Procedūra : 2015/2318(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0194/2017

Pateikti tekstai :

A8-0194/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 17
CRE 12/06/2017 - 17

Balsavimas :

PV 13/06/2017 - 5.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0246

PRANEŠIMAS     
PDF 640kWORD 60k
10.5.2017
PE 597.439v03-00 A8-0194/2017

dėl Septintosios mokslinių tyrimų programos išlaidų efektyvumo

(2015/2318(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjos: Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Septintosios mokslinių tyrimų programos išlaidų efektyvumo

(2015/2318(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) XIX antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2014 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 2/2013 „Ar Komisija užtikrino efektyvų Mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos įgyvendinimą?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 16 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Mokslo ir technologijų komiteto ataskaitą „Išstojimas iš ES: pasekmės ir galimybės mokslo ir mokslinių tyrimų srityse“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0194/2017),

A.  kadangi 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa (DFP) užbaigta įgyvendinti, tačiau ir toliau įgyvendinama Mokslinių tyrimų ir inovacijų septintoji bendroji programa (BP 7);

B.  kadangi 2014–2020 m. DFP laikotarpiu mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai priskiriami programos „Horizontas 2020“ reglamento taikymo sričiai(7);

C.  kadangi, turimomis žiniomis, nėra numatyta išsami BP 7 išlaidų efektyvumo analizė;

D.  kadangi, idealiu atveju, išsamus BP 7 įvertinimas turėjo būti atliktas iki įsigaliojant programai „Horizontas 2020“;

E.  kadangi programos klaidų lygiu ir ex post vertinimu neužtikrinama išsami informacija apie išlaidų efektyvumą;

Septintoji bendroji programa (BP 7)

1.  pabrėžia, kad Septintajai bendrajai programai balsavimu patvirtinta 55 mlrd. EUR biudžeto suma, sudaranti apytikriai 3 proc. visų išlaidų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP) Europoje arba 25 proc. konkurencinio finansavimo lėšų; per septynerius BP 7 trukmės metus pateikta daugiau kaip 139 000 mokslinių tyrimų pasiūlymų, iš jų atrinkta ir finansuota 25 000 kokybiškiausių projektų; iš programoje BP 7 dalyvaujančių 29 000 organizacijų pagrindiniai lėšų gavėjai buvo, inter alia, universitetai (jiems teko 44 proc. pagal BP 7 skirto finansavimo), mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros organizacijos (27 proc.), didelės privačios įmonės (11 proc.) ir MVĮ (13 proc.), o viešasis sektorius (3 proc.) ir pilietinės visuomenės organizacijos (2 proc.) sudarė žymiai mažesnę dalį;

2.  žino, kad pagal BP 7 finansuojami visų ES valstybių narių, asocijuotųjų šalių ir šalių kandidačių, kaip antai Šveicarijos, Izraelio, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Turkijos, Kroatijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos, Albanijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Farerų Salų ir Moldovos, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo šalių partnerių paramos gavėjai;

3.  nurodo, kad BP 7 ex post vertinime, kurį atliko aukšto lygio ekspertų grupė(8), teigiama, kad BP 7 buvo sėkminga; ši aukšto lygio grupė visų pirma pabrėžė, kad Septintoji bendroji programa:

–  skatino mokslinę kompetenciją individualiu ir instituciniu lygmenimis,

–  skatino novatoriškus mokslinius tyrimus pagal naują BP 7 specialiąją programą „Idėjos“ (Europos mokslinių tyrimų taryba),

–  strategiškai įtraukė pramonę ir MVĮ,

–  stiprino naują bendradarbiavimo būdą ir atvirų inovacijų programą,

–  stiprino Europos mokslinių tyrimų erdvę paskatindama bendradarbiavimo kultūrą ir sukurdama visapusiškus tinklus, tinkamus teminiams klausimams spręsti,

–  sprendė tam tikrus socialinius uždavinius naudojantis moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis (BP 7 specialioji programa „Bendradarbiavimas“),

–  skatino suderinti nacionalines mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemas ir politiką,

–  skatino mokslo darbuotojų judumą visoje Europoje, nes BP 7 specialioji programa „Žmonės“ sudarė būtinas atviros mokslo darbuotojų darbo rinkos sąlygas,

–  skatino investicijas į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūras,

–  pasiekė kritinę mokslinių tyrimų masę Europos mastu ir visame pasaulyje;

4.  pažymi, kad per viešųjų suinteresuotųjų subjektų konsultacijas atliekant BP 7 vertinimą, surengtas 2015 m. vasario–gegužės mėn., atkreiptas dėmesys į šiuos trūkumus:

–  didelę administracinę naštą ir sudėtingas teisines ir finansines taisykles,

–  didelį paraiškų perteklių,

–  nepakankamą dėmesį socialiniam poveikiui,

–  pernelyg siaurą temų ir kvietimų teikti pasiūlymus spektrą,

–  nepakankamą dėmesį pramonės įmonių dalyvavimui,

–  aukštą ribą, taikomą naujiems dalyviams, mažą sėkmingų pasiūlymų ir pareiškėjų lygio vidurkį, atitinkamai 19 proc. ir 22 proc.,

  prastą komunikaciją;

5.  yra susirūpinęs, kad BP 7, kaip teigia Komisijos narys, nebus visiškai įgyvendinta ir įvertinta iki 2020 m. ir dėl to gali būti vėluojama įgyvendinti tolesnes programas; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki tol, kol ji pristatys mokslinių tyrimų programą, įgyvendinamą po programos „Horizontas 2020“, paskelbti vertinimo ataskaitą;

Europos Audito Rūmų išvados

6.  susirūpinęs pabrėžia, jog Audito Rūmai mano, kad mokslinių tyrimų ir kitos vidaus politikos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos;

7.  ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją atsakingam komitetui apie 10 operacijų, kuriose rasta 77 proc. 2015 m. padarytų klaidų, ir nurodyti, kokių taisomųjų veiksmų imtasi;

8.  susirūpinęs pažymi, kad, tvirtinant pastarųjų finansinių metų biudžeto įvykdymą, klaidų lygis mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje visada buvo didesnis kaip 5 proc.;

9.  pažymi, kad 2015 m. iš 150 operacijų, kurių auditą atliko Audito Rūmai, 72 (48 proc.) aptikta klaidų; remdamasis 38 klaidomis, kurias Audito Rūmai įvertino kiekybiškai, jie apskaičiavo, kad klaidų lygis siekė 4,4 proc.; be to, 16 kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija, nacionalinės institucijos ar nepriklausomi auditoriai turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtinant išlaidas galėtų užkirsti kelią klaidoms ar jas aptikti ir ištaisyti; jei visa ši informacija būtų buvusi panaudota klaidoms taisyti, apskaičiuotas šio skyriaus klaidų lygis būtų buvęs 0,6 proc. mažesnis;

10.  apgailestauja, kad 10 iš 38 operacijų, kuriose rasta kiekybiškai įvertinamų klaidų, klaidos, apie kurias pranešė Audito Rūmai, viršijo 20 proc. išnagrinėtų punktų; šie 10 atvejų (devyni iš Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos ir vienas iš 2007–2013 m. konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos) 2015 m. sudarė 77 proc. bendro apskaičiuoto klaidų lygio išlaidų kategorijoje „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“;

11.  apgailestauja, kad dauguma kiekybiškai įvertinamų klaidų (33 iš 38), kurias nustatė Audito Rūmai, yra susijusios su paramos gavėjų deklaruotų netinkamų personalo ir netiesioginių išlaidų kompensavimu ir kad beveik visos Audito Rūmų nustatytos klaidos išlaidų ataskaitose atsirado dėl to, kad paramos gavėjai netinkamai suprato sudėtingas tinkamumo taisykles arba neteisingai apskaičiavo savo tinkamas finansuoti išlaidas, todėl galima daryti išvadą, kad būtina supaprastinti šias taisykles;

12.  pažymi, kad Komisija apskaičiavo likutinį klaidų lygį (programos pabaigoje ir po koregavimo), kuris 2014 m. sudarė 3 proc. (2015 m. – 2,88 proc.);

13.  primena savo poziciją vykdant Komisijos 2012 m. ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimą: „tebėra įsitikinęs, kad Komisija privalo toliau siekti priimtinos programų patrauklumo dalyviams ir atskaitomybės ir finansų kontrolės teisinės būtinybės pusiausvyros; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2012 m. generalinis direktorius pareiškime nurodė, jog procedūra, kurią taikant siekiama, kad bet kokiomis aplinkybėmis likutinis klaidų lygis būtų 2 proc., nėra perspektyvi“;

14.  apgailestauja dėl to, kad svarbiausios klaidų priežastys buvo netinkamai apskaičiuotos išlaidos darbuotojams ir netinkamos finansuoti tiesioginės ir netiesioginės išlaidos;

15.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2013 išvadas, kuriose Audito Rūmai padaro išvadą, jog Komisijos procesais siekiama užtikrinti, kad lėšos būtų investuojamos į aukštos kokybės mokslinius tyrimus; vis dėlto, mažiau dėmesio buvo skiriama efektyvumui;

–  esamos informacinių technologijų (IT) priemonės nesudaro galimybių veiksmingai įgyvendinti projektus, o aštuoniose Komisijos tarnybose daugiau nei 2 500 darbuotojų įdarbinti tam, kad įgyvendintų BP 7, ir iš jų 1 500 (60 proc.) tiesiogiai pavesta valdyti specialiosios programos „Bendradarbiavimas“ įgyvendinimą,

–  reikėtų dar labiau sutrumpinti laiką iki dotacijos suteikimo, taip pat

–  pagal BP 7 finansinės kontrolės modelį nepakankamai atsižvelgiama į klaidų riziką;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymus atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas, kuriuose pažymima, jog vis dėlto buvo skirta 4 324 dotacijos beveik 20 000 dalyvių, kad laikas iki dotacijos suteikimo jau buvo sutrumpintas ir kad kontrolės struktūra sukurta tokiu būdu, kad labiausiai pasitikima ex post kontrole;

BP 7 išlaidų efektyvumas

17.  pabrėžia, kad išlaidų efektyvumas turėtų būti matuojamas ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo (patikimo finansų valdymo)(9) siekiant politikos tikslų aspektais;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimas išdalintas įvairiems generaliniams direktoratams, vykdomosioms agentūroms, bendrosioms įmonėms, 185 straipsnyje numatytoms įstaigoms, Europos investicijų bankui (EIB) ir Europos inovacijų ir technologijų institutui (EIT);

19.  pabrėžia, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (GD) 2015 m. suteikė leidimus mokėjimams, sudarantiems 3,8 mlrd. EUR, iš kurių už 67,4 proc. mokėjimų atlikimą buvo tiesiogiai atsakingas minėtas GD, už 12,6 proc. – bendrosios įmonės, 10,7 proc. – EIB ir Europos investicijų fondas (EIF) ir už 2,4 proc. – vykdomosios agentūros;

20.  pažymi, kad, anot Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD 2015 m. veiklos ataskaitos(10), Europos Sąjunga suteikė BP 7 programai 44,56 mlrd. EUR, iš kurių 58 proc. teko: Vokietijai (16 proc.), Jungtinei Karalystei (16 proc.), Prancūzijai (11 proc.), Italijai (8 proc.) ir Ispanijai (7 proc.);

21.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD sukūrė kontrolės sistemą, kuria siekiama sumažinti būdingą riziką įvairiais tiesioginio ir netiesioginio dotacijų valdymo proceso etapais; be to, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD įdiegė finansinių priemonių, kurias įgyvendina EIB ir EIF, priežiūros strategiją;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2007–2013 m. BP 7 Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD iki 2015 m. pabaigos įvykdė ir užbaigė 3 035 dotacijų sutartis iš 4 950 ir 1 915 projektų, o 1,6 mlrd. EUR vis dar turėjo būti išmokėta; 2015 m. Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD atliko 826 galutinius mokėjimus; ragina GD ateinančiais finansiniais metais gerinti šiuos statistinius duomenis;

23.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad tokie rodikliai, kaip laikas iki dotacijos suteikimo, laikas iki informavimo ir laikas iki išmokėjimo, rodė teigiamą tendenciją ir buvo laikomi patenkinamais (93–100 proc. atitiktis);

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad per BP 7 programavimo laikotarpį Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD atliko 1 550 auditų, apimančių 1 404 gavėjus ir 58,7 proc. biudžeto;

25.  pabrėžia, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD mano, kad siekiant prižiūrėti ir koordinuoti veiklą, susijusią su vykdomosiomis agentūromis, įdarbintų darbuotojų darbo laikas atitiko 9,4 visą darbo laiką dirbančių asmenų ekvivalentą; tai sudaro 1,26 mln. EUR arba 1,35 proc. visų administracinių išlaidų; be to, 2015 m. Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (REA) ir Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (ERCEA) įvykdė 1,94 mlrd. EUR veiklos biudžetą, o Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) įvykdė 480,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

26.  pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD išlaidos bendrųjų įmonių veiklos priežiūrai sudarė 1,67 mln. EUR arba 0,35 proc. nuo 479,9 mln. EUR, išmokėtų bendrosioms įmonėms; be to, pažymi, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD išlaidos 185 straipsnyje numatytų įstaigų veiklos priežiūrai sudarė 0,7 mln. EUR arba 0,78 proc. mokėjimų 185 straipsnyje numatytoms įstaigoms sumos;

27.  pabrėžia, kad bendrosios įmonės ir 185 straipsnyje numatytos įstaigos yra atsakingos už savo pačių auditą, kurio rezultatus privalo pranešti Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD;

28.  susirūpinęs pažymi, kad, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD apskaičiavimais, bendras aptiktų klaidų lygis sudaro 4,35 proc.; kartu šis GD manė, kad likutinis klaidų lygis (programos pabaigoje ir po koregavimo) sudarė 2,88 proc.;

29.  pažymi, kad iki 2016 m. pabaigos susigrąžintina suma sudarė 68 mln. EUR, iš kurių 49,7 mln. EUR buvo veiksmingai susigrąžinta;

30.  tačiau pastebi, kad BP 7 taisyklės buvo nepakankamai suderinamos su įprasta verslo praktika, kad kontrolės sistemai buvo būtina didesnė pusiausvyra tarp rizikos ir kontrolės, kad reikėjo labiau padėti gavėjams suprasti sudėtingą sistemą ir kad kompensavimo metodai turėjo būti veiksmingesni;

31.  yra susirūpinęs dėl to, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD metinėje veiklos ataskaitoje nurodoma, kad iki 2015 m. pabaigos 1 915 BP 7 projektų, kurių vertė 1,63 mlrd. EUR, vis dar nebuvo baigti, o dėl to galėtų vėluoti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimas;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga yra suinteresuota siekti sukurti sąveikas tarp mokslinių tyrimų bei inovacijų sektoriaus ir struktūrinių fondų;

33.  pažymi, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad BP 7 ir nacionalinis mokslinių tyrimų finansavimas būtų suderinamas su ES valstybės pagalbos taisyklėmis siekiant išvengti neatitikimų ir finansavimo dubliavimosi; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į konkrečius nacionalinius požymius;

34.  pabrėžia, kokios svarbios yra finansinės priemonės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų konkurencingumą, pabrėžia, kad finansinių priemonių naudojimu aukštesnio technologinės parengties lygio projektams galima užtikrinti pakankamą viešojo sektoriaus investicijų grąžą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal „rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (2007–2013 m.) teikiamos paskolos ir mišrus arba tarpinio pobūdžio finansavimas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas gauti rizikos finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams. 961 mln. EUR vertės Sąjungos įnašu į 2007–2015 m. RPFP buvo paremta veikla, kurios vertė siekė daugiau kaip 10,22 mlrd. EUR iš siektinų 11,31 mlrd. EUR“; pažymi, kad pagal rizikos pasidalijimo priemonę (RPP), skirtą MVĮ, skirtas finansavimas sudaro per 2,3 mlrd. EUR ir iš šios sumos Sąjungos įnašas sudarė 270 mln. EUR(11); mano, kad šie skaičiai pabrėžia didelį įmonių ir kitų gavėjų interesą rizikos finansavimo srityje;

35.  pastebi, kad būtina tikslingiau naudoti finansines BP 7 priemones siekiant užtikrinti, kad būtų remiami nauji dalyviai, turintys ribotas galimybes gauti finansavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje;

36.  pažymi, kad neįtrauktos tam tikros išorės auditoriaus ir (arba) Komisijos vidaus audito tarnybos rekomenduotos priemonės, konkrečiai, dvi priemonės, susijusios su kontrolės sistemomis, skirtomis išorės įstaigų priežiūrai, ir trys priemonės, skirtos dalyvių garantijų fondui;

37.  siūlo, kad valstybėse narėse būtų geriau informuojama apie rezultatus ir geriau organizuojamos programai skirtos informavimo kampanijos;

Ateities perspektyvos pagal programą „Horizontas 2020“

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2015 m. pabaigos pagal programą „Horizontas 2020“ paskelbti 198 kvietimai teikti paraiškas, kurių paraiškų pateikimo galutinis terminas buvo iki tos datos; reaguojant į šiuos kvietimus iš viso gauti 78 268 pasiūlymai, iš kurių 10 658 įtraukti į pagrindinį arba rezervo sąrašą; tai reiškia, kad sėkmės koeficientas siekė apie 14 proc., atsižvelgiant tik į tinkamus finansuoti pasiūlymus; tuo pačiu laikotarpiu su gavėjais pasirašytos 8 832 dotacijų sutartys, iš kurių 528 pasirašė Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD;

39.  pripažįsta, kad, palyginti su BP 6, pagal BP 7 išlaidos sumažėjo 551 mln. EUR suma ir kad Komisija siekė dar labiau nei BP 7 atveju supaprastinti programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą; pabrėžia, kad visoms politikos sritims, įskaitant struktūrinius fondus, ypač naudingas supaprastinimas, siekiant išlaikyti vienodą elgesį su visais Europos finansinės paramos gavėjais;

40.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD siekia toliau sumažinti pridėtines išlaidas, pavesdamas sutarčių valdymą vykdomosioms agentūroms ir kitoms įstaigoms; todėl pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ 55 proc. biudžeto valdys vykdomosios agentūros;

41.  pabrėžia, kad dėl didelio politinių veikėjų skaičiaus, įskaitant Komisijos generalinius direktoratus, vykdomąsias agentūras, bendrąsias įmones ir 185 straipsnyje numatytas įstaigas, reikalingas ženklaus masto koordinavimas, kurio veiksmingumas yra itin svarbus;

42.  atkreipia dėmesį į Europos inovacijų ir technologijų instituto bei Komisijos ir Europos Audito Rūmų nuomonių skirtumą, susijusį su mokėjimų teisėtumu; mano, kad šis ginčas negali būti sprendžiamas darant žalą gavėjams, kurie veikė sąžiningai;

43.  palankiai vertina tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“:

–  programos struktūra yra mažiau sudėtinga ir užtikrinamas skirtingų dalių sąveikumas,

–  dabar taikomas vienas taisyklių rinkinys,

–  dabar vienam projektui taikoma viena finansavimo norma,

–  netiesioginės išlaidos padengiamos taikant fiksuotąją normą (25 proc.),

–  tikrinamas tik projekto koordinatorių finansinis perspektyvumas,

–  pradėtas taikyti labiau išmatuojamais veiklos rezultatais grindžiamas požiūris,

–  mokslinių tyrimų ir inovacijų sričiai taikoma viena audito strategija,

–  dėl dotacijų ir ekspertų valdymo sukurtas vienas bendras dalyvių portalas,

–  dotacijos, ekspertų sutartys ir archyvavimas valdomi elektroniniu būdu;

44.  palankiai vertina tai, kad sukurtas bendras paramos centras, kuris padės visiems septyniems Komisijos generaliniams direktoratams, keturioms vykdomosioms agentūroms ir šešioms bendrosioms įmonėms veiksmingai ir suderintai koordinuoti ir įgyvendinti šią programą; nuo 2014 m. sausio 1 d. bendras paramos centras teikia bendrąsias paslaugas teisinės pagalbos, ex post audito, IT sistemų ir operacijų, verslo procesų, programos informacijos ir duomenų srityse visiems mokslinių tyrimų GD, vykdomosioms agentūroms ir bendrosioms įmonėms, įgyvendinančioms programą „Horizontas 2020“;

45.  siūlo padidinti nacionalinių informacijos centrų vaidmenį siekiant užkrinti kokybišką techninę pagalbą vietoje; metinis rezultatų vertinimas, mokymai ir efektyviai veikiančių nacionalinių informacijos centrų apdovanojimas padės užtikrinti, kad programa „Horizontas 2020“ būtų įgyvendinama sėkmingiau;

46.  palankiai vertina tai, kad programos „Horizontas 2020“ lėšų dalis, skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, padidėjo nuo 19,4 proc. 2014 m. iki 23,4 proc. 2015 m. ir rekomenduoja aktyviai skatinti šią tendenciją;

47.  mano, kad nepriimtina tai, jog Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD neatsižvelgė į Parlamento prašymą, kad Komisijos generaliniai direktoratai savo metinėse veiklos ataskaitose turėtų skelbti visas savo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

48.  prašo Komisiją imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad tokį patį darbą tame pačiame projekte atliekantys tyrėjai gautų vienodą užmokestį, ir pateikti įmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, ir (arba) įmonių, kurių metinėje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad gautas pelnas, ir kurios gauna finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, sąrašą, kuriame įmonės būtų išvardytos pagal valstybę, kurioje veikia;

49.  pripažįsta, kad nauji elementai, įtraukti į programą „Horizontas 2020“, taip pat atspindi Europos Audito Rūmų pastabas;

50.  primena, kad yra rengiama Devintoji mokslinių tyrimų bendroji programa; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad apibrėžiant programą būtų vadovaujamasi geriausia programos „Horizontas 2020“ praktika; siūlo skirti didesnį finansavimą inovacijoms, nes tai ekonomiškai veiksminga verslo sektoriui ir skirtingų paprogramių biudžetai derinami lanksčiau, siekiant, kad nė vienam projektui, kuris buvo įvertintas kaip „labai geras“, nepritrūktų finansavimo;

Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikis BP 7

51.  su pagarba atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės piliečių 2016 m. birželio 23 d. balsavimą, kuriame jie išreiškė politinę valią išstoti iš Europos Sąjungos;

52.  palankiai vertina Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų darbą vertinant šio balsavimo poveikį mokslo ir mokslinių tyrimų sričiai(12), taip pat siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį Europos konkurencingumui;

53.  pažymi, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos 2014 m. gavo 1,27 mlrd. EUR pagal dotacijų finansavimo reikalavimus ir tai sudarė 15 proc. visos sumos, o 2015 m. pagal tokius reikalavimus gavo 1,18 mlrd. EUR ir tai sudarė 15,9 proc. visos sumos – didžiausia ES finansavimo dalis, kurią kokia nors valstybė narė gavo tais metais(13);

Išvados

54.  daro išvadą, kad Komisija apskritai išlaidų požiūriu efektyviai valdė BP 7; pažymi, kad programa taip pat padidino savo efektyvumą, nepaisant vėlavimo ir pakartotinio klaidų lygio įgyvendinant programą;

55.  palankiai vertina tai, kad buvo atsižvelgta į Audito Rūmų pastabas;

56.  ragina Komisiją užtikrinti, kad naujovės, pradėtos taikyti pagal programą „Horizontas 2020“, kaip antai fiksuotosios normos netiesioginėms išlaidoms, vieno bendro audito strategija, vienas bendras dalyvių portalas ir kt., būtų panašiai taikomos ir kitose politikos srityse, pvz., struktūriniams fondams; pabrėžia, kad su visais dotacijų gavėjais turi būti elgiamasi sąžiningai ir vienodai;

57.  ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant tikslo investuoti 3 proc. BVP į mokslinius tyrimus; mano, kad tai turėtų paskatinti kompetenciją ir inovacijas; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti pasiūlymą dėl Mokslo pakto vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, remiantis esama Merų pakto dinamika;

58.  yra susirūpinęs dėl to, kad REA ir ERCEA savo vertinimo ataskaitose pažymėjo, kad galima labiau patobulinti Komisijos ir vykdomųjų įstaigų komunikaciją ir grįžtamosios informacijos ciklus;

°

°  °

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Audito Rūmams ir Komisijai.

(1)

  OL L 412, 2006 12 30, p. 1.

(2)

  OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(3)

  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(4)

  OL C 373, 2015 11 10, p. 1.

(5)

  http://www.parliament.uk/business/committees/committees-a-z/commons-select/science-and-technology-committee/inquiries/parliament-2015/leaving-the-eu-inquiry-16-17/publications/

(6)

  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0147.

(7)

  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

(8)

  Įsipareigojimas ir suderinamumas, ES Septintosios bendrosios programos ex post vertinimas, 2015 m. lapkričio mėn. https://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/fp7_final_evaluation_expert_group_report.pdf

(9)

  Finansinio reglamento 7 skyrius.

(10)

  http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/rtd_aar_2015.pdf, p. 33.

(11)

  COM(2016) 0675, p. 18 ir 19.

(12)

  http://www.parliament.uk/business/committees/committees-a-z/commons-select/science-and-technology-committee/inquiries/parliament-2015/leaving-the-eu-inquiry-16-17/publications/

(13)

  Programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaita, 2015 m., p. 21 ir toliau.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

3.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Cătălin Sorin Ivan, Arndt Kohn, Monica Macovei, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Bart Staes, Hannu Takkula, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Karin Kadenbach, Andrey Novakov, Julia Pitera, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Lefteris Christoforou, Alfred Sant


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

PPE

S&D

Verts/ALE

Nedzhmi Ali, Martina Dlabajová, Hannu Takkula

Monica Macovei

Marco Valli

Luke Ming Flanagan

Lefteris Christoforou, Andrey Novakov, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský, Patricija Šulin

Inés Ayala Sender, Cătălin Sorin Ivan, Karin Kadenbach, Arndt Kohn, Georgi Pirinski, Alfred Sant, Derek Vaughan

Bart Staes, Indrek Tarand

0

-

 

 

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas