Procedūra : 2016/2305(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0184/2017

Pateikti tekstai :

A8-0184/2017

Debatai :

PV 31/05/2017 - 20
CRE 31/05/2017 - 20

Balsavimas :

PV 01/06/2017 - 7.3
CRE 01/06/2017 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0234

PRANEŠIMAS     
PDF 796kWORD 99k
5.5.2017
PE 597.728v03-00 A8-0184/2017

Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys

(2016/2305(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėjas: Michał Boni

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
  Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
  Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
  Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys

(2016/2305(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016) 0300),

  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016) 0588) ir pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016) 0306),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (COM(2016) 0590),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo (COM(2016) 0589),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos diegimo (COM(2016) 0591),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015) 0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią, duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016) 0180),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(1),

–  atsižvelgdamas į priedą prie 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikato „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Rezultatai ir tolesni veiksmai“ (COM(2013) 0685),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016) 0176),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje (COM(2016) 0043),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 28 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Atviresnis švietimas: visiems prieinamas novatoriškas mokymas(is) naudojantis naujomis technologijomis ir atviraisiais švietimo ištekliais“ (COM(2013) 0654),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos kosmoso strategija“ (COM(2015) 0705),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB(3),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros ir Kultūros ir švietimo komitetų nuomones (A8-0184/2017),

A.  kadangi 5G ryšys bus pagrindinis gigabitinės visuomenės modulis, ateities mobiliojo ryšio technologijų standartas ir naujovių varomoji jėga, sukelsianti veiklą trikdančių ekonominių pokyčių, kadangi jį įdiegus bus sukurti nauji naudojimo būdai, aukštos kokybės paslaugos, produktai, įplaukų srautai ir verslo modeliai bei galimybės, taip pat kadangi manoma, kad jis paskatins pramonės konkurencingumą ir turėtų patenkinti vartotojų poreikius;

B.  kadangi Europos pirmavimas 5G ryšio technologijos srityje yra itin svarbus ekonomikos augimui ir tam, kad būtų išlaikytas jos konkurencingumas pasaulyje, o tam savo ruožtu reikia, Europos lygmens koordinavimo ir planavimo, ir kadangi atsilikti reiškia kelti pavojų darbo vietoms, inovacijai ir žinioms;

C.  kadangi 5G ryšys ir 5G prietaikos sukurs naujus verslo modelius suteikiant labai didelės spartos ryšį, kuris paskatins inovaciją visuose sektoriuose, taip pat ir transporto, energetikos, finansų ir sveikatos sektoriuose; kadangi atsižvelgiant į tai Europa negali sau leisti atsilikti, nes 5G ryšys bus ateities augimo ir inovacijos variklis;

D.  kadangi 5G ryšio tinklų struktūra iš esmės skirsis nuo ankstesnės kartos struktūros, kad būtų galima patenkinti numatomus itin didelio pralaidumo tinklų verslo ir naudojimo reikalavimus, ypač susijusius su delsa, aprėptimi ir patikimumu;

E.  kadangi dėl 5G architektūros padidės mobiliojo ir fiksuotojo ryšio tinklų konvergencija; kadangi dėl to itin didelio pralaidumo fiksuotojo ryšio tinklų įrengimas padės patenkinti tankaus 5G belaidžio ryšio tranzitinio tinklo kaip galima arčiau galutinio naudotojo poreikius;

F.  kadangi ateityje Europos visuomenė ir Europos ekonomika tvirtai pasikliaus 5G ryšio infrastruktūra, kurios poveikis gerokai viršys dabartinius belaidžio ryšio prieigos tinklus, siekiant teikti kokybiškas ir spartesnes komunikacijos paslaugas, kurios būtų įperkamos visiems ir prieinamos bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu;

G.  kadangi skaitmeninimas spartėja dideliu greičiu viso pasaulio mastu ir tam reikia investicijų į visuotinės aprėpties aukštos kokybės ryšių tinklus; kadangi dėl to reikia laiku suteikti radijo spektrą, kuris galėtų patenkinti tuos poreikius;

H.  kadangi mobilusis ir belaidis ryšys visiems piliečiams tampa vis svarbesnis, kadangi nuolat naudojamasi naujoviškomis paslaugomis ir prietaikomis ir kadangi į tai būtina atsižvelgti į ateitį orientuotoje skaitmeninėje politikoje;

I.  kadangi 5G ryšio tinklo diegimas bus vykdomas daugiausia pasitelkiant privačias investicijas ir tam reikės, kad Europos elektroninių ryšių kodeksu būtų sukurta tikrumą, konkurenciją ir investicijas skatinanti reguliavimo aplinka; kadangi dėl to reikės supaprastinti administracines sąlygas, pvz., diegiant mažus elementus griežtam ir laiku vykdomam spektro suderinimui ir itin didelio pralaidumo tinklo plėtrai, kaip šiuo metu siūloma Europos elektroninių ryšių kodekse;

J.  kadangi viešąsias iniciatyvas, tokias kaip 2013 m. Komisijos viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyva, kuriai skirta 700 mln. EUR viešųjų lėšų 5G ryšiui Europoje įdiegti iki 2020 m., turi papildyti konkurencinga rinka su į ateitį orientuotu prieigos reguliavimu ir radijo spektro koordinavimu, kuri paskatins inovacijas ir reikiamas investicijas į privačią infrastruktūrą;

K.  kadangi 5G ryšio diegimas turėtų papildyti, o ne žlugdyti kitus projektus, kuriais siekiama stiprinti ryšius mažiausiai urbanizuotose ir atokiausiose Europos teritorijose;

L.  kadangi, norint įgyvendinti 5G ryšį ir gigabitinę visuomenę, reikia nustatyti aiškų tvarkaraštį, taikyti paklausa grindžiamą, į ateitį orientuotą ir technologiškai neutralų požiūrį, paremtą atskirų regionų ir sektorių vertinimais, koordinuoti valstybių narių veiksmus, bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinti deramas investicijas, kad per nustatytą laiką būtų įgyvendintos visos sąlygos, kad tai taptų tikrove visiems ES piliečiams;

I.  5G ryšio vizija. Kartų poslinkio poreikis

1.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti 5G veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama, kad ES pirmautų pasaulyje 2020–2025 m. diegdama standartizuotus 5G ryšio tinklus, kaip dalį platesnės išplėtotos strategijos dėl Europos gigabitinės visuomenės, kuri būtų technologiškai konkurencingesnė ir įtrauki; mano, kad tam, kad tai būtų pasiekta, valstybių narių veiksmų koordinavimas yra lemiamas dalykas siekiant, jog nebūtų vėluojama diegti 5G ryšio, kaip atsitiko 4G atveju, dėl to dabartinė šios technologijos aprėptis yra 86 proc. ir tik 36 proc. kaimo vietovėse;

2.  pabrėžia tai, kad, anot Komisijos, pagal 5G technologijos diegimo veiksmų planą visoje ES „būtų galima sukurti du milijonus darbo vietų“, ir tai galėtų padėti stiprinti Europos ekonomiką ir kovoti su dideliu nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

3.  pabrėžia, kad 5G infrastruktūros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė šiuo metu yra viena iš pasaulyje pažangiausių iniciatyvų 5G ryšio ir su juo susijusių naujų prietaikų srityje; mano, kad nors mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei pramonės plėtros sinergijos skatinimas yra teigiamas dalykas, atsižvelgiant į 5G ryšio diegimo poveikį visuomenei, būtų teisinga, kad dalyvauti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėje taip pat būtų galima ir vartotojų ir pilietinės visuomenės atstovams;

4.  pabrėžia, kad itin svarbu nustatyti ambicingą ir į ateitį orientuotą radijo spektro paskirstymo Sąjungoje tvarkaraštį, norint, kad Europa pirmautų plėtojant 5G technologiją; todėl palankiai vertina Komisijos veiksmus, pasiūlytus komunikate „Europos 5G veiksmų planas“ ir mano, kad šie veiksmai yra minimali sėkmingo 5G ryšio įdiegimo Sąjungoje sąlyga;

5.  pabrėžia, kad privačias investicijas reikėtų remti į infrastruktūrą orientuota politika ir reguliavimo aplinka, kurios būtų parengtos siekiant nuspėjamumo ir tikrumo ir kuriomis būtų siekiama skatinti konkurenciją, kuri būtų naudinga galutiniams vartotojams, ir jos neturėtų būti atidedamos dėl pernelyg didelio užmojo viešųjų sistemų, kurios gali pakenkti 5G ryšio diegimui;

6.  pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje ir ragina Komisiją toliau įtraukti visus susijusius sektorius į procesą;

7.  Mano, kad Europa gaus naudos iš tolesnio perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos platesnės aprėpties, sujungiamumo ir didesnės spartos aspektais ir kad skaitmeninė ekonomika iki 2020 m. prisidės prie 40 proc. viso BVP augimo ir ji augs 13 kartų greičiau nei visas BVP;

8.  palankiai vertina ir palaiko gigabitinės visuomenės vidutinio laikotarpio tikslus, kad visiems Europos vartotojams būtų prieinamas bent 100 Mbps spartos tinklas, kurį galima atnaujinti iki 1 Gbps ir ilguoju laikotarpiu iki 100 Gbps pagrindinei socialinei ir ekonominei varomajai jėgai, pvz., viešųjų paslaugų teikėjams, intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms, pagrindiniams transporto mazgams, finansų įstaigoms, ligoninėms, švietimo įstaigoms ir mokslinių tyrimų įstaigoms; ragina pirmenybę teikti šviesolaidinio tranzitinio tinklo diegimui, konkurencijai, kuri skatintų investicijas, ir aukštos kokybės galutinių naudotojų patirčiai; primena, kad Sąjunga atsilieka įgyvendindama savo 2020 m. skaitmeninės darbotvarkės sujungiamumo tikslus, o vėlavimas kaimo ir atokiose vietovėse kelia ypač didelį susirūpinimą;

9.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad kuo daugiau ES piliečių galėtų gauti naudos ir gigabitinės visuomenės sujungiamumo, įskaitant atokiose vietovėse gyvenančius ES piliečius;

10.  tvirtai palaiko pastangas iki 2025 m. užtikrinti galimybę naudotis 5G tinklu įvairiarūšio vežimo srityje, remiantis viešojo transporto tinklais, susietais su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) ir transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T), ir tikisi, kad vėliau bus užtikrinta prieiga visoje ES, tiek miesto, tiek kaimo vietovėse ir pagrindiniuose turizmo centruose ir objektuose;

11.  pažymi, kad vis dar reikia gerinti ketvirtosios kartos mobiliųjų tinklų (LTE) aprėptį, kadangi šiuo aspektu Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos, ir kad 5G ryšio veiksmų planas turėtų būti laikomas galimybe pasimokyti iš 4G ryšio diegimo metu padarytų klaidų;

12.  pažymi, kad 5G radijo prieigos sistemos turės veikti labai plačiame dažnių intervale nuo mažiau kaip 1 GHz iki 100 GHz ir apimti 300 GHz tranzitinį tinklą; pažymi, kad 3-6 GHz ir daugiau kaip 6 GHz dažniai turėtų leisti pasiekti itin didelį duomenų kiekį ir pralaidumą tankiai apgyvendintose vietovėse; pripažįsta, kad didelio dažnio juostose 5G ryšio sistemoms reikia labai tankaus infrastruktūros tinklo, paremto mažų aprėpties zonų prieiga prie teritorijų, tam reiks priimti sprendimus dėl radijo spektro juostų, kurias reikės naudoti, arba dėl dalijimosi radijo spektro juostomis;

13.  pabrėžia, kad vien tik atsisiuntimo spartos nepakanka gigabitinės visuomenės ateities sujungiamumo poreikiams patenkinti, kuriems reikės nustatyti infrastruktūros tikslą dėl itin didelio pralaidimo tinklų diegimo, kadangi šie tinklai atitinka aukščiausius siuntimo ir atsisiuntimo spartos, delsos ir atsparumo standartus;

14.  pabrėžia, kad reikia priimti nuoseklią Europos spektro strategiją, įskaitant koordinuotas nacionalines veiksmų gaires ir tvarkaraščius, kad būtų tinkamai sprendžiamos su 5G ryšiu susijusios problemos ir su žmonių, įrenginių tarpusavio ir daiktų interneto ryšiais susijusios įvairių lygmenų (ryšio spartos, judumo, delsos, visuotinio prieinamumo, veikimo ciklo, patikimumo ir kt.) problemos, ir užtikrinamas sklandus perėjimo prie 5G ryšio laikotarpis visose valstybėse narėse;

15.  nurodo, kad norint įdiegti 5G belaidžius tinklus, reikia itin didelio pralaidumo tranzitinio tinklo ir lanksčiai ir veiksmingai panaudoti visas įmanomas negretimas spektro dalis, įskaitant 700 Mhz juostą, labai skirtingiems tinklo diegimo scenarijams, o tam reikės kurti inovatyvius spektro licencijavimo modelius ir aiškiai dėmesį skirti turimų dažnių juostų suderinimui regionų lygmeniu;

16.  pripažįsta licencijuoto radijo spektro juostų svarbą tam, kad būtų užtikrinamos ilgalaikės investicijos į tinklą ir geresnė paslaugų kokybė, suteikiant nuolatinę ir patikimą prieigą prie radijo spektro, taip pat pabrėžia, kad reikia geresnės nelicencijuoto radijo spektro juostų teisinės apsaugos ir įvairių dalijimosi radijo spektru spektro juostomis metodų;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad koordinavimo trūkumas kelia pavojų 5G ryšio diegimui, kadangi kritinės masės sukaupimas yra itin svarbus investicijoms pritraukti ir išgauti visą 5G ryšio technologijos teikiamą naudą;

18.   pažymi, kad visi sektoriaus dalyviai turėtų pasinaudoti vienodomis nuspėjamomis sąlygomis, kuriomis skatinama konkurencija, ir turėtų galėti laisvai kurti savo tinklus, pasirinkti savo investicijų modelius ir technologijų rinkinį, kuris turėtų užtikrinti visišką funkcionalumą, atitinkantį 5G ryšio diegimo tikslus, įskaitant šviesolaidinę ryšio liniją (FTTH), kabelinį ryšį, palydovinį ryšį, belaidį vietinį tinklą (Wi-Fi), WiGig, G.fast, 2G, Massive MIMO ar bet kokias kitas sparčiai besivystančias technologijas, su sąlyga, kad tai padės visiems europiečiams pagal savo realius poreikius prisijungti prie itin didelio pralaidumo tinklų; pažymi, kad 5G ryšio diegimui reikės gerokai daugiau šviesolaidinių tinklų tankesniame belaidžio ryšio tinkle;

19.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas“ ir jos „Europos 5G veiksmų planą“, kuriais valstybėms narėms suteikiama puiki proga įgalėti savo kultūros ir kūrybos sektorių novatorius, ypač MVĮ, toliau konkuruoti pasaulinėje arenoje ir rodyti savo talentą verslumo ir inovacijų srityje;

II.  Pasinaudojimas gigabitinės visuomenės nauda

20.  mano, kad 5G ryšys yra daugiau nei belaidžio judriojo plačiajuosčio ryšio raida ir kad jis bus pagrindinis būsimo skaitmeninio pasaulio veiksnys, kaip kitos kartos visuresė itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuria bus remiamas procesų transformavimas visuose ekonomikos sektoriuose (viešajame sektoriuje, švietimo, sutelktojo žiniasklaidos turinio teikimo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų, energetikos, viešųjų paslaugų, gamybos, transporto, automobilių pramonės, garso ir vaizdo, virtualios tikrovės, internetinių žaidimų ir kituose sektoriuose) ir teikiamos veiksmingos, interaktyvios, patikimos ir individualiems poreikiams itin pritaikytos paslaugos, kurios turėtų pagerinti kiekvieno piliečio gyvenimą;

21.  pažymi, kad dėl Europos susiskaidymo diegiant 4G ryšį, kuris vis dar pastebimas, kadangi esama didelių skirtumų skirtingose valstybėse narėse, kaip rodo 2015 m. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), trūksta konkurencingumo skaitmeninėje srityje palyginti su JAV, Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nors Europa daro pažangą skaitmeninio plėtojimosi srityje, jo tempas mažėja, o tai kelia ilgalaikę riziką būtinoms investicijoms ir Europos verslo aplinkos patrauklumui;

22.  primena, kad galutiniai 5G ryšio įdiegimo gavėjai turėtų būti galutiniai vartotojai ir kad visi sprendimai dėl 5G technologijų diegimo visuomet turėtų būti orientuoti į šį galutinį tikslą teikti įperkamas, patikimas ir aukštos kokybės paslaugas;

23.  pažymi, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos ekonomikai daro dauginamąjį poveikį ir gali būti, kad visiškai įdiegus 5G ryšį tiesiogiai ir netiesiogiai bus sukurta 2,3 mln. darbo vietų 28 valstybėse narėse;

24.  pažymi, kad tikimasi, kad 5G technologijos Europoje teiks naudos, apimančios gerokai daugiau nei tik mobiliojo ryšio pramonė, ir jų netiesioginis poveikis 2025 m. sieks 141,8 mlrd. EUR per metus;

25.  pabrėžia, kad greito 5G ryšio diegimo visoje ES sėkmė priklauso nuo paklausa grindžiamų naujų verslo modelių plėtojimo; pabrėžia, kad yra daugybė iniciatyvų, kuriomis prisidedama prie 5G ryšio reikalavimų išaiškinimo, ir dėl to vertikaliosioms pramonės šakoms sunku prisidėti prie šio proceso; todėl pabrėžia, kad vertikaliąsias pramonės šakas reikia aktyviai ir efektyviai įtraukti į reikalavimų nustatymo procesą;

26.  pabrėžia, kad sąžininga konkurencija ir vienodos sąlygos rinkos dalyviams yra svarbiausi būtini aspektai tam, kad rinkos dalyviai sukurtų gigabitinę visuomenę; mano, kad todėl turėtų būti taikomas principas „vienodos paslaugos, vienoda rizika, vienodos taisyklės“;

27.  mano, kad Komisija ir valstybės narės, kartu su visomis susijusiomis suinteresuotaisiais subjektais, turėtų apsvarstyti priemones, kaip paskatinti pažangius bandymus ir bandymų platformas, kad būtų paspartinta inovacija 5G ryšio prietaikų srityje;

28.  pažymi, kad gigabitine visuomene turėtų būti kovojama su skaitmenine atskirtimi ir didinamas naudojimasis internetu; pažymi, kad vis dar reikia nuolatinių investicijų į esamų technologijų diegimą kaimo ir atokiose vietovėse; pabrėžia, kad siekiant panaikinti kaimo ir atokių vietovių skaitmeninę atskirtį būtina išmaniai derinti privačias ir viešąsias investicijas; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti praeities patirtimi mažinant skirtumus tarp valstybių narių, regionų, tankiai apgyvendintų vietovių ir atokių vietovių, remiant suderintą geografinę plėtrą;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tarp miesto ir kaimo vietovių esama skaitmeninės atskirties, ji ypač pastebima ir tarp valstybių narių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia konkurencingos teisės aktų sistemos ir iniciatyvų, kuriomis skatinama investuoti į infrastruktūrą, didinama subjektų įvairovė ir stiprinamas koordinavimas Europos lygmeniu, svarbą;

30.  pažymi, kad 5G bus kertinis akmuo įgyvendinant tinklaveika grindžiamos visuomenės viziją ir suteiks daugiau galimybių gyventi, studijuoti ir dirbti Europos Sąjungoje, o tai yra būtina sąlyga siekiant, kad žmonės ir įmonės galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis;

31.  mano, kad sudarant palankesnes sąlygas diegti 5G mažos aprėpties zonas, kurios atitinka WiFi4EU reglamentą, bus prisidedama prie skaitmeninės ir technologinės atskirties mažinimo ir 5G paslaugų prieinamumo visiems piliečiams didinimo;

32.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Europa neatsiliktų nuo technologijų pažangos ir galimybių, kurias teikia gerokai veiksmingesnės IRT technologijos, siekiant remti socialinį ir ekonominį vystymąsi šiuo metu nepakankamai išsivysčiusiuose regionuose;

33.  pabrėžia, kad, norint išnaudoti visą technologinio 5G judriojo ryšio standarto paslaugų potencialą, tankus šviesolaidinis tinklas yra būtina tranzitinė infrastruktūra;

34.  palankiai vertina iniciatyvą „WiFi4EU“, kuria vietos bendruomenėse ES finansuojama sistema, kurią įgyvendina valstybės narės, skatinamas nemokama ir visuotinė prieiga prie interneto; pažymi, kad iniciatyva „WiFi4EU“ siekiama skatinti skaitmeninę įtrauktį regionuose, paskirstant lėšas išlaikant geografinę pusiausvyrą ir skiriant dėmesį naudotojų paslaugų patirties kokybei; pažymi, kad prieigos sparta didėja, ir kol didėja naudojimasis įvairiais belaidžiais prietaisais, belaidis vietinis tinklas turės patenkinti galutinių paslaugos gavėjų junglumo poreikius; mano, kad reikia parengti reguliavimo sistemą nustatant konkrečius prioritetus, kad būtų įveiktos kliūtys, kurių negalima įveikti vien rinkos priemonėmis;

35.  ragina Komisiją savo 5G veiksmų plane ypatingą dėmesį skirti aprėpčiai uždarose patalpose, atsižvelgiant į tai, kad daug 5G taikomųjų programų bus naudojamos gyvenamuosiuose namuose ir biuruose; primena prastą aukštesnio dažnio tinklų skvarbą pastatuose; rekomenduoja įvertinti papildomas technologijas, kad būtų užtikrinta gera aprėptis uždarose patalpose, pavyzdžiui, „Massive MIMO“, uždarų patalpų kartotuvai ir „WiGig“ didelės spartos belaidžio ryšio taikomosios programos;

36.  pabrėžia, kad 5G ryšio technologijų vystymas yra IRT tinklų infrastruktūros transformavimo svarbiausias aspektas siekiant visa apimančio pažangiojo ryšio: pažangių automobilių, pažangiųjų elektros energijos tinklų, pažangiųjų miestų, pažangių gamyklų, pažangių vyriausybių ir ne tik; mano, kad itin spartaus plačiajuosčio ryšio ir pažangaus, veiksmingo tinklo savybės, kuriomis pasiekiamas beveik momentinis žmonių tarpusavio, žmogaus ir mašinų ir susietų mašinų junglumas, pakeis galutinių vartotojų susietumą, kuriam galimybę sudarys tokios tinklo paradigmos, kaip tinklelio topologijos (angl. „mesh“) tinklai, dinamiškas tinklo padalijimas (angl. „slicing“) ir aparatinės įrangos pakeitimo programine (angl. „softwarisation“) technologijos;

37.  pabrėžia, kad esminis reikalavimas diegiant 5G ryšį yra į didelį energinį naudingumą orientuotas mažesnis tinklo suvartojamos energijos kiekis; pabrėžia, kad šis aspektas yra itin svarbus siekiant sumažinti veiklos sąnaudas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti tinklų junglumą kaimo ir atokiose vietovėse ir suteikti prieigą prie tinklo tvariai ir efektyviai naudojant išteklius;

38.  pabrėžia, kad norint diegti 5G ryšį reikia iš esmės atnaujinti fiksuotojo ryšio tinklus ir tankinti judriojo ryšio tinklus, atsižvelgiant į gigabitinės visuomenės tikslus, visų pirma su e. sveikatos sprendimų srityje;

39.  pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius, užtikrinantis darbo vietas ir ekonomikos augimą, yra vienas svarbiausių 5G technologijos sėkmės Europoje variklių ir kad pažanga jame gali padaryti stiprų teigiamą poveikį audiovizualinės žiniasklaidos vertės grandinei, įskaitant turinio gamybą, inovacijas, platinimą ir vartotojų aplinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šio sektoriaus reikmes ir specifiką, ypač susijusias su transliavimu;

40.  pažymi, kad į tinklą sujungtos transporto priemonės yra nuosekliai saugesnės (mažiau avarijų), ekologiškesnės (mažiau išmetamųjų dujų) ir jos prisideda prie nuspėjamesnių kelionės modelių; todėl pritaria idėjai nustatyti ES lygmens tikslą, kad visose ES rinkoje esančiose transporto priemonėse būtų įdiegtas 5G ryšys ir intelektinės transporto sistemos įranga; tvirtai remia tikslą įdiegti 5G ryšį bazinės stoties tinklo greitosios medicinos pagalbos automobiliuose ir kitose pagalbos tarnybų transporto priemonėse (policijos automobiliuose, ugniagesių automobiliuose), kad per intervencijas būtų užtikrinta nuolatinė ir nepertraukiama aprėptis;

41.  atkreipia dėmesį į patikimos ir nepertraukiamos 5G aprėpties naudą kelių eismo saugumui suteikiant galimybę naudoti susietas ir skaitmenines sunkiųjų krovininių transporto priemonių kontrolės priemones, pvz., pažangiuosius tachografus ir e. dokumentus.

42.  mano, kad 5G ryšys turėtų suteikti galimybę teikti naujas įperkamas ir kokybiškas paslaugas, sujungti naujas pramonės šakas bei iš esmės pagerinti vartojimo patirtį vis tobulėjantiems ir daugiau reikalavimų keliantiems skaitmeninių paslaugų vartotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad 5G naudojimas gali padėti spręsti svarbias socialines problemas, nes jis gali žymiai sumažinti mobiliųjų prietaisų energijos naudojimą ir turi galimybių keisti tokius sektorius, kaip sveikata ir transportas;

43.  teigiamai vertina Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą – plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai skirtą fondą, kuriame galės dalyvauti nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos bei privatūs investuotojai ir kurį naudojant bus toliau siekiama pritraukti infrastruktūros investicijų į pakankamai paramos negaunančius mažiau apgyvendintus regionus, kaimo vietoves ir atokius regionus;

44.  mano, kad skaitmeninių įgūdžių vystymas ir tobulinimas yra labai svarbus ir turėtų būti vykdomas daug investuojant į švietimą, įskaitant profesinį mokymą, verslumo ugdymą ir tęstinį mokymą, taip pat perkvalifikavimą, ir taip siekiant (be kita ko, visapusiškai dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant socialinius partnerius) dviejų pagrindinių tikslų: išsaugoti ir kurti darbo vietas technologijų srityje parengiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, padėti piliečiams kontroliuoti savo gyvenimą skaitmeninėje aplinkoje jiems suteikiant reikiamas priemones ir panaikinti skaitmeninį neraštingumą, kuris lemia skaitmeninę ir socialinę atskirtį;

45.  mano, kad Sąjunga, bendradarbiaudama su organizacija „EIT Digital“, turėtų parengti ir pateikti 5G technologijos naudojimo įgūdžių ugdymo programas, pagrindinį dėmesį skiriant startuoliams ir MVĮ, kad jos galėtų pasinaudoti diegiamos 5G technologijos privalumais;

46.  pabrėžia, kad 5G tinklų plėtra skatins greitus technologinius pokyčius, leisiančius visapusiškai vystyti išmaniąją skaitmeninę pramonę, daiktų internetą ir pažangias gamybos sistemas;

47.  pabrėžia 5G svarbą sudarant sąlygas, kad Europa pirmautų pasauliniu mastu teikiant aukščiausios klasės mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri galėtų paversti Europą pažangiausių mokslinių tyrimų centru;

III.  Politikos principai

48.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą stiprinti finansavimo priemonių (ESIF, EITP), skirtų strateginiams gigabitinio ryšio tikslams finansuoti iki 2025 m., Investicijų planą Europai;

49.  pabrėžia, kad visi sprendimai, susiję su bendrąja skaitmenine rinka, įskaitant spektro paskirstymą, junglumo tikslus ir 5G ryšio diegimą, turi būti suformuluoti atsižvelgiant į būsimus poreikius ir į numatomus rinkos pokyčius per ateinančius 10–15 metų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad sėkmingas 5G ryšio diegimas yra itin svarbus ekonomikos konkurencingumo atžvilgiu, o tai galima pasiekti tik priimant įžvalgius Europos teisės aktus ir užtikrinant politikos koordinavimą;

50.  pabrėžia, kad gigabitinės visuomenės ir 5G ryšio srities teisės aktai turėtų būti proporcingi, dažnai persvarstomi ir atitikti inovacijų principą – galimas poveikis inovacijoms turi būti įtrauktas į poveikio vertinimus;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, išsaugoti ir plėtoti tinkamo lygmens ilgalaikį 5G ryšio veiksmų plano ir tinklo modernizavimo finansavimą, atsižvelgiant į kitą 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą ir, visų pirma, kitą MTTPI programą; pabrėžia, jog svarbu, kad akademinė bendruomenė, mokslinių tyrimų institucijos, privačiojo sektoriaus ir viešojo sektoriaus atstovai bendradarbiautų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, susijusios su 5G judriuoju ryšiu, srityje; atkreipia dėmesį į 5G viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę kaip į teigiamą pavyzdį šioje srityje; primena, kad, Komisijos duomenimis, norint pasiekti junglumo tikslus per ateinantį dešimtmetį reikės investuoti 500 000 mln. EUR, nors ji taip pat skaičiuoja, kad trūks 155 000 mln. EUR investicijų; todėl mano, kad didžiausia pirmenybė turi būti skiriama dėl konkurencijos daromoms pakankamoms investicijoms į skaitmeninės infrastruktūros diegimą, nes tai esminė sąlyga siekiant, kad piliečiai ir įmonės galėtų pasinaudoti 5G technologijos plėtra;

52.  primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(4) nuostatas, kad veiksmingai ir tvariai vykdant šį planą būtų užtikrintas deramas saugumas;

53.  mano, kad geriausias būdas siekti gigabitinės visuomenės yra į ateitį orientuotas, konkurenciją skatinanti ir technologiškai neutralus požiūris, kuris remiamas įvairiais investicijų modeliais, pvz., viešojo ir privačiojo sektoriaus arba bendromis investicijomis; pažymi, kad bendros investicijos ir kitos bendradarbiavimu grindžiamų investicijų formos bei ilgalaikiai komerciniai prieigos susitarimai dėl itin didelio pralaidumo tinklų gali padėti sutelkti išteklius, naudoti įvairias lanksčias sistemas ir sumažinti diegimo išlaidas;

54.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 5G veiksmų planą regionuose ir miestuose laiku imantis nuoseklių ir įtraukių veiksmų, siekiant skatinti tarpsektorines naujoves ir plėtoti ekonominę visos pramonės bendradarbiavimo sistemą;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti skatinti tarpsektorinį, įvairių kalbų 5G ryšio ir tarpvalstybinį sąveikumą ir remti privatumui palankias, patikimas, saugias paslaugas, kadangi pramonė ir plačioji visuomenė tampa vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros savo verslo ir paslaugų teikimo tikslais, ir atsižvelgti į ekonomines ir geografines nacionalines aplinkybes, kaip į sudedamąją bendros strategijos dalį;

56.  ragina dėti daugiau pastangų standartizavimo srityje, siekiant užtikrinti, kad Europa būtų lyderė nustatant technologinius standartus, pagal kuriuos turi būti sudaromos sąlygos diegti 5G tinklus ir paslaugas; mano, kad Europos standartizacijos institucijos šiame procese turėtų vaidinti ypatingą vaidmenį; pažymi, kad kiekvienas sektorius, tvirtai siekdamas nustatyti bendrus standartus, kurie galėtų tapti pasauliniais standartais, turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės valdomais procesais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei Europos standartizaciją;

57.  pabrėžia, kad 5G technologija turi potencialo iš pagrindų pakeisti prieigą prie turinio ir jo sklaidą bei gerokai sustiprinti vartotojo patirtį, kartu sudarydama sąlygas naujoms kultūrinio ir kūrybinio turinio formoms kurtis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į būtinybę taikyti veiksmingas kovos su piratavimu priemones ir vadovautis visapusišku požiūriu siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises, kad vartotojams būtų užtikrinti nesudėtingi būdai teisėtam turiniui gauti;

58.  primygtinai ragina aktyviau eksperimentuoti 5G technologijų srityje; remia integruotų sprendimų ir bandymų kūrimą bei skirtingose pramonės šakose vykdomus didelio masto bandomųjų projektų bandymus, kuriais siekiama patenkinti gigabitinės visuomenės paslaugų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamas nelicencijuotas dažnių juostas, siekiant skatinti pramonės eksperimentus; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti konkretų ir patrauklų tikslą kaip pagrindą privačiojo sektoriaus eksperimentams 5G technologijų ir produktų srityje;

59.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos gaires, kurias oficialiai pripažino PSO, siekiant išvengti nesuderinamumo ir susiskaidymo ir užtikrinti nuoseklias belaidžio ryšio tinklo diegimo sąlygas Europos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

60.  pabrėžia, kad siekiant gigabitinės visuomenės raidos, reikia nustatyti aiškias bendras ES taisykles, kurios turėtų būti orientuotos į ateitį ir kuriomis būtų skatinama konkurencija, siekiant skatinti investicijas ir inovacijas ir užtikrinti įperkamumą ir galutinių vartotojų pasirinkimo galimybes; pabrėžia, kad infrastruktūra pagrįsta konkurencija suteikia efektyvaus reguliavimo ir sąžiningos ilgalaikės investicijų grąžos galimybę; ragina valstybes nares supaprastinti administracinę procedūrą prieigai prie fizinės infrastruktūros gauti;

61.  pabrėžia, kad teikiant skaitmenines paslaugas reikia sukurti inovacijoms palankią aplinką, ypač didžiųjų duomenų ir daiktų interneto srityje, plečiant vartotojų pasirinkimą, tuo pačiu didinant pasitikėjimą ir skatinant skaitmeninių paslaugų diegimą, taikant veiksmingas ir supaprastintas taisykles ir sutelkiant dėmesį į naudotojų poreikius ir paslaugų savybes, neatsižvelgiant į paslaugų teikėjo pobūdį;

62.  pabrėžia, kad reikia atidžiai peržiūrėti ir prireikus patikslinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kurie turi būti sutelkti į visas 5G ryšio sritis, kuriais turi būti taikomas įvairių technologijų ir konkurencija paremtas metodas, remiamas reguliavimo tikrumas ir kuo labiau didinama inovacijų ir naudojimo aprėptis, ir į jų tikslus įtraukti kovą su skaitmenine atskirtimi;

63.  ragina Komisiją įvertinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kad būtų nustatytos spragos ir parengtos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų;

64.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti dalyvaujamąją plačiajuosčio ryšio platformą, kad būtų užtikrintas aktyvus viešųjų ir privačiųjų subjektų, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijų, dalyvavimas;

65.  pabrėžia, kad užtikrinta prieiga prie interneto ir garantuotas spartus, patikimas, mažos delsos ir virpėjimo interneto junglumas yra labai svarbūs skaitmeninimo procesams ir turizmo sektoriaus vertės grandinei, taip pat plėtojant ir diegiant transporto technologijas, pvz., sąveikiąsias intelektines transporto sistemas, upių informacijos paslaugas ir geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS);

66.  primena, kad konkurencinga prieiga prie 5G ryšio sprendimų būtų labai naudinga MVĮ; ragina Komisiją išsamiai išdėstyti savo veiksmų planus, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos MVĮ ir startuoliams dalyvauti vykdant eksperimentus 5G technologijų srityje ir užtikrinti jų prieigą prie 5G ryšio dalyvaujamosios plačiajuosčio ryšio platformos;

67.  remia ES lygmens iniciatyvas, pagal kurias būtų užtikrinamas geresnis spektro koordinavimas tarp valstybių narių ir ilga licencijų trukmė, ir taip padidinti investicijų stabilumą ir tikrumą; pažymi, kad visose valstybėse narėse sprendimą dėl šių klausimų reikėtų priimti tuo pačiu metu, kad būtų priimtos privalomos gairės dėl tam tikrų paskirstymo proceso sąlygų, kaip antai spektro paskirstymo, dalijimosi spektru ir bendrai organizuojamų aukcionų rengimo siekiant skatinti transeuropinius tinklus ir struktūras terminai; pažymi, kad kartoms pereinant prie 5G ryšio konkurencingas judriojo ryšio telekomunikacijų rinkų pobūdis Europos Sąjungoje yra itin svarbus;

68.  ragina ES suderinti veiksmus su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU), kad būtų užtikrinta nuosekli ES politika; pabrėžia, kad iki 2019 m. vyksiančios Pasaulio radijo ryšio konferencijos reikėtų nustatyti su 5G ryšiu susijusius Europos spektro suderinimo poreikius po 2020 m., užtikrinant deramą esamų tarnybų, kuriomis iki šiol pasikliaujama, apsaugą ir laikantis WRC-15 priimtų sprendimų;

69.  pabrėžia, kad itin didelio pralaidumo tinklų apibrėžtis, nustatyta Europos elektroninių ryšių kodekse, turėtų atitikti technologinio neutralumo principą, jei tokios technologijos atitinka tinklo paslaugų kokybės reikalavimus, kurių ateityje reikės pramonės ir vartotojų taikomosioms programoms;

70.  prašo Komisijos nustatyti metinę pažangos apžvalgą ir parengti rekomendacijas dėl 5G veiksmų plano bei pranešti Parlamentui apie jų rezultatus;

°

°  °

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1)

OL L 81, 2012 3 21, p. 7.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

(3)

OL L 179, 2013 6 29, p. 1.

(4)

OL L 194, 2016 7 19, p. 1.


AIŠKINAMOJI DALIS

Gigabitinės visuomenės kūrimo sąvoka grindžiama 5G ryšio sprendimų diegimu teikiamomis galimybėmis. 5G ryšys atveria naują skaitmeninio pasaulio etapą, kuriame kuriami nauji didelio našumo tinklai, įskaitant aukštos kokybės ir itin didelio pralaidumo tinklus. Infrastruktūra, kuria suteikiamos naujos junglumo galimybės, tampa svarbiu veiksniu.

Vis dėlto esama tam tikrų 5G ryšio infrastruktūros plėtros sąlygų. Investicijoms palankia reguliavimo aplinka reikėtų sukurti teisinį tikrumą, skaidrumą, lygybę ir supaprastinti taisykles, nes tai – svarbi dabartinių ir būsimų elektroninių ryšių dalis. Infrastruktūra grindžiama konkurencija turėtų apimti visus galimus partnerius kurie konkuruoja dėl investicijų lanksčių, ekonomiškai efektyvių, bendrų investicijų modelių sistemoje. Reikėtų suderinti spektro paskirstymą, kad būtų užtikrintas sprendimų priėmimo ir sprendimų nuoseklumas. Be to, ES lygmeniu reikėtų imtis suderintų veiksmų, kad laikui bėgant būtų valdomas 700 MHz ir 1–100 GHz dažnių prieinamumas. Visos ES valstybės narės turėtų norėti spręsti standartizacijos ir sąveikumo klausimus bendroje sistemoje. Galiausiai, daugelis pramonės šakų turėtų norėti parengti savo veiksmų gaires, kad būtų prisitaikyta prie 5G ryšio junglumui ir ryšiams reikalingų techninių reikalavimų. Visomis 5G ryšio galimybėmis gali būti pasinaudota tik tuo atveju, jeigu bus vystomos partnerystės su „vertikaliosiomis“ pramonės šakomis. Būtina išmokti sistemingiau dirbti pramonės procesų srityje.

Esama tam tikrų svarbių 5G ryšio vystymo veiksnių, pvz., ekonominės naudos ir asmeninės naudos, kurią galima gauti diegiant 5G ryšį, pobūdžio suvokimas. Tokia nauda apima daiktų interneto plėtrą, autonominius automobilius, augimą e. sveikatos ir nuotolinės medicinos srityje (kuris savo ruožtu prisidės prie faktinių esminių permainų sveikatos priežiūros srityje), visiškai naujas mokymo ir mokymosi galimybes, kurias suteikia virtualios tikrovės priemonės švietimo srityje, nauji pramogų modeliai, galimi pažangiųjų miestų pasiekimai ir naujos ūkininkavimo skaitmeninės galimybės. 5G ryšio diegimas sudarys sąlygas naujiems produktams ir paslaugoms, kurie visi bus patogesni vartotojui ir pritaikyti žmonių poreikiams, kad būtų padidintas vartotojų pasitenkinimas. Augimas – tai paklausos varomoji jėga. Dėl paklausos investicijos į 5G ryšį laikui bėgant taps pelningesnės ir bus užtikrintas deramas investicijų grąžos lygis.

Akivaizdu, kad nors naujos infrastruktūros galimybės, šios infrastruktūros įtraukumas ir 5G ryšio paklausa pakeis visuomenės požiūrį, tam taip pat prireiks naujų įgūdžių. Dėl to diegiant 5G ryšį taip pat reikėtų atsižvelgti į švietimo aspektą.

ryšys Europai suteikia puikią galimybę iš naujo atrasti telekomunikacijų pramonės aplinką. Šiuo metu stovime jaudinančių pokyčių kryžkelėje. Tikiuosi, kad visa ES pramonė pradės įgyvendinti plataus užmojo 5G ryšio technologijos plėtrą ir diegimo veiksmų gaires.

Komisija pasiūlė tinkamai parengtą darbotvarkę, tvarkaraštį ir konkrečias priemones. Artimiausiu laiku turi būti patvirtintas Europos elektroninių ryšių kodeksas. Vis dėlto būtina, kad visi suinteresuotieji subjektai bendradarbiautų vykdant šį procesą. Valstybės narės turi norėti dalyvauti aiškiuose, bendruose ir suderintuose sprendimų priėmimo procesuose. Jeigu laiku nebus priimti nacionaliniai plačiajuosčio ryšio planai, nebus įmanoma teikti investicijų ir kurti technologijų ir sprendimų, visų pirma šviesolaidžio skaidulų naudojimo sprendimų 5G ryšio srityje. Jeigu ES WRC diskusijose nedarys aktyvaus ir nuolatinio spaudimo, bus sudėtinga priimti tinkamus sprendimus dėl GZh dažnių prieinamumo. Jeigu Komisija, valstybės narės, verslo atstovai ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija nebendradarbiaus, neteksime galimybės suderinti spektro paskirstymo procesą. Jeigu ES institucijos, vyriausybės ir vietos bei regioninės valdžios institucijos nebendradarbiaus, nebus įmanoma investuoti į įtraukią infrastruktūrą, kurioje visiems, įskaitant atokių ir kaimo vietovių gyventojus, būtų visapusiškai prieinami 5G ryšio itin didelio pralaidumo tinklai. Jeigu naujoje DFP nebus numatytas tinkamas visuomenės dalyvavimas ir 5G veiksmų plano nacionalinis ir ES finansavimas nuo ir po 2020 m., bus sudėtinga pasiekti bet kurį pirmiau nurodytą tikslą.

Svarbu, kad iki 2025 m. būtų išanalizuotos ir atitinkamai įvykdytos visos visapusiško 5G ryšio diegimo sąlygos.

Taip pat svarbu, kad visų suinteresuotųjų subjektų veiksmai būtų suderinti, kad būtų pasiekti 5G ryšio tikslai. Akivaizdu, kad, jeigu visos 5G veiksmų plano priemonės ir veiksmai bus sėkmingai įgyvendinti, Europos ekonomika ir visi Europos piliečiai gaus didelę naudą.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (23.3.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl interneto junglumo siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos. Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys

(2016/2305(INI))

Nuomonės referentas: Antonio López-Istúriz White

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad ši iniciatyva yra trijų strateginių junglumo tikslų, kuriuos Europos Komisija užsibrėžė pasiekti iki 2025 m., dalis ir kad tinkamos ekosistemos sukūrimas siekiant sukurti tvirtą Europos gigabitinę bendruomenę laiku įdiegus 5G technologijas ir valstybėms narėms įvykdžius universaliųjų paslaugų įsipareigojimą yra įtraukiausias ir veiksmingiausias būdas bendrajai skaitmeninei rinkai įgyvendinti, kadangi didelės spartos plačiajuostis ryšys gali sumažinti skaitmeninę takoskyrą ir paskatinti visuotinį augimą, ypač kaimo vietovėse, joms suteikiant priemonių dalyvauti daiktų interneto amžiuje tokia pat sparta kaip ir miestuose – tai suteiks galimybę padidinti daugybės jutiklių ir įvairiausių prietaisų junglumo galimybes ir energijos vartojimo efektyvumą;

2.  primena, kad turi būti panaikinta skaitmeninė takoskyra, t. y. galimybių prisijungti prie interneto skirtumai tarp kaimo vietovių ir metropolinių rajonų, tarp didelių ir mažų įmonių, tarp žmonių iš įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių ir tarp įvairių kartų atstovų;

3.  ypač pabrėžia, kad ES negali praleisti galimybės prie plačiajuosčio ryšio prijungti kaimo vietoves, kurių dauguma pagal Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus yra nuo jo atskirtos: plačiajuosčiu ryšiu naudojasi 71 proc. Europos namų ūkių, iš kurių tik 28 proc. yra kaimo vietovėse, prieigą prie judriojo plačiajuosčio ryšio (4G ir kt.) turi 86 proc. Europos namų ūkių ir tik 36 proc. jų yra kaimo vietovėse;

4.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visapusišką šių technologijų poveikį ekonomikai ir nepraleisti galimybių, turėtų būti pridėtas ketvirtasis tikslas: panaikinti skaitmeninę takoskyrą ir užkirsti kelią naujų takoskyrų atsiradimui; tuo tikslu valstybės narės ir Komisija turėtų ištirti finansavimo galimybes siekiant padėti pagrindinėms socialinėms ir ekonominėms varomosioms jėgoms (mokykloms, universitetams, viešojo administravimo institucijoms) naudotis ne mažesnės kaip 100 Mbps atsisiuntimo spartos interneto ryšiu ir didelės spartos duomenų išsiuntimo ryšiu, pasižyminčiu trumpa delsa ir nepertraukiama aprėptimi;

5.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pramone siekiant, kad būtų savanoriškai parengtas bendras tvarkaraštis, pagal kurį iki 2018 m. pabaigos būtų įgyvendintas ankstyvasis 5G tinklų diegimo etapas, kuriam pasibaigus iki 2020 m. pabaigos Europoje bus pradėta teikti visiškai komercines 5G paslaugas;

6.  apgailestauja dėl padėties, susidariusios dėl lėtos ES reakcijos į 4G, palyginti su kitais pasaulio regionais, kurie ėmėsi lyderių vaidmens ir dabar gauna visą su tuo susijusią naudą;

7.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu efektyviai reaguoti ankstyvuoju 5G diegimo etapu, kad būtų padidintas Europos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumas, kadangi Europos pramonė galėtų gauti labai daug naudos, jei taptų pasauline lydere ruošdama dirvą šios technologijos diegimui;

8.  mano, kad tam pasiekti būtina visapusiška europinė strategija, o politika ir taisyklės turi būti orientuotos į išorę ir į ateitį ir jomis turi būti skatinamos investicijos ir inovacijos, taikant rinka pagrįstą požiūrį, kuriuo būtų užtikrinama tinkama aplinka investicijoms, kurioje skatinama konkurencija, kartu su protinga mokesčių politika, kuria remiamas 5G diegimas, kartu pripažįstant, kad konkurencija yra pagrindinis investicijų variklis, kuris savo ruožtu paskatins inovacijas ir naujas paslaugas bei galiausiai padės sukurti modernizuotą europinę infrastruktūrą, kuri naudinga vartotojui, ir kad ilgesnė spektro licencijų trukmė bus labai svarbi siekiant užtikrinti reikiamas investicijas į naująją infrastruktūrą, reikalingas 5G tinklams paremti;

9.  pažymi, kad diegiant ryšio infrastruktūrą galimos didelės išlaidos, apimančios administravimo, planavimo, leidimų išdavimo išlaidas ir galbūt šiuo atveju išlaidas nekilnojamajam turtui, visų pirma vietos ir mažoms bei vidutinėms paslaugų teikimo įmonėms, ir pripažįsta Komisijos pasiūlymą dėl„WiFi4EU“, kuriuo suinteresuotoms vietos valdžios institucijoms būtų suteikta finansavimo galimybė, padedanti užtikrinti nemokamą „Wi-Fi“ ryšį viešuosiuose pastatuose, sveikatos įstaigose, parkuose ir viešosiose aikštėse ir aplink juos; mano, kad valstybėse narėse 5G ir skaitmeninės politikos strategijos turi būti suderintos su nacionalinio ir vietos lygmens planavimo politika, kad būtų užtikrintas skubus ir nebrangus mažos aprėpties tinklų diegimas;

10.  pabrėžia palydovinio ryšio, kurį papildytų Europos antžeminis optinis skaidulinis tinklas, svarbą užtikrinant visuotinę prieigą prie 5G technologijos, ypač atokiuose regionuose;

11.  teigiamai vertina Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą – plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai skirtą fondą, kuriame galės dalyvauti nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos bei privatūs investuotojai ir kurį naudojant bus toliau siekiama pritraukti infrastruktūros investicijų į pakankamai paramos negaunančius mažiau apgyvendintus regionus, kaimo vietoves ir atokius regionus;

12.  pabrėžia, kad plėtojant 5G technologijas reikia taikyti nuoseklų europinį ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantį požiūrį, nes norint sukurti perspektyvią vidaus rinką 5G standarto produktams ir paslaugoms reikia išsamaus koordinavimo;

13.  pabrėžia, kad labai svarbu laiku priimti Europos elektroninių ryšių kodeksą, kad telekomunikacijų paslaugų teikėjams būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir nuspėjamumas; pabrėžia, kad Europos elektroninių ryšių kodeksas turėtų padėti skatinti (infrastruktūros) konkurenciją;

14.  ragina Komisiją įvertinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kad būtų nustatytos spragos ir parengtos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų;

15.  ragina Komisiją parengti plataus užmojo ir nuoseklią 5G technologijos finansavimo strategiją, kurioje būtų išnaudotas visas galiojančių programų, kaip antai „Horizontas 2020“, ESIF ir EITP, potencialas ir sinergija, kuria būtų skatinamos privačios investicijos, įskaitant konkretų rizikos kapitalą ir konsorciumus, ir kurioje būtų ištirti kiti šaltiniai, kaip antai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė IRT sektoriuje, pvz., partnerystė 5G srityje, siekiant kad būtų remiami junglumo projektai ir technologijų srities moksliniai tyrimai, kurie galėtų padėti sumažinti skaitmeninę takoskyrą ir išlaikyti bei stiprinti 5G veiksmų plano finansavimą pagal kitą 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą;

16.  atsižvelgdamas į tai, ragina operatorius daugiau investuoti į infrastruktūrą siekiant pagerinti interneto ryšį, ypač nepakankamai išsivysčiusiose kaimo vietovėse, ir išplėsti 5G aprėptį, turint mintyje tai, kad, Komisijos apskaičiavimu, reikalingos 500 mlrd. EUR investicijos šiai technologijai įdiegti ir ryšio užtikrinimo tikslams pasiekti ir kad tikėtina, jog pritrūks 155 mlrd. EUR investicijų;

17.  pabrėžia tai, kad valstybės narės turi taikyti ES mastu suderintas taisykles dėl naujo dažnių spektro paskyrimo 700 MHz dažnių juostoje, skirtoje belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms, ir kad reikia parengti ES koordinuotą dažnių spektro politiką, pagal kurią būtų suteikiamos pakankamai ilgos trukmės licencijos siekiant, kad investicijų grąža būtų labiau nuspėjama, ir kartu sukurti lanksčią licencijų suteikimo sistemą, skatinančią bendrą atitinkamo aukštesnio dažnio spektro naudojimą ir būsimų prietaikų kūrimą;

18.  pabrėžia, kad susitarimas dėl visų didesnio ir mažesnio nei 6 GHz dažnio spektro juostų harmonizavimo yra strategiškai svarbus 5G diegimui ir jis turi būti pasiektas iki 2017 m. pabaigos, kad 5G technologijai reikalingas laikinas spektro juostas būtų galima naudoti dar prieš 2019 m. vyksiančią Pasaulinę radijo ryšio konferenciją (PRRK-19);

19.  pabrėžia, kad, nors žemesnio dažnio juostos, pavyzdžiui, 700MHz, gali aprėpti didesnes judriojo ryšio bokšto zonas ir padėti užtikrinti platesnę sklaidą kaimo vietovėse, vien šio dažnio juostos nesuteiks galimybių naudoti plačiajuosčio ryšio prietaikų, todėl remia Komisijos koordinuotą poziciją už dažnių perskirstymą ultraaukšto dažnio (UHF) radijo dažnių juostoje (300 MHz–3 GHz) ir už jos ribų;

20.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti spartų daiktų interneto įsisavinimą, labai svarbu nustatyti atvirus ir sąveikius 5G tinklų ir 5G naudojančių daiktų interneto prietaisų standartus, ir ragina visas atitinkamas suinteresuotąsias šalis iš viešojo ir privačiojo sektorių, kaip antai gamintojus, operatorius, reguliuotojus ir mokslo bendruomenę dirbti ta kryptimi siekiant, kad pramonės įmonės plačiai pripažintų ir taikytų būsimų 5G tinklų standartus;

21.  mano, kad tvirtai siekiant nustatyti bendrus standartus, kurie galėtų tapti visuotiniais standartais turėtų būti skatinama principu „iš apačios į viršų“ grindžiama sistema ir kiekvienas sektorius turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės procesais;

22.  primena, kad reikia toliau didinti visuomenės informuotumą apie interneto naudojimo privalumus piliečiams ir įmonėms, nes internetas suteikia daugiau ekonominių ir socialinių galimybių ir yra priemonė, galinti padėti skatinti įtrauktį ir sukurti daugiau galimybių mažiau išsivysčiusiems Sąjungos regionams; taip pat primena, kad daugelyje sektorių verslo modeliams bus naudingi su 5G technologija susiję pokyčiai, nes padidės efektyvumas, bus sudarytos sąlygos naujoms aukštos kokybės paslaugoms kurti, sujungtos naujos pramonės šakos, remiama telekomunikacijų tinklų operatorių ir vertikalų pramonės šakų partnerystė ir galiausiai pagerinta vis daugiau išmanančių ir vis reiklesnių vartotojų patirtis;

23.  atkreipia dėmesį į vis dar neįsivaizduojamas debesijos technologijų, didžiųjų duomenų ir daiktų interneto teikiamas galimybes skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir gerinti visų piliečių gyvenimą, jeigu patikimas ryšys pasieks kiekvieną vietovę;

24.  žino, kad 4G tinklų pralaidumas yra per mažas laukiant už kelerių metų ateinančios junglumo bangos, kai bus milijonai įvairiausių prijungiamų įrenginių (pvz., aparatų, robotų, bepiločių orlaivių, automobilių, nešiojamųjų prietaisų, įtaisų ir jutiklių), taip pat reiškia susirūpinimą, kad neturėdama modernių skaitmeninių tinklų ir infrastruktūros, užtikrinančios aukštos kokybės ir spartų fiksuotąjį ir judrųjį ryšį, ES kyla pavojus atsilikti nuo kitų regionų pritraukiant investicijas ir išsaugant žinias ir dėl to gali būti prarandamas konkurencinis pranašumas; ragina aktyviau plėtoti skaitmeninius tinklus ir infrastruktūrą, ypač kaimo vietovėse;

25.  mano, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra būtinas, norint išvengti atskirties ir siekiant panaikinti skaitmeninį neraštingumą ir tolesnę skaitmeninę takoskyrą, ir kad tai turėtų būti daroma pasitelkiant tiek formalųjį, tiek neformalųjį švietimą, t. y. viena vertus bendradarbiaujant su organizacija „EIT Digital“ reikėtų parengti mokymo programas, kuriose atsižvelgiama į geriausią valstybių narių praktiką, kita vertus šią iniciatyvą turėtų papildyti pilietinės visuomenės parama, pabrėžiant galimybių naudotis technologijomis suteikimo švietimo tikslais svarbą;

26.  pabrėžia, kad svarbu, jog įmonės būtų susietos su perėjimu prie gigabitinės visuomenės; remia tikslą užtikrinti infrastruktūra grindžiamą konkurenciją, siekiant skatinti investicijas į našesnį tinklą; pabrėžia nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį vykdant priežiūrą diegimo ir komercinio naudojimo pradžios etapais;

27.  atkakliai tvirtina, kad būtina ne tik paspartinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas 5G technologijos srityje, bet ir plėtoti veiksmingesnius būdus greitai pateikti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus rinkai;

28.  dar kartą pakartoja savo įsitikinimą, kad skubiai reikia imtis Europos standartų nustatymo, kad būtų užkirstas kelias susiskaidymui 5G technologijos srityje ir kad nebūtų trukdoma sąveikumui, pabrėždamas, kad Europa turėtų išlaikyti pagrindinį vaidmenį tarptautinėje sistemoje ir kad Europos standartai, parengti aktyviai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, turėtų būti skatinami tarptautiniu lygmeniu; taip pat dar kartą pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad pirminiai pasauliniai 5G standartai būtų sukurti iki 2019 m. pabaigos, tuo būdu leidžiant laiku pradėti 5G komercinį įgyvendinimą;

29.  primena, kad reikia toliau didinti visuomenės informuotumą apie interneto naudojimo naudą piliečiams ir įmonėms, nes internetas suteikia daugiau ekonominių ir socialinių galimybių ir yra priemonė, galinti padėti skatinti įtrauktį ir sukurti daugiau galimybių mažiau išsivysčiusiems Sąjungos regionams;

30.  pabrėžia tai, kad, anot Komisijos, pagal 5G technologijos diegimo veiksmų planą visoje ES „būtų galima sukurti du milijonus darbo vietų“, ir tai galėtų padėti stiprinti Europos ekonomiką ir kovoti su dideliu nedarbu, ypač jaunimo nedarbu;

31.  ragina neapsiriboti vien tik ekonominiais rodikliais vertinant technologijos poveikį ir sudaryti pilnesnį vaizdą įtraukus socialinius ir ekonominius rodiklius;

32.  pažymi, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis nuo ES institucijų iki valstybių narių ir Europos regionų, nuo privataus sektoriaus ir pramonės iki pilietinės visuomenės, pirmiausia pripažįstant konkrečius pilietinės visuomenės subjektų poreikius, susijusius su jų finansine padėtimi ir personalo formavimu, siekiant parengti bendrą ir visuotinai palaikomą viziją, paremtą mintimi, kad skaitmeninės technologijos ir skaitmeninis ryšys teikia galimybių kurti geresnį gyvenimą visiems;

33.  rekomenduoja Komisijai rengti metinę pažangos apžvalgą ir rekomendacijas dėl 5G veiksmų plano ir pranešti Parlamentui apie jų rezultatus;

34.  pakartoją savo įsitikinimą, kad tvirtesnė ir dinamiškesnė vidaus rinka gali būti sukurta tik užtikrinant tvirtą ir tvarų augimą ir padidinant užimtumą, o klestinčios bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas yra greičiausias būdas siekti augimo ir kurti naujas ir kokybiškas darbo vietas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Nicola Danti, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Philipp Albrecht, Pascal Arimont, David Coburn, Edward Czesak, Arndt Kohn, Julia Reda, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic

ECR

Edward Czesak, Vicky Ford, Ulrike Trebesius, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

ENF

Marcus Pretzell

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Lara Comi, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen, Ivan Štefanec, Mihai Ţurcanu

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Arndt Kohn, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

3

-

EFDD

David Coburn, Robert Jarosław Iwaszkiewicz

ENF

Mylène Troszczynski

2

0

VERTS/ALE

Jan Philipp Albrecht, Julia Reda

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (12.4.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Interneto junglumas siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys

(2016/2305(INI))

Nuomonės referentas: Kosma Złotowski

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“, kuriuo siekiama stiprinti Europos skaitmeninę ekonomiką ir konkurencingumą atsižvelgiant į bendrąją skaitmeninę rinką;

2.  atkakliai tvirtina, kad dabartinėse tarptautinėse technologijų lenktynėse būtina sukurti dinamišką Europos gigabitinę bendruomenę tam, kad būtų išsaugotas ES konkurencingumas ir gerovė, taip pat tam, kad būtų išlaisvintas inovacijų ir transformacijos potencialas transporto sektoriuje;

3.  nurodo, jog tam, kad Europos transporto sektorius išliktų konkurencingas, jis turės sparčiai prisitaikyti prie naujų globalizacijos, kintančių judumo modelių, skaitmeninimo ir vartotojų lūkesčių keliamų iššūkių; sutinka su tuo, jog siekiant, kad transporto ir turizmo sektoriuose būtų plėtojami esami ir kuriami nauji ir novatoriški verslo modeliai, sukuriama ekonominių ir socialinių galimybių, kartu skatinant įtrauktį ir sukuriant galimybių mažiau išsivysčiusiems ES regionams, būtina diegti 5G tinklus; šiuo atžvilgiu primena, kad reikia toliau didinti visuomenės informuotumą apie interneto naudojimo naudą keleiviams;

4.  pabrėžia, jog tam, kad vyktų transporto ir turizmo paslaugų skaitmeninimo procesas, būtų diegiama integruotojo bilietų pardavimo sistema ir plačiai naudojamos naujoviškos keleiviams ir prekėms vežti skirtos transporto priemonės, kaip antai vis išmanesni ir autonomiškesni automobiliai ar bepiločiai orlaiviai, labai svarbu veiksmingai išnaudoti itin didelio pralaidumo ir nenutrūkstamų interneto tinklų, įskaitant tarpvalstybinius tinklus, galimybes; pažymi, kad 5G tinklai taip pat galėtų prisidėti prie naujų pramogų modelių kūrimo, kartu įvairinant ES turizmo pasiūlą ir didinant jo patrauklumą; pažymi, kad 5G ryšys sudarys sąlygas teikti naujas kokybiškas paslaugas ir pagerins keleivių patirtį, pvz., skaitmeninių paslaugų naudotojams, kurie naudojasi internetinėmis platformomis, susijusiomis su transporto ir turizmo paslaugomis;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie 5G ryšio diegimą, ES atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir kai kurių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad, kaip matyti iš turimų duomenų, nė viena iš 28 valstybių narių nepasiekė skaitmeninės darbotvarkės tikslo užtikrinti 100 proc. didelės ir itin didelės spartos ryšio aprėptį; pažymi, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse vidutiniška naujos kartos prieigos aprėptis yra mažesnė nei 25 proc.;

6.  apgailestauja dėl to, kad dabartinė 4G karta vis dar atsilieka nuo numatomo diegimo, ypač kaimo vietovėse; pažymi, kad Komisijos 5G infrastruktūros diegimo veiksmų planu reikėtų suteikti priemones, kuriomis būtų išvengta praeities klaidų;

7.  mano, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) ir jų vystymo sparta turėjo didžiulį poveikį ne tik ekonomikai, bet ir visai visuomenei; mano, kad IRT ir skaitmeninės technologijos suteikia dideles galimybes, nes jomis galima pagerinti žmonių prieigą prie viešųjų paslaugų, pvz., transporto; vis dėlto mano, kad svarbu nepamiršti didelių ir neišvengiamų problemų, kurias pažanga šiose srityse kelia visai visuomenei, ypač darbo organizavimo, darbuotojų teisių ir žmonių saugumo srityje;

8.  ragina valstybes nares apsvarstyti 5G veiksmų planą, kaip gaires, kuriomis siekiama sukurti Europos elektroninių ryšių kodeksą, ypač susijusį su bendradarbiavimu spektro valdymo srityje ir tolesnėmis investicijomis į tinklo infrastruktūrą; pabrėžia, kad bet kokia didelė pažanga kuriant Europos gigabitinę visuomenę įmanoma, tik jei visose valstybėse narėse bus pakankamai daug investuojama į tinklų infrastruktūrą, kad būtų užtikrinta tvirta, saugi ir patikima visų transporto priemonių skaitmeninė infrastruktūra, neatsižvelgiant į jų dydį ar vietą; abejoja, ar finansavimo modelių, grindžiamų vien arba daugiausia investiciniais fondais, pakaks infrastruktūrai pagerinti, kai reikia, arba padėti užpildyti esamas tinklų infrastruktūros išsivystymo lygio spragas ir pašalinti didelio pajėgumo interneto ryšių prieinamumo skirtumus pasienio, atokiose ir atokiausiose vietovėse bei ne miesto vietovėse;

9.  skatina teikti didesnį finansavimą plataus užmojo ir nuoseklios 5G finansavimo strategijos diegimui ir visapusiškam dabartinių fondų potencialo ir sąveikos išnaudojimui, kad būtų skatinamos naujos investicijos; palankiai vertina Europos plačiajuosčio ryšio tinklų fondą ir ragina Komisiją užtikrinti, išsaugoti ir toliau plėtoti 5G ryšio veiksmų plano finansavimą pagal kitą 2020–2027 m. DFP;

10.  mano, kad pagrindinė tinklų infrastruktūros kūrimo priemonė yra sąžiningos ir veiksmingos konkurencinės aplinkos užtikrinimas; pažymi, kad visi prieinami dažnių diapazonai turi būti efektyviai naudojami; atkreipia dėmesį į 5G-PPP (viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės) iniciatyvos svarbą ir būtinybę nedelsiant surasti naujų privačiųjų investicijų šaltinių, siekiant remti tiek ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, tiek naujas inovacijų galimybes transporto ir turizmo srityse;

11.  ragina aktyviau naudoti sanglaudos politikos lėšas, siekiant užtikrinti didesnį ryšio vientisumą Europos regionuose; pabrėžia, kad reikia kurti ne tik pasiūlos, bet ir paklausos paskatas, kad būtų didinamas piliečių susidomėjimas transporto ir turizmo paslaugomis pasitelkiant 5G ir skatinamas naudojimasis jomis; pritaria pagrindiniams tikslams skatinti interneto junglumą siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos; pažymi, kad naudinga laikytis technologijų neutralumo principo, kuris gali padėti kuo labiau padidinti inovacijų aprėptį, infrastruktūros konkurenciją ir sumažinti išlaidas naujų transporto technologijų ir infrastruktūros srityje;

12.  ragina Komisiją, kuriant Europos gigabitinę visuomenę, daugiau dėmesio skirti duomenų privatumui, kibernetiniam saugumui ir kibernetiniams nusikaltimams ir jų ypatumams transporto sektoriuje; pažymi, kad pažanga šioje srityje įmanoma tik suteikus pirmenybę suskaitmenintų transporto sistemų naudotojų apsaugai ir kartu nustačius tų technologijų valdymo taisykles, kad rinkoje būtų išvengta konfliktų, susijusių su konkurencingumu;

13.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę patikslinti 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius ir remiantis valstybės pagalbos taisyklėmis, nuostatas siekiant palengvinti sparčiojo interneto tinklų kūrimą ir ypatingą dėmesį teikti SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams dėl jų atokumo ir išlaidų, susijusių su 5G atitinkančio tinklo infrastruktūromis;

14.  prašo Komisijos užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė sudarytų savo tinklo žemėlapį tam, kad būtų galima nustatyti skaitmeninės atskirties zonas, siekiant užtikrinti bendrą 5G tinklo aprėptį;

15.  rekomenduoja Komisijai dėti visas pastangas siekiant užtikrinti Europos gigabitinę visuomenę laikantis ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principo;

16.  atkreipia dėmesį į tankaus tinklo infrastruktūrą, kuri reikalinga norint užtikrinti 5G tinklo didelio pralaidumo ir mažos delsos poreikius; atkreipia dėmesį į naudą, kurios galima gauti derinant naujos tinklų infrastruktūros kūrimo pagal 5G standartą projektus ir planus su jau suplanuota valstybių narių kelių ir geležinkelių maršrutų statyba ir modernizavimu, taip pat miesto infrastruktūros projektais, pvz., susietųjų ir autonominių transporto priemonių galimybėmis gerinti judumą miesto aplinkoje; sutinka, kad toks racionalus statybos darbų derinimas leis sutaupyti išteklių, padaryti tuos darbus perspektyvesnius ir pagreitinti sparčiojo interneto infrastruktūros kūrimą ir teikimą;

17.  pabrėžia tai, kad tankesniems tinklams, kuriuose naudojama daugiau spinduliuotę skleidžiančių prietaisų, turi būti atlikti tinkami bandymai ir turi būti suteiktas leidimas, nes negalima leisti kelti jokio pavojaus visuomenės sveikatai;

18.  atkreipia dėmesį į galimybę ES miestuose kurti tokias paslaugas, kaip antai pažangus kelių eismo valdymas su tikralaikės informacijos, stovėjimo ir rinkliavos sistemomis; ragina operatorius daugiau investuoti į infrastruktūrą, kad būtų pagerintas junglumas ir padidinta 5G aprėptis visose ES vietovėse – miesto, periferinėse ir kaimo vietovėse;

19.  pabrėžia, kad kartu su 5G plėtra visuotinis daiktų interneto naudojimas turės, be viso kito, didžiulį poveikį krovinių vežimui ir logistikai, įskaitant pašto veiklą ir apskritai fizinius mainus (laiškais ir siuntiniais);

20.  pažymi, kad į tinklą sujungtos transporto priemonės yra nuosekliai saugesnės (mažiau avarijų), ekologiškesnės (mažiau išmetamųjų dujų) ir jos prisideda prie nuspėjamesnių kelionės modelių; todėl pritaria idėjai nustatyti ES lygmens tikslą, kad visose ES rinkoje esančiose transporto priemonėse būtų įdiegtas 5G ryšys ir intelektinės transporto sistemos įranga; tvirtai remia tikslą įdiegti 5G ryšį bazinės stoties tinklo greitosios medicinos pagalbos automobiliuose ir kitose pagalbos tarnybų transporto priemonėse (policijos automobiliuose, ugniagesių automobiliuose), kad per intervencijas būtų užtikrinta nuolatinė ir nepertraukiama aprėptis;

21.  labai palaiko pastangas iki 2025 m. užtikrinti galimybę naudotis 5G tinklu įvairiarūšio vežimo srityje, remiantis viešojo transporto tinklais, susietais su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP) ir transeuropiniais transporto tinklais (TEN-T), ir tikisi, kad bus užtikrinta prieiga visoje ES, tiek miesto, tiek kaimo vietovėse ir pagrindiniuose turizmo centruose ir objektuose;

22.  pažymi, kad interneto technologijos ir daiktų internetas atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik kuriant įvairiarūšę, vartotojui patogią ir saugią infrastruktūrą ir transporto paslaugas, bet ir kuriant transporto priemonėse diegiamas „e-Call“ technologijas; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visus įvairių sektorių, pvz., elektronikos, telekomunikacijų, transporto ir turizmo sektorių, sąveikos elementus;

23.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą „WIFI4EU“; pažymi, kad viešai prieinama ir nemokama prieiga prie belaidžio vietinio tinklo strateginėse viešose vietose, pvz., transporto mazguose, gali suteikti visiems ES piliečiams vienodas galimybes prieiti prie suskaitmenintų priemonių ir jomis naudotis;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti iniciatyvas, panašias į programą „WiFi4EU“, kad visi keleiviai būtų skatinami naudoti naujas technologijas, neatsižvelgiant į jų socialines ir ekonomines aplinkybes arba amžių, siekiant panaikinti bet kokią žmonių ir (arba) kartų skaitmeninę atskirtį; atkreipia dėmesį į tai, kokią pridėtinę vertę šie pokyčiai turės turizmo sektoriuje didinant Europos patrauklumą įmonėms ir lankytojams;

25.  pabrėžia, kad užtikrinta prieiga prie interneto ir garantuotas spartus, patikimas, mažos delsos ir virpėjimo interneto junglumas yra labai svarbūs skaitmeninimo procesams ir turizmo sektoriaus vertės grandinei, taip pat plėtojant ir diegiant transporto technologijas, pvz., sąveikiąsias intelektines transporto sistemas, upių informacijos paslaugas ir geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS);

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad kuriant pirmiau nurodytas sistemas bus skatinamas tiek judumo, tiek transporto skaitmeninimo ir automatizavimo procesas, kuris, savo ruožtu, užtikrins didesnį saugumą, optimalesnį išteklių naudojimą, leis geriau išnaudoti esamus pajėgumus, padidins našumą, prieinamumą ir energijos taupymą, pagerins aplinkos apsaugos veiksmingumą ir MVĮ konkurencingumą turizmo sektoriuje; pripažįsta, kad atsižvelgiant į platesnio masto skaitmeninimo procesą Europos pramonėje, daugelis įmonių turi savo transformacijos strategijas pagrįsti judumu, suteikiant dideles galimybes MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms transporto sektoriuje; šį vystymą reikėtų remti;

27.  atkreipia dėmesį į patikimos ir nepertraukiamos 5G aprėpties naudą kelių eismo saugumui suteikiant galimybę naudoti susietas ir skaitmenines sunkiųjų krovininių transporto priemonių kontrolės priemones, pvz., pažangiuosius tachografus ir e. dokumentus.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Kateřina Konečná, Matthijs van Miltenburg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg

ECR

Jacqueline Foster, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Peter van Dalen

EFDD

Daniela Aiuto

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, István Ujhelyi, Janusz Zemke, Claudia Țapardel

Verts/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

2

-

EFDD

John Stuart Agnew, Peter Lundgren

3

0

GUE/NGL

Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Jiří Maštálka

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (23.3.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

Interneto junglumas siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys

(2016/2305(INI))

Nuomonės referentas: Andrew Lewer

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kalbant apie prieigą prie 4G ryšio technologijos ir planus, susijusius su 5G ryšio technologijos įsisavinimu, ES atsilieka nuo Šiaurės Amerikos bei kai kurių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių; mano, kad Europa turi daug nuveikti, siekdama pasivyti pirmaujančius, nes 2015 m. per 75 proc. JAV gyventojų galėjo naudotis 4G ryšiu, palyginti su 28 proc. ES gyventojų; taip pat yra susirūpinęs, jog pagal šios pramonės šakos prognozes numatyta, kad iki 2022 m. bus per 110 milijonų 5G abonentų Šiaurės Amerikoje, palyginti tik su 20 milijonų Vakarų Europoje; yra susirūpinęs dėl to, kad nė viena iš 28 valstybių narių nepasiekė Skaitmeninės darbotvarkės tikslo užtikrinti 100 proc. didelės ir itin didelės spartos ryšio aprėptį; pažymi, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse vidutiniška naujos kartos prieigos aprėptis yra mažesnė nei 25 proc.;

2.  mano, kad 5G ryšys yra daugiau nei tolesnės plačiajuosčio ryšio technologijų raidos dalis, nes naujos kartos visuresio itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra neapsiribos esamais belaidės prieigos tinklais; atkreipia dėmesį į tai, kad šie pokyčiai galėtų palaikyti procesų transformaciją įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir sudaryti galimybę gyventi, mokytis ir dirbti bet kurioje Europos vietoje; mano, kad geresnis interneto junglumas gali prisidėti prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, teritorinės ir socialinės sanglaudos ir konkurencingumo Europoje, kartu skatinant lygias galimybes ir lyčių lygybę ir bei žmonių gyvenimo lygio augimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad gigabitinei visuomenei užtikrinti būtinos didžiulės investicijos, ir į iššūkius, su kuriais dėl to susiduria investuotojai, operatoriai ir paslaugų teikėjai, ir į tai, kad turi būti sukurta sinergija su kitomis pramonės šakomis; pažymi, kad per ateinantį dešimtmetį reikės dar 155 mlrd. EUR gigabitiniam junglumui bendrojoje skaitmeninėje rinkoje užtikrinti; pripažįsta, kad, norint sumažinti vieneto kainas vartotojams ir pagerinti paslaugų kokybę bei padidinti jų teritorinę aprėptį, gyvybiškai svarbios papildomos investicijos; pažymi, kad šios pramonės šakos mokslinių tyrimų duomenimis, per 90 proc. vieneto kainos vienam megabaitui sumažėjimo lemia investicijos, o ne nekintamas poveikis (kaip konkurencija); pabrėžia, kad taikant megabaito kainos matavimo vienetą, JAV rinka yra gerokai pigesnė vartotojams nei Europos; mano, kad vidutinių įplaukų iš naudotojo (angl. ARPU) matavimo vienetas gali būti klaidinantis, atsižvelgiant į tai, kad šis vienetas neatspindi didesnės spartos, didesnių duomenų paketų ir neribotos pasiūlos, kuria naudojasi JAV vartotojai;

4.  pabrėžia, kad 5G ryšio tinklų diegimas iš dalies priklausys nuo ES masto įnašų, teikiamų dotacijų ir finansinių priemonių pavidalu; prašo valstybių narių skirti ypatingą dėmesį projektams, kuriais siekiama išplėsti prieigą prie interneto pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; pažymi, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai iš viso skirs 21,4 mlrd. EUR siekiant užtikrinti bendrąją skaitmeninę rinką dabartiniu programavimo laikotarpiu, įskaitant 6 mlrd. EUR didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimui; pripažįsta, kokios svarbios šios viešosios lėšos siekiant Komisijos tikslų, tačiau mano, kad reikės gauti daug daugiau kapitalo iš privačiojo sektoriaus, nes Europoje norima per ateinantį dešimtmetį užsitikrinti 155 mlrd. EUR papildomų investicijų; mano, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai gali būti ypač naudinga retai gyvenamose vietovėse, kuriose į rinką orientuoti sprendimai nėra veiksmingi siekiant visiškos teritorinės aprėpties;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės, vietos ir regioninės valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę pasinaudoti kompleksine dotacijų, mažo rizikingumo finansinių priemonių, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurios prieinamos junglumo projektams įgyvendinti, pasiūla; mano, kad fiksuotojo ryšio tinklams išplėsti ir gigabitiniam junglumui užtikrinti reikalingas geresnis bendradarbiavimas vietos ir regionų lygmenimis tam, kad naudos gavėjams būtų užtikrinti konkurencingi pasiūlymai ir patrauklios kainos, skatinant naujas investicijas; mano, kad būtų vertinga sukurti internetinį išteklių, kuriuo būtų sudaryta galimybė investuotojams į infrastruktūrą peržiūrėti visą galimų finansavimo alternatyvų rinkinį; atkreipia dėmesį į tai, kad sukurtas Plačiajuosčio ryšio fondas, tačiau ragina Europos investicijų banką (EIB) ir Komisiją telkti pastangas siekiant tobulinti esamas programas, pagal kurias remiamas IT sektorius, pvz., programą „Horizontas 2020“, o ne kurti naujas; ragina Komisiją skatinti galimą sinergiją tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ESIF ir kitų ES finansavimo šaltinių;

6.  pripažįsta, kad įplaukos visame telekomunikacijų pramonės sektoriuje mažėja ir kad tai yra didelė problema tolesnėms investicijoms siekiant gigabitinės visuomenės; pažymi, kad sandorių finansavimas yra labai susijęs su akcijų kainomis ir šiuo požiūriu paskolos ir kitos finansinės priemonės gali būti užtikrintos tik tada, kai ilguoju laikotarpiu garantuojama investicijų grąža; taip pat ragina Komisiją nagrinėti, kaip vietos valdžios institucijos ir kiti paslaugų teikėjai gali patekti į rinką, kad teiktų specializuotas paslaugas pagal alternatyvius verslo modelius; mano, kad svarbu užtikrinti esamų investicijų programų grąžą ir, jei reikia, nustatyti paskatų sistemas siekiant sudaryti sąlygas investuotojams remti 5G ryšio sektorių;

7.  ragina Komisiją užtikrinti ir išsaugoti tinkamo lygmens 5G ryšio veiksmų plano finansavimą pagal kitą daugiametę finansinę programą; pažymi, kad valstybėms narėms nenumatyta jokių įpareigojančių reikalavimų 5G ryšio veiksmų plano tikslams įgyvendinti; ragina Komisiją įvertinti nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus, kad būtų nustatytos spragos ir prireikus parengtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų; ragina valstybes nares parengti nacionalinius 5G diegimo veiksmų planus, kurie būtų nacionalinių plačiajuosčio ryšio planų dalis;

8.  ragina Komisiją kuriant naują reglamentavimo sistemą ir ją įgyvendinant atsižvelgti į konkrečias geografines, socialines ir ekonomines visų regionų aplinkybes, kad būtų pasiektas visapusis 5G ryšio diegimas ir kuo labiau padidintas ekonominis šio ryšio poveikis visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad investicijas reikėtų remti politika ir reguliavimo aplinka ir jos neturėtų būti atidedamos dėl pernelyg didelio užmojo viešųjų sistemų, kurios gali pakenkti 5G ryšio diegimui; pažymi, kad įmonėms reikia daugiau tikrumo dėl apimamų technologijų ir patikinimo, kad bendro investavimo procesas bus vykdomas sąžiningai ir atvirai;

9.  ragina Komisiją atlikti tolesnę 5G ryšio technologijos paklausos analizę, turint mintyje, kad ši sritis nėra pakankamai ištirta ir nuomonės dėl jos yra labai skirtingos; pažymi, kad Komisijai pradinį šių klausimų tyrimą atliko technologijų tyrimų konsultacinių paslaugų teikėjas; visų pirma prašo daugiau konsultuotis su mokslininkais ir investuotojais į infrastruktūrą siekiant gauti patikimą būsimos 5G paklausos vaizdą; mano, kad Komisija turėtų atlikti ir paskelbti literatūros apžvalgą, kurioje į vieną mokslinį darbą būtų apjungti visi prieinami Europos 5G ryšio paklausos tyrimai; rekomenduoja Komisijai nustatyti, kad būtų rengiama metinė pažangos apžvalga ir rekomendacijos dėl 5G ryšio veiksmų plano, taip pat informuoti Europos Parlamentą apie šio proceso rezultatus;

10.  rekomenduoja, kad Komisija gigabitinės visuomenės plėtros srityje laikytųsi technologinio neutralumo politikos; mano, kad technologijas visų pirma turėtų pasirinkti rinkos dalyviai siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinta reali paklausa; toliau pritaria simetriniam reguliavimui, kuris nevaržytų naujų arba mažesnių įmonių galimybės patekti į rinką; atkreipia Komisijos dėmesį į skaidrių konkurencijos procesų svarbą visais 5G ryšio technologijos kūrimo ir diegimo etapais;

11.  mano, kad plataus užmojo tikslai, kuriuos 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbė Komisija, nebus pasiekti neįgalinus valstybių narių, nacionalinių reguliavimo institucijų ir regioninių bei vietos valdžios institucijų bei šiems subjektams nebendradarbiaujant; pabrėžia, kad Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) nuomonėje dėl naujosios elektroninių ryšių sistemos atkreipiamas dėmesys į galimą didesnį kišimąsi ES lygmeniu, papildomą biurokratizmą ir mėginimus pakirsti jos nepriklausomumą, todėl prašoma užtikrinti įgyvendinimo efektyvumą; mano, kad, norint pasiekti suderinto 5G ryšio diegimo visose ES valstybėse narėse, reikia atsižvelgti į konkrečias ekonomines ir geografines valstybių narių aplinkybes; atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomos struktūrinės reformos EERRI, kurios, pačios organizacijos aukšto lygio nuomone, galėtų paversti decentralizuota ES agentūra, kurios nuolatiniai darbuotojai pirmininkautų ekspertų darbo grupėms; taip pat atkreipia dėmesį į EERRI nuomonę dėl galimų naujų veto teisių nacionalinių reguliavimo institucijų taisomųjų reguliavimo priemonių atžvilgiu, taip pat į Komisijos pasiūlymą įtraukti įgyvendinimo aktus į naująjį kodeksą, o tai leis taikyti principu „iš viršaus į apačią“ grindžiamas priemones tarpvalstybiniams ginčams spręsti; mano, kad nacionalinės reguliavimo institucijos yra geriausia vieta telekomunikacijų srities sprendimams rengti, įgyvendinti ir peržiūrėti; mano, kad iki šiol EERRI atliko proporcingą vaidmenį užtikrinant suderinimą visoje Europoje ir kad dėl šių reformų kyla rizika, kad bus sutrikdyta ši pusiausvyra;

12.  pakartoja, kad svarbu toliau vykdyti supaprastinimą ES lygmeniu siekiant naujosios elektroninių ryšių sistemos įgyvendinimo; palankiai vertina tai, kad keturios galiojančios direktyvos sujungtos į bendrą ryšių kodeksą; mano, kad supaprastinimas ir išaiškinimas gali tik padėti įmonėms investuoti; taip pat palankiai vertina naujas taisykles dėl skaidrumo, pagal kurias vartotojams glaustos formos dokumente bus pateikiama svarbiausia sutarties informacija; primygtinai ragina valstybes nares ir vietos bei regionines valdžios institucijas imtis vadovaujamo vaidmens siekiant 5G ryšio tinklus diegti laikantis atsakingumo ir įtraukumo principų tuo pačiu metu užtikrinant vartotojų teises;

13.  pabrėžia, kad teikiant finansinę paramą reikėtų siekti geografiškai subalansuoto paskirstymo, atsižvelgiant į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos principą ir į skirtingus IRT infrastruktūros išvystymo lygmenis;

14.  pabrėžia, kad prieiga prie viešųjų e. paslaugų yra svarbi, nes šiuolaikinė ryšių infrastruktūra padeda kurti paslaugas ir taikomąsias programas, kurias naudoja viešojo sektoriaus institucijos, įmonės ir visuomenė; atkreipia dėmesį į universitetų centrų ir mokslinių tyrimų institucijų, kurie turi galimybių tapti partneriais rengiant ir įgyvendinant 5G ryšio tinklo projektus, bendradarbiavimo svarbą tuo pačiu metu didinant sąveiką su programa „Horizontas 2020“; taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į būsimą naujų gebėjimų ir būtinų švietimo pokyčių poreikį, 5G ryšio plėtros įgyvendinimo švietimo aspektai turėtų būti užtikrinami išnaudojant Europos socialinio fondo teikiamas galimybes; pakartoja, kad reikia puoselėti skaitmeninę įtrauktį ir prieigą prie interneto, be kita ko, vyresnio amžiaus asmenims, nes tai yra taip pat itin svarbūs aspektai siekiant aktyvaus pilietiškumo ir socialinės įtraukties;

15.  palankiai vertina tai, kad 25 metų trukmės radijo spektro licencijos suteiks tikrumo investuotojams, įskaitant neseniai pasiektą politinį susitarimą dėl 700 MHz dažnių juostos naudojimo judriajam plačiajuosčiam ryšiui; ragina Komisiją peržiūrėti savo požiūrį į derinimą atsižvelgiant į tai, kad trečdalis spektro, kuris galėtų būti naudojamas belaidžiam globaliajam tinklui, vis dar nepaskirtas; ragina Komisiją siekti tarptautinio bendradarbiavimo, skirto suderinti 5G ryšio standartus; ragina Komisiją pritaikyti spektro valdymo nuostatas aukštų technologijų aplinkai; mano, kad plėtojant 5G ryšio tinklus visoje Europoje itin svarbus radijo spektro prieinamumas; pripažįsta, kad vis dar esama didelio netikrumo šiame pramonės sektoriuje dėl radijo spektro juostų, kuriomis galiausiai naudotųsi 5G ryšio technologija; pažymi, kad tikėtina, jog bus didelis 5G radijo spektro poreikis, kaip šiuo metu esama didelio 4G radijo spektro poreikio, o tai reiškia, kad investuotojų sąnaudos tikriausiai didės;

16.  atkreipia Komisijos dėmesį į tinklo aprėpties klausimus; pažymi, kad tam tikrų regionų skaitmeninė nelygybė, ypač tarp kaimo ir miesto vietovių, vis dar yra didelė; pastebi, jog dėl to, kad yra išsidėsčiusios atokiai, kaimo vietovės vargu ar gaus tokią pat naudą iš gigabitinės visuomenės, kokią gauna miestai, nes ryšys yra gana fragmentiškas ir nepakankamai pritaikytas prie poreikių; tvirtina, kad reikia ryžtingai siekti perėjimo į gigabitinę visuomenę ir kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti bendrai 4G ryšio aprėpčiai užtikrinti; taip pat ragina plėtoti 5G ryšio technologijas kaimo vietovėms; reiškia susirūpinimą, kad 5G ryšio technologija šiuo metu yra neperspektyvi, išskyrus tankiai apgyvendintas vietoves, ir kad dėl gali to dar labiau padidėti skaitmeninė nelygybė; mano, kad būtina užtikrinti visuotinį prieinamumą prie didelio našumo gigabitinių interneto paslaugų, siekiant užkirsti kelią miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės nelygybės didėjimui ir skaitmeniniu aspektu skatinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą; pripažįsta, kad investuojant kaimo vietovėse reikia santykinai daug didesnių investicijų vienam asmeniui, o tai reiškia, jog esama rizikos, kad kaimo vietovės bus paliktos nuošalyje; pažymi, jog skaitmeninė nelygybė reiškia, kad nors 58 proc. ES gyventojų gyvena kaimo, atokiose ir kalnuotose vietovėse, tik 25 proc. vietovių aprėpia didesnės nei 30 megabaitų per sekundę spartos paslaugos; todėl pripažįsta, kad Komisijos tikslas pasiekti 100 megabaitų per sekundę duomenų parsisiuntimo spartą iki 2025 m. visiems namų ūkiams tiek kaimo, tiek miesto vietovėse yra itin ryžtingas;

17.  primena, kad dideli plačiajuosčio ryšio spartos skirtumai kaimo ir miesto vietovėse daugelyje valstybių narių yra didelė kliūtis kaimo vietovėms, kuriose esama labai daug mažųjų įmonių ir mikroįmonių bei verslų, priklausomų nuo veiksmingo junglumo, ir dėl šių skirtumų kyla rizika kaimo bendruomenių socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam gyvenimui; palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą sukurti dalyvaujamąją plačiajuosčio ryšio platformą, kad būtų užtikrintas aukšti lygio viešųjų ir privačiųjų subjektų, taip pat vietos ir regioninės valdžios institucijų, dalyvavimas;

18.  pažymi, kad atokiausi, periferiniai ir salų regionai gavo tik nežymios naudos iš dabar galiojančių reguliavimo nuostatų; atkreipia dėmesį į tai, kad ypatingą dėmesį reikia skirti atokioms, atskirtoms, nutolusioms, kaimo ir kalnų vietovėms ir visiems Sąjungos regionams, kuriuose būtina teikti viešąją paramą siekiant privatiems investuotojams kompensuoti finansinės grąžos trūkumą; pabrėžia, kad visi ES regionai turėtų pasinaudoti gigabitinės visuomenės privalumais, nes tai labai padėtų skatinti regionų konkurencingumą, atverti prieigą prie aukštųjų technologijų investicijų, palengvinti viešųjų paslaugų teikimą ir padidinti verslo galimybes; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad atokiausi regionai (apibrėžta SESV 349 straipsnyje) būtų pagrindinė sritis, kurioje vykdomi bandomieji projektai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andor Deli, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Julia Reid, Davor Škrlec, Damiano Zoffoli, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Luigi Morgano

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

29

+

ALDE

Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Andrew Lewer, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić

EFDD

Rosa D’Amato

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Milan Zver, Lambert van Nistelrooij

S&D

Andrea Cozzolino, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Luigi Morgano, Jens Nilsson, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Damiano Zoffoli

Verts/ALE

Davor Škrlec

1

-

EFDD

Julia Reid

2

0

GUE/NGL

Josu Juaristi Abaunz, Martina Michels

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (1.3.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl interneto junglumo siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos. Europos gigabitinė visuomenė ir 5G

(2016/2305(INI))

Nuomonės referentė: Silvia Costa

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas“ ir jos „Europos 5G veiksmų planą“, kuriais valstybėms narėms suteikiama puiki proga įgalėti savo kultūros ir kūrybos sektorių novatorius, ypač MVĮ, toliau konkuruoti pasaulinėje arenoje ir rodyti savo talentą verslumo ir inovacijų srityje;

2.  teigiamai vertina gigabitinės visuomenės tikslus užtikrinti 100 Mbps tinklo greitį visiems Europos vartotojams ir ateityje nuo 1 Gbps iki 100 Gbps padidinti tinklo greitį, pvz., mokykloms, pagrindiniams transporto mazgams, finansų įstaigoms ir skaitmeninėje srityje itin aktyvioms įmonėms, t. y. pagrindinei socialinei ir ekonominei varomajai jėgai;

3.  teigiamai vertina plataus užmojo planą iki 2025 m. užtikrinti itin greitą internetą pradinėse ir vidurinėse mokyklose, universitetuose ir bibliotekose, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad greitesnis ir geresnis junglumas atveria didžiules galimybes mokymo metodams stiprinti, moksliniams tyrimams skatinti ir aukštos kokybės internetinėms švietimo paslaugoms kurti, taip pat geresnėms nuotolinio mokymosi galimybėms sudaryti; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad sudarius šias galimybes stiprės mokytojų, vaikų ir studentų skaitmeniniai įgūdžiai ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, o valstybėms narėms bus dar lengviau keistis geriausia praktika; pabrėžia, kad, siekiant patenkinti augančią skaitmeniniais įgūdžiais pasižyminčių specialistų paklausą ES, nepaprastai svarbu atitinkamai pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad svarbu investuoti į mokytojų tobulėjimą visą gyvenimą; pabrėžia, kad visais švietimo lygmenimis būtinos dar didesnės pastangos gerinti piliečių – ypač vaikų ir nepilnamečių – gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

4.  mano, jog Europoje turėtų būti užtikrintas nuolatinis kvalifikuotų asmenų švietimas naujų sistemų ir naujų taikymo sričių klausimais, kartu su Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT) parengiant ir siūlant 5G įgūdžių vystymo mokymo programas;

5.  atkreipia dėmesį į galimybes, siūlomas Europos strateginių investicijų fondo bendrai ir – jam sąveikaujant su kitais fondais – viešųjų paslaugų infrastruktūrai vystyti konkrečiai; mano, kad turėtų būti telkiamos pastangos naujiems skaitmeniniams įgūdžiams, susijusiems su sistemų ir sprendimų dizainu, vystyti, skiriant dideles investicijas švietimui, įskaitant mokyklų veiklos skaitmeninimą: kartu tai gali panaikinti skaitmeninę takoskyrą ir užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai;

6.  mano, kad 5G technologija apima daugiau nei tiesiog belaidžio globaliojo tinklo raidą ir kad ji bus pagrindinis veiksnys vystant ateities skaitmeninį pasaulį – kitos kartos visuresio itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, kuria naudojantis bus skatinama procesų visuose ekonomikos sektoriuose (sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų, gamybos, vežimo, automobilių, virtualios tikrovės ir t. t.) transformacija, ir vartotojų rinkos paklausos didėjimą kiekvieno piliečio gyvenime;

7.  pripažįsta, kad 5G technologija gali būti įdomių, įprastą tvarką keičiančių taikomųjų programų ir sampratų, pvz., daiktų interneto, vystymo variklis, o tai gali atverti naujus kelius masiniam turinio ir prekių platinimui bei, savo ruožtu, suteikti daugybę galimybių kultūros ir kūrybos sektoriams;

8.  pabrėžia, kad 5G technologija turi potencialo iš pagrindų pakeisti prieigą prie turinio ir jo sklaidą bei gerokai sustiprinti vartotojo patirtį, kartu sudarydama sąlygas naujoms kultūrinio ir kūrybinio turinio formoms kurtis; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į būtinybę taikyti veiksmingas kovos su piratavimu priemones ir vadovautis visapusišku požiūriu siekiant stiprinti intelektinės nuosavybės teises, kad vartotojams būtų užtikrinti nesudėtingi būdai teisėtam turiniui gauti;

9.  mano, kad 5G technologija leis teikti naujas aukštos kokybės paslaugas, sujungs naujus sektorius ir galiausiai pagerins vartotojų, kurie darosi vis pažangesni ir reiklesni, patirtį;

10.  pabrėžia, kad audiovizualinis sektorius, užtikrinantis darbo vietas ir ekonomikos augimą, yra vienas svarbiausių 5G technologijos sėkmės Europoje variklių ir kad pažanga jame gali padaryti stiprų teigiamą poveikį audiovizualinės žiniasklaidos vertės grandinei, įskaitant turinio gamybą, inovacijas, platinimą ir vartotojų aplinką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į šio sektoriaus reikmes ir specifiką, ypač susijusias su transliavimu;

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą 5G tinklui suteikti laikinas spektro juostas; šiame kontekste primena, kad svarbu deramai atsižvelgti į transliavimo sektoriaus, susijusio su socialiniu ir kultūriniu požiūriais vertingu Europos audiovizualiniu modeliu, reikmes ir specifiką;

12.  atkreipia dėmesį į nemažus prieigos prie sparčiojo interneto ryšio skirtumus valstybėse narėse, taip pat į tai, kad šiuo metu 3G ir 4G tinklas nepakankamai prieinamas kaimo bendruomenėse, geografiškai atokiose vietovėse ir izoliuotuose regionuose; pabrėžia, jog svarbu pasirūpinti skaitmeniniu įgalėjimu ir užtikrinti, kad vystant 5G tinklą tarp piliečių – ypač miesto ir kaimo vietovių gyventojų – gerokai sumažėtų skaitmeninė takoskyra; ragina Komisiją skatinti diegti tinklus ir remti 5G technologija grindžiamas naujoves – taip pat ir atokiose vietovėse, kur viešųjų investicijų ar bendro investavimo modeliai būtini kokybiškam ryšiui ir turinio įvairovei užtikrinti; ragina rengti specialiai pritaikytus pasiūlymus, kad pažeidžiamoms socialinėms grupėms priklausantys asmenys galėtų lengviau gauti pagrindines paslaugas už prieinamą kainą; pabrėžia, kad tolesnis skaitmeninės infrastruktūros diegimas, ypač rečiau gyvenamose vietovėse, skatina socialinę ir kultūrinę integraciją, šiuolaikiškus švietimo ir informavimo procesus bei regionų kultūros ekonomiką, o pranašumų įgyjama daugybėje sričių, įskaitant švietimą ir žiniasklaidą;

13.  teigiamai vertina tai, kad, siekiant skatinti ryšį kaimo vietovėse, puoselėjamas nuoseklus požiūris į labiau pritaikytus aprėpties reikalavimus, susijusius su spektro licencijomis; pabrėžia, kad privačios investicijos į interneto ryšį turėtų būti skatinamos ne tik konkurencingose miesto vietovių rinkose, kurioms būdingas didelis pajėgumas, bet ir nepakankamai aptarnaujamose, ne tokiose rentabiliose kaimo vietovėse;

14.  primygtinai ragina visas valstybes nares nedelsiant įgyvendinti 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(1) nuostatas, kad veiksmingai ir tvariai vykdant šį planą būtų užtikrintas deramas saugumas;

15.  rekomenduoja Komisijai rengti metinę 5G veiksmų plano pažangos apžvalgą, įskaitant rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, ir informuoti Parlamentą apie rezultatus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

29

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mary Honeyball, Marc Joulaud, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Algirdas Saudargas, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Clare Moody

(1)

OL L 194, 2016 7 19 p. 1.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Ashley Fox, Adam Gierek, Rebecca Harms, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Amjad Bashir, Soledad Cabezón Ruiz, Isabella De Monte, Francesc Gambús, Constanze Krehl, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Gesine Meissner, Clare Moody, Michèle Rivasi, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Pavel Telička

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georgi Pirinski


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

53

+

ALDE

Gesine Meissner, Angelika Mlinar, Carolina Punset, Pavel Telička, Lieve Wierinck

ECR

Amjad Bashir, Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Evžen Tošenovský

EFDD

David Borrelli, Dario Tamburrano

EPP

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Christian Ehler, Francesc Gambús, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Theodor Dumitru Stolojan, Vladimir Urutchev, Hermann Winkler, Pilar del Castillo Vera

S&D

Soledad Cabezón Ruiz, Isabella De Monte, Adam Gierek, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Clare Moody, Dan Nica, Georgi Pirinski, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Carlos Zorrinho

Greens/ALE

Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Michel Reimon, Claude Turmes

2

-

EFDD

Roger Helmer

ENF

Jean-Luc Schaffhauser

4

0

GUE

Xabier Benito Ziluaga, Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas