Procedūra : 2016/0231(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0208/2017

Pateikti tekstai :

A8-0208/2017

Debatai :

PV 13/06/2017 - 3
CRE 13/06/2017 - 3
PV 16/04/2018 - 20
CRE 16/04/2018 - 20

Balsavimas :

PV 14/06/2017 - 8.1
CRE 14/06/2017 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2018 - 6.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0256
P8_TA(2018)0097

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1376kWORD 161k
6.6.2017
PE 592.423v03-00 A8-0208/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016) 0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Gerben-Jan Gerbrandy

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
  Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016) 0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0482),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0331/2016),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą, ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0208/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

Antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasiūlymas

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

kuriuo nustatoma klimato politika siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo („Klimato politikos reglamentas, kuriuo įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas“)

(Tekstas svarbus EEE)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagrindimas

Naujas pavadinimas siekiant geriau atspindėti reglamento turinį.

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

Pakeitimas3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(3)  Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą 2016 m. spalio 5 d., po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. ir, remiantis šio susitarimo 2 straipsniu, juo siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, be kita ko: a) užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį; b) didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai; c) užtikrinti, kad finansavimo srautai būtų suderinami su siekiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitai atspariu vystymusi.

 

Paryžiaus susitarimu taip pat reikalaujama, kad jo šalys imtųsi veiksmų siekdamos išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus.

 

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas;

(4)  Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Todėl nebus tęsiamos su Kioto protokolu susijusios žaliųjų investicijų sistemos, pagal kurias teikiama finansinė pagalba išmetamųjų teršalų mažinimo projektams mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  2009 m. spalio 21 d. Aplinkos tarybos posėdyje pritarta Sąjungos tikslui, numatytam atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijas dėl būtino bendro išsivysčiusių šalių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos ir bioekonomikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys visose politikos srityse ir paskatos MVĮ, turinčioms mažesnį kapitalą, bei mažiems ūkiams, kad jie pritaikytų savo verslo modelius. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kurioje pirmenybė būtų teikiama energijos vartojimo efektyvumui ir kuria būtų siekiama piliečiams tiekti patikimą, tvarią ir įperkamą energiją, taip pat taikyti griežtą tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio mažinimo politiką biologinių išteklių naudojimui siekiant pakeisti iškastinius išteklius. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;

__________________

__________________

16 COM(2015)80

16 COM(2015)80

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2020 m. apskaičiuojant pagal pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Valstybėms narėms suteikiama galimybė koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

(9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2018 m. apskaičiuojant pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį arba 2020 m. metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vertę, priklausomai nuo to, kuri vertė mažesnė, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Siekiant kompensuoti išankstinius veiksmus ir padėti mažiau pajėgumų turinčioms valstybėms narėms investuoti, valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei ES vidurkis ir kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis nei jų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiu, nustatytos pagal Sprendimą 406/2009/EB, tam tikromis sąlygomis gali prašyti papildomų kvotų iš rezervo. Valstybėms narėms suteikiama galimybė papildomai koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

_________________

_________________

19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  siekiant nustatyti, kad Sąjunga pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, šiuo reglamentu numatoma ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva siekiant nuo 2031 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias apima šis reglamentas, kiekį. Reglamentas taip pat padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslo antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  siekiant išsaugoti visišką rinkos stabilumo rezervo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/18141a, veiksmingumą, neturėtų būti atsižvelgiama į leidimų atšaukimą dėl lankstumo priemonių, nustatytų šiame reglamente sumažinus ES ATLPS leidimus, taikymo, kaip į leidimus, kurie buvo atšaukti pagal Direktyvą 2003/87/EB, pagal Sprendimą (ES) 2015/1814 nustatant bendrą apyvartoje esančių leidimų skaičių tam tikrais metais atsižvelgiant į tą sprendimą;

 

____________________________

 

1a  2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

Pakeitimas     11

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo didinimo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių didinimo, dėl energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir dėl žiedinės ekonomikos skatinimo, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  kad pasiektų išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslą ir maksimaliai padidintų žemės ūkio sektoriaus vaidmenį, svarbu, kad valstybės narės skatintų didžiausią potencialą turinčius novatoriškus švelninimo veiksmus, įskaitant: ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais; žemės ūkio paskirties žemėje esančių gyvatvorių, apsauginių juostų ir medžių tvarkymą; naujas agrarinės miškininkystės ir miškų sodinimo sistemas; medžių šalinimo ir miškų naikinimo prevenciją; negilų įdirbimą arba visišką neįdirbimą ir tarpinių augalų (antsėlių) bei augalų atliekų naudojimą; anglies junginių išlakų auditą ir dirvožemio (maistinių medžiagų) valdymo planus; azoto naudojimo efektyvumo didinimą ir nitrifikacijos slopinimą; šlapynių (durpynų) atkūrimą ir išsaugojimą; patobulintus gyvulių auginimo, šėrimo ir valdymo metodus siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11b)  šiuo reglamentu, įskaitant siūlomas lankstumo priemones, teikiamos išmetamųjų teršalų mažinimo paskatos, suderinamos su kitais Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktais, skirtais sektoriams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 75 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susiję su energija, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas atliks svarbų vaidmenį siekiant šių išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslų. Todėl plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika yra ypač svarbi ne tik siekiant taupyti iškastinio kuro importo srityje ir taip užtikrinti energetinį saugumą bei mažesnes vartotojų sąskaitas, bet ir tam, kad statybos, pramonės ir transporto srityse būtų naudojama daugiau energiją taupančių technologijų, didinamas ekonomikos konkurencingumas, vietoje kuriamos darbo vietos ir gerinamos su sveikata susijusios sąlygos bei sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas. Priemonės, vykdomos sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ilgainiui atsiperka, todėl yra ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslus pagal šį reglamentą. Todėl svarbu, kad valstybės narės, perkeldamos šį reglamentą į nacionalinę sektorių politiką, skirtų didelį dėmesį konkrečioms ir skirtingoms galimybėms pagerinti visų sektorių energijos vartojimo efektyvumą;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

11 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11c)  transporto sektorius yra ne tik didžiausias teršėjas, išmetantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir nuo 1990 m. sparčiausiai augantis energijos vartojimo srities sektorius. Todėl svarbu, kad Komisija ir valstybės narės toliau dėtų pastangas, siekdamos didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie tvarių transporto rūšių ir mažinti didelę šio sektoriaus priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančio kuro. Mažinant energijos rūšių derinio anglies dioksido kiekį skatinant mažataršės energijos, pavyzdžiui, tausių biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių, naudojimą transporto srityje, bus prisidedama siekiant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslo, atitinkančio Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai būtų galima lengviau padaryti užtikrinant, kad šis sektorius turėtų aiškią ir ilgalaikę programą, kuri būtų skirta tikrumui užtikrinti ir kuria būtų galima pagrįsti investicijas;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

11 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11d)  siekiant, kad energetikos ir sektorių politikos poveikis Sąjungos ir nacionaliniams klimato srities įsipareigojimams būtų skaidrus ir patikrinamas, jis turėtų būti vertinamas taikant bendrus kiekybinius metodus;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis ir, jei tinkama, tvarkomomis šlapynėmis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 190 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į suderintą tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą 190 mln. lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  abipusiai nuosekliu būdu įgyvendinant įvairius su žemės ūkiu susijusius Sąjungos tikslus, įskaitant klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jų, oro kokybę, biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų išsaugojimą ir kaimo vietovių ekonomikos rėmimą, reikės keisti investicijas ir paskatas, kurios remiamos Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, BŽŪP. Labai svarbu, kad šiame reglamente būtų atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie Sąjungos miškų strategijos tikslų skatinti konkurencingą ir tvarų medienos tiekimą ES bioekonomikai, valstybių narių nacionalinei miškų politikai ir Sąjungos biologinės įvairovės strategijoms bei Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijai;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [ ], indėlį. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Išsamus atitikties patikrinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus. Vadovaujantis Reglamente [ ] nustatytais intervalais turėtų būti svarstoma, ar taikyti galimą įnašą iš veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal minėtą reglamentą. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

Pakeitimas     19

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  kadangi sektoriai, kuriems taikomas šis reglamentas, sudaro daugiau kaip pusę Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo teršalų kiekio mažinimo politika šiuose sektoriuose yra labai svarbi siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl pagal šį reglamentą nustatytos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tolesnių veiksmų procedūros turėtų būti visiškai skaidrios. Valstybės narės ir Komisija turėtų viešai pateikti informaciją apie tai, kaip laikomasi šio reglamento, ir užtikrinti, kad šio reglamento peržiūros procese tinkamai dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė. Komisija taip pat primygtinai raginama sukurti veiksmingą ir skaidrią nustatytų lankstumo priemonių rezultatų stebėsenos sistemą;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;

(14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos rezervuoti arba pasiskolinti. Valstybės narės taip pat turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą;

(15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, ir tiesiogiai bei veiksmingai padėti kovoti su klimato kaita;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  siekiant užtikrinti vienodas 4 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms nustatomos metinės ŠESD išmetimo ribinės vertės, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201121;

(17)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos papildymo, kuriuo valstybėms narėms nustatomos metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos;

_________________

 

21 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

 

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  svarbu, kad Sąjunga, be pastangų sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, siekdama tikslo padidinti savo teigiamą poveikį pasauliniam anglies dioksido išmetimo rodikliui, drauge su trečiosiomis šalimis numatytų su klimatu susijusius sprendimus, įgyvendindama bendrus projektus su tomis šalimis pagal 2030 m. klimato politiką, atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus susitarime minimas naujas tarptautinis bendradarbiavimo kovojant su klimato kaita mechanizmas;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais.

 

Siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo, būtina, kad Sąjunga dėtų vis didesnes pastangas ir kas penkerius metus teiktų informaciją, kurioje atsispindėtų jos didžiausi siekiai.

 

Todėl atliekant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos tikslą visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu ir į Paryžiaus susitarimo tikslą antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą. Ji turėtų būti grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir turėtų būti pagrįsta parengiamąja Europos aplinkos agentūros ataskaita.

 

Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2031 m. peržiūroje turėtų būti atsižvelgiama į teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės. Juo reikalaujama, kad valstybės narės sumažintų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nurodytą 2 straipsnyje, kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas sąžiningai ir mažiausiomis sąnaudomis sumažinti šį kiekį bent 30 % iki 2030 m., palyginti su 2005 m.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Bendrasis šio reglamento tikslas – nustatyti, kad Sąjunga pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sukuriant nuspėjamą ilgalaikį tikslą iki 2050 m. sumažinti Sąjungos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Pakeitimas     27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Šiame reglamente CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ bus apskaitomas kaip lygus nuliui.

3.  Šiame reglamente CO2 kiekis, išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.A. Civilinė aviacija“ ir nurodytas Direktyvoje 2003/87/EB, bus apskaitomas kaip lygus nuliui.

Pakeitimas     28

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Šis reglamentas taikomas CO2 kiekiui, kuris išmetamas IPCC šaltinio kategorijoje „1.A.3.D. Navigacija“ ir kuris nėra nurodytas Direktyvoje 2003/87/EB.

Pagrindimas

Šis reglamentas turėtų būti taikomas išmetamiesiems teršalams laivybos sektoriuje, nebent jie būtų įtraukti į ATLPS.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

4 straipsnis

Per metus išmetamas ŠESD kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu

Per metus išmetamas ŠESD kiekis 2021–2030 m. laikotarpiu

1.  Iki 2030 m. kiekviena valstybė narė apribos savo išmetamą ŠESD kiekį bent iki tai valstybei šio reglamento I priede nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmestu kiekiu, nustatytu pagal 3 dalį.

1.  Iki 2030 m. kiekviena valstybė narė sumažins savo išmetamą ŠESD kiekį bent iki tai valstybei šio reglamento I priede nustatyto procentinio dydžio, palyginti su jos 2005 m. išmestu kiekiu, nustatytu pagal 3 dalį.

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2018 m. arba pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, arba pagal 2020 m. metinę išmetamo ŠESD kiekio kvotą, nustatytą pagal Sprendimo 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, iš minėtų verčių naudojant mažesniąją, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomos metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. To įgyvendinimo akto tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.

3.  Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Tų deleguotųjų aktų tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.

4.  Taip pat tame įgyvendinimo akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

4.  Taip pat šiame deleguotajame akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

5.  Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

 

Pagrindimas

Tekstas suderintas su deleguotuoju aktu.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4 a straipsnis

 

Ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva nuo 2031 m.

 

Jei nėra nuspręsta kitaip pirmojoje arba vienoje iš vėlesnių peržiūrų, nurodytų 14 straipsnio 2 dalyje, kiekviena valstybė narė kasmet nuo 2031 m. iki 2050 m. toliau mažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias apima šis reglamentas, kiekį. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2031–2050 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų lygio, apibrėžto linijine trajektorija, kuri prasideda nuo metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2030 m. ir baigiasi 2050 m. nustatytu išmetamųjų teršalų lygiu, kuris yra 80 % mažesnis, palyginti su tos valstybės narės 2005 m. lygiu.

 

Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant 2031–2050 m. laikotarpiu metines išmetamo dujų kiekio kvotas, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis.

Pagrindimas

Tekstas suderintas su deleguotuoju aktu.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Lankstumo priemonės metinėms riboms pasiekti

Lankstumo priemonės metinėms riboms pasiekti

1.  Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 2–6 dalyse ir 6 bei 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.

1.  Valstybės narės gali pasinaudoti šio straipsnio 2–6 dalyse ir 6 bei 7 straipsniuose nustatytomis lankstumo priemonėmis.

2.  2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.

2.  2021–2025 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį. 2026–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.

3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali rezervuoti perteklinę savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m.

3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali 2021–2025 m. rezervuoti savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perteklinę dalį iki 10 % savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vėlesniems metams iki 2025 m. 2026–2029 m. valstybė narė gali rezervuoti savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perteklinę dalį iki 5 % savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vėlesniems metams iki 2030 m.

4.  Valstybė narė gali iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m.

4.  Valstybė narė gali iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms 2021–2025 m. ir iki 10 % 2026–2030 m. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m.

5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m.

5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m.

 

5a.  Valstybė narė neperleidžia savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies, jeigu perleidimo metu tos valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos metinę išmetamo dujų kiekio kvotą.

6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo.

6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo. Valstybės narės gali skatinti kurti privačiojo ir privačiojo sektoriaus ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerystes vystant tokius projektus.

Pakeitimas     32

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Galimybė naudotis šiame straipsnyje ir II priede nurodytomis lankstumo priemonėmis suteikiama remiantis sąlyga, kad suinteresuotosios valstybės narės įsipareigoja imtis priemonių kituose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo pasiekta nepakankamai rezultatų. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija papildo šią Direktyvą, pagal 12 straipsnį priimdama deleguotąjį aktą, kuriame nustatomas tokių priemonių ir sektorių sąrašas.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas

Papildomas iki 190 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, panaudojimas

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų metų išmetamo kiekio kvotą, įskaitant bet kokias išmetamo kiekio kvotas, rezervuotas pagal 5 straipsnio 3 dalį, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkomomis šlapynėmis, kai taikoma, ir atsižvelgiant į pagal 2 dalį priimtą deleguotąjį aktą, tvarkoma miško žeme, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

 

-a)  valstybės narės iki 2019 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai veiksmų planą, kuriame išdėstomos priemonės, įskaitant, jei tinkama, Sąjungos lėšų naudojimą klimatui palankaus ūkininkavimo tikslais ir žemės naudojimo bei miškininkystės sektoriams, ir parodoma, kaip šios priemonės padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikantis šio reglamento nuostatų ir viršyti reikalavimus pagal Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnį 2021–2030 m. laikotarpiu;

a) suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;

a) suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;

b) toks kiekis viršija Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;

b) įrodyta, kad toks kiekis viršija Reglamento [ ] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus Reglamento [ ] [LULUCF] 12 straipsnyje nustatytų penkerių metų laikotarpiais;

c) valstybė narė pagal Reglamentą [ ] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir

c) valstybė narė pagal Reglamentą [ ] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir

d) valstybė narė įvykdė Reglamento[ ] [LULUCF] reikalavimus.

d) valstybė narė įvykdė Reglamento[ ] [LULUCF] reikalavimus.

 

Pagal -a punktą Komisija gali teikti nuomones dėl valstybių narių pateiktų veiksmų planų.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus šio straipsnio 1 daliai keisti, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį.

2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą šio straipsnio 1 daliai ir III priede pateiktoms apskaitos kategorijoms keisti, kad būtų deramai atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį, neviršijant bendros 190 mln. sumos, numatytos pagal šio reglamento 7 straipsnį.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

1.  Kas dvejus metus Komisija tikrina, ar valstybės narės laikosi šio reglamento nuostatų. Jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

a)  prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir

a)  prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir

b)  valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

b)  valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

9 a straipsnis

 

Išankstinių veiksmų rezervas

 

1.  Siekiant atsižvelgti į išankstinius veiksmus iki 2020 m., valstybei narei pateikus prašymą, atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį bendro 70 mln. tonų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2026–2030 m. laikotarpiu kiekio, atsižvelgiant į paskutinę tos valstybės narės atitikties patikrą pagal šio reglamento 9 straipsnį, jei:

 

a)  jos bendros metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiui, nustatytos pagal Sprendimo 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, viršija jos bendrą metinį patikrintą ŠESD kiekį 2013–2020 m. laikotarpiui;

 

b)  jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis yra mažesnis už ES vidurkį;

 

c)  ji maksimaliai panaudojo 6 ir 7 straipsniuose nurodytas lankstumo priemones iki lygmens, nustatyto II ir III prieduose;

 

d)  ji maksimaliai panaudojo 5 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas lankstumo priemones ir neperdavė išmetamo dujų kiekio kvotų kitai valstybei narei pagal 5 straipsnio 4 ir 5 dalis ir

 

e)  visa Sąjunga pasiekia savo tikslą, nurodytą 1 straipsnio 1 dalyje.

 

2.  Didžiausia valstybės narės viso kiekio, nurodyto 1 dalyje, dalis, į kurį būtų galima atsižvelgti siekiant atitikties nustatoma pagal, viena vertus, skirtumo tarp jos bendrų metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu ir jos bendrą patikrintą metinį išmetamą ŠESD kiekį tuo pačiu laikotarpiu, ir, kita vertus, skirtumo tarp visų valstybių narių, kurios atitinka 1 dalies b punkte nurodytus kriterijus, bendrų metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2013–2020 m. laikotarpiu ir šių valstybių narių bendro metinio išmetamo ŠESD kiekio tuo pačiu laikotarpiu santykį.

 

Metinės išmetamo dujų kiekio kvotos ir patikrintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis nustatomi atsižvelgiant į 3 dalį.

 

3.  Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant maksimalias kiekvienos valstybės narės dalis, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Siekdama, kad tie deleguotieji aktai būtų įgyvendinti, Komisija taiko metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Sprendimo 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį ir 2013–2020 m. laikotarpio persvarstytus apskaitos duomenis pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013.

Pagrindimas

Komisijos pasiūlytomis kvotų taisyklėmis gali būti nepakankamai pripažįstami kai kurių valstybių narių išankstiniai veiksmai iki 2020 m. Tai sunki užduotis visų pirma valstybėms narėms, kuriose BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei vidutinis, o tai liudija mažesnes galimybes investuoti. Siūlomas išankstinių veiksmų rezervas kompensuoja išankstinius veiksmus ir suteikia galimybę valstybės narėms naudoti papildomas kvotas, siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų, jei kitų lankstumo priemonių nepakanka. Santykinis papildomų kvotų, kuriomis gali naudotis valstybė narė, skaičius turėtų priklausyti nuo to, kiek viršytas jos 2020 m. tikslinis rodiklis.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Šio reglamento IV priede nurodytas kiekis pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei 2021 m. paskirtos kvotos.

2.  Šio reglamento IV priede nurodytas kiekis, kuris iš viso sudaro 39,14 mln. CO2 ekvivalento tonų visose valstybėse narėse, pridedamas prie tame priede nurodytos kiekvienai valstybei 2021 m. paskirtos kvotos.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Registras

Europos registras

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, įskaitant metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitą. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas, susijęs visų pirma su metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaita. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Europos registro sistema turi būti skaidri ir joje turi būti visa svarbi informacija apie vienos valstybės narės apyvartinių taršos leidimų perleidimą kitai. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei tam skirtoje Komisijos tvarkomoje svetainėje.

Pagrindimas

Vienos valstybės narės apyvartinių taršos leidimų perleidimo kitai skaidrumo didinimas ir techninis patikslinimas.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisijai pagal šio reglamento 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įgyvendinama 1 dalis.

Išbraukta.

Pagrindimas

Techninis patikslinimas; deleguotasis aktas įtrauktas į 11 straipsnio 1 dalį.

Pakeitimas     42

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11 a straipsnis

 

Sąjungos finansavimo poveikis klimatui

 

Komisija atlieka visapusišką tarpsektorinį iš Sąjungos biudžeto arba pagal Sąjungos teisės aktus dėl klimato kaitos švelninimo skiriamo finansavimo poveikio tyrimą.

 

Iki 2019 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio tyrimo rezultatus ir, jei tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip nutraukti Sąjungos skiriamą finansavimą, kuris yra nesuderinamas su Sąjungos CO2 mažinimo tikslais arba politikos priemonėmis. Tai apima pasiūlymą dėl privalomo ex-ante suderinamumo su klimato kaitos politika tikrinimo, kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas visoms naujoms Sąjungos investicijoms, taip pat įsipareigojimą skaidriai ir prieinamu skelbti rezultatus visuomenei.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.  Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, 4a straipsnyje, 6 straipsnio 3a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9a straipsnyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje, 4a straipsnyje, 6 straipsnio 3a dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9a straipsnyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 4a straipsnį, 6 straipsnio 3a dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 9a straipsnį ir 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

Išbraukta.

Komiteto procedūra

 

1.   Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 525/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

 

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

 

Pagrindimas

Susiję su įgyvendinimo aktų išbraukimu.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1.  Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją Komisija skelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Komunikate visų pirma išnagrinėjamas šiame reglamente nustatytų įpareigojimų vaidmuo ir tinkamumas įgyvendinant šiuos tikslus, taip pat kovos su klimato kaita ir energetikos srities teisėkūros procedūra priimamų Sąjungos aktų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos reikalavimus, taip pat žemės ūkio ir transporto srities teisėkūros procedūra priimtų aktų atitiktis ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimui.

Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.

2.  Iki 2024 m. vasario 28 d. po pirmojo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo visuotinio padėties įvertinimo 2023 m. ir per šešis mėnesius nuo tolesnių visuotinių padėties vertinimų Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Jei tinkama, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo rodiklius.

 

Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2031 m. peržiūroje turi būti atsižvelgiama į teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus paskirstymo tarp valstybių narių atžvilgiu.

 

Joje taip pat atsižvelgiama į Sąjungos ir trečiųjų šalių pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, taip pat pažangą, pasiektą pritraukiant ir išlaikant privačiojo sektoriaus lėšas, remiant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

15 a straipsnis (naujas)

Sprendimas (ES) 2015/1814

1 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

15a straipsnis

 

Sprendimo (ES) 2015/1814 dalinis pakeitimas

 

Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

 

„4.  Bendrą kiekvienais metais apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičių Komisija paskelbia iki po to einančių metų gegužės 15 d. Bendras tam tikrais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius gaunamas iš sudėtinio apyvartinių taršos leidimų, išduotų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tam tikrų metų gruodžio 31 d. (įskaitant tuo laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 2 dalį išduotus apyvartinius taršos leidimus ir ES ATLPS įrenginių veiklos vykdytojų turimas teises naudoti tarptautinius kreditus), skaičiaus atėmus sudėtinį patvirtintų ES ATLPS laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. išmestų teršalų tonų, visų pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį panaikintų, išskyrus apyvartinius taršos leidimus, panaikintus pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2017/... * 6 straipsnio 1 dalį, ir rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Neatsižvelgiama į trejų metų laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. išmestus teršalus ir jų atžvilgiu išduotus apyvartinius taršos leidimus. Apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičius pirmą kartą skelbiamas 2017 m. gegužės 15 d.

 

______________

 

*  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/... , kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo (OL L...,..., p....).“

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedas

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

3,8

Bulgarija

4,1

Čekija

2,6

Danija

14,6

Vokietija

22,3

Estija

0,9

Airija

26,8

Graikija

6,7

Ispanija

29,1

Prancūzija

58,2

Kroatija

0,9

Italija

11,5

Kipras

0,6

Latvija

3,1

Lietuva

6,5

Liuksemburgas

0,25

Vengrija

2,1

Мalta

0,03

Nyderlandai

13,4

Austrija

2,5

Lenkija

21,7

Portugalija

5,2

Rumunija

13,2

Slovėnija

1,3

Slovakija

1,2

Suomija

4,5

Švedija

4,9

Jungtinė Karalystė

17,8

Iš viso ne daugiau kaip

280

 

Pakeitimas

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

2,6

Bulgarija

2,8

Čekija

1,8

Danija

9,9

Vokietija

15,2

Estija

0,6

Airija

18,2

Graikija

4,6

Ispanija

19,8

Prancūzija

39,5

Kroatija

0,6

Italija

7,8

Kipras

0,4

Latvija

2,1

Lietuva

4,4

Liuksemburgas

0,2

Vengrija

1,4

Мalta

0

Nyderlandai

9,1

Austrija

1,7

Lenkija

14,8

Portugalija

3,5

Rumunija

8,9

Slovėnija

0,9

Slovakija

0,8

Suomija

3,1

Švedija

3,4

Jungtinė Karalystė

12,1

Iš viso ne daugiau kaip

190

(1)

  OL C 75, 2017 3 10, p. 103–108.

(2)

  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Komisijos pasiūlymas dėl Pastangų pasidalijimo reglamento, arba „Klimato politikos reglamento, kuriuo įgyvendinamas Paryžiaus susitarimas“, apima apie 60 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Į šį reglamentą įtraukti visi sektoriai, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), įskaitant transporto, atliekų tvarkymo, apstatytos aplinkos ir žemės ūkio.

Komisijos pasiūlymas yra sveikintinas pirmasis žingsnis ir juo siekiama sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. lygiu. Vis dėlto keli pakeitimai reikalingi siekiant geriau skatinti ilgalaikį nuspėjamumą, užtikrinti nuoseklumą su kitomis politikos sritimis, visų pirma su ES energijos vartojimo efektyvumo tikslu, ir užtikrinti pakankamą lankstumą ir valstybių narių solidarumą.

Ilgalaikis nuspėjamumas

Pasaulis pereina prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir praėjusiais metais pasiektame Paryžiaus susitarime pažymima, kad ši tendencija yra negrįžtama. Paryžiaus susitarime nustatytas tikslas siekti, kad pasaulio temperatūra padidėtų kur kas mažiau nei dviem laipsniais pagal Celsijų, ir siekti ne didesnio kaip 1,5 laipsnio pagal Celsijų temperatūros padidėjimo. Paryžiaus susitarimas atitinka šiuos tikslus, pagal jį taip pat reikalaujama antroje šio šimtmečio pusėje išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti iki nulio. Be to, 2009 m. ES priėmė savo tikslą iki 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m.

Nepaisant šių įsipareigojimų, pagal Komisijos pasiūlymą dėl reglamento siekiama įgyvendinti tik ES 2030 m. tikslą. Nesant ilgalaikės perspektyvos, galėtų būti įšaldytos investicijas į daug anglies dioksido išskiriančio transporto infrastruktūrą, pastatus ir pan., todėl ilgainiui galėtų nuvertėti turtas ir labai išaugti bendros klimato politikos išlaidos. Siekiant užtikrinti ilgalaikį nuspėjamumą, šis pasiūlymas iš dalies pakeičiamas įtraukiant naują straipsnį, kuriame nustatoma ilgalaikė perspektyva siekiant bent 80 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m.

Be to, atsižvelgiant į didžiulius iššūkius siekiant mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį visuose ekonomikos sektoriuose, numatoma griežtesnė išmetamų teršalų kiekio mažinimo perspektyva 2021–2030 m. laikotarpiu, atsižvelgiant į dabartines Europos tendencijas atsieti teršalų išmetimą nuo ekonomikos augimo.

Energijos vartojimo efektyvumas

Europos Parlamentas nuolat rėmė didesnius ES efektyvaus energijos vartojimo užmojus. Efektyvus energijos vartojimas naudingas ne tik klimatui, dėl jo taip pat sumažėja energijos kainos, sukuriama darbo vietų ir pagerėja energetinis saugumas.

Komisijos pasiūlymas dėl šio reglamento buvo paskelbtas 2016 m. liepos mėn., t. y. anksčiau nei Europos Komisijos „žiemos dokumentų rinkinys“ (2016 m. lapkričio mėn.), kuriame įtrauktas didesnis energijos vartojimo efektyvumo tikslas – 30 proc. (šiek tiek daugiau nei 27 proc. tikslas, kurį Europos Vadovų Taryba priėmė 2014 m. spalio mėn.).

Europos Komisijos poveikio vertinime nurodyta, kad, nustačius 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą, valstybių narių pastangų pasidalijimo tikslams ekonomiškai efektyviai pasiekti reikia 79 mln. tonų LULUCF kreditų. Atsižvelgiant į tai ir siekiant šiame reglamente toliau nuosekliai skatinti gerinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti, kad nesusilpnėtų bendro ES tikslo įgyvendinimas, 7 straipsnio LULUCF lankstumo priemonė pakoreguojama nustatant mažesnį LULUCF kreditų lygį (190 mln., vietoje siūlomo 280 mln.).

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF)

7 straipsnyje numatytas LULUCF lankstumas yra svarbus daugeliui valstybių narių siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas. Be to, lankstumas galėtų užtikrinti papildomą paramą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams kai kuriose valstybėse narėse siekiant prisidėti prie klimato politikos. Vis dėlto, būtina užtikrinti, kad LULUCF kreditai būtų naudojami iš tiesų papildomiems ir nuolatiniams absorbentams.

Taip pat reikėtų geriau naudoti esamas ES finansines priemones paramai žemės ūkio sektoriui teikti. Europos Audito Rūmai neseniai padarė išvadą, kad įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką nebuvo iki galo išnagrinėti jokie esminiai į klimato politiką orientuoti pokyčiai ir išnagrinėtos ne visos su klimatu susijusių veiksmų finansavimo galimybės.

Todėl šis pasiūlymas iš dalies pakeistas siekiant geriau užtikrinti, kad LULUCF lankstumo priemonė būtų naudinga klimatui, ir paskatinti valstybes nares naudotis esamomis įvairiomis žemės ūkio sektoriui skirtomis ES finansinėmis priemonėmis.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (23.3.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016) 0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))

Nuomonės referentas: Benedek Jávor

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b nurodomoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(3)  ES pasirašytas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Juo siekiama visame pasaulyje aktyviau reaguoti į klimato kaitos grėsmę, kad vidutinė pasaulio temperatūra padidėtų daug mažiau negu 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, sykiu mažinant ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išsaugant bei gerinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius ir užtikrinant aprūpinimą maistu. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. kovo 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui. Pagal Paryžiaus susitarimą valstybės narės po 2030 m. turi ir toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas šis reglamentas, kiekį, kad, laikantis 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikate išdėstyto Sąjungos energetikos veiksmų plano iki 2050 m., 2050 m. bendras Sąjungos išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos, pradedant energijos vartojimo mažinimu ir optimizavimu. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje16;

__________________

__________________

16 COM(2015) 80.

16 COM(2015) 80.

Pagrindimas

Energijos taupymo veiksmai yra efektyvūs veiksmai, kurių grąžos laikotarpis yra trumpas, o įgyvendinimo sąnaudos – mažos.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2020 m. apskaičiuojant pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Valstybėms narėms suteikiama galimybė koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

(9)  2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB19 nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2020 m. apskaičiuojant pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį ir naudojant pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB nustatytus 2020 m. tikslinius rodiklius kaip didžiausią ribinę vertę, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę, iš minėtųjų verčių naudojant mažesniąją. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

__________________

__________________

19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

19 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136).

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  šiuo reglamentu numatoma paskata mažinti išmetamą dujų kiekį taip, kad tai atitiktų kitus Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 75 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susiję su energija, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas atliks svarbų vaidmenį siekiant šių išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslų. Todėl plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika yra ypač svarbi ne tik siekiant taupyti iškastinio kuro importo srityje ir taip užtikrinti energetinį saugumą bei mažesnes vartotojų sąskaitas, bet ir tam, kad statybos, pramonės ir transporto srityse būtų naudojama daugiau energiją taupančių technologijų, didinamas ekonomikos konkurencingumas, vietoje kuriamos darbo vietos ir gerinamos su sveikata susijusios sąlygos bei sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas. Priemonės, vykdomos sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ilgainiui atsiperka, todėl yra ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslus pagal šį reglamentą. Todėl svarbu, kad valstybės narės, perkeldamos šį reglamentą į nacionalinę sektorių politiką, skirtų didelį dėmesį konkrečioms ir skirtingoms galimybėms pagerinti visų sektorių energijos vartojimo efektyvumą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11b)  siekdamos sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, valstybės narės turėtų į savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo planą įtraukti veiksmus, kuriais būtų siekiama pagerinti ekonomiškai efektyvias šio sektoriaus galimybes tą kiekį mažinti ir geriau išnaudoti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemones siekiant skatinti tvarią praktiką šiame sektoriuje. Remdamasi 14 straipsniu, Europos Komisija įvertina ir ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai nurodo padarytą realią pažangą ekonomiškai efektyviai mažinant su žemės ūkiu nesusijusį išmetamą CO2 kiekį ir prireikus pateikia pasiūlymų, kaip keisti galimą panaudoti grynąjį kiekį, pašalinamą, atitinkamai, kultivuojant pasėlius, tvarkant pievas ir tvarkant šlapžemes;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis bei tvarkomomis šlapžemėmis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Tačiau tas vertinimas neturėtų paveikti bendro 280 mln. grynojo pašalinamo ŠESD kiekio. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [ ], indėlį. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma kiekvienais metais, kai atsižvelgiama į visas pagal šį reglamentą numatytas lankstumo priemones, įskaitant galimą lankstumo, suteikiamo pagal Reglamentą [ ] [LULUCF], indėlį, ir jie turėtų būti tikrinami kas tam tikrus laiko tarpus, atitinkančius pagal Reglamentą [ ] [LULUCF] nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus; Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, arba, nesilaikymo atveju, Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(13a)  atsižvelgiant į tai, kad sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, išmetama daugiau nei pusė ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, politikos ir priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį šiuose sektoriuose, įgyvendinimas turės didelį poveikį aplinkai. Todėl, laikantis 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) ir Direktyvos 2001/42/EB, reikia užtikrinti skaidrumą valstybių narių pastangų siekti šiuo reglamentu nustatytų tikslų stebėsenos, su jomis susijusių ataskaitų teikimo ir tolesnių veiksmų srityje, ypač jei taikomos didesnio lankstumo priemonės. Todėl svarbu, kad valstybės narės ir Komisija konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene, svarbu iš anksto suteikti jiems veiksmingas galimybes dalyvauti rengiant nacionalines ataskaitas, taisomųjų veiksmų planus ir užtikrinti tinkamą jų dalyvavimą šio reglamento peržiūros procese;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;

(14)  kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus. Svarbu skirti tokių perleidimų pajamas pastatų renovacijos projektams, ypač mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, patiriantiems energijos nepriteklių, ir socialiniam būstui, kaip numatyta Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje [...];

Pagrindimas

Perleidimų pajamos kartu su kitomis ES finansinėmis priemonėmis gali gerokai padidinti investicijas į pastatų renovaciją. Be to, nuostata susiejama su siūlomos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (COM(2016) 761) 7 straipsniu, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės, rengdamos energijos vartojimo efektyvumo priemones, jas konkrečiai skirtų mažas pajamas gaunantiems ir energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, taip pat socialiniam būstui.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą;

(15)  Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, ir tiesiogiai bei veiksmingai padėti kovoti su klimato kaita;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;

(20)  per šešis mėnesius po skatinamojo dialogo, kuris bus surengtas pagal JTBKKK 2018 m., 2024 m. ir kas 5 metus po to Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kad būtų įvertintas bendras šio reglamento veikimas. Toje ataskaitoje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais, o tam tikrais atvejais reikėtų kartu pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant atnaujinti šį reglamentą ir jo užmojus atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su skatinamuoju dialogu, surengtu pagal JTBKKK, ir į naujausius IPCC mokslinius duomenis;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20a)  valstybės narės išstojimo iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 50 straipsnį turėtų būti atlikta papildoma peržiūra siekiant atsižvelgti į to išstojimo ekonominius padarinius ir nustatyti, kaip užtikrinti šio reglamento aplinkosauginį naudingumą laikantis ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio -1 pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Pagrindinis šio reglamento tikslas – padėti įgyvendinti Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant, kad pasaulio temperatūra padidėtų daug mažiau negu 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu.

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

Šiame reglamente iš valstybių narių reikalaujama pasiekti I priede nustatytus tikslus, kad jos iki 2030 m. bent 30 %, palyginti su 2005 m., bendrai sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nurodytą 2 straipsnyje. Juo nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta remiantis Reglamentu (ES) Nr. 525/2013, išskyrus vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą išmetamą ŠESD kiekį.

1.  Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta remiantis Reglamentu (ES) Nr. 525/2013, išskyrus vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą išmetamą ŠESD kiekį. Taikant šį reglamentą bioenergija laikoma anglies dioksido poveikį neutralizuojančia energija.

Pagrindimas

Anglies dioksido poveikio neutralizavimas atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) metodiką ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ataskaitų teikimo praktiką. Išmetamas ŠESD kiekis, į kurį jau atsižvelgta LULUCF sektoriuje, neturėtų būti antrą kartą įskaičiuojamas energetikos sektoriuje.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų lygio, apibrėžto linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir naudojant 2020 m. metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos vertę, nustatytą Sprendimo Nr. 406/2009/EB, atnaujinto Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. 2013/634/ES, tiksliniuose rodikliuose, kaip didžiausią ribinę vertę, iš minėtųjų verčių naudojant mažesniąją, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame nustatomos metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. To įgyvendinimo akto tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.

3.  Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo papildomas šis reglamentas nustatant metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2021–2030 m. laikotarpiui, kurios išreiškiamos CO2 ekvivalento tonomis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. To deleguotojo akto tikslais Komisija atliks išsamią naujausių nacionalinių apskaitos duomenų už 2005 m. ir 2016–2018 m., kuriuos valstybės narės pateikia pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį, peržiūrą.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Taip pat tame įgyvendinimo akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

4.  Taip pat tame deleguotajame akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 50 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.

2.  2021–2029 m. valstybė narė gali iš kitų metų pasiskolinti iki 10 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalies kiekį.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šio reglamento II priede yra išvardytos valstybės narės, kurios gali ribotai atšaukti ne daugiau kaip 100 milijonų ES ATLPS leidimų, kaip nustatyta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte, bendrai atsižvelgiant į jų atitiktį pagal šį reglamentą.

1.  Šio reglamento II priede yra išvardytos valstybės narės, kurios gali ribotai atšaukti ne daugiau kaip 50 milijonų ES ATLPS leidimų, kaip nustatyta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte, bendrai atsižvelgiant į jų atitiktį pagal šį reglamentą, nedarant neigiamo poveikio ES masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo sistemos aplinkosauginiam naudingumui.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybei narei paprašius, pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirtas vyriausiasis administratorius (toliau – vyriausiasis administratorius) atsižvelgia į 4 straipsnio 4 punkte nurodytą kiekį, vertindamas tos valstybės narės atitiktį pagal 9 straipsnį. Kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį atšaukiamas dešimtadalis pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatyto leidimų kiekio.

3.  Valstybei narei paprašius, pagal Direktyvos 2003/87/EB 20 straipsnį paskirtas vyriausiasis administratorius (toliau – vyriausiasis administratorius) atsižvelgia į 4 straipsnio 4 punkte nurodytą kiekį, vertindamas tos valstybės narės atitiktį pagal 9 straipsnį. Kiekvienais 2021–2030 m. laikotarpio metais atšaukiamas dešimtadalis pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatyto leidimų kiekio. Siekiant netrikdyti rinkos stabilumo rezervo pildymo, Sprendimo (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo 1 straipsnio 4 dalyje neatsižvelgiama į taikant šią dalį atšauktų leidimų kiekį, kad būtų nustatytas bendras apyvartoje esantis leidimų kiekis.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio antraštinė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių, tvarkomų pievų ir tvarkomų šlapžemių, panaudojimas

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis ir tvarkomomis šlapžemėmis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a)  valstybė narė iki 2019 m. birželio 30 d. Komisijai pateikė ir po to kas penkerius metus teikė veiksmų planą, kuriame nustatyti veiksmai ir finansinės priemonės, kurias valstybė narė įgyvendina, siekdama užtikrinti, kad grynasis pašalintas ŠESD kiekis, viršijantis reikalavimus pagal Reglamento [LULUCF] 4 straipsnį, visą 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų laikotarpį būtų pastovus; tame veiksmų plane, be kita ko, aptariamas atitinkamo Sąjungos finansavimo, skirto klimato kaitai švelninti, naudojimas;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus šio straipsnio 1 daliai keisti, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį.

2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iki 2024 m. vyksiančios Reglamento [LULUCF] peržiūros priimti deleguotąjį aktą šio straipsnio 1 daliai keisti, nedarant įtakos bendram 280 mln. grynajam pašalinamam kiekiui pagal šį straipsnį, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

1.  Jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, įskaitant metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitą. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/201310 straipsnį. Šiuo tikslu Komisija pagal 12 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

2.  Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės ir Europos Parlamento paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

Išbraukta.

Komiteto procedūra

 

1.  Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 525/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

 

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

 

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.

Per šešis mėnesius nuo sutarimą skatinančio 2018 m. dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją pabaigos, taip pat iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendrų ES tikslų iki 2030, 2040 ir 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, ir įvertina, kiek juo prisidedama įgyvendinant ilgalaikius mažinimo tikslus pagal Paryžiaus susitarimą, atsižvelgiant į naujausius IPCC mokslinius duomenis ir į poreikį atnaujinti šį reglamentą turint mintyje visuotinį padėties įvertinimą, kad būtų sustiprinta Sąjungos klimato kaitos politika. Su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jeigu po šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje valstybė narė pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį išstoja iš Sąjungos, Komisija ne vėliau kaip per metus nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos, arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus trejiems metams po to, kai gaunamas Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas, ir kasmet po to Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie valstybės narės išstojimo ekonominius padarinius kiekvienai valstybei narei ir apie tai, kaip užtikrinti šio reglamento aplinkosauginį naudingumą laikantis ES įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą, ir prireikus pateikia pasiūlymų.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 pastraipos 5 a punktas (naujas)

Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

21 straipsnio 3 dalis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

5a)  21 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apibendrinamos 1 ir 2 dalyse numatyto vertinimo išvados.“

„3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje apibendrinamos 1, 2 ir 2a dalyse numatyto vertinimo išvados.“

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas

Nuorodos

COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.9.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ITRE

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Benedek Jávor

19.10.2016

Svarstymas komitete

28.11.2016

12.1.2017

 

 

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

28

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikolay Barekov, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Pilar del Castillo Vera, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Françoise Grossetête, András Gyürk, Rebecca Harms, Eva Kaili, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mario Borghezio, Soledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Benedek Jávor, Olle Ludvigsson, Piernicola Pedicini, Sofia Sakorafa, Anne Sander, Maria Spyraki, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Arndt Kohn, Maria Noichl, Pavel Poc

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Fredrick Federley, Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Lieve Wierinck

EFDD

Isabella Adinolfi, Piernicola Pedicini, Dario Tamburrano, Marco Zullo

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Neoklis Sylikiotis

S&D

José Blanco LópezSoledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Adam Gierek, Eva Kaili, Arndt Kohn, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Dan Nica, Maria Noichl, Pavel Poc, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Michel Reimon, Claude Turmes

28

-

ECR

Nikolay Barekov, Edward Czesak, Ashley Fox, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

ENF

Mario Borghezio, Angelo Ciocca, Jean-Luc Schaffhauser

PPE

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Janusz Lewandowski, Nadine Morano, Angelika Niebler, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Maria Spyraki, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (27.3.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016) 0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD))

Nuomonės referentė: Merja Kyllönen

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Transporto sektoriuje ES išmetama ketvirtadalis visų anglies dioksido teršalų. Apie būtinybę mažinti transporto išmetamus teršalus diskutuojama nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio, o tikslai keitėsi, priklausomai nuo ekonomikos tendencijų. Nepaisant nuolat vykusių diskusijų, transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Europoje tik didėjo ir 2014 m. buvo 20 proc. didesnis nei 1990 m.

Bendras transporto išmetamų teršalų kiekis daugiausia didėjo dėl to, kad didėjo kelių transporto ir aviacijos išmetamas teršalų kiekis, nes geležinkelių ir vidaus vandens kelių transporto išmetamas teršalų kiekis nuo 1990 m. mažėjo. Privatūs automobiliai sudaro apie 44 proc. transporto sektoriaus išmetamų teršalų, o krovininiai automobiliai ir autobusai kartu sudaro apie 18 proc. Svarstomas Pastangų pasidalijimo reglamentas taikomas visam transporto sektoriui, išskyrus tarptautinę laivybą ir oro transportą.

Siūlomame reglamente, be įsipareigojimo iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį, valstybėms narėms nustatyti metiniai mažinimo įsipareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiui. Valstybės narės įpareigojamos laikytis ir metinių taršos kvotų, ir linijinio taršos mažinimo plano. Remiantis pasiūlymu, 2021–2030 m. taršos mažinimo plano atskaitos taškas yra 2020 m. ir jis iš pradžių būtų nustatytas atsižvelgiant į vidutinį 2016–2018 m. išmestų teršalų kiekį. Nuomonės referentės manymu, svarbu pačioje laikotarpio pradžioje visoms šalims sukurti stiprias paskatas mažinti taršą, todėl ji siūlo persvarstyti mintį atskaitos tašku laikyti 2020 m. taršos lygį. Nuomonės referentė pabrėžia, kad taršą reikia mažinti nuosekliai, taip pat ir ilguoju laikotarpiu, t. y. po 2050 m.

Komisija įtraukė į pasiūlymą dėl reglamento lankstumo priemonių, siekdama užtikrinti, kad tarša būtų mažinama kuo veiksmingiau ekonominiu požiūriu. Vis dėlto yra neaiškumų, susijusių su lankstumo priemonėmis, įtrauktomis į Komisijos pasiūlymą, ir jų nustatymo pagrindu, ir šie neaiškumai gali pakenkti ES klimato politikos įgyvendinimui ir bendram galutiniam rezultatui. Siūlomi lankstumo mechanizmai sudaro sąlygas susidaryti situacijai, kai ES neįgyvendins Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos nustatytų taršos mažinimo tikslų, nors valstybės narės ir pasieks pastangų pasidalijimo sprendime joms nustatytų tikslų. Kita vertus, daugelyje valstybių narių Komisijos pasiūlymo priimtinumas priklauso būtent nuo šių lankstumo galimybių. Tačiau daugelis lankstumo priemonių, iš kurių kai kurios dalinai sutampa, apskritai gali atvesti į situaciją, kai tarša ES pastangų pasidalijimo srityje realiai sumažės daug mažiau nei turėtų sumažėti laikantis 30 proc. tikslo. Nuomonės referentė mano, kad iš pasiūlytų lankstumo mechanizmų gerai pagrįsti yra tarpsektoriniai perkėlimai tarp prekybos apyvartiniais taršos leidimais sektoriaus ir pastangų pasidalijimo sektoriaus (angl. one-off mechanism) ir LULUCF lankstumo priemonė, kuri turėtų sudaryti valstybėms narėms sąlygas, siekiant įvykdyti savo įsipareigojimus pastangų pasidalijimo sektoriuje, atsižvelgiant į pasiūlyme nustatytą didžiausią ribą, taikyti LULUCF sektoriaus teršalų šalinimo vienetus (absorbentus).

Nuomonės referentė supranta į Komisijos pasiūlymą įtrauktą idėją sumažinti administracinę naštą, tačiau mano, kad, užuot kas penkerius metus atlikus vertinimą, kaip numatyta pasiūlyme, būtina kasmet patikrinti, kaip taršos mažo tikslai įgyvendinami skirtingose valstybėse narėse. Nuomonės referentė mano, kad siekiant užtikrinti įgyvendinimą ir veiksmingumą, pageidautina, kad Komisijai taip pat turėtų būti suteiktos priemonės taikyti sankcijas valstybėms narėms, kurios nevykdo savo taršos mažinimo įsipareigojimų.

Remiantis Pastangų pasidalijimo reglamentu, dėl taršos mažinimo būdų sprendžia valstybės narės. Kartu su pasiūlymu dėl Pastangų pasidalijimo reglamentu 2016 m. liepos mėn. Komisija paskelbė savo nuomonę dėl transporto išmetamų teršalų mažinimo priemonių komunikate „Mažataršio judumo link“. Paskelbus komunikatą turėtų būti pateikta daug pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų parengta, be kita ko, krovininio transporto išmetamų teršalų reglamentavimo sistema. Vis dėlto visos ES klimato politikos sėkmė labai priklauso nuo nacionalinės ir vietos politikos sprendimų; ypač didelį vaidmenį atlieka miestų vietovės, nes miestų transportas išmeta 23 proc. Europos transporto anglies dioksido teršalų. Remiantis pasiūlymu dėl Pastangų pasidalijimo reglamento, didžiausią spaudimą mažinti transporto išmetamus teršalus patirs tos valstybės narės, kurių išmetamų teršalų mažinimo tikslai apskritai yra aukšti.

Nuomonės referentė palankiai vertina tai, kad transporto išmetamų teršalų mažinimo būdai paliekami nacionalinių politikos formuotojų kompetencijai. Tačiau tai, kad ES neturi kompetencijos miestų politikos srityje, jos manymu, yra problema, ir ji tikisi, kad ES prisiims platesnį koordinavimo vaidmenį skleidžiant geriausią patirtį miestų transporto politikos srityje. Be to, nuomonės referentė primena, kad taikydama įvairias finansavimo priemones, ES skiria didelius asignavimus, ir mano, jog būtina, kad pagal įvairias programas ir priemones transporto sektoriui skiriamas finansavimas būtų nukreiptas projektams, kuriais skatinamas perėjimas prie mažataršio (trumpuoju laikotarpiu) ir visiškai neteršiančio (vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu) transporto sistemos.

Ilgą laiką Europos bendra transporto politika buvo grindžiama tuo, kad išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslų buvo siekiama visų pirma darant pažangą transporto priemonių ir degalų technologijų srityje. Tačiau pažeidimai, pastaruoju metu paaiškėję automobilių pramonės srityje, ėmė kelti abejonių dėl tikro šios pramonės įsipareigojimo mažinti teršalų išmetimą. Perėjimą prie mažataršio arba netaršaus judumo stabdo stiprus priklausymas nuo iškastinio kuro, o mažos naftos kainos pastaruoju metu dar labiau sulėtino šį procesą. Nuomonės referentė mano, kad veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad būtų pasiekti taršos mažinimo tikslai, yra taikyti plataus spektro priemones, kurios apimtų racionalų žemės naudojimo planavimą, viešąjį transportą, politiką, kuria skatinama vaikščioti pėsčiomis ir važinėti dviračiu, visapusišką tobulėjančių transporto priemonių, variklių ir degalų technologijų išnaudojimą, žinių bei skaitmeninių paslaugų panaudojimą ir atsižvelgimą į kainą renkantis judumo rūšį.

Skaitmeninimas ir naujos skaitmeninės paslaugos sudarė sąlygas rastis naujo pobūdžio judumo paslaugoms, kurios, jei išplis, gali sumažinti poreikį turėti nuosavą automobilį ir juo naudotis, taigi jos gali turėti didelį potencialą teršalų sumažinimo požiūriu. Todėl pageidautina, kad šios paslaugos rastų vietą ir miestų, ir tarpmiestiniame transporte. Šios paslaugos suteikia naudotojams galimybę lengvai judėti ir sudaro sąlygas geriausiai numatomoms ir skaidriausioms bendroms judumo išlaidoms. Atrodo, kad ir transporto automatizavimo srityje į priekį judama greičiau, nei manyta. Nuomonės referentės nuomone, abu šie pokyčiai teigiami, tačiau ji teigia, kad ir ES, ir valstybių narių teisės aktų leidėjai turės atidžiai stebėti, kaip pokyčiai šiose srityse veikia transporto išmetamų teršalų kiekį. Reikia užtikrinti, kad pokyčiai skatintų judėjimo įpročius, kurie būtų mažiau žalingi klimatui ir aplinkai.

Transportas ES piliečiams yra viena iš svarbiausių kasdien naudojamų paslaugų, o veiksminga, tiksli ir ekonomiškai efektyvi logistika turi esminės svarbos Europos integracijos ir vidaus rinkos veikimo požiūriu. Kadangi dėl šio Pastangų pasidalijimo reglamento išmetamų teršalų mažinimo tikslai transporto ir logistikos sektoriuje tampa ypač aukšti, nuomonės referentė negali neišreikšti savo susirūpinimo dėl to, kad išmetamų teršalų mažinimo kaina transporto sektoriui ir Europos ekonomikai apskritai dar nėra nustatyta. Valstybėms narėms priimant sprendimus dėl išmetamų teršalų mažinimo įsipareigojimų nustatymo atskiriems sektoriams reikalingas patikimas sąnaudų ir naudos apskaičiavimas, ir Komisija turi paremti valstybes nares suteikdama joms tokias priemones.

PAKEITIMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(3)  2016 m. spalio 5 d. gavusi Europos Parlamento pritarimą, Europos Vadovų Taryba 2016 m. spalio 4 d. ratifikavo Paryžiaus susitarimą. Jis įsigaliojo tą pačią dieną. Paryžiaus susitarimo tikslas – vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjungos įsipareigojimas pagal Paryžiaus susitarimą visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. kovo 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

Pakeitimas     2

Pasiūlymas dėl reglamento

10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(10a)  tam tikros valstybės narės įdėjo daug pastangų ir toks lankstumas atspindi valstybių narių bendrą norą, kad pastangų mažinti per metus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant įvykdyti Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP21) prisiimtus įsipareigojimus, paskirstymas būtų teisingas ir plataus užmojo;

Pakeitimas     3

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl didesnio energinio naudingumo, įskaitant pastatų, skatinimo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos skatinimo, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  daugiau kaip 75 % Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susiję su energija. Todėl svarbu, kad visoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemonėms, taigi ir energijos paklausos mažinimo priemonėms būtų teikiama pirmenybė ir jos būtų skatinamos bei tinkamai įtraukiamos į visų sektorių klimato politikos veiksmus;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11b)  transporto sektorius yra ne tik didžiausias teršėjas, išmetantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir nuo 1990 m. sparčiausiai augantis energijos vartojimo srities sektorius. Todėl svarbu, kad Komisija ir valstybės narės toliau dėtų pastangas, siekdamos didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie tvarių transporto rūšių ir mažinti didelę šio sektoriaus priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančio kuro. Mažinant energijos rūšių derinio anglies dioksido kiekį skatinant mažataršės energijos, pavyzdžiui, tausių biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių, naudojimą transporto srityje, bus prisidedama siekiant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslo, atitinkančio Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai būtų galima lengviau padaryti užtikrinant, kad šis sektorius turėtų aiškią ir ilgalaikę programą, kuri būtų skirta tikrumui užtikrinti ir kuria būtų galima pagrįsti investicijas;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11c)  siekiant užtikrinti veiksmingesnę „klimato sąjungą“, šiuo reglamentu turėtų būti skatinama mažinti išmetamą ŠESD kiekį, laikantis kitų Sąjungos teisės aktų dėl klimato ir energetikos. Labai svarbu, kad tiek Sąjunga, tiek jos valstybės narės užtikrintų, kad jos vykdo viena kitą stiprinančią politiką atitinkamuose sektoriuose (pvz., kovos su klimato kaita, energetikos ir kitų sektorių politikos srityse), siekdamos sėkmingai pereiti prie konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Siekiant, kad energetikos ir sektorių politikos poveikis Sąjungos ir nacionaliniams klimato srities įsipareigojimams būtų skaidrus ir patikrinamas, jis turėtų būti vertinamas taikant bendrus kiekybinius metodus;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  siekiant užtikrinti vienodas 4 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms nustatomos metinės ŠESD išmetimo ribinės vertės, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201121;

(17)  siekiant užtikrinti vienodas 4 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms turi būti nustatomos metinės ŠESD išmetimo ribinės vertės, įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl metinių išmetamo dujų kiekio kvotų 2021–2030 m. laikotarpiui nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

_________________

 

21 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

 

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)  svarbu, kad Sąjunga, be pastangų sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, siekdama tikslo padidinti savo teigiamą poveikį pasauliniam anglies dioksido išmetimo rodikliui, drauge su trečiosiomis šalimis numatytų su klimatu susijusius sprendimus, įgyvendindama bendrus projektus su tomis šalimis pagal 2030 m. klimato politiką, atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus susitarime minimas naujas tarptautinis bendradarbiavimo kovojant su klimato kaita mechanizmas;

Pakeitimas     9

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo 4 ir 14 straipsnių, svarbu, kad Sąjunga dėtų vis didesnes pastangas ir kas penkerius metus teiktų informaciją, kurioje atsispindėtų jos didžiausi siekiai. Todėl, siekiant nustatyti naujus Sąjungos įsipareigojimų didinimo tikslus, į šį reglamentą įtraukta peržiūros nuostata. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos tikslų korekcijos atitiktų Paryžiaus susitarimo visuotinio padėties įvertinimo mechanizmą, itin svarbu, kad peržiūra būtų išsami ir ją atliekant būtų atsižvelgiama į naujausias turimas mokslo žinias;

Pagrindimas

Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta griežta peržiūros nuostata, kuria būtų siekiama kas penkerius metus pakoreguoti ES klimato tikslus, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Siekiant šios perspektyvos, peržiūros nuostata turėtų būti grindžiama parengiamąja nepriklausoma Europos aplinkos agentūros ataskaita.

Pakeitimas     10

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, tiek laikantis žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) veiklos ciklo, tiek tarptautinio ciklo pagal Paryžiaus susitarimą, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais. Atsižvelgiant į tai, atliekant kiekvieną tokią peržiūrą reikėtų atsižvelgti į ekonomines pasekmes, kurios gali kilti valstybei narei išstojus iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį;

Pakeitimas     11

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(20a)  siekiant užtikrinti, kad visa apimanti tikslų siekimo sistema atitiktų Paryžiaus susitarimą, ir atsižvelgti į Europos aplinkos agentūros patirtį skatinant Europos aplinkos informacijos įtraukimą į tarptautines stebėsenos programas ir pateikiant išsamų Sąjungos aplinkos vertinimą, peržiūra turėtų būti grindžiama parengiamąja nepriklausoma Europos aplinkos agentūros ataskaita;

Pagrindimas

Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta griežta peržiūros nuostata, kuria būtų siekiama kas penkerius metus pakoreguoti ES klimato tikslus, siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Siekiant šios perspektyvos, peržiūros nuostata turėtų būti grindžiama parengiamąja nepriklausoma Europos aplinkos agentūros ataskaita.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šiuo reglamentu nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

1.  Šiuo reglamentu reikalaujama, kad valstybės narės iki 2030 m. bent 30 %, palyginti su 2005 m., bendrai sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nurodytą 2 straipsnyje. Juo nustatomi įpareigojimai dėl valstybių narių minimalių indėlių mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant vykdyti Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą 2021– 2030 m. laikotarpiui, taip pat metinių išmetamo dujų kiekio kvotų nustatymo bei valstybių narių pažangos užtikrinant minimalų indėlį vertinimo taisyklės.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Pagrindinis šio reglamento tikslas – įgyvendinti Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimą pagal JTBKKK ir Paryžiaus susitarimą mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant temperatūros pasaulyje kilimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, valstybės narės kasmet po 2030 m. toliau tolygiai mažins išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas, antroje šio šimtmečio pusėje teršalų išmetimą sumažinant iki nulio.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba, apibrėžto lygio.

2.  Taikant galimybę pasinaudoti 5, 6 ir 7 straipsniuose numatytomis lankstumo priemonėmis ir korekcijomis pagal 10 straipsnio 2 dalį ir atsižvelgiant į visus atskaitymus, susidarančius taikant Sprendimo Nr. 406/2009/EB 7 straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos per kiekvienus 2021–2029 m. laikotarpio metus išmetamas ŠESD kiekis neviršytų lygio, apibrėžto linijine trajektorija, kuri pradedama 2020 m. pagal 2016, 2017 ir 2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, nustatytą pagal 3 dalį, ir Sprendimu Nr. 406/2009/EC nustatytus 2020 m. tikslus naudojant kaip didžiausią ribą, ir baigiama 2030 m. tai valstybei narei šio reglamento I priede nustatyta riba.

Pakeitimas     15

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Taip pat tame įgyvendinimo akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

4.  Taip pat tame deleguotajame akte, remiantis procentiniais dydžiais, apie kuriuos pagal 6 straipsnio 2 dalį praneša valstybės narės, nurodomi kiekiai, į kuriuos galima atsižvelgti 2021–2030 m. vertinant jų atitiktį pagal 9 straipsnį. Visų valstybių narių kiekių sumai viršijant bendrą 100 milijonų kiekį, kiekvienos valstybės narės kiekiai proporcingai sumažinami, kad bendra suma nebūtų viršijama.

Pakeitimas     16

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Išbraukta.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį ir 6 straipsnį, gali rezervuoti tą perteklinę savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2030 m.

3.  Valstybė narė, kurios išmetamas ŠESD kiekis tam tikrais metais yra mažesnis nei jos tų metų metinė išmetamo ŠESD kiekio kvota, atsižvelgdama į lankstumo priemonių panaudojimą pagal šį straipsnį, gali rezervuoti tą perteklinę savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį vėlesniems metams iki 2029 m. Ta perteklinė kvotos dalis gali būti iš dalies arba visa naudojama bet kuriais vėlesniais metais iki 2029 m., neviršijant 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Valstybė narė gali iki 5 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m.

4.  Valstybė narė gali iki 10 % metinės išmetamo dujų kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba kitais metais iki 2030 m. Toks kvotos perleidimas įtraukiamas į 11 straipsnyje nurodytą Europos registrą.

Pakeitimas     19

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m.

5.  Valstybė narė gali perleisti kitoms valstybėms narėms dalį savo tam tikrų metų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos, kuri viršija tais metais jos išmestą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į 2–4 dalyse ir 6 straipsnyje numatytų lankstumo priemonių panaudojimą. Priimančioji valstybė narė gali panaudoti šį kiekį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti tais pačiais metais arba vėliau iki 2030 m. Toks kvotos perleidimas įtraukiamas į 11 straipsnyje nurodytą Europos registrą.

Pagrindimas

Vienos valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleidimo kitai skaidrumo didinimas.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo.

6.  Valstybės narės gali pasinaudoti kreditais iš projektų, suteiktais pagal Direktyvos 2003/87/EB 24a straipsnio 1 dalį atitikčiai pagal 9 straipsnį užtikrinti, netaikant jokių kiekybinių apribojimų ir vengiant dvigubo apskaitymo. Valstybės narės skatina privačiojo sektoriaus subjektus dalyvauti tokiuose projektuose.

Pagrindimas

Siekiant padidinti investicijų sverto poveikį, privatusis sektorius taip pat turėtų turėti teisę dalyvauti išmetamųjų teršalų mažinimo projektuose. ATLPS direktyvos 24a straipsnyje numatoma, kad galutinė atsakomybė už projekto įgyvendinimą ir dvigubo apskaitymo išvengimą ir toliau tenka valstybei narei, kurioje vykdomas projektas.

Pakeitimas     21

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, tvarkomos miškų žemės ir kertamos medienos produktų, panaudojimas

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų metų išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkoma miškų žeme ir kertamos medienos produktais, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

 

(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui.)

Pakeitimas     23

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  veiksmus, kuriuos pagal šalies politiką ir priemones ir įgyvendinamus Sajungos veiksmus valstybė narė įgyvendins, kad įvykdytų konkrečius savo įpareigojimus pagal 4 straipsnį;

a)  veiksmus, kuriuos pagal šalies politiką ir priemones ir įgyvendinamus Sąjungos veiksmus valstybė narė įgyvendins, kad įvykdytų konkrečius savo įpareigojimus pagal 4 straipsnį, nedarant neigiamo poveikio piliečių gyvenimui;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

1.  Nuo 2020 m. Komisija kartą per dvejus metus vertins, ar valstybių narių padarytos pažangos pakanka, kad jos įvykdytų savo įsipareigojimus pagal šį reglamentą. Jei valstybė narė viršija savo kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Registras

Europos registras

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, įskaitant metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitą. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.

1.  Komisija užtikrina tikslią apskaitą pagal šį reglamentą naudodamasi Sąjungos registru, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, įskaitant metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų, lankstumo priemonių pagal šio reglamento 4–7 straipsnius naudojimo, atitikties pagal 9 straipsnį ir aprėpties pasikeitimų pagal 10 straipsnį apskaitą. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo, taip užtikrinant, kad nebūtų pažeidimų. Europos registro sistema turi būti skaidri ir joje turi būti visa svarbi informacija apie vienos valstybės narės apyvartinių taršos leidimų perleidimą kitai. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei tam skirtoje Komisijos tvarkomoje svetainėje.

Pagrindimas

Vienos valstybės narės apyvartinių taršos leidimų perleidimo kitai skaidrumo didinimas.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.

Per šešis mėnesius, vykdant skatinamąjį dialogą, kuris 2018 m. bus surengtas pagal JTBKKK siekiant įvertinti bendras šalių pastangas, susijusias su pasiekta pažanga siekiant visuotinio ilgalaikio tikslo, ir per šešis mėnesius nuo visuotinio padėties vertinimo, kuris bus atliktas 2023 m., ir vėlesnių visuotinių padėties vertinimų Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant ilgalaikius tikslus, nustatytus šio reglamento 1 straipsnyje. Be to, Komisija taip pat įvertina, ar, siekiant sustiprinti Sąjungos kovos su klimato kaita veiksmus, remiantis nepriklausoma ataskaita, kurią parengė Europos aplinkos agentūra, tinkamumą iš dalies keisti šį reglamentą ar pateikti kitus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ar ir viena, ir kita, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo 3, 4 ir 14 straipsnius.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Po kiekvieno visuotinio padėties įvertinimo, dėl kurio buvo susitarta pagal Paryžiaus susitarimą, valstybė narė gali savanoriškai panaikinti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos. Valstybė narė praneša Komisijai apie savo ketinimą panaikinti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos, o Komisija savo svetainėje viešai paskelbia šią informaciją.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas

Nuorodos

COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.9.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

TRAN

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Merja Kyllönen

28.9.2016

Svarstymas komitete

25.1.2017

28.2.2017

 

 

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Hugues Bayet, Mark Demesmaeker, Bas Eickhout, Markus Ferber, Maria Grapini, Franck Proust, Patricija Šulin, Matthijs van Miltenburg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Herbert Dorfmann

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg

GUE/NGL

Tania González Peñas, Merja Kyllönen

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Franck Proust, Massimiliano Salini, Patricija Šulin, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Hugues Bayet, Ismail Ertug, Maria Grapini, Miltiadis Kyrkos, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Claudia Țapardel, István Ujhelyi, Janusz Zemke

8

-

ECR

Mark Demesmaeker, Jacqueline Foster, Roberts Zīle

 

EFDD

Peter Lundgren, Jill Seymour

Verts/ALE

Michael Cramer, Bas Eickhout, Keith Taylor

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (4.5.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016)0482 – C8-0331/2017 – 2016/0231(COD))

Nuomonės referentas: Nicola Caputo

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Nuomonės referento pozicija

Europos Sąjungoje žemės ūkio sektoriui tenka 10 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Per pastaruosius kelerius metus sumažėjo galvijų skaičius, veiksmingiau naudojamos trąšos ir geriau tvarkomas mėšlas ir tai ES padėjo sumažinti išmetamų teršalų kiekį – nuo 1990 m. iki 2012 m. teršalų kiekis sumažėjo 24 procentais.

2016 m. 16,3 mlrd. EUR iš BŽŪP biudžeto skirta tvariam ir klimatą tausojančiam žemės ūkiui ir tai parodo, kaip ES žemės ūkio sektorius padeda spartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ir klimato kaitos poveikiui atsparios žiedinės ekonomikos, ir tai, kad šis sektorius yra pasirengęs pasinaudoti visomis galimybėmis, kad būtų pasiektas dar didesnis aplinkosauginis veiksmingumas.

Požiūris „iš apačios į viršų“, kuriuo grindžiamas naujas pasaulinis susitarimas dėl klimato kaitos, visgi leidžia suprasti, kad, bent jau pradiniu laikotarpiu ir vykdant dabartinę politiką, yra mažai tikėtina, kad būtų galima pakankamai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad būtų pasiektas ES tikslas iki 2030 m. šį kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 proc., palyginus su 1990 m., ir palyginus su 2005 m. – 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma ES ATLPS.

Todėl šis pasiūlymas dėl reglamento, kuris buvo parengtas po to, kai Komisija įvertino Paryžiaus susitarimą, ir kuriuo nustatomi nacionaliniai mažinimo tikslai, kuriais būtų skatinama kurti naujas politikos priemones, padėsiančias ryžtingiau mažinti išmetamą ŠESD kiekį, yra labai svarbus.

Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į šešis probleminius šiame pasiūlyme išdėstytus klausimus:

1) Į žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriaus veiklą reikėtų visapusiškai atsižvelgti, lygiai taip pat, kaip ir į kitus sektorius, kuriems taikomas reglamentas dėl pastangų pasidalijimo, o ne ją laikyti tik lankstumo priemone. Apimant žemės ūkio ir miškininkystės sektorių, įskaitant miškų valdymo sritį, kuri šiuo metu nėra įtraukta, būtų užtikrintas susidarančių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų, kurias nulemia nepakankama energetikos politika, nustatymas, nes dėl to galėtų sumažėti žemės ūkio ir miškininkystės ekosistemų gebėjimas sugerti anglies dioksidą. Laikotarpis iki tol, kol įsigalios reglamentas dėl pastangų pasidalijimo yra pakankamas tinkamai nustatyti griežtus kriterijus ir patikimą apskaitą, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai atsižvelgta į visą sektorių, įskaitant miškų valdymą.

2) Kalbant apie galimybę pasinaudoti kreditais, iškyla būtinybė išplėsti reglamento taikymo sritį ir todėl buvo nustatyta papildomai panaudoti 425 mln. tonų grynojo pašalinto teršalų kiekio, susidarančio LULUCF sektoriuje, kaip nurodyta Komisijos poveikio vertinimo trečiajame variante, pridėtame prie pasiūlymo dėl reglamento LULUCF sektoriuje. Šis pasiūlymas atitinka Paryžiaus susitarimo nuostatas, ir juo pripažįstamas LULUCF sektoriaus potencialas sušvelninti klimato kaitos poveikį. Be to, šis požiūris atitinka 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos pateiktas rekomendacijas, kuriose atkreipiamas dėmesį į tai, kad žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD mažinimo potencialas yra mažesnis, ir kaip svarbu išnagrinėti būdus, kaip geriausiai optimizuoti šio sektoriaus indėlį mažinant ŠESD kiekį arba mažinti ir sekvestruoti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma vykdant LULUCF veiklą.

3) Pasiūlyme dėl pastangų pasidalijimo valstybėms narėms 2021–2030 m. laikotarpiui nustatyti metiniai išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslai, tačiau pasiūlyme nenurodytos klimato kaitos švelninimo priemonės, kuriomis būtų siekiama tikslo – sumažinti išmetamų teršalų kiekį, ypač žemės ūkio sektoriuje, kuriame, kita vertus, būtina skatinti gerosios išmetamų teršalų kiekio mažinimo praktikos naudojimą. Visų pirma žemės ūkyje turime skatinti inovacijas, įdiegiant „žaliuosius“ metodus siekiant apsaugoti dirvožemį ir sumažinti žemės ūkio sektoriaus išmetamų teršalų kiekį. Tuo tikslu, be tiksliojo ūkininkavimo metodų, būtina ypač skatinti tausiojo žemės ūkio būdus.

4) Kalbant apie stebėseną ir patikras, siūloma atitikties patikrą atlikti kasmet, o ne kas penkerius metus. Kas penkerius metus vykdomos atitikties patikros galėtų apriboti taisomųjų priemonių taikymo sritį ir pasmerktų galimas sankcijas neveiksmingumui (pvz., įsipareigojimų nevykdymo atveju, pirmą kartą jos būtų taikomos tik 2027 metais). Metinė patikra taip pat paskatintų keistis kvotomis, atsižvelgiant į tai, kad per santykinai trumpą laiko tarpą valstybės narės turėtų galimybę padidinti savo informuotumą apie esamą padėtį.

5) Nuomonės referentas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad turi būti siekiama deleguotaisiais aktais iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio teisės akto nuostatas. Be to, nuomonės referentas prašo Komisijos nepiktnaudžiauti deleguotaisiais aktais, ir pabrėžia, kaip svarbu, jog Parlamentas dalyvautų rengiant šiuos teisės aktus.

6) Siūlomame reglamente nėra jokių nuorodų į „Brexit“. Šiuo metu šiame pasiūlyme pateiktose lentelėse yra nurodytos visos 28 valstybės narės ir taip pat I priede pateiktoje lentelėje įtraukta ir Jungtinė Karalystė, kurios tikslas – 37 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Komisija turės patikslinti duomenis ir tikslus, kai tik bus aktyvuotas Lisabonos sutarties 50 straipsnis dėl išstojimo iš ES.

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  2014 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą dujų kiekį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) sektoriuose ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, iki 2030 m. mažinant atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m., pastangas paskirstant remiantis santykiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui. Prie šio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi sektoriai, o pastangas turėtų dėti visos valstybės narės, atsižvelgiant į teisingumo ir solidarumo principus, o valstybių narių grupės, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis už Sąjungos vidurkį, nacionalinius tikslus reikėtų atitinkamai pakoreguoti, kad būtų teisingai ir subalansuotai atsižvelgta į ekonominį efektyvumą. Jei šie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai bus pasiekti, Europos ekonomika turėtų tapti efektyvesnė ir inovatyvesnė, ypač turėtų būti paskatinti patobulinimai, labiausiai pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir transporto sektoriuose, kiek jie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

(2)  2014 m. Europos Vadovų Tarybos išvadose numatyta, kad šį tikslą turėtų įgyvendinti bendrai visa Sąjunga ekonomiškai efektyviausiu būdu, išmetamą dujų kiekį apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) sektoriuose ir sektoriuose, kuriems ATLPS netaikoma, iki 2030 m. mažinant atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m., pastangas paskirstant remiantis santykiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui. Prie šio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi sektoriai, o pastangas turėtų dėti visos valstybės narės, atsižvelgiant į teisingumo ir solidarumo principus, o valstybių narių grupės, kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis už Sąjungos vidurkį, nacionalinius tikslus reikėtų atitinkamai pakoreguoti, kad būtų teisingai ir subalansuotai atsižvelgta į ekonominį efektyvumą. Jei šie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai bus pasiekti, Europos ekonomika turėtų tapti efektyvesnė ir inovatyvesnė, ypač turėtų būti paskatinti patobulinimai, labiausiai miškininkystės, pastatų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir transporto sektoriuose, kiek jie patenka į šio reglamento taikymo sritį;

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

2 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2a)  kad pasiektų išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslą ir maksimaliai padidintų žemės ūkio sektoriaus vaidmenį, svarbu, kad valstybės narės skatintų didžiausią potencialą turinčius novatoriškus švelninimo veiksmus, įskaitant: ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais; žemės ūkio paskirties žemėje esančių gyvatvorių, apsauginių juostų ir medžių tvarkymą; naujas agrarinės miškininkystės ir miškų sodinimo sistemas; medžių šalinimo ir miškų naikinimo prevenciją; negilų įdirbimą arba visišką neįdirbimą ir tarpinių augalų (antsėlių) bei augalų atliekų naudojimą; anglies junginių išlakų auditą ir dirvožemio (maistinių medžiagų) valdymo planus; azoto naudojimo efektyvumo didinimą ir nitrifikacijos slopinimą; šlapynių (durpynų) atkūrimą ir išsaugojimą; patobulintus gyvulių auginimo, šėrimo ir valdymo metodus siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

2 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(2b)  Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą 2016 m. spalio 5 d., po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimu, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., siekiama, kad pasaulio temperatūra padidėtų daug mažiau negu 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o tai reiškia, kad tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, reikės taikyti tvaresnius ūkininkavimo metodus, kuriais kuriama su biologine įvairove, aplinkosauga ir klimatu susijusių tikslų sąveika;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(3)  žemės ūkio sektoriaus indėlis yra labai svarbus prioritetas gerinant Sąjungos gebėjimą prisitaikyti prie būsimų iššūkių, kuriuos sukelia klimato kaita, ir šis reglamentas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą užtikrinti tvarią, veiksmingą ir patikimą maisto gamybą geriau derinant su klimato kaitos politika ir aprūpinimu maistu susijusius tikslus ir pripažįstant ypatingą maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio; Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje;16

(5)  tokiam perėjimui prie švarios energetikos ir bioekonomikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys visose politikos srityse ir paskatos MVĮ, turinčioms mažesnį kapitalą, bei mažiems ūkiams, kad jie pritaikytų savo verslo modelius. Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kurioje pirmenybė būtų teikiama energijos vartojimo efektyvumui ir kuria būtų siekiama piliečiams tiekti patikimą, tvarią ir įperkamą energiją, taip pat taikyti griežtą tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio mažinimo politiką biologinių išteklių naudojimui siekiant pakeisti iškastinius išteklius. Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje;16

__________________

__________________

16 COM(2015)80

16 COM(2015)80

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti.

(11)  yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energetinių augalų, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti, įskaitant visas priemones pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir papildant perėjimo prie tvarios, didele biologine įvairove pasižyminčios ir netaršios maisto ir ūkininkavimo sistemos finansavimą, kaip svarbų BŽŪP tikslą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  kadangi žemės ūkio ir miškų sektoriai turi unikalų gebėjimą surišti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau mažiau galimybių taikyti taršos mažinimo priemones, reikia geriau suprasti atskirų ūkių ir nustatytų miško vietovių Sąjungoje taršos mažinimo potencialą, kad būtų stiprinamos galimos paskatos klimatui palankią veiklą vykdantiems ūkininkams ir geresnei miško valdymo praktikai, visų pirma atskirų ūkių ar miško vietovių lygmeniu;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

11 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11b)  svarbu, kad tokiomis priemonėmis būtų skatinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas atlyginant už geriausią praktiką, padedant ūkininkams vystyti ir integruoti konkrečias klimato kaitos švelninimo priemones ir apskritai gerinti gamybos efektyvumą. Pagal kaimo plėtros politiką (II ramstis) skiriama 99,6 mlrd. EUR įvairiai veiklai, įskaitant efektyvaus išteklių naudojimo skatinimą ir remiant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos žemės ūkio, maisto gamybos ir miškininkystės sektoriuose. Valstybės narės turėtų skatinti elgesį, kuriuo skatinamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

(12)  Reglamente [ ] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, tvarkoma miško žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [ ], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 425 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Atsižvelgiant į žemės ūkio, kaip sektoriaus, ribotas klimato kaitos švelninimo galimybes, šis sektorius pirmiausia turėtų gauti didžiausios naudos iš grynojo pašalinto teršalų kiekio, nustatyto pagal šį reglamentą, taip aiškiai atskiriant „žaliųjų“ biogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą LULUCF ir žemės ūkio sektoriuje ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetamas deginant iškastinį kurą. Komisija taip pat turėtų įvertinti žemės nuosavybės keitimq, įvykusį dėl LULUCF nuostatų, kad būtų užtikrinta, jog žemės naudojimo keitimo politika nebūtų skatinamas žemės grobimas. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [ ] reikalavimams;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  abipusiai nuosekliu būdu įgyvendinant įvairius su žemės ūkiu susijusius Sąjungos tikslus, įskaitant klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jų, oro kokybę, biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų išsaugojimą ir kaimo vietovių ekonomikos rėmimą, reikės keisti investicijas ir paskatas, kurios remiamos Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, BŽŪP. Šis reglamentas, įskaitant siūlomas lankstumo priemones, turėtų teikti išmetamųjų teršalų mažinimo paskatas, suderinamas su kitais Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktais, skirtais sektoriams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo sritį. Labai svarbu, kad šiame reglamente būtų atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie Sąjungos miškų strategijos tikslų skatinti konkurencingą ir tvarų medienos tiekimą ES bioekonomikai, valstybių narių nacionalinei miškų politikai ir Sąjungos biologinės įvairovės strategijoms bei Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijai;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [ ], indėlį. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(13)  siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus, kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, tvarkoma miško žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [ ], indėlį. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais.

(20)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą ir reikalavimų laikymąsi valstybėse narėse. Peržiūra turėtų padėti užtikrinti, kad valstybės narės siektų savo ilgalaikių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų ir turėtų būti pagrįsta parengiamąja Europos aplinkos agentūros ataskaita, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą sumažinti visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį 80–95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu, ir į Paryžiaus susitarimo tikslą antroje šio šimtmečio pusėje teršalų išmetimą sumažinti iki nulio taip, kad nebūtų keliama grėsmė maisto gamybai, taip pat į tai, kaip svarbu išnagrinėti būdus, kaip geriausiai optimizuoti šio sektoriaus indėlį mažinant ir sekvestruojant ŠESD, visų pirma vykdant LULUCF veiklą. Komisija ir Europos aplinkos agentūra taip pat turėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais bei tikslu antroje šio šimtmečio pusėje teršalų išmetimą sumažinti iki nulio taip, kad nebūtų keliama grėsmė maisto gamybai, ir laikantis 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų, kuriose atkreipiamas dėmesys į ribotas žemės ūkio sektoriaus galimybes švelninti klimato kaitą ir daugiafunkcį jo pobūdį;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta remiantis Reglamentu (ES) Nr. 525/2013, išskyrus vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą išmetamą ŠESD kiekį. Šiame reglamente bioenergija laikoma anglies junginių aspektu neutralia.

1.  Šis reglamentas taikomas iš IPCC šaltinių kategorijų – energetikos, pramoninių procesų ir produkcijos naudojimo, žemės ūkio ir atliekų – išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kaip nustatyta remiantis Reglamentu (ES) Nr. 525/2013, išskyrus vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą išmetamą ŠESD kiekį. Šiame reglamente bioenergija laikoma anglies junginių aspektu neutralia. Nulinis biomasės išmetamųjų teršalų faktorius taikomas tik bioenergijai, gaunamai iš atliekų ir liekanų.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Ilgalaikiai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai

 

Komisija iki 2026 m. įvertina pažangą siekiant Sąjungos ilgalaikių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų ir valstybių narių gebėjimą vykdyti individualius įsipareigojimus, atsižvelgiant į pirmojo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo visuotinio padėties įvertinimo 2023 m. rezultatus. Komisija turėtų pasinaudoti per vertinimą surinkta informacija ir užtikrinti, kad valstybės narės iki 2050 m. tinkamai siektų sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80 proc., palyginti su 1990 m., atsižvelgdama į tuos tarptautinius tikslus.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Siekiant pagerinti aplinkos vientisumą, kartu suteikiant daugiau lankstumo ir sprendžiant ribotų klimato kaitos švelninimo galimybių žemės ūkio srityje klausimą, galimybė pasinaudoti šiame reglamente nurodytomis naujomis lankstumo priemonėmis turi būti suteikiama su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės įsipareigos imtis klimato kaitos švelninimo priemonių kituose sektoriuose, kuriuose praeityje buvo pasiekti nepakankamai geri rezultatai. Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildytas šis reglamentas, iki 2020 m. nustatant tokių priemonių ir sektorių sąrašą.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 3 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b.  Galimybė naudotis šiame straipsnyje ir II priede nurodytomis lankstumo priemonėmis suteikiama su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės įsipareigos imtis priemonių kituose sektoriuose, kuriuose anksčiau buvo pasiekta nepakankamai rezultatų. Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų papildytas šis reglamentas, iki 2019 m. gruodžio 31 d. nustatant tokių priemonių ir sektorių sąrašą.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomas iki 280 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas

Papildomas iki 425 mln. grynojo teršalų kiekio, pašalinto iš iškirstų miškų žemės, mišku apželdintos žemės, tvarkomos miško žemės, kultivuojamų pasėlių ir tvarkomų pievų, panaudojimas

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų meto išmetamo kiekio kvotą, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje,sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

1.  Tiek, kiek valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija jos tų metų išmetamo kiekio kvotą ir išmetamo kiekio kvotas, rezervuotas pagal 5 straipsnio 3 dalį, vertinant jos tų metų atitiktį pagal šio reglamento 9 straipsnį, galima atsižvelgti į kiekį, neviršijantį bendro grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, tvarkoma miškų žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, nurodytais Reglamento [ ] [LULUCF] 2 straipsnyje, sumos, jei išpildomos šios sąlygos:

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šio straipsnio 1 daliai keisti, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategoriją pagal šio reglamento 12 straipsnį.

Išbraukta.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  veiksmus, kuriuos pagal šalies politiką ir priemones ir įgyvendinamus Sajungos veiksmus valstybė narė įgyvendins, kad įvykdytų konkrečius savo įpareigojimus pagal 4 straipsnį;

a)  veiksmus, kuriuos pagal šalies politiką ir priemones ir įgyvendinamus Sąjungos veiksmus valstybė narė įgyvendins, kad įvykdytų savo įpareigojimus, kuriais atsižvelgiama į mažesnes klimato kaitos švelninimo galimybes žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityse;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  2027 m. ir 2032 m., jei peržiūrėtas valstybės narės išmestas ŠESD kiekis viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

1.  Jei valstybė narė viršys jos kurių nors konkrečių to laikotarpio metų metinę išmetamo dujų kiekio kvotą, pagal šio straipsnio 2 dalį ir lankstumo priemones, naudojamas pagal 5–7 straipsnius, bus taikomos šios priemonės:

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

b)  valstybei narei uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

  Šio reglamento 6 straipsnio 3a ir 3b dalyse ir 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3a ir 3b dalyse ir 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  Pagal 7 straipsnio 2 dalį arba 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

6.  Pagal 6 straipsnio 3a ir 3b dalis ir 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.

Iki 2024 m. vasario 28 d., po pirmojo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo visuotinio padėties įvertinimo 2023 m. ir tolesnių visuotinių padėties vertinimų, ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kaip jis suderinamas su kitais teisės aktais, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų. Šioje ataskaitoje įvertinama pažanga, pasiekta pritraukiant ir išlaikant privačiojo sektoriaus lėšas, remiant ilgalaikį perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Prie jos pridedamas ekonominio efektyvumo vertinimas ir klimato kaitos švelninimo veiksmų poveikio siekiant Sąjungos aplinkosaugos ir biologinės įvairovės tikslų vertinimas. Į ataskaitą įtraukiamas valstybėms narėms pagal ekonomiškai efektyvias ir novatoriškas išmetamųjų teršalų mažinimo strategijas, o ne pagal BVP vienam gyventojui nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų vertinimas. Jei tikslinga, Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų laikotarpiui po 2030 m.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

BENDRAS GRYNASIS PAŠALINTAS ŠESD KIEKIS, SUSIJĘS SU IŠKIRSTŲ MIŠKŲ ŽEME, MIŠKU APŽELDINTA ŽEME, KULTIVUOJAMAIS PASĖLIAIS IR TVARKOMOMIS PIEVOMIS, Į KURĮ VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI ATITIKTIES 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, KAIP NUMATYTA 7 STRAIPSNYJE

BENDRAS GRYNASIS PAŠALINTAS ŠESD KIEKIS, SUSIJĘS SU IŠKIRSTŲ MIŠKŲ ŽEME, MIŠKU APŽELDINTA ŽEME, KULTIVUOJAMAIS PASĖLIAIS, TVARKOMA MIŠKO ŽEME IR TVARKOMOMIS PIEVOMIS, Į KURĮ VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI ATITIKTIES 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, KAIP NUMATYTA 7 STRAIPSNYJE

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo lentelė

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

3,8

Bulgarija

4,1

Čekija

2,6

Danija

14,6

Vokietija

22,3

Estija

0,9

Airija

26,8

Graikija

6,7

Ispanija

29,1

Prancūzija

58,2

Kroatija

0,9

Italija

11,5

Kipras

0,6

Latvija

3,1

Lietuva

6,5

Liuksemburgas

0,25

Vengrija

2,1

Мalta

0,03

Nyderlandai

13,4

Austrija

2,5

Lenkija

21,7

Portugalija

5,2

Rumunija

13,2

Slovėnija

1,3

Slovakija

1,2

Suomija

4,5

Švedija

4,9

Jungtinė Karalystė

17,8

Iš viso ne daugiau kaip

280

 

Pakeitimas

III priedas

BENDRAS GRYNASIS PAŠALINTAS ŠESD KIEKIS, SUSIJĘS SU IŠKIRSTŲ MIŠKŲ ŽEME, MIŠKU APŽELDINTA ŽEME, MIŠKŲ TVARKYMU, KULTIVUOJAMAIS PASĖLIAIS IR TVARKOMOMIS PIEVOMIS, Į KURĮ VALSTYBĖS NARĖS GALI ATSIŽVELGTI ATITIKTIES 2021–2030 M. LAIKOTARPIU TIKSLAIS, KAIP NUMATYTA 7 STRAIPSNYJE

 

Didžiausias kiekis, išreikštas milijonais CO2 ekvivalento tonų

Belgija

5,7

Bulgarija

6,2

Čekija

4,0

Danija

22,2

Vokietija

33,9

Estija

1,3

Airija

40,7

Graikija

10,2

Ispanija

44,2

Prancūzija

88,4

Kroatija

1,4

Italija

17,4

Kipras

0,9

Latvija

4,8

Lietuva

9,9

Liuksemburgas

0,4

Vengrija

3,2

Мalta

0,3

Nyderlandai

20,0

Austrija

3,8

Lenkija

33,0

Portugalija

7,9

Rumunija

20,0

Slovėnija

1,9

Slovakija

1,9

Suomija

6,9

Švedija

7,5

Jungtinė Karalystė

27,0

Iš viso ne daugiau kaip

425

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo

Nuorodos

COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.9.2016

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AGRI

12.9.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Nicola Caputo

30.8.2016

Svarstymas komitete

5.12.2016

 

 

 

Priėmimo data

3.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

7

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Jens Rohde, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

James Carver

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller, Jens Rohde

ECR

Richard Ashworth, Jørn Dohrmann, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson

ENF

Laurenţiu Rebega

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan

NI

Diane Dodds

PPE

Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Mairead McGuinness, Nuno Melo, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Viorica Dăncilă, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

7

-

EFDD

James Carver

GUE/NGL

Stefan Eck, Anja Hazekamp, Maria Lidia Senra Rodríguez

Verts/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

2

0

ENF

Edouard Ferrand, Philippe Loiseau

Simbolių paaiškinimai:

+  :  balsavo „už“

-  :  prieš

0  :  susilaikė


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas

Nuorodos

COM(2016)0482 – C8-0331/2016 – 2016/0231(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

20.7.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

12.9.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

12.9.2016

ITRE

12.9.2016

TRAN

12.9.2016

REGI

12.9.2016

 

AGRI

12.9.2016

 

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

DEVE

7.9.2016

REGI

8.9.2016

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Gerben-Jan Gerbrandy

19.9.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

24.1.2017

27.2.2017

 

 

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

4

20

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Josu Juaristi Abaunz, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jørn Dohrmann, Eleonora Evi, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Merja Kyllönen, Stefano Maullu, James Nicholson, Christel Schaldemose

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pál Csáky, Siôn Simon

Pateikimo data

6.6.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

42

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries, Nils Torvalds

ECR

Mark Demesmaeker, Jørn Dohrmann*, Arne Gericke, Julie Girling, James Nicholson

EFDD

Eleonora Evi

GUE/NGL

Stefan Eck, Josu Juaristi Abaunz, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Estefanía Torres Martínez

NI

Zoltán Balczó

PPE

Karl-Heinz Florenz

S&D

Simona Bonafè, Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Siôn Simon, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Damiano Zoffoli

Verts/ALE

Marco Affronte, Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Davor Škrlec

4

-

ECR

Urszula Krupa, Jadwiga Wiśniewska

ENF

Mireille D’Ornano

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

20

0

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Pál Csáky, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Stefano Maullu, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

* Balsavimo pataisymas: Jørn Dohrmann ketino susilaikyti.

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas