Procedūra : 2016/2141(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0119/2017

Pateikti tekstai :

A8-0119/2017

Debatai :

PV 26/04/2017 - 22
CRE 26/04/2017 - 22

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.66
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0197

PRANEŠIMAS     
PDF 569kWORD 66k
30.3.2017
PE 592.416v02-00 A8-0119/2017

Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme

(2016/2141(INI))

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Pranešėja: Maria Noichl

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme

(2016/2141(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimas – įspėjimas Europai ir grėsmė šeimų ūkiams“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 12 d. Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires,

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 187/2015 Europos Parlamentui „Europos žemės ūkio paskirties žemės kaip bendro turto apsauga ir administravimas. Pilietinės visuomenės organizacijų raginimas vykdyti tvarią ir teisingą ES žemės politiką“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto tyrimą dėl žemės ūkio paskirties žemės grobimo masto ES(1),

–  atsižvelgdamas į ES Komisijos planuojamas pradėti arba jau pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares Bulgariją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0119/2017),

A.  kadangi 2013 m. 27 ES valstybėse narėse 3,1 % ūkių kontroliavo 52,2 % Europos žemės ūkio paskirties žemės, bet 2013 m. 76,2 % ūkių naudojo tik 11,2 % žemės ūkio paskirties žemės; kadangi ši tendencija prieštarauja Europos tvaraus, daugiafunkcio žemės ūkio, kuriam itin būdingos šeimos įmonės, modeliui;

B.  kadangi dėl to žemės naudojimo nelygybė ES, kurios Gini koeficientas yra 0,82, prilygsta tokių šalių, kaip Brazilija, Kolumbija ir Filipinai, lygiui(2);

C.  kadangi šis netolygus žemės ūkio paskirties žemės pasiskirstymas atitinka netolygų BŽUP subsidijų pasiskirstymą, nes tiesioginės išmokos, sudarančios didžiąją dalį BŽUP išlaidų, mokamos visų pirma už hektarus;

D.  kadangi faktinė žemės ir subsidijų pasiskirstymo nelygybė gali būti dar didesnė, nes iš turimos statistikos negalima spręsti, kam ūkiai priklauso ar kas juos kontroliuoja;

E.  kadangi galimybė naudotis žeme ir įsigyti ją nuosavybės teisėmis yra pagrindinės teisės, įtvirtintos kiekvienos valstybės narės nacionalinėje teisėje;

F.  kadangi galimybei naudotis žeme tenka itin svarbus vaidmuo kalbant apie daugelio žmogaus teisių įgyvendinimą ir ji daro poveikį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai;

G.  kadangi žemė, viena vertus, yra nuosavybė, antra vertus, ji – viešoji gėrybė, kuriai galioja socialinė atsakomybė;

H.  kadangi ES neturi išimtinės ar pasidalijamosios kompetencijos žemės klausimais, o įvairios ES politikos priemonės apima įvairius politinius, socialinius, kultūrinius ir ekologinius žemės valdymo aspektus, todėl ES lygmeniu reikia taikyti labiau holistinį požiūrį į žemės valdymą;

I.  kadangi Vokietijos federalinis konstitucinis teismas dar 1967 m. sausio 12 d. sprendime (1 BvR 169/63, BVerfG 21, 73–87) išaiškino, kad prekyba kaimo vietovių žemės sklypais negali būti tokia laisva, kaip kito kapitalo judėjimas, nes žemės negalima padauginti ir ji yra nepakeičiama; siekiant sąžiningos teisinės ir visuomeninės tvarkos, viešąjį interesą žemės atžvilgiu privalu iškelti daug aukščiau nei kito turto(3);

J.  kadangi žemė priklauso vis labiau senkantiems ištekliams ir jos negalima padauginti, taip pat kadangi žemė yra žmogaus teisės į sveiką ir pakankamą maistą bei daugybės gyvybiškai svarbių ekosistemos funkcijų pagrindas, todėl ji negali būti laikoma paprasta preke; kadangi, be to, žemei kyla dvejopas pavojus, nes, viena vertus, žemės ūkio paskirties žemės plotai prarandami dėl dirvožemio sandarinimo, urbanizacijos, turizmo, infrastruktūros projektų, žemės naudojimo keitimo, miško įveisimo ir dėl klimato kaitos intensyvėjančio dykumėjimo, ir, kita vertus, vyksta žemės nuosavybės koncentracijos didelių žemės ūkių ir ne žemės ūkio sektoriaus investuotojų rankose procesas; kadangi viešosios valdžios institucijoms tuo pat metu tenka vaidmuo kontroliuoti ir apriboti žemės ūkio paskirties žemės plotų praradimą dėl tokios veiklos;

K.  kadangi dėl žemės išteklių naudojimo ne tik kyla konfliktų tarp žemės ūkio sektoriaus investuotojų ir ne žemės ūkio sektoriaus investuotojų bei ūkininkų kartų, bet ir didėja varžymasis tarp jų, nes norintys įsikurti ir naudotis žeme jauni žmonės susikuria su didesniais sunkumais dėl susijusių išlaidų, ypač jeigu jie nėra ūkininkų palikuonys;

L.  kadangi valstybėms narėms tenka atsakomybė už tai, kad žemės rinkos politika ir žemės ūkio paskirties žemės rinka atskirose valstybėse narėse reguliuojamos skirtingai, ir kadangi tai gali daryti didelį poveikį ūkių konkurencingumui bendrojoje vidaus rinkoje;

M.  kadangi žemės nuosavybė yra su didelėmis išlaidomis susijęs gamybos veiksnys; kadangi ji susijusi su nacionaline paveldėjimo tvarka, todėl kaskart pasikeitus kartai reikalingas refinansavimas; kadangi žemės nuosavybės kaina turi įtakos žemės koncentracijai; kadangi gali būti, kad palikuonių neturintys ūkininkai, norintys padidinti savo menką pensiją, pasibaigus darbingam jų amžiui perleis savo ūkį daugiausia siūlančiam asmeniui;

N.  kadangi Europos Audito Rūmai savo specialioje ataskaitoje Nr. 25/2016 pabrėžia, kad būtina pagerinti žemės ūkio paskirties plotų kartografavimo sistemas, taikomas skaičiuojant paramą, suteikiamą už šiuos plotus;

O.  kadangi esamomis ES lygmens statistinėmis priemonėmis, pvz., naudojant ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), atliekant Eurostato ūkių struktūros tyrimą ir taikant integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), renkami duomenys apie įvairius žemėnaudos aspektus; kadangi iki šiol trūksta išsamių, aktualių, skaidrių ir aukštos kokybės Europos lygmens duomenų apie žemėnaudos teises, nuosavybės ir nuomos struktūras, kainų ir apimties pokyčius žemės rinkose, taip pat apie svarbius socialinius ir aplinkosaugos rodiklius ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse renkama ir viešinama tik dalis šių duomenų;

P.  kadangi siekiant prasmingo žemės pasiskirstymo būtinas aukšto lygio skaidrumas rinkoje, kuris turėtų apimti ir su žemės rinka susijusių institucijų veiklą;

Q.  kadangi žemės pardavimas ne žemės ūkio sektoriaus investuotojams ir kontroliuojančiosioms bendrovėms visoje Europos Sąjungoje tapo opia problema ir kadangi pasibaigus moratoriumui, apribojusiam žemės pardavimą užsienio valstybių piliečiams, visų pirma naujosios valstybės narės susiduria su itin dideliu spaudimu keisti savo teisės aktus, nes dėl palyginti mažos žemės kainos paspartėja žemės ūkio paskirties plotų pardavimas didiesiems investuotojams;

R.  kadangi plačiai išskaidyta žemės ūkio paskirties žemės nuosavybė yra itin svarbus pamatinis socialinės rinkos ekonomikos principas ir svarbi socialinės sanglaudos, darbo vietų kūrimo kaimo vietovėse, didelės žemės ūkio pridėtinės vertės ir socialinės santarvės prielaida;

S.  kadangi žemės ūkio paskirties žemės plotai, naudojami smulkiuose ūkiuose, itin svarbūs vandentvarkai, klimatui, vadinamajam anglies dioksido biudžetui, sveikų maisto produktų gamybai, biologinei įvairovei, dirvožemio derlingumui ir kraštovaizdžio apsaugai; kadangi maždaug 20 proc. Europos žemės ūkio paskirties žemės plotų jau pastebimas neigiamas klimato kaitos, vandens bei vėjo sukeltos dirvožemio erozijos ir netinkamo tvarkymo poveikis; kadangi dėl visuotinio atšilimo kai kurie ES regionai, ypač Pietų Europoje, jau patiria sausrą ir kenčia dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, o dėl to blogės dirvožemis ir mažės galimybių naudotis geros kokybės žeme ir (arba) žemės ūkiui tinkama žeme;

T.  kadangi aukštos kokybės žemės ūkio paskirties plotai pasiskirstę labai netolygiai ir kadangi tokia žemė turi lemiamos reikšmės maisto produktų kokybei, aprūpinimui maistu ir žmonių gerovei;

U.  kadangi nuolat didėja maisto produktų ir pašarų, neiškastinės energijos ir atsinaujinančių žaliavų, naudojamų degalų, cheminių medžiagų ir tekstilės pramonės šakose ir bioekonomikoje, paklausa, o kartu ir žemės kaina;

V.  kadangi iš mažųjų ir vidutinių ūkių sudarytas žemės ūkis kartu su išskaidyta žemės nuosavybe arba tinkamai reguliuojama žemėnauda ir galimybe naudotis bendra žeme yra geriausias būdas užtikrinti atsakingą žemės naudojimą ir tvarų žemės valdymą, taip pat stiprinti identifikacijos procesą ir priklausymo jausmą; kadangi šiais žemės naudojimo būdais žmonės skatinami likti kaimo vietovėse ir sudaromos sąlygos jiems ten dirbti, taip daromas teigiamas poveikis kaimo vietovių socialinei ir ekonominei infrastruktūrai, aprūpinimui maistu, apsirūpinimo maistu savarankiškumui ir kaimiško gyvenimo būdo išsaugojimui; kadangi nevienodai paskirstant žemę ir gamtos išteklius ir suteikiant nevienodas prieigos galimybes prie jų padidėja visuomenės susiskaldymo, socialinio disbalanso, darbo ir gyvenimo kokybės praradimo ir skurdo rizika; kadangi dėl didelės galios koncentracijos su ES maisto rinka susijusiuose sektoriuose gali būti daromas neigiamas poveikis vartotojų teisėms ir mažėti ūkininkų pajamos; kadangi ūkininkams, kurie nėra žemės savininkai, turėtų būti užtikrinta galimybė sudaryti pakankamai patikimas ir tinkamos trukmės nuomos sutartis, kad būtų užtikrinama jų investicijų grąža;

W.  kadangi Europos žemės ūkio politikos tikslas yra išsaugoti Europos ūkininkavimo modelį, o jo pagrindas yra daugiafunkcis žemės ūkis, kuriame dominuoja žemę nuosavybės teise valdantys mažieji ir vidutiniai šeimos ūkiai ir kooperatiniai ūkiai; kadangi plačiai išskaidyta žemės nuosavybė, užtikrintos žemėnaudos teisės ir galimybė naudotis bendra žeme, ją valdant tvariai, padeda užtikrinti teisingas galimybes naudotis ištekliais, daugialypę, gyvenama vieta grindžiamą žemės ūkio struktūrą, pagal kurią puoselėjamos tradicijos, taip pat garantuoti teisinį tikrumą ir atsakomybę už naudą visuomenei; kadangi toks modelis padeda išsaugoti tradicinę gamybą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą, skatinti naujoves ir kartu apsaugoti aplinką ir būsimas kartas;

X.  kadangi be maisto produktų gamybos šeimos ūkis atlieka ir kitas labai svarbias socialines ir ekologines funkcijas, kurias pramoninis ūkis ne visada gali vykdyti; kadangi ir ekonominiu požiūriu iš mažųjų ir vidutinių ūkių sudarytas, pačių ūkininkų šeimų arba padedant vartotojams vystomas žemės ūkis yra labai perspektyvus modelis ateičiai, nes šiems ūkiams būdinga didelė vidinė veiklos įvairovė ir kartu atsparumas, be to, jie prisideda prie aukštos pridėtinės vertės kaimo vietovėse kūrimo;

Y.  kadangi dėl žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos silpnėja kaimo bendruomenių vystymasis, socialinės ir ekonominės kaimo vietovių perspektyvos, prarandamos darbo vietos žemės ūkio sektoriuje, kartu prastėja žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygis, mažėja maisto produktų prieinamumas ir formuojasi teritorinės plėtros ir socialinis disbalansas;

Z.  kadangi žemės ūkio sektoriaus ateitis priklauso nuo jaunosios kartos, jos pasirengimo diegti naujoves ir investuoti – tai turi lemiamos reikšmės kaimo vietovių ateičiai ir tik tokiu būdu galima sustabdyti žemės ūkio sektoriuje dirbančiųjų senėjimo tendenciją ir užtikrinti ūkių perėmimą, nes be viso to kartų susitarimas taip pat neteks savo reikšmės; kadangi, kita vertus, jauniems ūkininkams ir naujai verslą pradėjusiems asmenims ypač sunku gauti galimybę naudotis žeme ir kreditą, o dėl tokios padėties šis sektorius tampa ne toks patrauklus;

AA.  kadangi galimybė naudotis žeme yra svarbiausia sąlyga norint pradėti ūkio veiklą, o kartu ir kurti darbo vietas bei prisidėti prie socialinės ir ekonominės plėtros;

AB.  kadangi žemės ūkio paskirties žemės plotų pirkimo ir nuomos kainos daugelyje regionų šiuo metu padidėjo iki tokio lygio, kad skatinamos finansinės spekuliacijos, o daugybė ūkių dėl ekonominių priežasčių negali išlaikyti išnuomotos žemės plotų ar įsigyti naujų žemės plotų, būtinų norint išsaugoti perspektyvius mažuosius ir vidutinius ūkius, jau nekalbant apie naujų įmonių kūrimą, kadangi rinkoje beveik nėra žemės;

AC.  kadangi žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai valstybėse narėse toliau skatina koncentracijos procesus ir žemės kainos pokyčiai nėra lygiagretūs ekonominiams pokyčiams kituose sektoriuose;

AD.  kadangi žemės ūkio paskirties plotų pardavimo ir iš dalies nuomos kaina daugelyje valstybių narių jau nebėra grindžiama pajamomis, kurias galima gauti vykdant maisto produktų gamybą;

AE.  kadangi žemės nuomos kaina dažnai nebėra grindžiama pajamomis, kurias galima gauti vykdant žemės ūkio veiklą, dėl to kapitalo reikalavimai yra per aukšti ir susiję su pernelyg didele rizika, o tai neskatina pradėti vykdyti žemės ūkio veiklos;

AF.  kadangi prie maisto produktų ir pašarų paklausos prisideda didėjanti „bioekonomikai“ skirtų žaliavų, tokių kaip biologinis kuras ir chemijos bei tekstilės pramonei reikalingos žaliavos, paklausa ir dėl to įsigyti žemės ūkio paskirties žemės suinteresuoti nauji subjektai;

AG.  kadangi turint omenyje tai, kad kai kurios valstybės narės dar nėra nustačiusios veiksmingos žemės sektoriaus politikos, dėl ES vykdomos politikos ir subsidijų tam tikrais atvejais gali būti skatinami koncentracijos procesai, nes didesnes tiesiogines išmokas už plotus gauna dideli ūkiai ir tvirtai įsisteigę ūkininkai ir šių lėšų naudojimas prisideda prie žemės kainų didėjimo, taigi taip skatinamas jaunimo, naujų veikėjų, norinčių pradėti vykdyti žemės ūkio veiklą ir šiuo tikslu ieškančių žemės, ir mažųjų ir vidutinių ūkių, kurie dažnai turi mažiau finansinių išteklių, išstūmimas iš žemės rinkos; kadangi tai reiškia, kad Europos žemės ūkio lėšos, taip pat skirtos ir mažiesiems bei vidutiniams ūkiams, neretai atsiduria ne tose rankose;

AH.  kadangi žemės koncentracija nedidelio skaičiaus gamintojų rankose iškreipia gamybos ir rinkos procesus ir daro produktyvumą mažinantį poveikį ūkininkavimo veiklai valstybėse narėse ir (arba) visoje ES;

AI.  kadangi 2013 m. pertvarkius bendrą žemės ūkio politiką taip pat sudarytos palankios sąlygos sumažinti šį poveikį nustačius didesnę išmoką už pirmuosius hektarus ir proporcingai mažinant šią paramą; kadangi, be kita ko, šios su plotu susijusios tiesioginės išmokos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos žemės ūkio valdų, atitinkančių aukštus gamybos standartus, konkurencingumą ir tvarumą;

AJ.  kadangi visų pirma nuo 2007 m., kai ištiko finansų ir ekonomikos krizė, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas laikomas saugia investicija daugelyje valstybių narių; kadangi žemės ūkio paskirties žemę nerimą keliančiu mastu supirkinėja ne šio sektoriaus investuotojai ir finansų spekuliantai, tokie kaip pensijų fondai, draudimo ir verslo įmonės; kadangi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas išliks saugia investicija ir būsimos infliacijos atveju;

AK.  kadangi daugelis valstybių narių patvirtino reguliavimo priemones dirbamai žemei apsaugoti, kad jos neįsigytų investuotojai; kadangi perkant žemę užfiksuota sukčiavimo atvejų, apimančių „kišenines sutartis“, kuriose suklastojama sutarties sudarymo data; kadangi tuo pačiu metu investuotojai įsigijo daug žemės;

AL.  kadangi spekuliacijų burbulų žemės ūkio paskirties žemės rinkoje susidarymas turi sunkių padarinių žemės ūkiui ir kadangi spekuliacija žaliavomis ateities sandorių biržoje ir toliau kelia žemės ūkio paskirties žemės kainas;

AM.  kadangi, be kita ko, stiprėjanti globalizacija, demografinis augimas, didėjanti maisto produktų ir gamtinių žaliavų paklausa, taip pat neigiamas žemės ūkio politikos poveikis sudaro palankias sąlygas grobti žemę;

AN.  kadangi dėl nekontroliuojamos žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos kuo didesnio pelno iš žemės ūkio gamybos siekiantys dideli ūkiai dažnai sukelia didelę ir nepataisomą žalą aplinkai;

AO.  kadangi viena iš žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės koncentracijos pasekmių yra pelno ir mokesčių nutekėjimas iš kaimo vietovių į didelių bendrovių buveines;

AP.  kadangi galiojančios nuostatos dėl tiesioginių išmokų, viršijančių 150 000 EUR sumą, sumažinimo netaikomos, jei juridiniams asmenims priklauso kelios žemės ūkio įmonės, kurių kiekviena gauna mažesnes nei 150 000 EUR tiesiogines išmokas;

AQ.  kadangi žemės ūkyje nerimą keliančiu greičiu daugėja akcinių bendrovių; kadangi šios bendrovės neretai veikia tarpvalstybiniu mastu ir kadangi jų verslo modelis dažnai yra grindžiamas veikiau spekuliacija žeme, o ne žemės ūkio gamyba;

AR.  kadangi aprašytosios problemos būdingos ne tik žemės ūkio paskirties plotams, bet ir miškams bei žuvų ištekliams ir yra taip pat skubiai spręstinos šiose srityse;

1.  primena, kad žemės klausimas, jos valdymas ir miestų planavimo taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai; todėl ragina valstybes nares savo viešojoje politikoje labiau atsižvelgti į žemės ūkio paskirties žemės išsaugojimą, jos valdymą ir perdavimą;

2.  ragina Komisiją sukurti stebėjimo tarnybą, kuri rinktų informaciją ir duomenis apie žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją ir naudojimą visoje Sąjungoje; šiai tarnybai turėtų būti pavesta: registruoti duomenis apie pardavimo ir nuomos kainas ir savininkų ir nuomininkų elgesį rinkoje; stebėti žemės ūkio paskirties plotų praradimą keičiant jų paskirtį ir dirvožemio derlingumo ir erozijos tendencijas; reguliariai teikti apie tai ataskaitas;

3.  mano, kad valstybės narės turėtų reguliariai tarpusavyje ir su Komisija keistis informacija apie nacionalinius teisės aktus dėl žemės, žemės naudojimo pakeitimus ir ypač apie atvejus, susijusius su spekuliaciniu žemės įsigijimu;

4.  ragina Komisiją sudaryti aukšto lygio darbo grupę, kuri išnagrinėtų žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos problemą, atliktų tyrimą dėl ES ir valstybių narių taikomų politikos priemonių poveikio žemės koncentracijai ir žemės ūkio produktų gamybai, taip pat išanalizuotų riziką, kurią žemės koncentracija kelia apsirūpinimo maistu saugumui, užimtumui, aplinkai, dirvožemio kokybei ir kaimo plėtrai;

5.  ragina valstybes nares siekti, kad žemės naudojimo politika būtų grindžiama turimomis galimybėmis, kaip antai apmokestinimas, paramos sistemos ir BŽŪP finansavimas, siekiant visoje ES teritorijoje išlaikyti šeimos ūkiais pagrįstą žemės ūkio modelį;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai rinkti palyginamos kokybės duomenis apie nuomos dydį ir žemės kainas, įskaitant žemės įsigijimą perkant akcijas, bei apie didelių plotų pardavimą, žemėnaudos teisių praradimą ir pažeidimus, taip pat spekuliacinį kainų kilimą visose valstybėse narėse; ragina Komisiją paskelbti gaires, kaip derinti apskaitos metodus, ir skatinti keistis geriausia nacionalinės teisės aktų rengimo patirtimi, siekiant nustatyti priemones ūkiams ir jų veiklai apsaugoti;

7.  mano, kad valstybės narės turi sudaryti suderintą žemės inventorių, kuriame, visapusiškai laikantis atitinkamų suinteresuotųjų šalių duomenų apsaugos teisių, būtų tiksliai ir išsamiai registruojama aktuali informacija apie visas žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės ir tokios žemės naudojimo teises; ši informacija turėtų būti pateikiama kaip viešai prieinami ir nuasmeninti statistiniai duomenys;

8.  ragina Komisiją remiantis minėtąja informacija reguliariai teikti Tarybai ir Parlamentui ataskaitas apie žemės naudojimo padėtį ir struktūrą, kainas, nacionalinę politiką ir įstatymus, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės nuosavybe ir nuoma, ir informuoti Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetą apie tai, kaip ES įgyvendinamos šio komiteto patvirtintos Neprivalomos atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires, siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu;

9.  pažymi, kad programos, kuriomis siekiama sujungti suskaidytus žemės sklypus ir šiuo tikslu pagal integruotą žemės valdymo metodą, kuriuo atsižvelgiama į vietos ir regionų ypatumus, taikomos įvairių tipų procedūros, yra būtina priemonė siekiant pagerinti žemės ūkio struktūrą ir spręsti su žemės naudojimu susijusius konfliktus; šiuo atžvilgiu rekomenduoja tais atvejais, kai žemė pertvarkoma ją išnuomojant, nuomos kainą susieti su gamybos pajėgumais ir pelningumu, atsižvelgiant į tai, kas tinkamiausia žemės ūkio ekonomikai, ir ragina valstybes nares dalytis savo patirtimi žemės ūkio paskirties žemės plotų valdymo srityje;

10.  mano, kad gerai apgalvota ir suderinta žemės rinkos politika, įgyvendinama kaip priemonę pasitelkiant regioninį ir vietinį žemėnaudos planavimą, turėtų prisidėti mažinant žemės naudojimą ne žemės ūkio veiklai;

11.  pripažįsta tai, kad, nors iš esmės valstybės narės atsakingos už žemės sektoriaus politiką, šiai politikai gali daryti poveikį BŽŪP arba atitinkamos politikos kryptys ir tai gali turėti didelės įtakos ūkių konkurencingumui vidaus rinkoje; mano, kad žemės sektoriaus politika turi prisidėti prie to, kad būtų užtikrintas plataus masto, sąžiningas ir teisingas žemėnaudos teisių ir galimybių naudotis žeme paskirstymas, taip pat pagal tinkamą sistemą apibrėžtas žemę nuomojančių ūkininkų statusas, nes tai turi tiesioginę įtaką gyvenimui kaimo vietovėse, darbo sąlygoms ir gyvenimo kokybei; atkreipia dėmesį į iš kartos į kartą išliekančią svarbią socialinę žemės naudojimo ir valdymo funkciją, atsižvelgiant į tai, kad praradus ūkius ir darbo vietas bus prarastas Europos smulkusis žemės ūkis, apleistos kaimo vietovės ir kartu bus paskatinti nepageidaujami visos visuomenės struktūriniai pokyčiai;

12.  ragina valstybes nares siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus pasirūpinti, kad mažuosius ir vidutinius ūkius turintiems vietos gamintojams, ūkininkavimo veiklą naujai pradedantiems veikėjams ir jauniems ūkininkams (užtikrinant lygias lyčių galimybes) būtų teikiama pirmenybė parduodant arba išnuomojant žemės ūkio paskirties žemę, įskaitant pirmumo įsigyti teises, kai tokios teisės numatytos, nes kuo didesnės savo dirbamos žemės dalies nuosavybė padeda užtikrinti tvarų ir patikimą ūkių vystymą, visų pirma laikotarpiu, kai auga ne ūkininkų susidomėjimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, daugeliu atvejų vien spekuliaciniais tikslais; ragina valstybes nares remti smulkius šeimos ūkius ir tvarius gamybos metodus;

13.  primena, kad mažiesiems ir vidutiniams šeimos ūkiams ir kooperatiniams ūkiams žemės ūkio paskirties žemės ir miško įsigijimą ir nuomą apsunkina didelės investicinės išlaidos;

14.  pripažįsta smulkių šeimos ūkių svarbą kaimo vietovių gyvavimui, nes šie ūkiai atlieka aktyvų vaidmenį kaimo vietovių ekonominėje struktūroje; greta pakankamo kiekio sveikų ir aukštos kokybės maisto produktų gamybos jie saugo kultūros paveldą ir kaimišką gyvenimo būdą, skatina aktyvesnį socialinį gyvenimą, tvariai naudoja gamtos išteklius ir užtikrina platų žemės nuosavybės paskirstymą kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į problemas, kylančias perduodant ūkius iš vienos kartos į kitą, ypač atsižvelgiant į ūkių perdavimą ne šeimos nariams, ir ragina valstybes nares rinkti duomenis apie šį reiškinį ir nustatyti teisinę sistemą siekiant spręsti tokias problemas;

15.  primena apie paskatas jauniems ūkininkams, numatytas pagal BŽŪP, siekiant sudaryti jiems palankesnes galimybes užsiimti žemės ūkio veikla; be to, ragina parengti išsamią koncepciją, kuria remiantis būtų padedama sudaryti galimybes kvalifikuotiems jauniems ūkininkams, moterims ir asmenims, norintiems pradėti vykdyti žemės ūkio veiklą, perimti ar steigti ūkius; vis dėlto pažymi, kad ūkininkavimo veiklą naujai pradedantys veikėjai dar susiduria su sunkumais, susijusiais su struktūrinėmis kliūtimis, pvz., aukštomis žemės kainomis arba dideliais mokesčiais perduodant ūkius ne šeimos nariams;

16.  pabrėžia europinės struktūrinės politikos, kuria remiamos kaimo vietovės, svarbą, pvz., teikiant specialią paramą atskiroms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kooperatyvams, jauniems žmonėms ir ypač moterims, kad šie galėtų naudotis žemės ūkio paskirties žeme;

17.  atkreipia dėmesį į sunkumus siekiant gauti kreditą, kad būtų galima įsigyti žemę ar ja naudotis; su tokiais sunkumais visų pirma susiduria ūkininkavimo veiklą naujai pradedantys veikėjai ir jauni ūkininkai; ragina Komisiją numatyti tinkamas BŽŪP ir susijusių politikos sričių priemones, kuriomis būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas minėtiesiems asmenims pradėti vykdyti ūkininkavimo veiklą, užtikrinant teisingą prieigą prie tvarių kreditų;

18.  mano, kad vietos bendruomenės turi būti įtrauktos į sprendimų dėl žemės naudojimo priėmimo procesą;

19.  atsižvelgdamas, viena vertus, į ribotą žemės ūkio paskirties žemės prieinamumą kaimo vietovėse ir, kita vertus, į vis didesnį susidomėjimą miestų ir priemiesčių žemės ūkiu, ragina valstybes nares skatinti plėtoti miestų ūkius, kitų formų dalyvaujamąjį ūkininkavimą ir dalijimosi žeme susitarimus;

20.  atsižvelgdamas į tai, kad žemės ūkio paskirties žemė yra maisto produktų gamybos, tvarių ekosistemų ir kaimo vietovių gyvybingumo pagrindas, ragina valstybes nares labiau stengtis perduoti žinias, šiuo tikslu vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo projektus dirvožemio kokybei pagerinti, taikant agrarinės aplinkosaugos metodus;

21.  ragina valstybes nares žemės rinkos politiką formuoti taip, kad galimybė įsigyti nuosavybę arba žemėnaudos teises būtų suteikta esant tokioms finansinėms sąlygoms, kurios atitiktų žemės ūkio veiklą; taip pat ragina valstybes nares stebėti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos kainas; be to, ragina numatyti su žemės ūkio paskirties žeme susijusių sandorių ex ante patvirtinimo procedūrą, siekiant įsitikinti, ar laikomasi nacionalinių teisės aktų dėl žemės; ši procedūra turėtų būti taip pat taikoma sujungimo, skaidymo ir fondų steigimo atvejais; mano, kad būtų tikslinga griežčiau kontroliuoti nuomos sutartis ir numatyti pranešimo apie pažeidimus prievolę bei sankcijų taikymo galimybes, nes nuoma dažnai yra pirmasis žingsnis siekiant parduoti žemę; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nuomos politika apimtų reikalavimą nuomininkams vykdyti žemės ūkio veiklą; yra įsitikinęs, kad žemės rinkos politika turėtų padėti užkirsti kelią dominuojančių pozicijų įsigalėjimui regioninėse žemės rinkose;

22.  ragina visas valstybes nares pasinaudoti tokiomis žemės rinkos reguliavimo priemonėmis, kurios laikantis ES sutarties nuostatų jau sėkmingai taikomos kai kuriose valstybėse narėse, pvz., valstybiniai leidimai pirkti ir nuomoti žemę, pirmumo teisė įsigyti žemę, žemės nuomininkams taikomas įpareigojimas vykdyti žemės ūkio veiklą, juridinių asmenų teisės įsigyti žemę apribojimas, leidžiamo įsigyti hektarų skaičiaus ribojimas, pirmenybės teikimas vietos ūkininkams, žemės atsargų saugojimas, kainų indeksavimas pagal pajamas, gaunamas iš žemės ūkio veiklos, ir kt.;

23.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nuomos sutarčių pažeidimus, nacionalinėse teismų sistemose turi būti apsaugotos visų suinteresuotųjų šalių teisės, o nacionalinės valdžios institucijos turėtų imtis veiksmų siekdamos panaikinti galiojančiuose teisės aktuose esančias spragas, dėl kurių tampa įmanoma piktnaudžiauti sutartimis;

24.  primena apie kai kurių valstybių narių taikomas pozityviąsias savo žemės rinkų reguliavimo priemones, kad būtų išvengta spekuliatyvaus žemės pardavimo; primena valstybėms narėms, kad mokesčių teisės aktai yra veiksmingas žemės rinkos reguliavimo svertas;

25.  ragina valstybes nares žemės rinkos reguliavimo politiką formuoti taip, kad būtų mažinamos žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir nuomos kainos; taip pat ragina numatyti šių kainų patvirtinimo procedūrą, kuri taip pat būtų taikoma sujungimo, skaidymo ir fondų steigimo atvejais; mano, kad būtų tikslinga griežčiau kontroliuoti nuomos sutartis ir numatyti pranešimo apie pažeidimus prievolę bei sankcijų taikymo galimybes, nes nuoma dažnai yra pirmasis žingsnis siekiant parduoti žemę;

26.  ragina valstybes nares paremti arba sukurti tinkamas valstybės finansuojamas ir prižiūrimas žemės valdymo institucijas;

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti visus pažangius dalijimosi žeme veiksmus, kuriais sudaromos palankios sąlygos įsikurti jauniems ūkininkams, visų pirma pasitelkiant solidarumo principu grindžiamus investicijų fondus, kuriais indėlininkams suteikiama galimybė investuoti savo lėšas į visuomenei naudingą veiklą, siekiant padėti jaunimui, neturinčiam pakankamai išteklių, įsigyti žemės ir pradėti žemės ūkio veiklą;

28.  ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti visų valstybių narių ratifikuotas Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires, visų pirma siekiant plėtoti aiškią ES strategiją dėl žemės ūkio struktūros; ragina valstybes nares imantis priemonių, susijusių su valstybei priklausančių išteklių naudojimu ir kontrole, atsižvelgti į platesnius socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos tikslus ir vengti nepageidaujamo spekuliacijų žeme ir žemės koncentracijos poveikio vietos bendruomenėms; ragina valstybes nares pateikti Komisijai ataskaitą apie šių gairių naudojimą ir taikymą savo žemės valdymo politikoje;

29.  šiuo klausimu siūlo Komisijai, vadovaujantis Neprivalomomis atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėmis ir atsižvelgiant į horizontaliąsias ES žemės ūkio, aplinkos, vidaus rinkos ir teritorinės sanglaudos teisės sistemas, priimti rekomendacijas dėl žemės valdymo ES;

30.  teigia, kad tiesioginės išmokos teiktų didesnę ekonominę naudą, jeigu jos būtų mokamos pagal ūkio valdos teikiamas aplinkos, socialines ir ekonomines viešąsias gėrybes, o ne vien pagal jos užimamą žemės plotą;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės gali tiesioginių išmokų sumos dalį, viršijančią maksimalią 150 000 EUR sumą, sumažinti bent 5 proc., kaip nurodyta Reglamento Nr. 1307/2013 (Tiesioginių išmokų reglamento) 11 straipsnyje;

32.  mano, kad vykdant reformuotą BŽŪP reikėtų nustatyti viršutines ribas ir pritaikyti tiesioginių išmokų tvarką, kad būtų galima padidinti pirmųjų hektarų vertę, taip pat imtis priemonių siekiant sudaryti palankias sąlygas investicijoms ir tiesioginių išmokų skyrimui smulkiesiems ūkiams; ragina Komisiją sukurti veiksmingesnį paramos perskirstymo mechanizmą, siekiant užkirsti kelią žemės koncentravimui;

33.  ragina valstybes nares geriau pasinaudoti jau dabar turimomis galimybėmis riboti ir perskirstyti BŽŪP lėšas, pvz., galimybe 30 proc. tiesioginių išmokų skirti už pirmuosius hektarus, tokiu būdu siekiant stiprinti smulkius ir šeimos ūkius, jei laikomasi Tiesioginių išmokų reglamento 41 ir 42 straipsniuose nustatytų reikalavimų; siūlo nustatyti, kad didesnės išmokos už pirmuosius hektarus būtų skaičiuojamos ne atskiriems ūkiams, o patronuojančiajai bendrovei; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją laikantis duomenų apsaugos taisyklių viešinti duomenis ne tik apie ūkių savininkus, gaunančius BŽŪP subsidijas, bet ir apie paramos gavėjus, pvz., žemės savininkus ar patronuojančias bendroves;

34.  pabrėžia, kad svarbu ES lygmeniu aiškiai apibrėžti „aktyvaus ūkininko“ sąvoką, kuri būtų aiškiai susijusi su darbu žemės ūkyje ir kuria būtų aiškiai atskirta tinkama ir netinkama žemė (pvz., oro uostai, atviri pramoniniai plotai, golfo aikštynai); ragina Komisiją užtikrinti, kad tiesioginės paramos gavėjai būtų tik aktyvūs ūkininkai;

35.  ragina Komisiją stebėti visas susijusias politikos sritis, tokias kaip žemės ūkio, energetikos, aplinkosaugos, regioninės plėtros, judumo, finansų ir investicijų politika, siekiant patikrinti, ar kokios nors srities politikos priemonėmis ES skatinama arba stabdoma žemės ūkio paskirties žemės koncentracija, ir įtraukiant ūkininkus ir jų organizacijas bei kitus susijusius pilietinės visuomenės subjektus pradėti konsultacijų procedūrą, kad remiantis Neprivalomomis atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairėmis ir Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto patvirtintais nurodymais būtų įvertinta aktuali žemės ūkio paskirties žemės administravimo būklė;

36.  rekomenduoja valstybėms narėms tikslingai peržiūrėti dabartinės BŽŪP įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, siekiant nustatyti bet kokį nepageidaujamą žemės koncentracijos poveikį;

37.  patvirtina Komisijos išvadą, kad žemė – tai vienas iš senkančių išteklių ir jai dėl klimato kaitos, dirvožemio erozijos ir pernelyg intensyvaus naudojimo ar paskirties keitimo jau kyla didelis pavojus, todėl remia ekologines ir socialines žemės apsaugos priemones ir pabrėžtinai dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad žemė priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai;

38.  ragina užtikrinti specialią žemės ūkio paskirties žemės apsaugą, leidžiant valstybėms narėms reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, naudojimą ir nuomą derinant savo veiksmus su vietos valdžios institucijomis ir ūkininkų organizacijomis, kad būtų užtikrintas aprūpinimo maistu saugumas, laikantis ES Sutarčių nuostatų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos žemėnaudos ir galimybių naudotis žeme klausimais, taip pat atsižvelgiant į keturias pagrindines ES laisves ir viešąjį interesą;

39.  siekiant tarpinstitucinio skaidrumo rekomenduoja Komisijai geriau supažindinti Parlamentą su Sutarčių nuostatų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų ir parengiamųjų procedūrų, susijusių su valstybių narių žemės rinkos reguliavimu, dokumentais;

40.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais paskelbti aiškų ir išsamų kriterijų rinkinį (įskaitant kriterijus dėl kapitalo rinkose sudaromų sandorių dėl žemės ūkio paskirties žemės), siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir aiškiai informuoti valstybes nares, kokiomis priemonėmis, paisant viešojo intereso ir keturių pagrindinių Europos Sąjungos laisvių, galima naudotis reguliuojant žemės rinką, kad ūkininkams būtų lengviau įsigyti žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemę; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę iki minėtojo kriterijų rinkinio paskelbimo sustabdyti vykdomą procesą, kurio tikslas – patikrinti, ar valstybių narių įstatymai dėl prekybos žemės ūkio paskirties žeme atitinka ES teisę;

41.  ragina Komisiją didinti valstybių narių informuotumą apie kovą su vengimu mokėti mokesčius, korupcija ir neteisėta praktika, susijusia su žemės sandoriais (pvz., „kišeninėmis sutartimis“), ir jas šioje srityje paremti; atkreipia dėmesį į tam tikrų valstybių narių teisminių institucijų vykdomus tyrimus dėl piktnaudžiavimo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procesu;

42.  teigiamai vertina pasiūlymą supaprastinti BŽŪP, ypač priemones, kuriomis siekiama sumažinti šeimų ūkių, taip pat kaimo vietovėse veikiančių labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių sąnaudas ir administracinę naštą;

43.  ragina Komisiją, plėtojant po 2020 m. taikytinos BŽŪP projektą, išlaikyti priemones, kuriomis kovojama su žemės ūkio paskirties žemės koncentracija, ir parengti papildomas priemones labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto tyrimas „Žemės ūkio paskirties žemės grobimo mastas ES“, psl. 24 (PE 540.369).

(2)

Ten pat.

(3)

„Žemės ūkio paskirties žemės rinkos politika: bendroji situacija ir galimi veiksmai“. Federacijos ir federalinių žemių darbo grupės „Žemės rinkos politika“ ataskaita pagal 2014 m. sausio 16 d. federacinių žemių žemės ūkio ministerijų direktorių nutarimą (2015 m. kovo mėn.), 37 psl.


AIŠKINAMOJI DALIS

Žemės koncentracija – tai Europai aktuali tema

Ilgą laiką klausimai, kaip antai, žemės grobimas ir žemės koncentracija, buvo siejami su pietinėmis pasaulio šalimis. Vis dėlto, pažvelgus atidžiau, darytina išvada, kad žemės ūkio paskirties žemės koncentracija jau daugelį metų yra ir Europai aktuali problema.

Kai prekiaujant žemės ūkio paskirties žeme įgyjami Europai nebūdingo dydžio didžiuliai žemės plotai, galima kalbėti, kad tai yra žemės koncentracijos atvejis.

2010 m. duomenys rodo, kad 27 ES valstybėse narėse maždaug 3 % ūkių kontroliavo 50,6 % Europos žemės ūkio paskirties žemės ir kad 2012 m. 80 % ūkių kontroliavo tik kiek daugiau nei 12 % žemės ūkio paskirties žemės.

Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos lygis Europoje yra panašus į nevienodą žemės nuosavybės paskirstymo mastą, matomą, pavyzdžiui, Brazilijoje, Kolumbijoje ir Filipinuose.

Žemės ūkio paskirties žemė nėra įprasta prekė, jos negalima padauginti ir galimybė naudotis žeme yra žmogaus teisė. Žemės ūkio paskirties žemės koncentracija keleto subjektų rankose turi didžiulių socialinių, kultūrinių, ekonominių ir politinių pasekmių visose ES valstybėse narėse.

Kaip ir dėl finansinio turto koncentracijos, taip ir dėl pernelyg didelės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos skaidoma visuomenė, destabilizuojamos kaimo vietovės, kyla pavojus maisto tiekimo saugumui ir Europos aplinkos apsaugos ir socialinių tikslų siekiui.

Apskritai trūksta išsamių, skaidrių, atnaujinamų, kokybiškų ir Europos mastu suderintų duomenų apie kainų ir apimčių pokyčius Europos žemės rinkoje. Tai pasakytina apie žemės plotų ir dalių pirkimą ir nuomos kainas.

Poveikis žemės ūkiui Europoje

Žemės ūkio paskirties žemės plotų pirkimo ir nuomos kainos šiuo metu daugelyje Europos regionų padidėjo iki tokio lygio, kad daugybė ūkių negali apsisaugoti nuo išnuomotos žemės plotų praradimo ar nusipirkti naujų žemės plotų, būtinų norint išlaikyti perspektyvius ūkius. Be to, kad žemės rinkoje beveik nėra žemės, matoma, kad žemės nuomos kainos jau nėra grindžiamos pelnu, kokį galima gauti vykdant žemės ūkio veiklą. Taigi kapitalo reikalavimai naujai veiklą pradedantiems asmenims yra per aukšti ir susiję su pernelyg didele rizika.

Poveikis visuomenei

Visų pirma koncentracijos poveikį pajunta ūkininkai ir žemės ūkio darbuotojai. Tik labiau įsigilinus matomas ir poveikis visai visuomenei.

Nuosavybė yra geriausias pagrindas siekiant užtikrinti atsakingą žemės naudojimą ir tvarią žemės ūkio praktiką. Ji taip pat stiprina priklausymo jausmą ir yra paskata žmonėms likti kaimo vietovėse.

Plačiai išskaidyta žemės ūkio paskirties žemės nuosavybė yra vienas svarbiausių pagrindinių socialinės rinkos ekonomikos principų ir svarbi socialinės sanglaudos prielaida nacionalinėje ekonomikoje. Žemės ūkio paskirties žemės plotai yra ne tik nepakeičiamas kokybiškų maisto ir pašarų produktų gamybos pagrindas, bet jie labai svarbūs vandentvarkai, biologinei įvairovei ir dirvožemio derlingumui, ir juose jau matomas neigiamas klimato kaitos ir dirvožemio erozijos poveikis.

Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos priežastys ir dėl jos kylančios problemos

Nors žemės ūkio paskirties žemės kainos ES valstybėse narėse skiriasi, visoje Europoje vyksta nesilpnėjantis žemės koncentracijos procesas, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkams.

Žemės koncentracijos priežastys ES yra įvairios. Kadangi didėja maisto ir pašarų produktų, atsinaujinančių žaliavų, naudojamų degalų, chemijos ir tekstilės pramonės šakose, ir neiškastinio kuro paklausa, todėl žemės įsigijimas šiuo metu yra geriausia ir saugiausia investicija ir pelno šaltinis investuotojams visame pasaulyje.

Nuo finansų krizės trunkantis žemų palūkanų etapas yra viena iš priežasčių investuoti į realųjį turtą, t. y. įsigyti žemės. Dėl to žemės įsigyti nori ir kitų sektorių investuotojai.

Be to, kad vyksta žemės koncentracijos procesas, žemės ūkio paskirties žemei pavojus kyla ir dėl su žemės ūkio veikla nesusijusių procesų, kaip antai dirvožemio sandarinimo, urbanizacijos, turizmo ir infrastruktūros projektų.

Be to, vykdant kai kurių sričių ES politiką ir skiriant subsidijas remiami ūkių ekspansijos siekiai arba pritraukiami ne žemės ūkio sektoriaus investuotojai. Pavyzdžiui, tiesioginėmis išmokomis už plotus neproporcingai stipriai remiami didžiausi ūkiai.

ES ar valstybių narių paramos programų poveikis yra panašus, nes jomis, pavyzdžiui, remiami neiškastiniai energijos šaltiniai, ir taip didėja tarpusavio konkurencija maisto, pašarų ir degalų srityse.

Žemės koncentracija ir jos sparta kelia nerimą, visų pirma tai pasakytina apie tokias šalis, kaip antai Rumunija, Vengrija ir Bulgarija. Tačiau ši problema taip pat aktuali Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Daugelis valstybių narių suprato šią problemą ir bando įstatymais stabdyti su ja susijusią tendenciją. Tačiau tokie veiksmai dažnai nesuderinami su viena iš keturių ES pagrindinių laisvių, t. y. laisvu kapitalo judėjimu. Ši viena iš pagrindinių laisvių galioja visoje ES ir ja remiantis negalima diskriminuoti kitų valstybių narių (ES) piliečių, taigi ją taikant, kai parduodama žemės ūkio paskirties žemė, kyla keblumų.

Galimybė naudotis žemės ūkio paskirties žeme yra itin svarbi

Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos Europos Sąjungoje poveikis visuomenei ir žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams yra daugialypis. Žemės ūkio sektoriaus ateitis itin priklauso nuo jaunų žmonių galimybių naudotis žemės ūkio paskirties žeme. Jų ryžtas vykdyti inovacijas ir investicijas yra gyvybiškai svarbus kaimo vietovių ateičiai. Tik taip galima sustabdyti žemės ūkio sektoriuje dirbančiųjų senėjimo tendenciją ir užtikrinti, jog bus perimti ūkiai ir pasiektas tikslas, kad žemės ūkis būtų daugiafunkcinis ir kad žemės ūkio veiklą vykdytų šeimos ūkiai ir kooperatiniai ūkiai.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Michel Dantin, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Jens Rohde, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Angélique Delahaye, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Anthea McIntyre, Massimo Paolucci, John Procter, Molly Scott Cato, Estefanía Torres Martínez, Vladimir Urutchev


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Jens Rohde

ECR

Zbigniew Kuźmiuk

EFDD

Marco Zullo

ENF

Laurenţiu Rebega

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez, Estefanía Torres Martínez

NI

Diane Dodds

PPE

Daniel Buda, Michel Dantin, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Elisabeth Köstinger, Nuno Melo, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski, Vladimir Urutchev

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paul Brannen, Nicola Caputo, Jean-Paul Denanot, Karin Kadenbach, Maria Noichl, Massimo Paolucci, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Molly Scott Cato

2

-

EFDD

John Stuart Agnew

ENF

Philippe Loiseau

6

0

ECR

Anthea McIntyre, James Nicholson, John Procter

PPE

Albert Deß, Peter Jahr, Mairead McGuinness

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas