Procedūra : 2016/2221(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0224/2017

Pateikti tekstai :

A8-0224/2017

Debatai :

PV 03/07/2017 - 25
CRE 03/07/2017 - 25

Balsavimas :

PV 04/07/2017 - 6.16
CRE 04/07/2017 - 6.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0290

PRANEŠIMAS     
PDF 741kWORD 87k
14.6.2017
PE 587.795v02-00 A8-0224/2017

dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo

(2016/2221(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Neoklis Sylikiotis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
  Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo

(2016/2221(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 151 ir 153 straipsnius,

  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį („Solidarumas“),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyvą 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos(1),

  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(2),

  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyva)(3),

  atsižvelgdamas į tikslinę Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. gruodžio 16 d. direktyvos 1996/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (Darbuotojų komandiravimo direktyva)(4) ir į Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. gegužės 15 d. Direktyvos 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (Įgyvendinimo užtikrinimo direktyva)(5) peržiūrą;

  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 19 d. rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų(7),

  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(8),

  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl socialinio dempingo Europos Sąjungoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus taikymo(11),

  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),

  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kintančio darbo santykių pobūdžio ir poveikio siekiant išlaikyti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį(13),

  atsižvelgdamas į Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. tyrimą „Mažų garantijų darbas Europoje: struktūros, tendencijos ir politikos strategijos“(14),

  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. paskelbtą Europos stažuočių ir praktikos kokybės chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rudenį Komisijos paskelbtą Užimtumo ir socialinės raidos Europoje ketvirčio apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2020 m.“,

  atsižvelgdamas į 2010 m. Eurofound ataskaitą „Lanksčios darbo formos: „labai netipiniai“ sutartiniai susitarimai“,

  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą dėl krizės poveikio pramonės ir darbo sąlygoms Europoje(15),

  atsižvelgdamas į 2015 m. Eurofound ataskaitą „Naujos darbo formos“(16),

  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „Nesąžiningų darbo sutarčių sudarymo Europos Sąjungoje tyrimas“(17),

  atsižvelgdamas į Eurofound Europos darbo sąlygų tyrimą ir jo šeštojo Europos darbo sąlygų tyrimo apžvalgos ataskaitą(18),

  atsižvelgdamas į Eurofound parengtą Europos darbo santykių žodyną(19),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytus pagrindinius darbo standartus, jos konvencijas ir rekomendacijas dėl darbo sąlygų,

–  atsižvelgdamas į TDO 2006 m. rekomendaciją dėl darbo santykių (Nr. 198)(20) ir į jos nuostatas dėl darbo santykių nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. TDO ataskaitą dėl politikos ir nuostatų, siekiant kovoti su mažų garantijų darbu(21),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TDO ataskaitą dėl nestandartinio darbo visame pasaulyje(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. TDO ataskaitą dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos(23),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. JT Bendrąją rekomendaciją Nr. 28 dėl sutarties šalių pagrindinių prievolių pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014–2017 m. lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0224/2017),

A.  kadangi plinta nestandartinis ir netipinis darbas; kadangi per pastaruosius 15 metų ES išaugo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas ir darbo ne visą darbo laiką sutartis, skaičius; kadangi reikia taikyti veiksmingą politiką, kuri apimtų skirtingas darbo rūšis, ir atitinkamai apsaugoti darbuotojus;

B.  kadangi per pastaruosius 10 metų standartinio darbo dalis sumažėjo nuo 62 proc. iki 59 proc.(24); kadangi, jei ši tendencija tęsis, gali susidaryti tokia padėtis, kai standartines sutartis turės tik mažuma darbuotojų;

C.  kadangi nuolatinės darbo visą darbo laiką sutartys ES ir toliau sudaro didžiąją visų darbo sutarčių dalį, o kai kuriuose sektoriuose greta standartinio darbo esama netipinių darbo formų; kadangi netipinės darbo formos gali turėti neigiamų pasekmių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai dėl nereguliaraus darbo laiko ir darbo užmokesčio, taip pat dėl pensijų įmokų;

D.  kadangi dėl plintančio naujų formų darbo, ypač skaitmeninimo ir naujų technologijų sąlygomis, nyksta samdomo darbuotojo darbo ir savarankiško darbo skirtumai(25) ir dėl to gali suprastėti užimtumo kokybė;

E.  kadangi atsiranda naujų darbo formų, kurios daugeliu aspektų skiriasi nuo tradicinio standartinio darbo; kadangi kai kuriomis jų pakeičiami darbdavio ir darbuotojo santykiai, kitomis pakeičiamas darbo modelis ir organizavimas, o trečiomis – abu šie aspektai; kadangi dėl to gali padaugėti fiktyvaus savarankiško darbo atvejų, gali pablogėti darbo sąlygos ir sumažėti socialinė apsauga, tačiau tai gali teikti ir privalumų; kadangi dėl šios priežasties itin svarbu įgyvendinti esamus teisės aktus;

F.  kadangi po ekonomikos krizės Europoje padidėję užimtumo rodikliai turėtų būti vertinami teigiamai, bet jie iš dalies padidėjo dėl to, kad dažniau naudojamos netipinių formų sutartys, tam tikrais atvejais sukeliančios didesnę neužtikrintumo riziką, palyginti su standartiniu darbu; kadangi kuriant darbo vietas turėtų būti labiau pabrėžiama darbo kokybė;

G.  kadangi nuo krizės pradžios darbo ne visą darbo laiką rodikliai niekada nemažėjo, o darbo visą darbo laiką rodiklis Sąjungos mastu vis dar mažesnis nei buvo 2008 m. prieš krizę; kadangi nepaisant to, jog užimtumas pastaraisiais metais padidėjo, jis vis dar nepasiekė 75 proc. 2020 m. Europos tikslo ir yra labai nevienodas skirtingose valstybėse narėse;

H.  kadangi svarbu atskirti įvairias atsirandančias naujas darbo formas ir darbą be garantijų;

I.  kadangi kompetenciją socialinės politikos srityje dalijasi Europos Sąjunga ir valstybės narės; kadangi ES šioje srityje gali tik papildyti valstybių narių veiksmus ir juos remti;

J.  kadangi ES gali priimti tik minimaliuosius darbo sąlygų reikalavimus, nederindama valstybių narių įstatymų ir taisyklių;

K.  kadangi jau yra įsteigta Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma, kuri sudaro sąlygas valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams glaudžiau bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir imtis bendrų veiksmų, siekiant efektyviai ir veiksmingai kovoti su nedeklaruojamu darbu;

L.  kadangi darbas be garantijų yra rinkos susiskaidymo ir darbo užmokesčio skirtumų didėjimo priežastis;

M.  kadangi kol kas nėra bendros darbo be garantijų apibrėžties; kadangi tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota glaudžiai konsultuojantis su socialiniais partneriais; kadangi pagal sutarčių rūšį savaime negalima spręsti, kad darbas bus be garantijų, – priešingai, šis pavojus priklauso nuo daugelio veiksnių;

N.  kadangi standartinis darbas gali būti darbas visą darbo laiką ir savanoriškas terminuotas nuolatinis darbas pagal neterminuotą sutartį; kadangi kiekviena valstybė narė turi savo įstatymus ir praktiką, pagal kuriuos nustato skirtingų rūšių darbo sutartims ir stažuotėms taikomas darbo sąlygas; kadangi nėra visuotinai priimtos standartinio darbo apibrėžties;

O.  kadangi naujausios atstovavimo problemos, kylančios arba dėl socialinių partnerių kai kuriuose sektoriuose silpnumo arba dėl kai kurių Europos šalių tam tikrų sektorių reformų, kuriomis ribojamas socialinių partnerių vaidmuo, kenkia visiems darbo santykiams;

P.  kadangi kai kuriems sektoriams, pvz., žemės ūkio, statybų ir meno sektoriams, darbas be garantijų daro neproporcingą poveikį; kadangi pastaraisiais metais darbas be garantijų taip pat paplito ir kituose sektoriuose, pvz., aviacijoje ir viešbučių pramonėje(26);

Q.  kadangi vidutinės kvalifikacijos fizinio darbo ir mažos kvalifikacijos profesijų darbuotojai gauna mažiau pajamų, turi mažiau perspektyvų ir jų darbo kokybė yra savita; kadangi jie dažniau susiduria su pavojais, kuriuos lemia aplinka ir laikysena, o jų fizinės ir psichinės gerovės lygis yra mažesnis(27);

R.  kadangi moterys sudaro 46 proc. ES darbo jėgos ir yra itin pažeidžiamos užimtumo požiūriu dėl diskriminacijos, be kita ko, darbo užmokesčio srityje, ir kadangi moterų atlyginimas ES yra apie 16 proc. mažesnis nei vyrų; kadangi moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką arba pagal terminuotas sutartis ar mažai apmokamą darbą, todėl jos patiria didesnę nesaugumo riziką; kadangi dėl tokių sąlygų nuolat prarandamos pajamos ir apsauga – atlyginimas, pensijos ar socialinės apsaugos išmokos; kadangi vyrų tikimybė dirbti nuolatinį darbą visą darbo laiką yra didesnė nei moterų; kadangi moterys ypač dažnai nesavanoriškai dirba ne visą darbo laiką arba dirba fiktyvų savarankišką darbą ir nedeklaruojamą darbą(28);

S.  kadangi vyrų užimtumo lygis ES yra didesnis nei moterų; kadangi pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys palieka darbo rinką, yra vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra, jų pačių liga ar nedarbingumas ir kitos asmeninės ar šeimyninės pareigos; kadangi moterys dažnai diskriminuojamos ir susiduria su kliūtimis dėl esamos ar galimos motinystės; kadangi vienišos išlaikomų vaikų turinčios moterys patiria ypač didelę nesaugumo riziką;

T.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė teisė, būtina siekiant užtikrinti lygias galimybes ir vienodą požiūrį visose gyvenimo srityse, ir kadangi lygybės užtikrinimo politika padeda skatinti pažangų ir tvarų ekonomikos augimą;

U.  kadangi daug mažų garantijų darbą dirbančių arba darbo netekusių darbuotojų neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas;

V.  kadangi jauniems darbuotojams kyla didesnė darbo be garantijų rizika; kadangi jaunesniems kaip 25 metų amžiaus darbuotojams tikimybė atsidurti nepalankioje padėtyje yra dvigubai didesnė nei 50 m. amžiaus ar vyresniems darbuotojams(29);

I. Deramo darbo link: su darbo sąlygomis ir mažų garantijų darbu susijusių problemų sprendimas

1.  ragina valstybes nares atsižvelgti į šiuos TDO rodiklius, skirtus nustatyti, ar egzistuoja darbo santykiai:

– darbas atliekamas pagal kito subjekto nurodymus ir jam prižiūrint;

– darbuotojas integruojamas į įmonės organizacinę struktūrą;

– darbas atliekamas tik ar daugiausia kito asmens naudai;

– darbas turi būti asmeniškai atliekamas darbuotojo;

– darbas vykdomas konkrečiomis darbo valandomis ar nurodytoje darbo vietoje arba pritarus darbą užsakiusiam subjektui;

– darbas trunka tam tikrą laikotarpį ir turi tam tikrą tęstinumą;

– darbui reikalingas darbuotojo prieinamumas arba darbą užsakęs subjektas darbui tiekia įrankius, medžiagas ir prietaisus;

– darbuotojui periodiškai mokamas atlyginimas, kuris yra darbuotojo vienintelis ar pagrindinis pajamų šaltinis, taip pat gali būti atsiskaitoma natūra, pvz., maistu, suteikiant būstą ar galimybę naudotis transportu;

– darbuotojui suteikiamos teisės, pavyzdžiui, į savaitinį poilsį ir kasmetines atostogas;

2.  atkreipia dėmesį į Eurofound vartojamą netipinio darbo apibrėžtį, pagal kurią tai yra darbo santykiai, neatitinkantys standartinio ar tipinio reguliaraus neterminuoto darbo visą darbo laiką vienam darbdaviui, trunkančio ilgą laikotarpį(30); pabrėžia, kad terminų „netipinis darbas“ ir „darbas be garantijų“ negalima vartoti kaip sinonimų;

3.  mano, kad mažų garantijų darbas yra darbas, kuris neatitinka ES, tarptautinių ir nacionalinių standartų ir teisės aktų ir (arba) nesuteikia pakankamai išteklių deramam pragyvenimui ar tinkamos socialinės apsaugos;

4.  pažymi, kad kai kurios netipinės darbo formos, pvz., nesavanoriškos darbo ne visą darbo laiką sutartys, laikinasis įdarbinimas ir terminuotos darbo sutartys, nefiksuoto darbo laiko sutartys ir nemokama praktika ir stažuotės, gali kelti didesnę nesaugumo ir pažeidžiamumo riziką;

5.  pabrėžia, kad jei darbuotojas nusprendžia dirbti įvairių formų darbą ne visą darbo laiką, būtina užtikrinti, kad toks užimtumas būtų ekonomiškai ir socialiai tvarus;

6.  yra tvirtai įsitikinęs, kad darbo rinkos lankstumo tikslas nėra darbuotojų teisių panaikinimas mainais už našumą ir konkurencingumą, jo tikslas – sėkmingai derinti darbuotojų apsaugą su asmenų ir darbdavių galimybėmis susitarti dėl darbo būdų, kurie tenkina abiejų šalių poreikius;

7.  pažymi, kad mažų garantijų darbo rizika priklauso ne tik nuo sutarties tipo, bet ir nuo šių veiksnių:

– mažo darbo vietos saugumo arba jokio saugumo dėl nenuolatinio darbo pobūdžio, pvz., kai dirbama pagal nesavanoriško ir dažnai itin trumpo darbo laiko darbo ne visą darbo laiką sutartis, kai kuriose valstybėse narėse – nenustačius aiškų darbo valandų ir pareigų, kurios keičiasi priklausomai nuo darbo poreikio;

– itin menkos apsaugos nuo atleidimo ir pakankamos socialinės apsaugos atleidimo atveju trūkumo;

– nepakankamo atlyginimo deramam pragyvenimui;

– menkų teisių socialinę apsaugą ar išmokas arba jokių tokių teisių nesuteikimo;

– jokios apsaugos nuo diskriminacijos arba ribotos apsaugos;

– menkų karjeros darbo rinkoje perspektyvų arba jokių perspektyvų karjeros ir įgūdžių ugdymo požiūriu;

– žemo kolektyvinių teisių lygio ir menkų teisių į kolektyvinį atstovavimą;

– darbo aplinkos, kuri neatitinka minimalių sveikatos apsaugos ir saugos standartų(31);

8.  primena TDO pateiktą deramo darbo apibrėžtį, kurioje nurodyta, kad „deramas darbas yra produktyvus darbas, užtikrinantis sąžiningas pajamas, saugią darbo vietą ir socialinę apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas, asmens laisvę kelti jam rūpimus klausimus, organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį jo gyvenimui, lygias visų moterų ir vyrų galimybes ir vienodą požiūrį į juos“(32); ragina TDO į šią apibrėžtį įtraukti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti šiai apibrėžčiai persvarstant arba rengiant darbo teisės aktus;

9.  primena veiksnius, sėkmingai užtikrinančius gerą kovos su mažų garantijų darbu praktiką; šie veiksniai yra: tvirtas teisinis pagrindas; socialinių partnerių ir įmonių tarybų dalyvavimas darbo vietoje; bendradarbiavimas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; lankstumo ir saugumo pusiausvyra; dėmesys pavieniams sektoriams; nedidelė administracinė našta darbdaviams; darbo inspekcijų vykdomas vykdymo užtikrinimas ir informuotumo didinimo kampanijos;

10.  pabrėžia būtinybę imtis anticiklinių ekonominių priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti darbuotojų perkamąją galią laikantis konstitucinių valstybių narių tradicijų;

11.  pažymi, kad TDO Deramo darbo darbotvarkė skirta specialiai tam, kad būtų užtikrintas darbo vietų kūrimas, darbuotojų teisės, socialinė apsauga ir socialinis dialogas, taip pat lyčių lygybė; pabrėžia, kad deramas darbas turėtų konkrečiai užtikrinti:

– pragyvenimą užtikrinantį atlyginimą ir asociacijų laisvę;

– kolektyvinius susitarimus laikantis valstybių narių praktikos;

– darbuotojų dalyvavimą sprendžiant įmonės klausimus, laikantis valstybių narių praktikos;

– pagarbą kolektyvinėms deryboms;

– vienodą požiūrį į visus darbuotojus toje pačioje darbo vietoje;

– darbuotojų saugą ir sveikatą;

– darbuotojų ir jų išlaikomų asmenų socialinę apsaugą;

– darbo ir poilsio laiko nuostatas;

– apsaugą nuo atleidimo;

– galimybes eiti į mokymus ir mokytis visą gyvenimą;

– visų darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimą; pabrėžia, kad siekiant pagerinti darbo ir socialinės teisės įgyvendinimą taip pat itin svarbu užtikrinti šias teises;

12.  pažymi, kad daug veiksnių, tokių kaip skaitmeninimas ir automatizavimas, prisideda prie darbo pobūdžio kitimo, įskaitant naujų savarankiško darbo formų atsiradimą; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad randantis naujoms darbo formoms gali prireikti naujų atsakomųjų ir proporcingų nuostatų, kad būtų galima užtikrinti visų užimtumo formų reglamentavimą;

13.  užimtumo skaitmeniniame sektoriuje kontekste pakartoja, kad skaitmeninių platformų darbuotojams ir kitiems tarpininkams turėtų būti užtikrintas atitinkamas socialinis ir sveikatos draudimas ir apsauga;

14.  pabrėžia, kad skaitmeninimas neturi būti laikomas tik reiškiniu, dėl kurio naikinamos darbo vietos, ir pažymi, kad jis, priešingai, suteikia galimybių ugdyti ir plėtoti asmeninius įgūdžius;

15.  pabrėžia, jog numatoma, kad 2020 m. IRT sektoriuje bus 756 000 neužimtų darbo vietų, taigi matyti, kad yra poreikis pagerinti Europos darbo jėgos skaitmeninius įgūdžius;

16.  pabrėžia, kad ekonomikos krizė nulėmė migracijos srautus ES viduje, dėl jų išryškėjo esamos laisvo asmenų judėjimo tarp valstybių narių kliūtys ir diskriminacija dėl pilietybės, o ES piliečiai atsidūrė nesaugioje padėtyje užimtumo požiūriu;

17.  pabrėžia, kad mažų garantijų darbo sąlygos, įskaitant nedeklaruojamą darbą ir fiktyvų savarankišką darbą, turi ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai ir fizinei gerovei ir gali sukelti darbuotojams didesnę skurdo, socialinės atskirties ir jų pagrindinių teisių pablogėjimo riziką;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal labai trumpalaikes sutartis dirbantys darbuotojai dažniausiai dirba nepalankiomis sąlygomis atsižvelgiant į fizinius darbo ypatumus; pabrėžia, kad darbo nesaugumas ir mažesnė darbo laiko kontrolė dažnai tampa su stresu susijusios profesinės rizikos priežastimi;

19.  pabrėžia, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose lankstūs ar netipiniai darbo santykiai naudojami tokiu mastu, kad tai galima laikyti piktnaudžiavimu;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti darbuotojų, praktikantų ir pameistrių įgalinimo politikos priemones – stiprinti socialinį dialogą ir skatinti kolektyvines derybas, užtikrinti, kad visi darbuotojai turėtų galimybę naudotis teise burtis į asociacijas, taip pat laisvai ir be tiesioginių ar netiesioginių darbdavio sankcijų baimės vesti kolektyvines derybas;

21.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant darbuotojų teises, apibrėžiant deramas darbo sąlygas, nustatant deramus atlyginimus ir pajamas, laikantis valstybių narių įstatymų ir praktikos, ir teikiant konsultacijas ir gaires darbdaviams ir darbuotojams;

22.  ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, užtikrinti karjeros galimybes, siekiant, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie įvairių situacijų, su kuriomis jie gali susidurti per savo gyvenimą, visų pirma pasitelkiant profesinį mokymą visą gyvenimą, tinkamas bedarbio pašalpas, socialinių teisių perkeliamumą bei aktyvią ir veiksmingą darbo rinkos politiką;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą vyrų ir moterų darbuotojų, kurie dirba palaikydami darbo santykius, apsaugą ir vienodą darbo užmokestį, taikant visapusiškas atsakomąsias politikos priemones, kuriomis siekiama spręsti mažų garantijų darbo keliamas problemas ir užtikrinti karjeros galimybes ir tinkamą socialinį draudimą;

24.  pabrėžia, kad valstybių narių darbo inspekcijos atlieka svarbų vaidmenį, ir pabrėžia, kad jos turėtų daugiausia dėmesio skirti darbo sąlygų stebėjimui, darbo sąlygų atitikties ir gerinimo užtikrinimui, darbuotojų saugai ir sveikatai, kovai su neteisėtu ar nedeklaruojamu darbu, ir kad jos jokiomis aplinkybėmis neturi būti netinkamai naudojamos kaip migracijos kontrolės priemonės; atkreipia dėmesį į labiausiai pažeidžiamų darbuotojų diskriminacijos riziką ir griežtai smerkia įmonių, kurios įdarbina migrantus neužtikrindamos jiems visų teisių ir išmokų ir neinformuodamos apie tai, taikomą praktiką; todėl ragina valstybes nares suteikti darbo inspekcijos tarnyboms tinkamą finansavimą, kad jos galėtų užtikrinti veiksmingą padėties stebėseną;

II. Pasiūlymai

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti mažų garantijų darbo, įskaitant nedeklaruojamą darbą ir fiktyvų savarankišką darbą, keliamas problemas, kad tinkamos darbo sąlygos ir tinkama socialinė apsauga būtų užtikrinamos pagal visų rūšių darbo sutartis, laikantis TDO Deramo darbo darbotvarkės, SESV 9 straipsnio, Pagrindinių teisių chartijos ir Europos socialinės chartijos;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su bet kokia praktika, kurią taikant galėtų padidėti mažų garantijų darbo atvejų, ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslo;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti nestandartinių formų darbo vietų kokybę, nustatant bent minimalius socialinės apsaugos, minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir galimybių mokytis ir tobulėti standartus; pabrėžia, kad tai turėtų būti padaryta išsaugant patekimo į darbo rinką galimybes;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės socialinės apsaugos sistemos būtų pritaikytos naujoms užimtumo formoms;

29.  ragina Komisiją įvertinti naujas skaitmeninimo paskatintas užimtumo formas; ypač ragina įvertinti darbo rinkos tarpininkų ir interneto platformų teisinį statusą ir jų atsakomybę; ragina Komisiją persvarstyti 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvą 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas (Direktyva dėl rašytinės pažymos)(33) siekiant atsižvelgti į naujas užimtumo formas;

30.  pabrėžia bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos potencialą, ypač naujų darbo vietų požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti galimas naujas darbo normas, kurias kuria bendradarbiavimu grindžiama ekonomika; tvirtai pabrėžia, kad reikia padidinti darbuotojų apsaugą šiame sektoriuje, didinant darbuotojų statuso skaidrumą, suteikiant jiems daugiau informacijos ir nediskriminuojant;

31.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos tiksline Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra, ir persvarstyti Darbo per laikinojo įdarbinimo įmones direktyvą, siekiant užtikrinti pagrindines socialines teises visiems darbuotojams, įskaitant vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje vietoje;

32.  pabrėžia, kad reikia viešųjų ir privačiųjų investicijų, skatinančių visų pirma tuos ekonomikos sektorius, kurie turi didžiausią didinamąjį poveikį, siekiant skatinti Sąjungos konvergenciją ir socialinę sanglaudą ir kurti deramas darbo vietas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia remti MVĮ ir startuolius;

33.  pabrėžia, kad reikia kovoti su nedeklaruojamu darbu, nes dėl jo mažėja mokesčių įplaukos ir socialinio draudimo įmokos ir sukuriamos mažų garantijų ir prastos darbo sąlygos, taip pat nesąžininga konkurencija tarp darbuotojų; palankiai vertina Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui kovos su nedeklaruojamu darbu srityje gerinti, sukūrimą;

34.  atsižvelgdamas į darbuotojų, visų pirma jaunimo, kurie dabar palieka savo kilmės šalis ir, ieškodami įsidarbinimo galimybių, vyksta į kitas valstybes nares, skaičių, pažymi, kad būtina skubiai parengti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, jog nė vienas darbuotojas neliktų be socialinių ir darbo teisių apsaugos; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti ES darbo jėgos judumo galimybes laikantis vienodo požiūrio principo ir užtikrinant darbo užmokestį bei socialinius standartus ir visišką socialinių teisių perkeliamumą; ragina visas valstybes nares nustatyti socialinę ir užimtumo politiką, kuri užtikrintų lygias teises ir vienodą užmokestį už darbą toje pačioje darbo vietoje;

35.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad sumažėjo kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių apimtis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti strategines visuotinio darbuotojų įtraukimo į kolektyvines sutartis politikos priemones sykiu išsaugant ir stiprinant profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų vaidmenį;

36.  pripažįsta svarbų socialinių partnerių vaidmenį Sąjungos direktyvų dėl darbo ne visą darbo laiką, terminuotų darbo sutarčių ir darbo per laikinojo įdarbinimo įmones srityje ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, kai tinkama, reglamentuoti naujas darbo formas; ragina Eurofound ištirti, kaip socialiniai partneriai formuluoja strategijas, kuriomis užtikrinama darbo vietų kokybė ir sprendžiamos mažų garantijų darbo keliamos problemos;

37.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares savo atitinkamose kompetencijos srityse užtikrinti, kad pavieniai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie teisiškai laikomi vieno asmens įmone, turėtų teisę į kolektyvines derybas ir teisę laisvai jungtis į asociacijas;

38.  primena, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (Darbo laiko direktyva)(34) kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šios teisės būtų taikomos visiems darbuotojams, įskaitant pagal pareikalavimą dirbančius darbuotojus, trumpą darbą ne visą darbo dieną dirbančius ir sutelktinį darbą dirbančius asmenis; primena, kad Darbo laiko direktyva yra sveikatos ir saugos priemonė; ragina užtikrinti Europos Teisingumo Teismo sprendimų, kuriais patvirtinama, kad budėjimo laikas darbo vietoje yra darbo laikas ir po jo turi sekti kompensuojamasis poilsio laikas, vykdymą;

39.  primena, kad trumpam darbui ne visą darbo laiką yra būdingas mažesnis darbo saugumas, mažesnės karjeros galimybės, mažiau darbdavių investicijų mokymams ir dažnesni mažų atlyginimų atvejai; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti priemones, kuriomis remiama ilgesnė darbo trukmė tiems, kurie nori dirbti ilgiau;

40.  primena, kad pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją kiekvienas asmuo turi teisę į profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes; ragina valstybes nares užtikrinti, kad profesinis ir tęstinis mokymas būtų prieinamas ir darbuotojams netipinių darbo santykių atvejais; primena, kad kvalifikacijos kėlimo priemonės ypač svarbios sparčiai kintančioje skaitmeninėje ekonomikoje; primena, kad gebėjimų trūkumas ir neatitiktis prisideda prie aukšto nedarbo lygio; palankiai vertina pastarojo meto iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti gebėjimų trūkumo problemą;

41.  remia Įgūdžių garantijos iniciatyvą kaip naują visuotinę teisę bet kokiu gyvenimo etapu įgyti pagrindinių XXI amžiuje reikalingų įgūdžių, įskaitant raštingumą, gebėjimą skaičiuoti, skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kritinį mąstymą, socialinius įgūdžius ir atitinkamus gebėjimus, kurių reikia žaliajai ir žiedinei ekonomikai, atsižvelgiant į besiformuojančias pramonės šakas ir pagrindinius augimo sektorius ir užtikrinant visapusišką dėmesį nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius, prieglobsčio prašytojus, ilgalaikius bedarbius ir nepakankamai atstovaujamas grupes; pabrėžia, kad švietimo sistemos turėtų būti įtraukios, teikti visiems gyventojams kokybiškas švietimo paslaugas, suteikti žmonėms galimybę tapti aktyviais ES piliečiais ir parengti juos tam, kad jie galėtų visą gyvenimą mokytis ir prisitaikyti prie visuomenės ir darbo rinkos poreikių;

42.  pabrėžia, kad valstybių narių politikos priemonės turėtų būti suformuluotos ir įgyvendinamos laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, konsultuojantis ir glaudžiai bendradarbiaujant su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis;

43.  primena, kad mažų garantijų darbas kenkia ne tik asmeniui, bet dėl jo patiriamos ir didelės visuomenės išlaidos, t. y. negaunami mokesčiai ir padidėja viešosios išlaidos ilguoju laikotarpiu, taip pat reikia teikti paramą asmenims, kenčiantiems nuo pajamų praradimo ir sunkių darbo sąlygų ilgalaikių padarinių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti neterminuotas darbo sutartis ir keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių siekiant išspręsti mažų garantijų darbo keliamas problemas;

44.  primena, kad neformaliojoje ekonomikoje dalyvaujantys darbuotojai yra itin nesaugūs; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti šiai grupei pritaikytą politiką ir apsaugoti šiuos asmenis sprendžiant jų problemas nepriklausomai nuo jų buvimo šalyje statuso;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu bei bet kokios formos neteisėto darbo praktika, kuria kenkiama darbuotojų teisėms ir socialinės apsaugos sistemoms; pakartoja savo nuomonę, kad visų sričių būsimoje užimtumo politikoje reikėtų apsvarstyti draudimą sudaryti nenustatytos apimties darbo sutartis;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti pakaitinių darbuotojų viešajame sektoriuje darbo sąlygas ir jų poveikį viešųjų paslaugų kokybei;

47.  pabrėžia, kad dėl mažų garantijų užimtumo daugiausia kenčia labiausiai pažeidžiami darbuotojai, kuriems kyla diskriminacijos, skurdo ir atskirties rizika; visų pirma primena, kad dėl negalios, skirtingos etninės priklausomybės, kilmės, religijos ar tikėjimo arba buvimo moterimi didėja rizika, kad teks dirbti mažų garantijų darbo sąlygomis; smerkia visas mažų garantijų darbo formas, neatsižvelgiant į sutarties pobūdį;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą pažeidžiamų darbuotojų apsaugą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis efektyvių veiksmų kovojant su moterų diskriminacija darbo rinkoje, ypatingą dėmesį skiriant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimui; ragina Komisiją įvertinti, ar Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo tinkama naujoms užimtumo formoms;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti visų su mažų garantijų darbu susijusių teisės aktų poveikį lyčių lygybei; mano, kad būtina teisėkūros ir ne teisėkūros priemones orientuoti į moterų, dirbančių mažų garantijų darbą, poreikius, nes kitu atveju pernelyg didelį poveikį ir toliau patirtų grupė, kurios atstovai ir taip dominuoja tose darbo vietose;

50.  mano, kad jokiomis aplinkybėmis dėl didėjančių lankstumo darbo rinkoje reikalavimų moterys neturėtų toliau sudaryti didžiosios dalies netipinį ir mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti priekabiavimo darbe, įskaitant priekabiavimą prie nėščių darbuotojų ar bet kokius nepalankius sprendimus grįžus po motinystės atostogų, stebėseną ir spręsti su šiuo reiškiniu susijusias problemas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti teisės aktų dėl motinystės teisių įgyvendinimą ir juos taikyti siekiant, kad moterys neatsidurtų nepalankioje padėtyje pensijos atžvilgiu dėl to, kad būdamos darbingo amžiaus jos augino vaikus; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis būtina taikyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, vienišų motinų ir krūtimi maitinančių motinų teisės, kaip nurodoma TDO ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose;

52.  pakartoja savo prašymą, kad visų darbo santykių darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys kauptų teises, kurios užtikrintų pajamų saugumą tokiomis aplinkybėmis, kaip nedarbas, sveikatos problemos, vyresnis amžius ar karjeros pertraukos dėl vaikų auginimo ar kitų asmenų priežiūros, ar mokymosi priežasčių;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti deramas darbo sąlygas visiems pirmos darbo patirties gaunantiems jaunuoliams, pavyzdžiui, dalyvaujantiems stažuotėse, pameistrystėje ar besinaudojantiems galimybėmis pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą; ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti kokybės sistemas stažuotėms, praktikai ir pameistrystei, kurios užtikrina darbuotojų teises ir šviečiamąjį darbo patirties galimybių jaunimui pobūdį;

54.  visų pirma ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant susidoroti su jaunimo užimamų nesaugių darbo vietų problema; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija šiuo klausimu įgyvendintų Jaunimo garantijų iniciatyvą;

55.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visų amžiaus grupių jaunuoliai turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės nemokamu viešuoju švietimu, ypač aukštesnių lygių švietimu ir mokymu, nes pastebėta, kad mokymo lygio didinimas padeda mažinti vyrų ir moterų nelygybę darbo rinkoje;

56.  pabrėžia, kad Komisijai ir valstybėms narėms taikant TDO naudojamą „darbuotojo“ (angl. „worker“), o ne siauriau apibrėžtą „samdomo darbuotojo“(angl. „employee“) sąvoką galėtų būti lengviau taikyti ir suprasti pagrindinius darbo principus ir teises;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įvairiarūšių paslaugų bendrovių bei sparčiai augančio bendradarbiavimu grindžiamos ekonomikos ir skaitmeninių platformų sektoriaus darbuotojų verslumą ir kooperacinį judėjimą, siekiant sumažinti pavojų, kurį darbuotojų teisėms ir darbo sąlygoms kelia šie verslo modeliai;

58.  pažymi, kad trumpalaikės sutartys žemės ūkio sektoriuje atspindi sezoninį darbo ūkyje pobūdį; ragina atsižvelgti į šį didelį natūralų apribojimą sudarant ūkininkams galimybes ir toliau įdarbinti sezoniniu pagrindu ir apsaugoti juos nuo papildomos biurokratijos naštos, susijusios su darbo jėgos įdarbinimu ir valdymu;

59.  ragina Komisiją skatinti sezoninių darbuotojų teisių apsaugą ir didinti informuotumą apie tai, o valstybes nares ragina priimti įstatymus, kuriais reglamentuojamas sezoninių darbuotojų socialinis ir teisinis statusas, užtikrinti su sveikata, sauga ir sanitarija susijusias sąlygas darbe, taip pat užtikrinti jų socialinę apsaugą, laikantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES(35) 23 straipsnio nuostatų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo šalyje turint tikslą dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų, įskaitant „vienodą užmokestį ir vienodą socialinę apsaugą“; pabrėžia, kad visiems sezoniniams darbuotojams turi būti teikiama išsami informacija apie darbo ir socialinės apsaugos teises, įskaitant teises į pensijas, atsižvelgiant ir į tarpvalstybinį sezoninio darbo aspektą;

60.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 216, 1994 8 20, p. 12.

(2)

OL L 204, 2006 7 26, p.  23.

(3)

OL L 327, 2008 12 5, p.  9.

(4)

OL L 18, 1997 1 21, p. 1.

(5)

OL L 159, 2014 5 28, p. 11.

(6)

OL L 177, 2008 7 4, p.  6.

(7)

OL C 70E, 2012 3 8, p. 1.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0059.

(10)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0346.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0010.

(13)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52016AE0137

(14)

www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/.../IPOL_STU(2016)587285_EN.pdf.

(15)

http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1398en.pdf

(16)

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1461en.pdf

(17)

http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1639en.pdf

(18)

http://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1634en.pdf

(19)

https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary

(20)

http://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_INSTRUMENT_ID:312535.

(21)

www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_dialogue/---.../wcms_164286.pdf.

(22)

www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---.../wcms_534496.pdf.

(23)

www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---.../wcms_490959.pdf.

(24)

kadangi pagal visos darbo dienos nuolatines sutartis ES dirba 59 proc. visų darbuotojų, savarankiškai dirba 4 proc. darbuotojų, laisvai samdomi – 11 proc., per laikinojo darbo įmones – 1 proc., pagal terminuotas sutartis – 7 proc., pameistrystę ar stažuotes atlieka 2 proc., pagal itin trumpo darbo laiko sutartis (mažiau kaip 20 val. per savaitę) dirba 9 proc., o nuolatinį darbą ne visą darbo laiką – 7 proc. darbuotojų;

(25)

Žr. 2016 m. TDO ataskaitą dėl socialinių teisių ramsčio sukūrimo siekiant Europos konvergencijos.

(26)

Žr. 2016 m. tyrimą „Mažų garantijų darbas Europoje: struktūros, tendencijos ir politikos strategijos“, http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2016/587285/IPOL_STU%282016%29587285_EN.pdf

(27)

„Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“, Eurofound, 2014 m.

(28)

www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/.../IPOL_STU(2016)587285_EN.pdf.

(29)

„Profesiniai profiliai darbo sąlygomis: įvairiais aspektais nepalankiose sąlygose esančių grupių nustatymas“, Eurofound, 2014 m.

(30)

Žr.: https://www.eurofound.europa.eu/observatories/eurwork/industrial-relations-dictionary/atypical-work

(31)

Žr. 2010 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų darbo be garantijų, OL C 70E, 2012 3 8, p. 1.

(32)

2016 m. lapkričio 14 d. TDO ataskaita dėl nestandartinio darbo visame pasaulyje, http://www.ilo.org/global/publications/books/WCMS_534326/lang--en/index.htm.

(33)

OL L 288, 1991 10 18, p. 32.

(34)

OL L 299, 2003 11 18, p.  9.

(35)

OL L 94, 2014 3 28, p. 375.


AIŠKINAMOJI DALIS

Kaip rodo tyrimų, kuriuos pranešėjas įtraukė į šį pranešimą, išvados, netipinių formų darbo paplitimas ES aiškiai didėja.Per pastaruosius 15 metų ES gerokai išaugo darbuotojų, dirbančių (dažnai nesavanoriškai) pagal terminuotas ir darbo ne visą darbo laiką sutartis, skaičius.

Tuo pat metu dėl plintančio naujų formų darbo nyksta samdomo darbuotojo darbo ir savarankiško darbo skirtumai ir dėl to prastėja darbo vietų kokybė ir plinta fiktyvi savisamda.

Nors ekonomikos krizė nebuvo pagrindinė šių mažų garantijų darbo formų atsiradimo priežastis, nepakankamos ir netinkamos atsakomosios priemonės, kurių ėmėsi ES, tiesiog paaštrino problemą. Tos priemonės apėmė ir griežto taupymo priemones bei sutarties nuostatas, kurios sustabdė augimą, išardė socialinę struktūrą ir įstūmė į skurdą didelius gyventojų, daugiausia darbininkų, segmentus. Pastebimas dabartinių užimtumo rodiklių augimas slepia vis dažniau taikomas mažų garantijų darbo formas – nefiksuoto darbo laiko sutartis, fiktyvią savisamdą ir nesavanorišką darbą ne visą darbo laiką, kurie neužtikrina darbuotojams deramo pragyvenimo standartų ir galimybių naudotis visomis savo teisėmis darbo vietoje.

Socialinė atskirtis ir regresinės darbo nuostatos privertė Europos Parlamentą imtis mažų garantijų darbo ir darbo sąlygų problemos, pavyzdžiui, aptarti jas Parlamento pranešimuose dėl socialinio dempingo(1) ar moterų darbo be garantijų(2). Šis pranešimas rengiamas remiantis kitais pranešimais, o pranešėjo tikslas – per politines diskusijas pasiekti pamatinį minimalų konsensusą dėl to, kas yra mažų garantijų darbas, ir nustatyti kai kuriuos jo elementus, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pateiktą deramo darbo apibrėžtį.

Susitarimas dėl pamatinės apibrėžties susijęs su standartiniu darbu, netipiniu darbu ir deramu darbu. Laikoma, kad standartinis darbas yra neterminuotas darbas visą darbo laiką, o netipinis darbas yra, be kita ko, tęsiamos darbo ne visą darbo laiką (ir itin trumpo darbo laiko) sutartys, laikinasis įdarbinimas, terminuotos darbo sutartys, nefiksuoto darbo laiko sutartys, stažuotės ir nedeklaruojamas ar neįformintas darbas.

Pamatinė mažų garantijų darbo apibrėžtis galėtų remtis nestandartinės formos darbo apibūdinimu, kai darbui būdinga bent viena šių ypatybių:

  – mažas darbo vietos saugumas arba jokio saugumo, nes tai lemia nenuolatinio darbo pobūdis, nekonkrečios darbo sutarties sąlygos arba rašytinės sutarties nebuvimas, pvz., nesavanoriško darbo ne visą darbo laiką ar terminuotos darbo sutartys, darbo sutartys, kuriose nenurodytos aiškios darbo valandos ir pareigos ir jos keičiasi priklausomai nuo darbdavio pageidavimų;

  – mažas atlyginimas, kartais mokamas neoficialiai arba nenustačius, kaip jis bus mokamas;

  – mažai socialinės apsaugos ar susijusių išmokų teisių arba jokių tokių teisių;

  – jokios apsaugos nuo diskriminacijos;

  – menkos karjeros darbo rinkoje perspektyvos arba jokių perspektyvų;

  – mažai kolektyvinio atstovavimo teisių arba jokių tokių teisių;

  – darbo vieta neatitinka minimalių sveikatos ir saugos standartų.

TDO apibrėžia deramą darbą kaip produktyvų darbą visą darbo laiką, užtikrinantį orumą, sąžiningą atlyginimą, saugią darbo vietą, laisvę reikšti nuomonę, laisvę organizuotis ir dalyvauti, kai priimami sprendimai, kurie daro poveikį asmens gyvenimui, lygias galimybes, vienodą požiūrį į visus ir lyčių lygybę.

Nauji iššūkiai, tokie kaip skaitmeninimas, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, lemia radikalią darbo transformaciją – vis labiau įsigali netipinių formų darbas ir atrodo, kad tokia tendencija tik stiprės, nebent būtų įgyvendinta nauja reguliavimo nuostatų sistema. Todėl Komisija ir valstybės narės privalo užtikrinti deramas darbo naujose darbo vietose, kurias sukuria skaitmeninimas, sąlygas. Mažų garantijų darbo sąlygos turi ilgalaikį poveikį socialinei apsaugai ir pensijoms ir sukelia darbuotojams didesnę skurdo ir jų pagrindinių teisių pablogėjimo riziką.

Todėl labai svarbu užtikrinti, kad socialinė apsauga, kolektyvinių susitarimų ir kolektyvinių derybų teisių teikiama apsauga būtų taikomos visiems darbuotojams. Taigi, Komisija ir valstybės narės privalo užtikrinti veiksmingą apsaugą darbo vietoje ir taikyti visapusiškas politikos priemones, skirtas tam, kad būtų mažinamas ir palaipsniui panaikintas mažų garantijų darbas.

Į tai atsižvelgiant būtina suteikti darbuotojams galių – reikia vykdyti socialinį dialogą ir labiau remtis kolektyvinėmis derybomis, užtikrinti, kad visi darbuotojai galėtų naudotis neribojama laisve burtis į asociacijas ir laisvomis kolektyvinėmis derybomis nesibaimindami dėl pasekmių. Darbo inspekcijos ir socialinių partnerių priemonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį siekiant apsaugoti darbuotojų teises, užtikrinti deramą atlyginimą, atitinkantį kiekvienos valstybės narės įstatymus ir praktiką, taip pat pateikti gaires ir informaciją darbdaviams.

Darbo inspekcijos daugiausia dėmesio turėtų skirti darbo sąlygų stebėjimui ir gerinimui ir priemonėms, siekiant panaikinti nedeklaruojamą darbą.

Įmonių, kurios samdo migrantus ir neužtikrina visų jų, kaip darbuotojų, teisių, taikoma praktika yra visiškai nepriimtina.

Komisija ir valstybės narės turėtų kovoti su netipiniu ir neužtikrintu darbu, laikydamosi TDO Deramo darbo darbotvarkės ir Europos socialinės chartijos. Taip pat reikalingos politikos priemonės, kuriomis būtų skatinamos viešosios investicijos, didesnė socialinė konvergencija ir deramo darbo kūrimas. Pagal kolektyvinius susitarimus ir kolektyvinių derybų teises užtikrinamos darbuotojų apsaugos praradimas kelia ypač didelį susirūpinimą; todėl Komisija ir valstybės narės turėtų siekti skatinti strategines visuotinio darbuotojų įtraukimo į kolektyvinius susitarimus priemones ir išsaugoti profesinių sąjungų kaip socialinių partnerių vaidmenį.

Pranešėjas mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingą darbuotojų, ypač tų, kurie susiduria su netikrumu ir mažomis garantijomis, apsaugą, visų pirma pirmenybę teikiant dirbančioms moterims, dirbančiam jaunimui, vyresnio amžiaus darbuotojams, neformaliosios (šešėlinės) ekonomikos sektoriaus darbuotojams, migrantams darbuotojams ir neįgaliems darbuotojams.

(1)

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A8-2016-0255+0+DOC+XML+V0//LT

(2)

2010 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų darbo be garantijų (2010/2018(INI)), http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2010-0365&language=LT 


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (28.2.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo

(2016/2221(INI))

Nuomonės referentė: Viorica Dăncilă

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi žemės ūkis ir žemės ūkio maisto produktų gamyba kartu sudaro 6 proc. Europos Sąjungos BVP, apima 15 mln. įmonių ir suteikia 46 mln. darbo vietų;

B.  kadangi dėl geografinių ir topografinių vietovių ypatumų ir prieigos prie jų galimybių (ypač kalbant apie salas, kalnus, atokius ir atokiausius regionus) užimtumo padėtis ir darbo sąlygos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje dar sunkesnės ir nesaugesnės;

C.  kadangi prie šių sektoriui būdingų problemų prisideda trumpalaikiai veiksniai, pavyzdžiui, ekonominis nestabilumas arba nenumatytos oro sąlygos, kurias galima stebėti šiomis dienomis, dėl kurių žemės ūkio sektoriaus darbuotojų padėtis tampa vis sunkesnė, dėl to mažėja ūkininkų ir nedidelių šeimyninių ūkių skaičius, ir kadangi visuomenės senėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos yra labiausiai juntamos ES kaimo vietovėse;

D.  kadangi pastarųjų metų krizė prisidėjo prie krizės žemės ūkio sektoriuje stiprėjimo ir labai pakenkė ūkininkų pajėgumui investuoti ir kurti darbo vietas, o dėl to mažiau investuojama į modernizavimą, naujovių diegimą bei jaunų žmonių užimtumą ūkiuose ir nevyksta kartų atsinaujinimas; kadangi investicijos į bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) sritis dar neatitinka ES strategijoje „Europa 2020“ tvarumo tikslų, nes kol kas į tvarų ūkininkavimą neinvestuojama bent biudžeto penktadalio; kadangi žemės ūkiui turi būti leista prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių skatinant naujoves;

E.  kadangi susirūpinimą kelia žemės ūkio sektoriaus darbo jėgos amžiaus struktūra, nes nuo 2010 m. tik 7,5 proc. ūkininkų buvo jaunesni nei 35 m. ir daugiau nei 4,5 milijonai dabar ūkininkaujančių asmenų yra vyresni nei 65 m.; kadangi 2000–2012 m. ES žemės ūkio sektoriuje buvo prarasta 4,8 mln. darbo visą darbo dieną vietų (70 proc. jų prarado naujosios valstybės narės ir iš jų 93 proc. – savarankiškai dirbantys darbuotojai) ir kadangi dėl to sunku tiksliai nustatyti žemės ūkio sektoriuje dirbančių žmonių skaičių, nes neteisėtas darbas pagal apibrėžtį nėra įtrauktas į turimus duomenis(1);

F.  kadangi daugelyje valstybių narių moterys žemės ūkio regionuose turi ribotas užimtumo galimybes ūkininkavimo ar kituose darbo rinkos sektoriuose ir jų darbo užmokestis dar labiau skiriasi nuo vyrų nei kituose regionuose, nors jos atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį plėtojant kaimo vietoves ir jų socialiniame gyvenime, ypač ūkiuose;

G.  kadangi žemės ūkio darbas dažnai priklauso nuo oro sąlygų ir yra sezoninis;

H.  kadangi per pastaruosius dešimt metų ES ūkininkų vidutinės metinės pajamos nekito ar netgi sumažėjo, o gamybos sąnaudos nuolat augo, o jų ūkinei veiklai vykdyti reikalingos didelės investicijos ir finansinė rizika, dėl kurių jų padėtis tampa vis nestabilesnė, dėl to labai sumažėjo ūkių skaičius ir kilo grėsmė prarasti daug darbo vietų kaimo vietovėse;

I.  kadangi didelę žemės ūkio darbo dalį atlieka padedantys šeimos nariai, kurie dažnai neturi socialinės apsaugos;

J.  kadangi pastaraisiais metais socialinė ir ekonominė padėtis, taip pat gyvenimo sąlygos pasikeitė iš esmės ir yra labai nevienodos skirtingose valstybėse narėse ir jų viduje;

K.  kadangi Europos žemės ūkio maisto produktų eksportas nuolat didėja ir atlieka labai svarbią ekonomikos atgaivinimo variklio funkciją, taip pat yra pagrindinis sektorius, kuriame kuriamos darbo vietos ir steigiama daug įmonių;

1.  pabrėžia, kad ūkininkams ir žemės ūkio darbuotojams dėl jų darbo pobūdžio poveikį daro nemažai išorės veiksnių, dėl kurių jų užimtumo perspektyvos pasižymi mažomis garantijomis, o darbas nestabilus, pavyzdžiui, dėl kainų ir rinkos svyravimų, disbalanso žemės ūkio maisto produktų grandinėje ir nenumatytos oro sąlygos daro rimtą neigiamą poveikį, ypač atokiausiems ir kalnų regionams; mano, kad būtina taikyti pelningas supirkimo kainas, kuriomis padengiamos gamybos sąnaudos, siekiant užtikrinti ūkininkų pajamas ateityje; tačiau mano, kad pajamų stabilizavimo ir rizikos valdymo priemonės ir žemės ūkio savitarpio fondai galėtų padėti ūkių darbuotojams tapti mažiau pažeidžiamiems ir sustiprinti ūkininkų pozicijas maisto tiekimo grandinėje;

2.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir apsvarstyti galimybę taikyti naujus novatoriškus būdus kurti prie naujų sąlygų prisitaikančią ir lanksčią darbo rinką, kuri padėtų įveikti žemės ūkio ekonomikos iššūkius;

3.  pažymi, kad stabilios pajamos – viena iš prielaidų ūkininkui gauti paskolą;

4.  atkreipia dėmesį į ypatingą sezoninių darbuotojų, ypač susiduriančių su mažų garantijų darbu, padėtį; sezoniniai darbuotojai – tai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį, kurios trukmė ir pratęsimas priklauso nuo sezoninių veiksnių, pavyzdžiui, gamtos ciklo, švenčių dienų ir (arba) žemės ūkio augalų derliaus;

5.  primena, kad Direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų nustatyti būtinieji teisių standartai; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą pirmiau minėtos direktyvos taikymą ir ragina Komisiją ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo mėn. pateikti jos įgyvendinimo pažangos ataskaitą;

6.  ragina Komisiją skatinti ir didinti informuotumą apie sezoninių darbuotojų teisių apsaugą, o valstybes nares ragina priimti įstatymus, kuriais reglamentuojama sezoninių darbuotojų socialinis ir teisinis statusas, užtikrinti su sanitarija, sveikata ir sauga susijusias sąlygas darbe, taip pat užtikrinti jų socialinę apsaugą, laikantis Direktyvos 2014/36/ES 23 straipsnio nuostatos, kuria užtikrinamos vienodos darbuotojų iš trečiųjų šalių ir iš priimančiosios šalies sąlygos, įskaitant „vienodą užmokestį už vienodą darbą ir vienodą socialinę apsaugą“; pabrėžia, kad visiems sezoniniams darbuotojams turi būti teikiama išsami informacija apie darbo ir socialinės apsaugos teises, įskaitant pensijas, atsižvelgiant ir į tarpvalstybinį sezoninio darbo aspektą;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti būtiniausias darbo sąlygas žemės ūkyje, kad būtų užtikrinta darbo sauga, galimybės mokytis ir kelti kvalifikaciją bei darbuotojų teisės;

8.  ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis išnagrinėti būdus, kaip būtų galima užtikrinti sezoniniams darbuotojams ilgalaikį užimtumą, pvz., visoje ES įgyvendinant daug sričių apimančias darbo sutartis arba net Europos susitarimą;

9.  ragina Komisiją neteikti BŽŪP ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išmokų darbdaviams, kuriems paskelbtas galutinis apkaltinamasis nuosprendis už darbuotojų saugos taisyklių pažeidimus ar nedeklaruotų darbuotojų įdarbinimą;

10.  atkreipia dėmesį į pranešimus apie darbuotojų migrantų teisių pažeidimų atvejus, už kuriuos atsakingos ES veikiančios organizuotos nusikalstamos grupės, pasinaudojusios nepakankamu darbo rinkos skaidrumu; primygtinai ragina valstybes nares sustiprinti darbuotojų migrantų įdarbinimo sąlygų kontrolę; ragina Komisiją drauge su valstybėmis narėmis ištirti imigrantų išnaudojimo žemės ūkyje atvejus regionuose, kuriuose ūkio darbuotojai dirba beveik veltui ir gyvena labai prastomis sąlygomis; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti veiksmingas priemones, įskaitant tikslines patikras ir kontrolę, užtikrinti deramas ūkio darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, ir pabrėžia, kad iš esmės reikia užtikrinti darbo teisių laikymąsi ir darbo teisės aktų vykdymą;

11.  ragina Komisiją, atliekant tyrimus, apklausas ir analizuojant statistinius duomenis, ištirti neteisėtų įdarbinimo sistemų mastą ES, ypač tuose Europos regionuose, kuriuose labiau paplitęs neapskaitytas darbas ir išnaudojimas ūkininkavimo veiklos srityje;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą techniniam sezoninių darbuotojų mokymui, siekiant valdyti sąlyginai didelę nelaimingų atsitikimų riziką bei struktūrinio ir sezoninio nedarbo riziką, į šį procesą įtraukiant gamintojų organizacijas, kiek tai susiję su mokymo planų rengimu ir platinimu bei paskatomis darbuotojams, ir su darbuotojų informuotumo apie jų teises didinimo veiksmais, ir taip užkirsti kelią galimam darbuotojų išnaudojimui;

13.  primena, kad daugiau kaip 4,5 mln. ūkininkų yra vyresni nei 65 metų ir kad jauni ūkininkai (jaunesni kaip 35 metų) sudaro tik 6 proc. ūkių valdytojų; atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimas ir moterys turi ypač mažai galimybių įsidarbinti kaimo aplinkoje, tiek žemės ūkyje, tiek kitose srityse, arba užsiimti žemės ūkio veikla; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai skatinti naudotis jauniesiems ūkininkams pagal BŽŪP numatytomis paramos priemonėmis steigiant ūkį ir užtikrinti, kad jauniesiems ūkininkams skirtomis lėšomis ir paramos moterims kaimo aplinkoje programomis būtų užtikrinamas kokybiškas darbas žemės ūkyje bei gamintojų ir vartotojų sektoriuose, už kurį būtų gaunamas sąžiningas atlygis;

14.  primena, kad būtina parengti tvirtą bendrą žemės ūkio politiką, kuria jauniems ūkininkams būtų padedama atlikti svaresnį vaidmenį rinkoje, skatinti ūkininkavimo veiklos tęstinumą ir užtikrinti, kad jie galėtų ilgai išsilaikyti rinkoje; pažymi, kad investicijos į kaimo infrastruktūrą padės padidinti kaimo vietovių patrauklumą, stiprinti ir tvariai plėtoti vietos ekonomiką ir pritraukti darbuotojų į žemės ūkio sektorių bei užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui; ragina valstybes nares tikslingai naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšas, kad būtų kuriamos ilgalaikės darbo vietos žemės ūkio sektoriuje, taip skatinant užimtumą kaimo vietovėse;

15.  pabrėžia, kaip svarbu investuoti į IRT kaimo vietovėse, nes tai būtina tam, kad kaimo bendruomenės galėtų bendrauti su visu pasauliu, būtina darbo ieškantiems asmenims, būtina asmenims, norintiems pradėti savo verslą, ir asmenims, gyvenantiems labiausiai atskirtose mūsų kaimo bendruomenėse;

16.  primygtinai ragina spręsti lyčių nelygybės kaimo vietovėse klausimą, kad būtų pagerinta moterų užimtumo padėtis, pvz., moterų darbo sąlygos ir galimybės naudotis žeme; pažymi, kad kaimo vietovėse vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 10 proc. didesnis nei kitur; pabrėžia, kad reikia atnaujintų statistinių duomenų apie ūkių nuosavybę ir moterų užimtumą kaimo vietovėse siekiant integruoti lyčių aspektą į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką laikantis lygybės ir nediskriminavimo principo; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų lygybę darbo rinkoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą kaimo vietovėse ir sudaryti jiems sąlygas, visų pirma kai tai susiję su atlyginimais, socialinėmis teisėmis ir teisėmis į pensiją, naujų kvalifikacijų rėmimu ir galimybių moterims suteikimu, panaikinat kliūtis moterų įsidarbinimui žemės ūkyje, pvz., nevienodas galimybes gauti kreditą, naudotis technine įranga ir kitais svarbiais ištekliais, pavyzdžiui, žeme; pabrėžia, kad svarbu nepainioti darbo šeimos ūkyje su mažų garantijų darbu, primindamas, kad šeimos ūkiai sudaro apytikriai 85 proc. visų ūkių Europoje ir jiems tenka 68 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o tai reiškia, kad būtina ES lygmeniu sukurti šios rūšies darbui skirtą teisinę sistemą, kuria būtų nustatytas jos statusas, teisės ir pareigos; pažymi, kad atokiausiuose regionuose, ypač sulėtėjus ekonomikos augimui, sunkiau rasti sprendimų, kaip didinti užimtumą, nes trūksta sujungiamumo, ir, atsižvelgdamas į žemės ūkio svarbą šiuose regionuose, mano, kad būsimos BŽŪP lėšomis šioms teritorijoms, kurioms taikomi konkretūs Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo pripažinti apribojimai, ir toliau turi būti taikoma pozityvioji diskriminacija, atsižvelgiant į tų lėšų didinamąjį poveikį skatinant kitą susijusią veiklą, pvz., žemės ūkio pramonę, turizmą, gamtos apsaugą, energijos gamybą ir žiedinę ekonomiką, papildant keleto fondų taikymu grindžiamą strategiją, kuria siekiama didesnės sanglaudos ir suderintos teritorinės plėtros;

17.  pabrėžia būtinybę tam tikrą ES sanglaudos finansavimo dalį skirti mažiau palankiems ūkininkauti regionams, pvz., kalnų ir atokiausiems regionams, siekiant užtikrinti, kad visuose ES regionuose būtų sąžiningai kuriamos, išlaikomos ir plėtojamos deramo darbo sąlygos ir mokamas deramas darbo užmokestis;

18.  ragina pramonės subjektus pasinaudoti visomis inovacijų teikiamomis galimybėmis ir kurti visiems prieinamus tiksliojo ūkininkavimo pajėgumus, taip sudarant sąlygas žmonėms su negalia, skatinant lyčių lygybę ir plečiant gebėjimų bazę ir užimtumo galimybes kaimo bendruomenėse;

19.  ragina visas valstybes nares suteikti jauniesiems ūkininkams ilgalaikių perspektyvų siekiant išspręsti kaimo gyventojų mažėjimo problemą, įgyvendinti išsamią kartų kaitos strategiją ir šiuo tikslu visapusiškai išnaudoti visas galimybes, kurias teikia naujoji BŽŪP, kad būtų remiami jaunieji ūkininkai, taip pat naujai įsisteigusieji, be kita ko, teikiant pirmojo ir antrojo ramsčio paramą jauniesiems ūkininkams ir sudarant sąlygas vyresnių kaip 40 metų amžiaus naujokų įsisteigimui ir verslumui;

20.  ragina Komisiją įgyvendinti E. Andrieu pranešime „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“, už kurį Europos Parlamentas balsavo 2016 m. spalio 27 d., išdėstytas rekomendacijas, visų pirma, skatinti visapusiškai ir kuo veiksmingiau naudoti EŽŪFKP lėšas siekiant kaimo vietovėse išvystyti iš tiesų socialinę ekonomiką ir klestinčią rinkos ekonomiką;

21.  ragina Komisiją užtikrinti galimas naujas sąveikas tarp ESIF ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), ypač Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), siekiant naudojantis sverto poveikiu paskatinti investicijas, padedančias gerinti darbo sąlygas ir kovoti su mažų garantijų darbu;

22.  ragina valstybes nares prireikus toliau stiprinti socialinių partnerių ir socialinės apsaugos agentūrų vaidmenį, taip pat pateikti veiksmingas priemones, įskaitant tinkamus tikrinimus ir kontrolės priemones kaimo vietovėse siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu ir didinti apsaugą ir gerovę darbo vietoje, taip siekiant palengvinti įvairaus pobūdžio žemės ūkio darbuotojų, visų pirma jaunų žmonių, moterų ir darbuotojų migrantų, ypač dirbančių sezoninį darbą, integraciją;

23.  ragina Komisiją skatinti, o valstybes nares įgyvendinti supaprastintus administracinius reikalavimus ir mažinti biurokratines kliūtis, susijusias su socialine apsauga, apmokestinimu ir įdarbinimu, taip užtikrinant, kad samdos procesas būtų ne toks sudėtingas ir liktų mažiau nereikalingų etapų; ragina Komisiją tuo pačiu metu tinkamai įgyvendinti tokius supaprastinimus siekiant sumažinti reglamentavimo sudėtingumą ir jo apimtį;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai ir žemės ūkio maisto produktų gamybos sektoriaus darbuotojai dėl jų profesinės veiklos pobūdžio nuolat reguliariai susiduria su pavojingų cheminių medžiagų, galimai sukeliančių konkrečias ligas, kurios gali sukelti reprodukcinės sveikatos sutrikimus ir turėti kancerogeninį poveikį, mišinių kumuliaciniu poveikiu; toliau pažymi, kad svarbu didinti piliečių informuotumą apie riziką, susijusią su minėtomis medžiagomis, rengiant mokymus, kuriuose būtų paaiškinama, kaip tvarkyti, naudoti ir saugoti šias medžiagas, kad būtų sumažintas jų poveikis, kartu užtikrinant, kad poveikio mažinimo priemonės būtų tinkamai įgyvendinamos ir kontroliuojamos;

25.  taip pat primena, kad būtina parengti tvirtą bendrą žemės ūkio politiką, kuria jauniems ūkininkams būtų padedama atlikti svarbesnį vaidmenį rinkoje, taip pat užtikrinti palankias šių jaunų ūkininkų gyvenimo sąlygas, kad jie galėtų ilgai išsilaikyti rinkoje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

28.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, José Bové, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Franc Bogovič, Michela Giuffrida, Anthea McIntyre, Susanne Melior, Sofia Ribeiro, Miguel Viegas

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Pilar Ayuso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35

+

ALDE

Jan Huitema, Ivan Jakovčić, Ulrike Müller

ECR

Jørn Dohrmann, Anthea McIntyre, James Nicholson

ENF

Laurenţiu Rebega

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Anja Hazekamp

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Nicola Caputo, Paolo De Castro, Jean-Paul Denanot, Viorica Dăncilă, Michela Giuffrida, Susanne Melior, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

VERTS/ALE

José Bové, Martin Häusling, Bronis Ropė

3

-

ECR

Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk

EFDD

John Stuart Agnew

0

0

 

 

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas. 2014 m. valdymo planas (liepos mėn.).


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (9.2.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo

(2016/2221(INI))

Nuomonės referentas: João Pimenta Lopes

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Bendrosios rekomendacijos Nr. 28 dėl sutarties šalių pagrindinių prievolių pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 2 straipsnį projektą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2020 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014–2017 m. lyčių lygybės strategiją,

A.  kadangi vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė teisė, būtina siekiant užtikrinanti lygias galimybes ir vienodą požiūrį visose gyvenimo srityse, ir kadangi lygybės užtikrinimo politika padeda skatinti pažangų ir tvarų ekonomikos augimą;

B.  kadangi 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB taikymo nustatomi bendrieji vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje pagrindai (Užimtumo lygybės direktyva);

C.  kadangi būtina kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl socialinės ir biologinės lyties;

D.  kadangi sąvoka „biologinė lytis“ apibūdinama kaip biologiniai vyro ir moters skirtumai, o sąvoka „socialinė lytis“ – kaip visuomenėje susiformavusios moters ir vyro tapatybės, funkcijos ir savybės, taip pat socialinė ir kultūrinė reikšmė, kurią visuomenė teikia šiems biologiniams skirtumams, ir kadangi socialinė lytis lemia vyrų ir moterų hierarchinius santykius, taip pat vyrams naudingą, o moterims nepalankų galimybių ir teisių paskirstymą ir priskyrimą;

E.  kadangi „vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pajamų ir pensijų skirtumų mažinimas, tokiu būdu kovojant su moterų skurdu“ yra viena iš Europos Komisijos dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytų prioritetinių sričių;

F.  kadangi su apgailestavimu pažymi, kad moterys yra ypač diskriminuojamos galimybių patekti į darbo rinką atžvilgiu, joms mokamas kur kas mažesnis darbo užmokestis ir jos sudaro daugumą dažnai ne savo noru ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų; kadangi jos gauna kur kas mažesnę pensiją, o darbo santykiai yra mažiau užtikrinti ir teikia mažesnes garantijas, ir kadangi moterims, ypač vienišoms motinoms, vyresnio amžiaus vienišoms moterims ir neįgalioms moterims, skurdas gresia labiau nei vyrams; kadangi didesnę skurdo riziką taip pat patiria šeimos su trimis ar daugiau vaikų; kadangi moterims siekiant patekti į darbo rinką ir joje išlikti diskriminacija dėl motinystės yra nepriimtinas moterų diskriminacijos pagrindas;

G.  kadangi 2014 m. ES 15–64 m. amžiaus moterų užimtumo lygis buvo 59,6 proc., o vyrų – 70,1 proc.; kadangi tarp aukštesnės profesinės kvalifikacijos darbuotojų vyrų ir moterų užimtumo skirtumas yra mažesnis; kadangi 2016 m. Eurofound ataskaitoje apie vyrų ir moterų užimtumo skirtumus įvertinta, kad dėl vyrų ir moterų užimtumo skirtumo per metus patiriama didelių nuostolių už 370 mlrd. EUR, arba 2,8 proc. visų 28 ES valstybių narių BVP; kadangi moterų užimtumo lygis nuo 2008 m. padidėjo gana nežymiai, o užimtumo konvergenciją lėmė mažėjantis vyrų užimtumo lygis(1);

H.  kadangi darbo rinkoje moterims vis dar egzistuoja stiklo lubos, o tai iš dalies susiję su faktu, kad į moteris žvelgiama įvertinant jų reprodukcinių savybių perspektyvą, o tai reiškia, kad moterų karjeros galimybės yra apribojamos net dėl vėliau profesinės karjeros metu galimo nėštumo;

I.  kadangi ekonomikos krizė padarė poveikį visai Europos Sąjungai, ypač kaimo vietovėms, kuriose susiduriama su katastrofiškai dideliu nedarbu, skurdu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, o šį poveikį labiausiai patiria moterys;

J.  kadangi labai dažnai vienišos vaikus auginančios moterys priverstos dirbti netipinį ir mažų garantijų darbą tam, kad galėtų suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą;

K.  kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu dėl visą ES apėmusios gilios ekonomikos krizės labai padidėjo nedarbo lygis, o 2014 m. moterų nedarbo lygis (10,4 proc.) vis dar buvo didesnis nei vyrų (10,2 proc.);

L.  kadangi 2015 m. ne visą darbo laiką dirbo 33 proc. moterų, palyginti su 10 proc. vyrų(2), ir nemaža jų dalis ne visą darbo laiką dirbo ne savo noru;

M.  kadangi 2014 m. vidutinis valandinis moterų darbo užmokestis buvo 16,1 proc. mažesnis nei atitinkamas vyrams mokamas užmokestis; kadangi taip pat esama didelės moterų ekonominės padėties nelygybės namų ūkyje ir 40 proc. namų ūkių, kuriuos sudaro viena moteris, palyginti su 18 proc. atitinkamų namų ūkių, kuriuos sudaro vienas vyras, pajamos patenka į apatinį kvintilį, tuo tarpu namų ūkiuose, kuriuos sudaro visą darbo laiką dirbanti moteris ir ne visą darbo laiką dirbantis vyras, 30 proc. moterų gauna pajamas, patenkančias į apatinį kvintilį, palyginti su 6 proc. tokiomis pat aplinkybėmis dirbančių vyrų;

N.  kadangi pagal turimus duomenis galima spręsti, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys palieka darbo rinką, yra vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra (27 proc.), jų pačių liga ar nedarbingumas (23 proc.) ir kitos asmeninės ar šeimyninės pareigos (18 proc.);

O.  kadangi 2008–2014 m. laikotarpiu padidėjo procentinė nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) dalis, o moterų skaičius šioje grupėje padidėjo labiausiai (17,1 proc. 2014 m.), ir kadangi 34 proc. šių moterų pateko į tokią padėtį dėl šeimyninių pareigų, o 16,5 proc. yra ilgalaikės bedarbės;

P.  kadangi šios darbo ir socialinės aplinkybės yra pagrindinė pensijų skirtumo, vidutiniškai siekiančio 40 proc., priežastis;

Q.  kadangi moterys ypač nukenčia dėl mažų garantijų darbo ir įvairių vadinamojo netipiško darbo formų ir joms vis dažniau tenka susidurti su „darbuotojo ir karjeros individualizavimo“ reiškiniu – požiūriu, kurį taikant plačiai pritariama nusistatymui prieš kolektyvines derybas;

R.  kadangi itin svarbu užtikrinti moterų teisę į darbą, kuriame joms būtų užtikrintos teisės, įskaitant teisę į motinystę, nepatiriant dėl jos sunkumų, nes moterys vis dar yra labiausiai diskriminuojamos ir patiria didžiausias diskriminacijos pasekmes; kadangi prie šios diskriminacijos pavyzdžių priskiriamas darbdavių spaudimas moterims, dalyvaujančioms pokalbiuose dėl darbo, kuriuose darbdaviai teiraujasi, ar jos turi vaikų ir kokio jie amžiaus, siekdami paveikti moterų sprendimus ir pasirinkti įdarbinti bevaikes darbuotojas, kurios yra „per daug neužsiėmusios“, taip pat didėjantis ekonominis ir su darbu susijęs spaudimas darbuotojoms nesinaudoti motinystės atostogomis;

S.  kadangi daug mažų garantijų darbą dirbančių arba darbo netekusių darbuotojų neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas;

T.  kadangi su apgailestavimu tenka pažymėti, kad ES makroekonominė ir griežta taupymo politika padidino skurdą ir nelygybę ir ypač paveikė moteris Pietų Europos valstybėse narėse, kaip antai Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje; kadangi tai neigiamai atsiliepia jų šeimų, visų pirma jų vaikų, gyvenimo sąlygoms;

U.  kadangi ES makroekonominė ir griežta taupymo politika pakenkė darbo rinkos lankstumo politikai ir užimtumo saugumui ir labai paveikė socialinio ir viešojo sektoriaus darbus, taip pat vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugas, todėl labai nukentėjo moterų užimtumas; kadangi skurdas ir socialinė atskirtis itin gresia moterims, visų pirma vienišoms motinoms, migrantėms, jaunoms ir vyresnio amžiaus moterims, o šią padėtį dar pablogino minėta politika;

V.  kadangi skurdo ir socialinės atskirties lygis 28 ES valstybėse narėse tebėra labai didelis. 2015 m. šias problemas patyrė 118,6 mln. gyventojų (23,7 proc. visų gyventojų) ir ypač nuo jų nukentėjo moterys, tokioje padėtyje jų yra daugiau kaip 62,4 mln. (24,4 proc.);

W.  kadangi mažų garantijų darbas yra veiksnys, prisidedantis prie moterų psichinės ir fizinės sveikatos, nes jos patiria iki penkių kartų daugiau streso, nerimo ir depresijos nei pagal neterminuotas darbo sutartis įdarbinti jų kolegos vyrai ar moterys;

X.  kadangi moterys gana dažnai darbe patiria įvairių formų diskriminaciją dėl lyties, įskaitant įdarbinimą žemesnėse pareigų kategorijose ir nepaaukštinimą pareigose, taip pat žodinį, psichologinį ir fizinį priekabiavimą ir prievartą (seksualinę ar kitokią);

Y.  kadangi kovoti su socialine nelygybe ir vyrų bei moterų nelygybe galima tik įgyvendinant politiką, pagal kurią būtų geriau paskirstomas turtas, taikant priemones tinkamoms darbo sąlygoms užtikrinti, realiam darbo užmokesčiui padidinti, ir būtų imamasi veiksmų darbo reguliavimui bei darbo saugai skatinti – ypač pasitelkiant kolektyvines derybas ir darbo laiką reguliavimą ir užtikrinant visuotinę galimybę nemokamai naudotis aukštos kokybės viešosiomis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis;

Z.  kadangi svarbu parengti priemonių rinkinį siekiant panaikinti esamas kliūtis ir užtikrinti iš tiesų lygias vyrų ir moterų galimybes patekti į darbo rinką ir gauti deramą darbą, taip pat jį dirbti;

AA.  kadangi svarbu spręsti nedeklaruojamo darbo ir neapmokamų viršvalandžių, dėl kurių didėja skurdas ir socialinė atskirtis, klausimą ir šiuos reiškinius panaikinti; kadangi visas namuose dirbančių moterų, ypač migrančių ir fiktyviai savarankiškai dirbančių moterų darbas yra labai nestabilus, jos dirba labai mažų garantijų darbo sąlygomis;

1.  yra sunerimęs dėl ilgalaikio pražūtingo griežtų taupymo priemonių poveikio moterų ekonominiam įgalėjimui ir lyčių lygybei, taip pat dėl didėjančio nedarbo ir viešųjų paslaugų ir išmokų mažinimo, kurie lemia priežiūros paslaugų krizę; pabrėžia, kad dėl priežiūros paslaugų mažinimo, vaiko išlaikymui, neįgaliesiems ir slaugytojams skiriamų išmokų ir mokestinių lengvatų mažinimo, įstatymu nustatytų atostogų, įskaitant vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas, trumpinimo priežiūros paslaugas vis dažniau nemokamai perima moterys, kurios dėl šios priežasties negali dirbti apdrausto darbo arba tokį darbą gali dirbti tik ne visą darbo dieną;

2.  pažymi, kad kova su skurdu ir vyrų bei moterų nelygybe yra neišvengiamai susijusi su teisingesniu turto paskirstymu ir geresniais darbo teisės aktais, ypač pasitelkiant kolektyvines derybas, numatant didesnį darbo užmokestį ir principų „vienodas užmokestis už vienodą darbą“ ir „lygiavertis darbas“ įgyvendinimą, taip pat socialinę apsaugą; mano, kad būtina skubiai plėtoti ES lygmens lygiaverčio darbo apibrėžtį, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbo sąlygos, darbuotojams suteikta atsakomybė, fiziniai ar psichiniai darbo reikalavimai; mano, kad būtina skubiai spręsti vienodo darbo užmokesčio už lygiavertį darbą klausimą; ragina Komisiją skatinti lyčių lygybę darbo vietoje, įskaitant informuotumo apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio, taip pat Europos vienodo darbo užmokesčio skirtumą didinimo kampanijas ir keitimąsi gerąja patirtimi;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti priekabiavimo darbe, įskaitant priekabiavimą prie nėščių darbuotojų ar bet suvaržymus grįžus po motinystės atostogų, stebėseną, prevenciją ir šį reiškinį pažaboti; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti pagal lytį ir pagal tėvystę ar motinystę suskirstytus duomenis, susijusius su užmokesčio ir pensijų skirtumais;

4.  mano, kad siekiant kovoti su skurdu ir nelygybe reikia imtis ryžtingų kovos su diskriminacija ir priekabiavimu darbo rinkoje priemonių, derinant jas su teisingesne pajamų paskirstymo politika; mano, kad, kaip Europos darbo rinkos elgesio kodeksą, reikėtų nustatyti tikslą visiškai panaikinti seksualinį priekabiavimą;

5.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir atsisakyti visų formų teisės aktų ir politikos, kurie įteisina mažų garantijų darbą; ragina valstybes nares priimti darbo teisės aktus, kuriais skatinamas darbo reguliavimas, kolektyvinės derybos, socialinė apsauga ir didesni atlyginimai, ir investuoti į nuolatinių darbo vietų kūrimą ir mokymąsi visą gyvenimą bei kvalifikacijos kėlimą, kaip į priemones lyčių nelygybei įveikti; taip pat primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę aktyvios politikos rengimui ir naudingiems veiksmams, skirtiems moterų dalyvavimui darbo rinkoje ir jų ekonominei nepriklausomybei didinti, taip pat vyrų ir moterų darbo užmokesčių, jų įdarbinimo pareigų kategorijų, paaukštinimo pareigose, pajamų ir pensijų skirtumams panaikinti;

6.  ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijos tarnybas, suteikiant joms tokias finansines sąlygas ir finansinius bei žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų veiksmingas ir jos galėtų kovoti su neužtikrintumu dėl darbo, nereguliuojamu darbu, taip pat su diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityse, ypač lyčių lygybės aspektu;

7.  mano, kad jokiomis aplinkybėmis dėl didėjančių lankstumo darbo rinkoje reikalavimų moterys neturėtų toliau sudaryti didžiąją dalį netipinį ir mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų;

8.  pažymi, kad norint sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, labai svarbu taikyti darbo užmokesčio skaidrumo didinimo priemones; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendaciją dėl darbo užmokesčio skaidrumo;

9.  ragina valstybes nares priimti teisės aktus, skirtus motinystės, tėvystės ir tėvų teisėms apsaugoti arba stiprinti, ir prašo, kad šią apsaugą taip pat numatyti darbo teisės aktuose; primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti, atsižvelgiant į Parlamento poziciją, galiojančią aukšto lygio standartų Motinystės atostogų direktyvą, įskaitant galimą priėmimą priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad vaiko priežiūros atostogų išmoka visada būtų skaičiuojama naudojant kaip pagrindą 100 proc. bazinio atlyginimo, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterys gautų išmokas ir joms būtų užtikrinta socialinė apsauga siekiant užtikrinti šeimų socialinę ir ekonominę gerovę ir skatinti tėvus naudotis vaiko priežiūros atostogomis; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis būtina taikyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, vienišų motinų ir krūtimi maitinančių motinų teisės, kaip nurodoma Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose; pabrėžia, kad išsamaus pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto teisinis pagrindas turėtų būti lyčių lygybė, siekiant užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos darbe principą;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją pertvarkyti mokesčių ir išmokų sistemas, kurios finansiškai skatina mažiau uždirbantį sutuoktinį pasitraukti iš darbo rinkos arba dirbti ne visą darbo laiką, nes tokia padėtis gali trukdyti pasiekti tikslą, kad daugiau tėvų imtų vaiko priežiūros atostogas, ir turėti neigiamų pasekmių moterims, pvz., gali būti įtvirtintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio, priežiūros ir pensijų skirtumas;

11.  primygtinai ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrintas moterų įtraukimas į socialinės apsaugos sistemą, dirbančioms moterims būtų suteikta apsauga nedarbo laikotarpiais ir užtikrinta teisė gauti pensiją;

12.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti teisės aktų dėl motinystės teisių įgyvendinimą ir juos taikyti siekiant, kad moterys neatsidurtų nepalankioje padėtyje pensijos atžvilgiu dėl to, kad būdamos darbingo amžiaus jos buvo motinos;

13.  ragina valstybes nares skatinti viešąsias paramos šeimoms priemones, ypatingą dėmesį skiriant nemokamų aukštos kokybės viešųjų vaiko priežiūros paslaugų, kaip antai vaikų lopšeliai ir ikimokyklinio ugdymo paslaugos, kūrimui, ir gerinti pagyvenusiems žmonėms teikiamų specializuotų priežiūros paslaugų, ypač teikiamų jų namuose, tinklą, siekiant skatinti tinkamą dirbančių moterų darbo ir gyvenimo pusiausvyrą ir šalinti suvaržymus, kurie, esant moterų diskriminacijai, objektyviai prisideda prie moterų pasitraukimo iš darbo rinkos;

14.  pabrėžia minimalių pajamų sistemų svarbą siekiant išlaikyti žmogaus orumą ir kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat jų, kaip tam tikros formos socialinių investicijų, suteikiančių žmonėms galimybių dalyvauti visuomenėje, mokytis ir (arba) ieškoti darbo, vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti minimalių pajamų sistemas ES, įskaitant tai, ar šios sistemos padeda namų ūkiams patenkinti savo poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į gautus rezultatus, įvertinti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis visose valstybėse narėse būtų galima užtikrinti tinkamas minimalias pajamas, ir apsvarstyti tolesnius socialinės konvergencijos visoje ES rėmimo veiksmus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus, taip pat nacionalinę patirtį ir tradicijas;

15.  pažymi, kad Europos socialiniai partneriai nepasiekė susitarimo dėl išsamaus teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimu, rinkinio; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl tokio rinkinio, kuris būtų Komisijos 2017 m. darbo programos dalis, turint mintyje paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį;

16.  ragina valstybes nares rengti teisės aktus, pagal kuriuos būtų įtraukta prevencinė politika, kaip antai lyčių lygybės planai, skirti kovoti su diskriminacija darbe dėl lyties ir sukurti moterims bei vyrams tinkamą darbo aplinką;

17.  prašo valstybes nares imtis veiksmų tam, kad būtų deklaruotas nedeklaruojamas darbas ir būtų nepiktnaudžiaujama sudarant laikinąsias darbo sutartis, kurios visų pirma siūlomos moterims, siekiant pagerinti pažeidžiamiausių grupių, ypač namuose dirbančių moterų ir fiktyviai savarankiškai dirbančių moterų, padėtį ir apsaugą; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti tokias priemones, kaip konsultacinių paslaugų teikimas, diskriminacijos darbe prevencijos užtikrinimas ir institucijų, atsakingų už užimtumo stebėseną ir teisėtumo užtikrinimą, sukūrimas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi su įdarbinimu, užmokesčiu, mokymu, darbo praktika ir sutarčių nutraukimu susijusių taisyklių;

18.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visi jaunuoliai, neatsižvelgiant į jų amžių, turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės nemokamu viešuoju švietimu, ypač aukštesnių lygių švietimu ir mokymu, nes pastebėta, kad mokymo lygio didinimas padeda mažinti vyrų ir moterų nelygybę darbo rinkoje;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą pajamų kompensaciją ir socialinę apsaugą bet kokių su šeima ar priežiūra susijusių atostogų laikotarpiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys darbuotojai galėtų naudotis atostogų priemonėmis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

20.  pabrėžia, kad, taikant visuotinį, su draudimo įmokomis ir profesinės veiklos istorija nesusijusį modelį, migrantams ir pabėgėliams turėtų būti suteiktos tokios pat teisės ir galimybė gauti tokias pat išmokas ir paslaugas, kaip ir kiti darbuotojai;

21.  ragina Komisiją kaupti duomenis apie sėkmingą valstybių narių praktiką tam, kad šią praktiką būtų galima skleisti ir skatinti ją taikyti siekiant užkirsti kelią diskriminacijai darbe dėl lyties ir ypač apsaugoti moterų teises;

22.  ragina valstybes nares ir socialinius partnerius prisidėti, kad būtų užtikrintos deramos priežiūros darbuotojų darbo sąlygos ir kokybiškas užimtumas, be kita ko, mokant jiems deramą darbo užmokestį, pripažįstant priežiūros darbuotojų statusą ir gerinant priežiūros darbuotojams skirtą aukštos kokybės profesinį mokymą;

23.  prašo Komisijos užtikrinti, kad ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, ne nuolat dirbantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurių karjeroje buvo pertrūkių ar laikotarpių, kai buvo dirbta mažiau valandų, būtų veiksmingai suteiktos tokios pat galimybės kaip ir visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams naudotis deramų pensijų sistemomis be jokios diskriminacijos;

24.  pabrėžia, kad psichikos sveikatos problemų turinčios darbuotojos patiria labai didelę riziką dėl visų mažų garantijų darbo elementų; pabrėžia, kad su tokiomis darbuotojomis sudaroma neproporcingai daug terminuotųjų darbo sutarčių, jos patiria dirbančiųjų skurdą, dirba ne visą darbo laiką, sužlunga jų karjera ir joms taikomos mažų garantijų darbo sutarčių sąlygos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos Sąjungos sveikatos ir saugos teisės aktai būtų pakankamai griežti ir veiksmingi siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamus darbuotojus; pažymi, kad bet kokio tipo priekabiavimas darbe labai kenkia gyvenimo ir darbo kokybei, sveikatai ir gerovei.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

6.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

7

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Vilija Blinkevičiūtė, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Arne Gericke, Anna Hedh, Mary Honeyball, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Maria Noichl, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Michaela Šojdrová, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Evelyn Regner, Mylène Troszczynski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Francisco Assis, Claudia Schmidt

(1)

Duomenys iš 2016 m. Eurofound ataskaitos „Vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Problemos ir sprendimai“.

(2)

Duomenys iš Eurofound ataskaitos „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

38

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, João Pimenta Lopes, Marek Plura, Terry Reintke, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Dieter-Lebrecht Koch, Paloma López Bermejo, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Sophia in ‘t Veld


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

38

+

ALDE

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

S&D

VERTS/ALE

Enrique Calvet Chambon, Yana Toom, Sophia in 't Veld

Laura Agea

Paloma López Bermejo, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis

Lampros Fountoulis

Georges Bach, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Joachim Schuster, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

1

-

ENF

Dominique Martin

5

0

ECR

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas