Procedūra : 2016/2274(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0213/2017

Pateikti tekstai :

A8-0213/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 19
CRE 03/07/2017 - 19

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0278

PRANEŠIMAS     
PDF 831kWORD 84k
9.6.2017
PE 595.559v02-00 A8-0213/2017

dėl Europos standartų. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimas

(2016/2274(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Marlene Mizzi

Nuomonės referentas (*):

Hans-Olaf Henkel, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos standartai. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimas

(2016/2274(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB,

-  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (TIS direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Reglamento Nr. 1025/2012 įgyvendinimo 2013–2015 m. (COM (2016) 0212),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Reglamento Nr. 1025/2012 įgyvendinimo 2013–2015 m. analizė ir faktų suvestinės“ (SWD(2016)0126),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „XXI amžiaus Europos standartai“ (COM(2016) 0358),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos paslaugų standartų teikiamų galimybių išnaudojimas siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“ (SWD(2016)0186),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „2017 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“ (COM(2016) 0357),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Veiksmų, numatytų 2016 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programoje, įskaitant įgyvendinimo aktus ir įgaliojimus, skirtus Europos standartizacijos organizacijoms, įgyvendinimas“ (SWD(2016)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016) 0176),

–  atsižvelgdamas į Bendrą standartizacijos iniciatyvą pagal bendrosios rinkos strategiją, kaip nurodyta 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos standartizacijos ateities(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „XXI amžiaus Europos standartai“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2016 m. Europos standartizacija“,

-  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2014 –2017 m. atvirojo kodo programinės įrangos strategiją(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A8-0213/2017),

A.  kadangi Europos standartizacijos sistema yra labai svarbi kuriant bendrąją rinką ir kadangi Komisijos veiksmus siekiant nustatyti bendrą Europos standartizacijos viziją tiesiogiai lėmė dešimt J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos nustatytų prioritetų, o ypač prioritetai dėl sujungtos bendrosios skaitmeninės rinkos ir bendrosios rinkos strategijos;

B.  kadangi atvira, įtrauki ir visų pirma į rinką orientuota Europos standartizacijos sistema, pagrįsta pasitikėjimu ir tinkama atitiktimi, atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant teigiamą atsaką vis didėjančiam poreikiui Europos pramonės, ekonomikos, socialinėje ir aplinkos apsaugos politikoje ir teisės aktuose nustatyti standartus, kurie padėtų užtikrinti produktų saugą, prieinamumą neįgaliesiems, inovacijas, sąveikumą ir tvarumą ir pagerintų gyventojų, vartotojų ir darbuotojų gyvenimo kokybę;

C.  kadangi veiksminga Europos standartizacijos sistema turėtų būti grindžiama pramonės subjektų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1025/2012 pripažintų III priede nurodytų organizacijų, glaudžia partneryste ir bendradarbiavimu;

D.  kadangi Europos standartai turi būti rengiami taikant atvirą, įtraukią ir skaidrią sistemą, pagrįstą visų suinteresuotųjų subjektų sutarimu, siekiant nustatyti strateginius, techninius ar kokybės reikalavimus, kuriuos esami arba būsimi produktai, gamybos procesai, paslaugos ar metodai gali atitikti;

E.  kadangi Komisijos komunikate dėl bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartizacijos prioritetų pripažįstama atvirųjų standartų vertė, bet nepateikiama atvirojo standarto apibrėžtis; kadangi įrodyta, jog laisvi ir atviri standartai svarbūs kuriant ir vystant internetą ir interneto paslaugas, o tai savo ruožtu skatino inovacijas, visuomenės ir ekonomines perspektyvas;

F.  kadangi atvirojo kodo programinės įrangos ir aparatinės įrangos sprendimų naudojimas Europos įmonėms ir valdžios institucijoms galėtų ir turėtų padėti užtikrinti geresnę prieigą prie skaitmeninių prekių ir paslaugų;

G.  kadangi moderni ir lanksti Europos standartizacijos sistema yra svarbi plataus užmojo ir atnaujintos Europos pramonės politikos ir bendrosios rinkos veikimo dalis, kadangi standartai gali padidinti ES konkurencingumą pasaulyje, paskatinti ekonomikos augimą, sąžiningą konkurenciją ir inovacijas, pagerinti įmonių, ypač MVĮ, veiklą ir vartotojų, darbuotojų ir aplinkos apsaugą;

H.  kadangi Europoje lygiagrečiai taikomos dvi skirtingos standartų rengimo sistemos – viena iš jų nacionalinio delegavimo principu pagrįstas Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) vykdomas standartų kūrimas, o kita pagrįsta Europos telekomunikacijų standartų instituto parengta mokama suinteresuotųjų subjektų naryste; kadangi siekiant nustatyti esamas problemas ir geriausios praktikos pavyzdžius būtina įvertinti standartų kūrimo sistemas, susijusias su Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012;

I.  kadangi Reglamentu Nr. 1025/2012 patobulintas standartizacijos procesas pirmą kartą remiantis Europos standartizacijos sistemos teisiniu pagrindu įtraukiant visuomeninius suinteresuotuosius subjektus ir MVĮ;

J.  kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartai, kurie daugiausia kuriami pasauliniu lygmeniu, suteikia galimybę rasti sąveikius sprendimus papildomiems produktams ir įvairioms konkretaus produkto dalims, o tai yra itin svarbu plėtojant daiktų internetą; kadangi standartų susiskaldymas ir nuosavybės arba pusiau uždarieji sprendimai trukdo daiktų interneto augimui ir diegimui, būtina parengti strateginį požiūrį į IRT standartizaciją, kad būtų galima užtikrinti sėkmingą atsaką ateinančio dešimtmečio poreikiams ir kartu suteikti ES galimybę išlaikyti pirmaujančią poziciją pasaulio standartizacijos sistemoje;

K.  kadangi dokumentų ir duomenų skelbimas atitinka vyriausybės atsakomybę ir skaidrumo tikslus, taip pat vyriausybės veiksmų atskaitomybę, atkuriamumą, tvarumą ir patikimumą; kadangi kai dokumentai ar duomenys skelbiami, tai turi būti daroma atviru ir standartizuotu formatu, kad būtų išvengta susaistymo atvejų, kai programinė įranga ar pardavėjas gali nebedalyvauti rinkoje, ir kad nepriklausomi subjektai galėtų pagal skirtingus vystymosi ir verslo modelius, įskaitant atvirojo kodo modelius, taikyti šiuos formatus taip, kad būtų užtikrintas vyriausybės ir administracinių procesų vykdymo tęstinumas;

L.  kadangi transporto sektorius buvo standartų, kurie būtini kuriant Bendrą Europos transporto erdvę, vystymo ir diegimo lyderis;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina pagrindinį Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį, kuriuo kartu su IRT standartų komunikatu ir Bendra standartizacijos iniciatyva siekiama nustatyti nuoseklią Europos standartizacijos politiką ir išsaugoti įvairius sėkmingus jos aspektus, panaikinti trūkumus ir pasiekti tinkamą pusiausvyrą Europos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; pabrėžia, kad ateityje atliekant bet kokį Europos standartizacijos sistemos (ESS) persvarstymą reikėtų remtis stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms;

2.  pripažįsta ESS ypatumus ir svarbą iš visų suinteresuotųjų subjektų perspektyvos, įskaitant pramonę, MVĮ, vartotojus ir darbuotojus, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sistema toliau egzistuotų ir kad ji turėtų pakankamai išteklių Reglamento Nr. 1025/2012 tikslams įgyvendinti, ir tokiu būdu prisidėti užtikrinant sąveikumą, teisinį tikrumą ir tinkamų apsaugos priemonių taikymą įmonėms ir vartotojams ir laisvam informacinių technologijų judėjimui; ragina Komisiją, persvarstant daugiametę finansinę programą (DFP), užtikrinti tvarų biudžetą ESS;

3.  palankiai vertina Apskritojo stalo diskusiją dėl standartų aktualumo rinkai (SMARRT) pagal bendrąją standartizacijos iniciatyvą, kuria sudarytos sąlygos Komisijos ir pramonės dialogui, kuris būtų visiškai skaidrus Standartų komiteto darbotvarkės punktų suinteresuotiesiems subjektams;

4.  pažymi, kad standartai yra savanoriška, į rinką orientuota priemonė, teikianti techninius reikalavimus ir gaires, kuriuos taikant paslaugų teikėjams ir prekių gamintojams lengviau laikytis ES teisės aktų ir politikos, kai jie rengiami atskaitingu, skaidriu ir įtraukiu būdu; vis dėlto pabrėžia, kad standartai negali būti laikomi ES teisės dalimi, nes teisės aktus ir politiką, susijusius su vartotojų, sveikatos apsaugos, saugos, aplinkosaugos ir duomenų apsaugos lygiais ir socialinės įtraukties lygiu priima teisės aktų leidėjas;

5.  pripažįsta atvirų ir standartizuotų vyriausybės, administracijos ir Europos institucijų skaidrumo pareigų formatų vaidmenį; ragina valstybes nares stengtis taikyti bendruosius standartus e. valdžios srityje, ypač daug dėmesio skiriant teismų sistemos organams ir vietos valdžios institucijoms; pabrėžia, kad atvirieji standartai būtini norint toliau vystyti atviruosius vyriausybės duomenis ir pažangiųjų miestų politiką, todėl dokumentus ir duomenis reikia skelbti atvirais, standartizuotais formatais, kuriuos lengva įdiegti ir kurie atitinkamai palengvina pakartotinį duomenų naudojimą; atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų ir atvirųjų standartų sprendimų vaidmenį siekiant išvengti susaistymo su paslaugų pardavėju;

6.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji duomenys ir toliau yra pagrindinis elementas, leidžiantis pasinaudoti visa bendrosios skaitmeninės rinkos teikiama nauda, pvz., skatinant ir plėtojant daugiarūšį transportą; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma nuosavybės ir atsakomybės aspektais; todėl atitinkamai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti veiksmų gaires dėl standartų, kuriais siekiama suderinti viešai finansuojamas transporto duomenų ir programavimo sąsajas, kūrimo, kad būtų galima paskatinti duomenims imlias inovacijas ir naujų transporto paslaugų teikimą;

7.  pabrėžia, kad dabartinė bandymų institucijų akreditavimo sistema ne visada užtikrina, kad rinkoje esantys gaminiai ir paslaugos, kurių atžvilgiu savanoriškai taikomi Europos standartai, atitinka tuos standartus; apgailestauja, kad Bendra standartizacijos iniciatyva (BSI) ir Metinė Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa (MSDP) neskiria dėmesio bandymo įstaigų ir standartų akreditavimui, ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti siūlant naujas iniciatyvas;

8.  laikosi nuomonės, kad atvirieji standartai turi būti grindžiami standartizavimo ir kūrimo proceso atvirumu, ir jie turi būti prieinami naudoti laikantis Reglamento Nr. 1025/2012 nuostatų ir PPO principų; pripažįsta Komisijos ketinimą, pareikštą ES veiksmų plane dėl esminių standartų patentų, paaiškinti klausimus, susijusius su sąžininga, pagrįsta ir nediskriminacine būtinų patentų licencijų išdavimo sistema; ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis ir atvirojo kodo bendruomenėmis ieškoti tinkamų darbo kartu metodų;

9.  pabrėžia, kad Europos standartizacijos sistema turi skatinti naujovių diegimą Europoje, didinti Sąjungos konkurencingumą, stiprinti Europos pozicijas tarptautinės prekybos srityje ir duoti naudos ES piliečių gerovės aspektu; todėl mano, jog svarbu, kad Europa tarptautinėje standartizacijos sistemoje pasauliniu lygmeniu išlaikytų lyderės poziciją, ir pabrėžia Europos standartų propagavimo pasauliniu lygmeniu svarbą vedant derybas su trečiosiomis valstybėmis dėl prekybos susitarimų; pabrėžia, kad Europos standartizacijos sistema taip pat gali pasiremti Europos standartizacijos organizacijų su trečiųjų šalių standartizacijos organizacijomis sudarytais partnerystės susitarimais, ir pažymi, kad Reglamento Nr. 1025/2012 13 ir 14 straipsniuose jau numatytas Tvaraus vystymo organizacijų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose IRT srityje; rekomenduoja Europos standartizacijos organizacijoms apsvarstyti glaudesnio bendradarbiavimo su trečiųjų šalių nacionalinėmis standartizacijos institucijomis (NSI) galimybę, įskaitant papildomas standartizacijos įstaigas, jei yra galimybių suderinti jų veiklą; ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos standartizacijos organizacijas dėti pastangas siekiant sukurti pasaulinius standartus, tačiau pradėjus standartizacijos veiklą nepamiršti regioninio konteksto ir standarto aktualumo;

10.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas standartų klausimais padeda užtikrinti skaidrumą, efektyvumą ir darną ir sukuria konkurencijai palankią aplinką pramonės sektoriui; geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasaulinis transporto priemonių taisyklių derinimo forumas (WP 29), kuris buvo sukurtas IRT sektoriui;

11.  pabrėžia, kad tarptautinių organizacijų priimti standartai yra paprastai rengiami neatsižvelgiant į Reglamento Nr. 1025/2012 taikymo sritį, ir rekomenduoja Europos standartizacijos organizacijoms standartus patvirtinti tik užbaigus vidaus patvirtinimo procesą, kuriame dalyvauja suinteresuotųjų subjektų, pvz., III priede nurodytų organizacijų atstovai, ypač suderintų standartų, kuriais remiamas Europos teisės aktų įgyvendinimas, atveju;

12.  laikosi nuomonės, kad Europos standartizacijos organizacijos visada turėtų rengti įtraukius, tvarius, saugius ir aukštos kokybės standartus, suteikdamos sąžiningą prieigą ir sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams, užtikrinant kuo mažesnį poveikį aplinkai ir tinkamą asmens duomenų ir privatumo apsaugą;

13.  mano, kad Komisijos ir valstybių narių dalyvavimas ES pramonėje yra ypač svarbus būdas sudaryti palankias sąlygas patvirtinti Europoje parengtus 5G ryšio technologijų nustatymo ir diegimo pasaulinius standartus;

14.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinių standartų skirtumai, pvz., krovinių ir logistikos sektoriuje, tebėra kliūtis vidaus rinkai, todėl ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas parengti tinkamus standartus, kuriais, kai būtina, nacionaliniu lygmeniu būtų suderintos sąlygos panaikinti visas galimas kliūtis vidaus rinkai; pabrėžia, kad šiuo atveju reikia siekti įvairiarūšio standartų suderinimo;

15.  be to, nurodo, kad standartizacija ne tik padeda užkirsti kelią rinkos susiskaidymui, bet ir gali labai padėti visoms įmonėms, ypač MVĮ, sumažinti administracinę naštą ir transporto išlaidas (pvz., naudojant e. dokumentus) ir suteikti galimybių tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus (pvz., pasitelkus skaitmeninius tachografus ar elektronines rinkliavos sistemas);

16.  pažymi, kad Reglamentu Nr. 1025/2012 pagerintas ESS įtraukumas, kad MVĮ, vartotojai, darbuotojai ir aplinkos apsaugos organizacijos galėtų aktyviai dalyvauti standartizacijos procese, ir ragina tai tęsti, kad visi būtų tinkamai atstovaujami ir galėtų dalyvauti kuriant Europos standartizacijos sistemą, taigi ir visapusiškai pasinaudoti standartizacijos teikiama nauda; ragina Komisiją, Europos standartizacijos organizacijas ir nacionalines standartizacijos institucijas nustatyti geriausią būdą, kaip pasiekti šį tikslą ir išspręsti problemas, įskaitant informuotumo trūkumą, susijusias su tolesniu jų dalyvavimu;

17.  palankiai vertina Europos telekomunikacijų standartų instituto pastangas suteikti lengvą prieigą Europos MVĮ, taip pat jo ilgalaikę (2016–2021 m.) strategiją, visų pirma skirtą tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

18.  pripažįsta, kad standartų įgyvendinimo greitis pagerėjo, ir primena, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti, kad standartai būtų rengiami laiku, ir poreikio rengti aukštos kokybės standartus;

19.  mano, kad be dabartinės geriausios standartizacijos bendruomenių patirties, didinant visuomenės informuotumą siūlomų standartų klausimu, tinkamą ir ankstyvą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir gerinant standartizacijos prašymų kokybę galima dar labiau padidinti standartizacijos sistemos skaidrumą ir atskaitomybę;

20.  taip pat ragina Komisiją skirti dėmesį šalių kandidačių pastangoms suderinti savo standartus su Europos standartais ir teikti su tuo susijusią paramą, kad būtų kuo labiau sumažinti dabartiniai trikdžiai;

IRT standartai

21.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl IRT standartizacijos prioritetų, kuriuo nustatomas strateginis požiūris į IRT technologijų standartizaciją, tačiau ragina Komisiją aiškiai nurodyti, kaip bus derinamas komunikatas ir IRT standartizacijos tęstinis planas, dokumentų rinkinys „XXI amžiaus standartai“ ir metinė darbo programa;

22.  pažymi, kad dėl pastarojo meto technologijų konvergenijos ir visuomenės, verslo ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo tradiciniai bendro standartizavimo ir IRT standartizavimo skirtumai tapo neaiškūs; mano, kad IRT standartizacija turėtų būti Europos skaitmeninės strategijos dalis, padėsianti kurti masto ekonomiją, taupyti biudžeto lėšas ir didinti Europos įmonių konkurencingumą ir inovacijas, taip pat didinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį prekių ir paslaugų sąveikumą, greičiau atvirai ir konkurencingai apibrėžiant savanoriškus standartus, kuriuos MVĮ gali lengvai įgyvendinti;

23.  pabrėžia, kad IRT standartizacijos bendruomenė turėtų intensyviau bendradarbiauti, visų pirma su Europos standartizacijos organizacijomis, ir ragina Europos standartizacijos organizacijas parengti bendrą metinę darbo programą, kurioje būtų nustatytos bendrų interesų sritys;

24.  pabrėžia, kad atviros, savanoriškos, įtraukios ir į sutarimą orientuotos standartizacijos procesai iki šiol buvo veiksmingi kaip naujovių, sujungiamumo ir technologijų diegimo skatinimo veiksnys, ir primena, kad taip pat svarbu užtikrinti tinkamas investicijas ir praktinę patirtį pažangiųjų technologijų srityje ir jų plėtojimą, ir remti MVĮ;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas prisidėti prie aukštos kokybės, sąveikiųjų ir atvirųjų standartų siekiant išspręsti susiskaidymo problemą ir paskatinti juos priimti platesniu mastu ir pripažinti dabartinę ekosistemą ir įvairius verslo modelius, kuriais remiami pokyčiai skaitmeninių technologijų srityje – tokiu būdu bus padedama užtikrinti IRT vertės grandinių socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą ir bus patvirtinamas įsipareigojimas atsižvelgti į visuomenės interesus užtikrinant privatumą ir duomenų apsaugą;

26.  pabrėžia būtinybę priderinti IRT standartizacijos politiką prie rinkos ir politikos pokyčių, nes tai padėtų pasiekti svarbius Europos politikos tikslus, susijusius su prieiga, saugumu, e. verslu, e. vyriausybe, e. sveikata ir transportu ir kt., kai būtinas sąveikumas; rekomenduoja Komisijai ir Europos standartizacijos organizacijoms teikti pirmenybę standartams 5G, debesijos kompiuterijos, daiktų interneto, duomenų ir kibernetinio saugumo srityse, taip pat vertikaliosiose srityse, pvz., sujungto ir automatizuoto vairavimo, pažangiųjų miestų, išmaniojo energijos vartojimo, pažangiosios gamybos ir pažangiosios gyvenimo aplinkos srityse;

27.  pabrėžia, kad reikia sukurti atvirą, sąveikią IRT ekosistemą, paremtą penkiais IRT prioritetiniais standartais, skatinančią konkurenciją kuriant vertę, dėl kurios gali klestėti inovacijos; mano, kad:

–  5G ryšio standartai turėtų suteikti galimybę pereiti prie naujos pralaidumo, patikimumo ir delsos kartos ryšio, kurie 5G ryšiui leistų patenkinti planuojamo padidėjusio srauto reikalavimus ir įvairius prie jo pritaikytų paslaugų reikalavimus;

–  kibernetinio saugumo standartai turėtų leisti taikyti projektuojant numatytą saugumą ir atitikti projektuojant numatytos privatumo apsaugos principus, gerinti tinklų atsparumą ir rizikos valdymą ir galėti prisiderinti prie sparčiai dažnėjančių kibernetinių atakų visoms plėtojamoms IRT technologijoms;

–  debesijos standartai turėtų būti suvienodinti, kad būtų užtikrintas sąveikumas visais debesijos aspektais ir atitinkamai sudarytos sąlygos perkeliamumui;

–  duomenų standartais turėtų būti gerinami kelis sektorius ir dalykus apimantys duomenų srautai ir taip gerinamas duomenų ir metaduomenų sąveikumas, įskaitant semantifikaciją, jais taip pat turėtų būti prisidedama prie pavyzdinės didžiųjų duomenų architektūros kūrimo;

–  daiktų interneto standartais turėtų būti sprendžiama dabartinė susiskaidymo problema, netrukdant inovacijoms šiame labai greitai besiplėtojančiame sektoriuje;

28.  pripažįsta, kad 5G ryšio tinklų efektyvumas labai priklausys nuo bendrų standartų, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir saugumas, tačiau primena, kad labai didelio pajėgumo tinklo plėtra sudaro pagrindą patikimam 5G tinklui;

29.  pažymi, kad duomenimis grindžiamos ekonomikos sėkmė priklauso nuo platesnės IRT ekosistemos, įskaitant aukštos kompetencijos ekspertus ir aukštos kvalifikacijos žmones, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis;

30.  ragina Komisiją rinkti statistinius duomenis siekiant geriau įvertinti skaitmeninimo ir IRT poveikį transportui ir turizmui;

31.  žino apie didėjantį IRK standartų platformų, grupių, susitikimų ir kanalų skaičių; ragina Komisiją racionalizuoti su standartizacija ir standartizacijos organizacijomis, vykdančiomis naujas iniciatyvas, susijusių platformų ir koordinavimo mechanizmų skaičių, kad būtų išvengta suinteresuotųjų subjektų veiksmų dubliavimosi; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti įvairių organizacijų ITR standartus ir standartizavimo prioritetus, ir ragina Komisiją nedelsiant informuoti suinteresuotuosius subjektus apie pasiektą su IRT standartais susijusių vykdomų iniciatyvų etapą;

32.  pabrėžia, kad skaitmeninimas plėtojamas greitai ir yra pagrindinis ekonomikos variklis; pabrėžia, kad, siekiant naudos MVĮ ir ypač vartotojams Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, svarbu efektyviai skaitmeninti vertikaliąsias pramonės šakas, taip pat pabrėžia, kad tarptautinių IRT standartų sistemoje reikia tinkamai atspindėti jų poreikius;

33.  remia Komisijos ketinimą išnagrinėti tokias iniciatyvas, kaip patikima daiktų interneto ženklų ir sertifikavimo sistema, kuri gali skatinti pasitikėjimą daiktų interneto prietaiso privatumo ir visapusiško saugumo lygmenimis, pateikiant išmatuojamus ir palyginamus galimos rizikos, susijusios su daiktų interneto prietaiso veikimu ir naudojimu, reitingus; mano, kad jas reikėtų įdiegti visais tinkamais atvejais ir kur daiktų internetas gali daryti poveikį atitinkamai infrastruktūrai remiantis Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje, kuri turi būti laikoma pagrindu apibrėžiant saugumo reikalavimus, išdėstytais reikalavimais; pažymi, kad visas tokias ženklinimo sistemas turi būti įmanoma pritaikyti prie būsimų technologinių pokyčių ir, jei taikoma, prie pasaulinių standartų;

34.  ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens skatinant tarpsektorinius, daugiakalbius standartus ir remiant galimybes teikti privatumą užtikrinančias, patikimas ir saugias paslaugas;

35.  šiomis aplinkybėmis pritaria konkrečių išmatuojamų būtiniausių reikalavimų, kuriais atsižvelgiama į ilgalaikį daiktų interneto prietaisų ar paslaugų tvarumą ir patikimumą, taip pat pramonės standartus atitinkančio kompiuterinio saugumo ir tvarumo standartų, apibrėžčių nustatymui; toks sąrašas turėtų apimti, pvz., įsipareigojimą tam tikrą būtiną laikotarpį po įsigijimo atlikti prieinamus atnaujinimus, gamintojo ar tiekėjo įsipareigojimą tam tikrą laikotarpį teikti atnaujinimus po to, kai bus atrastas trūkumas arba apie jį bus pranešta; todėl Komisija turėtų išnagrinėti pramonės savireguliacijos galimybę, atsižvelgiant į standartų ir technologijų vystymosi spartą IRT sektoriuje ir į vystymosi ir verslo modelių, įskaitant atvirojo kodo modelius, startuolius ir MVĮ, vystymo įvairovę;

36.  atkreipia dėmesį į kibernetinio saugumo srityje kylančias problemas ir grėsmių ypatumus transporto sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją rekomendacijose dėl kibernetinio saugumo standartų, kurios turėtų būti pateiktos iki 2017 m. pabaigos, atsižvelgti į šiuos ypatumus; tai būtų pirmas žingsnis siekiant priimti visapusišką kibernetinio saugumo strategiją transporto sektoriuje;

37.  pažymi, kad IRT standartizacija bus naudinga plėtojant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas ir daugiarūšio transporto sprendimus; ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis, įgyvendinant savo IRT standartizacijos prioritetinių veiksmų planą, daugiau dėmesio skirti šiam vystymui ir ypač išnagrinėti galimą standartizacijos vaidmenį remiant technologinius pokyčius ir naujus verslo modelius, atsirandančius turizmo sektoriuje; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas integruotų ir pažangių bilietų sistemų ir informacijos paslaugų, taip pat naujų judumo koncepcijų, pvz., judumo kaip paslaugos, kūrimas;

38.  pažymi, kad dėl didesnio interneto, elektroninės bankininkystės, socialinių tinklų ir e. sveikatos iniciatyvų naudojimo žmonėms kyla vis daugiau problemų saugumo ir privatumo srityse ir kad IRT standartai turi atspindėti asmenų apsaugos principus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu ir laisvu tokių duomenų judėjimu;

39.  ragina Komisiją į IRT standartizacijos prioritetus įtraukti skaitmeninę gamybos integraciją ir skatina kurti atvirus ryšių protokolo standartus ir duomenų formatus, skirtus skaitmeninei gamybos įrangos integracijai, kad būtų užtikrintas visiškas mašinų ir prietaisų sąveikumas;

40.  pripažįsta tam tikras problemas, visų pirma dėl IRT ir standartams būtinų patentų, ir supranta, kad patikima, sąžininga ir pagrįsta INT politika paskatins investicijas bei inovacijas ir suteiks galimybę paprasčiau naudotis bendrąja skaitmenine rinka ir naujomis technologijomis, visų pirma kiek tai susiję su 5G ryšio ir daiktų interneto įrangos diegimu, nes jiems labai svarbus standartizavimas; pabrėžia, kad labai svarbu išsaugoti suderintą standartizacijos sistemą ir veiksmingą standartams būtinų patentų licencijų išdavimo sistemą, pagrįstą sąžiningumo, pagrįstumo ir nediskriminavimo (FRAND) principais, ir atsižvelgti tiek į standartams būtinų patentų licencijos suteikėjų, tiek į licenciatų teisėtus interesus, drauge užtikrinant, kad vykdant standartizacijos procesą būtų sudarytos vienodos sąlygos, kuriomis įvairaus dydžio įmonės, įskaitant MVĮ, galėtų bendradarbiauti visoms šalims naudingu būdu; ragina Komisiją dėti pastangas užtikrinant, kad būtų pasiekta skaitmeninių komponentų sąveika pasitelkiant įvairias licencijavimo rūšis ir verslo modelius;

41.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paaiškinti pagrindinius teisingos, veiksmingos ir įvykdomos licencijų išdavimo metodikos, pagrįstos FRAND principais, elementus, atsižvelgiant ir į standartų (apimančių standartams būtinus patentus) teisių turėtojų, ir į jų vykdytojų interesus, į sąžiningą investicijų grąžą ir galimybę plačiai naudotis technologijomis atlikus tvarų atvirą standartizacijos procesą; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į ESTT sprendimą byloje C-170/13 („Huawei“ prieš „ZTE“), nes šiuo sprendimu užtikrinama esminių standartų patentų turėtojų ir standartų įgyvendintojų pusiausvyra siekiant pašalinti patentų pažeidimus ir užtikrinti veiksmingą ginčų sprendimą; be to, ragina Komisiją gerinti informacijos apie patentų taikymo sritį apibrėžtį ir spręsti su MVĮ ir didelių įmonių informacijos skirtumais susijusias problemas, didinti skaidrumą ir standartams būtinų patentų deklaracijų kokybę ir gerinti informacijos apie standartams būtinų patentų taikymą produktams kokybę; laikosi nuomonės, kad bet kokia kompensacija standartams būtinų patentų rengėjams turi būti pagrįsta sąžiningumo, pagrįstumo ir nediskriminavimo principais ir taikant skaidrią, pagrįstą, nuspėjamą ir tvarią autorinių atlyginimų sistemą, nebent jie nuspręstų, kad standartai turi būti prieinami be finansinių kompensacijų; vis dėlto pripažįsta, kad esama įvairių verslo modelių, pvz., nemokamo licencijavimo arba atvirojo kodo programinės įrangos įgyvendinimo modelių, todėl atitinkamai reikėtų teisės aktuose ir diskusijose ir toliau pripažinti visų modelių naudojimą remiantis visų rinkos sektorių ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisėmis;

42.  pažymi, kad reikia stebėsenai taikyti įrodymais pagrįstą požiūrį ir toliau plėtoti licencijavimo sistemą, siekiant sukurti dinaminę ekosistemą, kuri kurtų pridėtinę vertę ir darbo vietas;

43.  ragina Komisiją du kartus per metus skelbti ataskaitas, kuriuose būtų nurodomi realūs atvejai, kai a) 18 mėn. ir ilgiau negavus licencijos naudojamasi standartams būtinais patentais (pažeidimai) ir b) kyla prieigos prie standartų problemų dėl sisteminio FRAND įsipareigojimų nevykdymo;

44.  ragina Komisiją užbaigti diskusijas dėl jaučiamo mokslo debesijos poreikio ir nedelsiant imtis veiksmų bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis dėl Europos atviros mokslo debesijos, kuri turėtų sklandžiai integruoti esamus tinklus, duomenų sistemas ir itin našias kompiuterines sistemas ir e. infrastruktūros paslaugas įvairiose mokslo srityse, atsižvelgiant į bendrą politiką ir IRT standartus;

XXI amžiaus Europos standartai

45.  palankiai vertina Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį „XXI amžiaus standartai“ ir mano, kad standartizacijos sistema turėtų būti skaidresnė, atviresnė ir įtraukesnė, siekiant visapusiškai integruoti piliečiams, vartotojams ir MVĮ rūpimus klausimus;

46.  apgailestauja, kad prieš patvirtinant dokumentų rinkinį nebuvo konsultuojamasi su Parlamentu, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas sujungti skirtingas iniciatyvas į bendrą strateginę holistinę darbo programą, vengiant veiksmų ir politikos dubliavimosi; pabrėžia, kad atitinkamas Europos Parlamento komitetas gali atlikti svarbų vaidmenį atliekant viešą Komisijos nustatytų suderintų standartų tikrinimą;

47.  ragina aktyviau stiprinti, labiau suderinti ir tobulinti metinės Sąjungos darbo programos (MSDP) tikslumą;

48.   pabrėžia, jog būtina, kad kitoje MSDP būtų konkrečiai aptariami IRT ir ne IRT standartų derinimo veiksmai, prisidedama prie skirtingų nacionalinių standartizacijos įstaigų taisyklių gerinimo ir Europos standartizacijos organizacijų įtraukumo skatinimo pažangos, skiriant daugiau dėmesio 5 straipsnyje išvardytų suinteresuotųjų subjektų vaidmeniui;

49.  pabrėžia, kad rengiant MSDP svarbu vesti tarpinstitucinį dialogą, ir ragina dėti pastangas, kad, prieš priimant MSDP, visi atitinkami suinteresuotieji subjektai dalyvautų metiniame standartizacijos forume, kuriame būtų aptariamos naujos standartizacijos proceso sritys, dabartinės problemos ir būtini patobulinimai;

50.  ragina valstybes nares investuoti į nacionalines standartizacijos strategijas, kuriomis taip pat bus teikiama pagalba viešajam sektoriui, standartizacijos įstaigoms, visuomenės suinteresuotiesiems subjektams, MVĮ ir akademinei bendruomenei, ir jos bus skatinamos nacionaliniu lygmeniu rengti ir įgyvendinti individualius standartizacijos veiksmų planus;

51.  palankiai vertina Bendrą standartizacijos iniciatyvą (BSI) ir rekomenduoja, kad Parlamentas taip pat būtų pakviestas joje dalyvauti ir prie jos prisidėti, pabrėždamas, kad tokių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių taisyklių turi laikytis visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES institucijas; ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant pagrindinius BSI veiksmus ir rekomendacijas ir iki 2017 m. pabaigos Europos Parlamentui pateikti pasiektos pažangos ataskaitą;

52.  palankiai vertina įsipareigojimą, prisiimtą atsižvelgiant į BSI, parengti tyrimą dėl standartų ir jų naudojimo ekonominio ir socialinio poveikio, taip pat įtraukti informaciją apie politiką, riziką ir rezultatus gyvenimo kokybei, socialinius ir užimtumo aspektus ir pan.; ragina Komisiją pagrįsti šį tyrimą kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis ir išnagrinėti tiek standartizacijos proceso verslo modelius, tiek skirtingus finansavimo modelius, įskaitant galimybes ir iššūkius, siekiant, kad suderinti standartai būtų lengvai prieinami;

53.  pabrėžia, kad standartizacija yra vis labiau pripažįstama kaip svarbus veiksnys, turintis poveikio moksliniams tyrimams ir plėtrai, ir kad jai tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, skatinant skleisti naudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir sukuriant pagrindą tolesnėms naujovėms;

54.  ragina Komisiją taikyti politiką, pagal kurią būtų panaikinamos per didelės kliūtys inovatyviuose sektoriuose, siekiant skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir standartizaciją ES; pažymi, kad vertikaliosios pramonės šakos turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės procesais, kurie, jei bus paremti siekiu nustatyti bendrus standartus, galėtų tapti visuotiniais standartais; mano, kad ES standartizacijos institucijos šiame procese turėtų atlikti ypatingą vaidmenį;

55.  primygtinai ragina BSI šalis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų geriau suderinti su standartų nustatymo prioritetais;

56.  mano, kad atviros žinios ir licencijos yra geriausia priemonė inovacijoms ir technologijų plėtojimui skatinti; ragina ES lėšas gaunančias mokslinių tyrimų institucijas naudoti atvirus patentus ir licencijas, kad būtų užtikrintas svarbesnis vaidmuo nustatant standartus;

57.  remia veiksmus, kuriais siekiama padidinti standartizacijos ir mokslinių bendruomenių ir ankstyvame mokslinių projektų etape skatinamų standartų sąveiką; ragina nacionalines standartizacijos įstaigas skatinti mokslininkų ir inovacijų bendruomenės, įskaitant atitinkamas vyriausybės organizacijas ir finansavimo agentūras, standartizaciją ir rekomenduoti pagal programą „Horizontas 2020“ parengti tam tikrą standartizavimo skyrių;

58.  primygtinai prašo Komisiją paraginti Europos standartizacijos organizacijas užtikrinti, kad rinkai svarbūs paslaugų standartai atspindėtų didesnės vertės ekonomikos paslaugų teikimą ir būtų rengiami siekiant gerinti saugą ir paslaugų kokybę ir teikti pirmenybę toms sritims, kurios labiausiai kenkia vartotojams, nepažeidžiant galiojančių nacionalinių reglamentavimo reikalavimų, visų pirma darbo teisės aktų nuostatų, kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų; taip pat pripažįsta, kad paslaugų standartai dažnai atitinka nacionalinius ypatumus ir kad jų kūrimas yra susijęs su rinkos poreikiais, vartotojų interesais ir viešuoju interesu; pabrėžia, kad Europos paslaugų standartų vystymas turėtų prisidėti prie vidaus paslaugų rinkos veikimo ir kartu didinti skaidrumą, kokybę bei konkurencingumą ir skatinti konkurenciją, inovacijas ir vartotojų apsaugą;

59.  atkreipia dėmesį į tai, kad į Europos standartizacijos procesą būtina įtraukti standartus, gerinančius transporto bei transporto paslaugų prieinamumą be kliūčių neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms;

60.  laikosi nuomonės, kad sparčiai kintantis modernus pasaulis, kuris techniškai darosi vis sudėtingesnis, reikalauja vis daugiau standartų specifikacijų ruošimo platformų, kurios nėra pripažintos standartizacijos organizacijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, ir kad dabar yra daugiau prašymų, susijusių su MVĮ ir labai mažų įmonių dalyvavimu; pabrėžia, kad svarbu remti priemones, kuriomis siekiama gerinti MVĮ prieigą prie standartų rengimo ir taikymo priemonių;

61.  pabrėžia, kad svarbu susieti platformas ir duomenų bazes Europos lygmeniu, nes tai padeda užtikrinti geresnę tinklų ir sistemų sąveiką;

62.  mano, kad IRT standartizacija apima ne tik produkto reikalavimų nustatymą, bet ir novatoriškų technologijų plėtrą;

63.  pabrėžia, kad vienodi (techniniai) reikalavimai padeda sumažinti kūrimo, gamybos ir sertifikavimo sąnaudas ir išvengti užduočių dubliavimosi;

64.  pabrėžia, kad dėl gyventojų senėjimo Europoje rengiant standartus, kurie yra tinkama priemonė, padedanti siekti aktyvios ir sveikos visuomenės Europoje ir didinti produktų ir paslaugų prieinamumą žmonėms, reikia į juos sistemingai įtraukti vyresnių asmenų ir neįgaliųjų bei kitų pažeidžiamų visuomenės narių poreikius;

65.  nurodo, kad inovacijos transporto ir turizmo sektoriuose suteikia milžiniškas galimybes ir teigiamą poveikį ir visuomenei, ir ES įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, ir primygtinai teigia, kad reikia parengti naujus standartus, kai įmanoma, taikant įvairių sričių požiūrį, ir laikytis standartizacijos, kad būtų užtikrintas deramas ES iniciatyvų skaitmeninimo srityje, pvz., sąveikiosios intelektinės transporto sistemos, įgyvendinimas ir transporto taikomųjų programų kūrimas ES palydovinėse navigacijos sistemose (Galileo ir EGNOS);

Europos standartizacijos organizacijos

66.  palankiai vertina Europos standartizacijos organizacijų atliekamą vaidmenį, tačiau ragina imtis tolesnių iniciatyvų, siekiant pagerinti jų atvirumą, prieinamumą ir skaidrumą, ir rekomenduoja, kad jų darbas būtų grindžiamas Europos interesais;

67.  pripažįsta, kad nacionalinio delegavimo principas yra esminis Europos sistemos principas, tačiau įspėja, kad ištekliai, techninė kompetencija ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nacionaliniu lygmeniu skiriasi, ir rekomenduoja būtinai prisidėti prie nacionalinių delegacijų veiklos;

68.  pripažįsta, kad svarbu laiku priimti standartus, taip pat suderintų standartų atveju Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL) pateikti nuorodas; žino, kad OL pateikiama mažiau nuorodų į standartus, ir ragina Komisiją išnagrinėti šį reiškinį ir šalinti jo priežastis, taip pat panaikinti nereikalingas kliūtis; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja į standartizacijos procesą labiau įtraukti Komisijos specialistus ir „Naujojo požiūrio konsultantus“ ir ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis parengti standartizacijos vertinimo gaires, kurios įvairiems Komisijos skyriams, Europos standartizacijos organizacijoms ir naujojo požiūrio konsultantams padėtų nuosekliai įvertinti standartus;

69.  pakartoja, kad skaidresniais ir prieinamesniais skundų teikimo mechanizmais kuriamas pasitikėjimas Europos standartizacijos organizacijomis ir standartų nustatymo procesais;

70.  ragina naudoti naujas IRT, kad būtų pagerintas standartizacijos procesų, pvz., MVĮ skirtos Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) e. mokymosi priemonės, prieinamumas ir skaidrumas; mano, kad naudojant skaitmenines priemones galima supaprastinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant standartus ir teikti informaciją apie būsimą, vykdomą ir atliktą standartizacijos darbą;

Strateginės rekomendacijos

71.  ragina Komisiją, pasitelkiant metinį standartizacijos forumą, stiprinti ES institucijų, ESO, nacionalinių standartizacijos įstaigų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų sinergiją ir jų veiklos koordinavimą, kartu atsižvelgiant į standartų tarptautinį aspektą; pripažįsta, kad didžioji dalis standartų rengiami savanoriškai, atsižvelgiant į rinkos ir vartotojų poreikius, ir tai remia;

  ragina griežtai taikyti Reglamentą Nr. 1025/2012 pripažįstant III priede nurodytas organizacijas ir paskelbti reglamento 24 straipsnyje numatytas ataskaitas;

73.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai suderinti sąlygas, taikytinas III priede nurodytoms organizacijoms, ir užtikrinti, kad būtų pašalintos de facto kliūtys, o nurodytos organizacijos būtų veiksmingai įtrauktos į standartizavimo procesą;

  rekomenduoja, kad Europos standartizacijos organizacijos peržiūrėtų III priede nurodytų organizacijų narių statusą, teises ir pareigas, pvz., teisę pateikti apeliacinį skundą, patariamąją galią, teisę pateikti nuomonę prieš priimant standartą ir prieigą prie techninių komitetų ir darbo grupių informacijos, kad būtų užtikrinta jų atitiktis Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 reikalavimams;

  ragina Europos standartizacijos organizacijas užtikrinti, kad ISO-CEN Vienos ir CENELEC Frankfurto susitarimais nebūtų užkirstas kelias ir nebūtų keliamas pavojus III priede nurodytoms organizacijoms ar nacionalinėms standartizacijos įstaigoms dalyvauti standartizacijos procese;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, leisti lengviau finansuoti ir paspartinti reikiamos naujų technologijų, kurios grindžiamos Europos standartais, naudojimo rinkoje infrastruktūros (pvz., alternatyviųjų degalų infrastruktūros), diegimą, be kitą ko, ją modernizuojant, pritaikant ir modifikuojant, laikantis saugos, sveikatos ir aplinkos reikalavimų; pabrėžia, kad ta infrastruktūra yra ilgalaikė investicija ir kad todėl jos standartizacija turėtų užtikrinti kuo didesnį sąveikumą ir leisti ateityje vystyti technologijas ir jas taikyti;

  ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis ir nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis remti paprastus naudoti prieigos prie standartų taškus, kurie standartų naudotojams galėtų teikti pagalbą ir informaciją apie esamus standartus ir jų specifikacijas ir kurie galėtų padėti rasti geriausiai jų poreikius atitinkančius standartus, taip pat standartų įgyvendinimo gaires; be to, rekomenduoja nacionalinio ir ES lygmens informacijos ir švietimo kampanijomis skatinti standartų vaidmenį ir ragina valstybes nares į nacionalines švietimo sistemas įtraukti susijusius profesinio mokymo kursus standartų klausimu;

78.  ragina Komisiją parengti technologijų stebėsenos veiklos planą, kad būtų galima nustatyti būsimus IRT plėtros objektus, kuriems standartizacija būtų naudinga, pagerinti informacijos, kuri yra būtina siekiant šias technologijas pateikti į rinką ir užtikrinti jų veikimą, srautus ir skaidrumą; todėl ragina skatinti lengvai prieinamus ir naudotojui suprantamus internetu vykdomo vertinimo mechanizmus;

79.  rekomenduoja, kad nacionalinės standartizacijos įstaigos, jeigu įmanoma, suteiktų prieigą prie standartų, kad standartų naudotojas galėtų įvertinti jų svarbą; tvirtai rekomenduoja nacionalinėms standartizacijos įstaigoms ir Europos standartizacijos organizacijoms nustatant standartų mokesčių dydį atsižvelgti į MVĮ ir suinteresuotųjų subjektų, kurie yra nekomerciniai naudotojai, poreikius;

80.  ragina Komisiją parengti Europos registrą, kuriame visomis oficialiosiomis ES kalbomis būtų išvardyti esami Europos standartai ir į kurį taip pat būtų įtraukta informacija apie Europos standartizacijos organizacijų vykdomą standartizacijos darbą, dabartinius standartizacijos įgaliojimus, padarytą pažangą ir sprendimus dėl oficialių prieštaravimų;

  ragina Komisiją, siekiant skatinti Europos reglamentavimo modelį ir interesus, stebėti tarptautinės IRT standartizacijos raidą ir, jei reikia, remti vadovaujamas pareigas atitinkamose standartizacijos organizacijose ir strategiškai svarbiuose standartizacijos projektuose užimančių Europos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir koordinavimą; skatina naudoti įvairių suinteresuotųjų šalių IRT standartizacijos srities platformą, kad būtų sutelktos Europos standartizacijos organizacijos ir tarptautinės IRT standartizacijos įstaigos;

82.  ragina ES Europos pramonės skaitmeninimui taikyti Pavyzdinį pramonės struktūros modelį 4.0;

83.  ragina valstybes nares naudoti Europos IRT standartus vykdant viešųjų pirkimų procedūras, siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir skatinti novatoriškas technologijas; vis dėlto pabrėžia, kad standartų naudojimas neturėtų sukelti papildomų kliūčių, ypač mažoms įmonėms, kurios siekia dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose;

  ragina ES institucijas, nacionalines vyriausybes ir Europos standartizacijos organizacijas parengti mokymo gaires politikos formuotojams, padėsiančias jiems susidoroti su skirtumais, atsirandančiais dėl to, kad įvairūs skyriai ir institucijos taiko skirtingus darbo metodus, taip pat sukurti standartizacijos kultūrą ir didinti informuotumą apie tai, kaip veikia standartizacijos procesai ir kada jie gali būti naudojami;

  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 70 E, 2012 3 8, p. 56.

(2)

https://ec.europa.eu/info/european-commissions-open-source-strategy_en


AIŠKINAMOJI DALIS

1. Bendra informacija

2016 m. birželio 1 d. Europos Komisija pristatė komunikatų rinkinį, kuriame išdėstyta Komisijos vizija, kaip Europos standartų nustatymo procesas turėtų vystytis per ateinančius kelerius metus.

Rinkinį sudaro keturi komunikatai: komunikatas „XXI amžiaus Europos standartai“, specialios gairės dėl paslaugų standartų: „Europos paslaugų standartų teikiamų galimybių išnaudojimas siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“, Komisijos tarnybų darbo dokumentas dėl 24 straipsnyje numatytos ataskaitos, programos REFIT vertinimas ir „2017 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“.

Prie dokumentų rinkinio taip pat pridėtas Komisijos sprendimas, kuriuo numatomas Bendros standartizacijos iniciatyvos (BSI) pagrindas. Ši iniciatyva – tai glaudi valstybinių ir privačių organizacijų partnerystė, kuria siekiama spręsti esamas standartų rengimo proceso problemas ir propaguoti Europos standartizacijos centrą, kuriame standartai rengiami laiku, atvirai, skaidriai ir įtraukiai.

Bendrą standartizacijos iniciatyvą papildo 2016 m. balandžio mėn. priimtas Europos Komisijos komunikatas „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“. IRT komunikate siūlomos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama pagreitinti IRT standartų nustatymo procesą, daugiausia dėmesio skiriant penkioms prioritetinėms sritims: 5G, debesijos kompiuterijai, daiktų internetui, duomenų technologijoms ir kibernetiniam saugumui.

Esminiu Komisijos standartizacijos dokumentų rinkiniu kartu su IRT standartų komunikatu ir BSI siekiama parengti bendrą ir nuoseklią Europos standartizacijos sistemą (ESS), kurią būtų lengva pritaikyti prie kintančios aplinkos, kuria būtų remiama įvairių sričių politika ir vartotojams bei įmonėms užtikrinama nauda ir nuspėjamumas.

Šiuo metu Europos standartizacijos politika kuriama įgyvendinant įvairias politikos priemones, pavyzdžiui, metinę Sąjungos Europos standartizacijos darbo programą (MSDP), IRT tęstinį planą ir įvairias platformas, pavyzdžiui, Standartų komitetą ir Europos įvairių suinteresuotųjų šalių IRT standartizacijos srities platformą.

Savo dokumentų rinkinyje Komisija pripažįsta, kad šias iniciatyvas būtina suderinti. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo kiekvienais metais liepos mėn. priimti MSDP – prieš tai (nuo 2017 m.) bus vedamas tarpinstitucinis dialogas, kuriame visapusiškai dalyvaus Europos Parlamento ir kitų ES institucijų atstovai. Kiekvienais metais tarpinstitucinis dialogas bus paremtas viena Komisijos ataskaita dėl pirmiau minėtų iniciatyvų įgyvendinimo.

Europos Parlamento pranešimu siekiama prisidėti prie sumanymo sukurti bendrą ir nuoseklią ES standartizacijos politiką, kurią įgyvendinant daugiau dėmesio būtų skiriama politinei darbotvarkei, o prioritetai būtų reguliariai aptariami su Europos Parlamentu.

Pranešėjos tikslai – prisidėti prie vykstančios diskusijos ir nustatyti Europos Parlamento prioritetus atsižvelgiant į Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį, Bendrą standartizacijos iniciatyvą ir IRT komunikatą. Be to, pranešimu bus prisidedama prie pirmojo tarpinstitucinio dialogo, kurį planuojama surengti 2017 m. pavasarį, ir 2018 m. MSDP, kurią Komisija priims 2017 m. liepos mėn.

II. Pranešėjos bendrosios pastabos

Šis pranešimas grindžiamas keliais pagrindiniais punktais, į kuriuos, pranešėjos nuomone, labai svarbu atsižvelgti aptariant būsimą Europos standartizacijos sistemą.

Ji mano, kad standartai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinamas bendrosios rinkos veikimas, didinamas Europos konkurencingumas, skatinamas ekonomikos augimas ir inovacijos, taip pat vartotojų, įmonių, darbuotojų ir aplinkos atžvilgiu remiama kokybė, veiklos rezultatai ir apsauga, plėtojamas tinklų ir sistemų sąveikumas.

Tačiau standartizacijos aplinka, grindžiama naujomis technologijomis ir laipsnišku skaitmeninių sprendimų integravimu į pasaulines pramonės vertės grandines, taip pat sparčiais pokyčiais tarptautiniu mastu, greitai kinta, ir reikalingas naujas impulsas, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į pramonės subjektų, vartotojų, darbuotojų, aplinkos apsaugos organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikius, susijusius su standartais.

Pranešėja palankiai vertina pagrindinį Komisijos standartizacijos dokumentų rinkinį, kartu su IRT standartų komunikatu ir Bendra standartizacijos iniciatyva. Vis dėlto ji mano, kad yra keletas praktinių kliūčių, kurias reikia įveikti, visų pirma susijusių su sistemos įtrauktimi, atvirumu, skaidrumu ir III priede nurodytų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atstovavimu.

Pranešėja mano, kad geriausi standartai yra tie, kurie parengti iš esmės pritariant pramonės subjektams, valdžios institucijoms, vartotojams, darbuotojams ir piliečiams. Todėl ji remia unikalią Europos sistemą, kuria atsižvelgiama ne tik į stambios pramonės subjektų ir valdžios institucijų, bet ir MVĮ, vartotojų ir piliečių įnašą.

Pranešėja mano, kad veiksminga Europos standartizacijos sistema turi būti paremta pramonės subjektų, valdžios institucijų, standartizacijos įstaigų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, kurie veiktų išvien pagal sistemą, grindžiamą įtrauktimi, atvirumu, skaidrumu ir sutarimu, glaudžia partneryste ir bendradarbiavimu, siekiant nustatyti esamų ar būsimų produktų, gamybos procesų, paslaugų ar metodų strateginius techninius arba kokybės reikalavimus.

Be to, pranešėja pripažįsta, kad standartai yra savanoriška, į rinką orientuota priemonė, teikianti techninius reikalavimus ir gaires, kurios gali padėti įgyvendinti ES teisės aktus ir politiką, kai jie rengiami skaidriu ir įtraukiu būdu, tačiau pabrėžia, kad politinius sprendimus, susijusius su sveikatos apsaugos, saugos ir aplinkosaugos lygiu, turėtų priimti teisės aktų leidėjas.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus, dalykas – pranešime pripažįstama, jog svarbu, kad Europos standartai ir Europos standartizacijos sistema būtų skatinami pasauliniu lygmeniu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant šio tikslo ir dalyvaujant standartizacijos veikloje daugiau dėmesio skirti standartų vaidmeniui pasauliniu mastu ir jų svarbai.

III. IRT standartai

Pranešime pripažinta, kad tiek sąveikumas, tiek standartizacija atlieka esminį vaidmenį skaitmeninės transformacijos srityje. Technologijų konvergencija ir visuomenės, įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas panaikina įprastą skirtumą tarp bendros standartizacijos ir IRT standartizacijos, tačiau Komisija vis dar siūlo įvairių politikos priemonių IRT standartizacijos ir ne IRT standartizacijos veiklai planuoti.

Todėl pranešime Komisija raginama aiškiai nustatyti Tęstinio plano ir Prioritetinių IRT standartų plano, dokumentų rinkinio „XXI amžiaus standartai“ ir metinės darbo programos suderinimą, taip pat pateikiama pasiūlymų, kaip tobulinti daiktų internetą.

Pranešėja pabrėžia, kad Europa turėtų remti atviros standartizacijos procesus, skatinančius inovacijas, sujungiamumą ir technologijų diegimą sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis licencijų išdavimo sąlygomis (FRAND įsipareigojimas), siekiant atsižvelgti į teisėtus standartams būtinų patentų turėtojų ir potencialių licencijos savininkų interesus ir užtikrinti, kad vykdant standartizaciją būtų sudaromos vienodos sąlygos, kuriomis bet kokio dydžio įmonės galėtų bendradarbiauti visoms šalims naudingu būdu.

IV. Būtinybė XXI amžiaus Europos standartams taikyti holistinį požiūrį

Pranešėja mano, kad standartizacijos procesas apima nei vien ekonominius aspektus. Ji pabrėžia, kad suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems rengiant standartus, reikalingas holistinis ir bendras požiūris, pagal kurį MVĮ, vartotojų ir piliečių tikslai, visų pirma susiję su ekonominiais, socialiniais, sveikatos ir aplinkos apsaugos klausimais, yra visapusiškai integruojami į standartizacijos procesą.

Be to, pranešėja apgailestauja dėl to, kad prieš Komisijai priimant dokumentų rinkinį su Europos Parlamentu nebuvo tinkamai konsultuojamasi, ir primygtinai ragina Komisiją kartu su kitomis ES institucijomis, Europos standartizacijos organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais sujungti skirtingas iniciatyvas į bendrą strateginę holistinę darbo programą.

Pranešime taip pat siūloma aktyviau stiprinti, tobulinti ir labiau suderinti MSDP, visų pirma suderinti IRT standartizacijos ir ne IRT standartizacijos veiklą, ir, siekiant labiau įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus į tarpinstitucinį dialogą, prieš tvirtinant MSDP surengti metinį standartizacijos forumą.

Pranešėja palankiai vertina Bendrą standartizacijos iniciatyvą (BSI) ir siūlo į ekonominio ir socialinio poveikio tyrimą būtinai įtraukti ir duomenis apie verslo modelio poveikį standartizacijos procesui, taip pat apie įvairius finansavimo modelius.

Savo komunikate dėl paslaugų standartų Komisija skatina rengti standartus paslaugų sektoriuje. Pranešėja pritaria Komisijos požiūriui, tačiau mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant geriau suprasti suinteresuotųjų subjektų poreikius ir teikti pirmenybę toms sritims, kurios labiausiai kenkia vartotojams, nepažeidžiant galiojančių nacionalinių reglamentavimo reikalavimų ir visų pirma darbo teisės aktų nuostatų, kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų.

Pranešėja taip pat pabrėžia, kad svarbu remti MVĮ dalyvavimą standartų rengimo procese ir taikant esamus standartus.

V. Europos standartizacijos organizacijos

Pranešėja taip pat teikia pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) standartizacijos procedūrų prieinamumą ir skaidrumą ir kaip būtų galima sustiprinti sistemą, užtikrinant, kad standartai toliau būtų rengiami atvirai, skaidriai ir paisant Europos interesų, suteikiant vienodas galimybes ir atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų subjektų, kurie siekia daryti įtaką standartizacijos procesui ir dalyvauti rengiant standartus, interesus.

VI. Strateginės rekomendacijos

Pranešime pateikiama strateginių rekomendacijų, į kurias plėtodama tarpinstitucinį dialogą ir 2018 m. metinėje darbo programoje turi atsižvelgti Europos Komisija.

Pranešėjos siūlymu, Komisija turi stiprinti Europos standartizacijos organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų organizacijų sinergiją ir jų veiklos koordinavimą ir priimti veiksmų planą, kaip pašalinti de facto kliūtis, kad būtų užtikrintas veiksmingas III priede nurodytų organizacijų dalyvavimas. Pranešime strategiškai siūloma suteikti III priede nurodytoms organizacijoms specialų narių statusą nustatant konkrečias jų teises ir pareigas ir visiškai suderinti toms organizacijoms taikytinas sąlygas nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

Kad būtų galima toliau gerinti MVĮ galimybes dalyvauti standartizacijos procese, pranešėja siūlo įsteigti paprastus naudoti bendrus prieigos taškus, kurie teiktų pagalbą ir informaciją standartų naudotojams.

Siekiant pagerinti pasauliniu lygmeniu ESS tenkantį itin svarbų vaidmenį, pranešėja siūlo, kad Komisija stebėtų tarptautinę IRT standartizaciją ir prireikus finansuotų Europos ekspertų dalyvavimą tarptautiniu lygmeniu, kad būtų skatinamas Europos reglamentavimo modelis ir interesai.

Galiausiai, pranešėja siūlo didinti informuotumą ir gerinti žinias apie standartus parengiant politikos formuotojų švietimo ir mokymo gaires, siekiant paaiškinti, kaip standartizacija veikia ir kada ji gali būti naudojama.


Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (29.3.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos standartų. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimas

(2016/2274(INI))

Nuomonės referentas (*): Hans-Olaf Henkel

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad pramonės rengiama, savanoriška ir sutarimu paremta informacinių ir ryšių technologijos (IRT) standartizacija, paremta atvirumu, skaidrumu, nešališkumu, darna ir įtrauktimi, turėtų būti sėkminga ir efektyvi ir teikti naudą Europos vartotojams, darbuotojams ir pramonei;

2.  pabrėžia, kad IRT standartai yra labai svarbūs tam, kad būtų sukurta bendroji skaitmeninė rinka, palengvintas perėjimas prie duomenis grindžiamos skaitmenizuotos ekonomikos ir paremtas Europos pramonės konkurencingumas pasaulyje; pabrėžia, kad IRT standartizacija privalo būti esminė Europos pramonės strategijos dalis, kadangi sąveikumas leidžia pasiekti masto ekonomiją, sudaro sąlygas inovacijai ir remia prieigą prie rinkos ir darbo vietų kūrimą;

3.  pripažįsta esamą sudėtingą skaitmeninimo padėtį visuose sektoriuose, didėjančią technologinių pokyčių spartą ir standartus nustatančių forumų daugėjimą ir pripažįsta, kad reikia pritaikyti ES standartų nustatymo procesus dėl šių naujų aplinkybių;

4.  pripažįsta, kad IRT standartizacijos strateginę svarbą ir ragina palaikyti nuolatinį Parlamento, Komisijos, Tarybos ir Europos standartizacijos organizacijų dialogą;

5.  pabrėžia, kad IRT standartizacijos bendruomenė turėtų intensyviau bendradarbiauti, visų pirma su Europos standartizacijos organizacijomis, ir ragina Europos standartizacijos organizacijas parengti bendrą metinę darbo programą, kurioje būtų nustatytos bendrų interesų sritys;

6.  pabrėžia koordinuoto ir optimizuoto ES dalyvavimo pasaulio IRT forumuose ir tarptautinėse standartizacijos organizacijose strateginę svarbą;

7.  ragina Komisiją racionalizuoti daugelį platformų ir koordinavimo mechanizmų;

8.  ragina Komisiją aktyviai tarptautiniu mastu populiarinti Europos standartus ir parengti glaudesnio bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais atskirose bendrų interesų srityse darbotvarkę;

9.  pabrėžia, kad IRT standartai ir techninės specifikacijos yra pasaulinio pobūdžio, ragina Europos standartizacijos organizacijas nuolat imtis veiksmų, kad pasauliniai standartai būtų pradedami naudoti Europoje, ir intensyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis naudojant skaidrų, įtraukų ir į sutarimą orientuotą procesą ir prašo Komisijos nustatyti geriausius pasiteisinusius viešųjų pirkimų tikslams tinkančius standartus, tinkamai atsižvelgiant į ES teisės aktus ir politiką; ragina Komisiją paspartinti Europos IRT standartų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje procedūrą;

10.  pabrėžia, kad ES ir ne ES valstybių sąžiningos prekybos susitarimai gali padėti parengti bendras tarptautinio standartizavimo taisykles;

11.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas standartų klausimais padeda užtikrinti skaidrumą, efektyvumą ir darną ir sukuria konkurencijai palankią aplinką pramonės sektoriui; geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys yra Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Pasaulinis transporto priemonių taisyklių derinimo forumas (WP 29), kuris buvo sukurtas IRT sektoriui;

12.  mano, kad Komisijos ir valstybių narių dalyvavimas ES pramonėje yra ypač svarbus būdas sudaryti palankias sąlygas patvirtinti Europoje parengtus 5G ryšio technologijų nustatymo ir diegimo pasaulinius standartus;

13.  primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti konvergencijos su trečiosiomis šalimis 5G, debesijos kompiuterijos, duomenų ir kibernetinio saugumo klausimais galimybes;

14.  ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas teikti techninę pagalbą ne tik ES, remiant Europos standartų, institucinio dizaino ir standartizacijos procesų internacionalizavimą;

15.  ragina Komisiją kuo skubiau pradėti įgyvendinti Bendrą standartizacijos iniciatyvą, kadangi tai numatyta bendrosios rinkos strategijoje;

16.  pabrėžia, kad standartizacija yra vis labiau pripažįstama kaip svarbus veiksnys, turintis poveikio moksliniams tyrimams ir plėtrai, ir kad jai tenka svarbus vaidmuo mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir rinkos, skatinant skleisti naudoti mokslinių tyrimų rezultatus, ir sukuriant pagrindą tolesnėms naujovėms;

17.  ragina Komisiją taikyti politiką, pagal kurią būtų panaikinamos per didelės kliūtys inovatyviuose sektoriuose, siekiant skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir standartizaciją ES; pažymi, kad vertikaliosios pramonės šakos turėtų parengti savo standartizavimo veiksmų gaires, pagrįstas pramonės procesais, kurie, jei bus paremti siekiu nustatyti bendrus standartus, galėtų tapti visuotiniais standartais; mano, kad ES standartizacijos institucijos šiame procese turėtų vaidinti ypatingą vaidmenį;

18.  primygtinai ragina jungtinės iniciatyvos šalis užtikrinti, kad moksliniai tyrimai ir inovacija būtų geriau suderinti su standartų nustatymo prioritetais;

19.  ragina Europos standartizacijos komitetą (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetą (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI) toliau tęsti ir skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir užtikrinti paprastus, greitus, skaidrius ir prieinamus standartizacijos procesus, ypač procesus, taikomus IRT standartams, kurie daro poveikį tradicinėms pramonės šakoms, tinkamai dalyvaujant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, pvz., gamybos pramonei, MVĮ, socialiniams ir visuomenės suinteresuotiems subjektams ir viešosioms valdžios institucijoms;

20.  pabrėžia, kad skaitmeninimas plėtojamas greitai ir yra pagrindinis ekonomikos variklis; pabrėžia, kad, siekiant naudos MVĮ ir ypač vartotojams Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, svarbu efektyviai skaitmeninti vertikaliąsias pramonės šakas ir tai, kad tarptautiniuose IRT standartuose reikia tinkamai atspindėti jų poreikius;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar esama kliūčių, trukdančių MVĮ dalyvauti standartizacijoje ir diegti standartus, įskaitant informuotumo trūkumą; ragina visose Europos standartizacijos organizacijose (ESO) sukurti paprastą ir prieinamą standartizacijos sistemą, kuria būtų remiamos visos MVĮ;

22.  palankiai vertina Europos telekomunikacijų standartų instituto pastangas suteikti lengvą prieigą Europos MVĮ, taip pat jo ilgalaikę (2016–2021 m.) strategiją, skirtą tarpsektoriniam bendradarbiavimui;

23.  pažymi, jog standartizacija prekių, paslaugų bei informacinių ir ryšių technologijų standartų srityse pagerina prieigą prie rinkų , ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms

24.  pažymi, kad IRT standartizacijai reikia suderintos ir efektyvios politikos dėl intelektinės nuosavybės teisių, ir pabrėžia kad FRAND licencijavimo sistema (t. y., teisingų, pagrįstų ir nediskriminacinių sąlygų taikymu) prisidedama prie svarbios novatorių ir technologijų naudotojų pusiausvyros užtikrinimo; palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo labai svarbų pastarojo meto sprendimą byloje Huawei prieš ZTE ir ragina Komisiją užtikrinti efektyvų ginčų sprendimą, remti investicijų grąžą ir užtikrinti plačią prieigą prie standartizuotos technologijos; pabrėžia, kad kyla susirūpinimas dėl to, kad teisinio aiškumo trūkumas gali pakenkti sistemos sąžiningumui; pažymi, kad licencijavimo procese MVĮ yra ypač nepalankioje padėtyje, ir mano, kad licencijavimo sąlygų didesnis skaidrumas ir gairės padidintų standartų naudojimą;

25.  pabrėžia, kad dėl FRAND licencijavimo susitarimo dėl patentų rinkinio, kuris būtinas standartui įgyvendinti derėtis turi susitarimo šalys ir kad sąžiningas honoraras atspindi vertę, kuria patentuota technologija prisideda prie produkto;

26.  ragina Komisiją du kartus per metus skelbti ataskaitas, kuriuose būtų nurodomi realūs atvejai, kai a) 18 mėn. ir ilgiau negavus licencijos naudojamasi standartams būtinais patentais; ir b) kyla prieigos prie standartų problemų dėl sisteminio FRAND įsipareigojimų nevykdymo;

27.  pažymi, kad reikia stebėsenai taikyti įrodymais pagrįstą požiūrį ir toliau plėtoti licencijavimo sistemą, siekiant sukurti dinaminę ekosistemą kuri kurtų pridėtinę vertę ir darbo vietas;

28.  mano, kad atviros žinios ir licencijos yra geriausia priemonė inovacijai ir technologijos plėtojimui skatinti; ragina ES lėšas gaunančias mokslinių tyrimų institucijas naudoti atvirus patentus ir licencijas, kad įgytų svarbesnį vaidmenį nustatant standartus;

29.  pripažįsta, kad padaryta pažanga išankstinio IRT standartizacijos numatymo proceso srityje; pabrėžia, kad itin svarbu greitai ir laiku priimti ir paskelbti IRT standartus ir ragina susijusius subjektus imtis visų reikiamų priemonių šiems procesams pagerinti ir padidinti tikrumą;

30.  pakartoja, kad Komisija vaidina itin svarbų vaidmenį nustatant spartą, kuria standartai gali būti parengti rinkai ir skatina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis susitarti dėl aiškaus proceso, kuriuo būtų užtikrinama, kad standartai būtų laiku paskelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

31.  pabrėžia, kad standartų įgyvendinimas laiku, įskaitant nuorodų į juos nurodymą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje darniųjų standartų atveju, yra itin svarbus;

32.  pripažįsta Naujojo požiūrio sėkmę ir ragina išlaikyti jo principus;

33.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija nustatė penkias IRT prioritetines sritis: 5G ryšį, debesijos kompiuteriją, daiktų internetą, duomenis ir kibernetinį saugumą, kurie yra svarbiausi technologijų elementais, kuriais bus paremtos kitos tiek pat svarbios sritys, pvz., e. sveikata, išmanusis ir efektyvus energijos vartojimas, išmaniosios transporto sistemos, išmanieji miestai ir pažangioji gamyba;

34.  pabrėžia, kad reikia sukurti atvirą, sąveikią IRT ekosistemą, paremtą penkiais IRT prioritetiniais standartais, skatinančią konkurenciją kuriant vertę, dėl kurios gali klestėti inovacija; mano, kad:

–  5G ryšio standartai turėtų suteikti galimybę pereiti prie naujos pralaidumo, patikimumo ir delsos kartos ryšio, kurie jam leistų patenkinti planuojamo padidėjusio srauto reikalavimus ir įvairius pagal prie jo pritaikytų paslaugų reikalavimus;

–  kibernetinio saugumo standartai turėtų leisti taikyti projektuojant numatytą saugumą ir atitikti projektuojant numatytos privatumo apsaugos principus, gerinti tinklų atsparumą ir rizikos valdymą ir galėti prisiderinti prie greitai kintančių kibernetinių pavojų visoms plėtojamoms IRT technologijoms;

–  debesijos standartai turėtų būti suvienodinti, kad būtų užtikrintas sąveikumas visais debesijos aspektais, sudarant sąlygas perkeliamumui;

–  duomenų standartais turėtų būti gerinami tarpsektoriniai tarpdalykiniai duomenų srautai, gerinat duomenų ir metaduomenų sąveikumą, įskaitant semantifikaciją, ir jais turėtų būti prisidedama prie pavyzdinės didžiųjų duomenų architektūros kūrimo;

–   daiktų interneto standartais turėtų būti sprendžiama dabartinė susiskaidymo problema, netrukdant inovacijai šiame labai greitai besiplėtojančiame sektoriuje;

35.  pripažįsta, kad 5G ryšio tinklų efektyvumas labai priklausys nuo bendrų standartų, kuriais užtikrinamas sąveikumas ir saugumas, tačiau primena, kad labai didelio pajėgumo tinklo plėtra sudaro pagrindą patikimam 5G tinklui;

36.  pažymi, kad duomenimis grindžiamos ekonomikos sėkmė priklauso nuo platesnės IRT ekosistemos, įskaitant aukštos kompetencijos ekspertus ir aukštos kvalifikacijos žmones, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis;

37.  ragina ES Europos pramonės skaitmeninimui taikyti Pavyzdinį pramonės struktūros modelį 4.0;

38.  pabrėžia, kad svarbu susieti platformų ir duomenų bazių sąveikos Europos lygmeniu, nes tai padeda geresnei tinklų ir sistemų sąveiką;

39.  pabrėžia, kad IRT standartizavime skiriamas didžiausias dėmesys įrangos sąveikai ir veikimui, techniniams sprendimams ir paslaugoms;

40.  mano, kad IRT standartizacija apima ne tik produkto reikalavimų nustatymą, bet ir novatoriškų technologijų plėtrą;

41.  ragina Komisiją skatinti kurti Europos standartus, kuriais būtų remiamos atvirojo kodo priemonės, galinčios užtikrinti vienodas galimybes gauti Europos lygiu sukurtus produktus;

42.  ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens skatinant tarpsektorinius, daugiakalbius standartus ir užtikrinant galimybes teikti privatumą saugančias, patikimas ir saugias paslaugas;

43.  pabrėžia, kad vienodi (techniniai) reikalavimai padeda sumažinti kūrimo, gamybos ir sertifikavimo sąnaudas ir išvengti užduočių dubliavimosi;

44.  pabrėžia, kad standartizacija taip pat reiškia, kad turi būti sukurtas vienodas procesas, kuris būtų tvarus ir galėtų būti perduodamas visoms valstybėms narėms;

45.  prašo Komisijos kasmet neoficialių diskusijų forma reguliariai informuoti Parlamentą apie IRT standartizacijos pažangą ir jos indėlį į ES konkurencingumą ir augimą;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

61

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nikolay Barekov, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Pilar del Castillo Vera, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, András Gyürk, Rebecca Harms, Eva Kaili, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mario Borghezio, Soledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Françoise Grossetête, Benedek Jávor, Olle Ludvigsson, Sofia Sakorafa, Anne Sander, Maria Spyraki, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Arndt Kohn, Maria Noichl, Pavel Poc

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

61

+

ALDE

Fredrick Federley, Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Lieve Wierinck

ECR

Nikolay Barekov, Edward Czesak, Ashley Fox, Zdzisław Krasnodębski, Evžen Tošenovský

EFDD

Isabella Adinolfi, Dario Tamburrano, Marco Zullo

ENF

Mario Borghezio, Angelo Ciocca

GUE

Xabier Benito Ziluaga, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Neoklis Sylikiotis

PPE

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Françoise Grossetête, András Gyürk, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Janusz Lewandowski, Nadine Morano, Angelika Niebler, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Maria Spyraki, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

S&D

José Blanco López, Soledad Cabezón Ruiz, Jens Geier, Adam Gierek, Eva Kaili, Arndt Kohn, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Maria Noichl, Pavel Poc, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

VERTS/ALE

Reinhard Bütikofer, Rebecca Harms, Benedek Jávor, Michel Reimon, Claude Turmes

0

-

 

 

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (11.4.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl Europos standartų. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimas

(2016/2274(INI))

Nuomonės referentas: Pavel Telička

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi transporto sektorius buvo standartų, kurie būtini kuriant Bendrą Europos transporto erdvę, vystymo ir diegimo priešakyje;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos IRT standartizacijos prioritetų; mano, kad ES lygmens standartizacijos skatinimu bus prisidedama prie kliūčių panaikinimo vidaus rinkoje, ES politikos tikslų siekimo ir tokių dabartinių transporto ir turizmo sektoriuose kylančių problemų sprendimu, kaip:

a)  klimato, aplinkos ir efektyvaus energijos vartojimo tikslų siekimas kuriant ir remiant tvarius transporto ir turizmo sprendimus, pvz., elektromobilius ir hibridinius automobilius, alternatyvų kurą ir „nuo durų iki durų“ teikiamas įvairiarūšės grandinės paslaugas, ir remiant tokias iniciatyvas, kaip iniciatyva „Švarus dangus“;

b)  saugumo didinimas teikiant didesnę paramą transporto eismo valdymo sistemų, pvz., Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS), Europos palydovinės navigacijos sistemos (EGNOS ir GALILEO), upių informacijos paslaugų, intelektinės transporto sistemos, laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos (VIMIS) ir naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemos (SESAR), automatizavimui ir efektyvumo skatinimui tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu;

c)  konkurencingos bendros Europos transporto erdvės kūrimas panaikinant kliūtis, skatinant visų rūšių transporto sistemų integravimą sustiprinus sąveikumą, įvairiarūšiškumą ir sujungiamumą ir įtraukiant bendro vartojimo ekonomikoje atsirandančius transporto sprendimus;

d)  transporto ir turizmo paslaugų patrauklumo, prieinamumo, kokybės ir pasiūlos didinimas visiems keleiviams ir vartotojams, jiems suteikiant naudotojams patogesnių ir pritaikytų produktų ir informacijos;

2.  nurodo, kad inovacijos transporto ir turizmo sektoriuose suteikia milžiniškas galimybes ir teigiamą poveikį ir visuomenei, ir ES įmonėms, ypač MVĮ ir startuoliams, ir primygtinai teigia, kad reikia parengti naujus standartus, kai įmanoma, taikant įvairių sričių požiūrį, ir laikytis standartizacijos, kad būtų užtikrintas deramas ES iniciatyvų skaitmeninimo srityje, pvz., sąveikiosios intelektinės transporto sistemos ir transporto taikomųjų programų kūrimą ES palydovinėse navigacijos sistemose (Galileo ir EGNOS), įgyvendinimas;

3.  pažymi, kad IRT standartizacija bus naudinga plėtojant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas ir daugiarūšio transporto sprendimus; ragina Komisiją kartu su Europos standartizacijos organizacijomis, įgyvendinant savo IRT standartizacijos prioritetinių veiksmų planą, daugiau dėmesio skirti šiam vystymui ir visų pirma išnagrinėti galimą standartizacijos vaidmenį, kad būtų remiami technologiniai pokyčiai ir nauji verslo modeliai, atsirandantys turizmo sektoriuje; ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas integruotų ir pažangių bilietų sistemų ir informacijos paslaugų, taip pat naujų judumo koncepcijų, pvz., judumo kaip paslaugos, kūrimas;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti, leisti lengviau finansuoti ir paspartinti reikiamos naujų technologijų, kurios grindžiamos Europos standartais, naudojimo rinkoje infrastruktūros (pvz., alternatyviųjų degalų infrastruktūros), diegimą, be kitą ko, ją modernizuojant, perdirbant ir modifikuojant, laikantis saugos, sveikatos ir aplinkos reikalavimų; pabrėžia, kad ta infrastruktūra yra ilgalaikė investicija ir kad todėl jos standartizacija turėtų užtikrinti kuo didesnį sąveikumą ir leisti ateityje vystyti technologijas ir jas taikyti;

5.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į pasaulinės konkurencijos sąlygas ir tai, kad transportas yra tarptautinio pobūdžio veikla, būtina kurti tarptautinius standartus tiek tam, kad būtų užtikrintas sąveikumas, tiek tam, kad būtų padidintos rinkos galimybės ES pramonei; ragina Komisiją ir toliau tarptautiniuose forumuose aktyviai skatinti Europos standartų kūrimą;

6.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinių standartų skirtumai, pvz., krovinių ir logistikos sektoriuje, tebėra kliūtis vidaus rinkai, todėl ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas parengti deramus standartus, kuriais, kai būtina, nacionaliniu lygmeniu būtų suderintos sąlygos, siekiant panaikinti visas galima kliūtis vidaus rinkai; pabrėžia, kad dėl to reikia siekti įvairiarūšio standartų suderinimo;

7.  be to, nurodo, kad standartizacija be to, kad padeda užkirsti kelią rinkos susikaidymui, gali labai padėti visoms įmonėms, ypač MVĮ, sumažinti administracinę naštą ir transporto išlaidas (pvz., e. dokumentai) ir supaprastinti deramą ES teisės aktų įgyvendinimą (pvz., skaitmeniniai tachografai, elektroninės rinkliavos sistemos);

8.  taip pat ragina Komisiją skirti dėmesį šalių kandidačių pastangoms suderinti savo standartus su Europos standartais ir teikti su tuo susijusią paramą, kad būtų kuo labiau sumažintos dabartinės kliūtys;

9.  mano, kad IRT atviraisiais standartais užkertamas kelias vartotojų monopolizavimui, sumažinamos išlaidos, skatinama konkurencija ir inovacijos ir užtikrinamas sąveikumas; pabrėžia atvirų, skaidrių ir įtraukių standartizacijos procesų svarbą; ragina Komisiją ir Europos standartizacijos organizacijas toliau skatinti atviruosius standartus, kaip bendros Europos transporto erdvės struktūros ramstį, visapusiškai atsižvelgiant į transporto sektoriaus specifinius poreikius;

10.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ypač transporto sektoriuje, atvirieji duomenys ir toliau lieka pagrindiniu elementu, leidžiančiu pasinaudoti visa bendrosios skaitmeninės rinkos teikiama nauda, pvz., skatinant ir plėtojant daugiarūšį transportą; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma nuosavybės ir atsakomybės aspektais; taigi, ragina Komisiją nedelsiant paskelbti veiksmų gaires dėl standartų, kuriais siekiama suderinti viešai finansuojamas transporto duomenų ir programavimo sąsajas, kūrimo, siekiant skatinti duomenims imlias inovacijas ir naujų transporto paslaugų teikimą;

11.  atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo ir grėsmių ypatumų transporto sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją rekomendacijose dėl kibernetinio saugumo standartų, kurios turėtų būti pateiktos iki 2017 m. pabaigos, atsižvelgti į šiuos ypatumus; tai būtų pirmas žingsnis siekiant priimti visapusišką kibernetinio saugumo strategiją transporto sektoriuje;

12.  ragina Komisiją rinkti statistinius duomenis, siekiant geriau įvertinti skaitmeninimo ir IRT poveikį transportui ir turizmui;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad į Europos standartizacijos procesą būtina įtraukti standartus, gerinančius transporto bei transporto paslaugų prieinamumą be kliūčių neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jakop Dalunde, Maria Grapini, Matthijs van Miltenburg, Henna Virkkunen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Jiří Maštálka

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

43

+

ALDE

Izaskun Bilbao Barandica, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg

ECR

Jacqueline Foster, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Peter van Dalen

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Merja Kyllönen, Jiří Maštálka

PPE

Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp

S&D

Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Maria Grapini, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, David-Maria Sassoli, Claudia Țapardel, István Ujhelyi, Janusz Zemke

Verts/ALE

Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor

2

-

EFDD

Peter Lundgren, John Stuart Agnew

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, Anna Hedh, Kaja Kallas, Franz Obermayr, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Sabine Verheyen


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

PPE

 

 

S&D

 

 

Verts/ALE

 

 

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Jasenko Selimovic

Edward Czesak, Daniel Dalton, Anneleen Van Bossuyt

Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Marco Zullo

Dennis de Jong

Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mihai Ţurcanu, Sabine Verheyen

Biljana Borzan, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Anna Hedh, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

Pascal Durand, Igor Šoltes

0

-

 

 

2

0

ENF

Franz Obermayr, Mylène Troszczynski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas