privalomą tam tikros bendrovių tikrųjų savininkų informacijos atskleidimą suteiks papildomų garantijų trečiosioms šalims, norinčioms vykdyti verslą su šiomis bendrovėmis. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių arba paskelbė ketinimą tikrųjų savininkų registruose esančią informaciją padaryti pasiekiamą visuomenei. Dėl fakto, kad ne visos valstybės narės informaciją padarys viešai pasiekiamą arba skirsis pasiekiamos informacijos pobūdis ir prieiga prie, Sąjungoje gali susidaryti skirtingi trečiųjų šalių apsaugos lygiai. Gerai veikiančioje vidaus rinkoje reikalingas koordinavimas iškraipymams išvengti.

(22)  Vieša prieiga nustačius privalomą tam tikros bendrovių tikrųjų savininkų informacijos atskleidimą suteiks papildomų garantijų trečiosioms šalims, norinčioms vykdyti verslą su šiomis bendrovėmis. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių arba paskelbė ketinimą tikrųjų savininkų registruose esančią informaciją padaryti pasiekiamą visuomenei. Dėl fakto, kad ne visos valstybės narės informaciją padarys viešai pasiekiamą arba skirsis pasiekiamos informacijos pobūdis ir prieiga prie, Sąjungoje gali susidaryti skirtingi trečiųjų šalių apsaugos lygiai. Gerai veikiančioje vidaus rinkoje reikalingas suderintas požiūris, kad būtų galima išvengti tokio pobūdžio iškraipymų ir užtikrinti didesnį skaidrumą, nes tai itin svarbu siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą finansų sistema.

Pakeitimas     18

Pasiūlymas dėl direktyvos

35 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(35)  Užtikrinant proporcingumą, tikrųjų savininkų informacija dėl bet kokių kitų patikos fondų, išskyrus patikos fondus su bet kokia nuosavybe, priklausančia asmeniui ar turima jo vardu, kai tas asmuo užsiima verslu, kurį sudaro ar kuriam priklauso patikos fondų valdymas, ir šiame pelno siekiančiame versle veikia kaip patikos fondo patikėtinis, turi būti pasiekiama tik teisėtą interesą turinčioms šalims. Teisėtą interesą pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir susijusių pirminių nusikaltimų atveju reikia pagrįsti lengvai prieinamomis priemonėmis, tokiomis kaip nevyriausybinių organizacijų įstatai ir veiklos misija, įrodoma ankstesne veikla, susijusia su kova prieš pinigų plovimą, teroristų finansavimą ar susijusius pirminius nusikaltimus, arba įrodymais pagrįstais tyrimus ar veiksmais šioje srityje.

(35)  Užtikrinant teisėtumą ir proporcingumą, tikrųjų savininkų informacija dėl bet kokių kitų patikos fondų, išskyrus patikos fondus su bet kokia nuosavybe, priklausančia asmeniui ar turima jo vardu, kai tas asmuo užsiima verslu, kurį sudaro ar kuriam priklauso patikos fondų valdymas, ir šiame pelno siekiančiame versle veikia kaip patikos fondo patikėtinis, turi būti pasiekiama tik teisėtą interesą turinčioms šalims. Teisėtą interesą pinigų plovimo, teroristų finansavimo ir susijusių pirminių nusikaltimų atveju reikia pagrįsti lengvai prieinamomis priemonėmis, tokiomis kaip nevyriausybinių organizacijų įstatai ir veiklos misija, įrodoma ankstesne veikla, susijusia su kova prieš pinigų plovimą, teroristų finansavimą ar susijusius pirminius nusikaltimus, arba įrodymais pagrįstais tyrimus ar veiksmais šioje srityje. Būtų galima numatyti teisėtą interesą, jeigu tikrasis savininkas ar patikėtinis atlieka viešąją funkciją ar atliko ją per pastaruosius penkerius metus.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

41 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(41a)  Europos Centrinis Bankas nuomonę pateikė 2016 m. spalio 12 d.1a.

 

_________________

 

1a Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Pagrindimas

Reikėtų atsižvelgti į Europos Centrinio Banko nuomonę.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

2 straipsnio 1 dalies 3 punkto g papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g)  tiesiogiai ir profesionaliai virtualiųjų ir dekretinių valiutų konvertavimu užsiimantys paslaugos teikėjai;

g)  tiesiogiai ir profesionaliai virtualiųjų ir teisiškai įtvirtintų valiutų konvertavimu užsiimantys paslaugos teikėjai;

(Žr. Europos Centrinio Banko 2016 m. spalio 12 d. nuomonę – CON/2016/49)

Pagrindimas

Turėtų būti aiškiai paminėtos teisiškai įtvirtintos valiutos.

Pakeitimas     21

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ha)  virtualiųjų valiutų emitentai, administratoriai, tarpininkai ir platintojai;

Pakeitimas     22

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

2 straipsnio 1 dalies 3 punkto h b papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

hb)  internetinių mokėjimo sistemų paslaugų administratoriai ir teikėjai.

Pakeitimas     23

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 1 dalies 4 punkto f papunktis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-a)  4 dalies f punktas pakeičiamas taip:

f)  visus nusikaltimus, įskaitant mokestinius nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, kaip apibrėžta valstybių narių nacionalinėje teisėje, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse narėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba);

f)  nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, kaip jie apibrėžti nacionalinėje valstybių narių teisėje, atsižvelgiant į šios direktyvos 57 straipsnį.“

Pakeitimas     24

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunkčio i punkto 2 a pastraipa (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„Taikant šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies b punktą ir 30 straipsnį, antroje dalyje nustatyta savininko arba kontrolės indikacijos riba sumažinama iki 10%, jei juridinis asmuo yra pasyvus nefinansinis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/16/ES.“

„Taikant šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies b punktą ir 30 straipsnį, antroje pastraipoje nustatyta savininko arba kontrolės indikacijos riba sumažinama iki 10%.“

Pakeitimas     25

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto a a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunkčio ii punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

aa)  6 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

ii)  vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys), jei, panaudojus visas įmanomas priemones ir neturint pagrįstų įtarimų, i punkte nurodytas asmuo nenustatytas arba jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i ir šį papunkčius;

„ii)  jei, panaudojus visas įmanomas priemones, subjektui nepavyksta nurodyti fizinio asmens, kuris atitinka i punkte nustatytus kriterijus, tapatybės, įpareigotieji subjektai įrašo, kad tikrojo savininko nėra, ir saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikruosius savininkus pagal i punktą. Jei kyla abejonių, kad nustatytas (-i) asmuo (-enys) yra tikrasis (-ieji) savininkas (-ai), ta abejonė fiksuojama. Be to, įpareigotieji subjektai nustato ir patikrina atitinkamo fizinio asmens, kuris eina vyresniojo vadovo pareigas, tapatybę, apibrėžia jį kaip vyresnįjį vadovą (o ne tikrąjį savininką) ir įrašo duomenis apie visus teisėtus įmonės savininkus;“

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

3 straipsnio 1 dalies 18 punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„18)  „virtualiosios valiutos“ reiškia skaitmeninį vertės pakaitalą, kurio neišdavė nei bankas, nei valdžios įstaiga, kuris nebūtinai susietas su dekretine valiuta, bet pripažįstamas fizinių arba juridinių asmenų, kaip mokėjimo priemonė, ir gali būti pervedamas, saugomas ir parduodamas elektroniniu būdu.“

„18)  „virtualiosios valiutos“ reiškia skaitmeninį vertės pakaitalą, kurio neišdavė nei bankas, nei valdžios įstaiga, kuris nėra susietas su teisiškai nustatyta valiuta, neturi valiutos arba pinigų teisinio statuso, bet pripažįstamas fizinių arba juridinių asmenų, kaip priemonė konvertavimo ar kitais tikslais, ir gali būti pervedamas, saugomas ir parduodamas elektroniniu būdu. Virtualiosios valiutos negali būti anoniminės.“

(Žr. Europos Centrinio Banko 2016 m. spalio 12 d. nuomonę – CON/2016/49)

Pagrindimas

Kaip pasiūlė Europos Centrinis Bankas, virtualiųjų valiutų apibrėžtį reikėtų patobulinti.

Pakeitimas     27

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

7 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a)  7 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

 

Jei valstybė narė suteikia pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos įgaliojimus kitoms institucijoms, visų pirma regioninio arba vietos lygmens, turi būti užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus visų susijusių institucijų veiklos koordinavimas. Jei už pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis atsakingas daugiau kaip vienas institucijos, kuriai suteikti įgaliojimai, skyrius, turi būti užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus visų skirtingų skyrių veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas.“

Pakeitimas     28

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

9 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2b)  9 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

 

„ca)   patikimų sistemų, užtikrinančių, kad informacija apie tikruosius savininkus kompetentingoms trečiosios šalies institucijoms teikiama be kliūčių, buvimu.“

Pakeitimas     29

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 c punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

9 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2c)  9 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

 

cb)   tinkamo sankcijų režimo, taikomo pažeidus įstatymus, buvimu.“

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 2 d punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

10 straipsnio 1 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2d)  10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1.  Valstybės narės draudžia savo kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms turėti anoniminių sąskaitų arba anoniminių banko atsiskaitymo knygelių. Valstybės narės visais atvejais reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų arba anoniminių banko atsiskaitymo knygelių savininkams ir jomis besinaudojantiems asmenims kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis tokiomis sąskaitomis arba banko atsiskaitymo knygelėmis būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.

„1.  Valstybės narės draudžia savo kredito įstaigoms ir finansų įstaigoms turėti anoniminių sąskaitų, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių seifų. Valstybės narės visais atvejais reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių ar anoniminių seifų savininkams ir jomis besinaudojantiems asmenims kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis tokiomis sąskaitomis, banko atsiskaitymo knygelėmis ar seifais būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

12 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos kreditų ir finansų institucijos, kaip pirkėjai, leis atsiskaityti tik išankstinio mokėjimo kortelėmis, išduotomis trečiosiose šalyse, kur tokios kortelės atitinka reikalavimus, prilygstančius nustatytiems 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose ir 14 straipsnyje, arba jas galima laikyti atitinkančiomis šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos kreditų ir finansų institucijos, kaip pirkėjai, leis atsiskaityti tik išankstinio mokėjimo kortelėmis, išduotomis trečiosiose šalyse, kur tokios kortelės atitinka reikalavimus, prilygstančius nustatytiems 13 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose ir 14 straipsnyje, arba jas galima laikyti atitinkančiomis šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Kompetentingi asmenys turi nedelsiant pranešti apie išankstinio mokėjimo kortelių siuntimą paštu arba vežimą už valstybių narių jurisdikcijos ribų ir tai užregistruoti.

Pakeitimas     32

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

13 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a)  13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

 

aa)  klientų ir tikrųjų savininkų vardų ir pavardžių (pavadinimų) patikra pagal ES, JT ir kitus atitinkamus sankcijų sąrašus;“

Pakeitimas     33

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

13 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b)  įterpiamas šis straipsnis:

 

„13a straipsnis

 

Iki 2018 m. sausio mėn. Komisija sukuria viešai prieinamą platformą, kuria sujungiami JT, ES, valstybių narių ir kiti atitinkami asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašai.“

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 5 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

14 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet reikiamu metu ir esamiems klientams remiantis rizikos jautrumu, pasikeitus atitinkamoms kliento aplinkybėms arba jei įpareigotasis subjektas turi prievolę atitinkamais kalendoriniais metais susisiekti su klientu, kad peržiūrėtų su tikruoju savininku (-ais) susijusią informaciją, ypač pagal Direktyvą 2011/16/ES.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet reikiamu metu ir esamiems klientams remiantis rizikos jautrumu, pasikeitus atitinkamoms kliento aplinkybėms arba jei įpareigotasis subjektas turi prievolę atitinkamais kalendoriniais metais kuo greičiau susisiekti su klientu, kad peržiūrėtų su tikruoju savininku (-ais) susijusią informaciją, ypač pagal Direktyvą 2011/16/ES. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai susisiektų su klientu su tikruoju (-ais) savininku (-ais) susijusios informacijos peržiūros tikslais ne vėliau kaip ... [vieni metai nuo šios direktyvos taikymo pradžios datos].

Pakeitimas     35

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 6 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

18 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

19–24 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais didesnės grėsmės, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad tos grėsmės būtų tinkamai valdomos ir mažinamos.

19–24 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais grėsmės, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad tos grėsmės būtų tinkamai valdomos ir mažinamos.

Pagrindimas

Valstybės narės turėtų reikalauti iš įpareigotųjų subjektų taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo ne tik esant didesnei grėsmei, bet ir visais kitais nustatytos grėsmės atvejais, kad ši grėsmė būtų tinkamai suvaldyta ir sumažinta.

Pakeitimas     36

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

18 a straipsnio 1 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  gauti papildomos informacijos apie klientą;

a)  gauti papildomos informacijos apie klientą ir tikrąjį savininką;

Pakeitimas     37

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

18 a straipsnio 1 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  gauti informacijos apie kliento lėšų arba turto šaltinį;

c)  gauti informacijos apie kliento ir tikrojo savininko lėšų arba turto šaltinį;

Pakeitimas     38

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

26 straipsnio 2 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

7a)  26 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

2.  Valstybės narės draudžia įpareigotiesiems subjektams remtis trečiosiomis šalimis, įsisteigusiomis didelės rizikos trečiosiose valstybėse. Valstybės narės gali Sąjungoje įsisteigusių įpareigotųjų subjektų filialams ir patronuojamosioms įmonėms, kuriose jie turi daugumą akcijų, netaikyti minėto draudimo, jeigu tie filialai ir patronuojamosios įmonės, kuriose jie turi daugumą akcijų, visiškai laikosi visos grupės politikos ir procedūrų pagal 45 straipsnį.

„2.  Valstybės narės draudžia įpareigotiesiems subjektams remtis trečiosiomis šalimis, įsisteigusiomis didelės rizikos trečiosiose valstybėse.“

Pakeitimas     39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto -a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a)  1 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Valstybės narės užtikrina, kad įmonių ar kitų juridinių asmenų akcijų, balsavimo teisių ar nuosavybės dalies, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis, turėtojai atskleistų toms įmonėms ar kitiems juridiniams asmenims, ar jie tai turi savo vardu ir savo reikmėms, ar kito asmens vardu. Valstybės narės užtikrina, kad įmonių ar kitų juridinių asmenų vyresniojo (-ųjų) vadovo (-ų) pareigas einantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys) atskleistų toms įmonėms, ar jis (jie) eina tas pareigas savo vardu, ar kito asmens vardu.“

Pakeitimas     40

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto a a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 5 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  įterpiama ši dalis:

 

5a.   Šio straipsnio 3 dalyje minimame registre laikoma informacija apie įmones ar kitus juridinius asmenis, išskyrus nurodytus Direktyvos 2009/101/EB 1a straipsnio a punkte, yra viešai prieinama.

 

Viešai prieinamą informaciją sudaro bent tikrojo savininko pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis, kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso), jo naudos teisių pobūdis ir apimtis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalyje.

 

Taikant šią dalį galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, taip pat registracijos internete reikalavimas. Valstybės narės gali nustatyti mokestį, kuris padengtų administracines išlaidas.“

Pakeitimas     41

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. 3 dalyje minimas centrinis registras užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms ir FŽP bus laiku suteikiama neribota prieiga prie visos registre esančios informacijos be jokių apribojimų, neperspėjant atitinkamo subjekto. Prieiga taip pat laiku suteikiama įpareigotiesiems subjektams, vykdantiems deramo klientų tikrinimo priemones pagal II skirsnį.

6. 3 dalyje minimas centrinis registras, siekdamas užtikrinti efektyvumą, užtikrina, kad kompetentingoms institucijoms ir FŽP bus laiku suteikiama neribota prieiga prie visos registre esančios informacijos be jokių apribojimų, neperspėjant atitinkamo subjekto. Prieiga taip pat laiku ir neribotai suteikiama įpareigotiesiems subjektams, vykdantiems deramo klientų tikrinimo priemones pagal II skirsnį.

Pagrindimas

Užtikrinus kompetentingoms institucijoms ir FŽP galimybę laiku ir be apribojimų susipažinti su centriniame registre saugoma informacija, netaikant jokio apribojimo ir neperspėjant atitinkamo subjekto, bus užtikrintas pasiūlyme dėl dalinio direktyvos keitimo nurodyto centrinio registro efektyvumas.

Pakeitimas     42

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Prieigą prie 3 dalyje minimo centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios įstaigos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių institucijas ir institucijas, kurių užduotis ‒ tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.

Prieigą prie 3 dalyje minimo centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios įstaigos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių institucijas, priežiūros institucijas ir institucijas, kurių užduotis ‒ tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, aptikti ir areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.

Pagrindimas

Patikima finansų sistema, suteikiant jai tinkamus priežiūros ir analizės išteklius, kad būtų galima nustatyti neįprastus sandorių modelius, gali padėti užtikrinti:

– didesnį informuotumą apie teroristų ir nusikalstamus ryšius bei nusikaltėlių tinklus, taip pat visas šioje srityje kylančias grėsmes;

– veiksmingas prevencines visų atitinkamų valdžios institucijų (įskaitant priežiūros institucijas) priemones.

Todėl į sąrašą turi būti įtrauktos priežiūros institucijos.

Pakeitimas     43

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto b a papunktis (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 8 dalies 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba)  8 dalis papildoma šia pastraipa:

 

„Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kitu juridiniu asmeniu, kurio tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama, – įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą.“

Pakeitimas     44

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 9 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 5 dalies b punkte minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką.

Išbraukta.

Pakeitimas     45

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 9 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

30 straipsnio 10 dalies 3 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal 5 dalį.

Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad įdiegtų įvairius prieigos tipus pagal 5 dalį, atsižvelgdamos į naujausius taikomus tarptautinius standartus.

Pagrindimas

ES lygmeniu būtinas suderintas požiūris, kartu užtikrinant visišką tarptautinių įsipareigojimų vykdymą.

Iš naujausių tarptautinių standartų įgyvendinimo matyti, kaip svarbu plėsti finansinės žvalgybos padaliniams prieinamos informacijos apimtį ir galimybę susipažinti su šia informacija.

Pakeitimas     46

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės užtikrina, kad straipsnis galios patikos fondams ir kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į patikos fondus panašią struktūrą arba funkcijas, tokioms kaip inter alia, fiducie, Treuhand arba fideicomiso.

Valstybės narės užtikrina, kad šis straipsnis galios patikos fondams ir kitų tipų juridinėms struktūroms, turinčioms į patikos fondus panašią struktūrą arba funkcijas, tokioms kaip, inter alia, fiducie“, „Treuhand, „waqf“ arba fideicomiso“, ir visoms kitoms savo struktūra ar funkcijomis panašioms esamoms ar būsimoms juridinėms struktūroms.

Pakeitimas     47

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, administruojamos šioje valstybėje narėje, patikėtiniai gautų ir laikytų adekvačią, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima šių subjektų tapatybę:

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad bet kokios tiesioginės patikos, sukurtos, administruojamos ar veikiančios šioje valstybėje narėje pagal valstybės narės ar trečiosios šalies teisės aktus, patikėtiniai gautų ir turėtų adekvačią, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos fondo tikruosius savininkus. Ta informacija apima šių subjektų tapatybę:

Pakeitimas     48

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto b papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 3 a dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„3a.   1 dalyje minima informacija saugojama centriniame registre, įkurtame valstybės narės, kurioje administruojamas patikos fondas.

„3a.   1 dalyje minima informacija saugojama centriniame registre, įkurtame valstybės narės, kurioje sukurtas, administruojamas arba veikia patikos fondas.“

Pakeitimas     49

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto c papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Prieigą prie 3a dalyje minimo centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios įstaigos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių institucijas ir institucijas, kurių užduotis ‒ tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.

Prieigą prie 3a dalyje minimo centrinio registro gavusios kompetentingos institucijos ‒ tai valdžios įstaigos su priskirtomis kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu funkcijomis, įskaitant mokesčių institucijas, priežiūros institucijas ir institucijas, kurių užduotis ‒ tirti arba atlikti baudžiamąjį persekiojimą dėl pinigų plovimo, susijusių pirminių nusikaltimų ir teroristų finansavimo, areštuoti arba įšaldyti ir konfiskuoti nusikaltėlių turtą.

Pagrindimas

Priežiūros institucijos priklauso esminę funkciją atliekančioms institucijoms.

Pakeitimas     50

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 a dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šio straipsnio 3a dalyje minimame registre laikoma informacija apie bet kokius kitus patikos fondus, išskyrus nurodytus Direktyvos (ES) 2009/101 7b straipsnio b punkte, yra pasiekiama bet kokiam asmeniui ar organizacijai, galintiems įrodyti teisėtą interesą.

Šio straipsnio 3a dalyje minimame registre laikoma informacija apie bet kokius kitus patikos fondus negu nurodyti Direktyvos 2009/101/EB 1a straipsnio b punkte, yra viešai prieinama.

Pakeitimas     51

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 a dalies 2 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Teisėtą interesą galintiems įrodyti asmenims ir organizacijoms prieinamą informaciją sudaro tikrojo savininko pavardė, gimimo metai ir mėnuo, pilietybė ir gyvenamoji šalis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalies b punkte.

Viešai prieinamą informaciją sudaro bent tikrojo savininko pavardė, gimimo data, pilietybė, gyvenamoji šalis, kontaktiniai duomenys (nenurodant namų adreso) ir tikrojo savininko naudos teisių pobūdis bei apimtis, kaip apibrėžta 3 straipsnio 6 dalyje.

Pakeitimas     52

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 a dalies 2 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Taikant šią dalį galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB1a 2 straipsnio 7 punkte, taip pat registracijos internete reikalavimas.

 

________________

 

1a 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).

Pakeitimas     53

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 4 b dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4b)  Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kita juridine struktūra, kurios tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3a dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą, jei taikoma.

4b)  Užmegzdami santykius su nauju klientu ‒ patikos fondu ar kitokio pobūdžio teisine priemone ar juridine struktūra, kurios tikrųjų savininkų informacija turi būti registruojama pagal 3a dalį, įpareigotieji subjektai turi gauti registracijos įrodymą, jei taikoma.

Pagrindimas

Kaip nurodyta pirmiau, be juridinių struktūrų, taip pat gali būti teisinės priemonės. Teisinės priemonės skiriasi nuo juridinių struktūrų, todėl jas reikia nurodyti atskirai. Siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų taikoma visoms juridinėms struktūroms, kurių funkcija panaši į patikos fondų, reikia pridėti frazę „teisinės priemonės“.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 10 punkto e papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

31 straipsnio 7 a dalies 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7a. Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 4 ir 4a dalyse minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką.

7a. Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai 4 ir 4a dalyse minima prieiga tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali apriboti prieigą prie visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taikomos išimtys turi būti reguliariai persvarstomos. Kai suteikiama išimtis, tai turi būti aiškiai nurodyta registre ir pagrindžiama raštu.

Pakeitimas     55

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 11 punkto a papunktis

Direktyva (ES) 2015/849

32 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos 4 sakinys

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jis turi galimybę gauti ir naudoti informaciją iš bet kurio įpareigotojo subjekto.

Jis turi galimybę prašyti papildomos informacijos iš bet kurio įpareigotojo subjekto, ją gauti ir naudoti.

Pakeitimas     56

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

32 a straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančios laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius arba kontroliuojančius mokėjimo sąskaitas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB, ir jų teritorijoje kreditų institucijos turimas banko sąskaitas. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

1.  Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius arba kontroliuojančius mokėjimo sąskaitas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB, ir jų teritorijoje kredito įstaigos turimas banko sąskaitas ir seifus. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

Pakeitimas     57

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

32 a straipsnio 3 dalies 3 a įtrauka (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  seifo atveju: nuomotojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir nuomos laikotarpis.

Pakeitimas     58

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

32 a straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Valstybės narės gali nustatyti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų įpareigojimų išimtis, susijusias su pasyviomis banko sąskaitomis.

 

Šioje dalyje pasyvi banko sąskaita – tai banko sąskaita, kurios likutis neviršija 5000 EUR ir į kurią ar iš kurios per pastaruosius 36 mėnesius nebuvo atliekami jokie mokėjimai, neįskaitant palūkanų mokėjimų ir kitų įprastų paslaugų teikėjo taikomų aptarnavimo mokesčių.

Pakeitimas     59

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

32 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a)  įterpiamas šis straipsnis:

 

„32b straipsnis

 

1.   Valstybės narės įdiegia automatinius centralizuotus mechanizmus, tokius kaip centriniai registrai arba centrinės elektroninių duomenų paieškos sistemos, leidžiančius laiku identifikuoti bet kokius fizinius arba juridinius asmenis, kurie jų teritorijoje turi žemės ir pastatų arba juos kontroliuoja. Valstybės narės praneša Komisijai apie tų nacionalinių mechanizmų ypatybes.

 

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose turimą informaciją nacionaliniu lygiu tiesiogiai gautų FŽP ir kompetentingos institucijos. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje minimuose centralizuotuose mechanizmuose laikomą informaciją bet kuris FŽP galės laiku suteikti bet kuriam kitam FŽP pagal 53 straipsnį.

 

3.   Ši informacija pasiekiama ir ieškoma per 1 dalyje minimus centralizuotus mechanizmus:

 

  nekilnojamojo turto savininko ir bet kokio asmens, kuris teigia veikiantis kliento vardu: vardas ir pavardė, papildyti kitais pagal nacionalines 13 straipsnio 1 dalies a punkto perkėlimo nuostatas reikalaujamais identifikavimo duomenimis, arba unikalus identifikavimo kodas;

 

  nekilnojamojo turto turėtojo tikrojo savininko: vardas ir pavardė, papildyti kitais pagal nacionalines 13 straipsnio 1 dalies b punkto perkėlimo nuostatas reikalaujamais identifikavimo duomenimis, arba unikalus identifikavimo kodas;

 

  nekilnojamojo turto: nuosavybės įsigijimo data ir priežastis, hipoteka ir kitos nei nuosavybės teisės;

 

  žemės: vieta, sklypo numeris, žemės kategorija (dabartinė žemės būklė), sklypo plotas (žemės plotas);

 

  pastato: vieta, sklypo numeris, pastato numeris, tipas, struktūra, grindų plotas.

 

4.   Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir su Komisija, kad, kaip nurodyta 1 dalyje, iki 2018 m. sausio 1 d. būtų sudarytas Europos nekilnojamojo turto registras pagal Europos nekilnojamojo turto informacinės tarnybos (EULIS) modelį.“

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 16 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

47 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

„1a.  Valstybės narės nustato, kad virtualiųjų ir dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjai, depozicinės piniginės paslaugų teikėjai, valiutos keityklos, čekių gryninimo įstaigos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami, o lošimo paslaugų teikėjų veikla būtų reguliuojama.“

„1.  Valstybės narės nustato, kad virtualiųjų ir teisiškai įtvirtintų valiutų konvertavimo paslaugų teikėjai, depozicinės piniginės paslaugų teikėjai, valiutos keityklos, čekių gryninimo įstaigos, virtualiosios valiutos emitentai, administratoriai, tarpininkai ir platintojai, internetinių mokėjimo sistemų administratoriai ir paslaugų teikėjai, taip pat patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai būtų licencijuojami ar registruojami, o lošimo paslaugų teikėjų veikla būtų reguliuojama, be kita ko, įgyvendinant priemones, siekiant išvengti finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo arba teroristų finansavimo tikslais.“

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

50 a straipsnio įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės nedraudžia ir nenustato nepagrįstų ar per didelių apribojimų kompetentingų institucijų savitarpio informacijos mainams arba pagalbai. Valstybės narės ypatingai užtikrina, kad kompetentingos institucijos neatsisakys įvykdyti pagalbos prašymo tokiu pagrindu:

Valstybės narės, nenustatydamos nepagrįstų ar per didelių apribojimų, užtikrina kompetentingų institucijų savitarpio informacijos mainus arba pagalbą. Valstybės narės ypatingai užtikrina, kad kompetentingos institucijos neatsisakys įvykdyti pagalbos prašymo tokiu pagrindu:

Pakeitimas     62

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 a punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

51 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a)  įterpiamas šis straipsnis:

 

„51a straipsnis

 

Komisija iki 2017 m. birželio mėn. pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo sukuriamas Europos FŽP, kuris koordinuotų valstybių narių FŽP, padėtų jiems ir teiktų jiems paramą. Šis Europos FŽP turi padėti nacionaliniams FŽP techniškai prižiūrėti ir plėtoti techninę infrastruktūrą, skirtą keistis informacija, padėti jiems bendrai analizuoti tarpvalstybines bylas, parengti savo strateginę analizę ir koordinuoti valstybių narių FŽP darbą tarpvalstybinėse bylose. Šiuo tikslu nacionaliniai FŽP, tirdami pinigų plovimo bylą, automatiškai keičiasi informacija su šiuo Europos FŽP. Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgiama į Komisijos nustatytus valstybių narių FŽP įgaliojimus ir bendradarbiavimo kliūtis siekiant sukurti gerai subalansuotą ir specialiai pritaikytą bendradarbiavimo sistemą.“

Pakeitimas     63

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 18 b punktas (naujas)

Direktyva (ES) 2015/849

51 b straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18b)  įterpiamas šis straipsnis:

 

„51b straipsnis

 

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP galėtų bendradarbiauti ir keistis atitinkama informacija su atitinkamais užsienio FŽP.

 

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ES FŽP galėtų teikti užklausas užsienio FŽP vardu, jei tai gali būti svarbu finansinių sandorių analizei. Užklausos turi apimti bent:

 

  paiešką savo duomenų bazėse, apimant informaciją, susijusią su pranešimais apie įtartinus sandorius;

 

  paiešką kitose duomenų bazėse, prie kurios jos galima tiesioginė arba netiesioginė prieiga, įskaitant teisėsaugos duomenų bazes, viešąsias duomenų bazes, administracines duomenų bazes ir komerciniais tikslais prieinamas duomenų bazes.

 

Jei tai leidžiama, FŽP taip pat susisiekia su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis ir finansų įstaigomis siekdamas gauti atitinkamą informaciją.“

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalies 20 punktas

Direktyva (ES) 2015/849

55 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prašomas FŽP išankstinis sutikimas dėl informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms bus suteiktas nedelsiant ir kuo didesne įmanoma apimtimi, nepriklausomai nuo susijusių pirminių nusikaltimų rūšies. Gavęs prašymą FŽP negali atsisakyti duoti sutikimo dėl tokio platinimo, išskyrus tuos atvejus, kai tai viršytų jo AML/CFT nuostatų taikymo sritį, galėtų pakenkti baudžiamajam tyrimui, būtų aiškiai neproporcinga teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba prašymą gavusio FŽP valstybės narės interesams arba kitaip neatitiktų tos valstybės narės nacionalinės teisės pagrindinių principų. Kiekvienas toks atsisakymas duoti sutikimą yra tinkamai paaiškinamas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prašomas FŽP išankstinis sutikimas dėl informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms bus suteiktas nedelsiant ir kuo didesne įmanoma apimtimi, nepriklausomai nuo susijusių pirminių nusikaltimų rūšies. Gavęs prašymą FŽP negali atsisakyti duoti sutikimo dėl tokio platinimo, išskyrus tuos atvejus, kai tai viršytų jo AML/CFT nuostatų taikymo sritį, galėtų pakenkti baudžiamajam tyrimui, būtų aiškiai neproporcinga teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba prašymą gavusio FŽP valstybės narės interesams arba kitaip neatitiktų tos valstybės narės nacionalinės teisės pagrindinių principų. Kiekvienas toks atsisakymas duoti sutikimą yra tinkamai paaiškinamas. Visų šalių pagrindinių teisių, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, turi būti visada visapusiškai laikomasi.“

Pakeitimas     65

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima tikrųjų savininkų informacija taip pat bus viešai pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, minimą 4a straipsnio 2 dalyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje minima tikrųjų savininkų informacija taip pat bus viešai pasiekiama per sujungtų registrų sistemą, minimą 4a straipsnio 2 dalyje, ir kad jai bus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir atvirųjų duomenų standartai, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/98/EB 2 straipsnio 7 dalyje, taip pat registracijos internete reikalavimas.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2009/101/EB

7 b straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai prieiga prie 1 dalyje minimos informacijos tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali padaryti išimtį dėl privalomo visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimo.

4.  Nacionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai prieiga prie 1 dalyje minimos informacijos tikrajam savininkui gali sukelti sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip neveiksnus, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju gali padaryti išimtį dėl privalomo visos arba dalies informacijos apie tikrąjį savininką atskleidimo. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, taikomos išimtys turi būti reguliariai persvarstomos. Kai suteikiama išimtis, tai turi būti aiškiai nurodyta registre ir pagrindžiama raštu.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija

Nuorodos

COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD)

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

12.9.2016

LIBE

12.9.2016

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

JURI

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Kostas Chrysogonos

12.10.2016

55 straipsnis. Bendri komitetų posėdžiai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

6.10.2016

Svarstymas komitete

28.11.2016

 

 

 

Priėmimo data

12.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Mary Honeyball, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Sergio Gaetano Cofferati, Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Constance Le Grip, Victor Negrescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrey Novakov

(1)

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, OL L 141, 2015 6 5, p. 73, ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones, OL L 258, 2009 10 1, p. 11.

(2)

Komisijos poveikio vertinimas, SWD(2016) 0223, SWD(2016) 0224.

(3)

T. p. žr. „The law enforcement challenges of cybercrime: are we really playing catch up?“, LIBE komiteto užsakymu atliktas tyrimas, C teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2015.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencija

Nuorodos

COM(2016)0450 – C8-0265/2016 – 2016/0208(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

5.7.2016

 

 

 

Atsakingi komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

12.9.2016

LIBE

12.9.2016

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

12.9.2016

INTA

12.9.2016

JURI

12.9.2016

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Krišjānis Kariņš

15.6.2016

Judith Sargentini

15.6.2016

 

 

55 straipsnis – Bendra komitetų procedūra

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

       

6.10.2016

Svarstymas komitete

1.12.2016

12.1.2017

 

 

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

88

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Hugues Bayet, Heinz K. Becker, Pervenche Berès, Malin Björk, Udo Bullmann, Caterina Chinnici, Fabio De Masi, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Markus Ferber, Raymond Finch, Sven Giegold, Neena Gill CBE, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Roberto Gualtieri, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Eva Joly, Othmar Karas, Dietmar Köster, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Juan Fernando López Aguilar, Olle Ludvigsson, Monica Macovei, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Roberta Metsola, Bernard Monot, Claude Moraes, Luigi Morgano, Alessandra Mussolini, József Nagy, Luděk Niedermayer, Péter Niedermüller, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Soraya Post, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Judith Sargentini, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Theodor Dumitru Stolojan, Paul Tang, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marco Valli, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Richard Corbett, Pál Csáky, Mady Delvaux, Herbert Dorfmann, Bas Eickhout, Maria Grapini, Anna Hedh, Ramón Jáuregui Atondo, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Krišjānis Kariņš, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Angelika Mlinar, John Procter, Emil Radev, Michel Reimon, Andreas Schwab, Barbara Spinelli, Tibor Szanyi, Romana Tomc, Nils Torvalds, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Luke Ming Flanagan, Kinga Gál, Peter Kouroumbashev, Monica Macovei, Momchil Nekov, Paul Tang, Pavel Telička, Traian Ungureanu, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lieve Wierinck, Branislav Škripek

Pateikimo data

9.3.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

88

+

ALDE

Nathalie Griesbeck, Angelika Mlinar, Pavel Telička, Nils Torvalds, Lieve Wierinck, Cecilia Wikström

ECR

Monica Macovei, Stanisław Ożóg, John Procter, Pirkko Ruohonen-Lerner, Branislav Škripek

EFDD

Marco Valli, Kristina Winberg

ENF

Bernard Monot

GUE/NGL

Malin Björk, Fabio De Masi, Cornelia Ernst, Luke Ming Flanagan, Paloma López Bermejo, Dimitrios Papadimoulis, Barbara Spinelli, Miguel Viegas

PPE

Heinz K. Becker, Pál Csáky, Herbert Dorfmann, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Kinga Gál, Danuta Maria Hübner, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Othmar Karas, Krišjānis Kariņš, Barbara Kudrycka, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Jeroen Lenaers, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Roberta Metsola, Alessandra Mussolini, József Nagy, Luděk Niedermayer, Emil Radev, Dariusz Rosati, Theodor Dumitru Stolojan, Csaba Sógor, Romana Tomc, Traian Ungureanu, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Tomáš Zdechovský

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Caterina Chinnici, Richard Corbett, Mady Delvaux, Tanja Fajon, Neena Gill CBE, Ana Gomes, Maria Grapini, Roberto Gualtieri, Anna Hedh, Cătălin Sorin Ivan, Ramón Jáuregui Atondo, Peter Kouroumbashev, Cécile Kashetu Kyenge, Dietmar Köster, Olle Ludvigsson, Juan Fernando López Aguilar, Claude Moraes, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Péter Niedermüller, Soraya Post, Pedro Silva Pereira, Birgit Sippel, Tibor Szanyi, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Bas Eickhout, Sven Giegold, Eva Joly, Jean Lambert, Michel Reimon, Judith Sargentini, Molly Scott Cato, Bodil Valero

1

-

EFDD

Raymond Finch

4

0

PPE

Frank Engel, Burkhard Balz, Markus Ferber, Andreas Schwab

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas