Procedūra : 2016/2202(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0125/2017

Pateikti tekstai :

A8-0125/2017

Debatai :

PV 26/04/2017 - 19
CRE 26/04/2017 - 19

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.14

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0145

PRANEŠIMAS     
PDF 802kWORD 88k
30.3.2017
PE 593.839v05-00 A8-0125/2017

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2016/2202(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Younous Omarjee

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2016/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2016) 0485 – C8-0326/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos plėtros fondo finansinę informaciją (COM(2016) 0386),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. vasario 21 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų operacijas (05376/2017-C8-0081/2017, 05377/2017-C8-0082/2017, 05378/2017-C8-0083/2017, 05379/2017-C8-84/2017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016) 0674), ir į prie jos pridėtus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą(3) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(4) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(5),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(6) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(7), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(8), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(9), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(10), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(11), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(12) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(13) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

1.  patvirtina Komisijai, kad aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų sąskaitų uždarymo

(2016/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų finansines ataskaitas ir įplaukų bei išlaidų ataskaitas (COM(2016) 0485 – C8-0326/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos plėtros fondo finansinę informaciją (COM(2016) 0386),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais(14),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. vasario 21 d. rekomendacijas dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų operacijas (05376/2017-C8-0081/2017, 05377/2017-C8-0082/2017, 05378/2017-C8-0083/2017, 05379/2017-C8-84/2017),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2016) 0674), ir į prie jos pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0338 ir SWD(2016)0339),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą(16) ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu (Burkina Fasas) iš dalies pakeistą(17) Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimą 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos bendrijos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas)(18),

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 1995 m. gruodžio 20 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal ketvirtosios AKR ir EB konvencijos antrąjį finansinį protokolą(19) 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2000 m. rugsėjo 18 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos paramos finansavimo ir administravimo pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašyto Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo finansinį protokolą ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(20), 32 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų 2006 m. liepos 17 d. vidaus susitarimo dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis(21), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2013 m. birželio 24 d. ir 2013 m. birželio 26 d. vidaus susitarimo dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis(22), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 16 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui finansuojant plėtrą pagal ketvirtąją AKR ir EB konvenciją(23), 74 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. kovo 27 d. Finansinio reglamento, taikomo devintajam Europos plėtros fondui(24), 119 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 215/2008 dėl 10-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(25) 50 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento (ES) 2015/323 dėl 11-ajam Europos plėtros fondui taikomo finansinio reglamento(26) 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

1.  pritaria aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų sąskaitų uždarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

3. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį

(2016/2202(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį, 94 straipsnio trečią įtrauką ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0125/2017),

A.  kadangi pagrindinis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo, 2000 m. birželio 23 d. pasirašyto Kotonu(27) ir 2010 m. birželio 22 d. iš dalies pakeisto Uagadugu (Burkina Fasas)(28) (Kotonu susitarimas), kaip Sąjungos ir AKR valstybių santykių pagrindo, tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą, nuosekliai siekiant darnaus vystymosi tikslų;

B.  kadangi pagrindinis Tarybos sprendimo 2013/755/ES(29) tikslas yra prisidėti prie pažangaus užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) vystymosi skatinant UŠT konkurencingumą ir stiprinant jų atsparumą ir tai daryti mažinant jų ekonomikos ir aplinkos pažeidžiamumą bei puoselėjant jų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kitais partneriais;

C.  kadangi Europos plėtros fondai (EPF) yra pagrindinė Sąjungos finansinė priemonė vystomajam bendradarbiavimui su AKR valstybėmis ir UŠT užtikrinti;

D.  kadangi 79-iose valstybėse taikomi įvairiausi įgyvendinimo metodai, atspindintys tarpvyriausybinį EPF pobūdį, įskaitant sudėtingas konkursų ir sutarčių skyrimo taisykles ir procedūras;

E.  kadangi EPF veikla įgyvendinama sudėtingomis aplinkybėmis, susiduriant su pasikartojančia geopolitine arba institucine rizika;

F.  kadangi išorės veiksniai, turintys įtakos deramam EPF veiklos įgyvendinimui, gali sumenkinti arba sugriauti vystymosi srityje įdėtas pastangas;

G.  kadangi EPF finansuoja valstybės narės, kartu valdo Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), o už EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsako tik Komisija;

H.  kadangi Sąjunga turi potencialo ir gali daryti įtaką formuojant atsaką į globalinius ir geopolitinius iššūkius;

I.  kadangi Sąjungos valstybių narių istorija įpareigoja Sąjungą prisidėti prie AKR valstybių ir UŠT vystymosi;

J.  kadangi dėl priežasčių, susijusių su geografija, globalizacija ir demografiniais pokyčiais, Sąjungos, AKR valstybių ir UŠT ateitis susijusi;

K.  kadangi pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės 2100 m., taip pat naujų migracijos srautų, ginkluotų konfliktų, visuotinio atšilimo ir daugybės ekonominių ir socialinių krizių poveikis reikalauja skubaus Sąjungos dėmesio, pirmiausia atsižvelgiant į jos vystymosi politikos tikslus; kadangi parama vystymuisi yra esminė priemonė, kurios daugialypiai įgyvendinimo metodai turi būti optimizuoti, siekiant stoti akis į akį su daugybe šių globalinių iššūkių;

L.  kadangi migracijos krizė ne tik sukėlė abejonių dėl tarptautinės pagalbos principų ir tikslų, bet ir atkreipė dėmesį į tai, kad solidarumo principą visos valstybės narės turi taikyti tolygiau ir besąlygiškai;

M.  kadangi dabartinės migracijos krizės neturi užgožti fakto, kad migracijos bangos, susijusios su demografiniais poslinkiais ir reikalaujančios skirtingo atsako, neslūgsta;

N.  kadangi būtinas naujas požiūris į AKR valstybes ir UŠT, taigi būtinos naujos finansinės paskatos ir priemonės;

O.  kadangi būtinas naujas dėmesys faktui, kad didelė dalis AKR valstybių yra mažos besivystančios salų valstybės; kadangi salos – ypač AKR salos – atlieka naują tarptautinį vaidmenį, kuris visų pirma yra tarptautinių derybų dėl klimato kaitos išdava;

P.  kadangi kai kurios UŠT yra tuose pačiuose regionuose, kaip ir AKR valstybės; kadangi UŠT susiduria su panašiais globaliniais iššūkiais, tačiau, kitaip nei AKR valstybės, priklauso Europos šeimai, todėl skirstant lėšas joms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio; kadangi tai, kad UŠT labai mažos, ir konstitucinis ryšys tarp UŠT ir Sąjungos yra specifinės ypatybės, į kurias turėtų būti atsižvelgta;

Q.  kadangi 2013 m. rugsėjo mėn. Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi bei Regioninės ir miestų politikos generaliniai direktoratai pasirašė susitarimo memorandumą, kad būtų stiprinamas atokiausių regionų, UŠT ir AKR valstybių bendradarbiavimas;

R.  kadangi Sąjungos išorės intervencijos nukreipiamos per tarptautines organizacijas, naudojančias Sąjungos fondų lėšas arba kartu su Sąjunga bendrai finansuojančias projektus, o tai reiškia, kad susiduriama su priežiūros ir valdymo iššūkiais;

S.  kadangi Sąjungos dalyvavimo mastas ir pobūdis turi būti diferencijuotas ir grindžiamas tam tikromis sąlygomis atsižvelgiant į pažangos įvairiose srityse, pvz., demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, darnaus socialinio ir ekonominio vystymosi, teisinės valstybės ir kovos su korupcija, įvertinimą, o prireikus ji galėtų siūlyti pagalbą pažangai skatinti;

T.  kadangi reguliarus ir išsamus politinis dialogas itin svarbus norint užtikrinti didesnę AKR valstybių ir UŠT atsakomybę bei gebėjimą koreguoti politikos tikslus;

U.  kadangi nepaprastai svarbu užtikrinti visų sričių Sąjungos politikos ir Sąjungos vystymosi politikos tikslų ryšį;

V.  kadangi nepaprastai svarbu skatinti Sąjungos matomumą ir propaguoti Sąjungos vertybes teikiant visų tipų paramą vystymuisi;

W.  kadangi įgyvendinimo procesų supaprastinimas yra didesnio teikiamos pagalbos veiksmingumo variklis;

X.  kadangi tvarumas nepaprastai svarbus bendram paramos vystymuisi veiksmingumui didinti nuolat stebint visų paramos teikimo būdų poveikį;

Y.  kadangi Sąjungos parama valdymui – esminis paramos vystymuisi elementas, siekiant generuoti veiksmingas valdymo reformas;

Z.  kadangi parama biudžetui gali būti pagrindinis variklis siekiant skatinti pokyčius ir atremti pagrindinius vystymosi iššūkius, tačiau ji susijusi su didele patikos rizika ir turėtų būti teikiama tik jei šalia akivaizdaus įsipareigojimo vykdyti politikos reformas užtikrinamas pakankamas skaidrumas, atsekamumas, atskaitomybė ir veiksmingumas; kadangi parama biudžetui ypač pritaikyta tokioms mažoms ir izoliuotoms teritorijoms, kaip AKR salos;

AA.  kadangi skaidrumas ir atskaitomybė yra demokratinės kontrolės ir paramos vystymuisi veiksmingumo prielaidos;

AB.  kadangi būtina nuolat stebėti, kaip valdomos administracinės išlaidos, ir tai turi būti daroma visomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į visus paramos būdus;

AC.  kadangi neteisėtas kapitalo judėjimas besivystančiose šalyse didina skurdą;

AD.  kadangi biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pakartojo savo raginimą įtraukti EPF į Sąjungos bendrąjį biudžetą, kad padidėtų EPF ir vystymosi politikos apskritai matomumas bei sustiprėtų jų demokratinė kontrolė;

AE.  kadangi norint, kad Sąjungos piliečiai pritartų vystymosi politikai, būtinas kuo didesnis skaidrumas, geras valdymas ir efektyvi veikla;

Patikinimo pareiškimas

Finansinis lėšų panaudojimas 2015 m.

1.  pažymi, kad 2015 m. išlaidos buvo susijusios su keturiais EPF, pirmiausia su aštuntuoju EPF, kurio išlaidos siekė 12 480 mln. EUR, devintuoju EPF, kurio išlaidos siekė 13 800 mln. EUR, dešimtuoju EPF, kurio išlaidos siekė 22 682 mln. EUR, ir vienuoliktuoju EPF, kurio išlaidos siekė 30 506 mln. EUR; pažymi, kad 29 089 mln. EUR vienuoliktojo EPF lėšų skirta AKR valstybėms, o 364,5 mln. EUR – UŠT ir kad šios dvi sumos apima atitinkamai 1 134 mln. EUR ir 5 mln. EUR EIB AKR investicinei priemonei; pažymi, kad 1 052,5 mln. EUR susiję su Komisijos išlaidomis, skirtomis EPF veiklai programuoti ir įgyvendinti;

2.  pažymi, kad šios lėšos naudojamos įgyvendinant projektus ir teikiant paramą biudžetui šiais keturiais būdais: 42 proc. mokėjimų atlikti taikant tiesioginį valdymą, 24 proc. iš jų atlikti teikiant paramą biudžetui; pažymi, kad likę 58 proc. atlikti taikant netiesioginį valdymą, 31 proc. iš jų – per tarptautines organizacijas, 24 proc. – per trečiąsias valstybes ir 3 proc. – per valstybių narių nacionalines įstaigas;

3.  su susirūpinimu pažymi, kad 2015 m. išlaidos vis dar apima lėšas, gaunamas iš aštuntojo EPF, kuris buvo inicijuotas 1995 m.;

4.  palankiai vertina pastangas, kurias bendradarbiavimo biuras „Europe Aid“ 2015 m. įdėjo 2015 m. prisiimtų grynųjų bendrųjų įsipareigojimų atžvilgiu, įskaitant 5 034 mln. EUR įsigaliojus vienuoliktajam EPF – dėl to lėšos įsipareigojimams padidėjo 27 839 mln. EUR; pažymi, kad vienuoliktasis EPF paveikė neįvykdytų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius: bendrųjų įsipareigojimų atveju pastarieji sumažėjo nuo 98 proc. iki 69,7 proc., o individualių įsipareigojimų atveju – nuo 91,2 proc. iki 63,5 proc.;

5.  apgailestauja, kad dėl mokėjimų asignavimų trūkumo, su kuriuo Komisija susidūrė 2015 m., vystomojo bendradarbiavimo biudžetas atsidūrė sudėtingoje padėtyje, kuri turėjo neigiamo poveikio bendriems fondų veiklos rezultatams, ypač kai tai susiję su 483 mln. EUR perkėlimu į 2016 m. ir apytiksliai 1 mln. EUR sumos delspinigių išmokėjimu; palankiai vertina pastangas, kurias Komisija įdėjo siekdama užtikrinti paramos vystymuisi tęstinumą ir apriboti neigiamas dabartinio mokėjimų asignavimų trūkumo pasekmes;

6.  taip pat pažymi, jog Komisija visose savo atsakomybės srityse nuolat deda pastangas, kad būtų sumažintas senas išankstinis finansavimas (užsibrėžta pasiekti 25 proc. tikslą, įgyvendinti 39 proc.), seni neįvykdyti įsipareigojimai (užsibrėžta pasiekti 25 proc. tikslą, įgyvendinti 46 proc.), taip pat sudarytų nebegaliojančių sutarčių skaičius, tačiau pastaruoju atveju pažanga ryšium su EPF veikla daroma ne taip sėkmingai; ragina Komisijos tarnybas toliau mažinti EPF lėšų dalį nebegaliojančiose sutartyse;

Ataskaitų patikimumas

7.  palankiai vertina tai, jog Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje dėl veiklos, kuri 2015 finansiniais metais buvo finansuojama aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF lėšomis, nustatė, kad galutinės metinės finansinės ataskaitos visais esminiais aspektais teisingai atspindi EPF finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad tądien pasibaigusiais metais vykdytos jų veiklos ir pinigų srautų rezultatai bei grynojo turto pokyčiai atitinka EPF finansinio reglamento nuostatas ir tarptautiniu mastu pripažintais viešojo sektoriaus apskaitos standartais grindžiamas apskaitos taisykles;

8.  palankiai vertina veiksmus, kurių Komisija ėmėsi siekdama išspręsti didesnio nei 750 000 EUR išankstinio finansavimo palūkanų ir 250 000–750 000 EUR dydžio išankstinio finansavimo palūkanų susigrąžinimo klausimą – dėl to 2015 m. finansinėse ataskaitose deramai įrašyta 2,5 mln. EUR dydžio gautų palūkanų suma; ragina Komisiją taip pat svarstyti padėtį atvejais, kai sumos nesiekia 250 000 EUR;

9.  kalbant apie grąžinamųjų pavedimų valdymą, apgailestauja dėl neteisingai įrašytų veiklos pajamų, siekiančių 9,6 mln. EUR sumą, kuri atitinka nepanaudotą išankstinį finansavimą;

10.  apgailestauja, kad grąžinamieji pavedimai 29,6 mln. EUR sumai pagal aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF buvo atšaukti dėl kodavimo klaidų, pataisymų arba pakeitimų; prašo Komisijos informuoti apie 15,8 mln. EUR, dėl kurių tebesibylinėjama;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad pagal grąžinamąjį pavedimą 1 mln. EUR sumai 623 000 EUR nuspręsta nebereikalauti draugiškai susitarus Komisijai ir skolininkui(30); pripažįsta, kad laikomasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(31) (Finansinio reglamento) nuostatų ir proporcingumo principo grąžinamųjų pavedimų atžvilgiu; tačiau pabrėžia, kad kalbama apie mokesčių mokėtojų pinigus ir kad jie turi būti saugomi taikant reikiamas priemones;

Pagal sąskaitas atliktų operacijų teisėtumas ir tvarkingumas

12.  palankiai vertina tai, jog Audito Rūmų nuomonėje pažymima, kad pajamos, grindžiamos 2015 m. sąskaitomis, visais esminiais aspektais teisėtos ir tvarkingos;

13.  apgailestauja, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaitoje pateiktu vertinimu, išlaidų operacijų pagal aštuntąjį, devintąjį, dešimtąjį ir vienuoliktąjį EPF klaidų lygis greičiausiai lieka toks pat, kaip 2014 m. (3,8 proc.), bei didesnis nei 2013 m. (3,4 proc.) ir 2012 m. (3 proc.); ragina EIB ir Komisiją parengti veiksmų planą, kad būtų nukreipta stiprėjanti esminių klaidų tendencija, ir pateikti jį biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

14.  reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų vertinimo, susijusio su mokėjimų, atliktų pagal sąskaitas, kurioms klaidos turėjo esminio poveikio, teisėtumu ir tvarkingumu; reiškia susirūpinimą dėl atrinktų mokėjimų operacijų rezultatų: 35 iš 140 mokėjimų (25 proc.) buvo paveikti klaidų; pažymi, kad vidaus kontrolės sistemos ir jų veiksmingumo patikrinimai galioja ne tik Komisijos būstinei ir Sąjungos delegacijoms paramą gaunančiose valstybėse, bet ir kitiems subjektams, pvz., nacionaliniams įgaliojimus suteikiantiems pareigūnams, skiriamiems AKR valstybėse, kur dažnai aptinkama su patikrinimais susijusių trūkumų; ragina Komisiją remti ir stiprinti šiuos trapius institucinius ir administracinius pajėgumus;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad klaidų, kurių lygis, kaip pabrėžiama, 2015 m. siekė 3,8 proc., tipologija lieka tokia pat, kaip ir 2014 m. – tai patvirtinamųjų dokumentų nebuvimas (suma, susijusi su šia klaidų kategorija, sudaro 3,692 833 mln. EUR) ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas (suma, susijusi su šia klaidų kategorija, sudaro 1,176 140 mln. EUR), o tai atitinka 70 proc. apskaičiuoto klaidų lygio (palyginti su 63 proc. 2014 m.); prašo EIB ir Komisijos dėti daugiau pastangų ir veiksmingai pagerinti finansavimo projektų ex ante ir ex post kontrolę, siekiant gerokai sumažinti sumas, susijusias su tokiomis klaidų kategorijomis, kaip patvirtinančių dokumentų nebuvimas ir viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas;

16.  be to, pažymi, kad jau seniai yra susirūpinęs dėl silpnų ex ante patikrinimų, nes 16 iš 28 galutinių sandorių, kurių ex ante patikrinimai buvo atlikti, vėliau leista vykdyti nepaisant kiekybinių klaidų, atskleistų atliekant šiuos ex ante patikrinimus; apgailestauja, kad, kaip ir ankstesniais metais, dauguma rastų klaidų buvo susijusios su programų sąmatomis, dotacijomis ir operacijomis, kurios buvo valdomos kartu su tarptautinėmis organizacijomis; todėl ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti ex ante patikrinimams ir užtikrinti, kad EPF veikla būtų įgyvendinama teisėtai ir tvarkingai; pripažįsta, kad dėl biudžeto paramos pobūdžio ribojamas faktinio klaidų lygio, susijusio su biudžeto paramos išlaidomis, vertinimas, taigi atliekant šiuos sandorius paprastai padaroma klaidų;

17.  atkreipia dėmesį į tipinę riziką, susijusią su sąlygiškumo metodu, pagal kurį tvirtinama, jog Komisijos įnašų į kelių paramos teikėjų finansuojamus projektus atveju reguliavimo klaidų nebūna, kai jie telkiami su kitų paramos teikėjų įnašais ir nepriskiriami konkrečiai apibrėžtiems išlaidų punktams, nes, Komisijos nuomone, Sąjungos tinkamumo finansuoti taisyklių laikomasi tol, kol sutelkta suma apima pakankamai tinkamų finansuoti išlaidų, kad būtų padengtas Sąjungos įnašas;

18.  reiškia susirūpinimą, jog dėl sąlygiškumo metodo iš esmės ribojamas Audito Rūmų darbas, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2015 biudžetiniais metais 763 mln. EUR buvo skirti kaip biudžeto parama, o tai sudaro 24 proc. 2015 m. EPF išlaidų(32);

19.  ragina Komisiją nedelsiant ištaisyti šiuos ex ante patikrinimų trūkumus ir atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija buvo gavusi pakankamai informacijos iš savo informacinių sistemų, kad kiekybinių klaidų būtų išvengta, jos būtų nustatytos ir ištaisytos prieš paskirstant lėšas, o tai būtų tiesiogiai teigiamai paveikę apskaičiuotą klaidų lygį, t. y. jis būtų buvęs 1,7 procentinio punkto mažesnis;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad 89,9 mln. EUR susigrąžinta sumoms, nepagrįstai išmokėtoms dėl pažeidimų ir klaidų, atlyginti;

Patikinimo sistemos dalys

21.  palankiai vertina perėjimą nuo bendros tikrinimo išlygos prie diferencijuotos išlygos parengimo, kaip savo ankstesnėse rezoliucijose dėl EPF buvo raginęs padaryti Parlamentas, t. y. i) prie vienos teminės išlygos abiem nagrinėjamoms itin didelės rizikos dotacijų sritims, susijusioms su tiesioginiu valdymu (18 proc. visos 2015 m. sumokėtos sumos) ir netiesioginiu valdymu dalyvaujant tarptautinėms organizacijoms, ir ii) prie konkrečios išlygos Afrikos taikos priemonei;

22.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiksmus, nukreiptus į dvi itin didelės rizikos sritis, ir ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie šių veiksmų įgyvendinimą;

23.  ragina Komisiją toliau tobulinti jos veikla pagrįsto biudžeto sudarymo rizikos vertinimą, kad būtų toliau garantuojamas deramas patikinimo pagal sektorius lygis; atsižvelgdamas į tai ragina įvertinti netiesioginio valdymo rizikos ir pažeidžiamumo lygį;

24.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad netiesioginis valdymas yra rizikingas, pirmiausia dėl nepakankamo lėšų atsekamumo, kai Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas jas paskirsto vietos veikėjams ir subrangovams;

25.  teigiamai vertina tai, kad patobulintos stebėsenos priemonės, skirtos išorės audito išvadoms stebėti; palankiai vertina Komisijos sukurtą audito programą ir kokybės skalę bei pritaria Audito Rūmų rekomendacijai tobulinti šias naujas priemones;

26.  palankiai vertina tai, kad ketverius metus iš eilės vykdomas likutinio klaidų lygio tyrimas ir kad jis tapo esmine priemone įgyvendinant kontrolę, stebėseną ir audito strategiją;

27.  pabrėžia, kad likutinis klaidų lygis apskaičiuojamas iš audito institucijų metinio klaidų lygio atimant daugiametes finansines pataisas, nustatytas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

28.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad apskaičiuotas 2015 m. įvykdytų sutartinių operacijų likutinis klaidų lygis, įtrauktas į metinę veiklos ataskaitą, siekė 2,2 proc., o tai vis tiek viršija 2 proc. reikšmingumo ribą ir atitinka maždaug 174 mln. EUR, įskaitant 98 mln. EUR, skirtų EPF;

29.  ragina Komisiją išsaugoti aukštus metodologinius standartus atliekant savo likutinio klaidų lygio vertinimą, taip pat visapusiškai stebėti valstybių narių finansines pataisas ir jas įgyvendinti;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina ir valdant operacijas turi būti atspindėta lėšų įsisavinimo, atitikties ir efektyvios veiklos pusiausvyra;

31.  palankiai vertina tai, kad apskaičiuotos Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato kontrolės išlaidos sumažėjo nuo 371 mln. EUR 2014 m. iki 293 mln. EUR 2015 m., ir ragina Komisiją toliau gerinti šio generalinio direktorato kontrolės išlaidų efektyvumą užtikrinant kuo mažiau klaidų;

32.  ragina Komisiją į ex ante ir ex post vertinimą įtraukti valdymo ir veiklos rezultatų vertinimo priemones vadovaujantis Komisijos į rezultatus orientuoto biudžeto iniciatyva, pagal kurią siekiama analizuoti kitų sričių Sąjungos išorės politikos ir veiksmų poveikį paramą gaunančių valstybių padėčiai;

Rizika, susijusi su į rezultatus orientuotu požiūriu Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje

33.  pripažįsta, kad Komisija įtraukė rizikos analizę į savo išorės operacijų, vykdomų sudėtingoje ir nestabilioje aplinkoje, įskaitant įvairiausio tipo pavojus, skirtingą valstybių partnerių išsivystymo lygį ir valdymo sistemas, administravimą;

34.  pažymi, kad būtina gerinti sąvokų, susijusių su ilgalaikiais rezultatais (našumas, išdavos ir poveikis), vartojimą ir kad prieš priimant bet kokį sprendimą dėl įvairių projektų finansavimo svarbu suformuluoti realius ir ilgalaikius SMART tikslus; pabrėžia, jog papildomą dėmesį būtina skirti pasiekiamų ir realistiškų tikslų formulavimui, kad būtų išvengta atvejų, kai valstybės partnerės pasiekia pradinius tikslus, tačiau be vystymosi požiūriu svarių rezultatų; primena, kad vertinant vystymosi tikslus turi būti atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos apsaugos bei ekonominius aspektus;

35.  mano, kad būtina liautis telkus dėmesį į biudžeto vykdymo rezultatą kaip vienintelį valdymo tikslą, nes tai gali daryti neigiamą poveikį užtikrinant patikimo finansų valdymo principo laikymąsi ir siekiant rezultatų; mano, jog bet koks paskatomis grindžiamas požiūris, kuris remiasi pozityvaus sąlygiškumo sistema, kai rezultatų sėkmingai siekiantiems paramos gavėjams numatomos paskatos, o dirbantiems neveiksmingai – griežtesnė kontrolė, turėtų būti siejamas su konkrečiais griežtais veiklos rodikliais, kad pagal kiekybinio vertinimo principą būtų galima įvertinti trūkumus ir pasiektus tikslus;

36.  primygtinai pabrėžia, kad taikant bet kokią pozityviu sąlygiškumu pagrįstą sistemą turėtų būti be išimčių vadovaujamasi atsargumo principu;

37.  primena, kad reguliari didelės rizikos veiksnių (išorinių, finansinių ir veiklos) stebėsena ir planavimas bei jų kiekybinis vertinimas nuo identifikavimo iki įgyvendinimo etapo yra prielaida ne tik geram finansų valdymui ir išlaidų kokybei, bet ir Sąjungos intervencijų patikimumui, tvarumui ir geram vardui užtikrinti; mano, kad apibrėžus veiklos ir valstybių rizikos profilius bus lengviau parengti ir greito rizikos švelninimo strategiją, jei padėtis valstybėje partnerėje pablogėtų;

38.  pabrėžia, kad kontrolės sąlygas ir rizikos valdymo funkcijas būtina reguliariai derinti siekiant atsižvelgti į atsirandančias naujo pobūdžio pagalbos priemones ir paslaugas, pvz., finansavimo derinimą, patikos fondus ir finansines partnerystes su kitomis tarptautinėmis institucijomis, taip pat kai paramą gaunančios valstybės naudojasi skirtingais paramos teikimo būdais;

39.  mano, kad valstybių partnerių pajėgumų, valdymo sistemų ir atsakomybės vystymas yra nepaprastai svarbi priemonė norint švelninti sisteminę riziką, leisti lėšoms pasiekti planuojamą tikslą ir vykdyti ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo reikalavimus – taip pat ir atsižvelgiant į ekologiją, lygybę bei etiką; šiuo požiūriu ragina Komisiją toliau analizuoti galimybę naudoti vietos audito įmones ir vietos paslaugų sutartis bei su tuo susijusią riziką, užtikrinant visišką skaidrumą ir atskaitomybę;

40.  pripažįsta, kad pagal Finansinį reglamentą paramos gavėjai gali sudaryti sutartis su vietos audito įmonėmis; tačiau reiškia didelį susirūpinimą dėl bendradarbiavimo biuro „EuropeAid“ valdymo informacinės sistemos trūkumų, susijusių su išorės audito rezultatais ir tolesniais veiksmais, kuriuos 2014 m. EPF biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros kontekste yra minėję Audito Rūmai; primygtinai ragina Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinį direktoratą taikyti kokybės skalę audito ir išlaidų patikrinimų, kuriuos pagal tiesiogines sutartis su paramos gavėjais atlieka vietos audito įmonės, patikimumui kontroliuoti, kai nustatoma didesnė nepakankamos kokybės rizika, o audito ir patikrinimo ataskaitose nepateikiama užtektinai informacijos apie faktinį darbą, atliktą siekiant užtikrinti veiksmingą esamos skalės naudojimą;

EPF pagalbos veiksmingumo didinimas

41.  pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti paramos vystymuisi patikimumą, ypač kalbant apie naudojamas priemones, susijusius paramos teikimo metodus ir lėšas, nepaprastai svarbu, kad būtų įmanoma parodyti ekonominę vertę ir rezultatus, pasiektus teikiant šią paramą, taip pat Sąjungos išorės politikos ir veiksmų bei paramos vystymuisi tikslų suderinamumą, o pirmiausia socialinio vystymosi, žmogaus teisių gynimo ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą;

42.  primena, kad pagalbos veiksmingumas, valstybės partnerės atsakomybė už vystymosi rezultatus ir pasitikėjimas valstybių partnerių valdymo sistemomis yra pagrindiniai principai, kuriuos būtina reguliariai tobulinti;

43.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu projektų įgyvendinimo tvarką suderinti su tikslais, kurių siekiama kiekvienu atveju ir kiekvieno projekto metu; mano, kad veiksmingumo požiūriu geresnių rezultatų galima pasiekti remiant projektus, kurių užmojai pritaikyti prie anksčiau nustatytų tikslų – taip užtikrinami konkretūs rezultatai, kuriuos įmanoma įvardyti, ir dėmesys sutelkiamas į darnų vietos bendruomenių vystymąsi;

44.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad EPF lėšomis finansuojant infrastruktūros projektus būtų atliekamas nepriklausomas ex ante vertinimas, kuriame būtų atsižvelgta į projektų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat į jų pridėtinę vertę; mano, kad sprendimai dėl finansavimo turėtų būti susieti su derama sąnaudų ir naudos analize, o projektai finansuojami tuo atveju, jei jų įgyvendinimas nėra prieštaringas aplinkos apsaugos, finansiniu ar socialiniu požiūriais;

45.  primena, kad veiklos rezultatų stebėsenos ir rezultatų vertinimo trikdymas pakerta viešąją atskaitomybę ir išsamų politikos kūrėjų informavimą; pažymi, kad Parlamentą būtina aiškiai informuoti apie tai, kokiu mastu realiai pasiekiami pagrindiniai Sąjungos tikslai; pabrėžia, kad svarbus labiau subalansuotas požiūris – mažiau konfidencialumo ir daugiau skaidrumo – ypač kalbant apie išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

46.  mano, kad, prieš skiriant Sąjungos finansinius išteklius ir numatant rezultatus, kurių būtų galima tikėtis, nepaprastai svarbu įvertinti riziką, būdingą konkrečioms pasirinktoms įgyvendinimo sąlygoms; mano, kad, siekiant užtikrinti EPF paramos veiksmingumą, būtini projektų deriniai tiek temų, tiek įgyvendinimo būdų požiūriu;

47.  mano, kad, siekiant didesnio EPF paramos veiksmingumo, būtina labiau stiprinti techninius ir administracinius išteklius, pirmiausia atsižvelgiant į taisyklių sudėtingumą, nes EPF finansinis reglamentas nėra savarankiškas dokumentas ir turi būti taikomas kartu su kitais teisiniais šaltiniais, o tai apima didelę riziką teisinio neapibrėžtumo ir klaidų požiūriu;

48.  mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį lėšų panaudojimą ir didesnį teikiamos paramos veiksmingumą, būtina supaprastinti lėšų skyrimo taisykles; ragina Komisiją inicijuoti lėšų skyrimo taisyklių supaprastinimą ir padėti vietos partneriams įgyvendinti projektus; tačiau pabrėžia, kad supaprastinimas negali pakenkti esamai ex ante ir ex post stabdžių ir atsvarų sistemai, kuri nepaprastai svarbi norint vykdyti visapusišką priežiūrą; pabrėžia, kad ir taip susiduriama su nuolatiniais ex ante patikrinimų trūkumais – tai sritis, kurioje supaprastinimas turi būti atsargiai vertinamas atsižvelgiant į riziką; primena Komisijai, kad ypatingą dėmesį būtina skirti reikiamai mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės pusiausvyrai, kartu supaprastinant plėtros fondų lėšų skyrimo taisykles;

49.  laikosi nuomonės, kad, supaprastinant lėšų skyrimo taisykles, asignavimai neturėtų būti nukreipti nuo tikslų ir principų, kurie įgyvendinami vadovaujantis pagrindiniais teisės aktais, ir mano, kad, nukreipiant lėšas per patikos fondus, tai neturėtų būti daroma EPF ir Sąjungos ilgalaikės politikos sąskaita;

Darbo grupė žinių, veiklos ir rezultatų klausimais

50.  palankiai vertina pirmąją projektų rinktinių rezultatų ataskaitą inicijavus Sąjungos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemą, kaip papildomą žingsnį Komisijai vykdant įsipareigojimą gerinti savo atskaitomybę ir išsamiau informuoti apie vykdomas operacijas; ypač domisi organizacinės veiklos rodiklių sąrašu, kuriuo naudojamasi vertinant poveikį vystymuisi, valstybių partnerių ir Komisijos tarnybų pasiektus rezultatus ir indėlį bei apie tai informuojant;

51.  mano, jog būtų naudinga šią informaciją reguliariai įtraukti į būsimą metinę veiklos ataskaitą, kad būtų galima stebėti, kaip Sąjungos indėlis paverčiamas rezultatais įvairiose vystomojo bendradarbiavimo – pvz., viešųjų finansų valdymo, gero valdymo ar sverto poveikio, užtikrinamo derinant veiklą – srityse;

Sąjungos delegacijų pasiektų rezultatų vertinimas

52.  palankiai vertina pažangą, padarytą analizuojant bendrus Sąjungos delegacijų pasiektus rezultatus, remiantis rezultatais, grindžiamais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, palyginti su tikslais, susijusiais su taikomų vidaus kontrolės sistemų ir audito sistemų veiksmingumu, taip pat veiksmingu operacijų ir išteklių valdymu 2015 m.;

53.  ragina vadovautis didesniais užmojais EPF lėšų strategijos, valdymo ir atskaitomybės už jas srityje; pabrėžia, kad yra galimybė optimizuoti visos EPF veiklos atsparumą sugriežtinant ekonominio ir finansinio veiksmingumo kriterijus, taip pat įvardijant veiksmingumo ir naudingumo laimėjimus, kuriuos atspindi valdymo rezultatai; mano, kad poreikių vertinimų rengimas yra veiksmingas preliminarus etapas galutinio Sąjungos finansavimo veiksmingumo užtikrinimo linkme;

54.  pažymi, jog 86-iose išorės pagalbos valdymo ataskaitose pateikta informacija nepaprastai svarbi, kad Komisija galėtų pareikšti išorės pagalbos valdymo patikinimą, ir pripažįsta teigiamas delegacijų veiklos tendencijas: 2015 m. tikslus atitiko 20 iš 24 pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, o 2014 m. – 15;

55.  tačiau apgailestauja, kad devynios delegacijos iš 86-ių nepasiekė pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių 60 proc. žymos; ragina Komisijos tarnybas atidžiai stebėti delegacijas, kurios neseniai pasiekė arba vos viršija 60 proc. tikslą, kad būtų patobulinta ir sustiprinta delegacijų tendencijų analizė;

56.  ragina Komisijos tarnybas reguliariai atnaujinti pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių apibrėžtį ir susijusią vertinimo tvarką, taip pat toliau vystyti savo rizikos vertinimą, pirmiausia parengiant kiekvienos delegacijos portfelio projektų rizikos (a priori arba rizikos naudingumui) profilį, kad ankstyvuoju etapu būtų sėkmingiau atrenkami tik perspektyvūs projektai; primygtinai siūlo atlikti išsamesnį ex ante rizikos vertinimą, kad būtų atrenkami tik perspektyviausi projektai;

57.  ragina Komisiją parengti priežasčių, dėl kurių įgyvendinant projektus kyla kliūčių ir sunkumų, tipologiją, kad būtų galima nedelsiant nustatyti tinkamiausius būdus reaguoti ir taisomąsias priemones;

58.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad delegacijų vadovai būtų ir toliau nuolat informuojami apie itin svarbų vaidmenį, kurį jie atlieka patikinimo proceso tobulinimo apskritai ir operacijų valdymo požiūriais, visų pirma kalbant apie įvairių komponentų, dėl kurių gali būti taikoma išlyga, vertinimą;

59.  primygtinai pakartoja, kad turi būti visapusiškai užtikrinama Sąjungos delegacijų, kurias darbuotojais aprūpina Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), atskaitomybė; mano, jog tai turėtų papildyti išorės pagalbos valdymo ataskaitas, kurias rengia ir pasirašo Sąjungos delegacijų vadovai;

60.  laikosi nuomonės, kad Sąjungos delegacijų vadovams turėtų būti aiškiai primenama apie jų pareigas bei jų valdymo ir priežiūros atsakomybę, taip pat kad jų dėmesys neturėtų būti sutelktas tik į politinį jų pareigų aspektą;

61.  ragina Komisiją nedelsiant pranešti apie konkrečius taisomuosius veiksmus, kurių imamasi, kai projektas trejus metus iš eilės priskiriamas vadinamajai raudonajai kategorijai pagal 5-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (t. y. projektų, kurie šiai kategorijai priskiriami atsižvelgiant į įgyvendinimo pažangą, procentinė dalis) ir 6-ąjį pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (t. y. projektų, kurie šiai kategorijai priskiriami atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, procentinė dalis), siekiant greitai peržiūrėti pradinius programavimo tikslus, turimas lėšas perskirstyti tinkamesniems projektams ir paramos reikmėms arba net svarstyti galimybę stabdyti projektą;

62.  suvokia diplomatines projektų finansavimo ir paramos biudžetui išmokų stabdymo pasekmes, tačiau primygtinai pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

63.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti operacijų, vykdomų kartu su tarptautinėmis organizacijomis, pvz., Jungtinėmis Tautomis ir jų suborganizacijomis, stebėsenai, seniems neįvykdytiems įsipareigojimams – ypač EPF veiklos kontekste – ir bendros išorės santykių informacinės sistemos duomenų patikimumui bei vertėms, kurios naudojamos rengiant išorės pagalbos valdymo ataskaitas;

64.  pabrėžia, kad bendri aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo EPF ištekliai siekia 76,88 mlrd. EUR, iš kurių 41,98 mlrd. EUR yra nurodyti kaip mokėjimai; reiškia didelį susirūpinimą, kad neįvykdyti įsipareigojimai sudaro 11,61 mlrd. EUR, o prieinamas likutis 2015 m. pabaigoje siekė 23,27 mlrd. EUR(33);

Į rezultatus orientuota stebėsena

65.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vertinimų ir politikos formavimo ryšys būtų veiksmingas atsižvelgiant į visą patirtį, įgytą priimant sprendimus; ragina Komisiją skirti tinkamus administracinius pajėgumus įvairiai vertinimo veiklai vykdyti ir užtikrinti, kad bendradarbiavimo biuro „Europe Aid“ vertinimo ir į rezultatus orientuotos stebėsenos sistemos būtų patikimos;

66.  primena, kad dalį Komisijos įsipareigojimo užtikrinti kokybę turėtų sudaryti objektyvi ir nešališka išorės grįžtamoji informacija apie Komisijos pagalbos projektų ir programų veiksmingumą; mano, kad vertinimų rezultatai yra esminiai elementai, kuriais remiamasi įgyvendinant politiką ir ją peržiūrint bei kurie padeda koreguoti strateginius politikos tikslus ir stiprinti bendrą Sąjungos politikos nuoseklumą; mano, jog patartina užtikrinti galutinį finansuojamų projektų įvertinimą atliekant nepriklausomą ex post analizę;

67.   mano, kad investuodama į skirtingo tipo vertinimų rezultatų ir įrodymų analizę bei kaupimą Komisija gali ne tik susidaryti bendrą vaizdą apie tendencijas, bet ir įgyti patirties, galinčios sustiprinti galutinį vertinimo procesų veiksmingumą, o kartu ir kurti geresnį įrodymų pagrindą sprendimams priimti ir politikai formuoti;

68.  mano, kad dalijimasis žiniomis visais būdais ir priemonėmis nepaprastai svarbus ne tik vertinimo kultūrai, bet ir – labiausiai – veiksmingai veiklos rezultatų kultūrai vystyti;

Paramos biudžetui veikla

69.  pažymi, kad 1,266 44 mln. EUR iš 5,746 mln. EUR visų mokėjimų (arba 22 proc.) 2015 m. buvo skirti paramai biudžetui;

70.  mano, kad parama biudžetui yra prie paramos vystymuisi specifikos pritaikytas pagalbos būdas, stiprinantis šalies atsakomybę ir paramos veiksmingumą, ir kad ji davė konkrečių rezultatų siekiant vystymosi politikos tikslų; tačiau pažymi, kad parama biudžetui susijusi su patikos rizika ir gali lemti rezultatų ir veiklos neapibrėžtumą; ragina Komisiją užtikrinti gerą paramos vystymuisi naudojimą paramos biudžetui pagrindu, pirmiausia rengiant specialius mokymus ir teikiant techninę pagalbą paramos gavėjams;

71.  palankiai vertina 2016 m. Komisijos metinę paramos biudžetui ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi 2015 m. rezultatų rodikliai Sąjungos paramą biudžetui gaunančiose valstybėse; ragina Komisiją įtraukti šios ataskaitos rezultatus į būsimą metinę veiklos ataskaitą;

72.  primena, kad etapu iki sutarties sudarymo būtina nuosekliai atsižvelgti į keturis tinkamumo kriterijus, tai, kaip plėtojami iškelti tikslai, ir patvirtintus laukiamus paramos biudžetui kontrolės rezultatus;

73.  pabrėžia, kad turi būti aiškiai parodytas paramos biudžetui indėlis į pageidaujamus vystymosi rezultatus ir kad naudojimosi ja sąlyga turi būti viešųjų finansų valdymo gerinimas, taip pat demokratinė kontrolė ir atskaitomybė bei visapusiškas skaidrumas paramą gaunančių valstybių nacionalinių parlamentų ir piliečių atžvilgiu; mano, kad valstybėse, kurios naudojasi parama biudžetui, turi būti prioritetine tvarka veiksmingai priešinamasi šios paramos siejimui su korupcija;

74.  mano, kad išlaidų rezultatų kriterijai yra pagrindinis paramos biudžetui veiklos valdymo, taip pat gilesnio politinio ir politikos dialogo veiksnys;

75.  mano, kad būtina stiprinti politinį ir politikos dialogą, paramos sąlygiškumą ir loginės grandinės sistemą, siekiant užtikrinti su mokėjimais susijusių sprendimų ir prielaidų nuoseklumą aiškiai susiejant mokėjimus su rezultatų, pasirinktų tikslų ir iš anksto nustatytų pagrindinių veiklos rodiklių užtikrinimo siekiu; ragina Komisijos tarnybas toliau atitinkamai stiprinti savo priežiūros sistemą; ragina Komisiją atidžiai stebėti veiklą ir rezultatus bei sistemingiau apie juos informuoti;

76.  ragina Komisiją reguliariai informuoti apie 2015 m. pradėtos Adis Abebos mokesčių iniciatyvos įgyvendinimą, pirmiausia apie veiksmus, kurių imtasi siekiant kovoti su mokesčių vengimu, slėpimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu; taip pat mano, kad valdymo veiksmingumas ir viešųjų finansų valdymas, korupcija ir sukčiavimas yra pagrindiniai rizikos aspektai, kuriuos reikia nuolat atidžiai analizuoti;

Patikos fondų ir derinimo priemonių priežiūros aspekto vystymas

77.  pripažįsta, kad esama pagrindo patikos fondams, kaip įvairių suinteresuotųjų šalių finansinių išteklių telkimo priemonėms, vystyti, siekiant didinti lankstumą ir užtikrinti greitesnį Sąjungos atsaką kilus globalinio masto tarptautinei problemai, didelei krizei ar susidarius nepaprastajai padėčiai; tačiau mano, kad smulkūs projektai, kurių tikslai, veiklos vykdytojai ir paramos gavėjai aiškiai apibrėžti, kurie užtikrina konkrečius rezultatus ir vadovaujasi ilgalaike strategija, taip pat gali atlikti veiksmingą vaidmenį Sąjungai reaguojant į šiuos iššūkius;

78.  mano, kad turėtų būti deramai atsižvelgta į tai, ar naujos vystymosi priemonės dera su EPF veikla ir ją papildo, ypač kai tai susiję su paramos poveikiu, valdymu ir administravimo išlaidomis, palyginti su bendra įnašų suma; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios naujos vystymosi priemonės visada atitiktų bendrą Sąjungos strategiją ir vystymosi politikos tikslus;

79.  reiškia susirūpinimą dėl patikos fondų ir derinimo platformų, kurioms finansuoti valstybės narės skiria stambias sumas, tačiau kurių neapima Sąjungos biudžetas, gausos; primygtinai atkreipia dėmesį į galimas valdymo, veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės problemas; įspėja Komisiją dėl rizikos, susijusios su užsakomomis paslaugomis ir dėmesio vystymosi politikos tikslams mažėjimu; ragina Audito Rūmus padėti įvertinti riziką, gerinti bendrą skaidrumą ir atskaitomybę bei palyginti investicijų naudojantis patikos fondais ir investicijų tiesioginio ar netiesioginio EPF valdymo pagrindu veiksmingumą;

80.  pažymi, kad patikos fondai buvo ad hoc atsako dalis, o tai rodo, jog EPF, Sąjungos biudžetas ir daugiametė finansinė programa stokoja išteklių ir lankstumo, kurie būtini norint greitai ir visapusiškai reaguoti į dideles krizes; mano, kad reikia daugiau laiko jų veiksmingumui padidinti;

81.  pritaria tam, kad sukurtas Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, tačiau apgailestauja, kad nevyko jokios išankstinės konsultacijos su Parlamentu, nors Parlamentas vykdo sugriežtintą EPF programavimo priežiūrą atsižvelgdamas į Komisijos prisiimtą politinį įsipareigojimą; pažymi, kad Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui išmokėta 57 proc. pradinės sumos (t. y. 47,142 mln. EUR), kurią įsipareigojo skirti valstybės narės ir kitos paramos teikėjos (Šveicarija ir Norvegija); pažymi, kad Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui bus panaudota 1,4 mlrd. EUR iš EPF rezervo ir kad visa valstybių narių prisiimtų finansinių įsipareigojimų suma sudaro tik 81,492 mln. EUR (t. y. 4,3 proc. numatytos 1,8 mlrd. EUR sumos); pažymi, kad patikos fondui „Bekou“ įsipareigota skirti ir išmokėta 34,925 mln. EUR;

82.  ragina Komisiją įgyvendinti visapusiškus kontrolės mechanizmus ir užtikrinti šių naujų priemonių valdymo, administravimo ir įgyvendinimo politinę kontrolę – ypač dalyvaujant Parlamentui – biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros kontekste; mano, kad svarbu kurti konkrečias šių priemonių priežiūros strategijas, įskaitant konkrečius uždavinius, tikslus ir vertinimus;

83.  reiškia didelį susirūpinimą dėl patikos fondų veiklos rezultatams įvertinti nepakankamų konkrečių tikslų bei stokojamų privalomų rodiklių ir įvertintinų siekių; ragina toliau stiprinti veiklos rezultatų stebėsenos tvarką (arba rezultatų matricas ar sistemas), susijusias su planuojamais veiksmais, siekiant įtraukti vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius tikslus, kurie visapusiškai atitiktų Sąjungos politikos siekius;

84.  ypač norėtų gauti informacijos apie sverto koeficientus, pasiektus esamomis derinimo priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant pridėtinei vertei ir papildomumui, palyginti su įprastine Sąjungos parama;

Bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis sistemų stiprinimas

85.  pažymi, kad EPF intervencinių priemonių, netiesioginio valdymo pagrindu įgyvendintų su tarptautinėmis organizacijomis ir plėtros agentūromis, vertė siekė 810 mln. EUR, iš kurių 347 mln. EUR skirti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms;

86.  pripažįsta bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis pridėtinę vertę tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis; tačiau atkreipia dėmesį į pasikartojančius trūkumus, pvz., finansinių klaidų lygį, kuris turi įtakos klaidų lygio proporcijai, atskaitomybės trūkumus, su atsakomybe už rezultatus susijusią problemą ir, savo ruožtu, nepakankamą Sąjungos, kaip paramos teikėjos, matomumą ir būtinybę suderinti lūkesčius, susijusius su orientavimusi į rezultatus bei ekonomine verte;

87.  ragina Komisiją ar tarptautines institucijas, ypač bendro finansavimo arba kelių paramos teikėjų iniciatyvų atvejais:

i)  vertinti ir planuoti būsimą projekto naudą, taip pat tai, kaip kiekvienas partneris prisideda prie galutinių rezultatų ir poveikio platesniąja prasme, kad būtų išvengta klausimų dėl atsakomybės už rezultatus, t. y. kuri rezultatų dalis sietina su Sąjungos finansavimu ar kitų paramos teikėjų intervencinėms priemonėms;

ii)  derinti valdymo sistemas su Sąjungos naudojamomis valdymo sistemomis, pirmiausia tobulinant savo rizikos valdymo metodus; mano, kad turėtų būti atidžiai stebimas lėšų pakeičiamumas, nes jo patikos rizika didelė;

iii)  tobulinti su visomis tarptautinėmis organizacijomis naudojamus bendradarbiavimo sistemų modelius, pirmiausia siekiant užtikrinti nuodugnesnę valdymo išlaidų kontrolę;

iv)  užtikrinti projektų, įgyvendinamų pagal bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis sistemą, ir visos Sąjungos veiksmų ir politikos suderinamumą;

Afrikos taikos priemonės valdymas

88.  pažymi, kad Afrikos taikos priemonė yra Sąjungos finansinė priemonė, sukurta siekiant remti bendradarbiavimą su Afrika taikos ir saugumo srityje, ir kad 2015 m. jai iš viso skirta 901,2 mln. EUR, sutarčių sudaryta už 600 mln. EUR bei išmokėta visa suma iš vienuoliktojo EPF; pažymi, kad apie 90 proc. Afrikos taikos priemonės lėšų valdoma pagal susitarimus, pasirašytus su Afrikos Sąjungos komisija – Afrikos Sąjungos vykdomąja institucija;

89.  pažymi, kad Komisija nepasitiki jau daugelį metų taikomos Afrikos taikos priemonės įgyvendinimu; todėl yra nustebintas Komisijos pasiūlymo saugumo veiksmams Afrikoje skirti netgi dar daugiau lėšų; taip pat pabrėžia, kad sprendimas finansuoti Afrikos taikos priemonę EPF lėšomis buvo laikinas, tačiau yra taikomas jau 15 metų; pabrėžia, kad per visus šiuos metus vystymosi finansavimu labai svariai finansiškai prisidėta prie Afrikos saugumo politikos, nors Sąjungos išlaidos saugumui vystymosi tikslais yra nulinės;

90.  apgailestauja, kad Afrikos taikos priemonės valdymo ir veiklos stebėsenos kontrolės sistema nebuvo veiksminga mėginant apsaugoti EPF nuo neteisėtų ir netvarkingų išlaidų, o švelninamosios priemonės įvardytiems instituciniams trūkumams ištaisyti buvo įgyvendinamos netinkamai; taip pat apgailestauja dėl Afrikos taikos priemonės lėšomis finansuotos veiklos stebėsenos ir atskaitomybės sistemų trūkumų;

91.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad neatsižvelgta į ramsčių vertinimų, atliktų pagal Finansinio reglamento reikalavimus, rezultatus, ypač kalbant apie apskaitos, viešųjų pirkimų ir perįgaliojimo procedūrų nesilaikymą; apgailestauja, kad taisomosios priemonės nebuvo įgyvendintos greičiau;

92.  ragina Komisiją koreguoti valdymą, koordinavimą ir atitinkamą susijusių suinteresuotųjų šalių (t. y. Komisijos tarnybų, EIVT ir Sąjungos delegacijų) atsakomybę atliekant Afrikos taikos priemonės finansavimo stebėseną ir informuojant apie savo vykdomus projektus;

93.  prašo Komisijos laiku pranešti Parlamentui apie taisomąsias priemones, susigrąžintų sumų dydį ir lėšų valdymo taikant Afrikos taikos priemonę patobulinimus;

Bendradarbiavimas su UŠT

94.  pripažįsta, kad įgyvendinant EPF veiklą daugiausia dėmesio skiriama Afrikos valstybėms, ir mano, kad politikos tikslų požiūriu UŠT neturėtų būti paliktos nuošalyje; ragina Komisiją užtikrinti tvirtesnę sąveiką su Sąjungos vidaus ir horizontaliąja politika dalyvaujant konkrečioms UŠT;

95.  mano, kad dėmesys turėtų būti atkreiptas į paramos rezultatus ir vystymosi politikos – o taip pat ir kitų sričių Europos bei tarptautinės politikos – poveikį valstybėms, esančioms toje pat geografinėje srityje, kaip ir UŠT; ragina ypatingą dėmesį skirti išskirtinei Majoto padėčiai, nes 2014 m. šios valdos statusas pasikeitė iš UŠT į atokiausio regiono;

96.  ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimu teisingai ir vienodai galėtų naudotis visos UŠT; ragina Komisiją toliau padėti UŠT administracijoms įgyvendinti EPF projektus, pirmiausia rengiant mokymus ir teikiant techninę pagalbą;

97.  primena apie geografines UŠT ypatybes; ragina Komisiją geriau integruoti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius finansuojant UŠT; taip pat ragina Komisiją kaip dalį parengiamųjų veiksmų, įgyvendinamų pagal BEST sistemą (savanoriška biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų Europos UŠT sistema), pratęsimo pasiūlyti nuolatinį biologinės įvairovės apsaugos mechanizmą, plėtoti ekosistemų funkcijas ir kovoti su neigiamu klimato kaitos poveikiu Sąjungos UŠT;

98.  dar kartą ragina Komisiją iki 2020 m. sukurti specialią UŠT skirtą finansavimo priemonę, atsižvelgiant į jų ypatingą statusą ir priklausymą Europos šeimai; EPF atsakas į skubiai spręstinas globalines problemas

Migracijos problema ir parama vystymuisi

99.  primena, kad pagrindinis Sąjungos vystymosi politikos tikslas yra mažinti ir galiausiai panaikinti skurdą ir kad iki šiol įgyvendinant EPF veiklą AKR valstybėse ir UŠT buvo padaryta pažanga; mano, jog sėkminga parama vystymusi ir migracijos problemos tarpusavyje susijusios, nes migracija gali būti skatinama socialinių ir ekonominių sunkumų, be to, gali būti, kad tikslinė parama vystymuisi yra pagrindinių migracijos priežasčių švelninimo ištakos;

100.  pažymi, kad neseniai priimta visuotinė Sąjungos strategija darniam vystymuisi iki 2030 m. užtikrinti, pagal kurią dar labiau stiprinamas vystymosi ir migracijos ryšys, be to, migracija ir saugumas įtraukiami į naują vystymosi ir bendradarbiavimo sistemą;

101.  primena Parlamento poziciją dėl holistinio požiūrio į migraciją, grindžiamo nauju politikos priemonių deriniu, įskaitant migracijos ir vystymosi ryšio stiprinimą sprendžiant pagrindinių migracijos priežasčių klausimą ir kartu remiant kitokius atsako į migracijos krizę finansavimo būdus;

102.  pripažįsta, kad Sąjunga yra padidinusi paramą saugumo sektoriaus reformoms; tačiau mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad lėšos nebūtų nukreiptos saugumui skatinti, jei tuo pat metu nestiprinama parama demokratinėms reformoms;

103.  mano, kad dėl migracijos krizės masto būtina greičiau ir veiksmingiau reaguoti bei teikti pagalbą; mano, jog EBPO Paramos vystymuisi komitete būtų naudinga sukurti atitinkamą migracijai skirtą sektoriaus kodą, kad migracija būtų geriau integruota į vystymosi darbotvarkę, kad būtų lengviau koduoti ir naudoti lėšas bei geriau sekti ir stebėti sumas, numatytas išorės veiksmams kovos su pagrindinėmis migracijos priežastimis srityje;

104.  teigiamai vertina tai, kad ketinama inicijuoti išorės investicijų planą Afrikoje remiantis Europos strateginių investicijų fondo modeliu, siekiant spręsti konkrečių kliūčių investicijoms klausimą; mano, kad tai viena tinkamiausių ir veiksmingiausių priemonių ilgalaikiam Parlamento tikslui suteikti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas pasiekti ir, savo ruožtu, pagrindinių didžiulės migracijos iš Afrikos priežasčių klausimui spręsti;

105.  pripažįsta, kad EPF lėšomis prisidedama prie pagrindinių dabartinės pasaulinės pabėgėlių ir migracijos krizės priežasčių klausimo sprendimo; pabrėžia, kad EPF lėšos neturi būti netinkamai naudojamos tikslams, kurie neapibrėžti nuostatose, siekti, pvz., saugiai sienų kontrolei ir veiksmingoms grąžinimo priemonėms; ragina Komisiją konstruktyviai dalyvauti siekiant Sąjungos biudžeto, EPF ir dvišalio bendradarbiavimo sąveikos, kad būtų sprendžiami migracijos krizės prevencijos klausimai;

106.  ragina nuolat gerinti Sąjungos migracijos išorės politikos strateginį supratimą ir sistemą bei politikos galimybes dalyvaujant svarbiausiems veikėjams, siekiant užtikrinti aiškumą, taip pat suderintą ir nuoseklų išorės migracijos mechanizmų mobilizavimą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, laikantis Sąjungos biudžeto sistemos arba už jos ribų;

107.  mano, jog nepaprastai svarbu suderinti būtinybę užtikrinti geresnius rezultatus ir pakankamų lėšų prieinamumą, kad visapusiško ir tvaraus Sąjungos atsako į dabartinius ir būsimus iššūkius, kylančius dėl migracijos krizės, rengimas būtų itin plataus užmojo; laikosi nuomonės, kad būtina veiksmingiau skirstyti Sąjungos išorės migracijos išlaidas ir kad jos turi atitikti pridėtinės vertės kriterijus, siekiant sudaryti žmonėms deramas gyvenimo sąlygas jų kilmės ir kitose AKR valstybėse;

108.  ragina visas svarbiausias suinteresuotąsias šalis svarstyti intervencinių priemonių lankstumo, išlaidų papildomumo, jų dydžio ir reikiamo sverto poveikio bei galimos Sąjungos intervencinių priemonių sąveikos ir bendro jų papildomumo pusiausvyros klausimą bei imtis tinkamų su tuo susijusių atsakomųjų veiksmų;

109.  mano, kad dabartinis priemonių išsiskaidymas, įskaitant joms iškeltus konkrečius tarpusavyje nesusijusius tikslus, trukdo vykdyti parlamentinę lėšų įgyvendinimo būdų kontrolę ir įvardyti atsakomybę, taigi sunku aiškiai įvertinti finansines sumas, kurios faktiškai išleidžiamos išorės veiksmams migracijos srityje paremti; apgailestauja, kad tai lemia nepakankamą veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę; mano, jog būtina iš naujo fokusuoti esamų politikos priemonių naudojimo būdus, numatant aiškią atnaujintą tikslų struktūrą, kad padidėtų bendras jų veiksmingumas ir matomumas;

110.  atsižvelgdamas į tai mano, jog deramas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiui deramai nukreipti paramą įvairiems besikeičiantiems išorės migracijos klausimams spręsti ir užtikrinti tinkamą paskirtų lėšų kontrolę, kad būtų išvengta lėšų savinimosi ir dvigubo finansavimo rizikos, o EPF pagalba toliau naudotųsi kitos AKR valstybės;

111.  mano, kad klimato kaita ir jos keliami iššūkiai, migracija ir vystymasis glaudžiai susiję tarpusavyje; ragina stengtis aiškiau suvokti šį ryšį skirstant paramą vystymuisi ir plėtojant politikos tikslus; ragina Komisiją ir EIB vengti paprasčiausiai didinti lėšas, kurios naudojamos su migracija susijusioms problemoms spręsti, neatsižvelgiant į projektus, orientuotus į prisitaikymą prie klimato kaitos, ir kitus vystymosi projektus;

EIB indėlis

112.  pažymi, kad 2015 m. AKR valstybėms ir UŠT skirta 936 mln. EUR projektams 15-oje valstybių ir 6-iose regionų grupėse įgyvendinti;

113.  pritaria visa apimantiems AKR investicinės priemonės sistemos tikslams, t. y. remti vietos privatųjį sektorių ir vystyti užimtumo bei socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, pirmenybę teikiant tvariam vystymuisi vietos ir regionų lygmeniu, taip pat vystyti privatųjį sektorių ir svarbiausią infrastruktūrą ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo lėšomis;

114.  palankiai vertina EIB pastangas prisidėti prie Sąjungos atsako sprendžiant gyvybiškai svarbias tarptautines problemas – pirmiausia įgyvendinant EIB AKR migracijos paketą ir ekonominio atsparumo iniciatyvą – ir padėti Sąjungai bei valstybėms partnerėms atremti socialinius ir ekonominius iššūkius, skatinančius migraciją, numatant išorės investicijų planą; tačiau konstatuoja, kad vis dar aktuali EIB veiklos deramos politinės ir demokratinės kontrolės problema;

115.  ragina EIB ypatingą dėmesį primygtinai skirti ir prioritetą teikti ilgalaikiam investicijų poveikiui bei jų indėliui į tvarų vystymąsi visais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais aspektais;

116.  ragina EIB toliau remti vietos privačiojo sektoriaus – itin svarbios tvarumo varomosios jėgos – vystymąsi, remti paramos gavėjams itin svarbią pagrindinę socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, taip pat naujų vietos ir regioninių partnerių paiešką konkrečioje mikrofinansų srityje; ragina EIB didinti papildomumą geriau pagrindžiant lėšų naudojimą;

117.  ragina EIB užtikrinti, kad vykdomas projektas būtų reguliariai stebimas ir kad projekto laikotarpiu būtų įgyvendinti pradiniai tikslai bei kriterijai; mano, kad EIB turėtų atsižvelgti į galimą projekto ir jo tikslų kaitą;

118.  teigiamai vertina antrąją 2015 m. EIB išorės operacijų rezultatų ataskaitą, taip pat tai, kad investicijų projektų numatomų rezultatų ex ante vertinimui atlikti EIB naudoja 3 ramsčiais pagrįstą vertinimo sistemą ir rezultatų nustatymo sistemą;

119.  mano, kad taikant investicinės priemonės rezultatų ir veiklos vertinimo sistemą turėtų būti nustatomas kiekvieno projekto poveikis vystymuisi; pabrėžia, kad svarbu siekti įgyvendinti tokius pat tikslus ir strategijas, kokie nustatyti pagal Sąjungos vystymosi politiką; ragina EIB toliau derinti savo veiklą su Sąjungos vystymosi politikos tikslais;

120.  ragina sistemingai atskleisti AKR investicinės priemonės skolinimo sandorius ir užtikrinti didesnį valdybos sprendimų ir valdymo dokumentų skaidrumą;

121.  mano, kad investicinės priemonės auditas – gera praktika Parlamento ir Audito Rūmų bendradarbiavimo ir tarpusavio kontrolės požiūriu; tačiau apgailestauja, kad auditas neapima UŠT įgyvendinamų projektų ir joms skiriamų lėšų; apgailestauja, kad investicinė priemonė neįtraukta į Audito Rūmų metinio patikinimo pareiškimo auditą ir jai netaikoma Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo link

122.  pripažįsta EPF veiklos laimėjimus, tačiau mano, kad turėtų būti svarstomos naujos galimybės, siekiant atsižvelgti į AKR valstybėse ir UŠT pasikeitusias sąlygas bei plėtojamus naujus ilgalaikius tikslus, o ypač į taikos, humanitarinės pagalbos, klimato kaitos ir jos keliamų iššūkių, biologinės įvairovės nykimo bei migracijos ryšį;

123.  palankiai vertina bendrą komunikatą Parlamentui ir Tarybai „Nauja partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“, kurį 2016 m. lapkričio mėn. paskelbė Komisija, ir ragina Sąjungos institucijas tęsti diskusijas ES ir AKR valstybių santykių ateities klausimu;

124.  pažymi, kad Komisija yra pasiūliusi iš esmės supaprastinti Reglamentą dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, tačiau kiekvienam EPF tebetaikomas atitinkamas atskiras finansinis reglamentas; mano, kad taikant vieną finansinį reglamentą skirtingų EPF valdymas ir įgyvendinimas nebebūtų toks sudėtingas; be to, pabrėžia, kad Parlamentas jau seniai ragina integruoti EPF į Sąjungos biudžetą;

125.  mano, kad Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime turėtų būti toliau užtikrinamas vystymosi tikslų ir visų sričių Sąjungos išorės politikos suderinamumas, o tokie elementai, kaip kova su nelygybe ir veiksmai siekiant tvaraus vystymosi, turėtų būti svarbiausi;

126.  nekantrauja gauti visą informaciją ir įsitraukti į konsultacijas dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurios metu turėtų būti atsižvelgiama į Darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat ir visapusiškai paisoma veiksmingo vystymosi principų, dar kartą patvirtintų Nairobio globalinės partnerystės aukšto lygio forume, pirmiausia – paramą gaunančių valstybių atsakomybės už prioritetų įgyvendinimą;

127.  rekomenduoja, kad Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas apimtų ne tik ekonominius klausimus, bet ir skatintų veiksmingą politinį dialogą; primena, kad politinis dialogas – vienas esminių veiksnių norint užtikrinti pagalbos rezultatus ir veiksmingumą;

128.  mano, jog Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime turėtų būti skatinamas vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės apskritai įgalėjimas bei dalyvavimas, visų pirma sudarant vietos partnerystės susitarimus, kad būtų užtikrintas deramas projektų įgyvendinimas vietos lygmeniu, ypač netiesioginio valdymo pagrindu;

129.  ragina pripažinti klimato kaitos ir jos keliamų iššūkių bei biologinės įvairovės nykimo poveikį visiems vystymosi veiksniams; mano, kad Kotonu susitarimą pakeisiančiame susitarime daugiau dėmesio turėtų būti skiriama darniam paramą gaunančių valstybių vystymuisi, ypač gebėjimo savarankiškai apsirūpinti energija klausimui;

130.  ragina Komisiją pripažinti ir toliau plėtoti vystymosi politikos salų aspektą ir sukurti specialią priemonę mažoms besivystančioms salų valstybėms, kad būtų geriau skirstomos lėšos, siekiama geresnių veiklos rezultatų ir pritaikomos kontrolės priemonės;

131.  siūlo Komisijai atlikti a priori vertinimą ir sistemingiau informuoti apie vystymosi politikos poveikį toje pačioje geografinėje srityje esančioms valstybėms ir regionams, kad būtų galima didesnė visų šiuose regionuose prieinamų lėšų sąveika;

132.  pakartoja, jog Parlamentas jau seniai pritaria minčiai, kad įtraukiant EPF į biudžetą turi didėti su EPF naudojimu susijusi demokratinė kontrolė ir atskaitomybė, didinamas jo veiksmingumas, skaidrumas ir matomumas; taip pat pabrėžia, kad įtraukus EPF į biudžetą sumažėtų sandorių išlaidos ir būtų supaprastinti atskaitomybės ir apskaitos reikalavimai, nes būtų taikomas tik vienas administracinių taisyklių ir sprendimo priėmimo struktūrų rinkinys;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rezoliucijomis

133.  ragina Audito Rūmus į savo kitą metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, susijusias su Parlamento pranešimu dėl metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo, apžvalgą.

6.3.2017

Vystymosi komiteto NUOMONĖ

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl aštuntojo, devintojo, dešimtojo ir vienuoliktojo Europos plėtros fondų 2015 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo

(2016/2202(DEC))

Nuomonės referentas: Paul Rübig

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja, kad Europos Audito Rūmai vėl negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl Europos plėtros fondo (EPF) 2015 m. išlaidų; pabrėžia, kad klaidų lygis yra gana aukštas ir siekia 5,8 %, jei neįskaičiuojamos klaidų neveikiamos išlaidos, pvz., parama biudžetui ir išmokos tarptautinėms organizacijoms; pažymi, kad šis klaidų lygis yra daug didesnis negu Europos vaidmeniui pasaulyje iš Sąjungos biudžeto skiriamos išlaidos, ir prašo Komisijos šį faktą paaiškinti;

2.  iš esmės džiaugiasi konkrečiomis pastangomis šviežias ir naujas lėšas sutelkti greitai ir siekti sverto efekto, kad būtų kovojama su pagrindinėmis migracijos priežastimis; vis dėlto apgailestauja, kad su Parlamentu nebuvo konsultuojamasi iš anksto, kai buvo steigiamas ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, nors Parlamentas naudojasi griežtesne Europos plėtros fondo (EPF) programavimo priežiūra, grindžiama Komisijos prisiimtu politiniu įsipareigojimu; pažymi, jog Komisija paskelbė, kad ji įsipareigoja 1,5 mlrd. EUR iš vienuoliktojo EPF suteikti ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondui (kiti paramos teikėjai įsipareigojo suteikti 81,5 mln. EUR); apgailestauja, kad iki 2016 m. lapkričio mėn. vidurio ji buvo sumokėjusi tik 47,14 mln. EUR; ragina dėti veiksmingesnes pastangas siekiant padidinti sprendimų dėl ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo (EUTF) projektų skaidrumą ir atskaitomybę už juos ir pabrėžia, kad vis dar nėra nustatyta tinkama reguliaraus konsultavimosi su Parlamentu forma ir nesiimta jokių su tuo susijusių veiksmų; primena, kad šis fondas įsteigtas siekiant kovoti su pagrindinėmis destabilizacijos, priverstinės migracijos ir neteisėtos migracijos priežastimis, skatinant didesnį atsparumą, ekonomines galimybes, lygias galimybes, saugumą ir vystymąsi;

3.  pabrėžia, jog siekiant, kad Sąjungos vystymosi politika būtų veiksminga, itin svarbūs tarptautiniu lygiu susitarti vystymosi veiksmingumo principai, kurių laikosi Sąjunga, kaip antai nuosavybė, nesąlygotoji pagalba, abipusiai susitartos sąlygos, suderinimas su paramą gaunančios šalies prioritetais;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nepasitiki Afrikos taikos priemonės, kuri veikia jau daugelį metų, įgyvendinimu; taigi yra nustebęs dėl Komisijos pasiūlymo saugumo veiksmams Afrikoje skirti dar daugiau lėšų; taip pat pabrėžia, kad Afrikos taikos priemonės finansavimas iš EPF yra laikinas sprendimas, kuris taikomas jau 15 metų; pabrėžia, kad teikiant finansavimą vystymosi srityje per visus šiuos metus finansiniu požiūriu labai prisidėta prie Afrikos saugumo politikos, o Sąjungos finansavimas saugumui vystymosi tikslais neegzistuoja;

5.  pažymi, kad, nors Komisija ir yra pasiūliusi esminius ES bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento supaprastinimus, kiekvienam EPF vis dar taikomas tik jam nustatytas finansinis reglamentas; mano, kad bendras finansinis reglamentas sumažintų įvairių Europos plėtros fondų valdymo ir įgyvendinimo sudėtingumą; be to, pabrėžia, kad Parlamentas jau seniai ragina integruoti Europos plėtros fondus į Sąjungos biudžetą;

6.  pritaria, kad būtų naudojama parama biudžetui, tačiau pabrėžia, kad turi būti aiškiai prižiūrimas indėlis į siekiamus vystymosi rezultatus ir ši parama turi būti naudojama su sąlyga, kad tobulinamas viešųjų finansų valdymas, veiksmingai kovojama su korupcija ir vykdoma demokratinė kontrolė bei esama atskaitomybės, taip pat visapusiško skaidrumo nacionalinių parlamentų ir paramą gaunančių šalių piliečių atžvilgiu;

7.  ragina Komisiją vystymosi atžvilgiu laikytis paskatomis grindžiamo požiūrio, taikant paramos pagal pažangą principą, vadovaujantis Europos kaimynystės politikos pavyzdžiu; mano, kad kuo labiau ir greičiau vykdydama vidaus reformas šalis daro pažangą demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš ES; pabrėžia, kad šis „teigiamų rezultatų sąlygos“ požiūris, kartu didelį dėmesį skiriant mažos apimties projektams, kurie skirti kaimo bendruomenėms, gali lemti tikrus pokyčius ir užtikrinti, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami tvaresniems tikslams;

8.  tikisi gauti visą informaciją ir kad su juo bus visapusiškai konsultuojamasi dėl vienuoliktojo EPF laikotarpio vidurio peržiūros, kurią vykdant turėtų būti atsižvelgiama į darbotvarkę iki 2030 m. ir naują Europos konsensusą dėl vystymosi, tačiau taip pat visapusiškai paisoma vystymosi veiksmingumo principų, vėl patvirtintų Nairobio pasaulinės partnerystės aukštojo lygio forume, ypač paramą gaunančių valstybių atsakomybės už prioritetus;

9.  dar kartą ragina Komisiją iki 2020 m. sukurti specialią finansavimo priemonę, skirtą užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT), turint omenyje jų ypatingą statusą ir priklausymą Europos šeimai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nirj Deva, Raymond Finch, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ádám Kósa, Paul Rübig

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

18

+

ECR

Nirj Deva, Eleni Theocharous

NI

Eleftherios Synadinos

PPE

Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Željana Zovko, Anna Záborská

S&D

Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein

5

-

EFDD

Raymond Finch

GUE/NGL

Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey

VERTS/ALE

Heidi Hautala, Maria Heubuch

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

23.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Jean-François Jalkh, Bogusław Liberadzki, Notis Marias, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Hannu Takkula, Indrek Tarand, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karin Kadenbach, Younous Omarjee, Julia Pitera, Miroslav Poche

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Ignazio Corrao, Raymond Finch, Ildikó Gáll-Pelcz, Lieve Wierinck

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

21

+

ALDE

Hannu Takkula, Lieve Wierinck

EFDD

Ignazio Corrao

GUE/NGL

Younous Omarjee, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Ildikó Gáll-Pelcz, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

S&D

Cătălin Sorin Ivan, Karin Kadenbach, Bogusław Liberadzki, Miroslav Poche, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Derek Vaughan

VERTS/ALE

Bart Staes, Indrek Tarand

3

-

ECR

Notis Marias

EFDD

Raymond Finch

ENF

Jean-François Jalkh

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL C 375, 2016 10 13, p. 287.

(2)

OL C 375, 2016 10 13, p. 297.

(3)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(4)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(5)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(6)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(7)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(8)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(9)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(10)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(11)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(12)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(13)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(14)

OL C 375, 2016 10 13, p. 287.

(15)

OL C 375, 2016 10 13, p. 297.

(16)

OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(17)

OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(18)

OL L 344, 2013 12 19, p. 1.

(19)

OL L 156, 1998 5 29, p. 108.

(20)

OL L 317, 2000 12 15, p. 355.

(21)

OL L 247, 2006 9 9, p. 32.

(22)

OL L 210, 2013 8 6, p. 1.

(23)

OL L 191, 1998 7 7, p. 53.

(24)

OL L 83, 2003 4 1, p. 1.

(25)

OL L 78, 2008 3 19, p. 1.

(26)

OL L 58, 2015 3 3, p. 17.

(27)

  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(28)

  OL L 287, 2010 11 4, p. 3.

(29)

  2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(30)

Pranešimas CAB D(2016) Ares 06675546.

(31)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(32)

Europos Audito Rūmų 2015 m. metinė ataskaita.

(33)

Europos Audito Rūmų 2015 m. metinė ataskaita, p. 295, 2 lentelė „EPF išteklių naudojimas 2015 m. gruodžio 31 d.“.

Teisinis pranešimas