Procedūra : 2016/2222(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0066/2017

Pateikti tekstai :

A8-0066/2017

Debatai :

PV 03/04/2017 - 19
CRE 03/04/2017 - 19

Balsavimas :

PV 04/04/2017 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0098

PRANEŠIMAS     
PDF 781kWORD 93k
17.3.2017
PE 593.850v02-00 A8-0066/2017

dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo

(2016/2222(INI))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėja: Kateřina Konečná

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo

(2016/2222(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos techninę ataskaitą 2013 -063 „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008) 0645),  

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“, kuria remiama visiškai tvari alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinė iki 2020 m. ir neteisėto miškų naikinimo sustabdymas iki 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į penkių valstybių narių ir Amsterdamo deklaracijos signatarių: Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų, pažadą teikti valstybės paramą sistemai, pagal kurią iki 2020 m. alyvpalmių aliejaus pramonė taptų 100 proc. tvari,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategiją ir pasiūlymą dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą ir finansuotą 2016 m. spalio 4 d. tyrimą „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui: teritorijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio nustatymas“,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Globiom. Biodegalų politikos po 2020 m. pagrindas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2016 dėl ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistemos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 29 d. Nagojoje (Japonija) priimtą ir 2014 m. spalio 12 d. įsigaliojusį Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

–  atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. ir susijusią laikotarpio vidurio peržiūrą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Pasaulinio gamtos apsaugos kongreso Havajuose rezultatus ir į savo pasiūlymą Nr. 066 dėl alyvpalmių pramonės plėtros poveikio biologinei įvairovei sumažinimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0066/2017),

A.  kadangi Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant nustatytų tikslų kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi užtikrinimo srityse;

B.  kadangi ES padėjo nustatyti darnaus vystymosi tikslus, kurie yra glaudžiai susiję su alyvpalmių aliejaus klausimu (2, 3, 6, 14, 16, 17 ir ypač 12, 13 ir 15 DVT);

C.  kadangi ES pagal 2030 m. darbotvarkę dėl darnaus vystymosi įsipareigojo įgyvendinti tvarų visų miškų rūšių valdymą, sustabdyti miškų naikinimą, atkurti sunykusius miškus ir iki 2020 m. pasauliniu mastu gerokai padidinti apželdinimą mišku ir miškų atkūrimą; kadangi pagal 2030 m. darbotvarkę ES taip pat yra įsipareigojusi užtikrinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, skatinti įmones laikytis tvarios praktikos ir į savo ataskaitų teikimo ciklą įtraukti informaciją apie tvarumą, taip pat skatinti tvarią viešųjų pirkimų praktiką laikantis nacionalinės politikos ir prioritetų iki 2020 m.;

D.  kadangi yra daug pasaulinio miškų nykimo veiksnių, įskaitant tokių žemės ūkio produktų, kaip sojos, jautiena, kukurūzai ir alyvpalmių aliejus, gamybą;

E.  kadangi beveik pusė (49 proc.) atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas, ir šį naikinimą skatina tokių žemės ūkio produktų, kaip alyvpalmių aliejus, jautiena, sojos ir medienos produktai, tarptautinė paklausa; kadangi vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus(3);

F.  kadangi 2015 m. Indonezijoje ir Borneo kilę gaisrai buvo didžiausi per beveik du dešimtmečius, o jie kilo dėl visuotinės klimato kaitos, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškų naikinimo; kadangi ateityje itin sausos oro sąlygos šiuose regionuose veikiausiai bus dažnesnės, jeigu nebus imtasi gaisrų prevencijos priemonių;

G.  kadangi dėl gaisrų Indonezijoje ir Borneo 69 mln. žmonių patyrė nesveikos oro taršos poveikį, o tūkstančiams žmonių ji sukėlė ankstyvą mirtį;

H.  kadangi gaisrai Indonezijoje paprastai kyla dėl žemės atlaisvinimo alyvpalmių plantacijoms ir kitoms žemės ūkio reikmėms; kadangi 2015 m. 52 proc. gaisrų Indonezijoje kilo anglies gausiuose durpynuose, todėl Indonezija tapo viena iš didžiausių visuotinio atšilimo visame pasaulyje sukėlėjų(4);

I.  kadangi daugelyje šalių gamintojų nėra tikslių alyvpalmių koncesijų žemėlapių ir viešųjų žemės registrų, todėl sudėtinga nustatyti, kas atsakingas už miškų gaisrus;

J.  kadangi ES, laikydamasi, Niujorko deklaracijos dėl miškų, sutiko „padėti pasiekti privačiojo sektoriaus tikslą ne vėliau kaip 2020 m. nutraukti miškų naikinimą tokių žemės ūkio prekių, kaip alyvpalmių aliejus, sojos, popierius ir jautienos gaminiai, gamybos srityje, turėdama omenyje tai, kad daugelis įmonių užsibrėžusios dar didesnio užmojo tikslus“;

K.  kadangi 2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti miškų naikinimą, o iki 2030 m. – sustabdyti visuotinį miškų plotų nykimą;

L.  kadangi vertingoms atogrąžų ekosistemoms, apimančioms tik 7 proc. žemės paviršiaus, tenka vis didesnis spaudimas dėl miškų naikinimo; kadangi dėl alyvpalmių plantacijų kūrimo dažnai kyla didžiuliai miškų gaisrai, išsenka upės, vyksta dirvožemio erozija, durpynų drenažas, didėja vandens kelių tarša ir prarandama biologinė įvairovė, o dėl to prarandama daug ekosistemos paslaugų, didėja poveikis klimatui, taip pat gamtos išteklių ir pasaulio aplinkos išsaugojimui dabartinėms ir ateities kartoms;

M.  kadangi alyvpalmių aliejaus ir perdirbtų jo maisto produktų vartojimas yra labai svarbus ES vartojimo poveikio miškų naikinimui pasaulyje veiksnys;

N.  kadangi bendra augalinių aliejų paklausa didėja,(5) o alyvpalmių aliejaus paklausa, remiantis vertinimais, iki 2050 m. padvigubės(6); kadangi nuo 8-ojo dešimtmečio iki šių dienų 90 proc. padidėjusios apimties alyvpalmių aliejaus gamybos sutelkta Indonezijoje ir Malaizijoje; kadangi alyvpalmių auginimas taip pat populiarėja ir kitose Azijos šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kur nuolat kuriamos naujos plantacijos ir plečiamos esamos – tokios tendencijos tik dar labiau pakenks aplinkai; be to, pažymi, kad pakeitus alyvpalmių aliejų kitomis augalinio aliejaus rūšimis reikėtų dar didesnių žemės ūkio paskirties žemės plotų;

O.  kadangi daug alyvpalmių aliejaus naudojama visų pirma dėl žemų jo kainų, – tai tapo įmanoma dėl to, kad padaugėjo alyvpalmių plantacijų, įkurtų išnaikintų miškų plotuose; kadangi alyvpalmių aliejaus naudojimas maisto pramonėje paremtas labai paplitusiu netausiu gamybos ir vartojimo modeliu, kuris prieštarauja ekologiškų ir kokybiškų vietinių produktų bei sudedamųjų dalių naudojimui ir populiarinimui;

P.  kadangi vis dažniau alyvpalmių aliejus naudojamas kaip biokuras ir perdirbtuose maisto produktuose (apie 50 proc. supakuotų produktų sudėtyje yra šio aliejaus);

Q.  kadangi kai kurios alyvpalmių aliejumi prekiaujančios bendrovės negali tikrai įrodyti, kad alyvpalmių aliejus jų tiekimo grandinėje nėra susijęs su miškų naikinimu ar aplinkos tarša. ir pademonstruoti, kad jis pagamintas laikantis pagrindinių žmogaus teisių ir tinkamų socialinių standartų;

R.  kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamo maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu ir, prireikus, parengti pasiūlymus dėl politikos, kuriuose būtų atsižvelgta į tokių vertinimų išvadas, ir apsvarstyti galimybę parengti Sąjungos veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo;

S.  kadangi Komisija planuoja atlikti tyrimus dėl miškų naikinimo ir alyvpalmių aliejaus;

T.  kadangi nežinomas bendras dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, susijusio su alyvpalmėmis, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; kadangi reikia pagerinti su tuo susijusius mokslinius vertinimus;

U.  kadangi šalyse gamintojose nėra patikrintų duomenų apie teritorijos plotą, skirtą alyvpalmių auginimui, turint leidimą arba jo neturint; kadangi tai nuo pat pradžių trukdė įgyvendinti priemones. kuriomis siekta sertifikuoti alyvpalmių aliejaus tvarumą;

V.  kadangi 2014 m. 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus), o 15 proc. – energijos ir šilumos gamybai;

W.  kadangi apskaičiuota, jog iki 2020 m. žemės, kurios naudojimo paskirtis bus pakeista biodyzelino gamybai skirtoms alyvpalmėms auginti, plotas bus 1 MHa (milijonas hektarų), iš kurių 0,57 MHa žemės paskirtis bus pakeista Pietryčių Azijos senuosiuose miškuose(7);

X.  kadangi bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas; kadangi pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;

Y.  kadangi naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui; kadangi atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų arba per trijų kartų laikotarpį; kadangi ES vartotojai turėtų būti informuoti apie pastangas išsaugoti šias gyvūnų ir augalų rūšis;

Z.  kadangi įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

AA.  kadangi esama didelį nerimą keliančių pranešimų(8), jog didelė dalis alyvpalmių aliejaus pasaulyje gaminama pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir tinkamus socialinius standartus, kad dažnai taikomas vaikų darbas ir kad kyla daugybė vietos ir čiabuvių bendruomenių bei alyvpalmių koncesininkų konfliktų;

Bendrieji aspektai

1.  primena, kad tvarus žemės ūkis, apsirūpinimo maistu saugumas ir tvari miškotvarka yra pagrindiniai DVT elementai;

2.  primena, kad miškai yra itin svarbūs prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos padarinius;

3.  atkreipia dėmesį pagrindinių pasaulinio miškų naikinimo veiksnių sudėtingumą, pavyzdžiui, žemės atlaisvinimą galvijams ir pasėliams, ypač gyvulių pašarams ES skirtoms sojoms auginti, taip pat alyvpalmių aliejaus gamybai, miestų plėtimui, medienos ruošai ir kitai intensyviai žemės ūkio veiklai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 73 proc. visų sunaikinamų miškų naikinami siekiant atlaisvinti žemę žemės ūkio žaliavoms, o 40 proc. – didelio masto monokultūrinėms alyvpalmių plantacijoms auginti(9);

5.  pažymi, kad alyvpalmių aliejaus gamyba yra ne vienintelė miškų naikinimo priežastis, – šią problemą taip pat aštrina neteisėtos medienos ruošos veiklos plėtra ir demografinis spaudimas;

6.  pažymi, kad kiti augaliniai aliejai, gaminami iš sojų pupelių, rapsų sėklų ir kitų kultūrinių augalų, daro daug didesnį poveikį aplinkai, ir jiems reikalingas gerokai ekstensyvesnis žemės naudojimas nei alyvpalmėms; pažymi, kad kitiems aliejiniams augalams naudojama daug daugiau pesticidų ir trąšų;

7.  susirūpinęs pažymi, kad pasaulinį varžymąsi dėl žemės skatina didėjanti pasaulinė biokuro ir žaliavų paklausa ir spekuliacija žeme bei žemės ūkio produkcija;

8.  primena, kad ES yra viena iš didžiausių produktų, pagamintų sunaikinus miškus (ši veikla turi pražūtingą poveikį biologinei įvairovei), importuotojų;

9.  pažymi, kad šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis (pagal vertę) tarptautinės prekybos visais žemės ūkio produktais, gautais iš neteisėto miškų naikinimo, skirtas ES; tai apima 27 proc. visų sojų, 18 proc. viso alyvpalmių aliejaus, 15 proc. visos jautienos ir 31 proc. visos odos(10);

10.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su miškų naikinimu, susijusiu su žemės ūkio prekių vartojimu, ES veiksmai turėtų būti susiję ne tik su alyvpalmių aliejaus gamyba, bet ir su visu tokiu žemės ūkio prekių importu;

11.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos – jose pagaminama 85–90 proc. viso pasaulio alyvpalmių aliejaus, ir palankiai vertina tai, kad nuo 1990 m. padidėjo Malaizijos neliestų miškų plotai, bet išlieka susirūpinęs dėl dabartinio miškų naikinimo masto Indonezijoje, kadangi ten kas penkerius metus netenkama 0,5 proc. bendro miškų ploto;

12.  primena, kad Indonezija neseniai tapo trečia didžiausia teršėja pagal išmetamo CO2 kiekį pasaulyje, kad nyksta jos biologinė įvairovė, o kelios nykstančios laukinių gyvūnų rūšys jau atsidūrė ant išnykimo ribos;

13.  primena, kad prekyba alyvpalmių aliejumi sudaro maždaug 40 proc. visos pasaulinės prekybos aliejais, o ES yra antra pagal dydį alyvpalmių aliejaus importuotoja pasaulyje (apie 7 mln. tonų per metus);

14.  yra susirūpinęs dėl to, kad maždaug pusė neteisėtai iškirstų miškų plotų yra naudojami ES rinkai skirto alyvpalmių aliejaus gamybai;

15.  pažymi, kad alyvpalmių aliejų žemės ūkio ir maisto pramonė naudoja kaip ingredientą ir (arba) kaip pakaitalą dėl jo, kaip žaliavos, našumo ir cheminių savybių, pavyzdžiui, dėl to, kad jį lengva saugoti, dėl jo lydymosi temperatūros ir mažesnės kainos;

16.  taip pat pažymi, kad alyvpalmių sėklų išspaudos ES naudojamos gyvūnų pašarams, visų pirma pieninių ir mėsinių gyvulių penėjimui;

17  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES taikomi griežtesni socialiniai, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai;

18.  puikiai supranta, koks sudėtingas alyvpalmių aliejaus klausimas, ir pabrėžia, kaip svarbu rasti visuotinį sprendimą, pagrįstą daugelio susijusių subjektų kolektyvine atsakomybe; tvirtai rekomenduoja visiems jo tiekimo grandinės dalyviams, įskaitant ES ir kitas tarptautines organizacijas, valstybes nares, finansines institucijas, šalių gamintojų vyriausybes, vietos gyventojus ir vietos bendruomenes, nacionalines ir tarptautines bendroves, dalyvaujančias gaminant, perdirbant ir platinant alyvpalmių aliejų, vartotojų asociacijas ir NVO, laikytis šio principo; be to, yra įsitikinęs, kad visi šie veikėjai būtinai turi dalyvauti koordinuojant pastangas siekiant išspręsti daugelį rimtų problemų, susijusių su netvaria alyvpalmių aliejaus gamyba ir vartojimu;

19.  atkreipia dėmesį į bendrą visuotinę atsakomybę siekiant tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos ir kartu pabrėžia svarbų maisto pramonės vaidmenį ieškant tvariai pagamintų alternatyvų;

20.  pažymi, kad daugelis prekių gamintojų ir prekiautojų, mažmenininkų ir kitų tiekimo grandinės tarpininkų, įskaitant Europos įmones, įsipareigojo vykdyti produktų gamybą ir prekybą jais visiškai nenaikinant miškų, nekeičiant daug anglies dioksido turinčių durpynų, gerbiant žmogaus teises, skaidrumą, atsekamumą, trečiųjų šalių patikrą ir atsakingo valdymo praktiką;

21.  pripažįsta, kad atogrąžų miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimas labai svarbus Žemės ir žmonijos ateičiai, tačiau pabrėžia, kad išsaugojimo pastangos turėtų būti suderintos su kaimo plėtros politikos priemonėmis, kad būtų užkirstas kelias skurdui ir stiprinamas mažų ūkininkų bendruomenių užimtumas atitinkamose srityse;

22.  mano, kad pastangos, kuriomis siekiama sustabdyti miškų naikinimą, turi apimti vietos gebėjimų ugdymą, technologinę pagalbą ir bendruomenių tarpusavio keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat paramą smulkiesiems ūkiams, kad jie kuo produktyviau naudotų esamus savo pasėlių plotus ir papildomai nesiimtų miškų žemės paskirties keitimo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia dideles agroekologinių metodų teikiamas galimybes maksimizuoti ekosistemos funkcijas auginant įvairius, kelių rūšių pasėlius vienu metu, plėtojant agrarinę miškininkystę, taikant permakultūros metodus, apriboti priklausomybę nuo žaliavų ir monokultūrų auginimo;

23.  pažymi, kad alyvpalmių aliejaus gamyba gali labai prisidėti prie šalių ekonominio vystymosi ir suteikti perspektyvių ekonominių galimybių, jei ji vykdoma atsakingai ir tvariai ir jei nustatytos griežtos tvaraus auginimo sąlygos;

24.  pažymi, kad esama įvairių tipų savanoriško sertifikavimo schemų, įskaitant RSPO, ISPO ir MSPO, ir palankiai vertina jų vaidmenį siekiant tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos; tačiau pažymi, kad šių standartų tvarumo kriterijai yra kritikuojami, ypač ekologinio ir socialinio vientisumo aspektu; pabrėžia, kad vartotojus klaidina skirtingos schemos ir kad svarbiausias tikslas turėtų būti vienos bendros sertifikavimo schemos, kuria būtų pagerintas tvaraus alyvpalmių aliejaus matomumas vartotojams, parengimas; ragina Komisiją užtikrinti, kad tokia sertifikavimo schema leistų į ES rinką patekti tik tvariai pagamintam alyvpalmių aliejui;

25.  pažymi, kad ES nepriklausančios partnerės taip pat turi žinoti savo vaidmenį kovojant su tvarumo ir miškų naikinimo problemomis, taip pat ir savo tiekimo praktikos srityje;

Rekomendacijos

26.  ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, be kita ko, prisiimtų Paryžiaus klimato konferencijoje COP 21, Jungtinių Tautų Miškų forume (UNFF)(11), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK)(12), Niujorko deklaraciją dėl miškų ir Darnaus vystymosi tikslą iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą(13);

27.  atkreipia dėmesį į iniciatyvų, pvz., Niujorko deklaracijos dėl miškų(14), kuria siekiama padėti privačiam sektoriui pasiekti tikslą ne vėliau kaip 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą dėl žemės ūkio žaliavų, pvz., alyvpalmių aliejaus, sojų, popieriaus ir jautienos produktų, gamybos, potencialą; pažymi, kad kai kurios įmonės turi didesnio užmojo tikslų, bet, nepaisant to, kad 60 proc. įmonių alyvpalmių aliejaus gamybos srityje įsipareigojo vykdyti tokias iniciatyvas, iki šiol tik 2 proc. gali atsekti alyvpalmių aliejų, kuriuo prekiauja, iki jo šaltinio(15);

28.  atkreipia dėmesį į maisto gamybos sektoriaus pastangas tiekti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų ir pažangą šioje srityje; ragina visus pramonės sektorius, kuriuose naudojamas alyvpalmių aliejus, padidinti pastangas, kad būtų tiekiamas sertifikuotas tvarus alyvpalmių aliejus;

29.  ragina Europos Komisiją ir visas ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, pasirašyti Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“ ir parodyti ryžtą įgyvendinti ES lygmens įsipareigojimą užtikrinti, kad iki 2020 m. visas įsigyjamas alyvpalmių aliejus būtų sertifikuotas ir tvarus, ir siekti, kad pramonė prisiimtų savanorišką įsipareigojimą, be kita ko, pasirašydama ir įgyvendindama Amsterdamo deklaraciją siekiant paremti visiškai tvarią alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinę iki 2020 m.;

30.  ragina alyvpalmių aliejų gaminančias bendroves laikytis Bankoko susitarimo dėl bendro požiūrio laikantis įsipareigojimų nenaikinti miškų ir taikyti didelių anglies atsargų (angl. High Carbon Stock, HCS) požiūrį, kuris padeda nustatyti alyvpalmių plantacijoms tinkamas teritorijas, pvz., nualintas mažą anglies dioksido saugojimo potencialą ir menką gamtinę vertę turinčias žemes;

31.  ragina ES laikytis įsipareigojimų ir paspartinti vykdomas derybas dėl FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų ir užtikrinti, kad galutiniai susitarimai apimtų pereinamojo laikotarpio medieną, gautą vystant alyvpalmių plantacijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šie susitarimai atitiktų tarptautinę teisę ir įsipareigojimus, susijusius su aplinkos apsauga, žmogaus teisėmis ir tvariu vystymusi, ir kad jais būtų skatinama priimti reikiamas miškų išsaugojimo ir tvaraus jų valdymo priemones, įskaitant vietos bendruomenių ir čiabuvių teisių apsaugą; pažymi, kad panašų požiūrį taip pat būtų galima taikyti siekiant užtikrinti atsakingas alyvpalmių aliejaus tiekimo grandines; siūlo formuojant ES politiką dėl alyvpalmių aliejaus sektoriaus vadovautis FLEGT įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo ir kovos su giliai įsišaknijusiomis valdymo problemomis šalyse gamintojose principais, taip pat į paramą orientuota ES importo politika; pažymi, kad šios priemonės gali paskatinti geresnę alyvpalmių pramonės kontrolę paskirties šalyse;

32.  pažymi, koks svarbus bendradarbiavimas su šalimis gamintojomis keičiantis informacija apie tvarius ir ekonomiškai perspektyvius pokyčius ir prekybos praktiką; remia šalių gamintojų pastangas vystyti tvarią praktiką, kuri galėtų padėti pagerinti gyvenimo sąlygas ir ekonomiką tose šalyse;

33.  ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi dėl skaidrumo ir vyriausybių ir bendrovių, kurios naudoja alyvpalmių aliejų, tarpusavio bendradarbiavimo, ir kartu su valstybėmis narėmis dirbti su trečiosiomis šalimis tam, kad būtų parengti ir įgyvendinti nacionalinės teisės aktai ir būtų laikomasi įprastų bendruomenių teisių į žemę, užtikrinančių miškų, miško teritorijoje gyvenančių tautų ir jų pragyvenimo šaltinių apsaugą;

34.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti mechanizmus, siekiant pagal FLEGT veiksmų plano Savanoriškos partnerystės susitarimą spręsti miškų pavertimo komercinio žemės ūkio žeme problemą ir suteikti daugiau galių pilietinės visuomenės organizacijoms, čiabuvių bendruomenėms ir žemės savininkams ūkininkams dalyvauti šiame procese;

35.  ragina ES kaip savanoriškos partnerystės susitarimų papildomą elementą parengti tolesnius teisės aktus dėl tokių susitarimų dėl alyvpalmių aliejaus, atsižvelgiant į ES medienos reglamentą, į kurį būtų įtrauktos tiek įmonės, tiek finansų įstaigos; pažymi, kad ES reglamentuoja medienos, žuvies ir konflikto zonų naudingųjų iškasenų tiekimo grandines, tačiau dar nereglamentuoja jokių miškams pavojų keliančių žemės ūkio produktų tiekimo grandinių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintas medienos reglamentas, kad būtų galima geriau suprasti, koks yra jo veiksmingumas, ir išsiaiškinti, ar jis gali būti panaudotas kaip pavyzdys rengiant ES teisės aktą, kuriuo būtų užkirstas kelias prekybai netausiu alyvpalmių aliejumi ES;

36.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visais viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, pradėti informavimo kampanijas ir teikti vartotojams išsamią informaciją apie teigiamus tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos padarinius aplinkai ir apie socialines bei politines pasekmes; ragina Komisiją užtikrinti, kad informacija, kuria patvirtinama, jog produktas yra tvarus, būtų teikiama vartotojams ženklinant visus produktus, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, specialiu iškart atpažįstamu ženklu, ir primygtinai rekomenduoja, kad šis ženklas būtų ant produkto arba pakuotės arba kad būtų lengvai prieinamas pasitelkiant technologines savybes;

37.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su kitais svarbiais alyvpalmių aliejaus vartotojais, pvz., Kinija, Indija ir alyvpalmių aliejaus šalimis gamintojomis, kad būtų didinamas jų informuotumas ir ieškoma bendrų atogrąžų miškų naikinimo ir miškų alinimo problemos sprendimų;

38.  nekantriai laukia Komisijos tyrimų dėl miškų naikinimo ir alyvpalmių aliejaus, kurie turėtų būti pristatyti iškart juos užbaigus;

39.  ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis apie alyvpalmių aliejaus naudojimą ir suvartojimą Europoje, taip pat į jo importą į ES;

40.  ragina Komisiją aktyviau vykdyti mokslinius tyrimus siekiant surinkti informacijos apie Europos vartojimo ir investicijų poveikį miškų naikinimo procesui, socialinėms problemoms, nykstančioms rūšims ir aplinkos taršai trečiosiose šalyse, ir paraginti prekybos partnerius už ES ribų daryti tą patį;

41.  ragina Komisiją kurti technologijas ir pateikti konkretų veiksmų planą, įskaitant informacines kampanijas, kad būtų siekiama sumažinti Europos vartojimo ir investicijų poveikį miškų naikinimui trečiosiose šalyse;

42.  pripažįsta teigiamą esamų sertifikavimo schemų poveikį, bet apgailestauja dėl to, kad RSPO, ISPO, MSPO ir visos kitos pripažintos svarbios sertifikavimo schemos efektyviai nedraudžia jų nariams atogrąžų miškų ar durpynų paversti alyvpalmių plantacijomis; todėl laikosi nuomonės, kad šiomis pagrindinėmis sertifikavimo schemomis nepavyksta efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio plantacijų kūrimo ir veiklos etapais ir kad dėl šios priežasties jos nesugebėjo apsaugoti miškų ir durpynų nuo didžiulių gaisrų; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliktas nepriklausomas tų sertifikavimo schemų auditas ir stebėsena, kad būtų galima užtikrinti, jog ES rinkai pateikiamas alyvpalmių aliejus atitinka visus būtinus standartus ir yra tvarus; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika – alyvpalmių aliejaus bendrovėms taip pat reikia taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas;

43.  ragina ES nustatyti į ES importuojamo alyvpalmių aliejaus ir produktų, kurių sudėtyje yra alyvpalmių aliejaus, būtiniausius tvarumo kriterijus, kuriais būtų užtikrinta, kad į ES patenkančio alyvpalmių aliejaus gamyba:

–   nebuvo ekosistemos būklės blogėjimo, kaip antai pirminio ir antrinio miškų nykimo ir durpynų ar kitų ekologiniu požiūriu vertingų buveinių naikinimo ar alinimo, tiesioginė ar netiesioginė priežastis ir dėl jo nebuvo prarandama biologinė įvairovė, visų pirma nepadaryta nuostolių nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims,

–   nesukėlė pokyčių žemės valdymo praktikos srityje, kurie būtų padarę neigiamą poveikį aplinkai,

–   nesukėlė ekonominių, socialinių ir aplinkos problemų ar konfliktų, įskaitant visų pirma su vaikų darbu, priverčiamuoju darbu, žemės supirkinėjimu ar čiabuvių bendruomenių iškeldinimu susijusias problemas,

–   buvo vykdoma visapusiškai laikantis žmogaus ir socialinių teisių, užtikrinant deramus socialinius ir darbo standartus, kuriais siekiama užtikrinti darbuotojų saugumą ir gerovę,

–  sudaro sąlygas įtraukti smulkius alyvpalmių aliejaus gamintojus į sertifikavimo sistemą ir užtikrina, kad jie gautų deramą pelno dalį;

–   yra vykdoma plantacijose, kurios valdomos naudojant modernias žemės ūkio ir ekologines technologijas, kad būtų pereinama prie tvarios žemės ūkio praktikos siekiant kuo labiau mažinti neigiamus aplinkos ir socialinius padarinius;

44.  pažymi, kad jau galioja griežti atsakingo alyvpalmių aliejaus gamybos standartai, įskaitant Alyvpalmių aliejaus inovacijų grupės parengtus standartus, tačiau įmonės ir sertifikavimo sistemos jų dar plačiai nenaudoja, išskyrus RSPO Next;

45.  pažymi, jog svarbu, kad visi tiekimo grandinės subjektai galėtų atskirti tvariai ir netvariai pagamintą alyvpalmių aliejų ir jo liekanas bei šalutinius produktus; pažymi produktų atsekamumo ir visų tiekimo grandinės etapų skaidrumo svarbą;

46.  ragina ES nustatyti privalomą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti, kad visas žemės ūkio produkcijos importuotojų tiekimo grandines būtų galima atsekti iki pat žaliavos kilmės;

47.  ragina Komisiją padidinti į ES importuojamo alyvpalmių aliejaus atsekamumą ir, kol netaikoma bendra sertifikavimo schema, apsvarstyti galimybę taikyti skirtingas muitų tarifų schemas, kuriose būtų tiksliau atspindimos realios sąnaudos, susijusios su aplinkai tenkančia našta; taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti ir taikyti nediskriminuojančias tarifines ir netarifines kliūtis, parengtas atsižvelgiant į alyvpalmių aliejaus anglies pėdsaką; ragina miškų naikinimo atvejais visada taikyti „teršėjas moka“ principą;

48.  ragina Komisiją aiškiai nustatyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, kartu palaikant prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis;

49.  šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją inicijuoti Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos sistemos nomenklatūros reformą, kurią taikant būtų galima atskirti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų ir netvarų alyvpalmių aliejų ir jo produktus;

50.  ragina Komisiją, siekiant išvengti miškų naikinimo, į savo prekybos ir vystymosi bendradarbiavimo susitarimų skyrius dėl darnaus vystymosi nedelsiant įtraukti privalomus įsipareigojimus, įskaitant visų pirma kovos su miškų naikinimu garantiją prekybos susitarimuose su alyvpalmių aliejų gaminančiomis šalimis, ir pateikti tvirtų ir įgyvendinamų priemonių, skirtų netvarios miškininkystės praktikos alyvpalmių aliejų gaminančiose šalyse problemoms spręsti;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares daugiausia dėmesio skirti priemonėms, kurios padės geriau integruoti išsaugojimo klausimus į vystomąjį bendradarbiavimą, kurti; pažymi, jog toks požiūris padės užtikrinti, kad vystymosi veikla nesukeltų nenumatytų aplinkosaugos problemų, o būtų vykdoma užtikrinant sąveiką su išsaugojimo veikla;

52.  pažymi, kad silpna žemės registrų tvarka gaminančiose šalyse yra didžiulė kliūtis kontroliuojant alyvpalmių plantacijų plėtrą, kad ji riboja smulkiųjų ūkininkų galimybes gauti kreditą, kurio jiems reikia, kad galėtų padidinti plantacijų tvarumą; pažymi, kad valdymo ir miškininkystės institucijų stiprinimas vietos ir nacionaliniu lygmenimis yra veiksminga išankstinė aplinkos politikos sąlyga; ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą šalims gamintojoms, kad būtų stiprinama jų žemės registrų tvarka ir pagerintas alyvpalmių plantacijų ekologinis tvarumas; pažymi, kad teritorijos žemėlapių sudarymas šalyse gamintojose, taip pat pasitelkiant palydovines ir geoerdvines technologijas, yra vienintelis būdas alyvpalmių koncesijoms stebėti ir tikslinėms miško įveisimo, miško atkūrimo ir ekologinių koridorių kūrimo strategijoms parengti; ragina Komisiją remti šalis gamintojas, kad jos parengtų gaisrų prevencijos schemas;

53.  palankiai vertina Indonezijos vyriausybės neseniai priimtą durpynų moratoriumą, kuriuo turėtų būti užkirstas kelias plantacijų plėtrai mišku apželdintuose durpynuose; pritaria Durpynų atkūrimo agentūros įsteigimui dviejų milijonų hektarų išdegusių durpynų atkūrimo tikslu;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares, plėtojant dialogą su tomis šalimis, remti būtinybę sustabdyti alyvpalmėms auginti skiriamų plotų plėtimą, be kita ko, paskelbiant naujų koncesijų teikimo sustabdymą, kad būtų galima apsaugoti likusius atogrąžų miškus;

55.  yra susirūpinęs dėl to, kad žemės sandoriai gali pažeisti vietos bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą, nustatytą TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrę investuotojai visapusiškai laikytųsi tarptautinių atsakingo ir tvaraus investavimo į žemės ūkį standartų, būtent FAO ir EBPO atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių gairių, FAO neprivalomų atsakingo žemės valdymo gairių, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad taisomosios priemonės būtų prieinamos korporacijų piktnaudžiavimo aukoms;

56.  todėl ragina atitinkamas valdžios institucijas kilmės šalyse gerbti žmogaus teises, įskaitant miškų vietovių gyventojų teises į žemę, ir sustiprinti aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos įsipareigojimus, atsižvelgiant į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomas žemės valdymo gaires(16);

57.  ragina ES remti labai mažas, mažąsias ir šeimų valdomas vietos kaimo įmones ir skatinti nacionaliniu ir vietos lygmenimis teisiškai registruoti žemės nuosavybę ar valdas;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad čiabuvių žemėse, kur taikomos paprotinės žemės naudojimo ir išteklių valdymo sistemos, miškų naikinimo mastai yra nedideli, o tai teikia didelių galimybių siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir užtikrinti pasaulio ekosistemų funkcijas; ragina naudotis tarptautiniais klimato ir plėtros fondais siekiant apsaugoti čiabuvių ir bendruomenių žemes ir paremti čiabuvių tautas ir bendruomenes, investuojančias į savo žemių apsaugą;

59.  primena, kad neturtingos kaimo moterys yra ypač priklausomos nuo miško išteklių, kad pragyventų; atkreipia dėmesį į tai, kad formuojant nacionalinę miškų politiką ir institucijas būtina integruoti lyčių lygybės aspektus, kad būtų skatinama, pvz., moterų galimybė valdyti žemę ir kitus išteklius;

60.  primena Komisijai jos komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“(17), kuriame pabrėžiamas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, įskaitant alyvpalmių aliejaus gamybą; primena Komisijai derybose dėl COP21 nustatytą tikslą ne vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti pasaulinį miškų ploto nykimą, o iki 2020 m. sumažinti bendrą atogrąžų miškų nykimą ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su dabartiniu lygiu;

61.  ragina Komisiją, remiantis 7-ąja aplinkosaugos veiksmų programa ir ES veiksmų planu dėl alyvpalmių aliejaus, toliau rengti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo, į kurį būtų įtrauktos konkrečios reglamentavimo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad jokiomis tiekimo grandinėmis ir finansiniais sandoriais, susijusiais su ES, nebūtų skatinamas miškų naikinimas ir alinimas; ragina Komisiją priimti vieną bendrą apibrėžtį „nesukeliantis miškų nykimo“;

62.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti miško apibrėžtį, kuri apimtų biologinę, socialinę ir kultūrinę įvairovę, kad būtų užkirstas kelias žemės grobimui ir atogrąžų miškų naikinimui, vykdomiems plačiu mastu kultivuojant alyvpalmių aliejui naudojamą monokultūrą, nes jie trukdo vykdyti ES klimato kaitos įsipareigojimus; pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti vietos rūšims ir tokiu būdu apsaugoti ekosistemas, buveines ir vietos bendruomenes;

63.  ragina Komisiją pateikti ES atsakingo verslo veiksmų planą;

64.  tvirtina, jog plėtojant finansų įstaigas reikėtų užtikrinti, kad jų socialinės ir aplinkos apsaugos politika būtų privaloma ir visiškai suderinta su tarptautine žmogaus teisių teise; ragina užtikrinti didesnį privačių finansų įstaigų ir valstybinių finansų įstaigų finansavimo skaidrumą;

65.  ragina valstybes nares priimti privalomus reikalavimus, kurie būtų palankūs tvariam alyvpalmių aliejui visose nacionalinėse viešųjų pirkimų procedūrose;

66.  susirūpinęs pažymi, kad komercinis žemės ūkis tebėra svarbus pasaulinio miškų nykimo veiksnys ir kad nuo 2000 m. maždaug pusė atogrąžų miškų buvo išnaikinta dėl neteisėto miškų pavertimo komerciniam žemės ūkiui naudojama žeme, o tai taip pat gali kelti konfliktų riziką; ragina geriau koordinuoti miškų, komercinio žemės ūkio, žemės naudojimo ir kaimo plėtros politiką siekiant įgyvendinti DVT ir klimato kaitos įsipareigojimus; pabrėžia, kad būtina ir šioje srityje, įskaitant ES atsinaujinančiosios energijos politiką, užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

67.  atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su žemės koncentracijos procesais ir žemės naudojimo keitimu, atsirandančiais pradedant kultivuoti monokultūras, pvz., alyvpalmių plantacijas;

68.  ragina Komisiją remti tolesnius mokslinius tyrimus dėl žemės naudojimo paskirties keitimo poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, įskaitant miškų naikinimą ir biologinės energijos gamybą;

69.  ragina Komisiją rodyti kitoms šalims pavyzdį ES teisės aktuose nustatant iš šlapžemių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir šlapžemių žemės naudojimo pokyčių apskaitos taisykles;

70.  atkreipia dėmesį į didelių alyvpalmių monokultūrų poveikį, nes dėl jų atsiranda daugiau kenkėjų, o dėl žemės ūkyje naudojamų chemikalų užteršiamas vanduo, vyksta dirvožemio erozija ir daromas poveikis anglies dioksido absorbentams ir viso regiono ekologijai, taip pat trukdoma gyvūnų rūšių migracijai;

71.  pažymi, kad naujausiuose tyrimuose įrodyta, jog alyvpalmių plantacijose taikomos agrarinės miškininkystės mišriosios kultūros gali teikti įvairią naudą biologinės įvairovės bei našumo srityse ir duoti teigiamų socialinių rezultatų;

72.  ragina Komisiją užtikrinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir kitų sričių ES politikos suderinamumą ir sinergiją, taip pat užtikrinti, kad ji būtų įgyvendinama suderinant ją su kovai su miškų naikinimu besivystančiose šalyse skirtomis programomis, pvz., REDD; prašo Komisiją užtikrinti, kad BŽŪP reforma nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamas tolesnis miškų naikinimas ir kad ja būtų remiamas tikslas sustabdyti miškų naikinimą pasaulyje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad aplinkos apsaugos problemos, susijusios su miškų naikinimu dėl alyvpalmių aliejaus gamybos, būtų sprendžiamos atsižvelgiant ir į ES 2020 m. biologinės įvairovės strategijoje nustatytus tikslus, kurie turi būti įtraukti į Sąjungos išorės veiksmus šiame sektoriuje;

73.  ragina Komisiją remti organizacijas, kurios daugiausia dėmesio skiria in situ, bet ir ex situ,visų gyvūnų veislių, kurios neteko buveinių dėl su alyvpalmių aliejumi susijusio miškų naikinimo, išsaugojimui;

74.  ragina ES lygmeniu vykdyti daugiau tvarių pašarų mokslinių tyrimų siekiant Europos žemės ūkiui sukurti alyvpalmių produktų alternatyvų;

75.  pažymi, kad 70 proc. ES suvartojamų biodegalų pagaminama (žaliavos jiems gaminti užauginamos) ES, o iš biodegalų, importuojamų į ES, 23 proc. yra alyvpalmių aliejus, daugiausia importuojamas iš Indonezijos, kiti 6 proc. yra sojos(18);

76.  pažymi netiesioginį ES biodegalų paklausos poveikį atogrąžų miškų naikinimui;

77.  pažymi, kad įvertinus netiesioginį žemės naudojimo paskirties keitimą, iš kultūrinių augalų pagaminti biodegalai tam tikrais atvejais netgi gali padidinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pvz., deginant dideles anglies atsargas turinčias buveines, kaip atogrąžų miškai ir durpynai; yra susirūpinęs dėl to, kad netiesioginis žemės naudojimo paskirties keitimas neįtrauktas į Komisijos savanoriškų schemų vertinimą;

78.  ragina ES institucijas, persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, į savo savanorišką sistemą įtraukti specialias patikros procedūras, susijusias su konfliktais dėl žemės valdymo, priverstiniu ir vaikų darbu, blogomis ūkininkų darbo sąlygomis ir grėsmėmis sveikatai ir saugai; todėl ragina ES atsižvelgti į netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį ir persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą į ją įtraukti socialinės atsakomybės reikalavimus;

79.  ragina į ES biodegalų politiką įtraukti veiksmingus tvarumo kriterijus, kad būtų apsaugota didelės biologinės įvairovės vertės žemė, didelės anglies sankaupos ir durpynai, ir kad jie apimtų socialinius kriterijus;

80.  pripažįsta, kad naujausioje Audito Rūmų ataskaitoje(19), kurioje analizuojamos dabartinės biodegalų sertifikavimo schemos, padaryta išvada, kad jose stinga svarbių tvarumo aspektų, pvz., neatsižvelgiama į netiesioginį paklausos ir nepakankamo tikrinimo poveikį, ir jomis negalima užtikrinti, kad sertifikuoti biodegalai nebūtų miškų naikinimo ir neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių priežastis; žino apie susirūpinimą keliančius klausimus dėl sertifikavimo schemų vertinimo skaidrumo; ragina Komisiją didinti tvarumo schemų skaidrumą, be kita ko, rengiant tinkamą tikrinamų aspektų sąrašą, kaip antai metines ataskaitas ir galimybę prašyti nepriklausomų trečiųjų šalių atlikti auditą; ragina suteikti Komisijai didesnius schemų, ataskaitų ir veiklos tikrinimo ir stebėsenos įgaliojimus;

81.  ragina įgyvendinti atitinkamas Audito Rūmų rekomendacijas, kaip sutarta su Komisija;

82.  susirūpinęs pažymi, kad 46 proc. viso ES importuojamo alyvpalmių aliejaus skiriama biodegalų gamybai, o tai reiškia, kad panaudojama apie milijonas hektarų atogrąžų dirvožemio; ragina Komisiją imtis priemonių, kad augalinio aliejaus, įskaitant alyvpalmių aliejų, kaip biodegalų sudedamosios dalies naudojimas būtų laipsniškai nutrauktas, pageidautina, ne vėliau kaip 2020 m.;

83.  pažymi, kad vien uždraudus naudoti alyvpalmių aliejų biodegalų gamybai (arba laipsniškai nutraukus jo naudojimą) jis gali būti pakeistas kitais atogrąžų augaliniais aliejais, kurių žaliavos auginamos tuose pačiuose ekologiniu požiūriu pažeidžiamuose regionuose, kaip ir alyvpalmės, ir tai gali padaryti daug didesnį poveikį biologinei įvairovei, žemės naudojimui ir išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nei pačios alyvpalmės; rekomenduoja ieškoti tvaresnių alternatyvų biodegalų gamybai ir jas skatinti, pvz., Europoje pagamintą aliejų iš vietoje užaugintų rapsų ir saulėgrąžų;

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu toliau kurti antros ir trečios kartos biodegalus, kad būtų mažinamas pavojus dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo Sąjungoje ir skatinamas perėjimas prie pažangių biodegalų pagal Direktyvą (ES) 2015/1513 ir atsižvelgiant į Sąjungos žiedinės ekonomikos, efektyvaus išteklių naudojimo ir į mažataršio judumo užmojus;

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

  Komisijos komunikatas „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011) 0244),

(2)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0034.

(3)

  Šaltinis – „Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Neteisėto miškų pavertimo žemės ūkio ir medienos plantacijomis masto ir pobūdžio analizė (http://www.forest-trends.org/documents/files/doc_4718.pdf).

(4)

  Šaltinis – Pasaulio išteklių institutas (http://www.wri.org/blog/2015/10/indonesia%E2%80%99s-fire-outbreaks-producing-more-daily-emissions-entire-us-economy).

(5)

  http://www.fao.org/docrep/016/ap106e/ap106e.pdf (FAO, World Agriculture Towards 2030/2050 - The 2012 Revision)

(6)

  http://wwf.panda.org/what_we_do/footprint/agriculture/palm_oil/ (WWF)

(7)

  Šaltinis – Globiom ataskaita (https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Final%20Report_GLOBIOM_publication.pdf).

(8)

  Pavyzdžiui, „Amnesty International - The Great Palm Oil Scandal“ (https://www.amnesty.org/en/documents/asa21/5243/2016/en/ ) ir „Rainforest Action Network - The Human Cost of Conflict Palm Oil“ (https://d3n8a8pro7vhmx.cloudfront.net/rainforestactionnetwork/pages/15889/attachments/original/1467043668/The_Human_Cost_of_Conflict_Palm_Oil_RAN.pdf?1467043668)

(9)

  „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui: Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“, 2013 m., Europos Komisija. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf (p. 56). (p. 56)

(10)

  Šaltinis – FERN: „Vogtos prekės. ES bendrininkavimas neteisėtai naikinant tropinius miškus“ (http://www.fern.org/sites/fern.org/files/Stolen%20Goods_EN_0.pdf)

(11)

  Jungtinių Tautų Miškų forumo išvados.

(12)

  Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija, Aičio tikslai: https://www.cbd.int/sp/targets/

(13)

  Darnaus vystymosi tikslai, 15 straipsnio 2 dalis, tikslas sustabdyti miškų naikinimą, https://sustainabledevelopment.un.org/sdg15.

(14)

  2014 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais.

(15)

  http://forestdeclaration.org/wp-content/uploads/2015/09/2016-NYDF-Goal-2-Assessment-Report.pdf

(16)

  JT FAO Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės sprendžiant nacionalinio aprūpinimo maistu saugumo klausimus, Roma, 2012 m., http://www.fao.org/docrep/016/i2801e/i2801e.pdf

(17)

  2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatas (COM(2008) 0645 final)

(18)

  EUROSTATAS. „Supply, transformation and consumption of renewable energies“; metiniai duomenys (nrg_107a), 2015 m. Globiom tyrimas „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui.“ ir http://www.fediol.be/

(19)

  Šaltinis – Europos Audito Rūmai. „Biodegalų sertifikavimas: yra pripažinimo ir priežiūros trūkumų“ (http://www.eca.europa.eu/lt/Pages/NewsItem.aspx?nid=7171).


AIŠKINAMOJI DALIS

Darnaus vystymosi klausimu Komisija laikosi šios nuomonės: „Darnus vystymasis reiškia, kad dabarties kartų poreikiai tenkinami nekeliant pavojaus ateities kartų gebėjimui patenkinti savuosius.“ Pažangaus ir ilgalaikio žmonių visuomenės vystymosi vizija yra vienas iš ES pagrindų, todėl ji turi būti ir mūsų sprendimų priėmimo proceso dalis tokiais atvejais, kaip ieškant alyvpalmių aliejaus klausimo sprendimo.

Dar nepraėjo 20 metų nuo tada, kai alyvpalmių aliejus tapo plačiausiai naudojamu aliejumi pasaulyje, o dabar jis jau laikomas viena iš didžiulio masto įvairių ekosistemų naikinimo atogrąžų šalyse priežasčių. Dėl šio produkto Indonezijos Sumatros ir Borneo salų atvejai pateko į istoriją kaip sparčiausio miškų naikinimo pavyzdžiai per visą žmonijos istoriją. Deja, atsižvelgiant į precedento neturinčią šios pramonės šakos plėtros spartą, ne visi pavojai, siejami su masiniu monokultūrų plantacijų realizavimu, buvo visapusiškai suvokti. Laikas parodė, kad rizika buvo nepakankamai įvertinta, o neigiami aspektai, susiję su pernelyg didelio masto ir beveik nereguliuojama šios kultūros gamyba, dabar akivaizdūs.

Atogrąžų ekosistemos, ypač atogrąžų miškai, sudarančios tik 7 proc. pasaulio augmenijos, susiduria su didžiausiu visų laikų iššūkiu. Prarandama ne tik labai vertinga augalija, bet ir daugelis gyvūnų rūšių, įskaitant tas, kurios net nebuvo atrastos. Vis dėlto, alyvpalmių aliejaus gamybos poveikis neapsiriboja vien atogrąžų miškais. Gretimos jūrų ekosistemos taip pat patiria vis didėjantį spaudimą. Prarandamas nepakeičiamas gruntinis vanduo, senka upės. Kyla didžiuliai durpių ir miškų gaisrai, nukentėjusiuose regionuose keičiasi klimatas, o taip prisidedama prie pasaulinės klimato kaitos. Šie pokyčiai daro poveikį ne tik atogrąžų augmenijai ir gyvūnijai, jie taip pat neigiamai veikia vietos gyventojus, kurių pragyvenimas yra glaudžiai susijęs su šiomis ekosistemomis. Taigi alyvpalmių aliejus tampa svarbiausia gausių socialinių ir ekonominių konfliktų priežastimi. Tai, kokiu greičiu šie pokyčiai vyksta, kelia nerimą, todėl raginama nedelsiant imtis veiksmų.

ES yra trečia pagal dydį alyvpalmių aliejaus rinka ir todėl atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su tuo, kas vyksta atogrąžų šalyse, kuriose alyvpalmių aliejus gaminamas. Be to, Europos finansų įstaigos yra vienos iš didžiausių investuotojų į šį sektorių. Todėl jos yra atsakingos už tai, kaip jų lėšos tvarkomos. Reikia pažymėti, kad daug subjektų iš dalies prisidėjo prie šių problemų sukūrimo, todėl jiems tenkanti atsakomybė yra bendra. ES ir jos valstybės narės, šiuo atveju kaip subjektai, turėtų prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų, siekdamos pagerinti dabartinę beviltišką padėtį.

JT priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatyta 17 pagrindinių tikslų, kurie turėtų būti pasiekti per šį laikotarpį. Alyvpalmių aliejaus klausimas susijęs su visais šiais 17 tikslų, tačiau labiausiai – su 2, 3, 6, 14, 16 ir 17 tikslais, o ypač su 12, 13 ir 15 tikslais. Tai parodo, koks rimtas alyvpalmių aliejaus klausimas ir kodėl svarbu nedelsiant jį nagrinėti ir ieškoti tinkamo ilgalaikio sprendimo.


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (2.3.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo

(2016/2222(INI))

Nuomonės referentė: Heidi Hautala

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad tvarus žemės ūkis, apsirūpinimo maistu saugumas ir tvari miškotvarka yra pagrindiniai darnaus vystymosi tikslų (DVT) elementai; susirūpinęs pažymi, kad alyvpalmių aliejus yra svarbus miškų naikinimo veiksnys, ypač Malaizijoje, Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Liberijoje, Kamerūne, Kongo Respublikoje, Kolumbijoje ir Peru; primena, kad miškai yra itin svarbūs prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos padarinius;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad čiabuvių žemėse, kur taikomos paprotinės žemės naudojimo ir išteklių valdymo sistemos, miškų naikinimo mastai yra nedideli, o tai teikia didelių galimybių turint mintyje ekonomiškai efektyvų išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą ir pasaulio ekosistemų funkcijų užtikrinimą; ragina naudotis tarptautiniais klimato ir plėtros fondais siekiant apsaugoti čiabuvių ir bendruomenių žemes ir paremti čiabuvių tautas ir bendruomenes, investuojančias į savo žemių apsaugą;

3.  primena, kad neturtingos kaimo moterys yra ypač priklausomos nuo miško išteklių, kad pragyventų; atkreipia dėmesį į būtinybę į nacionalinę miškų politiką ir institucijas integruoti lyčių lygybės aspektus, kad būtų skatinama, pvz., moterų galimybė valdyti žemę ir kitus išteklius;

4.  susirūpinęs pažymi, kad komercinis žemės ūkis tebėra svarbus pasaulinio miškų nykimo veiksnys ir kad maždaug pusė nuo 2000 m. atogrąžų miškų išnyko dėl neteisėto miškų pavertimo komerciniam žemės ūkiui naudojama žeme, o tai taip pat gali kelti konfliktų riziką; ragina geriau koordinuoti miškų, komercinio žemės ūkio, žemės naudojimo ir kaimo plėtros politiką siekiant įgyvendinti DVT ir klimato kaitos įsipareigojimus; pabrėžia, kad būtina ir šioje srityje, įskaitant ES atsinaujinančiosios energijos politiką, užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui;

5.  susirūpinęs pažymi, kad pasaulinį varžymąsi dėl žemės skatina didėjanti pasaulinė biokuro ir žaliavų paklausa ir spekuliacija žeme bei žemės ūkio produkcija; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 18/2016 išvadą, kad ES biokuro tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima; ragina ES institucijas, persvarstant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, į savo savanorišką sistemą įtraukti specialias patikros procedūras, susijusias su konfliktais dėl žemės valdymo, priverstiniu ir vaikų darbu, blogomis ūkininkų darbo sąlygomis ir grėsmėmis sveikatai ir saugai; taip pat ragina ES atsižvelgti į netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį ir į persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą įtraukti socialinės atsakomybės reikalavimus;

6.  pabrėžia, kad alyvpalmių aliejaus gamyba yra labai svarbi alyvpalmių aliejų gaminančių besivystančių šalių ekonomikai, nes tai vertingas pajamų ir darbo vietų šaltinis;

7.  primena Komisijai jos 2008 m. spalio 17 d. komunikatą „Miškų naikinimo ir alinimo problemų sprendimas siekiant sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą“ (COM(2008)0645), kuriame pabrėžiamas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, įskaitant alyvpalmių aliejaus gamybą; primena Komisijai derybose dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) jos prisiimtą tikslą nė vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažinimą ir iki 2020 m. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą ne mažiau kaip 50 proc., palyginti su dabartiniu lygiu;

8.  ragina teikti pagalbą alyvpalmių aliejų gaminančioms šalims rengiant ir įgyvendinant atitinkamą vietos politiką ir taisykles, kurių tikslas – sumažinti pramonės įtaką miškų naikinimui, ekosistemoms ir gamtos paveldui;

9.  ragina ES nustatyti privalomą reglamentavimo sistemą siekiant užtikrinti, kad visas žemės ūkio produkcijos importuotojų tiekimo grandines būtų galima atsekti iki pat žaliavos kilmės;

10.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos – jose pagaminama 85–90 proc. viso pasaulio alyvpalmių aliejaus, ir palankiai vertina tai, kad nuo 1990 m. išaugo Malaizijos neliestų miškų plotai, bet išlieka susirūpinęs dėl dabartinio miškų naikinimo masto Indonezijoje, kurioje kas penkerius metus netenkama 0,5 % bendro miškų ploto;

11.  primena, kad ES yra viena iš didžiausių produktų, pagamintų naikinant miškus (ši veikla daro niokojamąjį poveikį biologinei įvairovei), importuotojų; ragina nebeteikti ES subsidijų biokurui, pagamintam iš maistinių kultūrų, ir palaipsniui nutraukti tokio kuro, visų pirma, biodyzelino, dėl kurio atsirado netvari alyvpalmių aliejaus paklausa, naudojimą – jis neturėtų būti laikomas tinkamu siekiant visų ES 2030 m. kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų; pabrėžia, kad reikia didinti savanoriško sertifikavimo sistemų, pvz., Tvaraus alyvpalmių aliejaus apskritojo stalo (angl. RSPO), patikimumą, siekiant išspręsti žemės grobimo, įskaitant vandens grobimą, ir žmogaus teisių pažeidimų problemas; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad įvairūs tyrimai atskleidė daugelyje šalių paplitusį kuriant ir valdant alyvpalmių plantacijas vykdomą didelio masto pagrindinių žmogaus teisių pažeidinėjimą, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;

12.  ragina Komisiją priimti privalomas taisykles dėl žemės ūkio produkcijos importuotojų tiekimo grandinių siekiant iki 2020 m. užtikrinti, kad, vadovaujantis Amsterdamo alyvpalmių aliejaus deklaracija, alyvpalmių aliejaus tiekimo grandinė taptų visapusiškai tvari; ypač ragina visoje tiekimo grandinėje taikyti tinkamą privalomą išsamaus patikrinimo sistemą ir atsekamumo mechanizmus, kurie būtų suderinti su pasauliniu mastu priimtais geriausiais standartais ir kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į alyvpalmių aliejaus produkcijos konfliktų riziką; ragina ES užtikrinti svarbių veikėjų, pvz., Indijos ir Kinijos, dalyvavimą stiprinant atsakingą ir tvarią alyvpalmių aliejaus gamybą;

13.  pabrėžia, kad svarbu gerinti alyvpalmių aliejaus gamybos sąlygas remiant esamas sertifikavimo sistemas, užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir suprantamos vartotojams, ir patvirtinti, kad atitinkamas alyvpalmių aliejus pagamintas pagal tvarumo gaires, įskaitant reikalavimą, kad šį produktą galima veiksmingai ir skaidriai atsekti visoje tiekimo grandinėje;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad maisto pramonė kartu su biokuro pramone sunaudoja didelę pagaminto alyvpalmių aliejaus dalį; ragina ES sukurti paskatas, kad būtų siekiama iki 2020 m. Europoje užtikrinti tvarų 100 proc. alyvpalmių aliejaus sunaudojimą;

15.  ragina Komisiją bendradarbiauti su alyvpalmių aliejų gaminančiomis šalimis, kad plantacijų teritorijose būtų padidinta biologinė įvairovė, ypač tokiomis priemonėmis, kaip laukinių gyvūnų takai;

16.  primena, kad 2015 m. 30–50 proc. gaisrų Indonezijoje, kurie paprastai kyla dėl alyvpalmių plantacijų ir kitoms žemės ūkio reikmėms skirtos žemės naikinimo, įvyko anglies gausiuose durpynuose, todėl Indonezija tapo viena iš didžiausių visuotinio atšilimo visame pasaulyje sukėlėjų;

17.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina nustatyti mechanizmus, siekiant įgyvendinant FLEGT veiksmų plano Savanoriškos partnerystės susitarimą spręsti miškų pavertimo komercinio žemės ūkio žeme problemą ir įgalinti daugiau pilietinės visuomenės organizacijų, čiabuvių bendruomenes ir žemės savininkus ūkininkus dalyvauti šiame procese; ragina ES didinti finansinę ir techninę paramą šalims gamintojoms ir jų vietos savivaldos institucijoms siekiant kovoti su korupcija, gerinti valdymą ir skaidrumą ir skatinti tvarius gamybos metodus; pripažįsta FLEGT veiksmų plano privalumus, tačiau pažymi, kad, siekiant sumažinti ES miškų naudojimo pėdsaką, reikia tolesnių pastangų; ragina Komisiją skubiai parengti ES veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir alinimo;

18.  pažymi, kad alyvpalmių aliejus gali būti gaminamas atsakingai ir gali labai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, kuris ūkininkams, čiabuviams ir alyvpalmių aliejų gaminančioms bendruomenėms suteikia perspektyvias ekonomines galimybes, jei nenaikinami miškai, kad durpynuose nebūtų kuriamos plantacijos, kad plantacijos būtų valdomos naudojant modernias žemės ūkio ir ekologines technologijas, kuriomis būtų kuo labiau mažinami neigiami aplinkos ir socialiniai padariniai, ir kad būtų gerbiamos teisės į žemę, įskaitant moterų ir čiabuvių bendruomenių teises;

19.  ragina Komisiją rodyti kitoms šalims pavyzdį ES teisės aktuose nustatant iš šlapžemių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir šlapžemių žemės naudojimo pokyčių apskaitos taisykles;

20.  ragina ES remti labai mažas, mažąsias ir šeimų valdomas vietos kaimo įmones ir skatinti nacionaliniu ir vietos lygmenimis teisiškai registruoti žemės nuosavybę ar valdas;

21.  pažymi, kad naujausiais tyrimais įrodyta, jog alyvpalmių plantacijose taikomos agrarinės miškininkystės mišriosios kultūros gali teikti bendrą naudą biologinės įvairovės, našumo ir teigiamų socialinių rezultatų srityje;

22.  primena, kad reikia padėti besivystančioms šalims gerinti žmogiškuosius pajėgumus;

23.  yra sunerimęs dėl neatsakingos alyvpalmių aliejaus gamybos neigiamo poveikio klimato kaitai, žemės naudojimui, dirvos derlingumui, biologinei įvairovei, miškų alinimui ir čiabuvių, vietos bendruomenių ir smulkiųjų ūkininkų žmogaus teisėms, įskaitant jų paprotines žemės ir išteklių valdymo sistemas, nes dėl šio poveikio kyla grėsmė gyventojų, kurie maistą gauna iš miško, pragyvenimo šaltiniams; ragina alyvpalmių aliejų gaminančių šalių vyriausybes užtikrinti žmogaus teisę į maistą ir mitybą (tai susiję su pakankamumo, prieinamumo, pasiekiamumo ir tvarumo principų laikymusi) ir įsipareigoti įgyvendinti bei įgyvendinti pagrindinius TDO darbo standartus ir deramo darbo darbotvarkę; ragina panaikinti visų formų priverstinį ar privalomą darbą, įskaitant vaikų darbą, pagerinti darbuotojų migrantų padėtį, užtikrinti asociacijų laisvę ir nustatyti teisėtą, prieinamą ir skaidrų skundų teikimo mechanizmą, kuris atitiktų tarptautinę geriausią praktiką;

24.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti miško apibrėžtį, kuri apimtų biologinę, socialinę ir kultūrinę įvairovę, kad būtų užkirstas kelias žemės grobimui ir atogrąžų miškų naikinimui, vykdomiems plačiu mastu kultivuojant alyvpalmių aliejui naudojamą monokultūrą, nes jie trukdo vykdyti ES įsipareigojimus dėl klimato kaitos; pabrėžia, jog pirmenybę reikia teikti vietos rūšims ir tokiu būdu apsaugoti ekosistemas, buveines ir vietos bendruomenes;

25.  yra susirūpinęs dėl to, kad žemės sandoriai gali pažeisti vietos bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą, nustatytą TDO konvencijoje Nr. 169; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ES įsikūrę investuotojai visapusiškai laikytųsi tarptautinių atsakingo ir tvaraus investavimo į žemės ūkį standartų, būtent FAO ir EBPO rekomendacijų dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių, FAO neprivalomų atsakingo žemės valdymo gairių, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad taisomosios priemonės būtų prieinamos korporacijų piktnaudžiavimo aukoms;

26.  tvirtina, kad plėtojant finansų įstaigas reikėtų užtikrinti, jog jų socialinės ir aplinkos apsaugos politika būtų privaloma ir visiškai suderinta su tarptautine žmogaus teisių teise; ragina užtikrinti didesnį privačių finansų įstaigų ir valstybinių finansų įstaigų finansavimo skaidrumą;

27.  atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su žemės koncentracijos procesais ir žemės naudojimo keitimu, atsirandančiais pradedant kultivuoti monokultūras, pvz., alyvpalmių plantacijas;

28.  ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl atsakingo verslo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nirj Deva, Raymond Finch, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ádám Kósa, Paul Rübig


Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (24.1.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo

(2016/2222(INI))

Nuomonės referentė: Tiziana Beghin

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad prekyba alyvpalmių aliejumi sudaro maždaug 40 % visos pasaulinės prekybos aliejais, o ES yra antra pagal dydį alyvpalmių aliejaus importuotoja pasaulyje (apie 7 mln. tonų per metus); ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, sumažinti ir geriau kontroliuoti iš trečiųjų valstybių importuojamo netvariai gaminamo alyvpalmių aliejaus kiekį taikant skirtingas muitų schemas sertifikuotiems kaip tvarūs alyvpalmių aliejaus produktams, įskaitant alyvpalmių aliejaus produktus, neapsiribojant tokiomis sertifikavimo schemomis, kaip Apskritojo stalo diskusija dėl alyvpalmių aliejaus (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil – RSPO), RSPO NEXT, laikantis nustatytų Alyvpalmių aliejaus inovacijų grupės (angl. Palm Oil Innovation Group – POIG) tvarumo reikalavimų; taip pat prašo Komisijos padėti alyvpalmių aliejų gaminančioms šalims rengiant ir įgyvendinant atitinkamą skatinamąją politiką ir reglamentavimo politikos sistemas, kuriomis būtų siekiama sumažinti pramonės įtaką miškų naikinimui, biologinės įvairovės nykimui, netausiam žemės naudojimui, gausiam cheminių produktų naudojimui ir klimato kaitai;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad maždaug pusė neteisėtai iškirstų miškų plotų yra naudojami ES rinkai skirto alyvpalmių aliejaus gamybai ir kad 18 % viso neteisėtai pagaminto alyvpalmių aliejaus patenka į ES rinką; pažymi, kad alyvpalmių aliejaus sektoriuje tvarumo klausimo nepavyks išspręsti vien tik savanoriškomis priemonėmis ir politika, todėl alyvpalmių aliejaus bendrovėms būtina taikyti privalomas taisykles ir privalomas sertifikavimo programas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuris būtų panašus į FLEGT ir į Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą;

3.  ragina Komisiją šiuo atžvilgiu inicijuoti Pasaulio muitinių organizacijos Suderintos sistemos nomenklatūros reformą, kad būtų galima atskirti sertifikuotą tvarų alyvpalmių aliejų ir netvarų alyvpalmių aliejų ir jo produktus;

4.  primena, kad Malaizija ir Indonezija yra pagrindinės alyvpalmių aliejaus gamintojos (skaičiuojama, kad jų dalis pasaulinėje gamyboje sudaro 85–90 %) ir kad šio produkto paklausos augimas sukelia didelių reikalavimų žemėnaudai ir turi ženklų poveikį vietos bendruomenėms, sveikatai ir klimato kaitai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad per derybas ES ir Indonezijos LPS, ES ir Malaizijos LPS, taip pat kitais laisvosios prekybos susitarimais turėtų būti sprendžiami susirūpinimą keliantys klausimai dėl netvariai gaminamo aliejaus, be kita ko, alyvpalmių aliejaus ir jo darinių, įskaitant privalomus ir vykdytinus darnaus vystymosi skyrius, apimančius miškų naikinimą, aplinkos, žmogaus teisių pažeidimus, vaikų ir priverčiamąjį darbą, ypač moterų, vietos gyventojų bendruomenių priverstinį iškeldinimą ir diskriminaciją, pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir jų įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad auginant daugelį alyvpalmių aliejaus alternatyvų galėtų padidėti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir toliau bei sparčiau vyktų miškų naikinimo procesas;

5.  primena, kad Indonezija neseniai tapo trečia pagal išmetamo CO2 kiekį pasaulyje, jos biologinė įvairovė nyksta ir kelios nykstančios laukinių gyvūnų rūšys jau atsidūrė ant išnykimo ribos;

6.  palankiai vertina tai, kad nuo 1990 m. išaugo Malaizijos neliestų miškų lygis, bet išlieka susirūpinęs dėl dabartinio miškų naikinimo lygio Indonezijoje, kurioje kas penkerius metus netenkama 0,5 % bendro miškų ploto;

7.  taip pat atkreipia dėmesį į svarbų ir įtikinamą poreikį dėl tolesnių papildomų įvairių suinteresuotųjų subjektų veiksmų ir daugiašalių, ES lygmens arba nacionalinių iniciatyvų, kuriomis pagal PPO normas ir reglamentus siekiama palaipsniui atsisakyti prekybos netvariu alyvpalmių aliejumi; pakartoja, kad siekiant užtikrinti didžiausią efektyvumą, šiose iniciatyvose, vertinant socialinių ir ekonominių bei aplinkosaugos problemų mastą, turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas gamybos sistemas ir specifinius konkrečių šalių veiksnius;

8.  atitinkamai primygtinai ragina finansų sektorių įtraukti tvarumo aspektus į savo investavimo ir skolinimo operacijas;

9.  pabrėžia, kad svarbu gerinti esamą padėtį be diskriminacijos taikant tinkamą, smulkiesiems ūkininkams ir MVĮ lengvai prieinamą ir vartotojams suprantamą sertifikavimą, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas alyvpalmių aliejus iš tikrųjų buvo pagamintas laikantis tvarumo gairių ir pasauliniu mastu priimtų geriausių standartų ir praktikos, nepakenkiant aplinkai, biologinei įvairovei, vietos bendruomenėms, vietos gyventojams ir visuomenei, ir kad šį produktą galima veiksmingai ir skaidriai atsekti visoje tiekimo grandinėje; yra įsitikinęs, kad savanoriškos sertifikavimo schemos galėtų veikti geriau, jeigu jos yra toliau tobulinamos taikant griežtesnius kriterijus nei dabartiniai standartai, yra integruotos į suinteresuotųjų subjektų išsamaus patikrinimo veiksmus, kad dėl neteisėtos veiklos turi būti imamasi teisinių veiksmų ir kad būtina iš esmės pagerinti vartotojų informavimą; ragina Komisiją pradėti informavimo kampanijas ir pateikti vartotojams išsamią informaciją apie netvarios alyvpalmių aliejaus gamybos padarinius;

10.  pabrėžia, kad norint išvengti žlugdančio poveikio tarptautinei prekybai, šias sertifikavimo sistemas reikėtų kurti taikant įtraukų procesą, kuriame dalyvautų visi susiję subjektai iš visos tiekimo grandinės ir iš visų susijusių šalių;

11.  šiuo atžvilgiu, neskaitant kitų iniciatyvų, labai palankiai vertina Apskritojo stalo diskusiją dėl alyvpalmių aliejaus, tačiau pabrėžia, kad būtina ją nuolatos tobulinti, be kita ko, plečiant jos suinteresuotųjų subjektų atstovavimą geriau įtraukiant MVĮ, taip pat stiprinant audito ir vykdymo užtikrinimo pajėgumus;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau tirti iš alyvpalmių aliejaus pagaminto biodyzelino alternatyvas;

13.  mano, kad alyvpalmių aliejaus tvarumas teisiškai apibrėžtas Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (skystiesiems bioproduktams) ir Degalų kokybės direktyvoje (biodegalams), nors nėra teisinių kriterijų, taikomų bet kokiam kitam aliejui, įskaitant maisto pramonėje naudojamą rapsų ir saulėgrąžų aliejų; todėl ragina taikyti tokią apibrėžtį ir prašo Komisijos išnagrinėti galimybę išplėsti tvarumo kriterijų taikymą kitoms tų pačių pasėlių naudojimo paskirtimis laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių bei nuostatų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairių;

14.  nurodo, jog reikia, kad sertifikavimo sistemomis būtų užtikrinama tikrai tvari alyvpalmių aliejaus gamyba, priimant biologinės įvairovės požiūriu veiksmingus protokolus atsižvelgiant į darbo sąlygas, ir kad jomis būtų siekiama beveik visiškai sustabdyti miškų naikinimą;

15.  pabrėžia, kad, 2016 m. lapkričio 15 d. duomenimis, bendradarbiaujant su Indonezija taikoma licencijavimo sistema yra pirmoji visapusiškai veikianti licencijavimo sistema pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena reglamentą ir savanoriškus partnerystės susitarimus tarp ES ir medieną gaminančių valstybių; ragina ES laikytis įsipareigojimo dėl FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų ir užtikrinti, kad jie apimtų pereinamojo laikotarpio medieną, gautą vystant alyvpalmių aliejaus gamybą; siūlo, kad ES politika dėl alyvpalmių aliejaus sektoriaus būtų grindžiama FLEGT principais dėl įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo ir įsisenėjusių valdymo problemų sprendimo gamintojų šalyse, taip pat palankia ES importo politika; ragina ir toliau inicijuoti savanoriškos partnerystės susitarimus, pavyzdžiui, FLEGT; pažymi, kad panašų požiūrį būtų galima taikyti ir alyvpalmių aliejaus atžvilgiu ir kad tai galėtų padėti pagerinti alyvpalmių aliejaus pramonės kontrolę paskirties šalyse;

16.  mano, kad tokios iniciatyvos būtų labai naudingos, ir ragina toliau jas skatinti ir plėsti jų pritaikymą ir kitoms prekėms.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Yannick Jadot, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Eric Andrieu, Bendt Bendtsen, Edouard Ferrand, Syed Kamall, Seán Kelly, Ramon Tremosa i Balcells

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Laura Agea


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (2.3.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo

(2016/2222(INI))

Nuomonės referentas: Florent Marcellesi

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į dažnesnį, palyginti su kitų rūšių augaliniais aliejais, alyvpalmių aliejaus naudojimą perdirbtuose maisto produktuose – šiuo metu apie 50 proc. supakuotų produktų sudėtyje yra šio aliejaus – ir jo naudojimą gaminant biodegalus;

2.  pažymi, kad alyvpalmių aliejus sudaro maždaug ketvirtadalį viso pasaulyje suvartojamo augalinio aliejaus kiekio ir apie 60 proc. pasaulinės augalinio aliejaus prekybos;

3.  yra susirūpinęs dėl prognozių, pagal kurias alyvpalmių aliejaus paklausa per ateinančius dešimtmečius pasaulyje patrigubės, nes tai gali kelti pavojų aplinkai ir visuomenei;

Kitų riebalų ir aliejų naudojimas

4.  pažymi, kad alyvpalmių aliejų žemės ūkio ir maisto pramonė naudoja kaip ingredientą ir (arba) kaip pakaitalą dėl jo, kaip žaliavos, našumo ir cheminių savybių, pavyzdžiui, jį lengva saugoti, dėl jo lydymosi temperatūros ir mažesnės kainos;

5.  taip pat pažymi, kad ES alyvpalmių sėklų išspaudos ES naudojamos gyvūnų pašarams, visų pirma pieninių ir mėsinių gyvulių penėjimui;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad rapsų sėklų išspaudų arba šalutinius produktus taip pat galima naudoti kaip baltymingus pašarus, taip būtų galima sumažinti priklausomybę nuo sojų pupelių importo iš viso pasaulio;

7.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES taikomi griežtesni socialiniai, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis politikos, kurią įgyvendinant būtų labiau išnaudojami dideli pieno riebalų kiekiai, gaminami ES, siekiant mažinti priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuojamo alyvpalmių aliejaus;

Ženklinimas

9.  palankiai vertina Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatą, pagal kurią supakuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše privaloma nurodyti augalinių aliejų rūšis, įskaitant alyvpalmių aliejų;

10.  primygtinai ragina įgyvendinti šią privalomą ženklinimo sistemą pagal valstybes nares ir perdirbėjus, siekiant užtikrinti atsekamumą ir pagrįstus pirkimo sprendimus;

11.  atkreipia dėmesį į didelį skaitmeninių priemonių naudojimo potencialią teikiant vartotojams informaciją apie alyvpalmių aliejaus perdirbtų prekių sudėtyje tvarumą, pavyzdžiui, brūkšninio kodo nuskaitymo taikomąsias programas;

12.  ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis apie alyvpalmių aliejaus importą į ES, jo naudojimą ir suvartojimą Europoje;

Sveikata

13.  atkreipia dėmesį į Europos maisto saugos agentūros (EFSA) tyrimo(1) ir kitų tyrimų rezultatus, kurie parodė, kad perdirbtų augalinių aliejų, ypač alyvpalmių aliejaus, sudėtyje yra genotoksinių ir kancerogeninių teršalų, kurie susidaro rafinavimo proceso metu esant aukštoms temperatūroms, kurie gali daryti poveikį sveikatai;

14.  primygtinai ragina valstybes nares toliau užtikrinti, kad būtų laikomasi maisto saugos teisės aktų ir gaminių, pagamintų naudojant augalinius aliejus, įskaitant alyvpalmių aliejų, ženklinimo;

15.  susirūpinęs pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse gaminant pieno produktus, pvz., sūrį, ir toliau naudojamas alyvpalmių aliejus to nenurodant ant produkto ir taip klaidinami vartotojai;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti vartotojų informavimo apie alyvpalmių aliejaus ypatumus kampanijas, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir skatinti sąmoningą vartojimą;

Miškų naikinimo veiksniai ir geografinė aprėptis (arba) mastas

17.  pažymi, jog alyvpalmių aliejus yra svarbus nerimą keliančio masto miškų naikinimo tropinėse vietovėse veiksnys;

18.  atkreipia dėmesį, kad 73 proc. visų sunaikinamų miškų naikinami siekiant atlaisvinti žemę žemės ūkio žaliavoms, o 40 proc. visų sunaikinamų miškų naikinami dėl didelio masto monokultūrinių alyvpalmių plantacijų auginimo(2);

19.  pažymi, kad didžioji palmių aliejaus gamybos dalis vyksta Malaizijoje ir Indonezijoje, kurios kartu pagamina apie 85 proc. visos pasaulio produkcijos, gamybos apimtys taip pat didelės arba didėja Papua Naujojoje Gvinėjoje, Liberijoje, Kongo Demokratinė Respublika, Kolumbijoje ir Peru;

20.  atkreipia dėmesį į greitai ir dideliu mastu vykstančius pokyčiai, per vieną ar du dešimtmečius padvigubėjo arba patrigubėjo žemės plotų, pertvarkytų į alyvpalmių plantacijas, šiose septyniose pagrindinėse eksportuojančiose šalyse, iki 15 proc. miškų išnyko per vos daugiau nei dešimtmetį;

21.  atkreipia dėmesį pasaulinio miškų naikinimo veiksnių sudėtingumą, pavyzdžiui, žemės atlaisvinimą galvijams ir pasėliams, ypač gyvulių pašarams ES skirtai sojai auginti, taip pat alyvpalmių aliejui, miestų drėkai, medienos ruošai ir kitai intensyviai žemės ūkio veiklai;

22.  pripažįsta, kad reikia visapusiškos koncepcijos, pagal kurią būtų atsižvelgiama į visus miškų naikinimo veiksnius ir būtų imamasi veiksmų ir bendradarbiaujama su gaminančiomis ir vartojančiomis šalimis;

Poveikis aplinkai

23.  pripažįsta, kaip svarbu išsaugoti atogrąžų miškus ir biologinę įvairovę; yra labai susirūpinęs dėl labai didelės biologinės įvairovės atogrąžų miško pavirtimo alyvpalmių monokultūrų plantacijomis, nepakeičiamų gamtos buveinių ir ekosistemų, kuriose yra daug endeminių ir nykstančių rūšių, sąskaita;

24.  atkreipia dėmesį į didelių alyvpalmių monokultūrų poveikį, nes dėl jų atsiranda daugiau kenkėjų, o dėl žemės ūkyje naudojamų chemikalų užteršiamas vanduo, vyksta dirvožemio erozija ir daromas poveikis anglies dioksido absorbentams ir viso regiono ekologijai, taip pat trukdoma gyvūnų rūšių migracijai;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad atogrąžų miškų ir durpingo dirvožemio deginimas, inter alia, siekiant pertvarkyti žemę žemės ūkio maisto produktų gamybos ir energetikos sistemų tikslams, yra susijęs su didele žala aplinkai ir, be kita ko, išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

Poveikis vietos bendruomenėms, žemės grobimui ir smulkiesiems ūkininkams

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad paverčiant miškus alyvpalmių monokultūrų plantacijomis labai neigiamą poveikį patiria miškų teritorijoje gyvenantys žmonės, įskaitant smulkiuosius ūkininkus, kurie vis dažniau netenka savo žemė arba perkeliami į mažiau derlingas vietoves;

27.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į besikartojančius medienos ruošos, žemės grobimo ir neteisėto arba priverstinio plantacijų žemės įsigijimo atvejus; be to, pažymi, kad naikinant atogrąžų miškus taip pat naikinama nuo šių pragyvenimo šaltinių priklausomų bendruomenių egzistencija;

28.  atkreipia dėmesį į socialinę nelygybę ir blogas darbo sąlygas, vyraujančias kai kuriose plantacijose;

29.  taigi ragina atitinkamas valdžios institucijas kilmės šalyse, gerbti žmogaus teises, įskaitant miškų vietovių gyventojų teises į žemę, ir prisiimti rimtesnius aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos įsipareigojimus, atsižvelgiant į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) neprivalomas žemės valdymo gaires(3);

Kaimo plėtra ir agroekologiniai metodai

30.  mano, kad reikėtų derinti atogrąžų miškų išsaugojimą ir tvarią kaimo plėtrą siekiant užkirsti kelią skurdui ir skatinti darbo vietų kūrimą atitinkamose vietovėse, ir ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie regionų socialinio ir ekonominio vystymosi;

31.  pripažįsta alyvpalmių vaidmenį plėtojant įvairias kelių pasėlių auginimo vienu metu sistemas, nes tai užtikrina vertingas pajamas smulkiesiems ūkiams;

32.  mano, kad pastangos, kuriomis siekiama sustabdyti miškų naikinimą turi apimti vietos gebėjimų ugdymą, technologinę pagalbą ir bendruomenių tarpusavio keitimąsi geriausia patirtimi, taip pat paramą smulkiesiems ūkiams, kad jie kuo produktyviau naudotų esamus savo pasėlių plotus ir papildomai nesiimtų miškų žemės paskirties keitimo; šiomis aplinkybėmis pabrėžia dideles agroekologinių metodų teikiamas galimybes maksimizuoti ekosistemos funkcijas auginant kelis pasėlius vienu metu, auginant didelę kultūrų įvairovę, plėtojant agrarinės miškininkystės sistemą, taikant permakultūros metodus, nepriklausant vien tik nuo įdedamo žaliavų kiekio ir nesigriebiant auginti monokultūrų;

Biodegalai

Plinta alyvpalmių aliejaus kaip biokuro naudojimas

33.  pažymi, kad Europoje suvartojamo alyvpalmių aliejaus paklausą didžiąja dalimi nulemia jo kaip biodegalų naudojimas;

34.  pažymi, kad 70 proc. ES suvartojamų biodegalų užauginama ir pagaminama Europos Sąjungoje, o iš biodegalų, importuojamų į ES, 23 proc. yra alyvpalmių aliejus, daugiausia importuojamas iš Indonezijos, o kiti 6 proc. yra soja(4);

35.  nors jo paplitimas skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi, atkreipia dėmesį į didžiulį alyvpalmių aliejaus, kaip pirmosios kartos biodyzelino, gamybos augimą – 2010–2014 m. jo gamyba padidėjo 2,6 mln. tonų, o tai yra 606 proc. padidėjimas, kai tuo pat metu bendra alyvpalmių aliejaus dalis ES suvartojamame biodyzeline išaugo nuo 6 proc. 2010 m. iki beveik trečdalio (31 proc.) 2014 m., o beveik pusė ES sunaudojamo alyvpalmių aliejaus sunaudojama kaip transporto degalai(5);

Netiesioginis poveikis, įskaitant netiesioginio žemės naudojimo keitimą

36.  pažymi netiesioginį ES biodegalų paklausos poveikį, susijusį su atogrąžų miškų naikinimu;

37.  pažymi, kad, jeigu atsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, kiekį(6), taikant tam tikrus biodegalų gamybos būdus didėja bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o alyvpalmių aliejaus biodyzelinas yra taršiausi biodegalai(7);

38.  todėl prašo, kad būtų atsižvelgiama į visą biodegalams gaminti skirtų augalų auginimo energijos kainą analizuojant biodyzeliną, kaip alternatyviųjų degalų rūšį, ir kad Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje būtų visapusiškai atsižvelgiama biodegalų gamybos išmetamus teršalus dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo;

39.  mano, kad vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu biokuras neturėtų sukelti miškų naikinimo, nei poveikio aprūpinimui maistu ir teisei į maistą trečiosiose šalyse, kuriais siekiama palaipsniui nutraukti valstybės paramą biodegalams, pagamintiems iš palmių aliejaus;

Pirmos ir antros kartos biodegalai

40.  atkreipia dėmesį į pirmosios kartos biokuro vyravimą ir nepakankamas galimybes gauti rinkoje antrosios kartos biokuro; ragina Komisiją ir valstybes nares remti tolesnė naujos kartos biodegalų plėtrą, siekiant išvengti miškų kirtimo;

41.  ragina palaipsniui, tačiau sparčiai atsisakyti visų paskatų biodegalams iš alyvpalmių aliejaus, nes tai didina konkurenciją dėl žemės su maisto gamyba, dėl to naikinami miškai ir gerokai prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;

42.  šiuo klausimu remiasi GLOBIOM tyrimu, kuris aiškiai rodo, koks stulbinamai didelis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis priskirtinas alyvpalmių aliejui;

43.   ragina taikyti privalomą biodegalų komponentų kilmės ženklinimą;

Tiekimo grandinės skaidrumas 

44.  mano, kad atsekamumas maisto produktų grandinėje yra būtinas importuotojams ir vartotojams, ypač tam, kad jie sugebėtų atskirti teisėtai ir neteisėtai pagamintą, iš tvarių ir iš netvarių šaltinių išgaunamą alyvpalmių aliejų ir jo šalutinius produktus;

45.  pažymi, kad tiekimo grandinės skaidrumas leidžia gauti duomenų apie alyvpalmių aliejų, įvežamą iš didelės rizikos teritorijų;

Sertifikavimas

46.  pripažįsta svarbų vaidmenį ir galimybes, kurias atveria įvairių rūšių savanoriškos tvarumo sertifikavimo sistemos, skirtos alyvpalmių aliejaus produktams, ir mano, kad jas taikant turi būti atsižvelgiama į jo gamybos poveikį aplinkai ir socialinį poveikį;

47.  pažymi, kad Europos Audito Rūmų ataskaitoje(8) padaroma išvada, kad sertifikavimo sistemos neužtikrina tikro alyvpalmių aliejaus tvarumo, taigi negali veiksmingai užtikrinti atitinkamų standartų ir jų laikymosi;

48.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog kai kurios schemos buvo nepakankamai skaidrios arba jų valdymo struktūros buvo šališkos, dėl to galėtų kilti interesų konfliktų ir neefektyviai vykti komunikacija, kritikavo tvarumo standartų kriterijus, įskaitant su žemės valdomis susijusius konfliktus, priverstinį/vaikų darbą, blogas darbo sąlygas ūkininkams, o taip pat nustatė, kad dėl šių trūkumai buvo gauti nepatikimi statistiniai duomenys ir neteisingai apskaičiuotas per didelės apimties sertifikuotų biodegalų kiekis, kurie tiesiog negali būti tvarūs;

49.  taigi yra susirūpinęs ir tuo, kad ES biodegalų tvarumo sertifikavimo sistema nėra visiškai patikima, ir mano, kad sertifikavimo sistemos turėtų būti toliau vystomos ir nuolat tobulinamos, siekiant užtikrinti, kad alyvpalmių aliejaus gamyba būtų tikrai tvari ir kad būtų veiksmingai užtikrintas atitinkamų standartų laikymasis;

50.  ragina įgyvendinti atitinkamas Audito Rūmų rekomendacijas, kaip sutarta su Komisija;

51.  prašo Komisijos užtikrinti patikimus standartus ir imtis veiksmų, kad būtų sukurta veiksminga privaloma sistema, pagal kurią būtų galima užtikrinti alyvpalmių aliejaus tvarumą;

52.  mano, kad ES naudojamiems šalutiniams alyvpalmių produktams, pavyzdžiui, alyvpalmių sėklų miltams arba išspaudoms, taip pat turėtų būti taikomos sertifikavimo sistemos;

Iniciatyvos

53.  teigiamai vertina bet kurią daugelio suinteresuotųjų subjektų iniciatyvą, kuria siekiama užsibrėžti ir įgyvendinti plataus užmojo standartus, įskaitant žmogaus teisių, teisių į žemę ir darbuotojų teisių standartus, skirtus tvaraus alyvpalmių aliejaus gamybai;

54.  pritaria Jungtinių Tautų tvaraus alyvpalmių aliejaus iniciatyvoje ir 2015 m. Amsterdamo deklaracijoje užsibrėžtiems tikslams, pagal kuriuos iki 2020 m. turi būti pasiekta, kad nebūtų naikinami miškai ir nekiltų konfliktų tiekimo grandinėje;

55.  atkreipia dėmesį į iniciatyvų, pvz., Niujorko deklaracijos dėl miškų(9), kuria siekiama padėti privačiam sektoriui pasiekti tikslą ne vėliau kaip 2020 m. padaryti galą miškų naikinimui dėl žemės ūkio žaliavų, pvz., alyvpalmių aliejaus, sojos, popieriaus ir jautienos produktų, gamybos, potencialą; pažymi, kad kai kurios įmonės turi platesnio užmojo tikslų, bet, nepaisant to, kad 60 proc. įmonių alyvpalmių aliejaus gamybos srityje įsipareigojo vykdyti tokias iniciatyvas, iki šiol tik 2 proc. gali atsekti palmių aliejų, kuriuo prekiauja, iki jo šaltinio(10);

56.  ragina Komisiją, valstybes nares ir pramonės atstovus remti iniciatyvas, pvz., didelių anglies sankaupų metodą, pagal kurį nustatomos vietovės, tinkamas alyvpalmių plantacijoms, t. y. nualintas mažą anglies dioksido saugojimo potencialą ir menką gamtinę vertę turinčias žemes, ir taip skatinti iš tikrųjų tvarią alyvpalmių aliejaus gamybą, kuri gali būti vykdoma nenaikinant miškų ir nekenkiant išsaugojimo požiūriu vertingoms ekosistemoms;

Dialogas siekiant geresnio valdymo šalyse-gamintojose

57.  ragina Komisiją prireikus vesti aktyvesnį dialogą su alyvpalmių aliejų gaminančių šalių vyriausybėmis ir įmonėmis, be kita ko, sudarant dvišalius susitarimus su šalimis gamintojomis, skatinti veiksmingus aplinkosaugos srities teisės aktus siekiant išvengti žalingų žemės naudojimo paskirties keitimų ir nustatyti griežtesnius standartus aplinkosaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo, žmogaus, socialinių ir darbo teisių, teisės į žemę ir žemės valdymą ir skaidrumo dėl žemės naudojimo ir įmonių nuosavybės standartus, taip pat rengti konsultacijas su vietos bendruomenėmis, siekiant išvengti žemės užgrobimo;

ES teisinė sistema, įskaitant raginimus Komisijai

58.  suvokia, kad ES yra trečioji pasaulyje pagal dydį alyvpalmių aliejaus ir alyvpalmių sėklų importuotoja, ir pabrėžia, jog reikia nustatyti taisykles, kurios padėtų užtikrinti tikrą alyvpalmių aliejaus gamybos tvarumą;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti esamas kontrolės priemones ir naudoti visas priemones, kurios būtinos siekiant užkirsti kelią alyvpalmių aliejaus, pagaminto panaikinus miškus, importui į ES, sukurti reguliavimo sistemą, apimančią griežtas ir vykdytinas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad visi dalyviai visais tiekimo grandinės etapais, įskaitant Europos finansų įstaigas, investicijas ir jų teikiamas paskolas, dalyvautų iš tiesų tvarioje palmių aliejaus gamyboje, kurioje užtikrinama miškų, miškų teritorijose gyvenančių tautų ir biologinės įvairovės apsauga;

60.  ragina Komisiją aiškiai nustatyti sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, kartu palaikant prekybos ryšius su trečiosiomis šalimis;

Precedentai ir galiojantys teisės aktai

61.  mano, kad pagal analogiją su kakavos sektoriuje taikomu modeliu būtų galima nustatyti tarptautinius tvarios alyvpalmių aliejaus gamybos standartus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad priemonės, panašios į ES medienos reglamentas, gali padėti užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik teisėtai pagaminti produktai;

62.  ragina įtraukti į ES biodegalų politiką veiksmingus tvarumo kriterijus, kurie apsaugotų didelės biologinės įvairovės vertės žemę, kurioje yra didelių anglies sankaupų ir durpynų, taip pat apimančius socialinius kriterijus;

Dvišalių susitarimų ir prekybos panaudojimas

63.  pažymi, kad tokie mechanizmai, kaip savanoriškos partnerystės susitarimai, gali padėti išaiškinti teisėtumo klausimus, susijusius su miškų konversija į žemės ūkio paskirties žemę ir žemės grobimu, skatinant nacionalines žemės reformas ir skaidrumą žemės naudojimo požiūriu;

64.  ragina naudotis dvišaliais susitarimais kaip katalizatoriumi siekiant užtikrinti veiksmingą aplinkos apsaugą, be kita ko, taikant diferencijuotas tarifų sistemas, priklausomai nuo to, ar alyvpalmių aliejus yra iš tvarios arba netvarios gamybos, arba neįtraukti netvariu būdu pagaminto alyvpalmių aliejaus ir jo darinių iš laisvosios prekybos susitarimų;

65.  ragina Komisiją į derybas dėl prekybos susitarimų su alyvpalmių aliejų gaminančiomis šalimis įtraukti kovos su miškų naikinimu garantiją ir poreikį gerbti vietos bendruomenių teises;

Pagalbos teikimas ir pajėgumų stiprinimas

66.  primygtinai pabrėžia, kaip svarbu remti besivystančias šalis skiriant joms daugiau lėšų valdymui, vykdymo užtikrinimui ir teisminėms procedūroms gerinti vietos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant apsaugoti miškus ir durpynus bei plėsti agroekologinių ūkininkavimo metodų taikymą;

67.  ragina Komisiją skatinti keistis geriausia patirtimi apie skaidrumą ir vyriausybių ir bendrovių, kurios naudoja alyvpalmių aliejų, tarpusavio bendradarbiavimą ir kartu su valstybėmis narėmis dirbti su trečiosiomis šalimis tam, kad būtų parengti ir įgyvendinti nacionalinės teisės aktai, ir būtų laikomasi įprastų bendruomenių teisių į žemę, siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugoti miškai, miško teritorijoje gyvenantys žmonės ir jų pragyvenimo šaltiniai;

Galiojantys ES įsipareigojimai ir veiksmų planas

68.  ragina Komisiją laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų, inter alia, prisiimtus Paryžiaus klimato konferencijoje (COP 21), Jungtinių Tautų Miškų forume(11), pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (JTBĮK)(12), Niujorko deklaraciją dėl miškų, Darnaus vystymosi tikslą iki 2020 m. nutraukti miškų naikinimą(13) ir Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų planą ir dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti visapusišką ES miškų ir miškuose gyvenančių žmonių teisių apsaugos veiksmų planą, o taip pat pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip sustabdyti miškų naikinimą ir miškų alinimą, kurie apimtų nuostatas dėl prekybos žemės ūkio produkcija, ypač alyvpalmių aliejumi, ir užkirstų kelią tam, kad monokultūrų plantacijos būtų laikomos miškų atkūrimu;

69.  pabrėžia, kad socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai, įskaitant teisę naudotis žeme, turi būti viršesni už vien tik pelnu pagrįsto įvairių miškų plėtros strategijų vertinimo logiką;

70.  ragina ES lygmeniu vykdyti daugiau tvarių pašarų mokslinių tyrimų siekiant Europos žemės ūkiui sukurti alyvpalmių produktų alternatyvų.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

3

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Michela Giuffrida, Florent Marcellesi, Anthea McIntyre, Susanne Melior, Sofia Ribeiro

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

34

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller

ECR

Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, Anthea McIntyre, James Nicholson

EPP

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Sofia Ribeiro, Czesław Adam Siekierski

EUL/NGL

Matt Carthy

Greens/EFA

Martin Häusling, Florent Marcellesi, Bronis Ropė

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Viorica Dăncilă, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Michela Giuffrida, Susanne Melior, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

3

-

EFDD

Marco Zullo

EUL/NGL

Luke Ming Flanagan, Anja Hazekamp

3

0

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Laurenţiu Rebega

EUL/NGL

Maria Lidia Senra Rodríguez

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

EMST leidinys, 2016 m.; 14(5): 4426 [159 p.], https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4426.

(2)

ES vartojimo poveikis miškų naikinimui: Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė, 2013 m., Europos Komisija. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf (p. 56).

(3)

JT FAO Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairės sprendžiant nacionalinio aprūpinimo maistu saugumo klausimus, Roma 2012 m., http://www.fao.org/docrep/016/i2801e/i2801e.pdf

(4)

EUROSTATAS. „Supply, transformation and consumption of renewable energies“; Metiniai duomenys (nrg_107a), 2015 m. Globiom tyrimas „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui.“ (angl. The land use change impact of biofuels consumed in the EU) ir http://www.fediol.be/

(5)

Ten pat.

(6)

Komisijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaita SWD(2015) 0117.

(7)

2015 m. Globiom tyrimas „ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties keitimui.“

(8)

Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2016 (2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas): ES tvarių biodegalų sertifikavimo sistema. http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR16_18/SR_BIOFUELS_LT.pdf.

(9)

2014 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais.

(10)

http://forestdeclaration.org/wp-content/uploads/2015/09/2016-NYDF-Goal-2-Assessment-Report.pdf

(11)

Jungtinių Tautų Miškų forumo išvados.

(12)

Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencija, Aičio tikslai: https://www.cbd.int/sp/targets/

(13)

Darnaus vystymosi tikslai, 15 straipsnio 2 dalis: tikslas sustabdyti miškų naikinimą: https://sustainabledevelopment.un.org/sdg15.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

56

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Alberto Cirio, Mireille D’Ornano, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Peter Liese, Valentinas Mazuronis, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Nicola Caputo, Albert Deß, Eleonora Evi, Merja Kyllönen, James Nicholson, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Bart Staes, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Edouard Martin, Lieve Wierinck


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

56

+

ALDE

Gerben-Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds, Lieve Wierinck

ECR

Mark Demesmaeker, Ian Duncan, Arne Gericke, Urszula Krupa, James Nicholson, Bolesław G. Piecha

EFDD

Eleonora Evi

ENF

Mireille D’Ornano, Sylvie Goddyn

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Estefanía Torres Martínez

NI

Zoltán Balczó

PPE

Ivo Belet, Alberto Cirio, Angélique Delahaye, Albert Deß, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Peter Liese, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Edouard Martin, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Bart Staes, Davor Škrlec

1

-

EFDD

Julia Reid

0

0

 

 

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas