Procedūra : 2016/2098(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0161/2017

Pateikti tekstai :

A8-0161/2017

Debatai :

PV 27/04/2017 - 3
CRE 27/04/2017 - 3

Balsavimas :

PV 27/04/2017 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0138

PRANEŠIMAS     
PDF 743kWORD 71k
5.4.2017
PE 587.516v02-00 A8-0161/2017

dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės

(2016/2098(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Nedzhmi Ali

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės

(2016/2098(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2015 m. finansinę ataskaitą ir 2015 m. statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. tvarumo ataskaitą, 2015 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2015 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2015 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko grupės 2015 m. kovos su korupcija veiklos metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo 2015 m. ataskaitą ir 2015 m. EIB valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos 2015 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014–2016 m., 2015–2017 m. ir 2016–2018 m. EIB grupės veiklos planus ir į 2016–2018 m. EIB veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinės ataskaitos(1), 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2013 m. metinės ataskaitos(2), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(4) ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 670/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) ir Reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse(6) (kiek tai susiję su bandomuoju strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos etapu),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015) 0361),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016) 0359),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo ir į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016) 0597), (SWD(2016) 0297) ir (SWD(2016) 0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. EIB parengtą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veikimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2016 dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama padidinti ir išplėsti ESIF,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. Europos ombudsmeno laišką Europos investicijų banko pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0161/2017),

A.  kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

B.  kadangi EIB, kaip pasaulio didžiausias viešasis skolintojas, vykdo veiklą tarptautinėse kapitalo rinkose ir siūlo konkurencingas sąlygas klientams ir palankias sąlygas siekiant remti ES politikos kryptis ir projektus;

C.  kadangi Europos investicijų fondas (EIF) ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos investicijų banko (EIB) intervencijų srityje kaip ES specializuota labai rizikingo kapitalo ir garantijų priemonė, kuria visų pirma siekiama remti MVĮ, Europos integraciją ir ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą;

D.  kadangi Europos Parlamentas rengia tris skirtingus pranešimus dėl EIB veiklos: pranešimą dėl EIB finansinės veiklos (kurį rengia Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Biudžeto komitetas), pranešimą dėl EIB finansinės veiklos kontrolės (rengia Biudžeto kontrolės komitetas) ir pranešimą dėl ESIF įgyvendinimo (rengia Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas ir Biudžeto komitetas);

Ε.  kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat terorizmo finansavimo rizikos priemonės įtvirtintos EIB sutartinėse nuostatose, įtrauktose į sutartis, sudarytas tarp EIB grupės ir jos sandorių šalių; kadangi EIB turi reikalauti, kad jo sandorių šalys laikysis visų taikytinų teisės aktų; kadangi EIB, remdamasis išsamaus patikrinimo rezultatais, turėtų nustatyti papildomas sutartines nuostatas dėl konkrečių skaidrumo ir vientisumo klausimų;

F.  kadangi EIB yra ES strategiją „Europa 2020“ ir pavyzdines iniciatyvas įgyvendinančioji institucija, kuri jas įgyvendina užtikrindama, kad viešosios investicijos būtų naudojamos finansų rinkų spragoms pakeisti arba ištaisyti, ir skatindama kurti naujas ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomąsias jėgas;

G.  kadangi EIB lėšų pritraukimo skatinamasis poveikis yra labai svarbus nustatant ES veiksmų pridėtinę vertę ir užtikrinant, kad Europa išliktų lyderė pasaulyje, turinti visus pasaulinio lygio ekonomikos bruožus ekonomikos konkurencingumo, inovacijų, infrastruktūros ir patrauklumo aspektais;

H.  kadangi EIB investicijos sudaro ekologinių paskatų paketą, kuriuo siekiama, kad ES būtų kuo geriau pasirengusi ir toliau likti galimybių vieta ir spręsti globalizuotos ekonomikos konkurencijos uždavinius;

I.  kadangi Investicijų planas Europai yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama pakeisti neigiamą tendenciją, stebimą viešųjų ir privačiųjų investicijų srityje, mobilizuojant naujus ir privačiojo sektoriaus likvidžius finansinius išteklius, kad jie būtų įdedami į realiąją ekonomiką siekiant skatinti ilgalaikes strategines ir tvarias investicijas visoje Sąjungoje;

J.  kadangi šiuo metu EIB rengia ir platina vis daugiau finansinių priemonių – nuo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iki pakeitimo vertybiniais popieriais; kadangi dėl tokių priemonės gali kilti nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizika;

K.  kadangi EIB finansavimu, skiriamu operacijoms už ES ribų, visų pirma remiami ES išorės politikos tikslai, kartu didinant Sąjungos veiklos pastebimumą ir plėtojant jos vertybes bei prisidedant prie trečiųjų šalių stabilumo palaikymo;

L.  kadangi nuolatinis dėmesys turėtų būti skiriamas geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su EIB veiklos rezultatų politika ir geru valdymu, taip pat valdymo skaidrumu, plėtotei;

M.  kadangi EIB turėtų išlaikyti AAA reitingą, kaip pagrindinį savo verslo modelio turtą, ir aukštos kokybės, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais įgyvendinant ESIF;

N.  kadangi EIB dar nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant atsižvelgti į rekomendacijas ir raginimus, pateiktus Parlamento rezoliucijose dėl ankstesnių metų EIB metinių ataskaitų;

EIB investicijų politikos tvarumo stiprinimas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pasirašytų operacijų vertė sudaro 77,5 mlrd. EUR (palyginti su 77 mlrd. EUR 2014 m.), iš kurių 69,7 mlrd. EUR teko ES valstybėms narėms ir 7,8 mlrd. EUR – gavėjams už ES ribų;

2.  palankiai vertina EIB 2015 m. metines ataskaitas ir jose nurodytus EIB laimėjimus, taip pat pastangas siekiant geriau pateikti EIB įnašą (arba papildomumą) ir rezultatus ir parengti geresnes šio įnašo bei rezultatų ataskaitas;

3.  primena Parlamento prašymą pateikti išsamesnę ir labiau suderintą metinę ataskaitą, kad būtų galima geriau apžvelgti ir įvertinti bendrą EIB veiklą ir skolinimo prioritetus iš kokybės perspektyvos; primygtinai reikalauja, kad EIB toliau tikslintų ir teiktų informaciją apie jo veiklos valstybėse narėse ir už ES ribų konkretų ir pasiektą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir pridėtinę vertę;

4.  pabrėžia, kad visa EIB finansuojama veikla turi būti ES bendros strategijos ir politikos prioritetinių sričių, apibrėžtų strategijoje „Europa 2020“, EIB ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonėje ir Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, dalis, o vykdant projektų atranką taikyti ekonominio, socialinio ir finansinio efektyvumo bei aplinkosaugos kriterijus, taip užtikrinant nuoseklų ES politikos įgyvendinimą;

5.  pabrėžia, kad reikia pateikti konkrečius ir glaustus rezultatus, kaip EIB išorės investicijos padėjo pasiekti ES prioritetus ir plėtoti gebėjimų ugdymą regionuose;

6.  primygtinai ragina EIB ir toliau dėti pastangas siekiant pašalinti investicijų, rinkos ir sektorių spragas ir investuoti i projektus ir veiksmus, turinčius realią pridėtinę vertę dėl didesnės ES ekonominės ir teritorinės sanglaudos, tvirtesnės investicijų aplinkos, didesnio užimtumo ir tvaraus augimo visoje ES atkūrimo;

7.  primena, kad parama ekonomikos atsigavimui, tvariam augimui ir stipresnei sanglaudai yra pagrindinis tikslas ir kad EIB turėtų iš anksto numatyti struktūrinius uždavinius, ypač susijusius su Europos reindustrializacija ir žiniomis grindžiama skaitmenine ekonomika, siekiant suteikti naujų ekonominių galimybių, paskatinti inovacijas, plėtoti žiedinę ekonomiką ir geresnį atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, vadovaujantis aplinkos, klimato ir energetikos politikos tikslais; pabrėžia, kad reindustrializacijos procesas turi būti vykdomas atsižvelgiant, viena vertus, į poreikį sukurti aukštos kokybės darbo vietas ir, kita vertus, į įvairias aplinkybes, kurios būdingos Europos ekonomikai, tačiau bet kuriuo atveju, tinkamai atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir į darbuotojų bei visuomenės narių sveikatą;

8.  laikosi nuomonės, kad, nustatant investavimo veiksmus ir finansavimo sprendimus, EIB turėtų sistemingai kreipti dėmesį į vidutinės trukmės ir ilgalaikį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinius aspektus; mano, kad ilguoju laikotarpiu EIB turi investuoti į didelio masto ir smulkius sisteminės svarbos projektus, kurie sukuria pridėtinę vertę regioniniu ir ES lygmeniu;

9.  pabrėžia, kad finansuojamų projektų pagrįstumas pagal apibrėžtį turėtų būti vertinamas ne tik atsižvelgiant į ekonominę svarbą, bet taip pat daug dėmesio turi būti skiriama aplinkos ir socialiniam tvarumui bei politinei, tarpvalstybinei ar regioninei tokių projektų svarbai; primena, kad prioriteto teikimas EIB skolinimo projektams, kurie duoda aiškių ir tvarių rezultatų ir daro poveikį augimui ir užimtumui, turi išlikti pagrindiniu principu, kuriuo vadovaujamasi;

10.  pripažįsta, kad EIB yra pagrindinis veikėjas, reikalingas siekiant atgaivinti ES ekonomiką, paskatinti užimtumą, pagerinti augimo rodiklius valstybėse narėse ir kuo labiau padidinti veiksmingumą ir ekonominę naudą, gaunamą iš turimų finansinių išteklių naudojant atnaujinamąsias priemones, visų pirma dėl garantijų fondų didinamojo poveikio ir sverto poveikio naudojimo;

11.  mano, kad būtina užtikrinti atsparią, tvarią ir stabilią ES finansavimo strategiją, siekiant paspartinti ekonomikos atsigavimą, didinti užimtumą ir padėti tam tikriems ekonomikos sektoriams ir mažiau išsivysčiusiems regionams sumažinti atotrūkį; primena, kad reikia sutelkti dėmesį į gamybines investicijas, lemiančias pokyčius, ypač ilguoju laikotarpiu, ir stiprinti pirminį sektorių, mokslinius tyrimus, infrastruktūros objektus ir užimtumą; mano, kad projektai turėtų būti atrenkami remiantis jų pačių vertingumu, jų galimybėmis kurti pridėtinę vertę ES kaip visumai ir faktiniu papildomumu, jie gali būti susiję su didesne rizika;

12.  atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad reikėtų viešai skelbti daugiau tikslios informacijos apie atskirus projektus, finansuojamus tiesiogiai arba netiesiogiai vykdant EIB skolinimo veiklą, ir visų pirma apie jų pridėtinę vertę ir numatomą ekonominį poveikį kiekvienai valstybei narei;

13.  dar kartą pakartoja, kad Parlamentas yra susirūpinęs dėl harmoningos strategijos, pagal kurią projektai ir investicijos geografiniu aspektu būtų paskirstyti ES valstybėms narėms dinamiškai, sąžiningai ir skaidriai nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams; atkreipia dėmesį į tai, kad 73 proc. viso EIB skolinimo 2015 m. (51 mlrd. EUR) koncentruota šešiose valstybėse narėse, kas rodo, jog ne visos valstybės narės ar regionai gali vienodai pasinaudoti investicijų galimybėmis;

14.  remia EIB iniciatyvas, kuriomis siekiama bendrai teikti techninę pagalbą vietos valdžios institucijoms ir finansų tarpininkams, įskaitant tikslinius FI-COMPASS mokymus;

15.  ragina EIB sustiprinti savo komunikacijos politiką, skirtą galimiems suinteresuotiesiems subjektams ir privatiesiems investuotojams, apie turimus finansavimo šaltinius ir priemones, ir skirtą piliečiams, apie pasiektus rezultatus;

16.  ragina EIB ir Komisiją aktyviau skleisti informaciją apie jų teikiamas finansavimo galimybes, paramą ir konsultacijas, didinti finansavimą vietos ir regioninių valdžios institucijų ir MVĮ projektams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti EIB finansavimą ir derinti dotacijas su paskolomis ir finansinėmis priemonėmis; ragina Komisiją remti galimiems paramos gavėjams skirtų mokymo programų rengimą suteikiant valdymo institucijoms svarbesnį vaidmenį informacijos galutiniams paramos gavėjams teikimo, jų orientavimo ir konsultavimo srityse;

17.  mano, jog itin svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis skolinimosi sąlygomis ir perkelti atitinkamą naudą į savo investavimo strategiją ir skolinimo sąlygas; ragina EIB plėtoti savo rizikos kultūrą, kad būtų pagerintas jo veiksmingumas ir papildomumas ir sąveiką tarp EIB intervencijų ir įvairių sričių ES politikos;

18.  yra labai sunerimęs dėl apskritai padidėjusių sąnaudų ir mokesčių, susijusių su EIB ir (arba) EIF lėšų, naudojamų įgyvendinant finansines priemones, kurioms taikoma pasidalijamojo valdymo tvarka, valdymu, kaip savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2016 „ES biudžeto įgyvendinimas finansinėmis priemonėmis: ko reikėtų pasimokyti iš 2007–2013 m. programavimo laikotarpio“ nustatė Europos Audito Rūmai, ir ragina Audito Rūmus atlikti panašų einamojo laikotarpio auditą;

EIB poveikio įgyvendinant pagrindines viešosios politikos kryptis stebėsena

19.  atkreipia dėmesį į pranešimą apie EIB 2015 m. operacijų ES viduje rezultatus ir poveikį, pagrįstą trijų ramsčių vertinimo metodika, kurią taikant galima įvertinti numatomus rezultatus, stebėti dabartinius rezultatus ir išmatuoti keturių pagrindinių viešųjų tikslų, o būtent inovacijų ir gebėjimų tikslo (2015 m. jam skirta 22,7 proc. EIB patvirtintų lėšų, ši dalis sudarė 15,8 mlrd. EUR), MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo tikslo (skirta 28,5 proc. patvirtintų lėšų arba 19,8 mlrd. EUR suma), infrastruktūros tikslo (24,5 proc. arba 17,1 mlrd. EUR) ir aplinkos tikslo (24,3 proc. arba 16,9 mlrd. EUR), poveikį; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo įtraukti naujų operacijų atrankos rezultatai ir pasekmės siekiant pailiustruoti numatomus rezultatus, tačiau šioje ataskaitoje nėra informacijos apie stebimas rezultatus, taip pat apie pasiektą poveikį;

20.  apgailestauja, kad 2015 m. EIB operacijų ES viduje metinėje ataskaitoje nenurodyta informacija apie numatytus ir pasiektus banko operacijų, susijusių su dviejų kompleksinių politikos tikslų, visų pirma klimato politikos ir sanglaudos, rezultatus; yra susirūpinęs tuo, kad 2015 m. nebuvo pasiektas numatytas 30 proc. investicijų į sanglaudą lygis (pasiektas 25,2 proc. lygis ES viduje) ir kad prognozuotas įgyvendinimas 2016 m. (27 proc.) taip pat nesiekia užsibrėžto 30 proc. tikslo; primygtinai ragina EIB atkurti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip pagrindinį viešosios politikos tikslą ir pradėti teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimą;

21.  taip pat apgailestauja dėl to, kad atnaujinus trijų ramsčių metodiką, siekiant ją suderinti su ESIF reglamento reikalavimais, EIB ataskaitų dėl operacijų ES viduje teikimo reikalavimai nebuvo suvienodinti su ataskaitų už operacijas už ES ribų teikimo reikalavimais ir nebuvo įtraukta išsami analitinio pobūdžio informacija apie pasiektus konkrečius rezultatus; prašo suteikti daugiau informacijos, kurią reikia atskleisti projektų lygmeniu, suteikiant visuomenei galimybę susipažinti su 3 ramsčių vertinimais (3PA) bei projektų vertinimo formomis ir lentelėmis pagal rezultatų vertinimo sistemą (RVS);

22.  pabrėžia, kad plataus užmojo investicijų strategija turi būti susieta su aiškiomis stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonėmis, kurios užtikrintų veiklos rezultatų valdymą;

23.  ragina EIB nuolat didelį dėmesį skirti savo veiklos rezultatų tikrinimui remiantis rezultatų įvertinimais ir įrodytu poveikiu; ragina EIB toliau apibrėžti savo stebėsenos rodiklius, konkrečiai, papildomumo rodiklius, siekiant kuo anksčiau įvertinti poveikį projekto kūrimo etapu, ir suteikti valdybai pakankamai informacijos apie numatomą poveikį, visų pirma susijusį su indėliu į ES politiką;

24.  pripažįsta augančio portfelio ir įvairių projektų srauto stebėsenos ir su tuo susijusio bendro rodiklių valdymo sudėtingumą; ragina EIB dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta tinkama stebėsena;

25.  ragina EIB imtis daugiau iniciatyvos valstybių narių atžvilgiu siekiant teikti pajėgumų stiprinimo ir konsultavimo paslaugas tiesiogiai paramos gavėjams siekiant parengti didelio masto investicinius projektus, geriau bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis arba decentralizuotomis valdžios institucijomis arba nacionaliniais skatinamąjį finansavimą teikiančiais bankais;

MVĮ finansavimo planai

26.  primena, kad EIB yra įsipareigojęs visame pasaulyje užtikrinti ES patrauklumą pasaulio mastu skatinant palankią aplinką investicijoms dėl verslo ir įmonių;

27.  pripažįsta, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant užimtumą ir ekonomikos augimą ES ir atskirose valstybėse narėse; remia EIB pastangas siekiant didinti jo paramą visų rūšių MVĮ (veiklos pradžios kapitalas startuoliams, labai mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, verslo branduoliams), daugiausia dėmesio skiriant naujiems verslo modeliams, turintiems didelį potencialą suteikti galimybių įsidarbinti jauniems žmonėms; ragina EIB, atsižvelgiant į tai, imtis būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta MVĮ iniciatyvų programa;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB parama MVĮ sudarė maždaug 36,6 proc. jo finansavimo 2015 m., kuris paskatino sverto poveikį, siekiantį 39,7 mlrd. EUR, skirtų MVĮ finansuoti, ir šios lėšos buvo parama 5 mln. darbo vietų;

29.  palankiai vertina EIF pastangas šiuo metu įgyvendinti MVĮ iniciatyvą šešiose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Rumunijoje ir Maltoje), kurioms, kaip tikimasi, bus suteikta apie 8,5 mlrd. EUR vertės naujų MVĮ paskolų palankiomis sąlygomis; ragina valstybes nares įgyvendinti MVĮ iniciatyvą platesniu mastu, atsižvelgiant į tai, kad taip galima sumažinti finansiniams tarpininkams kylančią riziką; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti MVĮ iniciatyvą iki 2020 m.; vis dėlto pabrėžia, kad MVĮ iniciatyva turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, nes MVĮ finansavimas yra itin svarbus siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ypač pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei; ragina EIB stebėti ir gerinti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės naudojimą; taip pat todėl prašo tobulinti EIB komunikacijos politiką ir MVĮ iniciatyvos administracines sąlygas; ragina EIF paskelbti pranešimą, kuriame būtų išsamiai aptarti teigiami ir neigiami programos rezultatai;

30.  palankiai vertina tai, kad pradėtos taikyti naujos priemonės, dėl kurių susitarė EIB ir Komisija, pavyzdžiui, Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (angl. PF4EE), MVĮ iniciatyva bei Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (angl. EaSI) finansinės priemonės, kurios, kaip tikimasi, padės įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus; palankiai vertina Europos investicijų fondų veiklą, ypač programos COSME (Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa) ir „InnovFin“ (ES finansavimo novatoriams iniciatyva) finansines priemones, kurios 2015 m. pasinaudojo ESIF ir padvigubino savo garantuojamų paskolų sumą;

31.  ragina EIB padidinti savo intervencijų rizikingumą, ypač remiant MVĮ, kurios rizikuoja arba yra plėtojamos ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose arba nestabiliuose regionuose; be to, mano, kad MVĮ sektorius ir jo galimybės gauti finansavimą yra nuolatinis ir ilgalaikis tikslas, kurio reikia siekti ir toliau stiprinti;

Inovacijos

32.  remia visas paskatas, skirtas į rinką orientuotoms inovacijoms, socialiniam vystymuisi ir aplinkos apsaugai, tokiu būdu išlaikant tvarų ekonomikos augimą ir apdairų išteklių naudojimą; remia paskatas, padedančias siekti ES tikslo tapti žiedine žiniomis pagrįsta skaitmenine ekonomika ir išlaikyti ES konkurencingumą;

33.  pažymi, kad EIB jau finansuoja investicijas į ES saugumo bendrovių mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kai jie susiję su civilinėmis ir dvejopo naudojimo technologijomis; laikosi nuomonės, kad, kalbant apie dvejopo naudojimo technologijas, EIB visų pirma turėtų remti tas investicijas, kurias skatina jų komercializacija civiliniais tikslais; tarp šios rūšies EIB projektų pavyzdžių jau esama investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą orlaivių ir tiekimo kosmose, radarų sistemų, kibernetinio saugumo ir debesijos saugumo, mikroelektronikos ir vakcinų srityse;

34. pažymi, kad paskolų inovaciniams projektams apimtis 2015 m. sudarė rekordinius 18,7 mlrd. EUR, ir teigiamai vertina tai, kad EIB daugiau dėmesio skyrė investicijoms į inovacijas;

35.  pabrėžia, kad, toliau remdamas civilines ir dvejopo naudojimo technologijas, EIB galėtų padidinti savo paramą ES saugumo sektoriui, laikydamasis savo nustatytos teisinės sistemos; tai, be kita ko, apima operacijas, kurioms naudojamas ESIF;

Infrastruktūra

36.  ragina EIB toliau remti infrastruktūros darbotvarkę remiantis veiksmingais bendro intereso projektais transporto ir energetikos sektoriuose tiek savo lėšomis, tiek ir įgyvendinant skolos finansines priemones pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kartu atsižvelgiant į jų suderinamumą su aplinkos ir klimato politikos tikslais ir regionine plėtra; ragina EIB rengti naujas finansines priemones infrastruktūrai kurti ir darbams vykdyti pagal makroregionines strategijas;

37.  palankiai vertina finansavimo lygį, pasiektą finansuojant ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus (17 634 mlrd. EUR) ir kaimo bei miesto vietovių atkūrimą (5 467 mlrd. EUR), ir rekomenduoja šį lygį išlaikyti; kadangi šis finansavimas būtinas siekiant integruoti sanglaudos politiką ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus); pabrėžia, kad būtina nuolat palaikyti dialogą su valdymo institucijomis, siekiant užtikrinti abiejų priemonių sinergiją ir papildomumą;

38.  ragina EIB, Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir institucijomis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant sukurti didesnę sąveiką tarp ESI fondų ir EIB finansinių priemonių ir paskolų, taip pat sumažinti administracinę naštą, supaprastinti procedūras, padidinti administracinius gebėjimus, skatinti teritorinę plėtrą ir sanglaudą ir užtikrinti geresnį ESI fondų ir EIB supratimą; mano, kad teikiama mažai informacijos apie EIB derinimo veiklą įgyvendinant sanglaudos politikos projektus ir programas; ragina EIB branginti savo kaip viešosios institucijos vaidmenį ir siekti kuo geresnių rezultatų atskaitomybės, skaidrumo ir matomumo srityje, kad būtų išvengta neaiškumų; ragina EIB plėtoti politiką, grindžiamą informacijos apie jo veiklą teikimu, įskaitant konsultavimo veiklą, kad visos valdymo formos ir visi naudos gavėjai turėtų galimybę pasinaudoti jo programomis;

39.  pabrėžia, kad platesnis finansinių priemonių naudojimas įgyvendinant sanglaudos politiką neatsiejamas nuo aktyvesnio Europos Parlamento dalyvavimo tikrinant EIB veiklą, kad, be kita ko, būtų galima geriau įvertinti EIB vaidmens reikšmę ir poveikį;

40.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti savo ESI fondų asignavimus ir papildomas lėšas ir tokiu būdu papildyti EIB paskolas ir finansines priemones; be to, ragina plačiau ir geriau derinti dotacijas su EIB finansavimu, kad būtų kuo geriau išnaudotas ESI fondų sverto poveikis; ragina EIB inicijuoti šį procesą, nes jis turi praktinės patirties ir yra atsakingas akcininkams, tai padės jam užsitikrinti investicijų grąžą;

41.  ragina EIB padidinti savo finansavimą ekonominei ir socialinei sanglaudai bei miestų plėtros tikslams ir toliau remti tradicinius ir inovatyvius sektorius ES; be to, ragina, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti specialias finansines priemones makroregioninių veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimui remti;

Aplinkosaugos ir klimato investicijos

42.  ragina EIB sutelkti savo kovos su klimato kaita veiksmus į tarpsektorinių projektų tvarumą atsižvelgiant į COP 21 tikslus ir remti didesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir išteklių naudojimo efektyvumą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių finansavimas siekė 3,4 mlrd. EUR;

43.  ragina EIB iš naujo įvertinti ar verta skirti dėmesį konkrečiai dujų infrastruktūros projektams, ypač tuo metu, kai dujų paklausa Europoje mažėja, o rengiami nauji plataus masto planai statyti naujus dujotiekius ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad EIB investicijos į dujų infrastruktūrą galėtų būti investicijos į turtą, kuris nuvertės;

44.  mano, kad būtina toliau plėtoti tvarių žaliųjų projektų rinką, visų pirma skatinant žiedinės ekonomikos kūrimą, ypač naudojantis žaliųjų obligacijų rinka;

EIB įnašas į pasaulinių problemų valdymą

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad išorės įgaliojimai padidėjo nuo 10 iki 27 mlrd. EUR su neprivaloma papildoma 3 mlrd. EUR suma; primena, kad reikia nuolat užtikrinti šių įgaliojimų darną su ES išorės politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į pilietinių teisių laikymąsi šalyse, kurios gauna finansavimą; pakartoja Parlamento prašymą Europos Audito Rūmams parengti specialią EIB išorės skolinimo veiklos ir jos rezultatų suderinimo su ES politika ataskaitą;

46.  palankiai vertina EIB gebėjimą greitai prisitaikyti prie tarptautinių uždavinių; ragina EIB toliau remti ES išorės politiką ir reagavimą į ekstremalią situaciją, susijusią su migracijos reiškiniu, kuris yra pasaulinio masto problema, įskaitant vystymosi aspektą ir skatinant ekonomikos atsparumą;

ESIF pridėtinės vertės ir papildomumo stebėsena

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad ESIF siekia 2018 m. per EIB suteikti iš viso 315 mlrd. EUR, skirtų papildomoms investicijoms ir naujiems projektams realiojoje ekonomikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo patvirtinti 97 infrastruktūros ir inovacijų projektai ir 192 MVĮ finansavimo susitarimai ir šiam tikslui iš viso numatyta 115,7 mlrd. EUR investicijų;

48.  pripažįsta, kad ESIF įgyvendinimas sparčiai pakeitė EIB profilį ir verslo modelį, turint mintyje procesus ir patvirtinimų bei sutarčių stebėseną;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant visapusiškai pasinaudoti papildomu pajėgumu prisiimti riziką, EIB grupė rengia įvairius naujus produktus, kurie sudarys sąlygas didesnei rizikai prisiimti (kaip antai subordinuotoji skola, nuosavo kapitalo tipo rizika, pasidalijimas rizika su bankais), ir peržiūrėjo savo kredito rizikos politiką ir teises leisti taikyti didesnį lankstumą; pažymi, kad EIB didina savo paramą novatoriškoms bendrovėms arba infrastruktūros projektams, kaip ir ESIF paramos atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB gali remti daugiau šių rizikingų projektų nepažeidžiant patikimo valdymo principų;

50.  primena, kad, palyginti su kitomis EIB finansavimo priemonėmis, ESIF tikslas – nustatyti atskirus, iš tiesų novatoriškus ir rizikingesnius projektus su naujais partneriais iš privačiojo sektoriaus, kartu užtikrinant didelę tarpvalstybinę Europos pridėtinę vertę, gaunamą įgyvendinant atrinktus projektus, ir veiksmingai prisidėti prie esamų ES bendrų politikos tikslų;

51.  pripažįsta, kad ESIF yra rinkos principais grindžiama priemonė; vis dėlto primena, kad visos valstybės narės turi išsiugdyti tinkamus gebėjimus, kad galėtų ja naudotis;

52.  pažymi, kad, siekiant sanglaudos ir tvarumo tikslų įgyvendinant ESIF lėšomis finansuojamus projektus, reikėtų apsvarstyti kuo platesnės geografinės aprėpties galimybes; prašo EIB pašalinti esamą ESIF portfelio nevienodą geografinį pasiskirstymą Sąjungos viduje ir telkimą pagal sektorius, konkrečiai, pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (angl. IIW) ir Mažų ir vidutinių įmonių liniją (angl. SMEW), stiprinant savo konsultacinę veiklą, susijusią su projektų vystymu valstybėse narėse ir technine pagalba, teikiama pasitelkus Europos investavimo konsultacijų centrą (EIKC), didinant skaičių sektorių, kuriems galima teikti ESIF finansavimą, arba geriau pritaikant projektų tipą ir dydį prie rinkos poreikių valstybėse narėse;

53.  ragina EIB vykdant atrankos procesą kruopščiai apsvarstyti tikrą papildomumą ir naują dinamiką, taip pat didinamojo poveikio mastą, kuris gali būti skirtingas įvairių projektų atvejais, visų pirma tose srityse, kuriose EIB arba Europos investicijų fondas dar nedalyvavo, rinkos nepakankamumo atvejais ir neoptimalaus investavimo aplinkybėmis;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad projektų sverto poveikis skirtingose valstybėse narėse skirtingas dėl skirtingo projektų masto, sudėtingumo ir ryšio tarp svarbių sektoriaus problemų bei galutinių paramos gavėjų lūkesčių atsižvelgiant į ribotas viešąsias lėšas; laikosi nuomonės, kad prielaidą, jog vidutiniškai sverto efektas lygus padauginimui iš 15, galima įvertinti tik pasibaigus investavimo ciklui, kartu atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatumus; taip pat mano, kad intervencijų veiksmingumas vertinamas ne tik pagal finansinių priemonių potencialą, bet ir pagal išmatuojamus rezultatus;

55.  ragina EIB atkreipti ypatingą dėmesį į papildomumo principą ir teikti atitinkamą kokybinę valdymo informaciją apie deklaruotų ESIF tikslų įgyvendinimą, parodant jų faktinį papildomumą ir poveikį, palyginti su gairėmis, tačiau taip pat siekiant pratęsti ESIF veiklą po 2017 m.;

56.  mano, jog privačiojo sektoriaus kapitalo sutelkimui svarbu, kad EIB sumažintų kai kurią investuotojams tenkančią riziką, kurią lemia galimi projektai; taip pat ragina EIB didinti ESIF patrauklumą ir matomumą investavimo gairėse ir finansuoti projektus plėtojant veiksmingesnę potencialių privačiųjų investuotojų informuotumo didinimo politiką;

57.  pažymi, kad kartu su EIB ir Europos investicijų fondo skolinimo pajėgumais ESIF (besinaudojantis MVĮ linija) yra svarbi priemonė, skirta teikti papildomą finansavimą MVĮ, t. y. iki 75 mlrd. EUR visų investicijų, kurias paskatino ESIF per trejus metus;

58.  ragina Komisiją Europos strateginių investicijų fonde įsteigti nuolatinę Europos garantijų platformą siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, gerinti garantijų ir Europos garantijomis grindžiamų skolinimo produktų vystymą;

59.  ragina EIB naudotis ESIF suteikta galimybe padidinti finansavimą mažesnio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, kuriuose dalyvauja piliečiai ir bendruomenės, kurie patiria sunkumų siekdami gauti finansavimą iš kitų šaltinių;

60.  taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad išaugo EIB ypatinga veikla, turint mintyje kiekį, kurį lėmė pirmieji ESIF įgyvendinimo metai, o tai atspindi EIB apdairaus rizikos ribojimo kultūros ir skolinimo politikos raidą;

61.  taip pat atskaitomybės tikslais reikalauja, kad Investicijų komitetas, taikydamas rodiklių suvestinę, reguliariai įvertintų rezultatais grindžiamų investicijų plėtrą siekiant nustatyti projektus, kurie tikslingi turint mintyje jų indėlį į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat siekiant turėti objektyvią jų papildomumo, pridėtinės vertės ir darnos su Sąjungos politika arba kitomis klasikinėmis EIB investicijomis apžvalgą; prašo EIB atskleisti informaciją apie tai, kaip vertinami projektai, kuriems suteikiama ESIF garantija, matuojant pagal ESIF rodiklių suvestinę;

62.  pažymi, kad ateityje EIB išlieka atviras diskusijoms su Parlamento tarnybomis dėl tolesnės tvarkos, pagal kurią galėtų būti numatyta taikyti labiau struktūriškai apibrėžtą, mažiau suskaidytą požiūrį į Parlamento ir EIB dialogą; EIB ir Parlamentas šiuo metu siekia greitai sudaryti oficialų susitarimą dėl ESIF, kuriame būtų įtvirtintos nuostatos dėl keitimosi informacija pagal jį, įskaitant metinę ataskaitą dėl ESIF Tarybai ir Parlamentui;

EIB skaidrumo, atskaitomybės, nešališkumo ir vidaus kontrolės stiprinimas kaip būtina geresnio įmonės valdymo sąlyga

63.  mano, kad didesnis EIB ekonominis vaidmuo, didesni jo investiciniai pajėgumai ir ES biudžeto kaip garantijos naudojimas EIB operacijoms turi būti derinami su didesniu skaidrumu ir didesne atskaitomybe, kad būtų užtikrinta tikra visuomeninė EIB veiklos, projektų atrankos ir finansavimo prioritetų kontrolė;

64.  ragina EIB reguliariai atnaujinti savo veiklos rizikos žemėlapį ir pritaikyti savo rizikos kultūrą prie naujausio savo verslo modelio ir padidinti savo portfelio, susijusio su naujų priemonių įgyvendinimu su ESIF, įvairiomis priemonėmis, investavimo platformomis ir rizikos pasidalijimo priemonėmis, apimtį; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina EIB įtraukti į savo rizikos veiksnių kartogramą nefinansinius aspektus, pvz., socialinę ir (arba) aplinkosauginę pridėtinę vertę; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad EIB įgyvendina apdairią pasirengimo prisiimti riziką sistemą, kuria siekiama sustiprinti rizikos stebėseną ir rizikos kilmės, atsakingų už ją ir rizikos valdymo priežiūrą; primena, kad būtina parengti bendrą ir vienodą kontrolės sistemą;

65.  palankiai vertina aukštą EIB paskolų portfelio kokybę – blogų paskolų kiekis sudarė 0,3 proc. viso EIB paskolų portfelio, ir tai patvirtina, kad EIB vykdo nuosekliai apdairią rizikos valdymo politiką ir išlaiko savo aukštą kreditingumą tarptautinėse finansų rinkose;

66.  palankiai vertina tai, kad EIB skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su EIB dokumentais ir informacija; primena savo rekomendaciją EIB svetainėje paskelbti nekonfidencialius dokumentus, pavyzdžiui, ankstesnių metų veiklos planus, tarpinstitucinius susitarimus ir memorandumus bei ragina EIB žengti dar toliau, nuolat ieškant būdų, kaip pagerinti savo veikimą ir pakelti kartelę;

67.  palankiai vertina pranešimą dėl EIB grupės skaidrumo politikos įgyvendinimo 2015 m. ir būsimą EIB informavimo apie pažeidimus politikos peržiūrą;

68.  primena, kad skaidrumas įgyvendinant ES politiką ne tik stiprina EIB bendrą atskaitomybę ir patikimumą, pateikiant aiškią informaciją apie finansų tarpininkų ir galutinių finansinės naudos gavėjų rūšis, bet taip pat prisideda prie finansuojamų projektų efektyvumo ir tvarumo didinimo, kartu taikant sukčiavimo ir korupcijos netoleravimo požiūrį savo paskolų portfelyje; ragina EIB suderinti savo politiką su nauja greitojo įspėjimo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema, kurią numato taikyti Komisija;

69.  susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant to, jog EIB skiria tris kartus daugiau finansavimo, nei Pasaulio bankas, į jo juodąjį sąrašą įtraukti tik trys viešieji subjektai, o Pasaulio bankas į juodąjį sąrašą įtraukė 820; ragina EIB, siekiant ištaisyti šią padėtį, „juodojo sąrašo“ sudarymo klausimu suvienyti jėgas su kitų valstybinių bankų tinklu, apimančiu Pasaulio banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB);

70.  pakartoja savo raginimą padidinti EIB intervencijų skaidrumą, kai bendradarbiaujama su finansų tarpininkais ir naudos gavėjais, siekiant išvengti partnerių, turinčių neigiamą reputaciją, partnerių, įtrauktų į juodąjį sąrašą, ir partnerių, kurie gali būti susiję neskaidriomis ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis, ofšorine veikla ir organizuotu nusikalstamumu; mano, kad geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais reikia nuolat sekti, yra kriterijų naudojimas atrenkant finansų tarpininkus ir atnaujintos informacijos apie tikruosius įmonių savininkus, įskaitant patikos fondus, fondus ir mokesčių rojus, turėjimas; ragina EIB dar labiau sustiprinti savo sutartines sąlygas, įtraukiant sąlygą arba nuoroda į gerą valdymą siekiant sušvelninti vientisumui ir reputacijai kylančią riziką;

71.  mano, kad EIB turėtų sekti Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) ir Pasaulio banko grupės pavyzdžiu ir pradėti atskleisti informaciją apie didelės rizikos subprojektus, jo finansuojamus per komercinius bankus (pagrindiniai tarpininkai ir (arba) finansines priemones, kurias naudoja EIB MVĮ finansuoti);

72.  palankiai vertina tai, kad reguliariai rengiami susitikimai su pilietinės visuomenės atstovais ir viešos konsultacijos dėl EIB politikos raidos;

73.  ragina, kad pagal EIB informacijos atskleidimo politiką būtų užtikrintas vis didesnis skaidrumo lygis, kai tai susiję su EIB valdymo organais, visų pirma skelbiant EIB ir Europos investicijų fondų direktorių valdybos arba ESIF investicijų komiteto posėdžių protokolus, taip pat kai tai susiję su viešojo intereso projektais, kuriems taikoma ES biudžeto garantija ir kurie daro poveikį ES teritorijoms ir piliečiams; mano, kad rodiklių suvestinės atskleidimas būtų geroji praktika bet kurios operacijos atveju ir atliekant poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus projektų arba jų dalių lygmeniu;

74.  pakartoja savo prašymą viešai skelbti informaciją apie rangos ir subrangos sutarčių sistemą, kad ji būtų lengvai prieinama, o Parlamentui būtų užtikrinta galimybė susipažinti su tuo susijusia finansine informacija ir dokumentais visais atvejais;

75.  teigiamai vertina Europos ombudsmenės prisiimtą aktyvią poziciją, kad EIB būtų taikoma visuomenės kontrolė; yra labai susirūpinęs dėl nustatytų jau taikomų EIB mechanizmų, kuriais siekiama išvengti galimų interesų konfliktų banko valdymo organų viduje, trūkumų; ragina EIB, atsižvelgiant į tai, siekiant tobulinti interesų konfliktų valdymo organų viduje ir galimų „sukamųjų durų“ reiškinių prevenciją, atsižvelgti į Ombudsmenės rekomendacijas ir kuo greičiau persvarstyti savo elgesio kodeksą;

76.  mano, kad EIB pirmininko pavaduotojai nebeturėtų būti atsakingi už vietos projektus jų kilmės šalyse, atsižvelgiant į aiškius potencialius interesų konfliktus ir į tai, kad tik mažuma valstybių narių turi savo pirmininko pavaduotoją;

77.  palankiai vertina skundų nagrinėjimo biuro taisyklių peržiūrą ir Europos ombudsmeno ir EIB susitarimo memorandumo atnaujinimą; prašo EIB paaiškinti, kodėl vėluojama pradėti viešas konsultacijas dėl skundų nagrinėjimo politikos ir procedūrų persvarstymo; pažymi, kad tokis persvarstymo procesas suteikia galimybę toliau tobulinti nepriklausomą ir veiksmingą skundų nagrinėjimo mechanizmą, siekiant nustatyti mechanizmą, skirtą sistemingam informacijos srautui tarp skundų nagrinėjimo biuro ir direktorių; pabrėžia, kad EIB valdymas turėtų kasmet teikti ataskaitas Ombudsmenei ir Parlamentui apie tai, kaip banko politikoje ir praktikoje buvo atsižvelgta į rekomendacijas, susijusias su skundų pateikimo mechanizmu; be to, pabrėžia, kad skundų nagrinėjimo biuro vadovas kartą per metus turėtų pateikti Parlamentui savo veiklos ataskaitą ir savo įvertinimą, kaip bankas vykdo skundų nagrinėjimo biuro rekomendacijas;

78.  ragina EIB dėti visas įmanomas pastangas kovojant su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu, neteisėta veikla ir pinigų plovimu, taikant EIB politiką dėl neskaidrių ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų (angl. NJC) ir EIB kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu programą (angl. AML-CFT);

79.  taip pat ragina EIB palaikyti nuolatinį bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis taikant keitimąsi informacija apie rezultatus, pasiektus EIB taikant išsamų įmonių arba mokesčių tikrinimą, arba atliktą savo kliento pažinimo politikos peržiūrą, ir kasmet teikti ataskaitas Parlamentui ir visuomenei apie tai, kaip jis įgyvendina savo politiką nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų atžvilgiu;

80.  mano, kad reikia atidžiai apsvarstyti EIB išorės rizikos ribojimo priežiūrą, kaip teigė Parlamentas savo ankstesnėse rezoliucijose;

81.  atkreipia dėmesį į atnaujinto trišalio susitarimo tarp EIB, Komisijos ir Audito Rūmų sudarymą 2016 m. rugsėjo mėn. ir prašo Audito Rūmų atlikti EIB operacijų įvairiuose sektoriuose, kai jie yra susiję su ES biudžeto išteklių panaudojimu, veiklos auditus, atsižvelgiant į jų veiksmingumą ir efektyvumą;

82.  ragina Komisiją nuo 2018 m. kasmet iki kiekvienų metų birželio mėn. pateikti visų EIB grupės, naudojančios ES biudžeto išteklius, valdomų ir įgyvendinamų finansinių priemonių įgyvendinimo nuo einamojo daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios ir būklės ataskaitą, įskaitant pasiektus rezultatus, kad ta ataskaita būtų galima remtis vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

83.  ragina Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF) į savo metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie atvejus, susijusius su EIB;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

84.  ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką daro skolinimo veikla;

85.  ragina EIB peržiūrėti savo neleistinų veiksmų prevencijos ir atbaidymo nuo jų politiką (angl. Policy on preventing and deterring prohibited conduct in EIB), kurioje turėtų būti įtvirtinta būtinybė, kad EIB nustotų finansuoti ir (arba) tvirtinti paskolas projektams, kurių atžvilgiu vykdomi nacionaliniai arba OLAF tyrimai dėl korupcijos ir sukčiavimo;

o

o o

86.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA (2014)0201.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0183.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.

(4)

OL L 280, 2011 10 27, p. 1.

(5)

OL L 135, 2014 5 8, p. 1.

(6)

OL L 204, 2012 7 31, p. 1.

(7)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (7.2.2017)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės

(2016/2098(INI))

Nuomonės referentas: Ivan Jakovčić

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. EIB patvirtino 77,5 mlrd. EUR (iš jų 69,7 mlrd. EUR Sąjungos viduje ir 7,8 mlrd. EUR už Sąjungos ribų) naujiems veiksmams inovacijų, MVĮ, infrastruktūros ir aplinkos srityse, taip pat paramai pabėgėlių apgyvendinimui ir investicijoms regionuose, kuriuos paveikė pabėgėlių krizė; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. ESIF finansavo 126 projektus, kurių vertė siekė 7,5 mlrd. EUR, ir sutelkė 50 mlrd. EUR investicijų;

2.  pripažįsta EIB investicijų svarbą per didelę ekonomikos ir finansų krizę, sukėlusią sunkių padarinių tradicinėms kreditų sistemoms;

3.  ragina EIB ir Komisiją teikti daugiau techninės pagalbos siekiant toliau teikti paramą, susijusią su projektų valdymo ir administraciniais pajėgumais, kad būtų supaprastintos galimybės gauti finansavimą ir sudarytos geresnės sąlygos įgyvendinti investicijas įvairiose Europos Sąjungos teritorijose; pripažįsta tų valstybių narių, kurios yra didžiausios EIB akcininkės, svarbą, taip pat ragina teikti pagalbą toms valstybėms narėms, kurios gauna nedidelę EIB finansavimo dalį, visų pirma, konsultacinių ir analizės paslaugų, projektų valdymo ir pajėgumų stiprinimo srityse, siekiant užtikrinti, kad finansavimas būtų paskirstomas geografiniu požiūriu suderintai ir neatsirastų didesnių regionų skirtumų, tuo tarpu paraiškos toliau būtų vertinamos atsižvelgiant į pasiekimus;

4.  palankiai vertina finansavimo lygį, pasiektą finansuojant ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslus (17 634 mlrd. EUR) ir kaimo bei miesto vietovių atkūrimą (5 467 mlrd. EUR), ir rekomenduoja šį lygį išlaikyti; kadangi šis finansavimas būtinas siekiant integruoti sanglaudos politiką ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI fondus); pabrėžia, kad būtina nuolat palaikyti dialogą su valdymo institucijomis, siekiant užtikrinti abiejų priemonių sinergiją ir papildomumą;

5.  pripažįsta, kad dėl vykdomos patikimos rizikos valdymo politikos paskolų portfelio kokybė išlieka aukšta; vis dėlto prašo EIB prisiimti didesnę riziką, tokiu būdu užtikrinant platesnį ir veiksmingesnį ekonominį poveikį ir kartu išlaikant aukštą paskolų portfelio lygį, taip pat glaudžiau bendradarbiaujant su nacionalinėmis institucijomis, kurios teikia lengvatinių paskolų, skirtų investicinėms programoms, suderintoms su paties EIB skatinamais plėtros tikslais, garantijas; atkreipia dėmesį į tai, kad negalima leisti finansinėmis priemonėmis, įskaitant paskolas, keisti dotacijų;

6.  ragina EIB, Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas kartu su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir institucijomis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą siekiant sukurti didesnę sąveiką tarp ESI fondų ir EIB finansinių priemonių ir paskolų, taip pat sumažinti administracinę naštą, supaprastinti procedūras, padidinti administracinius gebėjimus, skatinti teritorinę plėtrą ir sanglaudą ir užtikrinti geresnį ESI fondų ir EIB supratimą; mano, kad teikiama mažai informacijos apie EIB derinimo veiklą įgyvendinant sanglaudos politikos projektus ir programas; ragina EIB branginti savo kaip viešosios institucijos vaidmenį ir siekti kuo geresnių rezultatų atskaitomybės, skaidrumo ir matomumo srityje, kad būtų išvengta neaiškumų; ragina EIB plėtoti politiką, grindžiamą informacijos apie jo veiklą teikimu, įskaitant konsultavimo veiklą, kad visos valdymo formos ir visi naudos gavėjai turėtų galimybę pasinaudoti jo programomis;

7.  pabrėžia, kad platesnis finansinių priemonių naudojimas įgyvendinant sanglaudos politiką neatsiejamas nuo aktyvesnio Europos Parlamento dalyvavimo tikrinant EIB veiklą, kad, be kita ko, būtų galima geriau įvertinti EIB vaidmens reikšmę ir poveikį;

8.  palankiai vertina EIF pastangas šiuo metu įgyvendinti MVĮ iniciatyvą šešiose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Suomijoje, Rumunijoje ir Maltoje), kurioms, kaip tikimasi, bus suteikta apie 8,5 mlrd. EUR vertės naujų MVĮ paskolų palankiomis sąlygomis; ragina valstybes nares įgyvendinti MVĮ iniciatyvą platesniu mastu, atsižvelgiant į tai, kad taip galima sumažinti finansiniams tarpininkams kylančią riziką; todėl teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą pratęsti MVĮ iniciatyvą iki 2020 m.; vis dėlto pabrėžia, kad MVĮ iniciatyva turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį, nes MVĮ finansavimas yra itin svarbus siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ES, ypač pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei; ragina EIB stebėti ir gerinti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonės naudojimą; taip pat todėl prašo tobulinti EIB komunikacijos politiką ir MVĮ iniciatyvos administracines sąlygas; ragina EIF paskelbti pranešimą, kuriame būtų išsamiai aptarti teigiami ir neigiami programos rezultatai;

9.  ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti savo ESI fondų asignavimus ir papildomas lėšas ir tokiu būdu papildyti EIB paskolas ir finansines priemones; be to, ragina plačiau ir geriau derinti dotacijas su EIB finansavimu, kad būtų kuo geriau išnaudotas ESI fondų sverto poveikis; ragina EIB inicijuoti šį procesą, nes jis turi praktinės patirties ir yra atsakingas akcininkams, tai padės jam užsitikrinti investicijų grąžą;

10.  ragina Komisiją Europos strateginių investicijų fonde įsteigti nuolatinę Europos garantijų platformą siekiant sudaryti geresnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą, gerinti garantijų ir Europos garantijomis grindžiamų skolinimo produktų vystymą;

11.  ragina EIB padidinti savo finansavimą ekonominei ir socialinei sanglaudai bei miestų plėtros tikslams ir toliau remti tradicinius ir inovatyvius sektorius ES; be to, ragina, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti specialias finansines priemones makroregioninių veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimui remti;

12.  ragina EIB ir Komisiją aktyviau skleisti informaciją apie jų teikiamas finansavimo galimybes, paramą ir konsultacijas, didinti finansavimą vietos ir regioninių valdžios institucijų ir MVĮ projektams ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti EIB finansavimą ir derinti dotacijas su paskolomis ir finansinėmis priemonėmis; ragina Komisiją remti galimiems paramos gavėjams skirtų mokymo programų rengimą suteikiant valdymo institucijoms svarbesnį vaidmenį informacijos galutiniams paramos gavėjams teikimo, jų orientavimo ir konsultavimo srityse;

13.  apgailestauja dėl to, kad 2014–2015 m. padaugėjo nuvertėjusių paskolų sutarčių – bendra vertė padidėjo nuo 455 mln. EUR iki 1,41 mlrd. EUR; ragina Komisiją peržiūrėti rizikos valdymo ir išsamaus projekto patikrinimo procedūras siekiant užtikrinti, kad jomis būtų veiksmingai sprendžiama ši didėjanti problema, ir pateikti Europos Parlamentui naujausią informaciją apie pažangą 2017 m.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Constanze Krehl, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Petras Auštrevičius, Andor Deli, Maurice Ponga, Bronis Ropė, Branislav Škripek, Hannu Takkula, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sofia Ribeiro


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Bart Staes, Marco Valli, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Benedek Jávor, Marian-Jean Marinescu, Julia Pitera

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Arndt Kohn, Barbara Kudrycka, Lieve Wierinck


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

16

+

ALDE

PPE

S&D

Verts/ALE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Lieve Wierinck

Ingeborg Gräßle, Barbara Kudrycka, Marian-Jean Marinescu, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Claudia Schmidt, Joachim Zeller

Cătălin Sorin Ivan, Arndt Kohn, Gilles Pargneaux, Georgi Pirinski

Benedek Jávor, Bart Staes

1

-

EFDD

Marco Valli

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas