Procedūra : 2017/2003(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0195/2017

Pateikti tekstai :

A8-0195/2017

Debatai :

PV 14/06/2017 - 20
CRE 14/06/2017 - 20

Balsavimas :

PV 15/06/2017 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0271

PRANEŠIMAS     
PDF 942kWORD 97k
11.5.2017
PE 595.756v02-00 A8-0195/2017

dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės

(2017/2003(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Nicola Danti

Nuomonės referentai (*):

Joachim Schuster, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Dario Tamburrano, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
  Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės

(2017/2003(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl naujų galimybių mažosioms transporto įmonėms, įskaitant bendradarbiavimu grindžiamus verslo modelius(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Tarybos Konkurencingumo ir augimo aukšto lygio darbo grupės posėdį ir Tarybai pirmininkaujančios šalies diskusijų dokumentą minėta tema(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016) 0356),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „Interneto platformos ir bendroji skaitmeninė rinka. Europos galimybės ir uždaviniai“ (COM(2016) 0288),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 29 d. Konkurencingumo tarybą ir jos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyva)(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva)(6),

–  having regard to atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva)(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Vartotojų teisių direktyva)(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos įgyvendinimo gairių (SWD(2016)0163),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę „Bendro vartojimo ekonomika ir internetinės platformos. Bendras miestų ir regionų požiūris“(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl bendro vartojimo ekonomikos(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0195/2017),

A.  kadangi bendro vartojimo ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo: didėjo naudotojų ir sandorių skaičius ir pajamos, todėl keitėsi gaminių ir paslaugų teikimo būdai ir daugelyje sričių įsitvirtinę verslo modeliai susidūrė su iššūkiais;

B.  kadangi bendro vartojimo ekonomika Europos Sąjungos piliečiams teikia socialinės naudos;

C.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga ir, vadovaujantis 2014 m. duomenimis, jos sudaro 99,8 proc. visų ne finansinio sektoriaus įmonių bei suteikia dvi iš trijų visų darbo vietų;

D.  kadangi tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai naudojasi pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, o 41 proc. jomis nesinaudoja visai; kadangi siekiant išlaikyti ir padidinti ES konkurencingumą būtinas visų veiklos sektorių skaitmeninimas;

E.  kadangi iš neseniai Komisijos atlikto tyrimo matyti, kad 17 proc. Europos vartotojų naudojosi bendro vartojimo ekonomikos teikiamomis paslaugomis, o 52 proc. žino apie teikiamas paslaugas(12);

F.  kadangi nėra oficialių statistinių duomenų apie užimtumo bendro vartojimo ekonomikoje mastą;

G.  kadangi bendro vartojimo ekonomika teikia galimybių į darbo rinką patekti jaunimui, migrantams, ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams ir vyresnio amžiaus asmenims;

H.  kadangi bendro vartojimo ekonomikos modeliai gali padėti skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje ir ekonomikoje, sudarant galimybes rinktis lanksčių formų verslą ir darbą;

I.  kadangi neseniai paskelbtas Komisijos komunikatas „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ yra geras atskaitos taškas, siekiant šį sektorių veiksmingai skatinti ir reglamentuoti, todėl į tolimesnį nagrinėjimą ir rekomendacijas šioje srityje būtina įtraukti lyčių lygybės aspektą ir atspindėti atitinkamų kovos su diskriminacija teisės aktų nuostatas;

J.  kadangi socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo 9 straipsnyje, taip pat yra ES vidaus rinkos tikslai;

Bendrosios aplinkybės

1.  teigiamai vertina komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ ir pabrėžia, kad jis turėtų būti laikomas pirmu žingsniu siekiant parengti subalansuotą, išsamesnę ir plataus užmojo ES bendro vartojimo strategiją;

2.  mano, kad atsakingai išplėtota bendro vartojimo ekonomika teiks didelių galimybių piliečiams ir vartotojams, kurie gaus naudos iš didesnės konkurencijos, pritaikytų paslaugų, didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų; pabrėžia, kad augimą šiame sektoriuje skatina vartotojai, o augimas vartotojams leidžia atlikti aktyvesnį vaidmenį;

3.  pabrėžia, kad reikia leisti verslui augti panaikinant kliūtis, dubliavimą ir susiskaidymą, kuris trukdo tarpvalstybiniam vystymui;

4.  ragina valstybes nares suteikti teisinio aiškumo ir bendro vartojimo ekonomikos nelaikyti grėsme tradicinei ekonomikai; pabrėžia, kad svarbu reglamentuoti bendro vartojimo ekonomiką taip, kad jai būtų sukuriamos palankios sąlygos ir ji būtų skatinama, o ne suvaržoma;

5.  pritaria, kad bendro vartojimo ekonomika sukuria naujų ir patrauklių verslo galimybių bei darbo vietų ir užtikrinti augimą; dažnai ši ekonomikos rūšis atlieka svarbų vaidmenį paverčiant ekonomikos sistemą ne tik veiksmingesne, bet ir tvaresne socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, sukurdama sąlygas geriau paskirstyti išteklius ir turtą, kurie priešingu atveju yra nepakankamai panaudojami, ir tokiu būdu prisideda prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos;

6.  pat pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomika gali daryti didelį poveikį seniai įsitvirtinusiems verslo modeliams daugelyje strateginių sektorių, pvz. transporto, apgyvendinimo, maitinimo pramonės, paslaugų, mažmeninės prekybos ir finansų sektoriuose; supranta iššūkius, kylančius dėl skirtingų teisinių standartų taikymo panašiems ūkio subjektams; mano, kad bendro vartojimo ekonomika vartotojams suteikia galių, sukuria naujas užimtumo ir mokestinių prievolių vykdymo galimybes, tačiau pabrėžia, kad vis tik svarbu užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, visapusiškai paisyti darbuotojų teisių ir mokestinių prievolių; pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomika daro poveikį ir miesto, ir kaimo aplinkai;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad verslininkams, vartotojams ir valdžios institucijoms trūksta aiškumo, kaip tam tikrose srityse taikyti galiojančius teisės aktus ir taip pat atkreipia dėmesį į poreikį šalinti reglamentavimo neaiškumus, ir yra susirūpinęs dėl to, kad galima bendrosios rinkos susiskaidymo rizika; yra įsitikinęs, kad, jei šie pokyčiai nebus deramai suvaldyti, jie lems teisinį neaiškumą, susijusį su taikomomis taisyklėmis, ir asmens teisių bei vartotojų apsaugos suvaržymus; mano, kad reguliavimas turi būti pritaikytas skaitmeniniam amžiui ir yra labai susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kurį teisinis netikrumas ir taisyklių sudėtingumas daro bendro vartojimo ekonomikoje dalyvaujantiems Europos startuoliams ir ne pelno organizacijoms;

8.  mano, jog, sukurta dinamiška, aiški, jei reikia, suderinta teisinė aplinka ir vienodų sąlygų nustatymas yra svarbiausia sąlyga, siekiant užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomika ES suklestėtų;

Bendro vartojimo ekonomika ES

9.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomiką reikia vertinti ne tik kaip naujų verslo modelių prekėms ir paslaugoms teikti rinkinį, bet ir kaip naują ekonomikos ir visuomenės tarpusavio integracijos formą, pagal kurią siūlomos paslaugos yra grindžiamos įvairiomis santykių, kurie sujungia ekonominius santykius su socialiniais santykiais, rūšimis ir kai sukuriamos naujos bendruomenių rūšys ir nauji verslo modeliai;

10.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika Europoje turi tam tikrų specifinių bruožų, ji taip pat atspindi Europos verslo struktūrą, kurią daugiausia sudaro MVĮ ir labai mažos įmonės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti verslo aplinką, kurioje bendradarbiavimo platformos galėtų plėstis ir tapti labai konkurencingomis pasaulinėje rinkoje;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos verslininkai demonstruoja stiprų polinkį socialiniais tikslais kurti bendradarbiavimu grindžiamas platformas, ir pripažįsta, jog didėja susidomėjimas bendro vartojimo ekonomika, pagrįsta bendradarbiaujamojo verslo modeliais;

12.  pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią bet kokios formos diskriminacijai, kad būtų užtikrinta veiksminga vienoda galimybė naudotis bendradarbiavimu grindžiamomis paslaugomis;

13.  mano, kad tos pagal bendro vartojimo ekonomiką teikiamos paslaugos, kurios yra viešai reklamuojamos ir teikiamos siekiant pelno, patenka į Tarybos direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymo sritį ir todėl jas teikiant turėtų būti laikomasi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo;

ES teisės sistema: lygiaverčiai subjektai, vartotojai, bendradarbiavimo platformos

14.  pripažįsta, kad, nors tam tikroms bendro vartojimo ekonomikos dalims yra taikomas reguliavimas, įskaitant vietos ir nacionaliniu lygiu, tačiau kitos dalys gali patekti į šios direktyvos reglamentavimo dviprasmybių sritį, nes ne visada visiškai aišku, kurios ES teisės normos yra taikomos, o tokiu būdu susidaro dideli skirtumai tarp valstybių narių, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos taisykles bei praktiką, ir todėl skaidoma bendroji rinka;

15.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą spręsti šio susiskaidymo problemą, tačiau apgailestauja dėl to, kad jos komunikate pakankamai nepaaiškinama apie esamų ES teisės aktų pritaikomumą skirtingiems bendro vartojimo ekonomikos modeliams; pabrėžia, kad valstybės narės turi paspartinti esamų teisės aktų įgyvendinimą ir ragina Komisiją siekti sukurti vykdymo užtikrinimo sistemą ir remti valstybių narių pastangas, ypač dėl vartotojų teisių acquis ir Paslaugų direktyvos; todėl ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimo procedūromis tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės aktas įgyvendinamas neteisingai arba nepakankamai;

16.  pabrėžia, kad patekimo į rinką reikalavimai bendradarbiavimo platformoms ir paslaugų teikėjams turi būti privalomi, pagrįsti ir proporcingi, kaip numatyta Sutartyse ir antrinėje teisėje, taip pat jie turi būti paprasti ir aiškūs; pabrėžia, kad šis vertinimas turėtų priklausyti nuo to, ar paslaugą teikia profesionalai ar privatūs asmenys, o lygiaverčiams paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi ne tokie griežti teisiniai reikalavimai, tačiau turi būti užtikrinami kokybės standartai ir aukštas vartotojų apsaugos lygis, ir taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sektorių skirtumus;

17.  pripažįsta, kad verslui palanki, sveikos konkurencijos ir skaidri aplinka, atsižvelgiant į teisės aktų pokyčius, yra būtina įsitvirtinusių veiklos vykdytojų, naujų veiklos vykdytojų ir su skaitmeninėmis platformomis susijusių paslaugų ir bendro vartojimo ekonomikos vystymuisi; sutinka, kad vertinant patekimo į rinką reikalavimus, atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos nuostatas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į konkrečias bendro vartojimo ekonomikos verslo modelių savybes;

18.  ragina Komisiją veikti kartu su valstybėms narėms rengiant tolesnes gaires, kuriomis siekiama nustatyti veiksmingus lygiaverčių subjektų ir profesionalų atskyrimo kriterijus – tai itin svarbu siekiant užtikrinti teisingą bendro vartojimo ekonomikos plėtojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose gairėse turėtų būti užtikrintas aiškumas ir teisinis tikrumas, ir, be kita ko, atsižvelgiama į skirtingus valstybių narių teisės aktus ir jų realią ekonominę padėtį, pavyzdžiui, į pajamų lygį, sektorių savybes, labai mažų ir mažų įmonių padėtį ir pelną nešančios veiklos tikslą; mano, kad tinkamas sprendimas būtų ES lygmeniu parengti bendrųjų principų ir kriterijų rinkinį ir nacionaliniu lygmeniu nustatyti ribas, ir ragina Komisiją atlikti tyrimą šiuo klausimu;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nustatytos ribos gali tinkamai atskirti lygiaverčius subjektus ir įmones, tai taip pat, iš vienos pusės, gali sukurti skirtumus tarp labai mažų ir mažų įmonių, ir, iš kitos pusės, ir tarp lygiaverčių subjektų; mano, kad ypač rekomenduojama sukurti vienodas sąlygas panašioms paslaugų teikėjų kategorijoms; ragina panaikinti nereikalingą reguliavimo naštą ir nepagrįstus patekimo į rinką reikalavimus, skirtus visiems verslo subjektams, visų pirma mažoms ir labai mažoms įmonėms, nes tai taip pat trukdo inovacijoms;

20.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą užtikrinti vartotojų teisės tinkamumą ir neleisti piktnaudžiauti bendro vartojimo ekonomika, siekiant apeiti įstatymus; mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta aukšto lygio bei veiksmingą apsauga, neatsižvelgiant į tai, ar paslaugas teikia profesionalai arba lygiaverčiai subjektai, ir ypač pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti vartotojus tarpusavio sandorių srityje, kartu pripažįstant, kad tam tikras apsaugos formas gali suteikti savireguliavimas;

21.  ragina užtikrinti, kad nereguliariai teikiamų paslaugų teikėjams taip pat arba panašiai kaip profesionaliai teikiamų paslaugų teikėjams būtų visapusiškai taikomos vartotojų apsaugos taisyklės ir jų būtų nuolat paisoma;

22.  pažymi, kad vartotojams turėtų būti suteikta prieiga prie informacijos, ar paslaugų teikėjas galėjo daryti įtaką kitų paslaugos naudotojų pateiktiems vertinimams, pvz., apmokamos reklamos forma;

23.  pabrėžia, kad reikia geriau paaiškinti vartotojų apsaugos mechanizmus ginčų atveju, ir ragina bendro vartojimo platformas užtikrinti, kad būtų įdiegtos veiksmingos skundų teikimo procedūrų ir ginčų sprendimo sistemos, taigi vartotojai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis;

24.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliai daugiausia grindžiami reputacija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo požiūriu itin svarbus skaidrumas; mano, kad daugeliu atveju bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliai įgalina vartotojus ir leidžia jiems imtis aktyvaus vaidmens remiantis technologijomis; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikoje vis dar yra reikalingos vartotojų apsaugos taisyklės, ypač jei esama rinkoje dominuojančių dalyvių, asimetrinės informacijos, pasirinkimo ar konkurencijos trūkumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vartotojams atitinkamą informaciją apie kiekvienam sandoriui taikomą teisinę tvarką ir atitinkamas teises bei teisines prievoles;

25.  ragina Komisiją kuo skubiau toliau tikslinti bendradarbiavimo platformų atsakomybės tvarką, kad būtų skatinamas atsakingas elgesys, skaidrumas, teisinis tikrumas ir kartu stiprinamas naudotojų pasitikėjimas; visų pirma pripažįsta tikrumo trūkumą, ypač susijusį su klausimu, ar platforma teikia pagrindinę paslaugą, ar tik siūlo informacinės visuomenės paslaugą pagal E. komercijos direktyvą; todėl ragina Komisiją pateikti daugiau su šiais aspektais susijusių gairių ir apsvarstyti, ar reikia tolesnių veiksmų siekiant, kad reglamentavimo sistema būtų veiksmingesnė; drauge ragina platformas imtis savanoriškų priemonių šiuo klausimu;

26.  ragina Komisiją toliau tikrinti ES teisės aktus siekiant sumažinti neaiškumų dėl bendradarbiavimu pagrįstiems verslo modeliams taikomų taisyklių ir užtikrinti didesnį su jomis susijusį teisinį tikrumą, ir įvertinti, ar būtų tinkama nustatyti naujas taisykles, ar iš dalies pakeisti esamas, ypač susijusias su aktyviais tarpininkais ir jų informavimo bei skaidrumo reikalavimais, sutarties nevykdymu ir atsakomybe;

27.  mano, kad bet kokia nauja reglamentavimo sistema turėtų išnaudoti platformų savivaldos pajėgumus ir tarpusavio vertinimo mechanizmus, nes pasirodė, kad jie yra veiksmingi ir pagal juos atsižvelgiama į vartotojų pasitenkinimą bendradarbiavimu grindžiamomis paslaugomis; yra įsitikinęs, kad pačios bendradarbiavimo platformos, tikslindamos asimetrinę informaciją, t.y. visų pirma taikydamos skaitmeninius reputacijos vertinimo mechanizmus, kuriais siekiama didinti naudotojų pasitikėjimą, galėtų atlikti aktyvų vaidmenį kuriant tokią naują reglamentavimo aplinką; tačiau pažymi, kad šie savireguliacijos pajėgumai nepakeičia esamų taisyklių, pvz., paslaugų ir elektroninės prekybos direktyvų, ES vartotojų apsaugos teisės aktų ir kitų galimų taisyklių, būtinybės;

28.  todėl mano, kad skaitmeniniai pasitikėjimo didinimo mechanizmai yra esminė bendro vartojimo ekonomikos dalis; palankiai vertina visas bendradarbiavimo platformų dedamas pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išvengti iškraipymų, taip pat ir tas, kuriomis siekiama didinti pasitikėjimą reitingavimo bei apžvalgų rengimo mechanizmais ir skaidrumą nustatant patikimus reputacijos vertinimo kriterijus, taikant garantijas ar draudimą, tikrinant tarpusavio paslaugų teikėjų ir profesionalių vartotojų tapatybę ir kuriant saugias bei skaidres mokėjimo sistemas; mano, kad nauji technologiniai pokyčiai, pvz., dvikrypčiai reitingavimo mechanizmai, nepriklausomi apžvalgų patikrinimai ir savanoriškas sertifikavimo sistemų perėmimas yra geri pavyzdžiai, kaip išvengti piktnaudžiavimo, manipuliavimo, sukčiavimo ir suklastotos grįžtamosios informacijos; skatina bendradarbiavimo platformas pasimokyti iš geriausios patirties ir didinti informuotumą apie jų naudotojų teisines prievoles;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu patikslinti metodus, kuriuos taikant automatizuotai priimami algoritmais pagrįsti sprendimai, ir užtikrinti, kad algoritmai būtų teisingi ir skaidrūs; prašo Komisijos išnagrinėti šį klausimą ir iš ES konkurencijos teisės perspektyvos; ragina Komisiją bendrauti su valstybėmis narėmis, privačiuoju sektoriumi ir atitinkamomis reguliavimo institucijomis siekiant nustatyti veiksmingus su algoritmais susijusios atsakomybės principų kūrimo reikalavimus informacija grindžiamoms bendradarbiavimo platformoms;

30.  pabrėžia, kad reikia įvertinti duomenų naudojimą tais atvejais, kai jis gali skirtingai paveikti įvairias visuomenės dalis, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir patikrinti, ar didieji duomenys gali kenkti privatumui; primena, kad ES jau sukūrė išsamią duomenų apsaugos sistemą Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, ir todėl ragina bendro vartojimo ekonomikos platformas skirti deramą dėmesį duomenų apsaugos klausimui skaidriai teikiant informaciją paslaugų teikėjams ir naudotojams apie surinktus asmens duomenis ir apie tų duomenų tvarkymo būdą;

31.  pripažįsta, kad daugelį ES acquis taisyklių jau galima taikyti bendro vartojimo ekonomikai; siekiant užkirsti kelią tolesniam bendrosios rinkos susiskaidymui, ragina Komisiją įvertinti, ar reikia toliau plėtoti ES teisinę sistemą laikantis geresnio reglamentavimo principų ir atsižvelgiant į valstybių narių patirtį; mano, kad ši sistema atitinkamais atvejais turėtų būti suderinta, taip pat lanksti, technologijų požiūriu neutrali bei perspektyvi ir kad, be konkrečiam sektoriui skirtų reguliavimo normų, kurių gali reikėti, ją turėtų sudaryti bendrųjų principų ir konkrečių taisyklių derinys;

32.  pabrėžia nuoseklių teisės aktų svarbą siekiant visiems užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir ragina Komisiją išsaugoti dabartines taisykles ir teisės aktus dėl darbuotojų ir vartotojų teisių prieš pradedant taikyti naujus teisės aktus, kurie galėtų suskaidyti vidaus rinką;

Konkurencija ir mokestinių prievolių vykdymas

33.  palankiai vertina tai, kad atsiradus bendro vartojimo ekonomikai padidėjo konkurencija ir esami veiklos vykdytojai buvo paskatinti sutelkti dėmesį į tikruosius vartotojų poreikius; ragina Komisiją užtikrinti vienodas bendradarbiavimo platformų konkurencijos tarpusavyje ir su tradicinėmis įmonėmis sąlygas panašių paslaugų atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu nustatyti, su kokiomis kliūtimis susiduria atsirandančios ir besiplečiančios bendradarbiavimu grindžiamos įmonės, ypač startuoliai, ir šias kliūtis šalinti; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į visų rinkos dalyvių interesus ir apsaugant informaciją apie naudotojus ir asmens duomenis, būtina užtikrinti laisvą duomenų srautą, duomenų perkeliamumą ir sąveikumą, kurie sudarys palankias sąlygas pereiti nuo vienos platformos prie kitos bei išvengti susaistymo su viena iš jų ir kurie yra pagrindiniai atviros ir sąžiningos konkurencijos ir bendradarbiavimo platformų naudotojų įgalinimo veiksniai;

34.  palankiai vertina interneto platformų nulemtą didesnį ekonominių sandorių atsekamumą siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, tačiau yra susirūpinęs dėl sunkumų, iki šiol kilusių kai kuriuose sektoriuose; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika jokiu atveju neturėtų būti mokestinių prievolių vengimo būdas; taip pat pabrėžia, kad skubiai reikia užtikrinti kompetentingų institucijų ir bendradarbiavimo platformų bendradarbiavimą mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo klausimais; pripažįsta, kad šie klausimai buvo sprendžiami tam tikrose valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į sėkmingą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą šioje srityje; ragina Komisiją palengvinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika, įtraukiant kompetentingas institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, kad būtų galima parengti veiksmingus ir novatoriškus sprendimus, kurie padėtų gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat tam, kad nekiltų tarpvalstybinio mokestinio sukčiavimo rizika; ragina bendradarbiavimo platformas imtis aktyvaus vaidmens šiuo klausimu; ragina valstybes nares paaiškinti, kokią informaciją įvairūs bendro vartojimo ekonominės veiklos vykdytojai, vykdydami savo mokesčių informacijos prievoles, nustatytas nacionaliniais teisės aktais, turi atskleisti mokesčių institucijoms, ir bendradarbiauti šiuo klausimu;

35.  sutinka, kad funkciniu požiūriu panašios mokestinės prievolės turėtų būti taikomos įmonėms, teikiančioms panašias paslaugas, nesvarbu, ar tradicinės, ar bendro vartojimo ekonomikos, ir mano, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur gaunamas pelnas, ir kad tai apima ne vien tik prisidėjimą prie sąnaudų, drauge laikantis subsidiarumo principo ir nacionalinių bei vietos mokestinių įstatymų;

Poveikis darbo rinkai ir darbuotojų teisėms

36.  pabrėžia, kad skaitmeninė revoliucija daro didelį poveikį darbo rinkai ir kad bendro vartojimo ekonomikoje atsirandančios tendencijos yra platesnės dabartinės tendencijos dalis visuomenės skaitmeninimo srityje;

37.  tuo pačiu pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika suteikia naujų galimybių ir naujų, lanksčių darbo būdų visiems naudotojams, ypač savarankiškai dirbantiems asmenims, bedarbiams, šiuo metu nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims arba asmenims, kurie kitaip negalėtų joje dalyvauti, taigi ji galėtų tapti pirma galimybe įsilieti į darbo rinką, ypač jaunimui ir marginalizuotoms grupėms; vis dėlto pažymi, kad tam tikromis aplinkybėmis dėl šios raidos žmonės gali atsidurti nesaugioje padėtyje; pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, bet, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga, atitinkanti valstybių narių papročius ir tradicijas;

38.  pabrėžia, kad svarbiausia yra apsaugoti darbuotojų teises bendradarbiavimu grindžiamų paslaugų srityje – visų pirma, darbuotojų teisę organizuotis, vesti kolektyvines derybas ir imtis veiksmų pagal nacionalinę teisę ir praktiką; primena, kad visi bendro vartojimo ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartį, arba savarankiškai, priklausomai nuo aplinkybių; ragina valstybes nares ir Komisiją savo kompetencijos srityse užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas ir deramą teisinę ir socialinę apsaugą visiems bendro vartojimo ekonomikos darbuotojams, nesvarbu, koks jų statusas;

39.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pagrindines teises ir deramą socialinę apsaugą vis didesniam skaičiui savarankiškai dirbančių asmenų, kurie yra pagrindinė bendro vartojimo ekonomikos varomoji jėga, įskaitant teisę vesti kolektyvines derybas ir imtis veiksmų, taip pat ir teisę gauti kompensacijas;

40.  ragina valstybes nares pripažinti, kad bendro vartojimo ekonomika taip pat sukels sumaištį, todėl kai kuriems sektoriams reikia parengti švelninimo priemones ir remti mokymą ir darbuotojų perkėlimus;

41.  pabrėžia, kad bendro vartojimo platformų darbuotojams svarbu užtikrinti galimybę pasinaudoti reitingų ir atsiliepimų perkeliamumu, nes jie sudaro skaitmeninę rinkos vertę, ir svarbu palengvinti reitingų bei atsiliepimų perkeliamumą bei kaupimą visose skirtingose platformose laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir gerbiant kitų susijusių šalių privatumą; pažymi, kad gali pasitaikyti nesąžiningos ir savavališkos praktikos atvejų, susijusių su internete pateikiamais reitingais, o tai gali paveikti bendro vartojimo platformų darbuotojų darbo sąlygas, teises ir galimybes gauti darbą; mano, kad reitingavimo ir atsiliepimų teikimo mechanizmai turėtų būti rengiami skaidriai, o darbuotojai turėtų būti informuojami ir su jais turėtų būti konsultuojamasi tinkamais lygmenimis, laikantis valstybės narės teisės aktų ir praktikos, remiantis bendraisiais tokių mechanizmų rengimo kriterijais;

42.  pabrėžia, kad kintančioje darbo rinkoje svarbu nuolat atnaujinti įgūdžius ir užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų tinkamus įgūdžius, kurių reikia skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje; ragina Komisiją, valstybes nares ir bendro vartojimo ekonomikos įmones sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius; mano, kad reikia privačių ir viešųjų investicijų ir mokymosi visą gyvenimą ir mokymo finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms;

43.  pabrėžia nuotolinio darbo ir pažangaus darbo modelio taikymo svarbą bendro vartojimo ekonomikoje, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina traktuoti tokių formų darbą taip pat kaip įprastų formų darbą;

44.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyva (2008/104/EB) taikytina konkrečioms interneto platformoms; mano, kad daugelio tarpininkaujančių interneto platformų struktūra panaši į laikinojo įdarbinimo įmonių (trišaliai sutartiniai santykiai tarp laikino įmonės darbuotojo / platformos darbuotojo – laikinojo įdarbinimo įmonės / interneto platformos – naudotojo įmonės / kliento);

45.  ragina nacionalines valstybines užimtumo tarnybas ir EURES tinklą glaudžiau bendradarbiauti galimybių, kurias teikia bendro vartojimo ekonomika, klausimais;

46.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius pakankamai informuoti platformų darbuotojus apie darbo ir įdarbinimo sąlygas, darbuotojų teises ir darbo santykius tiek su platformomis, tiek su vartotojais; mano, kad platformos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį teikiant informaciją vartotojams ir darbuotojams apie taikytiną reguliavimo sistemą, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta duomenų, susijusių su pokyčiais užimtumo srityje, kuriuos paskatino bendro vartojimo ekonomika; ragina valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rinkti patikimesnius ir išsamesnius duomenis šioje srityje, ir ragina valstybes nares paskirti jau esamą nacionalinį kompetentingą subjektą bendro vartojimo ekonomikos darbo rinkoje kylančioms tendencijoms stebėti ir vertinti; pabrėžia, jog labai svarbu, kad valstybės narės keistųsi informacija ir gerąja patirtimi šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu atidžiai stebėti darbo rinkos ir bendro vartojimo ekonomikos darbo sąlygas, kad būtų galima kovoti su neteisėta praktika;

Bendro vartojimo ekonomikos vietos aspektas

48.  pažymi, kad vis daugiau vietos valdžios institucijų ir įstaigų jau aktyviai reguliuoja ir plėtoja bendro vartojimo ekonomiką ir didelį dėmesį skiria bendradarbiavimu grindžiamai praktikai tiek kaip politikos objektui, tiek kaip naujų bendradarbiavimu grindžiamo valdymo ir dalyvaujamosios demokratijos formų organizavimo principui;

49.  pažymi, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos turi pakankamai laisvės taikyti konkrečioms aplinkybėms skirtas priemones, kad taikydamos tinkamas, visapusiškai su ES teisės aktais suderintas priemones galėtų siekti aiškiai apibrėžtų viešojo intereso tikslų; todėl ragina Komisiją remti valstybes nares joms formuojant politiką ir priimant su ES teise suderintas taisykles;

50.  pažymi, kad pradininkai buvo miestai, kuriuose miesto sąlygos, pvz., gyventojų tankumas ir fizinis artumas, yra palankios bendradarbiavimu grindžiamai praktikai plėtoti, išplečiant taikymo sritį nuo išmaniųjų miestų prie bendro vartojimo miestų ir palengvinant perėjimą prie piliečiams patogesnės infrastruktūros; taip pat yra įsitikinęs, kad bendro vartojimo ekonomika gali suteikti didelių galimybių miestų pakraščiams, kaimo vietovėms ir palankių sąlygų neturinčioms teritorijoms, gali paskatinti naujas įtraukias vystymosi formas ir daryti teigiamą socialinę bei ekonominę įtaką, taip pat padėti marginalizuotoms bendruomenėms suteikti netiesioginę naudą turizmo sektoriui;

Bendro vartojimo ekonomikos skatinimas

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti tinkamą kompetenciją, įgūdžius ir mokymus, kad kiek galima daugiau asmenų galėtų aktyviai dalyvauti plėtojant bendro naudojimo ekonomiką ir visapusiškai išnaudoti jos potencialą;

52.  pabrėžia, kad IRT suteikia galimybę bendro vartojimo ekonomikoje greitai ir veiksmingai vystyti novatoriškas idėjas kartu sujungiant dalyvius – vartotojus ar paslaugų teikėjus – ir suteikiant jiems galimybių, palengvinant jų prieigą prie rinkos ir dalyvavimą joje, didinant atokių ir kaimo vietovių prieinamumą;

53.  ragina Komisiją aktyviai skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ypač kai tai susiję su e. tapatybės naudojimu, siekiant didinti vartotojų ir paslaugų teikėjų pasitikėjimą elektroninėmis operacijomis įgyvendinant ES e. tapatybės tarpusavio pripažinimo programą, ir naikinti kitas esamas kliūtis, trukdančias bendro vartojimo ekonomikai augti, kaip antai kliūtis, trukdančias teikti tarpvalstybines draudimo priemones;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5G technologijos plėtra iš esmės pakeis ekonomikos logiką, o paslaugos taps įvairesnės ir labiau prieinamos; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu sukurti konkurencingą rinką inovatyvioms verslo įmonėms, nes šių įmonių sėkminga veikla galiausiai nulems mūsų ekonomikos stiprybę;

55.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika tampa vis svarbesnė energetikos sektoriuje; ji vartotojams, gamintojams, pavieniams asmenims ir bendruomenėms suteikia galimybių veiksmingai dalyvauti keliuose atsinaujinančiosios energijos ciklo decentralizuotuose etapuose, įskaitant gamybą savo reikmėms ir individualų vartojimą, saugojimą ir paskirstymą, atitinkančius Sąjungos klimato ir energetikos tikslus;

56.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika labiausiai klesti tose bendruomenėse, kuriose taikomi stiprūs dalijimosi žiniomis ir švietimu modeliai, nes taip skatinama ir sutvirtinama atvirų inovacijų kultūra; pabrėžia, kad yra svarbi nuosekli politika, o itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio tinklų diegimas yra išankstinė sąlyga norint išnaudoti visą bendro vartojimo ekonomikos potencialą ir gauti naudos, kurią teikia bendro vartojimo modelis; todėl primena, kad reikia užtikrinti tinkamą tinklo prieigą visiems ES piliečiams, ypač mažai gyventojų turinčiose, atokiose ir kaimo vietovėse, kuriose junglumas dar nepakankamas;

57.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos vystymuisi ir plėtrai reikalinga parama, o kad pritrauktų investicijų, ji turi išlikti atvira moksliniams tyrimams, naujovėms ir naujoms technologijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai ir politika būtų orientuoti į ateitį, visų pirma kad būtų atverta visiems prieinamų, į eksperimentus orientuotų erdvių, būtų skatinamas skaitmeninis junglumas ir raštingumas, remiami Europos verslininkai, naujos įmonės, teikiama paskatų plėtoti pramonės struktūros modelį 4.0, inovacijų centrus, klasterius ir inkubatorius, kartu užtikrinant kohabitacijos sąveiką su tradiciniais verslo modeliais;

58.  pabrėžia, kad transporto sektoriaus pobūdis bendro vartojimo ekonomikoje ir už jos ribų yra sudėtingas; pažymi, kad šis sektorius griežtai reglamentuojamas; atkreipia dėmesį į bendro vartojimo ekonomikos modelių potencialą gerokai padidinti transporto sistemos veiksmingumą ir tvarią plėtrą (įskaitant integruotą įvairiarūšę bilietų sistemą ir keliavimą mokant už vieną kelionę transporto naudotojams, taikant bendro vartojimo ekonomikos mobiliąsias programas), jos saugumą ir saugą, padaryti atokias vietoves lengviau prieinamas ir sumažinti nepageidaujamą išorinį eismo spūsčių poveikį;

59.  ragina atitinkamas valdžios institucijas skatinti naudingą bendro vartojimo ekonomika grindžiamų transporto paslaugų ir tradicinės transporto sistemos sambūvį; ragina Komisiją įtraukti bendro vartojimo ekonomiką į savo darbą naujų transporto technologijų srityje (sąveikių transporto priemonių, autonominių transporto priemonių, integruotos skaitmeninės bilietų sistemos ir pažangių transporto sistemų) dėl šių technologijų stiprių sąsajų ir natūralios sąveikos;

60.  pabrėžia, kad platformoms ir jų naudotojams turi būti užtikrintas teisinis tikrumas, kad būtų galima plėtoti bendro vartojimo ekonomiką ES transporto sektoriuje; pažymi, kad judumo sektoriuje svarbu aiškiai atskirti, viena vertus, i) kelių asmenų keliones vienu automobiliu ir išlaidų pasidalijimą pagal vairuotojo savo tikslui suplanuotą kelionę, ir, kita vertus, ii) reguliuojamas keleivinio transporto paslaugas;

61.  primena, kad, Komisijos skaičiavimu, tarpusavio apgyvendinimas yra didžiausias bendro vartojimo ekonomikos sektorius prekybos apimties požiūriu, o vienų asmenų kitiems tarpusavyje teikiamos transporto paslaugos yra didžiausias sektorius pagal platformos pajamas;

62.  pabrėžia, kad turizmo sektoriuje dalijimasis būstu reiškia labai gerą išteklių ir nepakankamai naudojamos erdvės išnaudojimą, visų pirma tose teritorijose, kuriose turizmas tradiciškai nėra išplėtotas;

63.  šiuo atžvilgiu smerkia kai kurių valdžios institucijų taikomas taisykles, kuriomis siekiama apriboti turistų apgyvendinimo pasiūlą bendro vartojimo ekonomikos pagrindu;

64.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria Europos bendradarbiavimo platformos, siekdamos pasinaudoti rizikos kapitalu ir vykdydamos plėtros strategiją; šiuos sunkumus dar labiau padidina mažas vietos rinkų dydis ir jų susiskaidymas bei reikšmingas tarpvalstybinių investicijų trūkumas; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis finansavimo priemonėmis ir investuoti į bendro vartojimo ekonomikos įmones ir skatinti iniciatyvas, kad būtų lengviau gauti finansavimą, visų pirma naujai įsteigtoms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

65.  pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiamos finansavimo sistemos, pvz., sutelktinis finansavimas, svariai papildo įprastas finansavimo priemones kaip veiksmingos finansavimo ekosistemos dalis;

66.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje MVĮ teikiamos paslaugos ne visada yra pakankamai pritaikytos prie neįgaliųjų ir pagyvenusių žmonių poreikių; ragina, kad taikant šiems ekonominės veiklos vykdytojams remti skirtas priemones ir vykdant programas būtų atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius;

67.  ragina Komisiją skatinti ir remti galimybes naudotis atitinkamomis finansavimo eilutėmis, skirtomis bendro vartojimo ekonomikos sektoriuje veikiantiems Europos verslininkams, be kita ko, vykdant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;

68.  atkreipia dėmesį į greitą inovatyvių technologijų ir skaitmeninių priemonių, tokių kaip blokų grandinės (angl. blockchains) ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos, greitą plėtrą ir didėjantį paplitimą, taip pat ir finansiniame sektoriuje; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos srityje naudojant šias decentralizuotas technologijas būtų galima sudaryti sąlygas veiksmingiems tarpusavio sandoriams ir jungtims, o tai padėtų sukurti nepriklausomas rinkas ar tinklus ir ateityje pakeisti tarpininkų vaidmenį, kurį šiandien atlieka bendro vartojimo platformos;

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0237.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0455.

(4)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11834-2016-INIT/en/pdf

(5)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

(6)

OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(7)

OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(8)

OL L 337, 2009 12 18, p. 11

(9)

OL L 119, 2016 5 4 p. 1.

(10)

ECON-VI/016.

(11)

INT/793 EESC-2016-3545-00-00-AC-TRA.

(12)

„Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 438 (2016 m. kovo mėn.) „Bendradarbiavimu grindžiamų platformų naudojimas“;


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendro vartojimo ekonomika: bendra apžvalga

Sąvoka „bendro vartojimo ekonomika“ apima įvairiausią veiklą, kuri atsiranda iš įvairių bendradarbiavimu grindžiamo verslo, įskaitant vykdomą nesiekiant pelno, modelių. Verslo modeliai yra įvairūs, pradedant bendradarbiavimo platformomis, kurios sudaro galimybę keistis prekėmis ir paslaugomis visame pasaulyje, ir baigiant mažomis bendradarbiavimu grindžiamomis MVĮ, teikiančiomis paslaugas vietos bendruomenėms.

Bendro vartojimo ekonomika pastaraisiais metais sparčiai augo: didėjo naudotojų ir sandorių skaičius ir pajamos, todėl daugelyje sričių keitėsi gaminių ir paslaugų teikimo būdai. 2014 m. pradžioje daugiausiai ji plėtojosi šešiose veiklos srityse (prekės ir mažmeninė prekyba, paslaugos, patalpos ir apgyvendinimas, maistas, transportas ir pinigai). Iki 2016 m. sričių skaičius išaugo tris kartus: ši ekonomika išsiplėtė į naujus sektorius (pvz., sveikatos apsauga, mokymasis, logistika, savivaldybės, patalpos, komunalinės paslaugos, kaip antai energijos tiekimas, ir kt.) arba susikūrė naujų rūšių veiklos (pvz., gamintojų judėjimas prekių sektoriuje).

Šiam sparčiai besiplėtojančiam reiškiniui apibrėžti vartojami – dažnai sinonimiškai – įvairūs terminai: dalijimosi ekonomika, partnerystės ekonomika, principu „pagal pareikalavimą“ grindžiama ekonomika, partnerystės platformų rinkos, trumpų projektų ekonomika, bendradarbiavimu grindžiamas vartojimas, santalkos kapitalizmas ir kt. Šie terminai atspindi paties reiškinio dinamiką, taip pat jo klausimu vykstančių politinių ir akademinių diskusijų mastą ir intensyvumą.

Šiuo metu jau esama kelių bendro vartojimo ekonomikos apibrėžčių. Bendro vartojimo ekonomika Oksfordo žodyne apibrėžiama taip: „... tai ekonominė sistema, kurioje turtu arba paslaugomis nemokamai arba už mokestį dalijasi privatūs asmenys, paprastai naudodamiesi internetu“.(1) Savo komunikate Komisija ją apibrėžia kaip „verslo modelius, pagal kuriuos vykdyti veiklą padedama pasitelkiant bendradarbiavimo platformas, kuriomis suteikiama atvira rinka laikinam prekių ir paslaugų, kurias dažnai teikia privatūs asmenys, naudojimui“ ir patikslina, kad vykdant bendro vartojimo ekonomikos sandorius nekeičiama nuosavybė ir jie gali būti vykdomi siekiant pelno arba jo nesiekiant.

Nustatyta, kad bendro vartojimo ekonomikoje ir jos verslo modeliuose paprastai veikia trijų rūšių subjektai:

i) paslaugų teikėjai – privatūs asmenys, paslaugas (turtą, įgūdžius, laiką nemokamai arba už atlygį) teikiantys nereguliariai (lygiaverčiai subjektai), arba profesionalai;

ii) šių paslaugų naudotojai ir

iii) bendradarbiavimo platformos, kurios realiuoju laiku sujungia pasiūlą ir paklausą ir padeda sudaryti sandorius.

2. Komisijos atsakymas

2016 m. birželio mėn. Komisija paskelbė Komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“, kurio tikslas – aptarti susirūpinimą keliančius klausimus dėl neaiškumų, susijusių su skirtingų subjektų, dalyvaujančių bendro vartojimo ekonomikoje, teisėmis ir įsipareigojimais, ir pateikti atsakymus iš ES perspektyvos. Komunikatu siekiama pateikti neprivalomas gaires dėl to, kaip esamus |ES teisės aktus taikyti bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliams. Jame nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria rinkos operatoriai ir valdžios institucijos. Šios problemos sugrupuotos į penkias pagrindines sritis: 1.) patekimo į rinką reikalavimai; 2.) atsakomybės sistemos; 3.) naudotojų apsauga; 4.) savarankiškai dirbantys ir samdomi darbuotojai bendro vartojimo ekonomikoje; 5.) mokesčiai.

3. Pagrindiniai su bendro vartojimo ekonomika susiję klausimai

3.1. Galimybės ir nauda

Bendro vartojimo ekonomika gali užtikrinti dideles galimybes vartotojams, verslininkams ir piliečiams, taip pat ją plėtojant gali būti sukurta darbo vietų, užtikrintas augimas ir užtikrinami pajamų šaltiniai.

Nustatyta, kad 2015 m. ES bendradarbiavimo platformos, veikiančios penkiuose pagrindiniuose bendro vartojimo ekonomikos sektoriuose, gavo 3,6 mlrd. EUR pajamų(2). Bendro vartojimo ekonomikos potencialas yra didžiulis. Jos metinis augimas yra didesnis nei 25 proc.(3) ir teoriškai yra apskaičiuota, kad ekonominė nauda, susijusi su geresniu pajėgumų panaudojimu plėtojant bendro vartojimo ekonomiką, galėtų pasiekti 572 mlrd. EUR(4). Vis dėlto šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai, nes, nepaisant didėjančios ekonominės reikšmės, nustatyti bendro vartojimo ekonomikos vertę tebėra nelengva. Taip yra ir dėl to, kad nėra sutarta, kokią metodiką taikyti vertinant įvairialypį bendro vartojimo ekonomikos poveikį ekonomikai, visuomenei ir aplinkai, taip pat dėl to, kad trūksta surinktų duomenų.

Keletas tyrimų atskleidžia, kad vartotojai labai palaiko bendro vartojimo ekonomiką ir ja domisi(5). Naujuose verslo modeliuose lygiaverčius subjektus skatina dalyvauti įvairios priežastys ir motyvai, pvz., finansinė nauda, kokybė ir patirtis, taip pat teigiamas socialinis poveikis arba poveikis visuomenei. Eurobarometro duomenimis, 42 proc. vartotojų mano, kad bendro vartojimo ekonomikos paslaugos yra patogesnės, o 33 proc. teigiamai vertina tai, kad jos yra pigesnės ar net nemokamos(6).

3.2. Svarbiausi uždaviniai ir pavojai

Taip pat tarpu taip pat svarbu atkreipti dėmesį į reikšmingą poveikį, kurį bendro vartojimo ekonomikos verslo modeliai daro daugeliui tradicinių verslų ir jų seniai įtvirtintiems gamybos ir vartojimo modeliams. Pastaraisiais metais sparčiai ir nevaldomai besiplečiant šiam reiškiniui kilo nemažai iššūkių ir galimų pavojų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ir kuriuos reikėtų apsvarstyti.

Visų pirma, kilo daug klausimų dėl vartotojų teisių ir vartotojų apsaugos tvarkos, susijusios su problemomis dėl duomenų privatumo, vartotojams teikiamos informacijos skaidrumo ir patikimumo, bendradarbiavimo platformų atsakomybės režimų, algoritmų teisingumo ir galimų diskriminacijos formų. Esama galimo žemesnių standartų taikymo rizika, ypač tarpusavio sandorių srityje, kai susiduriama su situacija, kai esami standartai taikomi profesionalų teikiamoms panašioms paslaugoms. Be to, kai kuriuose sektoriuose sparčiai pasklidus bendradarbiavimo platformoms kilo nesąžiningos konkurencijos rizika ir ėmėsi kurtis naujos monopolijos ir susaistymo mechanizmas. Dėl to atsirado rimtų sunkumų, susijusių su mokestinių prievolių vykdymu ir vykdymo užtikrinimu, nepaisant padidėjusio ekonominių sandorių atsekamumo.

Ne mažiau svarbu tai, kad bendradarbiavimu grindžiamo verslo modeliai, susikūrę vykstant skaitmeninei revoliucijai, daro didelį poveikį darbo rinkai, taip pat bendradarbiavimo platformų ir darbuotojų darbo santykiams, o tai kelia konkretų pavojų, kad gali būti pakenkta darbo sąlygoms, minimaliems teisiniams standartams ir deramai socialinei apsaugai.

3.3. Reguliavimo sistema

Kalbant apie reguliavimo sistemą kyla du svarbūs klausimai: 1.) kurias acquis communautaire nuostatas būtų galima taikyti bendro vartojimo ekonomikai; 2.) ar esamos ES taisyklės yra tinkamos, kad įvairiems bendro vartojimo ekonomikos subjektams būtų užtikrintas būtinas aiškumas, įgalinimas ir apsauga.

Bendradarbiavimu grindžiamo verslo modeliai yra sudėtingesni ir įvairesni, jiems būdingas skirtingas decentralizacijos, profesionalios veiklos atsisakymo ir naujų ekonominės veiklos vykdytojų ir lygiaverčių subjektų / gaminančių vartotojų dalyvavimo mastas. Be to, dėl daugialypių santykių, kuriuose vykdant vartotojų tarpusavio sandorius arba vartotojo ir verslo subjekto sandorius vartotojas atlieka paslaugų teikėjo vaidmenį, išnyko aiškios ribos tarp profesionalaus paslaugų teikėjo (prekybininko) ir vartotojo.

Kadangi esama ES teisinė sistema buvo sukurta siekiant reguliuoti tradicinius verslus ir apsaugoti vartotojų, kaip pažeidžiamos sandorio šalies, teises, ima rastis sunkumų. Kyla klausimų dėl skirtingų bendro vartojimo ekonomikos dalyvių teisių ir įsipareigojimų, todėl ima vyrauti neapibrėžtumas. Šis neapibrėžtumas susijęs su įvairiais aspektais, iš kurių pagrindiniai yra taikoma ES reguliavimo sistema, skirtingų bendro vartojimo ekonomikos dalyvių teisinės prievolės, vartotojų teisės, atsakomybės režimas, darbuotojų statusas ir mokesčių režimas.

3.4. Bendrosios rinkos susiskaidymo rizika

Bendro vartojimo ekonomika paskatino imtis reguliavimo veiksmų ne tik valstybes nares, bet ir regionines ir vietos valdžios institucijas ir jurisdikciją turinčius subjektus, taip pat Europos Teisingumo Teismą(7). Atsakas ir reakcija labai skiriasi ir atspindi skirtingą (net toje pačioje šalyje) valstybių narių požiūrį į tai, kaip įveikti bendro vartojimo ekonomikos verslo modelių keliamus iššūkius.

Kai kurios valstybės narės kuria konkrečias priemones ir nustato kriterijus, pagal kuriuos lygiaverčiams subjektams taikomi lengvesni teisiniai reikalavimai. Kai kuriais atvejais, nustačius lygiaverčiams subjektams bendro vartojimo ekonomikos pajamų ribas ir taikant mažesnius mokesčių tarifus, pagal juos atskiriamas profesionalus ir neprofesionalus paslaugų teikimas(8). Kai kuriose kitose šalyse nacionalinės valdžios institucijos svarsto, ar imti bendradarbiavimo platformoms taikyti griežtesnius informacijos teikimo įpareigojimus(9).

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad miestai buvo vieni iš pirmųjų, sureagavusių į bendro vartojimo ekonomikos atsiradimą, nes miesto sąlygos, pvz., gyventojų tankumas ir fizinis artumas, buvo palankios bendradarbiavimu grindžiamai praktikai plėtoti, ypač kai kuriuose sektoriuose, pvz. apgyvendinimo ir transporto(10). Kai kurie teigiami kompetentingų vietos valdžios institucijų ir bendradarbiavimo platformų bendradarbiavimo atvejai davė gerosios praktikos pavyzdžių, pvz., gaminantiems vartotojams buvo teikiami profesionalūs mokymai, taikomos draudimo schemos arba užtikrinamas didesnis naudotojų informuotumas apie galimas mokestines ir teisines prievoles(11).

Šie ir kiti kai kurių valstybių narių, regioninių valdžios institucijų ir miestų veiksmų, kurių jie ėmėsi kartais aktyviai dalyvaujant pačioms bendradarbiavimo platformoms, pavyzdžiai rodo gausią gerąją praktiką, kurią būtų galima taikyti visoje ES. Vis dėlto tokie vienašališki pavieniai veiksmai lemia daugybę apribojimų ir sukuria kliūčių ES bendradarbiavimu grindžiamoms įmonėms, kurios nori plėtoti savo veiklą ir plėstis, taip pat vartotojams. Tokiu būdu jie galiausiai neleidžia gauti tam tikros bendro vartojimo ekonomikos teikiamos naudos ir kelia bendrosios rinkos susiskaidymo grėsmę.

3. Pranešėjo pagrindiniai prioritetai

Pranešėjas pripažįsta, kad bendro vartojimo ekonomika teikia visuomenei ir ekonomikai didelių galimybių. Jis taip pat dėmesingai žvelgia į galimus minėtus iššūkius ir jam ypatingą susirūpinimą kelia galima bendrosios rinkos susiskaidymo rizika, kai didelė bendro vartojimo ekonomikos dalis tebėra nereguliuojama.

Todėl, jo nuomone, pirmiausia reikia sukurti horizontalią europinę sistemą, kurią sudarytų bendrųjų principų ir konkrečių taisyklių derinys ir kuri padėtų pagrindą ES vienodoms ir dinamiškoms veiklos sąlygoms ir padėtų išvengti galimo neigiamo poveikio darbuotojams, nesąžiningos tradicinių sektorių ir bendradarbiavimo platformų konkurencijos rizikos ir mokesčių vengimo.

Vienodai svarbi yra būtinybė apibrėžti pagrindinių bendro vartojimo ekonomikos subjektų bruožus ir atsakomybės sritis, ypač susijusias su:

– aiškiu lygiaverčių subjektų ir profesionalų atskyrimu;

– bendradarbiavimo platformų pobūdžiu, pareigomis ir atsakomybės sritimis;

– aukšto lygio vartotojų apsauga, be kita ko, tarpusavio santykių ir sandorių srityje.

Pagaliau pranešėjas ragina toliau populiarinti ES bendro vartojimo ekonomikos modelį taikant finansines priemones ir investuojant į mokymą. Jis mano, kad užtikrinant sąžiningą ir gerai reguliuojamą bendro vartojimo ekonomikos plėtojimą būtų galima visiems visuomenės sektoriams užtikrinti dideles galimybes ir sudaryti palankias sąlygas įtraukesniam ir tvariam ekonomikos vystymuisi ES.

(1)

Žr.: https://en.oxforddictionaries.com/definition/sharing_economy

(2)

The Sharing Economy, Case Study 12, Sept 2013 by PWC.

(3)

Ibidem (PWC(2013).

(4)

EPRS, The Cost of Non-Europe in the sharing economy („Sąnaudos, kurios būtų patiriamos dalijimosi ekonomikos sektoriuje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“), 2016.

(5)

Europos vartotojų organizacijų asociacijos tyrimo duomenimis, nuo 2015 m. liepos mėn. 70 proc. vartotojų dalyvavo bent kartą, o 60–80 proc. respondentų yra labai patenkinti savo patirtimi – iš jų 32 proc. dalyvavo kaip gaminantys vartotojai.

(6)

„Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 438, 2016 m. birželio mėn., EK.

(7)

ETT byla C-434/15, ETT byla C-526/15.

(8)

Belgija nereguliariai paslaugas teikiančių lygiaverčių subjektų klausimą sprendžia kitoms pajamoms iki 5 000 EUR taikydama specialų tik 10 proc. dydžio mokesčių tarifą, Italija svarsto, ar bendro vartojimo ekonomikos neprofesionalios veiklos pajamoms nustatyti 10 000 EUR ribą, tuo tarpu Jungtinė Karalystė neseniai paskelbė, kad taikys 2 000 GBP dydžio mokesčių lengvatą nuosavybės ir prekybos pajamoms.

(9)

FR: Loi n° 2016-1321 du 7 octobre 2016 pour une République numérique.

(10)

Vokietijos ir Belgijos pavyzdžiai: nors Berlynas ir Briuselis apgyvendinimo paslaugų platformoms taiko griežtus registracijos reikalavimus, Hamburgas ir Flandrijos regionas atitinkamai taiko kitokį požiūrį, t. y. šiuose regionuose nustatyti mažesni registracijos reikalavimai.

(11)

Estijos vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su dalijimosi automobiliu platforma, vykdo bandomąjį projektą sukūrusios įvairiems e. sprendimais grindžiamiems verslo modeliams taikomą patogesnę mokesčių deklaracijos formą.


PRIEDAS PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą vien savo noru ir tik savo atsakomybe parengė pranešėjas. Šis sąrašas nebaigtinis. Pranešėjas ir (arba) jo biuras, prieš surengiant balsavimą IMCO komitete, sulaukė šių subjektų pagalbos:

Subjektas

AHTOP – Prancūzijos apgyvendinimo ir profesionalaus turizmo asociacija (pranc. Association française pour un hébergement et un tourisme professionnel)

„Airbnb“

„Altroconsumo“

„Bed & Breakfast Association“

BEUC – Europos vartotojų organizacijų asociacija

„Blablacar“

Institutas „Bruegel“

CCRE – Europos savivaldybių ir regionų taryba

„Charlie 24“

CNA – Italijos amatų ir mažųjų įmonių asociacija (it. Confederazione Nazionale dell`artigianato e della Piccola Impresa)

„Collaboriamo“

Regionų komitetas

„Confcommercio“

Europos kooperatyvų organizacija

Danijos profesinių sąjungų konfederacija

EFCI – Europos valymo pramonės federacija

Įmonė „Holdings“

Įmonė „Rent-A-Car“

Estijos nuolatinė atstovybė ES

ETUC – Europos profesinių sąjungų konfederacija

EUCOLAB

„Eurocities“

EBSA – Europos verslo įmonių sąjunga

Europos poilsio namų asociacija

Europos viešbučių forumas

„Flintglobal“

Slovakijos nuolatinė atstovybė ES

„Heetch“

„HomeAway“

„Hotrec“

IRU – Tarptautinis taksi forumas

Italijos nuolatinė atstovybė ES

„Ouishare“

Slovakijos nuolatinė atstovybė ES

„Uber“

„Uni Global Union“

„Unionen“

„Volta“

„Wethic“

„Zurich Insurance“


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (27.3.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės

(2017/2003(INI))

Nuomonės referentas (*): Joachim Schuster

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi 2016 m. birželio 6 d. Komisijos komunikate „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016) 0356) pabrėžiama didėjanti platformų ekonomikos reikšmė ir jos poveikis ekonomikos ir užimtumo politikos kryptims, įskaitant poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, ir pateikiamos politikos rekomendacijos valstybėms narėms; kadangi šiame komunikate pateikiamos gairės dėl taikytinų Sąjungos teisės aktų, siekiant padėti darbuotojams, įmonėms, valstybėms narėms ir visai visuomenei pasinaudoti platformų ekonomika;

B.  kadangi socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas, kaip apibrėžta ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 9 straipsnyje, taip pat yra ES vidaus rinkos tikslai;

C.  kadangi ES didėja savarankiško darbo lygis (2006 m. 3,7 proc., 2016 m. 5,6 proc.) ir darbuotojų, turinčių antrą darbą, procentinė dalis (2002 m. 3,6 proc., 2016 m. 4,2 proc.); kadangi trūksta duomenų apie užimtumą platformų ekonomikos sektoriuje; kadangi Komisija ir valstybės narės turi labiau atsižvelgti į socialinį platformų ekonomikos aspektą – atlikti išsamią analizę ir teikti duomenis apie naujas užimtumo formas, stebėti kintančią reguliavimo aplinką ir skatinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi, siekiant įveikti su šia nauja ekonomika susijusius socialinius iššūkius;

D.  kadangi daugelio platformų serveriai ir verslo buveinės yra už Europos Sąjungos ribų ir todėl jos nepatenka į ES teisės taikymo sritį;

E.  kadangi 2016 m. gruodžio 20 d. Parlamento pranešime dėl Europos socialinių teisių ramsčio(1) pabrėžta, jog svarbu užtikrinti pakankamus pajėgumus teikti tinkamą socialinę apsaugą valstybių narių lygmeniu visiems žmonėms nepriklausomai nuo užimtumo formos ir nuo to, ar darbo santykiai standartiniai ar nestandartiniai, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims;

F.  kadangi Komisijos komunikatas yra pradinis taškas siekiant subalansuoto platformų ekonomikos vystymosi, atsižvelgiant į sparčią šios ekonomikos raidą ir su ja susijusias reguliavimo spragas ir neaiškumus, kuriuos vis dar reikia pašalinti, pvz., mažų garantijų darbą platformų ekonomikos sektoriuje;

G.  kadangi bendro vartojimo ekonomikos darbo formos gali būti skirstomos į fizines paslaugas, t. y. darbą pagal poreikį, ir virtualiąsias paslaugas, t. y. patalką, kurios teikiamos tik internetu;

H.  kadangi bendro vartojimo ekonomika apima labai įvairius modelius, tokius kaip sutelktinis finansavimas, prekių mainai, laiko bankai, gamybos savo reikmėms grupės ir bendras naudojimasis prekėmis, ir kadangi todėl ji ne visada vystosi skaitmeninėje erdvėje, bet plėtojasi ir artimiausioje aplinkoje, dažnai nesiekiant pelno; kadangi tokia ekonomika ne visada yra pasaulinio masto, bet būna ir vietos masto, ir apima ne vien tik ekonomikos sritį, bet ir socialinius, aplinkosauginius ir prieinamumo aspektus;

I.  kadangi platformų ekonomika suteikia augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių, be kita ko, sudaro sąlygas lengviau patekti į rinką asmenims, kurie, neskaitant kitų veiksnių, yra atskirti nuo darbo rinkos arba ieško naujų užimtumo formų ir lankstaus grafiko darbo; kadangi ji gali teikti novatoriškas naujas paslaugas; kadangi ji turėtų užtikrinti geras darbo sąlygas, socialinės apsaugos teikimą ir prireikus darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą;

J.  kadangi prieiga prie didelės spartos plačiajuosčio ryšio yra itin svarbi siekiant dalyvauti platformų ekonomikoje ir tuo atveju, kai plačiajuostis ryšys neteikiamas, tam tikri visuomenės segmentai, tokie kaip nepalankių sąlygų vietovių, kaimo vietovių ir atokiausių regionų gyventojai, galbūt negali pasinaudoti naujomis galimybėmis;

K.  kadangi platformomis besinaudojantys asmenys ir paslaugų teikėjai turėtų būti geriau informuojami apie teisinius reikalavimus, kuriuos jie turi įvykdyti, ypač apie jų teises ir pareigas, susijusias su jų užimtumo statusu;

L.  kadangi nėra oficialių statistinių duomenų apie užimtumo platformų ekonomikos sektoriuje mastą;

  Įvadas

1.  pabrėžia, kad Sąjunga turėtų remti sparčią platformų ekonomikos plėtrą paaiškindama taikytinas teisines nuostatas ir formuoti ją socialiniu požiūriu teisingos, subalansuotos ir tvarios ekonomikos linkme; rekomenduoja taip pat įtraukti naujų formų darbą, tokį kaip darbas platformų ekonomikos sektoriuje, dirbančių darbuotojų apsaugą į visas kitas politikos sritis, ne tik į užimtumo ir socialinių reikalų politiką;

2.  atkreipia dėmesį į įvairias nacionalines ir vietos reguliavimo iniciatyvas, susijusias su platformų ekonomika(2); į tai atsižvelgdamas pažymi, kad platformų ekonomikos augimas ir su tuo susijusios politinės reakcijos atskleidžia galimybes ir iššūkius, susijusius su darbo rangos sutarčių ir veiklos formomis, kurios nėra lengvai suskirstomos į įprastines subordinuoto ir savarankiško darbo kategorijas;

3.  pažymi, kad nėra bendros suderintos interneto platformomis grindžiamos skaitmeninės ekonomikos apibrėžties („platformų ekonomika“, „bendro vartojimo ekonomika“, „dalijimosi ekonomika“ ir t. t.); atkreipia dėmesį į tai, kad atrodo, jog vartojamas terminas „platformų ekonomika“ yra objektyviausia apibrėžtis, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų naudojami nuoseklūs terminai;

4.  pabrėžia, kad reikia aiškiai atskirti komercines ir nekomercines platformas, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, ir aiškiai atskirti neprofesinę vartotojų veiklą, kai siekiama dalytis išlaidomis ir prekėmis, nuo paslaugų teikėjų, vykdančių profesinę veiklą, veiklos; ragina Komisiją skatinti valstybes nares, bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, šiuo klausimu parengti sektoriui skirtas apibrėžtis ir kriterijus; pabrėžia, kad svarbu pripažinti atlyginamą profesinę veiklą platformų ekonomikos sektoriuje darbu, neatsižvelgiant į terminiją („trumpalaikiai projektai“, „užduotys“, „pavėžėjimas“ ir t. t.);

5.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu esamos Sąjungos taisyklės taikytinos skaitmeninėje darbo rinkoje, ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujat su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamai suinteresuotaisiais subjektais, remiantis proaktyvumo principu ir išankstinio pasiruošimo argumentu, įvertinti poreikį atnaujinti esamus teisės aktus, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinės pažangos ir sykiu būtų užtikrinama darbuotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti įgytų teisių perkeliamumą ir laikotarpių sumavimą pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus; ragina socialinius partnerius prireikus atnaujinti kolektyvinius susitarimus, kad ir skaitmeninio darbo pasaulyje būtų taikomi tokie pat, kokie yra esami, apsaugos standartai;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad interneto platformų ekonomika, kuri vystosi Sąjungoje, būtų tvari socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, kad būtų paisoma darbuotojų teisių ir užtikrinamos minimalios platformų kokybės garantijos;

7.  ragina Komisiją įtraukti socialinius partnerius ir parengti tinkamas platformų ekonomikos stebėjimo ir priežiūros priemones;

8.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika kol kas sėkmingiausiai plėtojama miesto vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su skaitmenine atskirtimi ir visiems asmenims nediskriminuojant užtikrinama prieiga; todėl pabrėžia plačiajuosčio ryšio diegimo kaimo vietovėse svarbą, siekiant užtikrinti, kad visi regionai ir asmenys galėtų naudotis platformų ekonomikos teikiamomis galimybėmis, ypač užimtumo srityje; ragina valstybes nares didinti finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad palankių sąlygų neturintys asmenys galėtų įgyti pagrindinių skaitmeninių įgūdžių;

  Darbo santykiai

9.  konstatuoja, kad visi platformų ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartį, arba savarankiškai, priklausomai nuo to, ką rodo faktai; pabrėžia, kad bet koks darbas platformų ekonomikos sektoriuje turėtų būti valstybių narių atitinkamai klasifikuojamas; pabrėžia, kad reikia tokio paaiškinimo, be kita ko, siekiant užkirsti kelią fiktyviai savisamdai ir užtikrinti visų platformų ekonomikos darbuotojų socialinių ir darbo teisių apsaugą nepriklausomai nuo oficialaus darbuotojo statuso (nuo to, ar tai pagal sutartį, ar savarankiškai dirbantis asmuo);

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“, kuriame, be kita ko, pateikiamos gairės, kaip apibūdinti darbo santykius skaitmeninėje darbo rinkoje; į tai atsižvelgdamas primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas apibrėžė darbuotojo sąvoką, taikytiną ES teisei, remdamasis tam tikrus kriterijus, pvz., pavaldumo, atlyginimo ir darbo pobūdžio, atitinkančiais darbo santykiais(3); ragina Komisiją bendradarbiauti su visomis valstybėmis narėmis ir paaiškinti, kas yra darbo santykiai, kai darbas atliekamas per interneto platformas, atsižvelgiant į TDO rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių nustatymo;

11.  pabrėžia, kad visi darbuotojai turi turėti tinkamą apsaugą ir saugumą darbo sąlygų, darbo užmokesčio, socialinės apsaugos, sveikatos ir saugos požiūriu ir kad jų užimtumo kokybė turi būti garantuota visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba per platformą, ar ne;

12.  pakartoja raginimą įdiegti Europos socialinių teisių ramstį, siekiant užtikrinti deramas darbo sąlygas visiems, įskaitant platformų darbuotojus; pabrėžia, kad į šią veiklą reikia įtraukti socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad visi platformų darbuotojai turėtų tokias pačias socialines ir darbo teises, tokią pačią sveikatos apsaugą ir saugą ir tokias pačias galimybes mokytis visą gyvenimą kaip ir įprastinės ekonomikos darbuotojai pagal nacionalinę teisę ir praktiką, ir sykiu skatinti inovacijas, tvarų ir įtrauktų augimą, taip pat užtikrinti vienodas veiklos sąlygas įmonėms;

13.  pažymi, kad reikia užtikrinti tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų ir platformų įmonėms dirbančių profesionalią veiklą vykdančių asmenų darbo užmokestį ir aiškų jo išmokėjimo grafiką;

14.  pabrėžia nuotolinio darbo ir darbo lanksčiu grafiku svarbą, kalbant apie bendro vartojimo ekonomiką, ir atsižvelgdamas į tai ragina traktuoti tokių formų darbą lygiai taip pat kaip įprastų formų darbą;

  Kolektyvinės derybos ir konkurencijos teisė

15.  pabrėžia, kad asociacijų ir kolektyvinių veiksmų, be kita ko, kolektyvinių derybų, laisvė yra pagrindinės teisės ir jas privalo turėti visi darbuotojai nepriklausomai nuo to, ar jie dirba pagal sutartį, ar savarankiškai; pažymi, kad savarankiškai dirbantys darbuotojai, kurie yra teisiškai laikomi vieno asmens įmone, turėtų turėti teisę laisvai jungtis į asociacijas ir nebūti laikomi sudarančiais kartelinį susitarimą; į tai atsižvelgdamas ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos teisės aktus ir prireikus juos pakoreguoti; ragina Komisiją remti valstybes nares ir socialinius partnerius, siekiant didinti kolektyvinių derybų aprėptį pagal nacionalinę teisę ir praktiką ir įgalinti platformų ekonomikos darbuotojus;

  Vienodos veiklos sąlygos

16.  pabrėžia, kad galimi su efektyvumu susiję interneto platformų privalumai, palyginti su įprasta ekonomika, turėtų būti grindžiami sąžininga konkurencija, o ne darbo užmokesčio dempingu; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas platformų ekonomikos ir įprastoms įmonėms, ypač MVĮ, platformų ekonomikos sektorius, kaip ir bet koks kitas ekonomikos sektorius, turi mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas ir laikytis darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų; pabrėžia, kad prireikus reikia atitinkamai pakoreguoti su tuo susijusią politiką;

17.  ragina Komisiją paskelbti gaires, kaip taikyti Sąjungos teisę įvairių tipų platformų verslo modeliams, siekiant užpildyti, kai reikia, reguliavimo spragas užimtumo ir socialinės apsaugos srityje; mano, kad didelis platformų ekonomikos skaidrumo potencialas suteikia galimybių užtikrinti gerą atsekamumą, siekiant, kad būtų laikomasi esamų teisės aktų; ragina valstybes nares atlikti pakankamai darbo patikrinimų, susijusių su interneto platformomis, ir taikyti sankcijas, jeigu pažeidžiamos taisyklės, ypač jeigu nesilaikoma darbo ir įdarbinimo sąlygų nuostatų ir specialių reikalavimų, susijusių su kvalifikacija; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį nedeklaruojamam darbui ir fiktyviai savisamdai šiame sektoriuje ir įtraukti platformų ekonomiką į Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platformos darbotvarkę; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai išteklių patikrinimams;

18.  primena, kad visi platformų veiklos vykdytojai turi vykdyti veiklą griežtai laikydamiesi Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų; ragina imtis kovos su dempingu priemonių, siekiant užtikrinti sąžiningą valstybėse narėse įkurtų platformų ir trečiosiose valstybėse įkurtų platformų konkurenciją; pabrėžia, kad reikia veiksmingų taisyklių, siekiant kovoti su trečiosiose valstybėse įkurtų interneto platformų, teikiančių paslaugas arba parduodančių prekes Sąjungoje, mokesčių vengimu;

19.  pabrėžia, kad reikia tinkamiau atsižvelgti į platformų ekonomikos socialinį aspektą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, rinkti patikimesnius ir išsamesnius duomenis apie darbus ir įdarbinimo profilius, darbo ir įdarbinimo sąlygas, įskaitant informaciją apie pajamas, įgūdžius, kvalifikaciją ir veiklą platformų ekonomikos sektoriuje; mano, kad būtų naudinga, jeigu tokie duomenys taip pat būtų renkami rengiant interviu su platformų darbuotojais ir grindžiami platformų renkama informacija; ragina atlikti išsamią darbo platformų ekonomikos sektoriuje analizę, siekiant prireikus pakoreguoti esamus darbo ir socialinės apsaugos teisės aktus; pabrėžia, kad labai svarbu, kad valstybės narės keistųsi gerąja patirtimi šioje srityje;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti atitinkamą savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos lygį, nes jie yra pagrindiniai skaitmeninės darbo rinkos dalyviai; ragina valstybes nares pritaikyti esamas socialinės apsaugos sistemas, prireikus plėtoti naujus apsaugos mechanizmus, siekiant užtikrinti pakankamą platformų darbuotojų apsaugą, nediskriminavimą ir lyčių lygybę, atsižvelgiant į skaitmenizacijos sąlygojamus specifinius darbo ir karjeros modelius, ir Europos lygmeniu dalytis gerąja patirtimi;

21.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyva taikytina tam tikroms interneto platformoms; mano, kad daugelio tarpininkaujančių interneto platformų struktūra panaši į laikinojo įdarbinimo įmonių (trišaliai sutartiniai santykiai tarp laikino įmonės darbuotojo / platformos darbuotojo – laikinojo įdarbinimo įmonės / interneto platformos – naudotojo įmonės / kliento);

22.  ragina nacionalines valstybines užimtumo tarnybas ir EURES tinklą glaudžiau bendradarbiauti galimybių, kurias teikia bendro vartojimo ekonomika, klausimais;

23.  pripažįsta, kad platformų ekonomika galima pasinaudoti siekiant socialinių tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialinės ekonomikos modelius platformų ekonomikos sektoriuje, ypač kalbant apie platformas, kurių struktūra atitinka įmonės modelį, ir keistis gerąja patirtimi šioje srityje, nes įrodyta, kad socialinės įmonės atsparios ekonomikos krizei;

  Įgūdžių poreikiai

24.  pabrėžia, kad skaitmeninės kompetencijos yra ypač svarbios siekiant neatsilikti nuo vykstančios visų gyvenimo sričių skaitmenizacijos; ragina valstybes nares pritaikyti švietimo ir mokymų sistemas prie skaitmeninės darbo rinkos, susiejant švietimo sritį su darbo sritimi, įskaitant verslumo ugdymą; pažymi, kad dėl vis sudėtingesnio darbo pobūdžio ir įgūdžių profilių (ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje) atsiranda nauji švietimo, tolesnio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą poreikiai, siekiant skatinti skaitmeninį raštingumą ir panaikinti esamą lyčių ir kartų atotrūkį šioje srityje;

25.  pabrėžia, kad svarbi glaudesnė socialinių partnerių ir įvairių švietimo ir mokymo įstaigų sąveika atnaujinant mokymo ir studijų turinį ir rengiant įgūdžių ugdymo strategijas; skatina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių mokymus į mokyklų programas (pradedant nuo ankstyvo amžiaus); primygtinai tvirtina, kad viešosios investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra būtinos siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje eroje; pabrėžia, kad švietimas ir mokymas turi būti prieinamas visiems darbuotojams; mano, kad reikia naujų mokymosi visą gyvenimą ir mokymo finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms ir mažoms įmonėms;

  Platformų veiklos vykdytojų pareiga teikti ataskaitas ir skaidrumo prievolė

26.  ragina parengti platformų veiklos vykdytojams taikomus skaidrumo ir informacijos atskleidimo prievolių standartus, kad būtų galima stebėti mokesčių mokėjimus, socialinės apsaugos įmokas ir veiklą, susijusią su darbo platformose vertinimu, ir užtikrinti, kad visa atitinkama informacija būtų prieinama nacionalinėms valdžios institucijoms; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas platformų darbuotojams laikytis prievolės savarankiškai teikti su platformų veikla susijusias ataskaitas pasinaudojant supaprastintomis mokesčių deklaracijomis ir bendradarbiauti su interneto platformomis, kad būtų teikiama informacija apie užfiksuotus elektroninius sandorius, siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir nedeklaruojamu darbu;

27.  atkreipia dėmesį į vartotojų generuojamų duomenų koncentraciją interneto platformose ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą ir taikyti tinkamas vartotojų ir darbuotojų privatumo apsaugos ir duomenų rinkimo priemones;

28.  pabrėžia, kad vartotojams reikėtų užtikrinti aukšto lygio ir veiksmingą apsaugą, nepaisant to, ar paslaugas teikia profesionalai, ar kiti vartotojai; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą tarpusavio sandorių srityje ir ieškoti sprendimų, kurie pagerintų saugumą;

29.  pabrėžia, kad platformų ekonomikos ekonominis modelis grindžiamas vartotojų pasitikėjimu, visų pirma internete pateikiamais įvertinimais; primena, kad platformų darbuotojų įvertinimai rodo jų skaitmeninės rinkos vertę vartotojams; todėl pabrėžia, kad platformoms reikia parengti internete pateikiamų įvertinimų sertifikavimo priemones, siekiant užtikrinti informacijos apie paslaugų kokybę skaidrumą ir patikimumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, palengvinti įvertinimų perkeliamumą ir kaupimą visose platformose, teikiančiose tokias pat paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į nesąžiningos veiklos, susijusios su internete pateikiamais įvertinimais, galimybes, nuo kurių gali nukentėti platformų darbuotojų darbo sąlygos, teisės ir jų galimybės gauti darbą; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl savo nuožiūra nustatomo neigiamų klientų atsiliepimų, kurie nebūtinai rodo darbo kokybę ir kurių negalima užginčyti, skaičiaus platformos gali panaikinti paskyrą arba ją perkelti į tolesnį paieškos rezultatų rodinį; mano, kad bet kokia platformos parengta tokių įvertinimų sistema turėtų būti nustatyta pasikonsultavus su darbuotojais ir jų atstovais; ragina platformas, prieš imantis veiksmų dėl įvertinimų rezultatų, informuoti platformų darbuotojus ir numatyti arbitražo procedūrą; pabrėžia, kad visi platformų darbuotojai turėtų turėti teisę reikalauti, kad nepagrįsti įvertinimai būtų pašalinti; prašo Komisijos ir valstybių narių, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, užtikrinti, kad darbuotojai ir vartotojai taip pat galėtų įvertinti interneto platformas;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų priemonių ir uždrausti diskriminacinio pobūdžio ir neskaidrius algoritmus ir programinę įrangą, kuriuos kuria arba naudoja interneto platformos ir kurie neatitinka Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, ir atitinkamai sukurti stebėsenos struktūras;

32.  mano, jog būtina imtis veiksmų, kad valstybių narių viešojo administravimo institucijos galėtų nustatyti šių platformų veiklos apribojimus, remdamosi viešuoju interesu;

33.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius pakankamai informuoti darbuotojus apie darbo ir įdarbinimo sąlygas, darbuotojų teises ir darbo santykius tiek su platformomis, tiek su vartotojais; mano, kad platformos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį teikiant informaciją vartotojams ir darbuotojams apie taikytiną reguliavimo sistemą, kad būtų laikomasi teisinių reikalavimų;

  Sveikata ir sauga

34.  pažymi, kad platformų ekonomika suteikia naujų galimybių žmonėms užsidirbti papildomų pajamų, jaunimui gauti darbo (ypač jaunimui, ieškančiam atsitiktinio arba lankstaus darbo, leidžiančio suderinti darbą ir mokslą), geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, taip pat sumažinti nepakankamą užimtumą ir nedarbą ir bendradarbiauti; vis dėlto pažymi, kad tam tikromis aplinkybėmis dėl tokių pokyčių žmonės gali atsidurti nesaugioje padėtyje; pabrėžia, kad lankstus darbas turi būti įtrauktas į esamas sveikatos ir saugos nuostatas, jam taip pat turi būti taikomos socialinės apsaugos priemonės, kad būtų galima išvengti ilgalaikių socialinių ir finansinių pasekmių ir būtų išvengta galimo pavojaus, kad darbuotojai bus pernelyg apkraunami ir kad jiems bus mokamas darbo rezultatų neatitinkantis atlyginimas; todėl pabrėžia, kad, viena vertus, darbo rinka turi būti lanksti, bet, kita vertus, būtina darbuotojų ekonominė ir socialinė apsauga; pabrėžia, kad dėl darbo sąnaudų mažinimo neturėtų būti bloginamos darbo sąlygos ar mažinami užimtumo standartai;

35.  ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl skaitmenizacijos poveikio darbuotojų gerovei, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir jos pasekmių visuomenei ir aplinkai; pabrėžia, kad darbas platformų ekonomikos sektoriuje neturėtų lemti prieinamumo visą laiką, įprastos darbo laiko tvarkos panaikinimo ar socialinės izoliacijos, nes tai gali sukelti psichinių ir socialinių sutrikimų, tokių kaip pervargimas ar depresija; todėl pritaria tam, kad būtų visapusiškai laikomasi nustatyto poilsio režimo, ir pabrėžia, kad reikia laikytis darbo laiko tvarkos siekiant išlaikyti darbo laiko ribas, kaip apibrėžta pagal darbo teisės aktus atskirose valstybėse narėse; pabrėžia, kad būtina įvertinti skaitmenizacijos poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai ir atitinkamai pakoreguoti esamos sveikatos ir saugos sistemos nuostatas; rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų teisę nedirbti tomis valandomis, kurios nėra sutartos darbo valandos, kaip priemonę užtikrinti gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad pasinaudojimas tokia teise negali turėti jokių neigiamų pasekmių platformų darbuotojų įvertinimui;

36.  pabrėžia, kad skaitmeninės ekonomikos sektoriaus profesionalūs paslaugų teikėjai turi atitikti tuos pačius kokybės, įgūdžių ir kvalifikacijos reikalavimus, kokie taikomi įprastinės ekonomikos sektoriui, siekiant išvengti pavojų sveikatai ir saugai; ragina atitinkamas valdžios institucijas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, parengti atitinkamas stebėjimo ir sertifikavimo procedūras;

37.  primena, kad tokio darbo lankstumas, svyravimas ir nepastovumas perkelia rinkos riziką darbuotojams, lemia didesnę socialinę nelygybę ir dažniau sukelia psichologines problemas, palyginti su kitais darbais; pabrėžia, kad šiuo metu šis sektorius nesuteikia pakankamai darbo vietų bedarbiams, labiausiai atskirtoms socialinėms grupėms ir kaimo žmonėms, nes tam kliudo skaitmeninė atskirtis ar techninių įgūdžių stoka.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

8

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Marian Harkin, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Anthea McIntyre, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Krzysztof Hetman, Marju Lauristin, Edouard Martin, Alex Mayer, Joachim Schuster, Jasenko Selimovic, Michaela Šojdrová

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

38

+

ALDE

ECR

EPP

S&D

Green/EFA

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Yana Toom, Renate Weber

Anthea McIntyre, Jana Žitňanská

Georges Bach, David Casa, Krzysztof Hetman, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Romana Tomc

Maria Arena, Ole Christensen, Jan Keller, Marju Lauristin, Javi López, Edouard Martin, Alex Mayer, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Maria João Rodrigues, Joachim Schuster, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

 

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

1

-

NI

Lampros Fountoulis

8

0

ENF

GUE/NGL

Mara Bizzotto, Dominique Martin, Joëlle Mélin

Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.

(2)

Žr. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) ir Europos profesinio gyvenimo observatorija (EURWORK), „Skaitmenizacija ir profesinis gyvenimas: „Uber“ patirtis visoje Europoje“, 2016 m.

(3)

Žr. ETT C 596/12, 17 dalį ir ETT C 232/09, 39 dalį.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (24.3.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės

(2017/2003(INI))

Nuomonės referentas (*): Dario Tamburrano

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“, kuriame pripažįstama, kad bendro vartojimo ekonomika siūlo naujoviškų būdų, kaip teikti piliečiams naujas paslaugas, skatinti verslumą ir kurti darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad visa bendro vartojimo ekonomika yra paremta žmonių bendradarbiavimu, grindžiama tarpusavio santykiais, bendryste ir pasitikėjimu, jai naudos atnešė socialiniai bei ekonominiai pokyčiai, įskaitant perėjimą nuo nuosavybės prie naudojimo ir turto dalijimosi modelio; pripažįsta, kad šiuo metu bendro vartojimo ekonomika linkusi apimti platesnį spektrą nuo dovanų ekonomikos iki pelno siekiančios ekonomikos modelių ir, nepaisant to, kokia ji yra ar bus skirtinga, jai būdingas išteklių pasidalijimas, aktyvus piliečių dalyvavimas ir jų įgalinimas, bendruomenėje priimtinos inovacijos ir intensyvus informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas kaip svarbiausias veiksnys;

2.  atsižvelgdamas į daugialypį bendro vartojimo ekonomikos pobūdį, atkreipia dėmesį į būtinybę atskirti „pelno siekiančios“ ir „pelno nesiekiančios“ (įskaitant išlaidų pasidalijimo) ekonomikos modelius, kadangi atitinkamiems jų dalyviams – vartotojams ar paslaugų teikėjams – neturėtų būti taikomi tie patys teisiniai reikalavimai;

3.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika gali suteikti daug galimybių investuoti ir klestėti Europos rinkoje, įskaitant darbo vietas žmonėms, kurie yra nutolę nuo darbo rinkos, pvz., bedarbiams, jaunimui, studentams, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į netipinių darbo santykių galimybę, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą, – jie turėtų būti nustatyti taip, kad būtų užtikrintas atitinkamų darbo ir mokesčių standartų taikymas; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika skatina verslumą; pažymi, kad prie šių naujų verslo formų reikia priderinti mokymo politiką;

4.  pabrėžia, kad IRT suteikia galimybę bendro vartojimo ekonomikoje greitai ir veiksmingai vystyti novatoriškas idėjas kartu sujungiant dalyvius – vartotojus ar paslaugų teikėjus – ir suteikiant jiems galimybių, palengvinant jų prieigą prie rinkos ir dalyvavimą joje, didinant atokių ir kaimo vietovių prieinamumą, taip mažinant tarpininkavimo poreikį, tiesiogines ir pridėtines išlaidas, perduodant didelius informacijos srautus ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą;

5.  pripažįsta vartotojų sukurtų duomenų, paslaugų ir Europos įmonių kūrybinio turinio potencialą, tuo pačiu atkreipdamas dėmesį į galimą riziką, susijusią su jų koncentracija nedideliame skaičiuje tarptautinių skaitmeninių platformų, kurios gali veikti kaip naujos tarpininkės, galimai iškraipydamos rinką ir trukdydamos kurti vietos bendro vartojimo ekonomikos iniciatyvas; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, kokiomis tinkamomis priemonėmis užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi rinkoje, nes tai galėtų paveikti ES skaitmeninę rinką;

6.  mano, kad platforma gali būti laikoma bendradarbiavimo platforma tik tokiu atveju, jei joje prekėmis ir paslaugomis keičiasi visų pirma lygiaverčiai partneriai; atsižvelgdamas į tai, įspėja, kad naudojantis bendro vartojimo ekonomikos koncepcija plinta platformos, greičiau veikiančios kaip paslaugų teikėjai, o ne vien kaip tarpininkai;

7.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika pagrįsta pasitikėjimu, visų pirma interneto komentarais, vertinimais ir reputacijos vertinimo sistemomis arba kitais mechanizmais, kuriais dalyviai gali būti atgrasomi nuo žalingo elgesio, sumažinama informacijos asimetrija ir prisidedama prie paslaugų kokybės ir skaidrumo didinimo; tačiau įspėja, kad būtina užkirsti kelią, kad taikant šiuos mechanizmus dalyviams nekiltų nepateisinamų kliūčių prisijungti prie šių platformų ar nuo jų atsijungti, ir kad vien tik savireguliacijos, įskaitant kokybės ženklus, gali nepakakti siekiant taikyti saugos ir paslaugų kokybės standartus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tarp bendradarbiavimo platformų sukurti vienodas sąlygas:

a) tęsiant savo darbą, susijusį su laisvu duomenų srautu ir sąveikumu tarp rinkos platformų, ir skatinant duomenų perkeliamumą;

b) siūlant būdų, kaip nustatyti interneto vartotojų nuomonių autentiškumą;

c) užtikrinant, kad platformos: i) teiktų išsamią informaciją apie reguliavimo sistemą, kurios paslaugų teikėjai turėtų laikytis, ir ii) imtųsi aktyvesnio vaidmens tikrindamos, ar paslaugų teikėjai vykdo teisinius reikalavimus;

8.  pabrėžia, kad dalijantis turtu optimizuojamas jo naudojimas ir daromas didelis teigiamas poveikis aplinkai ir kitoks socialinis bei ekonominis poveikis – taip pramonės ir paslaugų srityse efektyviau naudojami ištekliai, sumažinamos pradinės patekimo į rinką išlaidos ir sukuriamos galimybės bendruomenėms teikti naudą įmonėms ir leisti pavieniams piliečiams dalyvauti vystant bendro vartojimo ekonomiką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, vadovaujantis Sąjungos tvaraus ir integracinio augimo tikslais, turėtų būti skatinama dalytis turtu;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5G technologijos plėtra iš esmės pakeis mūsų ekonomikos logiką, o prekės taps įvairesnės ir labiau prieinamos; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu sukurti konkurencingą rinką inovatyvioms verslo įmonėms, nes šios rinkos sėkmė galiausiai nulems mūsų ekonomikos stiprybę;

10.  atkreipia dėmesį į bendro vartojimo ekonomikos potencialą ES ekonominiam tvarumui ir pagrindinių tikslų siekimui tvaraus žemės ūkio, efektyvaus išteklių naudojimo, kovos su klimato kaita ar žiedinės ekonomikos formavimo srityse;

11.  nurodo, kad bendro vartojimo ekonomika ypač klesti bendruomenėse, kuriose esama stiprių dalijimosi žiniomis ir švietimu modelių, kuriais skatinama ir sutvirtinama atvirų inovacijų kultūra, remiama atviro šaltinio aparatinė įranga ir programinė įranga ir plečiamas bendrų gėrybių ir bendros intelektinės nuosavybės paveldas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į jos potencialą skatinti Europos piliečių kūrybos ir inovacijų kapitalą, bendro vartojimo ekonomika turėtų likti atvira ir visiems prieinama, tuo pačiu užtikrinant sąžiningą atlygį kultūros ir kūrybos srities darbuotojams ir tyrėjams;

12.  pripažįsta, kad bendradarbiavimo ekonomika suklestėjo visų pirma miesto vietovėse, kur tokios sąlygos, kaip gyventojų tankumas ir fizinis atstumas, yra palankios bendradarbiavimu grindžiamiems modeliams plėtoti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu vystyti nuoseklią politiką ir diegti plačiajuostį ryšį ir itin spartų plačiajuostį ryšį, kad būtų galima sudaryti sąlygas visose Sąjungos teritorijose, ypač mažiau apgyvendintose, atokiose arba kaimo vietovėse, pasinaudoti šios ekonomikos teikiamomis galimybėmis;

13.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį koordinavimą, kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant aukštų standartų, susijusių su: a) darbuotojų teisių ir socialine apsauga visiems darbuotojams bendro vartojimo ekonomikos srityje; b) saugumo garantijomis bendro vartojimo ekonomikos vartotojams; c) bendro vartojimo ekonomikos vystymusi ir kohabitacijos sąveika su tradiciniais verslo modeliais; d) asmens duomenų apsaugos užtikrinimo vykdymu, siekiant užtikrinti visų darbuotojų privatumą ir vartotojų duomenų slaptumą;

14.  ragina Komisiją, be kita ko, toliau tirti bendradarbiavimu grindžiamo verslo socialinį ir ekonominį poveikį užimtumo, vartotojų apsaugos, socialinės apsaugos ir atitinkamos viešosios politikos, pvz., teritorijų planavimo ir turizmo, srityje;

15.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms užtikrinti tinkamą tiek darbuotojų, tiek savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą dalijimosi ekonomikoje, kartu reikalaujant, kad Komisija gerbtų darbo rinkos partnerių autonomiją nacionaliniu lygmeniu, nacionalines kolektyvines sutartis ir nacionalines darbo rinkų tradicijas ir modelius, ir susilaikytų nuo iniciatyvų, kurios gali daryti poveikį teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, jas sudaryti ir įgyvendinti ir imtis kolektyvinių veiksmų laikantis nacionalinės teisės ir praktikos;

16.  ragina Komisiją toliau tirti, kokiu mastu bendro vartojimo ekonomikoje taikoma atskirų valstybių narių reglamentavimo sistema ir galiojančios ES nuostatos siekiant prireikus nustatyti suderintą požiūrį į bendro vartojimo ekonomiką Sąjungos lygmeniu, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į teigiamą reguliavimo patirtį vietos lygmeniu, kai jis apskritai buvo grindžiamas informacijos skaidrumo, dalyvavimo, įtraukties ir gero valdymo principais;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai ir politika būtų orientuoti į ateitį ir jais būtų užtikrintas teisinis stabilumas ir tikrumas, kad ES darbuotojai, įmonės ir piliečiai galėtų išnaudoti visą bendro naudojimo ekonomikos potencialą, visų pirma susijusį su:

a) jei būtina, konkretiems sektoriams skirtų kriterijų ir ribinių verčių apibrėžimu, šiose apibrėžtyse aiškiai atskiriant sąvokas „darbas / paslaugos“, „darbuotojas“ ir „savarankiškai dirbantis asmuo“, „neprofesionali tarpusavio veikla“ ir „paslaugų teikėjas“, „siekianti pelno“ ir „nesiekianti pelno“ (įskaitant išlaidų pasidalijimą) veikla;

b) vienodų sąlygų ES įmonėms ir piliečiams suteikimu, visų pirma užtikrinant, kad panašiems ūkio subjektams būtų taikomi, inter alia, funkciniu požiūriu panašūs teisės standartai dėl vartotojų apsaugos, darbuotojų teisių, mokestinių prievolių vykdymo ir skaidrumo;

c) visiems prieinamų į eksperimentus orientuotų erdvių atvėrimu ir skaitmeninio junglumo ir raštingumo skatinimu, remiant Europos verslininkus, naujai įsteigtas įmones ir teikiant paskatas plėtoti pramonės struktūros modelį 4.0, inovacijų centrus, klasterius ir inkubatorius; mano, kad tai turėtų būti pasiekta kuo geriau pritaikant atitinkamus teisės aktus ir išvengiant perdėto reguliavimo, kartu atsižvelgiant į valstybių narių prerogatyvą šiuo klausimu, be kita ko, paisant socialinių partnerių savarankiškumo ir nacionalinės praktikos, taip pat gairių, kurias pateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas dėl sąvokų „darbas / paslaugos“, „darbuotojas“ ir „paslaugų teikėjas“, primindamas, kad darbuotojo sąvokos nustatymas priklauso nacionalinei kompetencijai;

18.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika yra ekosistema, kuriai reikalinga parama jos sparčiam vystymuisi ir plėtrai ir kuri, kad pritrauktų investicijų, turi išlikti atvira moksliniams tyrimams, naujovėms ir naujoms technologijoms; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis finansavimo priemonėmis ir investuoti į įmones ir skatinti iniciatyvas, kad būtų lengviau gauti finansavimą, visų pirma naujai įsteigtoms įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ekonomikos sektoriuose visos Sąjungos mastu, skirtingais kanalais, kaip antai bankai, rizikos kapitalas, viešosios lėšos ir sutelktinis finansavimas;

19.  pabrėžia, kad nacionalinės ir vietos taisyklės, kurios nėra pagrįstos ir proporcingos, ne tik sukelia kliūčių bendrojoje rinkoje, kas prieštarauja ES teisės aktams, bet ir trukdo kurti naujas įmones ir joms plėstis; todėl ragina Komisiją aktyviai užtikrinti bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;

20.  pažymi, kad energetikos sektoriuje bendro vartojimo ekonomika tampa vis svarbesnė; ja vartotojams, gamintojams, pavieniams asmenims ir bendruomenėms suteikiama galimybė veiksmingai dalyvauti keliuose atsinaujinančiosios energijos ciklo decentralizuotuose etapuose, įskaitant gamybą savo reikmėms ir individualų vartojimą, saugojimą ir paskirstymą, laikantis Sąjungos kovos su klimato kaita ir energetikos tikslų;

21.  ragina laikyti spektrą viešąja gėrybe ir ragina į reglamentą įtraukti novatoriškas vartotojų poreikiais grindžiamas iniciatyvas, kurios paskatintų bendro vartojimo ir dalijimosi ekonomiką;

22.  ragina Komisiją remti bendro vartojimo ekonomikos augimą nustatant priemonių, kuriomis būtų siekiama sumažinti administracinę naštą asmenims ir įmonėms nediskriminuojant atskirų verslo modelių.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

53

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikolay Barekov, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Pilar del Castillo Vera, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, András Gyürk, Rebecca Harms, Eva Kaili, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mario Borghezio, Soledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Constanze Krehl, Olle Ludvigsson, Sofia Sakorafa, Anne Sander, Maria Spyraki, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Arndt Kohn, Pavel Poc

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

53

+

ALDE

Fredrick Federley, Kaja Kallas, Morten Helveg Petersen, Lieve Wierinck

ECR

Nikolay Barekov, Edward Czesak, Ashley Fox, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

EFDD

Isabella Adinolfi, Dario Tamburrano, Marco Zullo

EPP

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Maria Spyraki, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

S&D

José Blanco López, Soledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Adam Gierek, Eva Kaili, Arndt Kohn, Peter Kouroumbashev, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Pavel Poc, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Michel Reimon, Claude Turmes

4

-

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Neoklis Sylikiotis

2

0

ENF

Mario Borghezio, Angelo Ciocca

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (11.4.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos dalijimosi ekonomikos darbotvarkės

(2017/2003(INI))

Nuomonės referentė: Merja Kyllönen

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  džiaugiasi, kad bendro vartojimo ekonomika jau pradedama taikyti transporto, turizmo ir apgyvendinimo paslaugų srityje, ir pripažįsta, kad, esant tinkamai, paprastai ir aiškiai reguliavimo sistemai, bendro vartojimo ekonomika gali:

a)  suteikti didesnį pasirinkimą, įperkamumą ir įvairesnes paslaugas vartotojams, didinant ir įvairinant tiek paklausą, tiek pasiūlą;

b)  skatinti naujų formų bendradarbiavimo mainus tarp ES piliečių, taip pat ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir verslo galimybes, ypač turint mintyje mažąsias ir vidutines įmones visoje Europoje;

c)  daryti teigiamą poveikį neįgalių asmenų judumą ir aktyviam tvarių formų judumo skatinimui;

d)  palengvinti žmonių, kurie galėjo būti tradiciškai išstumti iš darbo rinkos, įtrauktį;

2.  pripažįsta teigiamą bendro vartojimo ekonomikos poveikį sparčiai augančiam turizmo sektoriui, skatinant atskiras galimybes užsidirbti ir vietos ekonomiką, taip pat numatant priemones, padėsiančias geriau patenkinti paklausą, pvz., esant didžiausiam paslaugų poreikiui ir atokiose vietovėse, taip pat atsižvelgiant į kintančius keliautojų, ypač tų, kurių pajamos nedidelės, pageidavimus; pažymi, kad vartotojų pasitenkinimo bendro vartojimo ekonomika grindžiamomis turizmo paslaugomis lygis yra aukštas; mano, kad bendro vartojimo ekonomika turėtų būti visiškai įtraukta į ES turizmo politiką; pabrėžia, kad būtina skatinti naudingą tradicinių turizmo paslaugų ir bendro vartojimo ekonomikos sambūvį;

3.  primygtinai ragina Komisiją parengti tinkamas priemones, kuriomis būtų galima išspręsti iššūkius, kylančius, kai Europos klientai naudoja interneto platformas, kurių būstinės yra ne ES, ne Europos kultūrinėmis ir reguliavimo sąlygomis, visų pirma duomenų apsaugos, sveikatos ir saugos, apmokestinimo ir užimtumo teisės aktų aspektais;

4.  primena, kad, Komisijos skaičiavimu, tarpusavio apgyvendinimas yra didžiausias bendro vartojimo ekonomikos sektorius komerciniu požiūriu, o tarpusavio transportas yra didžiausias pagal platformos pajamas;

5.  pabrėžia, kad turizmo sektoriuje bendras naudojimasis būstu reiškia labai gerą išteklių ir nepakankamai naudojamos erdvės išnaudojimą, visų pirma tose srityse, kuriose turizmas tradiciškai neatneša naudos;

6.  šiuo atžvilgiu smerkia kai kurių valdžios institucijų taikomas taisykles, kuriomis siekiama apriboti turistų apgyvendinimo pasiūlą bendro vartojimo ekonomikos pagrindu;

7.  palankiai vertina bendro vartojimo ekonomikos teikiamas galimybes užtikrinti lanksčias darbo valandas, atitinkančias kitus įsipareigojimus ir padedančias darbo vietą praradusiems žmonėms sugrįžti į darbo rinką;

8.  pažymi, kad iki šiol valstybės narės labai skirtingai reaguoja į bendro vartojimo ekonomika grindžiamo verslo modelių kūrimą, dėl to atsiranda neaiškumas ir kai kuriais atvejais sudaromos galimybės taikyti protekcionistines priemones; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ ir pastangas apibrėžti bendro vartojimo ekonomiką, tačiau apgailestauja, kad jai nepavyksta sukurti aiškios suderintos teisinės bendro vartojimo ekonomikos sistemos visoje Europos Sąjungoje ir ištirti, kaip esamais teisės aktais atsižvelgiama į bendro vartojimo ekonomikos poreikius; todėl primena, kad reikia atlikti išsamią analizę (įskaitant makroekonominius, socialinius bendro vartojimo ekonomikos padarinius ir jos padarinius aplinkai), o po to, jeigu reikia, ne vėliau kaip iki 2018 m., Komisijai turėtų imtis proporcingų reguliavimo veiksmų;

9.  pabrėžia, kad būtina suderinti bendro vartojimo ekonomikos ir tradicines ekonomikos formas mokymo, profesinių kvalifikacijų ir fiskalinių bei socialinių įsipareigojimų srityse;

10.  apgailestauja, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai, ypač 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(1) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(2), nėra tinkamai įgyvendinami; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bendro vartojimo ekonomikos modeliams taikomais teisės aktais nebūtų pažeidžiami ES teisės aktai ir vidaus rinkos principai;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendro vartojimo ekonomika įneša svarbų indėlį į turizmo ir transporto sektorių tvarumą, nes galima optimizuoti turimus išteklius, paskirstant nepakankamai naudojamą turtą ir plėtojant naujas paslaugas ir produktus be didelio masto investicijų; be to, pažymi, kad ji skatina piliečius dalyvauti šiuose sektoriuose ir padeda užtikrinti, kad turizmo teikiama nauda būtų paskleista po visus regionus, įskaitant atokiausius, kalnų ir kaimo regionus;

12.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendro vartojimo ekonomiką, pageidautina, kad reguliavimo sistema būtų nustatyta pagal sektorius ir plėtojant veiklą būtų siekiama skirti vartotojui daugiausia dėmesio, būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, skatinamos inovacijos ir prisidedama prie bendro ES transporto politikos tikslų kūrimo ir įgyvendinimo; šie tikslai apima transporto priemonių išmetamo anglies dvideginio ir teršalų kiekio bei triukšmo mažinimą, teritorinę sanglaudą, įperkamumą, prieinamumą ir saugumą; pabrėžia, kad su vartotojų apsauga, atsakomybės paskirstymu, mokestinių prievolių vykdymu, draudimo sistemomis, socialine darbuotojų apsauga (nesvarbu, ar asmuo dirba pagal sutartį ar savarankiškai), neįgaliųjų teisėmis ir duomenų apsauga susiję klausimai yra patys svarbiausi, ir todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti galiojančių teisės aktų vykdymą, taip pat pasiūlyti papildomų teisės aktų, grindžiamų tinkamais vertinimais, jeigu manoma, kad tai būtina; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti, remiantis patobulintomis priemonėmis, iniciatyvas ir geriausią praktiką, susijusias su bendro vartojimo ekonomika, siekiant skatinti teigiamą šio sektoriaus plėtrą Europoje;

13.  tikisi, kad Komisija pateiks papildomų gairių valstybėms narėms, kaip išvengti susiskaidymo, taip pat skatins valstybes nares dalytis geriausia patirtimi ir sumažinti teisės aktų naštą; pabrėžia, kad daugeliu atvejų bendro vartojimo ekonomikoje taikomos savireguliavimo priemonės ir sudaromos palankesnės sąlygos pasitikėjimo mechanizmams tarp vartotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad reguliavimo sistema turėtų būti tinkama (atsižvelgiant į tai, ar paslaugas teikia profesionalai, ar lygiaverčiai subjektai) ir neturėtų trukdyti inovacijoms sukurdama sudėtingų kliūčių verslumui ES;

14.  pažymi, kad bendro vartojimo ekonomika, turėdama tiek privalumų, tiek trūkumų, taip pat kelia iššūkių darbo rinkai, užimtumo schemoms ir verslumui; primygtinai ragina valstybes nares skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir kokybiškas galimybes užsidirbti bendro vartojimo ekonomikoje, kreipdamasis visų pirma į tuos, kurie tradiciškai išstumti iš darbo rinkos, kartu užtikrinant tinkamas darbo sąlygas ir darbo santykius ir gerbiant darbuotojų teises; skatina visus suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti, prisiimant atsakomybę, tuo pačiu, jei reikia, taikant intervencines reguliavimo priemones; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar darbuotojams bendro vartojimo ekonomikoje tinkamai taikoma socialinės apsaugos sistema;

15.  pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomikos ekonominis modelis grindžiamas naudotojų pasitikėjimu, todėl labai svarbūs internete paliekami komentarai; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas vartotojams gauti prieigą prie patikimos ir teisingos informacijos apie paslaugų, siūlomų bendradarbiavimo platformose, kokybę;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti teisingumą ir skaidrumą vykdantiems veiklą bendro vartojimo ekonomikoje ir tradicinės ekonominės veiklos vykdytojams, taip pat užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, ypač su sauga, saugumu, sveikata, privatumo apsauga ir informacijos tikslumu susijusiose srityse;

17.  primena, kad bendro vartojimo ekonomikos modeliai gali sudaryti sąlygas gerokai pagerinti transporto sistemos veiksmingumą ir, naudojant esamus pajėgumus, padaryti atokias vietoves lengviau prieinamas ir sumažinti nepageidaujamą išorinį eismo poveikį, kaip antai eismo spūstys ir išmetami teršalai; ragina atitinkamas valdžios institucijas skatinti naudingą bendro vartojimo ekonomika grindžiamų transporto paslaugų ir tradicinės transporto sistemos sambūvį, įskaitant vietos judumo planavimą, informacijos teikimo ir bilietų pardavimo sistemas, ir vengti administracinių sistemų ar teisinių priemonių, dėl kurių bendro vartojimo ekonomika grindžiamos transporto paslaugos nebūtų įtraukiamos į transporto planavimą ir operacijas, siekiant sudaryti sąlygas tam, kad būtų kuriami sklandžiai veikiantys ir išbaigti keliavimo nuo durų iki durų tinklai ir teikiamos naujos tvaraus judumo formos; pabrėžia, kad bendro vartojimo ekonomika ir viešasis transportas drauge suteikia daug galimybių sujungti žmones ir teritorijas, ypač tas, su kuriomis anksčiau susisiekimas buvo prastas;

18.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didesnį Europos transporto paslaugų skaitmeninimą, didelės spartos belaidis ir fiksuotas ryšys yra labai svarbus tolesnei bendro vartojimo ekonomikos plėtrai;

19.  ragina peržiūrėti sąlygas, kuriomis paslaugos tokiuose reglamentuojamuose sektoriuose, kaip miesto ir tarpmiestinis keleivinis kelių transportas, teikiamos savarankiškai, kad būtų užtikrinta viena reglamentavimo sistema, pagal kurią sąlygos verstis profesine veikla, laikantis ES teisės, būtų derinamos su sistema, kurią taikant paslaugos teikiamos nuolat ir stabiliai ir taip išvengiama nesąžiningos konkurencijos situacijų;

20.  mano, kad bendro vartojimo ekonomika grindžiamo verslo modeliai yra pagrindinė tvarios jungčių plėtros atokiuose, kalnų ir kaimo regionuose, galimybė, nes šiose teritorijose paprastai nėra palankių sąlygų bendro vartojimo ekonomikai plėtoti;

21.  palankiai vertina tai, kad skaitmeninė revoliucija sudarė sąlygas integruotai įvairiarūšiai bilietų sistemai ir keliavimui mokant už vieną kelionę, skirtais transporto naudotojams, taikant bendro vartojimo ekonomikos programėles;

22.  ragina Komisiją įtraukti bendro vartojimo ekonomiką į savo darbą naujų transporto technologijų srityje (sąveikių transporto priemonių, autonominių transporto priemonių, integruotos skaitmeninės bilietų sistemos, pažangių transporto sistemų) dėl jų stiprių sąsajų ir natūralios sąveikos;

23.  pabrėžia reikšmingą bendro vartojimo ekonomikos indėlį į saugą ir saugumą transporto srityje (aiškus šalių identifikavimas, abipusis vertinimas, patikimos trečiosios šalys, specifikacijų patikra);

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl labai didelės bendro vartojimo ekonomikos modelių įvairovės, įvairiuose sektoriuose siūlomų produktų bei paslaugų įvairovės sunku klasifikuoti veiklą; vis dėlto pabrėžia, kad reikia aiškiai atskirti ES terminus – tarpininkavimo platformas, kurios neatneša jokio pelno savo naudotojams, ir tas, kurios sujungia paslaugų teikėją (siekiantį pelno) ir vartotojus (ar esama darbdavių ir darbuotojų santykių tarp paslaugų teikėjo ir platformos, ar ne), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoms šalims įgyvendinti jų fiskalinius ir socialinius įsipareigojimus ir užtikrinti vartotojų apsaugą; taip pat ragina Komisiją paaiškinti ES terminus, susijusius su bendru naudojimusi automobiliais, dalijimusi vienu automobiliu ir pavežėjimo paslaugomis, ir užtikrinti tinkamą jų klasifikavimą ES transporto politikos atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip prireikus pritaikyti Sąjungos teisės aktus; primygtinai ragina Komisiją pradėti tyrimą dėl ribinių verčių vaidmens bendro vartojimo ekonomikoje ir dėl būtinybės standartizuoti procedūras, kurios reikalingos profesinę veiklą vykdančioms įmonėms;

25.  ragina valstybes nares nustatyti priemones ir keistis geriausios mokesčių praktikos pavyzdžiais, siekiant mažinti tikimybę, kad, teikiant bendro vartojimo ekonomika grindžiamas paslaugas, bus vykdoma šešėlinė ekonominė veikla ir vengiama mokesčių; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo platformų potencialą, siekiant pagerinti mokesčių skaidrumą, naudojant elektroninius mokėjimo būdus, taip pat ragina pasiūlyti atitinkamų išankstinio mokesčių mokėjimo sprendimų bendro vartojimo ekonomikoje, nesukuriant nereikalingų kliūčių; primygtinai ragina valstybes nares paaiškinti, ką jos laiko apmokestinamuoju pelnu ir nuo mokesčių atleista veikla, pavyzdžiui, išlaidų pasidalijimu, ir primena, kad mokesčiai turėtų būti mokami ir socialinės apsaugos įsipareigojimai vykdomi laikantis nacionalinių vietos, kurioje gaunamas pelnas, įstatymų;

26.  reikalauja neriboto prieinamumo, kad įvairiomis bendro vartojimo ekonomikos teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ir vyresni žmonės bei neįgalieji;

27.  palankiai vertina tai, kad tarpininkavimo platformos, varžydamosi tarpusavyje, su esamais veiklos vykdytojais ir korporatyvinėmis struktūromis, taip pat keldamos grėsmę esamoms monopolijoms ir trukdydamos kurtis naujoms, atnešė į rinką naujo dinamizmo; tačiau pripažįsta, kad be tinkamos ir aiškios teisinės sistemos gali kilti rizika, kad tarpininkavimo platformos užims dominuojančią padėtį rinkoje ir pakenks ekonominės ekosistemos įvairovei; todėl prašo valstybių narių ir Komisijos stebėti rinkos vystymąsi ir ekonominius bei socialinius padarinius, pašalinti akivaizdžius rinkos trūkumus ir, jei reikia, siūlyti priemones, siekiant užtikrinti Europos įmonių konkurencingumą Europos rinkoje ir sudaryti palankias rinkos sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

28.  pažymi, kad skaitmeninimas ir laisvas duomenų judėjimas yra viena iš pagrindinių priemonių reformuojant transporto ir turizmo sektorius ir pripažįsta nuosavybės ir prieigos prie duomenų svarbą; todėl ragina Komisiją daugiau neatidėlioti ir paskelbti veiksmų gaires, kuriomis liberalizuojami viešojo sektoriaus finansuojamo transporto duomenys, taip pat suderintus standartus, siekiant paskatinti daug duomenų apimančias naujoves ir naujų paslaugų teikimą; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, duomenų perkeliamumą ir sąveikumą tarp rinkos platformų;

29.  pripažįsta vaidmenį, kurį gali atlikti bendradarbiavimo platformų savivaldos pajėgumai mažinant problemas, kilusias dėl informacijos asimetrijos, ir sprendžiant kitas rinkos problemas; pabrėžia, kad daugeliu atvejų bendro vartojimo ekonomikoje taikomos savireguliavimo priemonės ir sudaromos palankesnės sąlygos pasitikėjimo mechanizmams tarp vartotojų; ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas apsvarstyti galimybes skatinti laisvą duomenų judėjimą, sukuriant galimas administracines leidžiančias nukrypti nuostatas įmonėms, kurios teikia pakankamai duomenų, reikalingų stebėti, kaip įgyvendinami viešosios politikos tikslai; pabrėžia, kad būtina remti bendro vartojimo ekonomikos augimą taikant priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti administracinę naštą asmenims ir įmonėms ir užtikrinti galimybes gauti finansavimą, pavyzdžiui, sutelktinį finansavimą;

30.  pabrėžia, kad nors interneto tarpininkams taikomi visi Europos Sąjungos teisės aktai, įskaitant vartotojų apsaugos ir konkurencijos teisės aktus, ir jie turi jų laikytis, interneto atvirumo, pagrindinių teisių, teisinio tikrumo ir inovacijų transporto sektoriuje apsaugai itin svarbios yra sritys, kuriose atsakomybė tarpininkams netaikoma;

31.  remia sparčią bendro vartojimo ekonomikos plėtrą ir primygtinai ragina Komisiją atlikti tyrimus, stebint rinkos dinamiškumą ir vertinant ekonominį ir socialinį bendro vartojimo ekonomikos poveikį turizmo ir transporto sektoriuose;

32.  mano, kad turėtų būti remiamos naujos įmonės turizmo ir transporto sektoriuose, visų pirma per mokymus; pabrėžia, kad reikalingi specialūs mokymai tam, kad profesionalai galėtų plėtoti elektroninius įgūdžius, orientuotus į bendro vartojimo ekonomikos modelius, atsižvelgiant į naujus reikalavimus ir vartotojų lūkesčius;

33.  ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas drauge su atitinkamais bendro vartojimo ekonomikos atstovais, paslaugų gavėjais ir teikėjais ir, atitinkamais atvejais, NVO ir profesinėmis sąjungomis dalyvauti plėtojant suinteresuotųjų subjektų dialogą ir įgyvendinant poveikio vertinimo procedūras siekiant užtikrinti pakankamą integraciją ir bendro vartojimo ekonomikos paslaugų plėtros galimybes; ragina Komisiją kaip pavyzdį naudoti Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD seminarus dėl trumpalaikio būsto nuomos paslaugų, siekiant palengvinti nacionalinių ir ES institucijų, pramonės ir pilietinės visuomenės atstovų mainus ir teikti rekomendacijas dėl nacionalinių taisyklių, paremtų geriausia patirtimi bendro vartojimo ekonomika grindžiamų transporto paslaugų srityje, susijusia su klausimais, pavyzdžiui, patekimo į rinką, judumo mieste ar mokesčių skaidrumo gerinimu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Kateřina Konečná, Matthijs van Miltenburg, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Jiří Maštálka

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, Claudia Țapardel, István Ujhelyi, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

7

-

ECR

Jacqueline Foster, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Peter van Dalen

EFDD

Peter Lundgren, John Stuart Agnew

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

(2)

OL L 376, 2006 12 27, p. 36.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

3.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Vicky Ford, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Edward Czesak, Roberta Metsola, Julia Reda, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella De Monte, Angélique Delahaye


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

31

+

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton, Vicky Ford, Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

GUE/NGL

Dennis de Jong

PPE

Carlos Coelho, Angélique Delahaye, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Roberta Metsola, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Lambert van Nistelrooij

S&D

Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Isabella De Monte, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

VERTS/ALE

Julia Reda, Igor Šoltes

1

-

ENF

Marcus Pretzell

3

0

ALDE

Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas